Piaroa: Bible for 1 Chronicles, 1 Kings, 1 Samuel, 2 Kings, 2 Samuel, Amos, Daniel, Deuteronomy, Ecclesiastes, Esther, Exodus, Ezekiel, Ezra, Genesis, Habakkuk, Haggai, Hosea, Isaiah, Job, Joel, Jonah, Joshua, Judges, Leviticus, Malachi, Micah, Nahum, Nehemiah, Obadiah, Ruth, Zechariah, Zephaniah

Formatted for Translators

©2022 Wycliffe Associates
Released under a Creative Commons Attribution-ShareAlike 4.0 International License.
Bible Text: The English Unlocked Literal Bible (ULB)
©2017 Wycliffe Associates
Available at https://bibleineverylanguage.org/translations
The English Unlocked Literal Bible is based on the unfoldingWord® Literal Text, CC BY-SA 4.0. The original work of the unfoldingWord® Literal Text is available at https://unfoldingword.bible/ult/.
The ULB is licensed under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 4.0 International License.
Notes: English ULB Translation Notes
©2017 Wycliffe Associates
Available at https://bibleineverylanguage.org/translations
The English ULB Translation Notes is based on the unfoldingWord translationNotes, under CC BY-SA 4.0. The original unfoldingWord work is available at https://unfoldingword.bible/utn.
The ULB Notes is licensed under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 4.0 International License.
To view a copy of the CC BY-SA 4.0 license visit http://creativecommons.org/licenses/by-sa/4.0/
Below is a human-readable summary of (and not a substitute for) the license.
You are free to:
The licensor cannot revoke these freedoms as long as you follow the license terms.
Under the following conditions:
Notices:
You do not have to comply with the license for elements of the material in the public domain or where your use is permitted by an applicable exception or limitation.
No warranties are given. The license may not give you all of the permissions necessary for your intended use. For example, other rights such as publicity, privacy, or moral rights may limit how you use the material.

Genesis

Chapter 1

1Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ä̧cuo̧mȩnä̧ uhuäbe'inö mo̧ro̧ji̧yä̧'i̧nä̧, pi̧jä̧'i̧nä̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ ji̧na̧'a̧nä̧ pi̧jä̧mä̧ huä̧na a̧'cua̧tta̧ jö̧nä̧tä̧, koro ju'huotö'inä, koro juäi'inä jui̧yä̧jä̧tä̧, i̧sä̧jä̧ jö̧nä̧mä̧ jo̧co̧jä̧tä̧ juoächinä̧jä̧.† Täcunä ro̧ya huämenämä yo̧'ö̧tä̧ yo̧i̧na̧'a̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ A̧'cua̧ru̧hua̧ Diosmä ajiya huä̧mȩnä̧ttö̧ cä̧yu̧cuä̧rö̧ ri̧nö̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios pä'inö: ―Tȩa̧huä̧chi̧'ö̧nä̧ pä'i'i―. Päomenä, tȩa̧huä̧chi̧'i̧na̧'a̧. 4Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä tȩa̧u̧ adihua'atä topinö. Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä tȩa̧u̧mä̧ yo̧ö̧ttö̧ i̧mi̧cu̧nä̧ 'quȩ'ȩpö̧ ku̧ni̧nö̧. 5Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios o'inö tȩa̧u̧mä̧ mo̧ro̧ pä'ö. Yo̧ö̧mä̧ yodo pä'ö o'inö. Ja̧'hua̧nö̧ ni̧pä̧ro̧mȩcu̧'i̧nä̧ yo̧ȩi̧ ja̧'a̧cu̧'i̧nä̧ päi'äjimä äcuomenä mo̧ro̧ päi'omenä ji̧na̧'a̧.6Ja̧u̧nu̧ o'comenä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios pä'inö: ―Ajiya rö̧jo̧mȩttö̧ huäose jö̧nä̧tä̧ pä'i'i. Koroyattö'inä, koroyattö'inä 'quȩ'ȩcuä̧chö̧ huäose jö̧nä̧ jo̧mȩ kö̧nä̧ pä'i'i― pä'inö. 7Ja̧'hua̧nö̧ huäose jo̧mȩ aditomenä, 'quȩ'ȩpö̧ rö̧ni̧nö̧ koroya ajiya huäose jo̧mȩ dea'anä rö̧nä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ju'toju ajiyamä huäose jo̧mȩ huämenä rö̧nä̧ 'quȩ'ȩpö̧ rö̧ni̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ pääjimä ja̧'hua̧nö̧tä̧ ji̧ni̧yä̧cu̧. 8Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios o'inö ja̧u̧ huäose jo̧mȩmä̧ mo̧ro̧ji̧yä̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ni̧pä̧ro̧mȩcu̧'i̧nä̧ yo̧ȩi̧ ja̧'a̧cu̧'i̧nä̧ päi'äjimä todäre mo̧ro̧ päi'omenä ji̧na̧'a̧.9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios pä'inö: ―Mo̧ro̧jä̧ dea'a roya ajiya ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'ö jo'ächi'ö i̧jȩcuä̧chi̧'ö̧ rȩjȩtä̧ pä'i'i― pä'inö. Ja̧'hua̧nö̧ pääjimä ja̧'hua̧nö̧tä̧ ji̧ni̧yä̧cu̧. 10Ajiya joomemä rȩjȩ pä'ö o'inö Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios. Ajiya ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ päi'äjimä duboriyu bäreu pä'ö o'inö. Ja̧u̧ jä̧ji̧mä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä adihua'atä topinö.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios pä'inö: ―Rȩjȩttö̧ o'ca juiyönä baumä ba'ipö kä̧hui̧. Pättiyumä cuähuä u̧huä̧ju̧ huȩjö̧ kä̧hui̧. O'ca juiyönä de'attö u̧huä̧ju̧mä̧ huȩjö̧ kä̧hui̧, u̧huä̧ju̧'i̧nä̧ ji̧yȩtä̧ jähuä u̧huä̧ju̧tä̧ huȩjö̧nä̧― pä'inö. Ja̧'hua̧nö̧ pääjimä ja̧'hua̧nö̧tä̧ ji̧ni̧yä̧cu̧. 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ rȩjȩttö̧ ba'ipö ka̧cu̧ oi jö̧nä̧ jö̧mä̧ u̧huä̧ju̧'i̧nä̧ huȩji̧na̧'a̧, mȩji̧yä̧'i̧nä̧ u̧huä̧ju̧ ji̧yȩtä̧ jähuä u̧huä̧ju̧tä̧ huȩjö̧nä̧. Dauhuiyä'inä rȩjȩttö̧ ba'i'ö u̧huä̧ju̧ huȩji̧na̧'a̧, u̧huä̧ju̧ jacuä jähuämä ji̧yȩtä̧ jähuänätä ȩcö̧nä̧. Ja̧u̧ jä̧ji̧mä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä adihua'atä topinö. 13Ja̧'hua̧nö̧ ni̧pä̧ro̧mȩcu̧'i̧nä̧ yo̧ȩi̧ ja̧'a̧cu̧'i̧nä̧ päi'äjimä huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'omenä ji̧na̧'a̧.14Pa̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ mo̧ro̧mä̧. Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios pä'inö: ―Mo̧ro̧ji̧yä̧ttö̧ huäose jo̧mȩmä̧ tejädönätä rö̧jä̧tu̧cui̧, mo̧ro̧mä̧ yodottö'inä i̧mi̧cu̧nä̧ 'quȩȩcuä̧cha̧ pä'ö. Ja̧u̧ tejädömä i̧jȩcuä̧ päi'önä ka̧cua̧ pä'ö, a̧'ȩ räopa pä'ö'inä, du'huo räopa'a'inä ttu̧huo̧juä̧cua̧'a̧nö̧, mo̧ro̧'i̧nä̧, a̧'ȩ'i̧nä̧ kä̧cua̧'a̧nö̧. 15Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧ tejädömä, mo̧ro̧jä̧ttö̧mä̧ huäose jo̧mȩttö̧ rȩjȩra̧'a̧cu̧ kä̧dȩpö̧nä rö̧jä̧tu̧cui̧― pä'inö Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios. Ja̧'hua̧nö̧ pääjimä ja̧'hua̧nö̧tä̧ ji̧ni̧yä̧cu̧.16Ja̧'hua̧nö̧tä̧ tejädö juäi bäreu jähuämä, todäre jähuä aditinö, abonänö kä̧dȩpö̧nä̧ tejädömä mo̧ro̧tä̧ hue'ö ki̧ya̧rö̧ pä'ö, ja̧'hua̧ta̧nö̧ pabonänötä kä̧dȩpö̧nä̧ tejädömä yodotä hue'ö ki̧ya̧rö̧ pä'ö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ si̧ri̧'cö̧rö̧'i̧nä̧ aditinö. 17Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ja̧u̧ tejädömä mo̧ro̧jä̧ttö̧ huäose jo̧mȩtä̧ rö̧ni̧nö̧, rȩjȩra̧'a̧cu̧ tejädiyarö pä'ö. 18Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ji̧yȩtȩmä̧ mo̧ro̧tä̧ hue'ö ki̧ya̧rö̧ pä'ö aditinö, koromä yodotä hue'ö ki̧ya̧rö̧ pä'ö, tȩa̧u̧mä̧ yo̧ö̧ttö̧ 'quȩ'ȩcuä̧chö̧ ki̧ya̧rö̧ pä'ö. Ja̧u̧ jä̧ji̧mä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä adihua'atä topinö. 19Ja̧'hua̧nö̧ ni̧pä̧ro̧mȩcu̧'i̧nä̧ yo̧ȩi̧ ja̧'a̧cu̧'i̧nä̧ päi'äjimä pa̧ja̧cuä̧nö̧ mo̧ro̧ päi'omenä ji̧na̧'a̧.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä pä'inö: ―Ajiya acu o̧du̧nä̧ttö̧mä̧, tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ recuätöttö suhuädi'önätä rö̧jä̧tu̧cui̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ rȩjȩ huämenämä, mo̧ro̧jä̧ttö̧ huäose jo̧mȩmä̧ ppi̧yu̧tä̧ co̧'ä̧rä̧tu̧cui̧― pä'inö. 21Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä jacuoto isotö bärepätörö'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca toi'önä tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ bo̧rȩpi̧'ä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ajiya acu o̧du̧nä̧mä̧ jitötä isotöcutä ttö̧jo̧mȩttö̧ suhuädi'önä uhuäbe'inö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca toi'önä ppi̧yu̧ru̧mä̧, jitötä isotöcutä ttö̧jö̧nä̧ uhuäbe'inö. Ja̧u̧ jä̧ji̧mä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä adihua'atä topinö.22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios adiunä pä'ö ucuocu u̧ju̧ni̧nä̧u̧: ―Cui̧tti̧mö̧mä̧ recuätö juottächönä pö̧ttä̧chä̧rö̧ ye'äu recuächätucui. Duboriyu bäreu ajiya acu o̧du̧nä̧ttö̧mä̧ suhuädi'önätä kä̧tu̧cui̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ rȩjȩ huä̧mȩnä̧ttö̧mä̧ ppi̧yu̧mä̧ ye'äu recuächätucui― pä'inö. 23Ja̧'hua̧nö̧ ni̧pä̧ro̧mȩcu̧'i̧nä̧ yo̧ȩi̧ ja̧'a̧cu̧'i̧nä̧ päi'äjimä ji̧mö̧tȩnö̧ mo̧ro̧ päi'omenä ji̧na̧'a̧.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios pä'inö: ―Tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧, rȩjȩttö̧mä̧ pöttächö kä̧tu̧cui̧, ucututä isotöcutä. Pä̧cä̧yö̧'i̧nä̧, do'ähuätö'inä, de'a isotö juruhuätö'inä pöttächö kä̧tu̧cui̧ ucututä isotöcutä― pä'inö. Ja̧'hua̧nö̧ pääjimä ja̧'hua̧nö̧tä̧ ji̧ni̧yä̧cu̧. 25Ja̧'hua̧nö̧ jö̧nä̧tä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä de'a isotö juruhuätörö'inä jitötä isotöcutä ttö̧jö̧nä̧ aditinö. Pä̧cä̧yö̧rö̧'i̧nä̧ jitötä isotöcutä ttö̧jö̧nä̧ aditinö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca toi'önätä rȩjȩnä̧ kä̧tö̧rö̧mä̧ jitötä isotöcutä ttö̧jö̧nä̧ aditinö. Ja̧u̧ jä̧ji̧mä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä adihua'atä topinö.26Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios pä'inö: ―Jitämä ttö̧ja̧rö̧ tadita, ujututä ta̧'cua̧juä̧ huotörö, ujutu jö̧ ta'anö huotötä ttö̧jö̧nä̧. Dubora rö̧orattö po̧i̧rö̧'i̧nä̧, ju'tojunä co̧'ä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, pä̧cä̧yö̧rö̧'i̧nä̧, rȩjȩ jä̧ttä̧yä̧jä̧'i̧nä̧, o'ca toi'önätä rȩjȩnä̧ kä̧tö̧rö̧mä̧ hue'ö ttö̧ja̧ja̧― pä'inö. 27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä ttö̧ja̧rö̧ uhuäbe'inö, chutä a̧'cua̧juä̧ huotörö. Uborö'inä, isajuru'inä chutä Dios a̧'cua̧juä̧tä̧ huotörö uhuäbe'inö.†28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios adiunä pä'ö ucuocu u̧ju̧ni̧nä̧u̧: ―Cui̧tti̧mö̧mä̧ recuätö juottächönä pö̧ttä̧chä̧rö̧ ye'äu recuächätucui. Rȩjȩmä̧ suhuädi'önätä kä̧tu̧cui̧. Rȩjȩmä̧ huecuhuätucu ucuotönätä jȩpö̧ kä̧tu̧cui̧.† Ja̧'hua̧ta̧nö̧ dubora rö̧orattö po̧i̧rö̧'i̧nä̧, ju'tojunä co̧'ä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, o'ca toi'önä a̧'cua̧rä̧tö̧ rȩjȩnä̧ kä̧tö̧ tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ hue'ö kä̧tu̧cui̧― pä'inö. 29Juhua'a yabonö Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios pä'inö: ―Topätucui. O'ca juiyönä rȩjȩttö̧ jacuä jähuättö bau'inä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca juiyönä dauhuiyä u̧huä̧ju̧ jacuä ote ȩca̧'a̧nä̧ huä̧jö̧'i̧nä̧ cu̧cuȩ cuähuätucu päi'önä iyösä.30Ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca toi'önä de'a isotö juruhuätörö'inä, o'ca toi'önä ju'tojunä co̧'ä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, o'ca toi'önä rȩjȩnä̧ kä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧mä̧ o'ca juiyönä ja̧'tu̧u̧nä̧ bau juäimä ttu̧cuȩ päi'önätä iyösä― pä'inö. Ja̧'hua̧nö̧ pääjimä ja̧'hua̧nö̧tä̧ ji̧ni̧yä̧cu̧. 31Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä ja̧'hua̧nö̧ aditäjimä, juiyo adihua'atä topinö o'ca juiyönätä. Ja̧'hua̧nö̧ ni̧pä̧ro̧mȩcu̧'i̧nä̧ yo̧ȩi̧ ja̧'a̧cu̧'i̧nä̧ päi'äjimä ko̧ro̧mö̧ttö̧ ya'ute mo̧ro̧ päi'omenä ji̧na̧'a̧.
Chapter 2

1Mo̧ro̧ji̧yä̧'i̧nä̧, pi̧jä̧'i̧nä̧ ja̧u̧ o̧du̧nä̧ ka̧cu̧'i̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ jö̧nä̧ jo̧mȩnö̧tä̧ päi'ina'a. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ko̧ro̧mö̧ttö̧ todärenö mo̧ro̧ päi'omenä, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios aditähuä aditä'chäjimä jo̧mȩnö̧tä̧ cä'ädinö. Ja̧'hua̧nö̧ cäädäji o'ca'a ko̧ro̧mö̧ttö̧ todärenö mo̧ro̧ päi'omenä, o'ca juiyönä aditähuä jä̧ji̧mä̧ cä'ädö ku̧nu̧ huirochi'inö. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ko̧ro̧mö̧ttö̧ todärenö mo̧ro̧ päi'äjimä, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios o'ca juiyönä aditähuä aditä'chäji cä'ädö ku̧nu̧ ihuirochi'äji mo̧ro̧ ja̧'a̧ttö̧, i̧mi̧cu̧nä̧tä̧ mo̧ro̧ jö̧nä̧ 'quȩ'ȩpö̧ ku̧nu̧, adiunätä ucuocu pä'ö ku̧ni̧nö̧ ja̧u̧ mo̧ro̧mä̧.4Pi̧yȩ huȩnȩtä̧ ja̧'a̧tó mo̧ro̧ji̧yä̧'i̧nä̧, pi̧jä̧'i̧nä̧ kada'ca huȩnȩ, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Jehová, pi̧jä̧'i̧nä̧ mo̧ro̧ji̧yä̧'i̧nä̧ uhuäbe'inö pänä ji̧nö̧ huȩnȩmä̧. 5Mȩji̧yä̧ pämäromettö̧ dau u'cua jö̧ oi'inä pi̧jä̧nä̧ juiyäimä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ rȩjȩ pämäromettö̧ pättiyu cuähuä'inä juiyäimä, ajiyamä ichoca'a ji̧na̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Jehová ajiya ichönämä jȩo̧ca̧'a̧ttö̧ pi̧jä̧nä̧mä̧. Ttö̧ja̧ i̧sa̧'i̧nä̧ toina'a pättanä a̧di̧tä̧cua̧mä̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ rȩjȩttö̧mä̧ diyahuoppatä ju'tojucu rä'opö ki̧na̧'a̧ rȩjȩmä̧ jä̧ttä̧yä̧jä̧tä̧ huämenättö̧ i̧yȩpä̧rö̧ ka̧ pä'ö.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Jehová rȩjȩ i̧sa̧ppȩttö̧ aditinö ttö̧ja̧ i̧sa̧rö̧. Ja̧'hua̧nö̧ aditäjäcu i̧ji̧yu̧nä̧ ppö'inö a̧'cua̧rö̧ kä̧cuä̧huä̧ ami yuppa. Ja̧'hua̧nö̧ ppöäcutä ttö̧ja̧ i̧sa̧mä̧ a̧'cua̧ri̧nö̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Jehovámä kä̧hua̧ räopa'acu päte'öttö Edén rȩjȩnä̧ pätta rötinö. Juhuätta pättanämä aditäjäcu ttö̧ja̧ i̧sa̧rö̧ ku̧ni̧nö̧.9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Jehovámä o'ca juiyönä adihuä juäi dauhuiyämä toäcuähuänä'inä a̧'cua̧cu̧nä̧ adiu, cuäcuähuänä'inä adiu, rȩjȩttö̧ rä'opö baunä jȩpi̧nö̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ pätta kä'co päte'öttö a̧'cua̧rö̧ kä̧cuä̧huä̧ dau'inä rä'opö baunä jȩpi̧nö̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ adiu'inä, surojö'inä, huo̧juä̧huä̧ dau'inä rä'opö baunä jȩpi̧nö̧. 10Ajemä Edén rȩjȩttö̧ räopoto ri̧na̧'a̧ pättanä i̧yȩpä̧ra̧ pä'ö. Juhuorömä pa̧ja̧cuä̧nö̧ oto räopina'a.11Äcuomenä räopoto i̧mi̧mä̧ Pisón aje pä'ö micuoto. Juhuotomä Havila rȩjȩ jä̧ttä̧yä̧jä̧ suhuacuächönä ro̧to. Ju̧huȩnȩmä̧ oro pä̧jo̧mȩ. 12Ja̧huä̧jä̧ rȩjȩ oromä surojö'inä ppächö juiyönä adiu. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ dauhuiyä ö̧tä̧nȩ a̧dö̧nä̧ ameu bedelio'inä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ inä o'qui ónice'inä pä̧jo̧mȩ.13Ja̧u̧nu̧ o'ca'a räopotomä Gihón pä'ö micuoto. Juhuotomä Cus rȩjȩ jä̧ttä̧yä̧jä̧ suhuacuächönä ro̧to. 14Huäbotocuä päi'önä räopotomä Tigrisa pä'ö micuoto. Juhuotomä Asiria rȩjȩttö̧mä̧ kä̧hua̧ räopa'acu päte'ö mo̧ö̧nä̧ ro̧to. Pa̧ja̧cuä̧nö̧ päi'önä räopotomä Éufrates pä'ö micuoto.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Jehovámä ttö̧ja̧ i̧sa̧rö̧ ȩmo̧po̧'ö̧, Edén rȩjȩttö̧ pättanä ku̧ni̧nö̧ aditä̧rö̧nö̧ tta̧huä̧ri̧ya̧rö̧ pä'ö. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Jehovámä hue'ö u̧ju̧ni̧nä̧cu̧: ―Pättanä ka̧cu̧ oittömä o'ca juiyönättö̧tä̧ cucu'a̧nö̧ ja̧'a̧. 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ adiu'inä, surojö'inä huo̧juä̧huä̧ dauttumä cu̧cui̧yä̧cua̧jä̧tó. Juhuäittö cucuttumä, ja̧u̧nu̧tä̧ mo̧ro̧mä̧ iso päi'önätä 'corupäcuhui'ä̧cua̧jä̧― päinä̧cu̧.18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Jehovámä pä'inö: ―Ttö̧ja̧ i̧sa̧ katä ö̧ja̧ pä'ömä adihuoca'a. Chutä jö̧ ta̧'a̧nö̧ kö'ätecuächönä ppädä̧rä̧cuä̧huä̧ isajuru chaditiyäcu― pä'inö. 19Tö̧ä̧nä̧hua̧ Jehovámä o'ca toi'önä de'a isotö juruhuätörö'inä, o'ca toi'önä ju'tojunä co̧'ä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ rȩjȩttö̧tä̧ aditi̧nä̧u̧. Aditäji'ca̧ jahuätörömä ttö̧ja̧ i̧sa̧ ö̧ja̧'a̧cu̧ i'cächinö, tta̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ oä'chäcua'a ja̧ pä'ö, toä̧ra̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧ i̧sa̧ oä'chö'a̧nö̧tä̧ ya̧cu̧nä̧ tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧mä̧ tti̧mi̧tä̧ päi'ina'a. 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ o'ca toi'önä de'a isotörö'inä, ppi̧yu̧ ju'tojunä co̧'ä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, o'ca toi'önä rȩjȩnä̧ kä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ tti̧mi̧ o'ä'chö ku̧ni̧nö̧ ttö̧ja̧ i̧sa̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yajute'inä toina'a, Adán jö̧ ta̧'a̧nö̧ kö'ätecuächönä ppädä̧rä̧cuä̧huä̧ isaju jö̧nä̧ huajumä.21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Jehovámä Adán täcunä äi'önä jȩi̧nä̧cu̧. Ja̧'hua̧nö̧ ä̧'ä̧ra̧'a̧nä̧ i'esubä o'quittö yo'quite ȩmi̧nä̧cu̧. Ȩmä̧ji̧'ca̧, idepämä pä'äji ta'anö mö̧'ȩpö̧ icuinäcu ȩmä̧jo̧mȩmä̧. 22Tö̧ä̧nä̧hua̧ Jehovámä juhuo'qui i'esubä iso'qui, ttö̧ja̧ i̧sa̧ttö̧ ȩmä̧jo'quittö aditinö ttö̧ja̧ isajuru. Jahuäjurumä i'cächö iyinö ttö̧ja̧ i̧sa̧rö̧. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Adánmä pä'inö: ―Pa̧'a̧nö̧ huaju kihue'quiyumä ttötä cha̧mo̧nä̧ chihue'quiyuttu ȩmä̧huä̧ o'ca. Kidepä'inä ttötä cha̧mo̧nä̧ chidepättö ȩmä̧hua̧ju̧mä̧. Isaju jö̧nä̧tä̧ pättäcuaju, ttö̧ja̧ i̧sa̧ttö̧ ȩmö̧ adicuaju ja̧'a̧ttö̧― pä'inö.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧ i̧sa̧mä̧ jä'ottö'inä, ja̧ju̧ttu̧'i̧nä̧ 'quȩi̧pä̧chä̧cua̧. Irecuacutä ppä'ächi'ö ö̧jä̧cua̧. Jahuätö ta̧ju̧mä̧ ya̧tȩtä̧ idepä jö̧nä̧ huotötä pätti'äcuotö. 25Jahuätö ta̧ju̧mä̧ ttä̧ti̧yu̧'i̧nä̧ jui'ötä ki̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ttö̧ja̧'a̧nä̧ dä'äcuocotö pinätö̧.
Chapter 3

1Äcamä, korotö de'a isotö Tö̧ä̧nä̧hua̧ Jehová aditinä̧u̧ttu̧'i̧nä̧ abonänö huo̧juȩcu̧nä̧ jȩä̧'chä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ ji̧na̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ hua̧mä̧, ttö̧ja̧ isajurumä pä'inö: ―¿Iso päi'önä ji̧na̧'a̧ tä̧ji̧ “Pättanä ka̧cu̧ oittömä jitettö'inä cucuätucuä'” Dios päina'amä?― pä'inö. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧ isajumä äcarö ädätinäju: ―Isocö. Pättanä ka̧cu̧ oi u̧huä̧ju̧ttu̧mä̧ tucua pä'ö ja̧'a̧. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pätta kä'co päte'ö käi u̧huä̧ju̧ttu̧mä̧, “Cuä̧nö̧'i̧nä̧ cucu juiyäcuotöjätó. Mȩ'ö̧'i̧nä̧ mȩcu̧u̧ juiyäcuotöjätó 'corupäcuhui'ätucua'acu” pä'inö Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä― päjinäcu.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ äcamä ttö̧ja̧ isajuru pä'inö: ―'Corupä'i'ömä 'corupä'i'ocotöjä. 5Juhuäi u̧huä̧ju̧ttu̧ cucuätucuttumä, cucuätucu ji̧yȩnä̧tä̧ Dios jö̧ ta̧'a̧nö̧tä̧ pä'i'ö bahuecuächa'a topö huäjunä cu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧jä̧ adiu'inä, surojö'inä, Dios u̧huo̧ju̧ ta'anö. Diosmä ja̧'hua̧nö̧ u̧huo̧jua̧'a̧ttö̧ ja̧'a̧ “Cuä̧nö̧'i̧nä̧ cucu juiyäcuotöjätó” päina'amä― päinäcua̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧ isajumä juhuäi u̧huä̧ju̧mä̧ cuäcuähuänä'inä adiu'a̧nö̧ ji̧yä̧cua̧, toäcuähuänä'inä a̧'cua̧cu̧nä̧ adihuiyäcua, ja̧'hua̧ta̧nö̧ huo̧juȩcu̧nä̧ huotö päi'äcuähuänä'inä köjö'cönä jäi ja̧'a̧ tojomenä, u̧huä̧ju̧ttu̧ 'to'opö cuinäju. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ kirecuo yajutäcu kö̧rö̧'i̧nä̧ iyinäju. Ja̧u̧'i̧nä̧ cuinö.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ta̧ju̧cuäyotömä huäjunä bahuecuächa'a tottönä päi'ä̧u̧, ttä̧ta̧ juiyönä ttö̧ja̧cua̧'a̧mä̧ huo̧juä̧chi̧'i̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ higuera ojiyättö ttottecuojä päi'önä 'tö̧'ö̧, jitötätä ttottepäcuähua pä'ömä aditinätö. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Jehováttö rä̧mi̧pa̧'a̧ ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧ mo̧ro̧ ttí̧nö̧ jö̧nä̧ döoppanä pättanä icha'a. Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧u̧ ttö̧ja̧ i̧sa̧mä̧ irecuacu Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Jehová ö̧jo̧mȩttö̧mä̧ tö'ipächö dajahuächinätö pättanä ka̧cu̧ dauhuiyä 'quȩtȩ.9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Jehovámä ttö̧ja̧ i̧sa̧rö̧ huopinö: ―¿Tȩnȩ cu̧jä̧ ucumä?― pä'inö. 10Ja̧'hua̧nö̧ päcu ädätinö: ―Pättanä cuicha'a ucuocua'amä ä̧ju̧cuä̧ji̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chä̧ta̧ juiyönä chö̧ja̧'a̧ttö̧, ye'ecu dajahuächäjisä― pä'inö. 11Ja̧'hua̧nö̧ päcu pä'inö: ―Cuä̧ta̧ juiyönä cu̧ja̧'a̧ cu̧huo̧juä̧chi̧'ö̧nä̧mä̧ ¿di jiähuäjäcuttu? ¿Cucuä' pädinäi dauttu cuäjijä tä̧ji̧?―12Ja̧'hua̧nö̧ päcu ttö̧ja̧ i̧sa̧mä̧ ädätinö: ―Ttö̧ja̧ isaju ttöcu ppächönä kö̧ji̧ya̧cu̧ pä'ö cuiyinäcua̧tä̧, juhuäi dau u̧huä̧ju̧ttu̧ 'to'opö kiyäcu cuäjisä―. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Jehovámä ttö̧ja̧ isajuru jä'epö ä̧ju̧cui̧nö̧: ―¿Pomä tta̧'a̧nö̧ pä'ö ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'ä̧jä̧ttö̧?― Ja̧'hua̧nö̧ päcua ttö̧ja̧ isajumä ädätinäju: ―Äcatä yapare jiähuäcua cuäjäjusä―.14Ja̧'hua̧nö̧ päjäcu Tö̧ä̧nä̧hua̧ Jehovámä äcarö pä'inö: ―Ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'huä̧ja̧'a̧ttö̧mä̧ o'ca toi'önä de'a isotö juruhuätöttö'inä, o'ca toi'önä isotö rȩjȩnä̧ kä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö suronä ucuocu pä'ö ku̧nä̧hua̧tä̧ cu̧jä̧cua̧jä̧. Do'äutä do'äu cu̧jä̧cua̧jä̧. Cua̧'cua̧ro̧mȩ jubömä rȩjȩ i̧sa̧ppȩ cuä̧nö̧tä̧ cu̧jä̧cua̧jä̧. 15Ucuttu'inä ttö̧ja̧ isajuttu'inä to'ijicutä jö̧nä̧ curohuähuä'chätucunä päipä̧rö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucu isotöttö'inä, jahuäju isotöttö'inä ttörohuähuä'chönä päipä̧rö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧. Jahuäju isotö I̧sa̧mä̧ cunä kä̧dö̧ i̧cuä̧cua̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä utturuhuä'canä ubara ttu̧cuȩpä̧cua̧jä̧― pä'inö.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧ isajurumä pä'inö: ―Möchaju cu̧jo̧mȩnä̧mä̧ rö̧ȩnä̧tä̧ ubara ttucuunä jȩchä̧cua̧sä̧. Cui̧tti̧mö̧rö̧ cuhuäbecuomenämä ubara ttu'u kä̧nö̧tä̧ cuhuäbecuäcuajujä. Cuirecuorötä pä̧huä̧ ttu'u cu̧jä̧cua̧ju̧jä̧tó. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ huȩä̧rä̧'chö̧tä̧ ö̧jä̧cua̧ ucurumä― pä'inö.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Adánrö̧mä̧ pä'inö: ―Cuirecua päjö huȩnȩ cuesetäja'attömä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ cucuä' pädinäi dau u̧huä̧ju̧ttu̧ cucuäja'attömä, rȩjȩmä̧ suronä pä'ö ucuocu ku̧nä̧huä̧jä̧tä̧ pä̧i̧'ä̧jä̧. Cu̧cuȩmä̧ cua̧'cua̧ro̧mȩ jubö päi'önä ubara ttu'u kä̧nö̧tä̧ cu̧cuä̧cua̧jä̧tó ju̧huä̧jä̧ttö̧mä̧. 18Rȩjȩttö̧mä̧ a̧ri̧ so̧ö̧'i̧nä̧, so̧ä̧'cua'inä rä'opötä kä̧cua̧'a̧tó. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ mȩji̧yä̧ pämäromettö̧ dau u'cua jö̧ oi u̧huä̧ju̧ttu̧ cu̧cuä̧cua̧jä̧tó. 19Cua̧jȩrejamä cui'ättö rä'epö cuicua'attötä cu̧cuȩ pa̧ cu̧cuä̧cua̧jä̧tó, rȩjȩra̧'a̧ ppa̧cu̧huä̧cho̧mȩ jubö päi'önä, ju̧huä̧jä̧ttö̧tä̧ ȩmö̧ a̧di̧cua̧ cu̧ja̧'a̧ttö̧. Ucumä rȩjȩ i̧sa̧ppȩtä̧ jö̧nä̧ hua̧jä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ju̧hua̧ppȩra̧'a̧tä̧ ppa̧cu̧huä̧chä̧cua̧jä̧tó― pä'inö.20Adánmä irecua ki̧mi̧ o'inö Eva pä'ö, o'ca toi'önä a̧'cua̧rä̧tö̧ tta̧ju̧ ja̧'a̧ttö̧. 21Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Jehovámä isotö tti̧jȩti̧yu̧ttu̧ aditiniyä̧u̧ ttö̧ja̧ i̧sa̧cu̧, irecuacu ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ö̧'ca̧ti̧nä̧u̧.22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Jehovámä pä'inö: ―Ttö̧ja̧ i̧sa̧mä̧ ujututtu ya̧tȩ jö̧ ta̧'a̧nö̧ hua̧ pä'i'äjitó. Ujutu tu̧huo̧ju̧ ta'anö adiu'inä, surojö'inä huo̧jua̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä a̧'cua̧rö̧ kä̧cuä̧huä̧ dau u̧huä̧ju̧ttu̧'i̧nä̧ 'to'opö ucu o'ca'a, 'cuäopönätä ö̧ja̧'a̧cu̧― pä'inö. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Jehovámä Edén rȩjȩ pättattö rä'epö icuinäcu, rȩjȩtä̧ aditö ö̧ja̧ pä'ö ju̧huä̧jä̧ttö̧tä̧ ȩmö̧ a̧di̧cua̧ pi̧nö̧rö̧mä̧. 24Ja̧'hua̧nö̧ jö̧nä̧tä̧ ttö̧ja̧ i̧sa̧rö̧mä̧ rä'epö icuinö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Edén rȩjȩ pättattömä kä̧hua̧ räopa'acunä querubines huotörö ku̧ni̧nö̧ curabä cuo'ö ka̧bä kara'acu'inä kara'acu'inä kärächö jättäya'atä hui'cu ka̧'a̧nä̧ tta̧ttä̧ri̧ya̧rö̧ pä'ö, a̧'cua̧rö̧ kä̧cuä̧huä̧ daura̧'a̧ mä̧nä̧mä̧.
Chapter 4

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Adán irecua Evacu ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'inödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ möchaju pä'i'inäjudo. Uhuäbecuinäjudo ki̧tti̧rö̧, Caín pä'ö mi̧cua̧rö̧. Jahuäju pä'inäjudo: ―Täcö chi̧tti̧rö̧ ku̧nä̧rä̧ju̧sä̧, Chu̧ru̧hua̧ Chö̧ä̧nä̧hua̧ Dios i̧yä̧cua̧sä̧― pä'inäjudo. 2Ja̧u̧ o'ca'anä ku̧nä̧ri̧nä̧ju̧do ka̧ra̧ ki̧tti̧rö̧, Caín ö̧jä̧hua̧rö̧. I̧mi̧mä̧ o'inätödo Abel pä'ö. Jahuätö böo juottomenä, Abel o̧vȩja̧stö̧rö̧ pöttädö aditinödo. Caínmä pätta ku̧nu̧ aditinödo.3Recuo mo̧ro̧ ttö̧ja̧cui̧nö̧ o'ca'a, Caín ö'ätta cuähuättö i'cächinödo Tu̧ru̧hua̧ Diosrö iya pä'ö. 4Abel'inä o̧vȩja̧stö̧rö̧ ä'canä u'uttädinä̧u̧ttu̧ i'cächinödo, ttidepä adihuomettö Tu̧ru̧hua̧ Diosrö iya pä'ö. Dios eseunu topinödo Abelrö'inä, öäre iyähuä'inä. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Caínrömä, öäre iyähuä'inä esehuocö pinödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Caín rö̧ȩnä̧ ra̧huä̧ri̧nö̧do. Ö'ä nori'chunu jȩpö̧ ra̧huä̧ri̧nö̧do.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios pä'inödo Caínrö: ―¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö cu̧ra̧huä̧rä̧ cui'ä nori'chunu jȩpö̧mä̧? 7Adiu jȩcu̧'u̧ttu̧mä̧, adihuäcua'a ¿isodi̧? Ucu adiu jȩcu̧'o̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧, surojö tta̧hua̧rä̧cu̧jä̧ suronä jȩa̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ suronä jȩä̧cuä̧huä̧ttö̧mä̧ cujuru'a̧nö̧ ja̧'a̧ ucumä― päinäcudo.8Koronö mo̧ro̧ Caínmä ö̧jä̧hua̧ Abelrö pä'inödo: ―Mȩji̧yä̧ra̧'a̧ cuetächaja. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ mȩji̧yä̧ra̧'a̧ttö̧ Caínmä ö̧jä̧hua̧ Abelrö cuä'ö icuinödo. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios jä'epinödo Caínrö: ―¿Tȩnȩ jä̧ttö̧ cu̧jä̧hua̧ Abélmä? Ja̧u̧ ädätinödo: ―¿Juäitä? Jȩru̧pa̧sä̧. ¿Ttömä chö̧jä̧hua̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ päi'önä kö̧sä̧ tä̧ji̧?10Tu̧ru̧hua̧ Dios pä'inödo: ―¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö jȩcu̧'ä̧jä̧ttö̧ pi̧yȩmä̧? Ttö topösä cu̧jä̧hua̧ ucuoja rȩjȩ cuocua'a. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pi̧jä̧ttö̧mä̧ surojö 'cuäopäcua'a ucuru. Ucu cuä'ö cuicuäjäcu cu̧jä̧hua̧ ucuoja rȩjȩ 'cucuächiä̧jä̧ttö̧mä̧ ucumä ya'opö i̧cuä̧hua̧tä̧ cu̧jä̧cua̧jä̧. 12Rȩjȩmä̧ cu̧cuȩ cuähuä ku̧nu̧ cuadita'anä u̧huä̧ju̧ttu̧ huȩjo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧. Cuojusodenä'inä cu̧ju̧ juiyönä jope'ötä cu̧jä̧cua̧jä̧.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Caín ädätinödo Tu̧ru̧hua̧ Diosrö: ―Ro̧ȩcuä̧nä̧ pä'ö ku̧nä̧hua̧ pädi'äjimä abora̧'a̧tä̧ päi'önä chami 'quidächi'ö juiyönä jä̧cu̧sä̧. 14Chö̧jä̧'i̧jo̧mȩttö̧mä̧ jitä mo̧ro̧tä̧ ya'opö cuicuäcusä. Ucuttumä dajahuächötä chö̧jä̧cua̧sä̧. Chojusodenä'inä chö̧jö̧ juiyönä jope'ötä chö̧jä̧cua̧sä̧. Ka̧ra̧'i̧nä̧ ttörö ö̧'o̧cui̧'ö̧ttö̧mä̧, huäinä cuä'ö i̧cuä̧cua̧sä̧― pä'inödo Caínmä. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios Caínrö ädätinödo: ―Juhua'acumäcö̧. Ka̧ra̧'i̧nä̧ ucuru cuä'ö icuttumä, ucuru cuä'ö icuinöttö'inä abonänö päi'önä ja̧u̧ ahuaruhuärömä sietenö huotörö chö̧tä̧bo̧tä̧cua̧sä̧― pä'inödo Dios. Märuhuä tuttepa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios Caínrö huȩyu̧cuä̧ ötinäcudo, korotö'inä ja̧u̧ru̧ topö cuä'ö tticu juiya pä'ö.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Caín Tu̧ru̧hua̧ Dioscu ucuocuäjomettömä i̧hui̧nö̧do Nod rȩjȩra̧'a̧ ö̧ja̧ pä'ö. Nod rȩjȩmä̧ Edén pättattömä kä̧hua̧ räopome päte'ö ji̧na̧'a̧do. 17Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Caínmä irecuacu ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'inödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ yaju möchaju pä'i'inäjudo. Uhuäbecuinäjudo ki̧tti̧ Enocrö. Caínmä ötahuiyä rö̧ä̧ö̧ aditinödo. Ja̧u̧ ötahuiyä i̧mi̧mä̧ o'inödo Enoc pä'ö, i̧tti̧ i̧mi̧ ta'anö.18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Enocmä i̧tti̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do Iradrö. Iradmä, Mehujael jä'o pinödo. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Mehujaelmä, Metusael jä'o pinödo. Metusaelmä, Lamec jä'o pinödo. 19Lamecmä i̧rȩcua̧mö̧rö̧ ta̧ju̧rö̧ ȩmi̧nö̧do̧. Karaju Ada pä'ö micuinäjudo. Karaju Zila pä'ö micuinäjudo.20Adamä ki̧tti̧ Jabalrö uhuäbecuinäjudo. Jabal ahuaruhuä'cotömä ttoju odehuiyämä isotö ttuhuo'chettö adicuä odehuiyänä ka̧cui̧nä̧tö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttä̧ji̧mö̧rö̧ pöttädö aditö ka̧cui̧nä̧tö̧do. 21Jabal ö̧jä̧hua̧mä̧ Jubal pä'ö micuinödo. Jubal ahuaruhuä'cotömä arpa oba'inä 'po̧rä̧rö̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ mära ona'inä ppö'ö jȩpö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧do. 22Zila'inä ki̧tti̧rö̧ uhuäbecuinäjudo, Tubal-caín pä'ö mi̧cua̧rö̧. Tubal-caínmä rö̧ȩnä̧ 'quiyö juäi ocuränä ȩttö̧ 'ta'tapö adicuä i̧sa̧ pinödo. Tubal-caín öjähuajumä Naama pä'ö micuinäjudo.23Koronö mo̧ro̧ Lamecmä i̧rȩcua̧mö̧rö̧ pä'inödo: Ada'inä Zila'inä ttö chi̧huȩnȩ pädömä ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ttö̧. Ucutu ttö Lamec chi̧tti̧mö̧ tta̧ju̧tu̧ ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ttö̧ chucuocumä. Ya̧tȩ ttörö cuäcuäpäjirö cuä'ö icuäjisä, mö̧ä̧ya̧rö̧'i̧nä̧ suronä jȩa̧'a̧ttö̧. 24Caínminärö suronä 'cuäopinöttö'inä abonänö suronä 'cuäopäcua'a ttörö.25Adán pä'äji ta'anö irecua Evacu ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'inödo. Jahuäju ki̧tti̧rö̧ uhuäbecuinäjudo. I̧mi̧mä̧ o'inäjudo Set pä'ö. ―Chö̧ä̧nä̧hua̧ Diostä iyäjäcuasä ka̧ra̧ chi̧tti̧rö̧, Caín cuä'ö icuinäcu Abel pä̧ro̧cua̧rö̧ i̧yä̧cua̧sä̧― pä'inäjudo. 26Set'inä i̧tti̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do, Enós pä'ö mi̧cua̧rö̧. Ja̧u̧nu̧tä̧ Tu̧ru̧hua̧ Diosrö ttucuocua pä'ö kä̧mä̧di̧nä̧tö̧do.
Chapter 5

1Pojä cuyäru isojänä pa̧'a̧ Adánminä ahuaruhuä'cotö tti̧mi̧mä̧. Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ttö̧ja̧ i̧sa̧rö̧ aditomenä, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios chutä jö̧ ta'anö hua̧rö̧ aditinödo. 2Aditinödo uborö'inä, isajuru'inä. Jahuätörö adiu ppä'ädinödo. Aditinö mo̧ro̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios o'inödo pitömä ―ttö̧ja̧― pä'ö.3Adán ciento treinta a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do, i̧tti̧ uhuäpächinömä. I̧mi̧mä̧ o'inödo Set pä'ö. Chutä Adán jö̧ ta'anö huinödo. 4Set uhuäpächinö o'ca'a, Adán juhua'a yabo ochocientos a̧'ȩ hua̧ ki̧nö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ korotö i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 5Adán o'ca juiyömä novecientos treinta a̧'ȩ u̧ju̧nä̧ro̧mȩnä̧, 'corupä'i'inödo.6Set ciento cinco a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do, i̧tti̧ Enós uhuäpächinömä. 7Enós uhuäpächinö o'ca'a, Set juhua'a yabo ochocientos siete a̧'ȩ hua̧ ki̧nö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ korotö i̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 8Set o'ca juiyömä novecientos doce a̧'ȩ u̧ju̧nä̧ro̧mȩnä̧, 'corupä'i'inödo.9Enós noventa a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do, i̧tti̧ Cainán uhuäpächinömä. 10Cainán uhuäpächinö o'ca'a, Enós juhua'a yabo ochocientos quince a̧'ȩ hua̧ ki̧nö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ korotö i̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 11Enós o'ca juiyömä novecientos cinco a̧'ȩ u̧ju̧nä̧ro̧mȩnä̧, 'corupä'i'inödo.12Cainán setenta a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do, i̧tti̧ Mahalaleel uhuäpächinömä. 13Mahalaleel uhuäpächinö o'ca'a, Cainán juhua'a yabo ochocientos cuarenta a̧'ȩ hua̧ ki̧nö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ korotö i̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 14Cainán o'ca juiyömä novecientos diez a̧'ȩ u̧ju̧nä̧ro̧mȩnä̧, 'corupä'i'inödo.15Mahalaleel sesenta y cinco a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do, i̧tti̧ Jared uhuäpächinömä. 16Jared uhuäpächinö o'ca'a, Mahalaleel juhua'a yabo ochocientos treinta a̧'ȩ hua̧ ki̧nö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ korotö i̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 17Mahalaleel o'ca juiyömä ochocientos noventa y cinco a̧'ȩ u̧ju̧nä̧ro̧mȩnä̧, 'corupä'i'inödo.18Jared ciento sesenta y dos a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do, i̧tti̧ Enoc uhuäpächinömä. 19Enoc uhuäpächinö o'ca'a, Jared juhua'a yabo ochocientos a̧'ȩ hua̧ ki̧nö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ korotö i̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 20Jared o'ca juiyömä novecientos sesenta y dos a̧'ȩ u̧ju̧nä̧ro̧mȩnä̧, 'corupä'i'inödo.21Enoc sesenta y cinco a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do, i̧tti̧ Matusalén uhuäpächinömä. 22Matusalén uhuäpächinö o'ca'a, Enoc juhua'a yabo trescientos a̧'ȩ hua̧ ki̧nö̧do. Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dioscu cue'ächinödo. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ korotö i̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 23Enoc o'ca juiyömä trescientos sesenta y cinco a̧'ȩ hua̧ ki̧nö̧do. 24Enocmä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dioscu cue'ächinödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ to'epo'inödo, Dios ja̧u̧ru̧ ȩmi̧pä̧ja̧'a̧ttö̧.25Matusalén ciento ochenta y siete a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do, i̧tti̧ Lamec uhuäpächinömä. 26Lamec uhuäpächinö o'ca'a, Matusalén juhua'a yabo setecientos ochenta y dos a̧'ȩ hua̧ ki̧nö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ korotö i̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 27Matusalén o'ca juiyömä novecientos sesenta y nueve a̧'ȩ u̧ju̧nä̧ro̧mȩnä̧, 'corupä'i'inödo.28Lamecmä ciento ochenta y dos a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do, i̧tti̧ uhuäpächinömä. 29Lamec i̧tti̧ i̧mi̧mä̧ Noé pä'ö o'inödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Lamec pä'inödo: ―Tu̧ru̧hua̧ Dios rȩjȩ surojuächönä jȩi̧na̧'a̧ttö̧ juruhuächi'ö taditö'a̧nö̧ ja̧'a̧ tucuähuä tu̧ju̧na̧ pä'ömä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pide ji̧'qui̧cha̧hua̧mä̧ ujutu 'cuä'ächi'ö tö̧ja̧cua̧ pä'ö jȩä̧cua̧.30Noé uhuäpächinö o'ca'a, Lamec juhua'a yabo quinientos noventa y cinco a̧'ȩ hua̧ ki̧nö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ korotö i̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 31Lamec o'ca juiyömä setecientos setenta y siete a̧'ȩ u̧ju̧nä̧ro̧mȩnä̧, 'corupä'i'inödo.32Noé quinientos a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do, i̧tti̧mö̧ Sem'inä, Cam'inä, Jafet'inä ttuhuäpächinömä
Chapter 6

1Ttö̧ja̧mä̧ pi̧jä̧ pa̧ja̧cuä̧chö̧nä̧ ttö̧ja̧cua̧ pä'ö recuächinätödo. Tti̧tti̧mö̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧do. 2Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios i̧tti̧mö̧ huotömä ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ nä̧tö̧mä̧ juiyo adiu tta̧'cua̧cua̧'a̧ topinätödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätörö topö, jahuätöttö yajute pö̧nä̧ ȩmi̧nä̧tö̧do tti̧rȩcua̧mö̧ päi'önä. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios pä'inödo: “Ttö Cha̧cua̧ru̧hua̧mä̧ ttö̧ja̧ ttami iso'quinä 'cuäopönämä ucuocuocösä, hua'ä ttö̧ja̧ ja̧'a̧ttö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ciento veinte a̧'ȩ jo̧mȩtä̧ ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧”.4Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧mä̧, ja̧u̧nu̧ o'ca'a'inä ttö̧ja̧ juiyo otopätö ka̧cui̧nä̧tö̧do pi̧jä̧nä̧mä̧. Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios i̧tti̧mö̧ huotö tti̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧mä̧, ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ nätö̧ttö̧ tti̧rȩcua̧mö̧ päi'önä ȩmö̧, tti̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧do. Jahuätömä korotöttö'inä abonänö ttujuruhua'attö, o'ca toi'önä ttö̧ja̧ ttu̧huo̧jui̧nä̧u̧do.5Tu̧ru̧hua̧ Dios topinödo pi̧jä̧ ttö̧ja̧ juiyo rö̧ȩnä̧ suronä jȩtta̧'a̧. Jahuätö o'ca juiyönä ttamöcuädömä surojötä amöcuädö ka̧cui̧nä̧tö̧do 'cuäopönä. 6Tu̧ru̧hua̧ Dios ttö̧ja̧rö̧ aditina'attö, a̧'cua̧ tta̧'ȩcui̧nö̧do, aditinä̧u̧ pi̧jä̧ttö̧ rö̧ȩnä̧ suronä jȩtto̧mȩnä̧.7Tu̧ru̧hua̧ Dios pä'inödo: ―Pi̧jä̧ttö̧ be'epäjipö chi̧cuä̧cua̧sä̧ ttö̧ja̧rö̧ ttö cha̧di̧ti̧nä̧u̧ru̧'i̧nä̧, de'a isotörö'inä, rȩjȩnä̧ do'ähuätörö'inä, ju'toju co̧'ä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. Ttö jahuätörö chaditina'attö cha̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧sä̧―. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios Noérömä eseunu topinödo.9Pi̧yȩ huȩnȩdo Noé ö̧ji̧nö̧ huȩnȩmä̧, Noémä adihuä i̧sa̧ pinödo. 'Cuäopönä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hueötä jȩpö̧ ki̧nö̧do. Noé ö̧ji̧nö̧ pä̧nä̧mä̧ Noémä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö pä̧huä̧ rö̧jö̧ jȩpö̧ ki̧nö̧do. 10Noé i̧tti̧mö̧ huämetucuä ku̧nä̧ri̧nö̧do Sem'inä, Cam'inä, Jafet'inä.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ korotö ttö̧ja̧ o'ca toi'önä suronä jȩpö̧ rohuähuä'chö ka̧cui̧nä̧tö̧do Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧. 12Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios topinödo pi̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧ o'ca toi'önä suronätä jȩpö̧ ttö̧ja̧cua̧'a̧.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios pä'inödo Noérö: “Ttö chamöcuädäjimä o'ca toi'önä ttö̧ja̧rö̧ be'epäjipö chi̧cuä̧cua̧sä̧, jahuätö suronä jȩpö̧ rohuähuä'chö ttö̧ja̧cua̧'a̧ttö̧. Jahuätörö'inä, pi̧jä̧ o'ca juiyönä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ to'ädö chi̧cuä̧cua̧sä̧,” pä'inödo Dios. 14“Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huoi'ca aditi adihuä juäi dauhuiyättö. Jahuä'ca huoi'ca jacuä o̧ca̧hui̧yä̧'i̧nä̧ aditi. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ huoi'canä oyä rö̧jö̧mä̧ jacuänä'inä, u̧mi̧nä̧'i̧nä̧ tätö aditi dö'cäu juäittö. 15Huoi'camä pa̧'a̧nö̧ aditi. Öotomä ciento treinta y cinco metros jo̧mȩnä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ öcähuemä veintidós metros jo̧mȩnä̧. Trece metros abonänö jo̧mȩnä̧ ju'tojucumä.16Ja̧'hua̧ta̧nö̧ huä̧bo̧jä̧cuä̧ jo̧mȩnä̧ aditi. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ huoi'ca isode beipome medio metro jo̧mȩ huäosenötä jä̧cua̧'a̧nö̧. Äpate'inä ku̧ni̧ huoi'ca i'esubä jo̧mȩ. 17Ajiya suhuädi'önä huȩdä̧cua̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca toi'önä tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧ be'epäjipö chi̧cuä̧cua̧sä̧, pi̧jä̧ o'ca juiyönä ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧. O'ca toi'önä pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ hua'ö tticuäcuotö.18Ucurutä ji'äu chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧ ucuru iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩmä̧. Huoi'canä docuhuächäcuotöjä, ucu'inä, cui̧tti̧mö̧'i̧nä̧, cui̧tti̧mö̧ tta̧ju̧'i̧nä̧, cu̧jo̧ri̧mö̧'i̧nä̧. 19Ja̧'hua̧ta̧nö̧ cutaja huoi'ca jacuä de'a isotö pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧, tti̧rȩcua̧mö̧cu̧ pö̧nä̧, isajucu, ubocu, ucu ta'anö a̧dȩcuä̧tö̧ ttö̧ja̧cui̧'ä̧cua̧'a̧nö̧.20Ppi̧yu̧ttu̧'i̧nä̧, de'a isotöttö'inä, rȩjȩ do'ähuätöttö'inä ta̧ju̧ pö̧nä̧ dottächäcuotö ucucu, a̧dȩcuä̧tö̧ ttö̧ja̧cui̧'ä̧cua̧'a̧nö̧. 21Ucutu cu̧cuȩtu̧cu̧'i̧nä̧, de'a isotö ttu̧cuȩ'i̧nä̧ o'ca juiyönä cuäcuähuämä do'ädi huoi'ca jacuä,” pä'inödo Dios. 22Ja̧'hua̧nö̧ jȩpi̧nö̧do Noé, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hueinö ta'anö.
Chapter 7

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Tu̧ru̧hua̧ Dios pä'inödo Noérö: “Jitä pä̧nä̧ ucutä pä'ijöjä ttörö pä̧huä̧ rö̧jö̧ jȩpö̧ kö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu'inä, ucu cuahuaruhuä'inä do'ächätucui huoi'ca jacuä. 2De'a isotö adihuä juo'otöttö sietenö huotörö u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, sietenö huotörö nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ȩpi̧. De'a isotö koro juo'otö suro juo'otö ubo ya̧tȩrö̧'i̧nä̧, isaju yajuterö'inä ȩpi̧. 3Koro juo'otöttö ju'toju co̧'ä̧rä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧, ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ ta̧ju̧ru̧ u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ ta̧ju̧ru̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ȩpi̧, o'ca toi'önä koro juo'otö isotöttö'inä ttö̧ji̧pä̧cua̧'a̧nö̧.4Sietenö mo̧ro̧ o'ca'a huȩdä̧cua̧sä̧ ajiyamä cuarentanö mo̧ro̧, cuarentanö yodo ichäcua'a. Pi̧jä̧ttö̧ ttö chaditinä̧u̧ru̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, de'a ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ o'ca toi'önä bettipächönä be'epäjipö chi̧cuä̧cua̧sä̧,” Tu̧ru̧hua̧ Dios pä'inödo Noérö. 5Noé jȩpi̧nö̧do o'ca juiyönä Tu̧ru̧hua̧ Dios hueäji ta'anö.6Aje suhuädi'inömä Noé seiscientos a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do. 7Täcö ajiya icha pä'ö tö'cöhuächi'omenä, Noé do'ächinödo huoi'canä, i̧tti̧mö̧ tta̧ju̧'i̧nä̧, i̧tti̧mö̧'i̧nä̧, ö̧jo̧ri̧mö̧'i̧nä̧ aje suhuädomenä ttö̧ji̧pa̧ pä'ö.108Dottächäja'attömä ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ todäre mo̧ro̧ o'ca'a, ajiya täcö ichina'ado. 9De'a isotöttö adihuä isotö'inä korotö'inä, ju'toju co̧'ä̧rä̧tö̧'i̧nä̧, rȩjȩnä̧ do'ähuätö'inä tti̧rȩcua̧mö̧cu̧ pö̧nä̧ isajucu, ubocu huoi'canä Noécu do'ächinätödo, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios Noérö hueäji ta'anö.11Kä̧hua̧tö̧ ta̧ju̧ päi'omenä fecha diecisietenä ji̧na̧'a̧do ajiya ichina'amä. Noé seiscientos a̧'ȩ huinödo aje suhuädinömä. Ja̧u̧nu̧tä̧ mo̧ro̧ rȩjȩ ri'ächö ajiyamä ju'tojucu tö'epö suhuädi'ina'ado. Mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧'i̧nä̧ ajiya rö̧ȩnä̧ ichina'ado. 12Cuarentanö mo̧ro̧, cuarentanö yodo ichina'ado ajiyamä pi̧jä̧ra̧'a̧.13Sietenö mo̧ro̧ ajiya ichäcua'a ä'canä huoi'canä do'ächinödo Noé'inä, irecua'inä, i̧tti̧mö̧ Sem'inä, Cam'inä, Jafet'inä, i̧tti̧mö̧ tti̧rȩcua̧mö̧ huämetucuä'inä. 14Jahuätöcu do'ächinätödo de'a ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧, de'a isotö ttö̧ja̧ ttä̧ji̧mö̧'i̧nä̧, rȩjȩnä̧ do'ähuätö'inä, ju'toju co̧'ä̧rä̧tö̧'i̧nä̧.15O'ca toi'önä a̧'cua̧rä̧tö̧mä̧ Noécu ta̧ju̧ pö̧nä̧ huoi'ca jacuä do'ächinätödo. 16Do'ächinätödo koro juo'otö i̧sa̧ttö̧'i̧nä̧ ubocu isajucu, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hueinö ta'anö Noérö. Dottächäji o'ca'a, Tu̧ru̧hua̧ Dios huoi'ca äpate mö̧'ȩpö̧ icuinödo.17Cuarentanö mo̧ro̧ ajiya ichina'ado. Aje su'ädi'ö ajiya ju'tojucu 'chahuächö ta'anö huoi'ca'inä cäecuina'ado ju'tojucu. 18Ajemä ji̧nä̧ isocutä suhuädi'omenä, huoi'camä cäecuächina'ado.19Aje rö̧ȩnä̧ suhuädi'a'attö, de'a'inä o'ca juiyönä, inähuiyä'inä o'ca juiyönä jacuoto päi'önä suhuädina'ado. 20Inähuiyä'inä jacuoto päi'äji o'ca'a, ji̧nä̧ siete metros jo̧mȩ juhua'a yabocu suhuädina'ado.21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ hua'ö icuinätödo pi̧jä̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧mä̧, ttö̧ja̧'i̧nä̧, ju'toju co̧'ä̧rä̧tö̧'i̧nä̧, de'a isotö ttö̧ja̧ ttä̧ji̧mö̧'i̧nä̧, de'a ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧, rȩjȩnä̧ do'ähuätö'inä. 22O'ca toi'önä de'anä ka̧cuä̧tö̧mä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧, de'a isotö'inä, pi̧jä̧ttö̧ tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧mä̧ hua'ö icuinätödo.23Noé uhuoi'canä Noécutä ka̧cui̧pä̧jä̧tö̧mä̧ a̧dȩcuä̧tö̧ ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧do. Korotörömä o'ca toi'önä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, de'a isotörö'inä, rȩjȩnä̧ do'ähuätörö'inä, ju'toju co̧'ä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ to'ädö icuinödo Tu̧ru̧hua̧ Dios. Jahuätö o'ca toi'önä to'e'inätödo. 24Ciento cincuenta mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧, aje joächö juiyönä ri̧na̧'a̧do.
Chapter 8

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios yorö'iso unichi'ocö pinödo Noérö, o'ca toi'önä de'a isotörö Noécu huoi'ca jacuä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios jȩpi̧nö̧do aje huämenä kä̧rö̧'coppa kä̧rö̧'co̧hua̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ täcö aje a̧'cuo̧po̧nä̧ joächina'ado. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ajiya'inä rȩjȩttö̧ cuä̧tä̧chi̧'i̧na̧'a̧do. Mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ ajiya'inä täcö ichö cädina'ado. 3Aje'inä a̧'cuo̧po̧nä̧ joächina'ado ciento cincuenta mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧.4Kä̧hua̧tö̧ sietenö päi'omenä, fecha diecisietenä ji̧na̧'a̧do, huoi'ca huä̧mä̧di̧na̧'a̧mä̧ möä'ca ju'tä, Ararat pä'ö micuä'canä. 5Ajemä ji̧nä̧ isocu joächina'ado. Kä̧hua̧tö̧ dieznö huotö päi'omenä, fecha ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧ ji̧na̧'a̧do, inähuiyä ju'toju ohuä'inä tottönä uhuähuinömä.6Cuarentanö mo̧ro̧ tta̧huä̧rä̧ji̧ o'ca'a, Noé chutä aditinä'ca mö̧ȩcuodä ba'epinödo. 7Cuervo ppiyuärö co'epö icuinödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cuervo ppiyuämä co̧'ä̧rö̧tä̧ ri̧nö̧do, aje joächa pä'ö tta̧'ä̧rö̧.8Noé cuervo ppiyuärö co'epö icuäji o'ca'a, ya̧tȩ palomarö co'epö icuinödo, rȩjȩ täcö joipächa pä'ö topö i̧'cha̧ pä'ö. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ paloma pä'äji ta'anö ppa̧'ä̧chi̧nö̧do huoi'cara̧'a̧, ö̧jä̧mä̧do̧mȩ juiya'attö, aje joächoca'attö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Noé palomarö pä'äji ta'anö u̧mö̧ ki̧'ä̧dö̧ do'ädinödo huoi'ca jacuä.10Noé ji̧nä̧ sietenö mo̧ro̧ tta̧huä̧rä̧ji̧ o'ca'a, pä'äji ta'anö palomarö huoi'cattö u̧mi̧cu̧ co'epö icuinödo. 11Täcö ni̧pä̧cha̧'a̧ paloma olivo isojä jareojä änä yö̧ä̧rä̧nö̧ i'cächinödo. Noé ja̧'hua̧nö̧ huo̧jui̧nö̧do ajemä täcö joächa'a pä'ö. 12Noé ji̧nä̧ tta̧'ä̧ri̧nö̧do sietenö mo̧ro̧. Pä'äji ta'anö palomarö co'epö icuinödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ paloma pä'äji ta'anö ppa̧'ä̧cho̧cö̧ pinödo.13Rȩjȩ joipinömä Noé ku̧nä̧ri̧nö̧do seiscientos uno a̧'ȩ jo̧mȩnä̧. Ä̧cuo̧mȩnä̧ kä̧hua̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧ päi'omenä, Noé huoi'ca huämode cärö icu ba'epinödo. Aje täcö joipächa'a topinödo. 14Kä̧hua̧tö̧ ta̧ju̧ päi'omenä fecha veintisietenä, rȩjȩmä̧ täcö adiu joina'ado.15Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios pä'inödo Noérö: 16“Täcö huoi'cattö rä'opächätucui, ucu'inä, cui̧tti̧mö̧ tta̧ju̧'i̧nä̧, cui̧tti̧mö̧'i̧nä̧, cu̧jo̧ri̧mö̧'i̧nä̧. 17De'a isotö, ucutäcu huoi'canä pȩjä̧tö̧rö̧, ju'toju co̧'ä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, de'a ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, rȩjȩnä̧ do'ähuätörö'inä, rä'epö icui, pi̧jä̧ rȩjȩ o'ca juiyönä tti̧'cha̧ pä'ö, rö̧ȩnä̧ tti̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧rö̧ pi̧jä̧ o'ca juiyönä ttö̧ja̧cua̧ pä'ö,” pä'inödo Dios.18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Noé'inä, i̧tti̧mö̧ tta̧ju̧'i̧nä̧, i̧tti̧mö̧'i̧nä̧, ö̧jo̧ri̧mö̧'i̧nä̧ rä'opinätödo huoi'cattö. 19O'ca toi'önä de'a isotö'inä, rȩjȩnä̧ do'ähuätö'inä, ju'toju co̧'ä̧rä̧tö̧'i̧nä̧ rä'opinätödo huoi'cattö.20Huoi'cattö rättopäji o'ca'a, Noé ku icu iyähuome Tu̧ru̧hua̧ Diosrö ucuotönö aditinödo. De'a isotö'inä, ju'toju co̧'ä̧rä̧tö̧'i̧nä̧, koro juo'otö i̧sa̧ttö̧'i̧nä̧ ya̧tȩ pö̧nä̧rö̧ adihuä juo'otöttö 'chu'huädö, ku icu iyähuome ju'tä jättäpäyotörö huä̧nö̧, ku icu iyinödo Tu̧ru̧hua̧ Diosrö. 21Ku icu iyähuä juiyo adiu a̧mȩhua̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Diosrö rȩbȩhuo̧mȩnä̧, Tu̧ru̧hua̧ Dios pä'inödo: “Jitämä tä̧bo̧to̧cö̧ chä̧cua̧sä̧ pi̧jä̧mä̧, ttö̧ja̧ suronä jȩtta̧'a̧ttö̧mä̧. Möäyotöttö kä̧mä̧dö̧ suronätä jȩtta̧ pä'ö ttamöcuäda'anä'inä, rȩjȩmä̧ aje suhuädi'önämä jȩpo̧cö̧sä̧. O'ca toi'önä a̧'cua̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ jitämä be'epäjipö icuocösä jitä pi̧yȩnä̧ jȩchä̧ji̧'a̧nö̧mä̧. 22Pi̧jä̧ ji̧nä̧ ko̧mȩ jubötä mo ku̧nä̧huä̧nä̧'i̧nä̧, seähuänä'inä kä̧cua̧'a̧. Du'huome'inä, diyahuome'inä, a̧'ȩ'i̧nä̧, du'huonä'inä, mo̧ro̧'i̧nä̧, yodo'inä kä̧cua̧'a̧”.
Chapter 9

1Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios adihuä juäi iya pä'ö ucuocu pä'inödo Noérö'inä, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧, “Recuätö cui̧tti̧mö̧rö̧ ye'ähuätucui, pi̧jä̧ pa̧ja̧cnä̧ ye'äu ttö̧ja̧cuä̧cua̧'a̧nö̧ jahuätöttö. 2Pi̧jä̧ o'ca juiyönä ka̧cuä̧tö̧ de'a isotömä ucuturu topö ye'ecu ttö̧ttä̧huä̧cuo̧tö̧. O'ca toi'önä de'a ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ju'toju co̧'ä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, rȩjȩnä̧ do'ähuätörö'inä, ajenä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ucuturu iyösä, jahuätö tturuhuotö päi'önä cu̧ja̧cuä̧tu̧cua̧ pä'ö.3Pä'äji pättiyu ka̧cu̧ chiyinö ta'anö, jitä'inä o'ca toi'önä a̧'cua̧rä̧tö̧rö̧ iyösä, cu̧'o̧tö̧ päi'önä. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttidepämä ttucuojacu cucuätucuä', ttucuojanä ka̧'a̧ttö̧ tta̧'cua̧rö̧mä̧.5Ya̧tȩ ka̧ra̧rö̧ cuä'ö icuttumä, ttötä ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ 'corupäi'önätä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ de'a ru̧hua̧'i̧nä̧ ttö̧ja̧ i̧sa̧rö̧ cuä'ö icuttumä, ttötä ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ 'corupäi'önätä. 6Ya̧tȩ ka̧ra̧rö̧ cuä'ö icuttumä, korotötä ja̧u̧ru̧ cuä'ö tticuäcuotö, ttö̧ja̧mä̧ ttötä jö̧ ta'anö huotörö chaditina'attö. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ recuätö cui̧tti̧mö̧rö̧ ye'ähuätucui, pi̧jä̧ pa̧ja̧cu̧nä̧ ye'äu ttö̧ja̧cuä̧cua̧'a̧nö̧ jahuätöttö,” pä'inö Dios.8Juhua'a yabo Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios pä'inödo Noérö'inä, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧: 9“Jitämä ucurutä ji'äu ku̧nu̧sä̧ ucuru iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩmä̧, ucuturu'inä, cuahuaruhuä'cotörö'inä. 10Ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca toi'önä ucutucu huoi'cattö rä'opäjätörö, ju'toju co̧'ä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ttö̧ja̧ ttä̧ji̧mö̧rö̧'i̧nä̧, de'a ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, o'ca toi'önä pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ ucuturu'inä, cuahuaruhuä'cotörö'inä iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩ ji'äu ku̧nu̧sä̧.11Ucurutä ji'äu ku̧nu̧sä̧ ucuru iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩmä̧. Pä'äji ta'anömä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, de'a isotörö'inä be'epäjipö icuocösä aje suhuädi'önämä. Jitä pä'äji ta'anömä pi̧jä̧ o'ca juiyönä jacuoto päi'önä aje suhuädi'a'a topocotö ttäcuotö. 12Ucuturu'inä, o'ca toi'önä de'a isotörö'inä 'cuäopönä ucuru iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩ jiähua'a pä'ö jä̧cuȩmä̧ huäyärobötä. 13Chöäre huäyärobö ajiya isoppanä ku̧nu̧sä̧. Pädäji'anö aje pä'äji ta'anö suhuädi'ö juiyäcua'a pä'ö ttö̧ja̧ ttu̧ni̧chi̧'ö̧ juiya pä'ö kä̧cua̧'a̧nö̧.14Ajiya isoppamä chi'cächomenä, chöäre huäyärobö o'ca toi'önä tottönä uhuähuäcua'a. 15Huäyärobö tochomenä, cha̧mö̧cuä̧dä̧cua̧sä̧ ucuru iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩmä̧. Pä'äji ta'anö be'epäjipö icuocösä aje suhuädi'önämä pä'ö ucuturu'inä, o'ca toi'önä a̧'cua̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧.16Chöäre huäyärobö ajiya isoppanä tochomenä, cha̧mö̧cuä̧dä̧cuasä iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩmä̧, ucuturu'inä, o'ca toi'önä a̧'cua̧rä̧tö̧ pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 17Ucuturu'inä, o'ca toi'önä pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ttö iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩ jiähuä̧cuȩmä̧ chöäre huäyärobötä,” pä'inödo Dios Noérö.18Noé i̧tti̧mö̧ huoi'cattö rä'opinätömä pitö ji̧na̧'a̧do: Sem'inä, Cam'inä, Jafet'inä. Cammä Canaán jä'o pinödo. 19Pitö ji̧na̧'a̧do Noé i̧tti̧mö̧ huämetucuä pinätö̧mä̧. Jahuätö ttahuaruhuä'cotöttö pi̧jä̧ o'ca juiyönä pperecuächinätödo.20Noémä pättiyu adicuä i̧sa̧ pinödo. Uva pätta ku̧ni̧nö̧do. 21Koronö mo̧ro̧ Noé vino isoya au tä̧'ä̧mä̧chö̧ ä̧ta̧ jui'ö ri̧nö̧do, ojusode jacuä.22Canaán jä'o Cammä, jä'o Noé ä̧ta̧ jui'ö ö̧ra̧'a̧ topö, ö̧bö̧o̧tö̧ ta̧ju̧ru̧ ji'äu 'chi̧nö̧do. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sem'inä, Jafet'inä i̧sä̧ta̧ rö̧ä̧ta̧ ttu'upi'canä setädäcuäu huä̧nä̧u̧, ttä'orö ucuotö kara'acu topö ttabo ja̧'a̧cu̧ kärä'chi'ö 'chä̧nö̧, ttä'orö mö̧'ȩpi̧nä̧tö̧do, ttä'o ä̧ta̧ jui'ö ö̧ra̧'a̧ tottö juiya pä'ö.24Tä̧'ä̧mä̧chä̧ji̧'ca̧ porächi'ö, i̧tti̧ röji ru̧hua̧ jȩä̧ji̧mä̧ huo̧jui̧nö̧do Noé. 25Pä'inödo: “Canaánrötä suronä 'cuäopäcua'anö. Canaánmä ahuaruhuä huettötä adicuä i̧sa̧ päi'önä ö̧jä̧cua̧,” pä'inödo Noé.26Juhua yabo pä'inödo: “Eseunu ucuocusä Chu̧ru̧hua̧ Diosrö, Sem'inä Ö̧ä̧nä̧hua̧rö̧, Canaánmä Sem hueötä adicuä i̧sa̧ päi'önä ö̧ja̧ pä'ö hue'irö. 27Jafet i̧rȩjä̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö rö̧ä̧jä̧ iyäcua'a̧nö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧tä̧ Jafet ahuaruhuä'cotö Sem ahuaruhuäcu ttö̧ja̧cuä̧cua̧'a̧nö̧. Canaánmä Jafet hueötä adicuä i̧sa̧ päi'önä ö̧jä̧cua̧'a̧nö̧,” pä'inödo Noé.28Aje suhuädinö o'ca'a, Noé juhua'a yabo trescientos cincuenta a̧'ȩ hua̧ ki̧nö̧do. 29Noé o'ca juiyömä novecientos cincuenta a̧'ȩ u̧ju̧nä̧ro̧mȩnä̧, 'corupä'i'inödo.
Chapter 10

1Pitö ji̧na̧'a̧ Noe i̧tti̧mö̧ pinätö̧mä̧, Sem'inä, Cam'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jafet'inä. Pitömä ajiyattö suädinö oca'a uhuäpächinä̧tö̧ jina̧'a̧.2Jafet i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧: Gomer'inä, Magog'inä, Madai'inä, Javán'inä, Tubal'inä, Mesec'inä Tiras'inä. 3Gomer i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧: Askemaz'inä, Rifat'inä Togarmá'inä. 4Javán i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧: Elisa'inä, Tarsis'inä, Quitim'inä Dodanim'inä. 5Pitöttömä 'cä̧'chi̧nä̧tö̧ rü̧ä̧ aje jäyotocu, ttidepiyura̧'a̧cu̧ 'chi̧nä̧tö̧mä̧ tti̧rȩjä̧ pönä, tti̧tti̧mö̧ pönä, ttahuaruhuäpönä pönä̧.6Cam i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧: Cus'inä, Mizraim'inä, Fut'inä, Canaán'inä. 7Cus i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧: Seba'inä, Havila'inä, Sabta'inä, Raama'inä, Sabteca'inä. Raama i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧: Seba ja̧'hua̧ta̧a̧nö̧ Dedán.8Cusmä, Nimrod jä'o ji̧na̧'a̧, ja̧u̧tä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ji̧ rohuäu rȩjȩ 'cho'ipinö̧mä̧. 9Ja̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ äca jo̧mȩttö̧ ppu'ä po̧i̧ ȩmä̧huä̧ i̧sa̧ ji̧na̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pähuina̧'a̧: Nimrod ji̧nö̧'a̧nö̧ ppu'ä po̧i̧ ȩmä̧hua̧ i̧sa̧ ju̧ru̧hua̧ ju̧nä̧ hua̧jä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧. 10Ruhuo huettö kada'cahuoimemä Babelnä'inä, Erecnä'inä, Acabnä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Calmenä'inä Sinar rȩjȩttö̧mä̧.11Juä̧jä̧ttö̧ kä̧bä̧dö̧ 'chi̧nö̧ ja̧u̧mä̧ Asiriacu ja̧'hua̧nö̧ ja̧'ttö̧ aditinö Nínive, Rehobot, Ir, Cala, 12ja̧'hua̧ta̧nö Resén'inä ju̧'ä̧nȩmä̧ ki̧na̧'a̧ Nínivecu Calacu 'cä̧tȩ jo̧mȩ. Ja̧u̧ ötahuiyämä bäreu ji̧nä̧'a̧. 13Mizrainmä Ludimitas'i̧nä̧, anamitas'inä, lehabitas'inä, naftuhimitas'inä jä'o jinä'a̧, 14patrusimitas'inä, casluhimitas'inä, caftorimitas'inä jina'a̧ Filisteottö rä'opinättö̧mä̧.15Sidón jä'o jina'a̧ Canaánmä,i̧tti̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ji̧na̧'a̧ Het'inä, 16ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ jebuseos ttö̧ja̧'inä, amorreos ttö̧ja̧'inä, gereseos ttö̧ja̧'inä, 17heveos ttö̧ja̧'inä araceos ttö̧ja̧ inä, sineos ttö̧ja̧'inä, 18arvadeos ttö̧ja̧'inä zemareos ttö̧ja̧'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ hamateos ttö̧ja̧'inä. Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä caneos ttähuäruhuämä pperehuächinättö̧.19cananeos tti̧rȩjä̧ beipomemä Sidón jubu ji̧na̧'a̧, jua'amä Gerar ätahuiyä päte'ö, Gaza ötahuiyätä töcö, tti̧cha̧'a̧ 'cua̧rö̧nä̧ Sodomacu̧, Gomorracu'i̧nä̧, Admacu'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Zeboimcu'inä, oto ji̧na̧'a̧ Lasa ötahuiyä jubu päi'önä. 20Pitömä Cam i̧tti̧mi̧ pinätö ji̧na̧'a̧, ttahuaruhuä o'cotö, tti̧huȩnȩ ttö̧'i̧nä̧, ttö̧jo̧cuo̧mȩttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧rȩjä̧ttö̧'i̧nä̧.21Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Sem i̧tti̧mu̧'i̧nä̧ ttuhuäpächiniyä̧cu̧, ja̧u̧mä̧ Jafet ubuo pänö. O'catoi'önä Heber i̧tti̧mu̧mä̧ Sem ahuaruhuä o'cotö ji̧na̧'a̧. 22Sem i̧tti̧mu̧mä̧ ji̧na̧'a̧ Elam, Asur, Arfaxad, Lud ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Aram'inä. 23Aram i̧tti̧mu̧mä̧ ji̧na̧ Uz, Hul, Geter ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Mas'inä.24Sela jäomä̧ Arfaxad ji̧na̧a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Heber jäomä Sela ji̧naa̧. 25Heber i̧tti̧mö̧ ta̧ju̧ru̧ cu̧nä̧ri̧nö̧. Jahuätöttö ya̧tȩ micuinö Peleg, Juo̧nö̧ pänä ttö̧jo̧mȩnä tti̧rȩjä̧ pu̧nä̧tä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧. Ka̧rá̧ i̧jä̧hua̧mä micuinö Joctán.26Pitö ji̧naa̧ Joctán i̧tti̧mu̧ Almodad, Selef, Hazar, Mavet, 27Adoram, Uzal, Dicla, 28Obal, abimael, Seba, 29Ofir, Havila ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jobab inä.30I̧rȩjä̧mä̧ Mesattö kä̧mä̧dö̧ Sefar jubö ji̧na̧'a̧ mö̧ä̧'cattömä kä̧hua̧ räopa'acunä. 31Pitö ji̧na̧'a̧ Sem i̧tti̧mö̧mä̧, i̧huȩnȩttö̧mä̧, i̧rȩjä̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuättömä.32Pitö ji̧na̧'a̧ Noé i̧tti̧mö̧ ttahuaruhuä 'cotö tti̧tti̧mö̧mä̧, ttö̧tä̧mö̧mi̧nä̧ttö̧mä̧, ttahuaruhuättömä. Pitö ttö̧ja̧mä̧ 'cä̧'ȩcuä̧chö̧ pperecuächinä̧tö̧ pi̧jä̧ rȩjȩ o'cajuiyönä rö̧ä̧ aje suädinö o'ca'amä.

Chapter 11

1Mo täbocö o'ca toi'önä tti̧huȩnȩ ji̧nä̧ ji̧yȩtȩtä̧ ucuocuinätödo. 2Jahuätö kä̧hua̧ räopa'acu rä'opö tti̧'cho̧mȩnä̧, pämäroppä po̧cui̧pi̧nä̧tö̧do Sinar rȩjȩra̧'a̧ttö̧. Ju̧huȩnȩtä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧do.3Ko̧ro̧nö̧ mo̧ro̧ pä'ähuinätödo ka̧ra̧rö̧'i̧nä̧, ka̧ra̧rö̧'i̧nä̧: ―Jitämä redä'ca ȩnö̧ ocuränä ȩttö̧ taditätucuaja. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ redä'ca ocuränä ȩttö̧ adicuä'ca ku̧nu̧, dö'cähuähuanä tätopö aditinätödo. 4Ja̧u̧nu̧ o'ca'a pä'inätödo: ―Ötahuiyä tadita ichätucui. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ korode isode ju'toju mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ päi'önä jode'inä taditätucuaja. Korotö o'ca toi'önä ttu̧huo̧juä̧cua̧'a̧nö̧ jȩtä̧tu̧cua̧ja̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧'a̧tä̧ra̧'a̧ tipperecuächö juiyäcua'a̧nö̧― täbocö ttö̧ja̧ ja̧'hua̧nö̧ pä'inätödo.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios mȩyȩhui̧'ö̧ topinödo ötahuiyä'inä, korode isode ju'toju isode'inä jahuätö ttö̧ja̧ ttadita'a. 6Pä'inödo: ―Pitö ji̧nä̧ yotöte isotö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ji̧nä̧ ji̧yȩtȩ tti̧huȩnȩ ucuocuätö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ amöcuädätö pi̧yȩ adicuämä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä jitötä ttamöcuädömä koro juäi'inä jȩttö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. 7Ti̧mȩyȩhuä̧tu̧cua̧ tti̧huȩnȩ pö̧nä̧ tiyä'chatö. Ka̧ra̧ a̧hua̧ru̧hua̧ ucuocua'amä yorö'iso ä̧ju̧cu̧ juiyäcua'a̧nö̧―, pä'inödo Dios.8Ja̧'hua̧nö̧ ji̧na̧'a̧do Tu̧ru̧hua̧ Dios pi̧jä̧ o'ca juiyönä pperetö icuinömä. Jahuätömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ötahuiyä ttadita pättäjimä jaropi'inätödo. 9Ja̧u̧ ötahuiyättö Tu̧ru̧hua̧ Dios tti̧huȩnȩ pö̧nä̧ iyä'chö icuinödo pi̧jä̧ o'ca juiyönä ka̧cuä̧tö̧rö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ ötahuiyämä micuina'ado Babel pä'ö. Juhuorötä pperetö icuinä̧u̧do pi̧jä̧ o'ca juiyönä.10Pitö ji̧na̧'a̧do Sem ahuaruhuä'cotö pinätö̧mä̧. Aje suhuädina'attömä todäre a̧'ȩ o'ca'a, Sem cien a̧'ȩ u̧ju̧nä̧ro̧mȩnä̧, i̧tti̧ Arfaxad uhuäpächinödo. 11Arfaxad uhuäpächinö o'ca'a, Sem ji̧nä̧ juhua'a yabo quinientos a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ki̧nö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ji̧nä̧ korotö i̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do, u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧.12Arfaxad treinta y cinco a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do, i̧tti̧ Sala uhuäpächinö pä̧nä̧. 13Sala uhuäpächinö o'ca'a, Arfaxad ji̧nä̧ juhua'a yabo cuatrocientos tres a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ki̧nö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ji̧nä̧ korotö i̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧.14Sala treinta a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do i̧tti̧ Heber uhuäpächinö pä̧nä̧. 15Heber uhuäpächinö o'ca'a, Sala ji̧nä̧ juhua'a yabo cuatrocientos tres a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ki̧nö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ji̧nä̧ korotö i̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧.16Heber treinta y cuatro a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do, i̧tti̧ Peleg uhuäpächinö pä̧nä̧. 17Peleg uhuäpächinö o'ca'a, Heber ji̧nä̧ juhua'a yabo cuatrocientos treinta a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ki̧nö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ji̧nä̧ korotö i̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧.18Peleg treinta a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do, i̧tti̧ Reu uhuäpächinö pä̧nä̧. 19Reu uhuäpächinö o'ca'a, Peleg ji̧nä̧ juhua'a yabo doscientos nueve a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ki̧nö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ji̧nä̧ korotö i̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧.20Reu treinta y dos a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do i̧tti̧ Serug uhuäpächinö pä̧nä̧. 21Serug uhuäpächinö o'ca'a, Reu ji̧nä̧ juhua'a yabo doscientos siete a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ki̧nö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ji̧nä̧ korotö i̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧.22Serug treinta a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do i̧tti̧ Nacor uhuäpächinö pä̧nä̧. 23Nacor uhuäpächinö o'ca'a, Serug ji̧nä̧ juhua'a yabo doscientos a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ki̧nö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ji̧nä̧ korotö i̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧.24Nacor veintinueve a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do i̧tti̧ Taré uhuäpächinö pä̧nä̧. 25Taré uhuäpächinö o'ca'a Nacor ji̧nä̧ juhua'a yabo ciento diecinueve a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ki̧nö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ji̧nä̧ korotö i̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 26Taré setenta a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do i̧tti̧mö̧ Abram'inä, Nacor'inä, Harán'inä ttuhuäpächinö pä̧nä̧.27Pitö ji̧na̧'a̧do Taré ahuaruhuä'cotö pinätö̧mä̧, Tarémä Abram'inä, Nacor'inä, Harán'inä ttä'o pinödo. Haránmä Lot jä'o pinödo. 28Jä'o Taré 'corupäi'äcua'a ä'canä 'corupä'i'inödo i̧tti̧ Harán. Uhuäpächinome Ur ötahuiyättö Caldea rȩjȩttö̧ 'corupä'i'inödo.29Abrammä ki̧nö̧do Sarai pä'ö micuajucu. Nacormä Milca pä'ö micuajucu ki̧nö̧do. Milcamä Haránminä ittiju'caju pinäjudo, Isca uböa. 30Saraimä ki̧tti̧mö̧ to'inäjudo.31Taré rä'opinödo Ur ötahuiyä Caldea rȩjȩttö̧, Canaán rȩjȩra̧'a̧ i̧'cha̧ pä'ö. Chutäcu o'ipinödo i̧tti̧ Abramrö'inä, i̧tti̧ Haránminä rȩyo̧ Lotrö'inä, Abram irecua Sarairö'inä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Harán ötahuiyänä rȩbȩu̧, ju̧huȩnȩtä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧do. 32Taré 'corupä'i'inödo Harán ötahuiyättö doscientos cinco a̧'ȩ uju̧nä̧ro̧mȩnä̧.
Chapter 12

1Koronö mo̧ro̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios pä'inödo Abramrö: ―Jaropi'i cui̧rȩjä̧'i̧nä̧, ucu cuahuaruhuärö'inä, cuä'ominä ahuaruä'cotörö'inä korojä̧ra̧'a̧ cui̧'cha̧ pä'ö, ttö chi̧jȩpa̧cu̧. 2Jȩchä̧cua̧sä̧ ucuru'inä, cuahuaruhuärö'inä recuätö ttö̧ja̧cua̧ pä'ö. Ucuru adiu ppä̧dä̧dä̧cua̧sä̧. Ucu cui̧mi̧nä̧ recuätö ttä̧ju̧cu̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucu korotörö ppä̧cu̧huä̧dä̧cua̧jä̧. 3Ppä̧dä̧dä̧cua̧sä̧ ucuru ppättädäcuotörömä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucuru suronä jȩttä̧cuo̧tö̧rö̧mä̧ ttö'inä jahuätörö ro̧dȩpä̧cua̧sä̧. Ucunätä ppä̧dä̧dä̧cua̧sä̧ pi̧jä̧ o'ca toi'önä ttö̧ja̧rö̧―.4Abram Harán ötahuiyättö rä'opinödo, Tu̧ru̧hua̧ Dios hueinö ta'anö. Harán ötahuiyättö räopinö pä̧nä̧ setenta y cinco a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do. Lot'inä ja̧u̧cu̧ 'chi̧nö̧do. 5Abrammä irecua Sarairö'inä, ö̧jä̧hua̧mi̧nä̧ rȩyo̧ Lotrö'inä o'ipinödo. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca juiyönä koro juäi u̧ju̧nä̧rö̧'i̧nä̧, chutä umöhuäyotörö'inä Harán ötahuiyättö ȩmi̧nä̧u̧ru̧mä̧ o'ipinödo. Rä'opinätödo Canaán rȩjȩra̧'a̧ 'chä̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Canaán rȩjȩra̧'a̧ rȩbȩhui̧nä̧tö̧do.6Ju̧huä̧jä̧ rȩjȩ o'ca juiyönä 'cuä'opö 'chi̧nö̧do, Siquem ötahuiyära̧'a̧ i̧rȩbȩhuo̧mȩ jubö päi'önä. Ju̧huȩnȩ More pä'ö micuomemä dau rö̧äi ki̧no̧mȩdo. Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ cananeo ttö̧ja̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧do. 7Juhuorö Tu̧ru̧hua̧ Dios Abramrö i̧jȩcui̧nö̧do. Pä'inödo: ―Pi̧jä̧ rȩjȩmä̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ ucu cuahuaruhuä'cotörö―. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Abram koro ju̧'a̧rö̧ ku icu iyähuome aditinödo, Tu̧ru̧hua̧ Dios juhuorötä i̧jȩcui̧nö̧rö̧ ucuotönö.8Juhuorö rä'opö i̧hui̧nö̧do inähuära'a. Juhua'atä ki̧nö̧do. Betel ötahuiyämä kä̧hua̧ räopa'acu ji̧na̧'a̧do. Hai ötahuiyämä kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧cu̧ ji̧na̧'a̧do. Betelttö'inä, Haittö'inä kä'co päte'ö ki̧nö̧do Abrammä. Juhuorötä koro ju̧'a̧rö̧ ku icu iyähuome aditinödo. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧, Tu̧ru̧hua̧ Diosrö eseunu ucuocuinödo. 9Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Abram ji̧nä̧ yabocu Néguev rȩjȩra̧'a̧cu̧ 'chi̧nö̧do.10Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ rö̧ȩnä̧ ppäi ttu'inätödo ja̧huä̧jä̧ttö̧. Abram Egipto rȩjȩra̧'a̧ i̧hui̧nö̧do juhua'atä recuonänö ö̧ja̧ pä'ö, cuäcuähuä'inä juiya'attö. 11Egiptora'a i̧rȩbȩhuä̧cua̧'a̧ tö'cöhuächi'omettö, Abram pä'inödo irecua Sarairö: ―Ä̧ju̧cui̧. Ttömä huo̧jua̧sä̧ ucurumä isaju a̧'cua̧cua̧ju̧jä̧. 12Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧mä̧ ucuru topö pättäcuotö: “Paju isajumä pide irecua”. Ja̧'hua̧nö̧ pä'ö, ttörö cuä'ö tticuäcuotö, ucutä cu̧ji̧pi̧ya̧ttö̧ pä'ö. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttörö adiu 'cuäopäcua'anö, ttörö cuä'ö tticu juiyäcua'a̧nö̧ päcuhuaja, “Ttömä ja̧u̧ öjähuajusä” pä'ö―.14Abram Egipto rȩjȩra̧'a̧ i̧rȩbȩhuo̧mȩnä̧, Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ topinätödo Sarairö juiyo adiu ka̧'cua̧cua̧'a̧. 15Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ippeye ruhuotö'inä topinätödo jahuäjumä adiu ka̧'cua̧cua̧'a̧. Jahuäju adiu ka̧'cua̧cua̧'a̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ adiu ucuocu ji'ähuinätödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ojusodera'a ttȩmi̧pi̧nä̧cua̧do. 16Sarairö topö, Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ adiu jȩpi̧nö̧do Abramrö. Mippoönä iyinäcudo ovejatö̧rö̧'i̧nä̧, pä̧cä̧yö̧rö̧'i̧nä̧. Umöhuäyotörö hueinäcudo u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, burrotö̧ u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, camellotö̧rö̧'i̧nä̧.17Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ Sarairö ȩmä̧ja̧'a̧ttö̧, Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧, chutäcu ka̧cui̧nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ surojö 'cuäopa pä'ö jȩpi̧nö̧do Tu̧ru̧hua̧ Dios. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧mä̧ Abramrö icha jittähua pä'ö hue'inödo. Abramrö pä'inödo: ―¿Dä̧bö̧ ttörö jȩcu̧'ä̧jä̧ttö̧ pi̧yȩmä̧? ¿Dä̧bö̧ ttörö päcuhuoca'a jä̧ttö̧ pajumä ttö chirecua pä'ö? 19¿Dä̧bö̧ ttörömä jicuhuähuäjättö chöjähuaju pä'ö? Ttö chi̧tti̧mö̧ tta̧ju̧ päi'önä chȩmö̧'a̧nö̧ jä̧ja̧'a̧. Pajusä cuirecuamä. Ȩpö̧ täiju―. 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ hue'inödo umöhuäyotörö Egipto rȩjȩttö̧ rättopächa huetta pä'ö Abrahamrö'inä, irecuarö'inä, u̧ju̧nä̧rö̧ o'ca juiyönä.
Chapter 13

1Abrammä Egipto rȩjȩttö̧ rä'opinödo irecuacu u̧ju̧nä̧rö̧ o'ca juiyönä, Néguev rȩjȩra̧'a̧ ppa̧'ä̧chö̧. Lot'inä jahuätöcu 'chi̧nö̧do. 2Abrammä juiyo ru̧hua̧ pinödo. Oro'inä, pärätä'inä, ä̧ji̧mö̧ recuätörö'inä ku̧nä̧ri̧nö̧do.3Néguevttö a̧'cuo̧po̧nä̧ ä'ä'chä̧ya̧ ppa̧'ä̧chi̧nö̧do Betel ötahuiyära̧'a̧ i̧rȩbȩhuo̧mȩ jubö päi'önä. Juhuorö kä̧nö̧ i̧hui̧nö̧do Betel ötahuiyäcu, Hai ötahuiyäcu kä'co päte'ö, ä̧cuo̧mȩnä̧ ä'ähuarä aditina'acu. 4Ju̧huȩnȩmä̧ koro ju̧'a̧rö̧ ku icu iyähuome aditinome ji̧na̧'a̧do. Abram juhuorö Tu̧ru̧hua̧ Diosrö eseunu ucuocuinödo.5Lot'inä jä'o böo Abram ta'anö ru̧hua̧ pinödo. Ovejastö̧rö̧'i̧nä̧, pä̧cä̧yö̧rö̧'i̧nä̧, umöhuäyotörö'inä, odehuiyä'inä ku̧nä̧ri̧nö̧do. 6Ttö̧ja̧cui̧no̧mȩmä̧ mȩji̧yä̧ isä'che rö̧ȩnä̧mä̧ juiyina'ado, ttä̧ji̧mö̧ recuätö ttucua pä'ömä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ täcö ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ttö̧jö̧ juiyö'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧do. 7Abram ä̧ji̧mö̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧cu̧, Lot ä̧ji̧mö̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧cu̧ rohuähuä'chö ka̧cui̧nä̧tö̧do. Korotö'inä ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ cananeos ttö̧ja̧'i̧nä̧, ferezeos ttö̧ja̧'i̧nä̧ ju̧huȩnȩtä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧do.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ koronö mo̧ro̧ Abram pä'inödo Lotrö: ―Ucu'inä, ttö'inä ji̧nä̧ yotöte isotöjä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu'inä, ttö'inä suräjuä huȩnȩ tucuocu juiyö'a̧nö̧ ja̧'a̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucu cuä̧ji̧mö̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧cu̧, ttö chä̧ji̧mö̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧cu̧ suräjuä huȩnȩ ttucuocuomenämä adihuoca'a. 9Rȩjȩmä̧ o'ca juiyönä ka̧'a̧ cuȩma̧ pä'ömä. Ttöttömä 'quȩ'i̧pä̧chi̧. Ucu cuieruhua'acu päte'ö cui̧'chö̧ttö̧mä̧, ttö'inä cu̧huo̧jua̧'a̧cu päte'ö chi̧'chä̧cua̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucu cu̧huo̧jua̧'a̧cu̧ päte'ö cui̧'chö̧ttö̧mä̧, ttö'inä cuieruhua'acu päte'ö chi̧'chä̧cua̧sä̧―.10Lot adiu usäu topinödo Jordán ajettö räopö oto ajehuiyä'inä rö̧ȩnä̧ rö̧ja̧'a̧. Tu̧ru̧hua̧ Dios ö'ätta ji̧nö̧'a̧nö̧ adihuina'ado. Ja̧u̧ oto jäyotonä de'amä Zoar ötahuiyäcu'inä, Egipto rȩjȩ ta'anö ji̧na̧'a̧do. Tu̧ru̧hua̧ Dios Sodoma ötahuiyä'inä, Gomorra ötahuiyä'inä to'ädö icuäcua'a ä'canä Jordán aje jäyotonä adihuina'ado. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Lot Jordán aje jäyoto o'ca juiyönä ȩmi̧nö̧do. Ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ttö̧ja̧cuä̧'i̧jo̧mȩttö̧ rä'opö 'chi̧nö̧do kä̧hua̧ räopa'acu päte'ö. Ja̧'hua̧nö̧ 'quȩ'ȩcuä̧chi̧nä̧tö̧do Abram'inä, Lot'inä.12Abram ki̧'i̧nö̧do Canaán rȩjȩnä̧tä̧. Lot i̧hui̧nö̧do Jordán aje jäyoto ö̧ja̧ pä'ö. Ötahuiyä jö̧ a̧'u̧cuä̧ kä̧'chä̧ya̧ 'chi̧nö̧do, Sodoma ötahuiyä tö'cöhuächome jubö päi'önä. 13Sodoma ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ juiyo suronä jȩpö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧do, Tu̧ru̧hua̧ Diosrö jarode'ö.14Lot i̧huä̧ji̧ o'ca'a, Tu̧ru̧hua̧ Dios pä'inödo Abramrö: ―Cu̧jo̧mȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ adiu topi kä̧hua̧ räopa'acu'inä, kä̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧'i̧nä̧, kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧'i̧nä̧, kä̧hua̧ ieruhua'acu'inä. 15Ja̧huä̧jä̧ rȩjȩ tocu'ä̧jä̧ o'ca juiyönä chi̧yä̧cua̧sä̧ ucuru'inä, ucu cuahuaruhuä'cotörö'inä 'cuäopönä ttö̧ja̧cua̧ pä'ö.16Rȩjȩ i̧sa̧ppȩ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ recuätörö chi̧yä̧cua̧sä̧ cuahuaruhuä'cotörö. Rȩjȩ i̧sa̧ppȩmä̧ ¿ttö̧'a̧tö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ tä̧ji̧? Ja̧'hua̧nö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ cuahuaruhuä'cotörömä pa̧ja̧to̧co̧tö̧ ttäcuotö. 17Pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ otoa'acu'inä, cähuea'acu'inä ä̧rä̧mi̧'ö̧ täi. Ucuru chi̧yä̧cua̧sä̧―. 18Abram ojusode isotö tti̧jȩti̧yu̧ttu̧ adicuode ȩmi̧pö̧, ä'ä'chä̧ya̧ i̧hui̧nö̧do Mamre pä'ö mi̧cua̧ ö̧jo̧mȩttö̧, dauhuiyä oi bäreu ka̧cuo̧mȩ, Hebrón ötahuiyä tö'cö, ju̧huȩnȩtä̧ recuo ö̧ja̧ pä'ö. Juhuorötä koro ju̧'a̧rö̧ ku icu iyähuome aditinödo, Tu̧ru̧hua̧ Diosrö ucuotönö.
Chapter 14

1Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ Sinar ötahuiyä ru̧hua̧mä̧ Amrafel pinödo. Elasar ötahuiyä ru̧hua̧mä̧ Arioc pinödo. Elam ötahuiyä ru̧hua̧mä̧ Quedorlaomer pinödo. Goim ötahuiyä ru̧hua̧mä̧ Tidal pinödo. 2Pitömä rohuäu 'chi̧nä̧tö̧do korome ötahuiyä ruhuotöcu. Ka̧ra̧mä̧ Sodoma ötahuiyä ru̧hua̧mä̧ Bera pinödo. Ka̧ra̧mä̧ Gomorra ötahuiyä ru̧hua̧mä̧ Birsa pinödo. Ka̧ra̧mä̧ Adma ötahuiyä ru̧hua̧mä̧ Sinab pinödo. Ka̧ra̧mä̧ Zeboim ötahuiyä ru̧hua̧mä̧ Semeber pinödo. Ka̧ra̧mä̧ Bela ötahuiyä ru̧hua̧ pinödo. Bela ötahuiyä i̧mi̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ koro i̧mi̧mä̧ Zoar pä'ö micuina'ado.3O'ca toi'önä ca̧ca̧cui̧pi̧nä̧tö̧do Sidim pä̧mä̧rä̧chi̧'o̧mȩ Mar Muerto tö'cö. 4Docenö a̧'ȩ 'cuäoi'önä Quedorlaomer hueö jȩpö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧do. Koro a̧'ȩ päi'omenä Quedorlaomerrö jarode'inätödo. 5Ja̧u̧tä̧ a̧'ȩ yabocu a̧'ȩnä̧ Quedorlaomer korotö ruhuotöcu ichö, rohuäu ttujuruhuinä̧u̧do refaítas ttö̧ja̧rö̧ Astarot Karnaim ötahuiyänä ka̧cui̧nä̧tö̧rö̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ zuzitas ttö̧ja̧ Ham ötahuiyänä ka̧cui̧nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ rohuäu ttujuruhuinä̧u̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ emitas ttö̧ja̧ Save-quiriataim ötahuiyänä ka̧cui̧nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ rohuäu ttujuruhuinä̧u̧do. 6Ja̧'hua̧ta̧nö̧ horeos ttö̧ja̧ Seir inähuänä ka̧cui̧nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ rohuähuäyotö rutti'inä̧u̧do Parán ttö̧ja̧ toächomera'a päi'önä. Parán ttö̧ja̧ toächomemä de'a juiyome tö'cönänö ji̧na̧'a̧do.7Quedorlaomer chutä örohuähua'anä ppä'ädätöcu En-mispat, ja̧'hua̧ta̧nö̧ koro i̧mi̧mä̧ Cades pä'ö micuomecu ppa̧'ä̧chi̧nä̧tö̧do. Rohuäu ttujuruhuinä̧u̧do amalecitas ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, amorreos ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ Hazezon-tamar rȩjȩnä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧rö̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sodoma ötahuiyä ru̧hua̧'i̧nä̧, Gomorra ötahuiyä ru̧hua̧'i̧nä̧, Adma ötahuiyä ru̧hua̧'i̧nä̧, Zeboim ötahuiyä ru̧hua̧'i̧nä̧, Bela ötahuiyä ru̧hua̧'i̧nä̧ Sidim pä̧mä̧rä̧chi̧'o̧mȩra̧'a̧ rohuäu 'chi̧nä̧tö̧do. Bela ötahuiyä i̧mi̧mä̧ koro i̧mi̧mä̧ Zoar. 9Jahuätö ji̧mö̧tȩ ruhuä ruhuotömä Juhuorötä rohuähuinätödo Elam ötahuiyä ru̧hua̧ Quedorlaomercu, Goim ötahuiyä ru̧hua̧ Tidalcu, Sinar ötahuiyä ru̧hua̧ Amrafelcu, Elasar ötahuiyä ru̧hua̧ Arioccu. Pa̧ja̧cuä̧nö̧tä̧ ruhuotö ji̧na̧'a̧do.10Sidim pä̧mä̧rä̧chi̧'o̧mȩttö̧ o'ca juiyönä rejuhuiyä ka̧cui̧na̧'a̧do, dö'cähuähua acua'a. Sodoma ru̧hua̧cu̧, Gomorra ru̧hua̧cu̧'i̧nä̧ tö'ipächinätödo. Ttumöhuäyotö'inä döttecuächomenä, rejuhuiyä jacuä mo̧'ä̧chi̧nä̧tö̧do. Korotö ruhuotömä dö'ecuächinätödo inähuära'acu. 11Quedorlaomermä korotö ruhuotöcu o'ca juiyönä ȩpi̧nä̧tö̧do cuäcuähuä'inä, koro juäi'inä rö̧ȩnä̧ micuäu juäi Sodomanä'inä, Gomorranä'inä ka̧cui̧nö̧ttö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ juhuorö rä'opö 'chi̧nä̧tö̧do. 12Lot, Abram ö̧jä̧hua̧mi̧nä̧ rȩyo̧ Sodoma ötahuiyänä ki̧nö̧rö̧'i̧nä̧ ȩmi̧pi̧nä̧tö̧do. U̧ju̧nä̧rö̧'i̧nä̧ o'ca juiyönä ȩmi̧pi̧nä̧tö̧do.13Ya̧tȩ ubo tö'ipächö ki̧'ä̧ji̧mä̧ ja̧u̧ o'ca juiyönä ji'äu 'chi̧nö̧do Abram, hebreo ttö̧ja̧ i̧sa̧rö̧. Abrammä Mamre, amorreo ttö̧ja̧ i̧sa̧ idepiyunä, dauhuiyä oi bäreu ka̧cuo̧mȩ ki̧nö̧do. Mamremä Escol'inä, Amer'inä ttuböo pinödo. Jahuätömä korotörö tturohuähua pä'ö Abramcu ppä'ädäcuähuinätödo. 14Abrammä ö̧jä̧hua̧mi̧nä̧ rȩyo̧ Lotrö ttȩmi̧pä̧ja̧'a̧ ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, umöhuäyotö ja̧u̧tä̧ ö̧jo̧mȩttö̧ uhuäpächinätörö trescientos dieciocho jo̧mȩnä̧ huo̧juä̧tö̧rö̧ ca̧ca̧to̧po̧'i̧nö̧do. Jahuätöcu Lotrö ȩmö̧ 'chi̧nö̧do Dan ötahuiyä jubö päi'önä.15Abram umöhuäyotörö 'quȩ'ȩpö̧ korotörö'inä kara'acu, korotörö'inä kara'acu hue'inödo yodo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ rohuähuäyotö ru'i'inätödo Lotrö ȩmi̧pä̧jä̧tö̧rö̧ Hoba ötahuiyä jubö päi'önä. Hoba ötahuiyämä Damasco ötahuiyättömä kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ päte'ö ji̧na̧'a̧do. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ o'ca juiyönä ttȩmi̧pi̧nö̧mä̧ ppa̧ttä̧di̧nä̧u̧do, ö̧jä̧hua̧ rȩyo̧ Lotrö'inä, u̧ju̧nä̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, korotörö'inä.17Abrammä ru̧hua̧ Quedorlaomerrö'inä, korotö ruhuotörö'inä rohuäu ujuruhuäji o'ca'a ppa̧huä̧cho̧mȩnä̧, Sodoma ötahuiyä ru̧hua̧mä̧ Save pä'ö micuome pä̧mä̧rä̧chi̧'o̧mȩttö̧ rä'opinödo esehuarö pä'ö. Save pä̧mä̧rä̧chi̧'o̧mȩmä̧ koro i̧mi̧mä̧ ru̧hua̧ pä̧mä̧rä̧chi̧'o̧mȩ pä'ö micuinomedo. 18Melquisedecmä, Salem ötahuiyä ru̧hua̧, ji̧nä̧ isocu kada'ca Ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ttö̧'i̧nä̧, ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä i̧sa̧ huinödo. Ja̧u̧'i̧nä̧ rä'opö, pa̧'i̧nä̧, vino isoya'inä i'cächipinödo.19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pi̧yȩ huȩnȩnä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios adihuä juäi iya pä'ö ucuocuinödo Abramrö: ―Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios Ji̧nä̧ isocu kada'ca Ru̧hua̧ mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧, pi̧jä̧'i̧nä̧ aditinömä ucuru ppäda pä'ösä. 20Adiu tucuocu'a̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios Ji̧nä̧ isocu kada'ca Ru̧hua̧mä̧ cuaboiyotörö cujuruhua pä'ö jȩpi̧nö̧rö̧―. Abrammä aboiyotörö rohuäu icu ppa̧huä̧di̧nö̧ttö̧ to̧mö̧rȩ jähuättömä, ji̧yȩtȩ 'quȩ'ȩpö̧, Melquisedecrö iyinödo.21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sodoma ru̧hua̧ Abramrö pä'inödo: ―Ttö̧ja̧rö̧tä̧ iyittö. Koro juäimä ucutä ȩpi̧―. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Abram ädätinödo: ―Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios Ji̧nä̧ isocu kada'ca Ru̧hua̧ mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧, pi̧jä̧'i̧nä̧ aditinörö ucuocu pä'inösä. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu, Sodoma ru̧hua̧, cuiärettömä ji̧'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ ȩmo̧cö̧sä̧, “ttö chiyinöttö ucutä ru̧hua̧ juo'inömä” päcu juiyäcua'anö. 24Yorö'iso koromä pä̧huä̧ juiyäcusä. Chumöhuäyotö ttu̧cuȩ ȩmi̧nö̧sä̧. U̧mä̧tö̧ ttöcu 'chi̧nä̧tö̧mä̧ Aner'inä, Escol'inä, Mamre'inä, jahuätötä ttȩmä̧cuo̧tö̧ jitötä jähuä päi'önä―.
Chapter 15

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Tu̧ru̧hua̧ Dios Abramrö u'cuotinä ucuocuinäcudo. ―Yecuhuecuä', Abram. Ttötäsä ucuru Hua'adö Ku̧nu̧ Tto̧ȩpä̧räcuä̧huä̧ I̧sa̧mä̧. Ttö ucuru chi̧yä̧cuȩmä̧ rö̧ȩnä̧ cuȩmä̧cua̧jä̧―. 2Ja̧'hua̧nö̧ ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, Abram Tu̧ru̧hua̧ Diosrö ädätinödo: ―Chu̧ru̧hua̧ Chö̧ä̧nä̧hua̧ Dios, rö̧ȩnä̧ cuiyöttö'inä adihuoca'a, chi̧tti̧ toda'attö. Ttö hua'ö chicu o'ca'a chi̧tti̧rö̧ chiyipajacu'inä toa'attö, chu̧mö̧huä̧ya̧ Eliezer, Damasco ötahuiyä ttö̧ja̧ i̧sa̧tä̧ o'ca juiyönä chu̧ju̧nä̧rö̧ ȩmä̧cua̧. 3Chi̧tti̧rö̧ cuiyoca'attö, chu̧mö̧huä̧ya̧ chojusodettö uhuäpächinömä, o'ca juiyönä chu̧ju̧nä̧rö̧ ja̧u̧tä̧ ȩmä̧cua̧―.4Tu̧ru̧hua̧ Dios ädätinäcudo: ―Cu̧mö̧huä̧ya̧ Eliezermä ȩmo̧cö̧ jä̧cua̧. Ucu cui̧tti̧tä̧ cu̧ju̧nä̧rö̧ ȩmä̧cua̧― päinäcudo. 5Tu̧ru̧hua̧ Dios Abramrö u̧mi̧cu̧ o'ipächö pä'inödo: ―Mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ adiu topi. Si̧ri̧'cö̧rö̧ pa̧ja̧ti̧, cu̧'a̧tö̧'a̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧. Jahuätö ta'anö jo̧mȩnä̧ ucu cuahuaruhuä'cotörö chi̧yä̧cua̧sä̧―.6Abram ja̧'hua̧nö̧ ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, U̧ru̧hua̧ Jehovárö a̧'cua̧ huȩnä̧ri̧nö̧. Abram ja̧'hua̧nö̧ a̧'cua̧ u̧huȩnä̧rä̧cu̧, Dios jȩi̧nä̧cu̧do chutäcu adihuä i̧sa̧ päi'önä. 7Dios päinäcudo: ―Ttömä ucu Cu̧ru̧hua̧ Jehovásä. Ttötä o'ipinösä ucuru Ur ötahuiyä Caldeo rȩjȩttö̧, pi̧jä̧ rȩjȩ ucuru chiya pä'ö―. 8Abram ädätinödo: ―Chu̧ru̧hua̧ Jehová, pi̧jä̧ rȩjȩ chȩmä̧cua̧'a̧mä̧ ¿tta̧'a̧nö̧ chu̧huo̧juä̧cua̧'a̧ jä̧ttö̧?―9Dios päinäcudo: ―Päcäyä isaju möäyaju huäbodäcuä a̧'ȩ huajuru i'cächi. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ cabra isaju huäbodäcuä a̧'ȩ huajuru'inä, cabra huäbodäcuä a̧'ȩ hua̧rö̧'i̧nä̧, palomarö'inä, teyuru'inä i'cächi―. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Abram jahuätö de'a isotö o'ca toi'önä̧rö̧ i'cächinödo. Kä'cotönä nä̧'ȩpi̧nö̧do. Ja̧'hua̧nö̧ nä̧'ȩpö̧ ka̧ra̧ttö̧'i̧nä̧ pä̧cuä̧da̧ pä̧tȩcuä̧nö̧ ttö̧'ö̧jö̧nä̧ rötä'chinödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ppi̧yu̧ru̧ nä̧'ȩpo̧cö̧ pinödo. 11Ȩjo̧tö̧ jahuätö 'corupä'i'ätörö ttucui'a pä'ö tti̧mȩyȩhuo̧mȩnä̧, Abram ya'opö icuinä̧u̧do.12Kä̧hua̧ täcö toönä mo̧ä̧cha̧'a̧, Abram täcunä ä'i'inödo. Churutä rö̧ȩnä̧ yo̧i̧'ä̧cu̧ ye'ecue'inödo. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jehová pä'inödo Abramrö: ―Iso päi'önä pa̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧. Cuahuaruhuä'cotö korotö tti̧rȩjä̧nä̧ ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧. Ja̧huä̧jä̧ ttö̧ja̧ ttumöhuäyotö päi'önä ttaditäcuotö. Tturuhuotö jahuätörö suronä jȩttä̧cuo̧tö̧ cuatrocientos a̧'ȩ jo̧mȩnä̧.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutu cuahuaruhuä'cotö tturuhuotö päi'önä ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧rö̧ ttö chö̧tä̧bo̧tä̧cua̧sä̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a cuahuaruhuä'cotö rö̧ȩnä̧ micuäu juäi ȩpö̧ rättopäcuotö. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä cuä̧do̧tö̧mi̧nä̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩcu̧ adiunä cui̧huä̧cua̧jä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ bö̧o̧ i̧sa̧ kä̧nö̧ adiunä hua'ö cui̧cuä̧cua̧jä̧. 16Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ cuahuaruhuä'cotö pocu ppa̧ttä̧chä̧cuo̧tö̧, pa̧ja̧cuä̧nö̧ huotö tti̧tti̧mö̧'cotö pätti'omenä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ amorreos ttö̧ja̧ jitä suronä jȩttö̧mä̧ ji̧nä̧ jo̧mȩ päi'oca'a chö̧tä̧bo̧ta̧ pä'ömä― pä'inödo Dios Abramrö.17Täcö yo̧ä̧sa̧ päi'a'a yodo päi'omenä, ocurä isoppa'inä, tejähuore cuoa'a'inä, de'a isotö 'corupä'i'äjätö ttö̧'quȩtȩnä̧ 'cuäopa'a uhuähuina'ado. 18Ja̧u̧tä̧ mo̧ro̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios chutä iso päi'önä jȩä̧cuȩ huȩnȩ ji'äu ku̧ni̧nö̧do Abramrö. Pä'inödo: ―Pi̧jä̧ rȩjȩ ucu cuahuaruhuä'cotörö chi̧yä̧cua̧sä̧, Egipto ajettö kä̧mä̧dö̧, Eufrates aje rö̧oto jubö päi'önä. 19Ja̧huä̧jä̧ ceneos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧, cenezeos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧, cadmoneos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧, 20heteos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧, ferezeos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧, refaítas ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧, 21amorreos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧, cananeos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧, gergeseos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧, jebuseos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧ ucu cuahuaruhuä'cotörö chi̧yä̧cua̧sä̧― pä'inödo Dios Abramrö.
Chapter 16

1Abram irecua Saraimä ki̧tti̧mö̧ toinäjudo. Kumöhuäyaju Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ isajuru ku̧nä̧ri̧nä̧judo, Agar pä'ö micuajuru. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sarai pä'inäjudo Abramrö: ―Ucu huo̧jua̧jä̧ Tu̧ru̧hua̧ Jehová chi̧tti̧rö̧ iyococua pinäju̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chumöhuäyajucu kä̧hui̧. Jahuäjucu cui̧tti̧mö̧rö̧tä chi̧tti̧mö̧ päi'önä chu'uttädäcuajusä―. Abram irecua Sarai päjömä esetinödo. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Abrammä Canaán rȩjȩnä̧ dieznö a̧'ȩ päi'önä ö̧jo̧mȩnä̧, Saraimä kumöhuäyaju Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ isajuru hue'inäjudo Abram irecua päi'önä. 4Abram Agarcu ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'inödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Agar täcö möchaju juo'ächinäjudo. Agar täcö möchaju kä̧nö̧, jahuäjumä adiunä huocoju pä'ä'chinäjudo kuruhuaju Sarairö.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saraimä pä'inäjudo Abramrö: ―Ucutä ja̧'hua̧nö̧ jȩpä̧ji̧mä̧, Agar ttörö suronä kucuocuä'cha pä'ö. Ttömä yajuru hue'inäjusä ucuru. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ täcö möchaju kä̧nö̧, ttörö suronä pä'ä'chäju. Tu̧ru̧hua̧ Diostä u̧huo̧juä̧cua̧ di jä̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧ suronä jȩpä̧ji̧mä̧, ¿ucucö̧? ¿ttöcö̧?― pä'inäjudo Sarai. 6Ja̧'hua̧nö̧ ä̧ju̧cu̧, Abram ädätinödo: ―Jahuäjumä ihueye ucutä cumöhuäyaju. Ucutä päcu'anö pä'iju―. Ja̧'hua̧nö̧ päcua, Saraimä pä̧i̧cu̧nä̧nö̧ jȩpi̧nä̧ju̧ Agarrö. Ja̧'hua̧nö̧ jȩjä̧cua̧, Agar tö'ipächinäjudo.7Ja̧'hua̧nö̧ tö'ipächäjä'caju ttö̧ja̧ toächome kö̧jo̧mȩnä̧, Tu̧ru̧hua̧ Jehová huȩ'ä̧hua̧ ángel ö̧'o̧cui̧'i̧nä̧cua̧do, reju ajiya acuäju tö'cö kö̧ja̧'a̧. Ju̧huȩnȩ reju ajiya acuäju Shur ötahuiyä mä̧nä̧ pä̧cuä̧dä̧mä̧nä̧ ji̧na̧'a̧do. 8Ángel Agarrö pä'inödo: ―Agar, Sarai kumöhuäyaju, ¿tottö cuichä? ¿To cui̧'chä̧?― päinäcuado. ―Churuhuaju Saraittö tö'ipächäjusä pä'ö― ädätinäjudo Agarmä.9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Jehová huȩ'ä̧hua̧ ángel Agarrö pä'inödo: ―Pä'äji ta'anö ppa̧'ä̧chi̧ curuhuaju kö̧jo̧mȩtä̧. Jahuäju huejömä o'ca juiyönä jȩ'cu̧'a̧ja̧―. 10Juhua yabo Tu̧ru̧hua̧ Jehová huȩ'ä̧hua̧ ángel pä'inö: ―Ucu cuahuaruhuä'cotörö recuätörö chi̧yä̧cua̧sä̧, pa̧ja̧cuo̧mȩ juiyönä huotörö.11Juhua yabo Tu̧ru̧hua̧ Dios huȩ'ä̧hua̧ ángel pä'inödo: Täcö möchajujä. Cui̧tti̧rö̧ cu̧ju̧nä̧rä̧cua̧ju̧jä̧. I̧mi̧mä̧ ocuhuäcuajujä Ismael pä'ö, Tu̧ru̧hua̧ Dios ä̧ju̧cui̧na̧'a̧ttö̧ usurä cuȩmä̧hua̧'a̧mä̧. 12Cui̧tti̧mä̧ 'cuäopönä ö̧ra̧huä̧rä̧'chä̧cua̧. Korotö o'ca toi'önä tta̧bo̧i̧ya̧ päi'önä ö̧jä̧cua̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ korotömä chutä aboiyotö päi'önä ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧. Ucu cui̧tti̧mä̧ ö̧jä̧cua̧ ahuaruhuättömä otonänö―, pä'inödo ángel.13Tu̧ru̧hua̧ Jehová Agarrö ucuocua'attö, Agar pä'inäjudo, ―Dios ucutä Toäcuähuä I̧sa̧jä̧―. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Agar pä'ähuinäjudo: ―Diosrö tochäja'anä'inä, ji̧nä̧ kä̧ju̧sä̧―. 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ reju ajiya acuäju i̧mi̧mä̧ ―Dios 'cuäopönä kö̧mä̧ ttörö topö― pä'ö o'inäjudo. Ju̧huȩnȩ reju ajiya acuäju Cades ötahuiyäcu'inä, Bered ötahuiyäcu'inä kä'co päte'ö jo̧mȩ ki̧na̧'a̧do.15Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Agar ki̧tti̧rö̧ uhuäbecuinäjudo, Abramcu ki̧tti̧rö̧. Abram o'inödo i̧mi̧mä̧ Ismael pä'ö. 16Abram ochenta y seis a̧'ȩ huinödo, Agar Ismaelrö kuhuäbecuinömä.
Chapter 17

1Abram noventa y nueve a̧'ȩ u̧ju̧nä̧ro̧mȩnä̧, Tu̧ru̧hua̧ Jehová i̧jȩcui̧nä̧cu̧do Abramrö. Pä'inödo: ―Ttötäsä Cu̧huä̧nä̧hua̧ Dios o'ca juiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧. Ttörötä amöcuädö adiu cue'ächi suronä jȩcu̧'o̧ca̧'a̧. 2Ttö ucurutä ji'äu ku̧nu̧sä̧ ucuru iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩmä̧. Cuahuaruhuä'cotö recuätö ttö̧ja̧cu̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧― päinäcu.3Abram ihue'quiyunä pä̧mä̧dö̧ ja̧rȩyu̧nu̧ pä'i'ö i'ä rȩjȩ kö̧rä̧chi̧'ö̧ becuächönä ucuotönö jȩpi̧nö̧do, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios juhua'a yabocu ucuocua'anä: 4―Pi̧yȩtä̧ ttö ucuru iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩmä̧. Ucutä recuätö pi̧jä̧ pa̧ja̧cu̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ ttä'o päi'önä cu̧jä̧cua̧jä̧. 5Jitämä Abram pä'ö micuocöjä. Jitämä cui̧mi̧cuä̧cua̧jä̧ Abraham pä'ö, ucu recuätö pi̧jä̧ pa̧ja̧cu̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ ttä'o päi'önä jȩcha̧'a̧ttö̧. 6Ucu cuahuaruhuä'cotö recuätö ttö̧ja̧cu̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧. Ucu cuahuaruhuä'cotöttö ötahuiyä jö̧ a̧'u̧cuä̧ rö̧ȩnä̧ ruhuotö ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧.7Pi̧yȩmä̧ ucuru iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩmä̧ beipächocö huȩnȩ jä̧cua̧'a̧ ucuru'inä, cuahuaruhuä'cotörö'inä. Ucu Cu̧huä̧nä̧hua̧ Dios'inä cha'anä, cuahuaruhuä'cotö'inä Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dios päi'önä chö̧jä̧cua̧sä̧ 'cuäopönätä― pä'inödo Diosmä. 8Juhua'a yabo pä'inödo Dios: ―Ucuru'inä, cuahuaruhuä'cotörö'inä ucu kara'attö i̧chä̧cuä̧hua̧ cu̧jo̧mȩ rȩjȩ, Canaán rȩjȩ, o'ca juiyönä chi̧yä̧cua̧sä̧, ucututä 'cuäopönä cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ päi'önä. Ucu cuahuaruhuä'cotö'inä Ttu̧ru̧hua̧ Dios päi'önä chö̧jä̧cua̧sä̧―.9Dios Abrahamrö juhua'a yabo pä'inödo: ―Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucuru iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩ amöcuädö, ttö huedömä jȩpö̧ cu̧ja̧cuä̧tu̧cua̧ja̧, ucu'inä, cuahuaruhuä'cotö'inä 'cuäopönä. 10Ttö ucuru'inä, cuahuaruhuä'cotörö'inä iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩ jiäcuähuä huȩnȩ päi'önä jö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutu ja̧u̧ huȩnȩ amöcuädö, pa̧'a̧nö̧ jȩcu'ä̧tu̧cua̧ja̧. Ucututtu u̧mä̧tö̧ o'ca toi'önä̧rö̧ tti̧jȩta̧ 'cui'opö jȩcu̧'ä̧cuo̧tö̧jä̧. 11Ja̧u̧ 'cuiocuämä ttö ucuru iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩ esetätö pä'ö jiähuäcua'a.12Ucutu cui̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧rö̧ ttuhuäpächö o'ca'a, ochonö mo̧ro̧ ttu̧ju̧nä̧ro̧mȩnä̧, tti̧jȩta̧ 'cui'opö jȩpä̧tu̧cui̧tö̧. Cumöhuäyotörö cuojusodenä uhuäpächätörö'inä, korotö tti̧rȩjä̧ttö̧ pärätänä mitö cuȩmä̧tu̧cuä̧u̧ru̧'i̧nä̧ jȩpä̧tu̧cui̧tö̧. Porö kä̧mä̧dö̧ juhua'a yabocu 'cuäopönä jȩpä̧tu̧cui̧. 13O'ca toi'önä u̧mä̧tö̧rö̧ cumöhuäyotörö cuojusodettö uhuäpächätörö'inä, korotö tti̧rȩjä̧ttö̧ pärätänä mitö cuȩmä̧tu̧cuä̧u̧ru̧'i̧nä̧ tti̧jȩta̧ 'cui'opö jȩpä̧tu̧cui̧tö̧. Ja̧u̧ juäi 'cuiocuämä huo̧juȩcuä̧ päi'önä jä̧cuȩ ttö ucuturu iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩ 'cuäopönä cuamöcuädätucuäcua'a̧nö̧. 14Ttö ucuturu iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩ ucuotocömä, i̧jȩta̧ 'cui'ocu jȩpo̧cö̧mä̧, rä'epö icuätucuirö. Ja̧u̧mä̧ ttö huedömä jȩpo̧cö̧― pä'inödo Dios Abrahamrö.15Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios pä'inödo Abrahamrö: ―Jitämä ucu cuirecua Sarai pä'ö micuocoju. Porö kä̧mä̧dö̧ juhua'a yabocu Sara pä'ö kimicuäcuaju. 16Adiu eseunu ppä̧dä̧dä̧cua̧sä̧ yajuru. Yajucu cui̧tti̧rö̧ chi̧yä̧cua̧sä̧. A̧, yajuru eseunu ppä̧dä̧dä̧cua̧sä̧. Recuätö pi̧jä̧ pa̧ja̧cu̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ tta̧ju̧ päi'önä kö̧jä̧cua̧ju̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ kahuaruhuä'cotöttö rö̧ȩnä̧ ötahuiyä jö̧ a̧'u̧cuä̧ ruhuotö ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧ jahuäjuttu isotömä―, pä'inödo Dios Abrahamrö.17Abraham ihue'quiyunä pä̧mä̧dö̧ ja̧rȩyu̧nu̧ pä'i'ö i'ä rȩjȩ becuächönä jȩpö̧ ya̧'ä̧hui̧nö̧do. Amöcuädinödo: ―¿Cien a̧'ȩ hua̧'i̧nä̧ i̧tti̧rö̧ u̧ju̧nä̧rö̧'a̧nö̧ hua̧ tä̧ji̧?― pä'ö amöcuädinödo. ―¿Sara, noventa a̧'ȩ huaju'inä, ki̧tti̧rö̧ ku̧ju̧nä̧rö̧'a̧nö̧ huaju tä̧ji̧?― pä'ö amöcuädinödo. 18Abraham Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö pä'inödo: ―Chi̧tti̧ Ismaelrötä adiu ppä'ädiyittö, ucu cuä'ca jo̧mȩ adiu ö̧jä̧cua̧'a̧nö̧―.19Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ädätinödo: ―Ttömä ucuocusä cuirecua Sara ucucu ki̧tti̧rö̧ ku̧huä̧bȩcuä̧cua̧rö̧tä̧. Ucu ja̧u̧ru̧ o̧cu̧huä̧cua̧jä̧ i̧mi̧mä̧ Isaac pä'ö. Ttö ucuru iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩ, beipächocö huȩnȩmä̧, ja̧u̧ru̧'i̧nä̧ ji̧dä̧huä̧cua̧sä̧, ja̧u̧ ahuaruhuä'cotörö'inä 'cuäopönä. 20Ismaelrö jäcuhuepäjimä ä̧ju̧cuä̧ji̧sä̧. Ja̧u̧ru̧ ppä̧dä̧dä̧cua̧sä̧. Ja̧u̧ i̧tti̧mö̧ttö̧ juhua'a yabo ttirecuächönä jȩchä̧cua̧sä̧. Ismael i̧tti̧mö̧ ttö̧jä̧pö̧ttö̧nö̧ ta̧ju̧nu̧ juiyo ruhuotörö u̧ju̧nä̧rä̧cua̧. Jȩchä̧cua̧sä̧ ttahuaruhuä'cotö recuätörö ttu̧ju̧nä̧rö̧nä̧. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö ucuru iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩmä̧ Isaacrö ji̧dä̧huä̧cua̧sä̧. Ja̧u̧ru̧ Sara ku̧huä̧bȩcui̧yä̧cua̧jä̧ jitä a̧'ȩnä̧ jitätä juäi isome―.22Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios Abrahamcu ucuocu cä'ädäji'ca̧, juhuorö cä'ecuächinödo. 23Ja̧u̧nu̧tä̧ mo̧ro̧ Abrahammä i̧tti̧ Ismaelrö'inä, umöhuäyotö ojusodettö uhuäpächinätörö'inä, korotö tti̧rȩjä̧ttö̧ pärätänä mitö ȩmi̧nä̧u̧ru̧'i̧nä̧ tti̧jȩta̧ 'cui'opö jȩi̧nä̧u̧do. O'ca toi'önä u̧mä̧tö̧ ojusodenä ka̧cuä̧tö̧mä̧ ja̧u̧nu̧tä̧ mo̧ro̧ tti̧jȩta̧ 'cui'opö jȩi̧nä̧u̧do, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hueäji ta'anö.2624Ji̧yȩtä̧ mo̧ro̧ Abrahamrö'inä, i̧tti̧ Ismaelrö'inä tti̧jȩta̧ 'cui'opö jȩtti̧nä̧u̧do. 27Jahuätöcu korotö u̧mä̧tö̧'i̧nä̧, ojusodettö uhuäpächinätö'inä, korotö tti̧rȩjä̧ttö̧ pärätänä mitö ȩmi̧nä̧u̧'i̧nä̧ tti̧jȩta̧ 'cui'opö Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hueähuä jȩtti̧nä̧u̧do. 25Abraham noventa y nueve a̧'ȩ huinödo. I̧tti̧ Ismael trece a̧'ȩ huinödo, jahuätö ta̧ju̧ tti̧jȩta̧ 'cui'opö jȩtti̧nö̧ mo̧ro̧mä̧.
Chapter 18

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Tu̧ru̧hua̧ Dios i̧jȩcui̧nö̧do Abrahamrö Mamre idepiyuttu, oi bäreu dauhuiyä ka̧cui̧no̧mȩttö̧. Kä̧hua̧ du'a'attö, Abrahammä ojusode äpate ä'ca pinödo. 2Abram u cä'epö topinödo u̧mä̧tö̧ huämetucuärö chutä ä'ca jo̧mȩ ttö̧ja̧cua̧'a̧. Jahuätörö topö, jurunä ä̧rä̧mi̧'ö̧, äpate ä'cattö jopinödo jahuätörö toa pä'ö. Ja̧rȩyu̧nu̧ pä'i'ö, i'ä rȩjȩ becuächönä ucuotönö jȩpi̧nö̧do.3Jahuätörö pä'inödo: ―Churuhuotö, ttörö cuesehuätucuttumä, jurunä 'cuäcuopätucua pä'ocösä. 4Ajiya ji̧'qui̧cha̧nö̧tä̧ tti'cächipa hueda pä'ösä, cu̧jä̧pi̧yä̧ cutöcähuätucua pä'ö, dau kada'ca jurunätä 'cuä'ächi'ö cu̧'ä̧tu̧cua̧'a̧nä̧. 5Ttö ucutu cu̧mö̧huä̧ya̧tu̧cu̧sä̧. Chojusodenä 'cuäcuopätucua'attö mä̧cuä̧, cu̧cuȩtu̧cu̧ ttaditopo'a hue'ösätó, cucuätucua cujuru cuȩmä̧tu̧cua̧ pä'ö mä̧nä̧ cui̧'chä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧ ä'canä― pä'inödo Abraham. Jahuätö pä'inätödo: ―Ye. Päcuhuäjimä jȩpi̧―.6Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Abraham ojusodenä jurunä do'ächi'ö, pä'inödo irecua Sararö: ―Jurunä ȩmo̧po̧'ä̧ji̧ veinte kilos jo̧mȩnä̧ trigo i̧sa̧ppȩ adihuä juäi i̧sa̧ppȩttö̧ pa̧ cuȩtto̧po̧'a̧ pä'ö―. 7Abraham jopächö 'chi̧nö̧do äji pä̧cä̧yö̧ ttö̧ja̧cua̧'a̧cu. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ päcäyä mö̧ä̧ya̧ a̧di̧hua̧ttö̧ 'chu'huädö iyö, u̧mö̧huä̧ya̧rö̧ hue'inödo, idepä jurunä aditopo'a pä'ö. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ queso'inä, leche'inä, idepä dahuähua'a'inä i'cächipö iyinä̧u̧do. Jahuätö dau kada'ca pä̧nö̧ ttucua'anä, kä̧nö̧ tta̧'ä̧ri̧nö̧do Abrahammä.9Ttu̧cuȩ ttucuäji o'ca'a jahuätö jättepinäcudo: ―¿To kö̧ja̧'a̧ttö̧ cuirecua Saramä?― Abraham ädätinödo: ―Pȩnȩtä̧ isode jacuä kä̧ju̧―. 10Jahuätöttö ya̧tȩ pä'inödo: ―Jitä a̧'ȩnä̧ pä'äji ta'anö ppa̧dä̧chä̧cua̧sä̧ ucuru do'ächö ichö. Ja̧u̧nu̧mä̧ täcö ucu cuirecua Sara ki̧tti̧rö̧ ku̧ju̧nä̧rä̧cua̧ju̧―. Saramä Abraham abo ja̧'a̧nä̧, äpate jacuä kä̧nö̧ ä̧ju̧cui̧nä̧ju̧do.11Abraham'inä, Sara'inä juiyo böäcuächinätö ji̧na̧'a̧do. Saramä ihua'inä kö̧rö̧ juiyönä juo'ächinäju ji̧na̧'a̧do. 12Sara ja̧u̧ ucuocua'a ä̧ju̧cu̧, ya̧'ä̧u̧ ka̧'cua̧nä̧ amöcuädinäjudo: ―Pi̧yȩ chesehuächi'önä jö̧mä̧, ¿tta̧'a̧nö̧ chu̧ju̧nä̧rä̧cua̧'a̧ttö̧? Chirecuo'inä, ttö'inä juiyo töböäcuächina'amä―.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Jehová Abrahamrö pä'inödo: ―¿Dä̧bö̧ ya̧ja̧hua̧'a̧ttö̧ Saramä? “Böa isaju cha'attö, chi̧tti̧rö̧ chu̧ju̧nä̧rö̧ juiyö'a̧nö̧ ja̧'a̧,” pä'ö ¿kamöcuäda'attö esetocoju tä̧ji̧? 14Ttö jȩchö̧ juiyö'a̧nö̧ jö̧mä̧, ¿imicunänö jö̧'i̧nä̧ ka̧'a̧ tä̧ji̧? Jitä a̧'ȩnä̧ jitätä juäi isome pä'äji ta'anö ppa̧dä̧chä̧cua̧sä̧ ucuru do'ächö ichö. Ja̧u̧nu̧mä̧ täcö ucu cuirecua Sara ki̧tti̧rö̧ ku̧ju̧nä̧rä̧cua̧ju̧―. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, Sara ye'ecue'inäjudo. Ä̧ppö̧tä̧rö̧ pä'inäjudo: ―Ya̧'ä̧huo̧co̧ju̧ päjäjusä―. Tu̧ru̧hua̧ Dios ädätinödo: ―Isocö. Ya̧'ä̧huä̧jä̧ju̧jä̧―.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ u̧mä̧tö̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧, Sodoma ötahuiyära̧'a̧cu̧ topinätödo. Juhua'acu tti̧'cho̧mȩnä̧, Abraham beometä jahuätöcu 'chi̧nö̧do. 17Ja̧'hua̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios amöcuädinödo: ―Abrahamrömä yorö'iso dä̧'ȩpo̧'ä̧ro̧cö̧sä̧ jȩchä̧cuȩmä̧. 18Abraham ahuaruhuä'cotöttö recuätö ja̧'a̧ttö̧ ttujuruhuäcuotö. Ja̧u̧ttu̧ kä̧mä̧dö̧ pi̧jä̧ o'ca toi'önä ttö̧ja̧rö̧ ppä̧dä̧dä̧cua̧sä̧. 19Ttömä ja̧u̧ru̧ ȩmi̧nö̧sä̧ ja̧u̧ i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧, i̧tti̧mö̧ttö̧ ö̧nä̧mö̧rö̧'i̧nä̧ huea pä'ö adiu yoräteunä jȩpö̧ kä̧nö̧ ttesetäcua'anö. Ja̧'hua̧nö̧ adiu jȩo̧mȩnä̧tä̧ chiya pädinömä ȩmä̧cua̧―.20Tu̧ru̧hua̧ Dios Abrahamrö pä'inödo: ―Sodoma ttö̧ja̧'i̧nä̧, Gomorra ttö̧ja̧'i̧nä̧ rö̧ȩnä̧ suronä jȩpö̧ ka̧cuä̧tö̧do pä'ö jittähua'a ä̧ju̧cuä̧ji̧sä̧. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ mȩyȩu̧ to̧chä̧cua̧sä̧ iso päi'önä ja̧ pä'ö jittähuäjimä. Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä, chu̧huo̧juä̧cua̧sä̧― pä'inödo Tu̧ru̧hua̧ Diosmä.22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ta̧ju̧ u̧mä̧tö̧ rä'opächö 'chi̧nä̧tö̧do Sodoma ötahuiyära̧'a̧cu̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Abrahammä Tu̧ru̧hua̧ Dios ä'ca jo̧mȩ ki̧nö̧do. 23Abraham Tu̧ru̧hua̧ Diosrö tö'cönänö 'chä̧hui̧'ö̧ pä'inödo: ―¿Ucumä adiu jȩpä̧tö̧rö̧mä̧ suronä jȩpä̧tö̧cu̧tä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩnä̧ be'epäjipö cui̧cuä̧cua̧jä̧ tä̧ji̧?24Cincuentanö jo̧mȩnä̧ adiu jȩpä̧tö̧mä̧ ju̧huȩnȩtä̧ ttö̧jö̧ttö̧mä̧, ¿iso päi'önä be'epäjipö cui̧cuä̧cua̧jä̧? Adiu jȩpä̧tö̧rö̧ amöcuädömä ¿o'ca toi'önä ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧ ttö̧ji̧pö̧nä̧ jȩcu̧'i̧yä̧cua̧jä̧ tä̧ji̧? 25Ucumä ja̧'hua̧nö̧ jȩpo̧cö̧jä̧. Adiu jȩpätö̧rö̧mä̧ suronä jȩpä̧tö̧cu̧tä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩnä̧mä̧ be'epäjipö icuocöjä. Ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'o̧mȩnä̧, adiu jȩpä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, suronä jȩpä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ yoräteunä jȩcu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. Ucumä ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧ juiyö'a̧nö̧ hua̧jä̧. O'ca toi'önä Ttu̧ru̧hua̧ cu'a'attö, ucumä suronä jȩpä̧tö̧rö̧tä̧ tä̧bo̧cuä̧ i̧sa̧jä̧― pä'inödo Abrahammä. 26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios pä'inödo: ―Cincuentanö huotörötä adiu jȩpä̧tö̧rö̧ chö̧'o̧cui̧'ö̧ttö̧'i̧nä̧, jahuätörö amöcuädö ja̧u̧ ötahuiyämä be'epäjipö icuocö chä̧cua̧sä̧― pä'inödo Tu̧ru̧hua̧ Diosmä.27Ja̧'hua̧ ja̧'a̧ Abraham juhua'a yabo pä'inödo: ―Usurä i̧sa̧ cha'anä'inä, ttömä Chu̧ru̧hua̧rö̧ yecuäcuähuä juiyönä ucuocusä. 28Adiu jȩpä̧tö̧ juhua'atä cuarenta y cinconö ttö̧ja̧ ttö̧ja̧cu̧ttu̧'inä, ¿be'epäjipö cui̧cuä̧cua̧jä̧ tä̧ji̧, ji̧nä̧ ji̧mö̧tȩnö̧ huotö ttö̧ja̧ toa'anä'inä?― jä'epinödo Abrahammä. Tu̧ru̧hua̧ Dios päinäcudo: ―Cuarenta y cinconö ttö̧ja̧rö̧tä̧ adiu jȩpä̧tö̧rö̧ chö̧'o̧cui̧'ö̧ttö̧mä̧, be'epäjipö icuocö chä̧cua̧sä̧― pä'inödo.29Abraham pä'äji ta'anö jä'epinödo: ―¿Iso päi'önä adiu jȩpä̧tö̧rö̧ cuarentanö huotörötä cu̧'o̧cui̧'ö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ tä̧ji̧?― jä'epinödo. Tu̧ru̧hua̧ Dios päinäcudo: ―Jahuätö cuarentanö ttö̧ja̧rö̧ amöcuädö, be'epäjipö icuocö chä̧cua̧sä̧― pä'inödo. 30Abraham pä'inödo: ―Ji̧nä̧ chucuocuomenä, cu̧ra̧huä̧ri̧'ä̧ttö̧ Chu̧ru̧hua̧. ¿Treintanö huotörötä'inä adiu jȩpä̧tö̧rö̧ cu̧'o̧cui̧'ä̧cua̧jä̧cö̧?― jä'epinödo Abrahammä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios päinäcudo: ―Treintanö huotörötä'inä chö̧'o̧cui̧'ö̧ttö̧mä̧, be'epäjipö icuocö chä̧cua̧sä̧― pä'inödo. 31Pä'äji ta'anö Abraham pä'inödo: ―Ttömä Chu̧ru̧hua̧rö̧ yecuäcuähuä juiyönä ucuocusä, ¿Veintenö huotörötä'inä cu̧'o̧cui̧'ö̧ttö̧mä̧di̧ttö̧?― jä'epinödo Abrahammä. Tu̧ru̧hua̧ Dios päinäcudo: ―Jahuätö veintenö huotörötä'inä amöcuödö be'epäjipö icuocö chä̧cua̧sä̧― pä'inödo.32Abraham pä'inödo: ―Ji̧nä̧ jitä ya'utenätä chucuocua'anä, cu̧ra̧huä̧ri̧'ä̧ttö̧, Chu̧ru̧hua̧. ¿Dieznö huotörötä'inä cu̧'o̧cui̧'ö̧ttö̧mä̧di̧ttö̧?― jä'epinödo Abrahammä. Tu̧ru̧hua̧ Dios päinäcudo: ―Dieznö huotörötä'inä chö̧'o̧cui̧'ö̧ttö̧mä̧, jahuätörö amöcuädö be'epäjipö icuocö chä̧cua̧sä̧― pä'inödo Tu̧ru̧hua̧mä̧. 33Abrahamcu ucuocu cä'ädö, U̧ru̧hua̧mä̧ i̧hui̧nö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Abrahammä ppa̧'ä̧chi̧nö̧do chu'inä ö̧jo̧mȩcu̧.
Chapter 19

1Jahuätö ta̧ju̧ ángeles ni̧pä̧ro̧mȩ Sodoma ötahuiyära̧'a̧ rȩbȩhui̧pi̧nä̧tö̧do. Lotmä ötahuiyä doächäcuähuate ä'ca pinödo. Jahuätörö topö, Lotmä ä̧rä̧mi̧'i̧nö̧do. Jahuätörö te'ähuinödo. Ja̧rȩyu̧nu̧ pä'i'ö, i'ä rȩjȩ becuächönä jȩpö̧, ucuotönö esehuinödo. 2Jahuätörö pä'inödo: ―Churuhuotö, ucutu cumö̧huä̧ya̧tu̧cu̧sä̧. Ttö chojusodenä do'ächätucui. Juhuorötä cu̧jä̧pi̧yä̧ töcähui'ö'cotö ä'ächätucui. Yo̧ȩi̧ pä'ö mo̧ro̧ päi'a'a porächi'ö, cui̧'chä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧―. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätö pä'inätödo: ―Isocö. U̧mi̧nä̧tä̧ yodo tö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧jä̧―. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Lotmä jahuätörö pä̧i̧cu̧nä̧nö̧ ucuocuomenä, ja̧u̧cu̧ 'chä̧nö̧ ojusodenä do'ächinätödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Lot ttu̧cuȩ adihuä juäittö jȩpö̧, pa̧'inä ppö̧ä̧mö̧ juiyönä ȩttö̧ i̧yä̧u̧ cuinätödo.4Jahuätö ángeles ttä'a pä'ö ttö̧'ä̧mä̧dä̧cua̧'a̧ ä'canä, Sodoma ötahuiyä ttö̧ja̧ u̧mä̧tö̧, möäyotö'inä, böäcuächätö'inä o'ca toi'önä Sodoma ötahuiyära̧'a̧ ichö, Lot ojusode soböcuächönä ca̧ca̧cui̧nä̧tö̧do. 5Lotrö huopinätödo: ―¿To jä̧ttö̧ u̧mä̧tö̧ ta̧ju̧ pi̧yȩ ni̧pä̧ro̧mȩ cuojusodenä dodepäjätömä? Rä'epö icu i'cächitö, nä̧tö̧rö̧ jȩttö̧'a̧nö̧ u̧mä̧tö̧ u̧mä̧tö̧cu̧ jȩta̧tö̧ pä'ö―.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Lot äpatenä rä'opö, abo ja̧'a̧cu̧ mö̧'ȩpi̧nö̧do. 7Pä'inödo: ―Ja̧'hua̧nö̧ suronä jȩcu̧'ä̧tu̧cuä̧' chahuaruhuä. 8Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧. Chi̧tti̧mö̧ nä̧tö̧ ta̧ju̧ru̧ yorö'iso uborö jerupätörö ku̧nä̧rö̧sä̧. Jahuätörötä ucuturu hueda pä'ö jä'epätucuittö, jahuätörö ucuturu pä̧huä̧ rö̧jö̧mä̧ jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pitö u̧mä̧tö̧rö̧mä̧ suronä jȩcu̧'ä̧tu̧cuä̧tö̧, chojusodenä dottächäja'attö―.9Jahuätö pä'inätödo: ―Pporächi'ö kä̧hui̧ kara'anä―. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ pä'inätödo: ―Ucu kara'attö ichäcuähuamä ujutu ti̧rȩjä̧nä̧ huecu juiyö'anö ja̧'a̧. Jahuätörö suronä jȩta̧ pä'ö tamöcuädäjittö'inä abonänö suronä jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧ ucurumä―, huopinätödo Lotrö. Ja̧'hua̧nö̧ pä'ö kä̧nö̧, äpate'inä 'co̧ä̧chi̧'ö̧nä̧ jȩpö̧, äpate isodä'inä döäu'a̧nö̧ päi'önä Lotcu ki'ocuinätödo.10Jahuätö u̧mä̧tö̧ Lot ojusodenä do'ächäjätömä ttu̧mö̧ u̧mi̧cu̧ rä'epö Lotrö 'chu'huädö do'ädächinätödo jacuojucu. Äpatetä mö̧'ȩpo̧'i̧nä̧tö̧do. 11Mö̧'ȩpä̧jä̧tö̧'cotö, äpate u̧mi̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ möäyotörö'inä, böäcuächätörö'inä ttä̧to̧cä̧chi̧'ö̧nä̧ jȩpi̧nä̧tö̧do, äpate'inä ttö̧'o̧cui̧'ö̧ juiyönä.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ do'ächäjätömä Lotrö jä'epinätödo: ―¿Titö pö̧nä̧ cuahuaruhuärö cu̧ju̧nä̧rä̧ pi̧yȩ ötahuiyänämä? Cu̧jo̧ri̧rö̧'i̧nä̧, cui̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ o'ca toi'önä cu̧ju̧nä̧rä̧u̧ru̧mä̧, rä'epö icuitö ötahuiyättömä. 13Ujutumä ötahuiyä be'epäjipö ticua pä'ö ichäjätöjä. Rö̧ȩnä̧ suronä jȩpö̧ ka̧cuä̧tö̧do pä'ö jittäu huȩnȩ Tu̧ru̧hua̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ tä̧ju̧cua̧'a̧ttö̧, Tu̧ru̧hua̧ Dios huȩä̧jä̧u̧jä̧ ötahuiyä be'epäjipö ticua pä'ö―.14Lot ja̧'hua̧nö̧ ä̧ju̧cu̧ rä'opächö ö̧jo̧ri̧mö̧rö̧, i̧tti̧mö̧rö̧ ttö̧ja̧ pä'ätörömä ucuocu 'chi̧nö̧do. Pä'inödo: ―Ä̧rä̧mi̧'ö̧ rä'opächätucui porö ötahuiyättömä. Tu̧ru̧hua̧ Dios be'epäjipö icudo pi̧yȩ ötahuiyä―. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ a̧mo̧nä̧ ya̧'ä̧huä̧'chö̧ jiähua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ji̧nä̧u̧do. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ yo̧ȩi̧ pä'ö mo̧ro̧ päi'a'a ángeles huotömä Lotrö pä̧i̧cu̧nä̧nö̧ pä'inätödo: ―Jurunänö ä̧rä̧mi̧'ö̧ cui̧tti̧mö̧ tta̧ju̧ru̧'i̧nä̧, cui̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ pȩnȩ ka̧cuä̧tö̧rö̧ ȩmo̧po̧'ö̧ rä'opächi, ucu tocue'ö juiyäcua'anö, ötahuiyä be'epäjipö ticuomenä―.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Lot ji̧nä̧ a̧'u̧cua̧'a̧ hui̧rä̧cui̧pi̧nö̧do. U̧mä̧tö̧mä̧ Lot u̧mö̧ttö̧'i̧nä̧, i̧tti̧mö̧ tta̧ju̧ ku̧mö̧ttö̧'i̧nä̧, i̧tti̧mö̧ nä̧tö̧ ta̧ju̧ ttu̧mö̧ttö̧'i̧nä̧ 'chu'ädi'ö, ttȩmi̧pi̧nä̧u̧do. Ötahuiyättö oto ttu̧ju̧ni̧nä̧u̧do. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpi̧nä̧tö̧do u̧mä̧tö̧, Tu̧ru̧hua̧ Dios Lotrö re rö̧jö̧nä̧ toa'attö. 17Jahuätörö ȩmi̧pä̧jä̧tö̧'cotö, ya̧tȩ Lotrö pä'inödo: ―Jopö tö'ipächi'i cu̧ji̧pa̧ pä'ö. Cuo'ca'acumä kärächi'ö tocu'oca'a. De'a pä̧mä̧ra'acumä cua̧'cua̧ cu̧huȩnä̧rä̧'. Inähuära̧'a̧cu̧tä̧ tö'ipächi'i, tocue'ö juiyäcua'anö―.18Ja̧'hua̧nö̧ ä̧ju̧cu̧ Lot päinä̧u̧do: ―Isocö churuhuotö. 19Ucutu yorö'iso ttö cu̧mö̧huä̧ya̧rö̧ re rö̧jö̧nä̧ topö, chö̧ji̧pa̧ pä'ö adiu jȩpä̧jä̧tö̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ inähuära̧'a̧mä̧ tödipächö juiyö'a̧nö̧ ja̧'a̧, ttörö surojö 'cuäopomenä, 'corupädi'a'acu. 20Topätucui. Yȩnȩ ötahuiyä ji̧'qui̧cha̧jo̧mȩ tö'cö ka̧'a̧ ttö tödipächa pä'ö. Ja̧u̧ ötahuiyära̧'a̧tä̧ tödipächi'a hue'opo'ö icuätucuittö. Ja̧u̧mä̧ juiyo ji̧'qui̧cha̧jö̧ ötahuiyä. Ju̧huȩnȩ kä̧nö̧ chö̧ji̧pä̧cua̧sä̧― pä'inödo Lotmä.21Jahuätö ta̧ju̧ttö̧ ya̧tȩ ädätinäcudo: ―Ye jäcuhue'ömä jȩpö̧sä̧. Ju̧huȩnȩ ötahuiyä päcumä be'epäjipö icuocö chä̧cua̧sä̧. 22Jurunä jopächi'i juhua'acutä. Ji̧'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ jȩpo̧cö̧sä̧ yotä cui̧rȩbȩhui̧'o̧mȩ jubö päi'önä―. Ja̧u̧ ötahuiyä ji̧'qui̧cha̧jo̧mȩ i̧mi̧mä̧ micuina'ado Zoar pä'ö.23Kä̧hua̧ täcö cäecuächi'a'a, Lotmä rȩbȩhui̧pi̧nö̧do Zoar ötahuiyära̧'a̧. 24Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Tu̧ru̧hua̧ Dios mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ Sodomanä'inä, Gomorranä'inä ocurä mo̧ö̧nä̧ hue'inödo. 25Ja̧'hua̧nö̧ pämäroppä ötahuiyä o'ca juiyönä be'epäjipö icuinödo. Ttö̧ja̧ ju̧huȩnȩ ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, juhuorötä rȩjȩttö̧ bahuinö'inä be'epäjipö icuinödo Tu̧ru̧hua̧ Diosmä.26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Lot irecua, chutä o'ca'anä ichäjumä, kärächi'ö topinäjudo ko'ca'acu. Ja̧'hua̧nö̧ tojomenä, 'cäruäbö isä'catä päi'inäjudo. 27Mo̧ro̧ juomenä Abraham porächi'ö 'chi̧nö̧do Tu̧ru̧hua̧ Dios i̧jȩcuä̧jä̧jo̧mȩ. 28Sodoma ötahuiyära̧'a̧cu̧, Gomorra ötahuiyära̧'a̧cu̧, pämäroppära'acu toomenä, ocurä isoppa rȩjȩttö̧ 'chahuäda'atä topinödo, ocurä rö̧arättö cuo'ö 'chahuäda'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.29Ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopina'ado, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios pämäroppä ötahuiyä be'epäjipö icuomenä. Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios Abrahamrö̧tä̧ amöcuädö, be'epäjipö icuomettömä Lotrötä rä'epö icuinödo, Lot ö̧jä̧'i̧jo̧mȩ ötahuiyä be'epäjipö icuomenä.30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Lotmä Zoarttö i̧tti̧mö̧ nä̧tö̧ ta̧ju̧cu̧ möä'cara̧'a̧cu̧ 'cha'achinö, juhua'amä Zoar ötahuiyänä ö̧ja̧ pä'ömä yecua'attö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ i̧tti̧mö̧ nä̧tö̧ ta̧ju̧cu̧ idoränä ki̧nö̧.31Ä̧cuo̧mȩnä̧ isajumä kijähuajuru pä'inä̧ju̧: Tä'omä buecuächö ja̧'a̧, pȩnȩmä̧ u̧mä̧tö̧mä̧ toome ujutu ttä'a'anö̧ huotömä pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ jȩttä̧'i̧ja̧'a̧nö̧mä̧. 32Ichihuä, tä'orö vino aju ticuäja ja̧'hua̧nö̧ ajipö ja̧u̧cu̧ tä'äcuotöjä̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ ujutumä tä'o i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧ yabonö yottähuächäcua'anö. 33Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ yodomä ttä'orö vino isoya aju icuinä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ aju tticuäja'a ä̧cuo̧mȩnä̧ isajumä do'ächi'ö kä'ocu ä'inä̧ju̧; ja̧u̧mä̧ jerupinö chutäcu kö̧'ä̧mä̧dä̧jo̧mȩmä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuäju kä̧rä̧mä̧chä̧jo̧mȩ'i̧nä̧.34Ja̧u̧tä̧ mo̧ro̧ ittiju ä̧huo̧mȩnä̧ isajumä̧ hueinä̧ju̧ kijäcuajuru: '' A̧ju̧hui̧, mo̧ro̧ yodomä̧ chäocu ä'äjusä. ja̧'hua̧ta̧nö̧ jitä yodonä̧jä̧ vino acunä̧ jȩtä̧ru̧. ja̧'hua̧nö̧ jȩpo̧ docuächa pä'ö ja̧'a̧ ja̧u̧cu̧ cuä'a pä'ö, ja̧'hua̧'nö̧ jȩttö̧tö̧tä̧ ujutu tä'o jähuajäi̧'mä̧ ttö̧ji̧ pä̧cuä̧huo̧ttö̧jä̧.'' 35ja̧'hua̧'a̧nö̧ tä'orö vino isoya acunä̧ jȩpi̧nä̧tö̧ ja̧u̧ noche yodomä̧, ja̧'hua̧tä̧nö̧tä̧ äi'nä̧ju̧ ki'äcuäjudä̧jä̧ ja̧u̧cu̧mä̧, yorisotä jerupinö̧ chutä 'ca'äamä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧tä̧ jerupinö 'cärä̧mä̧chä̧'a̧nä̧.36ja̧hua̧nö̧tä̧ lot i̧tti̧mo̧ päjättö tä̧ju̧cuä yottö mu̧chottö juoinättö̧ tä'ottö. 37ä̧huo̧mȩnä̧ ittijumä̧ o'cajuoi'nä̧ju̧ uboru, ja̧u̧'ro̧mä̧ oi'nä̧ju̧ Moab pä'ö. ja̧u̧mä̧ Moabita jitä mo̧ro̧ ka̧cua̧ttö̧ ttä̧'a̧dö̧mi̧jä̧, 38ja̧u̧nö̧ o'ca ittijui'inä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ i̧tti̧cu̧ kichinä̧cu̧ uburu, ja̧'hua̧nö̧tö̧ i̧mi̧mä̧ oi'näju̧ Ben-amni. ja̧u̧i̧'nä̧ ja̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ Amonitas ttö̧ja̧ jitä mo̧ro̧ ka̧cuä̧ttö̧ ta̧do̧ minä'ä̧ ja̧'a̧.
Chapter 20

1Abraham Neque rȩjȩra̧'a̧cu̧ 'chi̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ki̧nö̧ Cades'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ Shur'inä 'cä'co jo̧mȩ. Ja̧u̧mä̧ i̧chä̧cua̧cua̧ jö̧nä̧ ki̧nö̧ Gerar'nämä. 2Abraham irecua Sararö pa'anö pä'ö jiähuinö: "Jahuäjumä ttö chijähuaju". Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Gerar ucuo ru̧hua̧ Abimelecmä, hue'inö umuhuäyotörö Sararö ttema'ja̧'pä'ö. 3Ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Diostä Abimelec'rö yodo u̧'cuo̧ti̧nä̧ ichö jiäu pä'inäcu̧: "Ä̧ju̧cuí̧, ucumä 'coru juocuächä̧cua̧jä̧ isajuru cuȩmä̧ji̧ta̧'a̧nö̧, jahuäjumä tä'cö ya̧tȩ irecua."4Jitä Abimelec'mä jahuäjucumä ä'o'cö pinö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä'inö: "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ¿cuä'ö cuicu'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧ adinä huotörö'inä? 5¿ja̧u̧tä̧tä̧ pä'o'cö pinö ta̧ji̧: 'Jahuäjumä ttö chijähuaju'?. Jahuäjutä'inä päinäju̧: 'A̧'a̧ ja̧u̧mä̧ ttö chi̧jä̧cua̧. 'piyȩ jȩchö̧mä̧ suronä amucuädömä̧'cö̧."6Ja̧'ha̧nö̧ ja̧'a̧ Dios päinäcu̧ u̧'cuo̧ti̧nä̧: "A̧, iso päi'önä ttö'inä huo̧jua̧sä̧ jua'amä jȩpä̧ji̧jä̧ cua̧mi̧so̧'qui̧ttö̧ adiunä amucuädö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TTÖ chöjö'cocomenä jȩcu̧'a̧cu̧ pä'ö pporädö chu̧ju̧nu̧nä̧cu̧jä̧s. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja'huäjuru mȩcua̧ pä'ocö pinösä̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö ja̧u̧ irecuarömä ppa̧'a̧dä̧tu̧cui̧ö̧, ja̧u̧mä̧ Dios pä'ö jiäcuähua i̧sa̧ ja̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ Diorö u̧cuo̧cuä̧cua̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cu̧jä̧cua̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ppa̧cuä̧dö̧ juiyöttömä, huo̧juä̧jä̧ ucumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu cuahuaruhuämä o'catoi'önä 'corujuottächäcuotö."8Abimelec mo̧ro̧ päia'a porächö ä̧rä̧mi̧'ö̧ u̧mu̧huäyotö o'catoi'önä ö̧ja̧'a̧cu̧ ticha pä'ö huopinö. Ja̧u̧ ji'ähuinö o'cajuiyönä ttö̧ä̧nä̧hua̧ päjimä, ja̧'hua̧nö̧ jiähuomenä u̧mä̧tö̧mä̧ ye'ecue'inätö. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Abimelec huopinö Abrahamrö̧ pa̧'a̧nö̧ ji'ähuinö: "¿Ujuturu tta̧'a̧nö̧ jȩcu̧'ä̧ttö̧ jitämä? ¿Tta̧'a̧nö̧ suronä jȩchä̧jä̧ttö̧ ucurumä, jitämä däjé i'chächö cuiyättöttö jitämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧rö̧ hue'ö chö̧jö̧mä̧ rö̧'ä̧nä̧ surojö ja̧'a̧? Ucumä jȩttö̧ jui̧yö̧'a̧nö̧ jö̧ jȩpä̧ji̧jä̧ ttörömä."10Abimelec päinä̧cu̧ Abrahamrö̧; ¿ Däjé amucuädö päcuättö? 11Abraham ädätinäcu̧: Amucuädäjisä: penemä DIOSRÖ yettecuocome päö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuäicu chirecuarötä ttȩmi pa̧a̧cu̧ pä'ö. 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, jahuäjumä ttötä chijäju, ttötä chä'ötä ittiju, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cha̧ju̧ttö̧mä̧cö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chirecuatä ki̧i̧pi̧nä̧ju̧.13DIOSMÄ chä'ö ahuaruhuättö räopu'icuinömä cueächinö̧sä̧ korome koromenö cueächö kä̧nö̧mä̧, jahuäjurö päinösä̧: cui̧jȩpä̧ peö ka̧a̧ chirecua jä̧i̧nö̧a̧nö̧; ti̧'cho̧mȩ o̧dö̧nä̧, päcuajá ttörömä: Juo̧u̧mä̧ ttö chubuo päö. 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Abimelecmä iyinö Abrahamrö̧ oveja̧ttö̧rö̧'inä pä̧cä̧yö̧rö̧'i̧nä̧ huettö adicuä ttö̧ja̧rö̧ u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nätö̧rö̧'inä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ppa̧a̧di̧nö̧ Sararö irecua päi'önä jo̧u̧rö̧.15Abimelecmä pä'inö: "Topi, Ttö chi̧rȩjä̧mä̧ ucu cuä'ca jo̧mȩ ka̧'a̧. Ucurutä pä̧huä̧rö̧jo̧mȩ kä̧hui̧. 16Sararömä pä'inö: "Topi, cubuorö platamä milnö o̧bi̧ jo̧mȩnä̧ iyäjisä, ja̧u̧mä̧ ucuru to'ija̧'a̧cu̧ jȩtto̧mȩnä̧ tto'epö ppädö jä̧cua̧'a̧, ucucu ka̧cuä̧tö̧ to̧ttä̧ro̧mȩttö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä ttä'cattömä ucumä surojömä jȩpo̧co̧ju̧jä̧ pä'ö ttu̧huo̧juä̧cua̧ju̧jä̧.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Abrahammä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosrö jä'epinö, ja̧'hua̧nö̧ jäepomenä Diosmä, Abimelecrö'inä, irecuarö'inä, umöhuäyotö nä̧tö̧rö̧'inä tti̧tti̧mö̧rö̧ ttu̧ju̧nä̧rö̧nä̧ jȩpi̧nö̧. 18Juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Abimelec ahuaruhuä nä̧tö̧rö̧mä̧ yorö'iso tti̧tti̧mö̧mä̧ tottönä̧tä̧ jȩi̧na̧'a̧ ji̧na̧'a̧, Abraham irecua Sara jähuänämä.

Chapter 21

1Ja̧'hua̧ ja̧'a̧ Sararö päinö ta'anö ppä'ädö jȩpi̧nö̧do Tu̧ru̧hua̧ Diosmä. 2Saramä täcö möchaju juo'ächinäjudo. Abrahammä bö̧o̧ i̧sa̧ ja̧'a̧nä̧, i̧tti̧rö̧ kuhuäbecuiniyäcudo, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios päinö pä̧nä̧tä̧. 3Abraham i̧tti̧ Sara kuhuäbecuäjäcuru o'inödo i̧mi̧mä̧ Isaac pä'ö. 4Isaac uhuäpächäja'attömä ochonö mo̧ro̧ päi'omenä, Abraham i̧tti̧rö̧ i̧jȩta̧ 'cui'opö jȩpi̧nö̧do, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hueinö ta'anö.5Abraham cien a̧'ȩ huinödo, i̧tti̧ Isaac uhuäpächinömä. 6Sara pä'inäjudo: ―Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä ttö eseu ya̧dä̧hua̧ pä'ö jȩi̧nä̧cua̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca toi'önä ä̧ju̧cuä̧tö̧mä̧ ttöcu ya̧'ä̧u̧ ttesehuäcuotö. 7¿Di jä̧ttö̧ Abrahamrö pä'ajimä, Saramä ki̧tti̧rö̧ kuhuäbecuäcuaju pä'ö? Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö chi̧tti̧ jä'o bö̧o̧ i̧sa̧ ja̧'a̧nä̧, i̧tti̧rö̧ chuhuäbecuäjiyäcu― pä'inäjudo.8Isaac böo juomenä, ahuatemä täcö ahuocö pinödo. Ja̧u̧nu̧tä̧ mo̧ro̧ Abraham rö̧ȩnä̧ pä'cäri jȩpi̧nö̧do. 9Ja̧'hua̧ ja̧'a̧ Ejipto rȩjȩ ttö̧ja̧ isaju Agar Abrahamcu ki̧tti̧mä̧, Isaacrö ya̧huä̧huȩ'a̧'a̧ topinäjudo Saramä.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Saramä Abrahamrö pä'inäjudo: ―Ya'opö icuiju cumöhuäyajuru ki̧tti̧cu̧. Cumöhuäyaju ki̧tti̧mä̧ ttö chi̧tti̧ Isaaccu yoräteunämä ȩmo̧cö̧ jä̧cua̧ ucu cuiäre'cottömä―. 11Ja̧'hua̧nö̧ päja'a ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, Abraham a̧'cua̧ tta̧'ȩcui̧nö̧do, Ismael'inä chutä i̧tti̧ ja̧'a̧ttö̧.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios Abrahamrö pä'inödo: ―Cua̧'cua̧ tta̧cuȩcuä̧' cumöhuäyajuru'inä, cumöhuäyaju ki̧tti̧rö̧'i̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Sara päjömä eseti. Isaacttö isotötä jitötä cua̧mo̧nä̧ cuahuaruhuä päi'önä ttuhuäpächäcuotö. 13Ja̧'hua̧ta̧nö̧ cumöhuäyaju ki̧tti̧ttö̧'i̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ recuätö ttö̧ja̧rö̧, ja̧u̧'i̧nä̧ ucu cui̧tti̧ ja̧'a̧ttö̧―.14Abrahammä mo̧ro̧ päia'a porächi'ö, pan o̧si̧ ȩmo̧po̧'ö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'carahuäbanä ajiya 'caropo'ö, Hagarmä iyäjäcua ku'upi'canä cä'ecu huȩnä̧hui̧nä̧ju̧. Ja̧u̧mä̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧ iyö, oto hue'ö icuinä̧cua. Jahuäjumä juorö rä'opächö Beersebattö de'a jui̧yä̧jä̧ttö̧ cue'ächö ki̧nä̧ju̧. 15'Carahuäbanä acuäjoyamä ajiyamä joipächina'a, jahuäjumä ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧ dau dȩa̧'a̧ rötipinäju. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä ja̧u̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧ttö̧mä̧ otonä̧nö̧ pä̧mä̧di̧nä̧ju̧, 'po̧'a̧ri̧ 'pottomenä ma̧o̧mȩ jo̧mȩ, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inä̧ju̧: "Ji̧'qui̧cha̧hua̧ 'corujuoächa'amä tocha pä'ocojusä." Jahuäjumä juhuene pä̧tȩcuä̧nö̧ to̧pä̧rö̧ pä̧nö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huoji'omenä ajahuinö.17Diosmä ji̧'qui̧cha̧hua̧ ajahua'a ä̧ju̧cui̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Dios umöhuä̧ya̧ ángelmä mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ Agarö huopinö̧, ja̧'hua̧nö̧ huopömä päinä̧cua̧: ¿Däje cua̧'cua̧ rocuecua'attö Agar? Yecuecuä, Diosmä ä̧ju̧cuä̧ji̧ ju̧huȩnȩ pä̧nö̧ ajahua'amä. 18Ä̧rä̧mi̧'ö̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧ cä'epömä, a̧'cua̧ ȩmö̧nä̧ jȩpi̧rö̧; isopäi'önä ja̧u̧ttö̧mä̧ i̧tti̧mö̧ ttirecuächönä jȩchä̧cua̧sä̧."19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Diosmä̧ jahuäjuru ajiya 'carächome tojunä jȩpi̧nö̧. Jahuäjumä̧ ajiya 'carähuäbanä 'carinä̧ju̧, 'carä'cajumä ji̧'qui̧chäa̧hua̧rö̧ ajiya ahua pä'ö iyinä̧ju̧. 20Diosmä̧ ja̧u̧tä̧cu̧ ki̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ buo juo'inö. Ja̧u̧mä̧ dea jui̧yä̧jä̧nä̧ kä̧nö̧mä̧ 'po'obunä 'po'ähuä isä̧tä̧ jo̧nä̧ juo'ächinö̧. 21Parán rȩjȩ dea juiyä̧jä̧nä̧ ki̧nö̧, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ ja̧ju̧mä̧ Egipto rȩjȩttö̧ irecuarö kö̧'o̧cui̧'i̧ni̧yä̧cu̧.22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧nö̧ pä̧nä̧mä̧ Abimalecmä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ru̧ Ficolcumä̧, Abrahamcu ucuocumä pä'inätö̧: ''O'cajuiyunä̧ jȩ'cu̧nä̧ Diosmä ucutäcu ö̧ja̧'a̧ topäjätöjä̧. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä Dios i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ pä'itö yapare jȩ'cuä̧ttö̧ chi̧tti̧mo̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juhua'a yabo tti̧mä̧rö̧'inä. i̧jȩpi̧ttö̧ chi̧rȩjä̧ jä̧cuä̧jä̧ ttö chu̧ja̧ pä̧cui̧nä̧jä̧nä̧ päcuina̧'a̧cu̧tä̧ jȩpi̧. 24''Abrahammä: ''huȩnȩtö̧ päinä̧cu̧.25Abraham öjö'cö juiyönä topinö Abimelec'rö umuhuäyotö 'chottipina'a̧ttö̧ ajiya cuäcuäju . 26Abimelec pä'inö: Ttömä jȩru̧pa̧sä̧ pi̧yȩ jȩpö̧ji̧rö̧mä̧. Ucumä ä'canämä pa'anömä pä'ocö päi'jä; Jitä mo̧ro̧tä̧ chä̧ju̧cuä̧cu̧jä̧. 27"Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'ttö̧ Abraham'mä iyinö ovejatö̧'i̧nä̧, pä̧cä̧yö̧rö̧'i̧nä̧ Abimelec'rö ja̧'hua̧ta̧nö̧ jahuätö ta̧ju̧mä̧ esecu pä'ö 'cu̧ni̧nä̧tö̧.28Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Abraham'mä ji̧mu̧tȩ ta̧ju̧nu huotö ovejatö̧rö̧ 'cä̧pu̧ ku̧ni̧nö̧. 29Abimelec pä'inö Abraham'rö̧: "?Däje jä̧'a̧ttö̧ pitö ji̧mu̧tȩ ta̧ju̧nu̧ ovejattö̧ ttötö'cömä ucu korotöttö 'cä̧ȩpu̧ cu̧ju̧nä̧u̧nä̧mä̧?" 30Ja̧u̧ ädätinö: " Pitö ji̧mu̧tȩttö̧ ta̧ju̧nu̧ huotorömä cuȩmä̧cua̧jä̧, jiäcuäcuä päi'iönä ttörö, ttö sadinäju pä'ö."31Ja̧u̧ juȩnȩmä̧ o'inö Beerseba pä'ö, juorö ji̧na̧'a̧ jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧ pättina̧'a̧mä̧. 32Jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧ pä'inätö̧ Beersebattö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Abimael ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ficol, su̧ro̧do̧u̧ ttu̧ru̧hua̧, ppa̧'a̧chi̧nä̧tö̧ filisteo tti̧rȩjä̧cu̧.33Abraham tamarisco dau ku̧ni̧nö̧ Beersebanä. Juorö Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuo teähua pä'ö, Dios 'cuäoipönä kö̧rö̧. 34Abraham recuo ki̧nö̧ i̧chä̧cuä̧hua̧ 'cua̧rö̧nä̧ filisteo tti̧rȩjä̧nä̧ recuo mo̧ro̧.
Chapter 22

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios Abrahamrö ka̧cuä̧mö̧ topö päinäcudo: ―¡Abraham!―Abraham ädätinödo: ―Pȩnȩtä̧ kö̧sä̧―. 2Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios päinäcudo: ―Chu ä̧cua̧ cui̧tti̧ ucu repecuhuäcu Isaacrö o'ipi Moriah rȩjȩra̧'a̧. Ttö jidähuäcuähuä inähuättö cui̧tti̧rö̧ ku icu cuiyattöja―. 3Pä'ötä mo̧ro̧ päi'a'a Abraham porächi'ö, äji burro abonä huänähuäcä cä'epö huȩnö̧ nö'quinödo. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ mi'inä bä'opo'inödo i̧tti̧rö̧ ku icu i̧yä̧cuȩ. Rä'opinödo Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hueäjomȩcu̧ i̧'cha̧ pä'ö. Chutäcu o'ipinödo umöhuäyotö möäyotö ta̧ju̧ru̧'i̧nä̧, i̧tti̧ Isaacrö'inä.4Räopäja'attömä huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'omenä, Abraham ji̧nä̧ otonänö kä̧nö̧ topinödo Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hueäjome. 5Ja̧'hua̧nö̧ topö umöhuäyotörö pä'inödo. ―Pȩnȩtä̧ ki̧'ä̧tu̧cui̧ burrocu. Ttömä yȩnȩ jubö 'chö̧sä̧ chi̧tti̧cu̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö ucuotönö tamöcuädö o'ca'a ppa̧tä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧jä̧ ucutu cu̧ja̧cuä̧tu̧cuo̧mȩcu̧―. 6Abraham ku icu iyähuä jȩä̧cuȩ mica, i̧tti̧ Isaac u'upi'canä cä'epö uhuenäcu ȩpi̧nö̧do. Chutämä u̧mö̧nä̧ ȩpi̧nö̧do ocu'quȩ'i̧nä̧, nahuodä'inä. Jahuätö ta̧ju̧tä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ 'chi̧nä̧tö̧do.7Ja̧'hua̧nö̧ 'chä̧nö̧ kä̧nö̧ Isaac jä'o Abrahamrö pä'inödo: ―Chä'o―. Abraham ädätinödo: ―Pȩnȩtä̧ kö̧sä̧, chi̧tti̧―. Isaac pä'inödo: ―Ocu'quȩ'i̧nä̧, mica'inä ku̧nä̧rä̧tö̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ¿tȩnȩ jä̧ttö̧ oveja i̧tti̧ ku icu iyähuä jȩcu̧'ä̧cua̧mä̧? 8Abraham ädätinödo: ―Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diostä ppä̧dä̧cua̧ ovejarö ku icu iyähuä päi'önä ku chicua pä'ö, chi̧tti̧―. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tajucuäyotö ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ 'chi̧nä̧tö̧do.9Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios jiähuäjome rȩbȩhui̧pö̧, Abraham ku icu iyähuome aditinödo. Ku icu iyähuome huäme mica rötinödo. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ i̧tti̧ Isaacrö nö'cö huȩni̧nö̧do mica huäme. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ u̧mö̧nä̧ nahuodä'inä ȩmo̧po̧'i̧nö̧do, i̧tti̧rö̧ ta'ö icua pä'ö.11Ja̧'hua̧nö̧ jȩi̧yä̧cu̧ Tu̧ru̧hua̧ Jehová huȩ'ä̧hua̧ ángel mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ huoinäcudo. Pä'inödo: ―Abraham, Abraham―. Abraham ädätinödo: ―Pȩnȩtä̧ kö̧sä̧―. 12Angelmä pä'inödo: ―Cu̧mö̧mä̧ cäcuepä' cui̧tti̧rö̧ suronä jȩcu̧'a̧ pä'ömä. Jitämä täcö huo̧jua̧sä̧ ucumä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö ucuotönö yȩ'ȩcua̧jä̧ pä'ö. Yorö'iso ucumä cui̧tti̧ chu ä̧cua̧rö̧'i̧nä̧ repe'ö dä̧'ä̧pȩ'ä̧rö̧ hua'adö ku̧no̧cö̧jä̧―.13Abraham abo ja̧'a̧cu̧ u cä'epö topinödo. Ovejarö daunä ä̧ja̧sä̧na̧ttö̧ äcuächi'äji'ca̧ ö̧ja̧'a̧ topinödo. 'Chä̧hui̧'ö̧, ovejarö 'chu'ädäji'ca̧, ku icuinödo, i̧tti̧rö̧ jȩa̧ päjimä pä̧ro̧cua̧ ovejarötä. 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ju̧huȩnȩ ji̧no̧mȩmä̧ o'inödo ―Tu̧ru̧hua̧ Jehová ppädäcuome― pä'ö. Jitä'inä pä'ätö ―Tu̧ru̧hua̧ Jehová öäre inähuättö ppä̧dä̧cua̧― pä'ö.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios huȩ'ä̧hua̧ ángel pä'äji ta'anö mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ Abrahamrö huopinödo. 16Pä'inödo: ―Ttötä iso päi'önä pä'ösä, ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'ä̧ja̧'a̧ttö̧, ucu cui̧tti̧rö̧, chu ä̧cua̧ cui̧tti̧rö̧ dä̧'ä̧pȩ'ä̧rö̧ hua'adö cu̧ju̧no̧ca̧'a̧ttö̧ iso päi'önä ttötä juiyo adiunä ppä̧dä̧dä̧cua̧sä̧ ucuru. 17Ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuahuaruhuä'cotörö recuätörö chi̧yä̧cua̧jä̧. Si̧ri̧'cö̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ rö̧jä̧tö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ttirecuächäcuotö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ rȩba̧ aje jacuoto rö̧ȩnä̧ pa̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huotö cuahuaruhuä'cotörö recuätörö chi̧yä̧cua̧jä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuahuaruhuä'cotömä ttaboiyotörö rohuäu ttujuruhuäcuotö.18Ucu huedäji ta'anö jȩcu̧'ä̧ja̧'a̧ttö̧, o'ca toi'önä ttö̧ja̧rö̧ ppädädäcuotö ucu cuahuaruhuä'cotöttö― pä'inödo angelmä. 19Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Abraham ppa̧'ä̧chi̧nö̧do umöhuäyotö ttö̧ji̧pä̧jo̧mȩcu̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ppa̧'ä̧chi̧nä̧tö̧do Beerseba pä'ö micuomecu. Abraham ju̧huȩnȩtä̧ ki̧nö̧do.20Ä̧cuo̧mȩnä̧ recuó 'cuäopinö̧ o'caa Abrahamrö̧ jiähuinö̧: cui̧jä̧hua̧ Nacor Milcacö tti̧tti̧mu̧mä pitö ja̧a̧. 21Jahuätö ä̧cuo̧menä tti̧tti̧mä̧ Uz micuinö, i̧jä̧hua̧mä̧ Buz micuinö, Aram jä'o pinö Quemuelmä, 22korotömä Quesed, Hazo, Pildas, Jidlaf ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Betuelnä̧.23Rebeca kä'o pinö Betuelmä. Pitö ji̧na̧'a̧ ochonö tti̧tti̧mu̧mä̧ Abraham i̧jä̧hua̧ Nacor Milcacö, 24karaju irecua ki̧mi̧mä micuinäju̧ Reúma, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuäjutö i̧tti̧mu̧mä Teba, Gaham, Tahas ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Maaca'inä.
Chapter 23

1Saramä ciento veintisiete a̧'ȩ huaju 'corupä'i'inäjudo. 2Quiriat-arba ötahuiyänä, koro i̧mi̧mä̧ Hebrón ötahuiyä Canaán rȩjȩttö̧ 'corupä'i'inäjudo. Abrahammä a̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧ ajuähuinödo, irecua Sarami̧nä̧ 'corupäji'äjiyäcu.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Abrahammä ä̧rä̧mä̧chö̧ juhua'atäcu irecuä minä ko'co jähuätä rutipö, Het i̧tti̧mö̧rö̧ ucuocumä pä'inö: 4Ttömä ucututtömä ko̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ i̧chä̧cuä̧hua̧sä̧, ppä'ädipätucuittö, cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ yȩnȩtȩ iyö cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧ jo̧mȩ chu'tura, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ chuhuaparemä chu'turäcua'anö̧."5Het i̧tti̧mö̧mä̧ Abrahamrö ädätömä pä̧'i̧nätö: 6Tu̧ru̧hua̧ ä̧ju̧cui̧tö̧, Ucumä̧ ru̧hua̧ Dios i̧tti̧jä̧ ujututtömä. 'Turepö icui cuhuaparemä, jiuyo adihuome hua'are tu'turä'i jo̧mȩmä̧. Ya̧tȩ'inä cuhuaparemä cu'turu juiya'anö pä'ömä pä'ocö, ja̧'hua̧nö̧tä̧ cuhuaparemä cu'turäcua̧jä̧."7Abrahammä ä̧rä̧mi̧'ö̧ ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ ttö̧ja̧ Het i̧tti̧mö̧rö̧ ucuotö ja̧rȩyö̧ pä'i'inö. 8Jahuätörö pa̧'a̧nö̧ pä'inö: "Ttö chuhuapare chu'tura pädö a̧ päcuätucuttömä, adiu ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ttö̧, Zohar i̧tti̧ Efron ttönä ucuocu ppä'ädätucuittö. 9Macpela idorä ttiyattö jä'epiyätucuittö, jahuätö ttidorä, tti̧rȩjä̧ beipome korä. Juorä micuomemä micuähuome jo̧mȩ chimitäcua̧sä̧, ttö̧ja̧ tto̧ttä̧ra̧'a̧nä̧ ttiyattö pä'ittö chuhuapare chu'tura."10Jitämä Efronmä, Het i̧tti̧mö̧ ttö̧'cä̧tȩ jo̧mȩ pö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Hit ttö̧ja̧sa̧ Efronmä̧ ädätö̧mä̧ pä'inö̧ Abrahamrö̧mä̧, jitö o'catoi'önä Het i̧tti̧mö̧ ötahuiyära̧'a̧cu̧ dodepätö o'catoi'önä ttä̧ju̧cuä̧ra̧'a̧nä̧. 11Ja̧'hua̧nö̧mä̧cö̧ Churuhua adiu ä̧ju̧cui̧ttö̧. Ttömä rȩjȩ iyösä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧huä̧jä̧tä̧ kö̧ idorä'inä, chahuaruhuä tti̧tti̧mö̧ to̧ttä̧ra̧'a̧nä̧ chiyäcujä cuirecua ko'co jähuä cu'tura pä'ömä."12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Abrahammä ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ ttä'ca jo̧mȩ ihue'quiyunä kä̧mä̧dö̧ ja̧rȩyu̧ pä'i'inö. 13Ja̧u̧mä̧ ja̧huä̧jä̧ ttö̧ja̧ ttä̧ju̧cuä̧ra̧'a̧nä̧ Efróncumä ucuocuinö: ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jädepö a̧ päcuttömä, ä̧ju̧cui̧ttö̧. Ja̧u̧ rȩjȩ micuämä chi̧mi̧tä̧cua̧sä̧. Chiäre platamä emiyittö̧ cuȩmö̧ttö̧mä̧, chuhuaparemä ju̧huȩnȩtä̧ chu̧'tu̧rä̧cua̧sä̧."14Efrónmä Abrahamrö̧ ädätömä pä'inö: 15Chu̧ru̧hua̧ ä̧ju̧cui̧ttö̧: Rȩjȩ a̧'u̧cuä̧jä̧tä̧mä̧ platamä cuatrocientosnö jo̧mȩnä̧ micuähua'a, ja̧u̧mä̧ micuämä ucu ttöcutä ja̧'a̧. cuhuaparemä 'turu icui. 16Abraham, Efrón päömä ä̧ju̧cui̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Abrahamä plata ö̧a̧mȩcä rö̧nö̧ topinö Het i̧tti̧mö̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧ ttä̧ju̧cua̧'a̧nö̧ jäepäjita'anö, ttöäre iyähuä ttö̧ja̧ iyö ttö̧'a̧tä̧'i̧jö̧'a̧nö̧tä̧.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Abrahammä i̧rȩjä̧ ji̧'qui̧cha̧jä̧jä̧ Efrón pä'ö mi̧cua̧ttö̧ pärätä mitö ȩmi̧nö̧do. Ja̧huä̧jä̧ rȩjȩ Macpela pä'ö micuome Mamre pä̧tȩcuä̧nö̧ ki̧nä̧jä̧. Idorä'inä, dauhuiyä'inä iyinödo Abrahamrö. 18Hititas ttö̧ja̧'i̧nä̧ o'ca toi'önä ötahuiyä u̧mi̧nä̧ tto̧ȩcuo̧ca̧ äpatenä do'ächätö'inä ttu̧huo̧ju̧nä̧ ȩmi̧nö̧do Abrahammä.19Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Abrahammä irecua Sarami̧nä̧ ko'co jähuä idoränä rötinödo. Juhuorä Macpelanä Mamre pä̧tȩcuä̧nö̧ Canaán rȩjȩnä̧ rinorädo. Mamre koro i̧mi̧mä̧ Hebrón pä'ö micuinome. 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧huä̧jä̧ ji̧'qui̧cha̧jä̧jä̧'i̧nä̧ idorä'inä hititas ttö̧ja̧mä̧ Abrahamrö iyinätödo 'corupä'i'ätörö rötähuorä päi'önä.
Chapter 24

1Jitä Abraham'mä buo̧sa̧ huinö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ o'cajuiyönä adiunä ja̧'a̧pä'ö jȩi̧nä̧cu̧ 2Abraham'mä. Abraham pä'inö u̧mu̧huä̧ya̧rö̧, tä'cö recuonä aditö 'kö̧rö̧ ojusodenä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧mä̧ o'cajuiyönä̧tä̧ chuä̧ri̧nö̧ u̧ru̧hua̧ öäre jö̧mä̧: "cumunä mȩí̧ chöja dea'a 3ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttötä jȩchä̧cua̧sä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧ pi̧jä̧'i̧nä̧ u̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ päcuä pä'ö a̧'a̧ jȩchä̧cua̧sä̧, ucumä cui'cächojó canaeos ttö̧ja̧ isajurumä chi̧tti̧ irecua pä'iönämä, ttö chö̧jo̧mȩ 'cä̧tȩttö̧ ka̧cuȩtö̧ttö̧mä̧ 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucumä cui̧'chä̧cua̧jä̧ ttö chi̧rȩjä̧ra̧'a̧, chacuäruhuä ttö̧ja̧'a̧cu̧ jahua'attö cui'cächapä'ö chi̧tti̧ Isaac irecuarö."5Umucuä̧ya̧ pä'inö ja̧u̧ru̧:? Ttanö jȩcha̧cua̧'a̧jä̧ttö̧ jahuäju pi̧jä̧ra̧'a̧cu̧ kicha ppäjoca'a jö̧ttö̧mä̧? ¿cui̧tti̧rö̧ chuädö chȩpä̧cua'a̧ tä̧ji̧ ucu cui̧chi̧nä̧ja̧ra̧'a̧cu̧tä̧ ppa̧cuä̧cha̧ pä'ö?" 6Abraham pä'inö ja̧u̧ru̧: chi̧tti̧rö̧mä̧ jahua'acumä ppa̧cuä̧di̧yä̧ttö̧ ji̧'qui̧cha̧nö'inä 7TÖ̧Ä̧NÄ̧HU̧A̧ Dios mo̧ro̧jä̧ ru̧hua̧ ȩmi̧nä̧cu̧sä̧ chacuäruhuä ttö'inä chäo ttö'inä räepu'icu ja̧'hua̧tä̧nö̧ chacuäruhuä tti̧rȩjä̧ttö̧'i̧nä̧, ja̧u̧tä̧ ji̧yȩtȩ ucuotönö jȩä̧cuä̧ päinäcu̧sä̧: ' Ucu cuahuäruhuä o'cotörö TTÖTÄ chi̧yä̧cua̧sä̧ pi̧jä̧ rȩjȩmä̧, JA̧U̧TÄ̧ cuȩä̧cua̧ ángelrö̧mä̧ ucu cuä'canämä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucumä cui̧'cä̧chä̧cua̧jä̧ chi̧tti̧ irecuarömä jahua'attötä.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja'huäju ucucu ki̧'cha̧ päjöjuiyöttömä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ttö̧mä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ päcuinöjinömä jȩpo̧cö̧cuä̧cua̧jä̧. ji̧yȩtȩtä̧ ja̧'a̧ chi̧tti̧rö̧ jua'a cui̧pö̧ juiyä pä'ötä. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jueö adicuä i̧sa̧mä̧ u̧ru̧hua̧ Abaham öjanä me'i̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩa̧'a̧ttö̧ pä'inö isopäi'önätä jȩchä̧cua̧sä̧ ucu päcumä.10Jueö adicua i̧sa̧mä̧ u̧ru̧hua̧ ä̧ji̧mö̧ttö̧ to̧mu̧rȩnö̧ ca̧mȩyu̧tu̧ jo̧mȩ 'chu'ädö rä'opö 'chi̧nö̧. ja̧u̧mä̧ koro u̧ru̧hua̧ mi̧ppoönä iyähua päi'önä u̧ju̧nä̧rö̧'i̧nä̧ ȩpö̧ 'chi̧nö̧. Rä'opö 'chi̧nö̧ Aram Naharaim rȩjȩ ra̧'a̧cu̧, Nacor idepiyu ji̧na̧'a̧cu̧. 11Ja̧u̧mä̧ jȩpi̧nö̧ ca̧mȩyu̧tu̧'i̧nä̧ ttihue'quiyunä ttö̧'ä̧mä̧dö̧nä̧ ötahuiyä'inä otonänö jo̧mȩttö̧, ajiya ttahuäju tö'cö jo̧mȩ. täcö ni̧pa̧ro̧mȩ ji̧na̧'a̧, nä̧tö̧ ajiya huä'ö tti̧'cha̧ pä'ö pätecuächome.12ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jäepinäcu̧: TÖ̧Ä̧NÄHUA̧, chö̧rö̧hua̧ Abraham i̧ä̧nä̧hua̧ DIOS, jädepäcujä jitä moró̧ adiunä pätecuächönä i̧jȩpi̧ttö̧ escu cu̧ju̧ni̧nö̧ chu̧rö̧hua̧ Abrahamcu. 13Pȩné kö̧sä̧ ajiya acuäju jäyä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya huä'ö räopätö ötahuiyättö nä̧tö̧ mu̧ä̧yotö. 14Huȩi̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ topi. ttö yajute muä̧yajurö pädomenä: ucú cuäre 'cänäri̧yu̧ttö̧ mȩyȩdi̧ ajiya chahua, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuäju päjäcuaju: Ahuí, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuäji camellorö'inä ajiya ahua peö iyäjusä; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuäjutä ja̧cua̧a̧ Isaac irecua päjiäcuaju päö. ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chu̧huo̧jui̧a̧ chi̧a̧cua̧sä̧ ucu jueönä cui̧jȩpä̧ji̧mä̧ ttö chu̧ru̧hua̧rö̧ esecu cu̧ju̧ni̧nö̧.15Ji̧nä̧ ucucu cädocä'anä, Rebeca räoinäju̧ kiäre 'cänäri̧yu̧cu̧ ajiya acuaa kuupi'canä ka̧a̧. Rebeca kä'omä Betuel pinö, Milca ki̧tti̧, Nacor irecua, Abraham i̧jä̧hua̧. 16Muhuä̧yajumä juiyo a̧'cua̧cui̧nä̧ju̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ubocumä 'cuäopocoju pinäju̧. Ya̧tȩ'i̧nä̧ ttö̧ja̧'i̧sä̧mä̧ äocuocua pinäju̧ jahuäjucumä. Jahuäju meyȩdä̧cuä̧huö̧ kiäre 'cänäri̧yu̧nä̧, 'carinäju̧ juo̧nö̧ o̧'ca̧a̧ cäecu kö̧nä̧hui̧nä̧ju̧.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ umöhuä̧ya̧mä̧ jopinö jahuäjucu ö'ätecuächa pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ pötecuächömä päinäcua̧: Ppä'ädipönö cuiäre 'cänäri̧yu̧ttö̧ ajiya chahua a̧'u̧cu̧nä̧ iyittö." 18Jahuäjumä päjimnä̧cu̧: "Chu̧ru̧hua̧, ahui, pä'ö kä̧nö̧ kiäre 'cä̧nä̧ri̧yu̧ jurunä ku̧mö̧nä̧ mȩyȩdä̧cuä̧huo̧po̧'ö̧ ahua pä'ö iyinä̧ju̧.19Ahua pä'ö iyä'coju cä'ädömä, jahuäjumä pä'inä̧ju̧: Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya huä'opo'äjusä camellos au cättädome jubö." 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jurunä̧nö̧ huä'opo'inä̧ju̧, huäpo'ömä 'cä̧nä̧ri̧yu̧ttö̧mä̧ ajicuäcuähuotö ttahuosenä to'inä̧ju̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧mä̧ pä'äjita'anä jopächinäju ajiya rejura̧'a̧cu̧ ajiya huäjopa pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ huä'ö camellotö̧mä̧ o'catoi'önärö̧ huä'ö iyinä̧ju̧.21Ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ 'corujueinä to̧pä̧ri̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ po chichäja'amä̧ isojuoönä jȩä̧cua̧di̧, jȩpo̧cö̧di̧ pä'ö u̧huo̧jua̧ pä'ö. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Camellos au kättäda'anä̧, ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ ttödo'che i̧so̧bö̧ orottö adicuobö̧ tti̧ji̧yu̧nä̧ ru̧nä̧huo̧bö̧ ya'ute siclo kä'co jo̧mȩnä̧ a̧mä̧qui̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttöjonä rö̧nä̧huä̧sa̧ orottö a̧di̧cuä̧sa̧ diez siclo jo̧mȩnä̧ a̧mä̧qui̧nä̧sa̧, 23ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ jä'epö ä̧ju̧cyu̧i̧nö̧: ¿Ucumä di ittiju cua'attö̧? ji'ähuittö, ¿Cuä'o ojusodenä chä'i'amä yȩnȩtȩ ä'ähuome ka̧'a̧?"24Jahuäjumä ja̧u̧rö̧ pä'inäju̧: Ttömä Milca Nacorttö ki̧tti̧ kuhuäbecuinä̧cu̧ Betuel ittijusä." 25Jahuäjumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'inä̧ju̧ ja̧u̧rö̧mä̧: Rö̧ä̧nä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧jä̧, isä'cua'inä, ajicuäcuähuotö ttucuä'cua'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu yodo cuä'äcyo̧ca̧'inä."26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ ja̧rȩyu̧ pä'i'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuotö esehuinö. 27Ja̧u̧mä̧ pä'inö: Diostä ja̧'a̧ adiunä jö̧nä̧ jȩpö̧mä̧, chu̧ru̧hua̧ Abraham Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä, esecuinö jinö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chu̧ru̧hua̧rö̧ a̧'cua̧ u̧huȩnä̧ri̧nö̧mä̧ cädi'oca'a i̧jȩpö̧. Ttörömä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ jueönä̧tä̧ o'ipäji chu̧ru̧hua̧ ahuaruhuä ttojusodera̧'a̧tä̧."28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ möäyajumä jopipinäju̧ ja̧'hua̧nö̧ jopipö ka̧ju̧ttö̧ kahuaruhuärö 'cuäopäjimä o'cajuiyönä ji'ähuinä̧ju̧. 29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Rebecamä kubuorö ku̧nä̧ri̧nä̧ju̧ ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ Labán pä'ö micuinö. Labánmä umicu rä'opächö ja̧u̧mä̧ mänättömä̧ reju jäyä ö̧jo̧mȩcu̧ jopinö. 30Ja̧u̧mä̧ i̧so̧bö̧ ki̧ji̧yu̧nä̧ ra̧'a̧ toaja'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧jo̧nä̧ rö̧nä̧huä̧sa̧ öjähuaju köjonä ra̧'a̧ toäja'amä, juhua'atäcu öjähuaju Rebeca kucuocua'a ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧: "Pi̧yȩ ja̧'a̧ ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧ päinö̧mä: Ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧sa̧ ö̧jo̧mȩcu̧ 'chä̧hui̧'ö̧ toomenä, ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ rejuttömä jäyä camellotö̧tä̧ ttippeyänä ki̧nö̧.31Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Labán pä'inö: "Doächí, ucu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ȩmi̧nä̧cu̧. ¿Tocu pä'ö u̧mi̧tä̧ cu̧jä̧? ttö chojusode jo̧mȩnö̧ ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ cameyu̧tu̧ ttö̧jo̧cuä̧cuo̧mȩ'i̧nä̧." 32Ja̧'hua̧ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ 'chi̧nö̧ isodera'acu ja̧u̧ umuhuäyotötä cameyu̧tu̧ru̧ chuädö rutinättö. jahuätö cameyu̧tu̧ru̧mä̧ juhuätötä ttucuä'che tti̧yi̧nä̧u̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ajiya'inä tti̧yi̧nä̧u̧ tti̧jä̧pi̧yä̧ ttötöcapä'ö ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧cu̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ttö̧jä̧pi̧yä̧ ttötöca pä'ö.33Jahuätömä ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩ rutinättö̧ cuäcuähuä ucua pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ pä'inö: "Ttömä cuocö chäcua̧sä̧ ji̧yȩtȩ jidäcua pä'ö pädomejobu." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Labán pä'inö: " Ucuocuí". 34Ja̧u̧ pä'inö: "Ttömä Abraham umuhuä̧ya̧sä̧. 35TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttö chu̧ru̧hua̧rö̧ rö̧ä̧ö̧nä̧ adiunä jȩpu̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä̧rä̧tä̧ ru̧hua̧ juo'ö. JA̧U̧TÄ̧ iyäcu recuätö oveja̧tö̧rö̧'i̧nä̧, pärätä'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ oro'inä, umucuäyotö umätö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ cameyu̧tu̧ru̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ asnos'ru̧'i̧nä̧36Sara, chu̧ru̧hua̧ irecua, churuhuattö ki̧tti̧rö̧ uhuäbecuinäju̧ jahuäjumä buasaju ja̧'a̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ma̧ iyinö jo'cajuiyönä u̧ju̧nä̧rö̧mä̧ ja̧u̧ru̧tä̧. 37Chu̧ru̧hua̧mä ttörö pä'inö pa̧'a̧nö̧ jȩcu̧'a̧ pä'ö, pä'inö: Chi̧tti̧ irecua päi'önämä jȩcu̧'o nanam ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ttö̧mä̧, pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ ttö chidepiyu päi'önä chö̧jo̧mȩttö̧mä̧. 38Ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧, ucumä cui̧'chä̧cua̧jä̧ chä'ö ö̧jo̧mȩcu̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chahuaruhuä ttö̧jo̧cua̧'a̧cu̧tä̧, jua'attö cui̧'cä̧chä̧cua̧jä̧ chi̧tti̧ irecua päi'önä.39Chu̧ru̧hua̧rö̧ pä'inösä̧: tta̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ttö̧ isaju ttucu kicha päjöjuiyöttömä. 40Ja̧'a̧hua̧nö̧ pädomenä päinäcu̧sä̧: CHÖ̧A̧NÄ̧HUA̧ ä'canä chi̧'chä̧cu̧mä̧, u̧mu̧hä̧ya̧ Angelrö ucuru huȩä̧cua̧, ja̧u̧tä̧ ppä̧dä̧rä̧cua̧ cui̧'cho̧mȩ, chi̧tti̧ irecuarö cu̧'o̧cui̧'a̧ pä'ö ttöttä chahuaruhuättö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chä'o ahuaruhuä o'cötöttö. 41Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö jȩcu̧'a̧ pädinö ji̧nö̧'i̧nä̧ jȩpo̧cö̧ cuä̧cua̧jä̧ ttö chahuaruhuä ttö̧jo̧cua̧'a̧ cui̧'cha̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätö ucuru ttiyöjuiyöttö. Jȩcu̧'u̧ jui̧yä̧cua̧jä̧ ttörö jȩchä̧cua̧sä̧ päcuinö'inä.42Jitä moró̧tä̧ ajiya acuäju ko̧mé ttö rȩbȩhui̧pu̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧dö̧cua̧sä̧: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, ttö chu̧ru̧hua̧ Abraham i̧ä̧nä̧hua̧ DIOS, ja̧'hua̧nö̧ jua'acu chi̧'cho̧mȩnä̧ adihuönä pätecuächönä ucurö pä̧huä̧rö̧ jö̧mȩnä̧tä̧ jȩ'cuä̧jä̧cu̧sä̧, 43pȩnȩtä̧ kö̧sä̧, ajiya acuäju jäyä; ja̧a̧tä̧ topi muä̧yaju räopu ajiya huäja'anä, ttö jädepäcuaju ja̧cua̧'a̧: ajiya chahua iyittö ucú cuiäre 'cä̧nä̧ri̧yu̧ttu̧, 44pädomenä juäju isaju kädätäcuaju, a̧já̧ ahuí, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuäji camellorö ahua pe'ö ttötä huädäcuajusä ajiya, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧, juajutä jä̧cua̧'a̧ isajumä ucú päcuäcua, ucutä ȩmú̧ iyöjä ttö chu̧ru̧hua̧ i̧tti̧rö̧.45Ji̧nä̧́ ttö jacuänä amuädö ucuocu cädädiyai, topinätö̧jä̧, Rebeca räoinäju̧ kiäre 'cänäri̧yu̧cu̧ kuupi'canä ka̧'a̧ juäju ajiya acuäjucu 'chä̧hui̧'ö̧ ajiya huäopinäju̧. ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö jäepinösä̧ juäjurö: chahuá iyittö. 46Juäju yotäcu kuupi'cattö meyȩdä̧cu'ä̧huo̧u̧ kiäre 'cänäri̧yu̧ päjinäcu̧sä̧: a̧já̧ ahuí, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuäji camello̧tu̧rö̧'i̧nä̧ ajiya iyäjusä. Ja̧'hua̧nö̧ kiyäcu ahuinösä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juäju iyinäju̧ ajiya camello̧tu̧rö̧'i̧nä̧.47Ttömä jä'epö ä̧ju̧cu̧mä̧ pä'inösä̧: ¿Ucumä di ittiju cua'attö̧? Jahuäjumä ädätinä̧ju̧: Nacor Milcacu tti̧tti̧ uhuäpächinö Betuel ittijusä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ i̧so̧bu̧mä̧ ki̧ji̧yu̧nä̧ ru̧ni̧nu̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttöjonä ru̧nä̧huä̧sa̧mä̧ köjonä. 48Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ chihue'quiyunä kä̧mä̧dö̧ ja̧rȩyu̧ pä'i'ö chu̧ru̧hua̧ Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosrö ucuo te'äu esehuinö̧sä̧, jueä mä̧nä̧nä̧ chi̧'chö̧nä̧ o'ipinö̧rö̧, chu̧ru̧hua̧ ahuaruhuaju kittijurö i̧tti̧ irecua päi'önä chu̧'o̧cui̧'ö̧nä̧.49Jitämä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ucutu jo̧mȩnä̧ ku̧jä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧ chu̧ru̧hua̧rö̧ re kä̧nö̧ jueönä̧tä̧ ji'ähuätucuittö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jȩ'cuä̧tu̧cu̧ juiyöttö'inä ji'ähuätucuittö, chu̧huo̧jua̧'a̧cu̧cö̧, chu'ohuecucö̧ chijärächi'äcua'anö̧."50Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Labán'inä Betuel'inä ädätömä pättinä̧cu̧: Pi̧yȩ huȩnȩmä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ ichinö ja̧'a̧; ujutumä suronä'inä, adihuomenä'inä tucuocua pä'ömä juiya'a. 51Topiju, Rebecamä yenaja̧ kjä̧ju̧. O'ipächö täiju, cu̧ru̧hua̧ i̧tti̧ irecua jö̧nä̧ käcua'anö, ja̧'hua̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päjita'anö̧tä̧.52Abraham umöhuä̧ya̧mä̧ ttucuocu ä̧ju̧cu̧mä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ ihue'quiyönä kä̧mä̧dö̧ ja̧rȩyu̧ pä'i'inö. 53Umöhuäya̧mä̧, platattö adicuä'inä, orottö adicuä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pö̧jä̧ta̧'inä Rebecarö iyinö. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ kubuorö'inä, ka̧ju̧ru̧'inä rö̧ä̧nä̧ micuäu mipponä iyinö.54Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ chutäcu kä̧cuä̧tö̧cu̧ u̧cuȩ'inä cuinö̧ a̧huȩ'inä ahuinö. Jahuätömä juȩnȩtä̧ 'cuäopinä̧tö̧ ja̧u̧ yodomä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä mo̧ro̧ päia'a ttö'orächia'a, ja̧u̧mä̧ pä'inö: ''Chu̧ru̧hua̧ chi̧'cha̧ hue'ittö.'' 55kuböotö̧'inä ka̧ju̧'inä pättinäcu̧: ''Jahuäju muäyajumä ya'ute mo̧ro̧ yabonä̧nö̧ ku̧ji̧a̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ topiju ujutucu, dieznö̧ mo̧ro̧tä̧'iinä. Ja̧u̧nö̧ o'ca'atä, ki̧huä̧cua̧ju̧ juajumä̧.''56Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä ja̧u̧mä̧ jahuättörö päinö, '' chi̧'chä̧'a̧nä̧mä̧ 'to̧huȩpä̧rä̧tö̧, jua'amä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ chu̧mä̧nä̧mä̧ bahuepäcusä. Hueittö chu̧ru̧cuä̧cu̧ chi̧chä̧.'' 57Ja̧'hua̧nö̧ jä̧'ä̧ pättinä̧cu̧: '' juotähuottöjä̧ yajute mu̧äyajuru jätepapä'ö.'' 58Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Rebecarö juo'opö jäepinätö̧: '' ¿chä̧ju̧juä̧ pidecu?'' juajumä a̧'a̧ chä̧ju̧sä̧ pä'ö ädätinäju̧.''59Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä ttijäcuaju Rebecarö cueö'icuinättö̧, ki̧'cha̧pä'ö jahuäjuru ttä̧'a̧rä̧ju̧cu̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ, Abraham u̧mu̧huäyotucu. 60Ja'huätö Rebecarö̧ ppädäcuäcuä adicuäcua'a pä'inättö̧ jahuäjuru:"Ttijäcuaju repetäcua, ucumä juiyó recuätö ttä̧ju̧ cuäcuajujä pa̧ja̧cuo̧mȩ'i̧nä̧ juiyönä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu cuacuäruhuä iso juottepäcuotö ttabo'iyotö a̧u̧tä̧tö̧rö̧mä̧."61Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Rebeca ä̧rä̧mi̧'i̧nä̧ju̧, ja'huäju cu̧mu̧cuäyotucu cameyu̧tu̧nä̧ ttu̧cuä̧bä̧da̧pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ o'ca'anä 'chinättö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Abraham umuhuä̧ya̧ päjimä o'ipu 'chinö Rebecarö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ichäjä̧mä̧nä̧tö̧ i̧cui̧nö̧. 62Jitä Isaacmä Neguev ki̧nö̧, Beer Lajai Roi jareönä ppa̧'a̧chö̧.63Isaac ni̧pä̧ro̧mȩ rä'opinö meje'cara̧'a̧ adiunänö amucuäda pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ 'chä̧nö̧ to'omenä topinö, ¡ca̧mȩyu̧tu̧ tticha'a! 64Rebeca topinä̧ju̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tojomenä Isaactä jina'a, Camejo u̧huä̧mȩttö̧ jurunä mȩyȩhuä̧chi̧nä̧ju̧. 65Ja'huäju pä'inäju̧ ttu̧mu̧huä̧ya̧rö̧: "¿Tide jua̧'a̧ jä̧ttö̧ ujuturu toa pä'ö meje'cara'a 'chä̧ji̧mä̧?" Ttu̧mu̧huä̧yä̧ ädätinö: "Ja̧u̧mä̧ chu̧ru̧hua̧ jä̧'a̧". Ja̧hua̧nä̧ ä̧ju̧cu̧ jahuäjumä 'to̧ȩcuä̧cuä̧huä̧ta̧ ȩmo̧po̧'ö̧ kunä i̧sä̧ta̧ a'tocuinä̧ju̧.66Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Abraham i̧tti̧ Isaac ja̧ju̧ Sarami̧nä̧ kojusodera'acu Rebecarö o'ipinödo jahuäjucutä ö̧ja̧ pä'ö. 67Isaac repe'inödo Rebecarö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧ju̧ Sarami̧nä̧ 'corupäji'inö o'ca'a, Rebeca ja̧u̧ru̧ ppäjäda'attö Isaac a̧'cua̧ adihuächi'inäcudo täcö.

Chapter 25

1Abraham karaju irecuarö ȩmi̧nö̧ Cetura pä'ö micuajuru. 2Juäjuttu i̧tti̧mu̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧ Zimram, Jocsán, Medán, Madián, Isbac ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Súa'inä. 3Seba'inä Dedán'inä ttä'ó pinö Jocsánmä̧. Dedán ahuaruhuä o'cotö ji̧na̧'a̧ Letuseo'inä leumeo'inä asirio ttö̧ja̧pinätö̧. 4Madián i̧tti̧mu̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Efa,Efer, Hanoc, Abida ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Elda'inä. Jahuätö o'catoinä kahuaruhuä ji̧na̧a̧ Cetura.5Recuo a̧'ȩ o'ca'a Abrahammä o'ca juiyönä u̧ju̧nä̧rö̧mä̧ i̧tti̧ Isaacrö hue'ipinödo. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ i̧tti̧mö̧rö̧, Ceturacu i̧tti̧mö̧rö̧ koro juäi iyö, i̧tti̧ Isaacttö oto hueinä̧u̧do, kä̧hua̧ räopa'acu tti̧'cha̧ pä'ö ja̧huä̧jä̧ra̧'a̧ ttö̧ja̧cua̧ pä'ö.7Abraham o'ca juiyönä a̧'cua̧rö̧ kä̧nö̧ u̧ju̧nä̧ri̧nö̧mä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧ ciento setenta y cinco a̧'ȩ jo̧mȩnä̧. 8A̧'cua̧ ko̧mȩnä̧ böäcuächötä 'corupä'i'inödo.9'Corupäi'äji o'ca'a i̧tti̧mö̧ Isaac'inä, Ismael'inä ttä'omi̧nä̧ o'co jähuä Macpela idoränä rötinätödo. Ja̧huä̧jä̧ Mamre pä̧tȩcuä̧nö̧ ki̧nä̧jä̧, hititas ttö̧ja̧ i̧sa̧ Zohar i̧tti̧ Efrónttö ȩmi̧nä̧jä̧nä̧. 10Ja̧huä̧jä̧ Abrahamminä hititas ttö̧ja̧ttö̧ pärätänä mitö ȩmi̧nä̧jä̧nä̧ Abraham minärö'inä, irecua Sarami̧nä̧rö̧'i̧nä̧ rötinätödo. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Abraham 'corupäi'inö o'ca'a, i̧tti̧ Isaacrö ppä'ädinödo Diosmä. Isaacmä reju ajiya acuäju ppeye ki̧nö̧do. Jahuäju rejumä ―Dios 'cuäopönä kö̧mä̧ ttörö topö― pä'ö micuinäjudo.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, Pitö ji̧na̧'a̧ Abraham irecua Sara cumöhuäyaju Abrahamrö huejinä̧cua̧ Agar Egipto ttö̧ja̧sajuttö i̧tti̧ Ismael i̧tti̧mö̧ pinätö̧mä̧.13Ismael i̧tti̧mö̧ o'catoi'önä tti̧mi̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ micuinä̧tö̧, ttuhuäpächinö̧'a̧cuä̧mä̧: Ismael ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧mä̧ Nebaiot ji̧na̧'a̧, Cedar'inä, Adbeel'inä, Mibsam'inä, 14Misma'inä, Duma'inä, Massa'inä, 15Hadar'inä, Tema'inä, Jetur'inä, Nafis'inä, Cedema'inä. 16Pitö ji̧na̧'a̧ Ismael pinä̧tö̧mä̧, tti̧mi̧mä̧ pa̧'a̧nö micuinätö̧, ttidepiyu ppo̧ö̧'a̧cuä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä'ö ttö̧jo̧mȩ jö̧'a̧cuä̧; ttahuaruhuä 'cotö docenö huotö ttturuhuotö pinätö̧ttö̧mä̧.17Ismaelmä̧ 137nö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧. Röjinä̧mä̧ juäpi'ipötä 'corupä'i'inö, 'coru päi'äji o'ca'amä ahuaruhuä 'corujuo'ächinä̧tö̧ ttö̧'o̧mȩcu̧ ttȩpi̧nä̧cu̧. 18Jahuätömä Havilacu Shurcu kä'co jo̧mȩ ka̧cui̧nä̧tö̧, Egipto rȩjȩttö̧tä̧ tö'cönä̧nö̧, Asiria rȩjȩra̧'a̧cu̧ 'chä̧cuä̧hua̧'a̧cu̧. Jahuätömä korotö korotönöcu̧ rohuäu ka̧cui̧nä̧tö̧.19Pa̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧ Abraham i̧tti̧ Isaac ötö'cö huȩnȩmä̧. Abrahammä Isaac jä'o jinö huinö. 20Isaacmä cuarenta a̧'ȩ hua̧ pinödo Rebecarö irecua päi'önä ȩmi̧nö̧mä̧. Rebecamä Betuel ittiju, Labán öjähuaju pinäjudo. Jahuätömä arameos ttö̧ja̧ pinätödo. Padan-aram rȩjȩnä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧do.21Rebecamä ki̧tti̧mö̧ recuo to'inäjudo. Isaacmä Tu̧ru̧hua̧ Diosrö jä'epö ucuocuinödo Rebecarö. Isaac jäepäjimä ädätinödo Tu̧ru̧hua̧ Dios. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Rebeca täcö möchaju päi'inäjudo. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ki̧tti̧mö̧ ta̧ju̧ ja̧cuä̧ba̧ttö̧ cäyucue'inätödo. Rebeca pä'inäjudo: ―Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧, ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö jä̧cua̧sä̧ttö̧ pa̧'a̧nö̧mä̧? Ja̧'hua̧nö̧ jä̧cua̧ amöcuädö, Tu̧ru̧hua̧ Diosrö jä'epö 'chi̧nä̧ju̧do.23Tu̧ru̧hua̧ Dios päinäcuado: Ja̧cuä̧ba̧nä̧ ta̧ju̧ huotö ja̧'a̧ttö̧ jä̧cua̧jä̧. Ji̧nä̧ isocu kada'cattömä jahuätö isotö päi'önä ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧rö̧ ta̧ju̧ huotörö cuhuäbecuäcuajujä. Yotötemä korotöttö'inä abonänö ttujuruhuäcuotö. Ä'canä ru̧hua̧ttö̧ isotömä ö̧jä̧hua̧ttö̧ isotö huettötä jȩttä̧cuo̧tö̧―. ä'inödo Tu̧ru̧hua̧ Diosmä.24Rebeca täcö kuhuäbecuomenä, u̧mä̧tö̧ ta̧ju̧ru̧ uhuäbecuinäjudo. 25Ä'canä ru̧hua̧mä̧ i̧jȩta̧ adiu tu'inödo. Uhuo'chemä jä̧ttä̧pä̧ya̧tä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do. Ja̧u̧mä̧ Esaú pä'ö ottinäcudo. 26Ja̧u̧nu̧ o'ca'a uhuäpächi'ömä uböo utturuhuä'canä u̧mö̧nä̧ 'chu̧huä̧rä̧nö̧ uhuäpächi'inödo. Ja̧u̧mä̧ ottinäcudo Jacob pä'ö. Rebeca Isaacttö ki̧tti̧mö̧rö̧ kuhuäbecuinömä, Isaac sesenta a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧do.27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Isaac i̧tti̧mö̧ böo juo'inätödo. Esaúmä de'atä cueächa pä̧huä̧ rö̧ji̧nä̧cu̧do, po̧cuä̧ru̧hua̧ ja̧'a̧ttö̧. Jacobmä oju odehuiyänätä a̧'cua̧ pö̧nö̧ aditö ki̧nö̧do. 28Isaacmä de'a ru̧hua̧ idepä ucua päa'attö, i̧tti̧ Esaúru repe'inödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Rebecamä Jacobrö repe'inäjudo.29Koronö mo̧ro̧ Jacob jȩru̧huä̧ da'inödo. Uböo Esaúmä de'attö ichomenä, juiyo ucua ppäi rö̧jä̧chi̧'i̧nä̧cu̧do. 30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Esaúmä Jacobrö pä'inödo: ―Chucua iyittö ja̧u̧ tuhuo jȩru̧huä̧ttö̧. Ppäittö juiyupächi'ösä―. (Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Esaú koro i̧mi̧mä̧ Edom pä'ö micuinödo.)31Jacob ädätinödo: ―Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ä'canä ru̧hua̧ chö̧jö̧nä̧ hue'ipittö, ä'canä ru̧hua̧ ȩmä̧cuȩmä̧ ttötä chȩmä̧cua̧'a̧nö̧ micuä päi'önä―. 32Esaú pä'inödo: ―Ttömä täcö 'corupädi'ö'a̧nö̧ päi'äcusä. Jitämä ttörö micuähuoca'a ä'canä ru̧hua̧ ȩmä̧cuȩ chȩma̧ pä'ö―. 33Jacob pä'inödo: ―Iso päi'önä huecuhuipö'a̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧, “A̧' hue'ipösä pä'ittö”― päinäcudo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Esaúmä ä'canä ru̧hua̧ ȩmä̧cuȩmä̧ Jacobrötä hue'ipinödo. 34Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jacobmä Esaúru ucua pä'ö iyinödo pa̧'i̧nä̧, jȩru̧huä̧'i̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cuä̧nö̧'i̧nä̧ cuäji'ca̧, au'inä ahuäji'ca̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧ i̧hui̧nö̧do. Ja̧'hua̧nö̧ jȩa̧'a̧ttö̧ ä'canä ru̧hua̧ ȩmä̧cuȩ ȩma̧ pä'ömä micuähuocö pinödo.

Chapter 26

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ rȩjȩnä̧mä̧ ppäi ttuhuähuä 'cuäopina'a, ä̧cuo̧mȩnä̧ ppäi ttuhuähuä Abraham ö̧ji̧nö̧ pä̧nä̧ 'cuäopinö̧ttö̧'inä. Isaacmä filisteos Gerar ötahuioyänä ka̧cuä̧tö̧ ttu̧ru̧hua̧ Abimelec ö̧ja̧'a̧cu̧ 'chi̧nö̧.2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧rö̧ i̧jȩcu̧mä̧ päinä̧cu̧: Egipto rȩjȩra̧'a̧cu̧mä̧ cui̧mȩyȩhuä̧; Ttö ku̧ja̧ pä̧dä̧jä̧nä̧tä̧ ku̧ja̧jä̧. 3Ja̧huä̧jä̧nä̧tä̧ kä̧hui̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttömä ucutäcu chu̧jä̧cua̧sä̧ juhua'atäcu adiunä̧tä̧ jȩchä̧cua̧jä̧, ucuru'inä, cui̧tti̧mö̧rö̧'inä pi̧jä̧ rȩjȩ jä̧ttä̧jä̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ iyö cuä'o Abraham minärö̧ chi̧yä̧cua̧jä̧ pädinö ji̧nö̧mä̧ ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ pätecuächäcua'a.4Ttötä jȩchä̧cua̧sä̧ ucutu ru̧cuä̧chä̧tu̧cu̧nä̧ mo̧ro̧jä̧ si̧ri̧'cö̧ jö̧ ta̧'a̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu cuahuäruhuä 'cotörö chiyä̧cua̧sä̧ pi̧jä̧ rȩjȩ o'cajuiyönä. Cuahuäruhuä 'cotöttömä o'catoinä tti̧rȩjä̧ ttö̧jo̧cuo̧mȩ pu̧nä̧mä̧ adihua pä'ötä jȩchä̧cua̧sä̧. 5TTÖ pi̧yȩmä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ Abraham TTÖ chi̧huȩnȩ esetinä'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ TTÖ chu̧huo̧juȩtö̧ ucuotönö jȩi̧nä̧'a̧ttö̧ TTÖ huedö'i̧nä̧, TTÖTTÖ pa̧'a̧nö̧ ja̧'a̧cua̧ pä'ö huȩyu̧tu̧ rutähuä'inä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ TTÖTTÖ hueähuä huȩnȩ'i̧nä̧."6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Isaacmä kä̧bä̧di̧nö̧ Gerar'nä. 7Juä̧nȩ ka̧cuä̧tö̧mä̧ jättepinäcu̧ irecua kötö'cö, Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧ ädätinö: "Jahuäjumä ttö chijähuaju." Ja̧u̧mä̧ yecunä ji̧nä̧cu̧ papä'ömä: "Ja'huäjumä ttö chirecua." Ja̧u̧mä̧ amucuadinö: " Pȩnȩ u̧mä̧tö̧mä̧ ttörö cuä'ö tticu'anö ja̧'a̧ Rebecarö ttȩmi̧pa̧ pä'ö, ja'huäju juiyó kö'adicua'attö." 8Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Isaacmä juä̧nȩmä̧ recuonänö ki̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Filisteos tu̧ru̧hua̧ Abimelec topinö ventana isatenä. Ja̧u̧ to'omenä, topinö, Isaac irecua Rebecarö esecua'a.9Abimelecmä Isaac ichi'a pä'ö ä̧tȩpä̧ji̧'ca̧ pa'inö: "Topi, iso päi'önä ja'huäjumä ucu cuirecua ja̧'a̧. ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö päcuättö̧, ja'huäjumä ttötä chijähuaju pä'ömä?" Isaac ja̧u̧ru̧ pä'inö: "Ttömä amucuädäjisä ya̧tȩ cuä'ö icu'anö ja̧'a̧ jahuäjuru chȩmä̧ttä̧mä̧ pä'ö." 10Abimelec pä'inö: "¿Däje jä̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧ ujuturu jecu'äjimä? Ötahuiyä ttö̧ja̧sa̧ttö̧ ya̧tȩ ä'ö'anö̧tä̧ jä̧'a̧ cuirecuacumä ja̧'hua̧nö̧ jȩo̧mȩnä̧ huȩnȩ jö̧'a̧nö̧ jä̧'a̧ ujuturu." 11Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧, Abimelecmä ji'äu ku̧ni̧nö̧ o'catoi'önä ttö̧ja̧rö̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Ujututtö ya̧tȩ ja̧u̧ru̧ suronä jȩö̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ irecuarö'inä, iso päi'önätä pä'ösa ja̧u̧mä̧ cuä'ö i̧cuä̧hua̧ jä̧cua̧."12Isaac cuähuä ku̧ni̧nö̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ a̧'ȩttö̧tä̧mä̧ cienö̧ jo̧mȩ yabonänö ucuähuö 'to'inä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧TÄ̧ ppäda'attö̧. 13Ja̧u̧mä̧ ru̧hua̧ juo'inö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ aditähuä'inä yabocutä rö̧'ä̧chi̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yabocutä hueöttö'inä ru̧hua̧ juo'inö. 14Ku̧nä̧ri̧nö̧ ovejattö̧ recuätörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧ca̧yö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ recuätö umuhuäyotörö'inä. Ja'huanö jiyäu filistea ttö̧ja̧mä̧ ja̧u̧ru̧ ä'cuoyähuinätö.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, u̧mu̧huäyotörö jä'ó hueinö satta peö o'cajuiyönä ajiya acuäjumä jä'ó Abraham u̧mo̧ro̧, filisteos ttö̧ja̧mä̧ redä'ca tta̧'ö̧ du̧mä̧di̧nä̧ttö̧. 16Isaacrö päinö Abimelecmä: tiipächi otó ujututtömä, ucú juiyo ri̧ȩnä̧ ju̧ru̧hua̧jä̧ ujututtö'inä abonänö. 17ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Isaac räopächinö juorö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ kä̧mä̧di̧nö̧ Gerar ötahuiyä pämäroppänä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juȩnȩtä̧ ki̧nö̧.18Jä'ó Abraham minä huahuinö moró̧, Isaac päajita'anö sainö ajiya acuäju. Filisteos ttö̧ja̧ a̧ttu̧tticuinö oju Abraham 'corujuächinö'ca'a. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Isaac rejuhuiyä ajiya acuäjumä̧ oinö jä'ó minä oä'chinö̧ta̧'a̧nö̧.19Isaac umöhuäyotö pämäroppä päi'ome reju sattomenä, jahuätömä rejuttömä ajiya rȩjȩttö̧ räopa'a po̧cui̧pi̧nä̧tö̧. 20Gerar a̧ji̧mö̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧mä̧ Isaac ä̧ji̧mö̧rö̧ tta̧'a̧rä̧tu̧cu̧ pä'ä'chäcuäumä pä'inä̧tö̧: "Poya ajiyamä ujutu tahuoya" ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Isaacmä jahuäju reju i̧mi̧mä̧ o'inö esek pä'ö juhua'amä jahuätö churutä ra̧huä̧rö̧nä̧ pättä'chinomettö̧.21Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧u̧ jahuätömä rejumä korojutä sa'inä̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ koro oju'inä, ja̧'hua̧nö̧ sattäja'amä jahuäjunä'inä pä'ä'chäcuähuinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuäjumä o'inätö̧ Sitna pä'ö. 22Ja̧u̧mä̧ juorömä koromecu̧ 'chä̧hui̧'ö̧, koro oju'inä sa'inä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ sattaja'amä yabonö̧mä̧ pä'ä'chocotö pinä̧tö̧ jahuäju tö'cömä. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ jahuäjumä o'inö Rehobot pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ pä'ömä pä'inö: Jitämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ rö̧ä̧nä̧nö̧ jo̧mȩ i̧yä̧jä̧u̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ujutumä pi̧jä̧ttö̧mä̧ yabonö rö̧tä̧chä̧cuo̧tö̧jä̧."23Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Isaacmä juorumä Beersebara̧'a̧cu̧ 'cha'achinö. 24TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧tä̧ yodo i̧jȩcu̧mä̧ päinä̧cu̧: "Ttötäsä cuä'o Abraham ö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä. Yecuecuä, isopäi'önä ucutäcu ku̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adiunätä jö̧nä̧ jȩchä̧cua̧jä̧ juhua'atäcu cui̧tti̧mö̧ yabonö yottäunä jȩchä̧cua̧jä̧, chu̧mö̧huä̧ya̧ Abraham jähuänämä." 25Isaacmä ju̧huȩnä̧tä̧ i̧sa̧rö̧ ku icu iyähuome aditinö, aditäji'ca̧mä̧ Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧nä̧ ucuocuinö. Ju̧huȩnȩtä̧ isode i̧sa̧ i̧jȩta̧ttö̧ 'tu̧ä̧huode aditö kä̧nö̧mä̧ juhua'atäcu umöhuäyotömä ajiya reju sa'inä̧tö̧.26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Abimelecmä yo̧mȩtȩnä̧ 'chi̧nä̧tö̧ Gerarttö kä̧mä̧dö̧ a̧hua̧ru̧hua̧ Ahuzatcumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ Ficolcu'inä. 27Isaacmä jahuätörö pä'inö: ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ttö chö̧ja̧'a̧cu̧ cuichätucua'attö, ucutumä ttörö kö'cocotöjä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutumä ttörö otome hue'ö icuocotö pinä̧tö̧jä̧?28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä pä'inä̧tö̧: Ujumä huajunä topä'ijätöjä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucucu ö̧ja̧'a̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧u̧ a̧mö̧cuädätöjä ji̧yȩtȩnä̧ huȩnȩtö̧ päcuatö pä'ö, ujutumä ucucu. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucucu esecuätöjä, 29ucumä suronämä jȩ'cuo̧tó, ujutu ucuru suronä jȩto̧ca̧'a̧ jä̧'i̧ta'anö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ adiu jȩpö̧mä̧, huȩnȩ juiyönä̧tä̧ oto huetinä̧cu̧jä̧. Isopäi'önä̧tä̧ ucumä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ adiu jö̧nä̧ jȩi̧nä̧cu̧jä̧.30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Isaac pä'cäri jȩpi̧nö̧ jahuätucumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä̧nö̧'inö cuinä̧tö̧, au'inä ahuinä̧tö̧. 31Pä'ö mo̧ro̧ päia'a poröchi'ö ji̧yȩtȩ i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ pä'ähuinä̧tö̧ ka̧ra̧ ka̧ra̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Isaacmä te'ähui'inö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ huȩnȩ juiyönätä ki̧'i̧nö̧.32Ja̧u̧nu̧tö̧ mo̧ro̧ ichi'inättö Isaac umuhuäyotö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä'inättö̧ reju sattäju ötö'cö. Jähuättö pö'inättö̧: "Tä'cö ajiya po̧cui̧pä̧jä̧tö̧jä̧." 33Ja̧u̧ jahuäju o'inö Seba pä'ö, ja̧u̧ ötahuiyämä micua'a Beerseba pä'ö jitä mo̧ro̧ jobu pä'inä.34Esaú cuarenta a̧'ȩ u̧ju̧nä̧ro̧mȩnä̧ irecuarö ȩmi̧nö̧, Judit'rö Beeri ittijuru hitita ttö̧ja̧sa̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ eminö Basemat' rö'inä Elón ittijuru hitita ttö̧ja̧sa̧. 35Jahuätö nä̧ttö̧mä̧ kä̧'chinä̧tö̧ tta̧'cua̧ tta̧huȩcuä̧cuä̧huä̧tä̧ Isaac'rö'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ Rebeca 'rö'inä.

Chapter 27

12Isaac tä'cö bu̧o̧sa̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ö'äriyä'inä adiunä toö juiyönä ji̧na̧'a̧, juopinä, i̧tti̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧sa̧rö̧, ja̧u̧ru̧ pä'inö: "Chi̧tti̧." ja̧u̧ ädätinö: "Pȩnȩtä̧ kö̧sä̧." Ja̧u̧ pä'inö: "Adiunä ä̧ju̧cu̧ topittö, ttömä tä'cö bu̧o̧sa̧sä̧, 'corujuo̧dä̧chä̧cuä̧ mo̧ro̧'i̧nä̧ chieru'unä jä̧cu̧sä̧3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, curämä emi, ppö̧'a̧ri̧ ȩnä̧huättä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ ppo'obu'inä, ja̧'hua̧nö̧ ȩmö̧ meje'ca̧ra̧'a̧ 'chä̧nö̧ idepottättö chucua ȩma̧ji̧yi̧ttö̧. 4Adiu nö̧nä̧ da'ö iyittö, chucua pädä'ijö'anö, ja̧'hua̧nö̧tä̧ i'chächö iyittö chucua ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ 'corujuodächäcua'a ä'canä a̧di̧huo̧mȩnä̧ cui̧'cha̧tä̧ pä̧dä̧cua̧jä̧."5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Rebeca ä̧ju̧cui̧nä̧ju̧ Isaac ucucua i̧tti̧ Esaúrö. Esaú 'chi̧nö̧ dea po̧i̧rö̧ 'poapeö usú jäorö ucuäjeapeö. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Rebeca ki̧tti̧ Jacobrö ucucu jijähuinäcu̧: Ä̧ju̧cui̧, ttö ä̧ju̧cuä̧jä̧ju̧sä̧ cuä'ó ucuocua cubuo Esaúrö. Jo̧u̧rö̧ päinö: 7deá i̧sä̧ idepättö nö̧'ö̧nä̧ daipu ttö chucua iyittö TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ö̧jo̧mȩttö̧ hua'ö́ chicuäcua a'canä adihuä juäi ucucu chö̧ju̧na̧cu̧.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, chi̧tti̧ ttö huedömä eseti. 9topäji cuä̧ji̧mu̧ ovejatö̧ttö̧ ta̧ju̧rö̧ adihuätöttö ȩmä̧ji̧; jahuätöttö ttötä adihuö nö̧ö̧nä̧ dadacuäjusä cuä'ó ucapeö, chutä ucuapeö öjö'cäita'anö. 10Ucutä cuiyä̧cua̧jä̧ cuäorö ucuapeö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ hua'ö icuäcua'a ä'canä adihuönä ucuocu u̧ju̧nä̧cua̧jä̧.11Jacobmä ja̧ju̧ Rebecarö pä'inö: Topi, chuböo Esaúmä ttö̧ja̧sa̧ u̧huo̧cua̧ ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttömä uhuocuocösä, 12chä'orö ttörö itihuo'omenä, chujuamä yaparetä jȩpä̧'chö̧ pä̧cua̧sä̧. Ttö surojuoecuätä chi'cächä̧cua̧sä̧, adiunätä̧ ja̧rö̧jä̧ pähuämä̧cö̧."13Ja̧ju̧mä̧ päjinä̧cu̧: Chi̧tti̧, ji̧yȩtȩ surojömä ttörötä ma̧ä̧cua̧'a̧. pädötä'inä ucuotittö, 'chi̧'i̧pö̧ i'cächiyittö. 14Ja̧'hua̧nö̧ päjäcu Jacobmä cabra i̧tti̧rö̧ i'cächö ja̧ju̧rö̧ iyinö, ja̧'hua̧nö̧ iyäcua ja̧ju̧mä̧ cuäcuähuämä nö̧nä̧ da'inä̧ju̧, ucua pä'ö öjö'cä'ijomenä.15Rebecamä ki̧tti̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧sa̧ Esaú ȩmö̧po̧'i̧nä̧ju̧, yajutä kojusodenä kä̧ta̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧ ȩmö̧ Jacobrö 'ca̧ti̧nä̧ju̧, ki̧tti̧ röjinä̧ i̧sa̧rö̧. 16Umö̧pi̧yä̧nä̧mä̧ cabra i̧tti̧ i̧jȩta̧ttö̧ rö̧nö̧ kä̧nö̧ u̧ru̧pä̧'quȩ uhuo'che juiyome'inä ja̧u̧tä̧ i̧jȩta̧ttö̧ huȩni̧nä̧ju̧. 17Jahuäjumä cuäcuähuämä nö̧nä̧ da'ä'coju ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pancu̧ kȩttä̧ji̧cu̧ ki̧tti̧ Jacob u̧mö̧ttö̧ ȩmö̧.18Jacobmä jä'o ö̧ja̧'a̧ 'chä̧ji̧'ca̧mä̧ pä'inö: "Chä'o" Ja̧u̧mä̧ ädätinä̧cu̧: "Pȩnȩtä̧ pö̧sä̧; ¿Chi̧tti̧ ucumä di cua'attö̧?" 19Jacobmä jä'orö pä'inö: "Ttömä cui̧tti̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧sa̧ Esaúsä; jȩpä̧ji̧sä̧ huecuäjita'anö. Jitämä pȩnȩ pä̧mä̧dö̧, idepä cuitiyittö, adiunä jö̧nä̧ pähuä cuiyattö."20Isaacmä i̧tti̧rö̧ pä'inö: "¿Chi̧tti̧, Tocu jurunämä cu̧'o̧cui̧'ä̧jä̧ttö̧?" Ja̧u̧mä̧ päinä̧cu̧: Isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diostä i'chächäjätucui." 21Isaacmä i̧tti̧ Jacobrö pä'inö: "Chi̧tti̧, Ttö chu̧ja̧'a̧cu̧ ichi'ö tihuopittö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ pä'ö chu̧huo̧juä̧cua̧'a̧nö̧, isopäi'önä chi̧tti̧ Esaú ja̧'a̧ pä'ö."22Jacobmä jä'o Isaacmä tö'cönänö 'chä̧hui̧'ö̧ mȩ'ö̧mä̧ pä'inö: "I̧huȩnȩmä̧ Jacob i̧huȩnȩ ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ u̧mö̧mä̧ Esaú umö ja̧'a̧. 23Isaacmä ttu̧'ȩpä̧ri̧'o̧cö̧ pinö umömä uhuocua'attö uböo Esaú u̧mö̧pi̧yä̧ jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Isaac adiunätä̧ ja̧ pä'ö iyinö.24Ja̧u̧ pä'inö: ¿Ucumä isopä'inätä̧ ttö chi̧tti̧ Esaú tä̧ji̧? ja̧'hua̧nö̧ päcu ädättö pä'inö: "A̧'a̧ ttötä." 25Isaac pä'inö: "I'cächipi chucua ucu cuabotäcu idepättö, ucuru adiunä ppädäcuähuä rȩbȩhua̧ pädacu." ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jacob i'cächipinö cuäcuähuä. Isaac'mä cuinö, ja̧'hua̧ta̧nö̧ Jacob i'cächipinö vino'inä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧'inä ahui'inö.26Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jä'o Isaac pä'inö: "Jitämä tö'cönä̧nö̧ pä'iö 'chu'o̧pi̧ttö̧, ttötä chi̧tti̧." 27Jacob tö'cönänö pä'iö 'chu̧'o̧pi̧nö, ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ ö̧'ca̧ta̧hua̧ta̧ ö̧a̧mȩ 'cö̧'ö̧ a̧di̧huä̧cua̧jä̧ päinä̧cu̧. Ja̧u̧ pä'inö: "Topí, ttö chi̧tti̧ ö̧a̧mȩmä̧ a̧mȩhua̧'a̧ de'a 'cua̧rö̧nä̧tä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ adiunä jȩpi̧nö̧.28Diota i̧yä̧cua̧jä̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ ajiya, cui̧rȩjä̧ttö̧'i̧nä̧ cuähuä ppuru'unä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧cuä̧ cuähuättö'inä rö̧'ä̧nä̧ttä̧, cua̧huä̧ vinottö̧'i̧nä̧ jare'ötä.29Ji̧nä̧ ji̧yȩtȩnä̧ huotö ttö̧ja̧mä̧ ucu huecutä jȩttä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧jä̧ o'cajuiyönä ucu cuä'cajo̧mȩ ja̧rȩyu̧nu̧ pätti'äcuotö. Cua̧mo̧nä̧ cuahuaruhuärötä hue'ö kä̧hui̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cua̧ju̧ i̧tti̧mu̧'i̧nä̧ ucu cuä'cajo̧mȩ ja̧rȩyu̧nu̧ pätti'äcuotö. O'catoi'önä ucuru suroja pä'ätömä surojötä jä̧cuo̧tö̧; O'catoi'önä ucuru adiunä pä'ätömä adiunätä jä̧cuo̧tö̧."30Juo̧nö̧ o'caa Isaacmä Jacobrö adihuönä ucuocu cäädinö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jacobmä Esaú jä'ó ö̧jo̧mȩttö̧ räopä̧ji̧'ca̧ ki̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ubuo Esaúmä rȩbȩhui̧nö̧ deá po̧i̧rö̧ ȩmu̧'chä̧ji̧'ca̧. 31Juo̧u̧'i̧nä̧ dainö adihuönä nöönä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jäorö iyö'chi̧nö̧. Juo̧u̧ päinö jäorö: chä'ó, ä̧rä̧mi̧'ö̧ cuití cui̧tti̧ 'poäcu idepä, juo̧nö̧ o'caa adihuönä ucucu cu̧ju̧na̧ttö̧.32Isaac i̧tti̧rö̧ ädätinö̧: ¿Di cuättö̧? Juo̧'u̧ ädätinö: ttö cui̧tti̧, ttö ä̧cuo̧mȩnä̧ cui̧tti̧ Esaú. 33Isaac ri̧ȩnä̧ yeecueö tti̧ä̧hui̧pu̧ päinö: ¿Di ȩmú̧ i̧huä̧cu̧ idepä jä̧ttö̧ ttörö i'cächo ttiyäjimä? ttö o'cajuiyönä cuäjisä cuichäcua'a a'canä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ adihuönä ucuocu iyäjisä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juo̧rö̧tä̧ ki̧a̧'a̧ adihuönä ucuocu chiyäjimä.34Esaú jä'o i̧huȩnȩ ä̧ju̧cu̧mä̧, rö̧ä̧nä̧ ajahuinö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jä'orö pä'inö: Chä'ö, Ttörö'inä adiunä ja̧ttö̧ pä'ö iyittö". 35Isaacmä pä'inö: "Cui̧jä̧hua̧ ichi'ö yaparetö ucuru adiunä ja̧ pä'ö jä̧ji̧mä̧ 'cho̧i̧pä̧jä̧cu̧jä."36Esaúmä pä'inö: ¿Isopäi'önätä̧ ja̧'hua̧nö̧ jä̧cua̧ ji̧yä̧u̧ Jacob pä'ö ottinä̧cu̧ti̧? Täcö todärenä päia'a ttörö yapare jȩä̧'cha̧'a̧mä̧. Ä̧cuo̧mȩnä̧ uhuäpächinö ȩma̧ pä'ö ji̧nö̧'inä 'choipinä̧cu̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitämä ttörö adiunä ja̧ pä'ö iyähuä'inä 'choipäjäcusä. Ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ ja̧u̧mä̧ pä'inö: ¿Ji̧yȩtȩ ttörö adiunä ja̧ pä'ö iyähuämä i̧mi̧cu̧nä̧mä̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧no̧cö̧ päjijä̧? 37Isaacmä. Esaúrö ädätömä pä'inö: "Topi, Ttömä ja̧u̧rö̧mä̧ cu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧tä̧ rötäjisä, ahuaruhuämä u̧mö̧huäyotö ttönätä̧ jȩpä̧ji̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧huä̧ju̧ ote'inä vino isoya jareö oya'inä iyäjisä. ¿Chi̧tti̧ däjetä jȩchö̧'a̧nö̧ttö̧ ucurumä?38Esaúmä jä'orö pä'inö: ¿Chä'o a̧'u̧cu̧nä̧tä̧'inä adiunä ji̧ya̧tö̧ pä'ö iyähuämä juicua'a? Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttörö'inä adiunätä ja̧ pä'ö iyähuä iyittö. "Esaúmä pä̧i̧cu̧nä̧ ajahuinö.39Jä'o Isaacmä ja̧u̧rö̧ ädätömä pä'inö: Topi, ucu cu̧jo̧mȩttö̧mä̧ rȩjȩ ppö̧rö̧huä̧jä̧mä̧ oto ja̧'a̧, ajiya mo̧ro̧jä̧ttö̧ ka̧ppȩppȩnö̧ ma̧a̧mä̧ oto ja̧'a̧. 40Rohuäutä cu̧jä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧jä̧hua̧rö̧ ppä̧'ä̧dä̧rö̧tä̧ cu̧jä̧cua̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucuru ttö̧ra̧huä̧ro̧mȩnä̧mä̧, cu̧ru̧pä̧'quȩnä̧ ppi̧'ȩpö̧ ru̧nä̧huä'camä yȩ'ȩpö̧ cui̧cuä̧cua̧jä̧."41Isaacmä adihuä juäi Esaúru ucuocu'anö ja̧'a̧nä̧, Jacob'rötä ucuocuinö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Esaúmä ami surächi'inäcu̧ ö̧jä̧hua̧ Jacob'rö. Chutä a̧mo̧nä̧ amöcuädäcuähuinö. Pä'inö: ―hä'omä 'corujuoächä̧cuȩ mo̧ro̧mä̧ täcö tö'cö ja̧'a̧. 'Corupäi'ö o'ca'a chö̧jä̧hua̧ Jacobrö cuä'ö chi̧cuä̧cua̧sä̧― pä'inödo. 42Rebecamä ki̧tti̧ ä'canä ru̧hua̧ Esaú amöcuädö jittähua'a kä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, ki̧tti̧ röji ru̧hua̧ Jacobrö huopo'ö hue'ö kicuinäcudo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ päjinäcudo: ―Ä̧ju̧cui̧. Cuböo Esaúmä churutä suronä jȩcu̧'i̧nö̧ micuämä pärocua'attö ucuru cuä'ö icua päcujädo.43Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö huedömä jȩpi̧, chi̧tti̧. Chuböo Labán Harán ötahuiyära̧'a̧ kö̧cu̧ cu̧ja̧ pä'ö, ä̧rä̧mi̧'ö̧ tö'ipächi. 44Ja̧u̧cu̧tä̧ cu̧jä̧cua̧'a̧nö̧, cuböo ami surumä 'cuäopächome jubö päi'önä― päjinäcudo. 45Cuböo amisuru toepächome jubö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu churutä jȩ'cui̧nö̧'inä unichi'ome jubö. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ juhua'attömä tti'cächacu pä'ö huȩdä̧cua̧jä̧. ¿Tta̧'a̧nö̧ ya'ute mo̧ro̧tä̧mä̧ ta̧ju̧cuäyotörö tode'ächa pä'ö ja̧'a̧ttö̧?46Rebecamä Isaacrö pä'inä̧ju̧: Cha̧'cua̧rö̧mä̧ suräjäcuasä Het i̧tti̧mö̧ nä̧tö̧rö̧mä̧. Jacob Het i̧tti̧mö̧ nä̧tö̧ttö̧ yajuterö irecua pä'i'önä ȩmö̧ttö̧mä̧ jahuätö nä̧tö̧ ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ tti̧tti̧mö̧ttö̧ yajuterö, ¿Cha̧'cua̧rö̧mä̧ adiunä ppädäcua'a?

Chapter 28

1Isaac huopinö Jacob'rö, adiunä adihuarö pä'ö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ hue'inö: "Cuȩmó cuirecua päi'önämä cananitas nä̧tö̧ttö̧mä̧. 2Jitätä täijó, Padán Aram'ra̧'a̧, Betuel ojusodera'a cua̧ju̧ kä'o, juhua'attötä cuirecuarö cuȩma̧ja̧, Labán cua̧ju̧ ki̧jä̧cua̧ ittiju yajutettö.3Dios o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧tä̧ ppädacujá, cuahuäruhuättö juahua'a yabocu ru̧cuä̧chö̧nä̧, cutahuiyä ttö̧ja̧'i̧nä̧ abora'atä pä'inä rö̧'ä̧chö̧nä̧. 4Ja̧u̧tä̧ iyä̧cua̧jä̧ adiunä ppädäcuähuämä Abraham ji̧nö̧ta̧'a̧nö̧, ucuru'inä cuahuaruhuä o'cotörö'inä ucu cuo'comenä ka̧cuȩtö̧rö̧mä̧ ttȩmä̧cua̧'a̧nö̧ ucu ku̧ji̧nä̧jä̧, Dios i̧yi̧nä̧jä̧ Abraham'rö."5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Isaac te'ähui'inö Jacob'rö. Jacob 'chi̧nö̧ Padán Aramra̧'a̧, Betuel aram ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ Labán ö̧ja̧'a̧, Rebeca chi̧jä̧hua̧, Jacob ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Esau'inä ja̧jú̧.6Jitämä Esaú topinö Isaac Jacab'rö ppäda'a, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ hueäja'a Padán Aramra̧'a̧, jahua'attö irecuarö ȩmi̧ya̧rö̧ pä'ö. Ja̧u̧'i̧nä̧ topinö Isaac ppäda'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huea'a pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Cuirecua päi'önämä cuȩmä̧ Canaán i̧tti̧mu̧ttö̧mä̧." 7Esaú topinö Jacobmä jä'o'inä ja̧ju̧'i̧nä̧ huettöta'anö jȩa̧'a̧, Padán Aramra̧'a̧ i̧'chä̧ja̧'a̧.8Esaú ttö̧ȩpä̧rä̧chi̧'i̧nö̧ Canaán ttö̧ja̧ nä̧tö̧rö̧ jä'ó Isaac hueocaamä. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jo̧'u̧ 'chi̧nö̧ irecua u̧ju̧na̧ra̧'a̧nä̧ Abrahaminä i̧tti̧ Ismael ö̧ja̧'a̧cu̧ jua'attö ittijurö irecua päi'önä ȩminö Mahalatrö, Nabaiot kahuaruhuajuru.10Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Jacob Beersebattö rä'opö, Harán ätahuiyära̧'a̧cu̧ 'chi̧nö̧do. 11Korome rȩbȩhui̧pi̧nö̧do ya'ute yodo ä'a pä'ö, kä̧hua̧mä̧ täcö mo̧ä̧cha̧'a̧ttö̧. Ido'qui yo'quite ȩmö̧, u dea'a jo̧mȩ rötö, ä'i'inödo ju̧huȩnȩtä̧ pä̧nö̧.12Ä'ö 'cuo̧ti̧cui̧nö̧do. U̧'cuo̧ti̧nä̧mä̧ topinödo 'chahuächäcuähuä̧cä̧ rȩjȩttö̧ todehua'anä mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ päi'önä todehuäcä. Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hue'ähuotö ángeles 'cha'ächö'inä 'cha'ächinätödo. Mȩyȩu̧'i̧nä̧ mȩyȩhui̧nä̧tö̧do ju̧huä̧cä̧ 'chahuächäcuähuä̧cä̧nä̧. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios 'chahuächäcuähuä̧cä̧ yotä kada'ca kä̧nö̧ pä'inödo: ―Ttömä ucu Cu̧ru̧hua̧sä̧. Ucu cuä̧do̧ Abraham'inä, Isaac'inä Ttö̧ä̧nä̧hua̧sä̧. Pi̧jä̧ ucu cu̧'ä̧jä̧mä̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ ucuru'inä, cuahuaruhuä'cotörö'inä.14Ucu cuahuaruhuä'cotömä rȩjȩ i̧sa̧ppȩ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ttirecuächäcuotö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucutumä cuipperecuächäcuotöjä kä̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧, kä̧hua̧ räopa'acu'inä, kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧'i̧nä̧, kä̧hua̧ ieruhua'acu'inä. Ucunä'inä, cuahuaruhuä'cotönä'inä ppä̧dä̧dä̧cua̧sä̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧rö̧ o'ca toi'önä. 15Ttömä ucutäcu kö̧sä̧. Tta̧dä̧rä̧cua̧jä̧ cuecuhuächö o̧du̧nä̧. Pä'äji ta'anö chi̧'cä̧chä̧cua̧jä̧ pi̧jä̧ rȩjȩra̧'a̧. Jaropi'ocösä ucuru, ttö pädäjimä jȩcho̧mȩ jubö päi'önä―.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jacob 'cuo̧ti̧cuä̧ji̧'ca̧ porächi'ö pä'inödo: ―Iso päi'önä Tu̧ru̧hua̧ Diosmä pȩnȩtä̧ kö̧ pä'ömä. Ttömä jerupäjisä―. 17Jacob juiyo ye'ecue'inödo. Pä'inödo: ―Pȩnȩmä̧ juiyo ucuotäcuähuäcuome jä̧cuo̧mȩ. Pȩnȩmä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ojusode. Pȩnȩmä̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ doächäcuähuate―.18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jacob yo̧ȩi̧ pä'ö mo̧ro̧ päi'a'a porächi'ö, ido'qui u dea'a ötäjo'qui ärädö ku̧ni̧nö̧do. Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö ucuotönö juhuo'qui huäme a̧dȩ isoya da'epinödo. 19Pä'äjimä ötahuiyä ju̧huȩnȩ huejina'ado. Ja̧u̧ ötahuiyämä Luz pä'ö micuinödo. Ja̧'hua̧nö̧ micuinömä pärou icu o'inödo Jacobmä Betel pä'ö.20Ja̧'hua̧ta̧nö̧ po'qui ido'qui ärädö chu̧ju̧no̧mȩmä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö ucuocuäcuähuome jä̧cuo̧mȩ. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca juiyönä ucu ttörö cuiyömä, ucuru to̧mö̧rȩ jähuättömä ji̧yȩtȩ 'quȩ'ȩpö̧ chi̧yä̧cua̧sä̧― pä'inödo Jacobmä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jacobmä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö i̧yä̧cuȩ pä'ö ku̧ni̧nö̧do: ―Dios ttöcu ö̧jö̧ttö̧mä̧, chi̧hua̧'a̧nä̧'i̧nä̧ ttörö tta̧huä̧rö̧ttö̧mä̧, chu̧cuȩ'i̧nä̧, chi̧ä̧rȩti̧yu̧'i̧nä̧ iyöttömä, 22ja̧'hua̧ta̧nö̧ chä'o ojusodera'a adiu ppa̧dä̧chö̧ttö̧mä̧, Diosmä ttö Chu̧ru̧hua̧ päi'önä ö̧jä̧cua̧.

Chapter 29

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Jacob juhua'a yabo 'chi̧nö̧do. Kä̧hua̧ räopa'acu ka̧cuä̧tö̧ ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ra̧'a̧ rȩbȩhui̧nö̧do. 2Meje'canä ajiya reju ka̧'a̧ topinö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧, huä̧bo̧sa̧cuä̧nä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ reju jäyä ttö̧'ȩja̧'a̧ topinö, juhua'amä jahuäju rejuttötä ovejatö̧rö̧mä̧ ajiya ttiyä'ijome ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya reju möecuäbi inäbimä rö̧i̧nä̧bi. 3Ttä̧ji̧mö̧ o'catoi'önä ju̧huȩnȩ ttö̧ca̧ca̧cui̧'o̧mȩnä̧, jahuätörö tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧mä̧ reju möecuäbi pporädi'änätö̧, ja̧'hua̧nö̧ pporädö icu ajiya iyi'änä̧tö̧ ovejastö̧rö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'äjita'anö rejumä ä'coji jä̧ji̧ta̧'a̧nö̧tä̧ mö̧'ȩpi̧'ä̧nä̧tö̧.4Jacobmä jahuätörö pä'inö: Chö̧jä̧hua̧tö̧, ¿Tottö cuichätucuä? Jahuätömä ttädätinäcu̧: "Ujutumä Harán ötahuiyä ttö̧ja̧jä̧." 5Ja̧u̧mä̧ jahuätörö pä'inö: ¿Ucutumä Nacor i̧tti̧ Labánrö̧ huo̧juä̧tö̧jä̧? Jahuätömä ttädätinä̧cu̧, A̧ tu̧huo̧juä̧cu̧." Ja̧u̧mä̧ jahuätörö pä'inö: ¿Tocutä ö̧jä̧ttö̧? jahuätömä pättinä̧cu̧, 6Ja̧u̧mä̧ adiutä kö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ju̧huȩnȩ topi, ittiju Raquelmä kä̧ji̧mö̧ ovejastu̧cu̧ ichäju."7Jacobmä pä'inö̧: "Topi, Mo̧ro̧ kä'co ja̧'a̧. Äjicuäcuähuotörö ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧tö̧ ku̧nä̧huo̧cö̧ hora ja̧'a̧. Ovejastö̧rö̧ ajiyata cuiya pä'ö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttucuä'cua cuäjepö cui̧'cha̧ pä'ötä ja̧'a̧." 8Jahuätömä pä'inä̧tö̧: Ajiyamä tiyö juiyö'anö ja̧'a̧ äjicuäcuähuotö o'catoi'önä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ttö̧ca̧ca̧cui̧'ö̧ juiyäimä. U̧mä̧tö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ ajiya reju möecuäbi inäbimä pporädö tticuäcuotö ja̧'hua̧nö̧ jȩtto̧mȩnä̧tä̧ ovejastö̧rö̧ ajiyamä tiyäcuotöjä."9Jacobmä̧ ji̧nä̧ jahuätucu ucuocu ö̧ja̧'a̧nä̧, Raquelmä kä'o ä̧ji̧mö̧ ovejastö̧cu̧ ichinä̧ju̧, juhua'amä jahuäjutä ji̧na̧'a̧ äjicuäcuähuotörö tta̧'ä̧rä̧ju̧mä̧. 10Jacobmä , Raquelrö, ja̧ju̧ kuböo Labán ittijuru topömä, ja̧ju̧ kuböo Labán ä̧ji̧mö̧ ovejastö̧cu̧, Jacobmä 'chä̧hui̧'ö̧, ajiya reju mö̧ȩcuäbi pporädö icuinö ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ja̧ju̧ kuböo Labán ä̧ji̧mö̧rö̧ ajiya iyinö.11Jacobmä Raquelrö 'chu̧'o̧pö̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ ajahuinö. 12Jacobmä Raquelrö pä'inö̧, ttömä cuä'o a̧hua̧ru̧hua̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Rebeca ki̧tti̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä kä'o ö̧jo̧mȩcu̧ jopipö kä'orö ji'ähuinäju̧.13Labán öjähuaju ki̧tti̧ Jacob ötö'cö huȩnȩ ä̧ju̧cu̧mä̧, toarö pä'ö jopächäji'ca, hua'adi'ö 'chu̧'o̧pi̧nö̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'amä ojusodera̧'a̧cu̧ oipinä̧cu̧. Jacobmä ucuocuäjimä o'cajuiyönä Labánrömä ji'ähuinö. 14Labán päinäcu̧: "Ucumä isopäi'önätä ttötä chucuoja isotö i̧sa̧jä̧." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jacobmä ja̧u̧cu̧mä̧ ki̧nö̧ ya'ute kä̧hua̧ tö'cöhuächi'ome jo̧mȩnä̧.15Ja̧'huanö ja'a Labán pä'inö Jacob'rö: "Tocu pä'ö ttö cha̧cua̧ru̧hua̧ jä̧ttö̧, ¿ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ micuä juiyönätä̧ ppäcuäda'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧? Jiähuittö, ¿Däje chimitä̧cua̧jä̧ttö̧?" 16Jitä Labán'mä ku̧nä̧ri̧nö̧ i̧tti̧mu̧ nä̧ttö̧ ta̧ju̧ru̧. A̧cuo̧mȩnä̧ isaju ki̧mi̧mä̧ micuinä̧ju̧ Leal pä'ö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ röji isaju kimimä micuinäju̧ Raquel pä'ö. 17Leal kiäremä juiyo adihuinä̧ju̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Raquel'mä jahuänä'inä huä̧mȩnä̧'i̧nä̧ juiyo adihuinä̧ju̧. 18Jacobmä öjö'cönä topinö Raquel'rö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä'inö: "Ppä̧dä̧dä̧rä̧cua̧jä̧ ji̧mu̧tȩttö̧ todäre a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ Raquel'rö ja'ateö, . cuittiju röji isaju19Labán pä'inö: "Adicuä'anö jä̧cu̧sä̧ ucutä chiyapä'ö, ka̧ra̧rö̧ chiyö juiyacua'anö. Ttö cutä ki̧'i̧pi̧." 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jacob'mä ji̧mu̧tȩ todäre a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ aditö ki̧nö̧ Raquel kimicuä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ru̧mä̧ ji̧na'a̧ yaute mo̧ro̧tä̧ 'cua̧rö̧nä̧, jahuäjuru juiyo öjönä ja̧'a̧ttö̧.21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jacob pä'inö Labánrö̧: "Chirecuarömä iyittö, tä'cö pätecuächö mo̧ro̧ ja̧'a̧ jahuajuru chirecua päi'önä chȩma̧ pä'ö." 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Labán umuhuäyotucu ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä̧'i̧'ö̧ ttö'cäu pä'cäri jȩpi̧nä̧ a̧tȩpi̧nä̧ ppeyänä ko̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧.23Yodo päi'a'a, Labán ittiyu Learö ȩpö̧ iyinö Jacob'rö, ja̧u̧nu̧ yodomä jahuäjucutä a'inö. 24Labán iyinö umuhuäyaju Zilparö'inä ittiju Learö ppä̧'ä̧dä̧rö̧ kö̧ja̧ pä'ö. 25Mo̧ro̧ päi'a'a, topí, ¡Lea ji̧na̧'a̧! ja̧'hua̧nö̧ topö Jacob pä'inö Labanrö̧: "¿Däje jä̧tö̧ pi̧yȩmä̧ ttörö jȩcu̧'ä̧ji̧mä̧? ¿Raquelnä'cö̧ pädäjä huecuäcu chaditä'amä? ¿Dä̧bu̧ yapare päcuäjättö̧ttö̧ törömä?"26Labán ädatinö: ujutu tö̧jö̧ jo̧ca̧'a̧ chittijuru chiya peömä ä̧cuo̧mȩnä̧ huäpächinäju̧ ko'ca'anä isajurumä. 27Aditi yaute semana jo̧menä pajú chittijunämä ja̧'hua̧nö̧ cuaditö o'caa karajuru chi̧yä̧cua̧jä̧ cuaditiyattö pe'ö ji̧mu̧tȩ koromuttö̧ ta'are a̧'ȩ́ jo̧menä.28Jacobmä yaute semana aditinö Leanä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Labán ittiju Raquelrö iyinäcu̧ irecua pä'iönä. 29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Labán ittiju Raquelrö iyinö Bilharö kumuhuäyoju pä'iönä. 30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Raquelcu ki̧nö̧ Jacobmä, jo̧u̧mä̧ ri̧ȩnä̧ repeinö Raquelrö, Leattö'inä abonänö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jacobmä a̧di̧tä̧ri̧nö̧ Labán äre ji̧mu̧tȩ karaanättö taare a̧'ȩ́ jo̧menä.31TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ topinö Learömä adiunänömä öjö'coca'a, ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ ki̧tti̧mö̧ ku̧ju̧nä̧rö̧nä̧ jȩi̧nä̧cua̧. ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Raquelmä ki̧tti̧mö̧ to'inäju̧. 32Leamä muchaju juo'inä̧juä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ki̧tti̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nä̧ju̧, ja̧u̧rö̧mä̧ Ruben pä'ö o'inäju̧. Juhua'amä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Isopäi'önä CHUÄ̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ cha̧'cua̧ tta̧dȩcu̧ toäjäcuasä; jitätä jä̧cua̧'a̧ chirecuo ttörö repeäcua'amä."33Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä pä'äjita'anö muchaju juo'inä̧ju̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ki̧tti̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nä̧ju̧. Jahuäju pä'inäju̧: isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ttörö öjö'coca'amä ä̧ju̧cuä̧ji̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ pide chi̧tti̧rö̧mä̧ iyäjäcuajusä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ Simeón pä'ö o'inäju̧. 34Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'äjita'anö muchaju juo'inä̧ju̧, ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a ki̧tti̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nä̧ju̧, jahuäjumä pä'inä̧ju̧: Jitätä jä̧cua̧'a̧ chirecuo ttöcu ö̧jä̧cua̧'a̧mä̧, juhua'amä chi̧tti̧mö̧ huämetucuärö iyaja'attö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ Leví pä'ö o'inäju̧.35Jahuäjumä pä'äjita'anö muchaju juo'ino'coju ki̧tti̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nä̧ju̧. Jahuäjumä pä'inäju̧: "Jitämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ chesehuäcuajusä." Ja̧'hua̧nö̧ päja'attö imimä Judá pä'ö o'inä̧ju̧, ja̧'hua̧nö̧ ji̧nö̧ o'ca'anä yabonömä i̧tti̧cuo̧co̧ju̧ pinäju̧.

Chapter 30

1Raquelmä Jacobrö ki̧tti̧mö̧rö̧ uhuäbecu kiyö juiyönä jä̧cua̧mä̧, kuböarö kö'cocoju pinä̧ju̧. Jahuäjumä Jacobrö pä'inäju: muchaju juo'epittö ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧ 'corujuodächäcuajusä." 2Jacobmä Raquel rö̧ä̧nä̧ ra̧huä̧ri̧pi̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ pä'inö: ¿Ttömä cui̧tti̧mö̧ tocunä jȩpi̧nö̧ Dios ja̧'a̧nö̧ hua̧sä̧?3Jahuäjumä pä'inä̧ju̧: Topittö, Juȩnȩ kä̧ju̧ chumöhuäyaju Bilha. Jahuäjucu ä'i, jahuäju kihue'quiyönä pä̧mä̧dö̧ ppo̧'ä̧tö̧rö̧ kuhuäbecuäcua'anö, jahuäjunätä̧ chi̧tti̧mö̧rö̧mä̧ chu̧ju̧nä̧rä̧cua̧'a̧nö̧." 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ku̧möhuäyajurö hue'inä̧ju̧ irecua päi'önä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jacob jahuäjucu ä'inö.5Bilha muchaju juojinäju̧ jahuanö ja'attö Jacob'rö ya̧tȩrö̧ i̧tti̧cu̧ iyinäju. 6Ja̧'hua̧nnö ja̧'a̧ Raquel pä'inä̧ju̧: "Diostä ttörö re'topu ppädäcuasä. Ja̧u̧tä̧ ttö jueönä jä̧dȩpä̧rö̧ ä̧ju̧cu̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ya̧tȩ chi̧tti̧rö̧ iyäcuasä." ja̧'hua̧nö̧ jä̧cua̧ jahuäju o'inä̧ju̧ ja̧u̧ imimä Dan pä'ö.7Raquel 'cumuhuäyaju Bilha, pä'äjita'anö muchaju juo'ö Jacobttö i̧tti̧cui̧nä̧ju̧ ta̧ju̧ pä'inä. 8Raquel pä'inäju̧: "Chubuarö pä̧i̧cu̧nä̧ chi̧tti̧cua̧ pä'ö pädächönä jä̧i̧ja̧'a̧ttö̧ iso jö̧nä̧ jä̧cua̧sä̧." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuäju o'inä̧ju̧ ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ Neftalí pä'ö.9Lea jua'a yabocu ki̧tti̧cu̧ jui̧yö̧nä̧ jä̧cua̧, hue'inäju ku̧mu̧huäyaju Zilparö, Jacob irecua päi'önä. 10Zilpa, Lea kumuhuäyaju, Jacob i̧tti̧rö̧ uhuäbecuinäju. 11Lea pä'inäju: "¡Pomä adiunätä ja̧'a̧!" ja̧'hua̧nö̧ä̧ ja̧'a̧ttö̧ ojinäcu̧ Gad pä'ö.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Zilpa, Lea kumuhuäyajumä, Jacob ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧ o'ca'anä i̧sa̧rö̧ uhuäbecuinäju. 13Lea pä'inäju̧: "¡Cha̧'cua̧ adihuäcuasä! nä̧tö̧ muäyotömä ka̧'cua̧ adihuäcua pättäcuajusä." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuäjumä o'inäju Aser pä'ö.14Rubén räopinö trigo ttö̧ca̧ta̧tö̧ moró̧ juattö ttu̧cuȩ ku̧nä̧hua̧'a̧ttö̧ cuo̧cu'i̧ pi̧nö̧ ȩ'u̧ oba mandrágora päö micú. Juo̧'u̧ i'cächö iyinö a̧jú̧ Learö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Raquel päinäju̧ Learö: cui̧tti̧ i'cächäjomettö̧ yaute mandrágora iyittö. 15Lea kädätinäcua̧: ¿Jerupajujä tä̧ji̧ ucumä, chirecuorö 'chocui pina'amä? ¿Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chi̧tti̧ i'cächäji mandrágoras 'chocuipa päcua'a? Raquel ädätinäju̧: juo̧nö̧mä̧ jitä yodo juo̧u̧mä̧ ucucu ä̧'ä̧cua̧, cui̧tti̧ i'cächäji mandrágora cuya'attö.16Jacob ppa̧a̧chi̧nö ttö̧cuȩ ku̧nä̧huo̧mȩttö̧ ni̧pä̧ro̧mȩ. Lea rä'oö päjinäcu̧: jitä yodo ttucu cuä̧'ä̧cua̧jä̧, chi̧tti̧ iäre mandrágoracu chiärohua ja̧'a̧ttö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jacobmä juo̧'u̧ yodomä Leacu äinö̧. 17Learö ä̧ju̧cui̧nö̧ DIOSMÄ, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ iyinäcua̧ ji̧mu̧tȩ jo̧mȩnä̧ päi'önä ki̧tti̧rö̧ Jacobttö. 18Lea päinäju̧: DIOSTÄ iyäcuasä micuä päi'önä, chumuhuäyojuru chiyina'a̧ttö̧ chirecuorö, Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ i̧mi̧mä̧ mi̧cua̧ Isacar.19Leamä pä'äjita'anö muchaju juo'inä̧ju̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jacob i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧ 6nö̧ päi'önä uhuäbecu kiyinä̧cu̧. 20Leame pä'inä̧ju̧: "Dios adihuäjuei mippounä iyähuä iyäcuasä. Jitämä chirecuomä ucuotäcuajusä, juhua'amä i̧tti̧mö̧rö̧mä̧ seisnö huotörö i̧tti̧cu̧ chiya'attö." Jahuäju ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ Zabulón pä'ö o'inäju̧. 21Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä isajuru uhuäbecuinäju̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ juajurumä Dina pä'ö o'inä̧ju̧.22Diosmä Raquelrö amöcuädinö ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ä̧ju̧cui̧nä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ muchaju juojunä jȩpi̧nö̧. 23Jahuäju muchaju juojinö o'ca'a ki̧tti̧rö̧ uhuäbecuinä̧ju̧. Jahuäjumä pä'inä̧ju̧: "Diosmä ttö dä'ä ttudä'ijömä jȩpö̧ icuäcuasä." 24Jahuäju ki̧tti̧ i̧mi̧mä̧ José pä'ö o'inä̧ju̧: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ka̧ra̧ chi̧tti̧rö̧ iyäcuasä" päja'attö.25Raquelmä Joserö kuhuäbecuinö o'ca'a, Jacomä Labanrö pä'inö: Oto hue'ö icuittö, cha̧mö̧nä̧ chojusodera̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cha̧mö̧nä̧ chi̧rȩjä̧ra̧'a̧ chi̧'cha̧. 26Chirecuamö̧rö̧'inä, chi̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ iyittö jahuätönä ucurumä ppä̧'ä̧dä̧rö̧ aditinö̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ chi̧'cha̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ topittö, isopäi'önä ucumä huo̧jua̧jä̧ ucuru ppä̧'ä̧dä̧rö̧ chaditä'ijömä."27Labánmä ädätinäcu̧: Isopäi'önä ttöcu eseu ku̧ju̧ttö̧mä̧, a̧'u̧cuo̧mȩ ki̧'o̧po̧'i̧, isopäi'önä amöcuädö tochomenä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ucu jähuänämä adiunä jö̧nä̧ ppädä'ijäcusä." 28Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ päinä̧cu̧: "Ucuru chimitä̧cuȩ ji'ähuittö ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ttömä chi̧mi̧tä̧cua̧jä̧."29Jacobmä päinä̧cu̧: "Ucumä huo̧jua̧jä̧ ucuru ppä̧'ä̧dä̧rö̧ chäditä'ijömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä̧ji̧mö̧rö̧ ttö adiu jȩchä̧'i̧jö̧'i̧nä̧. 30Isopäi'önä ttö chichäcua'a ä'canämä a̧'u̧cuo̧tö̧rö̧tä̧ ku̧nä̧ri̧nä̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yabonö rö̧ä̧nä̧ rechächinä̧tö̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ adiunä jö̧nä̧ jȩä̧'i̧jä̧cu̧jä̧ ttö chaditome pö̧nä̧mä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jitämä ¿Tocu tta̧'dä̧rä̧cua̧'a̧ttö̧ chamönä chi̧tti̧mö̧rö̧mä̧?31Ja̧'hua̧nö̧ päcu Labánmä pä'inö: ¿Däjetä chimitä̧cua̧ cua'attö̧? Jacobmä ädätinö: Ucumä yorö'iso ji̧yȩtȩ'inä cuiyättö. Ttönä ja̧u̧ jȩ'cu̧ttö̧mä̧, ttömä ppa̧dä̧chä̧cua̧sä̧ cuä̧ji̧mö̧rö̧ ttu̧cuä̧ iyö tta̧dä̧ra̧ pä'ö. 32Jitä no̧ro̧ cuä̧ji̧mö̧ ttippeyänä cuedächa'anä ja̧'a̧tä̧ topittö, juorö rä'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧ idicuätörö'inä, hueyucä huotörö'inä, idicuätörömä yotucupönätä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueyucä huotö'inä juhua'atäcu cabaratöttö huȩyu̧pä̧tö̧rö̧'inä, Ja̧u̧ jä̧cua̧'a̧ ttö chaditähuä micuämä.33Ttö jueönä jidäuttö huo̧jä̧cuä̧cua̧'a̧ jȩchö̧mä̧, ucutä usäu cuichomenä ttö chaditähuä. chä̧ji̧mu̧ cabras tö̧ttö̧ ya̧cu̧nä̧rö̧ to'cuomenä teasanö cua̧jö̧ttö̧'i̧nä̧ teöcu jö̧ttö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ovejattö̧ ttö̧'cä̧tȩnä̧ idicuättö jö̧ttö̧'i̧nä̧, ya̧tȩrö̧ chu̧ju̧nä̧ra̧'a̧ cu̧'o̧cui̧ö̧ttö̧mä̧, nä̧u̧cuä̧cuö̧cua̧tä̧ jä̧cua̧'a̧." 34Labán pä'inö: "Ja̧'hua̧nö̧tä̧ ja̧cua̧'a̧. Ucu päcuta'anö."35Labán ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ pojö icuinö cabras u̧mä̧tö̧rö̧ sa̧sa̧ba̧nö̧ cuätörö'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ po̧ö̧nä̧ huȩyu̧pä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ bäreunä huȩyu̧pä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, teö̧nä̧ huätörö'inä i̧mi̧cu̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ oveja̧ttö̧ idicuätörö'inä, ja̧'hua̧'a̧nö̧ jȩpu̧ i̧tti̧ tta̧cua̧ra̧ pä'ö iyinö. 36Labánmä cuäbodäcuä mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ jȩpu̧ ku̧ni̧nö̧ ttadita pä'ö ja̧u̧'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ Jacob'inä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'ttö̧ Jacobmä Labán ä̧ji̧mu̧rö̧ ka̧cui̧pä̧jä̧tö̧rö̧ tta̧'a̧rö̧ ki̧'i̧pi̧nö̧.37Jacob ȩmi̧nö̧ álamö ä̧na̧jui̧yä̧ jareönä 'co̧rä̧huä̧ttö̧, almendrottö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ bäreu päruruttö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'pa̧'i̧nö̧ ja̧u̧nä̧mä̧ i̧sä̧mä̧ tȩä̧mä̧tä̧ päi'önä, ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpi̧nö̧ dauhuiyämä jacuä jähuä teötä ko̧cua̧'a̧ 'cua̧rö̧nä̧. 38Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ ku̧ni̧nö̧ duhuiyä 'pa̧huä̧ji̧mä̧ ku̧ni̧nö̧ äjicuäcuähuotö ttö̧jo̧cuo̧mȩ pä̧tȩcuä̧nö̧, ä̧ji̧mö̧ au ttichome pä̧tȩcuä̧nö̧. Au ttichomettö ttömu̧'u̧ muchotö juottiyarö pä'ö.39ttä̧ji̧mö̧ dauhuiyä pä̧tȩcuä̧nö̧ttö̧ ttä̧mu̧huä̧tö̧mä̧, jahuättö tti̧tti̧mu̧mä̧ uhuäpächinätö o̧mä̧nö̧, hueyucänö ttȩhuä̧ta̧nö̧ huotö. 40Jacob jahuätö tti̧tti̧mu̧ru̧ kä̧'ȩpi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ju'totörömä huȩyu̧pä̧tö̧ ttö̧ja̧'a̧cu̧ to̧ttää̧rö̧nä jȩpi̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ idicuätörömä Labán ä̧ji̧mö̧ ttö̧jo̧cua̧'a̧cu̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ chutä ä̧ji̧mö̧rö̧mä̧ i̧mi̧cu̧nä̧ kä̧'ȩpö̧ ku̧ni̧nö̧ Labán ä̧ji̧mu̧cu̧ ttihuacuächö juiyönä.41Oveja̧tö̧ juruhuätö tti̧tti̧mu̧ru̧ yottähuomenä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jacob ru̧nä̧'chi̧nö̧ da'ú isade cuänö'cänö dau isadetä tottäcuäcua'anö. 42Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ oveja̧tö̧ jiyupätö ttichomenämä, jo̧u̧mä̧ dau isademä rö̧no̧cö̧ pinö jahuätö tta'cajo̧memä. Jahuätö isotö jiyupätömä Labán ä̧ji̧mu̧ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ oveja̧tö̧ juruhuätömä Jacob ä̧ji̧mu̧ ji̧na̧'a̧.43Jo̧ú̧ tti̧ja̧sä̧mä̧ ru̧hua̧ joächinö. Oveja̧tö̧rö̧'inä, camellotö̧rö̧'i̧nä̧, burrotö̧rö̧'i̧nä̧ ri̧ȩnä̧ kö̧nä̧ri̧nö̧, nä̧tö̧rö̧ hue'ö aditätörö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mä̧tö̧ hueö aditätörö'inä kö̧nä̧ri̧nö̧.

Chapter 31

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jacobmä, Labán i̧tti̧mö̧ tti̧huȩnȩ ä̧ju̧cui̧nö̧, jahuätömä pä'inä̧tö̧: "Jacobmä tä'o öäre jä̧'i̧jö̧mä̧ o'cajuiyötä ȩmi̧pä̧ji̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ tä'o u̧mö̧ jähuä ja̧'a̧ o'cajuiyönä ru̧hua̧ jö̧nä̧ u̧ju̧nä̧rä̧'i̧jö̧mä̧." 2Jacobmä Labán toa'a ö'änä topinö, Ja̧u̧mä̧ chutärö topö jȩö̧mä̧ pärohuächina'a. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Jacob pä'inö: Ppa̧'a̧chi̧ cuä'o'inä, cuahuaruhuärö'inä tti̧rȩjä̧ra̧'a̧tä̧ ttömä ucutäcu chö̧jä̧cua̧sä̧."4Jacobmä hue'inö Raquelrö'inä Learö'inä ttä̧ji̧mö̧rö̧ tta̧'a̧rö̧ ttö̧ja̧cua̧'a̧ttö̧ ottäjiyarö pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ 5jahuätömä pä'inö̧: Ttömä topäjisä cuä'otucu ttöcu jȩö̧mä̧ pärohuächa'a, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chä'o ö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä ttötäcu kä'ijö̧, 6Ucutu huo̧juä̧tö̧jä̧ cuä'otucuru chujurumä o'cajuiyötä aditö ppä̧dä̧dä̧rä̧'i̧ja̧'a̧mä̧.7Cuä'omä uyaparehuäcusä ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ttörö i̧mi̧ta päinömä to̧mö̧rȩ jähuä jo̧mȩnä̧ pärotö icuinö̧, ja̧'hua̧nö̧ ji̧na̧'a̧nä̧ Diosmä ja̧u̧ ttörö surojuoepö juiyönä jȩpi̧nö̧. 8Ja̧u̧mä̧ pä'i'änö: ajicuäcuähuoto rurucä huotönä̧tä̧ chi̧mi̧tä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ pä'amä o'catoi'önä̧tä̧ rurucä huotötä pöttächinä̧tö̧. Ja̧u̧ o̧mä̧ rö̧jä̧u̧ jä̧cua̧'a̧ ucuru chimitäcuä̧u̧mä̧ päomenämä, o'catoi'önätä ajicuäcuähuotömä o̧mä̧ rö̧jä̧u̧rö̧tä̧ o'ca juo'inä̧tö̧. 9Pa̧'a̧nö̧ jȩpö̧tä̧ cuä'o ä̧ji̧mö̧ttö̧mä̧ ttörömä Diosmä ȩmö̧ iyinäcu̧sä̧.10Ya'utenä̧ ä̧ji̧cuä̧cuä̧huo̧tö̧ ttö̧ttä̧mö̧huö̧ mo̧ro̧mä̧, ttömä 'cuo̧ti̧nä̧ topäjisä chivotö̧mä̧ äjicuäcuähuotö recuätucu ttö̧ttä̧mö̧hua̧'a̧. Chivotö̧mä̧ o̧mä̧ jö̧ rö̧ji̧nä̧u̧, ru̧ru̧cä̧ jö̧nä̧ 'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ bäreunä rurucä jö̧nä̧ huinä̧tö̧. 11Dios umöhuä̧ya̧ ángelmä 'cuotinämä päinä̧cu̧sä̧: Jacob, päcumä pȩnȩtä̧ kö̧sä̧ pä'ö chädätinä̧cu̧.12Ja̧u̧mä̧ pä'inö: boyu̧cu̧ topi chivostö̧ o'catoi'önä ajicuäcuähuotö recuätucu ttä̧mö̧huä̧tö̧rö̧. Jahuätömä o̧mä̧ rö̧jä̧u̧ ja̧'a̧nä̧ ru̧ru̧cä̧nö̧ huotö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ bäreönä'inä rurucä huotö ja̧'a̧, juhua'amä Labán o'cajuiyönä ucuru jȩö̧mä̧ tochäja'attö. 13Ja̧hua̧ta̧nö̧ Dios Jacobrö pä'inödo: ―Ttötäsä Betelttö ucuru ucuocuinö Cu̧huä̧nä̧hua̧ Diosmä. Juhuorötä ido'qui ärädö ku̧nä̧huo'quinä a̧dȩ isoya da'epö ttörö ucuocuinöjä. Jitämä ä̧rä̧mi̧'ö̧ pi̧jä̧ttö̧ rä'opö, cuhuäpächinä̧jä̧ra̧'a̧ ppa̧'ä̧chi̧―.14Raquel'inä, Lea'inä ja̧u̧rö̧ ädätinätö̧: ¿Yorö'iso a̧'u̧cu̧nä̧tä̧'inä juiya'a ujutu tä'o ujuturu iya päinö tȩmö̧'a̧nö̧ jö̧mä̧? 15¿Tä'omä korojä̧ttö̧ ichäcuähuotörö jȩtta̧'a̧ jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧tä̧ jȩa̧'a̧ tä̧ji̧? Isopäi'ömä ja̧u̧mä̧ iyö icuinä̧u̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ töäre pärätä'inä o'cajuiyötä cui'i'inö. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'cajuiyönä tä'o öäre Dios 'choipäjimä, jitämä ujutu'inä tti̧tti̧mö̧'inä ttöäre ja̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ji̧yȩtȩ Dios ucuru jiähuäjimä, jȩpi̧."17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jacob jo̧mȩnö̧ jȩpu̧ ku̧ni̧nö̧ i̧tti̧mu̧rö̧'i̧nä̧ irecuamu̧rö̧'i̧nä̧ cameyu̧tu̧ tu̧huä̧mȩ cäepu huä̧ni̧nö̧. 18Ja̧u̧mä̧ ä̧ji̧mu̧ o'catoinärö̧ ä'canä o'ipinö, ö'äre u̧ju̧nä̧rö̧ o'cajuiyönä̧, ä̧ji̧mu̧ pä̧'cä̧yö̧' Padán Aramttö̧ ȩmi̧nä̧u̧ pinätö̧rö̧'inä ȩpi̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ i̧cui̧nö̧ Canaán'ra̧'a̧cu̧ jä'o Isaac i̧rȩjä̧ ji̧nä̧jä̧ra̧'a̧cu̧.19Labán ovejattö̧ ttuhuo'che 'cui'ö rä'opomenä, Raquel kä'o ö̧'ä̧nä̧huo̧ttö̧rö̧ nä̧u̧cui̧nä̧ju̧. 20Jacob'inä jiähuo'cö pinö Labán'rö̧mä̧ chihuä̧cua̧sä̧ pä'ömä. 21Ja̧,hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tö'ipächinö i̧hui̧nö̧ jurunä ö'äre u̧ju̧nä̧rö̧ o'cajuiyönäcu̧ aje'inä kähuächinö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ 'chi̧nö̧ Galaad deeyucu.22Huäbodäcuä mo̧ro̧ jä̧ji̧ o'ca'atä huo̧juä̧chi̧'i̧nö̧ Jacob toipächäja'amä. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ ahuaruhuäcu ca̧ca̧cui̧'ö̧ ruhui'inö ji̧mu̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧ i̧huä̧huo̧mȩ. Ja̧u̧mä̧ rä̧bȩhui̧nö̧ 'chuädinäcu Galaad muä'quiyu päi'omettö̧.24Ja̧u̧nu̧ yodo Dios i̧jȩcui̧nö̧ Labán aram ttö̧ja̧sa̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ päinäcu: "Tta̧'a̧rä̧cuä̧hui̧ Jacob'römä cucuocuä adiu'inä surona'inä." 25Labán rä̧bȩhui̧'i̧nö̧ Jacob ö̧jo̧mȩ. Jacob'mä ä'äcuome a̧di̧tä̧ji̧'ca̧ ki̧nö̧ muä'quiyu jo̧mȩ. Labán'inä umuhuäyotucu Galaad muä'canä ko̧cuä̧mi̧nä̧tö̧.26Labán päinö Jacobrö: ¿Däjé jȩ'cuä̧ttö̧, yapare jicuähuäcusä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chi̧tti̧mu̧rö̧ ȩmi̧pä̧ji̧yä̧ curä rohuähuipu ttȩmi̧ pa̧'a̧ 'cua̧rö̧nä̧? 27¿jicuähuococu päjisä jiäcuähuä juiyönä cui̧hua̧'a̧mä̧? ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧ ttö teähuäjisä pä'cäri eseunö rä̧ttö̧nä̧, panderonä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ arpana'inä. 28Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ tedähuiyönä jȩcuä̧cu̧sä̧ chi̧nä̧mu̧rö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chi̧tti̧mu̧rö̧'i̧nä̧ 'chö̧o̧pu̧nö̧. Jitämä ja̧'a̧tä̧ jȩpä̧ji̧yä̧.29Ttö churuhuonä chö̧ju̧ttö̧mä̧ suronä jȩcha̧cu̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cuä'ó I̧Ä̧NÄHUA̧ DIOSTÄ moro̧ji̧ yodo ucuocuäcusä: Jacobrömä suronä cucuocuä adiu ju̧ttö̧'i̧nä̧ surojö ju̧ttö̧'i̧nä̧. 30Jitämä ppa̧a̧chä̧ji̧yä̧ cuä'ó i̧rȩjä̧ra̧'a̧. ¿Chahuaruhuä tti̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ 'choipina'a̧ttö̧?31Jacob Labánrö ädätömä pä'inö: "Juhua'amä ttömä ye'ecuinö̧sä̧, ja̧'ha̧nö̧ jä̧cu̧ a̧mö̧cuädinö̧sä̧ ucumä cui̧tti̧mö̧rö̧mä̧ cujurucu jȩpö̧ 'choipä̧cua̧sä̧'cua̧ra̧'a̧ pä'ö yo̧ä̧huä̧i̧nä̧ i̧hui̧'i̧nö̧sä̧. 32Cu̧ä̧nä̧huä̧'ca̧ ȩmi̧pä̧ji̧mä̧ a̧'cua̧rö̧mä̧ ko̧cö̧ jä̧cua̧, ttahuaruhuä ttä'ca jo̧mȩttö̧ korojuäu ttö chu̧ju̧nä̧rö̧ cu̧'o̧cui̧'ö̧ttö̧mä̧ cuiäre päi'önä̧tä̧ ȩmi̧, pi̧yȩmä̧ pä'inö Jacobmä Raquel ku̧nä̧u̧cua̧'a̧mä̧ ieruhua'attö.33Labánmä Jacob ojusodenä'inä, Lea kojusodenä'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku̧mö̧huäyotö nä̧tö̧ ta̧ju̧ ttojusodenä'inä usa'anä po̧cui̧po̧cö̧ pinö. Ja̧u̧mä̧ Lea kojusodettö rä'opächö Raquel kojusode do'ächi'inö.34Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Raquelmä ttö̧ä̧nä̧huä̧'ca̧ ȩmi̧pä̧'coju camellonä huä̧nö̧ pä̧cuä̧huä̧cä̧ dȩa̧'a̧ rötö, ja̧u̧tä̧ huä̧mȩ pä̧mä̧di̧nä̧ju̧. Labánmä isotä tti̧jȩta̧ttö̧ 'tö̧ä̧huode jättäjode usa'anä po̧cui̧po̧cö̧ pinö. 35Jahuäjumä kä'orö pä'inä̧ju̧: Cu̧ra̧huä̧ri̧'ä̧, chu̧ru̧hua̧, ucu cuä'ca jo̧mȩ chä̧rä̧mi̧'ö̧ juiyöttö'inä, juhua'amä chihua chö̧ro̧mȩttö̧ ja̧'a̧." Ja̧'hua̧nö̧ päjäcu o'cajuiyönä usa'anä ö̧ä̧nä̧huä̧'ca̧mä̧ po̧cui̧po̧cö̧ pinö.36Jacobmä rö̧ä̧nä̧ ra̧huä̧ri̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Labáncu̧ pä'ä'chäcuähuinö. Ja̧u̧mä̧ pä'inö: ¿Ti̧yȩjä̧ttö̧ ttö suronä jȩchä̧ji̧mä̧? ¿Ti̧yȩjä̧ttö̧ ttö surojö jȩcha̧'ja̧'a̧, cho'ca'anä juiyo ru̧cuä̧rö̧mä̧? 37Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucumä chöäre ko̧mȩmä̧ o'cajuiyötä usäjijä̧. ¿O'cajuiyötä cusa'anämä cuiäremä po̧cui̧pä̧ji̧jä̧? Ttahuaruhuä ttä'ca jo̧mȩ cu̧'o̧cui̧'ä̧ji̧mä̧ ruti, ujutu ta̧ju̧ jȩtä̧ji̧mä̧ jahuätötä adihuomenä pättäcua'anö̧.38Veinte a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ttö ucutucu cho̧jo̧mȩnä̧mä̧. Cuajimö Ovejattö̧ttö̧'i̧nä̧ Cabrattöi'nä̧ ppu'ömä̧ ihuo'ca'anä̧ Oveja uboröi'nä cuo'kopinö̧sä̧ cuajimö ovejattö 'ca̧'ca̧ttö̧ cu̧ju̧ni̧no̧mȩttö̧mä̧. 39dea i̧sä̧ cua'öihuomenä̧mä̧ i'cächumä̧ iyo'cöpienö̧sä̧ ucurumä̧. ucu jȩcuä̧jueimä̧ ttötätä chäjimö a̧cua̧rö̧nä̧tä̧ jȩpi̧nö̧sä̧. ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧mä̧ ttörömä̧ cuä̧ji̧mö̧ toeächättörömä̧ yä̧u̧cu̧po̧nä̧ chi̧mittö̧nä̧ jȩpi̧ȩnö̧ja̧, mo̧ro̧i̧'nä̧ yodoi'nä ttö̧nä̧jui̧ȩnä̧cu̧sä̧. 40juenȩtä̧ ki̧ȩnö̧sa̧, mo̧ro̧ kä'co duoi'nä ja̧'hua̧ta̧nö̧ yodo diyottöju äo'copienö̧sä̧ diyottö.41Veinte a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ki̧nö̧sä̧ ucu cuojuisodenä̧mä̧. Catorce a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ aditinö̧sä̧ cui̧tti̧mo̧ ta̧ju̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ seis a̧ȩ jo̧mȩnä̧ cuäjimo̧ ovejattörö ttö̧jo̧cuo̧mȩnä̧jä̧. Dienö jo̧mȩnä̧ päröttö icuinö ttörö imita pä'ö jäi̧'mä̧. 42Chäo Dios pä'ö juiyuttömä̧, Abrahami'nä̧ Isaac'inä ye'ecuäcuä juiyuttömä̧ Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosrö Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttöcu jo̧ju̧jui̧yu̧ttö̧mä̧, chaditäjittöi'nä micuäjuiyunä̧ hueicua'anöti chu̧mo̧nä̧mä̧. Diosmä̧ ttö chaditäcua topu ree ka̧'i̧ Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ mo̧ro̧ji̧ yodomä̧ rä̧huä̧ri̧ pä̧ji̧.''43Labán Jacobrö ädätö pä'inö: "cui̧tti̧mu̧ nä̧tö̧mä̧ ttö chi̧tti̧mu̧, ucu cu̧nä̧mu̧'i̧nä̧ ttö chö̧nä̧mu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu cuä̧ji̧mu̧'i̧nä̧ ttötä chäjimu. O'cajuiyönä ucu to'cumä ttö chiäre ja̧'a̧. ¿Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ tta̧'a̧nö̧ jȩcha̧ jitämä pitö ttö chi̧tti̧mu̧ nä̧tö̧ tti̧tti̧mu̧ tu̧huä̧bȩcui̧nä̧u̧ru̧mä̧? 44Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä, esecu jȩttö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ ucu'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttö'inä, huȩnȩ'inä juiyönä ucuttu'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttöttö'inä."45Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jacobmä inä o'qui chuädö jinä yo̧mȩtȩ rutinö. 46Jacob pä'inö ahuäruhuärö: "inä o'qui ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧tö̧ rutätucui."Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä inä o'qui chuädö ppäepu rutu 'ca̧ti̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ jahuätömä cuinä̧tö̧ ttu̧cuä̧ ju̧huȩnȩtä̧ ppeyettö. 47Labán ju̧huȩnȩ o'inö Jegar Sahaduta pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jacobmä o'inö Galed pä'ö.48Labán pa'inö: "Pi̧yȩ i̧nä̧ o'quitó ji̧ä̧huä̧cuä̧mä̧ jitä mo̧ro̧ ujuturu 'cuäopö." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, i̧mi̧mä̧ micuäcuome Galed. 49Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ pättome Mizpa, jua'amä Labán paina̧'a̧ttö̧: "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ tta̧huä̧rä̧cua̧ ucuru'inä ttörö'inä, otonä totäcuähuoca'a tö̧ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧. 50Ucu ttö chittijuru surojönä jȩcu̧'u̧ttu̧mä̧ ko̧ro̧nö̧mä̧ chittijuru kä̧nö̧ karajuru cuu̧mu̧ttö̧'i̧nä̧, ujutucu ya̧tȩ'i̧nä̧ ö̧jo̧ca̧'a̧nä̧, amucuädi, DIOS ja̧'a̧ to̧pä̧rö̧mä̧ ucuru'inä ttörö'inä.51Labán pa'inö Jacob'rö: "Pi̧yȩ i̧nä̧ topöjä ja̧'hui̧a̧ta̧'a̧nö̧ pi̧yȩ i̧nä̧ 'ca̧tö̧ rötähua'ainä topöjä, tötä chötäja'a ttö ucucu 'cä̧tȩ jo̧mȩ. 52pi̧yȩ i̧nä̧ jä̧cua̧'a̧ ji̧ä̧huä̧cuä̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧yȩ i̧nä̧ 'ca̧tö̧ rötähuä ja̧'a̧ ji̧ä̧huä̧cuä̧mä̧, jua'a yabocu ttömä 'cuä'opocö chä̧cua̧sä̧ pi̧yȩ i̧nä̧ po̧mȩ jubu ucu'inä 'cuä'opocö cuä̧cua̧jä̧ pi̧yȩ i̧nä̧ po̧mȩ po̧mȩ jubumä ttörö suronä jȩcu̧'a̧ pä'ömä. 53Abrahan ö̧ä̧nä̧hua̧ Dios, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Nacor ö̧ä̧nä̧hua̧ Dios, cuä'otu̧cu̧ tö̧ä̧nä̧hua̧ pi̧nö̧'i̧nä̧, ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ ro̧ȩpä̧cua̧ ujuturu." Jacob iso jȩchä̧cua̧sä̧ pä'inö yecua'attö jä'o Isaac'rö.54Jacob kuhuicu iyähuä iyinö̧ möä̧'ca̧ra̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö ä̧tȩpi̧nö̧ tu̧cuȩ ttucua pe'ö. Mö̧ä̧'cara̧'a̧tä̧ jahuätö cuänö 'cuäopinätö̧ yaute yodo cuäo'inä. 55Päi moró̧ päianä Labán porächiö, adiunä pä'ö i̧nä̧mu̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mu̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ 'chuo̧pi̧nö̧. ja̧'hua̧nö̧ teähuä ji̧'ca̧ Labán ppa̧'a̧chi̧nö̧ ojusodera̧'a̧cu̧.

Chapter 32

1Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jacob mä i̧'cha̧ pä'acutä 'chi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ i̧'cha̧'a̧ Dios umöhuäyotö ángeles ttu̧'o̧cui̧'i̧nä̧cu̧. 2Jacob jahuätörö topömä pä'inö: Pȩnȩmä̧ Dios ö̧jo̧mȩ ja̧'a̧, " Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ju̧huȩnȩmä̧ Mahanaim pä'ö o'inö.3Jacobmä ä'canä huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ hue'inö uböo Esaú Edóm rȩjȩttö̧ Seir pä'ö micuom e ö̧ja̧'a̧cu̧. 4Ja̧u̧mä̧ jahuätörö hue'ömä pä'inö: "Pi̧yȩ jicuähuätucuaja chu̧ru̧hua̧ Esaúrömä: Pi̧yȩ ja̧'a̧ cu̧mö̧huä̧ya̧ Jacob päömä: Labáncu kä̧'i̧jö̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ jurunä ppa̧dä̧chi̧'ö̧ juiyönä jä̧'i̧ja̧'a̧ jitä jubö päi'önä. Ttömä ku̧nä̧rö̧sä̧ pä̧cä̧yu̧rö̧'inä, bö̧rö̧ba̧rö̧'inä, ovejastö̧rö̧'inä, ttumöhuäyotörö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttumöhuäyotö nä̧tö̧rö̧'inä. 5Ttömä pi̧yȩ huȩnȩ hue'äjisä chu̧ru̧hua̧rö̧mä̧, adiu amöcuädö topö ppädäcua'anö."6Huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧mä̧ Jacob ö̧jo̧mȩ ppä̧'a̧chi̧'ö̧ pä'inä̧ttö̧ ja̧u̧rö̧: '' cubuo Esaú ö̧jä̧'a̧ i̧hu̧ä̧jä̧tö̧jä̧. Ja̧u̧mä̧ i̧chö̧ ucurö toa pä'ö cuatrocientos-nö̧ huottöcu chutäcu 'cä̧cuä̧tö̧cu̧.'' 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jacob mä̧ a̧cua̧'tä̧nö̧päi'ö Rö̧ȩi̧nä̧ yeähuipu. Ä'ähua'ariyänä̧ chutäcu ka̧cuä̧tö̧cu̧römä̧ todärejo̧mȩnä̧ kä̧'cho̧po̧'ö̧ po̧'i̧nö̧ ja̧hua̧tä̧nö̧ Ovejatö̧ pächunö̧ hueächätörö'inä̧ camellotö̧rö̧'i̧nä̧. 8Ja̧u̧mä̧ pä'inö: '' Ja̧u̧ Esaú ya'ate ä'ähuäränätä̧ röhuäjuö ichutömä̧, ja̧hua̧nö̧ jö̧tö̧mä̧ koraränä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ ttötipächä pä'ö ja̧'a̧.''9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inö Jacobmä̧: '' chä̧do̧ Abraham 'inä̧ jäo Dios ja̧'hua̧ta̧nö̧ Isaac jäo Dios, Ja̧u̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, pä'äi: ''hui̧rȩjä̧rä̧'a̧ pä̧'a̧chi̧ huäcuäruhuä tö̧jo̧cuä̧ ttötä ppädädäcuäjä̧ cuäcuäruhuärö'inä̧. 10ttömä̧ chuju'coku ja̧'a̧nä̧ ucumä̧ re'e cujä̧cu̧sä̧ törömä̧ pi̧yȩ O'cajuiyunä̧mä̧ adiunämä̧ i̧jȩ pä̧ji̧yä̧ cu̧mo̧hu̧äyä̧rö̧mä̧. tömä̧ surö chi'ta'canä̧tä̧ cuäopinö̧sä̧ poto Jordán ajemä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä̧ todäre jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧rö̧sä̧ ä'ähuäariyämä̧.11Re'topittö, chubu'o Esaú ujuruttu chö̧ji̧pu̧nä̧, ja̧u̧ru̧ yedecunä jä̧cu̧sä̧, ichi'ö rohuäu icuättö pä'ö chi̧tti̧mu̧ tta̧ju̧tu̧cu̧. 12ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutä pä'inöjä̧: 'TTÖTÄ adiunä jö̧nä̧ jȩchä̧cua̧jä̧. TTÖTÄ jȩchä̧cua̧sä̧ cuahuäruhuä'cotörö'inä aje rö'oto rȩba̧ 'cuarö̧nä̧ ttirehuächönä, pa̧ja̧cuo̧mȩ'i̧nä̧ juiyönä."13Jacob ja̧u̧ yodo ju̧huȩnȩtä̧ ki̧'i̧pi̧nö̧. ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ä̧ji̧mu̧ u̧ju̧nä̧rä̧u̧ttu̧ ȩmi̧nö̧ ubu'o Esaú'ru mippo'önä iya pä'ö, 14doscientas cabras jo̧mȩnä̧, veintenö umä̧ttö̧ cabrios jo̧mȩnä̧, doscientos ovejas jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ veinte carneros jo̧mȩnä̧, 15treintanö̧ camellas jo̧mȩ atateja'inä ä̧cuä̧'u̧ tti̧tti̧mu̧cu̧, cuarentanö pä'cäyö̧ jo̧mȩ ja̧'hua̧ta̧nö̧ dieznö torotö̧ jo̧mȩnä̧, veintenö asnas jo̧mȩ ja̧'hua̧ta̧nö̧ dieznö burros jo̧mȩ. 16Pitörömä ja̧u̧mä̧ iyinö umuhuäyotö ttu̧mu̧nä̧, ja̧u̧mä̧ yotucu isasa punämä iyinö umuhuäyotörötä: "Ttö chä'canä tätucuijó ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ otonänö punä ocuipätucuajá jisate punämä.17Ja̧u̧mä̧ huo̧juȩti̧u̧nö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ u̧mu̧huä̧ya̧rö̧, pa̧'a̧nä̧ pä'ö: "Chuböo Esaú ucru po̧cui̧pö̧ pa̧'a̧nö̧ jä'epöttömä: ¿Di jä̧ttö̧ ucu cu̧ru̧hua̧mä̧? ¿To cui̧'chä̧? ¿Tide ä̧ji̧mu̧jä̧ttö̧ ucu cuä'canä 'chä̧tö̧mä̧? 18Ja̧'hua̧nö̧ jäepomenämä cuädätäröjá̧: Ja'huätömä ucutä cu̧mu̧huä̧ya̧ Jacob ä̧ji̧mö̧. Ja'huätömä u̧ru̧hua̧ Esauru mippoönä i̧yä̧u̧ ja̧'a̧. Topi, ja̧u̧'inä̧ ichö ujutu to'ca'anä."19Jacob ja̧u̧nu̧ o'ca'a todäre päi'önä 'chä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ji'ähuinö, huäbodäcuä päi'önä 'chä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ji'ähuä'chinätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'ca'anä päyunu 'chä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. Pä'inö: "Ucutu'inä ja̧u̧ päji ta'anö päcuätucuajá Esaúcu cu'ätecuächätucuomenämä. 20Pa̧'a̧no̧ päcuätucuaröjá̧: Cu̧mu̧huä̧ya̧ Jacob'inä ujutu to'ca'anö ichö. "'Jua'amä amucuädö pä'inö: Ö̧'ä̧i̧ pȩjä̧mi̧pö̧nä̧ jȩchä̧cua̧ pi̧yȩ chä'canä chȩpö̧ mippoönä iyähuä iyö. Ja̧'hua̧nö̧ jȩchö̧ o'ca'atä, dodächomenä tȩä̧huä̧cua̧sä̧ 'cua̧ra̧'a̧." 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ mipoönä iyähuämä ä'canä hue'inö. Ja̧u̧nu̧ yodo katätä ki̧'i̧pi̧nö̧ ä'ähuaränä22Ji̧nä̧ yodó ja̧'a̧nä̧ Jacob porächiö i̧rȩcua̧mu̧ ta̧ju̧rö̧'i̧nä̧ hueö adicuä ttö̧ja̧ nätö̧rö̧ ta̧ju̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'a̧hua̧ta̧'a̧nö̧ oncenö huotörö i̧tti̧mu̧rö̧'i̧nä̧ oipinö. Jacob hueinö re'tönänö jo̧mȩnä̧ 'cuätto'inä ajé päcuädä̧jä̧nä̧. 23Ja̧'hua̧nö̧ 'cuä'o ä̧ji̧'ca̧ o'cajuiyönä u̧ju̧nä̧rö̧ hueinö 'cuatte pejipa pe'ö.24Jacob katä ki̧i̧pi̧nö̧ ya̧tȩ ttö̧ja̧sä̧cu̧tä̧ rohuähuö moró̧ joomebu. 25Ttö̧ja̧sä̧ ttö̧ȩpä̧rä̧chi̧'i̧nö̧ cuä'ö icuiyönä jä̧cu̧, ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Jacob äcänä cuäinö. Ijiyuhuächiönä Jacob äcänä ijiyudinäcu̧ jo̧u̧cu̧ örohuähuomenä. 26Ya̧tȩ ttö̧ja̧i̧sä̧ päinö: Tidipächa'anä ja̧'a̧tä̧ topittö, täcö moró̧ päi'ia. Jacob ädätinäcu̧: Ticuicha'anämä ja̧'a̧tä̧ tochococujä adiunä pä'ö cuiyomebu ttörö.27Ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ pä'inö: ¿Tocu micua̧jä̧ttö̧ cui̧mi̧mä̧?Jacob pä'ö micua̧sä̧ pä'ö ädätinö. 28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ ubo Jacobrö pä'inödo: ―Cui̧mi̧mä̧ Jacob pä'ö mi̧cuo̧cö̧jä̧. Jitämä ucumä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dioscu'inä, ttö̧ja̧cu̧'i̧nä̧ cu̧ju̧nä̧rä̧cuä̧huo̧mȩnä̧ cujuruhuäja'attö, Israel pä'ö cui̧mi̧cuä̧cua̧jä̧―.29Jacobmä ja̧u̧rö̧ jä'epö ä̧ju̧cui̧nö̧: Cuimi ji'ähuittö, päcu ja̧u̧mä̧ ädätinä̧cu̧, ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö chimi jä̧cuȩpä̧rä̧cu̧sä̧ttö̧? Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä juhuorötä adiunä ji̧yä̧rö̧ pä'ötä päinä̧cu̧. 30Jacob ju̧huȩnȩ peniel pä'ö o'inö pa̧'a̧nö̧ pä'ö, Dioscumä pä̧tȩcuä̧cuä̧huä̧nö̧ topäcuähuöjätöjä ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ surojö jȩpo̧cö̧ päji 'cua̧rö̧nä̧tä̧ jȩä̧jä̧cu̧sä̧.31Kä̧hua̧mä̧ rä'o'inö Jacob ji̧nä̧ Peniel pä'ö micuome 'cuäopa'anä. Ja̧u̧mä̧ ko̧ppȩ ko̧ppȩ 'chi̧nö̧ äcä pporächi'äjäcu. 32Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ jitä mo̧ro̧ jubö päi'önä, Israel ttö̧ja̧mä̧ cuocotö äcä huäborä jo̧mȩmä̧, juhua'amä ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ ju̧huȩnȩ jisome Jacob äcä huäborä jo̧mȩ pporächi'önä jȩi̧no̧mȩttö̧.

Chapter 33

1Jacobmä̧ bo̧yu̧cu̧ topinö̧ ja̧'hua̧,a̧nö̧ ja̧'a̧, topinö̧sä̧ Esaú icha'a cuatrocientos juotöcu, Jacobmä̧ i̧tti̧mo̧ro̧mä̧ 'cä̧so̧po̧ö̧ ku̧ni̧nö̧ Leacu'inä, Raquelcu'inä, 2ä̧huo̧mȩnä̧mä̧ u̧huäyotö tä̧ju̧ päja̧törö ku̧ni̧nö̧ tti̧ti̧mo̧cu̧ ja̧u̧nö̧ O'ca'amä̧ Lea ki̧tti̧mö̧cu̧ ja̧u̧nö̧ O'ca ja̧'hua̧ta̧nö̧ Raquelrö'inä ki̧tti̧mö̧cu̧ pittö O'cato'i̧önä̧ 'taboja'anä̧ ki̧nö̧ Jose i̧nä̧'a̧. 3Ja̧u̧tä̧ ji̧nä̧'a̧ juättö tiä'came 'chinä̧'ä̧. ja̧u̧mä̧ Sietenö̧ jo̧mȩmä̧ rȩjȩcu̧ ja̧rȩyu̧ pä'ö jȩpi̧nö̧, ubuo päji tö'ku päi'ömebuö päi'önä̧.4Ja̧'hua̧nö̧ jä̧i̧'Oca'a Esaúmä̧ ja̧u̧ ö̧jä̧cu̧ jopächu, Ja̧u̧mä̧ pȩi̧cu̧nä̧ cuä'adiö uru̧pä̧'cȩnä̧ chuo̧pi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ajähuähuinätö̧ juä̧'ä̧tömä̧. 5Esaú päji ä̧rä̧mi̧ö̧ to'omenä̧mä̧, tto'omenä̧mä̧ nä̧ttö̧ päjätö'inä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ppo̧'ä̧tö̧'i̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧, päinö ja̧u̧mä̧: '' ¿tituhuotö jä̧'a̧ttö̧ ucucu ka̧cuä̧tö̧mä̧,? '' pä'inö Jacobmä̧: '' juättömä̧ Dios rettö pä'ö ichinä̧'ö̧ ttö cumo̧huä̧ya̧rö̧ ichinä'ö.''6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttumuhuäyotö tti̧rȩcua̧mu̧ ä'canä ichi'inättö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧rȩyu̧nu̧ jȩpi̧nä̧ttö̧. 7Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Lea'inä ki̧tti̧mu̧cu̧ ä'ca jo̧mȩ ichi'inäju̧ jahuätö'inä ja̧rȩyu̧nu̧ jȩpi̧nä̧ttö̧. Röjinämä ichi'inätö̧ ä'ca jo̧mȩmä̧ José'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ Raquel'inä jahuätö'inä ja̧rȩyu̧nu̧ jȩpi̧nä̧ttö̧. 8Esaú pä'inö: "?Däje päcua pä'ö jä̧ttö̧ pito tochä̧u̧nä̧mä̧?" Jacob pä'inö: "Ttö CHIÄ̧NÄ̧HUA̧TÖ̧ adiu ppädäcuähuä to'attö pä'ö."9Esaú pä'inö: "Ta'cö röänä 'cu̧nä̧rö̧sä̧, chi̧jä̧cua̧. Ucutäcutä ka̧cua̧ ȩmi̧cu̧í̧." 10Jacob pä'inö: "Tä'cö, ppä'ädittö, re'topu cueseunä to'cunä jö̧ttö̧mä̧, mippo'önä chiyömä ȩmi̧yi̧ttö̧,jueönämä ucu cui'ämä topusä Diostä ö'ä 'cua̧rö̧nä̧tä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huȩnȩ juiyönä to'cuäcusä. 11Ppä'ädittö, ȩmu̧ mippoönä chiya pä'ö ttö'cächäjimä, Diostä ttörö iyö ppädinö ja̧'a̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ rö̧'ä̧nä̧ ku̧nä̧rö̧sä̧." Jacob juruhuächi'ö jä̧ȩpä̧ri̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ jä̧ȩpä̧rä̧cu̧ Esa̧ú̧ a̧ pä̧'i̧nä̧cu̧.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Esaú päinäcu̧: "Ujutu'inä tu̧mä̧nä̧nä̧ ti̧'chä̧tu̧cua̧. Tö'inä cuä'canä 'chö̧sä̧." 13Jacob painäcu̧: "TTÖ chu̧ru̧hua̧mä̧ huo̧jua̧ ppo̧'ä̧tö̧mä̧ jo̧mȩnö̧mä̧ huocotö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ oveja̧ttö̧'i̧nä̧ pä̧ca̧yö̧'i̧nä̧ tti̧tti̧mö̧rö̧ atate ajätö. Ja'huätörö pä̧'i̧cu̧nä̧ tti̧'chö̧nä̧ jȩtö̧ttö̧mä̧ yaute mo̧ro̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧, o'catoi'önä ajicuäcuähuotömä 'corujuottächäcuotö. 14Chu̧ru̧hua̧ u̧mu̧huä̧ya̧ ä'canä i̧'cha̧'a̧nä̧, ja̧'a̧tä̧ topi. Ttömä ja̧'cuo̧ppö̧nä̧ ichösä, pä̧ca̧yö̧ chä'canä 'chä̧tö̧ tti̧'chö̧ta̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'nö̧ ppö̧'ä̧tö̧ tti̧'chö̧ ta̧'a̧nö̧, chu̧ru̧hua̧rö̧ Seirttö chö̧rä̧bȩhuo̧mȩ jubu.15Esaú pä'inö: "Chu̧mu̧huäyotö ttucu ichätöttö yotöterö chu̧ju̧ni̧'ä̧cu̧yä̧." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jacob pä'inö: "¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ja̧'hua̧nö̧mä̧ jȩcu̧'a̧? chu̧ru̧hua̧mä̧ täcö a̧diun rȩrö̧jö̧nä̧tä̧ topö ttörömä." 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Esaú ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧tä̧ ppa̧'a̧chö̧ i̧hui̧nö̧ Seir ra̧'a̧. 17Jacob i̧hui̧nö̧ Sucot ra̧'a̧cu̧, aditinö oju'odehuiyä'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧ji̧mä̧ pä̧ca̧yö̧ ttä'äcuome'inä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juȩnȩmä̧ micuinome Sucot.18Padán Aramttö̧ Jacob ichömä, jo̧u̧ rȩbȩhui̧pi̧nö huȩnȩ́ juiyönä Siquem ötahuiyänä, canaán rȩjȩra̧'a̧. Jo̧'ú̧ kä̧mä̧di̧nö̧ ötahuiyä tö'cönänö. 19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ mitö ȩmi̧nö̧ ciennö o̧bi̧nä̧ i̧rȩjä̧ Hamor i̧tti̧ttö̧, Siquem jä'o. 20Juȩnȩtä̧ aditinö kuhuicu iyähuome ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ oinö̧ Israel tti̧ä̧nä̧hua̧ DIOS.

Chapter 34

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Dina, Lea Jacob ittiju jö̧nä̧ o'cajuo'ö kiyinä̧cua̧mä̧, rä'opächinä̧ju̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tu̧cu̧ ki'ätecuächa pä'ö. 2Siquen, Hev ttö̧ja̧sa̧ Ha̧mo̧r ittimä ja̧huä̧jä̧ttö̧ ru̧hua̧ jö̧nä̧ kö̧mä̧, topö 'chu'ädi'ö ȩmi̧pö̧ jahuäjucu ä'inö. 3Ja̧u̧mä̧ jahuäju Dinarö̧ rö̧ä̧nä̧ kö'quinö̧ , Jacob ittijuru, jahuäju möäyajurumä rö̧ä̧nä̧ öjö'cönä ji̧nä̧cu̧ ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ adiunä̧tä̧ ucuocuinö.4Siquenmä jä'o Hamorcu ucuocumä pä'inö: jahuäju möäyajuru chirecua päi'önä jä'epiyittö." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jacobmä ittiju Dinaru suronä jȩä̧ja̧'a̧mä̧ ä̧ju̧cui̧nö̧, Ja̧u̧ i̧tti̧mö̧mä̧ ttä̧ji̧mö̧cu̧ meje'cara̧'a̧ ka̧cui̧nätö, 5ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jacobmä 'coruchi'äji'ca̧ ki̧nö̧ jahuätö ttichi'ome jubö.6Siquem jä'o Hamormä Jacobcu ucuocu 'chä̧nö̧ rä'opächinö. 7Jacob i̧tti̧mö̧mä̧ ja̧u̧ huȩnȩ ä̧ju̧cuo̧po̧'ö̧mä̧ meje'cara̧'a̧ttö̧ ichi'äcuähuipinätö̧. Jahuätö umätö̧mä̧ surojönä jö̧nä̧ ttö̧ja̧cui̧'ä̧ja̧'a̧tä̧ ji̧nä̧u̧. Rö̧ä̧nä̧ ttami surinä̧u̧ juhua'amä Israel ttö̧ja̧rö̧ dä'ä ttuhuähuä jö̧nä̧ Jacob ittijuru ujurucu ȩmi̧pä̧jo̧mȩnä̧, ja̧u̧ jahuämä jȩä̧cuä̧huo̧cö̧ jähuä jȩä̧jo̧mȩnä̧.8Hamormä pa̧'a̧nö̧ ucuocuinö: "Chi̧tti̧ Siquemmä cuittijuru rö̧ä̧nä̧ öjö'cönä jä̧cu̧. Ja̧u̧ru̧mä̧ irecua päi'önä iyyätucuittö. 9Ujutucu jinä yotute päcui'ätucunä, cui̧tti̧mö̧cu̧ nä̧tö̧rö̧mä̧ ujuturu iyätucuitö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ujutu ti̧tti̧mö̧ nä̧tö̧rö̧mä̧ ucutu ȩmä̧tu̧cui̧tö̧. 10Ujutucu cu̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ ucutu pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ cu̧ja̧cuä̧tu̧cua̧ pä'ömä huȩnȩmä̧ juiyäcua'a juhua'atäcu cuiäretucu micuänä cuiyätucua pä'ö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ päi'önä cuȩmä̧tu̧cua̧ pä'ö'inä.11Siquemä̧ pä'inö kä'o'inä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ kahuärucuärö'inä̧: '' tocha pä'ö a̧ päcuätöcutömä̧, ja'hua̧ta̧nö̧ jähue pättöcucumä̧ chi̧yä̧cua̧sä̧. 12jäepätucuitö cuju'cätucu mipponä̧ i̧chäcuä bäreju'ö jo̧ttö̧'i̧nä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ttö̧mä̧ ttömä̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ jähuepättöcumä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juaju muäyajurumä̧ chirecuä pä'iönätä iyätucuittö. 13Jacob i̧tti̧mo̧mä̧ ädätinä̧ttö̧ Siquemrö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ jä'o Hamorö̧'i̧nä̧ yaparehuinä̧tö̧, jua'amä̧ Siquemä̧ uhuotoca'a jȩö̧ta̧nö̧ ttijäcuäju Dinarömä̧.14juättömä̧ pä'i̧nä̧tö̧: '' pi̧yȩmä̧ ujutu tijäcuäjurumä irecua päi'önä̧ tiya pä'ömä̧ ö̧dä̧pä̧rö̧ päjure cuiohuokorömä̧; juo̧'ö̧mä̧ ujuturumä̧ surojutä ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧. 15pi̧yȩ jȩcu̧tö̧tä̧ ujutumä̧ a̧ pätähuotöjä̧ ucuturumä̧: ucutu'inä ujutu jo̧tä̧nö̧ cu̧nä̧pä̧'ä̧rö̧ päjure cuihohuätucutötä ja̧'a̧cuä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutu ö̧mä̧tö̧ O'cato'iönä̧ cu̧nä̧ pä̧rö̧ päju̧re cuihuocuätöcutömä̧, 16ja̧'hua̧nö̧ jo̧ttö̧mä̧ ujutu titti̧mo̧rö̧mä̧ nä̧tö̧rö̧mä̧ ti̧yä̧cuä̧u̧cuä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ujutu'inä cui̧tti̧mo̧tö̧cu̧ nä̧tö̧rö̧mä̧ tȩmä̧cuä̧tö̧jä̧, ja̧'hua̧'a̧nö̧ jo̧ttö̧mä̧ ucutucumä̧ i̧nä̧yotöte ö̧nä̧tä̧ tähuotujä̧. 17ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutu cunä̧pä̧rö̧ pä̧ju̧re cuihuocuätuhuoca'a jo̧ttö̧mä̧, tijäcuajurutä ȩmi̧po̧ ti̧cuä̧cuä̧tö̧ja̧.18Tti̧huȩnȩ jä̧ji̧mä̧ micuäunä jȩpi̧nä̧tö̧ Hamor'rö'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ i̧tti̧ Siquem'rö̧'i̧nä̧. 19Ubo mu̧ä̧ya̧mä̧ jurunätä̧ jȩpi̧nö̧ pättäjimä, ja̧u̧mä̧ Jacob ittijuru öjö'cönä jinäcu, ja̧u̧mä̧ jä'o ojusodettömä o'cato'inä ttucuotinä̧cu̧.20Hamor i̧tti̧ Siquemcu̧ chi̧nä̧ttö̧ ötähuiyä apate ä'cacu ttucuocua pä'ö ötahuiyä tä̧mu̧cu̧, pä'inä̧ttö: 21"Pitö u̧mä̧tö̧mä̧ ujutucumä huȩnȩ 'i̧nä̧ juiätö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧'a̧tä̧ topätucuitö ti̧rȩjä̧nä̧ ttö̧jo̧cua̧'a̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttiäre'inä micuänä ttiyä'cha'anä, jueönämä ujutumä ti̧rȩjä̧'i̧nä̧ rö̧a̧'a̧ jahuätörömä. Tȩmä̧cua̧'a̧nä̧ jahuätö tti̧tti̧mu̧ nä̧tö̧ttö̧ tirecua pä'iönä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ujutu'inä ttittijuru tiyäcua'anö22Iso päi'öna jitötä ttö̧jö̧'a̧nö̧ ttö̧jö̧ttö̧tä̧ jitucu tö̧ja̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ tottäcuotö ja̧'hua̧nö̧tä̧ ji̧nä̧ yotöte jö̧nä̧ tö̧jä̧cuo̧tö̧jä̧: ujututtu o'catoi'önä u̧mä̧tö̧ ttö̧dä̧pä̧rȩ päjure 'cui̧'o̧cuo̧tö̧ jö̧'ttö̧mä̧, jitötä ttö̧dä̧pä̧rȩ päjure 'cui̧'o̧cuo̧tö̧ ttö̧jö̧'a̧nö̧. 23Täji päcayö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä ttu̧ju̧nä̧rö̧'i̧nä̧, o'catoi'önä i̧so̧ca̧nä̧ tto'epu ku̧nu̧ ttä̧ji̧mu̧mä̧, ¿ujutu tiäre mä̧cö̧ jä̧cua̧'a̧? Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ jahuätucu adihuomenä tucuocu'anö ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ ujutucu ttö̧jä̧cuo̧tö̧."24O'catoi'önä ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧ Hamor ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧ Siquemrö̧'i̧nä̧. O'catoi'önä u̧mä̧tö̧mä̧ ttö̧dä̧pä̧rȩ pöjure 'cui'ocuotöä pinätö̧. 25Huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'omernä, ji̧nä̧ ubara ttuttä'anä, Jacob i̧tti̧mu̧ ta̧jú̧, Dina ki̧jä̧hua̧tö̧'i̧nä̧, Simeón ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Levi'inä, ya̧cu̧pu̧nä̧ ttucurä'chu 'chu'ädö ötahuiyä ra̧'a̧ 'chi̧nä̧tö̧ huȩnȩ juiyönä ja̧'a̧ pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ 'chä̧nö̧ ötahuiyä tö̧ja̧rö̧ cuä'äu icuinätö. 26Ja'huätömä cuä'äu icuinätö̧ ttucurä'chunä Hamor'rö ja̧'hua̧ta̧'nö̧ i̧tti̧ Siquemrö'inä.27korotö Jacob i̧tti̧mu̧ ötahuiyänä doächö cuä'ö icuinätö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttäre'inä ȩmi̧pi̧nä̧tö̧, ötahuiyä ttö̧ja̧ ttahuaruhuajurö ttucuotocaja̧ttö̧. 28Ttȩmi̧pi̧ni̧yä̧u̧ oveja̧tö̧rö̧'i̧nä̧ burrotö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä ötahuiyä jäyänä ka̧cu̧'i̧nä̧. 29Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä ttiäre ri̧ȩnä̧ micuäuje'inä, tti̧tti̧mu̧rö̧'i̧nä̧, tti̧rȩcua̧mu̧rö̧'i̧nä̧ jahuätö 'chuädinätö̧. jahuätö ȩmi̧nä̧tö̧ o'cajuiyönä ttojusodenä ka̧cu̧'i̧nä̧.30Jacob päi̧nä̧u̧ Simeónrö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Levirö'inä. Ucutu jȩ'cuä̧tu̧cu̧mä̧ ttörö ri̧ȩnä̧ huȩnȩ́ jö̧nä̧ jȩpä̧tö̧jä̧, cananeos'inä, ferezeos'inö ju̧huä̧jä̧nä̧ kä̧tö̧mä̧ totta pe'ömä ttö̧ji̧'qui̧yä̧cua̧sä̧. Ttö chahuarähuä juiyo ji̧'qui̧cha̧ ja̧'a̧. Jahuätö ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'iö ttörö ttörohuahua'anö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuä'ö tticua peötä hua̧sä̧ ttörö'inä chahuaruhuärö'inä. 31Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Simeón'inä Levi'inä ttädätinäcu̧: ¿Siquemmä ujutu tahuaruhuajurö toiya'anö ji̧na̧a̧ quidepä iyähuäju ju̧nä̧mä̧?

Chapter 35

1Diosmä Jacobrö pä'inö̧: A̧rä̧mi̧'ö̧ Betelra̧'a̧ täi, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ju̧huȩnȩtȩ cu̧ja̧jä̧. Ju̧huȩnȩtä̧ Dios ku icu icu Diosrö iyähuome aditi, cuböo Esaúttö tö'ipö cui̧huo̧mȩnä̧ ucuru i̧jȩcui̧nörö. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jacobmä pä'inö ojusodenä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä chutäcu ka̧cuä̧tö̧rö̧'inä: pporädö ku̧nä̧tu̧cui̧ korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ ucutucu ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧, cua̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ tucäu icu cu̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧tu̧cu̧'inä pärou icuätucui. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ rä'opö Betelra̧'a̧cu̧ 'chatächätucua. Ttömä ju̧huȩnȩtä̧ ku icu Diosrö iyähuome chaditäcua̧sä̧, cha̧'cua̧ tta̧dȩcu̧ mo̧ro̧ ädätinö̧rö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuedächome pönä ttötäcu kä̧'i̧jö̧rö̧."4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jacobrömä korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ o'catoi'önä̧rö̧ jitötä ttu̧ju̧nä̧rä̧u̧rö̧mä̧ iyinä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o̧bö̧ ttä̧ja̧hui̧yä̧nä̧ rö̧jö̧'inä. Jacob Siquemttö̧mä̧ tö'cönänö encina dau kada'ca 'turu icuinö. 5Yabonö tti̧'cha̧'a̧nä̧, ju̧huȩnȩ jäyänä ka̧cu̧ ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧ Diosmä yettecunä jȩpi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ Jacob i̧tti̧mö̧rö̧mä̧ ru'ocotö pinä̧tö̧.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jacobmä Luz ötahuiyära̧'a̧ttö̧ rȩbȩhui̧pi̧nö̧ (Ju̧huȩnȩmä̧ Betel pä'ö'inä ottinome) ja̧u̧ ötahuiyämä Canaán rȩjȩnä̧ huȩji̧nö̧, Chutä'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧cu̧ ka̧cuä̧tö̧ o'catoi'önäcu̧. 7Ja̧u̧mä̧ i̧sa̧rö̧ ku icu iyähuome aditinö̧ ju̧huȩnȩ aditäjomemä Betel pä'ö o'inö, isopäi'önä Diosmä churutä juhuorö i̧jȩcui̧na̧'a̧ttö̧, uböottö tö'ipö i̧huo̧mȩnä̧. 8Rebecarö to̧pä̧rö̧ tta̧'ä̧rä̧'i̧jä̧ju̧mä̧ Deboramä 'corujuo'ächinä̧ju̧. Jahuäjumä Betelttömä dȩa̧'a̧nä̧nö̧ Encina dau dȩa̧'a̧ rȩ'ä̧dö̧ tticuinäcua̧, ja̧'hua̧nö̧ ji̧no̧mȩttö̧ Alón Bacut pä'ö ottinome.9Jacob Padán Aramra̧'a̧ttö̧ ichomenä, Diosmä pä'äjita'anö i̧jȩcu̧, adiunä ji̧ya̧rö̧ pä'ötä päinä̧cu̧. 10Diosmä ja̧u̧rö̧ pä'inö: "Ucu cuimimä Jacob pä'ö cuimicuä'ija'anä Jacob pä'ömä micuocö cuä̧cua̧jä̧. Cui̧mi̧mä̧ Israel pä'ö cuimi̧cuä̧cua̧jä̧." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Diosmä Ja̧u̧ i̧mimä Israel pä'ö oinä̧cu̧.11Diosmä̧ ja̧u̧rö̧ pä'inö: '' tötäjä̧ ja̧'a̧ Dios O'cajuiyunä̧ ju̧rö̧cuä̧mä̧. yabonö recuätö jonä̧ yoäju 'cä̧cuä̧tö̧cui̧. jitöte ttöjä̧ jo̧nä̧ rä'topähuotö juätötumä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ppa'ächätö ttö̧ja̧'i̧nä̧ ttichäcuotö ucutumä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ cui̧tti̧mo̧tö̧mä̧ ruhuotö'inä̧ rä'topähuotö. 12Cui̧rȩjä̧tö̧cu̧ Abrahamrö̧'i̧nä̧ Isaacrö'inä̧ chi̧yi̧nä̧jä̧nä̧mä̧, chi̧yä̧cuä̧jä̧ ucurumä̧. ja̧u̧nö̧ O'ca'amä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ cui̧tti̧mo̧rö̧'i̧nä̧ chi̧yä̧cuä̧sä̧ tti̧rȩjä̧mä̧.'' 13Diosmä̧ 'cha'achinö̧ uhuocuä jomecu̧.14Jacobmä̧ inä̧oyu bärejutö 'cä̧tö̧ rutinö Dios ucuocuäjo̧mȩmä̧, i̧nä̧yu 'cätä̧cuä̧ oyu. acuähuoya ttiya pä'ö joya totopinö ja̧u̧mȩ ja̧'hua̧ta̧nö̧ a̧dȩhuo̧ya'inä totopinö ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧tä̧ huä̧mȩmä̧. 15Jacobmä̧ Dios chutä ucuocuäjämemä̧ juenȩmä̧ i̧mi̧mä̧ oinö̧ Betel pä'ö.16Jahuätö i̧cui̧nä̧tö̧ Betel'ttö kä̧mä̧dö̧. Efratara'acu jinä o'to ki̧'i̧pi̧nä̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Raquel'rö ku̧cuä̧ba̧ baracuächi'inä̧'a̧ kucuäbecua pä'ö. Kucuäbecuomenä juiyo ra̧huȩpi̧'ji̧nä̧cua̧. 17Ja̧'hua̧nö̧ päi'omenämä jahuäjuru tta̧'ä̧rä̧ju̧mä̧ päinä̧ju̧: "Yecuecuä, jitämä kä̧ra̧ cui̧tti̧rö̧ cu̧ju̧nä̧rä̧cua̧ju̧jä̧." 18'coru juoächö'cä̧nö̧ röji juäjoppanä jahuäju o'inä̧ju̧ Benoni pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jä'omä o'inö Benjamín pä'ö. 19Raquel 'coru juoächinä̧ju̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Efrata mä̧nä̧ jäyä rȩ'ä̧dö̧ tticuinä̧cua̧ "jahua'amä,jitämä Belén" . 20Jacobmä jahuäju huajomȩmä̧ i̧nä̧ttö̧ 'ca̧ttö̧ huä̧ni̧nö̧. Jahua'amä jitä mo̧ro̧ jobu huo̧jä̧cua̧'a̧ Raquel huajome pä'ö.21Israel juhuä'a yabocutä i̧hui̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ kä̧bä̧di̧nö̧ ttä̧ji̧mu̧rö̧ to̧pä̧rö̧ ju'tojunä to̧'ä̧rä̧cuä̧'cuä̧'ca abonänö. 22Israel ju̧huä̧jä̧nä̧ ö̧jo̧mȩnä̧mä̧, Rubén ä'inö Bilhacu jä'o karaju irecuacu. Ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Israel huo̧jä̧chi̧'i̧nö̧. Jitä Jacobmä ku̧nä̧ri̧nö̧ i̧tti̧mu̧ docenö huotörö.23Leattö i̧tti̧mu̧mä̧ ji̧na̧'a̧ Rubén, a̧cuo̧mȩnä̧ Jacob i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Si̧mȩ'o̧n'i̧nä̧, Levi'inä, Juda'inä, Isacar'inä, Zebulón'inä. 24Raquelttö i̧tti̧mu̧mä̧ ji̧na̧'a̧ José ja̧'hua̧ta̧nö̧ Benjamín. 25Bilhattö i̧tti̧mö̧, Raquel kumuhuäyäjuttu, ji̧na̧'a̧ Dan ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Neftalí.26Zilpa ki̧tti̧mö̧, Lea ku̧mu̧huäyajuttu, ji̧na̧'a̧ Gad ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Aser. Pitö o'catoi'önä Jacob i̧tti̧mö̧ ji̧na̧'a̧ uhuäpächinätö̧ Padán Aramttö̧. 27Jacob jä'o Isaac'rö topu 'chi̧nö̧, Mamre ra̧'a̧ Quiriat Arba ötahuiyäcu (juȩnȩmä̧ Hebróntä ja'a), Abraham'inä Isaac'inä ttö̧ji̧no̧mȩ.28Isaac ku̧nä̧ri̧nö̧ ciento ochenta a̧'ȩ́ jo̧menä. 29Isaac recuo ki̧nö̧'ca̧ 'cörujoächinö, ja̧'hu̧nö̧ ja̧'a̧tö̧ i̧tä̧mu̧mi̧nä̧cu̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ päiönö, recuo ö̧ja̧'a̧ttö̧ bu̧o̧sa̧ joächinö. I̧tti̧mu Esaú'inä Jacob'inä ttu'turinäcu̧.

Chapter 36

1Pitö ji̧na̧'a̧ Esaú i̧tti̧mö̧ 'cotömä (ja̧u̧mä̧ Edom pä'ö'inä ottinä̧cu̧) 2Esaúmä irecuarö ȩmi̧nö̧ canaán ttö̧ja̧ isajuru, pitö ji̧na̧'a̧ ja̧u̧ i̧rȩcua̧mö̧mä̧: Ada, hit ttö̧ja̧sa̧ Elón ittiju, Aholibama, Aná ittiju, hev ttö̧ja̧sa̧ Zibeón u̧do̧ju̧, 3ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Basemat'inä, Ismael ittiju, Nebaiotä öjähuaju.4Adamä Elifazrö uhuäbecu iyinä̧ju̧ Esaúrömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Basematmä Reuelrö uhuäbecuinä̧ju̧. 5Aholimamä Jeusrö'inä, Jalaamrö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Corérö'inä uhuäcuinä̧ju̧. Pitö ji̧na̧'a̧ Esaú i̧tti̧mö̧ Canaán rȩjȩttö̧ uhuäpächinä̧tö̧mä̧.6Esaúmä i̧rȩcua̧rö̧'inä, i̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧rö̧'inä nä̧tö̧rö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ojusodenä ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ o'catoi'önärö, ä̧ji̧mö̧rö̧'inä, äjicuäcuächuotörömä o'catoi'önä̧rö̧, jiuhua'atäcu öäremä o'cajuiyötä, Canaán rȩjȩttö̧ ca̧ca̧tö̧ u̧ju̧ni̧nö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ö̧jä̧hua̧ Jacob ö̧jo̧mȩttö̧mä̧ oto kä̧jä̧ rȩjȩra̧'a̧ tö'ipächinö. 7Pi̧yȩmä̧ jȩpi̧nö̧ öäremä juiyo rö̧ä̧nä̧ u̧ju̧nä̧ra̧'a̧ jä̧cu̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ttö̧ja̧cua̧ pä'ömä. Jahuätö ttö̧ja̧cuä̧mi̧nä̧jä̧mä̧ ttä̧ji̧mö̧ ttirecuomettö ttö̧ja̧cu̧ juiyönä ji̧na̧'a̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Esaú, koro imimä Edom pä'ö ottinä̧cu̧mä̧, Seir rȩjȩttö̧ möä'canä kä̧mä̧di̧nö̧.9Pitö ji̧na̧'a̧ Esaú i̧tti̧mö̧mä̧, ttä'otö̧ mi̧nä̧ Edom ttö̧ja̧ Seir ötahuiyä möä'canä ki̧nö̧ttö̧mä̧. 10Pa̧'a̧nö̧ micuinä̧tö̧ Esaú i̧tti̧mö̧mä̧: Esaú irecua Ada ki̧tti̧mä̧ Elifaz ji̧na̧'a̧; Esaú irecua Basemat ki̧tti̧mä̧ Reuel ji̧na̧'a̧. 11Elifaz i̧tti̧mö̧mä̧ ji̧na̧'a̧, Temán'inä, Omar'inä, Zefo'inä, Gatam ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Quenaz'inä. 12Esaú i̧tti̧ Elifaz i̧tti̧ karaju irecua Timna kuhuäbecuinä̧cu̧ Amalec pä'ö micuinö. Pitö ji̧na̧'a̧ Esaú irecua Ada ku̧nä̧mö̧ pinä̧tö̧mä̧.13Pitö jina̧'a̧ Reuel i̧tti̧mö̧mä̧: Nahat'inä̧ Zera'inä̧, Sama ja̧'hua̧ta̧nö̧ Miza'inä̧ pitö O'catoi'önä̧ Basemat . ku̧nä̧mu̧ pinä̧tö̧mä̧, Esaú irecua karäjuttö. 14ja̧'hua̧ta̧nö̧ pitö ji̧na̧'a̧ Aholibama i̧tti̧mo̧mä̧, Esaú irecua'inä , juajumä̧ Aná ittiju jina̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ Zibeón ö̧do̧ju̧. juajumä̧ Esaúrö o'cajuo'ö kiiyinäu̧mä̧, Jeús'i̧nä̧, Jaalam'inä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ Core'inä̧ ji̧na̧'a̧.15Pitö jina'a̧ Esaú i̧tti̧mo̧ttö̧ ttö̧ja̧ ttöröhuotö jo̧nä̧ huinä̧tö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ Elifaz i̧tti̧mö̧, Esaú itti̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧ttö̧mä̧: Temár'inä̧, Omar'inä̧, Zefo'inä̧ ja'hua̧ta̧nö̧ Quenaz'inä̧ , 16Coré'inä̧, Gatam'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ Amalec'inä̧ ji̧na̧'a̧. pitö ji̧na'a̧ Elifaz i̧tti̧mö̧ttö̧ ttö̧ja̧ tturuhuotö jö̧nä̧ huinä̧tö̧mä̧ Edom Rȩjȩttö̧mä̧. Jahuätömä Ada Ö̧nä̧mö pinä̧tö̧.17pitö jina̧'a̧ Reuel ö̧ttä̧mu̧mi̧nä̧tö̧ ahuaruhuämä̧: Esaú i̧tti̧mo̧: Nahat'inä̧, Zera'inä̧, Sama'inä̧, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Miza'i̧nä̧, Pittö ja̧'a̧ ö̧ttämö̧tö̧ ahuarucuämä̧ Reueltö̧ rȩbȩhui̧nä̧tö̧mä̧ Edom rȩjȩnä̧ pitö jina'a̧ Basemat ku̧nä̧mu̧mä̧ Esaú irecua'inä̧. 18pitö ja̧'a̧ Aholibama cu̧tä̧mo̧ttö̧ kacuaruhuämä̧, Esaú irecua: Jeús'inä̧, Jaalam'inä̧, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Coré'i̧nä̧. pitö ja̧'a̧ cu̧tä̧mu̧ttö̧ kahuarucuämä̧, Esaú irecua kuhuäbeinä̧cu̧ Aná kittiju. 19Pitö ji̧na'a̧ Esaú i̧tti̧mu̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pitö ji̧na'a̧ ö̧tä̧mö̧ttö̧ ahuarucuämä.20Pitö jina'a̧ Seir Horeo i̧tti̧mu̧mä, rȩjȩ ca̧cui̧nä̧tö̧mä̧: Lotán'inä, Sobal'inä̧, Zibeón'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Aná'i̧nä̧. 21Disón'inä̧, Ezer'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Disán'i̧nä̧. pitö ji̧na'a̧ Horeos ttötö̧tä̧mu̧tö̧ 'tahuaruhuämä̧ Seir rȩjȩnä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧mä̧ Edonnä̧. 22Lotán i̧tti̧mu̧mä̧ pitö ji̧na'a̧ Hori, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Hemam'i̧nä̧, ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Timnanmä̧, Lotán kijähuäju'i̧nä̧.23Pitö ji̧na̧'a̧ Sobal ki̧tti̧mö̧: Alván'inä, Manahat'inä, Ebal'inä, Sefo ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Onam'inä. 24Pitö ji̧na̧'a̧ Zilveón ki̧tti̧mö̧: Aja ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Aná. Pide Aná ji̧na̧'a̧ de'a jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ ajiya po̧cui̧pi̧nö̧mä̧, jä'o Zilbeón äjí burrottö̧rö̧ yahuomenä.25Pitö ji̧na̧'a̧ Aná ki̧tti̧mu̧mä̧: Disón ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Aholibama, Aná kittiju. 26Pitö ji̧na̧'a̧ Disón i̧tti̧mu̧mä: Hemdán'inä, Estebán'inä, Itrán ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Querán'inä. 27Pitö ji̧na̧'a̧ Ezer ki̧tti̧mu̧mä̧: Bilhán'inä, Zaaván ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Acán'inä. 28Pitö ji̧na̧'a̧ Disán ki̧tti̧mu̧mä̧: Uz ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Arán'inä.29Pitö ji̧na̧'a̧ töruhuotö horeos pä̧ttä̧u̧: Lotán'i̧nä̧, Sobal'i̧nä̧, Zibeón'i̧nä̧, Aná'i̧nä̧. 30Disón'i̧nä̧, Ezer'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Disán'i̧nä̧: ttähuaruhuä o'cotö tti̧rȩjä̧ pu̧nä̧ tturuhuottö pinätu̧mä̧ pitu ja̧'a̧ Seir rȩjȩttö̧.31Pitö ji̧na̧'a̧ ruhuo hueinätö̧mä Edom rȩjȩnä a'quejitä päi'önä israel ttö̧ja̧rö̧ ya̧tȩ ru̧hua̧ hueiyäi. 32Beor ki̧tti̧ Belatä, ruhuo hueinö Edom rejenä, ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧ i̧ji̧no̧mȩ ötahuiyamä micuina'a Dinaba. 33Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Bela huaicuomenä, Bosra rȩjȩnä̧ ku̧tä̧ Zera i̧tti̧ Jobabtä hueinö.34Jobab 'corujuoächomenä, ruhuo hueä'iju o'comemä Teman i̧tti̧mö̧ 'coto tti̧rȩjä̧nä̧ kö̧ Husamtä̧ hue'inö. 35Husam 'coruhuoächomenä ruhuo hueä'iju o'comemä Bedad i̧tti̧ Hadad moab rȩjȩttö̧ madian ttö̧ja̧rö̧ rohuäu icuinö̧tä̧ ruhuomä hue'inö. Ja̧u̧ idepiyumä Avit pä'ö micuinome. 36Hadad 'corujuoächomenä ruhuo hueä'iju o'comemä Masreca pä'ö micuome ttö̧sa̧ Samlatä ruhuomä hue'inö.37Samla 'corujuoächomenä, ruhuo hueä'iju o'comemä Rehobot ttö̧ja̧sa̧ aje jäyoto kö̧tä̧ ruhuomä hue'inö. 38Saúl 'corujuoächomenä,ruhuo hueä'iju o'comemä, Baal Hanán Acbor i̧tti̧tä̧ ruhuomä hue'inö. 39Baal Hanán Acbor i̧tti̧ 'corujuoächomenä, ruhuo hueä'iju o'comemä, Hadartä ruhuomä hue'inö. Ja̧u̧ idepiyumä Pau pä'ö micuinome. Ja̧u̧ irecuamä Mehetabel pä'ö micuinä̧ju̧, jahuäjumä Mastred ittiju, Mezaabtä ö̧do̧ju̧.40Esaú i̧tti̧mö̧ ttö̧tä̧mö̧ mi̧nä̧ttö̧ tturuhuotö ttimimä pa̧'a̧nö̧ micuinä̧tö̧, ttö̧tä̧mö̧ mi̧nä̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧rȩji̧yä̧ttö̧ juhua'atäcu ttimipi̧yä̧mä̧: Timna'inä, Alva'inä, Jetet'inä , 41Aholibama'inä, Ela'inä, Pinón'inä, 42Quenaz'inä, Temán'inä, Mibsar'inä, 43Magdiel'inä Iram'inä. Pitö ji̧na̧'a̧ Edom ttö̧ja̧ tturuhuotö pinätö̧mä̧ tti̧rȩjä̧ päi'önä ttö̧jä̧jä̧ttö̧mä̧. Esaúmä Edom ttö̧ja̧ ttä'o jina̧'a̧.

Chapter 37

1Jacob Canaán rȩjȩnä̧ ki̧nö̧do, jä'ominä Isaac ö̧ji̧no̧mȩ. 2Pa̧'a̧nö̧ huinätödo Jacob ahuaruhuä pinätö̧mä̧. Jacob i̧tti̧ José diecisiete a̧'ȩ hua̧ ö̧jo̧mȩnä̧, jä'o ä̧ji̧mö̧ ovejatö̧rö̧ tta̧'ä̧ri̧nö̧do u̧bö̧o̧tö̧cu̧. Jä'o i̧tti̧mö̧ tta̧ju̧tu̧ Bilha pä'ö micuaju'inä, Zilpa pä'ö micuaju'inä tti̧tti̧mö̧cu̧ tta̧'ä̧ri̧nö̧do. Ja̧'hua̧ ja̧'a̧ suronä jȩttö̧mä̧ jä'orö 'chä̧nö̧ ji'ähuinödo.3Israelmä korotö i̧tti̧mö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö repeinäcudo Josémä, bö̧o̧ i̧sa̧ juo'ächinö'ca̧ i̧tti̧ ja̧'a̧ttö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ adiu o̧ta̧ttö̧ 'tö̧'ö̧ iyinäcudo. 4U̧bö̧o̧tö̧ topinätödo ttä'omä korotö i̧tti̧mö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö repea'a Josérömä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Josérömä ttami surunä topinätödo. Josécumä adiu jä'ecu ucuocuocotö pinätödo.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ José 'cuo̧ti̧cui̧nö̧do. U̧'cuo̧ti̧ u̧bö̧o̧tö̧rö̧ jiähuomenä, juhua'a yabo ttami surunä tottinäcudo. 6Pä'inödo: ―Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧. Pa̧'a̧nö̧ 'cuo̧ti̧cuä̧ji̧sä̧.7Ujutumä pättanä kä̧nö̧, trigo ochamä obanä nö̧'cä̧rä̧jä̧tö̧jä̧. Ttö chönö'cäjäbamä jueönä kä̧mä̧dö̧ ju'tojucu cäecuächäja'a. Ucutu cu̧nö̧'cä̧rä̧jä̧tu̧cu̧mä̧ so̧bo̧cuä̧ päi'önä kä̧mä̧dö̧ ttö chönö'cäjäbacu ucuotönö ja̧rȩyu̧ päi'äja'a―. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ u̧bö̧o̧tö̧ pättinäcudo: ―¿Iso päi'önä ucu tu̧ru̧hua̧ päi'önä ujuturu huȩcu̧huä̧cua̧jä̧ tä̧ji̧?― U̧'cuo̧ti̧ jiähua'a ttä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, juhua'a yabo ttami suru tottinäcudo.9Ja̧u̧nu̧ o'ca'a José pä'äji ta'anö 'cuo̧ti̧cui̧nö̧do. U̧bö̧o̧tö̧rö̧ ji'ähuinödo. ―Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧. Ji̧nä̧ pä'äji ta'anö 'cuo̧ti̧cuä̧ji̧sä̧. Chu̧'cuo̧ti̧nä̧ topäjisä mo̧ro̧ kä̧hua̧'i̧nä̧, yodo kä̧hua̧'i̧nä̧, ttö̧jä̧pö̧ttö̧nö̧ ya̧tȩnö̧ si̧ri̧'cö̧'i̧nä̧ ucuotönö ja̧rȩyu̧ pä'i'äjätö ttörö―. 10Jä'orö'inä, u̧bö̧o̧tö̧rö̧'i̧nä̧ jiähuomenä, jä'o ja̧u̧ru̧ ro̧'ȩpö̧ päinäcudo: ―Isocö. ¿Däje 'cuo̧ti̧jä̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧ cu̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧mä̧? ¿Iso päi'önä ttö'inä, cua̧ju̧'i̧nä̧, cu̧bö̧o̧tö̧'i̧nä̧ ucurutä ichö tö'ä rȩjȩcu̧ ja̧rȩyu̧ pä'i'ö ucuotönö jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧ tä̧ji̧? 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ u̧bö̧o̧tö̧ ä'cuoyäunu topinätödo Josérö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jä'o José i̧huȩnȩmä̧ amöcuädinödo.12Ja̧u̧nu̧ o'ca'a José u̧bö̧o̧tö̧ ttä'o ä̧ji̧mö̧rö̧ ȩpö̧ 'chi̧nä̧tö̧do Siquem ötahuiyä tö'cö, juhua'atä tta̧ttä̧ra̧ pä'ö. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel Josérö pä'inödo: ―Topi. Cu̧bö̧o̧tö̧ chä̧ji̧mö̧rö̧ tta̧'ä̧rä̧tö̧ Siquemnä. Ucuru hue'ösä jahuätörö topö cui̧'cha̧ pä'ö―. José ädätinödo: ―Ye chi̧'chä̧cua̧sä̧―. 14Israel pä'inödo: ―Topäji cu̧bö̧o̧tö̧'i̧nä̧, chä̧ji̧mö̧'i̧nä̧ tta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧cua̧'a̧ pä'ö. Jahuätörö tocu'u o'ca'a jicuhuähuächattöja―. Ja̧'hua̧nö̧ pä'ö, i̧tti̧rö̧ hue'inödo Hebrón de'a pämärächi'omettö. José Siquem ötahuiyä tö'cö rȩbȩhui̧nö̧do.15Ka̧ra̧ Josérö po̧cui̧pi̧nö̧do mȩji̧yä̧ttö̧ u̧bö̧o̧tö̧rö̧ usu cueächomenä. Ja̧u̧ Josérö jä'epinödo: ―¿Däje juäi cu̧sä̧ra̧'a̧ttö̧?16José ädätinödo: ―Chu̧bö̧o̧tö̧rö̧ ususä. Ji'ähuittö tȩnȩ tta̧ttä̧ra̧'a̧ttö̧ ttä̧ji̧mö̧rö̧mä̧―. 17Ja̧u̧ ädätinödo: ―Porömä täcö rä'opäjätödo. Pä'ö jittähua'a ä̧ju̧cuä̧ji̧sä̧ Dotánra̧'a̧cu̧ 'chä̧nö̧―. Ja̧'hua̧nö̧ ä̧ju̧cu̧, José u̧bö̧o̧tö̧ tto'ca'anä 'chi̧nö̧do. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätörö po̧cui̧pi̧nö̧do Dotán ötahuiyära̧'a̧.18U̧bö̧o̧tö̧ José ji̧nä̧ oto icha'a topinätödo. Ö̧rȩbȩhui̧'ä̧cua̧'a̧ ä'canä jitötä ka̧ra̧ ka̧ra̧nö̧ pä'ähuinätödo. Cuä'ö tticuarö pä'ö amöcuädinätödo. 19Jitötä ucuocuäcuähuinätödo: ―Täcö ichö 'cuo̧ti̧cuä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧. 20Ye, ja̧u̧ru̧ cuä'ö ticuäcuotöjä. Jijuja rejunä kä'ö ticuaröja. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a jitähuäcuotöjä: de'a ru̧hua̧ ucui'äjäcu päji pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpi̧'ö̧'cotö tu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧jä̧ u̧'cuo̧ti̧cui̧nö̧mä̧ tta̧'a̧nö̧ ja̧ pä'ö.21Rubén ja̧'hua̧nö̧ ttucuocua'a tti̧huȩnȩ ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, José ö̧ji̧pa̧ pä'ö pä̧huä̧ rö̧ji̧nä̧cu̧do. ―Cuä'ömä cuä'ö cuicuätucuärö― päinä̧u̧do. 22Juhua'a yabo pä'inödo: ―Ucuoja cuocunämä jȩcu̧'ä̧tu̧cuä̧rö̧. Piju reju ttö̧ja̧ toächome käjunä kä'ö icuätucuirö, ja̧u̧ru̧ suronä jȩcu̧'ä̧tu̧cuo̧ca̧'a̧―. Ja̧'hua̧nö̧ pä'inödo ö̧jä̧hua̧rö̧ jahuätöttö 'choipa pä'ö amöcuädö, jä'orö ppa̧huä̧da̧rö̧ pä'ö.23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Josémä u̧bö̧o̧tö̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ ichi'ömenä, ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ adiu o̧ta̧ pä̧i̧cu̧nä̧ jȩpö̧ ko̧'ä̧dö̧ icuinätödo. 24Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧ru̧ 'chu'huädö, rejunä kä'ö icuinätödo. Jahuäju rejumä ajiya joinäjudo.25Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ttu̧cuȩ cuä̧nö̧ pä̧jä̧mi̧nä̧tö̧do. Ttu̧cuȩ cuä̧nö̧ pä̧nö̧, ttu cä'epö topinätödo ismaelitas ttö̧ja̧ järe iyä'chätörö, Galaad rȩjȩra̧'a̧ttö̧ ichätörö. Ttä̧ji̧mö̧ camellotö̧nä̧ adiu ameu rö̧ȩnä̧ micuä juäi Egipto rȩjȩra̧'a̧ ȩpi̧nä̧tö̧do. 26Jahuätörö topö, Judá u̧bö̧o̧tö̧rö̧ pä'inödo: ―Ujutumä tö̧jä̧hua̧rö̧ yä̧huä̧i̧nä̧tä̧ cuä'ö ticuttumä, ¿däje tȩmä̧cua̧'a̧ jä̧ttö̧?27Ismaelitas ttö̧ja̧rö̧ pärätänä iyö ticuaröja suronä jȩto̧ca̧'a̧. Ja̧u̧mä̧ ujututä tö̧jä̧hua̧. Ujututä tidepä ju'to hua̧―. U̧bö̧o̧tö̧mä̧ Judá päjimä ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧do. 28Ja̧u̧nu̧ o'ca'a madianitas ttö̧ja̧ järe iyä'chätö 'cuättopomenä, José u̧bö̧o̧tö̧ Josérö pä'äji ta'anö rejuttu 'tö'epi̧nä̧tö̧do. Pärätä o̧bi̧ veintenö o̧bi̧nä̧tä̧ iyö tticuinäcudo ismaelitas ttö̧ja̧rö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttȩmi̧pi̧nä̧cu̧do Egipto rȩjȩra̧'a̧.29Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Rubén rejura̧'a̧ ppa̧'ä̧chö̧ toomenä, Josémä täcö toa'atä topinödo. Ja̧'hua̧nö̧ toomenä, a̧'cua̧ juiyächi'äcu ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ sȩro̧cu̧ icuinödo. 30Ö̧jä̧hua̧tö̧ ttö̧jo̧mȩ ppa̧'ä̧chö̧ pä'inödo: ―¡Tö̧jä̧hua̧ pä'ijimä täcö toa'a! ¿Tta̧'a̧nö̧tä̧ jȩchä̧cua̧'a̧ jä̧ttö̧?―31Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ José ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ jä̧'i̧jä̧ta̧ ȩmö̧ chivorö cuä'ö icu, ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ jä̧'i̧jä̧ta̧nä̧ chivo ucuojanä pötädinätödo. 32José ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ jä̧'i̧jä̧ta̧ ȩpi̧nä̧tö̧do ttä'o ö̧ja̧'a̧cu̧. Ttä'orö pä'inätödo: ―Pi̧ta̧tä̧ pa̧'a̧ po̧cui̧pä̧jä̧tö̧jä̧. Adiunä topijo ¿cui̧tti̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ jä̧'i̧jä̧ta̧cö̧?― 33Ja̧huä̧ta̧ topö, ttä'o pä'inödo: ―A, chi̧tti̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ jä̧'i̧jä̧ta̧ pi̧ta̧mä̧. Iso päi'önä Josérömä de'a ru̧hua̧tä̧ ppo̧ö̧cu̧ jȩpö icu ucui'äjiyäcusä a̧'cua̧ra̧'a̧―.34Jacob a̧'cua̧ juiyächi'äcu päi'äcu ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ sȩro̧cu̧ icuinödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ 'ca̧tä̧hui̧nö̧do re ruhuä pä'i'ö 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ta̧. I̧tti̧mi̧nä̧rö̧ amöcuädö, a̧'cua̧ tta̧'ȩcui̧nö̧do recuo mo̧ro̧. 35O'ca toi'önä i̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧'i̧nä̧ ttä'orö adiu ucuocuinätödo, a̧'cua̧ tta̧huȩcu̧mä̧ unichi'a pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ unichi'ocö pinödo. Tti̧huȩnȩ ä̧ju̧cuo̧cö̧ pinödo. ―Chi̧tti̧mi̧nä̧rö̧ amöcuädö, cha̧'cua̧ tta̧dȩcuä̧cua̧sä̧ hua'ö chicuome jubö päi'önä― pä'inödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jä'o'ca̧ Josérö amöcuädö ajuähuinödo. 36Ja̧u̧nu̧ o'ca'a madianitas ttö̧ja̧ Egipto rȩjȩra̧'a̧ 'chä̧hui̧'ö̧, Josérö pärätä ȩmö̧ iyö tticuinäcudo Potifarrö. Potifarmä Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ippeye ru̧hua̧ pinödo. Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ isotö guardias ttu̧ru̧hua̧ pinödo Potifarmä.
Chapter 38

1Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ 'cuäopina'a Judá ö̧jä̧hua̧tö̧ttö̧ 'cä̧i̧pä̧chi̧nö̧ mo̧ro̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Adulam ttö̧ja̧sa̧ Hira pä'ö micua̧ ö̧jo̧mȩ kä̧nö̧ 'chi̧nö̧. 2Ja̧u̧mä̧ topinö Canaán ttö̧ja̧ isajuru jahuäju kimimä Súa pä'ö micuinä̧ju̧. Ja̧u̧mä̧ jahuäjuru irecua päi'önä ȩmä̧ji̧'ca̧ jahuäjucutä ä'inö.3Jahuäjumä muchaju juo'inö̧'coju ki̧tti̧rö̧ uhuäbecuinäju̧. Ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ Er pä'ö o'inä̧tö̧. 4Jahuäjumä pä'äjita'anö muchaju juo'inä̧'coju kuhuäbecuäcurumä Onán pä'ö o'inäju̧. 5Pä'äjita'anö ka̧ra̧ ki̧tti̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nä̧ju̧, ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ Sela pä'ö ottinäcu̧. Jahuätörö Quezib pä'ö micuome ttö̧ja̧cua̧'a̧ uhuäpächinä̧tö̧.6Judámä̧ i̧tti̧ ä'canä̧ i̧sa̧mä̧ ER ji̧na'a̧ irecuaru huei'nö. ki̧mi̧mä̧ mihuinä̧ju̧ tamar pä'ö. 7ER Judá i̧tti̧ ä'ca̧nä̧ isä̧ ji̧na'a̧ suronä̧ jȩpi̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, ä̧'ca jo̧mȩtö̧mä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ cuä'ö icuinä̧cu̧.8Judá-mä̧ pä'inö onörö̧: ä'i cubo'ominä̧ irecuacu ja̧'hua̧'a̧nö̧ jȩpi̧ cusäpo a̧cu̧ru̧nä̧ juajuru, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ putädi juajuru cubuominä̧ reyojuru. 9Onan-mä̧ huo̧jui̧'i̧nö̧ juajutö i̧tti̧mä̧ i̧tti̧ jo̧'ca̧'a̧ pä'ömä, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ubuo irecua minä̧cu̧ ä'omenä̧mä̧, ja̧u̧mä̧ jäyatä do'opinö̧ uuti rȩjȩttä̧, ja̧'hua̧'a̧nö̧ jȩpo̧ i̧tti̧cui̧cu̧ya pä'ömä̧ uborö. 10Ja̧u̧ jȩ'i̧nö̧mä̧ surojina'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä'ö icuinä̧cu̧.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Judá pä'inö ö̧ja̧ri̧ju̧ Tamar'rö: "Recua juocuyäji o'ca'amä cuä'o ujusudenätä̧ kä̧hui̧ chui̧tti̧ Zela, buo juoa'anä." Yecunä ji̧na̧'a̧: "Ja̧u̧'i̧nä̧ 'corujuächö'anö ja̧'a̧, u̧bu̧o̧tö̧ 'corujuotächinö ta'anö." Tamar i̧hui̧nä̧ju̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ kö'o ö̧ja̧'a̧tä̧ ki̧nä̧ju̧.12Recuó 'cuäopinö o'ca'a, Súa ittiju, Judá irecua, 'corujuo'ächinä̧ju̧. A̧'cua̧ tta̧huȩcuo̧mȩ ppättädäji o'ca'a 'chi̧nö̧ ovejattö̧ ttuhuo'che 'cuittome Timnat ra̧'a̧cu̧, chutä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧hua̧ru̧hua̧ Hira adulam ttö̧ja̧sa̧'i̧nä̧. 13Tamarömä ji'ähuinätö̧: "Ä̧ju̧cui̧, cui̧mi̧ya̧mä̧ Timnat ra̧'a̧cu̧ ichö äji ovejatö̧ ttuhuo'che 'cui'a pä'ö." 14Ja'huäju recua jö̧nä kö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ cärocu icuinäju̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ki'ä a̧tto̧cuä̧ta̧ attocu juä'ocuyinä̧ju̧. Enaim doächäcuähuome tta̧'a̧rö̧ pi̧nä̧ju̧, juȩnȩmä̧ ki̧'i̧pi̧na̧'a̧ Timnat ra̧'a̧ 'chä̧cuä̧huä̧mä̧cu̧. Jahuäju topinäju̧ Sela buo juoina'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuäjurumä ttiyococu pinö irecua päi'önä.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Judá to'omenä, jo̧'u̧ jahuajurö kidepä iyä'chä 'cuähuäju 'cua̧ra̧'a̧ pä'ö amucuädinö ki'änä̧ mu̧ȩcuä̧ta̧ ri̧yä̧cu̧. 16Jo̧'ú̧ jahuäjurö 'chähuiö päinö: ichi ucucu chäa päösä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jerupinö jahuäjurumä chö̧jo̧ri̧ju̧ päömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuäju kädätinäcu̧: ¿ttucu cuäöttömä däjé cuiyäcu'ajusättö̧?17Jo̧'ú̧ ädätinäcua̧: ttö chäji̧mu ovejatö̧ttö̧ ya̧tȩ ovejarö huedäcuajujä päinäcua̧. Jahuäju kädätinäcu̧ ¿ju̧'o̧nö̧mä̧ huecuomebu päi'onä cuiyattöjé yaute pu̧jä̧ta̧? 18Jo̧'ú̧ ädätinö: ¿Däjé pu̧jä̧ta̧ttö̧ chiyacu päcuä? jahuäju kädätinäcu̧: iyittö curahuappäcu ucú cua̧'cua̧juȩ ka̧bi̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧mu̧nä̧ 'chu̧cuä̧ro̧'quȩ'i̧nä̧. ja̧'hua̧nö̧ iyinö jahuäjuru ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ äinö jahuäjucumä ääji o'ca'amä jahuäju muchaju joächinäju̧ jo̧u̧ttu̧.19Ja'huäjumä ä̧rä̧mi̧'ö̧ 'chi̧nä̧ju̧, pu̧jä̧ta̧ ki'änä a̧tto̧pä̧rä̧ta̧ ȩmä̧u̧ icuinäju̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ recua kö̧'ca̧tä̧huä̧tä̧ 'ca̧tä̧hui̧nö̧ju̧. 20Judá ä̧ji̧mu̧tö̧ cabra i̧tti̧ttö̧ hue'inö a̧hua̧ru̧hua̧ adulam ttö̧ja̧sa̧ ȩpi̧ya̧rö̧ pä'ö ja'huäju öräu o̧sa̧ ppa̧ja̧da̧rö̧ pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuäjurumä po̧cui̧po̧cö̧ pinö.21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Adulám ttö̧ja̧sa̧ jä'epö ä̧ju̧cui̧nö̧ juȩnȩ ttö̧ja̧rö̧: "¿Tȩnȩ kö̧jä̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ ucuo tettähuodettö kidepä iyä'chäcuähuäjumä Enaim mä̧nä̧ ra̧'a̧'i̧nä̧ kä̧jä̧ju̧?" Jahuätö pä'inätö̧: "Porö ttö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ ucuo tettähuodettö kidepä iyä'chäcuähuäjumä tome." 22Ja̧u̧mä̧ Judá ö̧ja̧'a̧ ppa̧'a̧chö̧ ji'ähuinö: "Po̧cui̧po̧cö̧ päjisä. Ttö̧ja̧ juȩnȩ ko̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ pä'äjätö: Pȩnȩmä̧ kidepä iyä'chäcuähuäjumä tome." 23Judá pä'inö: "Ja̧'a̧tä̧ topätucui jahuäju ku̧ju̧nä̧rö̧mä̧, 'cuäopäji ä̧ju̧cu̧ ujuturutä ya̧ttä̧huä̧'cha̧'a̧cu̧. Iso päi'önätä ja̧'a̧, ttömä hue'inösä cabra i̧tti̧ mu̧ä̧ya̧rö̧, ja̧'hua̧nö̧ä̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä po̧cui̧po̧cö̧ pinöjä."24Pi̧yȩ 'cuäopinömä kä̧hua̧tö̧ huämetucuä jo̧mȩ tö'cöhuächi'omenä Judárömä̧ jittähuinätö̧: "Tamar cu̧jo̧ri̧ju̧mä̧ kidepä iyä'chäcuähuinä̧ju̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩji̧nö̧nä̧mä̧ jitämä̧ muchaju ja̧'a̧." Judámä pä'inö: 25Pocu i'cächätucuiju cui'cächipätucuomenä ku tticuaju." Jahuäjurö umicu tti'cächomenä ji̧yȩtȩ huȩnȩ ki̧mi̧ya̧rö̧ hue'inä̧ju̧: Pi̧yȩ öäre pä'ömä ttörö muchaju juo'epinö ja̧'a̧." Jahuäjumä pä'inä̧ju̧: Adiu topätucui pi̧yȩmä̧ di öäre ja̧ pä'ö: sellomä, i̧sä̧ta̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttötta'camä." 26Judá ja̧u̧ topö huo̧jui̧'ö̧ pä'inö: Jahuäjumä adiutä jȩji̧na̧'a̧nä̧ ttötä ja̧'a̧ suronä jȩpi̧nö̧mä̧, ttömä chi̧tti̧ Sela irecua päi'önämä iyocö pinäsä̧." Ja̧u̧mä̧ pä'äjita'anö̧mä̧ jahuäjucumä ä'ocö pinö.27Kuhuäbecua pä'ö jö̧ mo̧ro̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ 'cuäopina'a, topätucuittö̧, ku̧cuä̧ba̧ jacuä ka̧cuä̧tö̧mä̧ ta̧ju̧huotö ji̧na̧'a̧. 28Jahuäju kuhuäbecu mo̧ro̧mä̧ 'cuäopina'a, ya̧tȩmä̧ u̧mö̧ rä'epinö ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cua̧ modu tta̧'ä̧rä̧jö̧mä̧ isappä tuhuappä ȩmo̧po̧'ö̧ u̧mö̧nä̧ tti̧'ä̧dö̧ kä̧nö̧ pä'inäju̧: pide ja̧'a̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ ma̧'a̧mi̧pä̧ji̧mä̧."29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ u̧mö̧mä̧ do'ädö icuinö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ adiu topätucuittö̧, ö̧jä̧hua̧ju̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ ma̧'a̧mi̧pi̧nö̧. Modu tta̧'ä̧rä̧ju̧mä̧ pä'inäju̧: ¡Tocu bahuecuächäcuttö cu̧mä̧nä̧mä̧!" Ja̧hua̧nö̧ ji̧no̧mȩttö̧ Fares pä'ö ottinä̧cu̧. 30Ja̧u̧nu̧ o'ca'a uböomä ma̧'ä̧mi̧pi̧nö̧, u̧mö̧nä̧ ttuhuappä ti̧'ä̧dä̧cuä̧hua̧mä̧ ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ Zara pä'ö ottinä̧cu̧.

Chapter 39

1Ismaelitas ttö̧ja̧mä̧ Josérö ȩmi̧pi̧nä̧tö̧do Egipto rȩjȩra̧'a̧cu̧. Potifar Josérö jahuätöttö pärätä mitö ȩmi̧nä̧cu̧do. Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ isotö, guardias ttu̧ru̧hua̧ pinödo Potifarmä. 2Tu̧ru̧hua̧ Dios Josérö ppä'ädinödo, adiu ö̧ja̧ pä'ö u̧ru̧hua̧ Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ i̧sa̧ ojusodenä.3Tu̧ru̧hua̧ Dios Josécu ö̧ja̧'a̧ttö̧, o'ca juiyönä José jȩö̧mä̧ adiu räopa'a topinödo u̧ru̧hua̧mä̧. 4Potifar Josérö esehuinödo. Ja̧u̧mä̧ chutä u̧mö̧huä̧ya̧ pä'i'inödo. Ojusodenä aditinätö ttu̧ru̧hua̧ päi'önä u̧ju̧ni̧nä̧cu̧do. O'ca juiyönä u̧ju̧nä̧rö̧mä̧ Josérötä hue'ipinödo.5O'ca juiyönä u̧ju̧nä̧rö̧mä̧ tta̧huä̧ra̧ pä'ö Josérö hueipinö kä̧mä̧dö̧, Tu̧ru̧hua̧ Dios ppä'ädinödo Potifarrö, Josérö adiu jȩa̧'a̧ttö̧. O'ca juiyönä u̧ju̧nä̧rö̧mä̧, ojusodenä'inä, ö'ättanä'inä, adiu ppä'ädinödo Tu̧ru̧hua̧ Diosmä. 6O'ca juiyönä u̧ju̧nä̧rö̧mä̧ Josérö hue'ipinö'ca̧, yorö'iso koro juäi jȩa̧ pä'ömä amöcuädoca'a, chutä u̧cuȩtä̧ cuä̧nö̧ ki̧nö̧do. Josémä juiyo a̧'cua̧cui̧nö̧do adiunänö.7Ja̧u̧nu̧ o'ca'a u̧ru̧hua̧ irecua pä̧huä̧ rö̧jö̧nä̧ topinäjudo Josérö. Päjinäcudo: ―Tö̧ra̧ ichihuä ttöcu―. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Josémä ji̧'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ kö'cächi'ocö pinödo. U̧ru̧hua̧ irecuarö pä'inödo: ―Ttö chö̧ja̧'a̧ttö̧, chu̧ru̧hua̧ ojusodenä ka̧cu̧mä̧ yorö'iso amöcuädoca'a kö̧. O'ca juiyönä u̧ju̧nä̧rö̧mä̧ ttörötä hue'ipinö. 9Pode isodenämä toa'a ttöttö'inä abonänö hua̧mä̧. Chu̧ru̧hua̧mä̧ o'ca juiyönä ttörö hueipa'anä, ucurumä hueipococu pinösä. Ucumä chutä irecuajä. ¿Tta̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ttö̧ ttö ucuru suronä jȩcha̧'a̧mä̧ Chö̧ä̧nä̧hua̧ Diosttö'inä suronä jȩä̧cuä̧huä̧ ja̧'a̧mä̧?― pä'inödo.10Koro mo̧ro̧'i̧nä̧, koro mo̧ro̧'i̧nä̧ 'cuäopönä jahuäjumä Josérö kucuocua'anä, jahuäju kucuocumä ä̧ju̧cuo̧cö̧ pinödo. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ jahuäjurumä yorö'iso ji̧'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ tö'cö pä'i'ocö pinödo. 11Koronö mo̧ro̧ José u̧ru̧hua̧ ojusodenä adita pä'ö doächomenä, korotö umöhuäyotömä yorö'iso toina'ado. 12Doächi'omenä, u̧ru̧hua̧ irecua ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ttö̧ 'chu'ädi'ö pä'inäjudo: ―Tö̧ra̧ ichihuä ttöcu―. José ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧tä̧nä̧ 'chujädi'äcu ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ ko̧'ä̧dä̧cuä̧u̧ icuipö, jopö rä'opächinödo u̧mi̧cu̧.13Ttö huochi'a'a ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ chippeyä jaropi'ö, jopö rä'opächäji―. 14Ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ ku̧mö̧nä̧ 'chujädi'äcu jaropi'ö räopächäjä̧ta̧ tojomenä, u̧mä̧tö̧ kojusodenä aditätörö huopö, päjinä̧u̧do: ―Topächätucui. Chirecuo hebreo ttö̧ja̧ i̧sa̧rö̧ i'cächinäcumä, ja̧u̧mä̧ pä̧huä̧ rö̧jä̧cu̧ ttö̧ja̧ jȩttö̧ juiyö'a̧nö̧ jö̧ jȩa̧ pä'ö ttörö. 15Ttöcu ö̧ra̧ pä'ö doächäcua, pä̧i̧cu̧nä̧ huopäjäjusä.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ yajutäcu hua'adö ku̧ni̧nä̧ju̧do, kirecuo ichome jubö päi'önä. 17Kirecuo ichomenä, pa̧'a̧nö̧ pä'inäjudo: ―Cu̧mö̧huä̧ya̧ hebreo ttö̧ja̧ i̧sa̧ ucu cui'cächinäcumä, ttörö suronä jȩa̧ pä'ö ttörö do'ächäji. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö huochi'äcu, ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ chippeyä rötipö u̧mi̧cu̧ rä'opächäji― päjinäcudo.19Potifar irecua, ―Ucu cu̧mö̧huä̧ya̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ jȩpä̧ji̧― pä'ö jijähua'a ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, ami surächi'inäcudo. 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ José u̧ru̧hua̧ Josérö 'chu'ädi'ö, cärenä ötinäcudo, cärenä päcuähuome Egipto ru̧hua̧ cärenä ötä'ijome.21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Tu̧ru̧hua̧ Diosmä Josécu ö̧ja̧'a̧, adiu ppäda'attö, cärenä pȩjä̧tö̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ Josérö eseunu topinödo. 22O'ca toi'önä cärenä pȩjä̧tö̧rö̧mä̧ Josérötä hue'ipinödo cärenä pȩjä̧tö̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧mä̧. O'ca juiyönä cärenä pȩjä̧tö̧rö̧ to̧pä̧rö̧ adicuä jȩpi̧nö̧do Josémä. 23Cärenä pȩjä̧tö̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧mä̧ täcö to̧pä̧ro̧cö̧ pinödo José aditähuä, Tu̧ru̧hua̧ Dios ja̧u̧cu̧ ö̧ja̧'a̧ttö̧. O'ca juiyönä José jȩö̧mä̧ adiu räopa pä'ö Tu̧ru̧hua̧ Dios ppä'ädinödo.
Chapter 40

1José ji̧nä̧ cärenä ö̧'a̧'a̧nä̧, Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ umöhuäyotö ta̧ju̧ ttu̧ru̧hua̧ öjö'cocö juäi jȩpi̧nä̧tö̧do. Ya̧tȩmä̧ u̧ru̧hua̧ ahuoya iyähuä i̧sa̧ pinödo. Ka̧ra̧mä̧ u̧ru̧hua̧ u̧cuȩ pa̧ adicuä i̧sa̧ pinödo. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧mä̧ ahuoya iyähuä i̧sa̧rö̧'i̧nä̧, u̧cuȩ pa̧ adicuä i̧sa̧rö̧'i̧nä̧ ra̧huä̧ri̧pi̧nö̧do. 3Jahuätörö guardia ttu̧ru̧hua̧ ojusodenä cärenä ttöta pä'ö hue'inödo, José cärenä ö̧'odenä.4Guardia ttu̧ru̧hua̧ Josérö hueipinä̧u̧do. José jahuätörö tta̧'ä̧ri̧nö̧do. Recuo cärenä pȩji̧nä̧tö̧do. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧nu̧tä̧ yodo Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ umöhuäyotö, ahuoya iyähuä i̧sa̧'i̧nä̧, u̧cuȩ pa̧ adicuä i̧sa̧'i̧nä̧ cärenä pä̧nö̧ 'cuo̧ti̧cui̧nä̧tö̧do. Ya̧tȩ pö̧nä̧ i̧mi̧cu̧nä̧nö̧ jö̧nä̧ 'cuo̧ti̧cui̧nä̧tö̧do. Ttu̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧ räecuämä i̧mi̧cu̧nä̧nö̧ ji̧na̧'a̧do.6Mo̧ro̧ päi'a'a, José jahuätörö ichi'ö toomenä, tta̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧ ttö̧'ö̧ja̧'a̧ toinä̧u̧do. 7Ru̧hua̧ umöhuäyotörö, chutäcu cärenä pä̧jä̧tö̧rö̧, jä'epinödo José: ―¿Dä̧bö̧ cua̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧ cu̧'ä̧tu̧cuä̧ jitä mo̧ro̧mä̧?― 8Josérö ädätinätödo: ―Tu̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧mä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ toa'a rä'epö icu jiähuatöhue pätomenä―. Ja̧'hua̧nö̧ pättomenä, José pä'inödo: ―Chö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ya̧tȩtä̧ huo̧jua̧mä̧. Ji'ähuätucuittö cu̧'cuo̧ti̧cuä̧jä̧tu̧cu̧mä̧―.9José ja̧'hua̧nö̧ päomenä, ru̧hua̧ ahuoya iyähuä i̧sa̧ u̧'cuo̧ti̧ Josérö ji'ähuinödo. Pä'inödo: ―Chu̧'cuo̧ti̧nä̧ uva dau uju'ca'ca chä'ca jo̧mȩ ka̧'a̧ topäjisä. 10Juhuä'ca uju'ca'cattö huäbadecuä isade rä'oi'ö, o̧ba̧ jö̧ttö̧ ȩ'u̧ 'cärächipö, tädö ocha huȩja̧'a̧ topäjisä. 11Ja̧'hua̧ta̧nö̧ chu̧ru̧hua̧ ahuo̧'ta̧ jä̧'i̧jo̧'ta̧ 'chu'ädäjisä chu̧mö̧nä̧. Ko̧ro̧mö̧nä̧ uva isächa 'chu'huädö, i̧so̧'ta̧ jacuä dahuipönä 'chu'ädäjisä. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ chu̧ru̧hua̧rö̧ iyäjisä i̧so̧'ta̧―.12Ja̧'hua̧nö̧ ä̧ju̧cu̧, José päinäcudo: ―Pi̧yȩtä̧ o'ca juiyö ji'äu räecuämä: Ja̧u̧ huäbadecuä isade jä̧ji̧mä̧, huäbodäcuä mo̧ro̧ pä'ö ja̧'a̧. 13Huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'omenä, Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ucuru pottö rä'epö icu, pä'äji ta'anö cuaditähuä ji̧nö̧ huȩä̧cua̧jä̧. Ucumä cu̧ru̧hua̧ ahuo̧'ta̧ cu̧ru̧hua̧rö̧ cui̧yä̧cua̧jä̧, ahuoya iyähuä i̧sa̧ päi'önä cu̧jo̧mȩnä̧ cuiyinö ta'anö.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttörö cuamöcuädaja porö adiu räcuhuopächöttömä. Ru̧hua̧rö̧ cucuocuaja, pode isodettö rä'epö icuäcua'anö ttörö. 15Korotö ttörö i'cächinätö hebreos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ra̧'a̧ttö̧. Porö'inä yorö'iso suronä jȩpo̧cö̧ pinö̧sä̧, ttörö cärenä ttöta pä'ö―.16Ru̧hua̧ u̧mö̧huä̧ya̧ pa̧ adicuä i̧sa̧mä̧, José adiu rä'epö jiähua'a ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, Josérö pä'inödo: ―Ttö'inä chu̧'cuo̧ti̧nä̧ mänäre ocä huäbocäcuä chu ju'tä pa̧ ȩca̧'a̧ topäcuähuäjisä. 17Mänäre ocä huäme korottö'inä, korottö'inä ȩca̧'a̧ ru̧hua̧ u̧cuȩ pa̧ o̧ppä̧. Tochäcuähua'anä ppi̧yu̧ ichi'ö, mänäre ocä chu ju'tättö cui'i'äjätö―.18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ José ji'ähuinödo: ―Pi̧yȩtä̧ o'ca juiyönä rä'epö jiäcuähuämä. Ja̧u̧ mänäre ocä huäbocäcuä jä̧ji̧mä̧, huäbodäcuä mo̧ro̧ pä'ö jä̧ji̧. 19Huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'omenä, ru̧hua̧ cu 'cui'opö i̧cuä̧cua̧jä̧. Daunä ti̧'ä̧dö̧ ö̧nä̧cua̧jä̧. Ja̧'hua̧ ja̧'a̧ cuidepämä ppi̧yu̧tä̧ ttu̧cuä̧cua̧jä̧―.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'omenä, Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ uhuäpächinö mo̧ro̧ päi'omenä, pä'cäri jȩpi̧nö̧do, umöhuäyotö o'ca toi'önä ttucua pä'ö. Ahuoya iyähuä i̧sa̧rö̧'i̧nä̧, pa̧ adicuä i̧sa̧rö̧'i̧nä̧ rä'epö icuinödo. Korotö umöhuäyotö ttä'ca jo̧mȩ i'cächö, u̧ju̧ni̧nä̧u̧do. 21Pä'äji ta'anö ahuoya iyähuä i̧sa̧rö̧ chutä aditä'ijome hue'inödo. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ahuo̧'ta̧ u̧ru̧hua̧rö̧ iyinödo. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pa̧ adicuä i̧sa̧rö̧ ti̧'ä̧dö̧ ö̧ni̧nä̧cu̧do, José jiähuäji ta'anö. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ru̧hua̧ ahuoya iyähuä i̧sa̧ pinömä, José jiähuäjimä yorö'iso unichi'inödo, Josérö amöcuädäcuähuä juiyönä.
Chapter 41

1Jahuätö Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ umöhuäyotö ta̧ju̧ ttu̧'cuo̧ti̧ huäjunä rä'epö icuäji o'ca'a, ji̧nä̧ todäre a̧'ȩ cärenä pinödo Josémä. Ja̧'hua̧ ja̧'a̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ji̧yȩtȩ 'cuo̧ti̧cuä̧cuä̧huä̧ 'cuo̧ti̧cui̧nö̧do. U̧'cuo̧ti̧cuo̧mȩnä̧, Nilo aje jäyoto ö̧ja̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ji̧nä̧cu̧do. 2Toomenä, Nilo aje jacuotottö huȩjä̧mi̧nä̧tö̧do ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ ta̧ju̧nu̧ pä̧cä̧yö̧ adiu bärepätö. Mȩji̧yä̧'chȩ cuä̧nö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧do. 3Ja̧'hua̧ta̧nö̧ jahuätö tto'ca'anä huȩjä̧mi̧nä̧tö̧do ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ ta̧ju̧nu̧ pä̧cä̧yö̧ suropätö juiyo siähuächätömä. Pä̧cä̧yö̧ barepätöcu tö'cö ka̧cui̧nä̧tö̧do Nilo aje jäyoto.4Jahuätö pä̧cä̧yö̧ siähuätö cui'i'inätödo pä̧cä̧yö̧ bärepätörö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ 'cuo̧ti̧cu̧ porächi'inödo. 5Ja̧u̧nu̧ o'ca'a pä'äji ta'anö ä'i'inödo. Ä'i'omenä, pä'äji ta'anö 'cuo̧ti̧cui̧nö̧do. Pättiyu cuähuä trigona ji̧na̧tȩttö̧ ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ tochare räreipa'a 'cuo̧ti̧cui̧nö̧do, adiu ka̧cu̧ ocha. 6Ja̧u̧ ocha o'ca'a räreipina'ado ji̧na̧tȩttö̧ pä'äji räreipäjomenätä ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ tocharenö. Ja̧u̧ ocha jä̧ji̧mä̧ surojina'ado. Kä̧ru̧'coppa kä̧hua̧ räopa'acuttu ichoppattö cuo'ö icu jo'ö icuinödo.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ tochare surojäjimä trigo adiu ocha jä̧ji̧ cui'i'ina'ado o'ca juiyönä. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ porächi'inödo. 'Cuo̧ti̧ a̧'cua̧ra̧'a̧ pä'ö ttu̧'ȩpä̧ri̧'i̧nö̧do. 8Mo̧ro̧ juomenä a̧'cua̧ tta̧'ȩcui̧nö̧do. O'ca toi'önä ttu̧'cuo̧ti̧ huäjunä rä'epö icu jiäcuähuä ttö̧ja̧ pättä̧u̧ru̧'i̧nä̧, o'ca toi'önä huo̧juä̧tö̧rö̧ Egipto rȩjȩnä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧rö̧ tticha pä'ö huopinödo. Ru̧hua̧ u̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧mä̧ rö̧ȩnä̧ jahuätörö jiähua'anä, ya̧tȩ'i̧nä̧ yorö'iso toina'ado rä'epö icu ji'äumä.9Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ru̧hua̧ ahuoya iyähuä i̧sa̧mä̧ ru̧hua̧rö̧ pä'inödo. ―Täcö amöcuädi'ösä suronä jȩchi̧nö̧mä̧. 10Ucu chu̧ru̧hua̧, cumöhuäyotö ujuturu cu̧ra̧huä̧ri̧'o̧mȩnä̧, ttörö'inä, pa̧ adicuä i̧sa̧rö̧'i̧nä̧ guardia ttu̧ru̧hua̧ ojusodenä cärenä tö̧'a̧ pä'ö do'ädö cuicuinä̧u̧jä̧. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧nu̧tä̧ yodo yo̧mȩtȩnä̧ 'cuo̧ti̧cui̧nä̧tö̧jä̧ ttö'inä, ka̧ra̧ pinö'inä. Tu̧'cuo̧ti̧cui̧nö̧ räecuämä i̧mi̧cu̧nä̧ ji̧na̧'a̧.12Mö̧ä̧ya̧mä̧, hebreos ttö̧ja̧ i̧sa̧, guardia ttu̧ru̧hua̧ u̧mö̧huä̧ya̧, ujutucu pinörö ji'ähuinätöjä tu̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧mä̧. Ja̧u̧mä̧ rä'epö icu ji'ähuinö ttö chu̧'cuo̧ti̧cui̧nö̧'i̧nä̧, pa̧ adicuä i̧sa̧ pinö u̧'cuo̧ti̧cui̧nö̧'i̧nä̧. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ jiähuäji ta'anö 'cuäopina'a ujuturu. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucu ttörö hue'inöjä ttö chaditä'ijome. Pa̧ adicuä i̧sa̧rö̧mä̧ ti̧'ä̧dö̧ ttönarö pä'ö hue'inöjä―.14Ru̧hua̧ ahuoya iyähuä i̧sa̧ jiähua'a ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ Josérö tti'cächa pä'ö hue'inödo. Cärenä päcuähuodettömä jurunä rä'epö tticuinäcudo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ä̧'quȩ isä'che'inä quiräu icuinödo. Ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧'i̧nä̧ pärohuäji'ca̧, ru̧hua̧ ö̧'a̧'a̧cu̧ 'chi̧nö̧do. 15Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ Josérö pä'inödo: ―'Cuo̧ti̧cuä̧ji̧sä̧. Chu̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧mä̧, ya̧tȩ'i̧nä̧ toa'a jiähuattöhue pädomenä. Ttö ä̧ju̧cuä̧ji̧sä̧ ucuru ttu̧'cuo̧ti̧ rä'epö icu jiäcuähuänä huo̧jua̧do pä'ö jittähua'a―. 16José ru̧hua̧rö̧ ädätinödo: ―Ttömäcö̧. Chö̧ä̧nä̧hua̧ Diostä huäjunä i̧yä̧cua̧jä̧ cu̧'cuo̧ti̧ jä̧ji̧mä̧, chu̧ru̧hua̧―.17Faraón Josérö uhuocuinö: "Ttö chu̧'cuo̧ti̧nä̧, kä̧ji̧sä̧, Nilo aje jäyoto. 18Topäjisä. ji̧mu̧tȩttö̧ ta̧ju̧ huotö pä̧'cä̧yö̧ rättopa'a Nilo ajettö, bärepätö märiche'inä juiätö, jahuätö ttucuä'che cuänö kä̧jä̧tö̧ aje jäyoto.19Jahuätö tto'come topäjisä, korotö pä'cäyö̧rö̧ ji̧mu̧tȩ ta̧ju̧nu̧ huotörö juiyó abora'atä suropätörö juiyupu'inä juiyupätö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ siäcuätörö. Ttömä pi̧jä̧ Egipto rȩjȩttö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ huotörömä topo'cö päijösä. 20Päcäyö̧ juiyo siähuäjätömä cui'iäjätö pä̧cä̧yö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ barepäjätörö. 21Jahuätö ttucuiäji o'ca'amä, jeruhuina'a̧ jä̧ja̧'a̧ ttu̧cui̧ä̧u̧ pä'ömä sittähua'attö. Ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ porächiäjisä22Ttomä chu̧'cuo̧ti̧nä̧ topinösä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧, ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, ji̧mu̧tȩ ta'arenö u̧huä̧ju̧ ocha bahui'ina'a, jo̧mȩnö̧ adiunä. 23Topätucui, juȩnȩ yabonänö, ji̧mu̧tȩ ta'arenö u̧huä̧ju̧ ocha, joächächö'inä, pöjuihuächö'inä kä̧hua̧ räopa'acuttu ichoppa du'oppa döomenä cuo'ö icu'inä, ja̧hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a bahui'ina'a. 24U̧huä̧ju̧ ocha puhuihuächömä rahuädi'inö u̧huä̧ju̧ adiu ocha, Pi̧yȩ chu̧'cuo̧ti̧ i'ähuinösä mä̧ri̧mö̧rö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ toina'a jiähua pä'ömä."25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧mä̧ Josérö u̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧mä̧ jiähuäji o'ca'a, José ru̧hua̧rö̧ pä'inö: ―Chu̧ru̧hua̧, cu̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧mä̧ ji̧yȩtȩtä̧ ja̧'a̧. Chö̧ä̧nä̧hua̧ Dios jȩä̧cuȩmä̧ ucuru ji'ähuäji. 26ji̧mu̧tȩ ta'arenö pä̧cä̧yö̧ adihuätömä ja̧u̧ jä̧ji̧mä̧, ji̧mu̧tȩ ta'arenö a̧'ȩ pä'ö jä̧cua̧'a̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ trigo ocha adiu ocha ji̧mu̧tȩ ta'arenö jä̧ji̧mä̧, ji̧mu̧tȩ ta'arenö a̧'ȩ pä'ö jä̧ji̧. Cu̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧mä̧ ji̧yȩtȩtä̧ ja̧'a̧.27Ja̧'hua̧ta̧nö̧ adihuätö tto'ca'anä korotö pä̧cä̧yö̧ si'ähuätö huȩjä̧mä̧jä̧tö̧mä̧, ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ todäre a̧'ȩ pä'ö jä̧cua̧'a̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ trigo ocha ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ tocharenö kä̧rö̧'coppa kä̧hua̧ räopa'acuttu ichoppattö jo'ö icu tu̧huä̧'chȩ jä̧ji̧ ochamä, ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ todäre a̧'ȩ ppäi rö̧jö̧ 'cuäopäcua'a pä'ö jä̧ji̧. 28Ucuru jidäumä iso päi'önä jä̧cua̧'a̧. Chö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä ja̧u̧ 'cuäopä̧cuȩ ucuru i̧jȩpä̧ji̧. 29Ä̧ju̧cui̧, chu̧ru̧hua̧. Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧mä̧ cuähuä rö̧ȩnä̧ ppöröhuäcua'a ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ todäre a̧'ȩ jo̧mȩtä̧.30Ja̧u̧nu̧ o'ca'a rȩbȩhuä̧cua̧'a̧ ppäi rö̧jö̧mä̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö a̧'ȩ. Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧mä̧ ttucuähuä rö̧ȩnä̧ ka̧'a̧ pä'ö ttunichi'äcuotö yorö'iso. 31Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ tti̧rȩjä̧nä̧ rö̧ȩnä̧ ppäi rö̧jä̧cua̧'a̧. Cuähuä bahuoca'attö ppäi ttuttäcuotö. 32Ucu todärenä cu̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧mä̧ ji̧nä̧ ji̧yȩtȩ jä̧ji̧, Chö̧ä̧nä̧hua̧ Dios iso päi'önä jȩä̧cua̧'a̧ ja̧'a̧ttö̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ jurunänö huȩä̧cuȩ 'cuäopa'a ja̧'a̧ttö̧.33Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ya̧tȩrö̧ cusu'a̧nö̧ ja̧'a̧, chu̧ru̧hua̧, adiu huo̧ju̧nä̧ hua̧ttö̧, adiu huo̧juȩcu̧nä̧ hua̧ttö̧. Ja̧u̧ru̧ ru̧hua̧ päi'önä cu̧ju̧nu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧, Egipto ttö̧ja̧rö̧ hueähuä i̧sa̧ päi'önä ö̧jä̧cua̧'a̧nö̧. 34Ja̧'hua̧ta̧nö̧ korotörö'inä huecu'a̧nö̧ ja̧'a̧, porötä pi̧jä̧ rȩjȩttö̧ cuähuä ttö̧ca̧ca̧tä̧cuo̧tö̧rö̧. Egipto ttö̧ja̧ ttu̧cuȩ cuähuättö, ji̧mö̧tȩ jähuättömä ji̧yȩtȩ tettö'a̧nö̧tä̧ 'quȩ'ȩpö̧ ttiyäcua'anö ucuru. Ja̧'hua̧nö̧ jȩttä̧cua̧'a̧nö̧, ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ todäre a̧'ȩ cuähuä rö̧ȩnä̧ ppöröhuomenä.35Ja̧'hua̧nö̧ rö̧ȩnä̧ cuähuä ttö̧ca̧ca̧tä̧cua̧'a̧nö̧ cuähuä adiu ppöröhuä̧cuȩ a̧'ȩnä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ huecu'a̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ cuähuä hua'adö ttu̧ju̧na̧ pä'ö, ötahuiyä jö̧ a̧'u̧cuä̧ ru̧hua̧ hueome pö̧nä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧ cuähuä to̧pä̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ isotörö'inä ttu̧ju̧nä̧rä̧cua̧'a̧nö̧. 36Ja̧u̧ cuähuä hua'adö ku̧nä̧huä̧mä̧ ttö̧ja̧ ttu̧cuȩ päi'önä jä̧cua̧'a̧, ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ todäre a̧'ȩ ppäi rö̧jo̧mȩnä̧ Egipto rȩjȩttö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧mä̧ 'corupä'i'ocotö ttäcuotö ppäi rö̧jö̧ pä̧nä̧mä̧― pä'inödo Josémä.37José jiäu huȩnȩmä̧ ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧, ja̧u̧tä̧ ippeye ruhuotörö'inä adihuina'ado. 38Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ ippeye ruhuotörö pä'inödo: ―Ka̧ra̧rö̧mä̧ tö̧'o̧cui̧'ö̧ juiyö'a̧nö̧ ja̧'a̧ pide ta'anö hua̧rö̧mä̧. Ö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä iso päi'önä pidecutä kö̧.39Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ru̧hua̧mä̧ Josérö pä'inödo: ―Pi̧yȩ o'ca juiyönä Cu̧huä̧nä̧hua̧ Diostä jiähuäjäcujä. Ka̧ra̧mä̧ toa'a ucu ta'anö huo̧ju̧nä̧ hua̧mä̧, adiu huo̧juȩcu̧nä̧ hua̧mä̧. 40Ucurutä hue'ipösä chojusode'inä hueähuä i̧sa̧ cu̧ja̧ pä'ö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ chumöhuäyotö o'ca toi'önä ucu huecutä jȩttä̧cuo̧tö̧. Ttömä ji̧yȩä̧cuȩtä̧ ucuttu'inä abonänö hueähuä i̧sa̧ päi'önätä chö̧jä̧cua̧sä̧. 41Juhua'a yabo pä'inödo ru̧hua̧ Josérö: ―Egipto rȩjȩ jä̧ttä̧yä̧jä̧ o'ca juiyönä ru̧hua̧ päi'önä cu̧ja̧ pä'ö ucurutä hue'ipösä―.42Ja̧'hua̧nö̧ pä'ö kä̧nö̧, ru̧hua̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ttu̧ 'ca̧tö̧ ku̧ni̧nö̧do Josérö. Ru̧hua̧ ödo'che o̧bö̧'i̧nä̧ José ödo'chenä rö̧ni̧nö̧do. Ö̧rä̧u̧sa̧ orottö adicuä̧sa̧'i̧nä̧ Josérö huä̧ni̧nö̧do. 43Ja̧u̧nu̧ o'ca'a todäre päi'önä jäcä carucä adihuä juäi isäcä ru̧hua̧ öärecättö iyinäcudo. José ä'canä 'chi̧nä̧tö̧rö̧mä̧ ―Ucuotätucui― huotta pä'ö hue'inödo ru̧hua̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä ö̧ja̧ pä'ö hue'ö ku̧ni̧nö̧do Josérö.44Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ru̧hua̧ Josérö pä'inödo: ―Ttötäsä ru̧hua̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Egipto rȩjȩ o'ca juiyönä ya̧tȩ u̧mö̧'inä̧, ö̧jä̧pö̧'i̧nä̧ cä'epocö jä̧cua̧ ucu huecuhuoca'anämä―. 45Ru̧hua̧ Josérö o'inödo Zafnat-panea pä'ö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ hue'inödo Asenatrö José irecua päi'önä. Asenat kä'omä On ötahuiyä ru̧hua̧ pinödo. Potifera pä'ö micuinödo. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a José rä'opö 'chi̧nö̧do Egipto rȩjȩ o'ca juiyönä usäu.46José Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ ru̧hua̧ päi'inömä, treinta a̧'ȩ hua̧ pinödo. Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ rä'opö 'chä̧nö̧, Egipto rȩjȩ jä̧ttä̧yä̧jä̧ cue'ächö usähuinödo. 47Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ todäre a̧'ȩnä̧mä̧, rȩjȩttö̧ cuähuä rö̧ȩnä̧ ppöröhuina'ado.48José ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ todäre a̧'ȩ 'cuäoi'önä ja̧u̧ cuähuä ppöröhuinö pä̧nä̧mä̧ Egipto rȩjȩnä̧ ca̧ca̧tö̧ ttöta hue'inödo ötahuiyänä. Ötahuiyä jö̧ a̧'u̧cuä̧ ca̧ca̧tö̧ rötinätödo ja̧u̧ ötahuiyä tö'cö pä̧jö̧ pättiyuttu cuähuämä. 49Ja̧'hua̧nö̧ trigodu cuähuä juiyo rö̧ȩnä̧ ca̧ca̧tö̧ rötinätödo, rȩba̧ aje jacuoto pä̧ba̧ rö̧ȩnä̧ pa̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ José täcö pa̧ja̧tö̧ cä'ädinödo, ttö̧'a̧tö̧ juiyö'a̧nö̧ juiyo rö̧ȩnä̧ ja̧'a̧ttö̧.50Ppäi rö̧jö̧ rȩbȩhuä̧cua̧'a̧ ä'canä, José irecua Asenatmä, On ötahuiyä ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Potifera ittijumä, José i̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧ ta̧ju̧ru̧ uhuäbecuinäjudo. 51José i̧tti̧ ä'canä ru̧hua̧rö̧ o'inödo Manasés pä'ö. Pä'inödo: ―Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios chunichi'a pä'ö jȩi̧nä̧cu̧sä̧ suronä 'cuäopinö'inä, chä'o ahuaruhuärö'inä―. 52Ju̧huȩnȩ o'comenä i̧tti̧rö̧mä̧ Efraín pä'ö o'inödo. Pä'inödo: ―Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios chi̧tti̧mö̧rö̧ iyäji pi̧jä̧nä̧, surojö ttörö 'cuäopä̧jä̧nä̧―.53Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ todäre a̧'ȩ cuähuä rö̧ȩnä̧ ppöröhuäjimä täcö beipächina'ado. 54Ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ todäre a̧'ȩ ppäi ttuähuä rȩbȩhui̧na̧'a̧do, José päinö ta'anö. Korotö tti̧rȩjä̧ttö̧'i̧nä̧ ppäi ttu'inätödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Egipto rȩjȩ jä̧ttä̧yä̧jä̧mä̧, cuähuä hua'adö ttu̧ju̧ni̧nö̧ ki̧na̧'a̧do.55Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧'i̧nä̧ rö̧ȩnä̧ ppäi ttuttomenä, Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ huopinätödo, cuähuä iyatö pä'ö. Ru̧hua̧mä̧ Egipto ttö̧ja̧rö̧ pä'inödo: ―Josérö jä'epäjätucui. José hueömä jȩpä̧tu̧cui̧― pä'inödo. 56Pi̧jä̧ jä̧ttä̧yä̧jä̧ ppäi rö̧jo̧mȩnä̧, José cuähuä hua'adö ttu̧ju̧ni̧nö̧ odehuiyä o'ca juiyönä ba'epinödo. Cuähuämä Egipto ttö̧ja̧rö̧ micuänätä ttiyä'cha pä'ö hue'inödo, o'ca toi'önä Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ rö̧ȩnä̧ ppäi ttutta'attö. 57Korotö pi̧jä̧ jä̧ttä̧yä̧jä̧ttö̧'i̧nä̧ Egipto rȩjȩra̧'a̧cu̧tä̧ 'chi̧nä̧tö̧do, Joséttö cuähuä mitö ttȩma̧ pä'ö, rö̧ȩnä̧ ppäi ttutta'attö pi̧jä̧ pa̧ja̧cu̧nä̧.

Chapter 42

1Jacobmä Egipto rȩjȩra̧'a̧tä̧ cuähuä ka̧'a̧ pä'ö jittähua'a ä̧ju̧cui̧nö̧do. I̧tti̧mö̧rö̧ pä'inödo: ―¿Dä̧bö̧ jȩcu̧'ä̧tu̧cuo̧ca̧'a̧ cu̧ja̧cuä̧tu̧cuä̧ttö̧? 2Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧. Egipto rȩjȩra̧'a̧tä̧ cuähuä ka̧'a̧ pä'ö jittähua'a ä̧ju̧cuä̧ji̧sä̧. Juhua'a tätucui, cuähuä mitäjätucui, 'corupäti'oca'a ji̧nä̧ ta̧'cua̧rä̧cua̧'a̧nö̧―. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ José u̧bö̧o̧tö̧ to̧mö̧rȩ ruhuämä Egiptora̧'a̧ 'chi̧nä̧tö̧do cuähuä mitö 'chä̧nö̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ José ö̧jä̧hua̧ Benjamínrö u̧bö̧o̧tö̧cu̧ hue'ocö pinödo Jacob. Pä'inödo: ―Ttömä yȩ'ȩcua̧sä̧ surojö 'cuäopäcua'anö pä'ocö pä'ö ja̧u̧ru̧mä̧―.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cuähuä mitö ichinätöcu ttö̧'quȩtȩnä̧ Israel i̧tti̧mö̧'i̧nä̧ 'chi̧nä̧tö̧do, Canaán rȩjȩttö̧'i̧nä̧ ppäi ttutta'attö. 6Josémä Egipto rȩjȩnä̧ ru̧hua̧ päi'önä ki̧nö̧do. Ja̧u̧mä̧ o'ca toi'önä̧rö̧ cuähuämä micuänätä ttiyä'cha pä'ö hue'inödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ u̧bö̧o̧tö̧ José ä'ca jo̧mȩ ichi'ö dodepipö ja̧rȩyu̧nu̧ pä'i'ö tti'ä rȩjȩcu̧ jȩpö̧ ucuotönö jȩpi̧nä̧tö̧do ä'ca jo̧mȩttö̧ ka̧cuä̧mö̧.7Josémä u̧bö̧o̧tö̧rö̧ toomenä, u̧huo̧jui̧nä̧u̧do. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttieruhuä̧u̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jȩpi̧nö̧do. Pä̧i̧cu̧nä̧nö̧ jä'epö ä̧ju̧cui̧nä̧u̧do: ―Ucutumä, ¿tottö cuichäjätucuättö?― Jahuätö ädätinätödo: ―Canaán rȩjȩra̧'a̧ttö̧ ichäjätöjä tucuähuä ȩmö̧―. 8José u̧bö̧o̧tö̧rö̧mä̧ u̧huo̧jua̧'a̧nä̧, pärocua'attö chutärömä yorö'iso ttieruhuinäcudo.9José u̧'cuo̧ti̧cui̧nö̧mä̧ jahuätörötä pä'ö u̧'cuo̧ti̧cui̧na̧'a̧ amöcuädi'ö, jahuätörö pä'inödo: ―Ucutumä yähuäinä cusähuätucua pä'ö hue'ähuotöjä. Ä'canä usäu ichäjätöjä, a̧'cua̧ra̧'a̧. Ti̧rȩjä̧ tocu'ätucua pä'ö ichäjätöjä, tȩnȩ ja̧ pä'ö guardia tome cu̧huo̧juä̧tu̧cua̧ pä'ö―. 10Jahuätö ttädätinäcudo: ―Isocö chu̧ru̧hua̧. Ucu cumöhuäyotöjä tu̧cuȩhuä̧ ȩmö̧ ichäjätöjä. 11Ujutu o'ca toi'önä ya̧tȩtä̧ i̧tti̧mö̧jä̧. Ujutumä yaparehuotö ttö̧ja̧mä̧cö̧jä̧. Ucu cumöhuäyotöjä ttörohuähua pä'ö usäcuähuä ttö̧ja̧mä̧cö̧jä̧―.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ José päinä̧u̧do: ―Isocö. Ti̧rȩjä̧ tocuhuätucua päö ichäjätöjä, tȩnȩ ja̧ pä'ö guardia tome cu̧huo̧juä̧tu̧cua̧ pä'ö―. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätö pä'inätödo: ―Ujutumä ucu cumöhuäyotöjä docenö huotöjä. Ya̧tȩtä̧ ubo, Canaán rȩjȩ ttö̧ja̧ i̧sa̧ i̧tti̧mö̧jä̧. Röji ru̧hua̧mä̧ tä'ocu ki̧'ä̧ji̧. Ka̧ra̧ tö̧jä̧hua̧ pinömä huäitä jerupätöjä ujutumä―.14José päinä̧u̧do: ―Isocö. Ttö pädäji ta'anö ja̧'a̧. Rȩjȩ usäu ichäjätöjä. 15Pa̧'a̧nö̧ jȩpö̧ ucuturu ka̧cuä̧mö̧ tochä̧u̧jä̧. Iso päi'önä pä'ösä, ucutu pottömä rä'opocotöjä yorö'isotä, cu̧jä̧hua̧tu̧cu̧ ichö juiyöttömä. 16Ucututtu ya̧tȩrö hue'ätucui, cu̧jä̧hua̧tu̧cu̧ru̧ ȩmä̧ja̧, ucutumä cärenä cu̧'ä̧tu̧cua̧'a̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ chu̧huo̧juä̧cua̧sä̧ iso päi'önä huȩnȩ cucuocuäjätucuttumä. Iso päi'önä huȩnȩ cucuocuäjätucu juiyöttömä, yorö'iso chu̧huo̧juä̧cua̧sä̧ rȩjȩ usäu ichäjätö pä'ö―. 17Ja̧'hua̧nö̧ pä'äji'ca̧, o'ca toi'önä̧rö̧ cärenä rötö pe'tädö icuinä̧u̧do huäbodäcuä mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧.18Huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'omenä, José jahuätörö pä'inödo: ―Ttömä Chö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrötä chucuota'attö, pi̧yȩ jȩpä̧tu̧cui̧ cu̧ji̧pä̧tu̧cua̧ pä'ö. 19Iso päi'önä jueö huȩnȩ cucuocuäjätucuttumä, ucututtu ya̧tȩtä̧ cärenä ö̧'i̧pa̧'a̧nä̧, korotömä o'ca toi'önä cu̧cuȩtu̧cu̧ trigodu cuȩpä̧cuo̧tö̧jä̧, cuahuaruhuä ppäi ttu'ätö ttö̧'i̧pa̧ pä'ö. 20Juhua'attö cu̧jä̧hua̧tu̧cu̧ru̧ cui'cächätucuaja, iso päi'önä huȩnȩ ucuocuäjätö pä'ö chu̧huo̧juä̧cua̧'a̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧ttu̧mä̧ cu̧ji̧pä̧cuo̧tö̧jä̧― pä'inödo Josémä. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ amöcuädinätödo.21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ u̧bö̧o̧tö̧ ucuocuäcuähuinätödo ka̧ra̧rö̧'i̧nä̧ ka̧ra̧rö̧'i̧nä̧: ―Iso päi'önä tö̧jä̧hua̧ Josérö suronä jȩpi̧nä̧tö̧jä̧. Ja̧u̧ a̧'cua̧ tta̧huȩcua̧'a̧ topinätöjä. “Cua̧'cua̧tta̧ päi'önä topätucuittö” José päa'anä, yorö'iso ä̧ju̧cuä̧cuä̧huä̧ juiyönä jȩpi̧nä̧tö̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pi̧yȩ surojö ujuturu 'cuäopa'a―. 22Rubén jahuätörö pä'inödo: ―Tö̧jä̧hua̧rö̧mä̧ suronä jȩcu̧'ä̧tu̧cuä̧rö̧ ¿pä'ocö pinösä tä̧ji̧? Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä yorö'iso ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧ pinätö̧jä̧. Jitämä tö̧jä̧hua̧rö̧ suronä jȩti̧nö̧ micuämä timitähuäcuotöjä―.23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ José u̧bö̧o̧tö̧mä̧ ―tucuocuäji o'ca juiyönätä huo̧juä̧chi̧'ö̧― pä'ö jerupinätö, ya̧tȩ rä'epö icu jiäcuähuä i̧sa̧ rä'epö icu jiähua'anätä ucuocuattö. 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätö ttucuocuäjimä ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, José jahuätöttö rä'opächinödo a̧'u̧ ȩmä̧hui̧pö̧ ajuähua pä'ö. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a u̧bö̧o̧tö̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ ppa̧'ä̧chi̧'ö̧ ucuocuomenä, Simeónrö 'chu'huädö, jahuätö ttä'ca jo̧mȩttö̧ ja̧u̧ru̧ nö'quinödo. 25Ja̧u̧nu̧ o'ca'a umöhuäyotörö hue'inödo u̧bö̧o̧tö̧ ttu̧cuȩ trigodu ttȩna̧ pä'ö saco oyu jacuä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttu̧cuȩ ttimita pä'ö tti'cächäjimä jacuä ttȩna̧ pä'ö hue'inödo umöhuäyotörö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ u̧bö̧o̧tö̧ ttu̧cuȩ cui'ipö tti̧hua̧ pä'ö ttu̧cuȩ ttiya pä'ö hue'inödo umöhuäyotörö. Hueäji ta'anö jȩtti̧ni̧yä̧cu̧do.26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttä̧ji̧mö̧ burrotö̧nä̧ trigodu sacu oyu cä'epö huȩnö̧, i̧hui̧nä̧tö̧do. 27Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ täcö ttä'ähuaränä ttö̧'ä̧bä̧do̧mȩnä̧, ya̧tȩ ösacuyu ejädinödo, äji burro u̧cuȩ iya pä'ö. Ejädö toomenä, öäre pärätä juhua'atä ösacuyu ä'ca ȩqui̧ni̧yä̧cu̧do. 28U̧bö̧o̧tö̧rö̧ pä'inödo: ―¡Ttörö pä'äji ta'anö ppa̧'ä̧dä̧jä̧tö̧ chöäre pärätä! ¡Topätucui chösacuyunä ȩca̧'a̧!― Juiyo ye'ecue'inätödo. Ttö̧'ä̧u̧nu̧ pä'ähuinätödo ka̧ra̧ ka̧ra̧nö̧: ―¿Däje jä̧ttö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ujuturu jȩä̧ji̧mä̧?―29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttä'o Jacob ojusode Canaán rȩjȩra̧'a̧ tti̧rȩbȩhuo̧mȩnä̧, ttä'orö ji'ähuinätödo o'ca juiyönä jahuätörö 'cuäopäjimä. Pä'inätödo: 30―Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ pä̧i̧cu̧nä̧ ucuocuäji ujuturu. “Ucutumä yähuäinä cusäcuähuätucua pä'ö hue'ähuotöjä” pä'äji ujuturumä. 31Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ru̧ pä'äjätöjä: “Ujutumä yaparehuätö ttö̧ja̧mä̧cö̧jä̧. Cumöhuäyotöjä rȩjȩ usäcuähuä ttö̧ja̧mä̧cö̧jä̧. 32Ujutu docenö huotöjä. Ya̧tȩtä̧ tä'o i̧tti̧mö̧jä̧. Ya̧tȩ tö̧jä̧hua̧ pinömä huäitä jerupätöjä ujutumä. Röji ru̧hua̧mä̧ tä'ocu ki̧'ä̧ji̧ Canaán rȩjȩra̧'a̧,” pä'ö ji'ähuäjätöjä.33Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ujuturu pä'äji: “Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ chu̧huo̧juä̧cua̧sä̧ iso päi'önä huȩnȩ cucuocuäjätucuttumä. Ucututtu ya̧tȩrö̧ ku̧ni̧pä̧tu̧cui̧ ttöcu. Korotömä cucuähuä ȩpä̧tu̧cui̧ cuahuaruhuä ppäi ttu'ätö ttö̧'i̧pa pä'ö. 34Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cu̧jä̧hua̧tu̧cu̧ru̧ cui'cächätucuaja, iso päi'önä rȩjȩ usäcuähuä ttö̧ja̧mä̧cö̧ pä'ö chu̧huo̧juä̧cua̧'a̧nö̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ iso päi'önä huȩnȩ ucuocuäjätö pä'ö chu̧huo̧jä̧cua̧'a̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'ätu̧cu̧ttu̧mä̧, cu̧jä̧hua̧rö̧ ppa̧dä̧dä̧cua̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'ätu̧cu̧ttu̧mä̧, pi̧jä̧ Egipto rȩjȩnä̧ adiunätä cu̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧jä̧, pä'äji ru̧hua̧mä̧”― pä'ö ji'ähuinätödo.35Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ttösacu oyuttu 'cuȩttȩpo̧mȩnä̧, o'ca toi'önä ttöäre pärätä o̧bi̧ ȩjö̧ o̧bȩ ttȩpä̧ji̧mä̧ ttösacu oyu jacuä ȩja̧'a̧ topinätödo. Jahuätö'inä, ttä'o'inä pärätä o̧bi̧ o̧bȩnä̧ juähua'a ȩca̧'a̧ tottomenä, ye'ecue'inätödo. 36Ttä'o Jacobmä i̧tti̧mö̧rö̧ pä'inödo: ―Chi̧tti̧mö̧rö̧mä̧ täcö ttöttömä 'chocuipinätucuäcusä. José pinö'inä toa'a. Simeón'inä täcö toa'a. Jitä'inä Benjamínrö cuȩpä̧tu̧cua̧ pä'ätöjä. Ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'ä̧tu̧cuo̧mȩnä̧, o'ca juiyönä ttörötä surojö 'cuäopäcusä―.37Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Rubén jä'orö ädätinödo: ―Cui̧tti̧ Benjamínrö pä'äji ta'anö ucuru ppa̧dä̧dö̧ juiyöttömä, chi̧tti̧mö̧ ta̧ju̧ru̧ cuä'ö cuicuaja. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ ttörötä hue'ipirö. Ttötä ucuru pä'äji ta'anö ppa̧dä̧dä̧cua̧sä̧―. 38Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jacob pä'inödo: ―Chi̧tti̧mä̧ ucutucu 'cho̧cö̧ jä̧cua̧. Uböomi̧nä̧ hua'ö icuinö. O'ca'a ja̧u̧tä̧ ka̧tä̧hua̧ kö̧. Cui̧'chä̧tu̧cuo̧mȩnä̧, ja̧u̧ru̧ suronä 'cuäopöttömä, bö̧o̧ i̧sa̧ cha'attö, ttömä rö̧ȩnä̧ a̧'u̧ rö̧jä̧cu̧, a̧'u̧ttu̧'i̧nä̧ 'corupädinö'anö jä̧cu̧sä̧―.
Chapter 43

1Ppäimä rö̧ȩnä̧ ppäi ttu'inätödo Canaán rȩjȩttö̧. 2Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧ ȩmö̧ tti̧hui̧nö̧ cuähuä ttucui'omenä beipächa'attö, Jacob i̧tti̧mö̧rö̧ pä'inödo: ―Pä'äji ta'anö tätucui. Tu̧cuȩ ji̧'qui̧cha̧nö̧tä̧ ȩmä̧jä̧tu̧cui̧―.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Judá jä'orö pä'inödo: ―Ja̧u̧ ru̧hua̧ pä̧i̧cu̧nä̧ pä'inö: “Ppa̧'ä̧chö̧ tocu'ätucuättö cu̧jä̧hua̧rö̧ cui'cächätucu juiyöttömä,” pä'inö ru̧hua̧mä̧― pä'ö ji'ähuinödo Judá. 4―Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tö̧jä̧hua̧rö̧ ujutucu huecuttutä, ti̧'chä̧cuo̧tö̧jä̧ tu̧cuȩ ȩmö̧ 'chä̧nö̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ru̧ huecu juiyöttömä, 'cho̧co̧tö̧jä̧, “Ttörömä ppa̧'ä̧chö̧ tocu'ätucuättö, cu̧jä̧hua̧rö̧ cui'cächätucu juiyöttömä,” ru̧hua̧ päina'attö― pä'inödo Judá.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel pä'inödo: ―¿Dä̧bö̧ ja̧'hua̧nö̧ ttörö suronä jȩcu̧'i̧nä̧tu̧cua̧'a̧ttö̧ ucutumä? ¿Dä̧bö̧ ru̧hua̧rö̧ jicuhuähuinätucua'attö ji̧nä̧ ka̧ra̧ tö̧jä̧hua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧jä̧ pä'ö?― 7Jahuätö ttä'orö ädätinätödo: ―Ru̧hua̧ pä̧i̧cu̧nä̧ jäepä̧ri̧nä̧u̧jä̧ ujuturu'inä tahuaruhuärö'inä. “¿Cuä'omä ji̧nä̧ kö̧? ¿Ka̧ra̧ cu̧jä̧hua̧tu̧cu̧ru̧'i̧nä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧jä̧ pä'ö?” jä̧ȩpä̧ri̧nä̧u̧jä̧. Jerupö ädätinätöjä, cu̧jä̧hua̧tu̧cu̧ru̧ cui'cächätucuaja päiyäcua'acö̧ pä'ö―.8Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Judá jä'o Israelrö pä'inödo: ―Mö̧ä̧ya̧rö̧ hue'ittö ttöcu. Ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'u̧ttu̧mä̧, ä̧rä̧mi̧'ö̧ ti̧'chä̧cuo̧tö̧jä̧, ji̧nä̧ ta̧'cua̧rä̧cua̧'a̧nö̧ 'corupäti'oca'a, ujutu'inä, ucu'inä, ujutu ti̧tti̧mö̧'i̧nä̧. 9Ttötä ja̧u̧ru̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ päi'önä chö̧jä̧cua̧sä̧. Ja̧u̧ru̧ ji̧'qui̧cha̧nö̧ i̧mi̧cu̧nä̧ 'cuäopöttömä, ttöcu, ucucu'inä ji̧nä̧yo̧mȩtȩ tucuocuäcuotöjä. Ucu cui̧tti̧rö̧ ucuru ppa̧dä̧dö̧ juiyöttömä, ucu cuä'ca jo̧mȩ chi'cächö juiyöttömä, ucu cuä'ca jo̧mȩttö̧ ttötä suronä jȩä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ päi'önä chö̧jä̧cua̧sä̧ o'ca juiyö cha̧'cua̧ro̧mȩ jubö päi'önä. 10Tta̧tä̧ro̧ca̧'a̧ jä̧ji̧ttö̧mä̧ täcö todärenä i̧u̧ i̧hua̧tö̧ päjatöjä―.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttä'o Israel i̧tti̧mö̧rö̧ pä'inödo: ―Ye. Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. Ujutu ti̧rȩjä̧ jähuättömä adihuä juäittötä cusacu oyunä ȩpä̧tu̧cui̧, ru̧hua̧rö̧ cuiyätucua pä'ö. Mayattö'inä ji̧'qui̧cha̧nö̧tä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ameuttu'inä, koro juäi u̧ju̧ca̧ca̧ jacuä jähuättö'inä ji̧'qui̧cha̧nö̧tä̧ ȩpö̧ cuiyätucuaröja. 12Ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuähuä micuä todärenä ȩpä̧tu̧cui̧, pärätä cusacuyutucu ä'cattö cu̧'o̧cui̧'i̧nä̧tu̧cu̧ micuä päi'önä ppa̧cu̧huä̧dä̧tu̧cua̧ pä'ö. Jerupächi'ö ȩni̧nä̧tö̧cö̧.13Cu̧jä̧hua̧tu̧cu̧ru̧'i̧nä̧ o'ipätucuirö. Ja̧'hua̧nö̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧ ru̧hua̧ ö̧ja̧'a̧ tätucui. 14Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios o'ca juiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ ucuturu ppä̧dä̧cua̧, ru̧hua̧ ucuturu re rö̧jö̧nä̧ toäcua'anö, Simeónrö'inä, Benjamínrö'inä ppa̧huä̧dä̧cua̧'a̧nö̧. Ttötämä chi̧tti̧mö̧ toönä chö̧jö̧ttö̧mä̧, huäinä chi̧tti̧mö̧ toönä chö̧jä̧cua̧sä̧―. 15Ttä'o jiähua'a ttäju̧cuo̧mȩnä̧, Jacob i̧tti̧mö̧ adihuä juäittö ȩpi̧nä̧tö̧do, ru̧hua̧rö̧ ttiya pä'ö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuähuä micuämä todärenä päi'önä ttu̧mö̧nä̧ ȩpi̧nä̧tö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Benjamínrö'inä ȩpö̧, ä̧rä̧mi̧'ö̧ 'chi̧nä̧tö̧do Egipto rȩjȩra̧'a̧cu̧. Juhua'attö José ä'ca jo̧mȩ ka̧cuä̧mi̧nä̧tö̧do.16Josémä jahuätöcu Benjamínrö toomenä, ojusodenä aditätö ttu̧ru̧hua̧rö̧ pä'inödo: ―Pitörö o'ipi chojusodera̧'a̧. Po̧ya̧rö̧ cuä'ö icu, cuaditätucuaja tucua. Jahuätömä ttöcu ttu̧cuȩ ttucuäcuotö kä̧hua̧ jueö päi'omenä―. 17José hueäjimä jȩpi̧nö̧do. Ojusodenä aditätö ttu̧ru̧hua̧mä̧ jahuätö u̧mä̧tö̧rö̧ o'ipinödo José ojusodera̧'a̧.18José ojusodera̧'a̧ jahuätörö oipomenä, ye'ecuinätödo. Ka̧ra̧ ka̧ra̧nö̧ ucuocu pä'inätödo: ―Ä̧cuo̧mȩnä̧ ti̧huä̧chi̧nö̧ ji̧nö̧ pärätä tusacu oyu jacuättö po̧cui̧pi̧nä̧tö̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ujuturu pocu i'cächö. Ujutumä 'choipä̧u̧jä̧, chutä umöhuäyotö päi'önä chutäcu taditäcuotöjä. Tä̧ji̧mö̧ burrotö̧rö̧'i̧nä̧ 'choipäcuotöjä, a̧'cua̧ra̧'a̧― pä'inätödo. 19Äpate ttötö'cöhuächi'omenä, José ojusodenä aditätö ttu̧ru̧hua̧rö̧ töcönänö 'chä̧hui̧'ö̧ ttucuocuinäcudo. 20Pä'inätödo: ―Chu̧ru̧hua̧, iso päi'önä ujutu ä̧cuo̧mȩnä̧ tu̧cuȩ ȩmö̧ i̧huä̧chi̧nä̧tö̧jä̧.21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ i̧u̧ kä'co tä'omettö̧ tösacu oyu ejädö totomenä, o'ca toi'önä ya̧cu̧nä̧ tösacuyu ä'ca pärätä ȩji̧na̧'a̧, töäre pärätä pö̧nä̧ jä̧ji̧mä̧ yoräteunätä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä'äji ta'anö i'cächäjätöjä. 22Ja̧'hua̧ta̧nö̧ koro pärätä'inä tu̧mö̧nä̧ i'cächäjätöjä, tu̧cuȩ cuähuä tȩma̧ pä'ö. Ujutu jerupätöjä di ȩni̧na̧'a̧jo tusacu oyu jacuä pärätämä pä'ö―. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ José ojusodenä aditätö ttu̧ru̧hua̧ pä'inödo: ―Huä̧i̧nä̧ ja̧'a̧cuä̧. Yecuecuätucuä'. Ucutu Cu̧huä̧nä̧hua̧tu̧cu̧, ucutu cuä'o Ö̧ä̧nä̧hua̧ iyinä̧u̧jä̧ pärätämä cusacu oyutucu jacuä. Ttömä ȩmi̧nö̧sä̧ cuähuä micuä ji̧nö̧mä̧― pä'inödo ttu̧ru̧hua̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ rä'epö icuiniyä̧u̧do cärenä pä̧cuä̧huode jacuättö tö̧jä̧hua̧ Simeónrö.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätörö do'ädinödo José ojusode jacuä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ajiya iyinä̧u̧do ttö̧jä̧pi̧yä̧ ttötöcähua pä'ö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttä̧ji̧mö̧ burrotö̧rö̧'i̧nä̧ ttu̧cuȩ iyinödo. 25José ojusodenä ttu̧cuȩ ttucuäcua'a ttä̧ju̧cuä̧ja̧'a̧ttö̧, tti'cächäjimä jo̧mȩ päi'önä jȩpi̧nä̧tö̧do, kä̧hua̧ jueö päi'a'a ichomenä, Josérö ttiya pä'ö.26José ojusodera̧'a̧ ichi'omenä, tti̧yä̧cuȩmä̧ jacuojucu ttu̧mö̧nä̧ i'cächinätödo. José ä'ca jo̧mȩttö̧ ja̧rȩyu̧nu̧ pä'i'ö tti'ä rȩjȩcu̧ ucuotönö jȩpi̧nä̧tö̧do. 27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ―¿Tta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧cuä̧ ucutumä?― pä'ö jäepinä̧u̧do. ―¿Tta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧cuä̧ cuä'o bö̧o̧ i̧sa̧mä̧, ucutu ttörö jicuhuähuinätucuäcumä? ¿Ja̧u̧mä̧ ji̧nä̧ kö̧?―28Jahuätö pä'inätödo: ―Ujutu tä'o, ucu cu̧mö̧huä̧ya̧mä̧, adiu kä̧ji̧. Ji̧nä̧ a̧'cua̧rä̧ji̧―. Pä'ö, tti'ä rȩjȩcu̧ ja̧rȩyu̧nu̧ ucuotönö jȩpi̧nä̧tö̧do. 29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Josémä u cä'epö, ö̧jä̧hua̧ Benjamínrö, ja̧ju̧mi̧nä̧ ki̧tti̧rö̧ topinödo. Pä'inödo: ―Pidemä ¿cu̧jä̧hua̧tu̧cu̧ röji ru̧hua̧ tä̧ji̧, ttörö jicuhuähuinätucuäcumä? Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diostä adiu ppä̧dä̧cua̧jä̧, chi̧tti̧― pä'inödo.30José ja̧'hua̧nö̧ päomenä, rö̧ȩnä̧ a̧'u̧ rö̧jä̧chi̧'i̧nä̧cu̧do. Jurunä rä'opächö ä'o̧ca̧ra̧'a̧. Do'ächächö juhuorö ajuähuinödo. 31Täcö ajuähuäjimä 'cuäopächi'äcu, i'ä töcähuäji'ca̧, pä'äji ta'anö do'ächi'ö, pä'inödo: ―Tu̧cuȩ tucua iyä'chätucui―.32Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Josérö'inä i̧mi̧cu̧nä̧, u̧bö̧o̧tö̧rö̧'i̧nä̧ i̧mi̧cu̧nä̧, Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ Josécu cuä'ijätörö'inä i̧mi̧cu̧nä̧ ttu̧cuȩ iyä'chinätödo. Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ yorö'iso cuocotö pinätödo hebreos ttö̧ja̧cu̧. Tucuttumä suroja'a pä'ö ttamöcuädina'attö, jahuätöcumä i̧mi̧cu̧nä̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧. 33José huea'attö u̧bö̧o̧tö̧rö̧mä̧ chutä ä'ca jo̧mȩ ttö̧'ä̧mä̧da̧ pä'ö hue'inätödo. Ä'canä ru̧hua̧mä̧ ä'canä ö̧'ä̧mä̧da̧ pä'ö hue'inätödo. Ju̧huȩnȩ o'ca'a ru̧hua̧mä̧ ja̧u̧ o'comenä ö̧'ä̧mä̧da̧ pä'ö hue'inätödo. Röji ru̧hua̧mä̧ röjinä ö̧'ä̧mä̧da̧ pä'ö hue'inätödo. José u̧bö̧o̧tö̧mä̧, ¿tta̧'a̧nö̧ pä'ö ja̧'hua̧nö̧ u̧huo̧jua̧'a̧huä̧jo? pä'ö amöcuädinätödo. 34Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ José chutä mesa isodättö ttu̧cuȩ iyä'chinödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Benjamínrö korotöttö'inä abonänö rö̧ȩnä̧ u̧cuȩ iyinödo. Ja̧'hua̧nö̧ cuä̧nö̧'i̧nä̧ cuinätödo. Au'inä ahuinätödo. Cuä̧nö̧ eseäcuähuinätödo Josécu o'ca toi'önä.

Chapter 44

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Josémä ojusodenä aditätö ttu̧ru̧hua̧rö̧ hue'inödo: ―Jahuätö ttösacu oyu jacuä ttu̧cuȩ cuȩna̧ja̧, o'ca juiyönä ttȩpö̧'a̧nö̧ jö̧mä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ya̧tȩ pö̧nä̧ öäre pärätä cuȩna̧ja̧ ösacuyu ä'ca. 2Ttö chahuo̧'ta̧, pärätättö adicuo̧'ta̧ röji ru̧hua̧ ösacuyu ä'ca cuȩna̧ja̧, öäre pärätä trigodu imitäji'inä―. José ojusodenä aditätö ttu̧ru̧hua̧ José hueäji ta'anö jȩpi̧nö̧do.3Mo̧ro̧ päi'a'a hueinä̧u̧do José u̧bö̧o̧tö̧ tti̧'cha̧ pä'ö ttä̧ji̧mö̧ burrostö̧cu̧. 4Ötahuiyättö rä'opächö, ji̧nä̧ oto pätti'oca'a tti̧'cha̧'a̧nä̧, Josémä ojusodenä aditätö ttu̧ru̧hua̧rö̧ pä'inödo: ―Ä̧rä̧mi̧'ö̧ jahuätö tto'ca'anä täi. Cui̧rȩbȩhui̧'o̧mȩnä̧, pa̧'a̧nö̧ päcuhuaja: ¿Dä̧bö̧ pärätättö adicuo̧'ta̧ cu̧nä̧u̧cuä̧jä̧tu̧cuä̧ttö̧? 5Ju̧huo̧'ta̧mä̧ auä'ijö chu̧ru̧hua̧mä̧. Chu̧ru̧hua̧mä̧ ju̧huo̧'ta̧ yä̧huä̧i̧nä̧ jä̧ji̧mä̧ u̧huo̧juä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧'a̧ttö̧, suronä jȩpä̧jä̧tö̧jä̧, päcuhuatöja― pä'inödo José.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ José ojusodenä aditätö ttu̧ru̧hua̧mä̧ jahuätö u̧mä̧tö̧rö̧ rȩbȩhui̧pö̧, José hueäjimä pä'inödo. 7Jahuätö ädätinätödo: ―¿Dä̧bö̧ ja̧'hua̧nö̧ päcuhua'attö, chu̧ru̧hua̧? Ujutumä ja̧'hua̧nö̧ jȩpo̧co̧tö̧ päjätöjä yorö'isotä.8Topi. Pärätä tösacu oyu ä'cattö tö̧'o̧cui̧'i̧nö̧mä̧ Canaán rȩjȩra̧'a̧ttö̧ pä'äji ta'anö i'cächö, ucuru iyäjätöjä. ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö tö̧nä̧u̧cua̧ttö̧ oro'inä, pärätä'inä cu̧ru̧hua̧ ojusodettömä? 9Ujututtu ya̧tȩ u̧ju̧nä̧ra̧'a̧ cu̧'o̧cui̧'ö̧ttö̧mä̧, huäinä 'corupäi'ä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ujutumä, chu̧ru̧hua̧, ucu cumöhuäyotö päi'önä tö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧jä̧―. 10Ja̧'hua̧nö̧ pättomenä, José ojusodenä aditätö ttu̧ru̧hua̧ pä'inödo: ―Ucutu päcuhuäjätucu ta'anö jä̧cua̧'a̧. Ahuo̧'ta̧ ku̧nä̧rö̧mä̧ ttö chu̧mö̧huä̧ya̧ päi'önä ö̧jä̧cua̧. Korotömä adiunätä ttö̧ja̧cui̧'ä̧cuo̧tö̧―.11Ya̧tȩ pö̧nä̧ ttusacu oyu jurunä rȩjȩcu̧ mȩyȩdi̧nä̧tö̧do. Ya̧tȩ pö̧nä̧ ttusacu oyu ejädinätödo. 12Ä'canä ru̧hua̧ ösacuyuttö kä̧mä̧dö̧ usinödo, röji ru̧hua̧ ösacuyura̧'a̧ cä'ädö. Benjamín ösacuyu jacuättö po̧cui̧pi̧nö̧do ahuo̧'ta̧. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'ca toi'önä tta̧'cua̧ juiyächi'ä̧u̧ ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ sȩro̧cu̧ icuinätödo. Ya̧tȩ pö̧nä̧ ttusacu oyu ttä̧ji̧mö̧ burrotö̧nä̧ cä'epö huȩnö̧, pä'äji ta'anö ötahuiyära̧'a̧cu̧ ppa̧'ä̧chi̧nä̧tö̧do.14Judá'inä, u̧bö̧o̧tö̧'i̧nä̧, ö̧jä̧hua̧tö̧'i̧nä̧ José ojusodera̧'a̧ ppa̧ttä̧cho̧mȩnä̧, José ji̧nä̧ ojusodenä pinödo. José ä'ca jo̧mȩ ja̧rȩyu̧nu̧ pä'i'ö tti'ä rȩjȩcu̧ ucuotinätödo. 15José jahuätörö pä'inödo: ―¿Däje jä̧ttö̧ pi̧yȩmä̧ ucutu jȩcu̧'ä̧jä̧tu̧cumä̧? ¿Jerupätöjä tä̧ji̧? Ttömä yähuäinä jȩä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ huo̧jua̧sä̧―.16Judá ädätinödo: ―¿Tta̧'a̧nö̧ pätäcua'a jä̧ttö̧ ucuru chu̧ru̧hua̧? ¿Tta̧'a̧nö̧ tädätäcua'a jä̧ttö̧? Suronä jȩpo̧co̧tö̧ päjätöjä pä'ö, ¿tta̧'a̧nö̧ ti̧jȩpä̧cua̧'a̧ jä̧ttö̧? Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä suronä jȩtä̧ji̧mä̧ huo̧juä̧ji̧. Jitämä o'ca toi'önä cumöhuäyotö päi'önätä tö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧jä̧, ujutu'inä, cuahuo̧'ta̧ ku̧nä̧rä̧ji̧'i̧nä̧―. 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ José pä'inödo: ―Ja̧'hua̧nö̧mä̧ jȩpo̧cö̧sä̧. Chahuo̧'ta̧ ku̧nä̧rä̧ji̧tä̧, ja̧u̧tä̧ chu̧mö̧huä̧ya̧ päi'önä ö̧jä̧cua̧mä̧. Ucutu korotömä adiunätä ppa̧cu̧huä̧chä̧tu̧cu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ cuä'otucu ojusodera̧'a̧―.18Ja̧'hua̧nö̧ ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, Judá Josérö tö'cönänö 'chä̧hui̧'ö̧, ucuotönö Josérö pä'inödo: ―Chu̧ru̧hua̧, ucu cu̧mö̧huä̧ya̧sä̧. Ucuru ji̧'qui̧cha̧nö̧tä̧ chucuocua pä'ösä. Ttörömä cu̧ra̧huä̧rä̧'. Ucu Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧'a̧nö̧ hue'öjä. 19Chu̧ru̧hua̧, ujuturu ucu cumöhuäyotörö jä'epinöjä: “¿Cuä'otucuru'inä, cu̧jä̧hua̧tu̧cu̧ru̧'i̧nä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧jä̧?”20“Tä'o bö̧o̧ i̧sa̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧jä̧, ucuru pä'inätöjä, chu̧ru̧hua̧. I̧tti̧ röji ru̧hua̧ ji̧nä̧ mö̧ä̧ya̧, bö̧o̧ i̧sa̧ kä̧nö̧ i̧tti̧ uhuäpächinörö'inä ku̧nä̧rä̧tö̧jä̧. Tö̧jä̧hua̧ u̧bö̧o̧mi̧nä̧mä̧ hua'ö icuina'attö, ja̧u̧tä̧ ka̧tä̧hua̧ kö̧ ja̧ju̧mi̧nä̧ ki̧tti̧mö̧ttö̧. Jä'o juiyo repeäcu” pä'inätöjä. 21Ja̧'hua̧nö̧ pätomenä, “Tocharö cui'cächätucuaröja” pä'inöjä ujuturu cumöhuäyotörö. 22“Ja̧u̧ mö̧ä̧ya̧mä̧ jä'orö yorö'iso jaropi'ocö. Kara'a i̧'chö̧ttö̧mä̧, jä'o 'corupä'i'anö hua̧,” pä'ö ucuocuinätöjä ucuru, chu̧ru̧hua̧.23Pa̧'a̧nö̧ pä'inöjä ucumä ujuturu: “Cu̧jä̧hua̧tu̧cu̧ ucutucu ichö juiyöttömä, ttörömä ppa̧'ä̧chö̧ tocu'ätucuättö”. 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tä'orö ti̧rȩbȩhuo̧mȩnä̧, ucu, chu̧ru̧hua̧, cui̧huȩnȩ päcuhuinömä jitähuinäcu. 25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tä'o ujuturu hue'inö: “Pä'äji ta'anö ppa̧'ä̧chö̧ tätucui tu̧cuȩ ji̧'qui̧cha̧nö̧tä̧ mitö 'chä̧nö̧”. 26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tä'orö ädätinätöjä: “Ti̧'chö̧ juiyö'a̧nö̧ ja̧'a̧. Tö̧jä̧hua̧ röji ru̧hua̧ ujutucu ichöttötä, ti̧'chä̧cuo̧tö̧jä̧. Ru̧hua̧rö̧ totö juiyö'a̧nö̧ ja̧'a̧, tö̧jä̧hua̧ ujutucu ichö juiyöttömä”.27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tä'o ujuturu pä'inö: “Ucutu huo̧juä̧tö̧jä̧ chi̧tti̧mö̧ tta̧ju̧mi̧nä̧ chi̧tti̧mö̧ ta̧ju̧ru̧ kuhuäbecuiniyäcusä. 28Ya̧tȩmä ttöttö tö'ipächö i̧hui̧nö̧. Ttö pä'inösä iso päi'önä de'a ru̧hua̧ ppo̧ö̧cu̧ jȩpö̧ icuäjiyäcusä a̧'cua̧ra̧'a̧ pä'ö. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ja̧u̧ru̧ yorö'isotä tochococu. 29Jitä'inä piderö 'chocuhuipätucuomenä, ja̧u̧ru̧'i̧nä̧ surojö 'cuäopö'a̧nö̧ ja̧'a̧. Bö̧o̧ i̧sa̧ cha'attö, a̧'u̧ ttu hua'ö chicua pä'ö ucututä ttörö hue'ö cuicuäcuotöjä,” pä'inö chä'omä― pä'ö ji'ähuinödo Judá Josérö.30Juhua'a yabo pä'inödo Judá Josérö: ―Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chu̧ru̧hua̧, 31tä'o ö̧ja̧'a̧ pä'äji ta'anö ppa̧tä̧cho̧mȩnä̧, ja̧u̧ mö̧ä̧ya̧ ujutucu toa'a toomenä, 'corupäi'ö'a̧nö̧ ja̧'a̧. Ujutu tä'o bö̧o̧ i̧sa̧mä̧ a̧'u̧ ttu hua'ö icua pä'ö ujututä hue'ö ticuäcuotöjä. 32Ttö chä'orö pä'inösä: “Ttötä chö̧jä̧hua̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ päi'önä chö̧jä̧cua̧sä̧. Ja̧u̧ru̧ ucuru ppa̧dä̧dö̧ juiyöttömä, ucu cuä'ca jo̧mȩttö̧ suronä jȩä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ päi'önä chö̧jä̧cua̧sä̧ 'cuäopönä”.33Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ mö̧ä̧ya̧rö̧ cu̧mö̧huä̧ya̧ ja̧ji̧ juäimä, ttörötä hue'i cu̧mö̧huä̧ya̧ päi'önä chö̧ja̧ pä'ö. Mö̧ä̧ya̧rö̧mä̧ u̧bö̧o̧tö̧cu̧ jä'o ö̧ja̧'a̧ i̧'cha̧ hue'irö. 34Chä'o ö̧ja̧'a̧ 'chi̧'chö̧ttö̧mä̧ ¿tta̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ jä̧ttö̧ mö̧ä̧ya̧ ttöcu ichö juiyöttömä? Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chä'orö surojö 'cuäopa'amä tochö juiyö'a̧nö̧ jä̧cu̧sä̧― pä'inödo Judá Josérö.
Chapter 45

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Josémä ä'ca jo̧mȩ ka̧cuä̧tö̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧ ami 'qui'ächi'ö juiyönä a̧'u̧ rö̧jä̧chi̧'inä̧cu̧do. Huopinödo: ―O'ca toi'önä ttö chä'ca jo̧mȩttö̧ rättopächa hue'itö―. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ Josécu ko̧cö̧ pinödo, u̧bö̧o̧tö̧ ttu̧huo̧jua̧rö̧ pä'ö jiähuomenä. 2Pä̧i̧cu̧nä̧ ajuähua'attö, Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧'i̧nä̧ ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧do. Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ahuaruhuä'inä ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧do. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ José u̧bö̧o̧tö̧rö̧ pä'inödo: ―Ttötäsä Josémä. ¿Ji̧nä̧ kö̧ chä'omä?― Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ u̧bö̧o̧tö̧ ttä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, ja̧u̧ru̧ yettecua'attö, ädätocotö pinätödo.4Josémä u̧bö̧o̧tö̧rö̧ pä'inödo: ―Ttörö tö'cönänö ichi'ätucui―. Ja̧'hua̧nö̧ päomenä, tö'cönänö 'chä̧hui̧'i̧nä̧tö̧do. José pä'inödo: ―Ttötäsä cu̧jä̧hua̧tu̧cu̧ Josémä. Egipto rȩjȩra̧'a̧ iyö cuicuinätucuäcumä ttötäsä. 5Jitämä cua̧'cua̧ tta̧cu̧huȩcuä̧tu̧cuä̧'. Jitämä cu̧ra̧huä̧rä̧cuä̧huä̧tu̧cuä̧' pocu ttörö pärätänä iyö cuicuinätucua'attö. Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diostä ucutu cuä'catucunä hueinäcusä cua̧'cua̧rö̧ cu̧ji̧pä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧. 6Täcö todäre a̧'ȩ 'cuäopina'a ppäi ttuähuämä Egipto rȩjȩttö̧. Ji̧nä̧ ji̧mö̧tȩ a̧'ȩ jä̧cua̧'a̧ ku̧nä̧huä̧nä̧'i̧nä̧, trigo tirähuänä'inä juiyönämä.7Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diostä ucutu cuä'catucunä hueinäcusä cua̧'cua̧rö̧ cu̧ji̧pä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧, ucutu cuahuaruhuä'inä ttirecuächäcua'anö. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutumä huecuhuätucuococu pinösä pocu chicha pä'ömä. Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diostä hueinäcusä. Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä jȩi̧nä̧cu̧sä̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ jä'o jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧tä̧ ahuaruhuä ttu̧ru̧hua̧'i̧nä̧, Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧'i̧nä̧ päi'önä chö̧ja̧ pä'ö hueinäcusä.9Chä'orö jurunä ji'ähuäjätucui. Ja̧u̧ru̧ päcuhuätucuaja: “Ja̧'hua̧nö̧ pä'äji cui̧tti̧ Josémä pä'ö. Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hueinäcusä Egipto rȩjȩnä̧ ru̧hua̧ chö̧ja̧ pä'ö. Recuomä toepo. Jurunä ttö chö̧ja̧'a̧cu̧ cuichätucuaja. 10Gosén rȩjȩnä̧ cu̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧jä̧, ttö chö̧jo̧mȩttö̧ tö'cö, ucutu'inä, cui̧tti̧mö̧'i̧nä̧, cui̧tti̧mö̧ tti̧tti̧mö̧'i̧nä̧, cuä̧ji̧mö̧ o̧vȩja̧stö̧'i̧nä̧, pä̧cä̧yö̧'i̧nä̧, o'ca juiyönä cu̧ju̧nä̧rä̧tu̧cu̧mä̧. 11Ju̧huȩnȩtä̧ cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩnä̧, ttötä cu̧cuȩtu̧cu̧ chi̧yä̧cua̧sä̧, ji̧nä̧ ji̧mö̧tȩ a̧'ȩ ppäi 'cuäopä̧cuȩmä̧ ka̧'a̧ttö̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩchä̧cua̧sä̧ usurä isotö juocuhuätucu juiyäcua'anö, cu̧ju̧nä̧rä̧tu̧cu̧'i̧nä̧ tocuhuepo'ächätucu juiyäcua'anö”.12Ucutu cu'äretucunä topätöjä, chö̧jä̧hua̧ Benjamín'inä ö'ärenä topö, ttötä chamonä chänä chucuocua'amä. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chä'orö jicuhuähuätucu'a̧nö̧ ja̧'a̧ o'ca juiyönä tocu'äjätucumä Egipto rȩjȩnä̧ kä̧nö̧ ttö̧ja̧ ttucuotönä chöadihuä'inä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chä'orö jurunä pocu cui'cächätucu'a̧nö̧ ja̧'a̧―.14Jo̧'ú̧ Benjanmínrö̧ uupi'canä huaadiö ajahuinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Benjanmin'i̧nä̧ uupi'canä huaadiö ajahuinö. 15Ajahuinö jahuäturö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'chuo̧pi̧nö̧ o'catoinärö̧ u̧bu̧o̧tö̧rö̧. Juo̧nö̧ o'caa, ahuaruhuäcu ucuocuinö.16Huo̧juä̧chi̧'i̧nä̧tö̧ Faraón ojusodenä̧ aditätö'inä: José ahuaruhuä'inä rȩbȩhuä̧tö̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Faraón ri̧ȩnä̧ esehuinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hue'ö adicuä ttö̧ja̧'i̧nä̧. 17Faraón päinäcu̧ Josérö: Jiähui ucú cuahuaruhuärö: pi̧yȩ jȩtta̧: ttä̧ji̧mu̧rö̧ huȩni̧pu̧ ppa̧ttä̧cha̧ Canaán rȩjȩra̧'a̧. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuäorö'inä ahuaruhuärö'inä po tticha ttȩmä̧ja̧ ttö chö̧jo̧mȩ. Ttö chiyäcuotöjä Egipto rȩjȩttö̧ adihuome ucuturu ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juorö iyö́ cucuäcuotöjä.19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucumä hue'ö ku̧nu̧jä̧: Pi̧yȩ jȩpi̧, carucätta ȩmo̧po̧'ö̧ Egipto rȩjȩ u̧mi̧cu̧ rä'epi cui̧tti̧mö̧rö̧'inä, cui̧rȩcua̧mö̧rö̧'i̧nä cui'cächa. Cuä'orö'inä o'ipö ichi. 20Cui̧rȩjä̧ jä̧cuä̧jä̧mä̧ cua̧'cua̧ rocuecuä, Egipto rȩjȩ a̧di̧huä̧jä̧mä̧ ucutu cui̧rȩjä̧ jä̧cuä̧jä̧.21Israel i̧tti̧mö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpi̧nä̧tö̧, Josémä Faraón hueäjita'anö carucätta ȩmo̧po̧'ö̧ iyinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mä̧nä̧nä̧ 'chä̧nö̧ ttu̧cuä̧cuȩ'inä iyinö. 22Jahuätö o'catoi'önä̧rö̧ ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ ttö'ärohuäcua'a'inä iyinä̧u̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Benjaminrö̧mä̧ platamä trescientonö jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧mä̧ cinconö o̧ta̧ jo̧mȩnä̧ ö̧'ä̧ro̧huä̧cuȩmä̧. 23Jä'orömä pi̧yȩ hue'inö: Egiptottö adihuäjuäi ȩpä̧tö̧ bö̧rö̧ba̧tö̧rö̧mä̧ dieznö huotörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ diez huotö mulatö̧ u̧huä̧ju̧ ote'inä, pan'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ koro mä̧nä̧nä̧ 'chä̧nö̧ kä̧nö̧ ttu̧cuä̧cuȩ'inä.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ uböotö̧ hue'ö i̧cuä̧u̧mä̧ i̧hui̧nä̧tö̧ jahuätömä. Ja̧u̧mä̧ jähuätörö pä'inö: "Topätucuittö̧ mä̧nä̧nä̧ 'chä̧nö̧ kä̧nö̧mä̧ curohuähuätucuó. 25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egipto rȩjȩttö̧ rä'opö, ttä'o Jacob ö̧jo̧mȩ Canaán rȩjȩra̧'a̧ 'chä̧hui̧'i̧nä̧tö̧do. 26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttä'orö ji'ähuinätödo: ―Josémä ji̧nä̧ kä̧ji̧. Egipto rȩjȩnä̧ ru̧hua̧ päi'önä kä̧ji̧ yorö'iso. Ttä'o jahuätörömä yorö'isotä esetocö pinödo.27O'ca juiyönä José jiähuäjimä, ttä'orö ji'ähuinätödo. Ja̧u̧ huȩnȩ ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, caruquiyä José jä'o Jacobrö tti'cächa pä'ö hueäji ocä toomenä, ttä'o Jacob esehuächi'inödo. 28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel pä'inödo: ―Ye täcö adihua'a. Chi̧tti̧ Josémä ji̧nä̧ ö̧ji̧yä̧cu̧sä̧. Tochäjä̧cua̧sä̧ 'corupädi'äcua'a ä'canänö― pä'inödo Israelmä.
Chapter 46

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel öäre o'ca juiyönä ȩpö̧ rä'opinödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Beerseba ötahuiyä jubö rȩbȩhui̧nö̧do. Juhuorö jä'o Isaac Ö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö ku icu iyähuä jȩpö̧ iyinödo. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israelrö yodo u̧'cuo̧ti̧nä̧ ucuocuinäcudo Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios. Päinäcudo: ―Jacob, Jacob―. Jacob ädätinödo: ―Pȩnȩtä̧ kö̧sä̧―. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inödo: ―Ttötäsä Cu̧huä̧nä̧hua̧ Dios, cuä'omi̧nä̧ Ö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä. Egipto rȩjȩra̧'a̧ cui̧'cha̧ pä'ömä yecuhuecuä'. Juhuorötä jȩchä̧cua̧sä̧ ucuttu isotö recuätö ttirecuächönä. 4Ucutäcu chi̧'chä̧cua̧sä̧ Egipto rȩjȩra̧'a̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ juhua'attö ucuru pocu chi̧'cä̧chä̧cua̧sä̧ pä'äji ta'anö. Josétä cui'äre mö̧'ȩpö̧ tta̧huä̧rä̧cua̧jä̧ cuami yuppa jubö huächi'omemä―.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jacob Beersebattö rä'opinödo. Israel i̧tti̧mö̧mä̧ ttä'o Jacobrö'inä, tti̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧, tti̧tti̧mö̧ tta̧ju̧tu̧ru̧'i̧nä̧ ȩpi̧nä̧tö̧do caruquiyänä, Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ttä'orö ttȩpa̧ pä'ö hueäji ocä caruquiyänä. 6Jahuätö ttöäre'inä, ttä̧ji̧mö̧rö̧'i̧nä̧, Canaán rȩjȩttö̧ ttȩmi̧nö̧mä̧ ȩpö̧, Egipto rȩjȩra̧'a̧cu̧ ichinätödo, Jacob'inä i̧tti̧mö̧'i̧nä̧, i̧tti̧mö̧ tti̧tti̧mö̧'i̧nä̧. 7Jacobmä i̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, i̧tti̧mö̧ tti̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, i̧tti̧mö̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, i̧tti̧mö̧ tti̧tti̧mö̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ahuaruhuä o'ca toi'önä̧rö̧ ȩpi̧nö̧do Egipto rȩjȩra̧'a̧.8Pitö ji̧na̧'a̧ Israel i̧tti̧mö̧ Egipto rȩjȩra̧'a̧ rȩbȩhui̧nä̧tö̧mä̧, Jacob i̧tti̧mö̧mä̧: Rubenmä Jacob i̧tti̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧sa̧ ji̧na̧'a̧; 9Ruben i̧tti̧mö̧mä̧: Hanoc'inä, Falú'inä, Hezrón'inä, Carmi'inä ji̧na̧'a̧. 10Simeón i̧tti̧mö̧mä̧: Jemuel'inä, Jamín'inä, Ohad'inä, Jaquín'inä, Zohar'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Saúlmä̧ canaán ttö̧ja̧ isaju ki̧tti̧ ji̧na̧'a̧. 11Leví i̧tti̧mö̧mä̧: Gersón'inä, Coat'inä Merari'inä ji̧na̧'a̧.12Judá i̧tti̧mö̧mä̧: Er'inä, Onán'inä, Sela'inä, Fares'inä, Zara'inä ji̧na̧'a̧ (Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Er'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Onán'inä canaán rȩjȩttö̧tä̧ 'corujuo'ächinä̧tö̧) Fares i̧tti̧mö̧mä̧: Hezrón ja̧'a̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Hamul. 13Isacar i̧tti̧mö̧mä̧: Tola'inä, Fúa'inä, Job'inä, Simrón'inä ji̧na̧'a̧. 14Zabulón i̧tti̧mö̧mä̧: Sered'inä, Elón'inä, Jahleel'inä ji̧na̧'a̧. 15Pitö ji̧na̧'a̧ Lea ki̧tti̧mö̧mä̧ Padán Aramttö̧ Jacobrö uhuäbecu ki̧yi̧nö̧u̧mä̧, kittijumä Dina pä'ö micuinä̧ju̧. Ki̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧, nä̧tö̧'inä o'catoi'önä̧mä̧ treinta tres jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧.16Gad i̧tti̧mu̧mä̧ jinä'a̧ Zifión, Haqui, Suni, Ezbón, Eri, Arodi ja̧hua̧ta̧nö̧ Areli'inä. 17Aser i̧tti̧mu̧mä̧ jinä'a̧: Imna, Isúa ja̧'hua̧ta̧nö̧ Sera kijäcuajucu. Bería i̧tti̧mu̧mä̧ ji̧na̧'a̧ Heber ja̧'hua̧ta̧nö̧ Malquiel'inä. 18Pitö jina'a̧ Zilpa ki̧tti̧mu̧mä̧, Labán ittijuru Leal'rö i̧yi̧nä̧u̧mä̧. Pitö ki̧tti̧mu̧mä̧ diciseisnö huotömä Jacob'rö ucuäbecu ki̧yi̧nä̧u̧.19Raquel Jacob irecua ki̧tti̧mu̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧, José'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ Benjamín'inä. 20Egiptottömä , Manasés'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ Efranín'inä uhuäpächinä̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ josé irecua pä'inä ji̧na̧'a̧ Asenat'mä Portifera ittiju Onttö̧ sacerdote hua̧. 21Benjamín i̧tti̧mu̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Bela, Bequer, Asbel, Gera, Naamán, Ehi, Ros, Mupin, Hupin, Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Ard'inä. 22Pitö ji̧na̧'a̧ Raquel Jacobttö ki̧tti̧mu̧mä̧, cartocenö huottö.23Dam i̧tti̧mä̧ ji̧na̧'a̧ Husim. 24Neftalí i̧tti̧mu̧mä̧ ji̧na̧'a̧ Jahzeel'inä, Guni'inä, Jezer'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Silem'inä. 25Pitö ji̧na̧'a̧ Jacob i̧tti̧mö̧ uhuäpächinätö̧ Bilhattö, Laban Raquel kumuhuäyaju päi'önä iyinäcuattömä, ki̧tti̧mö̧ o'catoi'önämä ji̧na̧'a̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö.26Pitö o'catoi'önä Jacobcu Egiptora̧'a̧ 'chi̧nä̧tö̧mä̧, chutä ahuaruhuätä ji̧na̧'a̧, pa̧ja̧cuä̧ juiyönä Jacob i̧tti̧mö̧ tti̧rȩcua̧mö̧rö̧; sesenta y siesnö ji̧na̧'a̧ o'catoi'önämä. 27José i̧tti̧mu̧ tta̧ju̧cu̧ Egiptottö uhuäpächinätu̧cu̧mä̧, ahuaruhuä Egiptora̧'a̧ 'chi̧nä̧tö̧mä̧ setentanö ji̧na̧'a̧ o'catoi'önämä.28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jacobmä i̧tti̧ Judárö ä'canä hue'inödo Gosénra̧'a̧ todehuä̧mä̧ mä̧nä̧mä̧ ¿ti̧mä̧ttö̧? pä'ö Josérö jä'epö ä̧ju̧cua̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Gosén rȩjȩra̧'a̧ rȩbȩhui̧nä̧tö̧do. 29José öäre carucä jo̧mȩ päi'önä jȩtta̧ pä'ö hue'äji'ca̧, Gosén rȩjȩra̧'a̧ 'chi̧nö̧do, jä'o Israelrö esehua pä'ö. Jä'orö toomenä, hua'adi'ö recuonänö ajuäunu esehuinödo. 30Israel Josérö pä'inödo: ―Täcö ucuru tocha'attö, 'corupädi'öttömä huäinä jä̧cua̧'a̧.31José päinö u̧bu̧o̧nö̧rö̧'i̧nä̧ ahuaruhuärö'inä jäorö'inä: ttö jidähuo ä̧cua̧sä̧ faraónrö: ttö chubuonö chahuaruhuä'inä chäo'inä, Canaán rȩjȩnä̧ ki̧nä̧tö̧mä̧ täcu rȩbȩhuä̧tö̧ ttö chö̧jo̧mȩ. 32U̧mä̧tö̧mä̧ oveja̧tö̧rö̧ ttä̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧cä̧yö̧rö̧'i̧nä̧ ttä̧a̧rä̧tö̧. jahuätö i'cächäjätö ttä̧ji̧mu̧rö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä ttö̧ju̧nä̧rö̧mä̧.33Faraón ä̧tȩpi̧'ca̧ jäeputtömä: ¿däjé cuaditätucuättö̧ päöttömä? 34ucutu cuädä tätucuaröjá: täbocu ti̧tä̧mu̧mi̧nä̧ ji̧nö̧ta̧'a̧nö̧ muä̧yotö tö̧jo̧mȩnä̧'i̧nä̧ jitä'inä ihueye pä̧cä̧yö̧rö̧ adicuä ttö̧ja̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jua̧nö̧tä̧ aditö kä̧tu̧cui̧ Gosén rȩjȩnä̧, Egipto ttö̧ja̧'i̧nä̧ oveja̧tö̧rö̧ tta̧'a̧rö̧ ttö̧huo̧jui̧ ä̧cua̧'a̧nö̧.
Chapter 47

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Josémä do'ächi'ö Faraónrö pä'inö: Chä'o'inä, chu̧bö̧o̧tö̧'inä, ttä̧ji̧mö̧ päyunö kä̧tö̧'i̧nä̧, ttöäre o'cajuiyönäcu̧tä̧ Canaán rȩjȩra̧'a̧ttö̧mä̧ ichäjätö. Topittö, jahuätömä Gosén rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧. 2Ja̧u̧mä̧ u̧bö̧o̧tö̧ttö̧mä̧ cinconö huotörötä o'ipächö Faraón ä'ca jo̧mȩcu̧ ȩpi̧nö̧.3Faraón ja̧u̧ u̧bö̧o̧tö̧rö̧mä̧ pä'inö: ¿Ucutumä däjettö cuaditähuätucumä? Jahuätömä faraónrö ädätömä pä'inätö̧: Cumöhuäyotömä ovejastö̧rö̧ tta̧'a̧rö̧ aditätö tö̧tä̧mö̧ mi̧nä̧ ji̧nö̧ta'anö. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Faraónrö̧ pä'inä̧tö̧: Ujutumä̧ a̧'u̧cu̧nä̧ mo̧ro̧ jo̧mȩtä̧ pi̧jä̧ rȩjȩnä̧mä̧ tö̧jä̧cuo̧tö̧jä̧. Cumöhuäyotö ttä̧ji̧mö̧ ttucuä'cuamä juiya'a Canaán rȩjȩnä̧mä̧, juhua'amä ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ ppäi ttuhuähuä ka̧'a̧ttö̧, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cumöhuäyotörömä Gosén rȩjȩnä̧tö̧ tö̧ja̧cu̧nä̧ hue'itö."5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Faraónmä Josécu ucuocumä pä'inö: Cuä'o'inä, cubö̧o̧tö̧'inä ucuru topö ichäjätö. 6Egipto rȩjȩmä̧ ucu cu̧mö̧nä̧tä̧ ka̧'a̧. Cuä'orö'inä, cu̧bö̧o̧tö̧rö̧'inä rȩjȩ a̧di̧huä̧jä̧ Gosén rȩjȩnä̧ ttö̧ja̧cua̧ hue'itö. Jahuätöttö yotuterö ajicuäcuähuotörö tta̧huä̧cuä̧huä̧ huo̧juä̧tö̧rö̧ cu̧'o̧cui̧'ö̧ttö̧mä̧, chä̧ji̧mö̧rö̧ tta̧ttä̧ra̧ hue'itö."7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ José jä'orö o'ipäji'ca̧, Faraónrö i̧jȩpi̧nö̧. Jacobmä Faraónrö adiunä ji̧ya̧rö̧ pä'ötä jȩpi̧nö̧. 8Faraónmä Jacobrö pä'inö: ¿Tta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ku̧ju̧nä̧rä̧? 9Jacobmä Faraónrö ädätinö: 130 a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ cue'ächö kä̧'i̧ju̧sä̧. Chö̧jö̧ a̧'ȩmä̧ a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ jä̧'i̧ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ barautä jä̧'i̧ja̧'a̧. Chu̧tä̧ mö̧mi̧nä̧ recuo ttö̧ji̧nö̧'a̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ ja̧'a̧." 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jacobmä Faraónrö adiunä ji̧ya̧rö̧ pä'ipötä, juhuorömä rä'opächinö.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Josémä jä'orö'inä, u̧bö̧o̧tö̧rö̧'inä ttö̧ja̧cuö̧mö̧nä̧ hue'inö. Ja̧u̧mä̧ Egipto rȩjȩ iyinö, juiyo adihuä̧jä̧ttö̧, Ransés i̧rȩjä̧ttö̧, Faraón hueäjita'anötä̧. 12Josémä jä'orö'inä ö̧bö̧o̧tö̧rö̧'inä ttu̧cuä̧mä̧ iyinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jä'o ahuaruhuärö'inä ttö̧ja̧ ttö̧'a̧cuä̧cho̧mȩ jo̧mȩ.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧mä̧ cuäcuähuämä juiyina'a; juhua'amä ppäi ttuhuähuämä rö̧ä̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧. Egipto rȩjȩ'i̧nä̧ ja̧'hua̧t'a̧nö̧ Canaán rȩjȩ'i̧nä̧ rö̧ä̧nä̧ ppäitä 'chu̧huä̧ri̧na̧'a̧. 14Josémä pärätä o'cajuiyötä Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ ttöäremä ca̧ca̧tö̧ icuinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Canaán ttö̧ja̧ ttöäre pärätä'inä, ttö̧ja̧rö̧ u̧huä̧ju̧ ote iyömä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ José ja̧u̧ pärätämä Faraón ö̧jo̧de ruhuodecu 'icächinö.15Egipto ttö̧ja̧'i̧nä̧ Canaán ttö̧ja̧'i̧nä̧ o'cato'inä ttöäre pärätä be'epäjipu'icuinä̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ jä̧u̧ ichinättö̧ José pättä pä'ö: "Tu̧cuä̧ iyitö ¿Tocu pä'ö 'coru juotacha'anö jä̧ttö̧ ucu cuä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ töäre pärätä beipächaja'attö ta̧ji̧?" 16José ädätinö: " Cuiäretucu pärätä beipächäjittömä, i'cächätucui cuä̧ji̧mu̧ pä̧cä̧yö̧rö̧tä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧mä̧ ttötä chiyäcuotöjä cu̧cuä̧tu̧cu̧mä̧ jahuätö päcäyö̧ ttimicuä." 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttäjimu päcä̧yö̧rö̧ i'cächinättö̧ Josérö ttiya pä'ö. José ttu̧cuä̧ i̧yi̧nö̧ jahuätörö ttä̧ji̧mu̧ cabayu̧tu̧'i̧nä̧, ovejattö̧'i̧nä̧, burrottö'inä ttimicuä, Ja̧u̧mä̧ jahuätö ttu̧cuä̧ cuäjetinö ja̧u̧ duhuonämä ttäji̧mu̧ ttimicuä.18Ja̧u̧ duo beipächomenä, jahuätömä pä̧'ä̧ji̧ta̧'a̧nö̧ ichinä̧ttö̧ ja̧u̧ ö̧jo̧mȩcu̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧tö̧ ja̧u̧ru̧ pä'inättö: "Chu̧ru̧hua̧ ucurumä tödajahua pä'ömä juiätöjä töäre pärätä beipächäja'anä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ tä̧ji̧mu̧ ovejatö̧'i̧nä̧ päcäyö̧'i̧nä̧ ucutä cuä̧ji̧mu̧ ja̧'a̧ chu̧ru̧hua̧. Tä'cö juiya'a ucu cuä'catömä chu̧ru̧hua̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧yȩtȩ ki̧'i̧pa̧'a̧ ujutu tidepä'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ti̧rȩjä̧'i̧nä̧. 19¿Tocu pä'ö ja̧'a̧tä̧ tocu'ätö ujuturumä 'corujuotächa'anä ti̧rejä'inämä? Ujuturu mitö ȩmi̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ti̧rȩjä̧'i̧nä̧ tu̧cuä̧tä̧ cuiyatö, ujutu'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ti̧rȩjä̧'i̧nä̧mä̧ Faraón huea'anätä tö̧jo̧cuä̧cuo̧tö̧jä̧. Iyittö u̧huä̧ju̧tä ta̧'cua̧rä̧cua̧'a̧nö̧ 'corujuotächa'acu, ja̧'hua̧'a̧nö̧tä̧ rȩjȩ'i̧nä̧ toächome kö̧ juiyäcua'anö."20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Josemä Egipto rȩjȩ o'cajuiyönä mitö ȩmi̧nö̧ Faraón i̧rȩjä̧ päi'önä. Egipto ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önätä tti̧rȩjä̧ ttiyä'cha'attö, rö̧'ä̧nä̧ ppäi rä̧bȩhua̧'a̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧, tti̧rȩji̧yä̧mä̧ Faraón i̧rȩjö̧ päi'önätä jina'a. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö̧ja̧rö̧mä̧, iäre adicuä isotö päi'önätä̧ jȩpi̧nö̧ Egipto beipomettö̧ kä̧mä̧dö̧ pä̧tȩcuä̧jä̧bu beipunä. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ sacerdote huotö ti̧rȩjä̧ jo̧mȩtä̧ mitö ȩmo̧cö̧ pinö Josemä, jua'amä sacerdote huotömä ttu̧cuä̧ ji̧'chi̧cha̧nö̧ ttȩma̧'a̧ttö̧. Ja'huätömä Faraón iya'a cuinätö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, tti̧rȩjä̧mä̧ iyocotö pinätö̧.23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Josemä ji'ähuinö ttö̧ja̧rö̧: "Topätucui, jitä mo̧ro̧mä ucututtumä ȩmä̧ji̧sä̧ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ Faraón i̧rȩjä̧ päi'önä. Jitämä chi̧yä̧u̧jä̧ u̧huä̧ju̧ ote ucututä cu̧ju̧nä̧tu̧cua̧ pä'ö ja̧'huä̧jä̧ rȩjȩnä̧. 24U̧huä̧ju̧ 'tocuätucuomenämä ju'tomä cuiyäcuotöjä Faraónrö̧, koro ju'tomä ucututä cuȩmä̧cuo̧tö̧jä̧, u̧huä̧ju̧ pä'äjita'anö cu̧ju̧nä̧tu̧cua̧ pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuojusodettö cui̧tti̧mu̧cu̧ cucuätucua pä'ö.25Jahuätö päinätö̧: ujuturu ppäcuäda ja̧'a̧ttö̧. ucú päcuomenätä̧. Tö̧jä̧cuo̧tö̧jä̧ Faraón umuhuäyotötä. 26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ josé huȩyu̧tö̧ rötinö huea pe'ö, ji̧nä̧ siähuächoca'a Egipto rȩjȩnä̧ huȩyu̧tu̧ utinömä jitä moró̧bu, ttäditähuättö ji̧mu̧tȩ jähuä 'torähuättömä yaute rijijähuätä ru̧hua̧ Faraónrö̧ iyinättö̧. Ucuotinö Faraónmä sacerdote tti̧rȩjä̧tä̧.27Israel Egipto rȩjȩttö̧mä ki̧nö̧́ Gosén micuome, juȩnȩ kä̧cui̧nä̧tö̧ ahuaruhuä'inä. jahuätö ri̧ȩnä̧ yoähuinätö̧ . 28Jacob Egipto rȩjȩnä̧ diecisiete a̧'ȩ jo̧mȩtä̧ ki̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jacobmä ciento cuarenta y siete a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ki̧nö̧ o'ca juiyönämä.29Israelmä täcö 'corupäi'ome tö'cöhuächi'äcu, i̧tti̧ Josérö ä̧tȩpi̧nö̧do. Pä'inödo: ―Ttörö re rö̧jö̧nä̧ tocu'uttumä, chöja dea'a cu̧mö̧ ppäcuepo'attöja. Ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'o̧mȩnä̧tä̧ chu̧huo̧juä̧cua̧sä̧ iso päi'önä pädäjimä jȩpö̧ pä'ö. 'Corupädi'omenä, Egipto rȩjȩnä̧mä̧ 'turu cuicuättö. 30Egipto rȩjȩttö̧mä̧ cho'co jähuä cuȩpa̧ja̧ chä̧do̧tö̧mi̧nä̧rö̧ 'turu tticuinomecu, jahuätöcu ppeyänä 'turu cuicuattö pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ José pä'inödo: ―Ye. Ucu päcuhuäji ta'anö jȩchä̧cua̧sä̧. 31Jinä̧ adicuoca.

Chapter 48

1Pi̧yȩ jä̧ji̧ o'ca'a ji̧yȩtȩ 'cuäopina'a, ya̧tȩ ji'ähuinö Josérö, Topittö, cuä'omä na'achö̧, pä'ö." Ja̧'hua̧nö̧ ä̧ju̧cu̧ ja̧u̧mä̧ i̧tti̧mö̧ ta̧ju̧rö̧; Efraínrö'inä, Manasésrö'inä o'ipächinö. 2Jacobrö ji'ähuinä̧tö̧: Topittö, cui̧tti̧ Josémä ucuru topö ichäji," Israel ujuru ȩmo̧po̧'ö̧, ä̧'ä̧huä̧ma̧nä̧ pä̧mä̧di̧nö̧.3Jacobmä Josérö pä'inö: Dios o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ Luz pä'ö micuomȩ Canaán rȩjȩttö̧ i̧jȩcui̧nä̧cu̧sä̧. Ja̧u̧mä̧ Ttörö adiunä ji̧ya̧rö̧ pä'ötä iyinö, 4ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ pä'inö: Ttömä ucuru cui̧tti̧mö̧rö̧ yabonö recuätö yottähuächönä jȩchä̧cua̧jä̧, Ttömä ucuttömä ttö̧ja̧ recuätö ttö̧ja̧ ttirecuächönä jȩchä̧cua̧sä̧. Ttömä pi̧jä̧ rȩjȩmä̧ cui̧tti̧mö̧ tti̧rȩjä̧ päi'önä chi̧yä̧cua̧sä̧ 'cuäopönä tti̧rȩjä̧ jö̧nä̧tä̧.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu cui̧tti̧mö̧ ta̧ju̧, Egipto rȩjȩttö̧ ttö Egiptära̧'a̧ chichäcua'a ä'canä uhuäpächinä̧tö̧mä̧ ttötä chi̧tti̧mä̧ ja̧'a̧. Efráin'inä, Manasés'inä ttötä chi̧tti̧ ja̧'a̧, Ruben jö̧ta'anö juhua'atäcu Simeón jö̧ta'anö. 6Jahuätö tto'comenä ichätötä jä̧cua̧'a̧ cui̧tti̧mö̧ ttäcuotömä; jahuätömä tti̧rȩjä̧mä̧ ttu̧bö̧o̧tö̧ tti̧mi̧nä̧tä̧ iyähuäcuotö. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttömä, Padánttö chichomenä, ttörö barahuinö̧mä̧, Canaán rȩjȩ mänättö̧ Raquelmä 'corujuo'ächinju̧, ji̧nä̧ Efratara̧'a̧ tti̧rȩbȩhui̧a̧'a̧ pä'ömä ji̧nä̧ otottö. Ttömä ju̧huȩnȩtä̧ Efrata mä̧nä̧ jäyä rȩ'ä̧dö̧ chicuinä̧cua̧." (Ju̧huȩnȩmä̧ Belén ja̧'a̧).8Israel José i̧tti̧mö̧rö̧ topömä, ja̧u̧rö̧ pä'inö: ¿Pitö titö juo'otöttö? 9Josémä jä'orö pä'inö: Jahuätömä ttö chi̧tti̧mö̧, Dios porö iyinä̧u̧. "Israelmä pä'inö: Pocu jahuätörö i'cächipi, ttö adiunä jö̧ chiyatö." 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel i'äriyämä toö juiyönä pä̧i̧pä̧ri̧nä̧cu̧ bö̧o̧sa̧ juoächa'amä, ja̧'hua̧nö̧ toö juiyönä ji̧nä̧cu̧. Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ José tö'cönä̧nö̧ i'cächi pinö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätörö 'chu̧'o̧pö̧mä̧ huahuädi'inä̧u̧.11Israelmä̧ Josérö pä'inö̧: Ttömä̧ yorö'iso ucu cui'ämä̧ pä'äjita'anömä̧ topöcösä̧cö̧ pä'ä'ijösä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Diosmä̧ cui̧tti̧mö̧rö̧'inä tochönä̧ jȩi̧nä̧cu̧sä̧. 12Josémä̧ ppo̧'ä̧tö̧rö̧ Israel ihue'quiyu 'cä̧tȩ jo̧mȩttö̧ ȩmo̧po̧'i̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ja̧u̧mä̧ i'ämä rȩjȩ jubö meä̧huä̧chö̧nä̧ ja̧rȩyu̧ pä'i'inö̧. 13Josémä̧ ta̧ju̧cuäyotörö ȩmo̧po̧'ö̧, Efraín umö̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ ja̧'a̧nä̧, Israeltä u'ohucunä̧ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Manasémä̧ u'ohuecu ja̧'a̧nä̧ Israeltä u̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätörömä̧ ja̧u̧ ö̧jo̧me tö'cöcu ȩpi̧nä̧u̧.14Israelmä̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ i̧sä̧mö̧ te'ädinö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ Efraín unä mȩ'inö̧ ö̧jä̧hua̧rö̧ ja̧'a̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ umö̧ u'ohuecunä̧mä̧ Manasés unä mȩ'i̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ u̧mö̧pi̧yä̧ bi'cätö mȩ'i̧nö̧, Manasésmä̧ ä̧cuo̧menä̧ i̧sa̧rö̧ ji̧yä̧cu̧. 15Israelmä̧ Josérö adiunä̧ jö̧ iyö kä̧nö̧mä̧ pä'inö̧: Chä̧do̧ minä̧ Abraham'inä̧, chä'o minä̧ Isaac'inä̧ ä'ca jo̧mȩnä̧ cuettächinä̧cu̧ Diomä̧, ja̧u̧ Diostä ja̧'a̧ jitä mo̧ro̧ jubö päi'önä̧ ttörö to̧pä̧rö̧ tta̧'a̧rä̧'i̧jö̧mä̧. 16Ángel ttörö surjuoepa päö surojueö juiyönä̧ tta̧'a̧rä̧'i̧jö̧mä̧, ja̧u̧tä̧ adiunä̧ jö̧ iyätö pitö ppo̧'ä̧tö̧rö̧mä̧. Chimimä̧ jahuätönä̧'inä̧ ttunuchi'ö juiyajä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chä̧do̧ minä̧ Abraham imi'inä̧, chä'o minä̧ Isaac imi'inä̧. Jahuätömä̧ pi̧jä̧ttö̧mä̧ recuätö juottächönä̧ yottähui'a pä'ö ja̧'a̧.17José ö'cö juiyönä topinö jä'o u̧huä̧jua̧'a̧nä u̧mu̧nä̧ Efraín ú juttä mȩa̧'a̧ to'omenä, ja̧u̧mä̧ jä'o u̧mu̧ 'chu'ädö pporädinö Efraín uttu Manasés unä u̧huä̧nä̧ pä'ö. 18Josemä pä'inö jä'orö: "Chä'o ja̧hua̧nö̧mä̧cö; Pide ja̧'a̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ cui̧tti̧mä̧. Cu̧mu̧ cu̧huo̧jua̧'a̧nä̧ i̧sä̧mu̧ piderö mȩ'i̧."19Ja̧'hua̧nö̧ä̧ ja̧'a̧nä̧ jä'omä kö'cö jui'ö pa'inö: "Ttömä huo̧hua̧sä̧, chi̧tti̧, huo̧jua̧sä̧. Ja̧u̧'i̧nä̧ ahuartuhuä ttirecuächönä ö̧jä̧cua̧, ja̧u̧'i̧nä̧ ucuounä ä̧jä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, cui̧jä̧hua̧mä̧ ja̧u̧ttu̧'i̧nä̧ abonänö ucuounä ö̧jä̧cua̧, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ahuaruhuä o'cotömä pi̧jä̧ o'cajuiyönä yottähuächäcuotö." 20Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧tä̧ Israél jahuätörö adiunä ja̧ pä'ö ucuocuinö pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Israél ttö̧ja̧mä̧ ucutu cuimitu̧cu̧nä̧ adihua pä'ö pa̧'a̧nö̧ pättäcuotö: Diostä jȩä̧cua̧ Efraínrö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Manasérö jȩi̧nö̧ta̧'a̧nö̧." Pa̧'a̧nö̧tä̧ pa'inö, Israélmä Efraínrö̧mä̧ Manasés ä'cattömä.21Israél pä'inö Josérö: "Topí, ttömä tä'cö 'corujuodächa'anötä̧ ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Diosmä ucutucu ö̧jä̧cua̧, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'äjita'anö cuä̧'o̧tu̧cu̧ tti̧rȩjä̧ ra̧'a̧cu̧ i'chächäcuotöjä. 22Ucuru'inä, cuahuaruhuättö'inä abonänö chiyäcujä, chiyäcujä muä'quiyu de'a jo̧mȩ amorreorö chucurä'chunä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chu'popobunä rohuäu 'chodipinome."

Chapter 49

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jacob i̧tti̧mu̧rö̧ huopö pä'inö: Ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'ätucui, ja̧'hua̧nö̧tä̧ ji̧dä̧huä̧ju̧jä̧ ucuturu yodoji 'cuä̧o̧pä̧cuä̧. 2Ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'ö ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, Jacob i̧tti̧mö̧. Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ Israélrö, cuä'otucuru.34Rubén, ucutä ja̧'a̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ chi̧tti̧mä̧, chujurumä, muä̧ya̧ kä̧nö̧ chujuruhuäi chi̧tti̧mä̧, ucutä ja̧'a̧ korotöttö'inä yabonänä ucuotäcuähua ja̧'hua̧ta̧'nö̧ cujuru'inä ku̧nä̧rö̧mä̧. Aje pä̧i̧cu̧nä̧ döome ttottepapä'o jȩttä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ hua̧jä̧, cui̧jä̧hua̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ ttubuo jö̧nä̧mä̧ cu̧ji̧yä̧cua̧jä̧, jua'amä cuä'o ä'omä 'chacuächäja̧'a̧ttö̧. Cucuotoca'a: Ttö chä'ome do'ächäjijä.5Simeón'inä, Leví'inämä ji̧nä̧ yotöte isotö ja̧'a̧. Ttucuräcuähuänämä 'cui'ö icu cuä'äu tticua pä'ötä huotö. 6Sottö̧ cha̧'cua̧ruhue, jahuätö ro̧'ȩpö̧ jittäunämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ca̧ca̧cu̧ ttö̧'ȩjo̧mȩmä̧ doächö juiyajá, isopäi'önä chami iso'quimä ja̧u̧ tö'cömä rö̧ä̧nä̧ ucuotäcuähuä ka̧'a̧, Jahuätö ttö̧'ä̧i̧nä̧mä̧ ttö̧ja̧rö̧ cuä'äu icuinä̧tö̧. Rö̧ä̧nä̧ eseu pä̧cä̧yu̧rö̧ 'cui'ö icuinä̧tö̧.7Ttamisurumä surojuoepötä ja̧'a̧, jahuätömä pä̧i̧cuä̧tö̧ jo̧mȩttö̧, rö̧ä̧nä̧ suronä jȩttö̧mä̧ juhua'amä usurä isotö juottönä jȩpä̧tö̧ jo̧mȩttö̧. Jacobrömä 'cä̧'ȩpö̧ chi̧cuä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ Israelnä pperetö chicuäcuotö.8Judá ahuaruhuäcumä̧ eseu ra̧ttä̧cua̧jä̧. Ucu cumömä̧ cuaboiyotö ttu̧ru̧pä̧'quȩnä̧ cu̧huȩnä̧rä̧cua̧jä̧. Cuä'o i̧tti̧mö̧mä̧ ucu cuä'ca jo̧mȩ ttihue'quiyunä̧ kä̧mä̧dö̧ ja̧rȩyu̧ pätti'äcuotö.9Judámä̧ mö yähui i̧tti̧ ja̧'a̧. Chi̧tti̧, cu̧'o̧ya̧rö̧mä̧ cuänö̧ cä'ädö 'cha'achäjijä̧. Ja̧u̧mä̧ jareyu pä'i'ö, beberunö pä̧mä̧dö̧ mö yähui jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, mö yähui isaju jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. ¿Dijä̧ttö̧ ja̧u̧ru̧ ö'oräda'anö̧ hua̧mä̧?10Ruhuo hue'ö ötta'camä̧ Judáttömä̧ 'cä̧ípä̧cho̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧, ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ ötta'ca'inä ttö̧jä̧pö̧ 'cä̧tȩttö̧mä̧ räopoca'a jä̧cua̧'a̧, Siloh ichome jubö päi'önä̧. Ttö̧ja̧mä̧ ja̧u̧ru̧ ttucuotäcuotö.11Uva daunä̧ äji bö̧rö̧ba̧rö̧ ti̧'ä̧dö̧ ku̧nu̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ bö̧rö̧ba̧ acu ttahuähuächäcurumä̧ uva dau pojopö ku̧nä̧huäinä̧, ja̧u̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧mä̧ vino isoyanä̧ ö̧tö̧cä̧cua̧ juhua'atäcu ö'catähuä'pimä̧ uva ucuojanä̧. 12Iäremä̧ rö̧ä̧nä̧ i̧di̧cuä̧cua̧ vino isoya 'cua̧rö̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ acumä̧ rö̧ä̧nä̧ tȩä̧cua̧ atateja 'cua̧ru̧nä̧.13Zabulón ucumä cu̧jä̧cua̧jä̧ dä'ähuäptä jäyototä, Juȩnȩmä̧ huoi'quiyu bäreu rä̧mä̧dä̧cuo̧mȩ, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧rȩjä̧ beipomemä Sidónbu jä̧cua̧'a̧.14Isacar ahuaruhuämä amäcöjueitä ttaditäcuotö burro 'cua̧rö̧nä̧, Ja̧'a̧tä̧ra̧'a̧ isotö ttä'ocanä'inä ä'ecu ko̧cuä̧tö̧. 15'Cuä'ächö ö̧'a̧ pä'ömä rȩjȩta̧'i̧nä̧ adihuäcu. Amäcö juei'inä cä'epö huä̧nä̧u̧ ȩpö̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ korotö huetta'anä̧tä̧ aditö ö̧jä̧cua̧.16Dantä̧ ruhuo huȩä̧cua̧ ahuaruhärö israél ttö̧ja̧sa̧ ja̧'a̧ttö̧. 17Dan jä̧cua̧'a̧ mä̧nä̧nä̧ äca ö̧'a̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ö̧'ä̧cua̧mä̧, äca u̧mä̧nȩhuä̧ ni̧'a̧ cameyu̧tu̧ ttö̧'a̧juȩnä̧ yö̧ä̧cua̧, ja̧u̧ u̧huä̧mȩ huö̧mä̧ aboja̧'a̧cu̧ ppoächönä. 18Ttömä tta̧'a̧rö̧sä̧ ppäcuädattö pä'ö, CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧.19Gad'römä, nä̧u̧cuä̧rä̧cuä̧huä̧ isotö 'chuttä̧dä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ örohuphuä̧cua̧ röjinä rö̧jä̧tu̧cu̧. 20Aser u̧cuä̧mä̧ juiyo nö̧ä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧mja̧'a̧ttö̧ ruhuotö ttucunä'inäp i̧yä̧cua̧. 21Naftalí ahuaruä o'cotömä pä̧huä̧rö̧jö̧'a̧nö̧ yä̧mä̧ isaju kö̧jaa̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ko̧cuä̧tö̧, ja̧u̧mä̧ ku̧nä̧rö̧ adihuätö yä̧mä̧ i̧tti̧mu̧rö̧ u̧ju̧nä̧rä̧'i̧nö̧ a̧nö̧ ku̧nä̧rö̧.22Josemä dau ä̧na̧juȩ u̧huä̧ju̧ huȩja̧i jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ hua̧, ä̧na̧juä̧ rö̧'ä̧nä̧ juȩja̧juȩ aje jäyoto käittö, ä̧na̧jui̧yä̧ ttoecuäbä huä̧mȩnä̧nö̧ päi'önä käi. 23'po'obunä rohuähuäto'inä tti̧chä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'po'äu'inä 'po̧ttä̧huä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧'huä̧rö̧'i̧nä̧ ru̧ttä̧ra̧cua̧.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chutä u'popobumä jueönätä̧ u̧ju̧nä̧rä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cu̧mu̧nä̧mä̧ 'cuä'ächi'o'inä 'cuäcuächi'ä Jacob u̧mu̧nä̧ ujuruhuinö'anö juruhui, adihua'a ovejatö̧ro̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧rö̧tä̧, Israél ttö̧ja̧rö̧ inähua tto̧ȩpä̧ra̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ttä̧'ȩpä̧rö̧'25Ucu cuä'o Diostä ppä̧dä̧cua̧jä̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧tä̧ re'topu ppä̧dä̧cua̧jä̧ mo̧ro̧jä̧ ju'toju jähuänä, ppä̧dä̧cua̧jä̧ pi̧jä̧ dea'a ko̧cu̧nä̧'i̧nä̧, ppä̧dä̧cua̧jä̧ ttamucanä jahuänä'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧rȩba̧ jome'inä.26Cuä'o ucuru ppädömä juiyo rö̧a̧'a̧tó täbo muäkiyutu'inä korojuä'ittö'inä,täbo'cö meje'ca po̧ri̧yä̧ttä jö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö. Ja̧u̧mä̧ ka̧cua̧cua̧ pä̧'ö̧ ja̧'a̧ José ú juttä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ cui̧jä̧cua̧ ru̧hua̧ i̧tti̧ ú juttä'inä.27Benjamínmä̧ böo ähuiri ppä̧i̧cua̧ ja̧'a̧. Mo̧ro̧ päia'amä̧ idepä ucui'äcua̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nipä̧ro̧mȩmä̧ rohuäu 'choipäji iyä'chu i̧cuä̧cua̧.28Pitö ja̧'a̧ Israel i̧tti̧ doce huinä̧tö̧mä̧. Pa̧'a̧nö̧tä̧ päinä̧u̧ ttä'omä̧ adiunä̧ jö̧ iyö kä̧nö̧mä̧, yotucunä̧rö̧ adiunä̧ jö̧mä̧ 29iyä'chinö̧ adiunä̧ ppädö'anö̧ jö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jȩttä̧cuä̧ ji'äumä̧ pä̧i̧nä̧u̧: A̧'u̧cua̧'a̧tä̧ jö̧ o'ca'a chahuaruhuä ttö̧ja̧cua̧'a̧ chi̧'chä̧cua̧sä̧. Chä̧do̧tö̧ minä̧ ttö̧'ȩjo̧metä̧ rȩä̧dö̧ cuicuätucuattojä̧ 30idorä hit ttö̧ja̧sa̧ ö'ättanä̧ koränätä̧. Idorä macpela meje'canä̧ koränä̧tä̧, mamrettö̧mä̧ tö'cönä̧nö̧, canaán rȩjȩnä̧, Abraham i̧rȩjä̧nä̧ hit ttö̧ja̧sa̧ Efrónttö̧ eminome hua'are 'turähuome jö̧nä̧.31Ju̧huȩnȩtä̧ Abraham minä̧rö̧'inä, irecua Sara minä̧rö̧'inä̧, Isaac minä̧rö̧'inä, irecua Rebeca minä̧rö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Lea minärö̧'inä ju̧huȩnȩtä̧ rȩä̧dö̧ icuinö̧sä̧. 32De'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ idorä'inä ro̧mȩ het ttö̧ja̧ttö̧ emä̧huo̧mȩ." 33Jacobmä i̧tti̧mö̧rö̧ röji i̧huȩnȩ ucuocu rö̧ni̧pö̧, ö̧jä̧pi̧yä̧ camanä cä'epö huä̧nö̧ pä̧mä̧dö̧, ami yuppa täcö röjitä 'chahuäda'attö 'corupä'i'inödo.

Chapter 50

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Josémä jä'orö hua'adiö ajuäunu 'chuo̧pi̧nö̧. 2Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Josémä u̧mu̧huäyoto jahuapu ruhuärö hueinö jä'orö tuttepa pä'ö a̧mȩu̧ juiyönä. 3Jahuätömä cuarentanö mo̧ro̧ jo̧mȩ aditinätö̧, ja̧'hua̧nö̧ mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ pättecuächa'attö 'corujuoächätörö isähua tuecuämä. Egipto ttö̧ja̧mä̧ ja̧u̧ru̧ ajuähuinättö̧ setentanö mo̧ro̧ jo̧mȩ.456Ttajahuäji mo̧ro̧ beipächomȩnä̧, Josémä Faraón umuhuäyotö su̧ru̧da̧u̧ tturuhuotucu ucuocuinö pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Jitä ucutunä po̧cui̧pu̧sä̧ retopu ppädäcuäcuä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ppä'ädätucuittö ucuocu Faraónrö̧: Ttö chä'omä a̧ jȩchä̧cua̧sä̧ pädönä pä'inäcu̧sä̧: "Topittö, tä'cö 'corujuoächösä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttötä sadinä̧junä rȩä̧dö̧ cuicuattö̧ja̧ Canaán rȩjȩra̧'a̧tä̧. Juȩnȩtä̧ rȩä̧dö̧ cuicuätucuättö̧ja̧," Jitämä, ja̧'a̧tä̧ topätucuittö chä'orä rȩä̧dö̧ 'chi̧cha̧'a̧nä̧, ja̧u̧nu̧ o'ca'atä ppa̧dä̧chä̧cua̧sä̧." Faraón ädätinö: "Tä'i cuä'orö rȩä̧dä̧ji̧, ucuru jȩcu̧'a̧ pä'ö hueinö ta'anö."7Josemä 'chi̧nö̧ jä'orö rȩä̧dö̧ icua pä'ö. O'catoi'önä su̧ro̧do̧u̧ faraón u̧mu̧huä̧yo̧tö̧'i̧nä̧ ja̧u̧cu̧ 'chi̧nä̧tö̧, Ru̧hua̧rö̧ isodettöä tta̧'a̧rä̧tö̧'i̧nä̧, o'catoi'önä su̧ro̧do̧u̧ Egipto rȩjȩnä̧ ko̧cuä̧tö̧'i̧nä̧, 8o'catoi'önä José ojusodenä ko̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ i̧jä̧hua̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jä'o ojusodenä ko̧cuä̧tö̧'i̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ tti̧tti̧mu̧mä̧, ttäji oveja̧tö̧'i̧nä̧ ttä̧ji̧ pä̧cä̧yö̧'i̧nä̧ ko̧cui̧pi̧nä̧tö̧ Gosén rȩjȩnä̧tä̧. 9Carukiyä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ cabayu̧tu̧nä̧ hu̧jä̧tö̧'i̧nä̧ ja̧u̧cu̧ 'chinätö. Juiyó recuinätö ttö̧ja̧mä̧.10Jordán aje pä̧tȩcuä̧nö̧ trillar de Atad rȩjȩnä̧ ttö̧rä̧bȩhuo̧mȩnä̧, jahuätömä rö̧'ä̧nä̧ tta̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧ pä̧i̧cu̧nä̧ ajuähuinätö. Juorömä ji̧mu̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä a̧'cua̧ ttä̧'ȩcui̧nö̧ Josemä jä'o korujuoächäja'amä. 11Ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ ko̧cuä̧tö̧mä̧, canan ttö̧ja̧mä̧, topinätö tta̧ö̧'cua̧ tta̧ttȩcu̧mä̧ Atad rȩjȩttö̧, ja'huätö pä'inätö: "Pi̧yȩ pä̧nä̧mä̧ Egipto ttö̧ja̧ rö̧ä̧nä̧ tta̧'cua̧ tta̧tȩcu̧ mo̧ro̧ ja̧'a̧." ja̧'hua̧nö̧ä̧ ja̧'a̧ttö̧ juȩnȩmä̧ ottinome Abel Mizraim pä'ö, juȩnȩmä̧ ki̧'i̧pa̧'a̧ Jordán aje yabonä.12Jacob i̧tti̧mö̧'cotö ttä'omi̧nä̧ hueipinö ta'anö jȩpi̧nä̧tö̧do. 13Canaán rȩjȩra̧'a̧cu̧ o'co jähuä ȩpi̧nä̧tö̧do. Ihueye 'turu icuähuome päi'önä Abrahamminä Efrón hitita ttö̧ja̧ i̧sa̧ttö̧ imitinä̧jä̧nä̧, ju̧huȩnȩtä̧ rorä idoränä ttä'o Jacobmi̧nä̧ o'co jähuä rötinätödo. Ja̧huä̧jä̧ Macpela pä'ö mi̧cuä̧jä̧'inä, Mamre pä'ö micuä̧jä̧'inä tö'cö ji̧na̧'a̧do. 14Jä'omi̧nä̧rö̧ rötö i̧huä̧ji̧'ca̧, José Egipto rȩjȩra̧'a̧ ppa̧'ä̧chi̧nö̧do, u̧bö̧o̧tö̧cu̧, ö̧jä̧hua̧cu̧ o'ca toi'önä jahuätöcu jä'ominärö rötö i̧huä̧jä̧tö̧cu̧.15Ttä'omi̧nä̧ 'corupäi'äji o'ca'a, José u̧bö̧o̧tö̧ pä'inätödo: ―Iso päi'önä Josémä churutä suronä jȩti̧nö̧ micuä päi'önä ¿pärocua'attö ujuturu suronä jȩö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ tä̧ji̧?― 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Josérö tti̧huȩnȩ hue'inätödo. Pä'inätödo: ―Tä'omi̧nä̧ 'corupäi'äcua'a ä'canä hue'ipinö: 17“Pa̧'a̧nö̧ päcuhuätucuaröja Josérömä pä'ö. Jädepäcujä, unichi'i cu̧bö̧o̧tö̧ suronä jȩtti̧nö̧mä̧, ucuru suronä jȩtti̧na̧'a̧ttö̧,” pä'inö cuä'omi̧nä̧― pä'inätödo. ―Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ unichi'i cuä'o Ö̧ä̧nä̧hua̧ Dios umöhuäyotö suronä jȩti̧nö̧mä̧― pä'inätödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tti̧huȩnȩ ä̧ju̧cu̧, José ajuähuinödo.18Ja̧u̧nu̧ o'ca'a u̧bö̧o̧tö̧ José ä'ca jo̧mȩ ichi'ö, ttihue'quiyunä pä̧mä̧dö̧ ucuotönö pä'inätödo: ―Topi, ujutumä ucu cumöhuäyotö päi'önä ichäjätöjä―. 19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ José jahuätörö pä'inödo: ―Yecuhuecuätucuättö. Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä̧cö̧sä̧ ttömä. 20Ucututä ttörö suronä jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧ pä'ö cuamöcuädinätucua'anä, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diostä jȩpi̧nö̧ adihua'a ja̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitä pi̧yȩ pä̧nä̧ recuätö tta̧'cua̧rö̧ ki̧'ä̧tö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios jȩi̧nö̧nä̧. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ yecuecuätucuä'. Ttö ucuturu'inä, cui̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ ucuturu recuä rö̧jö̧mä̧―. Ja̧'hua̧nö̧ José jahuätörö repe'ö re rö̧jö̧nä̧ topö ucuocuinä̧u̧do.22Egipto rȩjȩnä̧tä̧ ki̧nö̧do Josémä, jä'ominä ahuaruhuä'cotö'inä. José ciento diez a̧'ȩ ki̧nö̧do. 23Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Josémä i̧tti̧ Efraín i̧tti̧mö̧ tti̧tti̧mö̧ juhua'a yabo tti̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ topinödo. Manasés i̧tti̧ Maquir i̧tti̧mö̧ ttuhuäpächomenä, ttiyinäcudo José öja ju'tä huä̧nä̧u̧ esehua pä'ö.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Josémä u̧bö̧o̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ö̧jä̧hua̧rö̧'i̧nä̧ pä'inö: ―Täcö 'corupädi'a̧nö̧ jä̧cu̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios yorö'iso ucuturu tta̧huä̧rä̧cuo̧töjä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ pi̧jä̧ttö̧ ucuturu ȩpä̧cuo̧tö̧jä̧ korojä̧ra̧'a̧cu̧, Abrahamrö'inä, Isaacrö'inä, Jacobrö'inä iya päinä̧jä̧ra̧'a̧―. 25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Josémä, jä'ominä Israel i̧tti̧mö̧'cotörö pä'inödo: ―Yorö'iso Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diostä ucuturu tta̧huä̧rä̧cua̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ “Cuihue'quiyu cuo'co jähuä pi̧jä̧ttö̧ tȩpä̧cuo̧tö̧jä̧” pä'ätucuittö― pä'inödo José. 26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ José ciento diez a̧'ȩ hua̧ ö̧jo̧mȩnä̧, 'corupä'i'inödo. Ja̧u̧ru̧ Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ ttihueye jȩtti̧nö̧ ta'anö jȩpi̧nä̧tö̧do. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a hua'are ȩnä̧huo̧ca̧ jacuä ȩni̧nä̧tö̧do Egipto rȩjȩttö̧.

Exodus

Chapter 1

1Israel i̧tti̧mö̧ chutäcu Egipto rȩjȩra̧'a̧ i̧hui̧nä̧tö̧do. Tti̧tti̧mö̧cu̧ tti̧tti̧mö̧ tta̧ju̧tu̧cu̧ i̧hui̧nä̧tö̧do. Israel, koro i̧mi̧mä̧ Jacob, i̧tti̧mö̧ tti̧mi̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ mi̧cui̧nä̧tö̧do: 2Rubén'inä, Simeón'inä, Leví'inä, Judá'inä, 3Isacar'inä, Zabulón'inä, Benjamín'inä, 4Dan'inä, Nealí'inä, Gad'inä, Aser'inä. 5Jacob ahuaruhuä o'ca toi'önä setentanö huotö ji̧na̧'a̧do. Jacob i̧tti̧ José täcö Egipto rȩjȩra̧'a̧ ki̧nö̧do.6Ja̧u̧nu̧ o'ca'a José 'corupä'i'inödo. U̧bö̧o̧tö̧'inä̧, ö̧jä̧hua̧'inä̧, tti̧rȩcua̧mö̧'inä̧ o'ca toi'önä Canaán rȩjȩra̧'a̧ttö̧ ichinätömä hua'ö icuinätödo. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ recuätörö ku̧nä̧rinä̧tö̧do. Ja̧'hua̧nö̧ recuächö, juruhuinätödo. Egipto rȩjȩ o'ca juiyönä suhuädi'önä ka̧cuinä̧tö̧do.8Recuo a̧'ȩ o'ca'a ka̧ra̧ Egipto rȩjȩttö̧ ru̧hua̧ päi'önä hue'inödo. Ja̧u̧ ru̧hua̧mä̧ José minä ru̧hua̧ ö̧jinö̧mä̧ jerupinödo. 9 9Umöhuäyotörö pä'inödo: Ä̧ju̧cuätu̧cui.̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ ujututtu'inä abonänö recuächätö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ujututtu'inä abonänö juruhuätö. 10Jahuätörö huo̧ju̧nä̧tä̧ jȩta̧ja̧ juhua'a yabocu ttirecuächö juiyäcua'anö. Yodoji ujutu taboiyotö ttichomenä, Israel ttö̧ja̧ jahuätöcu do'ächi'ö ujuturu tturohuähua'acu. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ti̧rȩjä̧ttö̧ rättopächö juiyäcua'anö.11Ja̧'hua̧nö̧ amöcuädö, Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧mä̧ hue'inätödo jahuätöttö korotö adicuä ruhuotö päi'önä ttö̧ja̧cua̧ pä'ö. Israel ttö̧ja̧ tturuhuotö päi'önä ttu̧ju̧ninä̧u̧do. Israel ttö̧ja̧rö̧ suronä jȩpö̧ pä̧icu̧nä̧ ttadita pä'ö hue'inätödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ ötahuiyä to̧mȩrȩ aditinätödo Pitón'inä, Ramsés'inä pä'ö micu, Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ cuähuä hua'adö u̧ju̧na̧ pä'ö ja̧u̧ ötahuiyänä. 12Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧mä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ rö̧ȩnä̧ tta̧'cua̧ tta̧ttȩcu̧nä̧ jȩtta̧'a̧nä̧, tti̧tti̧mö̧mä̧ yabonötä recuächinätödo. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ yabonötä rö̧ä̧chinä̧tö̧do. Ja̧'hua̧nö̧ jiy̧ ä̧u̧, Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ yettecuinä̧u̧do.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ hue'inätödo Israel ttö̧ja̧rö̧ juiyo pä̧icu̧nä̧ ttaditönä. 14Egipto ttö̧ja̧mä̧ ra̧huä̧rö̧nö̧ ttadita pä'ö huettinä̧u̧do. Redä'quiyu ttadita pä'ö huettinä̧u̧do. Ttö'ättiyu'inä rö̧ȩnä̧ ttadita pä'ö huettinä̧u̧do. Piy̧ ȩ o'ca juiyönä ubara ttu'u kä̧nö̧ ttadita pä'ö huettinä̧u̧do.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ucuocuinödo Sifrarö'inä, Fúarö'inä, modu tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ isotörö. Jahuätömä hebreos ttö̧ja̧ttö̧ nä̧tö̧rö̧ tta̧'ä̧rinä̧tö̧do tti̧tti̧mö̧rö̧ ttuhuäbecua'anä. 16Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ pä'inödo: Hebreos ttö̧ja̧ nä̧tö̧rö̧ tta̧cu̧huä̧rätu̧cuo̧mȩnä̧, ubo uhuäpächöttömä, cuä'ö cuicuätucuaröja. Isaju kuhuäpächöttötä, huäinä cäcuepätucuaja pä'inödo. 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ hueäji'anömä jȩpo̧co̧tö̧ pinätödo modu tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ isotömä, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö ttucuota'attö. U̧mä̧tö̧rö̧'inä̧ huäinä ttuhuäpächa'anä topinätödo.18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ huopinödo modu ta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ isotö tticha pä'ö. Jahuätörö pä'inödo: ¿Dä̧bö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'ä̧jä̧tucuä̧ttö̧? ¿Dä̧bö̧ huäinä tocu'äjätucuättö u̧mä̧tö̧ ttuhuäpächa'anä? 19Modu tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ isotö Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ pä'inätödo: Hebreos ttö̧ja̧ttö̧ nä̧tö̧mä̧ Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ nä̧tö̧ttö̧'inä imicu̧nä̧nö̧ uhuäbecuätö. Juruhuätö ja̧'a̧ttö̧, ujutu ti̧rȩbȩhui'ä̧cua̧ ä'canä, tti̧tti̧mö̧rö̧ täcö ttuhuäbecu o'ca'atä topä'ijätöjä pättinäcudo.20Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios adiu jȩpinö̧do modu tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ isotörö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧ recuächö juruhuinätödo. 21Modu tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ isotö Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö ye'ecu cuä'ö tticuoca'attö, tti̧tti̧mö̧ recuätörö iyinä̧u̧do Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧mä̧ hue'inödo o'ca toi'önä umöhuäyotörö, hebreos ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧ ttuhuäpächomenä, Nilo ajera'a do'opö tticua pä'ö, tti̧tti̧mö̧ nä̧tö̧tä̧ ttö̧jipa̧'a̧nä̧.

Chapter 2

1Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ ya̧tȩ Leví ahuaruhuä'cotöttö isa̧ irecua päi'önä ȩminö̧do. Yaju'inä Leví ahuaruhuä'cotöttö isaju jina̧'a̧do. 2Ja̧u̧nu̧ o'ca'a möchaju pä'i'inäjudo. Uborö uhuäbecuinäjudo. A̧dihua̧ uhuäpächa'a topö, kä̧hua̧tö̧ huämetucuä jo̧mȩnä̧ räjepoca'a dajö kicuinäcudo kojusodenä.3Juhua'a yabonö dajö icuähuä juiyinäcuado. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ mära jä̧'inö̧'a̧nö̧ jö̧ttö̧ pöttähuä̧cä̧ ȩmö̧, tätinäjudo dö'cäu juäittö. Jahuä̧cä̧ jacuä kitti̧rö̧ ȩnö̧, Nilo ajenä isä'cua 'quȩtȩ rö̧ninä̧ju̧do. 4Ji'quicha̧hua̧ uböa otonänö kä̧nö̧, kö̧jä̧hua̧rö̧ däje jȩtta̧ pä'ö topä̧rinä̧ju̧do ku̧huo̧jua̧ pä'ö.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ittiju Nilo ajera'a aje i'ö 'chinä̧ju̧do, kumöhuäyotö nä̧tö̧mä̧ aje jäyotonä cuettächa'anä. Ru̧hua̧ ittiju pöttähuä̧cä̧ ajenä isä'cua 'quȩtȩ ra̧'a̧ topö, kumöhuäyajuru hue'inäjudo ki'cächa pä'ö. 6Pöttähuä̧cä̧ ba'epö, ji'quicha̧hua̧rö̧ topinäjudo. Ajuähuiyäcua re rö̧jä̧chi'ö̧nä̧ topinäjudo. Hebreos ttö̧ja̧ isa̧ itti̧, a̧'cua̧ra̧'a̧ pä'inäjudo.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ji'quicha̧hua̧ uböamä ru̧hua̧ ittijuru pä'inäjudo: ¿Katate acuaju hebreos ttö̧ja̧ isajuru kicha pä'ö huochopo'äjato? ji'quicha̧hua̧rö̧ katate kajarö pä'ö, pä'inäjudo. 8A̧, täi päjinäcuado ru̧hua̧ ittiju. Ja̧'hua̧nö̧ huejäcua, jahuäju möäyajumä ji'quicha̧hua̧ ja̧ju̧ru̧ o'ö 'chinä̧ju̧do.9Ja̧'hua̧nö̧ ji'quicha̧hua̧ ja̧ju̧ kichomenä, ru̧hua̧ ittiju pä'inäjudo: Piderö ȩpi.̧ Cuatate cuajiyattö. Ttö chimitäcuajujä. Ja̧'hua̧nö̧ päjäcua, ji'quicha̧hua̧rö̧ ȩpö̧, katate ajö pöttädinäjudo. 10Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ji'quicha̧hua̧ böo juomenä, ja̧ju̧mä̧ ȩpö̧ iyinäjudo ru̧hua̧ ittijuru. Ru̧hua̧ ittiju yajutä kitti̧ päi'önä pöttädinäjudo. Ja̧u̧ imimä̧ o'inäjudo Moisés pä'ö. Ajettö chȩminä̧cu̧ pä'ö o'inäjudo Moisés pä'ömä.11Moisés böo juo'inö'ca̧, ahuaruhuä hebreos ttö̧ja̧ ttaditome do'ächö 'chinö̧do. Juiyo pä̧icu̧nä̧ ttadita'a topinödo. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ isa̧ Moisés a̧hua̧ru̧hua̧ hebreos ttö̧ja̧ isa̧rö̧ cuäcuäa'a topinödo. 12Korotö totta'acu pä'ö adiunä toä'chomenä toiyäcu, Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ isa̧rö̧ cuä'ö icu, rȩba̧nä̧ dajö icuinäcudo.13Pä'äji ta'anö koro mo̧ro̧ do'ächö 'chinö̧do juhua'atä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ hebreos ttö̧ja̧ ta̧ju̧ ttörohuähua'a topinödo. Suronä jȩpä̧jiŗ ö̧ pä'inödo: ¿Dä̧bö̧ cua̧hua̧ru̧hua̧rö̧ cuäcuäcu'a'attö? 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ka̧ra̧ ädätinödo: ¿Di jä̧ttö̧ ucuru hue'inömä ujutu tu̧ru̧hua̧ päi'önä ujuturu tä̧bo̧cuä̧ isa̧ cu̧ja̧ pä'ö? ¿Ttörö'inä cuä'ö cuicua pä'ö amöcuädöjä tä̧ji,̧ Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ isa̧rö̧ cuä'ö cuicuäji ta'anö? Moisés ja̧u̧ huȩnȩ ä̧ju̧cu̧, ye'inödo. “Iso päi'önä ttö jȩchä̧jimä̧ huo̧juä̧chi'ä̧tö̧ a̧'cua̧ra̧'a̧ pä'ö,” amöcuädinödo.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ u̧huo̧juä̧chi'o̧mȩnä̧, Moisésrö cuä'ö tticua pä'ö hue'inödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Moisésmä Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ttö̧ tö'ipächinödo, Madián rȩjȩra̧'a̧ ö̧ja̧ pä'ö. Juhua'attö ajiya reju jäyä pä̧mä̧dinö̧do. 16Juhua'attö Madián rȩjȩnä̧ ya̧tȩ ru̧hua̧ kinö̧mä̧, itti̧mö̧ nä̧tö̧rö̧ ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ ta̧ju̧ru̧ ku̧nä̧rinö̧do. Jahuätö ajiya huä'ö ichinätödo rejuttu. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ajiya a̧cuo̧'ta̧ suhuädi'önä tototta pä'ö ichinätödo, ttä'o ä̧jimö̧ ovejatö̧ ttahua pä'ö. 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ korotö ovejatö̧rö̧ tta̧'ä̧rä̧tö̧mä̧ ichi'ö, nä̧tö̧rö̧ ya'opö icuinätödo. Ja̧'hua̧nö̧ jiy̧ ä̧cu̧ Moisés ä̧rä̧mi'ö̧, nä̧tö̧rö̧ ppä'ädö 'chinö̧do, ajiya iya pä'ö ttä̧jimö̧rö̧.18Jahuätö nä̧tö̧mä̧, ttä'o Jetro ö̧jo̧mȩ ttichi'iyäcu, jä'epö ä̧ju̧cuinä̧u̧do: ¿Dä̧bö̧ jurunätä cuichäjätucuättö jitä mo̧ro̧mä̧? 19Jahuätö ädätinätödo ttä'orö: Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ isa̧ ppä'ädäji ovejatö̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ ujuturu ya'opö tticuiyäcu. Ajiya'inä huä'ö iyäji tä̧jimö̧ ttahua pä'ö. 20Ttä'omä itti̧mö̧rö̧ pä'inödo: Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧, ¿to ö̧jä̧ttö̧ ja̧u̧mä̧? ¿Dä̧bö̧ katä jarocu ipäjätucuäröttö? Ji'ähuäjätucuirö ujutucu u̧cuȩ ucua.21Ja̧'hua̧nö̧ ji'äu tti̧huä̧jä̧cu̧, Moisés eseunu kinö̧do Jetro ojusodenä. Ja̧u̧mä̧ ittiju Séforarö hue'inödo Moisés irecua päi'önä. 22Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Séfora kitti̧rö̧ uhuäbecuinäjudo. Moisésmä ja̧u̧ru̧ o'inödo Gersón pä'ö. Ja̧u̧ imimä̧ päa'a “Ttömä ichä̧cuä̧hua̧sä̧ korotö tti̧rȩjä̧nä̧ pä'ö”.23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ recuo jinö̧ o'ca'a Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ 'corupä'i'inödo. Israel ttö̧ja̧ juiyo pä̧icu̧nä̧ ttaditönä huettä̧rä̧u̧ tta̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧ huopinätödo. Ja̧'hua̧nö̧ huottömä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö rȩbȩhuina̧'a̧do. 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios jahuätö huottömä ä̧ju̧cu̧, amöcuädinödo Abrahamrö'inä, Isaacrö'inä, Jacobrö'inä jitörö iso päi'önä jȩä̧cuȩ huȩnȩ. 25Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios Israel ttö̧ja̧ ubara ttutta'a re rö̧jö̧nä̧ topinödo.

Chapter 3

1Juhua'a kä̧nö̧ Moisésmä imiy̧ a̧ Jetro ä̧jimö̧rö̧ tta̧'ä̧rinö̧do. Jetromä ru̧hua̧ pinödo Madián rȩjȩra̧'a̧ttö̧. Moisés ovejatö̧rö̧ ȩpinö̧do ttö̧ja̧ toächome pä̧tȩcuä̧nö̧ päte'ö Sinaí inähuära'a, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ijȩcuä̧cuo̧mȩ inähuära'a. 2Juhua'attö Tu̧ru̧hua̧ Dios huȩ'ä̧hua̧ ángel Moisésrö ijȩcuinö̧do dau u'cua jäinä ocurä cuoa'a jä̧'inö̧'a̧nö̧ jäittö. Moisés toomenä, dau u'cua jäimä ocurä cuoa'anä, cuo'ö icuoca'a jiy̧ ä̧cu̧ ye'önö topinödo. 3“Cuo'ömä cuoa'anä, dau u'cua jäimä ¿tta̧'a̧nö̧ pä'ö cuo'ö icuocua'a jä̧ttö̧? 'Quȩ'ichö̧ 'chä̧nö̧ tochäjäcua'ato,” pä'ö amöcuädinödo Moisés.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisés 'cä̧'ichö̧ 'chä̧nö̧ toomenä, Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisésrö ucuocuinödo dau u'cua jäittö. Moisés, Moisés pä'inödo. Moisés ädätinödo: Pȩnȩtä̧ kö̧sä̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios pä'inödo: Tö'cönänömä cuichi'ä'. Cu̧jä̧pö̧ isäya ko̧'ä̧dä̧cuä̧u̧ icui. Ju̧huȩnȩ ucu cu̧jä̧do̧mȩmä̧, ttö adihuä isa̧ chiŗ ȩjä̧. 6Ja̧'hua̧ta̧nö̧ pä'inödo: Ttötäsä cuä'ominä̧ Ö̧ä̧nä̧hua̧mä̧, Abrahamminä Ö̧ä̧nä̧hua̧mä̧, Isaacminä̧ Ö̧ä̧nä̧hua̧mä̧, Jacobminä̧ Ö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ ttötäsä. Ja̧u̧ huȩnȩ ä̧ju̧cu̧, Moisés i'ä mö̧'ȩcuinö̧do, Ö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö topö yecue'a'attö.7Tu̧ru̧hua̧ Dios juhua'a yabocu pä'inödo: Iso päi'önä chumöhuäyotö Egipto rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ pä̧icu̧nä̧ aditö kä̧nö̧ tta̧'cua̧ tta̧ttȩcu̧nä̧ huettinä̧u̧ topäjisä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ hueähuä isotö suronä jȩttä̧u̧ huotta'a ä̧ju̧cuä̧jisä̧. Ubara ttuttu'inä, huo̧jua̧sä̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ mȩyȩhuä̧jisä̧ Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ ttu̧mö̧ttö̧ 'chodipatö pä'ö, ja̧'hua̧ta̧nö̧ Egipto rȩjȩttö̧ rä'epö chicuatö pä'ö, korojä̧ rȩjȩ a̧dihuä̧jä̧, rö̧ä̧jä̧ cuähuä ppuruhuä̧jä̧ra̧'a̧ chȩpa̧tö̧ pä'ö. Juhuä̧jä̧ra̧'a̧mä̧ cananeos ttö̧ja̧'inä̧, hititas ttö̧ja̧'inä̧, amorreos ttö̧ja̧'inä̧, ferezeos ttö̧ja̧'inä̧, heveos ttö̧ja̧'inä̧, jebuseos ttö̧ja̧'inä̧ ka̧cuä̧tö̧.9Iso päi'önä Israel ttö̧ja̧ rö̧ȩnä̧ ajuäunu huotta'a ä̧ju̧cuä̧jisä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ jahuätörö suronä huettära'a topäjisä. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucuru hue'ösä Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ ucuocuäji, chumöhuäyotö Israel ttö̧ja̧rö̧ rä'epö cuicuatö pä'ö Egiptottö, pä'inödo Tu̧ru̧hua̧ Dios.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Moisés Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö pä'inödo: Egipto rȩjȩ ru̧hua̧cu̧mä̧ ucuocu chi'chö̧ juiyö'anö hua̧sä̧ ttömä, Egipto rȩjȩttö̧ ucu cumöhuäyotö Israel ttö̧ja̧rö̧ rä'epö chicua pä'ö. 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios päinäcudo: Ttömä iso päi'önä ucutäcu chö̧jä̧cua̧sä̧. Pa̧'a̧nö̧ cu̧huo̧juä̧cua̧jä̧ ttötä ucuru huedömä. Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧rö̧ cui'cächö o'ca'a, pihuä inähuättö jahuätöcu ttörö ucuotönö amöcuädö ttö huedö jȩcu̧'ä̧cuo̧tö̧jä̧.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisés Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö pä'inödo:―Ttö Israel ttö̧ja̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ 'chä̧nö̧, jahuätörö jidähuomenä: Cuä̧do̧tö̧minä̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hueäcusä ucuturu. Pädomenä, ¿tta̧'a̧nö̧ micua̧ jä̧ttö̧ imimä̧ pä'ö? jahuätö jättepöttömä, ¿tta̧'a̧nö̧ chädätäcua'a jä̧ttö̧? 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios Moisésrö pä'inödo: TTÖTÄSÄ KÖ̧MÄ̧ IHUEYE TTÖTÄSÄ. Pa̧'a̧nö̧ pä'ö jicuhuähuaja Israel ttö̧ja̧rö̧: IHUEYE TTÖTÄSÄ pä'ö micua̧ hueinäcusä ucuturu jidähua pä'ö, päcuhuaja. 15Juhua'a yabocu Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios pä'inödo Moisésrö: Pa̧'a̧nö̧ jicuhuähuaja Israel ttö̧ja̧rö̧: Tu̧ru̧hua̧, cuä̧do̧tö̧minä̧ Abraham'inä, Isaac'inä, Jacob'inä Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dios, ttörö hueinäcusä ucuturu pä'ö, jicuhuähuaja pä'inödo Dios. Jitä chi̧mi̧ pädäjimä IHUEYE TTÖTÄSÄ beipächocö chimimä̧. Pi̧yȩtä̧ 'cuäopönätä chimimä̧ pä'äji pä'ö, jicuhuähuaja.16Israel ttö̧ja̧ttö̧ u̧mä̧tö̧ tä̧mö̧tä̧ cu̧ca̧ca̧cuätu̧cua̧ pä'ö hue'inö pä'ö, jicuhuähuaja. Jahuätörö jicuhuähuaja: Tu̧ru̧hua̧, tä̧do̧tö̧minä̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dios, Abraham'inä, Isaac'inä, Jacob'inä Ttö̧ä̧nä̧hua̧ ttörö ijȩcu̧ päinäcusä pä'ö: Cha̧'cua̧ tta̧nö̧ topösä Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ ucuturu suronä jȩttö̧mä̧. 17Ja̧'hua̧nö̧ tocha'attö pä'ösä: Ucuturu rä'epö chicuä̧cua̧sä̧ Egipto rȩjȩttö̧, ubara ttucuhuätucuomettö, korojä̧ra̧'a̧ cuähuä ppuruhuä̧jä̧ra̧'a̧ chȩpätu̧cua̧cu̧ pä'ö. Ja̧huä̧jä̧ra̧'a̧ ka̧cuä̧tö̧ cananeos ttö̧ja̧'inä̧, hititas ttö̧ja̧'inä̧, amorreos ttö̧ja̧'inä̧, ferezeos ttö̧ja̧'inä̧, heveos ttö̧ja̧'inä̧, jebuseos ttö̧ja̧'inä̧. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ chumöhuäyotö Israel ttö̧ja̧ ucu päcumä adiu ttä̧ju̧cuä̧cuo̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucucu, Israel ttö̧ja̧ttö̧ tä̧mö̧cu̧ Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧ 'chä̧nö̧, pä̧cuhuä̧cua̧jä̧: Tu̧ru̧hua̧, Israel ttö̧ja̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios, ujuturu ucuocuinö pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huäbodäcuä mo̧ro̧ 'chä̧cuä̧huo̧mȩ ttö̧ja̧ toächomecu huecuhuatö pä'ö jä'epö ichäjätöjä, Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios koro juo'otörö ku icu tiya pä'ö, päcuhuäcuotöjä.19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ro̧ȩcuä̧ 'cuäopoca'a jö̧ttö̧mä̧, Egipto rȩjȩ ru̧hua̧mä̧ räcuopätucua pä'ö hue'ocö jä̧cua̧. 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö chujurunä ttö̧ja̧ ttieru juäi jȩchä̧cua̧sä̧ Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ rö̧ȩnä̧ yettecue'ächönä. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ja̧'a̧tä̧ to̧ä̧cua̧ ru̧hua̧mä̧, räcuopätucua'anä. 21Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ ucuturu ucuotönö tottäcuotö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ räcuopätucuomenä, koro juäi jui'ömä rä'opocotö cuäcuotöjä. 22Israel ttö̧ja̧ttö̧ nä̧tö̧ o'ca toi'önä jättepäcuotö Egipto rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧ttö̧, ttö̧jo̧mȩ tö'cö ka̧cuä̧tö̧ttö̧'inä̧, ttojusodenä kä̧ju̧ttu̧'inä̧ koro juäi pärätättö adicuä'inä, koro juäi orottö adicuä'inä, ttö̧'ca̧tä̧huäti̧yu̧'inä̧, cuittimö̧tu̧cu̧ u̧mä̧tö̧rö̧'inä̧, nä̧tö̧rö̧'inä̧ cu̧'ca̧tätu̧cua̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ ttöärettö cuȩpä̧cuo̧tö̧jä̧ pä'inödo Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios.

Chapter 4

1Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisés Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö pä'inödo: Esetocotö ttäcuotö a̧'cua̧ra̧'a̧. Pärocua'acu ttörö pättäcuotö a̧'cua̧ra̧'a̧: Isocö. Tu̧ru̧hua̧ Dios ucuru ijȩcuo̧co̧cu̧ pinö̧jä̧ pä'ö. 2Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisésrö pä'inödo: ¿Däje jä̧ttö̧ cu̧mö̧nä̧ 'chu̧cu̧huä̧rö̧mä̧? Moisés ädätinödo: Chitta'ca. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios hueinäcudo: Cuitta'ca rȩjȩ icui. Moisés itta'ca rȩjȩ icuomenä, äcatä päi'ina'ado. Moisés ye'ö tö'ipächi'inödo.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisésrö pä'inödo: Cumö ki̧'ä̧dö̧, ihuiri'pa̧ttö̧ 'chu'ädi. U̧ru̧hua̧ hueö ta'anö 'chuhuädomenä, pä'äji ta'anö itta'catä päi'iniyäcudo. 5Juhua'a yabocu Tu̧ru̧hua̧ Dios päinäcudo: Pä'äji ta'anö jȩpö̧sä̧ Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ ucutu cuä̧do̧tö̧minä̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧, Abrahamminä'inä, Isaacminä̧'inä, Jacobminä̧'inä Ttö̧ä̧nä̧hua̧ ucuru chijȩcuä̧jimä̧ ttesetäcua'anö, pä'inödo Dios.6Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisésrö pä'inödo: Cu̧mö̧ rä'ädäcuähui cu̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ jacuä cu̧bä̧ dea'a. Tu̧ru̧hua̧ Dios ja̧'hua̧nö̧ päcu, Moisés ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ jacuä u̧bä̧ dea'a u̧mö̧ rä'ädäcuähuinödo. Rä'ädäcuähuäji'ca̧ 'cho'äu toomenä, ajiya isoppa teoppa jä̧'inö̧'a̧nö̧ teina'ado u̧mö̧mä̧, lepra märicheittö. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Moisésrö pä'inödo: Pä'äji ta'anö cu̧mö̧ rä'ädäcuähui cu̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ jacuä cu̧bä̧ dea'a. Moisés pä'äji ta'anö ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ jacuä u̧bä̧ dea'a u̧mö̧ rä'ädäcuähuinödo. Pä'äji ta'anö 'cho'äu toomenä, lepra märichei jä̧jimä̧ täcö huahuächipäja'atä topäcuähuinödo. Korome ijȩta̧ adihuome ta'anö päi'inäcudo.8Juhua'a yabonö Tu̧ru̧hua̧ Dios pä'inödo: Cuitta'ca äca päi'a'a tottomenä ttesetö juiyöttömä, cu̧mö̧ cu̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ jacuä cu̧bä̧ dea'a rä'ädäcuähui'ö'ca̧ 'chocuhuähua'a tottomenä ttesetäcua'anö. 9Ja̧u̧ todäre ijȩcuä̧ jȩcu̧'o̧mȩnä̧ ttesetö juiyöttömä, ucuru'inä ttä̧ju̧cuo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧, jȩcu̧'ä̧ji'inä̧ ttesetö juiyöttömä, Nilo ajettö ajiya huä'opö tocuhuaja rȩjȩ ajiya joome. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Nilo ajettö ajiya tocuhuomenä, ttucuojatä päi'äcua'a rȩjȩ ajiya joomemä.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisés ädätinödo Tu̧ru̧hua̧ Diosrö. Chu̧ru̧hua̧, ttömä adiunä chucuocuä̧rö̧ juiyö'anö hua̧sä̧. Mo ttörö huecu'inö'inä adiunä ucuocuä̧ro̧cö̧ pinösä. Jitä'inä ttö ucu cu̧mö̧huä̧ya̧ cha'anä, chihuȩnȩ'inä̧ adiunämä ucuocuä̧ro̧cö̧sä̧. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisésrö pä'inödo: ¿Di jä̧ttö̧ ttö̧ja̧ isa̧ ä aditinömä? ¿Di jä̧ttö̧ ihuȩnȩ jui'a̧rö̧'inä̧, ä̧ju̧cuo̧cö̧rö̧'inä̧, adiu topä̧rö̧rö̧'inä̧, ä̧to̧ca̧rö̧'inä̧ aditömä? Ttötä ucu Cu̧ru̧hua̧ ja̧'hua̧nö̧ aditömä ¿isodi? 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucuocuäji. Cuänä cucuocuomenä ucutäcu chu̧cuo̧cuä̧cua̧sä̧. Chu̧huo̧juȩtä̧cua̧jä̧ ucu cucuocuä̧cu̧ȩmä̧. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Moisés ädätinödo: Chu̧ru̧hua̧, ka̧ra̧rö̧tä̧ hue'i ucu pä̧huä̧ rö̧jö̧ tocu'äcuru, cuihuȩnȩ jiähua pä'ö.14Ja̧'hua̧nö̧ päa'a ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisésrö ra̧huä̧ripinö̧do. Pä'inödo: Ye, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧, cuböo Aarón'inä Leví isotö isa̧ kö̧. Ja̧u̧mä̧ adiu ucuocuä̧rö̧ chu̧huo̧juä̧cu̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧mä̧ täcö ichö ucuru mä̧nä̧ kä'cottö pä̧tȩcuä̧ päi'a pä'ö. Ucuru toomenä, rö̧ȩnä̧ ȩsȩhuä̧cua̧. 15Ja̧u̧cu̧ ucuocu huȩnȩ jä̧jimä̧ jicuhuaröja. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttötä ucu cuänä'inä, ja̧u̧ änä'inä chu̧cuo̧cuä̧cua̧sä̧. Jȩcu̧'ätu̧cuä̧cuȩmä̧ chu̧huo̧juȩtä̧cua̧sä̧. 16Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucu cucuocuaji juäimä, ja̧u̧tä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ u̧cuo̧cuä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ ucu cuä ta'anö ö̧jä̧cua̧. Ucutä ja̧u̧ Ö̧ä̧nä̧hua̧ ta'anö cu̧jä̧cua̧jä̧. 17Ja̧'hua̧ta̧nö̧ cu̧mö̧nä̧ ȩpi̧cuitta'ca, huo̧juȩcuä̧ päi'önä jȩcu̧'ä̧cua̧'a̧nö̧ pä'inödo Dios Moisésrö.18Tu̧ru̧hua̧ Dios päji huȩnȩ ä̧ju̧cuä̧ji'ca̧, Moisés juhua'attö rä'opö, imi̧ya̧ Jetro ö̧jo̧mȩcu̧ ppa̧'ä̧chinö̧do. Imiy̧ a̧rö̧ pä'inödo: Egipto rȩjȩra̧'a̧ hue'ittö, chahuaruhuä Egipto rȩjȩra̧'a̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ ppa̧dä̧cha̧ pä'ö, jinä̧ tta̧'cua̧ra̧ pä'ö tochäja pä'inödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jetro Moisésrö pä'inödo: Ye, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ adiu täi. 19Moisés Madián rȩjȩra̧'a̧ ö̧jo̧mȩnä̧, Tu̧ru̧hua̧ Dios ja̧u̧ru̧ päina'a jina̧'a̧do: Ppa̧cu̧huä̧cha̧'a̧ Egipto rȩjȩra̧'a̧. O'ca toi'önä ucuru cuä'ö tticua amöcuädinätömä täcö hua'ö icuinätö pä'inödo Tu̧ru̧hua̧ Diosmä. 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisésmä imiy̧a̧ Jetro hueäji ta'anö itti̧mö̧rö̧'inä̧, itti̧mö̧ tta̧ju̧ru̧'inä̧ burronä cä'epö huä̧nö̧, Egipto rȩjȩra̧'a̧ ppa̧'ä̧chinö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ u̧mö̧nä̧ 'chö̧huä̧rä̧nö̧ ȩpinö̧do itta'ca Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hueinä'ca.21To̧a̧na̧hua̧ Dios Moiserö pa̧inö Egipto rȩjȩ'aa̧ ppa'cuaho̧mena Ucujȩcua̧cua̧jä̧ 22Faraonrö cui̧jȩpa̧cuä̧jä̧ ttö chu̧jörö u̧cu̧nä kano chijȩpä̧cuä̧mä Amisoqui amacuä̧dö̧tö kiyä̧chia̧cu̧a̧ pa̧ömä Faraonro jicua̧hu̧a̧ja̧ To̧a̧na̧hua̧ Dios pa'inö Israelma ttö chi̧tti̧ äca̧nä̧ ttoja isa ji̧nä̧ä̧ 23Ja̧hua̧ta̧nö̧ u̧cu̧ru̧ta̧ pä̧ö̧sa̧ ttö chi̧ttirö̧ raopa i̧cui̧ jao esehuam pa̧cu̧ttoma toca ya̧pa̧rema jepocusa ra̧o̧pö̧ cui̧cua̧ paö ttoca ya̧pa̧rema jepocusa ra̧o̧pö̧ cui̧cua̧ paö ttö̧mä̧ jȩcä̧cuä̧sä̧ cuitti a̧ca̧nä̧ huä̧pchi̧nöromä̧ cu̧ä̧chi̧cuä̧äsä̧ cuitti a̧ca̧nä̧ huä̧pä̧chi̧nörömä̧ cua̧ö chi̧cua̧cua̧sä̧24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ mä̧nä̧ttö̧mä̧, jahuätö yodo jä̧u̧ ttö̧jä̧mä̧do̧mȩnä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moisésrö cuä'ö icua pä'ö jȩpi̧nö̧. 25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Seforamä nahuodä ido'quittö adicuodä ȩmo̧po̧'ö̧, ki̧tti̧ u̧dä̧pä̧rȩ päjure 'cui'opinä̧ju̧, ja̧'hua̧nö̧ 'cui'opö öjahuiyä kada'ca rötinä̧ju̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inä̧ju̧" Isopäi'önä ucumä chucuojattö chirecuoä̧." 26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ huȩnȩ juiyönätä u̧ju̧ni̧'i̧nä̧u̧. Jahuäjumä pä'inä̧ju̧ ucumä chucuojattö chirecuojä̧, ttö̧dä̧pä̧rȩ päjure 'cuiocuä jähuänä̧mä̧.27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisés uböo Aarónrö pä'inödo: Ttö̧ja̧ toächome täi Moisésrö cui'ätecua pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ 'chä̧nö̧, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ijȩcuä̧cuo̧mȩ inähuä kada'cattö ö̧jä̧hua̧rö̧ pä̧tȩcuä̧ pä'i'ö, 'chu̧'o̧pö̧ esehuinödo. 28Juhuorötä Moisés Tu̧ru̧hua̧ Dios hueinö huȩnȩ o'ca juiyö ttö̧ja̧ ttieru juäi jȩa̧ pä'ö hueinö'inä Aarónrö ji'ähuinödo.29Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Moisés'inä, Aarón'inä 'chä̧nö̧, Israel ttö̧ja̧ttö̧ u̧mä̧tö̧ tä̧mö̧tä̧ ttö̧ca̧ca̧cua̧ pä'ö hue'inätödo. 30Jahuätörö ji'ähuinödo Aarónmä Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisésrö ucuocuinömä o'ca juiyö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios hueinö ta'anö jȩpinö̧do ttö̧ja̧ ttieru juäi ttö̧ja̧ tottönä. 31Ja̧'hua̧nö̧ jittähua'a ä̧ju̧cu̧, esetinätödo. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ jitörötä surojö 'cuäopa'attö Tu̧ru̧hua̧ Dios re rö̧jö̧nä̧ toa'a ttä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, ja̧rȩyu̧nu̧ pä'i'ö ucuotönö jȩpinä̧tö̧do Diosrö.

Chapter 5

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Moiséscu, Aaróncu Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ 'chä̧nö̧ pättinäcudo: Pa̧'a̧nö̧ pä'äji ujutu Tu̧ru̧hua̧, Israel ttö̧ja̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä. “Ja̧'a̧tä̧ topi ttö chumöhuäyotö ttö̧ja̧ toächomecu tti̧'cha̧'a̧nä̧, ttörö amöcuädö pä'cäri jȩtta̧ pä'ö,” pä'äji Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä pä'ö ji'ähuinätödo. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ucuotäcuähuä juiyönä pä'inödo: ¿Di jä̧ttö̧ Cu̧ru̧hua̧mä̧ ihuȩnȩ ucuotö Israel ttö̧ja̧rö̧ rättopächa hueda pä'ö? Cu̧ru̧hua̧mä̧ chieruhuäcu. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧'a̧tä̧ topocösä Israel ttö̧ja̧ rä'opö tti̧'cha̧'a̧nä̧ pä'inödo Egipto rȩjȩ ru̧hua̧mä̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inätödo: Ujutu hebreos ttö̧ja̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ujuturu po̧cuipö̧ ucuocuinö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ huäinä hue'itö ttö̧ja̧ toächomecu huäbodäcuä mo̧ro̧ 'chä̧cuä̧huo̧mȩ ti̧'cha̧ pä'ö koro juo'otörö ku icu iyö jȩta̧ pä'ö Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö. Ja̧'hua̧nö̧ jȩtö̧ juiyöttömä, märichei'inä, rohuäcuähuä'inä huȩä̧cua̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ jahuätörö pä'inödo: Moisés'inä, Aarón'inä ¿dä̧bö̧ huocu'ätucuättö ttö̧ja̧rö̧ ttaditähuä jarotti'a pä'ö? Ucutu'inä aditäjätucui. 5Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ pä'inödo: Topätucui. Ttö̧ja̧ recuätö ka̧cuä̧tö̧. Ucutumä jahuätö ttaditähuä jarotti'a pä'ätöjä pä'inödo ru̧hua̧mä̧.6Ja̧u̧nu̧tä̧ mo̧ro̧ Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ttö̧ adicuättö ruhuotörö'inä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ adicuättö ruhuotörö'inä hue'inödo Egipto rȩjȩ ru̧hua̧mä̧. Pä'inödo: 7Jitämä mȩjiy̧ ä̧ uhuo'che ttö̧ja̧rö̧ cuiyinätucu ta'anö cuiyätucuä' redä'quiyu ttadita pä'ö. Jitötä 'chä̧nö̧ mȩjiy̧ ä̧ uhuo'che ȩmö̧ tti̧'chö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ redä'quiyu pä'äji rö̧ȩnä̧ ttaditinö ta'anö yoräteunä ttadita pä'ö hue'ätucuitö. Pabotämä ttaditö juiyö'anö ja̧'a̧. Jahuätömä ötähuätö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huopätö: Ja̧'a̧tä̧ topitö ti̧'cha̧'a̧nä̧ koro ju̧'a̧rö̧ ku icu Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö tiyö'a̧nö̧ ja̧'a̧ pä'ö. 9U̧mä̧tö̧rö̧ pä̧icu̧nä̧ ttadita hue'ätucuitö. Ja̧'hua̧nö̧ aditö kä̧nö̧, yappareu huȩnȩ ttä̧ju̧cu̧ juiyäcua'anö pä'inödo Egipto rȩjȩ ru̧hua̧mä̧.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ttö̧ adicuättö ruhuotö'inä, Israel ttö̧ja̧ttö̧ adicuättö ruhuotö'inä Israel ttö̧ja̧rö̧ 'chä̧nö̧ pä'inätödo: Pa̧'a̧nö̧ pä'äji Egipto rȩjȩ ru̧hua̧mä̧: “Jitämä mȩjiy̧ ä̧ uhuo'che ucuturu i'cächö iyocösä. 11Pä̧huä̧ rö̧jö̧'a̧nö̧ 'chä̧nö̧ ucututä usu ȩmä̧jätu̧cui ̧mȩjiy̧ ä̧ uhuo'chemä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ redä'quiyumä pä'äji rö̧ȩnä̧ cuaditinätucu ta'anö aditätucui.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧ Egipto rȩjȩttö̧ pperecuächö 'chinä̧tö̧do, mȩjiy̧ ä̧ uhuo'che ȩmö̧ 'chä̧nö̧. 13Äma̧'cu ttaditönä̧ hueähuatö ttöruhuotömoä o'ca päiönä ttadita pä´ö hue'ö pä'inütö̧: cuanditähuätöcu ö'ca päiönä cä'ädätöcui, mȩjiy̧ ä̧ uhmo'che ucutörö tiyinö cuaditinätö̧cua'anö. 14Faraon umuäyotö ämäcuttaditönä hueähuotö ttöruhuotömoä cuäcuäpinätö̧. ämäcu adicuä to̧ä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ israelitarö , ja'hiütömä yitötä ttö̧jö̧ni'ä̧ö̧ jinä̧'ä̧ ä̧mä̧cu ttaditö to̧ä̧ra̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ päiönä̧ . ä̧mä̧cu ttoditönä hueä huatö ttöruhuotömä ya'acutä jä̧`ȩpä̧rinä̧tö̧ ': tta̧'a̧nö̧ pä'ö ucutumä reda'cattö Quiädö adicuiä'o'camä räcuätöcuoca'attö, mipo'inä, jitämo̧ro̧'inä̧ jö̧nämä, acuomenä cuaditinätöcua'anömä.15ja'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ a̧mä̧cu adicuä to̧ä̧rä̧cuähuä̧ ttö̧ja̧ israelitamä Faraon a'ca jome ïchiö suräja̧ujä̧ pä'ö ö̧cuo̧cuä̧rinä̧tö̧ ja'huätö pä'inätö̧: tta̧'a̧nö pä'ö ucu cumuäyotö ä̧mä̧cu adicuä ttö̧jarö̧mä̧ pä'anö jȩtta̧'a̧ttö̧. 16Jitämä jiya'a mejiyä̧ uhui'echemä ttiyo̧co̧ujä̧ ujutu ucu cumäyotö ämäcu adicuä ttö̧jarö̧mä̧, ja'hua̧nö̧ ja'anä'inä pä̧ttä̧u̧jä̧: iya'acutä räepätucui reda'cattö quiädö adicuä o'camä! ujutumä, jitamä yori'iso röänä cuacuattä̧u̧jä̧ ja̧'hua̧nö ja̧'a̧nä̧ cumuäyotö suronä jettö̧mettö̧. 17Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ Faraon päinö̧: iucutumä utähuätöjö̧!, juiyo utähuätöjä̧ tä̧ji ucutumä pä'ätöjä̧ ticha̧ hueitö isa̧rö̧ kuicu to̧änä hua̧rö̧ tiya'ja. 18Ja̧'hua̧nö ja'attö jitämä ppa̧'a̧chätöcui cuaditähuätucura̧'a̧ jua'a yabo mejiyä̧ uhuo'che ucuturumä iyähui'iyäcuotöjä̧ Ja̧'hua̧nö jua'a̧nä̧ reda'cattö `quiädö adicuä o´ca räcuepä'äyätöcua'anö̧tä̧ juiächiö juiyunä aditätucui.19Ämacu aditätörö toä̧ra̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ israelitamä tottuacuä hu`jpomenä jiyȩtȩ hu̧nȩ puai'inä̧ö̧ pa'anö̧ pöromenä : "reda'cattö `quiädö adicuä o´camä jicate'inä cuä̧cho̧cächiö juiyunä aditätucui moro jö̧a̧cuä̧". 20Ja̧'huätömä Moises rö'inä, anrón'inä topäcuihuinätö̧, ru̧hu̧a̧ ojusode imi jäyä ttö̧ja̧cua̧'a̧ ru̧hu̧a̧ Faraón ö̧jomȩttö̧ otonänö töipächinätö̧a. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ adicuättö ruhuotö Moisésrö'inä, Aarónrö'inä pä'inätödo: Ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios ucuturu ro̧ȩpä̧cua̧. Ucutu jȩcu̧'inätu̧cua̧'a̧ttö̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ujuturu kö'cocö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ ippeye ruhuä'inä ujuturu kö'cocotö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ujuturu cuä'ö tticu'anö ja̧'a̧ pä'inätödo Israel ttö̧ja̧ttö̧ adicuättö ruhuotömä.22Ja̧'hua̧nö̧ ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, Moisés Tu̧ru̧hua̧ Diosrö ppa̧'ä̧chö̧ pä'inödo: Chu̧ru̧hua̧, ¿dä̧bö̧ surojö cui'cächäjättö Israel ttö̧ja̧rö̧? ¿Dä̧bö̧ ttörö huecuhuina'attö ru̧hua̧rö̧ chucuocua pä'ömä? 23Egipto ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧ ucu cuiminä̧ chucuocuomenä, suronätä jȩpä̧ji ̧ jahuätörö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucumä jahuätö cumöhuäyotörö ji'quicha̧nö̧'inä̧ ttö̧jipö̧nä̧ ppä'ädocö päjijä pä'inödo Moisésmä.

Chapter 6

1Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisésrö pä'inödo: Jitä ttö Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ jȩchä̧cuȩmä̧ to̧cu̧'ä̧cua̧jä̧. Ttö chujurunä jȩchä̧cua̧sä̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ja̧'a̧tä̧ toa pä'ö Israel ttö̧ja̧rö̧ rättopächa'anä. Ttö chujurunä jȩchä̧cua̧sä̧ hue'ö icua pä'ö jahuätörö chutä iŗ ȩjä̧ttö̧.2Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios Moisésrö pä'inödo:Ttötä ucu Cu̧ru̧hua̧mä̧. 3Abraham minärö'inä, Isaac minärö'inä, Jacob minärö'inä, O'ca juiyönä Ju̧ru̧hua̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dios päi'önä ijȩcuinö̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö chimimä̧ Chu̧ru̧hua̧ Dios pä'ömä yorö'iso ttieruhuinäcusä. 4Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttö jahuätörö iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩ ji'ähuinösä, korotö tti̧rȩjä̧, Canaán rȩjȩ jahuätö ttö̧jinä̧jä̧, tti̧rȩjä̧ päi'önä chiyatö pä'ö. 5Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ ajuäu kä̧nö̧ huotta'a ä̧ju̧cuinö̧sä̧, Egipto ttö̧ja̧ pä̧icu̧nä̧ ttaditönä huettä̧rä̧u̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttö jahuätörö iso päi'önä jȩchä̧cuȩ huȩnȩ pädinömä amöcuädäjisä pä'inödo Dios.6―Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ piy̧ ȩ chihuȩnȩ jicuhuähuaja: Ttötäsä ucutu Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧mä̧, pä'äji Tu̧ru̧hua̧mä̧ pä'ö. Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ pä̧icu̧nä̧ huettära̧'a̧ttö̧ rä'epö chicuäcuotöjä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ pä̧icu̧nä̧ cuaditähuättömä 'chodipäcuotöjä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ chöjo cä'epö chujurunä Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧rö̧ pä̧icu̧nä̧ ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ cu̧jipätu̧cua̧ pä'ö. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucuturu chȩmä̧cua̧sä̧ chumöhuäyotö päi'önä cu̧jätu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttötä ucutu Cu̧huä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ päi'önä chö̧jä̧cua̧sä̧. Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ pä̧icu̧nä̧ huȩttä̧ro̧mȩttö̧, ujuturu rä'epö icuinö pä'ö cu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧jä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucutu cu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧jä̧ ttörö ujutu Tu̧ru̧hua̧ Diosmä iso päi'önä kö̧ pä'ö.8Korojä̧ Abraham minärö'inä, Isaac minärö'inä, Jacob minärö'inä chiy̧ ä̧cua̧sä̧ pä̧dinä̧jä̧ra̧'a̧ chȩpä̧cuo̧tö̧jä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucuturu chiy̧ ä̧cua̧sä̧ ja̧huä̧jä̧ ucututä cua̧mo̧nä̧ cuiŗ ȩjätu̧cu̧ päi'önä. Ttötäsä ucutu Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧mä̧ pä'inödo Dios Moisésrö. 9Moisés Dios hueäji huȩnȩ Israel ttö̧ja̧rö̧ jiähuomenä, ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧ pinätödo rö̧ȩnä̧ tta̧'cua̧ tta̧ttȩcua̧'a̧ttö̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ juruhuächi'ö pä̧icu̧nä̧ ttadita'attö.10Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisésrö pä'inödo: 11Ji'ähuäji Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧: Cuiŗ ȩjä̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ rättopa'anä ja̧'a̧tä̧ topitödo pä'ö. 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Moisés Tu̧ru̧hua̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ ucuocu pä'inödo: Topi. Israel ttö̧ja̧ yorö'iso ttörö ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧ päjätö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ ¿tta̧'a̧nö̧ ä̧ju̧cuä̧cua̧'a̧ jä̧ttö̧ ttörö Egipto rȩjȩ ru̧hua̧mä̧? Ttömä adiunä ucuocuä̧ro̧cö̧sä̧. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisésrö'inä, Aarónrö'inä ucuocuinödo. Jahuätörö hue'inödo Israel ttö̧ja̧rö̧'inä̧, Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧'inä̧ ucuocu tti̧'cha̧ pä'ö, Israel ttö̧ja̧rö̧ Egipto rȩjȩttö̧ rä'epö tticua pä'ö.14Pitö̧ jina'a tta'ao ujo̧sodetto oicua hijamä: Rubén ittimonä, Israel ttittimöa'ca ttijämä pita jima'a: Hamóc, Falú, Hezrón ina cami'ina Pito jina'a oicua hijamä Rubén ita̧muninattö. 15Simeón ihimomä pito jina'a jemuel ina jamin Ohad, Jaquín, Zoharina, Saul ina yajöte cananea hijaisa ihö ittijina a pita jina'a oicua hijamä Simeón utamömina̧tto̧16Pitota jina'a hi̧mi̧ pajacuo̧to̧ Leví ittimä pita ina'a Gersón, caat'ina, Merariyina Levimä (137) dua jomena kinö. 17Gersón ittimomä pito jina'a Libni ina Simei'ina. 18Cohat ittimä pitö jina'a Amram'ina, Iz harina, Hebrón uziel'ina cohatmä (133) dua jomebö jamenä kinö. 19Merari ittimömä pito jina'a Mahli'ina Musi'ina. Pitomä Levitas utamö minätto̧, aicua ttijä paina̧to̧ juatocuta utomö o'coto'ina.20Amram apa'achi'inö jocabedcä jaö ahuäruaattö juamä uhuabecuinajo Aaron'ina Moisés'ina. Amram kinö (137) duo jomenä junö camä corö pa'inö. 21Izhar ittimömä pitö jina'a Coré, Nefeg'ina Zicri'ina. 22Uziel ittimömä pitö jina'a. Juamä uhuäbecuinajö̧ Nadab, Abiu'ina, Eleazar'ina itamarina.23Aarónmä ppa'achinö Elisebacu, Aminadab kitto jina'a Naasón ahuäruhuäjö̧ jinamä uhuäbecuinajö̧ Nadab, Abiú'ina, Eleazar'ina itamarina. 24Coré ittimomä pito jina'a Asirina, El cana'ina Abia saf'ina Pitomä jina'a coroitas ttotö̧mö̧ minä oicua ttija̧ jina'a. 25Eleazarmä, Aarón itti jina'a levitattö tta ujosode köda'ca ttahua̧racua húa ttija̧mä juatocúta utamöminä.26Pitö umäto̧ ta̧jo̧ jina'a Aarón'ina Moisés'ina tia̧nahua juatorö pa'ino: Egipcios rejȩttö̧ma̧ Israelilita raepicuatocui, curä röhuä ttomä." 27Aarón'ina Moisés'ina Faraónro ucuocuina̧to̧, Egipto ruhuaro, Egipto rejetto Israelistarö raepöcäpaö hueca pao. juato patota jina'a Moisés'ina Aarón'ina.28Tia̧na̧hua ucuacui̧no̧ Moisésrö Egipto rejȩttö̧, 29Juato painö "Ttota ja'a cui'anahuamä. Faraónro iyinömä, Egipto ruhua̧ma̧ cajuiöna ttopadana̧ta̧". 30Juanö ja'a tia̧na̧huaro pa'inö: ttomä odiunäma ucuocuaro̧cu̧sa,¿Juanö juttomö ajicua̧cua̧tto̧ Faraónmä?

Chapter 7

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisésrö pä'inödo: Ttötä ucuru huȩdä̧cua̧sä̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧. Ttö jȩcha̧ji ̧ juäimä o'ca juiyönä ucutä jȩcu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuböo Aarónmä ucu cuihuȩnȩ jiäcuähuä isa̧ päi'önä ö̧jä̧cua̧. Ya̧tȩ Ttö Chihuȩnȩ jiäcuähuä isa̧ jä̧'inö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ ö̧jä̧cua̧ ja̧u̧mä̧, ucu cuihuȩnȩ jiähuomenä ru̧hua̧rö̧. 2O'ca juiyönä huedömä, cuböo Aarónrö cu̧cuo̧cuä̧cua̧jä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ chutä Aarónmä Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ u̧cuo̧cuä̧cua̧, iŗ ȩjä̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧ rättopa'anä ja̧'a̧tä̧ toa pä'ö.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttötä Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ esetö juiyönä öaroda pä'ö jȩchä̧cua̧sä̧, ttö̧ja̧ tottocö juäi rö̧ȩnä̧ chijȩpa̧ pä'ö Egipto rȩjȩnä̧. 4Egipto rȩjȩ ru̧hua̧mä̧ ucuturu esetocö jä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Egipto rȩjȩmä̧ pä̧icu̧nä̧ chujurunä ro̧dȩpä̧cua̧sä̧, chumöhuäyotö Israel ttö̧ja̧rö̧ Egipto rȩjȩttö̧ rä'epö chicua pä'ö. 5Ja̧'hua̧nö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ ttö̧'quȩtȩttö̧ chujurunä rä'epö chicuomenä, jahuätö ttörö ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧mä̧ kö̧ pä'ö pä'inödo Tu̧ru̧hua̧ Diosmä Moisésrö.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisés'inä, Aarón'inä Tu̧ru̧hua̧ Dios hueäji ta'anö jȩpinä̧tö̧do. 7Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ ttucuocuinö pä̧nä̧, Moisésmä ochenta a̧'ȩ ku̧nä̧rinö̧do. Aarónmä ochenta y tres a̧'ȩ ku̧nä̧rinö̧do.8Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisésrö'inä, Aarónrö'inä ucuocu pä'inödo: 9Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ucuturu huȩä̧cua̧ ttö̧ja̧ tottocö juäi jȩcu̧'ätu̧cua̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ hueomenä, ucumä Aarónrö päcuhuaja: “Cuitta'ca ȩmo̧po̧'ö̧, rȩjȩ icui” pä'ö, Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧, äca päi'a pä'ö― pä'inödo Dios. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisés'inä, Aarón'inä Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ ucuocu 'chä̧nö̧, Tu̧ru̧hua̧ Dios hueäji ta'anö jȩpinä̧tö̧do. Aarónmä, Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧'inä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ippeye ruhuotö ttä'ca jo̧mȩttö̧'inä̧ itta'ca icuomenä, äca päi'ina'ado.11Ja̧'hua̧nö̧ päi'omenä, Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ umöhuäyotö huo̧juä̧huä̧ ttö̧ja̧'inä̧, mä̧rimö̧rö̧'inä̧ tticha pä'ö huopinödo. Jahuätö ttichomenä, ja̧u̧tä̧ juäi jȩpinä̧tö̧do ttumäri'ä jähuänä. 12Ya̧tȩ pö̧nä̧ ttitta'ca rȩjȩ tticuomenä, ä̧ca̧tö̧ pä'i'inätödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Aarón itta'cattö äca päi'äjimä korotö ttitta'quiyuttu ä̧ca̧tö̧ pä'i'äjätörö rahuädi'ina'ado. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ topö, Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ jarodi'inödo, Moisésrö'inä, Aarónrö'inä ä̧ju̧cu̧ juiyönä, Tu̧ru̧hua̧ Dios päji ta'anö.14TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä'inö̧ Moisés-rö:

"Faraón a̧mi̧'iso'quinä̧mä̧ 'qui'ädäcuähuö ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ ttö̧ja̧rö̧ rä'epö icuamä pä'ocö.

15Yo̧ä̧i̧ mo̧ro̧ päi'a'a to'cu'ajä̧ ajera̧'a̧ i̧mȩyȩhuo̧mȩttö̧. Tta̧cuä̧rä̧tu̧cua̧rö̧jä̧ jäyoto ka̧cu̧, to'cuäcuähuarö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ȩpi̧ i̧so̧'que ä̧ca̧nä̧tä̧ pärohuächönä̧ jȩ'cui̧no̧'que.16Ja̧u̧rö̧mä pä'ätucui: “TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, hebreos ttö̧ja̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä̧, hueäjäcusä pi̧yȩ jidähuacu pä'ö: Chömöhuäyotö rättopa'anä̧ ja̧'a̧tä̧ topi, ttörö ucuo te'äu tti̧'cha̧'a̧nä̧ de'a jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧ttö̧. Jitära̧'a̧ jubö päi'önä̧ ucumä ä̧ju̧cuo̧cö̧jä̧.

17TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ pä'ötó: Pi̧yȩnä̧ cu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧jä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'a̧ pä'ömä. Ttömä Nilo ajenä chu̧mö̧nä̧ 'chu̧dä̧ro̧'quȩ cuädepäcua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ cuädepomenä̧ a̧ji̧ya̧mä̧ ttucuojatä jönä pärohuächi'äcua'a.

18Po̧i̧ ajenä rö̧jä̧tö̧mä̧ 'corujuottähuäcuotö, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ajemä̧ huahuäcua'a. Egipto ttö̧ja̧mä̧ ajiya'i̧nä̧ ahuocotö ttäcuotö.”19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, Moisésrö pä'inö̧:Pi̧yȩ Aarón-rö̧ ji'ähui: Cuiitta'ca ȩmo̧pö̧'ö̧ Egipto aje huämenä cumö ki̧'ä̧di̧, ajehuiyänä'inä, po̧ö̧ aje o̧rä̧nä̧'i̧nä̧, aje acu o'tanä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya joipome'inä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ajiyamä ttucuojatä jö̧nä̧ pärohuächäcua'a. Pi̧yȩmä̧ jȩpi̧ Egipto rȩjȩmä̧ jä̧ttä̧yä̧jä̧tä̧ ttucuojatä rä̧cua̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dau i̧so̧'ta̧hui̧yä̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ inähuiyä o'tahuiyänä̧'i̧nä̧."20Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Moisés'inä, Aarón'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huȩ'i̧nö̧. Egipto rȩjȩ ru̧hua̧'inä̧, umöhuäyotö'inä ttä'ca jo̧mȩttö̧ Aarónmä̧ itta'ca cä'epö, Nilo ajenä cuä'epinödo. Ja̧'hua̧nö̧ jȩo̧mȩnä̧, Nilo aje o'ca juiyönä ttucuojatä päi'ina'a. 21Aje po̧imä̧ hua'ö icuinätö ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ajemä juiyo huahuina'a, Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧mä̧ aje ajiyattömä ttau juiyönä ji̧na̧'a̧. Egipto rȩjȩ o'ca juiyönä ttucuojatä ra̧'a̧ttö̧. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Egiptottö mä̧ri̧mö̧mä ttihueyenä̧ jȩpi̧nä̧tö̧ ttumäri'änä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩtto̧mȩnä̧ faraónmä̧ amiso'quinä 'qui'ädäcuähuinö ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Moisésrö'inä Aarónrö̧'i̧nä̧, ä̧ju̧cua̧mä̧ pä'ocö pinö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopäcua'ató päjita'anötä̧.23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Faraónmä̧ ppa̧'ä̧chi̧'ö̧ ojusodera̧'a̧cu̧tä̧ 'chi̧nö̧, ja̧u̧mä̧ yorö'iso pi̧yȩmä̧ a̧ju̧cua̧mä̧ pä'ocö pinö.

24Egipto ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧ rejuhuiyä sa'inä̧tö̧ ajé jäyotonä ajiya ttahua pä'ömä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätömä ajettö ajiyamä ahuocotö pinätö. 25Siete mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ 'cuäopina'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ajiyanä jȩpö̧ ro̧ȩpa̧'a̧ttö̧mä̧.

Chapter 8

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Moisésrö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ucuocuinö "Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ 'chä̧nö̧ ji'äbhuäji, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä'ö; 2chumöhuäyotö tti̧'cha̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ topi ucuo tettähuattö pä'ö. Tti̧'cha̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ to'cuoca'a jö̧ttö̧mä̧, ttömä juautö̧nä̧ ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ cui̧rȩjä̧ jä̧ttä̧yä̧jä̧. 3Jua̧u̧tö̧ttö̧ suhuädächäcua'a ajemä. Töttöcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧'chä̧cuo̧tö̧ odehuiyä jacuojura̧'a̧, ä'ähuä̧ppä̧nä̧'i̧nä̧, ä'ähuä o̧'ca̧nä̧'i̧nä̧, cumöhuäyotö ttoju odehuiyänä'inä dottächäcuotö. Cuidepiyu ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ tti̧'chä̧cuo̧tö̧, cu̧cuä̧ ȩttä̧huä̧nä̧'i̧nä̧, cu̧cuȩ adicuä obänä'inä. 4Ucuturu'inä suronä jȩttä̧cuo̧tö̧ jua̧u̧tä̧mä̧ cumöhuäyotörö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧rȩjä̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧.5TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moisésrö pä'inö: Aarónrö ji'ähui: cumö cä'epi ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajehuiyänä cutta'ca ki̧'ä̧di̧, isoranä'inä, aje ppo̧ö̧ oranä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Egipto rȩjȩnä̧ jua̧u̧tö̧ rättönä jȩpi̧. 6Egipto rȩjȩ ajehuiyänä cumö cä'epinö Aarónmä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rä'ähuinätö̧ jua̧u̧tö̧mä̧, Egipto rȩjȩ jä̧ttä̧jä̧ a̧ttä̧di̧'i̧nä̧tö̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ma̧ri̧mö̧mä̧ juhua'a jö̧ta'anö jepinätö ttumäri'änä, jahuätömä Egipto rȩjȩnä̧ rä'epinä̧tö̧ jua̧u̧tö̧rö̧.8Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Moisés'inä, Aar'on'inä tti̧'cha̧ pä'ö huopinö Egipto ru̧hua̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'inö: Chi̧rȩjä̧ ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttöttö'inä jua̧u̧tö̧rö̧ rä'epö icua jä'epätucui CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧RÖ̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'anä cuidepiyu ttö̧ja̧rö̧ tti̧cha̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ to̧chä̧cua̧sä̧ ku icu iyähuä jȩtta̧ pä'ö ja̧u̧ru̧. 9Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ Moisésmä pä'inö: Ucumä ti̧yȩnö̧ jädepa päcu'anö hua̧mä̧ ucutä ja̧'a̧, cuahuaruhuärö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧mö̧huäyotörö'inä jua̧u̧tö̧ ucu cuä'ca jo̧mȩttö̧ rä'epö icuähuotö pätti'a pä'ö cuoju odehuiyättö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajenätä ttö̧jha̧cua̧ pä'ö.10Egipto ru̧hua̧mä̧ pä'inö: "Yo̧i̧ mo̧ro̧tä̧" Moisésmä pä'inö ucu päcuta'anö jä̧cua̧'a̧, ucu cu̧huo̧juä̧cua̧'a̧nö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jö̧ta'anö hua̧ ka̧ra̧mä̧ toa'a päcujuiyäcua'anö, ujutu tu̧ru̧hua̧ Diosmä. 11Ucuttömä tti̧huä̧cuo̧tö̧ jua̧u̧tö̧mä̧ cuahuaruhuättö'inä, cumöhuäyotöttö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuoju odehuiyättö'inä jahuätömä ajenätä̧ ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧. 12Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ rä'ochinätö̧ Moisés, Aaróncumä, ja̧u̧nu̧ o'ca'a Moisés TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ jä'epinö jua̧u̧tö̧ Egipto ru̧hua̧rö̧ i'cächäjä̧u̧rö̧.13Moisés jäepäjita'anö jȩpi̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ odehuiyättö'inä hua'ahuinätö̧ jua̧u̧tö̧mä̧, pättiyuttö'inä, 14ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ro̧ȩcuä̧ o̧ca̧ttö̧'i̧nä̧ rö̧ä̧nä̧ ca̧ca̧tö̧ rö̧ti̧nä̧tö̧ ttö̧ja̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huahuina'a rȩjȩmä̧. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ tto̧ȩcuä̧nä̧ päia'a Egipto ru̧hua̧ toomenämä ami iso'qui jacuänä jarodi'inö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Moisésrö'inä, Aarónrö'inä ä̧ju̧cuo̧cö̧ pinö, ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩä̧cua̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jiähuäjita'anö.16Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisésrö pä'inödo: Aarónrö pä'i: Cuitta'ca cujo te'ädö rȩjȩ cuä'i, isa̧ppȩttö̧ ra̧jö̧ pätti'a pä'ö Egipto rȩjȩ jä̧ttä̧yä̧jä̧ suhuädi'önä. 17Tu̧ru̧hua̧ Dios hueäji ta'anö jȩpinä̧tö̧do. Aarón itta'ca 'chu'huädö öjo te'ädinödo. Rȩjȩ isa̧ppȩnä̧ cuä'inödo. Ja̧'hua̧nö̧ jȩo̧mȩnä̧, ra̧jö̧ a̧ttä̧di'inä̧tö̧do ttö̧ja̧rö̧'inä̧, ttä̧jimö̧rö̧'inä̧. Rȩjȩ isa̧ppȩ o'ca juiyönä ra̧jö̧ päi'ina'ado Egipto rȩjȩ jä̧ttä̧yä̧jä̧ suhuädi'önä.18Mä̧ri̧mö̧'i̧nä̧ ttumäri'anä ra̧ju̧ rättopönä jȩpi̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩtta̧'a̧nä̧ rättepö juiyönä ji̧nä̧u̧, ttö̧ja̧nä̧'i̧nä̧, isotönä'inä, ka̧cui̧nä̧tö̧ ra̧jö̧mä̧. 19Ma̧ri̧mö̧mä̧ Egipto ru̧hua̧rö̧ pä'inätö: "Pomä Dios ödo'che ja̧'a̧" ja̧'hua̧nö̧ pätta'anä Egipto ru̧hua̧ amiso'quimä 'quiyiona'a, ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ a̧ju̧cua̧tö̧mä̧ pä'ocö pinö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios päinäta'anö ji̧na̧'a̧ Egipto ru̧hua̧ jȩä̧cuȩmä̧.20TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moisésrö pä'inö" Pä'ö mo̧ro̧ päia'a porächi'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Egipto ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ cu̧jä̧mä̧da̧jä̧ ja̧u̧ ajera̧'a̧cu̧ i̧'cho̧mȩnä̧ pä'irö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä'ö "Chumöhuäyotö tti̧'cha̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ topi ucuo tetähuattö." 21Chumöhuäyotö tti̧'cha̧ pä'ö huecu juiyöttömä ucuru huȩdä̧cua̧sä̧ tä̧mö̧ na̧nö̧rö̧ 'teyu jö̧nä̧ cu̧mö̧huäyotörö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuahuaruhuärö'inä juhua'atäcu cuoju odehuiyä jacuä'inä. Egipto ttö̧ja̧ ttoju odehuiyämä nanöttö̧ su'adi'ö 'teyu jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö ttö̧ja̧cuo̧mȩ rȩjȩmä̧ o'cajuiyönätä̧ na̧nö̧ttö̧ 'teyö jä̧cua̧'a̧.2223Ucu cumöhuäyotöttö Ttö chumöhuäyotörömä imicu̧nä̧nö̧ jö̧nä̧ ttö̧jö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧. Pi̧yȩ iso päi'önä ja̧'a̧ pä'ö ijȩcuä̧mä̧ yo̧ȩi ̧mo̧ro̧tä̧ topö cu̧huo̧juä̧cua̧jä̧ 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Diosmä jȩchä̧cua̧sä̧ päji ta'anö jȩpinö̧do, na̧nö̧ recuätörö 'teyu jö̧nä̧tä̧ jȩttö̧nä̧. Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ojusode jacuä'inä, umöhuäyotö ttoju odehuiyä jacuä'inä dodepinätödo. Egipto rȩjȩmä̧ surojuoächina'ado na̧nö̧ ttirecua'attö.25Moisés'inä, Aarónrö'inä huopäji'ca Egipto ru̧hua̧mä̧ pä'inö: "Tätucui Cu̧ru̧huu̧ Diosrö i̧sa̧rö̧ ku icu iyähuä jȩpä̧tu̧cui̧ ujutu ti̧rȩjä̧ttö̧tä̧." 26Moisésmä pä'inö: Ujutu jȩta̧ pä'ömä ujuturumä adihuoca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ i̧sa̧rö̧ ku icu iyähuä jȩtö̧mä̧ Egipto ttö̧ja̧rö̧mä̧ huahuö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧ ja̧'a̧, ttä'ca jomettö i̧sa̧rö̧ ku iyähuä jȩtö̧ttö̧mä̧, Egipto ttö̧ja̧rö̧ huahuö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ ¿I̧nä̧dönä icuäumä tti̧cuo̧co̧u̧ täcuotöjä̧? 27Ja̧'hua̧nö̧mä̧cö̧ jȩta̧ pä'ömä huäbodäcuä mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ meje'canä ti̧'cha̧ pä'ö ja̧'a̧ ja̧u̧nu̧tä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ i̧sa̧rö̧ ku icu iyähuä tiya pä'ö, chutä ujuturu hueäjita'anötä̧.28Egipto ru̧hua̧mä̧ pä'inö cui'chä̧tu̧cua̧ pä'ömä huedäcua̧sä̧ Cu̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö meje'cattö ku icu iyähuä jȩ'cuȩtu̧cua̧ pä'ö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ oto abomä 'cho̧co̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö chutö'cä'inä jäcuepätucuaja. 29Moisés pä'inö cuä'ca jo̧mȩttö̧ rädochöttömä yabocutä jädepäcua̧sä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ na̧nö̧ 'teyunö ichätö ucuru tticuipa pä'ö, Egipto ru̧hua̧, cuuhuaruhuärö'inä, cumöhuäyotörö'inä yo̧i̧mo̧ro̧tä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yapare jȩpö̧mä̧ jȩ'cua̧tö̧ pä'ömä juiya'a ucumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ i̧sa̧rö̧ ku icu iyähuä tiya pä'ö ujutu tahuaruhuärömä ttocuepa pä'ömä juiya'a.30Egipto ru̧hua̧ ä'ca jomettö ru̧hua̧mä̧ rä'opächinö Moisésmä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jä'epinö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧: 31Moisés jäepäjita'anö jȩpi̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Egipto ru̧hua̧ttö̧ pporädö icuinö nanö 'teyunö jȩpä̧tö̧rö̧mä̧, ahuaruhuättö'inä umöhuäyotöttö'inä ya̧tȩ'i̧nä̧ ki̧'o̧cö̧ pi̧nö̧. 32Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Egipto ru̧hua̧mä̧ ami iso'qui jarodö 'quiyönä jȩpi̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧nö̧'i̧nä̧ ttö̧ja̧ tti̧'cha̧ pä'ömä hue'ocö pinö.

Chapter 9

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisésrö pä'inödo: Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ 'chä̧nö̧, ucuocuirö. “Pa̧'a̧nö̧ pä'äji Chu̧ru̧hua̧mä̧, hebreos ttö̧ja̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧mä̧. Ja̧'a̧tä̧ topi chumöhuäyotö tti̧'cha̧'a̧nä̧, ttö huedö jȩtta̧ pä'ö. 2Tti̧'cha̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ tocu'u juiyöttömä, jinä̧ jahuätörö repecuttumä, 3ttötä huȩdä̧cua̧sä̧ rö̧ȩnä̧ na̧ttä̧cha̧ pä'ö cuä̧jimö̧rö̧, mȩjiy̧ ä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧, ca̧hua̧yu̧tö̧rö̧'inä̧, burrotö̧rö̧'inä̧, camellotö̧rö̧'inä̧, pä̧cä̧yö̧rö̧'inä̧, ovejatö̧rö̧'inä̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ttö Israel ttö̧ja̧ ttä̧jimö̧rö̧mä̧ imicu̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ Egipto ttö̧ja̧ ttä̧jimö̧rö̧'inä̧. Ja̧'hua̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ ttä̧jimö̧ttö̧ ya̧tȩ'inä̧ 'corupä'i'ocö jä̧cua̧”pä'inödo Tu̧ru̧hua̧ Diosmä Moisésrö.5Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios jȩä̧cuȩ mo̧ro̧ pätetö ji'ähuinödo: Yo̧ȩi ̧mo̧ro̧tä̧ pa̧'a̧nö̧ jȩchä̧cua̧sä̧ cuiŗ ȩjȩnä̧ pä'inödo. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Diosmä jȩchä̧cua̧sä̧ päji ta'anö jȩpinö̧do. Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ ttä̧jimö̧ o'ca toi'önä u̧mi ̧ ka̧cuinä̧tö̧mä̧ 'corupä'i'inätödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israel ttö̧ja̧ ttä̧jimö̧ttö̧mä̧ ya̧tȩ'inä̧ 'corupä'i'ocö pinödo. 7Egipto rȩjȩ ru̧hua̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ ttä̧jimö̧rö̧ tottäja pä'ö hue'inödo. Ja̧'hua̧nö̧ topö tti̧'chä̧ja̧'a̧mä̧, Israel ttö̧ja̧ ttä̧jimö̧ttö̧mä̧ ya̧tȩ'inä̧ 'corupä'i'ocö pinödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ yorö'iso jarodi'inödo. Israel ttö̧ja̧ rättopa'anä ja̧'a̧tä̧ topocö pinödo.8Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Moisés'inä, Aarón'inä ocurä rö̧a̧rättö cuo'ö rä̧mä̧da̧ppȩ ocurä isa̧ppȩ ca̧ca̧tö̧ 'chuädäjä'cotö, 9Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ö̧ja̧'a̧cu̧ 'chinä̧tö̧do. Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ kä̧nö̧, Moisés ocurä isa̧ppȩ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧cu̧ icuinödo. Ja̧u̧ ocurä isa̧ppȩmä̧ dudu oyu räopa pä'ö jȩina̧'a̧do ttö̧ja̧rö̧'inä̧, ttä̧jimö̧rö̧'inä̧ Egipto rȩjȩnä̧mä̧ jä̧ttä̧jä̧tä̧. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Moisés ja̧'hua̧ta̧nö̧ Aaróncu̧ ocurä äyarisa ȩmi̧pö̧ faraón ä'ca jo̧mȩ 'chä̧hui̧'ö̧ kä̧mä̧di̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisés äyarisa ri'äu icuinö̧ ju'tojucu, ri'äu icuomenä o'catoi'önä̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ isotö äjicuäcuähuotörö'inä ttöttahuiyätä pȩjä̧mi̧pi̧nä̧u̧.11Märimu̧mä̧ 'ta̧mi quittächia päömä̧ Juinätö̧ Moises-römä̧, Ja̧'hua̧'a̧nö̧ Ja̧'a̧nä̧ Ju'attömä, Egipcios-mä̧ o'catoi'önä̧ ttöttahuiyä cu̧nä̧ri̧nä̧tö̧ 12Ja'hua̧a̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧A̧NA̧HUA̧-mä Faraon amiiso'qui 'quiädinö̧ Ja̧'hua̧a̧nö̧ Ja̧a̧ttö̧ Faraon-mä̧ äju̧ca̧cö̧ pinö Moises-römä̧ Ja'huata'a̧nö̧ A̧aron'i̧nä̧. Tö̧A̧NA̧HUA̧-mä̧13Ja'hua̧a̧nö̧ Ja̧'a̧ttö̧ Tö̧A̧NA̧HUA̧ pä̧i̧nö̧ Moisestö: Pä'ö mo̧ro̧ päia ärämiö̧ ttä̧i, Faraon ä'ca Jo̧mȩ cuijä̧mä̧dä̧ , Ja̧'hua̧ta̧a̧nö̧ Jiähuirö Jua'rö: Tö̧ä̧Nä̧HUA̧-Mä̧, Hebreos Tö̧ANäHUA̧ Dios, pa̧a̧nö pä'ö: Hueitti̧cha̧ chumuHuäyotö ötahuiyä ttö̧ja Juätö̧ ttö̧rö cuco teäö tti̧cha. 14Ja̧ä̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧piyȩ, pä̧nä̧mä̧ Ttö̧mä̧ Huȩdä̧cua̧sä̧ ucurumä o'cajuiyönä̧, surojö̧nä̧ jȩpä̧tö̧rö̧, cumuhuäyotöröi̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu cu̧mu̧huäyotö̧ tojo odehuiyäi̧nä̧. TTö̧mä jȩchäcua̧sä̧ pi̧yä̧a̧mä̧ ucu cu̧huo̧ju'a̧ pä'ö ya̧tei̧nä̧ to'a'a̧ ttö̧'a̧nö̧ hua̧ ka̧ra̧ pi̧jä̧nä̧mä rȩjȩnä̧mä̧pi̧yȩ 15pä̧nä̧mä̧, ttö̧ chu̧mu̧ cäepinajisä ja̧'hua̧ta̧nö̧ Jȩchinacu̧jä̧ ucuro Ja'hua̧ta̧a̧nö̧ ö̧tahuiyättö cu̧mu̧huätotö'i̧nä̧ märicheinä̧, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧jättö̧mä̧ rȩjȩttö̧mä̧ toepächinajijä̧. 16Ja̧'hua̧'a̧nö̧ Ja̧'a̧ttö̧ Jittämä̧ ttö̧ jȩpinösä̧ ucu cu̧ji̧pa̧pä'ö : Ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧mä̧ ijȩpa̧jisä̧ ucuru chujurö, ja̧'hua̧ta̧'nö̧ chimimä yabocuttä ttöhua̧hua̧ pä'ö pi̧jä̧ rȩjȩ o'cajuiyönä̧. 17Ucumä̧ jinä̧ yabocuttä, yacocuȩcuära̧'a̧ chumuhuäyottörömä Ja'hua̧ta̧'a̧nö̧ hue'ocö cua'a tti̧'chä̧ pä'omä.! 18Äju̧cui̧! yo̧'ä̧i̧mä̧ , pa̧'a̧ta'a̧nö̧ ja̧'a̧, ttö̧mä̧ jȩ'chäcua̧sä̧ mo̧ö̧nä̧ kärö'coppa̧, rö'äu̧n'ä , diyahuappa, ä'co̧mȩnä̧nö̧ kä̧mä̧di̧nomȩttö päi'önä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pȩnȩ jo̧mȩbö. 19Jittämä̧, huei u̧mä̧tö̧tö̧ Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ O'cajuiyönä̧ eu̧ju̧nä̧rö̧ cuiäti̧yura̧'a̧ adiuo joca̧ra̧'a̧. O'cataiönä̧ u̧mä̧tö̧ Ja̧'hua̧ta̧a̧nö̧ ajicuähuotö, pätti̧yura̧a̧ttö̧ ikächäcuahuocootö Isodera'a diyau o'qui moacua̧'a̧ Juättö töämȩ, Ja̧'hua̧'a̧nö̧ Ja̧'a̧ Juätömä̧ 'corö Juottähuäcotö̧.20Ja̧'hu̧a̧'a̧nö̧ Ja̧'a̧, Jittö Faraon u̧mu̧huäyotö̧ adicuä ttö̧ja̧ huenȩ esetinä̧tö̧mö̧mä̧a̧ Tö̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧Huäene äju̧cuäjätö̧mä̧ ttikächä pä'ö hue'inä̧tö̧ tu̧mu̧huäyatörö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttä̧jimu̧ o'catoiönä̧ 'tojuodehuiyärä̧a̧. 21Ja'hua̧'a̧nö̧ Ja̧'a̧ , Juättö ka̧ro̧tö̧ huȩnȩ eseto'cotö̧ pä̧jä̧ttömä̧ Tö̧Nä̧HUA̧ i̧Huȩnȩ isopäi'önä̧ tesetoca'a cu̧nipäjätö̧mä̧ tu̧mu̧Huäyö̧tö̧rö̧i̧nä̧ Ja̧hua̧ta̧a̧nö̧ ttä̧jimu̧rö̧'i̧nä̧ pättiyöra̧'a̧.2223Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Moisésmä Tu̧ru̧hua̧ Dios hueäji ta'anö mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧cu̧ itta'ca cäepomenä, Tu̧ru̧hua̧ Dios cu'upä'inä, diyau o'qui'inä hue'inödo. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ocurä'inä mo̧ina̧'a̧do rȩjȩra̧'a̧cu̧. Diyau o'qui'inä hue'inödo Tu̧ru̧hua̧ Diosmä Egipto rȩjȩra̧'a̧cu̧. 24Diyau o'qui'inä cu'upä örohua'a jä̧'inö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ mo̧ina̧'a̧do. Kara'acu'inä, kara'acu'inä bi'cä̧rä̧cu̧ä̧u̧nä̧ mo̧ina̧'a̧do. Yorö'iso ja̧'hua̧nö̧ rö̧ȩnä̧ jö̧ 'cuäopa'a topocotö pinätödo pä'äjimä Egipto rȩjȩ o'ca juiyönä.25Diyau o'quimä o'ca toi'önä̧rö̧ u̧minä̧ ka̧cuä̧tö̧ ttö̧ja̧rö̧'inä̧, ttä̧jimö̧rö̧'inä̧ mo̧ina̧'a̧do Egipto rȩjȩ jä̧ttä̧yä̧jä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ pättiyu cuähuänä'inä o'ca juiyönä, dauhuiyänä'inä o'ca juiyönä ttö'ättiyumä juiyönä päi'önä nächächipönä mo̧ina̧'a̧do. 26Gosén rȩjȩnä̧tä̧ Israel ttö̧ja̧ ttö̧ja̧cuä̧jä̧nä̧mä̧, diyau o'qui mo̧ca̧'a̧ jina̧'a̧do.27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ huopinödo Moisés'inä, Aarón'inä tticha pä'ö. Jahuätörö pä'inödo: Jitämä suronä jȩpä̧jisä̧. Cu̧ru̧hua̧ Diostä adihuä isa̧mä̧. Ttö'inä, chumöhuäyotö'inä suropätöjä. 28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Cu̧ru̧hua̧ Diosrö jä'epätucui. Täcö rö̧ȩnä̧ cu'upä'inä cuä'äu, ja̧'hua̧ta̧nö̧ diyau o'qui'inä Cu̧huä̧nä̧hua̧ Dios hueäjimä ka̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö ja̧'a̧tä̧ to̧chä̧cua̧sä̧ räcuopätucua'anä. Jitämä pȩnȩmä̧ ka̧cuo̧co̧tö̧jä̧.29Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ja̧'hua̧nö̧ päomenä, Moisés päinäcudo: Ötahuiyättö rädopomenä, chu̧mö̧ cä'epö tȩdä̧dä̧cua̧sä̧ Chu̧ru̧hua̧ Diosrö. Cu'upä'inä täcö cuä'ähuocö jä̧cua̧. Diyau o'qui'inä täcö mo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧. 30Ja̧'hua̧nö̧ cu̧huo̧juä̧cua̧jä̧ iso päi'önä pijä̧ rȩjȩmä̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios iŗ ȩjä̧ pä'ö.31Jitämä Lino pättö'i̧nä̧, cebada cuähuä pättö'i̧nä̧ ku̧nä̧huo̧mȩ pönä̧mä̧ pparächächäja'a. Cebada pättömä̧ ocha jo̧mȩnü̧ ja̧'a̧, lino pättö'i̧nä̧ ä̧'u̧mä̧ jo̧mȩnö̧ ja̧'a̧ttö̧. 32Ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopa'anä̧ trigo cuähuä pättö'i̧nä̧, centeno cuähuä pättönä̧mä̧ ji'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ jȩä̧cho̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧, juhua'amä röjinä ca̧ca̧cuä̧ ja̧'a̧ttö̧. 33Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisésmä Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧, ötahuiyättö rä'opö 'chä̧nö̧, U̧ru̧hua̧ Diosrö u̧mö̧pi̧yä̧ teädomenä, cu'upä'inä, diyau o'qui'inä täcö mo̧ca̧'a̧ jina̧'a̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ajiya'inä täcö ichoca'a jina̧'a̧.34Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ajiya ichoca'a, cu'upä'inä, diyau o'qui'inä mo̧ca̧'a̧ toomenä, pä'äji ta'anö chutä'inä, Ja̧hua̧nö̧ umöhuäyotö'inä suronä jȩpö̧ jarodi'inätödo. 35Ja̧'hua̧nö̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧mä̧ öaroda'attö, Israel ttö̧ja̧ rättopa'anä ja̧'a̧tä̧ topocö pinödo, Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisésrö päinö ta'anö.

Chapter 10

1Tu̧ru̧huä̧ päi'nö Moisésrö: ''tä'i Faraón jo̧'a̧, ja̧u̧römä a̧misoquinä uarodomä jȩpȩ i̧sȩ, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö umuhuäyotörö'inä ttämi'isoquinä ttö'ärödönä jȩpȩ'se, jȩpi̧nösa̧ chujurö i̧jȩpo chi̧jepäpäi jahuetörö. 2Jahuata'anö jepe'isa̧ piyȩmä̧ yo̧dȩji̧mo̧ro̧ öcutö cuittimötö̧cu̧rö̧ Jahuata'anö cunämötöcurö jicuehueta̧'cua̧a cuanö ttö tottönä jeche'imä.3Jahuata'anö Moises' mä, Aarón'inä , Faraón, ijua'a checui'o̧co̧ttö̧ pettinä'cö: '' Tu̧ru̧huä̧ hebreo ttijä ttö'a̧nähuä Dios, pi̧yȩ 'pä'ö: ttä'anö̧ recuätö curödä cuäja'atö ttörömä chiä'cattö yacuocuarämä? Ja̧'a̧ttä topi chä̧cuä̧rö̧ huerö rättö pä'änä ttörö ucuo tettähuacuänö. 4Jinä'ä charahuärö ttichä pä'ö jarödö recuapoca'a ja'a jutömä, ejicui, yö̧i̧ mo̧ro̧ huenecua̧sȩ mȩrȩquȩyu̧rö̧ ucu cuirȩja̧ra̧'a̧.5pi̧yȩ rȩjȩ huemänämä tto̧ȩpä̧rä̧cuä̧ korotö'inä töttiyapei ja rȩjȩmä. 6pi̧yȩmä suediecua cuojö 'odiye'inä, jahuata'anö cumueyotö tojö odiye'inä juata'anö Egipcios tto̧ja̧ O'catöi'önärö 'inä ji̧yȩtȩ ucu cueo''inä, cuenö'inä töttöcuijinö pi̧yȩmä jiyȩnö̧ mo̧ro̧ pijä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cui̧nätönä jitä mo̧ro̧ uboö ''o'ca Moises i̧hui̧'i̧nö̧ jahuata̧'a̧nö reöchinö Faraón ttömä:7Faraón u̧mucuäyotömä pättinäcu ¿ tta'anö recuo pide ujutörö yeepe'chö iä̧cuä̧ttö? juatä topi ticha'anä Israelitarömä uhuo tetähuähuä'anö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosrö . ¿jinä jeröpätö jättö jätö täji̧ Egiptos jepi̧huäcuäbä pä'ömä?'' 8Moises'inä , Aarónrö'inä. päi'nö ikechinätö Faraón ijomä'cö, pä'änä'ä '' tetöcui ucuotönö ja'epo cuenähuätöcu̧ Diosrö, Jahuanö: titö tijätö tti'chähuottömä.?9Moises pä'nö '' tichecuotöja muyötö'inä cuehuetö'inä, ti̧ttimos umätö'inä , nätö'inä ti̧chahuotötijä̧ tȩji̧mö ppo'ätoinä. Jahuanö recuätörunä'inä tesehuä ttöja̧ pä'ä'quäri jepo turuhuarömä. 10Farón pä'inö: '' Turuhuämä ija pause ucutöcutä , ja'atö mo̧ro̧ huichicuittömä Jahuata'anö ppo'ätörö'inä. topetöcui suronä cuopa'anö ja'a. 11¡Cuichetöhue tetö cui ucutömä cui'quetetö cunä umetötöcue. Jahua'anö TÖ̧Ä̧NÖÄ̧HU̧A röte jä'eperö, ja'ö ja'a ttiji'cumä. ''O'ca'a Moises, Aarón cömä huecuinä'ö Faraón.12Ja̧u̧nu̧ o'ca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moisés-rö pä'inö̧:"Egipto huä̧mȩ päte'ö cu̧mü̧ cä'epö ki̧'ä̧di̧, jirichu̧tu̧ ttichi'a rȩjȩnä̧ ka̧ku̧ dauhuiyä'i̧nä̧ i̧sa̧ppȩ hua'adö icua'anä ka̧cui̧pi̧nö̧ o'cajuiyötä ttucui'äcua'anö̧. 13Moisés öjo te'ädö itta'ca cä'epinödo Egipto rȩjȩ huä̧mȩnä̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ hue'inö kä̧ru̧'coppa kä̧hua̧ räopa'acuttu mo̧ro̧ jä̧'ijimä̧ beipächönä, yodo jä̧'ijimä̧ beipächönä. Koro mo̧ro̧ päi'omenä kä̧ru̧'coppa kä̧hua̧ räopa'acuttu mä̧rä̧cäyu̧ru̧ i'cächina'a.14Mä̧rä̧cäyu̧mä̧ Egipto rȩjȩ jä̧ttä̧yä̧jä̧ ichö ja̧huä̧jä̧ jä̧ttä̧yä̧jä̧ ka̧cuinä̧tö̧do juiyo recuätö. Pä'äjimä ja̧'hua̧nö̧ recuätö ttö̧ja̧cua̧'a̧ tottoca'a jä̧'ija̧'a̧ttö̧'inä̧ abonänö recuätö ka̧cuinä̧tö̧do. Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä ja̧'hua̧nö̧ recuätömä ka̧cuo̧co̧tö̧ pinätödo. 15Egipto rȩjȩ jä̧ttä̧yä̧jä̧ a̧ttä̧di'inä̧tö̧do mä̧rä̧cäyu̧ttu̧ rȩjȩ'inä̧ idicuä̧jä̧tä̧ päi'önä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca juiyönä mȩjiy̧ ä̧'chȩ'inä̧, adiyä'inä, dau u̧huä̧ju̧ diyau o'quittö ka̧cuipä̧ji'inä̧ cui'i'inätödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧'tö̧ra̧ jö̧ adiyä'inä Egipto rȩjȩ jä̧ttä̧yä̧jä̧ yorö'iso ki'o̧ca̧'a̧ jina̧'a̧do.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Faraónmä̧ jurunänö̧ ä̧tȩpi̧nö̧ Moisésrö i̧nä̧ Aarónrö i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ päinö: "Cö̧'ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ Diosrö i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ucuturö i̧nä̧ surojunä̧ jȩpä̧jä̧ji̧sä̧. 17ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitä, ttö jäyä jȩchä̧ji̧mä önuchiätucui pi̧yȩnä̧mä̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Cö̧ä̧nä̧huatu̧cu̧ Diosrö jäepätucui pi̧yȩ surojö 'cä̧ȩpicu'attö ttöttömä." 18ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Moisésmä̧ Faraón ö̧jo̧mȩttö̧ räopächö TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ jäepinö̧.19Tu̧änä̧hua̧mä̧ i'cächinö̧ isoppa juruhuoppa ka̧hua̧ mo̧ä̧cha̧cu̧ttö̧ mä̧rä̧cä̧yu̧rö̧ ca̧ca̧tu̧ ȩmi̧pö̧nä̧ dubora tuhuoracu; märäcäyuhua ya̧tȩ i̧nä̧ i̧ji̧pi̧yu̧nä̧ Egipto rȩjȩnä̧. 20ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧na̧ Tu̧ä̧nä̧hua̧mä̧ Faraón iarodunä̧ jȩpi̧nö̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧ttö̧ Faraónmä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ tti̧'cha̧pe hueocupinö̧21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisésrö pä'inödo: Cujo te'ädi mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧cu̧ Egipto rȩjȩ o'ca juiyönä yo̧ö̧nä̧ päi'a pä'ö, yo̧ö̧ yodomä tti'ä mö̧ttȩcua̧'a̧ jä̧'inö̧'a̧nö̧ yo̧ö̧nä̧ päi'a pä'ö. 22Tu̧ru̧hua̧ Dios hueäji ta'anö Moisés öjo te'ädinödo mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧cu̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩo̧mȩnä̧, Egipto rȩjȩ jä̧ttä̧yä̧jä̧ yo̧'ö̧tä̧ yo̧ina̧'a̧do huäbodäcuä mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧. 23Tta̧hua̧ru̧hua̧rö̧'inä̧ tottö juiyönä jina̧'a̧do, jäyäcu'inä tti̧'chi'ö̧ juiyönä jina̧'a̧do huäbodäcuä mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ o'ca toi'önä Israel ttö̧ja̧ ttoju odehuiyänämä mo̧ro̧ jina̧'a̧do.24Faraón Moisésrö ä̧tȩpä̧jä̧ji̧'ca̧ päinö: "Cö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ ucuotunö̧ jȩ'cua̧ täi, cuahuäruhuä i̧nä̧ tti̧'cha̧nu̧ ja̧'a̧ ucucutä, ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧nä̧ cuä̧ji̧mö̧ o̧vȩja̧stö̧mä̧ tti̧ji̧pä̧cuo̧tu̧." 25ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Moisésmä̧ päinö: "cuiyatupe ja̧a̧ tä̧ji̧mö̧rö̧mä̧ ucuotunö cuäicönö̧ kuicu tiyapäu Tu̧ä̧nä̧hua̧ DIOSRö. 26täji päcäyä i̧nä̧ ujutucu ichape ja̧a̧; ttö̧no̧yä̧ i̧nä̧ ki̧o̧ca̧ja̧cua̧ o'canämä, juäturumä tȩpa̧peja̧a̧ Tu̧ä̧na̧hua̧ DIOSRö ucuotunö̧ jȩpu̧ tesehuape. ujutumä teruhua ja̧a̧ttö̧ yotä ti̧rä̧mȩhuo̧mȩnä̧ Tu̧ä̧na̧hua̧rö̧ ucuotunö jȩtä̧cuä̧mä̧ ."27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ faraón ami 'quiädäcuäunä jȩä̧cu̧ tti̧'chö̧ juiyönä jȩpi̧nö̧. 28Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ Moisésrö pä'inödo: Porömä tö'ipächi. Juhua'a yabomä chi'ä tocu'ättö. Pä'äji ta'anö ppa̧cu̧huä̧chö̧ttö̧mä̧, 'corupäcuhui'ä̧cua̧jä̧ ucumä. 29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisés ädätinödo: Iso päi'önä pä'öjä. Yorö'iso ucu cu'ämä topocö chä̧cua̧sä̧ ttömä.

Chapter 11

1Tu̧ru̧hua̧ Diosmä Moisésrö ja̧u̧nu̧ pä'äjinänö päina'a jina̧'a̧do: Jitä ya'ute ro̧ȩcuä̧ huȩdä̧cua̧sä̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧'inä̧, Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧rö̧'inä̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a räcuhuopätucua'anä, ja̧'a̧tä̧ to̧ä̧cua̧. Räcuhuopächätucuomenä, yorö'iso ucuturu ya'opöicuä̧cua̧ pottömä. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧ ttä̧ju̧cua̧ pä'ö ji'ähui Israel ttö̧ja̧ u̧mä̧tö̧ o'ca toi'önä̧rö̧, Israel ttö̧ja̧ nä̧tö̧ o'ca toi'önä̧rö̧ Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ tö'cö ka̧cuä̧tö̧ttö̧ koro juäi jättepa pä'ö, pärätättö adicuä'inä, orottö adicuä'inä. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios jȩpinö̧do, Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ adiunä jȩtta̧ pä'ö Israel ttö̧ja̧rö̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ippeye ruhuotö'inä, o'ca toi'önä Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧'inä̧ Moisésrötä juiyo ucuotinätödo.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Moisésmä Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ pä'inödo: Pa̧'a̧nö̧ pä'äji Tu̧ru̧hua̧ Diosmä: Yodo kä'co Egipto rȩjȩnä̧ 'cuä̧do̧pä̧cua̧sä̧. 5O'ca toi'önä tti̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ uhuäpächinätömä, Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ideäcänä pö̧ itti̧'inä̧, umöhuäyaju trigo ta'äju kitti̧'inä̧, ttä̧jimö̧ pä̧cä̧yö̧ tti̧tti̧mö̧'inä̧ 'corupätti'äcuotö.6Ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca toi'önä ttajuähuäcuotö pä'äji ttajuähuina'attö'inä abonänö, yodoji ttajuähuäcuättö'inä abonänö rö̧ȩnä̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israel ttö̧ja̧ ttä̧jimö̧ttö̧mä̧ ya̧tȩ'inä̧ ajuähuocö jä̧cua̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ähuiri ya̧tȩ'inä̧ ajuähuocö jä̧cua̧, ttö̧ja̧'inä̧, ttä̧jimö̧'inä̧ 'corupätti'oca'attö. Israel ttö̧ja̧ Tu̧ru̧hua̧ Diosmä Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ttö̧'inä̧, imicu̧nä̧ jȩpö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ pä'ö, cu̧huo̧juä̧cua̧jä̧, pä'äji Tu̧ru̧hua̧ Diosmä pä'ö ji'ähuinödo Moisésmä. 8Moisés juhua'a yabocu Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ ucuocuinödo: Ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuippeyä ruhuotö o'ca toi'önä ttörö ichö, ttö chä'ca jo̧mȩttö̧ rȩjȩcu̧ ja̧rȩyu̧nu̧ jȩpö̧, pa̧'a̧nö̧ pättäcuotö ttörö: Rä'opächätucui, ucu'inä, cumöhuäyotö'inä. Ja̧'hua̧nö̧ pättö o'ca'a rä̧do̧pä̧cua̧sä̧― pä'inödo Moisésmä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisésmä Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ juiyo ra̧huä̧rö̧nö̧ rä'opinödo.9Tu̧ru̧hua̧ Diosmä Moisésrö ja̧u̧nu̧ pä'äjinänö päina'a jina̧'a̧do: Egipto rȩjȩ ru̧hua̧mä̧ yorö'iso ucuru esetocö jä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö ttö̧ja̧ ttieru juäi rö̧ȩnä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ Egipto rȩjȩnä̧ päina'a jina̧'a̧do Tu̧ru̧hua̧ Diosmä. 10Moisés'inä, Aarón'inä o'ca juiyö piy̧ ȩ ttö̧ja̧ ttieru juäi Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ jȩtta̧'a̧nä̧'inä̧, Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧, iŗ ȩjä̧ttö̧ rättopa pä'ö ja̧'a̧tä̧ topocö pinödo, Tu̧ru̧hua̧ Diosmä Egipto rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ juiyö öarodönä jȩina̧'a̧ttö̧.

Chapter 12

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Diosmä pä'inödo Moisésrö'inä, Aarónrö'inä, Egipto rȩjȩnä̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩnä̧: 2Pide kä̧hua̧mä̧ a̧'ȩ ä̧cuo̧mȩnä̧ kä̧hua̧ päi'önä ö̧jä̧cua̧ ucuturumä.3O'ca toi'önä Israel ttö̧ja̧rö̧ ji'ähuätucui: Pide kä̧hua̧ fecha diez päi'omenä, oveja itti̧rö̧ ȩmö̧ tti̧'chö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧, ttojusodenä ka̧cuä̧tö̧ ttö̧'o̧ya̧ päi'önä, isode yodete pö̧nä̧mä̧ oveja itti̧ ya̧tȩrö̧tä̧. 4Yodete isodenä ta̧ju̧tä̧ huotö ttö̧ja̧cu̧ttu̧mä̧, jahuätö ttahuaruhuäcu tö'cönänö ttö̧ja̧cu̧ttu̧mä̧, ya̧tȩrö̧ cuä'ö icu ttö̧ja̧ttö̧ topö, pä̧cuä̧da̧rö̧ ttiyäcua'anö cuä̧nö̧ ttö̧'a̧cuä̧cho̧mȩ jubötä.5Oveja itti̧ttö̧'inä̧cö̧, chivo itti̧ttö̧'inä̧cö̧ ya'ute a̧'ȩ ku̧nä̧rö̧, ötta jui'a̧ a̧dihua̧ttö̧ ȩmö̧ tti̧'chö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. 6Oveja itti̧rö̧mä̧ hua'adö ttu̧ju̧nu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧tä̧ kä̧hua̧ fecha catorce jubö. Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ yo̧ä̧sa̧ päi'omenä o'ca toi'önä Israel ttö̧ja̧ ovejatö̧ tti̧tti̧mö̧rö̧ cuä'ö tticu'anö ja̧'a̧. 7Ja̧'hua̧ta̧nö̧ oveja itti̧ ucuoja ȩmö̧, isode idepä ttucuäcuode äpate ä'ca jäyä odiyä todärenä'inä, äpate ä'ca huä̧mȩ isodänä'inä tuttepö'a̧nö̧ ja̧'a̧. 8Ja̧u̧nu̧tä̧ yodo idepä ocuränä ȩttö̧ ttucu'a̧nö̧ ja̧'a̧. Pa̧ ppö̧ä̧mo̧cö̧cu̧, reö ojiyäcu, idepäcu ttucu'a̧nö̧ ja̧'a̧.9Idepä ji'quicha̧nö̧tä̧ i'ti'a'a'inä, ajiyanä ahuähua'a'inä cucuätucuä'. Ttupiyä'inä, ttöjahuiyä'inä, ttu̧huä̧siyu̧'inä̧ ocuränä ȩttö̧ cucuätucuaja pä'inödo Tu̧ru̧hua̧ Dios. 10Ja̧'hua̧ta̧nö̧ cu̧ju̧ni'ätu̧cuä̧' yo̧ȩi ̧mo̧ro̧ juäisome cucuätucuäcua'amä. Ji'quicha̧nö̧tä̧ ki'ö̧ttö̧mä̧, ocuränätä ku cuicuätucu'a̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inödo Dios. 11Pa̧'a̧nö̧ jȩpö̧ idepämä cucuätucuaja 'chä̧nö̧ cu̧'ca̧tä̧huäti̧yu̧tu̧cu̧'inä̧, cu̧jä̧pö̧ isäyatucu'inä, cuitta'catucu'inä cu̧mö̧nä̧ 'chu'huädö, jo̧mȩ päi'önä jȩcu̧'ätu̧cua̧ja̧ cui'chätu̧cua̧ pä'ö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ jurunänö cucuätucuaja, ttö, Cu̧ru̧hua̧ Dios, cu̧huä̧mȩtu̧cu̧nä̧ 'cuädopö yodo ja̧'a̧ttö̧.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧nu̧tä̧ yodo Egipto rȩjȩnä̧ 'cuä̧do̧pä̧cua̧sä̧. U̧mä̧tö̧ o'ca toi'önä ä̧cuo̧mȩnä̧ uhuäpächinätörö cuä'ö chicuä̧cua̧sä̧ ttö̧ja̧ttö̧'inä̧, ttä̧jimö̧ttö̧'inä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Egipto ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧'inä̧ ro̧dȩpä̧cua̧sä̧. Ttötäsä Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Diosmä. 13Oveja ucuojamä tocha pä'ö jä̧cua̧'a̧ cuoju odehuiyä cu̧ja̧cuätu̧cuodenä. Ucuoja tochomenä, ucuturumä cu̧huä̧mȩtu̧cu̧nä̧tä̧ 'cuä̧do̧pä̧cua̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ surojö 'cuäopoca'a jä̧cua̧'a̧ ucuturu cuä'ö icuähuä juiyönä Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧rö̧ ro̧dȩpo̧mȩnä̧. 14Ja̧'hua̧ta̧nö̧ piy̧ ȩ mo̧ro̧ cunichi'ätucu juiya pä'ö a̧'ȩ jö̧ a̧'u̧cuä̧ Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Dios cu̧huä̧mȩtu̧cu̧nä̧ 'cuädopinö amöcuädö pä'cäri jȩcu̧'ätu̧cua̧ja̧. Piy̧ ȩ hueähuä huȩnȩ amöcuädö ucutu'inä cuahuaruhuä'cotö'inä jȩttä̧cuo̧tö̧ pä'inödo Tu̧ru̧hua̧ Diosmä.15ko̧ro̧mo̧ro̧ttö̧ todäre mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ ttucuäcuotö ppö̧ä̧mö̧ juiyunä adicuaa panttötä. ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧ma̧ ppöämö̧ jähuamäkoromecu pporädö ttu̧ju̧na̧'nu̧ ja̧'a̧ ttojusodehuiyättömä. ya̧tȩ ppö̧ä̧mö̧ jähuättö adicua'a pan äcuomenä mo̧ro̧ttö̧ kä̧mä̧nö̧ ko̧ro̧mo̧ro̧ttö̧ todäre mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ ucuttumä Israel ttö̧ja̧ cuä'ö tti̧cuä̧cua̧. 16äcuomenä mö̧rö̧mä̧ ttö chu̧mu̧ru̧ jö̧nä̧ 'cä̧ȩpö̧ ku̧nu̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ päiäcuähuä mo̧ro̧ jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ko̧ro̧mo̧ro̧ttö̧ todäre mo̧ro̧ päio̧mȩnä̧ jinä yo̧mȩte ca̧cu̧i̧pö̧ ncuöcuäcuotujä. pi̧yȩ mo̧ro̧mä̧ ya̧tȩ i̧nä̧ aditiyä̧cua̧, o'catoinä ttucua päu dahuähuäcua'a. pi̧yȩ ji̧yȩä̧cuä̧tä̧ cuaditäcuotujä ucutumä.17pä'cäri mo̧ro̧mä̧ ppö̧ä̧mö̧ juiyunä adicua panmä ttu̧ȩcuä̧nä̧ ka̧cuä̧mö̧ tottu anö̧ ja̧'a̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ pi̧yȩ mo̧ro̧mä̧ cuahuäruhuaru chi'chächinö mo̧ro̧ ja̧'a̧ttö̧, päcuotu curä ruhuärö 'cä̧'chu̧ korotöttö i̧nä̧ curä ruhuärö, Egipto rȩjȩ i̧mi̧ttö̧. ja̧hua̧nö̧tä̧ ka̧cuä̧mö̧ tottäcuotö pi̧yȩ mo̧ro̧mä̧ ucutötä i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ cui̧ti̧mö̧ o'cotö i̧nä̧, pi̧yȩmä̧ yautetä jä̧cua̧'a̧ 'cuäopönä̧tä̧ hueähuä huȩnȩ ucuturumä. 18cucuätucuanö ja̧'a̧ ppö̧ä̧mä̧ juäi enähuocu panmä yo̧ä̧sa̧ ja̧'a̧ kä̧hua̧ räoiäcua a'canä 14 mo̧ro̧ a̧'ȩttu̧mä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ kä̧hua̧nä̧ ja̧u̧nu̧tä̧ kä̧hua̧ 21nä̧ yo̧ä̧sa̧ ja̧'a̧ cäädö. 19pi̧yȩ 7 nö̧ mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧mä̧, ppö̧ä̧mö̧ jähuämä cojuodehuiyänämä juiyacuato. ya̧tȩ pan ppö̧ä̧mö̧ jähuättö aicua ucuttumä Israel ttö̧'ja̧ cuäutti̧cuä̧cua̧, i̧chä̧cuä̧hua̧ ju̧ttu̧ i̧nä̧ juȩnȩtä̧ cuidepiyuttö uhuäpächinö̧ttu̧ i̧nä̧, 20ppö̧ä̧mö̧ jähuättömä cucuätucuape juiyaa. cucuatucuape ja̧'a̧ pan ppö̧ä̧mö̧ jähuä juiyunä aicuatä.21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisésmä Israel ttö̧ja̧ttö̧ u̧mä̧tö̧ tä̧mö̧tä̧ tticha pä'ö hue'inödo. Jahuätörö pä'inödo: Ȩmä̧jätu̧cui ̧ ovejatö̧ tti̧tti̧mö̧rö̧ cuojusodetucunä ka̧cuä̧tö̧ ttö̧'o̧ya̧ päi'önä. Cuä'ö icuätucui oveja itti̧rö̧, Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Dios cu̧huä̧mȩtu̧cu̧nä̧ 'cuäopö pä'cäri cuä'ö icuähuä isa̧ päi'önä. 22Ja̧'hua̧ta̧nö̧ hisopo isade 'te'ädö, oveja ucuoja iso̧'ta̧nä̧ acuoyattö 'cucuetö tucuepätucuaja äpate ä'ca huäme isodänä'inä, äpate ä'ca jäyä odiyänä'inä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ya̧tȩ'inä̧ isodettö räopö juiyö'a̧nö̧ ja̧'a̧ mo̧ro̧ juome jubö päi'önä pä'inödo Moisésmä.23ja̧a̧nö̧ ja̧a̧ttö̧ Tu̧ä̧nä̧hua̧mä̧ 'cuä̧o̧pä̧cua̧ Egipto ttö̧'ja̧rö̧ ro̧ȩpape. ja̧u̧ apate isodänä̧ i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ apate a'ca isanä i̧nä̧ cuocoya ra̧a̧ toomȩnä̧, ja̧u̧mä̧ 'cuä̧o̧pä̧cua̧ ttiäre apatenä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuäähuä i̧sa̧ ttoju isode jacuä doächiynä̧ jȩä̧cua̧.24pi̧yȩ 'cuaopumä̧ ttö̧ȩpä̧u̧nö̧ to'cuätucuape ja̧a̧. pi̧yȩmä̧ 'cuäopunä̧tä̧ hueähuä jä̧cua̧ ucuturö i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ucutö cuo'canä̧ ichäturö i̧nä̧. 25Tu̧ä̧nä̧hua̧ rȩjȩ iyä̧cuä̧jä̧ra̧ docuächätucuomȩnä̧ chutä päinu̧ta̧nö̧26cui̧tti̧mö̧tu̧cu̧ jätteponä̧: '¿pi̧yȩ ucuotecuähuätucumä̧ däje ja̧a̧ttö̧?' 27ja̧'hua̧nö̧ ja̧a̧ ucutumä̧ päcuätucuape ja̧a̧: 'Tu̧ä̧nä̧hua̧ iare pä'cäri kuicu iyähuä ja̧a̧, Tuä̧nä̧hua̧ toju isodenä̧ 'cuäopina̧ ja̧a̧ttö̧ Egipto rȩjȩra̧ttö̧ Egipto rȩjȩ ttö̧'ja̧rö̧ ro̧ȩpi̧nö̧ pä̧nä̧. ja̧u̧mä̧ räepicuinö̧ Israel ttö̧'ja̧rö̧'". ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧ttö̧ ttö̧'ja̧mä̧ ja̧rȩyu̧nö̧ pä̧mä̧nö̧ Tu̧ä̧nä̧hua̧rö̧ ucuoteähuinä̧tö̧. 28Israel ttö̧'ja̧mä̧ 'chi̧nä̧tu̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ jȩpi̧nä̧tö̧ Tu̧ä̧nä̧hua̧ Moisesrö i̧nä̧ Aaronrö i̧nä̧ hueejita̧nö̧.29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ yodo kä'co päi'omenä, Tu̧ru̧hua̧ Dios cuä'ö icuinödo o'ca toi'önä äcuomenäji ruhuärö, Egipto rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧. Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ideäcänä pö̧ äcuomenäji itti̧rö̧'inä̧, cärenä pä̧nö̧ äcuomenäji itti̧rö̧'inä̧, ttä̧jimö̧ pä̧cä̧yö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ tti̧tti̧mö̧rö̧'inä̧ cuä'ö icuinödo. Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ äcuomenäji tti̧tti̧mö̧rö̧ o'ca toi'önä cuä'ö icuinödo. 30Ja̧u̧nu̧ yodo Egipto rȩjȩ ru̧hua̧'inä̧, ippeye ruhuotö'inä, o'ca toi'önä Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧'inä̧ porächi'inätödo. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egipto rȩjȩttö̧ rö̧ȩnä̧ ajuäcuähuinätödo. Isode yodete'inä ki'o̧ca̧'a̧ jina̧'a̧do tti̧tti̧ 'corupä'i'iyoco̧u̧ päjätömä.31Ja̧u̧nu̧ yodo Egipto rȩjȩ ru̧hua̧mä̧ Moisésrö'inä, Aarónrö'inä huopinödo tticha pä'ö. Pä'inödo: Rä'opätucui chumöhuäyotö ttö̧'quȩtȩttö̧mä̧, ucutu'inä, Israel ttö̧ja̧'inä̧. Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Diosrö cucuocua tätucui, ucutu päcuhuäjätucumä. 32Cuä̧jimö̧rö̧ o'ca toi'önä, ovejatö̧rö̧'inä̧, chivotö̧rö̧'inä̧, pä̧cä̧yö̧rö̧'inä̧ ȩpätu̧cui,̧ ucutu päcuhuäjätucumä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Diosrö ucuocuätucui ttörö ppäda pä'ö. 33Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧mä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ jurunä tti̧'cha̧ pä'ö hue'inätödo, ujutu'inä o'ca toi'önä 'corupäti'äcuotöjä a̧'cua̧ra̧'a̧ pä'ö ttamöcuäda'attö.34Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧cuȩ pa̧ isähua ppö̧ä̧mo̧co̧hua̧ ttö̧ä̧ro̧'ta̧ jacuä ȩnö̧, ttö̧'ca̧tä̧huäti̧yu̧ juäocua'a ttu'upi'canä hua̧'a̧nä̧ ȩpö̧ 'chinä̧tö̧do. 35Israel ttö̧ja̧mä̧ Moisés hueäji ta'anö jȩpinä̧tö̧do. Egipto ttö̧ja̧ttö̧ koro juäi pärätättö adicuä'inä, koro juäi orottö adicuä'inä, ttö̧'ca̧tä̧huäti̧yu̧'inä̧ ä'canä jä'epinätödo. 36Tu̧ru̧hua̧ Diostä jȩpinö̧do Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧mä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ adiunä jȩtta̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧ jättepinömä iyinätödo Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ȩpinä̧tö̧do Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧ ttöärettö.37I̧srael ttö̧ja̧mä̧ 'chi̧nä̧tö̧ Ramsésttö Kä̧mä̧dö̧ Sucot jubö. juätumä jina̧'a̧ 600,000 nö̧ umä̧tö tti̧jä̧pö̧nä̧ 'chä̧tu̧mä̧, nä̧tu̧rö̧ i̧nä̧ ppo̧ä̧tö̧ru̧ i̧na̧ tti̧a̧to̧ca̧tä̧mä̧, 38ttö̧'ja̧ recuätö 'cä̧u̧nä̧ 'chi̧nä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧ pocotö i̧nä̧, ttä̧ji̧mö̧ ovejastö̧cö̧ i̧nä̧, pä̧cä̧yu̧ recuätucu i̧nä̧, juätumä pan ppö̧ä̧mö̧ jähuä juiyunä ä̧tti̧nä̧tu̧ Egipto rȩjȩra̧ttö̧ tti'cächäjäjittö. 39ppö̧ä̧mö̧ jähuä juiyina̧a̧ Egipto rȩjȩra̧ttö̧ räepötticuä̧ö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ recuo jȩtta̧pȩ juiyina̧a̧ dadapukä̧nu̧mä̧. 40I̧sra̧ȩl ttö'ja̧mä̧ 430 a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ ji̧na̧a̧ Egipto rȩjȩra̧mä̧.41430 a'e beipächomenä, ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧tä̧ ji̧na̧'a̧, o'catoinä Tö̧ä̧nä̧hua̧ umuäyotö curä ruhuä ttö̧'ja̧ Egipto rȩjȩra̧ttö̧ rättopina̧mä̧. 42pi̧yȩ yodomä ttaapemä juiyinaa, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Egipto rȩjȩra̧ttö̧ räepicuatupemä. pi̧yȩ yodomä o'catoinä Israel ttö̧'ja̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧rö eseäcuähuä yodo ji̧na̧a̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ujututä ti̧tti̧mu̧ o'cotu i̧nä̧ ttesehuape jä̧cua̧a̧.4443Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisésrö'inä, Aarónrö'inä pä'inödo: Ttö Cu̧ru̧hua̧ cu̧huä̧mȩtu̧cu̧nä̧ 'cuädopö hueähuä huȩnȩ piy̧ ȩmä̧: Korotö tti̧rȩjä̧ttö̧ ichinätöttö ya̧tȩ'inä̧ pä'cäri ucu juiyö'anö ja̧'a̧.45Ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichäcuähuotömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adicuä ttö̧ja̧'i̧nä̧ ji̧yȩtȩ cuäcuähuä'inä ttucua pä'ömä juiya'a. 46Ja̧'hua̧ta̧nö̧ oveja itti̧ idepämä yodetettötä cucuätucu'a̧nö̧ ja̧'a̧. Idepämä ji'quicha̧nö̧'inä̧ u̧micu̧ cuȩpätu̧cu̧ juiyö'a̧nö̧ ja̧'a̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ihue'ca ji'cate'inä 'tecuhuädätucu juiyö'a̧nö̧ ja̧'a̧.47Israel ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä̧ pä'cärimä jȩpö̧ ttö̧ja̧ pä'ö ja̧'a̧.

48Ya̧tȩ ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichäcuähua̧ ucututäcu kö̧ pä'cäri eseu ttucuomȩ ucua pä'öttömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuotö, o'catoi'önä̧ ahuaruhuä u̧mä̧tö̧mä̧ ttu̧dä̧pä̧rȩ päjure cui'äu tticua pä'ö ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧tä̧ ja̧u̧mä̧ tteseäcuähua'a ichö toa pä'ö jä̧cua̧'a̧. Ja̧huä̧jä̧ rȩjȩttö̧ uhuäpächinä̧tö̧ a̧'cua̧rö̧nä̧ jä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ u̧dä̧pä̧rȩ päjure cui'ocu icuocömä̧ ttu̧cuä̧mä̧ ucua pä'ömä̧ juiyäcua'a.49Pi̧yȩ hueähuä huȩnȩtä̧ jȩtta̧ pä'ö pähuäcua'a juhuorutä uhuäpächinä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ kara'attö ichäcuähuotörö'i̧nä̧ ucutucu ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧." 50Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä jȩpi̧nä̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueinö ta'anö̧ Moisésrö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Aarónrö̧'i̧nä̧. 51Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ mo̧ro̧tä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Egipto rȩjȩttö̧ rä'epö icuinö jisatepö̧nä̧.

Chapter 13

1Tö̧a̧nä̧nähua̧ ucuo cuinö̧ Moisesrö pä'inö 2Israel ttö̧ja̧ ä̧ca̧nä cui̧ttimarö̧ o'catoinärö̧ quȩepu̧ kö̧nätö̧cui, u̧mätö̧rö̧rö̧i̧nä̧ jahua̧ta̧'nö̧ isotöröinä A'canä cui̧tti̧mutö̧cu̧mä ttötä chumuhuä yotö3Moises päinö̧ ahuaröhuarö ; amucuädätucui, Egipto rejettö̧ ucutu räcuo pinätöcu moro, ucutunö pä̧'i̧cu̧nä huettinomettö̧ ; TÖ̧A̧NA̧HUA ujurönätä̧ ju'orö rä'epu i̧cu̧inäu̧jä̧. Pan ppö ä̧mu̧ttö̧ adicuämä cucuätucuä 4Ucutumä näcuo päcutöjä Egipto rȩjȩttö̧ ji̧tä mo̧ro̧tä̧ rattopinö kä̧hua̧ 5Tö̧änäHUA̧ epa̧cuotöjä ttöjacuä̧jä̧cu̧ Cananeos, Hitita, Amorreos Heveos ja̧huata̧nö̧ Jebuseo, cu̧tä̧mutu̧cua̧sä̧ ja̧hua̧'a̧nö̧ lecho'inä , maya'inä rö̧'enä kä̧jä̧nä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ topu jȩ'cuä̧ cu'o̧tö̧jä̧ucuo tönö̧ jȩä̧cuä̧huä̧ pide kä̧hua̧nä̧6Si̧ȩtȩnö mo̧ro̧ ja̧menä cucuä tucu'aja pan ppi̧ö̧ä̧mocö̧ jue'ittö adicuätä siete moro päi'omenä je'cuä cuo̧tö̧jä̧ pä'cäri TöA̧Nä̧HUA̧ i̧minä 7Cucuä tucua'nö ja̧'a pan ppu̧'ä̧mocö̧ jue'ittö adicuätä sietenö mo̧ro̧ jo̧menä : juonö moromä cujunärä̧tu̧cuä̧ pan ppu'ämuttö adicuämä Ö'cajuiyönä cujätu cuomemä juiya'anö ja̧'a̧ huihua'tö adicuämä8Ju'onö mo̧ro̧mä jicuä huäcuo töjä cuittimurö "Egipto rejettö" jȩi̧nömä̧ TöA̧Nä̧HUA̧ ttö̧rö rä'epomenä 9Piyemä cuama cuädätucua pe'ö jä̧cuädö: Piye ja̧'a̧ hueähuä huȩnȩmä Tö̧äNäHUATö pä'ö ji̧cuä huäcuajä; ja̧'hua̧ta̧a̧nö̧ Tö̧ä̧NäHUA̧ ujutunätä̧ rä̧'epu icu'inäcujä̧ Egipto rȩjȩttö̧ 10Ja̧huanö̧ ja̧'a̧ttö̧ pi̧ye hucähuä huȩnȩmä hua'adö cu̧ju̧nä cuö̧tö̧jä̧ cu̧jä̧tu̧cuo̧ebu a̧'ȩ jö̧ a̧u̧cuä̧.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Canaán ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ra̧'a̧ ucuru ȩpo̧mȩnä̧mä̧, chutä pä'ö u̧ju̧ni̧nö̧ ta̧'a̧nö̧ ucuru ja̧'hua̧ta̧nö̧ cu̧tä̧mö̧mi̧nä̧rö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩjȩ ucuru iyomenämä, 11ä̧cuo̧mȩnä̧ cui̧tti̧ uhuäpächörömä ja̧'hua̧ta̧'anö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ pöttächi'ätö isotö tti̧tti̧mö̧ o'catoi'önä̧rö̧tä̧. U̧mä̧tö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ttötodehuäcuotö. 12Ä̧cuo̧mȩnä̧ Buroba̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧rö̧ ttiya jueimä̧, oveja i̧tti̧rö̧tä̧ cuiyätucua pä'ö jä̧cua̧'a̧, Buroba̧ i̧tti̧rö̧ ttiyö juiyöttömä̧ ja̧u̧ru̧mä̧ u̧ru̧pä̧'quȩ meropö tticua pä'ötä jä̧cua̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cui̧tti̧mö̧tu̧cu̧ u̧mä̧tö̧ yotucunä̧rö̧mä̧ ppa̧'a̧di̧pö̧ cuȩmä̧tu̧cua̧ pä'ötä jä̧cua̧'a̧.1414 Ja̧u̧nu̧ o'ca'a cui̧tti̧mö̧tu̧cu̧ ji̧yȩtȩ jättepomȩnä̧: “¿Tocu pä'ö jȩtö̧ttö̧ pi̧yȩmä̧? pättomenä cuädätätucuajá: “Umö ju̧ru̧huä̧mö̧nä̧ Egipto rȩjȩttö̧ rä'epö icuinä̧cu̧jä̧ a̧mä̧cu̧ cuaditönä huȩttä̧ro̧mȩttö̧.

15Faraómä ra̧huä̧rö̧ rätopa'anä ja̧'a̧tä̧ toocomenä, TÖ̧Ä̧HÄ̧HUA̧MÄ̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ tti̧tti̧mö̧ o'catoi'önärö Egipto rȩjȩttö̧mä̧ cuä'äu icuiniyä̧u̧ isotö tti̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ttö̧ja̧ tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ Ttömä ku icui iyösä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ ti̧tti̧mö̧rö̧ u̧mä̧tö̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttömä ppa̧'a̧di̧pö̧ ȩmö̧sä̧ o'catoi'önä ä̧cuo̧mȩnä chi̧tti̧mö̧ tti̧tti̧mö̧rö̧mä̧, 16Pi̧yȩmä̧ cu̧mö̧ amöcuädäcuähuätä jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu'ocuorätucu̧nä̧'i̧nä̧ pä̧cua̧'a̧, isopäi'önä umö ju̧ru̧huä̧mö̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Egipto rejȩttö̧ ujuturu rä'epö icuina̧'a̧ttö̧.17Faraón ttö̧ja̧ tti̧'cha̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ toomenä Diosmä o'ipinö̧ jueönä Filisteo ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ra̧'a̧cu̧ rȩjȩmä̧ tö'cönänö ka̧'a̧nä̧. Isopäi'önä Diosmä pä'inö: Israel ttö̧ja̧mä ttaboiyotöcu ttörohuähua'a topötä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'äjita'anö Egipto rȩjȩra̧'a̧cu̧ ppattächäcuo̧tö̧cuä̧, 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Diosmä̧ umöhuäyotörö aje tuhuora'acu̧. Israel ttö̧ja̧mä̧ egiptö ttö̧ja̧ttö̧ rä'opö 'chinötö̧ curä ruhuä jo̧mȩnö̧ huotö jö̧nä̧tä̧.19Moisésmä, Jose minä ihue'quiyö ȩpi̧nö̧, juhua'amä José minämä Israel ttö̧ja̧rö̧ pa̧'a̧nö̧ jȩ'cuä̧tu̧cua̧ja̧ päina̧'a̧ttö̧: Isopäi'önä̧tä̧ Diosmä ttö̧ji̧pö̧nä̧ ppä̧dä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chi̧huȩ'qui̧yö̧mä̧ cuä̧pä̧tö̧cua̧jä̧. 20Israel ttö̧ja̧mä̧ Sucot pähua'acu 'chi̧nä̧tö̧. 'chä̧jä̧'cotömä de'a juiyäjä beipome Etam pä'ö micuome ka̧cuä̧mi̧nä̧tö̧. 21TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Israel ttö̧ja̧ ttä'canä chi̧nö̧ mo̧ro̧mä̧ ajiya isoppa juȩpä̧ra̧'a̧nä̧ mä̧nä̧nä̧ tti̧'chä̧ pä'ö, yodo'inä ocuräma cuoa'a tejäda'a to̧pä̧rö̧ tti̧'cha̧ pä'ö. Pa̧'a̧nö̧tä̧ mo̧ro̧'i̧nä̧, yodo'inä jahuätömä tti̧'cha̧ pä'ö. 22TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ mo̧ro̧mä̧ ajiya isoppa'inä, yodomä ocuräma'inä.

Chapter 14

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisésrö pä'inödo: 2Israel ttö̧ja̧rö̧ jicuhuähuaja ppa̧ttä̧cha̧ pä'ö Pi-hahirot tö'cö Migdol yabo'inä dubora pabo'inä Baal-zefón pä̧tȩcuä̧nö̧ dubora rö̧ora jäyä ttö̧'ö̧jä̧ma̧ pä'ö. 3Egipto ru̧hua̧ a̧mö̧cuä̧dä̧cua̧ a̧'cua̧ra̧'a̧: Ja̧'a̧tä̧ rȩjȩnä̧tä̧ cue'ächätöcö̧ pä'ö ttö̧ja̧ toächomemä 'cuättopoca'a.4Pa̧'a̧nö̧ jȩchä̧cua̧sä̧ Egipto ru̧hua̧ jarodö amöcuäda pä'ö, ucutu cuo'cometucu i'chä̧cua̧'a̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ Egipto ru̧hua̧rö̧ umöhuäyotörö'inä be'epäjipö chicuomenä, korotö ttörö ttucuotäcuotö. Ja̧'hua̧nö̧ Egipto ttö̧ja̧ ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ ttötä o'ca toi'önä Ttu̧ru̧hua̧ kö̧sä̧ pä'ö pä'inödo Dios. Ja̧u̧ huȩnȩ ä̧ju̧cu̧, Israel ttö̧ja̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios hueäji ta'anö ppa̧'ä̧chinä̧tö̧do. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egipto ru̧hua̧rö̧ jittähuomenä Israel ttö̧ja̧ tö'ipächäjätö pä'ö, Egipto ru̧hua̧'inä̧, ippeye ruhuä'inä pärocua'acutä amöcuädinätödo. ¿Dä̧bö̧ ja̧'a̧tä̧ totä̧rä̧jä̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧'cha̧'a̧nä̧? Täcö toa'a ujutu huetö adicuä isotö pä'ijätömä.6Ja̧'hua̧nö̧ amöcuädö, Egipto ru̧hua̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ tto'ca'anä i'cha̧ pä'ö, öäre carucä jo̧mȩ päi'önä ttadita pä'ö hue'inödo. Su̧ro̧da̧u̧ru̧'inä̧ ȩpinö̧do. 7Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ji̧yȩtä̧ adihuä juäi caruquiyä seiscientos jo̧mȩnä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca juiyönä caruquiyä Egipto rȩjȩnä̧ ka̧cuinö̧ ocä'inä, ca̧hua̧yu̧tö̧ dotta'anä pȩä̧dä̧rä̧cuä̧huä̧ isotörö'inä ȩpinö̧do̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ Tu̧ru̧hua̧ Diosmä Egipto ru̧hua̧ ami iso'quittö esetö juiyönä jȩinä̧cu̧do. Egipto ru̧hua̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ tto'ca'anä 'chinö̧do, jahuätö esehuäyotö rättopa'anä. 9Egipto ttö̧ja̧ttö̧ su̧ro̧da̧u̧, Egipto ru̧hua̧ ä̧jimö̧ ca̧hua̧yu̧tö̧ o'ca toi'önä, caruquiyä o'ca juiyönä Israel ttö̧ja̧ tto'ca'anä 'chinä̧tö̧do. Israel ttö̧ja̧ ttö̧'ö̧jo̧mȩra̧'a̧cu̧ dubora rö̧ora jäyänä, Pi-hahirot tö'cö Baal-zefón pä̧tȩcuä̧nö̧rȩbȩhuinä̧tö̧do.10Israel ttö̧ja̧mä̧ Egipto ru̧hua̧rö̧ su̧ro̧da̧u̧cu̧ tto'ca'anä tticha'a tottomenä, juiyo ye'ecuinätödo. Tu̧ru̧hua̧ Diosrö pä̧icu̧nä̧ jä'epö ajuähuinätödo. 11Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Moisésrö pä'inätödo: ¿'Corupä'i'ätö huattome juiya'a tä̧ji ̧ Egipto rȩjȩra̧'a̧? Ja̧'hua̧nö̧ juiya'attö ¿ujuturu pocu i'cächäjijä tä̧ji ̧ porö ttö̧ja̧ toächomettö 'corupäti'a pä'ö? ¿Dä̧bö̧ ja̧'hua̧nö̧ ujuturu rä'epö icu jȩcu̧'ä̧jä̧ttö̧ Egipto rȩjȩttö̧? 12Egipto rȩjȩnä̧ tö̧jo̧mȩnä̧ ucuru pä'inätöjä: Ja̧'a̧tä̧ topitö Egipto ttö̧ja̧ huettö jȩta̧'a̧nä̧, pä'inätöjä. Egipto ttö̧ja̧ huettötä jȩto̧mȩnä̧ pottö ttö̧ja̧ toächomettö 'corupäti'öttö'inä abonänö adihuaja'a pä'inätödo.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Moisésmä ttö̧ja̧rö̧ pä'inödo: Yecuecuätucuä'. 'Quiyönä kätu̧cui.̧ Jitä mo̧ro̧tä̧ tocu'äcuotöjä Tu̧ru̧hua̧ Dios jȩä̧cuȩmä̧ cu̧jipätu̧cua̧ pä'ö. Egipto ttö̧ja̧ jitä mo̧ro̧ tocu'ätucuä̧u̧ru̧mä̧ pä'äji ta'anömä topocotöjä yorö'iso. 14Tu̧ru̧hua̧ Diostä ö̧ro̧huä̧huä̧cua̧, ucutu 'corunä cu̧jätu̧cua̧'a̧nä̧.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios Moisésrö pä'inödo: ¿Dä̧bö̧ ttörö huocu'a'attö? Israel ttö̧ja̧rö̧ ji'ähui tti̧'cha̧ pä'ö. 16Ucutä cuitta'ca cä'epö ki'ä̧di ̧ dubora rö̧ora huämenä, kä'coranä 'toi'önä jȩcu̧'a̧ pä'ö. Israel ttö̧ja̧ duboranä 'cuättopäcuotö rȩjȩ jo̧ä̧jä̧nä̧. 17Ttötä Egipto ttö̧ja̧ ttöaroda pä'ö jȩchä̧cua̧sä̧, Israel ttö̧ja̧ tto'ca'anä dottächi'a pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ Egipto ru̧hua̧rö̧'inä̧, su̧ro̧da̧u̧ru̧'inä̧, caruquiyä'inä, pȩä̧dä̧rä̧cuä̧huä̧ isotörö'inä be'epäjipö chicuomenä, o'ca toi'önä ttörö tucuotäcuotö. 18Ja̧'hua̧ta̧nö̧ yodoji'inä ttö jȩchinö̧ ttä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, Egipto ttö̧ja̧ ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ ttö Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ päi'önä chö̧jö̧mä̧, Egipto ru̧hua̧rö̧'inä̧, caruquiyä'inä, pȩä̧dä̧rä̧cuä̧huä̧ isotörö'inä chujuruhuomenä pä'inödo Diosmä.19Dios adihuä u̧mö̧huä̧ya̧ isoppa hua̧ Israel ttö̧ja̧ ttä'canä 'chä̧ji̧mä̧ kärächi'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö tto'ca'anä 'chi̧nö̧. Isoppa rȩjȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ ju'tojucu jueönä kö̧nä̧ oipoppamä kärächi'ö jahuätö tto'ca'anä kä̧mä̧di̧na̧'a̧. 20Isoppamä ichina̧'a̧ Egipto ttö̧ja̧ ttö̧jo̧mȩttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ ttö̧jo̧mȩttö̧'i̧nä̧ 'cä̧tȩ jo̧mȩ.Juhuoppa isoppamä yo̧i̧no̧ppa Egipto ttö̧ja̧rö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ tȩa̧u̧ kä̧dȩpi̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tö'cöpächi'ocotö pi̧nä̧tö̧ jahuätö ttö̧ja̧'a̧nä̧mä̧ yo̧ö̧tä̧ yo̧a̧'a̧ttö̧ ya'ute yodo jo̧mȩnä̧.21Moisesmä duborara'acu u̧mu̧ cä'epinö .Tu̧ru̧hua̧mä̧ hue'inö isoppa pä̧i̧cu̧nä̧ ichönä ja̧u̧nö̧ yodo 'cuäoi'önä dubora o'ca'acu ichö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ba'ecuächö rȩjȩ jo̧ä̧jä̧tä̧ päi'ina̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ pä'i'ö ajiyamä todärenä päi'önä 'cä̧ȩcuä̧chi̧na̧'a̧. 22Israel ttö̧ja̧mä̧ 'cuä'opinä̧tö̧ dubora tuhuora 'cä̧tȩnä̧ rȩjȩ jo̧ä̧jä̧nä̧. Ajiyamä räbä jö̧nä̧tä̧ päi'ina̧'a̧ jahuätö ttu̧huo̧jua̧'a̧cu̧'i̧nä̧ jahuätö ttö'ohuecu ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧.23Egipto ttö̧ja̧mä̧ ru'i'inä̧tö̧ .'Chi̧nä̧tö̧ tto'ca'anä dubora kä'co päte'ö jubö päi'önä, o'catoi'önä Faraon ä̧ji̧mö̧ ca̧ba̧yu̧tu̧ caruquiyä do'ätö'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧,ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ca̧ba̧yu̧tu̧nä̧ huä̧tö̧'i̧nä̧. 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ horamä ( a la 02 - 06 am.) mo̧ro̧jä'canä Egipto ttö̧ja̧ su̧ro̧da̧u̧ru̧ isoppa ocuräcu rȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ jueönä kö̧nä̧ ttoepa'a topinö Tu̧ru̧hua̧mä̧. ja̧'hua̧nö̧ kä̧mä̧da̧'a̧ topö ye'ö ttö̧'ä̧hui̧nä̧tö̧ Egitpto ttö̧ja̧mä̧. 25Caruquiyä i̧jȩpö̧'quiyu'inä kärächi'iyönätä 'chu'ädö ku̧ni̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ca̧ba̧yu̧tu̧'i̧nä̧ jȩttö̧ juiyönä̧tä̧ päi'inä̧u̧ . Ja̧'hua̧nö̧ pä̧i̧'ä̧u̧ Egipto ttö̧ja̧mä̧ pä'inä̧tö̧,"hue'itö rätopächa Israel ttö̧ja̧ttö̧, TTu̧ru̧hua̧mä̧ rohuähuö ujuturumä jahuätörö ppä'ädö."26Tu̧ru̧hua̧mä̧ pä'inö Moisesrö," cu̧mö̧ cä'epi dubora tuhuoracu pä'äjita'anö ajiya mö̧ȩcuö̧cha̧ Egipto ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, caruquiyä'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧ ca̧ba̧yu̧tu̧nä̧ huä̧tö̧'i̧nä̧." 27Moisesmä u̧mö̧ cä'epinö dubora tuhuora huä̧mȩnä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'äji jä̧ji̧ ta̧'a̧nö̧ yoräteunä päi'a'atä topinä̧tö̧ mo̧ro̧ päia'amä. Egipto ttö̧ja̧mä̧ kärächi'ö tö'ipächinätö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Tu̧ru̧hua̧mä̧ ȩpi̧nö̧ kä'co päte'ö. 28Ajiyamä a̧ttä̧di̧'i̧na̧'a̧ Faraon öäre Caruquiyä'inä,ttö̧ja̧ Ca̧ba̧yu̧tu̧nä̧ huä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä u̧mö̧huäyotö su̧ro̧da̧u̧ Caruquiyänä 'chä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ .Ya̧tȩ'i̧nä̧ a̧'cua̧rö̧mä̧ ki̧'o̧cö̧ pi̧nö̧.29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, Israel ttö̧ja̧mä̧ 'cuä'opinä̧tö̧ Dubora 'cä̧tȩnä̧ rȩjȩ jo̧ä̧jä̧nä̧. Ttu̧huo̧jua̧'a̧cu̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö'ohue ja̧'a̧cu̧'i̧nä̧ ajiyamä räbä jö̧nä̧tä̧ ji̧na̧'a̧ jahuätörömä. 30Ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpö̧ ppä'ädinö Tu̧ru̧hua̧mä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧ Egipto ttö̧ja̧ ttu̧mö̧ttö̧ ttö̧ji̧pö̧nä̧, Israel ttö̧ja̧mä̧ topinä̧tö̧ Egipto ttö̧ja̧ ttö'co jähuämä Dubora jäyoto rö̧ja̧'a̧tä̧. 31Israel ttö̧ja̧ Tu̧ru̧hua̧ Egipto ttö̧ja̧rö̧ ujuruhuäji tottomȩnä̧, ttö̧ja̧mä̧ ye'inätö Tu̧ru̧hua̧rö̧mä̧, ja'huätömä ucuotö jȩpi̧nä̧tö̧ Tu̧ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mu̧huä̧ya̧ Moisesrö'inä.

Chapter 15

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Moisés'inä, Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧, pi̧yȩ huȩnȩ Tu̧ru̧hua̧ Diosrö ra̧'i̧nä̧tö̧do: Tu̧ru̧hua̧ Diosrö ra̧dä̧cua̧sä̧, adiu juruhuäjirö. Ca̧hua̧yu̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ca̧hua̧yu̧tö̧nä̧ huä̧mä̧dä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ duborara̧'a̧ do'opö icuäji.2TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ja̧'a̧ chujurumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ra̧dö̧mä̧, juhua'atäcu, Ja̧u̧mä̧ ra̧huä̧pi̧jö̧ttö̧ chö̧ji̧pö̧nä̧ ppä'ädinä̧cu̧sä̧. Pidetä ja̧'a̧ Ttö chö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ru̧tä̧ ucuo tedähuä̧cua̧sä̧, chä'o u̧ru̧hua̧ Diosrömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧rö̧mä̧ chesehuä̧cua̧sä̧ cä'epönö. 3TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ curä ttö̧ja̧sa̧ ja̧'a̧; i̧mi̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'ö micua̧.4Ja̧u̧mä̧ caruquiyä'inä, faraón umöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧rö̧'i̧nä̧ aje dä'ähuotora̧'a̧cu̧ do'opö icuinö. Faraón umöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotö pojopö ȩmi̧nä̧u̧mä̧ aje tuhuotottö a̧'a̧u̧ icuinä̧tö̧. 5Täcuometä a̧ttä̧di'änä̧u̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä ido'qui täcuome ma̧ä̧cha̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ma̧'ä̧chi̧nä̧tö̧.6Cu̧mö̧ cu̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, cujurunä eseäcuä̧hua̧jä̧; Ucu cumö̧ cu̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧mä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, cuaboiyotörömä si'epö icuinö̧jä̧. 7Ucu cucuo rö̧ä̧u̧ jähuänä jitö ucuru ra̧huä̧ri̧nä̧tö̧rö̧mä̧ cuä'äu icuinö̧jä̧. Cu̧'ä̧i̧mä̧ i̧jȩpi̧nö̧jä̧, isä'cua cuo'ö icua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ cuo'ö icuinä̧tö̧. 8Cui̧ji̧yu̧nä ppöcuomenä ajiyamä suhuädi'ina'a; ajiya räopoyamä kämädö̧ rä̧mä̧di̧na̧'a̧; aje täcuotomä amiso'quimä 'quiyönä kä̧mä̧di̧na̧'a̧.9Taboi̧ya̧mä̧ pä'inö: Ttömä rö̧dä̧rä̧cua̧sä̧, Ttömä chi̧rȩbȩhuä̧cua̧sä̧, 'cho'ipö̧'ca̧mä̧ chi̧yä̧'chä̧cua̧sä̧, cheseumä jahuätönä̧tä̧ isojuoäcua'a; chucurä'chu a̧'u̧cuä̧ cha̧di̧tä̧cua̧sä̧, chu̧mö̧nä̧tä̧ si'epö chicuäcuotö. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ isoppa ppöönä jȩpi̧nö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajetä a̧ttä̧di̧'i̧nä̧u̧, jahuätömä cu'upädö aje jurunä maä̧cha̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ma̧'ä̧chi̧nä̧tö̧. 11TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucu'anömä huocotö tö̧ä̧nä̧huo̧tö̧mä̧, ka̧ra̧ ucu'anö hua̧mä̧ toa'a, surojö jui̧'a̧ ucuo i̧sa̧mä̧, ucuotö rä̧ttä̧cu̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttieruhuö juäi'inä jȩpö̧mä̧.12Ucumä cujuru juruhuönä isojuo'epinö̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ rȩjȩ ra̧huä̧di̧'i̧nä̧u̧. 13Isopäi'ö ucu cuesecuinö̧mä̧ ttö̧ja̧ usurä ttȩmä̧huo̧ttö̧ rä'epö cui̧cui̧nä̧u̧rö̧mä̧ oipä'ija'a. Ucu cujurutä oipina'a ucu cu̧jo̧mȩ ro̧o̧mȩra̧'a̧cu̧.14Ttö̧ja̧mä̧ ttä̧ju̧cuä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ä̧ju̧cu̧mä̧ ttö̧ttä̧huä̧cuo̧tö̧, filistea ttö̧ja̧ yettecutä ȩmi̧pä̧cuä̧u̧. 15Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Edom ttö̧ja̧ tturuhuotömä yettecuäcuotö; Moabttö su̧ro̧da̧u̧mä̧ yettecui'äcuotö; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä canáan ttö̧ja̧mä̧ ttipperecuächäcuötö16Yettecu'inä ttö̧ttö̧huö̧'i̧nä̧ rȩbȩhui̧na̧'a̧ jahuätörö cumö ujurunä jahuätömä inähuä 'quiyönä ka̧'a̧nö̧tä̧ ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧ cu̧mö̧huäyotö 'cuättopome jubö päi'önä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cu̧mö̧huäyotö ttö̧ji̧pö̧nä̧ jȩö̧cui̧nä̧u̧ 'cuättopome jubö.17Ucutä cui'cächäcuotö ja̧'hua̧nö̧ i'cächö möä'canä cu̧ju̧nä̧cuo̧tö̧ cuiya päcuinö'a̧cuä̧tä̧ cuiyinome, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Ucutä cu̧jo̧de jö̧nä̧ cu̧ja̧ pä'ö cuaditinome tö̧ä̧nä̧hua̧ jö̧nä̧, ucu cumöpi̧yä̧tä̧ aditinome. 18TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ 'cuäopönätä̧ ruhuomä hue'ö cu̧jä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuäopönä̧tä̧.19Isopäi'önä faraón ä̧ji̧mö̧ cabayu̧tu̧'i̧nä̧, ttiäre carucäquiyä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cabayu̧tu̧rö̧ huȩjä̧tö̧'i̧nä̧ dä'ähuotora̧'a̧cu̧ 'chi̧nä̧tö̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ jahuätörö aje dä'ähuotö ppa̧huä̧chi̧'ö̧nä̧ jȩpi̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ dä'ähuotö kä'cotonä rȩjȩ jo̧ä̧jä̧nä̧tä̧ 'cuä'opinätö̧. 20Dios päö ji'ähuäju Mirian Arón öjähuajumä cuä'ö 'porähuäba ȩmo̧po̧'ö̧ rä̧'i̧nä̧ju̧ ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧u̧ nä̧tö̧mä̧ o'catoi'önä 'poru kä̧nö̧ tö'ö rä̧'i̧nä̧tö̧. 21Mirianmä rä̧ji̧nä̧u̧: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ra̧'ä̧tu̧cui̧, ujurunä̧tä̧ isojuo'epäji. Cabayu̧tö̧rö̧'i̧nä̧, jahuätönä huȩjä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ajera̧'a̧cu̧ icu icuäji.22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisésmä Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ yabocutä aje dä'ähuotottömä̧. Jahuätömä 'chi̧nä̧tö̧ Shur de'a jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧cu̧. Jahuätömä huäbodäcuä mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ de'a jui̧yä̧jä̧nä̧ 'chi̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiyamä po̧cui̧po̧co̧tö̧ pinä̧tö̧. 23Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä Marara̧'a̧ rȩbȩhui̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ juoröttömä ajiyamä ahuocotö pinä̧tö̧, ajiyamä reoyatä ja̧'a̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ju̧huȩnȩmä̧ Mara pä'ö o'inä̧tö̧.24Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧u̧ ttö̧ja̧mä̧ Moisésrö ra̧huä̧ri̧pö̧ pä'inä̧tö̧: ¿Däje tahuäcua'attö̧? 25Moisésmä huopönö jä'epinö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ dau i̧jȩpi̧nä̧cu̧. Moisésmä ajiyanä icuinö, ja̧'hua̧nö̧ icuäji o'ca'amä ajiyamä sa̧do̧ya jö̧nä̧tä̧ pärohuächina'a ttahua pä'ömä. Juorötä ji̧na̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueähuä huȩnȩ jahuätörö iyina'amä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juorutä ji̧na̧'a̧ jahuätörö ka̧cuä̧mö̧ toina'amä̧. 26Ja̧u̧mä̧ päinä̧u̧: "Ucutu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ucuocu ucuotönö cuä̧ju̧cuä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ adiutä jȩ'cuä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧, juhua'atäcu hueähuä huȩnȩ päö'inä ä̧ju̧cu̧ o'cajuiyönä cucuotätucuttömä, yoirö'iso märichei nacuä̧chä̧tu̧cu̧nä̧mä̧ jȩpo̧cö̧ chä̧cua̧sä̧, Egipto ttö̧ja̧rö̧ jȩchi̧nö̧'a̧nö̧mä̧, Ttötä ja̧'a̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧ na̧cuä̧chä̧tu̧cu̧'i̧nä̧ aditö icumä."27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧mä̧ Elimra̧'a̧cu̧ ichinä̧tö̧, ju̧huȩnȩmä̧ aje rȩjȩttö̧ räopö otomä docenä jo̧mȩnä̧ ki̧no̧mȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ sensetanö jo̧mȩnä̧ o̧i̧'inä ka̧cui̧na̧'a̧. Jahuätömä aje jäyoto ka̧cui̧nä̧tö̧.

Chapter 16

1Ttö̧ja̧mä̧ i̧hui̧nä̧tö̧ Elim Ötahuiyättö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ ttö̧jo̧cu̧du̧nä̧ttö̧ ichinätö̧ Sin rȩjȩ de'a jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧cu̧ttu̧'i̧nä̧, juȩnȩmä̧ ki̧'i̧pa̧'a̧ Ein rȩjȩttö̧ Sinaícu, to̧mu̧rȩ ji̧mu̧tȩ mo̧ro̧ pöi'omenä ta'are kä̧hua̧ jo̧mȩ ja̧u̧nu̧ o'ca'a Egipto rȩjȩttö̧ rä'opö ttichäji o'ca'a. 2O'catoi'öna Israel ttö̧ja̧ de'a jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧ ttö̧jo̧cu̧du̧nä̧ttö̧mä̧ ttu̧ru̧hua̧ Moiserö huopinätö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Aaronrö̧'i̧nä̧. 3Israel ttö̧ja̧ ppättinäu̧: "Huä̧i̧nä̧ totea'anä ja̧'a̧tä̧ toinado TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧ idepä uriyu jäyä pȩji̧nä̧tö̧jä̧ pan'inä sutädi'önä cui'änätö̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutu ja̧'a̧ ujuturu i'chächäjätömä de'a jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧cu̧ ppäittö tote'iyätucuacu pä'ö."4Ja̧u̧nu̧ o'ca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Moiserö pä'inö: "ttötä jȩchä̧cua̧sä̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ pan ttähuäunä ucuturu. Ttö̧ja̧mä̧ rä'opö tottäcuotö ja̧'hua̧nö̧tä̧ ya̧cu̧pu̧nä̧ ttö̧ca̧ca̧tä̧cuo̧tö̧ mo̧ro̧ jö̧ ta̧'a̧nö̧ ttu̧cuä̧cuȩmä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ ka̧cuä̧mö̧ to̧chä̧cua̧sä̧ isopäi'önä padinöta'anö tti̧'cha̧ pä'ö 'cho̧co̧tö̧cö̧. 5Jua'amä jä̧cua̧'a̧ ji̧mu̧tȩ ya'atenö mo̧ro̧ pai'omenä, jahuätömä ttö̧ca̧ca̧tä̧jo̧mȩttö̧'i̧nä̧ abonänö jo̧mȩ ttö̧ca̧ca̧tä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ca̧ca̧tö̧ dattäcuotö tti'chächijhimä."6Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Moises ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Aron'inä pä'inätö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧: "Ni̧pä̧ro̧mȩcu̧tä̧ cu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧jä̧ isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ja̧'a̧ ujuturu rä'epö icuinömä Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧. 7Mo̧ro̧ päia'a tocu'äcuotöjä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ usäru, ja̧u̧mä̧ ä̧ju̧cuä̧ji̧ ucutu huocu'ätucua'amä. ¿Titö tättö̧ ujutumä ja̧'hua̧nö̧ huocu'ätucuattö̧ pä'ömä? 8Moises'inä pa'inö: "Ucutumä cuo̧huo̧huä̧cuo̧tö̧jä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧sa̧ idepä iyomenä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mo̧ro̧ päi'omenämä pan'inä sucuädi'ätucunä cucuäcuotöjä, ja̧u̧mä̧ ä̧ju̧cuä̧ji̧ ucutu kö'cö jui'ö huocu'ätucua'a ja̧u̧ru̧. ¿Tittö tättö̧ ujutu Aroncu̧ ttö'inämä? kö'cö jui'ö huocu'ätucua'amä ujuturumä'cö̧; Jua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧TÄ̧."9Moisés pä'inö Aaronrö̧: "O'cajuiyönä Israel ttö̧ja̧ ttö̧jo̧cu̧du̧nä̧ ji'ähuäji: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧mȩcu̧ ichätucui, ja̧u̧mä̧ ä̧ju̧cuä̧ji̧ ucutu kö'cö jui'ö huocu'ätucua'amä." 10Aarón Israel ttö̧ja̧cu̧ ucuocua'anä jua'a de'a jui̧yä̧jä̧ ra̧'a̧cu̧ttu̧ tottomenä isoppanä i̧jȩcui̧na̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ usäru. 11Ja̧u̧nu̧ o'ca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocu pä'inö Moiserö: 12Ä̧ju̧cuö̧ji̧sä̧ Israel ttö̧ja̧ ucutu kö'cö jui'ö huotta'amä. pa̧'a̧nö̧ ucuocu ji'ähuitö: Ni̧pä̧ro̧mȩcu̧mä̧ cucuäcuottöjä idepä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mo̧ro̧ päia'amä pancu̧ huihuatö. Ja̧u̧nu̧ o'ca'atä cu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧jä̧ ttötä ja̧'a̧ CU̧'Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Diosmä pä'ö."13Nipä̧ro̧mȩcu̧ 'cuaopina'a̧ du̧'ca̧ra̧ recuätö 'cha'chepinätö̧ ttä'ähuaränä. Mo̧ro̧ päi'a'a ttä'ähuaränä ajiya 'chȩnö̧ attocuächina'a̧. 14A̧jiya 'chȩnö̧ ichäji ojuchi'omenä, juȩnȩ rȩjȩ de'a jui̧yä̧jä̧ rȩjȩnä̧ i̧jȩcuä̧chi̧na̧'a̧ diyau o'chi ppo̧'ö̧ ja̧'i̧nö̧'a̧nä̧ jö̧ o'chi̧. 15Israel ttö̧ja̧ Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ topö, jittö tta̧mo̧nä̧ pä'ä'chäcuähuinätö̧: "¿Däjȩjä̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧ jö̧mä̧?" Ja'huätömä jerupinätö ja̧'hui̧a̧nö̧ jö̧mä̧. Moises ji̧ä̧hui̧nä̧u̧: "Ja̧u̧mä̧ pan ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ iyäji cucuätucua pä'ö.16Pi̧yȩ ja̧'a̧ hue'ähuä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ iyäjimä: ca̧ca̧tä̧tu̧cui̧, ucutu ya̧cu̧nä̧, cucuätucuä pä'ö recuärö̧jo̧mȩtä̧, ta'are litro jo̧mȩ cuahuaruhuättö topö. Ja̧'hua̧nö̧tä̧ cu̧ca̧ca̧tä̧cuo̧tö̧jä̧: Ca̧ca̧tä̧tu̧cui̧ rö̧'ä̧nä̧nö̧ sucuädi'önä cucuätucua, ya̧cu̧pö̧nä̧ cuä'ähuaränä ka̧cuä̧tö̧mä̧." 17Israel ttö̧ja̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpi̧nä̧tö̧. Korotö pönämä rö̧'ä̧nä̧ ȩmi̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotömä a̧u̧cu̧nä̧tä̧ ȩmi̧nä̧tö̧. 18Ja̧'hua̧ta̧'nä̧ ta'are litro jo̧mȩnä̧ pa̧ja̧tö̧ to'tömenä, jitö rö̧'ä̧nä̧ ca̧ca̧tä̧jä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ki̧'i̧po̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hui̧a̧ta̧'nö̧ jitö ji̧'chi̧ca̧nö̧tä̧ ca̧ca̧tä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ juiyoca'a ji̧na̧'a̧. Ya̧cu̧pu̧nä̧ ca̧ca̧ti̧nä̧tö̧ jitörötä recuärö̧jo̧mȩttö̧ pa̧ja̧cuä̧chö̧'a̧nö̧ jo̧mȩ.19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moises pä̧i̧nä̧u̧: "Ya̧tȩ'i̧nä̧ ja̧u̧ttu̧mä̧ cu̧ju̧ni̧'ä̧tu̧cua̧ koro mo̧ro̧ ju̧bu̧mä̧." 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ja'huätömä Moiserö ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧ pinätö. Ja'huätöttö yotucunämä koro mo̧ro̧ päi'önä ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ mi̧yö̧huä̧chiniyä̧u̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ surojuo'ächiniyä̧u̧. Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Moises amisurächi'önä topinö ja'huätörö. 21Ja'huätömä 'cuäopönä mo̧ro̧ juoöta'anä ca̧ca̧ti̧nä̧tö̧ mo̧ro̧ ttucuäcuome pa̧ja̧cuä̧chö̧nä̧. Kä̧hua̧ duhui'öta'anä, eripächinö.22Ji̧mu̧tȩ ya'atenö mo̧ro̧ päi'omenämä ta'arenä pan jo̧mȩ ca̧ca̧ti̧nä̧tö̧, ta'are litro jo̧mȩ ya̧cu̧pu̧nä̧. O'catoi'önä ötahuiyä ruhuotö päi'önä ka̧cuä̧tö̧mä̧ pi̧yȩ huȩnȩ ji'ähuinätö̧ Moiserö. 23Ja̧u̧ päinä̧u̧: "Pa̧'a̧nö̧ pä'äji TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧: Yo̧ä̧i̧ mo̧ro̧mä̧ ro̧'ö̧nä̧ 'cuächäcuähuä mo̧ro̧ ja̧'a, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuotö 'cuächäcuähuä mo̧ro̧. Cuȩttä̧tu̧cua̧ päcuätucumä jitätä ȩttä̧tu̧cui̧, dacuätucua päcuätucumä jitätä da'ätucui. O'cajuiyönä ka̧cui̧pö̧mä̧, i̧mi̧cu̧nä̧ pporädö ku̧nä̧tu̧cui̧ koro mo̧ro̧ jubu päi'önä."24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pporädö ku̧ni̧nä̧tö̧ koro mo̧ro̧ ju̧bu̧ pä̧i̧'ö̧nä̧, Moises jiähuäjita'anö. Surojuo'ächo'cö ji̧nö̧ miyu̧huä̧chö̧'i̧nä̧ mi̧yu̧hä̧cho̧cö̧ ji̧nö̧. 25Moises pä'inö: "Ja̧u̧ cuäcuähuämä jitä mo̧ro̧tä̧ cui'iätucui, jitä mo̧ro̧mä̧ pätetö ku̧nä̧hua̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuotö 'cuächäcuähuä mo̧ro̧. Ucutumä de'a isarettömä cuo̧cui̧po̧co̧tö̧ cuäcuotöjä.26Ucutumä cu̧ca̧ca̧tä̧cuo̧tö̧jä̧ ji̧mu̧tȩ ya'ateno mo̧ro̧ jo̧mȩ, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧ jo̧mȩmä̧ 'cuächäcuähuä mo̧ro̧ ja̧'a̧. 'Cuächäcuähuä mo̧ro̧mä̧ mana'inä juiyäcua'a." 27Pätecuächina'a ji̧mu̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧i̧, korotö pönämä rä'opinätö mana ttö̧ca̧ca̧ta̧ pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja'huätömä po̧cui̧po̧co̧tö̧ pinätö̧.28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'inö Moiserö: "¿Ttä̧'a̧nö̧ recuotä ja̧'a̧jä̧ttö̧ jȩcu̧'ä̧tu̧cuo̧ca̧'a̧mä̧ ttö jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧ pä'ö hue'ähuä huedinömä? 29Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ 'cuächäcuähuä mo̧ro̧ i̧yi̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ji̧mu̧tȩ ya'atenö mo̧ro̧ JA̧U̧MÄ̧ iyinö todäre mo̧ro̧ cuäcuähuome. Ucutumä ya̧cu̧pu̧nä̧ ka̧cuä̧tu̧cui̧ cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩtä̧; ya̧tȩ'i̧nä̧ räopapä'ömä juiya'a ö̧jo̧mȩttö̧mä̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧mä̧." 30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja'huätömä 'cuä'ächinätö ji̧mu̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧mä̧.31Israel ttö̧ja̧mä̧ ja̧u̧ cuäcuähuämä o'inätö, "maná" pä'ö. Ja̧u̧mä̧ te'inö cilantro u̧huä̧ju̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧u̧ ö̧nö̧ä̧mä̧ i̧ri̧si̧ mayacu huihuatö a̧di̧cuä̧si̧ a̧'cua̧rö̧nä̧. 32Moises pä'inö: "Pi̧yȩ ja̧'a̧tó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jȩta̧ pä'ö hue'äjimä: Ya'ate omer maná jo̧mȩ hua'adö ku̧nä̧tu̧cui̧ cuahuaruhä o'cotö'inä tottäcua'anö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuttu yo'ähuächätö'inä tottäcua'anö TTÖ de'a jui̧yä̧jä̧ ra̧'a̧ttö̧ cucuätucua pä'ö chiyinö, Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧ rä'epö chicuinö o'ca'a."33Moises pä'inö Aronrö̧: " I̧so̧'ta̧ yo̧'ta̧tȩ 'chu'ädö ya'ate omer jo̧mȩ maná ȩni̧ juo̧'ta̧nä̧. 34Hua'adö ku̧ni̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ cuahuaruhuä o'cotö jä̧cua̧'a̧nö̧." TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Moiserö päinö ji̧nö̧ ta̧'a̧nö̧, Aronmä hua'adö ku̧ni̧nö̧ esecuinö ȩco̧ca̧ ppeyänä. 35Israel ttö̧ja̧mä̧ maná cuinätö̧ cuarentanö̧ a̧'ȩ jo̧mȩ ttö̧ja̧ ttö̧jo̧cuo̧mȩ ttö̧rä̧bȩhuo̧mȩ jubu. Ja'huätömä cuinätö̧ Canaán rȩjȩ beipome ttö̧rä̧bȩhuo̧mȩ jubu. 36Jitämä ya'ate omermä ta'are pa̧ja̧cuo̧mȩ ji̧na̧'a̧ juȩnȩmä̧ pä'inätö efa pä'ö.

Chapter 17

1O'catoi'önä ji̧n= yo̧mȩtȩ ka̧cuä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ rä'opinä̧tö̧ rȩjȩ de'a juiyomecu̧ Sin mänä yabocu u̧'cua̧pö̧ja̧'a̧ 'chä̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huea'anä. Kä̧mä̧di̧nä̧tö̧ Refidim pä'ö micuome, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ajiyamä juiyinome ttö̧ja̧ ttahua pä'ömä. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huȩnȩ jö̧mä̧ Moisésrö huȩnȩtö̧mä̧ pä'inä̧tö̧: "Ajiya tahua iyitö. Moisésmä pä̧i̧nä̧u̧: ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ttörö cu̧ra̧huä̧rä̧tu̧cua̧'a̧ttö̧? ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ka̧cuä̧mȩ'ö̧ to'cuätucua'attö̧? 3Ttö̧ja̧mä̧ ttahua pä'ö rö̧ä̧nä̧ a̧di̧ri̧jä̧u̧, ja̧'hua̧nö̧ jä̧u̧ ttö̧ja̧mä̧ Moisésrö suronä pä'ä'chu̧mä̧ jahuätömä pä'inä̧tö̧. ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö Egipto rȩjȩttö̧mä̧ rä'epö cuicuäjätöttö̧? ¿Ujuturu'inä, ti̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ cuä'ö cuicua pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tä̧ji̧mö̧ pä̧cä̧yu̧'i̧nä̧ tahua a̧di̧ttö̧ 'coru juottächa pä'ö?4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisésmä jä'epinö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'önö̧: ¿Tta̧'a̧nö̧ jȩchä̧cua̧'a̧ttö̧ pitö ttö̧ja̧rö̧mä̧? ¡Täcö ttörömä inädönä icuäu tticuometä̧ ja̧'a̧! 5Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ädätinä̧cu̧ ttö̧ja̧ ttä'canä 'cuä'opö täi, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucucu tti̧'cha̧ o'ipi Israel tturuhuotörö'inä. Cuitta'ca ajenä cuäcuinä̧'ca'inä ȩmi̧pö̧ tä'i. 6Ttömä cuä'ca jo̧mȩ Horeb inähuänä chö̧jä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä inähuänä cuäcuajä̧. Ajiyamä juähuättötä räopäcua'a ttahua pä'ömä, Moisésmä ja̧'hua̧nö̧ jȩpi̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ tturuhuotö ttä'ca jo̧mȩttö̧mä̧. 7Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ju̧huȩnȩmä̧ Masah pä'ö'inä Meribá pä'ö'inä o'inö Israel ttö̧ja̧mä̧ ö̧ra̧huä̧rö̧nä̧ jȩtti̧na̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ka̧cuä̧mö̧ topö pättina'attö̧: ¿TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ujututäcu ku̧, ko̧cu̧?8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Amalec ttö̧ja̧ttö̧ su̧ro̧da̧u̧mä̧ ichinä̧tö̧, ichömä Israel ttö̧ja̧cu̧ rohuähuinä̧tö̧ Refidim pä'ö micuomettö̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisésmä, Josuérö pä'inö: Ya̧cu̧nä̧ u̧mä̧tö̧rö̧ pojopö ȩmö̧'ca̧ rä'opi. Amalecu rohuähui. Yo̧i̧ mo̧ro̧ po̧ri̧'tä̧ jo̧mȩ beipome Dios iäro̧'quȩ 'chu̧huä̧rä̧nö̧ chö̧jä̧cua̧sä̧. 10Josuémä amalec ttö̧ja̧cu̧ rohuähuinö Moisés jiähuinöta'anötä̧, Moisés, Aarón'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Hur'inämä po̧ri̧yä̧'tä̧ päi'ome beipomecu̧ 'cha'achinä̧tö̧.11Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Moisés umö cä̧'ȩpä̧ra̧'a̧nä̧mä̧, Israel ttö̧ja̧mä̧ rohuäu iso juo'epinä̧tö̧, 'cuä'ächi'ö umö juiädomenämä, amalec ttö̧ja̧tä̧ rohuäu isojuo'epinä̧tö̧. 12Moisés u̧mö̧ a̧mä̧cä̧chi̧'i̧yä̧u̧mä̧, Aarón'inä, Hur'inä ido'qui ȩmo̧po̧'ö̧ ppättepinä̧cu̧ i̧dȩ'a̧ jo̧mȩ ö̧'ä̧mä̧da̧ pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Aarón'inä Hur'inä umö cä̧ttȩpä̧ri̧nä̧cu̧ yotucu pönä pätecu, 13ja̧'hua̧nö̧tä̧ Moisés umöpi̧yä̧mä̧ 'chu̧'ä̧ri̧nä̧tö̧ kä̧hua̧ ma̧ä̧cho̧mȩ jubö päi'ömnä̧. Ja̧'hua̧nö̧tä̧ Josuémä rohuäu icuinö ucurä'chunä Amalec ttö̧ja̧rö̧mä̧.14TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'inö Moisésrö: Pi̧yȩmä̧ cuyäru'tänä huȩyu̧ti̧, huȩyu̧ti̧'i̧pö̧mä̧ Josué ä̧ju̧cua̧ ucuocui, Mo̧ro̧jä̧ dȩa̧'a̧ttö̧mä̧ o'catoi'änärö si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧ Amalec ttö̧ja̧rö̧mä̧. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisés aditinö ku icu iyähuome ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ji̧yȩtȩ jä̧cuä̧ jiäcuähuä i̧sa̧ pä'ö o'inö. 16Ja̧u̧mä̧ pä'inö, chöjo cä̧dȩpä̧ȩä̧ji̧mä̧ TÖ̧Ä̧NA̧HUA̧ i̧dȩä̧cä̧tä̧ ja̧'a̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ jä̧cua̧'a̧ Amalec ttö̧ja̧cu̧ juhua'a yabo tti̧tti̧cu̧'i̧nä̧ tturohuäunä jȩä̧cua̧mä̧.

Chapter 18

1Madián rȩjȩ sacerdote Jetró pä'ü mi̧kua̧, Moisés irecua kä'omä̧, Moisésrö'i̧nä̧, Israel ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ o'cajuiyönä Dios jȩä̧ji̧mä̧ ä̧ju̧cui̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ ä̧ju̧cui̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, Egipto rȩjȩttö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ rä'epö icuäja'a. 2Moisés imiya̧ Jetromä, Moisés i̧tti̧mö̧ tta̧ju̧ Séforarö ȩmi̧pä̧ 'chi̧nö̧ isodera̧'a̧ hue'ö icuinä̧cua̧rö̧, 3ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ki̧tti̧mö̧ ta̧ju̧ru̧cu̧tä̧; Ya̧tȩmä̧ Gersón pä'ö micuinü̧, juhua'amä̧: “Korotö tti̧rȩjä̧ttö̧mä̧, ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧sä̧”, Moisés päinomȩttö̧. 4ka̧ra̧mä̧ Eliezer pä'ü micuinü̧, juhua'amä̧ Moisésmä̧ pa̧'a̧nö̧ päina̧'a̧ttö̧: “Chä'o Ö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä̧ ttörö ppä'ädinö. Ja̧u̧mä̧ faraón ucurä'chuttö tode'ö juiyönä̧ ppädinäcu̧sä̧.”5Moisés imiya Jetromä, Moisés i̧tti̧mö̧ tta̧ju̧ru̧'i̧nä̧, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ o'ipö ichinö, de'a jui̧yä̧jä̧ Dios ö̧jo̧mȩ mü̧ä̧'ca pättomȩ ä'ö ö̧ja̧'a̧. 6Ja̧u̧mä̧ Moisésrö pä'inö: "Ttö cuimiya̧ Jetromä̧ ucuru topö ichäjisä, kui̧tti̧mö̧ tta̧ju̧ru̧'i̧nä̧, kui̧tti̧mö̧ ta̧ju̧ru̧'i̧nä̧ i'cächö.7Moisésmä̧ i̧tti̧mö̧ ttä̧do̧rö̧ topo'ö ichö rä'o'ömä, ä'cajo̧mȩ ja̧rȩyu̧ pä'i'ö te'äu 'chu̧o̧pi̧nä̧cu̧. Jahuätömä jitötä yotucunä adihuomenä 'cuättopäji jä'ecuäjä'cotömä̧, ö̧jode jacuä dodepinä̧tö̧. 8Moisésmä̧ o'cajuiyönä ji'ähuinü̧ Israel ttü̧ja̧rö̧ ppä'ädö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ faraónrö̧ jȩi̧nö̧'i̧nä̧, Egipto ttö̧ja̧rö̧ jȩi̧nö̧'i̧nä̧, mä̧nä̧nä̧ oto ttichomȩnä̧ usurä ttȩmä̧hua̧'a̧nä̧ ra̧huä̧pi̧jö̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ppädinö̧'i̧nä̧ jiähuinä̧cu̧.9Jetromä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ rö̧ȩnä̧ esehuinö̧, o'cajuiyönä Israel ttö̧ja̧rö̧ adiu jȩä̧ji̧, Egipto ttu̧mu̧ttö̧ rä'epö icuäji'inä. 10Jetromä pä'inö: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ tesehuarö pä'ötä hua̧, Israel ttö̧ja̧rö̧ faraón u̧mö̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Egipto ttö̧ja̧ ttu̧mö̧ttö̧'i̧nä̧ rä'epö icuina̧'a̧ttö̧. 11Jitämä huo̧jua̧sä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, o'catoi'önä ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö böo ja̧'a̧ pä'ö, Egipto ttö̧ja̧ ttujurucu Israel ttö̧ja̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩcu̧ dottächi'omenä, Diosmä umöhuäyotörömä rä'epö icuinö̧.12Moises i̧mi̧ya̧, Jetromä iäre iyähuä Diosrö kuicu ichähuä i'cächinö. Araron'inä, jahuata'anö o'ca toinä Israelttö ta̧mö̧ huotö'inä iyinätö̧ ji̧yȩtȩ ttu̧cuä̧ cuä̧nö̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧, Moises i̧mi̧ya̧cu̧.13Koro mo̧ro̧ Moisesmä pä̧mä̧di̧nö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ ro̧ȩpa̧ pä'ö. Ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ sobucuäcuönä kä̧mä̧di̧nä̧tö̧ ja̧u̧ttö̧mä̧, pä'i mo̧ro̧ jupmettö̧ kä̧mä̧dä̧ yodo jubö. 14Moises i̧mi̧ya̧ o'ca juiyönä jȩi̧nö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ ja̧'a̧tä̧ jȩi̧nö̧ to'omenämä, pä'inö: "¿Däjettö̧ pi̧yȩ ötahuiyä ttö̧ja̧cu̧ jȩcu̧mä̧? ¿Dä̧mö̧ttö̧ pi̧yȩmä̧, ka'atä pä̧mä̧dö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'ca toinä ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ pä'i mo̧ro̧ päiomettö̧ kä̧mä̧dö̧ yodo jubö cuä'ca jo̧mȩ ttö̧ja̧mä̧da̧ttö̧?"15Moisesmä i̧mi̧ya̧rö̧ pä'inö: "Ötafuiyä ttö̧ja̧mä̧ ttö chu̧ja̧cu̧ ichätö Dios pä'ö huȩnȩ jitähuata pä'ö. 16Jahuätö ji̧yȩtȩ huȩnȩ jö̧ ttö̧ju̧nä̧ro̧mȩnä̧, ttö chö̧ja̧cu̧ ichätö. Ttömä ka̧ra̧rö̧nä̧ ka̧ra̧rö̧nä̧ pä'ö jȩtta̧'a̧ pä'öcö̧nö̧sä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ huo̧juȩtö̧sä̧ Dios hueinö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ chutä jähuä'inä.17Moises i̧mi̧ya̧mä̧ päinäcu̧: "Ucu jȩcu̧mä̧ adihuoca'a. 18Ucumä jueinätä̧mä̧ cuä'ächiöjä̧m ucu'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutä ka̧cuä̧tö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧'i̧nä̧. Pi̧yȩmä̧ ucurumä ämäcö ja̧'a̧. Ucutä cuamo̧nä̧mä̧ jȩcu̧ juiyanö hua̧jä̧. 19Ä̧ju̧cui̧ttö̧. Ttömä ji̧yȩtȩ huȩnȩ jidähuäcöjä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Diosmä ucutä u̧ja̧'a̧cua̧, ucumä Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ i̧jȩcuä̧rö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ tti̧mi̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä i'cächöjä̧ jahuätörö huȩnȩ jö̧mä̧ Dios ä'ca jo̧mȩ. 20Ucumä cu̧huo̧juȩta̧ra̧'a̧ pä'ö ja̧'a̧ chutä jähuä'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ hueinö huȩnȩ'i̧nä̧. Ucumä ocui̧pä̧cua̧jä̧ tȩnȩ tti̧ya̧'a̧ pä'ö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ti̧yȩ jȩtta̧'a̧ pä'ö.21Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧, ucumä cu'ojoa pä'ö ja̧'a̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ttö̧ u̧mä̧tö̧ jȩttö̧'a̧nö̧ huotörö, u̧mä̧tö̧ Dios ucuotätörö, u̧mä̧tö̧ isopäinä yapare jȩpö̧ micuäu jö̧ cuo̧cui̧pä̧cuä̧huä̧ a̧u̧tä̧tö̧rö̧. Ucumä cu̧ju̧nu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧, milnö'inä, cienö'inä, cincuentanö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ dieznö'inä jo̧mȩnä̧ huotörö huetta'a pä'ö. 22Jahuätömä ro̧dȩppä̧cuo̧tö̧ o'ca juiyönä ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ ro̧ttȩpa̧pe jö̧ jäcuä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jeröunänö jö̧mä̧ ucurötä i'cächö ttichäcuotö. Ja̧hu̧anö ja'anä a̧u̧cu̧ jähuämä, jahuätötä ro̧ttȩpä̧cuo̧tö̧ jitötä. Pa̧'a̧nö̧ jö̧nä̧tä̧ , ucuru cojeunä jä̧hua̧'a̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutä ämäcö cättepäcuotö. 23Pi̧yȩ jȩcu̧tö̧mä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios jȩpö̧ iyöttömä, ja̧hua̧nö̧tä̧ ucumä cuami'quiäyiu cui̧jä̧cua̧jä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'ca toinä ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ tta̧'cua̧ adihuatä ttojuisodecu ppa̧dä̧chä̧huo̧tö̧.24Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧mä̧ Moisesmä i̧mi̧ya̧ i̧huȩnȩ ä̧ju̧cu̧ ja̧hua̧nö̧tä̧ jȩpi̧nö̧ o'cajuiyönä pä'äji ta'anötä̧. 25Moisesmä u̧mä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ jȩttö̧a̧nö̧ huotörö pojopö ötahuiyä ttö̧ja̧ ttöröhuotö päiönä jȩi̧nä̧u̧, milnö juotö ttöruhuotö jö̧nä̧'i̧nä̧, cienö'inä, cincuetanö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ dieznö'inä. 26Jahuätömä ro̧ȩpi̧nä̧tö̧ pamonänö huȩnȩ jö̧nä̧. Rö̧ä̧nä̧ huȩnȩ jö̧mä̧ Moises ö̧ja̧cu̧ ȩpö̧ ichinätö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätötä ro̧ȩpi̧nä̧tö̧ paponänötä̧ jö̧mä̧. 27Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ Moisesmä i̧mi̧ya̧rö̧ i̧hua̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ topinö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ Jetromä i̧rȩjä̧ra̧'a̧cu̧ ppa̧'a̧chi̧nö̧.

Chapter 19

1Israel ttö̧ja̧ Egipto rȩjȩttö̧ rä'to pä'attömä 'kä̧huä̧ttö̧ 'huä̧mettöhuä päi'ömä, jä̧u̧tä̧ mo̧ro̧ Sinai de'a rȩjȩ jui̧yä̧jä̧nä̧ rȩbȩhui̧''inä̧tö̧ bȩhui̧pinättö. 2yȩtȩ Refidim pä'tömä rȩbȩhui̧pi̧nätö̧ Sinai nä rȩjȩ de'a juiyome, muä'cä pä̧tȩcuä̧nö kä̧cuä̧minätö.3Moisesmä Dios ö̧jö̧mecu chi̧nö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄMÄ muä'cättö kä̧mänö päi'nö: '' Jacob ahuäruhuäru Israel ttö̧ja̧ro̧ ji̧huä'ähuä pä'ö jä̧'ä̧. 4topinättöjä Egipciosrö jȩcha̧'a̧mä pare öjuabänä jäi'önö'a̧nö junä chi'cächinä'ä̧ö ja̧u̧hua̧ 5'ä̧. Ja'hua̧nö̧ jä̧'ä̧ chihuene jä̧ju̧cu̧ cuhuotätucuttömä jä̧'hua̧tä̧nön jitämä ttö chutodehuinö chu̧cuä̧rä̧huä̧tu̧cu̧ttö̧mä, Ttö̧jä̧ O'cätoi'önätä, juä'a̧ja̧ rȩjȩmä o'cajuiyunätä ttö chi̧rȩja̧'ä̧ ja̧'a̧. 6Ucutumä ruhuo hueähuottö huottöjä̧ Sacerdotettö ja̧'hua̧tä̧nö surojuttö 'cäȩpu̧ kunähuö̧ttö̧tä̧ junä huäcuottöjä̧, pi̧yȩ ja̧'a̧ ttö chihuene Israel ttö̧ja̧rö̧ cuhuocua pä'ö jö̧mä.7Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ Moisesmä ya̧tȩ pinö Ötacuiyä ttö̧ja̧ ttöruhuottörö. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ ihuene hueä'ä cu jiähuinö. 8Ttö̧jä̧ O'cätoi'önätä ji̧nä̧'ä̧ yo̧metȩnätä ädätinättö esehuipunö: '' jȩtä̧ huottöja̧ O'cäjuyunätä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päjimä. Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ Moisesmä ichinöm TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ Ihuene päji jiä'ö. 9TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄMÄ Moisesrö pä'äji: '' chi̧chä̧cuä̧sä̧ ajiya isoppa röȩi̧nä yo̧'cuö̧ju̧nä juä̧'a̧nö jo̧menätä ttö̧jä̧nä̧'ä̧ 'tä̧ju̧cu̧nä̧ chu̧huö̧cuä̧ cuä̧ ja̧'hua̧nötä ucucumä chuhuocuäsä̧ ja̧'hua̧nö ä̧ju̧cu̧tä̧ tesetä huottö '' Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ Moisesmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HU̧Ä ihuȩnȩ jiähuäji ttö̧jä̧rö.10TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ pä'äji Moisesrö: '' Ötahuiyarä täi jitä mo̧ro̧inä jä̧'hua̧tä̧nö yoi̧ mo̧ro̧i̧nä, 'cä̧ȩpu̧ ttö̧ju̧nä pä'ö huittö ttö'cä̧tä̧ huä̧ti̧yö̧ ttötuca pä'ö jiähuittö. ja̧u̧ mo̧ro̧. 11huäbo däcuä mo̧ro̧ pä'ömä jo̧menötä ttö̧jä̧ huecuä'ä̧. ja̧u̧ mo̧ro̧ päi'ömä ttömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HU̧ÄMÄ Sinai muä'cättö chi̧meyȩcuä̧sä̧ .12Muä'cä jäyä'cämä do'opu cuju̧na̧'ä̧ jä̧'ä̧ ji̧ähui, Ja̧'hua̧tömä: jue'ene cuä'topujuyunä muä'cä käda'cänämä, juenenä cuäopu mȩ'ömä isopäi'önä 'coruhuoächä̧cuä̧. 13Yä̧tȩi̧nä me'ä̧ pä'ömä jö̧cä̧'ä̧ ji̧nä̧'a̧ jä̧u̧rö̧mä. Ja̧'hua̧ta̧nö, ja̧u̧ päjiromä i̧näoyunä icuä'u ja̧hua̧ta̧nö 'cupa̧i̧nä'ä ppoä'u cuä'ö ticuä pä'ö jina'a̧, dea i̧sa̧'a̧ pä'öinä ttö̧jo̧sa̧ ja̧'a̧ pä'öinä 'corujuoächa'a pä'ötä ji̧nä̧'a̧. trompeta oto'önä rä̧mipomenä, Ja'huätömä muä'cä 'käda'kä'u ttötuö'u huächä cuottö.''14Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ Moisemä mu'kärä̧ttö tto̧ja̧ ttö̧jo̧ cuä̧'ä̧'u̧ meyȩhui̧nö. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ Ö̧mu̧huäyottä pä'ömä 'cäȩpu̧ 'ku̧nähuottä jinä'a̧ ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ ti̧'äreti̧yu̧ tuquinättö̧. 15Ja̧u̧mä päi'nö ttö̧jä̧ro̧mä: '' Jo̧menö 'ka̧cuä̧ttö̧hui̧ huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'omebu pä'iönä, cuitti̧mu̧ 'tä̧ju̧tö̧rö̧dä̧'ä̧ cutu'cö cuacha tuhuä.''16Huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'ömä mo̧ro̧ päi'a'acu, ki̧nä'a̧ huorötä cupädä̧ rohuä'attö ja̧'hua̧ta̧nö muä'kiyunä'ä̧ ajiya isoppa a̧tä̧'ä̧chi̧nä'a yö̧'ö̧nätä, trompeta pȩi̧cu̧nä rä̧mipomenä, ttö̧ja̧ O'cätoi'önä ä'ähuäränä ti̧ä̧hui̧nättö ye'ehue'ö. 17Moisemä ttö̧jä̧rö̧mä räepi'icuinö muä'ka 'cada'cättömä kärä'äcu ja'huä'amä Dios ttö'ätehuächa pä'ömä muä'ka kada'cattö päi'önä. 18Sinai muä'ka ättäjiyä'cätä ä̧tä̧chi̧na'a̧ ocurä isoppattötä jua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ i̧meyȩ hui̧a̧ttö̧ ocurä isoppanätä. isoppamä chahuächächinä'ä̧ ocurä ttujuhuomettö̧ 'chähuäda'a jäinö'ä̧nö jö̧nä, O'cajuiyunätä muäquiyumä tti̧ȩpi̧nä'a̧ rö̧ȩnätä.19Trompeta rä̧mipu yabonö ppu'tomenä, Moises ucuohuomenämä, Diosmä ädätinö pȩi̧cu̧nä. 20TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ Sinai muä'cättö i̧meyȩhuiomenä, muä'cä huä'äme ä̧tȩpi̧nö ja̧huä̧nö ja̧'a̧ttö̧ Moisemä chä'achinö jua'atä huäme. 21TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧MÄ päi'nö Moiserö: ''Meyȩhui̧'ö̧ jiähuäji ttö̧jä̧römä ttötu'cucuächiya pä'ömä ttörö ttö'tä pä'ömä, recuättö totteächä huottö. 22Jä̧'hua̧tä̧nö Sacerdotȩttö̧nä ttötu'cucuächä pä'ö ja̧'a̧ttö 'cäȩpu̧ cu̧nähuottö junä̧, jo̧menötä̧ jȩpu̧ ttö̧ju̧nä̧'a̧ pä'ö ttö chichäcuä'ämä- ja̧'hua̧nö ttömä churohuäjuiyäcuä'änö,''23Moisesmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧RÖ̧ päi'nö, '' ttö̧jä̧mä muä̧'cä'ärä̧mä ttötu'cuhuächa pä'ömä juiya'a, pä'äji: 'Muä'cä jäyänä beipäro̧mä ja̧'hua̧nötä̧ 'cä̧ȩpu̧ ö̧ju̧näcu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧MÄ.'' 24TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧MÄ pä'äji: meyȩhui̧'i̧ muä'cärä̧ttö̧mä, Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ Aarónmä ucutäcu ichä'ä̧, ja̧'hua̧nö jä̧'ä̧nä̧ sacedotettö̧rö̧mä huecuo ja̧'hua̧nö ttö̧jä̧ro̧i̧nä juene 'toehuome cuä'to'a pä'ömä ttö chu̧jo̧mecu tticha pä'ömä, ja̧'hua̧nö jo̧'cä̧'a̧ ju̧ttö̧mä ttö churohuä'a. 25Moisesmä ja̧'hua̧nötä mȩyȩhui̧nö̧ uhuocuinö ttö̧jä̧rö̧mä.

Chapter 20

1Diosmä pa̧'a̧nö̧ ucuocuinö: 2Tötäsä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä, Egito rȩjȩttö̧ koromecu̧ pporädinömä, korotö huetta'anä suräu cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩttö̧ rä'epö icuinömä. 3Ka̧ra̧ cu̧'ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ru̧mä̧ ucuo tecuähuätucuä ttö ttö chö'cattömä.4Ucutumä a̧'cua̧juä̧ 'co̧'ö̧mä̧ jȩcu̧'u̧ juiyätucu'anö ja̧'a̧ mo̧ro̧jä̧nä̧ ko̧cu̧ a̧'u̧cuä̧mä̧, pi̧jä̧nä̧ rȩjȩ jacuä co̧cu̧ttu̧'i̧nä̧, aje jacuoto ko̧cu̧tt'i̧nä̧. 5Ucutumä ja̧rȩyu̧nu̧ pä'i'ö ucuotömä jȩcu̧'ä̧tu̧cuä̧ jahuätötömä, ttö, CU̧'Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Diosmä, ttömä Dios ä'cuoyäusä. Tömä̧ ro̧'ȩpö̧sä̧ ttä̧do̧tö̧ mi̧nä̧rö̧'i̧nä̧ jua'a yabo jahuätottö ichätörö'inä jua'a yabo ttö̧nä̧mu̧ o'cotörö'inä ja'auätö ttö̧nä̧mu̧rö̧'i̧nä̧ ttörö a̧'u̧tä̧tö̧rö̧mä̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TTÖMÄ isopäi'önätä̧ rȩcuätörö i̧jȩpö̧sä̧ TTÖRÖ repe'ätörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huedinö jȩpö̧ ko̧cuä̧tö̧rö̧mä̧.7Ucutumä CU̧'Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Dios chi̧mi̧ yapare ȩmö̧mä̧ jȩcu̧'ä̧tu̧cuä̧, jerupätö pä'ömä ja̧'a̧tä̧mä̧ topo'cö chä̧cua̧sä̧ TTÖ chi̧mi̧nä̧ yapare jȩpä̧tö̧rö̧mä̧.8Amucuädätucui 'Cuä'ächö pä̧mä̧dä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧, ttö chu̧mo̧ro̧ päi'önä 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧tu̧cui̧. 9Cuaditätucu'anö ja̧'a̧ o'cajuiyönä cuaditähuätucumä ji̧mu̧tȩ ya'atenö mo̧ro̧ jo̧mȩtä̧. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö päi'omenämä TTÖRÖ ucuotö 'cuä'ächö pä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧mä̧ ja̧'a̧, CU̧'Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Dios chu̧mo̧ro̧. Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ päi'omenämä ja̧tȩ'i̧nä̧ adita pä'ömä juiya'a, ucu'inä, cui̧tti̧mu'inä, cu̧i̧tti̧mu̧mu nätö̧'i̧nä̧, cu̧mu̧huäyotö'inä, cu̧mu̧huäyotö nä̧tö̧'i̧nä̧, cuä̧ji̧mö̧ pä̧ca̧yö̧'i̧nä̧, ichäcuähuotö cuojusodenä ko̧cuä̧tö̧'i̧nä̧. 11Jua'amä ttö CU̧'Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧MÄ ji̧mu̧tȩ ya'atenö mo̧ro̧tä̧ aditinösä̧ mo̧rpjä̧'i̧nä̧, pi̧jä̧ rȩjȩ'i̧nä̧, dä'ähuotä'inä o'cajuiyönä jua'a ko̧cu̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧nä̧ 'cuä'ächö pä̧mä̧di̧nö̧sä̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö̧ mo̧ro̧. Ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö CU̧'Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧MÄ adihua pä'ötä kä̧'ȩpö̧ ku̧ni̧nö̧sä̧ ttö chu̧mo̧ro̧ päi'önä.12Cuä'orö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cua̧ju̧ru̧'i̧nä̧ ucuotätucui, recuonänö cu̧jä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧ pi̧jä̧nä̧ TTö CU̧'Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Dios chi̧yä̧jä̧nä̧. 13Ucutumä ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ cuä'ömä cuicuätucuä. 14Ucutumä ka̧ra̧ irecuacumä ä'ö'inä cui̧'chä̧tu̧cuä̧.15Ucutumä korotö ttiäre'inä cu̧nä̧u̧cuä̧tu̧cuä̧. 16Ucutumä cuippeyänä ko̧cuä̧tö̧ tottätö pä'ötämä jȩcu̧'ä̧tu̧cuä̧. 17Ucutumä tö'cönä ko̧cuä̧tö̧ ttojusode pä̧huä̧ ttucuätucuó; ucutumä pa̧hua̧ttucuätucuä cuippeyänä kö̧ irecuarö'inä, u̧mu̧huä̧ya̧rö̧'i̧nä̧, u̧mu̧huäyajuru'inä, äji päcayärö'inä, burrorö'inä koro cuippeyänä kö̧ ö'äre'i̧nä̧.18O'catoi'önä topinätö̧ cu'upä cöru'ächa'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu'upä örohua'a'inä ja̧'hua̧ta̧'nö̧ ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧ trompetä rä̧mi̧pa̧'a̧, topinätö de'attö isoppa räopa'a. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tottomenä jahuätömä ye'ecu tti̧'ä̧u̧ otonänö kä̧mä̧ni̧nä̧tö̧. 19Jahuätö pä'inätö̧ Moiserö: Ujuturu ucuocui, ujuturu cucuocumä tä̧ju̧cuä̧cuo̧tö̧jä̧; DIOS ucuocuatö pä'ömä jȩcu̧'ä̧tö̧ hua'ö ticua'acu. 20Moisés Israél ttö̧ja̧rö̧ pä'inö, "Yecuecuätucuä, Diomä ucuturu ko̧cuä̧mu̧ to̧'ä̧u̧jä̧ ja̧u̧ru̧ ye'ecunu cu̧jä̧tu̧cua̧ pä'ö jua'a yabocu suronä jȩpö̧ cu̧jä̧tu̧cua̧'a̧cu̧ pä'ö". 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tö̧ja̧mä̧ otonätä̧ ko̧cui̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Moisemä tö'cö päi'önä 'chi̧nö̧ isoppa idicuoppa ro̧mȩcu̧ DIOS ö̧jo̧mȩcu̧.22TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'inö Moiserö. "Pa̧'a̧nö̧ jicuähuajá Israél ttö̧ja̧rö̧mä̧: Ucutumä tä'cö ä̧ju̧cuä̧jä̧tö̧jä̧ TTÖ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ chucuocua'a ucuturu. 23Ttö chä'cattömä korotö a̧mo̧nä̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ cuä̧nä̧huä̧tu̧cu̧ pä̧i̧'ö̧nä̧mä̧ cuaditätucuä, orottö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pärätättö'inä tätömä.24Ucutumä TTÖRÖ ku'icu iyähuä cuiyätucua pä'ömä, isä'ca redä'cattö cuaditätucu'anä ja̧'a̧, juorötä i̧sa̧rö̧ ku'icu cuiyätucua pä'ö, tu̧ru̧hua̧cu̧ huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧ päi'onä, ovejarö jö̧ttö̧'i̧nä̧, päcayärö jö̧ttö̧'i̧nä̧. 25Ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'ä̧tu̧cuo̧mȩnä̧ttä̧ TTÖ chi̧mi̧nä̧ ucuotö jȩcu̧'ä̧cuo̧tö̧jä̧, ttötä ichö ppä̧dä̧dä̧cua̧sä̧ ucuturu. I̧sa̧rö̧ ku iyähuome inäduttu cuaditätucuttumä, cuaditätucuajá inähuä 'töcuocohuättö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ ucututä cuamonä cuiäretucunä cuaditätucumä surojötä bocuecuäcuotöjä. 26Ucutumä TTÖ chiäre ku iyähuome 'cha̧cuä̧'chä̧cuä̧huä̧cä̧nä̧mä̧ 'chacuächätucuä; Jua'amä ucutu cu̧dä̧pä̧rä̧tu̧cu̧ i̧jȩcuä̧cha̧'a̧cu̧ pä'ö."

Chapter 21

1Pii̧yȩ ja̧'a̧ hueähuä huȩnȩ jähuätörö cui̧jȩpa̧ pä'ö jö̧mä̧.2Hebreo ttö̧ja̧sa̧rö̧ cu̧mö̧huä̧ya̧tu̧cu̧ päi'önä cuȩmä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ seisnö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ adita pä'ötä ö̧jä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ sietenö a̧'ȩ päi'omenä ja̧u̧mä̧ huȩnȩ juiyönä̧tä̧ i̧mi̧toca'atä rä̧o̧pä̧cua̧. 3Ja̧u̧ katätä ichinöttö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ kätätä huȩnȩmä̧ juiyönätä rä̧o̧pä̧cua̧; ja̧u̧ irecuarö ȩmi̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧ irecuamä kirecuocu huȩnȩ juiyönätä̧ räjopäcuaju. 4U̧ru̧hua̧ u̧mö̧huä̧ya̧rö̧ irecua päi'önä iyinäcu̧ jö̧ttö̧mä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jähuäjumä kuhuäbecuinä̧ö̧ u̧mä̧tö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧'i̧nä̧, irecua ki̧tti̧mö̧cu̧mä̧ ttu̧ru̧hua̧tä̧ umöhuäyotö jö̧nä̧tä̧ opätti'äcuotö. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ubomä katätä huȩnȩ juiyönätä̧ rä̧o̧pä̧cua̧.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ u̧mö̧huä̧ya̧ huäjönätä̧ ucuocuttömä: Ttömä chu̧ru̧hua̧rö̧mä̧ repe'ösä. Chirecuacu'inä, chi̧tti̧mö̧cö̧'i̧nä̧ rädopächamä pä'ocösä" 6Ja̧'hua̧nö̧ päomenä u̧ru̧hua̧mä̧ Dios ö̧ja̧'a̧cu̧ i̧'cä̧chä̧cua̧, u̧ru̧hua̧mä̧ äpatecu i̧'cä̧chä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧mä̧ doächi'äcuähuomecu̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ u̧ru̧hua̧mä̧ i̧sa̧ri̧nä̧ ä̧ja̧nä̧ 'tä̧ȩpä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ tä̧ȩpö̧ o'ca'a ji̧nä̧ pi̧jä̧nä̧ ö̧jä̧i̧mä̧ ppä̧'ä̧dä̧rö̧tä̧ aditö ö̧jä̧cua̧.7Ya̧tȩ ittijuru ttumöhuäyaju päi'önä iyö icuttömä jahuäjumä huȩnȩ juiyönämä räjopö juiyönä jä̧cua̧'a̧. Ttumöhuäyotö u̧mä̧tö̧rö̧ jȩttö̧ta̧'a̧nö̧. 8Jahuäjuru ku̧ru̧hua̧ öjö'coca'a jö̧ttö̧mä̧, chutä hueinäcua̧ pinäju̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧mä̧ pä'äjita'anö ttȩma̧ju̧ pä'ömä hue'ocö jä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichäcuähuotörö ichäcuähuotörö iya pä'ömä hueähuoca'a, ja̧u̧ jȩa̧ pä'ömä jui̧'a̧, täcö ja̧u̧mä̧ yaparetä jȩä̧'i̧ja̧'a̧ttö̧.9Ku̧ru̧hua̧ i̧tti̧ irecua päi'önä hueöttömä, ja̧u̧mä̧ yoräteönätä̧ ittiju 'cua̧rö̧nä̧tä̧ jȩa̧ pä'ötä ja̧'a̧. 10Ja̧u̧ karajuru irecua päi'önä ȩmö̧ttö̧mä̧ ja̧u̧mä̧ u̧cuȩ'i̧nä̧ pö̧jä̧tti̧yö̧'i̧nä̧, iäre jö̧ttö̧'i̧nä̧ hu̧yi̧ä̧chi̧'ö̧nä̧ jȩa̧ pä'ömä juiya'a. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ huäbodäcuänä jä̧ji̧ i'cächö iyoca'a jö̧ttö̧mä̧, jahuäjumä huȩnȩ juiyönätä̧ pärätämäkimitoca'atä räjopächäcuaju.12Ya̧tȩ ka̧ra̧rö̧ 'tahuomenä 'tahuäcu 'corujuoächöttömä, isopäi'önä̧tä̧ ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ 'coru juoächa pä'ötä hua̧. 13Ya̧tȩ ja̧'hua̧nö̧ jȩcha̧ja̧ päoca'a jä̧ja̧'a̧nä̧ ji̧yȩtȩ mȩä̧huä̧chä̧ji̧ttö̧mä̧, mȩä̧huä̧chö̧nä̧ jȩpä̧ji̧rö̧mä̧ dajahuächö ö̧jä̧cuo̧mȩ jȩpö̧ chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧. 14Ya̧tȩ chutä amöcuädö ö̧jo̧mȩ ppäyänä kö̧rö̧ rohuäu, a̧mö̧cuädö ö̧jö̧nä̧ji̧ta'anö cuä'ö icuttömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧rö̧ 'chu'ädö ku icu iyähuome Diosrö ö̧ja̧ pä'ö'inä ja̧u̧mä̧ cuä'ötä i̧cuä̧huä̧cua̧.15Ya̧tȩ jä'oröcö̧ ja̧ju̧rö̧cö̧ cuäcuäuttömä isopäi'önätä̧ 'coru päi'a pä'ötä hua̧. 16Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧rö̧ u̧nä̧u̧cu̧ttö̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ iyö icuttömä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧'i̧nä̧ chutäcu ö̧ja̧'a̧ ttö̧'o̧cui̧'ö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧ ttö̧ja̧rö̧ nä̧u̧cuä̧rö̧mä̧, isopäi'önä̧tä̧ cuä'ö tticua pä'ötä hua̧. 17Ya̧tȩ jä'oröcö̧ ja̧ju̧rö̧cö̧ suronä päöttömä isopäi'önätä̧ cuä'ö tticuarö pä'ötä hua̧.18U̧mä̧tö̧ tturohuähuöttömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ya̧tȩ ka̧ra̧rö̧ ido'quinä̧cö̧, u̧mä̧nä̧cö̧ cuäöttömä, ja̧'hua̧nö̧ cuäomenä ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧ 'coru juoächoca'a jö̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ä'ö ö̧'ä̧'i̧jo̧mȩ ö̧'ö̧ttö̧mä̧; 19ja̧'hua̧nö̧ ö̧'a̧'a̧nä̧ yoyoja̧'a̧ a̧'cua̧ttö̧ juoöttömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ itta'canätä cueächöttömä̧, ja̧u̧rä̧ cuä'äji päjimä adita pä'ö jä̧ji̧ mo̧ro̧ toe'ächäji micuämä imitähua pä'ötä jä̧cua̧'a̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ jo̧mȩnö̧ a̧'cua̧ttö̧ juhuome jubö päi'önä imitähua pä'ötä jä̧cua̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ ttö̧ja̧sa̧rö̧ cuä'ö icuähuä ttö̧ja̧sa̧ pä'ömä pä'ähuocö jä̧cua̧.20Ya̧tȩ itta'canä cuäöttömä umöhuä̧ya̧rö̧cö̧ umöhuäyajurucö̧, umöhuä̧ya̧ päjirö cuäja'a 'coru juoächöttömä, isopäi'önä ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ ro̧'ȩpö̧tä̧ ro̧ȩcuä̧cua̧. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttu̧mö̧huä̧ya̧ ya'ute mo̧ro̧cö̧ todäre mo̧ro̧cö̧, u̧ru̧hua̧mä̧ ro̧'ȩpö̧mä̧ ro̧'ȩcuo̧cö̧ jä̧cua̧, juhua'amä ja̧u̧ u̧mö̧huä̧ya̧mä̧ usurä ȩmä̧u̧ toe'ächönä jȩä̧ja̧'a̧ttö̧.22U̧mä̧tö̧ tturohuäuttömä ja̧'hua̧nö̧ tturohuähuomenä isaju muchajuru 'tahuähuächomenä cu̧cuä̧ba̧ ppö'ö icuttmä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuäju kutta päi'önä jȩä̧cho̧ca̧'a̧ jä̧ji̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧ jȩä̧ji̧ huȩnȩcuä̧chä̧ji̧mä̧ imitähua pä'ötä huettäcua̧, kirecuo ja̧u̧ imitähua pä'ö hueö'acuä̧tä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ imitähua pä'ötä jä̧cua̧'a̧ röji pä'ö icuätö pättö'a̧cuä̧tä̧. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttötta päi'önä 'tahuähuächäjittömä̧, ka̧ra̧ a̧'cua̧rö̧mä̧ ucu cua̧'cua̧rö̧mä̧cu̧ micuähuächa pä'ötä jä̧cua̧'a̧, 24i'äremä, cui'ärecu, acupa'chemä cuacupa'checu, umömä ucu cumöcu̧, öjä̧pö̧mä̧ kö̧jä̧pö̧cu̧, 25cuo'ö icuäjimä ucu cuo'ö cuicunä, ötta päi'äjittömä, cutta päi'önä ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧mä̧, i̧jȩta̧nä̧ tuhuäba jö̧nä̧ päi'äjittömä cui̧jȩta̧ tuhuäba päi'önä.26Ya̧tȩ u̧mö̧huä̧ya̧cu̧, umöhuäyajucö̧ ki'ärenä 'tauttömä ja̧'hua̧nö̧ 'ta'ö ttȩ'ö̧ icuttömä, umöhuä̧ya̧mä̧ huȩnȩ juiyönätä̧ räopa'anä ja̧'a̧tä̧ toa pä'ötä jä̧cua̧'a̧ i'äre ttȩä̧huä̧ji̧ micuämä. 27U̧mö̧huä̧ya̧cu̧, umöhuäyajucö̧ kacu baropö icuttömä, ja̧u̧mä̧ huȩnȩ juiyönätä̧ räopa'anä ja̧'a̧tä̧ toa pä'ötä jä̧cua̧'a̧ acu barächi'äji micuämä jö̧nä̧tä̧.28Päcäyämä̧ ä̧ja̧ i̧sä̧na̧nä̧ uboröcö̧, isajurucö̧ 'coru pätti'önä äcuädö jȩpö̧ icuttömä, ja̧u̧ päcäyämä 'coru päi'ome jubö inädönä icuäu i̧cuä̧jhuä̧cua̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ idepämä cuäcuähuocö jä̧cua̧; 29ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ päcäyä u̧ru̧hua̧mä̧ äji jȩä̧ji̧nämä surojönämä ki̧'o̧cö̧ jä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ päcäyä ä'cojitä päi'önä ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpä̧'i̧jö̧ jö̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧u̧ u̧ru̧hua̧rö̧mä̧ jittähuina'anä do'ädö mö'ȩpö̧ ö̧jö̧no̧ca̧'a̧ jä̧'i̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧ päcäyämä uboröcö̧ isajurucö̧ cuä'ö icuina'a jö̧ttö̧mä̧ ja̧u̧ päcäyärömä inädönä icuä icuähuä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧ cua'ö icuähuäcua'a. 30A̧'cua̧rö̧ ki̧'a̧rö̧ pä'ömä ttimita pä'ö, pä'ö ku̧nä̧huo̧mȩ imita pä'ö ja̧'a̧, ja̧u̧mä̧ pä'ö ku̧nä̧huo̧mȩmä̧ juia pä'ö'inä imita pä'ötä jä̧cua̧'a̧.31Ya̧tȩ päcäyä ä̧ja̧ i̧sä̧na̧nä̧ äcuädöttömä ya̧tȩ i̧tti̧rö̧cö̧ ittijurcö̧, ja̧u̧ u̧ru̧hua̧mä̧ jȩtta̧ pä'ö hue'ö ku̧nä̧hua̧'a̧cu̧tä̧ jȩa̧ pä'ötä jä̧cua̧'a̧. 32Ya̧tȩ päcäyä ä̧ja̧ i̧sä̧na̧nä̧ äcuädöttömä ttumöhuäya̧rö̧cö̧ ttumöhuäyajurucö̧, päcäyä u̧ru̧hua̧mä̧ pärätämä 30nö ciclo jomenä imita pä'ötä jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ i̧mi̧ta'anä päcäyärömä inädönä icuäu icuähuäcua'a.33Ya̧tȩ reju mö̧ȩcuo̧mȩ ba'epö icuttö̧cö̧, ya̧tȩ reju sa'ö'ca̧ mö̧ȩpo̧ca̧'a̧ ja̧'a̧ päcäyäcö̧, burocö̧ jahuäjunä ma̧ä̧chö̧ttö̧mä̧, 34jahuäju u̧ru̧hua̧mä̧ toe'ächäji micuämä imitähua pä'ötä jä̧cua̧'a̧. Ja̧u̧mä̧ pärätämä̧ i̧yä̧cua̧ i̧sa̧ 'coru juo'ächäji u̧ru̧hua̧rö̧ ja̧'hua̧nö̧ i̧yomenä i̧sa̧ 'coru juo'ächäjimä mitähuäjitä ö̧'o̧ya̧ pä̧i̧'ä̧cua̧.35Ya̧tȩ aji päcäyä ka̧ra̧ aji päcäyärö dö'ö icuomenä 'corujuo'ächöttömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä päcäyä a̧'cua̧ra̧rö̧ iyö icu micuämä 'cä̧ttȩcuä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä päcäyä 'corujuo'ächäjirö'inä pä̧cuä̧da̧ pönä ttȩmä̧cuo̧tö̧. 36Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ä'cojitä päi'önä päcäyämä ä̧ja̧ i̧sä̧na̧nä̧ äcuädä'chö jȩpä̧'i̧jö̧ jö̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩa̧'a̧nä̧ do'ädö ö̧jö̧no̧ca̧'a̧ jä̧'i̧ttö̧mä̧, päcäyä 'corujuo'ächäjinämä a̧'cua̧ra̧rö̧tä̧ i̧yä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ i̧yo̧mȩnä̧ 'corujuo'ächäjirömä mitähuäjitä ö̧'o̧ya̧ jö̧nä̧tä̧ pä̧i̧'ä̧cua̧.

Chapter 22

1Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ päcäyäro'inä ovejarö'inä nä̧u̧cu̧ iyöicuttumä̧, Ja̧'hua̧nö jö̧ttö̧mä̧ ja̧u̧mä̧ i̧mi̧ta̧cua̧tó ji̧mu̧tȩnö̧ huotö päcäyärö ya̧tȩ imihuämä ja̧'hua̧ta̧nö ya̧tȩ oveja imicuämä pa̧ja̧cua̧nö huotörö i̧mi̧ta̧cua̧. 2Ya̧tȩ näu̧cuä̧rö̧rö̧ ttö̧o̧cui̧'o̧mȩnä̧ ka̧ra̧ i̧äre surojuoepurö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö 'corupäioca'a jöttö'inä 'corupättö'inä, jahuanö jo̧mȩnämä ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ ro̧ȩcuä̧mä̧ jui̧a̧tä̧ ö̧jä̧cua̧. 3Ja̧'hua̧nö jo̧mȩnä käcua̧ räopäcua'a ä'canä ja̧u̧ doächöttömä, ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ cu̧ä'ö i̧cuäjimä pättäcua̧. Näu̧cuä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧mä suronä jȩpu̧ önäu̧cuä̧ji̧mä imitacuapäö ja̧'a̧. Ja̧u̧ ppa̧huä̧dä̧ji̧ juia'a jöttömä, churutä micuänä iyö icuähua̧ päi'äcua̧ önäu̧cuä̧ji̧ micuähuomȩta̧. 4I̧sa̧ ö̧nä̧u̧cuä̧cu̧ru̧ a̧cua̧rö'rö u̧ju̧nä̧rö̧ttö̧mä, päcäyärö jö̧ttö̧'inä burrorö jö̧ttö̧'inä ovejarö jö̧ttö̧'inä ja̧u̧mä ta̧ju̧ru̧ jo̧mȩ imitäcuä'cua̧.5Ya̧tȩ ä̧ji̧mu̧ päcäyö̧rö̧ 'toecuoca'a u̧ju̧nä̧ra̧'a̧ u̧va̧ pättänä ka̧ra̧ iättättö cuätö, ttu̧ru̧cua̧mä suronä jȩttä̧ji̧mä̧ chutä uva iättättö adicuomȩttö̧ aditö ppa̧cua̧dö̧anö ja̧'a̧.6Ocurä cuähuä ochanä'inä o̧tȩnäa'inä jareönä pättä o̧tȩ jö̧ cu̧nä̧cuo̧mȩinä yoähuächö huoöttömä,ttö̧ja̧sa̧ ocurä rä̧dȩta̧ji̧mä̧ toeäaji micuämä iso päiönä imitähuäcua̧.7Ya̧tȩ u̧borö pärätä'inä umu jähuä'inä iyöttömö ojusode ppeyänä kö̧rö̧ hua'adö ötiyarö pä'ö ja̧'hua̧nö ja̧'a̧nä juodettö ttö̧nä̧u̧cuo̧mȩnä̧mä̧, nä̧u̧cuä̧rö̧'rö̧ ttö̧'o̧cui̧'o̧menämä, pidemä micuähuomettö̧'i̧nä̧ abonänö todäre jo̧mȩ päi'önä imitäcua̧'cua̧. 8Näu̧cuä̧rö̧rö̧ ttö̧o̧cui̧o̧ca̧'a̧ jo̧mȩnämä, ja̧'hua̧nö jö̧ttö̧mä isode u̧ru̧cua̧tä̧ i̧'cha̧ päö ja̧'a̧ hueähuä ruhuotö ttä'ca jo̧mȩ jahuätötä tottarö päö ippeyänä kö̧ umu jähuä mea̧'ja̧päö. 9Ji̧yȩtȩttö̧ huȩnȩ jö̧ ötö'cömä, päcäyä jö̧ttö̧'inä, mu̧rö̧ba̧ jö̧ttö̧'inä, pujä̧ti̧yu̧ jö̧ttö̧'inä, koro juäi toeäji jöttö̧o' inä ka̧ra̧ ya̧tȩtö̧ päöttömä: "Piyȩmä ttö chiäre ", hueähuä huȩnȩ aditätömä jahuätö pättö ttäju̧cua̧ päö jina'a̧. Juorötä jahuätörö ä̧ju̧cu̧ pidetä ja̧'a̧ päö tticua päö. Ja̧u̧ jahuätö ttö̧o̧cui̧ä̧cu̧mä micuähuomettö̧'inä abonänö todäre jo̧mȩ päi'önä imitäacua̧ ippeyänä kö̧rö̧mä.10Ya̧tȩ ippeyänä kö̧rö̧ iyöttömä asnorö'inä, päcayärö'inä, ovejarö'inä ka̧ra̧ i̧sa̧rö̧'i̧nä̧ tta̧huä̧ra̧ pä'ö hue'öttömä ja̧u̧ päjí 'corujuo'ächöttö'inä 'tahuipöttö'inä ko̧ro̧nö̧mä̧ tottöjuiyönä ttö̧nä̧u̧cu̧ttu̧mä̧, 11ta̧ju̧cuäyotö pättäcuotö TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajo̧mȩttö̧, ujutu ta̧ju̧huotömä tippayänä kö̧ ö'äremä me'o̧co̧tö̧ pjätöjä. Ja̧u̧ u̧ru̧hua̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ ja̧'a̧cua̧ pä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ka̧ra̧'i̧nä̧ pä'äji jä̧ji̧ta̧'a̧nö̧ jȩa̧ pä'ömä juiyäcua'a. 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö̧nä̧u̧cuä̧ji̧tö̧mä̧, ka̧ra̧mä̧ pa'ajita'anä suronä päi'äji aditö icu iyö'anä ja̧'a̧ u̧ru̧hua̧rö̧. 13Ja̧u̧ äjicuä̧cuä̧hua̧rö̧ de'a i̧sa̧ cuä'ö sesepö icuäjitömä, ja̧u̧ tta̧'a̧rö̧mä̧ i̧jȩpa̧ pä'ö ja̧'a̧ jua'a 'cuäopäjimä. Ja̧u̧mä̧ i̧mi̧töjui̧yä̧cua̧ ja̧u̧ de'a i̧sa̧ sesepö iucuäjimä.14Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ ippeyänä kö̧ ä̧ji̧mu̧ttö̧ pärou ȩmö̧ttö̧mä̧ ja̧u̧ ȩmä̧jä̧cu̧ 'tahuipönä ko̧ro̧nö̧mä̧ korupäi'öttömä̧ u̧ru̧hua̧ toächomettö̧, ja̧u̧ pärohuäjimä pä'äji jä̧ji̧ta̧'a̧nö̧ aditö u̧ju̧nä̧cua̧ suronä päi'äjimä. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ u̧ru̧hua̧ jȩnȩtä̧ ö̧jö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧ pärohuäjimä mitocö jä̧cua̧; Ä̧ji̧cuä̧cuä̧hua̧ päroutä i̧yä̧hua̧ jö̧ttö̧mä̧, i̧mi̧tä̧cua̧ pärou micuähuometä̧.16Ya̧tȩ isaju uborö jerupajuru oborädöttömä ja̧u̧mä̧ pätecuächö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuäjucu ä'öttömä, ja̧u̧mä̧ isopäi'onätä̧ irecua päi'önö ȩmä̧cua̧ ö'cähuätö ttimita pä'ö pätetö ku̧nä̧huo̧mȩ jö̧ta̧'a̧nö̧. 17Jahuäju kä'o ja̧u̧ru̧ iyä pä'ö juiyöttömä, ja̧u̧ ubomä pärätä i̧mi̧tä̧cua̧ uborö jerupajuru mitähuome jö̧ ta̧'a̧nö̧.18Chu̧mä̧ri'änä̧tä̧ kä̧ju̧mä̧ kö̧jö̧ juiyö'anö ja̧'a̧. 19Ya̧tȩ i̧sa̧cu̧ ä'ömä cuä'ö tticuapä'ötä pätecuächö.20Ya̧tȩ Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huocotörö ku'icu iyähuä iyöttömä iyöttömä ja̧u̧mä̧ si'epö i̧cuä̧huä̧tä̧ jä̧cua̧. 21Ko̧ro̧jä̧ tö̧ja̧sa̧rö̧mä̧ amäcö aditö usuräunämä jȩcu̧'ä̧, ucu'inä Egiptorȩjȩ ra̧'a̧ttö̧mä̧ ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧ ki̧nö̧jä̧.22Amäcö juäi aditö kusuräunämä jȩcu̧'ä̧ recuarö'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩyo̧rö̧'i̧nä̧. 23Amäcö juäi aditö kusuräunä jȩcu̧'ä̧u̧ TTÖ, TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ pä̧i̧cu̧nä̧ jättepöttömä, isopäi'önä jahuätö huottömä chä̧ju̧cuä̧cua̧sä̧. 24Ttö chamisurächi'äcua'a ja̧'hua̧nö̧ päi'omenä ucuturu curä'chunä cuä'ö chi̧cuä̧cua̧sä̧; ttirecuamä recua juojäcuaju ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧tti̧mu̧'i̧nä̧ rreyotö juottäcuotö.25ya̧tȩ chu̧mu̧huäyotöttö usurä isarö pärätä ö'oräuttumä, pärocuähuä i̧sa̧ 'cua̧rö̧nä̧ yabucu imitönä jȩcu̧'ä̧. 26'ca̧tä̧cuä̧hua̧tä̧ cu'oräuttumä, kä̧hua̧ räopäcua'a ä'canä ppa̧cuä̧di̧pa̧ pä'ö ja̧'a̧, ja̧huä̧ta̧mä̧ ji̧ta̧tȩtä̧ ja̧'a̧ttö̧ juäocua pä'ömä; 27Ja̧huä̧ta̧tä̧ ja̧'a̧ cuidepänä juäcuocunä ppä̧dä̧ta̧ ja̧'a̧ttö̧. ¿Ti̧tä̧ ko̧ro̧ta̧nä̧ juä'ocu cuä'a'a jä̧ttö̧? ja̧u̧ ttörö juo'öttäömä, ttömä chä̧ju̧cuä̧cua̧sä̧ jua'amä re toäcuähuä i̧sa̧ cha'attö.28TTÖRÖMÄ surojönä pä'ä'chömä cucuocuätucuä, Diorömä, ötahuiyänä ruhuo hue'ätörö'inä.29Ttiäre iyähuä cuiyätucuoca'a jö̧nä̧mä̧ jȩcu̧'ä̧tu̧cuä̧ iyätucui ppätta cuähuä u̧huä̧ju̧mä̧ uva isoyä pä̧i̧'ö̧nä̧ 'cuȩcuä̧huo̧mȩtö̧mä̧. TTÖRÖ iyi cui̧tti̧mu̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧sa̧rö̧. 30Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧tä̧ jȩcu̧'a̧ cuä̧ji̧mö̧ bueyetö̧ttö'inä jja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ovejatö̧ttö̧'i̧nä̧. Ji̧mu̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧ jo̧mȩ tö̧jä̧cuo̧tö̧ tta̧ju̧cu̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧mu̧tȩ huäba'acuä mo̧ro̧ päi'omenä TTÖRÖ cuiyajá. 31Ucutumä ttöttö 'quȩ'ȩcuo̧tö̧tä̧ huotöjä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ de'a i̧sa̧ yö̧yö̧pö̧ icuäcuru idepä'inä cucuätucuä. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧, ä̧hui̧ri̧tö̧ ttucua pä'ötä iyätucui.

Chapter 23

1Yaparemä jicuhuähuä kärätä yapare pä'äji pä'ömä. juhua'a jö ta'anö surojö yapare jiähuä'chöcui'inö ppäcuächiä'ä. 2Recuätöcumä cui'chä suronä jecu'a̧ pä'ömä, Ucuocuätä'inä cucuocuä, isopä'önä korotö Recuätö pättönä juhua'a jo̧tä̧'anö jȩpi̧. ja'hua'anö pä'anö cuieruhua'arä'amä jȩcu'ä. 3ya̧tȩ usurä I̧sa̧rö̧ suronä pä'imä ppä̧cuä̧dä̧rä̧.4Ya̧tȩ cuäboi'yä̧ äji bö'ö pä'cäyä jö̧ttö'inä, äji burro jo̧ttö'inä i̧re'ttehuä̧'chä'a cu'ocui'ottömä, uruhuarätä ppä'ädirö. 5ya̧yȩ ucuru kö'cocö äji burro ämä'ca'a epomenä juiyö ppä'ächi'ö mo'ämöttömä, jä'atemä to'cuärö̧. ppä'ädirö äji burrocutä.6Yorö'iso suröju cuoepä'ä̧nä pä'a̧nä pätömä tocuä'a, ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ ju̧ta̧'a̧nö suronä jȩpä̧ji̧ro̧ huȩnȩ jui'a jö̧nä̧'i̧nä'a̧ pä'cuhuä, ja̧'hua̧'a̧nö ja̧'a̧nä suronä jȩpo̧'co̧ pä'ä jirömä ro̧ȩcuänä päcuhuä. 7Ka̧ra̧cu̧ ppäcuächia'ä yapare ji'ähuäcuä pä'ömä, jȩpo̧'cö̧ pä'irömä cuä'ö cui'cuä, ttömä pädö juiyä̧cu̧äsa̧ suronä jȩpä̧'ä̧tö̧rö̧ , Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö suronä jȩpo̧'cö̧tö̧ pätö jö̧nämä. 8Ji̧yȩtȩ'i̧nä cuemä yapare jȩcö̧ tti̧mitömä, Ja̧'hua̧'a̧nö jȩä̧cuä̧huä̧mä adicuo'cä'a tö̧pä̧rä̧ttömä , ja̧'hua̧'a̧nö jȩä̧cuä̧huä̧mä surojuoecuätä ja̧'a̧ ka̧rä̧ adiunätä kö̧rö̧. 9Kärä'attö ichäcuäcuötörömä cua̧'cua̧ ttä̧huȩcuä̧, tä'cö ucutumä huo̧juä̧to̧ja̧ kärättö ichäcuähuötö ttö̧ja̧mä, Ucutu'inä käräja Egipto ttö̧ja̧ tti̧rȩja̧ttö̧ ichäcuähuötö pinätö̧ja̧.10Cui̧rȩja̧nämä seis a̧jȩ jo̧menä cujunäcua̧ja̧ ö̧cuä̧ju̧mä Ja̧'hua̧'a̧ta̧nö cu'cä̧'ä̧täcua̧ja̧ ö̧huäjuo̧mä. 11ja̧hua̧'a̧nö ja̧'a̧nä korömo̧ttö̧ todäre a̧'jȩmä tä'cö cu'cuä cuähuämä . cuju̧ni̧yä̧cuä̧ja̧. korotö ttirȩja̧nä kähuätö̧ ötähuätö huoröttö tucuä pä'ö. ja'huätö tticuipömä de'a isottö äjicuäccuähuöttötä ttua̧huä̧cuȩmä. jua'a ta̧'a̧nö cuätucu uvas'inä a̧dȩ'i̧nä.12Seisnö mo̧ro̧tä̧ cuä̧di̧tä̧cuä̧ja̧ cuäditähuämä, ja̧'hua̧nö ja̧'a̧dä̧ sietenö mo̧ro̧mä cuä'ächi'ö cui'ämädä̧cuä̧'ä̧, pi̧yȩmä cuäji bö'ö pä'cäyä'inä,cuäji burro'inä cuä'ächi'ö i̧'a̧ pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö cumuhuäyaju ki̧tti̧'i̧nä, kärättö ichacuähuottö'inä 'cuä'ächi'ö ttö̧ja̧ pä'ö. 13Adiunä a̧ju̧cui̧ ucuru pädömä. Ja'huätö ja̧'a̧ttö̧ 'cöröttö tö̧ä̧nö̧ttö̧ro̧mä oä'chu'inä pätä'chä'anämä ja̧'a̧tä̧ töhuocumä, Ja̧hua̧ta'a̧nö ttucuöcuänä'inä ja̧'a̧tä̧ ttuhuö.14A̧'ȩttö̧mä huäbodäcuä jo̧menätä̧ jȩcuä̧ttö̧cuä̧jä̧ ttörö amucuädö. 15pi̧yȩ pä'cärimä pan ppö̧'a̧mo̧'cö̧ jui̧yönä cuäcuähuä jäcuä'ä ttötä huedinö pi̧yȩmä cucuäja̧ pan ppo̧'ä̧mo̧ juiyönä cuähuäcuämä sietenö mo̧ro̧tä̧. ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ pä̧'a̧nö pä'ö. 'kunäcuä̧'ä̧ ttö 'chä'cä jo̧metö Abil ka̧hua̧ kä'cä'inä cui̧jȩcua̧ja̧. Ja̧'hua̧ta̧'anö ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧nö pä̧nä jä'inöso̧me ji̧na'a̧ Egipto rȩjȩttö̧ räcuopinä'a̧mä. Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ ya̧tȩ'i̧nä jui'ömä ichujuyuanö ja̧'a̧ttö̧ 'chä̧'a̧cu̧mä.16Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö ppättiyu cuähuä a̧cuo̧mȩnä'a̧ji̧ cui̧ättänä cu̧ju̧nömä 'quiyächomenämä pä'cäri jȩcuä̧cuä̧ja̧, Ja̧hua̧nö ju̧ta̧'a̧nö cucuȩ cuähuä röji a̧'ȩ beipome 'tö̧'cä̧ta̧'a̧ pä'ö pä'cari jȩ'ttä̧cuä̧ja̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö cuähuä cu̧ju̧näji röji cujunäji̧ o̧'ca ka̧cui̧pä̧ji̧ do'opö cuihuomenä'inä. 17Jahuanö ja̧'a̧ttö̧ O'catoi'önä u̧mätömä ya̧'ö̧cu̧pö̧nä ttichö'anö ja̧'a̧ttö̧ cu̧ru̧huä̧ chä'ca jo̧me a̧'ȩttö̧mä cuäbodäcuä jo̧menä.18I̧sa̧ro̧ uhuojacumä kuicumä cuiya pä'ömä jo̧'ca̧'a̧ ttörö mä pan ppö'a̧mä juaicu korö mo̧ro̧ pä̧i'önä cuiyuttö, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö i̧sä̧ ö̧'a̧dȩmä korö mo̧ro̧ päi'önä cu̧ju̧ni̧ä̧'a̧chä̧. 19Cujunähuä̧'a̧ a̧huo̧mȩnä jähuätö cui'cacha pä'ö ja̧'a̧ chojuisodenärä̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ojusoderä̧'a̧ oveja i̧tti̧ mu̧ä̧yä̧rö̧mä chutä ja̧ju̧ 'kätäte isoyanämä dacujuiya'anö ja̧'a̧nö ja̧'a̧.20huȩdä̧cuä̧sä̧ chu̧mo̧cuäyä̧ Angelrö mänänä cui'chä̧'a̧nä̧ tä̧huä̧rä̧cuö̧ pä'ö, Ttötä ihueye 'que'epo̧ chu̧ju̧ninärä̧'a̧ cui̧rȩbȩhuä̧'a̧ pä'ö. 21Churötä adiu'ö ä̧ju̧cu̧ uhuöti curahuäri'oca'a, Curähuäröttömä ja'ate toiyäcuäjä. ja̧u̧ru̧mä ttötä ja'huanö huedä'ättö. 22Isopäi'önä ihuene ä̧ju̧cu̧, ttö huedötä'anö jecu̧ttu̧mä, ucu cuäboiyottömä ttö'inä chaboiyottö ttä'cuotö, ucuru suronä pä'ättörömä, ttö'inä surönä pä̧tä̧cuä̧sä̧ jahuätörö.23chu̧mo̧cu̧äyä Angel cuä'canä i̧'chä̧'a̧cua̧, Amoreosrö i'cächä̧'a̧cuä̧, Hititas ttö̧ja̧rö̧'i̧nä, Ferezeosrö'inä, Cananitasrö'inä, Hetitasrö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö Jebuseorö'inä. Siepuchicuä̧'a̧sä̧. 24Ä̧mönä tö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧mä cuihue'quiyunä pämädö̧mä ucuotömä jȩcuä̧tö̧cuä̧'a̧, jahuätö jȩttö̧ja̧nömä. Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ O'ca'amä kä'ö'icu kada'ca ' chuhuäromettö mo'ä chö ppo'äcua päi'önä jȩpo̧ 'chi̧cuä̧cuä̧sä̧. 25ttö churu̧huä̧'a̧ cuä̧nä̧huä̧ Dios rötä ucutu päi. ja̧'hua̧nö Jȩcu̧tö̧mä ttötä chiyä̧cuä̧ja̧ cu̧cuȩ pan'inä, cuäcuoya ajiya'inä. Cumäri'che'inä aditöchicuäcuäja̧.26Isajumä yajute'inä möchaju päji'oca'amä ko̧ji̧'yä̧cuä̧ju̧ ja̧'hua̧'a̧ta̧'a̧nö yajute'inä kitti̧rö̧ kä'conä kuhuäbecuä'acu 'corupäi'yäcua juhuöjä rȩjȩttö̧mä. ttötä recuo ttö̧jö̧nä jȩchä̧'ä̧cuä̧sä̧. 27Ucu cui'chacuäjärä'a ka̧cuä̧tö̧ro̧mä, ttötä jechä̧'a̧cuä̧sä̧ jahuattö yettecuä'chönä. ttötö cuä'ö chienäcua̧sä̧ cui̧'cho̧'a̧cuä̧ kämätörö. ttötä jȩchä̧cua̧sä̧ ucu cuabo'iyottömä ye'ecueä'chö tötipä'ächönä . 28töttä huedä̧cuä̧sä̧ cuä'canä isotö pä̧ju̧ru̧, jua̧'anö kä̧cua̧ttö̧ ucu cuä'ca jo̧mȩttö̧ ttötipächa pä'ö jahuätömä pitö ja̧'a̧ Cananeos ttö̧jä̧'i̧nä, Heveos'inä ttö̧ja̧'i̧nä, hititas ttö̧ja̧'i̧nä ji̧nä'a̧. 29ya'ate a'ȩtö̧'inä chi̧cui̧pi̧yä̧cuä̧jä̧ juhuäjä rȩjȩ de'a juiyä̧ja̧ pä'inö. de'a Isotö päcuätö rottächa'anämä .30Juhuätö jattömä, ttötä jȩ'chä̧'ä̧cua̧sä̧ cuä'ca jo̧mettömä a̧cuo̧pö̧nä rä'opächö cuähuä uhuä̧ju̧mä jua'a rȩjȩ suhuädi'önä ka̧'a̧ pä'ö. 31ttötä jȩchä̧cuä̧sä̧ cui̧rȩja̧mä pä̧'a̧nö jö̧nä̧. dubora töhuorätö ka̧mädö̧ Filisteos ttö̧ja̧ tö'aje jubö de'a juiyä̧'a̧ttö ka̧mädö̧ Eufrates aje bu'ö ttötä jȩchä̧'ä̧cuä̧cua̧sä̧ juä̧'ä̧nä ka̧'a̧cuä̧törö̧ rokuäju cujuruhuä pä'ö. Ucu cujö̧metö̧mä jahuanöta̧. ya'opu cuicuäcuäja̧ jahuätörömä. 32Jahuätöcumä ppäcuä'ächi'ä a̧mönä tö̧ä̧nä̧huö̧tö̧rö̧ uhuotö jȩcuä̧'a̧cu̧ ucu'inä. 33Cuirȩja̧ nä ttö̧jä̧'ä̧nä'inä ja̧'a̧tä̧ to'cua'attö, Ucu'inä jahuatö ju̧tä̧'a̧nö suronä jȩcuä̧'ä̧cu̧ a̧mönä tö̧ä̧nä̧huottörö Ucuotö. jau̧ juäi'mä yapare jahuätä ja̧'a̧.

Chapter 24

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, Moisésrö pä'inö: "Chö̧ja̧'a̧cu̧ 'cha'achi, Ucu'inä, Aarón'inä, Nadab'inä, Abiú'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ tturuhuotö ttä̧mö̧ setentanö huotucu juhua'atä otonänö kä̧nö̧ ucuo tecuähuätucuattö̧jä̧. 2Suro Moiséstä jä̧cua̧'a̧ chö̧ja̧'a̧cu̧ tö'cönä̧nö̧ päi'ö̧cua̧mä̧. Korotömä chö̧jo̧mȩcu̧mä̧ ttötö'cöhuächi'a pä'ömä jo̧ca̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧u̧cu̧mä̧ 'cha'achocotö ttäcuotö.3Moisésmä 'chä̧hui̧'ö̧ ttö̧ja̧rö̧ o'cajuiyönä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ'i̧nä̧, päji huȩnȩ'i̧nä̧ ji'ähuinö. Ttö̧ja̧ o'catoi'önä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩnä̧ huopö ädätinä̧tö̧: "Ujutumä jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧ o'cajuiyönä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ päji'inä̧ ." 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisésmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩmä̧ o'cajuiyönä̧tä̧ huȩyu̧ti̧nö̧. Pä'ötä mo̧ro̧ päia'a, Moisésmä möä'ca kada'ca i̧a̧sa̧rö̧ ku icu iyähuome aditinö ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ docenö ido'qui'inä aditö ku̧ni̧nö̧, ja̧u̧ inä o'quimä huȩnȩcuä̧chi̧na̧'a̧ israel ttö̧ja̧ docenö huotörö.5Ja̧u̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ mö̧ä̧yotöttö yotuterö hue'inö ttiäre ku icu ttiya pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttöäre iyähuä iyinä̧tö̧ pä̧cä̧yu̧rö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧. 6Moisésmä ttucuoja ju'toyattä ca̧ca̧tä̧ji̧'ca̧ o̧'ta̧hui̧yä̧nä̧ dachö ku̧ni̧nö̧; juhuoyatä ju'toyamä ku icu iyähuome riripinö.7Ja̧u̧mä̧ esecuinö cuyäru'tä ȩmo̧po̧'ö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ ttö̧ja̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧ ucuocuinö. Jahuätömä pä'inä̧tö̧: "Ujutumä jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧ o'cajuiyönä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocuäjimä. Ujutumä isopäi'önä tucuotäcuotöjä̧". 8Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Moisésmä ca̧ca̧ti̧nö̧ isotö ttucuoja ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧rö̧ riripinö, ja̧u̧mä̧ pä'inö: poya ttucuojanä ucuturu esecuinö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, pi̧yȩ jȩä̧cuä̧ iyinömä o'cajuiyönä ucuocuinötä̧ ja̧'a̧.9Ja̧u̧nu̧ o'ca Moisés'inä Aarón'inä, Nadab'inä, Abiú'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ setentanö̧ huotö Israel ttö̧ja̧ tturuhuotömä möä'cara̧'a̧cu̧ 'cha'achinä̧tö̧. 10Jahuätömä topinä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧. Ttö̧jä̧pö̧ ttö̧jä̧dä̧ro̧mȩmä̧ zafiro ido'quittö rutähua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧. Adiu saruhuina̧'a̧ mo̧ro̧jä̧ jö̧ ta'anö. 11Diosmä ra̧huä̧ro̧cö̧ pinö Israel ttö̧ja̧ tturuhuotörömä, jahuätömä Diosrö topinä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä̧nö̧'i̧nä̧ cuinä̧tö̧, au'inä ahuinä̧tö̧.12TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, Moisésrö pä'inö: 'Cha'achi chö̧jo̧mȩ mö̧ä̧'cara̧'a̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ju̧huȩnȩtä̧ cu̧ja̧jä̧. Ttötä chiyäcua̧jä̧ inäbittö chaditodä, hueähuä huȩnȩ ttö chi̧huȩyu̧tinodä, ja̧u̧mä̧ ucutä cu̧huo̧juȩta̧ pä'ö. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Moisésmä umöhuä̧ya̧ Josuécutä rä'opinö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ 'cha'achinö möä'cara̧'a̧ Dios ö̧ja̧'a̧cu̧.14Moisésmä ji'ähuinö pinö jina'a̧ ttö̧ja̧ tturuhuotörömä: Pȩnȩtä̧ ka̧cuä̧tu̧cui̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tta̧'ä̧rä̧tu̧cui̧ ujutu ppa̧tä̧chome jubö ucutu cujä̧tu̧cuo̧mȩcu. Aarón'inä, Hur'i̧nä̧ jahuätömä ucutucu ttö̧jä̧cuo̧tö̧. Ya̧tȩ surojö ucuocuttömä, ja̧'a̧tä̧ topätucuirö jahuätö ttö̧ja̧'a̧cu̧ i̧'cha̧'a̧nä̧." 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Moisésmä möä'cara̧'a̧cu̧ 'cha'achinö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ajiya isoppatä a̧ttä̧di̧'i̧nä̧cu̧.16TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ usärömä Sinaí möä'canä ki̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isoppamä a̧ttä̧di̧'i̧na̧'a̧ seisnö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧. Sietenö mo̧ro̧ päi'omenä Ja̧u̧mä̧ huopinö Moisésrö isoppa jacuättö. 17TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ usärömä Israel ttö̧ja̧ tottomenämä ocurä cuoarä möä'ca ju'tättö cuoa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧. 18Moisésmä isoppa jacuä do'ächächö möä'cara̧'a̧cu̧ 'cha'achinö. Ja̧u̧mä̧ ki̧nö̧ möä'ca ju'tämä cuarentanö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuarentanö yodo jo̧mȩnä̧.

Chapter 25

12TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocuinö Moisérö pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Israél ttö̧ja̧rö̧ ji'ähui ttiäre iyähuä ttiyattö ja̧u̧ iyähuä ttiyömä ttamiso'quinä jacuättö tteseunä jo̧mȩttö̧ ttiyä. Ja̧u̧ iyähuä cuȩmu̧mä̧ TTÖRÖ cui̧yä̧cua̧jä̧.3Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö ttiäre iyähuättö cuȩmä̧cuä̧mä̧ pi̧yȩtä̧ ja̧'a̧: oro'inä, plata'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ bronce'inä; 4pö̧jä̧ta̧ ja̧ttu̧huä̧ta̧'i̧nä̧, tädönä jä̧ta̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'nö̧ tu̧huä̧ta̧'i̧nä̧, adihuäjuei lino i̧sä̧ta̧'i̧nä̧, cabra uho'chettö'inä, 5carnero̧tö̧ tti̧jȩti̧yu̧ tu'unä tuhuecua'a'inä, marsopa pä̧ttä̧u̧ tti̧yȩti̧yu̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cedro dau odiyä'inä; 6a̧dȩja Dios ö̧jode tuhuecua'a'inä, ruhuo huȩ'a̧cua̧rö̧ a̧dȩja̧ tuhuecuä'inä ja̧'hua̧ta̧'nö̧ a̧dö̧nä̧ 'chopönä cuä̧huä̧cha̧'i̧nä̧; 7Ónice i̧nä̧'o'qui'inä, ja̧'hua̧ta̧'nö̧ koro i̧nä̧'o'qui ki'ö adicuä sacerdote huotö ttö̧'ca̧tä̧huä̧tä̧ ttämöca isodänä rö̧jä̧cuä̧.8TTÖ chö̧jä̧cuo̧mȩ ttadita'anä ja̧'a̧tä̧ topitö, jahuätö ttö̧'cä̧tȩnä̧ chö̧jä̧cua̧'a̧nö̧. 9Chi̧jȩpä̧cua̧jä̧ chö̧jä̧cuode pa̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ pä'ö chi̧jȩpö̧ta̧'a̧nö̧ jäyä jö̧ juiyönä jȩcu̧'a̧já̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jua'a jacuä ko̧cu̧'i̧nä̧.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ cuaditajá i̧so̧ca̧ acacia odiyättö. Ö'otocumä 1,10 metros jö̧mȩ käcuoräcumä 0,70 metro jo̧mȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ju'tojucumä 0,70 metro jo̧mȩnä. 11Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä huä̧mȩnä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'nö̧ jacuänä'inä päcuäi orottö cu̧ttä̧rä̧da̧já̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jäyänä tto'ecuä'inä orottötä mu'ȩpö̧ cuicuajá.12Pa̧ja̧cuä̧nä̧ o̧bu̧ orottö ku'icu cuaditajá juo̧ca̧ jähuä, ja̧u̧ o̧bu̧mä̧ cu̧ju̧nä̧cua̧jä̧ juo̧ca̧ttö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ u̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ, ja̧u̧mä̧ kä̧cua̧'a̧ kara'anä'inä to̧bu̧rȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kara'anä'inä to̧bu̧rȩ jo̧mȩ. 13Ja̧'hua̧ta̧'nö̧ i̧so̧'quȩ acacia dauttö jȩcu̧'a̧'já̧, juo̧'quȩmä̧ orottö cu̧ttä̧rä̧da̧já̧. 14Dios ȩsȩcui̧nö̧ ȩco̧ca̧ jäyä ö̧bu̧nä̧ i̧so̧'quȩnä̧ ppu'quepö cu̧ju̧na̧ja̧ ttȩpä̧cua̧'a̧.15Dios esecuinö ȩjo̧ca̧nä̧ ko̧cu̧ o̧'quȩma̧ juȩnȩta̧ ko̧cuä̧cuȩ, juorömä pporädäcuähuoca'a jä̧cua̧'a̧. 16Ucutucu esecusä pädäjimä chö̧tä̧cua̧sä̧ i̧so̧ca̧ jacua ucuturu chi̧jä̧cuo̧ca̧nä̧. 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ päcuäi orottö cuaditätucuajá mu̧ȩcuäbimä. Öotomä jä̧cua̧'a̧ ta'are ttu̧yu̧'ca̧ri̧ ya'ate kä'cobu jo̧mȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ öcähuemä ya'ate ttu̧yu̧ca̧ri̧ kara'a kä'co jo̧mȩ jö̧nä̧. 18cuaditajá ta̧ju̧ kerubinerö̧ orottö mu̧ȩcäbi huä̧mȩ pä̧tȩcuä̧nö̧ ttö̧jö̧nä̧.19Aditätucui ya̧tȩ querubin i̧sa̧rö̧ mu̧ȩcuäbinä ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ ka̧ra̧ querubin i̧sa̧rö̧mä̧ pä̧tȩcuä̧nö̧ Aditätucu'nö̧ ja̧'a̧ yȩtȩtä̧ 'cua̧rö̧nä̧ juo̧ca̧ mu̧ȩcuäbi huä̧mȩ. 20Jahuätö querubinema ttujuabi̧yämä̧ ju'tojucu ca̧ȩpä̧nö̧ ttö̧jö̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ o'cajuiyönä mu̧ȩcuä̧chö̧nä̧ ttö̧jä̧cuo̧tö̧ juo̧ca̧nä̧. Ja'huatö querubinema ttö̧jo̧cuä̧cuo̧tö̧ ka̧ra̧cu̧ pä̧tȩcuä̧nö̧ juo̧ca̧ mu̧ȩcuabi kä'copte'ö to̧pä̧rö̧. 21Muȩcuäbi cu̧huä̧nä̧tu̧cua̧ Dios esecuinö̧ ko̧cuo̧ca̧ huä̧mȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö ucutucu esecusä pädinöji̧nö̧ chi̧yä̧u̧jä̧ jitämä.22Dios esecuinö ȩjo̧ca̧nä̧ji̧na̧'a̧ ucucu tochäcuähuina'a̧mä̧. Ttö chö̧jo̧mȩttö̧ ucucu chu̧cuo̧cuä̧cua̧sä̧ huo̧ca̧ mu̧ȩcuäbi ötö'cömä. Jua'amä jä̧cua̧'a̧ ta̧ju̧ querubines ttö̧'ca̧tȩttö̧, juo̧ca̧mä ttö chöadihua i̧jȩcuä̧ päi'önä chu̧cuo̧cuä̧cua̧jä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ jȩchä̧cua̧sä̧ pädinöji̧nö̧ cu̧huo̧jua̧ pä'ö.23Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ acacia dauttu cua̧di̧tä̧cua̧jä̧ mesaisodä. Öotomä todäre ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧rö̧ä̧mä̧ ya'ute ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ja̧'hi̧u̧a̧ta̧'a̧nö̧ ju'töjucumä ya'ate ttu̧yu̧'ca̧ri̧ttö̧ ka̧ra̧ kä'co jo̧mȩ. 24Jua'amä tu̧cuȩpä̧cua̧jä̧ päcuäi orottötä ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ jäyänä tto̧'ȩcuä̧ 'pa̧nä̧'i̧nä̧.25Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juodä jäyänämä ji̧mu̧tȩ ta'arenö jo̧mȩnä̧ ö̧rö̧'ä̧ jȩcu̧'ä̧cua̧jä̧ jua̧'a̧ jäyänämä attopö cui̧cuä̧cua̧jä̧ orottötä. 26Jȩcu̧'a̧ja̧ orottö pa̧ja̧cuä̧nä̧ o̧bö̧, jua̧u̧ o̧bö̧mä̧ cu̧nä̧cua̧jä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ u̧ju̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ pa̧ja̧cuä̧nö̧ ö̧jä̧pö̧ o'ca jo̧mȩ. 27Jua̧u̧ o̧bö̧mä̧ rö̧jä̧cua̧'a̧ jäyänä i̧so̧'quȩnä ppu'quepö juodä mesaisodä ttȩpa̧ pä'ö.28Jȩcu̧'a̧já̧ o̧'qui̧yä̧ acacia dauttu jua̧u̧ o̧'quȩmä̧ tu̧cuȩpä̧cua̧jä̧ o̧rottö mesa isodä ja'huätö ttȩpa̧ pä'ömä. 29Jȩcu̧'ä̧cua̧jä̧ sä̧rä̧bi̧yä̧'i̧nä̧ huȩ'chä̧ca̧'i̧nä̧ känäri o̧yu̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o̧'ta̧hui̧yä̧ bäreu ttiäre isoya jö̧ ku'icu iyähuä ttiya pä'ö. 30Päcuäi orottötä cua̧di̧tä̧cua̧jä̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuäopönätä pa̧ppä̧ cutajá ttö cho'cajo̧mȩ juȩnȩtä̧ chö̧jä̧cua̧sä̧.31Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ra̧pa̧ra̧ ku̧nä̧huo̧mȩ'i̧nä̧ cuaditajá päcuäi orottö. Ja̧u̧ ra̧pa̧ra̧ri̧yu̧mä̧ o̧'qui̧yä̧nä̧ chu̧'ä̧rö̧ ko̧cuä̧cua̧'a̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ päjure'inä i̧so̧ttä̧ ucuonä a̧huä̧huo̧'ta̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ȩ'u̧'i̧nä̧ ji̧yȩtȩ jueittötä cuaditö'anö ja̧'a̧. 32Juorö jäyättötä räopäcua'a ji̧mu̧tȩ ya'atenö öjó räopäcua'a--huäbodäcuä öjó jo̧mȩ te'ächi'äcua'a ra̧pa̧ra̧ri̧yu̧ ko̧cuo̧mȩttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huäba'acuä öjó teächi'äcua'a ra̧pa̧ri̧yu̧ pä̧tȩcuä̧nö̧ttö̧mä̧.33Ä̧cuo̧mȩnä̧ öjonämä ka̧ pä'ö ja̧'a̧ i̧so̧tä̧ 'chu'ädäcuähuome ko̧tta̧ almendro ȩ'u̧ ocha 'cua̧rö̧nä̧ kä'co i̧sä̧cha̧'i̧nä̧ jäyänä o̧tti̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'nö̧ huäbodäcuä i̧so̧tä̧ 'chu'ädäcuähuome ko̧tta̧ almendro ȩ'u̧ ocha 'cua̧rö̧nä̧ pätecua'anä öjomä ji̧chä̧tȩ ȩ'u̧cha̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yya'ate ȩ'u̧tti̧tä̧. 34Ja̧'hua̧nö̧tä̧ jo̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ o'cajuiyönä ji̧mu̧tȩ ya'atenö öjohuiyä ra̧pa̧ri̧yu̧ttu̧ rä'opömä, kä̧cua̧'a̧ koro i̧so̧tä̧ 'chu'ädäcuähuome ko̧tta̧'inä almendro ȩ'u̧ 'cua̧rö̧, i̧sä̧chä̧ o̧tti̧'i̧nä̧ ko̧cu̧.35Yo̧'ta̧tȩ i̧so̧tta̧ kä̧cua̧'a̧ dȩa̧'a̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ ta'are ttöjó dȩa̧'a̧-- ji̧yȩtä̧ttö̧ta̧ adicua'a, ja̧'hua̧ta̧'nö̧ yo̧'ta̧tȩ i̧so̧'ta̧ ta'are päi'önä ttöjohuiyä dȩa̧'a̧--ja̧'hu̧ta̧'a̧nö̧ ji̧yȩtȩttö̧tä̧ adicua'a. ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ kä̧ pä'ö jä̧cu̧ya̧'a̧ yo̧'ta̧tȩ i̧so̧'ta̧ huäbodäcuänä ttöjohuiyä jo̧mȩ'i̧nä̧, jȩ'ä̧cuä̧hua̧'a̧ ji̧yȩtȩttö̧tä̧. Ja̧'hua̧nö̧tä̧ jo̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ o'cajuiyönä ji̧mu̧tȩ ya'atenö ttöjohuiyämä ra̧pa̧ri̧yu̧cu̧ te'ächiu'önä ko̧cu̧mä̧. 36Ú'ochamä ja̧'hua̧ta̧'nö̧ öjohuiyä'inä ji̧yȩtȩtö̧tä̧ adicuä ja̧'a̧, ji̧yȩtȩttö̧tä̧ adicua päcuäi orottö 'co̧'ö̧.37Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cua̧di̧tä̧cua̧jä̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö ra̧pa̧ra̧ ku̧nä̧huä̧'ocä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ra̧pa̧ra̧'i̧nä̧; Ra̧pa̧ra̧ cu̧ju̧nä̧cua̧jä̧ ku̧nä̧huä̧ ocänä o'cajuiyönä kä̧dȩpö̧nä̧. 38'Chu'ädäcuähuäcä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ sä̧rä̧bäya'inä jä̧cua̧'a̧ päcuäi orottö. 3934 kg. päcuäi oro jo̧mȩ jä̧cua̧'a̧ ra̧pa̧ra̧ ku̧nä̧huä̧ ocä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jua'a ppächönä ko̧cu̧'i̧nä̧. 40Adiunä to̧pä̧ri̧jó mö̧'ä̧'cara̧'a̧ttö̧ ucuru i̧jȩcuä̧chi̧nö̧'a̧nö̧tä̧ ja̧ pä'ö.

Chapter 26

1Dios ö̧jo̧de cuaditajá tto̧ȩcuä̧ta̧ adihuäjuäi linottö adicuä̧ta̧mä̧ dieznö o̧ta̧ jo̧mȩnä̧, ja̧'tu̧huä̧ta̧'i̧nä̧, tädönä tu̧huä̧ta̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tu̧huä̧ta̧'i̧nä̧ querubin pä̧ttä̧u̧ tta̧'cua̧juä̧ ku̧nö̧. Pi̧yȩ adicuämä huo̧juȩcu̧nä̧ hua̧ aditäcuä̧ ja̧'a̧. 2Pi̧yȩ o̧ta̧ öotomä 28nö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ pa̧ja̧cuo̧mȩ jo̧mȩnä̧, o'cajuiyönä tto̧ȩcuä̧ o̧ta̧mä̧ koro o̧ta̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ yorätehuina'a. 3Jimötenö o̧ta̧ koro o̧ta̧cu̧ todeunä kö̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ koro o̧ta̧'i̧nä̧ koro o̧ta̧cu̧ todehuina'a.4Ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧sä̧ta̧ jäyä beipome huä̧mȩnä̧mä̧ ojuhui̧yänä̧ rö̧nä̧'chi̧ ja̧'tu̧huä̧ta̧ttö̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧tä̧ rö̧nä̧'chö̧ jȩpi̧ ko̧ro̧ta̧ röji isä̧ta̧nä̧'inä̧. 5Ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧sä̧ta̧nä̧mä̧ cincuentanö jo̧mȩnä̧ o̧ta̧ttö̧ nö̧'cä̧rö̧ cuaditajá ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ röjinä rä̧ta̧'i̧nä̧ cincuentanö jo̧mȩnä̧ o̧ta̧nä̧ nö̧'cä̧rö̧ cuaditajá, pi̧yȩmä̧ jȩ'cua̧jä̧ pä̧tȩcuä̧nö̧ rö̧jä̧mö̧nä̧. 6Cincuentanö o̧bö̧ orottö ȩttö̧ icu cuaditajá koro o̧ta̧cu̧ todeunä, Dios ö̧jo̧memä yoräteunä̧tä̧ ki̧'ä̧cua̧'a̧nö̧.7Cabra uhuo'chettö isode huäme tto̧ȩcuä̧ta̧ 'cua̧rö̧nä̧ jä̧ta̧ cuaditajá Dios ö̧jo̧de huä̧mȩnä̧mä̧. Tto̧ȩcuä̧ o̧ta̧mä̧ oncenö o̧ta̧ jo̧mȩnä̧ cuaditajá. 8Ji̧ta̧cu̧nä̧ tto̧ȩcuä̧ o̧ta̧ öotomä̧ 30nö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kä̧cuo̧rä̧ta̧cu̧mä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩnä̧ jä̧cua̧'a̧. Ja̧u̧ oncenö o̧ta̧ ji̧ta̧cu̧ pö̧nä̧mä̧ yorätehuä̧cuä̧. 9Ji̧mö̧tȩnö̧ o̧ta̧mä̧ ko̧ro̧ta̧cu̧ todeunä jȩ'cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ koro o̧ta̧ seisnö o̧ta̧nä̧'i̧nä̧. Seisnö̧ i̧sä̧ta̧mä isode ä'ca jo̧mȩ to̧rä̧dö̧ cu̧na̧jä̧.10Ä̧cuo̧mȩnä̧ rö̧jö̧ o̧ta̧nä̧mä̧ cincuentanö nö'cähuä appiyä cu̧na̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttoecuä o̧ta̧ korota̧cu̧ boecuächome beipomemä cincuentanö appiyä cu̧na̧jä̧. 11Broncettö̧ cincuentanö o̧bö̧ cuaditajä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ko̧ro̧ta̧cu̧ jäbechächönä ittähuä appiyämä. O'cajuiyönä o̧ta̧mä̧ ji̧nä̧ ji̧ta̧tȩtä̧ päi'önä todehuächi'önä.12Ttoecuä o̧ta̧ttö̧ ka̧cui̧pä̧ji̧mä̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ö pähuä, isode beipome 'cuäo'önä ka̧cui̧pö̧mä̧ Dios ö̧jo̧de aboja'acu ti̧ttä̧da̧ pä'ö ja̧'a̧. 13Ya'ute ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩnä̧ ka̧ pä'ö ja̧'a̧ ya'utenämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kara'anä'inä ya'ute ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩnä̧ ki̧na̧'a̧-- isode ttoecuä o̧ta̧ttö̧ otoö ka̧cui̧pä̧ji̧ o̧ta̧mä̧ ö̧jo̧de pätecu a̧ttä̧chi̧'ö̧nä̧ tti̧cuä̧da̧ pä'ö ja̧'a̧. 14Dios ö̧jo̧de huä̧mȩnä̧ tto̧ȩcuä̧ta̧mä̧ oveja ubo i̧jȩta̧ tuhuönä 'cucuetö cuaditajá ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tä̧ö̧nä̧ jä̧ta̧mä̧ ko̧ro̧ta̧ dȩa̧'a̧nä̧ cu̧huȩna̧ja̧.15Dios ö̧jo̧demä äpate ä'ca jueönä ku̧nä̧huodämä acacia dauttö cuaditajá. 16'Chu̧huä̧rä̧cuȩ o̧'quȩ öotomä 10nö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩnä̧ jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ öcähuemä ya'ute ttu̧yu̧ca̧ri̧ kä'co jo̧mȩ ji̧na̧'a̧. 17Dau isode korodä korodäcu rarecuomȩmä̧ ta̧ri̧rȩnä̧ pȩcuo̧pa̧ja̧. O'cajuiyönä isodemä pa̧'a̧nö̧tä̧ cuaditaja. 18Dios ö̧jo̧de cuaditätucuomenämä, cu'ohuetucunä ja̧'a̧cu̧mä̧ veintenö odiyä jo̧mȩnä̧ ku̧ju̧na̧jä̧.19Veintenö 'chu̧huä̧rö̧ o'ca dȩa̧'a̧nä̧ kada'ca 'chu̧huä̧ro̧mȩmä̧ platattö cuarentanö jo̧mȩnä̧ cuaditajá. Ä̧cuo̧mȩnä̧ 'chu̧huä̧rä̧'ca̧ dȩa̧'a̧mä̧ todäre kada'ca 'chu̧huä̧ro̧mȩ ka̧ pä'ö ja'a ja̧u̧ ppä̧ȩpä̧rö̧nä̧ 'chu̧huä̧rä̧cuo̧mȩmä̧. 20Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧de pätecua'anä̧, kä̧hua̧ räopa'akuttömä̧ ttieruhua'acunä̧ dau odiyämä̧ veintenä̧ jo̧mȩnä̧ jȩ'cua̧jä̧; 21Kada'ca 'chu̧ä̧rö̧mä̧ cuarentanö̧ jo̧mȩnä̧ plata pättö jähuänä̧ jȩ'cua̧jä̧, ji̧yȩte dau isodänä̧mä̧, 'chu̧ä̧rö̧mä̧ todäre jo̧mȩnä̧ ka̧cu̧nä̧, ja̧'hua̧a̧nö̧ yabocu'inä.22Dios ö̧jo̧de kä̧hua̧ räopa'acunämä 'chu̧huä̧rä̧cuȩmä̧ seisnö o'ca cuaditö'anö ja̧'a̧. 23Dios ö̧jo̧de ä'cacuttu u̧yu̧'ca̧ri̧nä̧cu̧mä̧ to'care cu̧ju̧na̧ pä'ö ja̧'a̧, 24ja̧u̧ ttoecuä odiyämä dea'anä̧ttö̧ rä̧cä̧yä̧nö̧ kö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ka̧'a̧nä̧ huämenä jähuäcu todeunä ji̧yȩtä̧ o̧bö̧nä̧ 'chu̧huä̧rö̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩ'cua̧jä̧ ä'cacunä ka̧cu̧ u̧yu̧'ca̧ri̧nä̧'i̧nä̧. 25'Chu̧huä̧rö̧ odiyämä ochonö jo̧mȩnä̧ aditi, rȩjȩnä̧ 'chu̧huä̧rä̧cuȩ platattö adicuäcu todeunä. O'cajuiyönä rȩjȩnä̧ 'chu̧huä̧rö̧mä 16nö jo̧mȩnä̧ jä̧cua̧'a̧, ä̧cuo̧mȩnä̧ 'chu̧huä̧ro̧mȩ dȩa̧'a̧nä̧'i̧nä̧, juhua'a yabonä 'chu̧huä̧rö̧ dȩa̧'a̧nä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ koro 'chu̧huä̧rö̧'i̧nä̧.26Acacia dauttö käcuorä odiyä cuaditätucuajä, 27Dios ö̧jo̧de pätecua'anä cu̧ju̧nä̧cuä̧mä̧ cinconö̧ odiyätä, cinconö jo̧mȩnä̧ käcuorä odiyä kä̧cua̧'a̧ Dios ö̧jo̧dettö kä̧hua̧ räopa'acunättömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cinconö jo̧mȩnä̧ käcuorä odiyä kä̧cua̧'a̧ Dios ö̧jo̧dettö kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧cu̧ttömä. 28Käcuorä odiyä kä'co päte'ö 'chu̧huä̧rö̧cuä̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ pä'ömä kä'codäbötä, kara'anä beipome'inä pa̧ja̧cuä̧chö̧nä̧.29Ttoecuä odiyämä orottö tucuepätucuaja. O̧bö̧mä̧ orottö cuaditätucuajá, ja̧u̧ o̧bö̧mä̧ käcuorä odiyä 'chu̧huä̧rö̧ jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ odiyämä orottö a̧tto̧pö̧ icuähuäcua'a, 30Dios ö̧jo̧denä möä'cara̧'a̧ttö̧ jiäcuähuinöta'anötä jȩ'cuä̧tu̧cua̧jä̧.31I̧sa̧ i̧jȩta̧ ja̧'tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ tädönä tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ tto̧ȩcuä̧ta̧mä̧ cuaditätucuaja, querubin tta̧'cua̧juȩ ku̧nä̧, pi̧yȩ adicuämä ya̧tȩ huo̧juö̧nä̧ hua̧tä̧ a̧di̧tä̧cuä̧. 32Pa̧ja̧cuä̧nö̧ o'ca oro tuhuecuä o'canä ti̧'ä̧dö̧ cu̧nä̧tu̧cua̧ pä'ö ja̧'a̧. Pi̧yȩ o'canämä ppa̧ja̧cuä̧nö̧ oro o̧bö̧'i̧nä̧ ka̧'a̧nä̧ 'chu̧huä̧ro̧mȩ platattö adicuomemä pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩnä̧ kä̧cua̧'a̧. 33O̧bö̧hui̧yä̧ dȩa̧'a̧nä̧ ttoecuä̧ta̧mä̧ ttö̧na̧ pä'ö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueähuä hȩnȩ ȩco̧ca̧'i̧nä̧ cui'cächätucuaja. Tto̧ȩcuä̧ta̧mä̧ ro̧o̧ca̧ttö̧, rö̧ä̧nä̧ ro̧ca̧mä̧ 'cä̧ȩcuä̧chö̧nä̧ kä'co rö̧nä̧hua̧cua̧'a̧.34Hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ rö̧ä̧nä̧ ro̧o̧mȩ ko̧ca̧ mö̧ȩcuäbimä mö̧cuȩpä̧tu̧cua̧ja̧. Tto̧ȩcuä̧ta̧ttö̧ umicu̧nä̧mä̧ ttu̧cuȩ rötähuodä ku̧ju̧nä̧tu̧cua̧ja̧. 35Cuoö käcämä ttu̧cuȩ ku̧nä̧huodä aboja'acu, Dios ö̧jo̧dettömä ttu'ohuecunä. Ttu̧cuȩ rutähuodämä ttu̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ ka̧ pä'ö ja̧'a̧.36Isodecu doächi'äcuähuome i̧sä̧ta̧ aditi'ipö ku̧nä̧tu̧cua̧ja̧. Ja̧huä̧ta̧mä̧ ja̧'tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ tädönä tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ juhua'atäcu Lino adihuä juei i̧sä̧ta̧ a̧'cua̧tä̧cuä̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ adicuäcua'a, ja̧huä̧ta̧ a̧di̧tä̧cua̧mä̧ ja̧u̧ juei adicuä isa̧ jä̧cua̧'a̧. 37Ja̧u̧ o̧ta̧ ttu̧na̧ pä'ömä acacia dauttö cinconö o'ca orottö tuhuecuä o'ca ttadita pä'ö jä̧cua̧'a̧. O̧bö̧'i̧nä̧ oro jähuätä jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ kä̧cuo̧mȩmä̧ bro̧ncȩttö̧ ku icu adicuäcua'a ja̧u̧ ttu̧ju̧na̧ pä'ömä.

Chapter 27

1Acacia dauttu cuaditajá i̧sa̧rö̧ ku'icu iyäcuomȩmä , tu̧yu̧'cari̧ ji̧mu̧tȩ jo̧mȩ ö'otocumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö ji̧mu̧tȩ jo̧mȩ käacuoräcumä. Ja̧u̧ i̧sa̧rö̧ ku'icu iyäcuomemä pa̧ja̧cuä̧nö u̧yu̧'ca̧ri̧ ko̧ca̧ rehuä rö̧ja̧'a̧ huäbodäcuä tu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ju'tojucumä. 2Jȩ'cua̧päötä ja̧'a̧tó isappänä tti̧ȩpu pa̧ja̧cuä̧nö u̧yu̧'cari̧ yorätehuo̧ca̧mä päcäyä a̧ja̧ i̧sä̧na̧ jäinö'anö kunö. A̧ja̧ o̧nämä ji̧na̧tȩtä̧ jö̧nä̧ jä̧cuä̧'a̧ ku'icu iyähuomemä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö ucumä broncettö̧ a̧'tö̧pu̧ cuaditajá.3Cuaditajá ku'icu iyäcuome ko̧cuä̧cuä̧mä: Uriyu ocurä i̧sa̧ppȩ ȩnä̧cuo̧'tä̧'inä, jahua̧ta̧'a̧nö kirehuä oya'inä, bäreu o̧tta̧hui̧ya̧'inä, deä kädäcuähuä o̧cä̧'inä ja̧'hua̧ta̧'anö ocuräsa pi̧ä̧huä̧ ocä'inä. Pi̧yȩ o'cajuiyönämä cuaditäcua̧jä̧ broncettö̧. 4Cuaditäcua̧jä̧ i̧sa̧rö̧ ku'icu iyähuo̧'ca̧ ko̧mȩmä ttoȩcua̧sa̧, bronce isappiyä'inä. Aditijó bronce o̧bu̧'i̧nä̧ pa̧ja̧cuä̧nö uyu'cari jo̧mȩ kö̧nä̧.5Cuaditajá i̧sa̧rö̧ ku'icu iyäcuome jäyä deamä tto̧ȩpä̧sä̧ ru̧nu̧, ju̧'tomȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ dea'cu. 6Cuaditajá o̧'qui̧yä̧mä acacia dauttu i̧sa̧rö̧ ku'icu iyäcuomemä ja̧'hua̧ta'anö broncettö ttä̧rȩdȩö̧ icu.7Dau o̧'qui̧yä̧mä̧ o̧bu̧huiyä jäcuänä huena ja̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö dau o̧'qui̧yä̧mä ku'icu iyäcuo̧ca̧ päcuäda o̧du̧nä̧ ka̧'päö ja̧tó käepu ȩcuä̧cuȩmä. 8Isa̧rö̧ ku'icu iyäcuomemä ojuhuiyä'inä cuaditajá, dau odiyättö. Deattö i̧jȩcua̧cha̧'a̧ ttocuinö ta̧'anötä̧ jȩcua̧ päö jä̧cua̧'a̧tó.9Päbarä jȩcua̧ päö jä̧cua̧tó Dios ö̧jodenä̧mä. Tto̧ȩcuä̧ta̧ ka̧ pä'ö jä̧cua̧'tó päbarätömä kä̧hua̧ moä̧cha̧'a̧cu̧ päteö, ttoecuä̧ta̧ lino adihuä juäi i̧sä̧ta̧ cien'nö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ pa̧ja̧cuo̧me jönä ö'otomä. 10Ttoecua̧ta̧mä äcuepu rö̧nä̧huä̧ o'ca ka̧ pä'ö ja̧tó, kada'ca chuä̧ro̧mȩmä̧ broncettö. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö ka̧ pä'ö ja̧'a̧tó nö'cädäcuä'cuä obu'i̧nä̧ o'canämä, ja̧'hua̧ta'anö plata i̧sä̧juä̧'i̧nä.11Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö ötoöcumä kä̧cua̧ rä'opu̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ päteömä, ttoecua̧ta̧ ka̧ pä̧'ö ja̧'a̧tó̧ cien'nö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ öto'öcumä veintenö o'ca'inä, veintenö kada'ca chuä̧ro̧mȩ'inä broncettö̧, o'cattö ähuädö tiä̧dä̧cuä̧huä̧ o̧'cä̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö plata o̧juä̧'inä. 12Päbarä ö'tocumä ka̧cua̧ ieruhua'acu päteö ka̧ pä'ö jä̧cuä̧tó ttoȩcua̧tamä cincuentanö ttö̧yö̧ca̧ri̧ pa̧ja̧cuo̧mȩ jö̧nä̧ öto'öcumä. Ka̧ päö jä̧cua̧'a̧ tomure jähuä o'ca ja̧hua̧ta̧'a̧nö to̧mu̧rȩnö kada'ca chuä̧ro̧mei̧nä̧. 13päbaränä̧mä̧ cincuentanö ttu̧yö̧ca̧ri̧ jo̧mȩ jö̧nä̧ ja̧ päö ja̧'a̧ ötoöcumä ka̧cuä̧ räopomȩ päteöcumä.14Ttö̧ȩcuä̧ta̧ jäyänä̧ doächäcuähuomȩmä̧ ja̧ pä'ö quincenö ttö̧yö̧'ca̧ri̧ pa̧ja̧cuo̧mȩ jö̧nä̧ öto'öcumä. Ka̧ päö jä̧cua̧'a̧ huäbo'cacuänö o'ca ja̧'hua̧ta̧nö̧ kada'ca chuä̧rö̧mȩi̧nä̧ huäbodäcuänö. 15Pä̧tȩcuä̧nö̧ doächäcuähuomȩi̧nä̧ ka̧ päö ja̧'a̧ quincenö ttö̧yö̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ öto'öcumä. Ka̧ pä'ö ja̧'a̧ huäbo'cacuänö o'ca jo̧mȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kada'ca chuä̧ro̧mȩi̧nä̧ huäbodäcuänö. 16Juä'cä päbarä ttoecuäcänä̧mä̧ ka̧ pä̧ö ja̧'a̧ ttoȩcua̧ta̧nä̧mä̧ veintenö ttö̧yö̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ötoöcumä. Juä̧tä̧ ttö̧ȩcua̧ta̧mä̧ a̧di̧cua päö jä̧cua̧'a̧ ja̧ttu̧'u̧ huäittö 'i̧nä púrpurattö'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ escarlatattö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ lino adihuäjuäittö puttö adicuä o̧ta̧, puttähuä i̧sa̧ aditähuämä. U̧ju̧nä̧ra̧ pä'ö ja̧'a̧ pa̧ja̧cuä̧nö o'ca ja̧'hua̧ta̧nö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ kada'ca chuä̧ro̧mȩi̧nä̧.17O'cajuiyönä̧ päbaränä ko̧cu̧ o'camä ka̧ pä'ö ja̧'a̧ plata o̧juä̧'i̧nä̧ plata o̧bu̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kada'ca chuä̧ro̧mȩmä̧ broncettö̧. 18Juarä päbarämä ö'otocumä ja̧ päö ja̧'a̧ cien'nö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ, ö'cähuecumä ja̧ päö ja̧'a̧ cincuentanö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ, ja̧'hua̧ta̧nö̧ juttojucumä ji̧mu̧tȩ ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ja̧nä̧'i̧nä̧ lino adihuä juäittö puttähua̧ta̧ öotocumä o'cajuiyönä̧tä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ kada'ca chuä̧ro̧mȩmä̧ broncettö̧. 19O'cajuiyönä Dios ö̧jode adihuä jä̧huä̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'cajuiyönä to̧mu̧rȩnö̧ jä̧huä̧ o̧'quȩ taö ku̧nä̧huä̧ Dios ö̧jodenä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ päbarämä broncettö̧ adihua päö ja̧'a̧.20Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ huecuajá oliva a̧dȩ tti̧'cächa, päcuäitä ja̧'hua̧ta̧nö̧ i̧nȩcuä̧'i̧nä̧, ra̧pa̧ri̧yu̧ nahui̧o̧ca̧'a̧ huoö kä̧cua̧'a̧nö̧. 21Ca̧ca̧cuä̧rö̧ päcuähuodettömä, Dios ö̧jode pptȩcuänö u̧mi̧nä ttoecuä̧rä̧ta̧mä hueähuä ȩjo̧'ca̧'i̧nä̧ ka̧cua̧tó, Aaron'i̧nä̧ i̧tti̧mu̧'i̧nä̧ tejähuoremä na̧hui̧ö̧ juiyönä cuäopunä cuo'önä jȩtta̧ päö TTU̧RU̧HUA̧ TTI̧ä̧Nä̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ , päö ni̧pä̧cho̧mȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ koro mo̧ro̧ päiomejobu kä'ädö. Pi̧yȩmä jä̧cua̧'a̧ hueö kunä̧huä̧ jö̧nä̧ cuäopunä ka̧ päö Israel ttahuäruhuä o'cotö'inä jȩtta̧ päö.

Chapter 28

1huopi cubuo Aaronru ja̧'hua̧ta̧nö̧ i̧tti̧mö̧ru̧'inä̧ nadab, Abiú, Eleazar, ja̧'hua̧ta̧nö̧ Itamaru'inä̧ ja'huätu israel ttöja̧mä̧ ttö chumuäyotö pä'i'önä ttö̧ja̧cuä̧cuo̧to̧ ttöttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'inä̧ kä'copäteö adicuä ttö̧ja̧ pä'i'onä̧. 2cubuo Aaron u'ca̧ta̧hua̧ta̧ cuadituanö ja'ato imicunä 'cäepö kunähuata. Pitá̧ ö'catahuatamä ucuo'inä öadihuä'inä käcuäta̧tó 3cucuocua'anö̧ ja̧'a̧to o'catoinä̧rö̧ ttami'isoquittö huo̧junä̧ ttö̧ȩpä̧rä̧tö̧rö̧, Aaron u'ca̧ta̧hua̧ta̧ adiunä̧ ttadicua'anö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ chumuäyotö ttöttö'inä̧ ttö̧ja̧ttö̧'inä̧ kä'co päteö adicuä ttö̧ja̧ jö̧nä̧ 'cä̧ȩ́pö̧ ku̧nitö̧.4Piye ja'ato ttö'catähuiyö ttaditäcuämä,ttamucanä runäcuähuäbi ido'oquittö a'cuacunä huähuötto bechähuäbi'inä, ja'huatanö u'catahuäppi adiunä hueyuhuäppittö'inä, ja'huatanö jucuänä isäppi'inä, ja'huatanö ä'cänä tiänäcuähuata'inä, ja'huatanö pöjata ttöra'a pä'i'önä juäocuäta'inä. piye ttö'catahuiyumä ttaditöanö ja'a ttö chumuäyotö imicunä 'cäepö kunähuotö ttö'catähuäcuämä. piye ttö'catahuiyömä cubuo Aaron'inä ja'huatanö ittimö'inä ttöare pä'i'önä jacua'a ttö chumöäyotö jönä 'cäepö chujuna'attö jähuätömä ttöttö'inä ttöjattö'inä käcopäteö adicuä ttöja jacua'a. 5Pöjätiyö ttöähuä ttöjamä piyettö ttaditöanö ja'a lino pöjata ta'atattö, orottö'inä, azul jatattö'inä, purpura jatattö'inä, ja'huatanö escarlata jatattö'inä.6Ja'huätömä ttaditöänö ja'a adiu a'cuacunä hueyu'unä jäppi ttö'catahuäppimä orottö jepö ttaditö'anö ja'a, ja'huatanö pöjatamä azul jatattö, purpura jatattö'inä, escarlata jatattö'inä, jahuatanö lino pöjä'que isappättö huiähuättö'inä. piyemä ttöähuä huojuatä aditöanö jacua'ato. 7todare jahuä ttöjunara päö ja'a ttöpi'ca huäme 'chuärunä rönähuäcuä. 8ttä'cä'nä tiänäcuähuata tä̧'ö̧nä̧ pöttähuätamä ttö'catahuata adiu hueyu'unä jata ja'aya'anö jönä ttaditöanö ja'a. pöjata a̧u̧cua̧ta̧ adiu a̧cua̧cunä̧ hueyu'unä pöttähuatattö jȩttö̧ä̧nö̧ ja̧'a, lino pö̧ja̧ta̧ tä̧'ö̧nä̧ huiä̧huä̧ta̧ttö̧,orottö'inä, azul ja̧ta̧ttö'inä̧,purpura ja̧ta̧ttö̧'inä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ escarlata ja̧ta̧ttö̧'inä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ 9ónice ido'quittö to'quire cuemuanö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ israel ittimö̧ tomörȩttö ta'arenö huotö ttimi cuihuȩyö̧ta'anö ja̧'ö̧ ido'quinämä.10Yi̧mutettö̧ ya'atenö huotö tti̧mi ttihuȩyö̧ta'anö ja̧'a̧ yo'quite ido'quinä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ Yi̧mutettö̧ ya'atenö huotö tti̧mi ttihuȩyö̧ta'anö ja̧'a̧ koro'qui ido'quinä̧mä̧ ttöhuäpächinomettö̧ pojopö topö. 11ja̧hua̧ta̧nö̧ ä̧tȩcuä̧nä̧ pätetö kö̧nahua̧tä̧ aditö'anö ja̧'a̧to piyȩ ido'quinä huȩyö̧tö̧ adicuämä, ido'quinä adiu 'cöcuächi'önä pämädö̧nä hueyö̧cuia̧'a̧cua̧'a̧ttö̧,,ja̧'ö̧ ido'qui to'quirenämä adiunä huäjunä 'cucuächi'önä pämänöanö ja̧'a̧ israel ittimö tomörettö ta'arenö huotö tti̧mimä̧
13ucumä oro i̧sä̧bi̧ cuaditö'anö ja̧'a̧14ja̧'hua̧ta̧nö̧ rä̧ö̧sa̧ jä̧inö'anö jö̧ ö̧sa̧ to̧sa̧rȩ päcuäi orottö metö juȩ'cua̧'anö ja̧'a̧ isä̧bi̧ u̧yu̧'cari̧ jome tiänäcuahua̧sa̧.15äbi̧ ttamöcanä̧ räjäcuäbi̧mä ttucuo i̧jecuä̧rö̧nä cuaditöanö ja̧'a̧, huo̧junä̧ hua̧rö̧tä̧ huettöänö ja̧'a̧ ttö̧'ca̧tä̧huäppi adiu a'cuacunä hueyu'unä jäppi aditäji'äya'anötä. orottö cuadita'ja, azul jatattö, purpura jatattö'inä, escarlata jatattö'inä, jahuatanö lino pöjäta̧ ta̧'a̧ta̧'inä̧. 16Öotocu'inä, ö'cähuecu'inä yorätehuäbi cuaditöanö ja̧'a̧,. Juäbi ttamuca̧nä̧ ra̧cua̧bimä tobire pä'i'önä 'töhuatö jȩ'cua̧nö̧ ja̧'a̧ .Öotocumä ttömönä mähuo̧me jome, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ö'cähuecumä ttömönä mähuo̧me jome.17Juäbi huämenämä paja̧cuänö omänä inä o'qui adiu a̧'cua̧cuttö̧ becuepa'anö ja̧'a̧. A̧comenä isä̧mä̧nä̧mä̧, rubi ido'quittö, ja̧unö o'comenä topacio ido'quittö, ja̧unö o'comenä esmeralda ido'qui'inä. 18todäre pä'i'önä isämänä, turquesa ido'quittö, ja̧unö o'comenä zafiro ido'quittö, ja̧unö o'comenä diamante ido'quittö. 19Huäbodäcuä pä'i'önä isämänä jacinto ido'quittö, ja̧unö o'comenä ágata ido'quittö, ja̧unö o'comenä amatista ido'quittö. 20pa̧ja̧cuä̧nö pä'i'önä isämänä berilo ido'quittö, ja̧unö o'comenä ónice ido'quittö, ja̧unö o'comenä jaspe ido'quittö. pi̧yȩmä̧ orottö adicuäbi̧ ttamöca̧nä̧ rä̧jä̧cuäbinä becuepa'anö ja̧'a̧.21ja̧ö̧ inä a̧'cua̧cu̧'juäi o'quinämä israel i̧tti̧mö̧ tti̧mi̧ adiö yo'yonö 'chunä tti̧huȩyu̧ta̧'anö, ja̧'a̧, o'catoinä ttimi adiunä yo'yonö 'chunä cui̧huȩyu̧tö̧a̧nö ja̧'a̧, ya̧cu̧nä israel ittimö ttimimä yo'quicunä adiunä bu'copö jepö̧ ttihueyu̧tua̧'a̧nö ja̧'a̧ siähuächöjuiyacua'anö. 22Ttamöcanä rä̧jä̧cuä̧binämä päcuäi orottö ttö̧rä̧'ö̧sa̧ jä̧'ä̧yu̧'anö ja̧sa̧ to̧sa̧rȩ metö cuaditöanö ja̧'a̧. 23tta̧muca̧nä rä̧jä̧cuä̧binämä tta̧ja̧ o̧bu̧ jä̧'ä̧ya̧'a̧nö jo̧ o̧bu̧ päcuäi orottö adicuä o̧bu̧ cuaditö'anö ja̧'a̧. 24Ja̧'hua̧ta̧nö orottö adi̧cuä̧sa̧ rä̧'ö̧sa̧mä̧ tta̧muca̧nä̧ rä̧jä̧cuä̧bi̧ u̧yu̧'ca̧rinä 'cara'anä'inä, cara'anä'inä, ttönöanö ja̧'a̧.25Jua̧sa̧ rä̧usä̧ orottö adicuä̧sa̧mä̧ ttamucanä rä̧jä̧cuä̧binä u̧yu̧'cari̧nä raretö bettepö'anö ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧nö adiu a'cuacunä hueyu'unä jäppi ttö'catahuäppi u̧yu̧'ca̧ri päteö tobi̧re ttönöanö ja̧'a̧ pätecu ttamu̧ca̧na̧ rejecuä̧ obi̧ kä'co päteö pä'i'önä. 26Ja̧'hua̧ta̧nö̧ to̧bö̧re orottö a̧di̧cuo'o̧bö̧, cuaditö'anö ja̧'a̧ ja̧unö̧ o'comenä tta̧muca̧nä̧ ra̧ja̧cua̧bi̧ pätecö u̧yu̧'ca̧ri nea̧'a̧ cunu'a̧nö ja̧'a̧.27Ja̧'hua̧ta̧nö iso̧bö̧ to̧bö̧re orottö cuaditö'anö ja̧'a̧, ja̧unö̧ o'ca'a ttö̧yu̧'ca̧rinä rȩju̧ obi̧ dȩa̧ bettepö'anö ja̧'a̧, ttiesubänä cuäounä ttä'cänä tianäcuahuatä huamenänö ra̧ba̧dö̧nä. 28ja̧'hua̧ta̧nö̧ azul jappänä ticuä̧na'anö ja̧'a̧ ttamucänä rä̧jä̧cuä̧bi i̧so̧bo̧ orotto adicuobö̧nä ja̧'hua̧ta̧nö pu̧ja̧ta̧nä ro̧bö̧cö̧, tta'cäna tiänäcuä̧huä̧tanä̧ ppäepö ttö̧tta̧cua'anö, piyȩmä ttamucanä ra̧bi̧ ttöca̧ta̧huäppittö moä̧chö̧juiya päö29Aaron ro̧'o̧me doächiomenämä, israel i̧tti̧mö ttimi pabi̧ a̧muca̧nä amiso'qui päteö u̧nä̧hua̧nö ja̧'a̧ ucuo i̧jecuä̧ pä'i'önä, piyȩmä̧ 'cuäopönä tö̧a̧na̧huä̧ a'ca jome i̧'cho̧menä amocuäda päö. 30urim ido'qui'inä, tumin ido'qui'inä ttamuca̧nä̧ rä̧bi̧ ucuo i̧jecua̧ra̧bi̧nä 'cä̧tȩ cuena'ja̧, Aaron ami iso'qui päteö ra̧ja̧cua̧'a̧ tö̧ä̧na̧hua̧ a'ca jo̧me doächomenä. Aaronmä 'cuäopönä ami'iso'quinä epa̧cua̧ piyȩ ido'quiyämä ucuo i̧jecua̧ pä'i'önä israel ttö̧ja̧ ttöcuota päö'i'nä ja̧'hua̧ta̧nö tö̧a̧nä̧hua̧ a'ca jome doächomenä'inä.31koro'pi ö̧'catähuäppi cuaditö'anö ja̧'a̧ utuhuomä päcuäi purpurattö. 32ja̧'hua̧ta̧nö pö̧ja̧ta̧ ka'co ttöpi'ca päteö isajö ttä̧cuȩpö̧'a̧nö ja̧'a̧ u räepö ö̧'ca̧ta̧hua̧cuä'a̧. pö̧ja̧ta̧ isäjö jäyänä isa̧bä̧ pounä ttö̧ttö̧a̧nö ja̧'a̧ serä̧huiö̧ juiya päö. piyȩma ttö̧'ä̧huä̧ huo̧ju'a̧tä̧ aditöanö ja̧'a̧.33pö̧ja̧ta̧ jacuänä ra̧ta̧ beipome a'ca, azul jappättö'inä, purpura jappättö'inä, lana escarlata jappättö'inä o̧ba̧nö hui'ö jepö̧ jäyänä rö̧nö̧ cuaditö'anö ja̧'a̧. 34juä̧ta̧ pojä̧ta̧nämä o̧ba̧nö hui'ö jepö̧ jäyänä rö̧nähuä̧ 'cä̧tȩnä ̧huä̧'cä̧nö jo̧ ja̧'tta̧ ra̧ja̧ päö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧nö o̧ba̧nö hui'ö jepö̧ rö̧nä̧huä̧ 'cä̧tenä̧ tö̧huä̧'cä̧nö jo̧ ja̧'tta̧'inä yoyonö 'chö̧nä̧ pö̧jä̧ta̧ ä'ca jä̧yä̧ta̧nä soböcuächönä cunöa̧nö ja̧'a̧. 35Jua̧ta̧ pö̧jä̧ta̧mä Aaron'tä ö̧'ca̧ta̧hua̧cua̧ta̧ Dios a'ca jome doächa päö, ja̧ö̧ o̧tta̧mä tö̧ä̧nä̧hua̧ a'ca jome doächomenä'inä ja̧'hua̧ta̧nö räopomenä'inä Dios ä̧jö̧cua̧päö, ja̧cua̧'a̧ Aaron 'coröpä'i'ö juiya päö.36Ja̧'hua̧ta̧nö ko̧ro̧bi̧ päcuä'i orottö adicuäbi̧ cuaditöanö ja̧'a̧ juä̧bi̧namä surojö juiyö tu̧ru̧hua̧ öäremä päö cui̧huȩyu̧töä̧nö ja̧'a̧. 37pibi̧ orottö adicuäbi̧mä azul jappänä ticu'änö'anö ttönä huenäcuähua'canä öcorä päteö. 38Aaron öcorä päteö uhuä'huönä rö̧a̧nö ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧nö juabi̧ isa̧bi̧mä Aaron ttörö ttöäre köicu iyomenä ijȩcuä̧ ja̧cua̧'a̧, o'cajuiyönä israel ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧ ttö rȩru̧jö̧nä tocha päö. öcäyuhuä'camä cuäopönä unä huö̧'a̧nö ja̧'a̧ ttö cui'ä̧nä̧hua̧ ja̧ö̧ cha'ca jome cui'cächö rȩru̧ju̧nä tocha päö.39koro'pi ö̧'catähuäppi cuaditö'anö ja̧'a̧ ta̧'a̧ta̧ lino pö̧jä̧ta̧ttö ja̧'hua̧ta̧nö̧ öcäyuhuä'camä ta̧'a̧ta̧ lino pö̧jä̧ta̧ttö cuaditöänö ja̧'a̧. Ja̧'hua̧ta̧nö acänä tianäcuä̧hua̧ta̧'inä. piyȩma̧ ttö̧ä̧huä̧ huo̧jua̧ta̧ aditöanö ja̧'a̧.40Aaron i̧tti̧mö̧ ttöäre'inä ttaditö'anö ja̧'a̧, ttö̧'ca̧tä̧huä'pi'inä, ttäcänä töänäcuä̧huä̧ta̧'inä ko̧ro̧ta̧ ji̧ki̧chö̧nänö ja̧ta̧'inä ttöcäyuhuä'canä töänäcuä̧huä̧cua̧ta̧, juä'camä̧ ä̧'cua̧cu̧nä̧ ttaditöanö ja̧'a̧ ttöcuo i̧jȩcuä̧rö̧nä̧. 41cubuo Aaron'inä ja̧'hua̧ta̧nö i̧tti̧mörö̧'inä̧ cui̧'ca̧tö̧a̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. Ja̧'hua̧ta̧nö u'nä̧ ane töepö, kä̧'ȩpö̧ huecua'ja ttö chömuäyotö pä'i'önä ttö̧ja̧, ttöttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'inä̧ 'cäkopäteö adicuä ttö̧ja̧ jö̧nä̧.42Ja̧'hua̧ta̧nö̧ koro'pi'inä cuaditö'anö ja̧'a̧ jacuänä̧ isa̧ta̧ ttö̧dä̧pä̧rȩ huäju juiyönä tto̧ȩcuä̧ta̧, ttacättö ttö̧a̧juȩbö tto̧ȩcuä̧ta̧. 43Aaron'inä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ i̧tti̧mö̧'inä̧ ttö̧ca̧ta̧hua̧päö ja̧cua̧'a̧ ttörö ucuocuäcuähuo̧ca̧ra̧'a̧ dottächia päö'inä i̧sa̧rö̧ ku'icu iyähuome ttichiapäö'inä, piyȩmä̧ soronä jepä̧tö̧ päö ttö̧huä̧necua̧chi̧yä̧cua'anö̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ jo̧tto̧mä̧ 'coröpättiäcuotö. Aaron pi̧yȩmä̧ ucu'inä̧, cuahuäröhuä'inä hueähuä huene jȩ'cua̧tö̧cua̧ päö ja̧'a̧.
Chapter 29

1Jitömä jȩcua̧nö ja'a que'ȩpo̧ ku̧nö̧ ttörärö'inä johuatanö huecui adihuä Isatä käno päcäyä mö̧a̧ya̧rö jahua tanö todärenö huoturö ttidepä suroju'ina juiätöttö. 2Pan ppö̧ä̧mö̧ juiyunä ja̧hua̧ta̧nö̧ a̧dȩja̧'i̧nä̧ hui̧hua̧ti̧. ja̧hua̧tanö emi oblea'inä ppö̧ämö juiyunä a̧dȩja'inä obleas trigo i̧sa̧ppä̧ a̧di̧u̧nä säyuhua̧ppä̧.3Rö'töcä jicätenä̧tä cu̧ju̧nö'anö̧ ja̧va̧ cuȩmipö̧ java rö̧tö̧cänä̧tä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ya̧rȩtȩu̧nä̧ ku̧ni̧ päcäyärö'ina jahuanö todärenä jo̧nä̧ huotö ttidepä adihua tuttö'ina. 4Aarón cuä̧jȩpa̧ ku̧nä̧ri jahua̧tanö̧ i̧tti̧ mö̧rö'inä jinä yo̧mȩte ca̧ca̧cuä̧rö̧ doächiäcuähuome iso̧ca̧nä̧ ajiyanä cutuco'anö ja̧'a̧ Aarón'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ i̧tti̧mö̧rö̧'inä.5catacuä̧ttö'inä cuȩpo̧'anö ja̧'a̧ Aarón cuca̧ta̧ pä̧'ö̧ po̧ja̧ta̧ o̧to̧u̧mä̧ adihua̧ta̧ttö̧. adiu juäittö quiyunä adicuaoca äcänä ti̧a̧na̧cua̧hua̧ta̧'ina. 6Cujunö ja̧'a̧ önä ku̧ni̧ su̧ro̧ju̧ juiyunä uöttähuä'ina po̧ja̧ta̧ttö̧ 7Ta̧u̧nö o'cainä ȩmi̧ adeja önä nȩö̧ ku̧nä̧huä̧'ina.8Cu'cächö'a̧no̧ ja̧'a̧ i̧tti̧mö̧ro'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ ku̧nä̧hui̧a'a pä'ö ca̧ta̧cuä̧hua̧ta̧ jahuäturö'inä̧. 9Aarónrö ca̧to̧ ku̧ni̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ i̧tti̧mö̧rö̧'inä täcänä rönähua o̧ta'ina höpiyänäinä. Sacerdotal Diottö'ina tto̧ja̧ho̧'inä käcö päteö tto̧jo̧cuä̧cuäcuo̧tö̧ jahuätumä hueahuä höja päiönä. Aaron'inä ittimo̧jinä̧ jahuätutä huedö jeäcuähuä ho̧ja̧ cuo̧tö̧.10cu'cächä tucua'a̧nö̧ ja̧'a̧ pacäyä böottö ji̧nä̧ yomete päiö iyä̧ huoca a'ca jahuatanö Aarónrö'ina i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ hö̧mö̧pi̧yä̧ttö̧'inä isä̧ ö̧ttö'ina ku̧na̧hui̧ö̧nä̧. 11Päcäyä böotto cuäö icui ttö chä'ca jomȩttö̧. chu̧ru̧hua, jinä̧ yömȩtȩ päiöiyu doa̧cha̧cuä̧hua̧ttö̧.12Päcäyä böo ucuojattö'inä cuȩno̧'a̧no̧ ja̧'a̧ ja̧hua̧ta̧nö iyä̧huo̧mȩ o'cajuiyunä käda'caltö kämädäö̧ cu̧ju̧nö̧'i̧nö̧ ko̧ro̧ttö̧'i̧na̧ abonänö ucuotö iyähuome ocajuiyunä käda'catto kä̧mä̧dö ucuojanätä̧ toö riripi. 13O'cajuiyunä ö̧ä̧dȩtto̧'i̧nä̧ ȩmi̧ uhuäsiyu'ina atiyattö'inä öacuärätto'inä a̧dȩu̧ juäimi: o'cajuiyunä kuö icui. 14Jahuata̧nö̧ ko̧ro̧ i̧dȩpä̧ jähuä päcäyä böottönä, ijeti̧yu̧i̧nä̧ jahuanö jä̧'ä̧ icäbiyu'inä, ja̧u̧mä̧ kuö cuicuajá cujatuciscuo̧nettö̧ jäyä u̧mi̧ttö̧. Piyeme ja̧cua̧'a surojocu jarodo kä̧tu̧rö̧ iyähuä painönä.15Ja̧hua̧no̧ ja̧'a̧ idepä adihuattö emö Aarónrö'inä jahuata̧nö̧ i̧tti̧mö̧ro'inä ittömönä idepä adiunä hua̧ttö̧mä̧ ö̧'i̧nä̧ cui̧yu̧'a̧nö̧ ja̧va̧. 16idepä adihuä hua̧rö̧mä̧ cuäö icu, jaunö emöpo̧ö ucuoja'inä kuö icu iyähuo̧mȩ o'cajuiyunä juerächiönä totopi. 17Idepä adiuwä hua̧ttö̧mä̧ ppo̧ö̧cuo̧ päiönä 'cui'i, ö̧huä̧ si̧yu̧'i̧nä̧ ö̧jä̧pi̧yä̧'inä, atiyattö'inä öppätto'ii̧nä ppo̧ö̧cuo̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ö̧'i̧nä̧ ku̧ni̧ 18Kuö iai iyähuome. ja̧u̧nö̧ o'ca'a idepä adiumä hua̧mä ja̧tta̧pa̧ya̧ kuö ucuirö Ja̧u̧ kuö icua̧hua̧mä̧ ttörötä iyahuacua'a, chu̧ru̧hua̧. 'chopacua'a adiunä a̧mȩu̧nä ttörömä ja̧huanö ja̧'a̧ ucuränä̧tä̧.19Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ ka̧ra̧ idepä adimä hua̧rö̧ ȩmö̧pö̧ö Aarónrö'ina ja̧hu̧ata̧nö̧ i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ jitutä ttömönä paiönä idepä̧ adiunä hua̧ öinä. 20ja̧u̧nö̧ o'ca'a idepä adiunä hua̧ttö̧ cuäö icu ja̧hua̧nö̧ a̧u̧cu̧nä̧ cuahua'a̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ ucuojatto'inä. Aarón a̧ja̧ uchuo̧ja̧'a̧nä isäju kaa̧nä̧ ku̧ni̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ i̧tti̧mö̧ ta̧ja̧pi̧yä̧ i̧sä̧ju ttö̧huo̧ja̧va̧nä̧ ya̧cu̧nä̧rö̧ ku̧ni̧, ttö̧mpiyä̧ttö̧ hö̧mö̧ a̧cuo̧mȩnä̧ ttö̧huo̧ja̧nö̧ ö̧ca̧ ja̧'che ja̧hu̧nö o'ca'amä kuö icu iyähuo̧mȩ kara'acu ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ u̧cuo̧ja̧ttö̧ huȩrä̧chi̧ö̧nä̧ jȩcu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧.21Käu icu iyähuomettö ucuojamä a̧u̧cu̧na̧ cuau'a̧no̧ ja̧'a̧ jahua̧ta̧nö̧ a̧u̧cunä̧ a̧dȩja'inä ucuocu ku̧nä̧huättö ja̧hua̧ta̧ Aarónrö'inä o'cajuiyunä̧tä̧, ja̧u̧ ö̧ca̧ta̧ hui̧yuttö̧'ina. Ja̧hua̧nö̧, itti̧mö̧ ito̧ca̧ta̧ hui̧yyttö̧ttö̧mä̧. Ja̧hua̧nö̧, Aarón ö̧ja̧cua̧ra̧ que'ȩpö̧ ku̧na̧ huata̧nö̧ ö̧'ca̧ta̧hui̧yu̧'i̧nä̧, i̧tti̧mö̧ ttö̧ä̧ta̧hui̧yu̧'i̧nä̧ i̧tti̧mö̧mä̧ ja̧u̧tä̧cu̧22Idepä adiunä hua̧ ö̧a̧dȩli̧nä̧ ȩmi̧, icäcä päjue ja'acu̧tto̧'i̧nä̧ i̧dȩpä̧ jacuättö ö̧a̧dȩ'inä adiyattö'ina öacuärättö'inä ö̧huo̧ja̧cu̧ ja̧'a̧cu̧tto̧'i̧nä̧, i̧dȩpä adiunä huanä Sacerdote höja̧hö̧'i̧nä̧ Diostto'ina ka'co pateö i̧ya̧hua̧tä̧ päicacua'a ttörö. 23Cuemacua̧jä̧ pán jä̧ro̧bo̧ adicua'a panmä ppö̧ö̧nänö jomenö adicua'anä adejacu jo̧nä̧ itöröcättö'inä i̧mi̧cu̧na̧ ppö̧ö̧mö̧ jui̧yu̧ttö̧, jo̧ttö̧ cha'ca jome cu̧ru̧hua̧ Dios.24Kunö̧ cuiyu'a̧nö̧ ja̧'a̧ Aarón u̧mi̧pi̧ya̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ i̧tti̧mö̧ ttömöpi̧ya̧nä'inä̧ hö echa'ca jö̧mȩ chä̧hui̧ö̧nä̧. 25Jahua̧nö̧ o'ca'a ttö̧mö̧piyä̧nä̧ ttȩmö'anö̧ ja̧'a̧ i̧tö̧cuä'inä̧ ja̧u̧mä kuoicu iyähuome kuötä icuähuä kuö'icu iyähuo̧mȩ kuötä icuähuä kuö'icu iyähuo̧mȩ päiönä. Piyemä hörö adiu a̧mȩhuo̧ chopacua'a Ja̧u̧ma̧ yautenä̧tä̧ iyähuä ttörömä ocuränä̧tä̧ jo̧mȩ pä̧i̧ö̧nä̧.26Adiunä̧ hua̧ idepätto amöca jahuä'inä cuȩmö̧'anö̧ ja'a Aarón öäre iyähuä päiönä tu̧ru̧hua a'ca jo̧me kärächiönä ja̧hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧mä̧ ucu jahuätä päiönä tu̧ru̧hua̧ a'ca jahuätä pöiönä. 27Hö jahuämä que'epö kuni cuare iyahuä päiönä amöca jahuättomä jahua̧ta̧nö̧ äcä jahuä'inä höja̧tto̧'i̧nä̧ Diosttö kä'cö päteo höja̧ i̧sa̧rö̧ sacerdotes, amöca'inä öjahuiyälinä adicuä höja̧rö̧ Aarón'inä Ja̧hua̧ta̧nö̧ i̧tti̧mö̧li̧nä. 28Piye idepämä iyähuinä'a Israelitas hö̧ja̧rö̧ ku̧nä̧hui̧na'a 'cuäopönatä ka̧'a̧ pärö Aarónrö̧ jabuatomö i̧tti̧mö̧ öcoturö'inä . ji̧na̧ yo̧mȩte kä̧nö̧ ttöäre iyähuä päiönä, pi̧yȩ iyähuämä käcö päteö körö pätetö kumaluarö Israelitas hö̧ja̧ttö̧mä̧ hö̧a̧rȩ iyahuämä tu̧nȩhua a'ca jo̧mȩ.29Aarón surojö̧ juiyunä ö̧ca̧ta̧hui̧yu̧ ji̧nö̧mä̧ i̧tti̧mö̧ 'co̧tu̧rö̧'i̧nä ku̧nä̧hui̧na̧va̧. jahuätuätunä ȩmö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧ pättäcuotö ttötättötä. 30Sacerdote kä'co päteö adicuä i̧sa̧mä huȩa̧hua̧tä̧ päiacua'a tti̧tti̧mö̧ 'co̧töttö'inä , jinä yo̧mwtȩtä̧ ku̧nähuo̧ca̧ttö̧'iä ttörö tiya pä'ö surojuttö'inä jui̧yo̧ca̧, ca̧tä̧cuä̧huä̧ o̧ta̧mä ttȩpö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ ji̧mö̧tȩ jahuätto todävenö mo̧ro̧.31idepä adihua̧ttö̧'inä̧ cuȩmö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ kä'co pä̧teo adicuä ttö̧ja̧rö̧ sacerdotes Jo̧nä̧ huaturö ttörömä̧ Ja̧hua̧ta̧nö̧ dacua'a̧nö ja̧'a̧ cuäräönä idepämä surojöttö'inä juiyo̧ca̧nä. 32Aaron'inä Jahuätumä ttöcua'a̧nö̧ ja̧'a̧ idepä a̧dihua̧ttö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ pan itärucänä ku̧nä̧huä̧ttö̧'i̧na̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä̧iö ku̧nä̧huo̧ea̧ttö. 33Ja̧huä̧tu̧mä hucu'a̧nö̧ ja̧'a̧ idepättö'inä Jahua̧ta'a̧nö̧ panttö̧'i̧nä iyähui'inö surojuttö siepö icuähuä päiönä, ttöttö'inä 'quȩ'ȩpö ku̧nä̧huä̧ päiönä. Ka̧ra̧'i̧nä ucu juiyunä ja̧u̧ cuäcuähuättömä, ja̧u̧mä̧ ja̧cua̧'a̧ rö̧'ö̧ jahuä ttöttömä, ttörö iyähuiömä. 34Deättö'inä, panttö'inä yoreteunä iyähuiömä, ponttö'inä, koro mo̧ro̧ juomȩnä̧, , ja̧u̧mä̧ kuötä cuicu'a̧nö̧ ja̧'a̧. Ttucuö juiyu'a̧nö̧ ja̧'a̧, täcö 'quȩ'ȩpö ku̧nä̧hui̧a'anö ja̧'a̧ ttöttömä.35Pi̧yȩ jo̧nä̧mä, o'cajuiyunä cui'chö'a̧nö̧ ja̧'a̧ ttö jȩchi̧nö̧a̧nö̧tä̧ ucu jȩcua̧ pä'ö, Aaron'inä itti̧mö̧rö̧'inä jȩcu'a̧nö̧ ja̧'a̧. Ji̧möte jahuättö todäre mo̧ro̧ päiomenä jo̧mȩnö̧tä̧.

36Mo̧ro̧ a̧u̧cuä̧ cuiyu'a̧nö̧ ja̧'a̧ päcäyä böorö cuire iyähuä päiönä surojö micuächönä. Ja̧hua̧ta̧nö ku̧ö icu iyähuome'inä adiu juäittötä jȩcu'a̧nö̧ ja̧'a̧, ja̧hua̧ta̧nö ucuocu ku̧nö̧ ttörötä 'quȩ'ȩpö kunö.

37Ji̧mö̧tȩ ja̧huättä todärenö mo̧ro̧ päiömenä jȩȩcu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ surojö siepö icuähuä'inä 'quiepö ku̧nä̧huä'cattö'inä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ 'que'icuächönä tuiuhuattö̧'inä. Ja̧u̧nö̧ o'ca'a kui'icu iyähuomȩttö̧ 'quiecuä'ca ttöttö'inä i̧mi̧cunä̧ ka̧cua̧'a̧. Koiottö'inä quiepö kunähuättö̧mä̧ surojö'ina juiyunä.38Moro a̧u̧cuä̧ ki̧'i̧cuä̧ jui̧yu̧nä̧ cui̧yu̧ä̧nö̧ ja̧'a̧ cuäre iyähuä, tajunö jo̧mȩnä̧ huoturö Corderos yaute a̧ȩ jo̧mȩnä̧ huo̧tu̧ttö̧.

39Cordero ya̧tȩö̧ cuiyu'a̧nö̧ ja'a yo̧a̧sa̧nä̧ moro para ja̧ hua̧ta̧pö niparö̧mȩ juacu'inä cúáre iyähuä paiönä cuiyu'anö ja̧'a̧.40Acuo̧mena̧ i̧sa̧ Corderottö'inä, ja̧hua̧tanö cuiäre iyähuämä harina isä̧ppä̧ adiunä sayuhuä̧ ppä̧ttö̧ 'inä a̧dȩja olivattö'inä yaute litro jomȩnä̧ ja̧hua̧tanö vino isoya yaute litro jo̧mȩnä̧. cuiyu'a̧nö̧ ja̧'a̧ cuiäre iyähuä päiönä.41Todäre päiönä corderönä nipäro̧me juaehua'acumä. a̧cuo̧mȩnä̧ yo̧a̧sa̧nä̧ jecuä̧ji̧ ta̧'a̧nö̧tä̧ cuiäre iyähuämä ja̧hua̧nö jȩpi̧ harinattö̧'inä vinottö'inä. Piyemä adiunä jȩpi̧ harinattö̧'ina vinottöínä. pi̧yȩmä adiunä amȩu̧nä̧ chopacua'a ttorö: tau̧ cui̧a̧rȩ i̧yä̧huä̧nä̧ ttorönä̧ ocurä iyä̧hu̧cä̧ cuä̧.

42Piyemä Jȩcu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ cuiäre iyähuättömä kuöicúähuä ja̧cua̧á̧ cuahuanehuä icotöínä jacuaá. Jecua'a̧nö̧ ja̧'a̧ surojö juiya könähuocattö̧'inä̧ doächiäcuähuo̧mȩttö̧ ttö clia'ca jo̧nȩttö̧. Churuhua ucuru po̧cui̧cuo̧mȩ ucutäcu chöcuocua pä'öinä43Juȩnȩtȩ ja̧cua̧'a po̧cui̧cuä̧cuo̧me Israelistarö'inä, surojucevinä juiyunä ku̧nä̧huo̧ca̧ i̧mi̧cu̧nä i̧so̧ca̧ ttörö ucuotu̧nö eseäcuähuo̧nȩ.

44ttö 'que'epö jedia̧cua̧sä̧ korojuä'ittöinä jinä yometenä ku̧nä̧cuo̧sa̧ jahuatanö̧ kuö'icu quiepö ku̧nä̧cuo̧ca̧ jahua̧ta̧nö̧ kuö'icu quiepö kunähuä̧cattö'inä jaumä ttötäcu jinä̧ ya̧mȩte yautenätä päcuia'atacua pä'ö jahua̧ta̧nö̧ Aarón'inä ja̧hua̧nö ja̧'a̧ i̧tti̧mörö'inä jahuätumä Sacerdotes jo̧nä̧tä̧ ttöja̧tto̧'inä kä'co päteö adicuä tto̧ja̧ jo̧nä̧.45Ttö̧mä̧ chö̧jacuasa Israel höja̧ ttö̧ja ttöca̧tȩnä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ tȩnu̧hua Dios paiönä.

46Jahuätunä ttöluo̧juäcuo̧tö ttötäsä tu̧ru̧hua̧, Di̧o̧s, päöinä, Egipto rejettö'inä räopoicuinö päöinä ttö jahuätö ittöcätenä cho̧ja'attö. ttötäsä tu̧ru̧hua̧ Diomä.

Chapter 30

1Ucutumä cuaditätucuajá kö'icu iyähuome a̧dö̧nä̧ isoppa 'chopome. Cuaditä cuotöjä acacia dauttö. 2Iotomä yaute ö̧yö̧'ca̧ri̧ u̧mu̧bu pa̧ja̧cuo̧me ja̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ käcuo räcumä yaute ö̧yö̧'ca̧ri̧ u̧mubu pa̧ja̧o̧me ja̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. Yo̧räteunä ja̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ju'tojucumä todäre ö̧yö̧'ca̧ri̧ u̧mubu pa̧ja̧cuo̧me ja̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. Ä̧ja̧ o̧namä yo̧ca̧ttö̧tä̧ todehuina'a̧.3'Cho'opunä adiunä kuicu i̧yä̧huo̧ca̧mä tucuepätucua'anö̧ ja̧'a̧ päcuä'i orottötä beipomebu iesubiyäna ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧ja̧hui̧yä̧ o̧na'i̧nä.Beipome'i̧nä̧ orottötä cuadita'anö̧ ja̧'a̧. 4Cuaditätucua'a̧nö̧ ja̧'a̧ to̧bu̧rȩ orottö pätecu iesubiyäna ka̧cu̧nä. Jo̧'u̧ o̧bu̧mä̧ ppu'quepu ttȩpä̧cuo̧bu̧ ja̧'a̧ kuicu i̧yä̧huo̧ca̧.5Jȩ'cu̧a̧tu̧cua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ yö̧'ȩpä̧rö̧ o'camä acacia dauttö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ tucuepätucuaja orottö. 6Cu̧nä̧tu̧cu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ a̧du̧nä̧ 'cho'opunä kuicu i̧yä̧huo̧ca̧ ä'co̧ca̧ rö̧nä̧tö̧cui̧ tto̧ȩcuä̧ta̧ ippeyänä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS ötö'cö ji̧'ä̧huo̧ca̧cu̧. Kä̧cua̧'a̧ muȩcuäbi huä̧me to̧cha̧ra̧pe'ö TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ötö'cö ji̧'ä̧huo̧ca̧nä̧, juȩnȩtä̧ chi̧jä̧cua̧sä̧ ucutucumä.7Aaron ujuhua'anö ja̧'a̧ a̧du̧nä adicuättö moro̧ jo'öa̧cuä. ujuhua'anö̧ ja̧'a̧ ra̧pa̧ri̧yö̧ ttädita'anä. 8Aaron pä'äji ta'anö̧ ni̧pä̧cha̧'a̧ ra̧pa̧ri̧yö̧ i̧rȩdȩto̧mȩnä, ujuhua'anö̧ ja̧'a̧ a̧du̧nä̧ adicuättö 'chopunä kuhuicu iyä̧huo̧ca̧nä̧. Kujuhua'anö̧ ja̧'a̧ ttö TTÖ̧Ä̧NÄHUA̧ chä'cajo̧mȩttö̧ cädiäcuähuä juiyönä, o'catoinä cuacharuhuä o'cotö ttö̧jo̧mȩbu. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä korottö a̧du̧nä̧ adicuättömä cuiyätucu'o a̧du̧nä̧ 'chopunä kuicu i̧yä̧huo̧ca̧nä̧mä̧, cujuhuätucu'o ku'icu iyähuämä odujumä. To'önä tocuätucuä vino isoyamä ku'icu iyähuänämä.10A̧'ȩttö̧ yautenätä̧ Aaron usäu'anö ja̧'a̧ a̧du̧nä̧ 'chopunä kuicu i̧yä̧huo̧ca̧ ä̧ja̧ o̧namä. Jo̧'u̧mä jȩ'a̧nö̧ ja̧'a̧ ucuja ȩmu̧ suronä jȩttä̧ji̧ jȩpi̧cö̧ kuicu iya pe'ö. Sacerdote ttu̧ru̧hua̧mä jȩ'a̧nö̧ ja̧'a̧ pi̧yȩmä o'cato'inä ahuaruhuärö. Piyȩ ttö TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ kuicu iyähuämä kȩ'ȩpu̧ ttö̧ju̧na'anö̧ ja̧'a̧.11TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ucuocu pä'inö̧ Moisesrö. 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä Israelitarö cui̧'a̧to̧mȩnämä, ya̧cu̧nä̧ tta̧'cua̧rö̧ ki̧'ö̧nä̧ ttiya'anö ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧. Jȩtta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ pä̧ja̧tö̧ cädö'ca'a, ö̧a̧ta̧'a̧nä̧ hua'ö tticua'acu jähuätö. 13O'cäto'inä tti̧mi̧ huȩyu̧tö̧ tti̧'a̧tä̧u̧mä̧ ttimita'anö ja'a yaute pä̧rä̧tä̧bi̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ tämäcö̧ttö̧ topu TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ö̧jode'inä. Ttö TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ ttiyäcuotö pärätä medio gramo. 14O'catoinä huȩyu̧tö̧ rötö ttö̧a̧tä̧jä̧ ju̧ttö̧mä̧, veinte a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ kö̧nä̧rä̧tö̧ttö̧, ttörö ttiya'anö̧ ja̧'a̧.15Ttö̧ja̧ tti̧ä̧rȩ iyähuä ttörö ttiyöttö suronä jȩtti̧nö̧ micuä chimihuiyatö pä'ö, ruhuotömä 5,5gramomä dȩa̧'a̧cu̧mä̧ tti̧mi̧töjuiyö'anö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ usurä isotömä 5,5 gramomä huä̧mȩcu̧mä̧ ttimitö juiya'anö ja̧'a̧. 16Pi̧yȩ pärätämä ttȩmä̧cuä̧ Israel ttö̧ja̧ suronä jȩtti̧nö̧ mi̧cuätä, ja̧u̧mä̧ i̧yä̧huä̧cuä̧ huȩnȩ ucuocuäcuähuode ttaditome. Jua'amä Israél ttö̧ja̧rö̧ amucuädäcuähua päi'önä chä'cattö, suronä jȩtti̧nö̧mä̧ tta̧'cua̧rö̧tä̧ iyähuinätö̧"17TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocu pä'inö Moiserö: 18Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ uriba'inö broncettö

cuaditajá ku̧nä̧huo̧mȩ'i̧nä̧ broncettö̧, uribamä töcäcuähuäbä jä̧cua̧'a̧. Cu̧ju̧nä̧tu̧cua̧ huȩnȩ ucuocuäcuähuo̧ca̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧sa̧rö̧ ku'icu iyähuome kä'co päte'ö ajiyä da'epö cu̧ju̧nä̧tu̧cua̧ juäbanä.

19Aarón ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mu̧'i̧nä̧mä ttu̧mu̧pi̧yä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧jä̧pi̧yä̧'i̧nä̧mä̧ ajiyanä ttiticähua'päö jä̧cua̧'a̧ juä̧yu̧ jahuättötä. 20Ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'iäcuähuodenä dohuächomänämä ja̧'hua̧'a̧nö̧ jo̧ca̧jö̧ttö̧'i̧nä̧ ttörö ku'icu cuiya'päö tö'cönä̧nö ku̧jo̧mȩnä̧mä, ajiyanä cutu'cähuapäö jä̧cuä̧'a̧ 'cöru pähuiö juiyäcua'anö. 21Ttötöcähuä'päö jä̧cua̧'a̧ ttu̧mu̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧jä̧pi̧yä̧'i̧nä̧ jahuätö 'cöru huottächa'acu. Pi̧yȩmä hueähuä huȩnȩmä̧ 'cuäopunä̧ta̧ kä̧cuä̧ A̧a̧rónrö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuäruhuä'cotörö'inä o'catoinä juhua'a yabocu yo'ähuächö ttö̧jä̧cuo̧ttö̧rö̧'i̧nä̧."22TÖ̧A̧NA̧HUÄ̧ Moisésrö ucuocu pä'inö: 23"Pi̧yȩ ȩmi̧ adihuäjuäitö pojopu auä: Quinientos siclos mirranö jo̧mȩ, 250 siclosnö jo̧mȩ sa̧dö̧ na̧ja̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adiunä a̧mȩu̧'i̧nä̧ . 24Ji̧mu̧tȩ yautenö kilo jo̧me casiamä ämä'cömä todäre siclos jo̧mȩ Dios öjodenä ttiya'päö, ku̧na̧cua̧'ató, ja̧'hua̧tä̧'ä̧nö̧ yaute hin'nö jö̧mȩ oliva a̧dȩ. 25Jȩcua̧já̧ dahuecuoya a̧dȩttö surojö'inä huiyoya pi̧yȩttö̧mä̧, pi̧yȩmä̧ a̧mȩu̧ adihuä i̧sa̧ aditähuä. Poya dahuecuoya a̧dȩjamä̧ jä̧cua̧'a̧ TTÖRÖ ucuotönö hua'adö ku̧nä̧huoya.26Ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huodemä a̧dȩjattö riri'cua pä'ö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötö'cö jiäu ȩco̧ca̧'i̧nä̧, 27ttu̧cuä̧ rutähuodä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppächi'önä tta̧di̧tä̧cuȩnä̧'i̧nä̧, la̧pa̧ri̧yu̧ ttu̧ju̧nä̧cuänä'inä juhua'atäcu jahuäcänätä kä̧cuȩnä̧'i̧nä̧, incienso 'chopönä ku icu i̧yä̧huo̧ca̧nä̧'i̧nä̧, 28ttiäre ku icu iyähuome ja̧u̧tä̧ ppächönä aditäcuähuä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o̧'ta̧hui̧yä̧'i̧nä̧ ku̧nä̧huo̧mȩ'i̧nä̧.29Ttöcu huotö jö̧nä̧tä̧ 'cä̧'ȩpö̧ cu̧ju̧na̧tö̧jä̧, Ttönä surojö jui'ätö jö̧nä̧ ttö̧jä̧cua̧'a̧nö̧, ji̧yȩtȩ surojö juiyö me'ä̧tö̧mä̧, surojö jui'ätötä ttäcuotö. 30Aarónrö'inä i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ pojopö ku̧nu̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧ju̧na̧tö̧ pä'ö huotö, ttö chumöhuäyotö sacerdotestö̧ jö̧nä̧ ttaditäcua'anö̧. 31Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ jicuähua pä'ö ja̧'a̧tó: ja̧u̧ a̧dȩjamä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧CU̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧ jö̧nä̧ dattepa pä'ö jä̧cuoya cui̧tti̧mö̧ 'cotö yabönö yo'ähuätörömä.32Ttö̧ja̧ tti̧jȩta̧nä̧mä̧ tuttepa pä'ömä jo̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧ huihuatö ttaditäji jähuättö koro a̧dȩja ttadita pä'ömä juiyina̧'a̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jähuä päi'önä 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧ ja̧'a̧ttö̧. Pa̧'a̧nö̧ jȩtta̧ pä'ötä ji̧na̧'a̧. 33Ya̧tȩ pi̧yȩ jähuä a̧mȩu̧ttö aditömä ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧'i̧nä̧ ya̧tȩ tuhuepöttömä, ja̧u̧rö̧mä̧ 'cä̧'ȩpö̧ tticua pä'ötä jä̧cua̧'a̧ ttö̧ja̧ttö̧mä̧.34TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moisésrö pä'inö: A̧mȩu̧ jähuä ȩmi̧, a̧dȩja a̧mȩu̧'i̧nä̧, isade a̧mȩhuade'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ gálbano pähuättö'inä - sa̧dö̧ jähuättö'inä päcuäi inciensocu, o'cajuiyönä yoräteunä̧tä̧. 35Incienso jȩttä̧'i̧jö̧ ta'anötä̧ jȩpi̧, a̧mȩu̧ huihuacuä i̧sa̧ jȩä̧'i̧ja̧'a̧nö̧tä̧, nu̧nä̧ 'cäruhuäböcu, päcuäjitä jȩpi̧'ö̧'ca̧ i̧mi̧cu̧nä̧ 'cä̧'ȩpö̧ ruti. 36Nu̧'cu cuicuajä i̧sa̧ppȩ ppo̧a̧ppȩtä̧ päi'önä. I̧so̧ca̧ esecuinö ȩco̧ca̧ ä̧'co̧ca̧ ja̧'a̧cu̧ ruti, ca̧ca̧cu̧ pä̧cuähuode jacuäcu, ucu Ttörö to'cuäcuomecu̧. Ucuotönä jȩ'cua̧jä̧ Ttörö ro̧ö̧ jö̧nä̧ jö̧ ja̧'a̧ttö̧.37Incienso ucu cuaditäjimä, ya̧tȩ'i̧nä̧ ucututtömä huihuatö cuaditäji jähuänä̧mä̧ adita pä'ömä juiya'a. Ja̧u̧mä̧ ucurumä rö̧ä̧nä̧ ro̧ö̧ jä̧cuȩ. 38Ya̧tȩ ucu jȩ'cuä̧ji̧ ta'anö a̧mȩu̧ jähuä jȩpö̧rö̧mä̧ ahuaruhuättömä 'cä̧'ȩpö̧ icuähuäcua̧."

Chapter 31

1TÖ̧A̧NA̧HUA̧ ucuocu päinö Moisesrö: 2"Topi", huopusä i̧mi̧nä Bezalelrö Uri itti̧rö Hur i̧tti̧ Juda isottö i̧sa̧rö3Bezalelrö ttö cha̧cua̧ ru̧hua̧ttö̧ suppȩnö̧ pä'iönä chiyäcu, adiunä ttu̧ȩpä̧rä̧cuä̧ cuä̧ cuä̧inä huo̧jä̧ chi̧ä̧ cuä'inä ja̧'huata̧'a̧nö huo̧jä̧ cuä cua inä puttähuätö o'cajuiyönä adilhuäma; 4A'cuacunä jȩpu Hadita päö orottöinä pärätättö ina broncettö̧ ' i̧nä̧ 5Ja̧'hua̧jö̧ta̧'anö huiö adihuäinä ido'guittö rötä adihuäinä daukȩttö̧ ko̧'ö̧ adihuäinä puttö adihuä o'cahuiyönätä̧.6Ja̧u̧ ja̧'anä̧'i̧nä, ȩmu̧sä̧ Aholiabrö Ahisamac i̧tti̧rö Dan isotö i̧sä̧rö Huo̧jȩcu̧nä̧ Hadita päö jȩchä̧u̧ ttamisho'guina huo̧jȩcu̧nä huo̧ttörömä ucuru huedäji O'cajuiyönä ttadita päö , pi̧yȩmä ko̧cua̧'a 7jina yo̧mȩtȩ päiö ttucuocuode, Dios esecujiäu u̧juninoca̧'inä , juo̧'ca cuä̧me kuica iyahuodä'ina ja̧'hua̧jö̧ta̧'anö juhuode ko̧cu̧mä o'cajuiyönä 8Meso isodänä ko̧cu̧'inä rä̧dȩtö̧ Ku̧nahuä̧ ocä'inä Ko̧cu̧mä O'cajuiyönä̧ta̧. 9A̧diunä a̧meu̧ ku iyahuome'inä ku'icu iyähuome o'cajuiyönä ka̧cu̧mä , ja̧'hua̧jota'anö kä̧näri̧yu ri̧a̧yu kada'ca ka̧mȩina10Pi̧yȩ ja̧'a̧nä'i̧nä ka̧'a̧ ttöca̧ta̧hui̧yu̧ adiunä puttacua : ttöca̧tä̧hui̧yu̧ surojö juiyö Aarontä̧ ö̧ca̧taa̧cua̧ päö Sacerdote cua̧tä̧ ja̧hua̧jö̧ta̧'anö i̧tti̧mu'inä ttä chiäre jö̧ ttadita päö dottachomenä ttöca̧ta̧ma̧päö Sacerdote huotö jönä 11pi̧yȩ ja̧'a̧näi̧nä̧ ka̧'a̧ a̧deja dahuecuoya ja̧'hua̧ta'anö adiu a̧mȩhuönä ichopunä kä̧ȩpu ku̧näcuo̧me. Pitö puttäcuänä ttö ucuru jueönä huedäjita'anö12TöA̧NA̧HUA̧ uhuocu päinö Moisesrö: 13Jiähui Israel ttö̧ja̧rö: ISO päi'önä ttuju̧nära̧ päö ka̧'a̧ 'cuächäcuä'cuä mo̧ro̧mä TöA̧NA̧TTUA̧Rö̧ Uhuotö, pi̧yȩ jä̧cua̧'ato ijȩcuä̧ jä̧cuä̧mä ja̧u̧ru̧ Ucutucumä cua huäruhuä O'ca'anä ttichäcuotö'inä ttu̧hu̧huo̧juä̧'anö ja̧u̧tä̧ ja̧'a päö TöA̧NA̧HUA̧MA̧ , Kä̧ȩpu ku̧näcua̧ ya̧cu̧nä̧rö̧ 14Ja̧hua̧ ja̧'a̧ttö̧ hua'adö ttu̧ju̧nä̧cuätö 'cuächä cuä'cuä mo̧ro̧mä, ucututä jȩcuä̧cuo̧töjä̧ ucuotö kä̧'ȩpu̧ ku̧nä̧cuo̧me pä'iönä ja̧u̧nu̧. Cuä'ädiö ttö̧'ö̧ mo̧ro̧ aditömä räepu i̧hua̧tä̧ ö̧jä̧cua̧ ahuärucuätömä. 15Adihuämä adihuäcua'a ji̧mu̧tȩttö yaute mo̧ro̧tä̧ ja̧'hua̧'a̧nö ja̧'anä ji̧mu̧tȩttö todäre mo̧ro̧mä 'cuä'ächö pä̧cuä̧'cuä̧ mo̧ro̧ ja̧'cua̧'a̧ surojöttö kä̧'ȩpu̧ ku̧näcuö̧me jö̧nä̧ TÖ̧A̧NA̧HUA̧Ö̧ uhuotö. Ya̧tȩttö̧ 'cuächäcuä'cuä mo̧ro̧ aditöttömä, jueönä̧tä̧ cuä'ö tticua pä̧ötä ö̧jä̧cuä̧.16Ja̧hua̧ ja̧'ttö̧ Israel ttö̧ja̧mä 'cuächäcuäcuä mo̧romä hua'adö ttuju̧nä̧ päö ja̧ma̧'a̧ O'ca'anä̧ päö jä̧ma̧'a. Ttotta päö jä̧ma̧'a̧ O'ca'anä̧ ttö̧jä̧mo̧tö̧'i̧nä ja̧u̧ hueähuä huȩnȩ beipu juiyönä. 17Cuächä cuä'cuä mo̧ro̧mä cuä'oounä mä'opunä ijȩcuä̧rö̧ Kä̧cua̧'a̧ Tö̧A̧NA̧HUAMA Ji̧mu̧tȩttö̧ yaute mo̧ro̧tä̧ aditina̧'a̧ttö

mo̧ro̧jä̧'i̧nä pi̧ja̧'inä̧ , ja̧'hua̧'anö. ja̧'anä ji̧mu̧tȩttö̧ todäre mo̧ro̧mä 'cuä'achiönö.

18Dios Moiescu̧ ucuocu Cädäji̧ O'ca'a Sinai muä'cattö iyinö hueahuä huȩnȩ huȩyu̧cuodä todäre ido'quittö adicuä odä , chutä u̧mu̧nä̧ hueȩyu̧cua̧'a̧ odä

Chapter 32

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧mä̧ Moisés mö'ä'cara̧'a̧ttö̧ i̧mȩyȩhuo̧ca̧'a̧ recuó to̧'i̧yä̧u̧, jahuätömä 'chi̧nä̧tö̧ Aaroncu̧ ja̧'hua̧nö̧ 'chä̧nö̧ pättinäcu̧: "Ichi, a̧mo̧nä̧ tto̧ä̧nä̧hua̧'ca aditiyitö ujuturu ppä'ädö tä'canä o'ipatö. Moisés ji̧na̧'a̧ ujuturu rä'epinömä, ja̧u̧tä̧ ji̧na̧'a̧ ujuturu rä'epinämä Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧, jerupätöjä tta̧'a̧nö̧ ki̧jä̧ päi'äjä'a ja̧ru̧mä̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ pätiyäcu Aarón pä̧'i̧nä̧u̧: "Cuirecuatucuttu'inä cui̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ cui̧tti̧mö̧ nä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ ttö̧nä̧rö̧ oro'o̧bu̧ 'cho'ipätucui ja̧'hua̧nö̧tä̧ iyätucuittö."3O'catoi'önä ttö̧ja̧ ttä̧ja̧nä̧ ttö̧nä̧rö̧ oro'o̧bö̧ jȩpä̧cuä̧u̧ i̧cui̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧nä̧ jȩpö̧ iyinätö Aaronrö̧ iyinätö̧. 4Ja̧u̧mä̧ ȩmi̧nö̧ jahuätö ttiäre oro, ku'icu isoya päi'omenä päcäyä i̧tti̧ a̧'u̧cuä̧ jo̧mȩ tómenä 'quiyächipina̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ topö ttö̧ja̧mä̧ pä'inättö̧, "Israél, pidetätó cuä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ Egipto rȩjȩtö̧ rä'epö icuinömä ucuturu."5Aarón ja̧'hua̧nö̧ jȩtta̧'a̧ topö, aditinö i̧sa̧rö̧ ku ttiäre iyähuä'ca päcayä i̧tti̧ a̧'u̧cuä̧ ja̧'hui̧a̧nö̧ jȩpö̧ ttöjarö ji'ähuinö; Ja̧u̧ pä'inö: "Yo̧'ä̧i̧ mo̧ro̧ jä̧cua̧'a̧ pä'cari jȩtä̧cua̧'a̧mä̧ TU̧RU̧HUA̧RÖ̧ ucuotö." 6Ttö̧'ja̧mä̧ koro mo̧ro̧ yo̧ä̧sa̧ ja̧i̧ poröchö ttiäre ku iyähuä iyö jȩpi̧nä̧tö̧ pi̧yȩ ja̧'a̧ esecu kä̧cuä̧hua̧mä̧ pä'ö. Ja'huanä jȩpö̧ ttu̧cuä̧cuä̧nö̧ aú esehuinätö̧, ja̧u̧nu̧ o'ca'a ko̧cuä̧mi̧nä̧tö̧ pä'cäri jitörötä pä̧huä̧ro̧jo̧mȩnä̧ jȩpö̧.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧cuo̧cui̧nö̧ Moiserö: "O'capäi'önä täí, cumuhuäyotö, Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧ räcuepä̧u̧mä̧, surojötä jȩpö̧ ko̧cuä̧tö̧. 8O'capäi'önä jaropi'ätö ja̧'a̧ pädinomettö̧'i̧nä̧ i̧mi̧cu̧nä̧tä̧ jȩpö̧ ko̧cuä̧tö̧. Päcayä i̧tti̧ a̧'u̧cuä̧ adittö ja̧u̧ru̧ ttiäre iyähuä i̧sa̧rö̧ ku iyó jȩpä̧tö̧. Pä'äjätö: "Israél, pidetätó cuä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ Egipto rȩjȩtö̧ rä'epö icuinömä ucuturu."9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'i̧nö̧ Moiserö: "Pitö ttö̧ja̧rö̧ topäjisä. Topitö, ttö̧ja̧mä̧ juiyó jarodätö ja̧'a̧. 10Jitämä, jȩcu̧'ä̧ päcua pä'ö'inä juiya'a ucumä. Juiyó rö̧'ä̧nä̧ cha̧mi̧ suräcusä jahuätörö, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ si'epötä chicuäcuotö. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucunä jȩchä̧cua̧sä̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧," Ja̧'hua̧ ja̧'a̧ Moisemä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ö̧ro̧huä̧rö̧ juiyönä jȩ'a̧ pä'ö amucuädinö. Päinäcu̧: "CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö cu̧mu̧huäyotörö cua̧mi̧surunä tocu'a'a jä̧ttö̧, ucutä jä̧'a̧ Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧ cujurunä rä'epö icuäjimä.12Egipto ttö̧ja̧mä̧ pättö'anö ja̧'a̧: Ja̧u̧mä̧ rä'epö i̧cui̧nä̧u̧ ä'cuoyäu, möä'quiyura̧'a̧ttö̧ cuä'ö icuatö pä'ö jja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ pi̧jä̧ttö̧ si'epö icuatö pä'ö? Juijomä cu̧rä̧huä̧rä̧ ucutä cu̧mu̧huäyotö ja̧'a̧ ro̧'ȩpö̧mä̧ ro̧cuȩpä̧tö̧. 13Amucuädi Abrahamrö̧, Isaac'rö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧, cu̧mu̧huäyotö, ucutä jȩchä̧cua̧sä̧ ucuturu päcua'ttö pä'inö̧jä̧ ja'huätörö: 'Ucu cuahuaruhuärö o'cotöttö jȩchä̧cua̧sä̧ mo̧ro̧jä̧ si̧ri̧'cö̧ jö̧ta̧'a̧nä̧ ttirecuächönä, ja̧'hua̧nö̧tä̧ chi̧yä̧cua̧jä̧ cuahuaruhuä o'cotöttö pi̧jä̧ o'cajuiyönä padäjita'anö. Jahuätö tti̧rȩjä̧ jä̧cua̧'a̧ 'cuäopönätä̧."' 14Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ro̧'ȩpo̧'cö̧ pi̧nö̧ u̧mu̧huäyotörö ro̧'ȩpa̧ päjimä.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisés pä'aji ta'anö möä'cara̧'a̧ttö̧ mȩyȩhui̧nö̧, U̧mu̧nä̧ i̧nä̧ obi tobire jȩ'tä̧cuä̧ pä'inö huȩyu̧cua̧'a̧ 'chu̧'ä̧rä̧nö̧. Ja̧u̧ odä todäremä huȩyu̧cui̧na̧'a̧ pätecua'acu, ä'canä'inä aboja̧'a̧nä̧'i̧nä̧. 16Jua̧u̧ dau odämä chutä Dios aditähuä odä ji̧na̧'a̧, huȩyu̧cuä̧'i̧nä̧ chutä Dios i̧huȩyu̧tu̧ ji̧na̧'a̧, juodänä 'chu'ädö ku̧nä̧hua̧'a̧.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Josué ttö̧ja̧ huottä'a ä̧ju̧cu̧, Moisérö pä'inö: "Ä'ö ttöjometömä rohuäu pä̧'i̧cu̧nä̧ huopätö." 18Ja̧'hua̧nö̧ päiyäcu Moisés päinäcu̧: Iso juo'epömä juottöca'a jua'amä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rohuäu tti̧cuä̧u̧'i̧nä̧ huottoca'a, ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ ra̧'ö̧ eseu huotta'atä ä̧ju̧cu̧sä̧."19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisésmä ä'ö ttö̧ja̧cuo̧mȩ tö'cö 'chä̧hui̧'ö̧mä̧ päcäyä i̧tti̧ a̧'cua̧juä̧ adicua'atä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ tötta'atä topinö. Ja̧u̧mä̧ juiyo ra̧huä̧ri̧pi̧nö̧. 20U̧mö̧nä̧ 'chu̧huä̧rö̧ obi icuomenä möä'ca kada'camä dörächipö pperecuächötä maina'a. Päcäyä i̧tti̧ ttö̧ja̧ ttäditäjäcurö ȩmo̧po̧'ö̧ i̧sa̧ppȩ päi'önä ku icuäji'ca̧ ajiyanä 'cuȩ'ȩpi̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩä̧ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ ttahuönä jȩi̧nä̧u̧.21Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a Moisésmä Aarónrö jä'epö ä̧ju̧cui̧nö̧: ¿Däje jȩttä̧cu̧ttö̧ jitöja ttö̧ja̧mä̧, rö̧ä̧nä̧ jahuätö surojö jȩttö̧nä̧ cui'cächönä̧mä̧? 22Aarónmä ädätinö: Chö̧ä̧nä̧hua̧ juiyo rö̧ä̧nä̧mä̧ cu̧ra̧huä̧rä̧tö̧. Ucumä huo̧jua̧jä̧ pitö ttö̧ja̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojö jȩtta̧ pä'ömä jo̧mȩnö̧tä̧ amöcuädö ku̧nä̧jä̧tö̧. 23Jahuätömä pättäjäcusä: Tö̧ä̧nä̧hua̧ ujutu tä'canä 'chä̧nö̧ oipä̧cua̧rö̧ aditiyitö, pide Moisés pinömä̧, Egipto rȩjȩttö̧ rä'epö icuinö pinömä̧, däje 'cuäopäjäcucö̧. 24Ja̧'hua̧nö̧ pättiyäcu pä̧dä̧jä̧u̧: ya̧tȩ oro ku̧nö̧rö̧mä̧ 'cho'ipätucuirö, jahuätömä oromä ttiyäjäcusä, ttiyäjäcu ocuränä chicuomenä, pide päcäyä i̧tti̧mä̧ rä'o'äji.25Moisésmä topinö ttö̧ja̧mä̧ ka̧mä̧dä̧cuä̧cuä̧ jui̧yonä jo'tä'a, Aarón päi'nö jarodähuäcuärä̧'a̧ juotächiyäcu ja̧'a̧tä̧ topinö ja'huatö 'taboiyorö yä̧tä̧hua̧'chä̧'a̧nä̧mä̧. 26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisés cä̧mä̧di̧nö̧ tä̧'äbäriyä do'ächäcuähuomä ä'ca'a, Ja̧'hua̧'a̧nö̧ päi'nö: O'catoi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ippeyänä 'cä̧huä̧tö̧mä̧ ttöcu ichätucui, Levita ttö̧ja̧ O'catoi'önätä ippeyänä ka̧tö̧mä̧'ca̧'ca̧hui̧pi̧nä̧tö̧. 27Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ pä'äji: Israel ttö̧ja̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ Dios-mä, pä̧'ä̧nö̧ pä'äji: yä̧'ö̧cu̧punä cucurä'chuö 'cho'äjui'ö tätucui do'ächäcuähuome tä'äbäriyä̧nä̧pu̧nä̧ Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧tö̧ cuäi'icui hui̧ja̧ cuä̧rö̧i̧'nä̧ ja̧u̧cu̧ ko̧rö̧i̧'nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ippeyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧."28Moisés pä'ö u̧ju̧nä̧ji̧ ja̧i̧ jȩpi̧nä̧tö̧ Levita ttö̧ja̧mä̧. ja̧u̧ mo̧ro̧mä̧ tres mil ttö'cohuächi'önä huotö 'koröhuo'ächinätö. 29Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ Moisesmä päi'nö levitarö: "Ucutumä jitä mo̧ro̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ aditähuänä cuäditätucuä pä'ö, i̧yi̧nä̧ u̧juä̧ ȩminätöjä cuäditätucuä pä'ö toija'a̧cu̧ cui̧ti̧mu̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuähuäruhuäröi'nä, juo̧'u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ iyäcuäucuä 'a ppädä̧'a̧cua̧u̧ju̧ jitä mo̧ro̧mä̧.30Ja̧u̧nu̧ o'ca mo̧ro̧ Moisés päinö ttö̧ja̧rö̧: "Ucutumä juiyó suronä jȩpä̧ttö̧jä̧. Jitämä 'cha̧dä̧chä̧cua̧sä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧mȩcu̧. Tochipäcua̧sä̧ ucutu suronä jȩcu'ä̧jä̧tu̧cu̧ esecu'icuaja pä'ötä" 31TÖ̧A̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧mȩcu̧ pa̧ja̧chö̧ Moisés pä'inö: "Isó, pitö ttö̧ja̧hué isopä'iönä̧tä̧ juiyó suronä̧tä̧ jȩpä̧jä̧tö̧ a̧mo̧nä̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ orottö aditö ucuo teäu. 32Jitämä adihua'a, rȩrö̧jö̧nä̧ topitö suronä jȩttä̧ji̧mä; ja̧'hua̧'a̧nö̧ jȩcu'o̧ca̧'a̧jö̧ttö̧mä̧, cuiäre cuyäru'tänä cui̧huȩyu̧tti̧nomettö räepu icuittö.33TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ädätinö Moisérö: "Ya̧tȩ ttö chä'ca jo̧mȩttö̧ suronä jȩpö̧mä̧, ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ chiäre cuyäru'tättö si'epö i̧cuä̧huä̧cua̧. 34Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jittätä kä̧hui̧, chu̧mu̧huäyotötö o'ipi ucuru jidähui̧no̧mȩ jubu. Topi, ttö chu̧mu̧huä̧ya̧ isoppa hua̧ ucu cuä'canä i̧'chä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ro̧dȩpö̧ mo̧ro̧ pätecuächomenämä, suronä jȩttö̧ micuätä ro̧dȩpä̧cua̧sä̧." 35Ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hue'inö märichei ja'huätö ttö̧ja̧rö̧ päcayä i̧tti̧ a̧'u̧cua̧ tätähuä'ca esetinätö̧rö̧, Aarón aditö iyinä'ca.

Chapter 33

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧-MÄ ucucuinö̧ Moisesrö: " Rä'opi porämä̧, Ucu'inä̧ Ja̧'huä̧ta̧'a̧nö ttö̧ja̧ ucu cui'cächajä̧'u̧ Egiptos Rȩjȩttö̧. Tätucui juä'a Rȩjȩ ttö'cö jo̧mȩ Abraham, Isaac ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jacob-rö'inä̧ chesecuinömȩ ja̧u̧nö̧ pä̧'i̧no̧sä: " ttö̧mä̧ chi̧yä̧cuä̧sä̧ ucu cui̧tti̧mö̧ O'cotörö. 2TTö̧mä̧ huȩdä̧cua̧sä̧ ya̧tȩ Tu̧ruhua̧ ucuocu jiäcuähuä Isä̧rö huȩdä̧cuä̧sä̧, ucutu cuä'catucunä, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rä̧dȩpä̧'a̧cua̧sä̧ cananeos ttö̧ja̧rö̧, Amoreos, Hititas-rö'inä, Ferezeos-i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jebuseos ttö̧ja̧rö̧. 3Tätucui juä'a̧ rȩjȩrä̧'a̧ cuähuä adiu ppurucua'a atate Isoya ja̧'i̧nö a̧nö̧ jö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö maya jä'inö a̧nö̧ jö̧nä, Ja̧hua̧'a̧nö ja̧'a̧nä̧ ttö̧mä 'cho̧'cö̧sä̧ ucutucumä, juä'attömä ta̧mi'quiätö̧ ta̧'attö. ttö̧mä̧ jȩpö̧ chicuä'anö̧ ja̧'a̧ mä̧nä̧ kä'cottö̧.4Ttö̧ja̧mä jua'a̧nö̧ rö̧ȩ'i̧nä jö̧'ö̧ huȩnȩ tä̧ju̧cui̧pomenämä tä̧cuä̧tä̧ȩcui̧pi̧nätö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ yä̧tȩ'i̧nä̧ rö̧ȩ'i̧nä̧ micuäju jähuämä rö̧näjuo'cö̧tö̧ pi̧nätö̧. 5TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧-MÄ̧ Pä̧'i̧nö̧ Moisesrö: " Israelitas ji'ähui: " Ucutu ttö̧ja̧mä̧ cua̧mi̧'quiätö̧jä̧. ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutucu chi'chöttömä jurunä̧ttä̧'i̧nä̧, ttö̧mä̧ Siepu chi̧cuä̧'ä̧u̧ä̧'ä̧. Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä, 'co̧'ä̧dä̧cuä̧cuättöcui̧ curätöcu rö̧ȩ'i̧nä̧ jähuä 'tä'anö jȩcha̧ pä'ö tocha ucuturö, 6Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israelitas- mä rö̧ȩ'i̧nä̧ micuäju jähuämä rö̧nähuö̧'cö̧tö̧ pi̧nätö̧ Monte Horetö kä̧mä̧dö̧ yabocumä.7Moisés-mä Ojuisode I̧sä̧ta̧ ttö̧jo̧metö ppeyänänö̧ pporädinö otonänö tä'äbarättömä. Ca̧'ca̧cu̧ pä̧'a̧cuä̧huo̧me pättinome.O'ca'atoi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ jäepätömä I̧'chä̧'a̧ pä'ömä ji̧nä'a̧ ca̧'a̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huo̧dȩrä̧'a̧, i'äbarä'ärä̧. 8ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Moisés -mä̧ 'chi̧nö̧ isode pporädö cu̧nä̧huodera̧'a̧, ttö̧ja̧ O'catoi'önä̧ tä̧'a̧ri̧nätö isode pporädö ku̧nä̧huode ä'ca, Ja̧'huä̧tä̧'a̧nö̧ to̧pä̧'ä̧ri̧nä̧tö̧ Moisés Isode pporädö cu̧nä̧huodenä do'ächiomebu. 9Moisés pporädö cunähuodenä̧ do'ächöta'anö Meyȩhui̧nä'a̧ kä̧rö̧'co̧ppänä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧mädi̧nä̧'a̧ apate isode pporädu cu̧nä̧huodemä ä'ca, ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧MÄ̧ Uhuocuinö Moisés -cu.10Korö̧nö̧ punä ttö̧ja̧ O'catoi'önä totömenä̧ kä̧rö̧'coppa isode pporädö cu̧nä̧huode ä'ca. A̧ra̧mi'ö̧ Ja̧rȩyu̧nö̧ päi'ö ucuo teähuinä̧tö̧ ya̧u̧cu̧po̧nä̧ U̧mä̧tö̧ 'töjude ä'ca jo̧mȩtö̧. 11TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧-MÄ̧ Ucucuinö̧ Moisés-mä̧ tti̧'ä topäcuä'ö, ttö̧ja̧sa̧ ubo a̧cua̧rö̧nä̧ a̧huä̧rö̧hua̧cu̧ ucuocuä'a a̧cua̧ro̧nä̧ juȩnȩ O'ca'a Moisés-mä̧ ppä̧'a̧chi̧nö̧ isode pporädö cu̧nä̧huoderä̧'a̧, Ja̧'hua̧'anö̧ Ja̧'a̧nä̧ u̧mu̧huä̧yä̧ Josué Nun i̧tti̧, ja̧'u̧ mu̧'ä̧yä̧ 'ki̧nö̧ isode pporädö cu̧nä̧hu̧odenä̧.12Moisés-mä̧ pä̧i̧'nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧_RÖ̧: " A̧mu̧cuädi päcuinöcu̧sä̧: ȩpi̧tö̧ ttö̧ja̧ tti̧cua, Ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧nä̧ yoriso jihuähuo'cocusä ttocu huȩcuä̧cuä̧rö̧. päi'nö̧jä̧ Chu̧huo̧ juä̧cuä̧jä̧ Cui̧minämä̧, Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ po̧cui̧pä̧ji̧jä̧ ppä'ädipö jȩcuä̧huä̧ chä̧'ca̧ jo̧mȩtö̧. 13Jitämä̧ Isopäi'önä̧ po̧cui̧pä̧ji̧sä̧ pporödipö jecuä̧huä̧ cuä'ca jo̧mȩtö̧ i̧jȩpi̧tö̧ cu̧mä̧niyä̧ chu̧huo̧jua̧cu̧ päi'ömä̧ Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yabocutä chuo̧'cui̧a̧ pä'ömä ppä'ädö jȩ'a̧cuä̧huä̧ Cuä'ca Jo̧mȩtö̧. A̧mu̧cuädi pi̧ja̧ rȩjȩmä̧ ucutä cuidepiyu ttö̧ja̧ ttö̧jo̧mȩ.14TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧-MÄ̧ ädätinö̧:" ttötäsä ucucu chi̧chä̧cuä̧mä̧, ja̧'hua̧'a̧nö̧ Ja̧'a̧ttö̧ ttötä ja̧'a̧ 'cuächu̧cu̧'a̧ pä̧'ö chi̧yä̧cuä̧mä̧." 15Moisés-mä päi'nö: Isopäi'önä ucu ujutucu cui'chu juiyutömä̧ porömä̧ räcuepätö ja̧'u̧tö̧mä̧. 16Isopäi'önä̧ Ja̧'hua̧'a̧nö̧ jö̧' juiyutömä̧, ¿ Ta̧'a̧nö̧ tö̧huo juä'äcuä'attö̧ cu̧mu̧huä̧yotö Ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tottöi'nää̧ pocui̧pä̧jä̧tö̧ jä̧ pä'ömä ppä'ädö jȩ 'ä̧huä̧huä̧ cu'ca'a jo̧mȩtö̧mä̧ ? ¿ Ja̧'huä̧'a̧nö jö̧ o'ca'a isopäi'önä cui̧'cha'anä ujutucu ja̧'hua̧'a̧nö̧ Ja̧'a̧nä̧ ucu cumuhuäyotö Ötahuiyä ttö̧ja̧mä toi'nä'a̧ tä pä'ö i̧mi̧cu̧nä̧ korötö ttöi'nä abonänö̧ pi̧ja̧ rȩjȩ ca̧'a̧huä̧tö̧i̧'nä̧.17TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧-MÄ̧ päi'nö Moisés-rö Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Jȩchä̧cua̧sä̧ pi̧yȩ jäcuepä jimä ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ po̧cui̧pä̧ji̧yä̧ pä'ädö jȩcuä̧huä̧ cui̧'ä'ca jo̧mȩtö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'chuo̧juä̧cuä̧jä̧ cui̧minä. 18Moisésmä päi'nö̧: '' Ja̧'hua̧'a̧nö̧ jo̧ta̧'a̧nö̧ pä'ädipö huo̧juȩti̧tö̧ ucu adiu cu̧ro̧'ä̧.19TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧_MÄ̧ päi'nö jȩchä̧cuä̧sä̧ ucunä rȩro̧ju̧nä̧ to̧'äcuähuä cuiä'catö jo̧mȩnä̧ cui'äpunä, ja'huata'anö chiminä̧ ji̧dä̧cu̧ähua̧sä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ "ucu cuiä'ca jo̧mȩ Rȩrö̧ju̧nä̧ tochäcuäsä rȩrö̧ju̧nä̧ tochäcuru, ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chi̧jȩpä̧'ä̧cu̧sä̧ rȩrö̧jö̧nä̧ tochäcurö ja̧u̧rö̧ chi̧jȩpä̧'a̧cua̧sä̧ rechujö̧.'' 20Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧-MÄ päi'nö: to'cuätucuä pä'ömä jo̧'ca̧'a̧ chi'ämä, yä̧tȩi̧'nä̧ topi'ömä̧ u̧ja̧'a̧ pä'ömä jo̧'ca̧'a̧ .''21TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧-MÄ päi'nö: topihuä, pȩrȩmä̧ ja̧'a̧ttö̧ dajacuähuomȩ ttö̧ chu'tö'cö; ucumä cui̧jȩpo̧mä̧ cu̧ja̧ja̧ pihuä inähuänä̧. 22Ji̧nä̧ ja̧'hua̧'a̧nö̧'cuä'opä'anä ö'adicuä ttömä chötä'cua̧jä̧ huä'ose jo̧mȩ inähuä ja'hua'anö ja̧'a̧ttö̧ chu̧mo̧nä̧ chä̧ 'to̧pä̧cuä̧jä̧ ttö̧ 'cuädopome jomebu. 23Ja̧u̧nö̧ O'ca'a chodäcuäcua̧sä̧ chu̧mu̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ chäbotä to'cuäcuä̧ja̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chiä'ämä̧ topocotöjä̧.

Chapter 34

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios Moiserö päi'nö: ''cuiopinäbi Tobirä acomeneji cuicuopinanö. Töchihueyö te cuase huȩyu̧cuämä ja'ö tobi̧ra̧nä̧ acomenäji obi̧ huȩyu̧cue kacuinötä̧'a̧nö; ocutedi'icuicuinö obi̧. 2Jomenö päi'ömenä yo̧'ȩ ja̧hua̧ta̧'a̧nö 'chacuächomenä Sinai Mö'ä̧'cära̧, jahuättömä muä̧'cä huä̧mettö̧mä chä'cä jo̧me cui'jȩpä̧ttö̧ja̧.3Ya̧tȩi̧'nä 'chähuächa pä'ömä juiyä'a ucucumä. Ja'atemä tocuö Ya̧tȩ'nä ja'a̧ yabocu toa pä'ömä mu̧ä'cä jäyänä'i̧nä.'' 4Ja̧hua̧nö ja'a̧ Moises Inäbi tobire 'cuiopinö a'komenäji obi̧ ji̧na̧'a̧nö, Ja̧hua̧nö ja'a̧ yo̧'ȩcuo̧ ä̧rä̧mi'ö 'cha'achinö Sinai mu̧ä'cärä̧, TÖ̧Ä̧NÖÄ̧HUA̧ Päi'nö, Moisés ȩpi̧nö U̧munänä i̧nähuä obi.5TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ Meyȩhui̧'inö ajiya isoppanä ja̧hua̧nö ja̧'a Moises I̧jö̧me kämädi̧nö, Ja̧hua̧nö ja'a pä'inö '' chu̧ru̧huä̧.'' 6Jau U̧ru̧hua̧mä̧ cuäpinö Moises a'ca Jo̧menä ja̧hua̧nö ja̧'a̧ pä̧i̧'cu̧nä rä̧mipunä ucuohuinä'cö̧ ttötäsä Cu̧ru̧hua̧, Cu̧ru̧hua̧ Diosmä rȩru̧ju̧to'ähuä'i̧sa̧mä, adihua'isa̧mä O'cä päi'önämä rä̧huä̧ri̧ä̧o̧'co̧, Ja̧hua̧ta̧'a̧nö uhuotehuäujui'nä O'cäjuiyunä ucuocuä cua̧hua̧mä̧. 7Tö̧ja̧ recuätö'o uhuotähuä'ä jidähuinö juenetä kä̧cua̧'a̧nö, Suronä jȩpi̧nätö̧rö̧'i̧nä, u̧nöchi̧'ö̧sä̧. Tti̧ti̧mö̧ttö'inä suronä ku̧närä̧tö̧'i̧nä, Ja̧hua̧'a̧nö ja̧'a̧ ja̧u̧mä cuenehuächo̧nä cumä̧ u̧nu̧chi̧'ä̧cuä̧. ja̧u̧mä suronä jȩpi̧nä̧tö ro̧ȩpa̧cua̧ , tä̧'o̧tö̧ minättö, ttiti̧möttö'inä Ja̧hua̧ta̧'a̧nö ttö̧nämö̧ttö̧'i̧nä̧, juä yabo ttiti̧möttö̧'i̧nä ro̧dȩpä̧cuä̧sä̧.8Moises ja̧'hua̧nö ja'a äji'cö rȩjȩ jurunä ja̧rȩyu̧nö̧ päi'ö ucuottönö jȩpi̧nö̧. 9Ja̧u̧nö O'comenä ja̧u̧ päi'nö: '' ja̧'hua̧nö juttömä jitämä ucutä tocuättöja̧ 'chu̧ru̧hua̧, Ujutucutä ka̧cui̧, pi̧yȩ Ötahuiyä ttö̧ja̧mä pä̧i̧cuä̧ttö ja̧'attö. Unu̧chi̧'i̧ ttä̧'dö̧ttö̧ minä suronä jȩtti̧nönä Ja̧'hua̧ta'anö suronä ttö̧jo̧näri̧nä'inä. Ja'huata'anö emittö ucutä cuiyipä'ätö.10TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päi'nö: Topätucui, ttömä jȩchä̧ pä'ö ku̧sa̧ ucuocu 'cä'änö. O'catoi'inärö̧ jau̧ Ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧mä, ttö jȩchä̧cu̧sa̧ Adiunätä rȩjȩ O'cäjuiyunä Jȩ'ecuȩhuo̧cö̧'yö̧ ya̧cunä tti̧rȩjä̧pu̧nä'inä. O'cätoi'önä ttija̧mä ucutucu kä̧cuä̧tö̧mä totäcuottö ttö chaditähuämä. 11Ja̧'hua̧'a̧nö ja̧'a̧ttö̧ kusa̧ aditö yettecui'önä jö ji̧yȩtȩ ucutöcutö. Adiu'ö topi jitämo̧ro̧ ucuru huedö ttömä cuä'cättö Amorreorö räepuchiciä pä'ö jua̧sa̧, Cananeosrö'inä , Hititas-rö'inä, Ferezeosrö'inä, Heveosrös'inä Ja̧hua̧'a̧nö Jebuseosrö'inä.12Cuichä'ättöcuätömä ttu̧ȩhuä̧nä̧ cui̧ja̧tö̧cuä̧ja̧ pi̧ja̧ ttö̧ja̧cu̧mä̧ ucuocu'inä jȩcuä̧ttö̧cua̧ Ja̧hua̧tömä yare jȩttö̧cu̧ ucutu'inä ja̧u̧nä cuȩki̧pä̧tö̧cuä'a̧cu̧ pä'ö. 13Ja̧hua̧ta̧'a̧nö kometöme jahuatö tiare kui'cö iyähuome'inä inähuiyätö adicuä'cä'inä täbi päi'önä , ja̧hua̧ta̧'a̧nö siepu chi̧cuä̧cuä̧sa̧ kada'cä ja̧huȩ cureä'inä. 14Ya̧tȩi̧'nä ka̧ra̧rö̧mä ucutettähuä töcue, ttusa̧ cuä̧nä̧huä̧tö̧cu̧mä̧, ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ a'cuoyäjusä̧, tö Diosmä a'cuoyäjusä̧.15Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ ti̧huȩnȩ ' ka̧cuä̧tö̧cui̧ pi̧ja̧ ttö̧ja̧cuä̧mä jinä yo̧mȩtȩ pähuiätöcuä, jua'attö ucuo tettähuäcurutä cuidepätö cuiyä'chu cuija̧tö̧cuä̧. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö a̧cuäruhua̧ jui̧a̧ru̧tä̧ ucuo teähuätö. 16Ucumä cuemäcuja̧ cui̧tti̧mo̧ u̧mätö ttö̧ja̧ pä'ö ya̧u̧cu̧nä̧rö̧ nätö̧rö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö ttiti̧mo̧ nätö̧mä ttidepä iyä'chäcuäcuä jei̧nö ja̧'a̧nö̧ ucuo tetähuähuotö pija̧ i̧sa̧ro̧tä. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö jȩtä̧huo̧ttö̧ tti̧ti̧mö̧ umätö̧ro̧'i̧nä jauro̧tä̧ ucuo tetähuä pä'ö pi̧ja̧ ti̧jo̧sa̧ro̧tä̧. 17Jȩ'cuätöcuä ucutömä cuämonätöcö corotö töänähuärö cureötö cuiö adicuarömä.18Pan ppö'ä̧mo̧'cö̧ pä'cärimä cäcuädi'ätöcuä. Huenö̧'ä̧cuä̧tä̧, Abil kä̧hua̧ pähuächinacuö̧ siete mo̧ro̧ jo̧mȩnä cucuäja̧ pan ppö̧'a̧mo'co̧mä, Jua'amä Abil kä̧huä̧ nä räcuopinatö̧ Egiptomä.19O'catoi'önä ä̧'ca̧nä̧ uhuäpächätömä ttö chöäre jä̧cua̧'a̧, ä'canä uhuäpächö päcäyä i̧tti̧ ubo jö̧ttö̧'i̧nä̧, oveja i̧tti̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧. 20Cuimitätucuaja ä̧cuo̧mȩnä̧ uhuäpächö burro i̧tti̧rö̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ oveja i̧tti̧rö̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧, u̧ru̧pä̧'quȩnä̧ 'cui'opö ttorö cuiyätucuomȩnä̧mä̧ suronä jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧mä̧ jȩpö̧ icuähuotö päcuhui'äcuotöjä .Cui̧tti̧mö̧tu̧cu̧ ä'canä uhuäpächinätöttö totte'aji juäimä. Ya̧tȩ'i̧nä̧ iyoca'amä ö̧ji̧po̧ ttörömä.21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ko̧ro̧mö̧ttö̧ ya'ate mo̧ro̧mä̧ cuaditätucuaja, ko̧ro̧mö̧ttö̧ todäre mo̧ro̧ päi'menä täcö cuaditätucuo 'cuäcuächi'ätucu mo̧ro̧ jä̧cua̧'a̧. ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧mä̧ rȩjȩ do'ö'inä,ku̧nä̧huä̧ mo̧ro̧'i̧nä̧ ji̧yä̧cua̧'a̧ 'cuättächi'ö mo̧ro̧ ja̧'a̧ttö̧. 22pä'cäri mo̧ro̧mä̧ ka̧cuä̧mö̧ tocu'ärä̧tu̧cua̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ ku̧nä̧huä̧ttö trigo 'cächö ttiya pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧cuä̧mö̧ to̧cu̧'ä̧rä̧tu̧cua̧ a̧'ȩttö̧ röjinä ku̧nä̧huä̧ttö̧'nä̧ 'cächö ttiyaja pä'ö'i̧nä̧.23O'catoi'önä ucu cuahuaruhuämä ttö chä'ca jo̧mȩ ichi'ö ttö̧jä̧mä̧da̧ pä'ö jä̧cua̧'a̧, Israel ttö̧ja̧ Ttu̧ru̧hua̧ Dios chä'ca a̧'ȩttö̧mä̧ huäbodäcuänä. 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttömä chi̧'cä̧chä̧cua̧sä̧ cuahuaruhuärö ucu cuä'ca jo̧mȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧huä̧ja̧nä̧ kä̧tö̧rö̧mä̧ rä'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧. Korotö'inä ichömä 'chottipiyäcuotöjä ucutu cui̧rȩjä̧tu̧cu̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧'ȩttö̧mä̧ huäbodäcuänä ichö Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Diosrö ucuotö jȩcu̧'ä̧tu̧cuo̧mȩnä̧.25Cucuätucua pä'ömä ji̧yä̧cua̧'a̧ ucuoja kö̧nä̧mä̧ ,ppö̧ä̧mö̧ juäittö adicua'a'inä, de'ä'inä ucuoja kö̧nä̧mä̧ cucuätucuä i̧sa̧rö̧ ku icu pascua pä'cäri jȩttö̧ mo̧ro̧mä̧ koro mo̧ro̧ jubö päi'önä. 26Cui'cächätucua pä'ö jä̧cua̧'a̧ pättiyu cuähuä ä̧cuo̧mȩnä̧ ku̧nä̧huä̧ u̧huä̧ju̧ttu̧ adiu ötta'inä juiyöttö ttö chojusodera'amä. cabritorömä ja̧ju̧ katate isoyanä̧ ȩnö̧ cuäräönä̧mä̧ dacuätucuä a̧'cua̧ra̧'a̧nä̧tä̧ cui'cächätucua pä'ö ja̧'a̧, i̧sa̧rö̧'i̧nä̧ i̧mi̧cu̧nä̧,katate isoya'inä i̧mi̧cu̧nä̧.27Tu̧ru̧hua̧mä̧ pä'inö Moisesrö:"Huȩyu̧ti̧ pi̧yȩ pädömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttötä pä'ö ku̧nu̧sä̧ pi̧yȩ pädömä chucuocuäjimä, ucuru'inä,Israel ttö̧ja̧rä̧'i̧nä̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ pä'ö chu̧ju̧nä̧ji̧mä̧. 28Moisesmä ju̧huȩnȩtä̧ ki̧nö̧ Tu̧ru̧hua̧cu̧tä̧ cuarentanö mo̧ro̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuarentanö yodo jo̧mȩnä̧; ja̧u̧mä̧ u̧cuä̧'i̧nä̧ ucuoca'atä, ajiya'inä ahuoca'atä ki̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ huȩyu̧ti̧nö̧ i̧nä̧bi̧nä̧ pä'ö ku̧nä̧huä̧ to̧mö̧rȩ jähuä hueähuä huȩnȩ.29Moisesmä mȩyȩhui̧nö̧ Sinai möä'ca ju'tättö i̧nä̧bi̧ to̧bi̧rȩ hueähuä huȩnȩ huȩyu̧tu̧ rötähuäcu u̧mö̧nä̧ 'chuä̧rä̧nö̧, ja̧u̧mä̧ jerupinö Dioscu ucuocuocua'anä ö'ä säruhuächi'a'amä. 30Aaron'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ topinä̧tö̧ Moisesrö, ö'ä säruhuönä kä̧dȩpa̧'a̧mä̧, jahuätömä ye'ecuinä̧tö̧ ja̧u̧ru̧ ttötö'cöhuächi'a pä'ömä. 31Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Moisésmä Aarónrö'inä ttö̧ja̧ tturuhuotörö'inä huo̧ä̧jä̧u̧mä̧, chutä ö̧jo̧mȩcu̧ 'cha'achinä̧tö̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Moisésmä jahuätucu ucuocuinö.32Pi̧yȩ O'ca'a, Israel ttö̧ja̧ O'catoi'önätä̧ cha̧'chȩpinätö̧ Moisés ö̧ja̧'a̧cu̧, ja̧u̧mä̧ päi'nö hueähuä huȩnȩ O'cajuiyunä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ iyäji jäi̧'mä̧ Monte Sinaitö̧. 33Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ Moisés ja'huätöcu uhuöcu cädäji'ca, I'änä̧ pu̧'ä̧tä̧ a̧tä̧chi̧'ö̧nä̧ mu̧ȩcui̧nö̧.35Moisés Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧CU̧ ucuocua pä'ö ä'ca 'chä̧hui̧'u̧mä̧ ö̧huȩnä̧hua̧'a̧nä̧, juorö rä'opächötä ȩmäu̧ icuinö̧ juä̧ta̧ pu̧ja̧ta̧mä̧. Ja̧u̧mä jua'attö räopumä Israel ttö̧ja̧rö̧ jicuähuaja pä'ö hueäjimä jiähuinö̧. 34Israel ttö̧ja̧ Moisés i'ä kä̧dȩpa̧'a̧ to̧tto̧rä̧cu̧ pö̧jä̧ta̧ i'änä huȩnȩhui̧nö̧ ppa̧huä̧cho̧mȩ jubö päi'önä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧CU̧ ucuocu pä'ö doächome jubö.

Chapter 35

1Israel ttö̧ja̧ o'catoinä ka̧cuä̧tu̧rö̧ ca̧ca̧ti̧nö Moisesmä Ja̧haa̧nö̧ päina̧ö̧ : pi̧yȩ jȩä̧cuähuä ja̧'a̧ ucutu jȩcuätucua pä'ö TöA̧NA̧HUA̧ hueäjimä 2ji̧mo̧tȩttö̧ yäute mo̧ro̧ cuaditätucua Rä'ö ja̧la̧ Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ucuturumä ji̧mö̧tȩttö̧ ta'are mo̧ro̧mä̧ adicuhuacö mo̧ro̧ adi'u mo̧ro̧ ja̧'a̧ttö, Tö̧A̧NA̧HUA̧Rö. adica̧acu mo̧ro̧ ja̧'a̧ttö, adiu mo̧ro̧ ya̧tȩ ttömä corö päiapetä hua̧ 3Ucutumä cuä'ächi'ö pa̧cuähuä mo̧ro̧mä cuojuode huiyättömä ya'ate pä'ö'inä ucurämä cujuhuatucua pä'öinä juiya.4Oicatoin'ä Israel ttö̧ja̧röma̧ Moisesmai ucuocuinö, päökä̧nö̧ TO̧A̧NA̧HUA̧ hueäjimä pi̧jȩyȩ ja̧'a̧ 5Tö̧A̧Nä̧HUäRO cuiyätucua cuiäre iyähuä ȩmä̧tucui, Ucutu O'catoinä jo̧mȩnö̧ kä̧cuä̧huä̧ cuamiso'quinä ku̧na̧rä̧tömä Töä̧Nä̧HUA̧Rö̧ cuiäre iyähuä cuiyätucua i'kächätucui, Ora'inä, plata'inä broncei'ina 6Ja̧tu̧hu'i̧nä̧ cabrato̧ ttuhuo'che'inä; 7Ohueja ubo ijȩtatttö adicua tuhunä tuhuecua'inä ja̧hua̧ta̧no̧ tejon i̧jȩta̧tö adicuäya'inä ; acia dauttu'inä 8adihuame tejähuare jähuä a̧dȩ'inä̧ a̧dȩja to'ö pporädö kö̧nä̧hua̧rö̧ adiu a̧mȩu̧ jue toähuä'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ adiu a̧mȩu̧ jue incienso inä, 9Onice inä'ote'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ kora adihuäjuei inä̧'ote 'inä ttä'canä räbä̧nä'inä päjä̧ta̧ adihuä̧ta̧naimä ttö̧na̧ pä'ö10Ucututtö o'catainä ö̧mä̧tö̧ ttö̧'ȩpä̧rätö̧mä̧ ttichacuutö, ja̧hua̧ta̧nö̧ o'cajuiyonä Tö̧A̧NA̧HUA̧ hue'äjitanö jȩttä̧cuatö̧ ; 11isode Dios Öjöde'inä ttoecuä'inä, äcuädö ku̧na̧ huä okä okä'inä apate jäyänä ku̧nä̧huä̧ inä 12Ja̧hua̧ta̧nö̧ Dios esecuinö ȩjo̧ca̧'inä juo̧ca̧tä̧ chu̧huä̧rä̧cuähua Dau'inä ttöja̧ suroja jȩttö̧ si'epö möȩpö icuähua'inä , ja̧hua̧ta̧nö̧ Oppepötticua pä'ö pö̧jä̧ta̧'i̧nä13juätumä mesa'inä i'cächinätö oäre chöä̧rä̧cuähuäcö O'cajuiyönä järe'inä , ja̧hua̧ta̧nö̧ panppa ro̧ä̧ppä̧'i̧nä̧i 14dä'änö ja̧päö tejähuore ku̧nähuäcä'inä a̧dȩ'i̧nä̧ Ku ica iyähuomä jähuä incienso'inä juatä 'chö̧ä̧räcuä̧ huä'inä̧ adeja̧ ttö̧ja̧sa̧ro toähua'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ adiu a̧mȩö̧ incienso'inä , Dios ö̧judenä doächäcuähuome acuädärä̧cuähua'inä; i̧sa̧rö 15ku ica iyähuä'ca isäcä tto̧ȩpäräaca broncettö adicuäcä'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ju'a chö̧'a̧räcuähua'inä, 16i̧sa̧rö ku ica iyähuä'ca isäcä tto̧ȩpäaräcä broncettö adicuäcä'inä ja̧hua̧ta̧no̧ jua'atä jähuä'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ ju'a chö̧'a̧räcuähua'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ rio'ta ttö̧mö̧ töcäcuähuota'inä kadä'ca jahuacö17juätumä äcuädä cuädä cuähuäcä i'cächinätö̧ ö̧mi̧ isare jähuä ju'atä kadä'ca jähuäcö ja̧hua̧ta̧nö̧ chö̧a̧ra̧cua̧hua̧cö ja̧hua̧ta̧nö̧ o̧mi̧ isarenä da'ächäcuähuome ttö'ȩpä̧rä̧ta pö̧jä̧ta̧'i̧nä̧; 18Ja̧hua̧ta̧nö̧ isode Dios isode ö̧jode'inä ö̧mi isare'inä jähuä dau'o'ca'inä, nö'cähuä oppäca ji̧nä̧ ya'atenä 19juätumä pö̧ja̧ta̧ 'ca̧tä̧huä̧cuähuä adiu pöttähuä i'cächinätö ji̧nȩtȩ ro̧o̧mȩ jähuä päiönä ttiya pä'ö, Aaron-rö'inä i̧tti̧mö̧'inä ttöäre ca̧tä̧huäcuähuä suruju juiyö'inä , Sacerdotes huotö päiönä ttadita pä'ö juätö20ja̧hua̧nö̧ Israel ttöja̧ O'catoi'önä ji̧mo̧tettö todärenö huotö ttahuäröhuämä Moises ä'cattö'inä ji̧mo̧tettö oto pporächi'inätö 21O'catoi'önä amisaquinä eseunä päi'äcumä ja̧'hua̧ta̧nö̧ TO̧A̧NA̧HU̧A̧Rö̧ iäre iya pä'ö i'cächäjimä Dios öjö̧dȩ 'ti̧tta̧ jähuä päi'önä , Jua'a adicua jähuä O'cajuiyönä ja̧'hua̧ta̧nö̧ suroju juiyö 'ca̧tä̧huähuä jähuä'inä. 22juätumä ichinätö, ö̧mä̧tö̧'inä̧ ja̧hua̧nö̧ a̧'cua̧täcuähuä 'inä̧; oro jähuä korojue o'cajuiyänä'inä O'catoi'önä juätumä ttiäre iyähuä oro juei i̧jȩpi̧nä̧tö̧ TO̧Ä̧NÄ̧HUARö iyähuä adihuä juei cua̧ro̧nä̧i23Jitö O'catoinä ohueja uhuoc'hettö adicua ja̧tu̧hua̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧mä̧ , pä̧rödäja̧'a̧inä tuhua'inä, adihuä lino pö̧jä̧'que'inä, cabra uhoichettö adicua'inä, ohueja ubö i̧jȩta̧ttö adicua tuhunä tahuecua'inä, tejones ttijȩta̧ttö adicuä'inä i'cächinätö 24O'catoinä ttöäre iyähuä coräuttuinä bronce ttö'inä jȩpö̧ka̧nö̧ 'ca̧jui̧yö̧nä̧ adicuä acacia däuhaiyä ku̧nä̧rä̧to̧mä̧ , i'cächinätö .25O'catoi'önä nä̧tö̧ttä huö̧ju̧nä̧ huajumä ohueja uhuoc'hettö ppöttinäjö̧ kö̧mö̧nä̧tä̧ ja̧hua̧nö̧ ku'uttejimä icächö ichinäjö̧, ohueja uchuoc'hettö adicua ja̧tuhua'inä , pä̧ru̧te ja̧'a̧i̧nä, tuhualinä , adihaä pö̧jä̧ta̧ tä̧'äta̧'i̧nä̧ 26nä̧tö̧ o'ctoinä, ttamiso ' quinä tteseunä päi'inäömä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ i̧nä adiu koro'inä ttä'canä rönähuäbänä'inä po̧jä̧ta̧ adihuä̧ta̧nä̧'i̧nä ttö̧na̧ pä'ö;27Onice inä'ote i'cächinätö̧ tturuhuhuotumä ja̧hua̧ta̧nö̧ inä adiu koro'inä ttä'canä rönähuäbänääinä pö̧jä̧ta̧ adihuä̧ta̧nä'inä ttö̧na̧ pä'ö; 28adiu a̧mȩu̧ jue i'cächinätö̧ juätumä ja̧hua̧ta̧nö̧ lamparas jähuä a̧dȩ'inä ; 29TöA̧NA̧HUA̧Rö̧ ttiya pä'ö Israel ttö̧ja̧mä̧ jilötä tta̧mo̧nci̧tä̧ i'cächinätö̧ , ö̧mä̧tö̧'i̧nä̧ nä̧tu̧inä jo̧mȩnö̧ kö̧na̧rö̧ pö̧nä̧mä̧ , korojue adicua i'cächinö̧ O'cajuiyö TöA̧NA̧HUA̧ hueinö adicuä jö̧mȩnö̧ päi'a pä'ö Moisesnä ka̧nö.30Israel ttö̧ja̧rö̧ pä'inö Moises mä "topätucui, TöäNäHUA̧Mä i̧mi̧nä huopäji Bezalel rö Uri, i̧tti̧rö , Hur i̧tti̧ , Juda ahuäröhuäröhuättö 31Bezalel rö, chutä a̧cua̧ru̧hua̧nä̧tä̧ suhuädi'önä jȩpä̧ji̧ ja̧u̧mä̧ huȩjä̧huä̧ iyarö päö, huö̧jicua̧'i̧nä ja̧hua̧ta̧nö̧ huö̧ji̧'ä̧cuähuä'inä; O'cajuinä ttö̧mö̧nä adicuä jähuättö; 32korojuettö a̧u̧cuä̧ rä'epa pä'ö ja̧hua̧ta̧nö̧ orottö'inä adita pä'ö, coräuttu'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ broncettö'inä; 33ja̧hua̧nö̧tä̧ 'cuiopa pä'oinä ja̧hua̧ta̧nö̧ inä'otettö O̧jo̧nä̧c'ha̧ pä'ö'inä jua jö̧ta̧nö̧ dauttu korojue ä̧u̧cuä̧ adita pä'ö'inä; jȩa̧ pä'ö o'cajuiyönä korojue a̧u̧cuä adicuä'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ ttö̧mö̧nä̧ korojue a̧u̧cua̧ adicua'inä34amiso'quinä o̧jö̧nä̧cö̧ ö̧huu̧juȩta̧ pä̧'ö chutä, ta̧ja̧cuäinärö ja̧u̧rö̧'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ Ahisamac i̧tti̧ Aholiab-rö'inä , Dan ahuäröhuä ' cotöttö O'ajuiyonä adicuä jȩtta̧ pä̧'ö ttujuru suhuädi'önä jȩä̧ö̧ chutä̧ , korojue a̧u̧cuä̧ adicuä sotu cua̧rö̧nä̧ tadita pä'ö'inä̧, amöcuädötä adicuä sota cua̧rö̧nä̧'inä̧ Ohueja uhuo'chettö adicua juei lino pö̧jä̧quȩttö 'inä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ppö̧ttähuä sotö cua̧rö̧nä'inä̧ 35O̧'cajuiyä adicuättömä Juatumä ttö̧mö̧nä̧tä̧ adicuä sotu ja̧'a̧ korujue a̧u̧cuä ja̧hua̧ta̧nö̧ korujue a̧u̧cu̧nä̧ rä̧'epatö ja̧'a̧ juätumä

Chapter 36

1ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Bezalel i̧nä̧ Aholiab i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ o'catoinä korojueu jȩä̧cuä̧huä̧ ttu̧ttȩpä̧ru̧nä̧ huo̧tö Tu̧ä̧nä̧hua̧ ttu̧ttȩpä̧ru̧nä̧ i̧yä̧ujä̧ju̧ o'cajuiyunä̧ adicuänä ro̧o̧mȩ ttaditape, Tö̧ä̧nä̧hua̧ hueutanö̧tä̧ ttaditape ka̧cuä̧tö̧."2Moises Bezalelrö huopinö, Aholiabrö i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ o'catoinä Tö̧ä̧nä̧hua̧ korojueö adicuä̧nä ttö̧ttȩpä̧rö̧nä̧ i̧yä̧jä̧ju̧rö̧ i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ ttami̧ iso'quinämä adijuajue ttaditapetä pä̧huä̧ri̧ji̧nä̧ö̧. 3Moisésrö Israel ttö̧ja̧ o'cajuiyunä ttiäre iyähuä Ro̧o̧mȩ ttaditape ttiyäjäjimä ȩmi̧nä̧tö̧. ttö̧'ja̧mä̧ yitutä amocuädö päimo̧ro̧joa jö̧ta̧nö̧ ttiäre iyähuä i'cachinätö Moisésrö ttiyape 4ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ o'catoinä huo̧ju̧nä̧ adicuä ttö̧'ja̧ Ro̧o̧mȩ ttaditumä̧ ttaditäjäyuttutä topu aditinätö̧.5de'a jähuättö korojueö joepö adicuä ttö̧'ja̧mä̧ Moisésrö päinä̧tö̧: "ttö̧ja̧mä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ tadiptape hueäji ja̧jä̧ji̧ rȩcuä̧ri̧jo̧mȩttö̧nä̧ abonä̧nö̧ i'cächätöto". 6ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisésmä juȩnȩ tti̧ja̧cuo̧mȩttö̧ o'cato̧i̧nä̧ ttiäre iyähuä Ro̧o̧mȩ ttaditape ttiyäjäji jä̧jä̧ji̧ cättädiape hueinö̧. ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧'ja̧mä̧ ttiyäji jä̧jä̧ji̧mä̧ cäädiinä̧tö̧. 7juätumä ttaditapemä̧ rȩcuä̧ri̧ju̧mä̧ juiyiyunä ri̧ä̧nä̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tu̧.8ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ o'catoinä adicuä ttö̧'ja̧mä̧ yitutäcu aditinätu Dios u̧jodemä, dieznö tto̧ȩcuä̧ta̧ jo̧mȩnä̧ jȩpi̧nä̧tö̧ ja̧u̧ o̧ta̧mä̧ ji̧na̧a̧ pu̧jä̧ta̧ a̧di̧huä̧ta̧ttu̧ i̧nä̧ ovejas i̧jȩta̧ttö̧ ja̧'tu̧u̧nä̧ adicuattö i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ päruunä̧ adicua adicuattö i̧nä̧, tuunä adicuattö i̧nä, DIOS umuäyotu tta̧'cua̧juȩna̧ pu̧jä̧ta̧nä̧ ru̧nu̧ aditinätö̧, pi̧yȩ pi̧yȩmä̧ Bezalel aditähuä ja̧a̧, dea jähuättö korojueu joepu adicuä ri̧ä̧nä̧ huo̧ju̧nä̧ hua̧. 9pu̧jä̧ta̧ uotomä 28nö ttömu̧nä̧ mȩö̧ pa̧ja̧cua̧ ji̧na̧'a̧. o'cajuiyunä pu̧jä̧ o̧ta̧mä̧ yorätecuäunätä̧ ji̧na̧'a̧, 10Bezalelmä̧ cinconö tto̧ȩcua̧ta̧ ji̧na̧yo̧mȩtȩ jȩpi̧nö̧ ko̧ro̧ta̧cu̧ ju̧nä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ koro o̧ta̧ i̧nä̧ ji̧nä̧yo̧mȩtȩ jȩpi̧nö̧ ko̧ro̧ta̧cö̧ jö̧nä̧.11ja̧u̧mä̧ hue'ca ja̧'chö̧nä̧mä̧ ja̧'tuö̧u̧nä̧ tuepinö jäyänä koro yoräteö ttoecuä̧ o̧tä̧ rä̧mȩhuo̧mȩ jöbu, yoräteunätä̧ jȩpi̧nö̧ koro todäre o̧ta̧ jäyänä i̧nä̧. 12ja̧u̧mä̧ cicuentanö̧ hue'ca jo̧mȩnä̧ a'canä̧ o̧ta̧nä̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ cincuentanö hue'ca jo̧mȩnä̧ koro todäre o̧ta̧ beipome i̧nä̧ jȩpi̧nö̧. ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧ttö̧ ja̧u̧ o̧ta̧mä̧ pä̧tȩcua̧nö̧ jö̧nä̧ ji̧na̧'a̧. 13ja̧u̧mä̧ cincuentanö̧ ppi̧ȩcuä̧ ocä orottö adicuaa jȩpi̧nö̧ ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jode ttoecuä o̧ta̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ päiönä jȩpi̧nö̧.14Bezalelmä̧ cabra i̧jȩta̧ jähuättö jȩpi̧nö̧ Dios u̧jode huä̧mȩnä̧ isode ttoepunä̧ aditape; ja̧u̧mä̧ oncenö̧ jo̧mȩnä̧ jȩpi̧nö̧ pi̧yȩ o̧ ta̧mä̧. 15uotomä treintanö̧ ttö̧mu̧nä̧ mȩö̧ pa̧ja̧cuo̧mȩ ji̧na̧a̧, yaate tto̧ȩcuä̧ta̧ icähuetä cuatronö̧ ttö̧mu̧nä̧ mȩö̧ pa̧ja̧cuo̧mȩ ji̧na̧'a̧. yaacunä ttoecuä o̧ta̧ oncenöjö̧ i̧ri̧ä̧mä̧ yoräteunätä̧ ji̧na̧'a̧ 16ja̧u̧mä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ päiönä jȩpi̧nö̧ cinconö̧jö̧ tto̧ȩcuä̧ o̧ta̧ yaacunä̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ koro seisnö̧ o̧ta̧ yaacunä̧ i̧nä̧. 17ja̧u̧mä̧ cincuentanö̧ hue'ca jo̧mȩnä̧ jȩpi̧nö̧ tto̧ȩcuä̧ o̧ta̧ jäyä a'canä̧ ji̧nä̧yo̧mȩtȩ ka̧cuö̧nä̧ i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ cincuentanö̧ hue'ca jo̧mȩnä̧ pu̧jä̧ta̧ ja̧ya̧ra̧nä̧ to̧dä̧rȩ päiönä ji̧nä̧yo̧mȩtȩ ka̧cuö̧nä̧ i̧nä̧.18Bezalelmä cincuentanö̧ ppi̧ȩcuä̧ o̧cä̧ Bronzettö aditinö̧ isode pu̧jä̧ta̧ttö̧ adicuode yaatetä jö̧nä̧ jȩa̧pe. 19ja̧u̧mä̧ jȩpi̧nö̧ Dios u̧jode ttoecuä jähuämä oveja ubo i̧jȩta̧ tuunä tuecuattu i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ korotu isotu tti̧jȩta̧ adinä̧nö̧ ju̧ttö̧ kö̧ni̧nö̧ pi̧yȩnä̧mä̧.20Bezalelmä Dios u̧jode jähua jȩpi̧nö̧ acacia dau odiyättö jueunä ku̧nä̧'chö̧. 21dau isodä uotomä dieznö ttö̧mä̧nä̧ mȩö̧ pa̧ja̧cuo̧mȩ ji̧na̧'a̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ icähuemä̧ yaate ja̧a̧na̧ kara ka'conö̧ jö̧nä̧ ttö̧mu̧nä̧ mȩö̧ pa̧ja̧cua̧mȩ ji̧na̧a̧. 22yaacunä dau odiyänämä o̧cä̧hui̧yä̧ taare jo̧mȩnä̧ dau isodättö adicua ki̧na̧a̧ dau isodä ji̧nä̧yo̧mȩtȩ päiönä̧ ka̧ja̧pe. o'cajuiyunä Dios u̧jode jacuä ka̧cö̧ dauodiyänämä̧ pa̧a̧nö̧tä̧ jȩpi̧nö̧. 23ja̧u̧mä̧ pa̧a̧nö̧tä̧ jȩpi̧nö̧ Dios u̧jode jacuä o'cajuiyunä dau odiyä ka̧cö̧nä̧mä̧: veintenö Dau odiyä kä̧hua̧ ieröhua petecu.24Bezalelmä cuarentanö jo̧mȩnä̧ kada'ca jähuä plata jähuättö aditinö̧ dau odiyä kada'canä ö̧ju̧na̧pe, taare jo̧mȩnä̧ ki̧na̧a̧ kada'ca jähuä dau odiyä̧ dȩa̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ u̧jö̧na̧pemä̧. yaacunä taare kada'ca jähuä kina̧a̧ koro dau odiyä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ka̧ja̧pe. 25Dios u̧jode u̧yu̧'ca̧ri̧ karanämä, kä̧hua̧ ieröhua päteucö, ja̧u̧mä̧ dau odiyä veintenö̧ jo̧mȩnä̧ i̧nä̧ aditinö 26ja̧hua̧ta̧nö̧ cuarentanö kada'ca jähua plata jähuättö i̧nä̧. ka̧cui̧na̧ taare kada'ca jähuä dau isodä a'canä ö̧ju̧nä̧jodänä, taare kada'ca jähuä ki̧na̧'a̧ korodä dau isodänä i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ jua̧a̧nö̧tä̧ 'chö̧nä̧ beipome jöbu.27Dios u̧jode ä'ca kä̧hua̧ mo̧ä̧cha̧ patecu a'canä jähuänämä, Bezalelmä jȩpi̧nö̧ dau odiyä seisnö jo̧mȩnä̧. 28ja̧hua̧ta̧nö̧ jȩpi̧nö̧ taare dau odiyä ö̧yu̧'ca̧ri̧ ju̧ a̧u̧cuä̧ Dios ö̧jode abo ja̧'a̧nä̧.29pi̧yȩ dau odiyämä otonänö kä̧ȩpö̧ kö̧nä̧hua̧ ki̧na̧a̧ dȩa̧nä̧ma̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧nä̧ i̧so̧mu̧ttö̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ki̧na̧a̧ huämenämä. ja̧u̧mä̧ pa̧a̧näö̧tä̧ jȩpi̧nö̧ taarecue ö̧yu̧'ca̧ri̧nä̧. 30ochonö dau odiyä ki̧na̧a̧, platattö adicuä kada'ca jähuäcu, dieziseisnö jo̧mȩnä̧ ki̧na̧a̧ o'ca juiyunämä, kada'ca jähuä taare jo̧mȩnä̧ dau isodä a'canä kodänä ki̧na̧a̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ taare kada'ca jähuä korodä dau isodänä̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ jua̧a̧nö̧tä̧ yaacu 'chö̧nä̧.31Bezalelmä jȩpi̧nö̧ o̧juä̧ acacia dauttö ppöracunä, Dios ö̧jode jäyänänö dau odiyä cinconö jo̧mȩnä̧, 32cinconö o̧juä̧ dauodiyänä ppöracunä Dios ö̧jode jäyänä i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ Dios u̧jode kä̧hua̧ mo̧ä̧cha̧ päteöcö cinconö o̧juä̧ dau odiyänä ppöracunä i̧nä̧. 33ja̧u̧mä̧ i̧sä̧juä̧ dauttö adicuäjua̧ dau isodä kä'conä 'cuäoönä jȩpi̧nö, pi̧yȩmä̧, jo'tojuttömä kä'cotä ja̧'a̧, koro odiyäcu ppöracunä ja̧ja̧pe. 34oronä töepu icuinö dau odiyämä. i̧so̧mö̧ jähuä i̧nä̧ oronä töepinö, o̧juä̧ 'cuäopome adiö 'cuäopape ja̧hua̧ta̧nö̧ o̧juä̧ i̧nä̧ oronä töepinö.35Bezalelmä jȩpi̧nö̧ pö̧jä̧ta̧ tto̧ȩcuä̧ta̧mä̧ ja̧'tö̧u̧nä̧, päruönä i̧nä̧, ovejas i̧jȩtä̧mä tuunä, ja̧hua̧ta̧nö̧ pu̧jä̧ta a̧di̧huä̧ta̧ttö̧ i̧nä̧, DIOS ömuäyotö isoppa isotö tta̧'cua̧jȩ räopönä, adicuä huo̧ja̧ adutähuä. 36ja̧u̧mä̧ jȩpi̧nö̧ ö̧yu̧'ca̧ri̧ jähuämä acaciia dauttö, oronä tuepökanö. ö̧yu̧'ca̧ri̧ jähuä 'chö̧ä̧rö̧ o̧cä̧ i̧nä̧ oronä turpinö, ja̧hua̧ta̧nö̧ ocuränä daicö jȩpi̧nö̧ plata jähuättö dȩa̧ jähuä cuatronö jo̧mȩnä̧37ja̧u̧mä̧ jȩpi̧nö̧ pö̧jä̧ta̧ tto̧ȩcuä̧ta̧ isode pu̧jä̧ta̧ttö̧ adicuode doächäcuähuome ä'ca. pu̧jä̧ta̧ ja̧'tö̧ä̧ta̧ttö̧, päruattö i̧nä̧, ovejas i̧jȩta̧ tuunä töecuä̧ta̧ttö̧ i̧nä̧, pu̧jä̧ta̧ a̧di̧hua̧ta̧na̧ jȩpö̧, pu̧jä̧ta̧ 'tu̧ä̧huä̧ ttö̧'ja̧ i̧sa̧ aditähuä. 38ja̧u̧mä̧ jȩpi̧nö̧ cinconö ö̧yu̧'ca̧ri̧ jähuä 'chuä̧rö̧ o̧cä̧cö̧. huä̧mȩnä̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ o̧juä̧ i̧nä̧ oronätuepö icuinö. kada'ca jähuä cinconömä broncettö adicuina

Chapter 37

1Bezalel acacia dauttö i̧so̧ca̧ aditinö. Öotomä ttö̧yö̧'ca̧ri̧ da'are kä'co jo̧mȩ ji̧na̧'a̧; öcähuemä ttö̧yö̧'ca̧ri̧ yaute kä'co jo̧mȩ ji̧na̧'a̧; ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jö'tojucu öotomä ttö̧yö̧'ca̧ri̧ yaute kä'co jo̧mȩ ji̧na̧'a̧. 2Ja̧u̧mä̧ päcuäi orottötä tuhuepinö acuänämä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mi̧nä̧mä̧ päcuäi orottö jȩpi̧nö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jäyä jähuä orottö aditinö jäyä huä̧mä̧ jo̧mȩ. 3Ja̧u̧mä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ oro kuicu a̧tti̧cu̧ ttöto'che i̧so̧mu̧ pa̧ja̧cuä̧ tti̧jä̧pu̧ huotö ja̧'a̧tä̧, ttöto'che i̧so̧mu̧ daure jähuänämä kara jäyänänö, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttöto'che i̧so̧mu̧ dauremä kara jäyänänö.4Ja̧u̧mä̧ acacia dauttö ttöttä'ca aditinö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jättäyä'ca oronä tuhuepinö. 5Ja̧u̧mä̧ ttöttäcamä ttöto'che i̧so̧mu̧ jahuä i̧so̧ca̧ jäyänä, i̧so̧ca̧ ttȩpa̧ pä'ö ja̧'a̧ pä'ömä. Ja̧u̧mä̧ päcuäi orottö micuäpi aditinö i̧so̧ca̧ ja̧'a̧tȩu̧. 6Öotomä ttö̧chu̧'ca̧ri̧ daure kä'co jo̧mȩ ji̧na̧'a̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ öcähuemä yaute ttö̧chu̧'ca̧ri̧ kä'co jo̧mȩ ji̧na̧'a̧.7Bezalalmä orottö 'tatapö aditinö querubin ta̧ju̧ru̧ i̧so̧ca̧ mi̧ȩcuo̧ca̧ to̧ca̧rȩ ja̧'a̧tȩu̧. 8Ya̧tȩmä̧ pä̧tȩcuä̧nö̧ i̧so̧ca̧ micuäpi pä̧tȩcuä̧nö̧ päteö, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧ra̧ querubimä karanä pä̧tȩcuä̧nö̧ jäyänänö. Adicui'a ji̧na̧'a̧ yaute jähuänätä̧ i̧so̧ca̧ mi̧ȩcuo̧'ca̧ jähuänätä̧. 9Querubi öjabämä jö'tojucu 'cä̧ȩcuä̧ri̧na̧ ja̧hua̧ta̧'nö̧ a̧cuä̧jä̧mä̧ i̧so̧ca̧ mi̧ȩcuo̧'ca̧ cuä̧mȩ i̧jȩcuä̧ri̧na̧. Querubintömä ka̧ra̧ ka̧ra̧cu̧ pä̧tȩcuä̧nö̧ ki̧nä̧tö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ to̧pä̧ri̧nä̧tö̧ i̧so̧ca̧ mi̧ȩcuä̧räpi kä'co päteö jo̧mȩ.10Bezalel acacia dauttö mesaisodä aditinö. Öotome ttö̧chu̧'ca̧ri̧ daure jo̧mȩ ji̧na̧'a̧, öcähuemä ttö̧chu̧'ca̧ri̧ yaute jo̧mȩ ji̧na̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jutocu öotomä ttö̧chu̧'ca̧ri̧ yaute kä'co jo̧mȩ ji̧na̧'a̧. 11Ja̧u̧mä̧ päcuäi orottö tuhuepinö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jäyänämä päcuä'i orottö jäyänä ku̧nä̧huä̧ ku̧ni̧nö̧ isodänämä. 12Ja̧u̧mä̧ huä̧nä̧huo̧mȩmä̧ yaute ttö̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ jina'a öcähuemä, jäyänämä orottö jȩpi̧nö̧ jäyänä jähuämä. 13Ja̧u̧mä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩnä̧ orottö kuicu dainö ttöto'che i̧so̧mu̧ ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ ijicuä päteö pa̧ja̧cuä̧nö̧ ttöto'che i̧so̧mu̧ jähuhäcu todecuächönä jȩpi̧nö̧, ttö̧jä̧pu̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ kä̧jä̧mȩ.14ttöto'che i̧so̧mu̧mä̧ todecuänö ki̧na̧'a̧ ttötta'ca kä̧cuo̧mȩ adiu jä̧cua̧'a̧nö̧, mesa isodä cättepönä kä̧cua̧'a̧nö̧. 15Acacia dauttö aditinö oro tuhhuepinö ttöttacamä o̧'quȩmä̧, ja̧hua̧nö̧ jö̧nä̧tä̧ 'cättepacuanö meso isodämä. 16Ja̧u̧mä̧ koro juei aditinö mesa isodänä ka̧cua̧ pä'ö: sä̧srä̧mi̧yä̧'i̧nä̧, huȩ'chä̧qui̧yä̧'i̧nä̧, o̧'ta̧hui̧yä̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttahua pä'ö huä̧o̧cuo̧ta̧'i̧nä̧ tti̧ä̧rȩ iyähuä totta'a pä'ö. Ja̧u̧mä̧ päcuäi orottö aditinö.17Ja̧u̧mä̧ lampari̧yu̧ ku̧nä̧huä̧cä päcuäji orottö 'ta'ö aditinö. Ja̧u̧mä̧ lampari̧yu̧ ku̧nä̧huä̧cämä̧ kada'ca 'chu̧huä̧ro̧mȩ ku̧nö̧ aditinö. O̧ta̧hui̧yä̧'i̧nä̧, öjohuiyä 'chu̧huä̧ro̧mȩ'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku̧nä̧huo̧mȩ 'chu̧huä̧ro̧mȩ'i̧nä̧ o'cajuiuyötä ji̧nä̧ ji̧yȩtȩnä̧ 'chu̧huä̧ri̧na̧'a̧. 18Seisnö jo̧mȩnä̧ öjohuiyä ka̧cui̧na̧'a̧ o'cajuiyönämä, pätecua'anämä huäbodäcuä öjohuiyä jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pätecua'anä'inä huäbodäcuänö jo̧mȩnä̧ lampari̧yu̧ ku̧nä̧huä̧cänämä ka̧cui̧na̧'a̧. 19Ä̧cuo̧mȩnä̧ öjonemä huä̧bo̧'ta̧cuä̧ jo̧mȩnä̧ almendro ä̧'u̧ttö̧ adicuä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧ o̧'ta̧, kada'ca 'chu̧huä̧rö̧nä̧ jö̧nä̧, juhua'atäcu ä̧'u̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kara'anä öjonämä huä̧bo̧'ta̧cuä̧ jo̧mȩnä̧ almendro ä̧'u̧ttö̧ adicuä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧ o̧'ta̧ ki̧na̧'a̧, kada'ca 'chu̧huä̧rö̧nä̧ jö̧nä̧, juhua'atäcu ä̧'u̧'i̧nä̧, seisnö öjohuiyämä yorätehuinö lampari̧yu̧ ku̧nä̧huättömä umi ja̧'a̧cu̧ setächi'önä.20Lampari̧yu̧ ka̧cuä̧cä jicänä̧tä kä'co jo̧mȩmä̧, pa̧ja̧cuä̧nö̧ o̧'ta̧ almendro ä̧'u̧ttö̧ adicuä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧ o̧'ta̧, kada'ca 'chu̧huä̧rö̧nä̧ jö̧nä̧, juhua'atäcu ä̧'u̧'i̧nä̧ ki̧na̧'a̧. 21Ä̧cuo̧mȩnä̧ todäre öjohuiyä dȩa̧'a̧mä̧ ji̧yȩnä̧tä̧ todehuina'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ todäre päi'önä öjohuiyämä dȩa̧'a̧mä̧ i̧so̧'ta̧ jacuä jö̧nä̧ 'chu̧huä̧ri̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧yȩnä̧tä̧ 'chuhuärönä tedehuina'a. Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ ta'anö Huäbodäcuä päi'önä ka̧cu̧ öjohuiyä dȩa̧'a̧mä̧ i̧so̧'ta̧ jacuä jö̧nä̧ 'chu̧huä̧ri̧na̧'a̧ ji̧yȩnä̧tä̧ 'chuhuära̧'a̧ tedeönä. 22O'cajuiyönätä̧ yorätehuina'a seisnö öjohuiyä lampari̧yu̧ ku̧nä̧huäcättö u̧mi̧cu̧ setächi'önä ki̧nö̧mä̧. 'Chu̧huä̧rö̧ o̧'ta̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ öjohuiyä'inä ji̧yȩnä̧tä̧ 'chu̧huä̧ri̧na̧'a̧, ya'utetä jö̧nä̧ 'ta'ö adicuina'a päcuäji orottömä̧.23Bezalelmä lampari̧yu̧ ku̧nä̧huäcä'i̧nä̧ aditö kä̧nö̧mä sietenö jo̧mȩnä̧ lampara̧ o̧yu̧, 'chuhuädäcuähuä ocä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ sä̧rä̧bi̧yä̧ o̧bä̧cu̧'i̧nä̧ päcuäji orottö aditinö, 24Ja̧u̧mä̧ lampari̧yu̧ ku̧nä̧huäcä'i̧nä̧ aditö kä̧nö̧mä, o̧'ta̧hui̧yä̧mä̧ päcuäji orottö ya'ute talento jo̧mȩttö̧ aditinö.25Bezalelmä incienso ku icu iyähuome'inä aditinö. Ja̧u̧mä̧ acacia dauttö aditinö. Öotomä ya'ute ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ öcähuemä ya'ute ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩtä̧ juhua'atäcu ju'tojucumä todäre ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩtä̧. Ä̧ja̧ o̧na̧mä̧ ji̧yȩnȩä̧tä̧ todeu 'chu̧huä̧rö̧nä̧ ki̧na̧'a̧. 26Ja̧u̧mä̧ incienso ku icu iyähuomemä päcuäji orottö tu'epö aditinö, huä̧mȩnä̧'i̧nä̧, jäyänä'inä juhua'atäcu ä̧ja̧hui̧yä̧ onanä'inä. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ jäyä bȩi̧pä̧ro̧mȩmä̧ orottö aditinö.27Ja̧u̧mä̧ to̧bö̧rȩ beipome dȩa̧'a̧nä̧ pätecu be'epö rö̧nä̧huä̧ jö̧nä̧ aditinö. Ja̧u̧ o̧bö̧nä̧mä̧ i̧so̧'quȩ rä'ädö ku icu i̧yä̧huo̧ca̧ ti̧ttä̧da̧ pä'ö ji̧na̧'a̧. 28Ja̧u̧mä̧ acacia dauttö o̧'qui̧yä̧mä̧ aditäji'ca̧ orottö tu'epö aditinö. 29Ja̧u̧mä̧ a̧dȩja dahuecuoya'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ incienso adiu ameu'inä, ameu aditä'ija'anö jȩpö̧ aditinö.

Chapter 38

1Bezalelmä acacia dauttö ku icu ttiäre iyähuä ihuähuome aditinö. Öotomä ji̧mö̧tȩ jähuä ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ käcuoräcumä̧ ji̧mö̧tȩ jähuä ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧-- yoräteunä̧tä̧ -- ju'tojucumä huäbodäcuä ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧. 2Ja̧u̧mä̧ aditinö̧ ä̧ja̧hui̧yä̧ o̧na̧mä̧ päcäyä ä̧ja̧ ona jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jönä. Ä̧ja̧hui̧yä̧ o̧na̧mä̧ ku icu i̧yä̧huä̧huo̧ca̧cu̧ todeu̧nä̧ aditicuina'a, ja̧u̧mä̧ broncettö tu'epinö. 3Ja̧u̧mä̧ ku icu ttiyomenä ttiyomenä tta̧di̧tä̧cuȩ o'cajuiyönä aditinömä ä̧ya̧ri̧ ttȩnä̧cuä̧ba̧'i̧nä̧, cacuocuäya'inä, o̧'ta̧hui̧yä̧'i̧nä̧ idepä juaocuä ocä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ soähuä ocä'inä ji̧na̧'a̧. Pi̧yȩ o'cajuiyönämä broncettö̧ aditinö.4Ja̧u̧mä̧ ku icu iyähuo̧ca̧ i'esobänä kunähuä̧ ocä, broncettö i̧sä̧sa̧ i̧so̧ca̧ dȩa̧'a̧nä̧ ppättepa pä'ö, kä'co jubö päi'önä. 5Ja̧u̧mä̧ broncettö aditäjäcä pa̧ja̧cuä̧nö̧ u̧yu̧'ca̧ri̧nä̧ i̧so̧'quȩ rä'ädö u̧nä̧cuȩ o̧bö̧mä̧ ȩtti̧nö̧.6Bezalelmä acacia dauttö o̧'qui̧yä̧ aditinö aditäji'ca̧mä̧ broncettö tu'epinö̧. 7Jaumä ku icu i̧yä̧huo̧ca̧ jäyänä u̧nä̧ji̧ o̧bö̧nä̧ o̧'qui̧yä̧mä̧ rä'ädö ru̧ni̧nö̧ juo̧ca̧ ȩcuä̧ jö̧nä̧. Ja̧u̧mä̧ ku icu i̧yä̧huo̧ca̧ isodänä isäju 'tä̧'ȩpi̧nö̧.8Bezalelmä o̧'ta̧hui̧yä̧ bäreu brncettö 'quiyönä 'chu̧huä̧rö̧nä̧ aditinö. Ja̧u̧mä̧ aditinö i̧so̧'ta̧ tti'ä toäcuähuä odiyä nä̧tö̧ ttottäcuähua pä'ö doächi'äcuähuome aditätö ttiyäjittö.9Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ umi isarä'inä aditinö̧. Isarä ttu'ohue ja̧'a̧cu̧ tto'epö rö̧nä̧huä̧ta̧ lino pö̧jä̧ta̧ öotomä ciennö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧. 10Tto'epö rö̧nä̧huä̧ta̧ 'chu̧huä̧rö̧ o'camä veintenö o'ca jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧, ja̧u̧ o'ca 'chu̧huä̧ro̧mȩ broncettö adicuomemä veintenö jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧. O̧bö̧mä̧ icui'quiyunä todehuina̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ platattö adicuä o̧'qui̧yä̧'i̧nä̧.11Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu̧huo̧jua̧'a̧cu̧ tto'epö rö̧nä̧huä̧ o̧ta̧ öotomä ciennö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jomȩnä̧ ji̧na̧'a̧, ja̧u̧ 'chu̧huä̧rö̧ o'camä veintenö̧ jo̧mȩnä̧, ja̧u̧ kada'camä broncettö adicua'a, ja̧u̧ o'canämä o̧bö̧ todeunä rö̧nä̧hui̧na̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o̧'qui̧yä̧mä̧ plata pättujueittö adicuina'a. 12kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧cu̧ tto'epö rö̧nä̧huä̧ o̧ta̧ öotomä cincuentanö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧, 'chu̧huä̧rö̧ o'camä dieznö̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧. O̧bö̧'i̧nä̧ icui'quiyunä 'chuä̧rä̧cuȩ o̧'qui̧yä̧'i̧nä̧ plata pättöjueittö adicuina'a.13Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Isarä öotomä cincuentanö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧ kä̧hua̧ räopa'accumä. 14Doächäcuähua'acu tto'epö rö̧nä̧huä̧ o̧ta̧ öotomä cincuentanö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧. Icui'quiyömä huäbo'cacuätä, ja̧u̧ o'ca 'chu̧huä̧ro̧mȩmä̧ huäbo'acuätä. 15Kara'anä isarära̧'a̧cu̧ doächi'äcuähuomemä, ri̧na̧'a̧ tto'epö rö̧nä̧huä̧ta̧mä̧ quincenö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩnä̧ o̧tä̧ta̧, icui'quiyömä huäbo'cacuätä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'chu̧huä̧ro̧mȩmä̧ huäbo'acuätä. 16O'ca juiyönä isarä soböcuächönä tto'epö rö̧nä̧huä̧ o̧ta̧mä̧ adihuäjuei linottö adicua'a ji̧na̧'a̧.17Icui'quiyu 'chu̧huä̧ro̧mȩmä̧ broncettö adicuina'a. O̧bö̧hui̧yä̧'i̧nä̧, o̧'qui̧yä̧'i̧nä̧ icui'quiyunä ttö̧nä̧cuȩmä̧ platattö adicuina̧'a̧. Icui'quiyumä plata pättöjueittö tuhuecuina̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧ jäittö adicuina̧'a̧. O'cajuiyönä isaränä ttu̧ju̧nä̧cuȩmä̧ plata pättöjueittö tuhuecuina'a. 18Isarära̧'a̧cu̧ doächi'äcuähuome rö̧nä̧huä̧ta̧ äotomä veintenö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧, rö̧nä̧huä̧ta̧mä̧ ja̧'tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧, tädönä tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧, lino i̧sä̧ta̧ tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧, lino i̧sä̧ta̧ mȩtä̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧u̧ o̧ta̧ öotomä veintenö̧ ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧. Öotomä veintenö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧ otoinö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ju'tojucunä cinconö ttö̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧ otoinö̧, isaränä ru̧nä̧huä̧ o̧ta̧ ju̧ta̧'a̧nö̧tä̧. 19'Chu̧huä̧ro̧mȩ broncettö adicuomemä pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ki̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o̧bö̧mä̧ platattö adicuinö. Huä̧mȩnä̧ huȩnä̧huä̧ o̧'qui̧yä̧mä̧, plata pättöjueittö adicuina'a. 20O'ca juiyönä icui'quiyu beö o'ca sa̧huȩcuä̧ Dios ö̧jo̧de tta̧di̧tä̧cuȩmä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isarämä broncettö adicuina'a.21Pi̧yȩ ja̧'a̧ Dios ö̧jo̧denä ka̧cuä̧cuȩ ji̧nö̧mä̧, Dios ö̧jo̧dettö jȩtta̧ pä'ö hueähui'inö̧mä̧, Moisésrö hueähui'inö̧ttö̧ ȩmö̧ jȩpi̧nä̧tö̧. Sacerdote Aarón i̧tti̧ Itamar huea'anä aditinä̧tö̧ Levis ahuaruhuä 'cotömä. 22Juda ahuaruhuä 'cotöttö Hur i̧tti̧ Urim i̧tti̧ Besalelmä, o'cajuiyönä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Moisésrö hueinö jinö̧mä̧ jȩpi̧nö̧. 23Dan ahuaruhuä 'cotöttö ttö̧ja̧sa̧ Ahisamac i̧tti̧ Aholiabmä Besalelcu aditinö, 'co̧'ö̧'i̧nä̧, huo̧juȩcu̧nä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'tu̧huä̧ta̧nö̧ ja̧'tu̧huä̧ta̧'i̧nä̧ tädönä tu̧huä̧ta̧nä̧'i̧nä̧, tu̧huä̧ta̧nä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ lino i̧sä̧ta̧ tä̧ta̧nä̧'i̧nä̧ a̧'cua̧tö̧ aditinö.24Ttadita pä'ö ttamöcuädäjimä orottötä aditinä̧tö̧, ro̧ca̧'a̧ra̧'cu̧ todehuome'inä ja̧u̧ jueittötä adicuina'a-- ttiäre iyähuä ttiyäjittötä ja̧u̧ ö̧ä̧mȩcämä 29nö talento jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 730 siclo jo̧mȩnä̧ Dios ö̧jo̧dettö pa̧'a̧nö̧ tö̧'a̧ta̧jä̧ pä'ö ttu̧ju̧ni̧nö̧nä̧mä̧. 25Plata ttö̧ja̧ ttiyinö ö̧a̧mȩcämä ciennö talento jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 1,775 ciclo jo̧mȩnä̧ a̧mä̧qui̧na̧'a̧ Dios ö̧jo̧dettö pa̧'a̧nö̧ tö̧'a̧ta̧jä̧ pä'ö ttu̧ju̧ni̧nö̧nä̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧ 26ya'ute becá pättome jo̧mȩnä̧ ya̧cu̧nä̧mä̧, ja̧u̧mä̧ ya'ute ciclottö kä'co jo̧mȩ ji̧na̧'a̧, Dios ö̧jo̧dettö pa̧'a̧nö̧ tö̧'a̧ta̧jä̧ ciclomä pä'ö ttu̧ju̧ni̧nö̧nä̧mä̧. Pi̧yȩmä̧ u̧mä̧tö̧ 20nö̧ a̧'ȩ yabocu ku̧nä̧rä̧tö̧ 603,550 jo̧mȩnä̧ huotö o'catoi'önä ttö̧'a̧ti̧nä̧u̧ yotucunä ttiyinömä pa̧ja̧cuä̧chi̧na̧'a̧.27Ciennö talento jo̧mȩnä̧ ȩtti̧nä̧tö̧ ro̧o̧ca̧ kada'ca 'chu̧huä̧rä̧cuȩmä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o̧ta̧ 'chu̧huä̧rä̧cuȩ o'camä, ciennö o'canämä ya'ute talento jo̧mȩnä̧ ȩttö̧ aditinätö̧. 28Plata 1,775co̧ttö̧ ka̧cui̧pä̧ji̧ siclottö, Besalelmä icui'quiyunä rä̧huä̧huȩ o̧bö̧'i̧nä̧ aditinö, huä̧mȩnä̧'i̧nä̧ ja̧u̧tä̧ jähuättö tu'epinö, ja̧u̧nä̧tä̧mä̧ o̧'qui̧yä̧ ppo̧ö̧'i̧nä̧ aditinö. 29Ttiäre iyähuä broncettö ttiyinö ö̧a̧mȩcämä setentanö talento jo̧mȩnä̧ a̧mä̧qui̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 2,400nö̧ siclos jo̧mȩnä̧ a̧mä̧qui̧na̧'a̧.30Pi̧yȩttö̧mä̧ tottäcuähua pä'ö doächi'äcuähuome'inä, broncettö ku icu iyähuome'inä, broncettö adicuä ocä'inä, ku icu ihuähuomettö̧ tta̧di̧tä̧cuȩ'i̧nä̧ ja̧u̧ jahuättötä aditinö, 31isaränä 'chu̧huä̧rä̧cuȩ'i̧nä̧, doächi'äcuähuome 'chu̧huä̧rä̧cuä̧huo̧mȩ'i̧nä̧, o'cajuiyönä Dios ö̧jo̧de 'chu̧huä̧rä̧cuȩ o'ca sa̧huȩcuä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä isarä soböcuächönä̧ ku̧nä̧huä̧cuȩ o'ca'inä, ja̧u̧ttö̧tä̧ aditinö.

Chapter 39

1Ja̧'tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧, tädönä tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ jahuätömä ttu̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ adihuäjuai o̧ta̧ 'tö̧'i̧nä̧tö̧, ro̧o̧mȩ aditö ttö̧'ca̧tä̧huä̧cuȩmä̧. Jahuätömä Aarón ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ ro̧o̧mȩ do'ächö ö̧'ca̧tä̧huä̧cuä̧ta̧'i̧nä̧ 'tö̧'i̧nä̧tö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Moisésrö hueinöta'anötä̧.2Bezaletmä orottö 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ta̧ aditinö, ja̧'tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧, tädönä tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ juhua'atäcu lino i̧sä̧ta̧ ppö'cähu̧ta̧ttö̧'i̧nä̧. 3Jahuätömä orottö obi päi'önä 'ta'inä̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ 'torinätö̧ appiyä jö̧nä̧, ja̧'tu̧huä̧ta̧'i̧nä̧, tädönä tu̧huä̧ta̧nä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tu̧huä̧ta̧nä̧'i̧nä̧ juhua'atäcu lino i̧sä̧ta̧nä̧'i̧nä̧ ti̧ttä̧da̧ pä'ö, pi̧yȩmä̧ adicuämä huo̧jua̧tä̧ aditinö.4Jahuätömä sacerdote ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ u'upi'ca jähuämä̧ korota̧ ö̧yu̧'ca̧ri̧cu̧ boecuächönä aditinä̧tö̧. 5Adihuäjuäi lino i̧sä̧ta̧ttö̧ äcänä ti̧ä̧dä̧cuä̧huä̧ta̧'i̧nä̧ 'tu̧'i̧nä̧tö̧; ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧cu̧ todeunä tö̧'i̧nä̧tö̧, lino pö̧jä̧ta̧ ppö'cähuäta̧ttö̧'i̧nä̧, orottö'inä, ja̧'tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧, tädönä tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Moisésrö hueinöta'anö̧tä̧.6Ónices o'quittö rö̧nö̧ aditinä̧tö̧, orottö adicuä huämenä sello jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ 'co̧'ö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'co̧'ö̧ ttaditäjimä̧ Israel i̧tti̧mö̧ 12nö̧ huotö ttimi ji̧na̧'a̧. 7Bezalelmä 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ta̧ u'upi'canä inä o'qui rötinö̧ Israel i̧tti̧mö̧ doce huotörö amöcuädäcuähuä jö̧nä̧; TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Moisésrö hueinöta'a̧nötä.8Ttamöcanä rä̧ta̧mä̧ aditinömä, adicuä huo̧jua̧tä̧ aditinö̧ 'ca̧tä̧cuä̧jhuä̧ta̧ aditäji ta'anö̧tä̧. Orottö'inä, oveja i̧jȩta̧ ja̧'tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧, tädönä tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ juhua'atäcu adihuäjuäi lino i̧sä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ aditinö. 9ja̧huä̧ta̧mä̧ öotcu'inä öcähuecu'inä yorätehuina'a. Jahuätömä ttamöcanä rä̧ta̧mä̧ todärenä jäbetinätö̧. Ja̧huä̧ta̧mä̧ öoto'inä käcuoräcu'inä ya'ute ttumönä pa̧ja̧cuo̧mȩ jö̧nä̧ ji̧nä̧ta̧.10Ku̧ni̧nä̧tö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ o̧mä̧nä̧ inä o'qui adihuäjuäittö. Ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧sä̧mä̧nä̧mä̧ ki̧na̧'a̧ rubí ido'qui'inä, topacio ido'quiínä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ granate ido'qui'inä. 11Todäre päi'önä i̧sä̧mä̧nä̧mä̧ ki̧na̧'a̧, esmeralda ido'qui'inä, safiro ido'qui'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ diamante ido'quinä. 12Huäbodäcuä päi'önä i̧sä̧mä̧nä̧mä̧ ki̧na̧'a̧ jacinto ido'qui'inä, ágata ido'qui'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ amatista ido'qui'i̧nä̧. 13Pa̧ja̧cuä̧nö̧ päi'önä i̧sä̧mä̧nä̧mä̧ ki̧na̧'a̧ berilo ido'qui'i̧nä̧, ónice ido'qui'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jaspe ido'qui'inä. Pi̧yȩ inä o'quimä orottö adicuome jacuä ȩqui̧pö̧nä̧ ȩnä̧hui̧na̧'a̧.14Docenö huotö Israel i̧tti̧mö̧ jö̧ ta'anö rötinä̧tö̧ Inä o'quimä, o'catoi'önä ttimi pi̧yä̧ ottinöta'anötä̧. Ttudo'che i̧so̧bö̧nä̧ sello jö̧nä̧ 'co̧'ö̧ ttadita'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ yotucunä ttimipi̧yä̧mä̧ ji̧yȩtȩnä̧ huȩnȩcuä̧chi̧na̧'a̧ docenö huotömä. 15Amöca isäbimä̧ aditinä̧tö̧ äcuädö ru̧nä̧huä̧sa̧ päcuäi orottötä metähua'a. 16Orottömä ȩnä̧huo̧mȩ todäre jo̧mȩnä̧ aditinä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ oro o̧bö̧ to̧bö̧rȩ juhua'atäcu ja̧u̧ to̧bö̧rȩmä̧ u̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ pö̧nä̧ be'epö runinätö.17Jahuätömä oro o̧sa̧ to̧sa̧rȩ mȩtä̧huä̧sa̧mä̧ ru̧ni̧nä̧tö̧ ttamöcanä räbi u̧yu̧'ca̧ri̧nö̧ pö̧nä̧. 18Jahuätömä kara'anä todäre u̧yu̧'ca̧ri̧cu̧ todehuächi'önä todetinä̧tö̧. Jahuätömä 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ta̧ u'upi'quiyumä ko̧ro̧ta̧cu̧ todehuächi'önä todetinä̧tö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ ji̧nö̧ ta'anö.19Jahuätömä i̧so̧bö̧ to̧bö̧rȩ aditinä̧tö̧ aditäjä'cotömä ttamuca räbi u̧yu̧'ca̧ri̧nä̧ ru̧ni̧nä̧tö̧, beipome jäyä jacuänä ja̧'a̧cu̧nä̧. 20Jahuätömä oro o̧bö̧ to̧bö̧rȩttö̧'i̧nä̧ koro o̧bö̧ aditinätö̧ aditäjä'cotömä amöcanä rä̧ta̧ u'upi'quiyu dȩa̧'a̧nä̧ ä'cacunä todehuächi'önä rö̧ni̧nä̧tö̧, ttäcänä ti̧ä̧dä̧cuä̧huä̧ta̧tä̧ huä̧mȩnä̧nö̧ tta̧mö̧canä rä̧ta̧ 'tö̧ä̧huo̧mȩ beipome.21Jahuätömä amöcanä räbi o̧bö̧mä̧, ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧nä̧ rö̧jö̧ o̧bö̧cu̧ todehuächi'önä ja̧'tu̧huä̧ta̧nä̧ ti̧'ä̧dö̧ ru̧ni̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ pporochi'oca'a rä̧cua̧'a̧nö̧ äcänä ti̧ä̧dä̧cuä̧huä̧ta̧ huä̧mȩnä̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ 'tu̧ä̧huo̧mȩ beipomemä. Pi̧yȩ jȩpi̧nä̧tö̧ ttamöcanä räbi ttö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ttö̧ 'quiyönä 'chu̧huä̧rä̧cua̧'a̧nö̧. Pi̧yȩ aditinä̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Moisésrö hueinä ta'anötä̧.22Bezalelmä sacerdote ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ tädönä tu̧huä̧ta̧ttö̧ jo̧mȩnö̧ aditö cä'ädi̧nö̧, 'tu̧huä̧ ttö̧ja̧sa̧ aditähuä jä̧ji̧mä̧. 23Pö̧jä̧ta̧ kä'co isäju 'tä̧ȩcui̧na̧'a̧ U jä̧cuo̧mȩmä̧. U̧ru̧pä̧'quȩ jo̧mȩnä̧ jäyänämä i̧sa̧bä̧nä̧ 'tu̧ä̧hui̧na̧'a̧ quȩrä̧chi̧'ö̧ juiyäcua'anö. 24'Ca̧tä̧cuä̧huä̧ta̧ dȩa̧'a̧nä̧ to̧rä̧dä̧cuä̧huo̧mȩ dȩa̧'a̧dä̧mä̧, o̧ba̧ ru̧ni̧nä̧tö̧ ja̧'tu̧huö̧ttö̧'i̧nä̧ tädönä tuhuöttö'inä, tuhuöttö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ lino i̧sä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ adicuä.25Jahuätömä päcuäi orottö campana aditinä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o̧ba̧ 'cä̧tȩ jo̧mȩ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ beipome dȩa̧'a̧ ru̧ni̧nä̧tö̧. 26Campanamä ya'utetä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧sä̧ba̧'i̧nä̧ jiba̧tȩtä̧ Aarón ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ beipomemä. Pi̧yȩmä̧ aditinä̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Moisésrö hueinö ta'anötä̧.27Aarón'inä, i̧tti̧mö̧'i̧nä̧ huä̧mȩnä̧ ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ aditinätö̧. 28Jahuätömä lino pö̧jä̧ta̧ttö̧ öcäyuhuä'ca'inä a̧'cua̧tö̧ Unämä lino pö̧jä̧ta̧ juä'opö, adihuäjuäi Lino i̧sä̧ta̧ jacuänä 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ta̧ttö̧, 29ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttäcänä juäocuä̧ta̧ lino i̧sä̧ta̧ ja̧'tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧, tädönä tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧sa̧ i̧jȩta̧ tu̧huä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ a̧'cua̧tö̧ adicuä i̧sa̧mä̧ aditinö. Pi̧yȩmä̧ aditinä̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Moisésrö hueinö ta'anötä̧.30Jahuätömä päcuäi orottö 'co̧'ö̧ u'uttähuä i̧sä̧bä̧ aditinä̧tö̧, jahuätömä ja̧u̧ ppöttähuänä sello jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ 'co̧'ö̧ rutinä̧tö̧ "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ surojö jui̧'a̧" pä'ö. 31Jahuätömä isappänä ja̧'tu̧huappänä öcäyuhuä'ca huä̧mȩ jo̧mȩ ti̧'ä̧di̧nä̧tö̧. Pi̧yȩmä̧ aditinä̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Moisésrö hueinö ta'anötä̧.32Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧de ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huodemä aditö cä'ädinä̧tö̧. Israel ttö̧ja̧mä̧ o'cajuiyötä jȩpi̧nä̧tö̧. 33Jahuätömä o'cajuiyönä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Moisésrö jiähuinö ta'anötä̧ jȩpi̧nä̧tö̧. Jahuätömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧demä Moisés ö̧ja̧'a̧cu̧ i'cächinä̧tö̧: Isode'inä, juodetä ttaditä̧cuä̧'i̧nä̧, o̧bö̧'i̧nä̧, äpate jäyä jahuä'inä, o̧'qui̧yä̧'i̧nä̧, kada'ca o'ca'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧ o'ca 'chu̧huä̧rä̧cuȩ'i̧nä̧; 34mu̧ä̧cuä̧cuȩ o̧ta̧ oveja ubo i̧jȩta̧ tuhuönä tu̧huȩcuä̧ta̧'i̧nä̧, mu̧ȩcuä̧ta̧ aje päcäyä i̧jȩta̧'i̧nä̧, 35ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tto'epö ötö'cö jiäu ȩco̧ca̧ mu̧ȩcuä̧ta̧'i̧nä̧ juhua'atäcu ȩcuä̧cuȩ o̧'quȩ'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mu̧ȩcuäbi'inä.36Jahuätömä ttu̧cuȩ rutähuodä'inä i'cächö kä̧nö̧mä̧, juorö ttä̧di̧tä̧cuä̧mä̧ o'cajuiyötä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pan ä'ca jo̧mȩ tti̧yä̧cuȩ'i̧nä̧, 37päcuäi orottö adicuäcä cuoö ku̧nä̧huä̧cä'inä juhua'atäcu i̧sä̧mä̧nä̧ ka̧cu̧ la̧pa̧ri̧yu̧'i̧nä̧, ja̧u̧tä̧ ppächönä kä̧cuȩ'i̧nä̧, cuoönä rȩdȩcuä̧cuȩ'i̧nä̧; 38ku icu iyähuo̧ca̧ orottö adicuo̧ca̧'i̧nä̧, a̧dȩja dahuecuä'inä, incienso chopönä kuhuähuä'inä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧decu doächäcuähuome rö̧huä̧ta̧'i̧nä̧; 39ku icu i̧yä̧huo̧ca̧ broncettö a̧di̧cuo̧ca̧nä̧ huȩnö̧ ȩttä̧huä̧cä'inä, kada'ca o'ca'inä, ppächönä adicuä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tucäcuähuome 'chu̧huä̧ro̧mȩ'i̧nä̧.40Jahuätömä kä'co isarä ttoecuä o̧ta̧'i̧nä̧, icui'quiyu'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧ kada'ca chu̧huä̧rä̧cuä̧'i̧nä̧ juhua'atäcu kä'co isaräcu doächi'äcuähuome ttoecuä o̧ta̧'i̧nä̧ i'cächinä̧tö̧; ti̧ä̧dä̧cuä̧huä̧ o̧chu̧'i̧nä̧, isode ti̧'ä̧dö̧ ta'u ku̧nä̧huä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧de ppä'ädipö tta̧di̧tä̧cuȩ'i̧nä̧, ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huode. 41Jahuätömä ȩpi̧nä̧tö̧ ro̧o̧mȩ kä̧nö̧ 'ca̧tä̧hui̧'ö̧'cotö ttaditäcuä̧'i̧nä̧, sacerdote Aarón ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧ sacerdotestö jö̧nä̧ aditö ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧'i̧nä̧ i'cächinä̧tö̧.42Ja̧'hua̧nö̧tä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ adicuämä o'cajuiyötä aditinä̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Moisésrö hueinö ta'anö̧tä̧. 43Moisésmä usähuinö ttadijäjimä o'cajuiyönä̧tä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö ttaditäjimä topinö. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueinö ta'anö̧tä̧ jahuätömä aditinätö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Moisésmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧nä̧ adiutä̧ ja̧ pä'ö ucuocu ku̧ni̧nö̧.

Chapter 40

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocuinö Moiserö pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 2Kä̧hua̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧ ja̧'a̧ jareö a̧'ȩ päi'omenä ucutumä jo̧mȩnö̧ cu̧ju̧nä̧rä̧tu̧cu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jodemä, tta̧di̧tä̧cuä̧ ucuocu pä̧cuä̧huode'inä.3Cutätucuajá i̧so̧ca̧nä̧ jȩchi̧nö̧ i̧jȩcuo̧ca̧nä̧mä̧, ucumä juo̧ca̧ i̧so̧ca̧ i̧sä̧ta̧ 'to'epö tta̧cuä̧rä̧cua̧jä̧. 4Mesa isodä cui'chächaja ja̧'hua̧nö̧ i'chächö ji̧yȩtä̧ jö̧ta̧'a̧nä̧ yoräteunä cutajá. Ja̧'hua̧nö̧ o'ca'a cui'chächajá tejähua jua̧u̧ttu̧tä̧ tejähuore cuaditajá.5I̧sa̧rä̧ 'cu iyähuodä ja̧'tu̧huodanä cutajá a̧mȩu̧nä̧ i̧so̧ca̧ ttö jȩchi̧nö̧ i̧jȩcuo̧ca̧ ä'ca. Ucumä cu̧tä̧cua̧jä̧ tto̧'ȩcuä̧ta̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jode doächäcuähuome ä'ca. 6Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧tä̧cua̧jä̧ i̧sa̧rä̧ ku'icu iyähuiodä Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jode do'ächäcuähuome ä'ca, huȩnȩ ucuocuäcuähuome'inä. 7Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧ju̧nä̧cua̧jä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jode ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩnȩ ucuocuäcuähuome kä'co päte'ö i̧so̧'tä̧ rö̧o̧'tä̧ jua'a jacuämä ajiya acunä.8Jo̧mȩnö̧ u̧mi̧nä̧'i̧nä̧ sobucuächönä juätädö kö̧nä̧tu̧cui̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mi̧ isaränä do'ächäcuähuome'inä i̧sä̧tä̧ äcuädö rö̧nä̧tu̧cui̧. 9A̧dȩja̧ 'cucuettö tu'epätucui Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jode ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juodenä ko̧cu̧'i̧nä̧ o'cajuiyönä. Ucumä kä̧'ȩpö̧ cu̧ju̧na̧ja̧ o'cajuiyönä tto chö'äremä; ja̧u̧mä̧ surojö juiyö jä̧cua̧'a̧. 10Ucumä cu'cucuȩtä̧cua̧jä̧ i̧so̧ca̧ 'cu'icu iyähuome o'cajuiyönä juȩnȩ a̧di̧cuä̧mä̧. Ucutä kä̧'ȩpö̧ cu̧ju̧nä̧cua̧jä̧ TTÖ chö̧'ä̧ro̧ca̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ ttöttö surojö'inä jui̧yo̧ca̧ jä̧cua̧'a̧. 11Broncettö̧ a̧di̧cuo̧ca̧'i̧nä̧ tucuepajá jua'a chu̧huä̧rö̧'i̧nä̧ kä̧'ȩpä̧ cu̧ju̧na̧já̧ ttö chöäre päi'önä12Ucutä cui̧'chä̧chä̧cua̧jä̧ Aaronrö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mu̧rö̧'i̧nä̧ do'ächö huȩnȩ ucuocuäcuähuomettö̧ ja'huätörö cu̧tu̧cä̧cua̧jä̧ ajiyanä. 13TTö chi'äre päi'önä kä̧'ȩpö̧ cu̧ju̧nä̧jä̧tu̧cu̧ttu̧ Aaronrö̧ cu̧'ca̧tä̧tu̧cua̧já̧, 'cucuetö ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ kä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧tu̧cui̧rö̧ ja̧u̧ jä̧cua̧'a̧ ttö pädö jiäcuähuä i̧sa̧ jä̧cua̧'a̧nö̧.14Ucumä cui̧'chä̧chä̧cua̧jä̧ i̧tti̧mu̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ i̧'chä̧chö̧mä̧ cu̧'ca̧tä̧tu̧cua̧já̧ 'ca̧tä̧'ä̧cuähuä'pi otoä'pi. 15Ucutä cu'cucuetajá ja'huätö tä'orö cu'cucuetajita'anö ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ TTÖ pädö ji'äcuähuotö ttäcuotö. Ja̧'hua̧nö̧ cu'cucuetomettö̧tä̧ yabocu 'chä̧cua̧'a̧ ja'huätö ttahuaruhä o'cotörö'inä." 16Ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpi̧nö̧ Moisemä; Ja̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päinö ta'anötä jȩpi̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ jȩpi̧nö̧ pi̧yȩ o'cajuiyönä.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jodemä̧ jo̧mȩnö̧ ji̧na̧'a̧ mo̧rä̧ttö̧mä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧ kä̧hua̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ kä̧hua̧ a̧'ȩttö̧mä̧ dodäre a̧'ȩ päi'omenä. 18Moisemä jo̧mȩnö̧ aditö ku̧ni̧nö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jodemä̧, kä̧cuo̧mȩ jo̧mȩnö̧ bo'copö ku̧ni̧nö̧, ku̧ni̧nö̧ kä̧cuo̧mȩ'i̧nä̧, pätecu nö'cädö ku̧ni̧nö̧ yö̧ȩpä̧rä̧cua̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ chu̧huä̧rö̧nä̧ ko̧cuä̧cuä̧ o'ca'inä ku̧ni̧nö̧. 19I̧sä̧tä̧ cä'epö huä̧ni̧nö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jode juttä isode pporädäcuähuode huä̧ni̧nä̧ juȩnȩmä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päjita'anö. 20Ja̧u̧mä̧ ȩmi̧nö̧ jȩchä̧cua̧sä̧ päinöji̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpö̧ rötinö juo̧ca̧ jacuä. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ itta'ca'inä rötinö ja̧u̧nu̧ o'ca'a muecuäbi i̧sa̧ ucuoja dahuipome'inä käbi mu̧'ȩpi̧nö̧.21Ja̧u̧mä̧ i'chächinö i̧so̧ca̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jode jacuä. I̧sä̧ta̧ tto'epinö Tö̧ä̧nä̧hua̧ jȩi̧nö̧ ȩco̧ca̧ tto̧ȩpä̧rö̧nä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'inö ji̧nö̧ta̧'a̧nö̧. 22Mesa isodä'inä ku̧ni̧nö̧ huȩnȩ u̧cuo̧cuä̧cuä̧huo̧ca̧ jacuä'inä, Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jodettö kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧nä̧cu̧ttu̧, i̧sä̧tä̧ u̧mi̧nä̧. 23Ja̧u̧ rötinö pan o̧ppö̧ mesa roräteunä pȩjö̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajome, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueäji ta'anö.24Ja̧u̧mä̧ ku̧ni̧nö̧ ra̧pa̧ra̧ ku̧nä̧huä̧ o'cä huȩnȩ ucuocuäcuähuode jacuä, mesa ko̧mȩ jäyä, Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jodettömä kä̧hua̧ ieruhua'acunä. 25Ra̧pa̧ra̧mä̧ kä̧dȩpi̧na̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajome, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päinö ji̧nö̧ ta'anö.26Ja̧u̧mä̧ ku̧ni̧nö̧ ku icu iyähuome ja̧ttu̧huo̧mȩ huȩnȩ ucuocuäcuähuoca jacuä ttö̧ȩpä̧rä̧ta̧ ä'cajome. 27'Cu icuinö juodä adiunä a̧mȩu̧nä̧ juorö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päinö ji̧nö̧ ta'anötä̧.28Ja̧u̧mä̧ ti̧'ä̧dö̧ rö̧ni̧nö̧ i̧sä̧ta̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jode ä'ca. 29Ku̧ni̧nö̧ 'cu icu iyähuome'inä Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jodecu do'ächäcuähuome, huȩnȩ u̧cuo̧cuä̧cuä̧huo̧ca̧nä̧. 'Cu'icu iyähuome iyinö u̧huä̧ju̧ iyähuä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päinö ji̧nö̧ ta'anö. 30Ja̧u̧ ku̧ni̧nä̧ i̧sä̧yu̧ huȩnȩ u̧cuo̧cuä̧cuä̧huo̧ca̧cu̧ i̧so̧ca̧cu̧ kä̧tȩ jo̧mȩ, ajiya'inä ku̧ni̧nö̧ ttutucähua pä'ö.31Moises'inä Aaron'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mu̧'i̧nä̧ ttu̧mu̧pi̧yä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧jä̧pi̧yä̧'i̧nä̧ ja̧huä̧yu̧ttu̧ töcähui'änätö 32huȩnȩ u̧cuo̧cuä̧cuä̧huo̧ca̧ra̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'nö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö'äre ka̧cuo̧ca̧ra̧'a̧ dottächa pä'ömä. Jahuätömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ töcähui'änätö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueinö ji̧nö̧'a̧nö̧tä̧ Moiserö. 33Moisemä jo̧mȩnö̧ aditö ku̧ni̧nö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jode sobucuächönä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueinö ȩjo̧cä̧ ko̧mȩ'i̧nä̧. U̧mi̧ isaränä dottächi'omeinä i̧sä̧tä̧ ti̧'ä̧dö̧ rö̧ni̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧tä̧, Moisemä aditähuä cä'ädinö.34Ja̧'hgu̧a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huȩnȩ u̧cuo̧cuä̧cuä̧huo̧ca̧ ko̧mȩmä̧ isoppa a̧ttä̧chi̧'i̧na̧'a̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ öadihuämä juodettö i̧jȩcuä̧chi̧na̧'a̧. 35Moise'inä doächa pä'ömä juiyina'a huȩnȩ ucuocuäcuähuodera̧'a̧mä̧ juodenä isoppa attächi'a'attö, Jua'amä juode TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ usäruttu attächi'a'attö.36'Cuä'opönä ajiya isoppa Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jode u'tättö pporächi'öta'anö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ rötädö ihui̧nä̧tö̧. 37Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ajiya isoppa Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jode u'tättö pporächi'ö juiyöttömä, ttö̧ja̧mä̧ rä'opö i̧huo̧co̧tö̧ pinätö. Ja'huätömä tta̧'a̧ri̧nä̧tö̧ juoppa cäecuächomejubu. 38Jua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ öadihuä isoppa jau̧nu̧ mo̧ro̧ juode isodenä huirochö ra̧'a̧ttö̧, yodomä juode ju'tämä ucurä huirochö ri̧na̧'a̧, ocatoi'önä Israel ttä̧ja̧mä̧ topinätö̧ koromecu̧ tti̧huo̧mȩnä̧mä̧.

Leviticus

Chapter 1

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moisésrö huopinö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ca̧ca̧cu̧ pä̧mä̧dä̧cuä̧huo̧mȩttö̧ ucuocumä pä'inö: 2"Israel ttö̧ja̧rö̧ ji'äumä pä'itö: Ucututtö ya̧tȩ iäre iyähuä Ö̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iya pä'ö i'cächuttömä, ä̧ji̧mö̧ttö̧ ya̧tȩrö̧ ttiäre iyähuä jö̧nä̧ iya pä'ö i'cächöttömä, päcäyärö jö̧ttö̧'i̧nä̧cö̧ a̧ji̧mö̧ttö̧ ya̧tȩrö̧cö̧.3Ttiäre iyähuä päcäyärö ku icu iyähuä jö̧ ttö̧mä̧, Ja̧u̧mä̧ päcäyä ubo öttahuiyä jui̧'a̧rö̧ iya pä'ö ja̧'a̧. Ja̧u̧mä̧ ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huo̧mȩ do'ächi'äcuähuomettö̧ iya pä'ö jä̧cua̧'a̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyäji ȩmi̧ya̧rö̧ pä'ömä. 4Ja̧u̧mä̧ umö i̧sa̧ ku icu i̧yä̧hua̧ unä 'chuhuäda pä'ö jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ȩmi̧yä̧cua̧ chutärö'inä surojö jȩä̧ji̧ jȩä̧chö̧nä̧ jö̧nä̧.5Ja̧'hua̧'a̧nö̧ jö̧ O'ca'amä pä'cäyäru cuä'ö huicuä pä'ö ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i'ä'catö. Aarón i̧tti̧mo̧ Sacerdotetömä, ttötte pähuotö ca̧'ca̧cu̧ ti̧ȩjo̧mȩ ä'ca kä'ca i̧sa̧ru̧ kui'cu iyäcuome do'ächä'cuä'ome. 6Ja̧u̧nö̧ O'ca'a̧ isotö tti̧jȩtä̧mä̧ 'pä̧'ö̧ hui̧cuä̧ja̧ ofrenda jö̧nä̧ cui̧'cu̧ i̧yäcuättömä Jahua̧ta̧'a̧nö̧ ppo̧u̧cu̧ päi'önä 'cui'icu.7Ja̧u̧nö̧ O'ca'a Aarón i̧tti̧mo̧ Sacerdotetä̧'a̧ ti̧rȩdȩta̧ pä̧'ö̧ kuhuähuomemä ja'hua̧ta̧'a̧nö̧ dau odiyämä ocurätä cuo'ö i̧cuä̧cuȩ. 8Aarón i̧tti̧mö̧ Sacerdotetömä ttötäcuotö po̧'ö̧ o̧'ca̧nä̧ 'cui̧'ö̧ icutä U'i̧nä̧ Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧'a̧dȩ'i̧nä̧, Dau odiyä ocurä'cu huä̧mȩnä̧mä̧ ji̧yȩcu̧po̧nä̧ cutätucuäja̧. 9Jua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jacuä̧nä̧ ka̧cu̧mä̧ ajiyanä ttö̧töca pä'ö ja̧'a̧. Ja̧u̧nö̧ o'ca'amä Sacerdote huotötä ku tticuä pä'ö ja̧'a̧ o'cajuiyönä ttiäre iyähuä jö̧nä̧. pi̧yȩmä̧ ttorö a̧dö̧nä̧ 'chopa'a; pi̧yȩmä̧ ttörö ttiäre ku'icu iyähuä ja̧'a̧.10öäre ku icu iyäcuämä ä̧ji̧mu̧ puttädäcuäcuotöttö oveja̧ttö̧ jö̧ttö̧'inä cabratö̧ jö̧ttö̧ inä̧,ja̧u̧mä̧ iyöanö ja̧'a̧ ubottö öttä inä̧ juia̧ttö̧. 11Ja̧u̧mä̧ cuäö icuäpäö ja̧'a̧ käcua̧ u̧huo̧hua̧'a̧cu̧ttu̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ ä,cajo̧mȩttö̧. Aarón i̧ti̧mu̧inä̧ sacerdote cuotöinä̧mä̧ ucuoja ririttäcuotö ku icu iyähuä'ca jäyänä̧.12Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ja̧u̧mä̧ ppo̧ö̧nä̧ 'cuiä̧cua̧, u'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧a̧dȩinä̧, ja̧'hua̧'a̧nö̧ jö̧ o'camä sacerdote huotömä adiunä pojopu ttutäcuotö dau sodänä ocurä cuomȩcu̧, ku icu iyäcuä'ca ko̧mȩttö̧, 13Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ öahuä jahuänä ko̧cumä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ öjahuiyä'inä̧mä ajiyanä̧ ötöcapäö ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä sacerdote cua̧mä̧ o'cajuiyönä̧tä̧ iyö icuapäötä jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ku icu iyäcuomȩtä̧ ku i̧cua̧'cua̧. Pi̧yȩmä ku'icu iyäcuätä ja̧'a̧, ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧RÖ̧MÄ̧ a̧di̧u̧nä̧ a̧mȩu̧nä̧tä̧ 'cho̧päcua'a, ja̧u̧ru̧tä̧ ku'icu iyäcuätä ja̧cua'a pi̧yȩmä̧.14TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyähua i̧sa̧ co'örö ku'icu iyahuäjö̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ cuiäre iyähuä cuiyacua̧já du'o äjiröcö̧ ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä unucu mö̧'ä̧ya̧rö̧. 15Sacerdote hua̧mä̧ ku'icu iyähuomecu i'chächö, u̧ru̧pä̧'quȩ meropö ku'icu'anö ja̧'a̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ucuoja huerächö icunä ku'ähuome jäyäcu.16Ja̧u̧mä̧ ö'cäbiyu'inä 'cärepö topö jua'a ȩjö̧mä̧, i̧cuä̧cua̧ ku'iyähuome jäyä, ä̧ya̧ri̧ osa rötähuomecu̧. 17Ujuabiyä kä'copäte'ö jo̧mȩ nä̧'ȩpä̧cua̧, ja̧'a̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ i̧mi̧cu̧nä̧ päi'öjuyiyönä ujuabiyä. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a sacerdote hua̧mä̧ u̧ju̧huä̧cua̧ ku iyähuome, dauhuiyättö ocurä cuome. Pa̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ tti'äre hu iyähuämä, Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ a̧di̧u̧nä̧ 'chopäcua'a TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧MÄ̧; Ocuränä ja̧u̧ iäre iyähuätä jä̧'a̧ttö̧.

Chapter 2

1TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ iya pä'ö ya̧tȩ i'cächöttömä ö̧hua̧ju̧ o̧tȩttö, iya pä'öttömä adihuä jä'i trigo i̧sa̧ppȩttö̧, jo̧u̧mä̧ dahuepä̧cua̧ a̧dȩja ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧du̧nä̧ a̧mȩu̧ttö̧'i̧nä̧. 2Jo̧u̧mä̧ i̧ya̧cua̧ iya pä'ömä Aarón i̧tti̧mu̧rö̧, sacedorterö̧, juorö ya̧tȩ sacerdote ȩmä̧cua̧ u̧mu̧nä̧ adihua juä'i trigo i̧sa̧ppȩ dahuecua'a a̧dȩja ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧du̧nä̧ a̧mȩu̧ttö̧'i̧nä̧, sacerdote i̧ya̧cua̧ ku'icu iyähuä ju̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧. Jo̧u̧mä̧ 'chopäcua a̧du̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧, pi̧yȩtä̧ ja̧'a̧ ko'ícu i̧ya̧huä̧ cua̧'i̧mä̧ jo̧u̧rö̧. 3Koró ö̧hua̧ju̧ ote ju̧ttö̧'i̧nä̧ ttiare ku'icu iyähuämä ttiya'anö ja̧'a̧ Aarónrö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mu̧rö̧tä̧, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ kuicu iyähuämä ro̧'ö̧ jähuä ja̧'a̧.4Cuiya päcutömä kuicu iyähuä jo̧mȩnö̧ ȩtta̧hua̧'a̧ pa̧ ppö̧ä̧mo̧ cö̧ttö̧ adicua'a, jua̧ppä̧nä̧mä̧ a̧dȩja tuhuecuä cua'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppu̧ä̧mo̧cu̧cu̧ adicua pa̧ joachödä̧, a̧dȩ tuhuecuä cua'a. 5Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kuicu iyahua cuȩttö̧ttö̧mä̧ a̧dȩ́ pä̧rä̧hua̧bä̧nä̧, cuȩtta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ ppö̧ä̧mo̧cocu̧ adicuäta a̧dȩ́cu̧ tuhuecua'a.6Ucumä ppo̧u̧cu̧ 'cä̧'chu̧ cuicua pä'ö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ huä̧mȩmä̧ a̧dȩja dacuepa pä'ö ja̧'a̧. Pi̧yȩ ja̧'a̧ u̧huä̧ju̧ otettö ttiäre iyähuämä. 7Ttiäre iyähuä u̧huä̧ju̧ ote jö̧ttö̧mä̧ sä̧rä̧bä̧nä̧ da'u icuähuä jä̧cua̧'a̧, trigo i̧sa̧ppȩ a̧di̧hua̧ppȩttö̧ a̧dȩjacu huihuacua'a jä̧cua̧'a̧.8Ucumä u̧huä̧ju̧ otettö cui'cächa pä'ö jä̧cua̧'a̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ cuiya pä'ömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ sacerdoterö iyähuäcua'a ja̧u̧tä̧ ku icu iyähuomecu̧ i'cächa pä'ö hua̧mä̧. 9Ja̧u̧nu̧ o'ca,a sacerdotemä u̧huä̧ju̧ iyähuä jä̧ji̧ttö̧ ji̧yȩtȩ ȩmä̧cua̧ chutä jähuänä iyähuä jö̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ ku icu iyähuomettö̧ ku icua pä'ö. Ucuränä̧ ku icu iyähuä jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ttujuhuomenä nunä a̧mȩhuä̧cua̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧MÄ̧. 10U̧huä̧ju̧ ttiyäjittö ka̧cui̧pä̧ji̧mä̧ Aarón'i̧nä̧ i̧tti̧mö̧'i̧nä̧ ttu̧cuȩ jö̧nä̧ jä̧cuȩ. Ja̧u̧mä̧ juiyo ro̧ö̧ jä̧cuȩ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyähuä jä̧cuȩ ocuränä ku̧icuähuä jä̧cuȩmä.11Ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ ucutu CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧RU̧ u̧huä̧ju̧ ote cuiyätucua päcuäjätucumä ppö̧ä̧mö̧cu̧mä̧ huihuacuoca'a jä̧cua̧'a̧, juhua'amä ucutumä ppö̧ä̧mö̧ jähuämä ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ cujuhuätucua pä'ömä juiyäcua'a, maya'inä, ocuränä ku icu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyähuä jö̧nä̧mä̧. 12Ucutumä cuiyäcuotöjä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧MÄ̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ u̧huä̧ju̧ huȩju̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ku icu iyähuomettö̧mä̧ a̧mȩu̧nä̧ 'chahuädönä cujuhuätucua pä'ömä jo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧. 13Ucutumä u̧huä̧ju̧ ote cuiyätu̧cuä̧cuȩmä̧ 'cäruhuäbucu ȩnö̧ dacuätucua pä'ö ja̧'a̧. Ucutumä u̧huä̧ju̧ ote cuiyätu̧cuä̧cuȩnä̧mä̧ 'cäruhuäbömä̧ juiyöjuiyönä jȩ'cuä̧tu̧cua̧jä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ötodecui ja̧'a̧ttö̧. Cuiyätucuä̧cuȩnämä̧ o'cajuiyötä 'cärubö cuȩnä̧tu̧cua̧ pä'ötä jä̧cua̧'a̧.14Ucutu cu̧ju̧nu̧ä̧tu̧cu̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ huȩju̧ttu̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ cuiyätucuomenämä, u̧huä̧ju̧ otemä ji̧nä̧ jareönänö jö̧tä̧ iyätucui, ocuränä sa̧ri̧dö̧ icuähuätä ja̧u̧nu̧ o'ca'amä ttu̧cuä̧ jö̧nä̧ nu'cu cuicuätucuaja. 15Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä jau huämemä a̧dȩjacö, inciensocö̧ cutätucua pä'ö ja̧'a̧. Pi̧yȩ jä̧cua̧'a̧ u̧huä̧ju̧ otettö cuiyätucuä̧cuȩmä̧. 16Ja̧u̧nu̧ o'ca'a sacerdotemä iyähuä nu'cu icuähuämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧dȩja'inä, incienso'inä chutä jähuänä'inä ku icu i̧yä̧cua̧. Pi̧yȩ ja̧'a̧ ocuränä ku icu TÄ̧O̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧.

Chapter 3

1Isopäi'önä ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ adiunä ja̧ pä'ö iäre iyähuä iyöttö ä̧ji̧mu̧ttö̧ ya̧tȩrö̧, ubo'cö ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttö'inä isaju'cö̧, ja̧u̧mä̧ cuä'ö iyö'anö ja̧'a̧ ttötta'inä jui'ätöttö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajomemä. 2Ja̧u̧ cuä'ö i̧cuä̧cua̧ unä 'chu'ädö ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cuä̧rö̧ päi'äcuähuode apate'ä'cattö cuä'ö i̧cuä̧cua̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Arón i̧tti̧mu̧mä̧ i̧sa̧ ucuoja 'chitäcuotö ku'icu iyähuome ppeyänä.3Ya̧tȩ i̧sa̧rö̧ cuä'ö icu surojö juiya pä'ö TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyähuä ocuränä ku'icu iyöttömä. Ja̧u̧ ö̧a̧dȩmä̧ todeunä ka̧'a̧ idepä jacuänä, 4ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tta'arenä acué ppeädome'inä ö̧ä̧dȩ ppeyänä ko̧cu̧'i̧nä̧ abo iso'tänä'inä, atiya'inä, ja̧u̧ acué ppeädome ö̧ä̧dȩcu̧ o'cajuiyönä huihuatö icuä̧cua̧. 5Arón i̧tti̧mu̧tä̧ ku tticuäcuotö i̧sa̧rö̧ ku iyähuome, dauhuiyättö ocurä cuome huä̧mȩ. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ö̧a̧mȩ adiunä 'chopäcua'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧MÄ̧; Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ ocuränä ku iyähuä jä̧cua̧'a̧ ja̧u̧ru̧mä̧.6Isopäi'önä ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ ä̧ji̧mu̧ttö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ i̧sa̧rä̧ ku'icu iyähuä surojö juiyä pä'ö iyá pä'öttömä; ubo'cö ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttö'inä isaju'cö̧, ja̧u̧mä̧ cuä'ö iyö'anö ja̧'a̧ ttötta'inä jui'ätöttö. 7Oveja i̧tti̧ttö̧ cuä'ö icu iyöttömä, ja̧'hua̧nö̧tä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajome iyö'anö ja̧'a̧. 8Ja̧u̧ cuä'ö i̧cuä̧cua̧ unä 'chu'ädö ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cuä̧rö̧ päi'äcuähuode apate'ä'cattö cuä'ö i̧cuä̧cua̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Arón i̧tti̧mu̧mä̧ i̧sa̧ ucuoja 'chitäcuotö ku'icu iyähuome ppeyänä.9Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ surojö juiyönä ö̧ja̧ pä'ömä i̧sa̧rö̧mä̧ ocuränätä̧ ku'icu i̧yä̧cua̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧MÄ̧. Ö̧a̧dȩ'i̧nä̧, I̧hui̧ri̧ppa̧ päjure ö̧a̧dȩ'i̧nä̧ öcäcä kada'canä 'cuiocua'a, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jacuänä o'cajuiyönä ö̧ä̧dȩ'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧a̧dȩ jua'a jacuä ko̧cu̧'i̧nä̧, 10ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ ta'are 'tacué ppeädome ko̧cu̧ ö̧ä̧dȩ'i̧nä̧ juȩnȩ ppeyänä ko̧cu̧ ö̧ä̧dȩ'i̧nä̧, ja̧u̧mä̧ ko̧cua̧'a̧ abo iso'tänä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö'cäbiyunä'inä, ja̧u̧ acué ppeädome ö̧ä̧dȩcu̧ o'cajuiyönä huihuatö'icuä̧cua̧. 11Ja̧u̧nu̧ o'ca'a, sacerdotehua̧ ku i̧cuä̧cua̧ ttiäre iyähuome i̧yä̧cua̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧.12Ttö̧ja̧sa̧ ubo ku'icu iya pe'ö hua̧mä̧ cabra jö̧ttö̧mä̧, jo̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ö̧jo̧me i̧yä̧cua̧. 13Jo̧ú̧mä̧ u̧mú̧ mȩhuö̧́ cabra unä jȩcua̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuäö́ i̧cua̧cua̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ö̧jode ä'cattö. Aarón i̧tti̧mu̧mä ririttäcuotö ucuoja kuicu iyähuä'ca jäyänä. 14Ttö̧ja̧sa̧ ubomä kuícu i̧yä̧cua̧ ucuränä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧. Jo̧ú̧mä̧ ö̧á̧dehua ȩmú̧ i̧cuä̧já̧ jacuänä ka̧cú̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧á̧dehua o'ca juiyönä jacuä́ tö'cöhuächönä ka̧cu̧'i̧nä̧ .15Jo̧u̧mä̧ ȩmú̧ i̧cuä̧cua̧ ta'are ijäcuräte abó päte'ö ka̧cú̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧á̧dȩ jo̧u̧cu̧ ka̧cu̧'i̧nä̧, jo̧u̧tä̧́cu̧ ȩmú̧ i̧cuä̧cua̧ atiya'inä. 16Kuhuö́'i̧cuä̧cua̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ iya pä'ö sacerdotemä jo̧ú̧ o'cajuiyönä kuicu iyähuä'canä, a̧dö̧nä̧ 'chopunä. O'ca juiyönä ö̧á̧dȩmä̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧TÄ̧ iyähuä. 17Pi̧yȩ́ hueähuämä cuahuaruhuä o'cotö'inä ttö̧jo̧mȩpunä ucutöttö ttirecua ttȩmomenämä̧, jähuätö'inä ttöcuó ö̧á̧dȩmä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuja'i̧nä̧.

Chapter 4

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moisésrö ucuocumä pä'inö: 2Israel ttö̧ja̧rö̧ ji'ähui: Ya̧tȩ suronä jȩa̧ päoca ja̧'a̧nä̧ jȩö̧ttö̧mä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pi̧yȩmä̧ jȩ'cuä̧tu̧cuó päinö jinö jȩö̧ttö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩttö̧ juiyönä ro̧ȩpi̧nö̧ jȩö̧ttö̧mä̧, pi̧yȩ jȩa̧ pä'ö ja̧'a̧. 3Sacerdotetö̧ttö̧ jue'ipa̧ surojö jȩö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧ jȩä̧ji̧ jähuänä ttö̧ja̧'i̧nä̧ ma̧ttä̧chö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ surojö jȩä̧ji̧ jähuänämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧MÄ̧ päcäyä ubo mö̧ä̧ya̧ ötta'inä jui̧'a̧rö̧ iya pä'ö jä̧cua̧'a̧ suronä jȩä̧ji̧ micuä iyähuä jö̧nä̧mä̧.4Ja̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huo̧decu doächi'äcuähuomettö̧ päcäyä uborö i'cächipö, ja̧u̧ unä me'ö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ cuä'ö icua pä'ö jä̧cua̧'a̧. 5Sacerdote pojopö ku̧nä̧hua̧mä̧ päcäyä ucuoja a̧'u̧cu̧nä̧ ȩmo̧po̧'ö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧decu ȩpä̧cua̧.6Ja̧u̧ Sacerdotemä ödo'chenä i̧sa̧ ucuoja tu'ecuäcua̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧, rö̧ȩnä̧ ro̧o̧mȩ i̧sa̧ ucuojamä a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ sietenö̧ jo̧menä ririä̧cua̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sacerdotemä i̧sa̧ ucuoja a̧'u̧cu̧nä̧ incienso ku icu i̧yä̧huo̧ca̧ ä̧ja̧ o̧na̧nä̧ tuhuepäcua̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Ä'cä jo̧mettö̧, ju̧huo̧ca̧mä̧ ca̧ca̧cu̧ ttö̧'ȩjo̧mȩ ko̧ca̧nä̧, ja̧u̧mä̧ ucuoja ki̧'o̧yamä k icu i̧yä̧huo̧ca̧ kada'ca ririäcua̧ ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huo̧mȩcu̧ doächi'äcuähuome ko̧ca̧nä̧.8Ja̧u̧mä̧ suronä̧ jȩttö̧nä̧ ku icu iyähuä päcäyä ö̧ä̧dȩmä̧ ȩmö̧ i̧cuä̧cua̧; ö̧'a̧dȩ ö'cäbiyunä bä̧rö̧'i̧nä̧ o'cajuiuyönä u̧huä̧sa̧nä̧ bä̧rö̧mä̧ cärö i̧cuä̧cua̧, 9ö̧jä̧cuorä ote toterenä bä̧rö̧'i̧nä̧, abonä rö̧jö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ atiyanä rö̧jö̧'i̧nä̧ ö̧jä̧cuorä otecutä ȩmö̧ i̧cuä̧cua̧. 10O'cajuiyötä ȩmö̧ i̧cuä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ päcäyärö emö i̧cu̧ huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧ jähuänä ttiyä'ijö jö̧ta'anö i̧yä̧cua̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Sacerdotemä ttiäre ku icu iyähuomettö ja̧u̧ jähuämä ku i̧cuä̧cua̧.11Toro i̧jȩta̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ idepä o'cajuiyönä ko̧cui̧pä̧ji̧'i̧nä̧ u'inä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧jä̧pi̧ya̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ öacuä jacuänä ko̧cu̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ite'inä, 12O'cajuiyönä̧tä̧ toronä ko̧cu̧mä̧, ja̧u̧ ȩpä̧cua̧ o'cajuiyönä ä'ähuarätömä u̧mi̧cu̧ TTÖ chö̧ja̧ päö surojö juiyönä̧ aditö ku̧nä̧cuo̧mȩcu̧, a̧ya̧ri̧'osa ma̧o̧mȩcu̧; Jacuätömä ku tticuäcuotö ja̧u̧mä̧ ju̧huä̧nȩta̧ dau isodänä̧. Jahuätömä ku tticua pä'ö jä̧cua̧'a̧ ja̧u̧mä̧ a̧ya̧ri̧'osa mo̧ö̧nä̧ jȩtto̧mȩ jo̧mȩttö̧.13Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä suronä jȩtta̧ pättoca'anä suronä jȩttö̧ttö̧mä̧, jahuätö ttö̧ja̧mä jerupätö jahuätö surojö jȩttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩpä̧tö̧ pä̧huä̧rö̧jö̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ jȩ'cuä̧tu̧cuó pä'inö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huȩnȩ huotö, 14Ja̧'hua̧nö jo̧mȩnä̧, jahuätö suronä jȩttä̧ji̧ ttu̧huo̧juä̧chi̧'o̧mȩnä̧mä̧, ttö̧ja̧ ca̧ca̧hui̧pu̧mä̧ toro mu̧ä̧ya̧rö̧ ku'icu iyähuä jȩtta̧ pä'ö ja̧'a̧ suronä jȩttä̧ji̧ mi̧cuähuächa pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧tä̧ tti̧'cächa pä'ö ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'ö ucuocuäcuähuode ä'ca jo̧mȩ. 15TTö̧ja̧ tturuhuotö tä̧mu̧mä̧ toro u'nä ttu̧mu̧pi̧yä̧nä̧ mȩttä̧cuo̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ ä'ca jo̧mȩttö̧. ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ toromä cuä'ö tticuä̧cua̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ ä'ca jo̧mȩttö̧.16Sacerdotehua̧ pojopö ȩmä̧hua̧mä̧ i'chächö'anö ja̧'a̧ päcäyä buo ucuoja ji̧nä̧yo̧mȩtȩ pä'i'ö ucuocuäcuähuodecu, 17Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Sacerdotemä ödo'che ucuojanä ta'epö ja̧u̧mä̧ ri̧ri̧'ä̧cua̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö jo̧mȩnä̧ ppa̧'a̧dö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö'cajo̧mȩ, ttö̧ȩcuä̧tä̧ ro̧mȩ.18Ja̧u̧mä̧ ji̧'chi̧cha̧nö̧ da̧huȩpä̧cua̧ päcayä ä̧ja̧ i̧sä̧nä̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ku'icu iyähuome ä'ca chä̧na̧nä̧, jua'amä ka̧'a̧ ji̧nä̧yo̧mȩtȩ pä'i'ö ucuocuäcuähuodenä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ ucuoja dahuepä̧cua̧ ttiäre ku'icu iyähuome, jua'amä ka̧'a̧ ji̧nä̧yo̧mȩtȩ pä'i'ö ucuocuäcuähuode doächäcuähuome. 19Ja̧u̧mä̧ i̧sa̧ ö̧ä̧dȩ'i̧nä̧ 'cui'ö icu ku iyähuomettötä̧ ku'i̧cui̧ä̧cua̧.20Pi̧yȩtó Sacerdote tororö jȩá̧nö̧ jö̧mä. Tororö iyomenä suronä jȩä̧́ji̧ jȩa̧cha̧ pe'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩá̧cua̧ jo̧ú̧ tororömä, sacerdotemä i̧yä̧cua̧ ahuaruhuä suronä jȩttä̧ji̧ micuähuächönä , jähuätö soronä jȩttä̧ji̧ jȩa̧cha pe'ö. 21Jo̧ú̧mä̧ ȩpä̧cua̧ tororö ä'ä́huärä i̧mi̧cu̧ ku'ú icua pe'ö ä̧cuo̧mȩnä̧ tororö ujuhuä'ita'anö. Pi̧yȩ ja̧cua̧'a iyähuä̧ cuä̧'i̧mä̧ o'cätoinä suronä jȩttä̧ji̧ jȩä̧cha pe'ö.22Ucuo kö̧nä̧rö̧ suronä jȩcha̧já̧ päoca'anä, koro jȩö̧ttö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS jȩ'cua̧tö̧cu̧ó päinönö, jo̧'u̧tä̧ suronä jȩpu̧mä. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jo̧ú̧mä̧ suronä jȩä̧ji̧mä̧ ttö̧huo̧jä̧cu̧, jo̧ú̧mä̧ i'cächa pe'ö ka̧'a̧ cabra uborö uttä jui̧'á̧rö̧ cuä'ícu iya pe'ö.24Ja̧u̧mä̧ cabra ubo unä 'chu̧huä̧dä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ 'chu'ädö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ ku icu i̧yä̧hua̧rö̧ cuä'ö tticuä'ijomȩttö̧ cuä'ö i̧cuä̧cua̧. PI̧yȩ jä̧cua̧'a̧ suronä jȩtto̧mȩnä̧ iyähuä jä̧cuȩmä̧. 25Sacerdotemä i̧sa̧ ucuoja surojö jȩttö̧ micuä iyähuoya ȩmo̧po̧'ö̧ udo'chenä tu'ecu ku icu i̧yö̧huo̧ca̧ ä̧ja̧ o̧na̧nä̧ tu̧huȩpä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ja̧u̧mä̧ ku icu i̧yä̧huo̧ca̧ kada'ca to̧to̧ä̧cua̧.26Ja̧u̧mä̧ ku icu i̧yä̧huo̧ca̧ huȩnö̧ ö̧a̧dȩmä̧ o'cajuiyötä ku i̧cuä̧cua̧, unichä̧rö̧ ttö̧ja̧ pä'ö iyähuä ö̧a̧dȩ ttiya jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧. Sacerdotemä̧ ru̧hua̧ surojö jȩä̧ji̧ jähuänä micuähuächönä jȩä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩo̧mȩnä̧ ja̧u̧ ru̧hua̧ suronä jȩä̧ji̧mä̧ jȩpo̧cö̧ 'cua̧rö̧nä̧tä̧ pä̧i̧'ä̧cua̧.27Ja̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ suronä jȩ'a̧ päöca'anä jäyä jȩ'ö̧ttö̧mä̧, churutä pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧ päinomettö̧'i̧nä̧ i̧mi̧cu̧nä̧ jȩo̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩpa̧ji̧sä̧ pä'ö u̧huo̧juä̧chi̧'ö̧ttö̧mä̧, 28ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ juo̧juä̧chi̧'ö̧ suronä jȩä̧ji̧mä̧, chutä a̧mo̧nä̧tä̧, ja̧'hua̧nö̧ä̧ jo̧mȩnä̧tä̧ ja̧u̧mä̧ i̧'chä̧chä̧cua̧ cabra isajuru cuä'ö icua pä'ö, surojö'inä jui'ajuttu, chutä suronä jȩä̧ji̧ micuä päi'önä.29Ja̧u̧ma̧ suronä jȩä̧ji̧ micuä iyäcu unä 'chu'ädö ja̧u̧ru̧ cuä'ö i̧cuä̧cua̧ surunä jȩö̧ micuä päi'önä ku'icu iya pä'ö. 30Sacerdote hua̧mä̧ ödo'chenä i̧sa̧ ucuoja ji̧'chi̧cha̧nö̧ ȩmö̧ päcäyä ä̧ja̧ i̧sä̧na̧nä̧ da̧huȩpä̧cua̧ ttiäre ku'icu iyähuome. Ja̧u̧mä̧ i̧huȩrä̧dä̧cua̧ i̧sa̧ ucuoja o'cajuiyönä ku'icu iyähuome kada'ca.31Jo̧u̧mä ö̧ä̧dȩ ȩmú̧ i̧cuä̧cua̧, ö̧ä̧dȩ ȩmi̧cuähuamä ttiyinö̧ kuicu surojö juiya pa'ö. Sacerdote u̧ju̧hua̧cua̧ kuicu iyähuome adiu a̧du̧nä̧ 'chopunä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧. Sacerdote to̧ä̧rä̧cua̧ ttö̧ja̧sä̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jo̧ú̧ suronä jȩä̧ji̧mä̧ jȩä̧chä̧cua̧'a̧.32Ya̧tȩ suronä jȩä̧ji̧ jȩä̧cha̧ pä'ö ovejarö cuäícö iya pe'ö i'cachöttömä, jo̧u̧mä̧ i̧'cä̧chä̧cua̧ oveja isajuru köttahuiyä jiajurö. 33Jo̧ú̧mä̧ i̧yä̧cuä̧'i̧nä̧ u̧mú̧ mȩä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä'ö́ icuä̧cua̧ suronä jȩä̧ji̧ jȩä̧chö̧nä̧ iya pä'ö kuhuícu iyähuomettö̧ jähuätö cuättäcuotö.34Sacerdotemä i̧sa̧ ucuoja suronä jȩttö̧ jähuänä iyähuoya a̧'u̧cu̧nä̧ ȩmo̧po̧'ö̧ udo'chenä tu'ecu ku icu i̧yä̧hu̧yo̧ca̧ ä̧ja̧ o̧na̧nä̧ tu̧huȩpä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ ku icu i̧yä̧huo̧ca̧ kada'ca ucuojamä o'cajuiyötä totoä̧cua̧. 35Ja̧u̧mä̧ i̧sa̧ ö̧a̧dȩmä̧ o'cajuiyötä ȩmö̧ i̧cuä̧cua̧, huȩnȩ juiyönä ttö̧ja̧ pä'ö ku icu iyähuä oveja ö̧a̧dȩ ȩmö̧ tticua'a jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧tä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku icu iyähuome huä̧mȩ huȩjö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ocuränä ku icu iyähuämä, sacerdotemä ku i̧cuä̧cua̧. Sacerdotemä suronä jȩä̧ji̧ jȩä̧chö̧nä̧ jȩä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩo̧mȩnä̧ ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ suronä jȩä̧ji̧mä̧ jȩpö̧cö̧ päji 'cua̧rö̧nä̧tä̧ to̧ä̧cua̧.

Chapter 5

1Ya̧tȩ suronä jȩö̧ttö̧mä̧ toäja'anä jiuähuoca'a ja̧u̧ jiähua pä'ö jättepäcu, toäjittö'inä ä̧ju̧cuä̧ji̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopaji̧, ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'ä̧ huȩnȩ jua̧mä̧. 2Dios pi̧yȩmä̧ surojötó päinö̧ji̧nö̧ ya̧tȩ mȩö̧ttö̧mä̧, de'a i̧sa̧ 'corujuo'ächäjicö̧ ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä ya̧tȩ päcäyä 'corujuo'ächäjicö̧, i̧sa̧ rȩjȩnä̧ do'äucö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ mȩa̧ päoca'anä mȩä̧huä̧chö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ surojönätä hua̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huȩnȩtä̧ hua̧.3Ya̧tȩ surojö kunärö̧ pä̧'ä̧hua̧rö̧ mȩ'ö̧ttö̧mä̧, o'cajuiyönä surojönä pätecuächinömä, ja̧'hua̧nö̧ surojö ieruhua'anä jȩö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ huȩnȩ jö̧nä̧ jä̧cua̧ u̧huo̧huä̧chi̧'o̧mȩnä̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ chutä ättö räopächönä suronä jȩchä̧cua̧sä̧ pä'ö amucuädöttömä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ adiutä jȩa̧ pä'ö amucuädöttömä, adiunä amucuädoca'atä ya̧tȩ i̧mi̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ pä'öttömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ ja̧u̧ u̧huo̧juä̧chi̧'o̧ca̧'a̧ jo̧ttö̧mä̧, o'ca'atä u̧huo̧juä̧chi̧'ö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ huȩnȩtä̧ hua̧, ja̧'hua̧nö̧ suronä jö̧mä̧.5Ya̧tȩ pi̧yȩ jähuänä u̧huȩnȩcuä̧chö̧ttö̧mä̧, ji̧yȩtȩ suronä jȩä̧ji̧mä̧ ji'äu icua pä'ötä ja̧'a̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧mä̧ suronä jȩä̧ja̧'a̧ u̧huȩnȩcuä̧chä̧ja̧'a̧ micuä jö̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyähuä i'cächa pä'ö jä̧cua̧'a̧, ä̧ji̧mö̧ttö̧mä̧ isajurutä, oveja jö̧ttö̧'i̧nä̧, cabra jö̧ttö̧'i̧nä̧ suronä jȩä̧ji̧ micuä iyähuä jö̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ sacerdotemä ja̧u̧ suronä jȩä̧ji̧ jȩä̧chö̧nä̧ jȩä̧cua̧.7Ja̧u̧mä̧ oveja i̧tti̧rö̧ mitö ȩmä̧ pä'ömä jo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧mä̧ suronä jȩä̧ji̧ micuä iyähuä jö̧nö̧mä̧ du'o ä̧ji̧mö̧ ta̧ju̧rö̧cö̧, unucutö̧ möäyotöröcö̧ i'cächa pä'ö jä̧cua̧'a̧ suronä jȩä̧ji̧ micuä TÄÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iya pä'ömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ koromä ku icu iyähuä'inä i̧'cä̧chä̧cua̧. 8Ja̧u̧mä̧ sacerdoterö i'cächö i̧yä̧cua̧, ja̧u̧mä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧mä̧ suronä jȩä̧ji̧ mi̧cuä jö̧nä̧ i̧yä̧cua̧, ja̧u̧mä̧ i̧sa̧rö̧mä̧ u meropö icua'anä 'toi'önä̧mä̧ jȩpö̧cö̧ jä̧cua̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ jȩpi̧'ö̧'ca̧ i̧sa̧ ucuojamä a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ ririäcua̧ suronä jȩä̧ji̧ mi̧cuä iyähuo̧ca̧ i'esobänä̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ku icu i̧yä̧huo̧ca̧ kada'ca ucuojä royamä jo'ädö i̧cuä̧cua̧. Pi̧yȩ ja̧'a̧ suronä jȩttö̧ micuähuächönä iyähuämä.10Ja̧u̧nu̧ o'ca'a todäre päi'önä iyö'anö ja̧'a̧ i̧sa̧ co'örö öäre ku'icu iyähuä päi'önä, pa̧'a̧nö̧tä̧ jȩcu̧'a̧ja̧ pä'ö rutäuta'anötä̧ ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ sacerdote hua̧tä̧ i̧sa̧ ucuoja riripu jȩä̧cua̧ ja̧u̧ suronä jȩ'ä̧ji̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ ro̧'ȩcuo̧cö̧ jä̧cua̧.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ mitö ȩmu̧ juiyöttö duhuo äjimu̧ tä̧ju̧ru̧cö̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧ juiyöttö unucutu̧ mu̧äyotö ta̧ju̧ru̧cö̧, ja̧u̧mä i'cächa pä'ö ja̧'a̧ 3.7 kg. jo̧mȩ harina adihuäjuäittö ku'icu iyähuä päi'önä suronä̧ jȩä̧ji̧ mi̧cuä päi'önä. Ja̧u̧mä̧ ötö juiyö'anö ja̧'a̧ a̧dȩja'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nä̧ ameunä 'chopö'inä, ja̧u̧mä ttöäre iyähuä ja̧'a̧ surojönä̧ jȩttö̧ micuä päi'önä.12Ja̧u̧mä̧ sacerdoterö i'cächö i̧yä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ iyäcu sacerdotemä̧ ya'ute cacuopö ȩmä̧cua̧ iyähuä huȩnȩcuä̧chö̧ jö̧nä̧tä̧ ku icu iyähuomettö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ i̧yö ocuränä ku tticuäji o'cottömä. Pi̧yȩ ja̧'a̧ suronä jȩttö̧ jȩä̧chö̧nä̧ iyähuämä. 13Sacerdotemä ya̧tȩ suronä jȩä̧ji̧ jȩä̧chö̧nä̧ jȩä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ suronä jȩä̧ji̧mä̧ jȩä̧chä̧cua̧. Ttiyomenä̧ ka̧cui̧pä̧ji̧mä̧ sacerdote u̧cuä̧ jö̧nö̧tä̧ jä̧cuȩ, u̧huä̧ju̧ otettö ttiyäji jö̧ttö̧'i̧nä̧."14Ja̧u̧nu̧ o'ca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moiséscu ucuocumä pä'inö: 15"Ya̧tȩ hueähuä huȩnȩ ucuotoca'a jö̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyähuäcu suronä jȩpö̧rö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ suronä jȩcha̧jä̧ pä'ömä jȩo̧ca̧'a̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ suronä jȩä̧ji̧ micuä jö̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iya pä'ö i'cächa pä'ö ja̧'a̧. Pi̧yȩ iyähuämä oveja ubo suropocörö ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ka̧cuä̧tö̧ttö̧; imicuämä 11.4 kg plata jo̧mȩnä̧ micuähuäcua̧, suronä jȩä̧ji̧ micuämä. 16Ja̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ suronä jȩä̧ji̧ jähuämä iya pä'ötä jä̧cua̧'a̧, surojö jui̧'a̧tä̧ päi'a pä'ömä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧mä̧ jimöte jähuättömä yabonä̧nö̧ iya pä'ö jä̧cua̧'a̧ juhua'atäcu sacerdoterö'i̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ sacerdotemä ja̧u̧ surojö jȩä̧ji̧mä̧ jȩä̧chö̧nä̧ jȩä̧cua̧, oveja uborö suronä jȩä̧ji̧ jähuänä micuähuächönä ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ ja̧u̧mä̧ jȩä̧chä̧cua̧ surojö jȩä̧ji̧mä.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pi̧yȩmä̧ surojuto pä'ö hueinönä ji̧yȩtȩ jȩ'ö̧ttö̧mä̧, Ieruhua'anä̧ jȩ'ö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ yabocutä huȩnȩcuä̧chu̧ ja̧'huä̧nö̧ jö̧mä̧ chu̧nä̧tä̧ ki̧'ä̧cuä̧'a̧ ja̧u̧mä̧. 18Oveja ubo suröjö jui'a̧rö̧ cui̧'cächa pä'ö ja̧'a̧ i̧micunä̧ ttoecuä'a ka̧cuä̧tö̧tö̧, Jitä micuähuometö'inä abonänö micuähua̧rö̧, ofrenda ja̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ jö̧nä̧ Sacerdoterö huȩnȩcuä̧chu̧ja̧'a̧. Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ Sacerdotemä jȩä̧cua̧ ieruhua'anä jȩ'ä̧ji̧mä̧ suronä jȩpo̧cö̧ jö̧nä̧tä̧ a̧mu̧cuädoca'anä jȩä̧ji̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ surojömä juiyunätä̧ ki̧'ö̧. 19ji̧yȩtȩ ofrenda suronä jȩcuä̧huä̧ huȩnȩchu̧nä̧ jȩä̧ji̧mä̧, ja̧u̧mä̧ isopäi'önä i̧huȩnȩcuä̧chä̧cua̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cattö'inä.''

Chapter 6

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ Moisérö̧ ucuocu, pä'inö: 2"Ya̧tȩ suronä jȩö̧ttö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ hueö u̧ju̧ninö̧ji̧nö̧ttö̧ jäyäcu jȩo̧mȩnä̧, ippeyänä ko̧rö̧ amö̧nä̧tä̧ esecu 'cua̧rö̧nä̧, yapare jiäu churutä ucuotönö ttesecuäcu'inä, amonä̧ i'äu nä̧u̧cuä̧rö̧, ippeyänä ko̧ro̧ usuräunä jȩpä̧'chö̧, 3Ippeyänä kö̧ öäre toepäji'inä ku̧nä̧rö̧ ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä ä̧ppu̧tä̧rö̧ ja̧u̧ öttö'cömä, yaparetä pä'ä'chö, pi̧yȩtä̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧mä̧. 4Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ 'cuä'opäcua'a suronä jȩä̧ji̧mä ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧, pa̧cuä̧dö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ pä̧i̧cu̧nä̧ jȩpu̧ ö̧nä̧u̧cuä̧ji̧mä̧, churutä tta̧'cua̧ huȩnä̧rö̧ ttiyäji'inä, koro toepäji'inä u̧ju̧nä̧rö̧'inä.5Ä̧ppu̧tä̧rä̧ji̧ttö̧'i̧nä̧ pi̧yȩ öttö'cö jäcuä jö̧, ja̧u̧mä̧ ppa̧huä̧dö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ o'cajuiyönä̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧mu̧tȩ jähuä jo̧mȩ abonänö ppädipu imitö̧'anö ja̧'a̧ imippotäcurumä, ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ ja̧u̧ru̧ ttö̧o̧hui̧o̧mȩnä̧ huȩnȩ cua̧ päö. 6Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä, ö,cächö'anö ja̧'a̧ öäre iyähuä Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧: oveja ubottö öttä'inä jui̧'a̧ttö̧ jitä pänä mi̧cuäcuomȩ cua̧ttö̧, suronä jö̧ ko̧mȩnä̧ iyähuä cua̧rö̧ sacerdoterö. 7Sacerdotetä jȩä̧cua̧ iyäcuämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ a'ca jo̧mȩmä̧, ja̧'hua̧'a̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ ja̧u̧mä huȩnȩ jui̧'a̧ pä̧i̧'ä̧cua̧ ja̧u̧ jȩä̧ji̧ttö̧mä̧."8Ja̧u̧nu̧ o'ca'a TÄ̧Ö̧NÄ̧HUA̧ ucuocuinö Moiserö, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 9Arón'rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mu̧rö̧'i̧nä̧ hue'i, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Pi̧yȩ ja̧'a̧ hue'ähuamä i̧sa̧rö̧ ku'icu iyähuättömä: Ttiäre ku'icu tti̧yä̧huä̧mä ku iyähuome pä̧cua̧'a̧ yodo 'cuäo'önä mo̧ro̧ juome jubu, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ocurämä 'cuäopönä cuo'ö pä̧cua̧'a̧.10Saceredote hua̧mä̧ ö̧'ca̧tä̧huä'pi linottö̧ adicuä'pitö ö̧'ca̧tä̧hui̧'ä̧cua̧, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jacuänä ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧'i̧nä̧ linottö̧tä̧. Ja̧u̧mä̧ ö̧ca̧ca̧tä̧cua̧ ku'iyähuomettö̧ ä̧ya̧ri̧ osa isa̧rö̧ kutticu o'ca'a, ja̧u̧ ä̧ya̧ri̧ osamä ö̧tä̧cua̧ ku'iyähuome ppeyänä. 11Ja̧u̧mä̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ ka̧sä̧u̧ icu ö̧tä̧cua̧ ä̧yä̧ri̧ osa isode u̧mi̧cu̧ ȩpa̧pä'ö, adiu te'önä juatädö icuähuomecu̧.12Co'ötä ki̧na'a̧ kuhuicu iyähuomemä. Nahui̧pä̧ pe'ömä hueyecuina'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ sacerdote mi tta̧tä̧dä̧ri̧nö̧, 'cuäpunä moro̧ ju̧'a̧cua̧. Jo̧u̧mä̧ a̧di̧tä̧ra̧cua̧ kuhuicu iyähuä jiähuinö ta̧'a̧nö̧, päinöta̧'a̧nö̧ kuhuö i̧cuä̧cua̧ jo̧u̧ta̧cu̧ ö̧a̧dȩ suronä jȩttä̧ji̧ juiya pä'ö. 'Cuäpunä kuhuö icu iyähuomemä ucuräma coö ki̧na̧'a̧. 13Jo̧u̧mä̧ na'ȩpu̧ icua pe'ömä juiyaca'a̧.14Pi̧yȩ ja̧'a̧ huedömä ö̧huȩju̧ obattö iyähuä. Aarón i̧tti̧mu̧tä̧ ttiyäcuotö TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ö̧jo̧mȩ, kuicu iyähuomettö̧. 15Sacerdote ȩmä̧cua̧ u̧mu̧nä̧ trigo i̧sä̧ppȩ a̧dȩja dahuȩpä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧dö̧nä̧ a̧meu̧nä kuicu iya pe'ö, pa̧'a̧nö̧ ja̧cua̧'a̧ ö̧hua̧ju̧ obattö iyähuämä, jo̧u̧mä̧ kuhuö i̧cuä̧cua̧ kuicu iyähuome 'chopa pe'ö adiunä a̧du̧nä̧ jähuatö ttiyö.16Aarón'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧'i̧nä̧ ttucuäcuotö ttiya'anä ka̧cui̧pä̧ji̧ttö̧mä̧. Ppö̧ä̧mö̧cu̧mä̧ ȩttä̧huo̧cö̧ jä̧cuȩ ro̧o̧mȩttö̧mä̧. Jahuätömä ca̧ca̧cu̧ pä̧cuähuode ä'ca isarättö ttucuäcuotö. 17Ppö̧ä̧mö̧cu̧ huihuatömä ȩttä̧huo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧tó. Ttö mippoönä chiyinö ku icuähuättö ppächämä̧ iyinö̧sä̧. Ja̧u̧mä̧ ro̧ö̧ ja̧'a̧ suronä jȩttö̧nä̧ huȩnȩcuä̧chö̧nä̧ iyähuämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩttä̧ji̧ huȩnȩcuä̧chö̧ jähuänä iyähuämä. 18Ucu cuahuaruhuä cuo'ca'atucunä yo'ähui'ätöttömä 'cuäopönä̧tä̧, Aarón i̧tti̧mö̧ttö̧ u̧mä̧tö̧mä̧ ttucua pä'ötä jä̧cua̧'a̧, ocuränä ku icu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ttiyäjittömä. Ya̧tȩ ja̧u̧nä̧ mȩ'ö̧mä̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧hua̧ jö̧nä̧tä̧ päi'äcua̧.19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä'äjita'anö Moiséscu ucuocumä pä'inö: 20Pi̧yȩ ja̧'a̧ Aarón'inä, i̧tti̧mö̧'i̧nä̧ ttiya pä'ö 'cä̧'ȩpö̧ ttu̧ju̧nä̧ji̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ tti̧yä̧cuȩmä̧ tti̧tti̧mö̧ o'catoi'önä̧rö̧ pojopö ttȩmö̧ mo̧ro̧mä̧: Trigo i̧sa̧ppȩ adihuäjuei i̧sa̧ppȩmä̧ 3.7 kg jo̧mȩnä̧ u̧huä̧ju̧ otettö iyähuä jö̧nä̧mä̧, yo̧ȩi̧ ja̧'a̧cu̧mä̧ ja̧u̧ttö̧mä̧ ju'totä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ni̧pä̧rä̧mȩcu̧'i̧nä̧ ju'totä.21Sä̧rä̧bä̧ pä̧rä̧huä̧bä̧nä̧ a̧dȩjcu jȩpö̧ ö̧'ä̧rä̧cua̧. Cuä̧mi̧'ö̧ 'cucuächi'äji o'ca'amä, ucumä jacuojucu cui'cächaja. Ȩttä̧huä̧ttö̧ a̧'u̧cu̧nä̧ u̧huä̧ju̧ ote ttiyä'ija'anö cuiyajá, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ adiu 'chopönä̧ jä̧cua̧'a̧nö̧. 22Sacerdotetö̧ttö̧ juȩ'i̧pa̧ pä'äjita'anö jareönä ppa̧'a̧chi̧'ö̧mä̧ i̧tti̧mö̧cu̧ i̧yä̧cua̧. Ttiya pä'ö pähui'inö̧ta'anö ja̧u̧ o'cajuiyönä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ttiyömä ku icuähuä jä̧cua̧'a̧. 23U̧huä̧ju̧ otettö Sacerdote iyömä o'cajuiyönä ku icuähuä jä̧cua̧'a̧, ja̧u̧mä̧ ttucuocö jä̧cuȩ.24TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä'äjita'anö Moiséscu ucuocumä pä'inö: 25Aaróncö'inä i̧tti̧mö̧cö̧'i̧nä̧ ucuyocumä pa̧'a̧nö̧ pä'itö: Pi̧yȩ ja̧'a̧ suronä jȩtto̧mȩnä̧ hueähui'inö̧mä̧: Suronä jȩtto̧mȩnä̧ i̧yä̧hua̧rö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ ku icu ttiyä'ijomettö̧ cuä'ö icuähuäcua'a. Juiyo ro̧ö̧ jä̧cuȩ. 26Sacerdote suronä jȩä̧cuä̧huä̧nä̧ ku icu iyäjimä ucua pä'ötä jä̧cua̧'a̧. Ja̧u̧mä̧ u̧cuä̧cua̧ ro̧o̧mȩ ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huo̧mȩ ä'ca isarättö.27Ji̧yȩtȩ idepänä mȩä̧huä̧chö̧ttö̧mä̧ mȩä̧huä̧chä̧ji̧mä̧ surojö juiyö jö̧nä̧tä̧ päi'ä̧cuȩ, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧sa̧ ucuo ttö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧nä̧ rihuächöttömä, ro̧o̧mȩttö̧ töcö tticua pä'ötä jä̧cuä̧ta̧, ucuoja 'cucuächi'äjä̧ta̧mä. 28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ reda'ca uriyu dattäjäyumä dö'ö tticua pä'ötä jä̧cua̧'a̧. Broncettö adicuäbanä dattöttömä quirö icu ajiya teoyanä 'ca̧'u̧ tticua pä'ö jä̧cua̧'a̧.29Ya̧tȩ Sacerdote päi'önä hua̧mä̧ a̧'u̧cu̧nä̧tä̧'i̧nä̧ ucua pä'ö jä̧cua̧'a̧, isopäi'önä ja̧u̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧. 30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ suronä jȩttö̧ jähuänä iyähuä, ucuoja ro̧o̧mȩ ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huo̧mȩ riritta pä'ö tti'cächäjäcu idepämä ttiucua pä'ömä jo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧. Kutä i̧cuä̧huä̧cuȩ.

Chapter 7

1Pi̧yȩ hueähuä huȩnȩmä ttiäre iyähuä ja̧'a̧ hu̧ene ttu̧ju̧nä̧ro̧mȩnä̧. 2ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ surojö juiyötó ja̧u̧mä̧. Jahuätö huȩnȩ huotömä ttiäre iyähuämä cuättö'anö ja̧'a̧ ä̧tȩcuä̧nö̧ cuähuomȩttö̧, ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätomä uhuoja ririttö'anö ja̧'a̧ ku'icu iyähuä'ca ppeyänä. 3O'cajuiyönä ö̧'ä̧dȩmä̧ ttiyapä'ö ja̧'a̧: I̧hui̧ri̧pa̧ ö̧a̧dȩ'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö'acuä ö'cäbiyu jacuä u̧cua̧sa̧ ö̧a̧dȩ'inä, 4Ta'arehuäi öjacuorä ote' inä ja̧'hua̧ta̧'nö ja̧u̧ ö̧a̧dȩ'inä abosottä ppeyenä ko̧cu̧'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ atiya a̧tto̧pä̧rö̧'inä, öjäcuorä ote'inä, o'cajuiyönä̧tä̧ siepu icuä'cuäcua'a pi̧yȩmä̧.5Sacerdote hua̧mä̧ ocuränä ku'icu iya päö ja̧'a̧ öäre iyäcuämä Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧. Pi̧yȩmä̧ surojö ttu̧ju̧nä̧rö̧ micuä päinä iyäcuä jö̧ ja̧'a̧. 6Sacerdote huotötö ya̧cu̧nä̧mä̧ tucua päö ja̧'a̧ pi̧yȩ i̧sa̧rö̧ cuä'ö iyäcuätömä. Ttucua päö ja̧'a̧ surojö'inä juiyomȩttö̧ surojö juiyö ja̧'a̧ttö̧.7suronä jȩttä̧ji̧ micuä jö̧nä̧ ttiäre iyähuämä jua'amä ja̧'a̧ suronä jȩttä̧ji̧ micuä jo̧nä̧tä̧. Ja̧u̧ hueähuätä jȩtta̧ pä'ö ja̧'a̧ ta'arecue'önä. Sacerdote hua̧tä̧ ja̧'a̧ ja'huätö suronä jȩttä̧ji̧ ttiya'ä toa'anö hua̧mä̧. 8Sacerdote hua̧tä̧ ja̧'a̧ o'catoi'önä ttäre ku'iyähuome toö'anö̧ hua̧mä̧, ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ i̧sa̧rö̧ ku'icu tiyö o'ca'a i̧jȩta̧ u̧ju̧nä̧rö̧'a̧nö̧ hua̧mä̧.9Ttiäre iyähuä u̧huä̧ju̧ otemä ȩttä̧huä̧cua̧'a̧ ȩttä̧huäbanä̧tä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ya̧cu̧nä̧ ttiäre iyähua pä̧rä̧huä̧bä̧nä̧ dahuähua'a jö̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ȩttä̧huä̧bä̧nä̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧ sacerdote hua̧rö̧tä̧ pätecuächäcua'a iya pä'ömä. 10Ya̧cu̧pö̧nä̧ ttiäre iyähuä otemä, jo'ö otecö̧ ja̧'hua̧ta̧'nö̧ a̧dȩjacu huihuacuä ote'cö̧, yoräteunätä iyähuäcua'a Arón i̧tti̧mö̧ o'cotörö.11Pi̧yȩ ja̧'a̧ huedumä cuiyätucua pe'ö surojöttö juiyönä pä'iönä cu̧jä̧tu̧cua̧ pe'ö, tti̧yä̧cuȩmi̧ ttö̧ja̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧. 12Ya̧tȩ i̧yöttömä adihuarö pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jo̧u̧mä̧ i̧yä̧cua̧ cuäicu iyähuäcu pä̧ a̧dȩcu̧tä̧ ppu̧ä̧mu̧ juiyönä adicuäcu, pä̧ bäreunä a̧dȩcu̧tä̧ adicuä ppu̧a̧mu̧ juiyönä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pastelenä adicuä a̧dȩcu̧tä̧ ppu̧ä̧mu̧ juiyönä.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, eseunö̧ ttiyäcuotö, jo̧u̧ iya pe'ö jö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ iyömä surojö juiya pä'ö jö̧ pä̧ppä̧ ppu̧ä̧mu̧cu̧ adicuätä ja̧'a̧. 14Jo̧u̧mä̧ i̧yä̧cua̧ ji̧yȩtȩ ya'acunä pi̧yȩ i̧yä̧cua̧ cuäicu iyähuäcu ö̧jȩpu̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧. Sacerdoterötä hue'ö́ könähuä̧ ucuoja riria pe'ö kuhuicu iyahuome surojö juiyönä ttiya pe'ö.15Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧nä Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧CU̧ adiu eseu ö̧ja̧ pä'ö, i̧sa̧ idepä iyäjimä iyäji mo̧ro̧tä̧ ucui'a pä'ö jä̧cua̧'a̧. Ja̧u̧mä̧ koro mo̧ro̧ ucua pä'ömä yorö'iso u̧ju̧ni̧'a̧ pä'ömä juiyäcua'a. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ i̧sa̧rö̧ cuä'ö icu ji̧yȩtȩ päcumä jȩchä̧cua̧sä̧ pä'ö iyöttö'inä, ucurutä pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧ cuiyuttö'inä i̧sa̧rö̧ cuä'ö icu cuiyäji mo̧ro̧tä̧ cucui'a pä'ö jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cucuomenä ka̧cui̧pä̧ji̧mä̧ koro mo̧ro̧ ttucua pä'ötä jä̧cuȩ.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ i̧sa̧ cuä'ö tticuäjäcu idepä ka̧cui̧pä̧ji̧ttö̧ huäbodäcuä mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ kö̧ttö̧mä̧ kutä i̧cuä̧huä̧cuȩ. 18Huȩnȩ juiyönä ttö̧ja̧ pä'ö I̧sa̧ cuä'ö icu i̧yä̧hua̧ idepä huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'önä ka̧cu̧ ucuttumä, ȩmä̧huo̧cö̧ jä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ iyäji'inä ȩmä̧huo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧, surojö jö̧nä̧tä̧ to̧ä̧cuä̧huä̧cuȩ juhua'atäcu ja̧u̧ cuäjimä suronä jȩpä̧ji̧ pä'ötä huȩnȩcuä̧cua̧.19Ji̧yȩtȩ surojö idepänä mȩä̧huä̧chä̧ji̧ttö̧mä̧ ttucua pä'ömä jo̧cö̧ jä̧cuȩ. Kutä i̧cuä̧huä̧cuȩ, idepä ka̧cui̧pä̧ji̧mä̧, surojömä juiyö ja̧'a̧ttö̧ ttucua pä'ötä jä̧cuȩ. 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö̧ja̧sa̧ su̧ro̧pa̧ i̧sa̧ cuä'ö tticuäjäcu idepä huȩnȩ juiyönä ttö̧ja̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ttiyäji curumä, ahuaruhuättömä 'cä̧'ȩpö̧ i̧cuä̧huä̧cua̧.21Ya̧tȩ ji̧yȩtȩ surojö kä̧cu̧nä̧ ttö̧ja̧sa̧rö̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧, de'a i̧sa̧rö̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧, korojuei jö̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧nä̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧ mȩ'ö̧rö̧mä̧ juhua'atäcu ji̧yȩtȩ i̧sa̧ cuä'ö tticuäcu idepä huȩnȩ huiyönä ttö̧ja̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ttiya pä'ö ku̧nä̧huä̧ curumä, ahuaruhuättömä 'cä̧'ȩpö̧ i̧cuä̧huä̧cua̧.22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moiséscu ucuocumä pä'inö: 23Israel ttö̧ja̧rö̧ ji'äumä pa̧'a̧nö̧ pä'itö: Ucutumä päcäyä ö̧a̧dȩ'i̧nä̧, oveja ö̧a̧dȩ'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cabra ö̧a̧dȩ'i̧nä̧ cucuätucua pä'ömä jo̧ca̧'a̧. 24I̧sa̧ a̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ 'corujuo'ächäji ö̧a̧dȩcö̧, I̧sa̧ de'a isotö yu̧yu̧pö̧ tticuäjäcu öademä̧ korojuei ttadita pä'ötä pätetö ku̧nä̧huä̧cuȩ, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ cuäcuähuocö jä̧cuȩ.25Ya̧tȩ i̧sa̧ ö̧a̧dȩ ocuränä ku icuTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ttiya pä'ö ku̧nä̧huä̧ curumä, ahuaruhuättömä 'cä̧'ȩpö̧ i̧cuä̧huä̧cua̧. 26Ucutumä i̧sa̧ ucuojamä yoriso cucuätucuä cuojusodetucuttömä, ppiyuhuä ucuoja jö̧ttö̧'i̧nä̧ i̧sa̧ ka̧ra̧ ucuoja jö̧ttö̧'i̧nä̧. 27Ya̧tȩ i̧sa̧ ucuoja curumä, ahuaruhuättömä 'cä̧'ȩpö̧ i̧cuä̧huä̧cua̧."28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucuocu päinö Moiserö: 29"Ucuocui jiähui Israel ttö̧ja̧rö̧: Chuttä amänä surojö juiya pä'ö i̧sa̧rö̧ cuä'ö iyähuä iyö'anö ja̧'a̧ Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ i'chächö'anö ja̧'a̧ juorötä 'cä̧'ȩpö̧ cuä'ö icu iyähuättö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧. 30TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyähuämä ocuränä ku'icu ttiyö'anö ja̧'a̧ ttämonä ttumunä i'cächö. Ja̧u̧mä̧ i'cächö'anö ja̧'a̧ amucattö ö̧a̧dȩ'i̧nä̧, amuca isäbämä öäre iyähuä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ adihua pä'ö.31Sacerdote hua̧mä̧ ku'icu iyähuä'ca ko̧mȩttö̧ ku'icuäcua̧ ö̧a̧dȩmä̧, ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ amucamä Aarontä̧ i̧tti̧mu̧cu̧ ȩmä̧cua̧. 32Ucutumä cuiyätucu'anö ja̧'a̧ u̧huo̧jua̧'a̧nä̧ öjatö sacerdoterömä cuiäretucu iyähuä jä̧ji̧mä̧.33Sacerdote hua̧, Arón i̧tti̧mu̧tö̧ ya̧tȩ, huȩnȩ juiyönä ttöja pä'ö i̧sa̧ ucuoja iyähuä iyömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧a̧dȩ'i̧nä̧ ja̧u̧mä̧ ȩmä̧cua̧ u̧huo̧jua̧'a̧nä̧ a̧na̧nȩ idepä'ca iäre iyäji micuä. 34Ja̧hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Israel ttö̧ja̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ pä'ösä ttömä; Ttiäre iyähuä ttiya pä'ö amöca isäbättö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ abó iso'tättö'inä, Ja̧u̧ma̧ iyähui'ina'a̧ sacerdotehua̧ Aronrö̧, Ja̧'hua̧ta̧'nö̧ i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ yoräteunätä̧.35Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ Aarónrö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧murö̧'i̧nä̧ iyähui'inömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ku'icu iyähuä päi'önä ji̧nö̧mä̧, ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ Moisés i̧jȩpi̧nö̧ TÖ̧Ä̧Ö̧NÄ̧HUA̧ ä'cajome sacerdote huotö tta̧di̧tä̧cuä̧. 36Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hue'inömä Israél ttö̧ja̧rö̧ ttiya pä'ö, Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ CHUTÄ sacerdote huotörö u'cucuetinö pä̧nä̧. 'Cuäopönätä̧ jahuätö ttähuaruhuärö 'chä̧cuä̧ ji̧na̧'a̧.37Pi̧yȩtä̧ huedömä ku'icu iyähuä, ö̧huä̧ju̧ trigottö iyähuä, suronä jȩttä̧ji̧ jȩä̧chö̧nä̧ iyähuä, suronä jȩpä̧ji̧ i̧yä̧cuȩ'i̧, ucuotönö iyähuä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuäicu iyähuä ttiya pe'ö surojö juiyönä päi'a pe'ö, 38TÖÄNÄHUA̧ iyö hue'inö̧ Moisesrö Sinaí inähuättö, jo̧ú̧ hueínö mo̧ró̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ttiya pe'ö cuäicu iyahuä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ Sinaí pämäroppä dauhuiyä juiyä'cattö̧.

Chapter 8

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moiséscu ucuocumä pä'inö: 2Aarónrö̧'inä i̧tti̧mö̧rö̧'inä ttu̧ca̧ca̧ca̧cui̧'ö̧nä̧ jȩpö̧ ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pojopö ku̧nö̧ dahuecuoya a̧dȩja'inä, päcayä suronä jȩttö̧ micuä jö̧nä̧ i̧yä̧hua̧rö̧'inä, ta̧ju̧ ovejastö̧rö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dejäcänä ȩcö̧ pan ppö̧ä̧mö̧ juiyönä ȩttä̧huä̧'inä. 3Dios ö̧jo̧decu doächäcuähuome ä'ca ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önärö̧ ca̧ca̧ti̧pi̧.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisésmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueäjita'anötä̧ jȩpi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩo̧mȩnä̧ ttö̧ja̧ yo̧mȩtȩnä̧ Dios ö̧jo̧decu doächäcuähuome ä'cacu ichinä̧tö̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisésmä ttö̧ja̧rö̧ pä'inö: Pi̧yȩ ja̧'a̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä'ö hueäjimä."6Moisésmä̧ i'cächinö̧ Aarónrö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ i'cächö jahuätörömä̧ ajiyanä̧ töquinö̧. 7Aarónrö̧mä̧ ö̧'catä̧huäta̧ 'ca̧tö̧ äcä kärocuächönä i̧sata̧nä̧ ti̧ä̧di̧ä̧cu̧, pu̧jä̧ta̧ o̧to̧ä̧ta 'ca̧tö̧ kä̧nö̧mä̧, huä̧mȩnä̧ ö̧'cata̧huä̧ta̧mä̧ i̧sä̧ta̧nä̧ kärocuächönä ti̧ädinä̧cu̧ röjínä̧mä̧ pö̧ttä̧huä̧ta̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ chunä̧tä̧ ti̧ä̧di̧nä̧cu̧.8Ja̧u̧mä̧ a̧mö̧canä isäbi (pectoral) pättö u̧ni̧nä̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ isäbinä̧mä̧ ru̧ni̧nö̧ Urim'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Tumim pättö'inä. 9Unämä cäyuhuä'ca i̧sä̧ppä̧ jö̧nä̧ adicua'a u̧huȩni̧nä̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Unä i̧huȩnä̧ji̧ ä'cacumä sä̧rä̧bä̧ sä̧ru̧huä̧bä̧ ro̧ö̧ pöttähuä jö̧nä̧ adicua u̧huȩni̧nä̧cu̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueinöta'anö̧tä̧.10Moisésmä 'cä̧'ȩpo̧ ku̧nö̧ dahuehuoya a̧dȩja ȩmö̧ Dios u̧jo̧de'inä̧ juodenä̧ ka̧cu̧nä̧'inä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ ja̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i'äre päi'önä̧. 11Ja̧u̧mä̧ ku icu iyähuome a̧dȩjattö riripinö̧ sietenö̧ jö̧menä̧ Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juȩnȩtä̧ ku icu iyähuome'inä̧ O'cäjuiyunä̧tä̧ ju̧huȩnȩtä̧ ka̧cu̧ uribiyunä'inä̧, huȩ'chä̧qui̧yä̧nä'i̧nä̧, pärähuä ä̧bä̧nä'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juahuocuä ocänä'inä riripinö juhua'atäcu ttumö tu'cäcuähuä̧bä̧nä̧'i̧nä̧, ja̧u̧tä̧ kada'ca 'chu̧huä̧ro̧mȩ'i̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ jähuätä päi'önä 'cä̧'ȩpö̧ ku̧ni̧nö̧.12Ja̧u̧mä̧ 'cä̧'ȩpö̧ dahuocuoya a̧dȩja Aarón Unä da'epinö ja̧'hua̧nö̧ da'epö ro̧'a̧ jö̧nä̧ 'cä̧'ȩpö̧ u̧ju̧ni̧nä̧cu̧. 13Moisésmä Aarón i̧tti̧mö̧rö̧ i'cächipö ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yö̧ ö̧'ca̧ti̧nä̧u̧. Ja̧u̧mä̧ ttäcänä i̧sä̧ta̧nä̧ juä'opö ti̧ä̧di̧nä̧u̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ lino pö̧jä̧ta̧ttö̧ ttunä kärocuächönä juäopinä̧u̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueinöta'anötä̧.14Moisés tororö 'cächinö öäre iyäcuä jȩ'a̧ päö

surojö micuä päiönä, ja̧'hua̧'ja̧ttö̧ Aarón i̧tti̧mu̧cu̧mä̧ toro u cuä̧mȩ mȩi̧nä̧ttö̧ ku'icu i̧ya̧hua̧ päinä i'cächäjäcuru surojö micuä päinä.

15Ja̧u̧tä̧ cuäinä̧cu̧, ucuoja ema'päö ja̧'hua̧'a̧nö̧ jȩpu̧ päcäyä u'onanä jo̧mȩ ödochenä 'cucuetinö, surojö juiya päö ku'icu iyähuome, ju̧huä̧nȩ kada'ca 'chuä̧rö̧mȩ'i̧nä̧ ucuoja riripinö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS ö̧jo̧mȩtä̧ päiönä jahuätö surojö jȩttö̧ micuähuächönä̧ iya päömä.16Ja̧u̧mä̧ öacuä ja̧cuä̧nä̧ ö̧a̧dȩ ko̧cu̧ o'cajuiyönä ȩmi̧nö̧, atiya a̧ttö̧pä̧rö̧mȩ'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ totere öjäcuorä ote ö̧a̧dȩ'i̧nä̧, ja̧hua̧ ja̧'a̧ttö̧ Moisésmä o'cajuiyönä ku'icuinö ku'icu iyähuomettö. 17Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ toromä, i̧jȩta̧'i̧nä̧, idepä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ite'inämä ku'icuinö a'acuarä u̧mi̧ttö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueäjita'anötä jȩpi̧nö̧.18Moisémä i'chächinö oveja i̧tti̧rö̧ ku'icu iyapä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Aarón i̧tti̧mu̧cu̧ oveja i̧tti̧ unä mȩ'i̧nä̧tö̧. 19Ja̧u̧ cuä'ö icuinö ja̧'hua̧nö̧ cu'ö'icu ku iyähuä'ca jäyä ucuojä riripinö.20Ja̧u̧ma̧ ppo̧u̧cu̧nä̧ 'cui'ö icuinö oveja i̧tti̧rö̧ ja̧'huia̧nö̧ jȩpö̧ uyu'inä ö̧a̧dȩ'i̧nä̧ ppö̧u̧cu̧nä̧ 'cui'ö ku'icuinö. 21Jacuänä jähuä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö'ajue'inä ajiyanä töcö icuinö, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ oveja i̧tti̧ jä̧ttä̧pä̧ya̧rö̧ ku'icuinö ku iyähuä'canä. Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ ttiäre ku'icu ttiyomenä adiu a̧dö̧nä̧ 'chopönä a̧mȩhui̧nö̧, ku'icu ttiäre iyähuä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ chutä TÖÄNÄHUA Moisérö hueinö ji̧nö̧ta'anö.22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Moisés oveja kararö̧ iyinö, ucuotönö ttiya pä'ö ovejarö Aarón ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mu̧'i̧nä̧ oveja unä ttö̧mu̧ mȩ'i̧nä̧tö̧. 23Aarón cuä'ínö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Moisés ji̧'qui̧cha̧nö̧ ȩmopo̧'ö̧ Aarón u̧huo̧jua̧'a̧nä̧ a̧já̧ hua̧mȩ́ tuepinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mú̧ u̧huo̧jua̧'a̧nä̧ ido'che ö'caja'chenä tu'epinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧jä̧pu̧ u̧huo̧jua̧nä̧ ido'che ö'caja'chenä tuepinö. 24Tuepinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Aarón i̧tti̧mu̧ tu̧huo̧jua̧'a̧nä tta̧já̧ hua̧mȩnä̧ tuepinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu̧mu̧ ttu̧huo̧ja̧'a̧nä̧ ttödo'che ö'caja'chenä tu̧huȩpi̧nä̧'u̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧jä̧pu̧ ttu̧huo̧jua̧'a̧nä̧ ttödo'che ö'caja'cjenä tu̧huȩpi̧nä̧'u̧ yä̧cu̧nä jähuätörö ja̧'hua̧nö̧ Moisés tu̧ȩpä̧ji̧'ca̧ kuhuicu iyähuome ppeyänä riripinö oveja ucuoja.25Moisés ö'ade ȩmi̧cu'inö ka̧cu̧mä̧ i̧hui̧ri̧pa̧nä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧cuä̧ba̧ jacuä ka̧cu̧'i̧nä̧ atiyanä, ta'are öjacu'orätenä ka̧cu̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ öjá u̧huo̧ju'a̧nä̧ ka̧cu̧'i̧nä̧. 26TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ö̧jö̧mȩ ki̧na̧'a̧ dejä̧cä̧ pa̧ ppu̧'ä̧mu̧ juiyönä adicuä, jo̧'ú̧mä̧ iyinö 'cui'opu pa̧ ppu̧'ä̧mo̧cö̧ttö̧ adicuä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧dȩjacu huihuatö pä̧ adicu'inä ya'ute trigottö adicuä o̧bí̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ öjá u̧huo̧jua̧'a̧nä̧ tu'epinö ö̧'a̧dȩ. 27Ja̧u̧ o'ca juiyönä iyinö Aarón u̧mu̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mu̧ ttö̧mu̧nä̧'i̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ö̧jo̧mȩ ttiya pä'ö.28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Moisésmä jahuätö 'chuttärö̧ ȩmo̧po̧'ö̧ ttiäre iyähuä ku icu iyähuome iyö ku icuinö. Pi̧yȩ iyähuämä ro̧ö̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nu̧nä̧ eseunä 'chopina̧'a̧. Ja̧u̧mä̧ ocurä ku icu iyähuä ji̧na̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧. 29Moisésmä i̧sa̧ amö'ca ȩmo̧po̧'ö̧ yȩ'ä̧ji̧'ca̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyinö. Pi̧yȩmä̧ Moisés ovejas idepä pätecuächinö ji̧na̧'a̧ iya pä'ö sacerdotetö̧ pätti'önä u̧ju̧nä̧u̧rö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueinöta'anötä̧.30Moisésmä pojopö ku̧nö̧ dahuecuoya a̧dȩjattö a̧'u̧cu̧nä̧ ȩmo̧po̧'i̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku icu iyähuome ka̧cu̧ i̧sa̧ ucuoja'inä, Aarónrö'inä ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧nä̧'inä juhuatäcu i̧tti̧mö̧rö̧'inä ttö̧'ca̧tphuä̧ti̧yu̧nä̧'inä riripinö. Pa̧'a̧nö̧ jȩpö̧tä̧ Aarónrö'inä ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mö̧rö̧'inä ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ öäre päi'önä̧tä̧ pojopö ku̧ni̧nö̧.31Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Moisésmä Aarón'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ pä'inö: ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huodera̧'a̧ doächi'äcuähuomettö̧ idepämä da'atucui ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juhuorötä cuätucui juhua'atäcu pan pojopö ku̧nä̧huä̧ dejäcänä ȩcö̧ttö̧'i̧nä̧, Ttö Aarónrö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ttucua pä'ö hue'ö pädinöta'anö̧. 32Idepättö ka̧cui̧pö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pan obimä ku cuicuätucua pä'ötä ja̧'a̧. 33Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutumä ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huo̧mȩra̧'a̧cu̧ doächäcuähuomettö̧mä̧ sietenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ räcuopätucuoca'a ku̧jä̧tu̧cua̧jä̧, hueähui'inö mo̧ro̧ jo̧mȩ päi'ime jubö. Isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ucuturu ucuotäcuähuotö cuätucunä jȩä̧cuä̧u̧jä̧ sietenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧.34Jitä mo̧ro̧ jȩtä̧ji̧mä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuturu suronä jȩ'cuä̧'i̧jä̧tu̧cu̧ jȩä̧cha̧ pä'ö jȩpä̧jä̧tö̧jä̧. 35Sietenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ sietenö yodo jo̧mȩnä̧ ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huo̧mȩra̧'a̧cu̧ doächäcuähuometä̧ cu̧jä̧cuo̧tö̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ hueähuä huȩnȩ päö'anö jȩ'cuä̧tu̧cua̧ja̧ 'coru juocuächätucu juiyäcua'anö̧, pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttörö hueäjimä." 36Ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpi̧nä̧tö̧ Aarón'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧'i̧nä̧ o'cajuiyönä jahuätö jȩtta̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueäjita'anö Moisésnä.

Chapter 9

1Mo̧ro̧mä̧ ochonö̧ mo̧ro̧ päi'omenä̧ Moisésmä̧ Aarónrö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧murö̧'i̧nä̧ huopinö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ tturuhuottörö'inä. 2Ja̧u̧mä̧ pä'inö̧ Aarónrö: "Ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ka̧cuä̧tö̧ttö̧ päcäyä i̧tti̧ ji̧'quicha̧hua̧rö̧ ȩpö̧ mipponä̧ iyähuä suronä̧ jȩttö̧ mihuächunä̧ ttiyäi'ö̧mä̧, Ja̧'hua̧ta̧nö̧ päcäyä suroju jui̧'a̧ttö̧ mipponä̧ ku icu iyäcuämä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ iyätucui.3Ucumä Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ ucuocuitö: cabra ubo i̧tti̧ttö̧ ȩmö̧ suronä jȩttö̧ jähuänä iyi ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧cä̧yä̧ i̧tti̧rö̧'i̧nä̧ juhua'atäcu oveja i̧tti̧ ta̧ju̧cuäyotö ya'ute a̧'ȩtä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suropocotörö ku icu iyähuä jö̧nä̧; 4ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ päcäyä uborö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ oveja uborö'inä huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧ jö̧nä̧ cuä'ö icu iyähuotö jö̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧huä̧ju̧ otemä a̧dȩjacu huihuatö, isopäi'önä jitä mo̧ro̧mä̧ jä̧cua̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuturu i̧jȩcuä̧cua̧'a̧mä̧." 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä o'cajuiyönä Moisés hueäjita'anö ca̧ca̧cu̧ pä̧cuähuodecu juhua'atäcu Israel ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä ichi'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ ka̧cuä̧mi̧nä̧tö̧.6Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Moisés päinö: Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuturu hueömä jȩ'cua̧tu̧cua̧ päö, JA̧U̧ i̧tȩa̧u̧ ö̧jö̧ ucutu cuä'catucu jo̧mȩ jö̧ja̧ päömä. 7Moisés Aarón päinö:"Ichí ku'icu iyähuome tö'cöcu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutä surojö cu̧ju̧nä̧rö̧ micuähuächönä ku'icu iyähuä iyi. Ä̧cuo̧mȩnä̧mä̧ ucutätä adihuähuäu i'cuí̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'atä ttö̧ja̧ su̧ro̧nä̧ jettö micuähuächönä ku'icu huiya, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueäjita'anö̧tä̧.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Aarón ku icu iyähuome tö'cö 'chä̧nö, cuä'ö icuinö päcäyä i̧tti̧rö̧ öäre ku icu iya pä'ö, chutä a̧mo̧nä̧ jähuätä. 9Aarón i̧tti̧mu̧mä̧ ucuojatä ȩpi̧nä̧tö̧ ja̧u̧ru̧mä̧, ja̧hua̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ ödo'che 'cucuecu päcäyä ä̧ja̧ o̧na̧ ko̧mȩ ku̧ni̧nö̧ ku icu iyähuomettö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucuoja riripinö ku'icu iyähuä'ca kada'ca.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ja̧u̧mä̧ kuäji ö̧a̧dȩ'i̧nä̧, öjäcuoräte'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ atiya'inä ttiare ku iyähuome suronä jȩttä̧ji̧ micuä päi'önä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Moisérö hueinö ji̧nö̧ ta'anö. 11Idepämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧jȩta̧'i̧nä̧, ttä'ähuarättö oto ȩpö̧ ku'icuinö.12Aarónmä cuä'ö icuinö ttiäre iyähuä ttu̧ju̧huä̧cua̧rö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mu̧'i̧nä̧ ja̧u̧ ucuoja ȩmi̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ucuojä riripinätö ku iyähuä'ca jäyä. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja'huätömä ja̧u̧ru̧ iyinätö ttiäre ku'icu iyähuämä, pö̧u̧cu̧ pö̧nä̧ uyucu yoräteunä 'torähua'a̧, ku'ähuä'canä ku'icuinö. 14Öacuä jacuänä ko̧cu̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧'ä̧juȩ'i̧nä̧ ku'icuinö ttiäre iyähuä ku'iyähuome juȩnȩtä̧ huä̧nȩcuä̧chö̧nä̧.15Ttö̧ja̧ ttiyö́ cuäicu iyähuä iyinö Aarón cabrarö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä'ínö suronä jȩttä̧ji̧ cuä'icu iyahuä pä'i'önä, ja̧ú̧ iyinö cuä'icu iyähuä pä'inä suronä jȩtta̧ji̧, ä̧cu̧'o̧mȩnä̧ cabrarö jȩ'ä̧ji̧ta̧'a̧nö̧. 16Ja̧u̧mä̧ iyinö kuhuicu iyähuä pä'i'önä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RO̧ ji'ähuinöta̧'a̧nö̧. 17Ja̧u̧u̧mä̧ i'cächö iyinö u̧hua̧ju̧ obattö u̧mu̧nä̧ ȩmo̧po̧'ö̧ kuhuicu iyähuome kuhuinö, moró̧ pä'i'ä kuhuicu iyähuäcu.18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jo̧'ú̧mä̧ päcäyärö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ovejarö cuä'inö ttö̧ja̧ suronä jȩttä̧ji̧ ju'iyächi'önä cuä'icu iyähuä pä'i'önä. jo̧'ú̧rö̧ iyinätö̧ ucu'oja Aarón i̧tti̧mu̧, jo̧u̧tä̧ riripinö kuhuicu iyähuä'ca ippeyänä. 19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jähuätömä ȩmu̧ i̧cu'inätö̧ toro ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ oveja i̧hui̧ri̧'pa̧ttö̧'i̧nä̧ i̧'ä̧́dȩ, ö'acuä jacu'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ öjacurätenä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ atiyanä ka̧cu̧'i̧nä̧ i̧'a̧dȩ ȩmu̧'icuinätö̧.20Jahuätömä cui'ö icuähuättö ppächä ȩmo̧po̧'i̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ȩmö̧ a̧mö̧'ca jähuäcu rutinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Aarónmä ku icu iyähuome rötö ö̧a̧dehuamä ku icuinö. 21Aarónmä isotö ttamä'ca'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttöjahuiyä ttö̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ jähuämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ hui'cuopo'ö ttöäre iyähuä jö̧nä̧ iyinö, Moisés hueinöta'anö̧tä̧.22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Aarónmä ttö̧ja̧ ttö̧ja̧cua̧'a̧cu̧ u̧mö̧pi̧yä̧ cä'epinö ja̧'hua̧nö̧ cä'epö adiunä̧tä̧ jö̧nä̧ ji̧ya̧rö̧ pä'ö ucuocuinö̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ juorö mȩyȩhui̧nö̧ suronä jȩttö̧ micuä ku icu iyähuä iya pä'ö juhuatäcu huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧'inä. 23Moisés'inä, Aarón'inä Dios ö̧jo̧denä dodepinätö̧ dodepäjä'cotö pä'äjita'anö rä'o'ömä ttö̧ja̧rö̧ adiunä̧tä̧ jö̧nä̧ ji̧ya̧tö̧ pä'ö ucuocuinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ttucuocuomenä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ usärömä ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧rö̧ i̧jȩcuä̧chi̧'i̧na̧'a̧. 24Ttiäre ku icu iyähuä jä̧ji̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku icu iyähuome huȩju̧ i̧sa̧ ö̧a̧dȩhua'inä ocurämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ rä'o'ö cuo'ö icuina̧'a̧. Ttö̧ja̧ pi̧yȩ o'cajuiyönä topö, jahuätömä huopinä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ huopö tti'ämä rȩjȩ mȩä̧huö̧chö̧nä̧ ja̧rȩyu̧ pä'i'inätö̧.

Chapter 10

12Nadab'inä Abiú'inämä Aarón i̧tti̧mö̧ ji̧na̧'a̧, yotucunä ttiäre incienso ȩnä̧huä̧ o̧ba̧ ȩmo̧po̧'ö̧ ja̧u̧nä̧ incienso ȩnö̧ rȩdȩti̧nä̧tö̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a jahuätömä cuoö jähuä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ttiyäjimä, chutä pa̧'a̧nö̧ cuiyätucuattöjä päoca'a ji̧na̧'a̧cu̧ jȩpö̧ iyinä̧tö̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ ocurämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ räo'ina'a ja̧'hua̧nö̧ päi'omenä̧ jahuätömä ocurä ku icuinä̧u̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ jahuätömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ 'coru pä'i'inä̧tö̧.3Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧yä̧cu̧ Moisésmä Aarónrö pä'inö: Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocu päinömä: Ttömä jitö chu̧jo̧mȩ tö'cöcu ichi'ätörömä Ttö surojö juidö jähuä chi̧jȩpä̧cuo̧tö̧. Ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä ttä'ca jo̧mȩttö̧ ttȩsȩhuä̧cua̧sä̧." pä'inö päcu Aarónmä yorö'iso ädätocö pinö. 4Moisésmä Misaelrö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Elzafánrö'i̧nä̧ huopinö, Aarón imiya̧ Usiel i̧tti̧mö̧rö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätörö pä'inö: Pocu ichi'ö cuahuaruhuärö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧detö rä'epö icu ä'ö ttö̧ja̧cuo̧mȩttö̧mä̧ u̧mi̧cu̧ ȩpä̧tu̧cui̧tö̧."5Ja̧'hua̧nö̧ pä̧ö̧, jahuätö ju̧huȩnȩcu̧ 'chä̧hui̧'ö̧ ji̧nä̧ sacerdote ttö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ ttö̧'ca̧tä̧huä̧ji̧mä̧ ttö̧'ca̧huä̧hua̧'a̧nä̧ ä'ö ttö̧jo̧mȩttö̧mä̧ u̧mi̧cu̧ ttȩpi̧nä̧u̧, Moisés hueäjita'anö̧tä̧. 6Ja̧u̧ 'cuäopäji o'ca'a Moisésmä, Aarón'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧ Eleazarö'inä juhuatäcu Itamarö'inä pä'inö: "Cuhuo'chetucumä ejächi'ö ra̧'a̧nä̧mä̧ ja̧'a̧tä̧mä̧ to'cuäcuähuätucuä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧mä̧ cui̧sȩrä̧huä̧tu̧cuä̧, 'coru juocuächätucu juiyäcua'anö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧rö̧ ö̧ra̧huä̧ri̧'ö̧ jiuyäcua'anö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttahuaruhuä, Israel ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önärö ja̧'a̧tä̧ topätucui, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ocurättö ku icuomenä cuo'ö icuäjätörö ttajahua'anä. 7Ucutumä ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huo̧mȩttö̧mä̧ räcuopätucuä, 'coru juocuächätucu juiyäcua'anö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ pätetö 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nu̧ dahuecuoya a̧dȩja̧mä̧ ucutucu ka̧'a̧ttö̧," Ja̧'hua̧nö̧ pä̧ö̧ Moisés päjita'anö̧tö̧ jȩpi̧nä̧tö̧.8TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Aaróncu ucuocumä pä'inö̧: 9Vino isoyamä cuahuätucuó, ahuähuättö juruhuömä, ucutä'i̧nä̧ cui̧tti̧mö̧'i̧nä̧, ucutäcu ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧, ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huo̧mȩra̧'a̧cu̧ docuächi'ätucuomenä 'coru juocuächätucu juiyäcua'anö. Pi̧yȩ hueähuä huȩnȩmä̧ cuahuaruhuä tti̧tti̧mö̧'i̧nä̧ 'cuäopönätä̧ jȩttä̧cuȩ ja̧'a̧, 10surojö juiyö'inä, juiyocö'inä ttu̧huo̧jua̧ pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojucu huihuacuä'inä, huihuacuocö'inä, 11Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önärö hueähuä huȩnȩ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, Moisésnä hueinö jinö cu̧huo̧juȩtä̧cua̧'a̧nö̧.12Moisés Aarónrö ucuocuinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Eleazarö'inä, Itamarö'inä röjicu i̧tti̧mu̧rö̧: Ȩmi̧ u̧huä̧ju̧ ote TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ku'icu iyähuomettö̧ ko̧cui̧pä̧ji̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ cuití ppu̧ä̧mu̧ juäi huihuacu juiyönä ku'icu iyähuä'ca ko̧mȩttö̧, pi̧yȩmä̧ surojö'inä juiyö ja̧'a̧. 13Pi̧yȩ cucuä pä'ötä ja̧'a̧ surojö'i̧nä̧ juiyomȩttö̧, ucutä'inä jäcuä ja̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧tti̧mu̧'i̧nä̧ jähuä ja̧'a̧ cuiäre ku'icu iyähuämä CU̧'Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧, pi̧yȩtä̧ ja̧'a̧ jidähuä pä'ö hueipinömä.14Amucattö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ öjattö'inämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧RÖ̧ Pätetö iyähuä jä̧cua̧'a̧, ja̧u̧mä̧ cucuätucua päö jä̧hua̧'a̧ surojö'inä juiyomȩttö̧tä̧ Dios esehuätucuacu päömä. Ucu cui̧tti̧mu̧ u̧mä̧ttö̧ nä̧ttö̧'i̧nä̧mä̧ ucucutä tucua päö jä̧cua̧'a̧ ja̧u̧mä̧, tä'cö ucurutärö'inä cui̧tti̧mu̧rö̧'inä iiyähua'attö cuäö'icu iyähuättö'inä i̧mi̧cu̧nä̧ Israel ttö̧ja̧ eseu ttiyö ja̧'a̧. 15Öja'inä ja̧'huta̧'a̧nö̧ amuca isäbämä tti'cächa' päö ja̧'a̧ ö̧a̧dȩ ku'icu iyähuomȩcu̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ ä'ca jo̧mȩcu̧. Ja̧u̧mä̧ 'cuä̧opunä ucuru'inä cui̧tti̧mu̧rö̧'inä ko̧cui̧pä̧cuä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueinö̧ta'anö̧tä̧.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, Moisémä jä'epö ä̧ju̧cui̧nö̧ suronä jȩttö̧ micuä päi'önä tti̧yä̧cua̧ chivorö. Ja̧u̧nu̧tä̧ juo̧juä̧chi̧'i̧nö̧ ku tticuäja'amä. Ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧mä̧ amisurunä topinö Eliazarö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Itamar'rö'inä, Aarón röjicu i̧tti̧mu̧rö̧'i̧nä̧; ja̧u̧ pä'inö: 17"¿Dä̧bö̧ ttiäre suronä jȩttö̧ micuä päi'önä ku'icu iyähuämä cucui'ätucuoca'a jä̧ttö̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jodettömä, juȩnȩ ja̧'a̧ rö̧ä̧nä̧ ro̧mȩmä̧, jua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ iyinö ucuturu ji̧nä̧ jo̧mȩtȩ cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩttö̧ suronä jö̧ jȩpö̧'icua pä'ö, hua'amä chutä ä'cattö surunä jȩcu̧'i̧nä̧tu̧cua̧'a̧ttö̧? 18Topätucui, ucuojamä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'ö u̧cuo̧cuä̧cuä̧huo̧ca̧ttö̧mä̧ i'chächäcuähuoca'a jä̧ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutumä cucuätucua pä'ö jä̧'a̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'ö u̧cuo̧cuä̧cuä̧huo̧ca̧ttö̧tä̧, tto huedäjita'anö,"19Ja̧'hu̧nö̧ päcu Aarón ädätinö Moisérö: "Topí, jitä mo̧ro̧mä̧ jahuätömä ttiäre iyähuä suronä jȩttö̧ micuä päi'önä iyätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku'icu'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajo̧mȩ, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuäopäcusä jitä mo̧ro̧mä̧. Ttö'inä suronä jȩttö̧ micuä päi'önä ttiäre iyähuä jitä mo̧ro̧tä̧ chucuttumä, ¿TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ eseunu toö'anö ja̧'a̧?" 20Ja̧'hua̧nö̧ päa'a ä̧ju̧cu̧ Moisesmä, esehuipinö.

Chapter 11

1TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ucuocuinö Moisesrö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Aarónrö̧'i̧nä̧ pä̧i̧nä̧u̧. 2Ucuocu'i chahuaruhuä Israelrö ji'ähuitö. Pitö ja̧'a̧ pi̧jä̧nä̧ o'cato'inä a̧'cua̧rä̧tö̧ttö̧ ucutu cucuä tucua pä'ö kä̧tö̧mä̧.3Ucutu cucuätucua pä'ö ka̧tö̧mä̧ isotö ttö̧jä̧pu̧ o̧tta̧ ä̧cä̧́ huotutä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧cu̧'ȩ tti'cäbiyuttö rä'epu cuätöttö. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yä̧cu̧nä̧ isotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti'cäbiyuttö rä'epu ttöcua'anä tti̧jä̧pu̧ o̧tta̧ ä̧cä̧́ huocotö, jahuätörömä cucuätucuä, jähuätömä camello ja̧'a̧, ttöcuäji rä'epu yä'cöpö ttöcua'anä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jähuätömä ucuturumä suropätö ja̧'a̧.5Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tejón pä'ö micua̧mä̧, u̧cuȩmä̧ ppa̧'ä̧dö̧rö̧ ya'cupu cu ja̧'a̧nä̧, u̧no̧jä̧'inä 'cä̧rä̧cä̧ huocö ja̧'a̧nä̧, ucutumä su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧ to'cuätucuaröjä̧. 6Conejomä u̧cuȩmä̧ ppa̧'ä̧dä̧rö̧ yä'cupu cu ja̧'a̧nä̧, u̧no̧jä̧'inä 'cä̧rä̧cä̧ huocö ja̧'a̧nä̧ ucutumä̧ su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ to'cuätucuaröjä̧. 7Cuchimä u̧no̧jä̧mä̧ 'cä̧rä̧cä̧ hua̧ ja̧'a̧nä̧, u̧cuȩmä̧ ppa̧'ä̧dä̧rö̧ yä'cupumä cuocö ja̧'a̧nä̧ ucutumä su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ to'cuätucuaröjä̧. 8Ucutumä ja̧u̧ idepämä cucuätucuó, 'corujuo'ächäjirö'inä mecuä̧tu̧cuä̧, jahuätömä suropätö jo̧mȩttö̧ ucututtömä.9Isotö ajenä kä̧tö̧ ucutu cucuätucua'anö huotömä o'catoi'önä ttihuiribu'inä ttijesa'inä ku̧nä̧rä̧tu̧ru̧tä̧, aje dä'ähuotonä kä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 10ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ o'catoi'önä isotö a̧dȩcuä̧tö̧ ttihuiböhuiyä'inä tti̧jȩsa'i̧nä̧ jui'ätörömä dä'ähuotonä kä̧tö̧rö̧ ja̧'a̧nä, ajenä'i̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ ja̧'a̧nä̧ cuo̧'ä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä a̧'cua̧rä̧tö̧ ajenä ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ suropä jö̧nä̧tä̧ to'cuätucuatöjä.11Suropätö jö̧nä̧tä̧ topäcuähuotörömä, ucutumä jahuätö ttidepämä cucuätucuó; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'corujuo'ächäjätörö'inä mecuä̧tu̧cuä̧. 12O'catoi'önä ttihuiriböyä'inäcö̧ tti̧jȩsacö̧ jui'ätö ajenä cuo̧'ä̧rä̧tö̧mä̧ suropätö jö̧nä̧tä̧ to'cuätucuäcuotö.13Ju'tojunä co̧'ä̧rä̧tö̧ suropätö jö̧nä̧ topäcuähuotömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuäcuähuocotö ttäcuotömä pitö ja̧'a̧; pare'inä, möca'inä, 14aje pare'inä, pa̧rȩtö̧ jö̧nä̧ huotörömä, 15o'catoi'önärötä, 'chajahuä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huotörö'inä, 16pepepeyurö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pepepeyu jö̧ta'anö hua̧rö̧'i̧nä̧, cä̧cu̧huä̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotö pä̧rȩtö̧ pä'ähuotörö'inä.17Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutu suropätö jö̧nä̧tä̧ to'cuätucuäcuäu̧mä̧ a̧'u̧cua̧ pepepeyurö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ buo pepepeyurö'inä, berurirö'inä, 18tȩ'a̧ pepepeyurö'inä, pepepeyu ju̧ta'anö hua̧rö̧'i̧nä̧, ttihue'quiyu 'co'u curu'inä, 19tȩ'a̧ rasarö'inä, korotö ra̧sa̧tö̧rö̧'inä, abubilla pättäcurö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuojuhuärö'inä.20O'catoi'önä isotö ppö̧'ä̧tö̧ co'ätö ttu̧jä̧pi̧yä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ucutumä suropätö jö̧nä̧tä̧ to'cuätucuajá, 21ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧, isotö ppo̧'ä̧tö̧ co̧'ä̧rä̧tö̧ ttö̧jä̧pi̧yä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ ucutu cucuätucua pä'ö huotömä, töttomenä ttö̧jä̧pi̧yä̧ ti̧'ca̧cuä̧chä̧u̧rö̧tö̧ jä̧cua̧'a̧. 22ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cucuätucuatö päi'önä huotömä korotö o'catoi'önä ji̧ri̧chu̧tu̧rö̧'inä, ä̧yu̧rö̧'inä juhua'atäcu mä̧rä̧cä̧yu̧rö̧'inä. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ o'catoi'önä isotö ppo̧'ä̧tö̧ co'ätö ttö̧jä̧pi̧yä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧mä̧ suropätö jö̧nä̧tä̧ to'cuätucuatöjä̧.24Ucutumä surojö ku̧nä̧rä̧tö̧ta̧ cuäcuotöjä ni̧pä̧rö̧mȩ juoächomȩ jöbu pitö de'a isotö 'corujuo'ächäjätöttö ya̧tȩrö̧ mȩcuä̧tu̧cu̧ttu̧mä̧. 25Ya̧tȩttö̧ 'corujuo'ächäjirö ȩmä̧ji̧ttö̧mä̧ ö̧'ca̧ta̧hua̧ta̧mä̧ ötöcö'anö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ni̧pä̧ro̧mȩ juoächomejobu surojö ku̧nä̧rö̧ hua̧tä̧ ö̧jä̧cua̧.26Isotöttö ya̧cu̧nä̧ ttö̧na̧ji̧yä̧ ta'are ku̧nä̧rä̧tö̧ i̧mi̧cu̧nä̧ ko̧ca̧'a̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧cuä̧ yä'cupö ra'adiö pa̧'a̧dö̧ yä'cupömä, ja̧u̧mä̧ ucuturu surojötä hua̧. O'catoi'önä ja̧u̧ru̧ mȩ'ä̧tö̧mä̧ surojötä huottö. 27O'catoi'önä isotöttö 'chä̧tö̧ttö̧ ttö̧na̧ji̧yä̧ o̧ttä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ ttö̧jä̧pi̧yä̧nä̧ 'chä̧tö̧mä̧. Jahuätömä ucuturumä suropätö ja̧'a̧. Yä̧tȩ ja'huätöttö 'corujuo'ächäjirö mȩ'ö̧ttö̧mä̧ surojö hua̧tä̧ jä̧cua̧ ni̧pä̧ro̧mȩ päi'ome jubu. 28Ya̧tȩ ja'huätöttö korujuo'ächäjirö ȩmä̧ji̧mä̧ ö̧,ca̧tä̧huä̧ta̧'i̧nä̧ ötöcö'anö ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'nö̧ ja̧u̧mä̧ surojö hua̧tä̧ jä̧cua̧ ni̧pä̧ro̧mȩ päi'ome jubu. Pitö isotömä surojötä huotö ttäcuotö ucuturumä.29Isotö rȩjȩnä̧ do'ähuätöttömä, jahuätö isotömä ucuturumä suropätö ja̧'a̧: mutua'inä si̧ri̧'cu̧'i̧nä̧ o'catoi'önä ttȩppa̧tö̧ ppo̧'ä̧tö̧ tä̧mö̧'i̧nä̧, 30je'quebe'inä, tteppä ju'tojunä bo'ipö'inä rȩjȩnä̧ do'äu'inä, ä̧ca̧tö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ camaleon'inä.31O'catoi'önä isotö rȩjȩnä̧ do'ähuätöttömä, jahuätö ja̧'a̧ isotöttö surojönä huotömä ucuturu. Ya̧tȩttö̧ 'corujuo'ächäji pu̧rö̧ mȩ'ö̧ttö̧mä̧ ja̧u̧mä̧ surojötä hua̧ ni̧pä̧rö̧mȩ päi'ome jubu päi'önä. 32Jahuätöttö ya̧tȩ 'corupä'i'ö korojueinä maö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧ ma̧ä̧ji̧mä̧ surojötä ja̧'a̧, dau isodättö adicuä jö̧ttö̧'i̧nä̧, pa̧yu̧'cuanö jö̧ttö̧'i̧nä̧ i̧jȩta̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ sacuyunä jö̧ttö̧'i̧nä̧. Koro jö̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ koro jui adicuä jö̧ttö̧'i̧nä̧, ajiyanä ȩnö̧ ttu̧ju̧na̧ pä'ö ja̧'a̧; Ja̧u̧mä̧ surojötä jä̧cuä̧ ni̧pä̧ro̧mȩ juo'ächome jubu päi'önä. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ surojö'inä jui̧yä̧cuä̧. 33O'cajuiyönä 'cä̧nä̧ri̧o̧yu̧ jacuä ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ u̧mi̧nä̧ ja̧u̧ i̧sa̧ surojö ku̧nä̧rö̧ ma̧'ö̧ttö̧mä̧, korojuei 'cä̧nä̧ri̧o̧yu̧nä̧ ko̧cu̧mä̧ surojötä ja̧'a̧, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutumä si'epö cuicuätucua pä'ötä ja̧'a̧.34O'ca juiyönä adiutä ttöcua pä'ö hue'inömä ja̧u̧tä̧ ji̧na̧'a̧ ttöcua pä'ö ji̧nu̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ 'cänäri̧yu̧ surä̧ja̧yu̧nä̧ acuya ma'u̧ttö̧mä ja̧'hua̧ja̧'a̧ttö̧ surojötä jö̧. O'ca juiyönä ttahua'anö jo̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ 'ca̧nä̧ri̧yu̧ suräjä̧yu̧nä̧ acu'oyamä surojoya. 35Ya̧tȩ i̧sá̧ hua'ö icuäji idepä yo̧mȩtȩ ma'u̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ surojö, ȩttä̧huo̧mȩ ju̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ da̧hua̧hua̧bä̧ ju̧ttö̧'i̧nä̧. Ja̧u̧mä̧ dö'ö icuätucui. Surojö ja̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojö ja̧u̧mä̧ ucuturumä̧.36Ajiya huerächome ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya huättömä te'önä ttö̧ju̧nä̧ra̧'a̧nö̧ ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ i̧sä̧ ma̧'ä̧chö̧ttö̧mä̧. Ya̧tȩ i̧sä̧́ hua'icuäjirö me'ö̧ttö̧mä̧ ajiyamä̧ surojoya, jo̧'u̧mä̧ su̧ro̧pä̧ ja̧'a̧ttö̧. 37Ttö̧ju̧na pä'ö u̧huä̧ju̧ba jacuä i̧sä̧bi̧ ji̧bi̧tȩ maö̧ttö̧mä̧ hua'icuäjirö, ji̧nä̧ adihuä cuä̧bi̧. 38Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ajiyanä 'cuättädöttömä i̧sä̧ hua'ö icuäjirö ma'ö̧ttö̧mä̧ ja̧u̧ o̧bi̧mä̧ suräjötä jä̧cuä̧ ucuturumä.39Ya̧tȩ i̧sa̧ cuö̧cuä̧hua̧ ja̧'a̧nä̧ 'corujuoächäjittömä, ja̧u̧ 'corujuo'ächäjirö me'ö̧mä̧ ni̧pä̧cho̧mȩ jubö su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ to̧ttä̧cua̧. 40Ya̧tȩ ja̧u̧ 'corujuo'ächäjirö cuäjimä ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧mä̧ ötöca pä'ötä jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ötöca'anä ni̧pä̧cho̧mȩ jubö päi'önä su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ to̧ttä̧cua̧. Ya̧tȩ i̧sa̧ 'corujuo'ächäjirö äräbe'ömä ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧mä̧ ötöca pä'ötä jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ötöca'anä ni̧pä̧cho̧mȩ jubö päi'önä su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧41Isotö rȩjȩnä̧ do'ähuotörömä cucuätucuó jahuätömä su̧ro̧tä̧cuä̧huotö̧ jö̧nä̧tä̧ huotö. 42Ttö̧cuä̧ba̧nä̧ dä'ohuätörö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧jä̧pö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ o̧'ö̧nä̧ cue'ächätörö'inä, oöcatoi'önä ttö̧jä̧pi̧yä̧ rö̧ä̧nä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ rȩjȩnä̧ do'ähuätörö'inä pitörömä cucuätucua pä'ömä jo̧ca̧'a̧, jahuätömä su̧ro̧tä̧cuä̧huotö jo̧mȩttö̧.43Ucututä cuamönä pa̧ja̧tö̧mä̧ surojuocuecuätucuä isotö a̧'cua̧rä̧tö̧ rȩjȩnä̧ do'ähuätucumä; ucutu cuamönä pa̧ja̧tö̧mä̧ jahuätucumä surojuocuecuätucuä, jahuätö surojuottepa'anä'inä cuiyähuätucuä. 44Isopäi'önä Ttötä ja̧'a̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Diosmä. Ucutumä cuamönä pa̧ja̧tö̧ surojö jui'ätö jö̧nä̧tä̧ 'chä̧'ä̧rä̧cuä̧u̧ cu̧jä̧tu̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ surojömä jui'ätötä jö̧nä̧ cuäcuotöjä̧, isopäi'önä surojömä jui̧'a̧ chomȩttö̧. Ucutumä cua̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ korojuo'otö isotö rȩjȩnä̧ cue'ächätucumä surojuocuecuätucuä. 45Isopäi'önä Ttö ja̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, Egipto rȩjȩttö̧ u̧mi̧cu̧ rä'epö icu i'cächinömä cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Dios jö̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutumä surojö jui'ättö jö̧nä̧tä̧ ka̧cuä̧tu̧cui̧, Ttö'inä surojö juiyönä kö̧ cha'attö.46Pi̧yȩ ja̧'a̧ hueähuä huȩnȩ de'a isotö'inä, ppi̧yu̧'inä, o'catoi'önä yo'ähuätö aje cuo̧'ä̧rä̧tö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä yo'ähuätö rȩjȩnä̧ do'ätö'inä ttötö'cö hueähuächinö̧mä̧, 47pitömä suropätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pitötä ja̧'a̧ adihuätömä pä'ö cu̧huo̧juä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧ juhua'atäcu tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ cucuätucua pä'ö huotörö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ cucuätucua pä'ö huocotörö'inä cu̧huo̧juä̧ru̧cuä̧cua̧'a̧nö̧."

Chapter 12

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moisésrö pä'inö: 2"Israel ttö̧ja̧rö̧ pa̧'a̧nö̧ ucuocui: Isaju yajute ki̧tti̧ uborö kuhuäbecuttömä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä̧ sietenö̧ mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ suropajutä kö̧jä̧cuä̧ju̧, jahuäjumä̧ kihua ku̧rö̧ mo̧ro̧ suronä̧ huäju jö̧nä̧tä̧ kö̧jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧tä̧. 3ji̧'qui̧cha̧hua̧ ochonö̧ mo̧ro̧ pä'i'örömä̧ i̧hui̧ri̧chö̧ päjure i̧sä̧ta̧ cui'opö tticua i̧cuä̧huä̧cua̧.4Ja̧'hua̧nö̧ ja'a̧ ja̧ju̧ cucuojatä ja̧'a̧mä̧ treinta tresnö̧ mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧tä̧ kadihuächäcuaju. ja̧huäjumä korojuehuei surojöttö 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧mä̧ yorisotä meja̧ pä'ömä̧ jo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huo̧mȩ'inä cucuoja jö̧nä̧ jä̧ji̧ toepächö mo̧ro̧ jubö päi'önä̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ isajuru kuhuäbecuttömä̧ dos semana jo̧menä̧ suropajuna̧tä̧ ki̧'ä̧cu̧ju̧, kicuä ku̧rö̧menä̧ ja̧ii̧ta̧'a̧nö̧ ju̧nä̧tä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sesenta seisnö̧ morö̧ yabocutä suropaju jö̧nä̧ käcuäju.6Suronä̧ jö̧ töcä'u kicu mo̧ro̧ beipächomenämä, ki̧tti̧nä̧'i̧nä̧ ki̧ttijunä̧'i̧nä̧mä̧ jahuäjumä ki'cächö'anö ja̧'a̧ ovejarö yaute a̧'ȩ hua̧rö̧ ku'icu iyähua̧ pä'inä, ja̧hua̧ta̧nö̧ unucuru'inä mu̧ä̧ya̧ttö̧ ja̧hua̧'anö jö̧ juiyöttömä du'o äjirö'inä kiyapäö ja̧'a̧ kiäre iyähuämä surojö micuä päiönä, sacerdote hua̧cu̧ ucuocu doächäcuäcuomȩ ä'ca jo̧mȩttö̧.7Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧tä̧ i̧yä̧hua̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩmä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ jähuä'juru suronä kö̧mä̧ siepu i̧cua̧cua̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuäju ppu'o kucuottömä ttö'cö icuähuajutä päjiäcuaju. Pi̧yȩmä̧ ötö'cömä huehuä huȩnȩ ja̧'a̧ isaju ji̧'qui̧chä̧hua̧rö̧'i̧nä̧ isajuru'inä kuäbecuomenä̧mä̧. 8Jahuäju ovejarö mitö kȩmu̧ juiyönä jö̧ttö̧mä̧, jahuäjumä kȩpu̧ a̧nö ja̧'a̧ du'o a̧ji̧mu̧rö̧ ta̧ju̧ru̧ ja̧hua̧nö jö̧ juiyöttömä ta̧ju̧ unucuo̧tö̧ muäyottöttö, ya̧tȩrö̧mä̧ ku'icu i̧yä̧cua̧ pä'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧ra̧mä̧ surojö micuä päinä i̧yä̧cua̧ päi'önä ja̧hua̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdote cua̧tä̧ surojö siepu i̧cua̧cua̧ jahuäjunä,jahuäju adiu kö̧ji̧pu̧nä̧."

Chapter 13

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocuinö Moisésrö ja̧'hua̧ta̧'nö̧ Aarónrö'inä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 2Ya̧tȩ i̧jȩta̧nä̧ märichei jö̧'ä̧mu̧nä̧ u̧ju̧nä̧rö̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'nö̧ i̧jȩta̧ obinä jö̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'nö̧ idepänä teru'cuanö jö̧ttö̧ ja̧u̧ märichei boipö'anö jö̧ttö̧mä̧ jua'amä idepänä merichei ka̧'a̧, Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧mä̧ sacerdotettö ttu̧ru̧hua̧ Aarón jö̧jo̧mȩcu̧ ȩpä̧tu̧cui̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ juiyöttömä ȩpä̧tu̧cui̧ sacerdote hyuotö tti̧ti̧mö̧ ttö̧jo̧cuo̧mȩcu̧.3Ja̧u̧nu̧ o'ca'a sacerdote hua̧mä̧ u̧sä̧huä̧cua̧ idepänä i̧jȩta̧ märichei. Juorö uhuo'che teä'che kö̧ttö̧mä̧, Ja̧'hua̧ta̧'nö̧ i̧jȩta̧nä̧ märichei jacuänänö jö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧ maricheimä yabocutä yoähuächö'anö jö. Sacerdote hua̧ usäu o'ca'amä, ja̧u̧ma̧ ji̧ä̧huä̧cua̧ ja̧u̧ märucheimä surojuoepö ja̧'a̧ pä'ö. 4Cui̧jȩta̧nä säröcänö huȩyu̧'u̧nä̧ jo̧ te'öttömä, ja̧'hua̧nö jö̧ tti̧jȩtä̧ jacuänä jö̧ juiyönä jö̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ märichei ko̧mȩ ttuhuo'che te'ipö juiyöttömä, Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧mä̧ sacerdote hua̧mä̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧ jo̧mȩ kä̧'ȩpö̧ pporädö u̧ju̧nä̧cua̧.5Ji̧mu̧tȩ jähuä koromuttö̧nö̧ ta'are jo̧mȩnä̧ moró̧ pä'i'omenä, sacerdote usähuinö̧ umäriche'i yabonö jo'ächa pä'ö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧nä̧ juȩnȩtä̧ jö̧ttö̧mä̧. Sacerdote ji̧nä̧ iya'anö ja̧'a̧ moró̧ koromuttö̧nö̧ ta'are jo̧mȩnä̧. 6Pä'ä jita'anö sacerdote usähuinö koromuttö̧nö̧ ta'chere moró̧ päi'omenä umäriche'i i̧'i̧pä̧ pä'ö ja̧'hua̧nö̧ to'omenä umäri'che'i i̧'i̧pä̧ji̧ttö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdotemä ji̧'ä̧huä̧cu'a̧ täcö pi̧'i̧pä̧ji̧. I̧jȩta̧nä̧mä̧ u̧ttahui yämä jui̧'a̧. Ö̧'ca̧tä̧hui̧yu̧ itöca'anö ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ umäriche'ittö pi̧'ä̧ji̧mä̧.7Ji'ä huäji'ca'a i̧jȩta̧ yabonö 'cuä'i pächöttömä na'a̧chö̧tä̧ ji̧ä̧huä̧cua̧ sacerdoterö aditö icuarö pä'ö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ sacerdote ö̧jo̧mȩ i̧'chä̧cua̧ pä'ä jita'anö. 8Ja̧hua̧nö̧ sacerdote u̧sä̧huä̧cu'a̧ ja̧u̧rö̧ i̧jȩta̧ yabonö 'cuäicha pä'ö. Yabocu juoächöttömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdote ji̧'ä̧huä̧cua̧ ja̧u̧mä̧ na'a̧chö̧. Ja̧u̧ mä̧riche'imä bo'ipu.9Tti̧jȩta̧ 'cuäipächö märichei ya̧tȩnä̧ ko̧mȩnä̧mä̧, ja̧u̧rö̧ sacerdote ö̧jo̧mȩcu̧ ȩcuä̧cua̧. 10Sacerdotemä ja̧u̧ru̧ u̧sö̧huö̧cua̧ tuhuäba jo̧mȩmä̧ i̧jȩta̧ teönä ja̧ pä'ö, uhuocoy teönä pärohuächäja pä'ö, ji̧'ä̧mo̧mä̧ idepä jareaja pä'ö. 11Jareöttömä, tti̧jȩta̧ 'cuäipächö rö̧ä̧nä̧ ra̧huä̧pi̧jö̧ märichei jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ sacerdotemä ja̧u̧rö̧mä̧ su̧ro̧pa̧ pä'ötä pä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ su̧ro̧pa̧ pä'ö ku̧nä̧hua̧ ja̧'a̧nä̧ u̧mi̧cu̧mä̧ rä'epö icuähuocö jä̧cua̧.12Ja̧u̧ mä̧richei yabonö i̧jȩta̧nä̧ räreipöttömä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ uttö kä̧mä̧dö̧ ö̧jä̧pö̧ jubö ja̧u̧ märichei i̧jȩta̧ jättäpä̧ya̧tä̧ a̧ttä̧di̧'ö̧ttö̧mä, sacerdote'inä toä'anö jo̧mȩ, 13ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ sacerdotemä u̧sä̧huä̧cua̧ ja̧u̧rö̧mä̧ umäricheimä jä̧ttä̧pä̧ya̧rö̧ päi'äjá pä'ö, päi'äjittömä, sacerdotemä ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧ märichei ku̧nä̧rö̧rö̧mä̧ surojö jui̧'a̧ pä'ötä pä̧cua̧. O'cajuiyötä teönä̧tä̧ pärohuächäjittömä, ja̧u̧mä̧ su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧mä̧ huocö jä̧cua̧. 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ötta jareöttömä, ja̧u̧mä̧ su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ to̧ttä̧cua̧.15Sacerdotemä̧ ya̧tȩ ötta jarea'a toa pä'ö jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ topö ja̧u̧mä̧ pä̧cua̧ pidemä su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧, öttamä ji̧nä̧ jarea'attö su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ hua̧. Ja̧u̧ maricheimä juhua'a yabo boipö ja̧'a̧. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ötta teönätä̧ pärohuächöttömä, ja̧u̧mä̧ sacerdoterötä i̧jȩcu̧ i̧'cha̧ pä'ötä jä̧cua̧'a̧. 17Sacerdotemä ja̧u̧ ötta teänä pärohuachaja pä'ötä. Pärohuächäjittömä sacerdotemä pä̧cua̧ pidemä suropocö jö̧nä̧tä̧.18Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ i̧jȩta̧nä̧ ötta pä̧'i̧jo̧mȩ, huahuächäjittömä, 19ja̧'hua̧nö̧ huahuächäjome teönäcö̧, sa̧rä̧ta̧ jö̧nä̧cö̧, teöcö tuhuäbanö jö̧nä̧cö̧ ji̧ä̧mö̧ttö̧mä̧, sacerdoterö i̧jȩcua̧ pä'ö ja̧'a̧, 20Sacerdotemä adiu to̧ä̧cua̧ i̧jȩta̧ttö̧mä̧ jacuänä̧nö̧ ji̧ä̧ma̧'a̧ ja̧ pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ uhuo'che teönä pärohuächaja pä'ö. Pärohuächäjittömä sacerdotemä pidemä su̧ro̧pa̧ pä'ötä pä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ mä̧richei juhua'a yabo boipö ja̧'a̧, öta jätta juhua'a yabocutä rö̧ä̧chö̧ttö̧mä̧.21Ja̧'hua̧nö̧ ja'a̧nä̧ sacerdotemä̧ ösä̧huomenä̧ uhuocoi teoi juiyuttömä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧jȩta̧ dȩa̧'a̧ päi'önä 'cuäi'oca'a, 'cuäia'jajueimä huahuächäjittömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sacerdotemä̧ ja̧u̧ru̧mä̧ sietenö̧ mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ juorömä otonänö ö̧ju̧nä̧rä̧cua̧. 22I̧jȩta̧ yabonö̧ cuäipächuttömä̧ ja̧u̧mä̧ surö̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ pä̧cua̧ Sacerdotemä̧. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ju̧huȩnȩ ötta jo̧mȩ sä̧rö̧ta̧ jö̧nä̧tä̧ ki̧'ö̧ttö̧mä̧ juhua'a yabonö̧ rö̧ä̧chö̧ juiyöttömä̧, ötta jo̧mȩ huahuächäja'a huä'tärä jö̧nä̧tä jö̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sacerdotemä̧ pide täcö a̧di̧hua̧ pä'ö pä̧cua̧.24I̧jȩta̧nä̧ cuo'ö icuomenä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuo'ö icuäjome idepänä̧mä jarea'anä̧ teöcucö̧ tuhuöcucö̧ teönä tuhuäbanöcö̧ päröhuächöttömä, 25jạ'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sacerdotemä̧ u̧sä̧huä̧cua̧ uhuo'chemä̧ tea pä'ö i̧jȩta̧mä̧ tuhuäba jo̧mȩmä̧ teönä̧tä̧ pärohuächöttömä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧jȩta̧ dȩa̧'a̧bö päi'önä̧ 'cuäipächöttömä̧. 'cuäipächa'atä ja̧'a̧ttö̧, ja̧u̧ 'cuättipächö mä̧ichei jö̧cua̧'a̧. Cuo'ö icuäjome yabocutä cuäipächöttömä, Sacerdotemä̧ ja̧u̧rö̧mä̧ su̧ro̧pa̧ pä'ötä pä̧cua̧. Ja̧u̧ na̧huä̧chö̧mä̧ 'cuättipächö ma̧richei jo̧mȩttö̧.26Ja̧'hua̧'a̧nö̧ sacerdtote hua̧ tti̧jȩta̧ idicuoma usähuomenä ttuhuocoi teoi ka̧'a̧ u̧ö̧cui̧'ö̧ juiyöttömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧jȩta̧ dȩa̧'a̧ttö̧tä̧ dä'ähuächöttömä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ sacerdote hua̧mä̧ jäyäcu pporädö u̧ju̧nu̧a̧'nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ru̧mä̧ ji̧mu̧i̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧ jo̧mȩ. Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ ä'ca'amä sacerdote hua̧ usähuä̧cua̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧ päi'omenä. 27Ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ i̧jȩta̧ huä̧mȩnä̧ yabocutä yoäcuächättömä, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ sacerdote hua̧mä̧ ja̧u̧ru̧ pä̧cua̧ surojö ku̧nä̧rö̧tä̧ hua̧. Ja̧u̧ märicheimä yabocutä yoähuächö ja̧'a̧. 28I̧jȩta̧nä̧ idicunä jö̧ yȩnȩ ä̧cuo̧mȩtä̧ kö̧ttö̧mä̧ yabocu'inä yoähuächoca'a juorätä dä'äuttumä, jua'ampä cuo'ö icuäja'atä jö'äma̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ sacerdote hua̧mä̧ ji̧ä̧huä̧cua̧ surojö'inä jui̧'a̧ pä'ö, koromä juiya'a öttä cuoinometä ja̧'a̧.29Ya̧tȩ ubo'inä isaju'inä märichei 'cuättipu juä'i tu̧ju̧nä̧ro̧ttö̧mä̧ ttunä i̧nä̧ ttä̧'cä̧ so̧dä̧ inä. 30Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ sacerdote hua̧mä̧ u̧sä̧cuä̧cua̧ ttö̧ja̧rö̧ 'cuättipu märichei tti̧jȩta̧ jacuänänö ja̧ja̧ päö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä ja̧u̧ uhuochenä tu̧huo̧ppa̧nö̧ jö̧ o̧i̧ kö̧ttö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧mä̧ sacerdotemä ja̧u̧ru̧mä̧ pä̧hua̧ suro̧pa̧tä̧ hua̧ pidemä. Pi̧yȩmä̧ i'quiu, 'cuättipu märichei ja̧'a̧ ttunä'inä täcä so̧dä̧nä̧'inä.31Sacerdote hua̧ idepänä baraunä jö̧ märichei to'omenä ja̧u̧ märichei i̧jȩta̧ dȩa̧'a̧nä̧ jö̧ juiyöttömä ja̧'hua̧ta̧'nö juȩnȩ to'omenä ttuhuo'che idicuä'che ja̧u̧ru̧ juiyöttömä, sacerdote ja̧u̧ idepä huä̧mȩnä̧ baraunä na̧'a̧chö̧rö̧mä̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ jäyäcu pporädö u̧ju̧nä̧cua.32Ji̧mu̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧ päi'omenä sacerdote hua̧mä̧ to̧'ä̧cua̧ marichei jä̧'ji̧ jabucu yoähuachajá pä'ö. Ttuhuo'che tuhuä'pänö jä'che juiyöttömä Ja̧u̧ märichei i̧jȩta̧nä̧tä̧ kö̧ttö̧mä̧, 33ja̧'hua̧nö̧ hua̧mä̧ uhuo'che 'cui'ö i̧cuä̧huä̧cua̧ öttä tö'cö jo̧mȩ jubutä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ öttä jo̧mȩmä̧ 'cui'ähuiocö jä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧mä̧ sacerdote hua̧tä̧ jäyäcu pporädö u̧ju̧nä̧cua̧ ja̧u̧ i̧jȩta̧ i'quiunä na̧'a̧chö̧rö̧mä̧ yabocu ji̧mu̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧.34Koromuttö̧nö ta'are moró̧ päi'omenä sacerdote toä̧cua̧ nahuä̧chä̧ji̧ i̧jȩta̧ 'cuäipäji kä̧mä̧da̧ pä'ö. i̧jȩta̧ jacuänänö jo̧ca̧'a̧ ju̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdote ji'ähua'anö ja̧'a̧ pi̧'ä̧ji̧ pä'ö. Na̧'a̧chä̧ji̧mä̧ ittö ca'anö ja̧'a̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jo̧'u̧mä̧ täcö pi̧'ä̧ji̧.35Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧jȩtä̧ i'quihuönä nahuä̧chä̧ji̧ yabocu jo'ächöttömä sacerdote ji'ähuä ji'ca'a pidemä pi̧'i̧pä̧ji̧ pä'ö. 36Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdote jo̧'u̧rö̧mä̧ pä'ä jita'anö̧ to'a pä'ö ka̧'a̧. I̧jȩta̧ 'cu'ä'i päji yabocu juoächöttömä, sacerdote u̧si̧yä̧cu̧'a̧ uhuo'che tu̧huä̧pä̧ ju̧ttö̧mä̧cö̧. Ja̧u̧mä̧ na'ä̧chö̧ ja̧'a̧ttö̧. 37Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdote topu i̧'cho̧mȩnä̧ i'quihuönä nahuä̧chä̧ji̧ i̧'i̧pu̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ uhuo'che'inä idicunä bauttömä, nahuä̧chä̧ji̧ttö̧mä̧ pi̧'i̧pä̧ji̧. Ja̧u̧mä̧ adihuächäji ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdote ji'ähua pä'ö ja̧'a̧ täcö pi̧'i̧pä̧ji̧ pä'ö.38Uborö jö̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ isajuru jö̧ttö̧'i̧nä̧ tti̧jȩta̧nä̧ teö jö̧nä̧ ji̧ä̧mi̧'ö̧ttö̧mä̧, 39ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ sacerdotemä usähua pä'ö jä̧cua̧'a̧ ja̧u̧ ji̧ä̧mi̧'ä̧ji̧mä̧ teötä ja̧ pä'ö suro tti̧jȩta̧ mä̧richeitä já̧ pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ surojömä̧ jui̧'a̧ pä'ötä pä̧huä̧cua̧.4040 Ya̧tȩrö̧ uhuo'che ma̧ä̧chomȩnä̧ unä̧mä̧ jui̧'a̧tä̧ ö̧ji̧pö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ su̧ro̧pa̧ pä'ömä̧ pä'ähuöcö jä̧cua̧. 41Üocuorä ja̧'a̧cu̧nä̧ uhuo'che ma̧ä̧chö̧ttö̧mä̧, öocuoränä̧mä̧ uhuo'chemä̧ jui̧'a̧tä̧ ö̧ji̧pa̧'a̧nä̧, ja̧u̧mnä̧ su̧ro̧pa̧ pä'ömä̧ pä'ähuocö jä̧cua̧.42Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ötta töhuönä ja̧'a̧nä̧ teönä jö̧ttö̧mä̧ unä uhue'che sahuepächäjomecö̧, i'änäcö̧ ju̧huȩnȩ kä̧mä̧ji̧mä̧ 'cuättipächö märichei jä̧cua̧'a̧. 43Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdotemä̧ adiunänö toärö pä'ötä jä̧cua̧'a̧ märicueittö unä uhuo'che maächä̧jo̧mȩcö̧, i'änäcö̧tuhuöcu teönä ji̧ä̧mo̧mä̧, tti̧jȩta̧ 'cuäipächö märichei ja̧ pä'ö. 44Ja̧u̧ maricheimä 'cuättipächö jö̧ttö̧mä̧ ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ to̧ttä̧cua̧. Sacerdotemä ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧ unä märichei kä̧mä̧cu̧ru̧mä̧ su̧ro̧pa̧tó pä'ötä pä̧cua̧.45Ja̧u̧ 'cuättipächö marichei ku̧nä̧rö̧mä̧ ö̧'ca̧tä̧huä'pimä sȩrä̧huä̧'pitä ö̧'ca̧tä̧huä̧cua̧, uhuo'che'inä jeyu'chenötä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ i'ämä i̧ji̧yu̧ jubö tto̧'ȩcuä̧rö̧ kä̧nö̧ huo̧ä̧cua̧: Ttö̧mä̧ su̧ro̧pa̧sä̧, Ttömä, su̧ro̧pa̧sä̧. 46'Cuäopönä mo̧ro̧tä̧ 'cuättipächö märichei ku̧nä̧rö̧mä̧ su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ ö̧jä̧cua̧. Juhua'amä ja̧u̧mä̧ su̧ro̧pa̧ jä̧cua̧'a̧ umäricheimä yabonö 'cuättipächu jähuä jo̧mȩttö̧, ja̧u̧mä̧ katätä ö̧jä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ ä'ö ttö̧jo̧mȩttö̧mä̧ otonänötä̧ ö̧ja̧ pä'ö jä̧cua̧'a̧.47Ttö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ Lepra märicheittö temäreyu jö̧nä̧ räopa'a surojuepä̧ta̧mä̧, oveja uhuo'chettö adicuäta̧cö̧, lino pö̧jä̧ta̧cö̧, 48oveja uhuo'chettö 'tö̧'ö̧ o̧tȩ rötä'chö adicuäta̧cö̧, lino i̧sä̧ta̧cö̧, i̧sa̧ i̧jȩta̧ttö̧ a̧di̧cuä̧ta̧cö̧, koroju̧hua̧ i̧jȩta̧ttö̧ a̧di̧cuä̧ta̧nä̧cö̧ 49tȩmö̧reyu jö̧ surojuoepö kö̧ttö̧mä̧ ja̧'tu̧huö̧nä̧cö̧, tuhuönä̧cö̧, pö̧jä̧ta̧nä̧cö̧, i̧sa̧ i̧jȩta̧nä̧, mȩtö adicuänäcö̧, 'tö̧ä̧huä̧ta̧nä̧cö̧, i̧sa̧ i̧jȩta̧ttö̧ korojuei ttaditäjimä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ lepra marichei räopaja'a jä̧cua̧'a̧, ja̧u̧mä̧ sacerdoterötä tti̧jȩpa̧ pä'ö jä̧cuȩ.50Sacerdotemä usähua pä'ö jä̧cua̧'a̧ pö̧jä̧ta̧nä̧ temöreyu jö̧, ja̧u̧mä̧ korojuei temöreyu jö̧nä̧ jö̧mä̧ u̧mi̧cu̧ rä'epö icua pä'ötä jä̧cua̧'a̧ sietenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧. 51Ja̧u̧mä̧ pä'äjita'anö̧ sietenö mo̧ro̧ päi'omenä usähua pä'ö jä̧cua̧'a̧. Tȩmö̧reyu jö̧ yabonö rö̧ä̧chö̧ttö̧mä̧, pö̧jä̧ta̧nä̧cö̧, ti̧ä̧dä̧cuä̧huä̧'panä̧cö̧, i̧sa̧ ohuo'chettö a̧di̧cuä̧ta̧nä̧cö̧, lino i̧sä̧ta̧ a̧di̧cuä̧ta̧nä̧cö̧, i̧sa̧ i̧jȩta̧nä̧cö̧, korojuei i̧sa̧ i̧jȩta̧ttö̧ adicuäcö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ lepra marichei temäreyu jö̧nä̧ uhuähuächäjimä surojuoepö jö̧ttö̧mä̧ ja̧u̧ uhuähuächäja'a ka̧cu̧mä̧ surojö jö̧nä̧tä̧ to̧ä̧cuä̧huä̧cuȩ. 52Ja̧u̧mä̧ ku i̧cuä̧cuȩ, pö̧jä̧tya̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧, korojuei ti̧ä̧dä̧cuä̧huä̧ o̧ta̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧, i̧sa̧ uhuo'chettö a̧di̧cuä̧ta̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧, lino pö̧jä̧ta̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧, korojuei i̧sa̧ i̧jȩta̧ttö̧ adicuä jö̧ttö̧'i̧nä̧, korojuei temöreyu jö̧ surojuoepö ka̧cu̧mä̧, ja̧u̧ märicheimä juhua'a yabo boipö jö̧nä̧ jä̧cuȩ. Pö̧jä̧ta̧mä̧ o'cajuiyötä ku i̧cuä̧huä̧cuȩ.53Sacerdote hua̧mä̧ u̧sä̧huä̧hua̧ ttiärenä̧ ja̧u̧nä̧tä̧ isotö huottö rö̧ttä̧chö̧ huiyapäö koro tti´äre ppu̧jä̧ta̧ huiäcuätanä'inä lino o̧ta̧ttö̧'inä, koro i̧sa̧ i̧jȩta̧ttö̧ adihuänä'inä. 54Jaunu o'ca'a ja̧u̧mä̧ adiu jo̧mȩnä̧ topu aditö icua̧cua̧ ja̧u̧ ttiäre jä̧ji̧nä̧ ko̧cuȩji̧mä̧ lepramä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧mä̧ ji̧mu̧ tȩttö̧ todäre mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ 'cä̧'ȩpu̧ u̧ju̧nä̧cua̧. 55Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdotemä u̧sä̧huä̧cua̧ ttiäre ttötöcäji o'ca'a'inä. Isotö tti̧huȩyu̧ pärohuächoca'a jä̧ji̧ttö̧'i̧nä̧, rö̧ä̧chö̧ juiyäjittö'inä, surojötä huaju. Ucutä ku cuicua pä'ö ja̧'a̧ ttiäremä, huä̧i̧nä̧tä̧ ja̧'a̧nä̧ isotö huotö suro juottepa'anä.56Sacerdote hua̧ ttiäre u̧sä̧huä̧cua̧ ttötöcäji o'ca'a ji̧nä̧ temöreyu jä̧ji̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ja̧u̧tä̧ 'cui'opu i̧cua̧cua̧ juä̧nȩ surojö ko̧mȩmä̧ tti̧ä̧rȩta̧nä̧'i̧nä̧, i̧sa̧ i̧jȩta̧nä jo̧ttö̧'inä ttiäre hui'ö puttö adicuä jö̧ttö̧'inä. 57Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ tti'äre jä̧ji̧nä̧ ji̧nä̧ kö̧ttö̧mä̧ koronä'inä ko̧cu̧ttu̧mä̧, juhua'a yabocu rö̧ä̧chö̧ttö̧mä̧. Ucutä ku cuicu'anö ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ surojö mä̧richei ko̧cu̧mä̧. 58O'cajuiyönä tiäre jö̧ pputtö huiö adihuä'inä i̧sa̧ i̧jȩta̧ttö̧ adihuä jö̧ttö̧'inä ucutä ja̧u̧ ttiäre jö̧ tö'cö icu märichei siehuächönä päiönä jȩ'cu̧ttu̧mä̧, ja̧'hua̧'a̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ttiäremä todäre päi'önä cutöcö'anö ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧ttö̧tä̧ ttädihuächiäcuotö.59Pi̧yȩ ja̧'a̧ hueähuamä marichei päi'omenä ttiärenä lino i̧sä̧ta̧nä̧ koro ttiäre rȩni̧yö̧na̧'i̧nä̧ pöttähuänä'inä, i̧sa̧ i̧jȩta̧na̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧sa̧ i̧jȩta̧ttö̧ adicuä'inä, jua'amä ucutu topö cu̧juo̧juä̧tu̧cua̧ adiu surojö pä'ö."

Chapter 14

1TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ucuocuinö Moisesrö ji'ähuinö. 2Pi̧yȩ ja̧'a̧ hue'ähuä huȩnȩttö̧ na'ä̧chä̧tö̧rö̧ ttädita pä'ö jö̧ moró̧. Ja̧u̧ru̧mä̧ sacerdote ö̧jö̧mȩ ttȩpi̧nä̧cu̧.3Sacerdote ttä'ähuarättö rä'opä̧cua̧ usähuönö to'a pe'ö ttö̧ja̧sä̧rö̧ i̧jȩtä̧nä̧ 'cu'ä'ipu nahuä̧chä̧ji̧ i'ipä̧ja̧ pä'ö. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdote huȩ'ä̧cua̧ aditicuä hua̧rö̧mä̧ iya pä'ö ppi̧yu̧ ta̧ju̧rö̧ hue'inä'u̧ttö̧, cedro da'uttö'i̧nä̧, pu̧jä̧'quȩ tu̧huä̧'quȩ'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isä'cu'a a̧dö̧nä 'chopä'cu'inä. 5Sacerdote huȩ'ä̧cu̧'a̧ cu'ätta pä'ö ya̧tȩ ppiyuhuärö 'cä̧näri̧yu̧nä̧ acuoyacu.6Sacerdotemä ppiyuhuä a̧'cua̧ra̧rö̧ ȩmö̧ kä̧nö̧ cedro dau'inä ȩmä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isappä tuhuappä'inä juhuatäcu hisopo i̧so̧'quȩ'inä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ ja̧u̧ o'cajuiyönä u'utädäcua̧, ppiyuhuä a̧'cua̧ra̧rö̧'inä, ppiyuhuä ajiyanä cuä'ö tticuäjäcu ucuojanä. 7Ja̧u̧nu̧ o'ca'a sacerdotemä ttö̧ja̧sa̧ umärichei jȩä̧chä̧cua̧rö̧ sietenö jo̧mȩnä̧ ririä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpi̧'ö̧'ca̧ sacerdotemä pä̧cua̧ pidemä suropocö pä'ötä. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a sacerdotemä ppiyuhuä a̧'cua̧ra̧rö̧mä̧ huäjuarä jo̧mȩttö̧ co'epö i̧cuä̧cua̧.8Ttö̧ja̧sa̧ surojö jȩä̧chä̧jä̧cu̧mä̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ töcö kä̧nö̧'inä uhuo'che'inä 'cui'äu i̧cuä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ aje i'ö i̧cuä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧mä̧ umäricheimä jui̧'a̧tä̧ ö̧jä̧cua̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ä'ö kä̧cuä̧huo̧mȩcu̧ icha'anä ojusodettömä u̧mi̧tä̧ sietenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ ö̧jä̧cua̧. 9Siete mo̧ro̧ päi'omenä uhuo'chemä o'cajuiyönä̧tä̧ 'cui'äu icua pä'ö jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä 'cähuiyä'che'inä, iöäre huä̧mȩ isä'che'inä. Uhuo'chemä o'cajuiyötä 'cui'äu icua pä'ö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧'inä tö̧cö̧ kä̧nö̧ aje i̧'ö̧ icuäcua; ja̧'hua̧nö̧ jȩo̧mȩnä̧ ja̧u̧mä̧ surojumä jui̧'a̧tä̧ ö̧jä̧cua̧10Ochonö mo̧ro̧ päi'omenä ja̧u̧mä̧ ȩma̧ pä'ö jä̧cua̧'a̧ ovejastö̧ u̧mä̧tö̧ ta̧ju̧rö̧ ttöttahuiyä'inä jui'ätörö'inä, oveja kittiju ya'ute a̧'ȩtä̧ ku̧nä̧rä̧ju̧ kuttahuiyä jui'ajurö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ trigo i̧sa̧ppȩ a̧dȩjacu huihuacua'a 11.1kg jo̧mȩnä̧ ja̧ppȩ'i̧nä̧, u̧huä̧ju̧ otettö ku icu iyähuä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧dȩjamä yo̧'ta̧tȩ jo̧mȩnä̧. 11Sacerdotemä umärichei jȩä̧chä̧jä̧cu̧ru̧mä̧ iya pä'ö jȩpö̧ u̧ju̧nä̧ji̧cu̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ ȩpö̧ u̧ju̧nä̧cua̧, ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huode doächi'äcuähuomecu̧.12Sacerdotemä ovejastö̧ttö̧ ya̧tȩ ȩmo̧po̧'ö̧ suronä ö̧ji̧pä̧ji̧ jähuänä iya pä'ö jä̧cua̧'a̧, a̧dȩja a̧cuo̧'ta̧cu̧; ja̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ iya päjimä ihui'cuäcua̧. 13Ja̧u̧mä̧ ovejas uborömä ä̧tȩcuä̧nä̧ suronä jȩttö̧ micuä jö̧nä̧ i̧yä̧huo̧tö̧rö̧ cuähuomettö̧ cuä'ö icua pä'ö jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku icu iyähuä'inä, ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huo̧mȩ isarättö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ suronä jȩttö̧ micuä jö̧nä̧ iyähuämä sacerdote päi'önä hua̧tä̧ i̧yä̧cua̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩttä̧ji̧ huȩnȩcuä̧chä̧ji̧ jähuä'inä, ja̧u̧ rö̧ä̧nä̧ ro̧ö̧ jo̧mȩttö̧.14Sacerdotemä̧ suronä jȩttä̧ji̧ huȩnȩcuä̧chö̧nä̧ iyähuä i̧sa̧ ucuoja a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ ȩmo̧po̧'ö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩä̧ji̧ jȩä̧chä̧jä̧cu̧ ä̧ja̧ i̧sä̧tti̧nä̧ tu̧huȩpä̧cua̧, u̧mö̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ udo'che u'ca ja'chenä'inä, ö̧jä̧pö̧ttö̧ udo'che rö̧a̧'chenä'inä. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sacerdotemä i̧so̧'ta̧ttö̧ a̧dȩja ȩmo̧po̧'ö̧ chutä u̧mö̧ ö'ohuecunä̧ i̧sä̧mö̧ jacuä da̧huȩcuä̧cua̧ 16ja̧'hua̧nö̧ da'ecu udo'che umö u̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ isa'che u'utä̧dä̧cua̧, u̧mö̧ ö'ohuecunä jacuä acuoyanä, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ adeja̧mä̧ a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ sietenö jo̧mȩnä̧ riähuä̧cua̧.17Sacerdotemä a̧dȩja umö jacuä acuipäjoyamä suronä jȩä̧ji̧ jȩä̧chä̧cua̧ äja i̧sä̧tti̧nä̧ tu̧huȩpä̧cua̧, u̧mö̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ udo'che ö'ca ja'chenä'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧jä̧pö̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ i̧sä̧mö̧ttö̧ udo'che rä̧a̧'che huäme'inä. A̧dȩjamä i̧sa̧ ucuoja suronä jȩttö̧ jȩpö̧ icuoya huä̧mȩ öta pä'ö jä̧cua̧'a̧. 18I̧sa̧ ucuo sacerdote umö jacuä acuipäjoyamä, suronä jȩä̧ji̧ jȩä̧chä̧cu̧ unä da̧huȩpä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ sacerdote TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ ja̧u̧ suronä jȩä̧ji̧mä̧ jȩpö̧ i̧cuä̧cua̧.19Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdotemä ja̧u̧ surojö u̧ju̧nä̧rö̧ mihuähuächönä öäre iyähuä i̧yä̧cua̧ ja̧u̧nä̧, ja̧u̧ surojö märicheittö u̧ju̧nä̧ro̧mȩttö̧ a̧di̧hua̧tä̧ päi'önä, ja'huanö jö̧ o'ca'amä ja̧u̧tä̧ cuäö icuä̧cua̧ i̧sa̧rö̧ ku'icu iyähuä iyapäö. 20Ja'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdotemä ku icu iyähuä i̧yä̧hua̧ jahua jö̧ta̧'a̧nö̧ o̧tȩ jö̧'i̧nä̧ öäre iyähuä i̧yä̧hua̧ ku'icu iyäcuä'ca ko̧mȩttö̧mä̧. Sacerdotemä ja̧u̧ surojö u̧ju̧nä̧rö̧ rä'ochönä jȩä̧hua̧ ja̧hua̧'a̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ surojö jui'a̧ päi'äcua̧.21Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ya̧tȩ usurä i̧sa̧ jö̧ttö̧mä̧ pi̧yȩ cuä'ö icu iyähuä mi̧ttö̧ ȩmu̧ juiyönä hua̧, ja̧'hua̧'a̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ja̧u̧mä̧ ȩmu̧'anö ja̧'a̧ ya̧tȩ oveja uborö öäre iyähuä iyapäö surojö u̧ju̧nä̧rö̧ mi̧cuähuächi yarö päömä, a̧mo̧nä̧tä̧ surojö u̧ju̧nä̧rö̧ rä'opu icuähua'anö ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 3.7kg. jo̧mȩnä̧ harina adiunä sä̧yu̧hua̧ppȩ a̧dȩcu̧ huihuatö i̧hua̧ppȩ iyö anö ja̧'a̧ iäre iyähuä päiönä o̧tȩ ju̧cu̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yaute litro a̧dȩ i̧nä̧. 22Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩnä̧ ta̧ju̧ duo a̧ji̧mu̧rö̧ jö̧ttö̧'inä ta̧ju̧ u̧nu̧cu̧ru̧ muäyottötö jö̧ttö̧'inä, chutä ö̧'o̧hui̧'a̧nö̧ jo̧mȩtä̧, ya̧tȩ co'örömä surojö mihuä päi'önä i̧yä̧huacua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧ra̧mä̧ ku'icu i̧yä̧huä̧cua̧. 23Ji̧mu̧tȩttö̧ huäbo'acuä mo̧ro̧ päi'omenä ja̧u̧mä̧ i'cächö'anö ja̧'a̧ sacerdote hua̧ tö'cö icua päö, huȩnȩ ucuocu doächähuähuomettö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ a'ca jo̧mȩttö̧.24Sacerdote hua̧mä̧ oveja i̧tti̧ttö̧ ȩmä̧cua̧ ttiäre iyähuä iya pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'nö̧ ja̧u̧nä̧ ȩmä̧cua̧ ya'ate litro oliva a̧dȩttö̧, ja̧u̧mä̧ ju'tojucu cä'epö i̧jȩpä̧cua̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧. 25Oveja i̧tti̧rö̧ cuä'ö i̧yä̧cua̧ suronä jȩttö̧ micuä päi'önä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuojattö'inä ji̧'qui̧cha̧nö̧ ȩmö̧ ttiäre iyähuä i̧yä̧cua̧ suronä jȩttö̧ micuä päi'önä ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ tu̧huȩpä̧cua̧ ä̧ja̧ u̧huo̧jua̧'a̧nä̧ i̧sä̧tti̧nä̧ suronä jȩä̧cuä̧huä̧ i̧jȩcuä̧ päi'önä, ja̧'hua̧ta̧'nö̧ u̧mö̧ttö̧ u̧huo̧jua̧'a̧nä̧ ödo'che u'caja'chettö'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ö̧jä̧pö̧ttö̧ u̧huo̧jua̧'a̧nä̧ ödo'che u'caja'chettö'inä.26Ja̧u̧nu̧ o'ca'a sacerdote hua̧ chutä u̧mu̧ ö'ohue ja̧'a̧nä̧ a̧dȩja dä̧huȩpäcua, 27ja̧u̧nu̧ o'ca'a u̧huä̧ja̧'a̧nä̧ttö̧ ödo'chiyänä ri̧ri̧ä̧cua̧ ji̧'qui̧cha̧nö̧ a̧dȩja ö'ohue ja̧'a̧nä̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö jo̧mȩnä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajo̧mȩttö̧.28Sacerdote a̧dȩja tu̧huȩpä̧cua̧ aditö tti̧cuä̧cua̧rö̧ ä̧já̧ dȩ'ä̧nä̧ 'cu̧'ä̧rá̧ jo̧mȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mú̧ u̧hu̧ó̧ju̧'a̧nä̧ ö'caja'chenä ö̧jä̧pö̧ u̧huo̧jua̧nä ö'caja'chenä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ utäme ucu'oja ku icu iyähuome suronä jȩ'ä̧ji̧. 29Ja̧u̧ tuhue pa'anä ki̧'ä̧ji̧mä̧ tuhuepä̧cua̧ a̧dȩ́ aditö i̧cu'ä̧huä̧cua̧ unä ja̧'hua̧nö̧ jo̧'u̧ i̧yä̧cua̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ö̧jo̧mȩ.30Ja̧'ú̧ i̧yä̧cua̧ yä̧tȩ unucu mu'ä̧yä̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧sä̧mä̧ u̧ju̧nära̧ pä'ö ja̧'a̧. 31Ya'utemä suronä jȩ'ä̧ji̧ iyähuä koromä ku'icu iyähuä, ja̧u̧tä̧cu̧ u̧huä̧ju̧ oba iyähuä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdote i̧yä̧cua̧ iyäji TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ö̧jo̧mȩ. 32Pi̧yȩ́ ja̧'a̧ huedömä̧ yä̧tȩ yoähuä chöttö na'a̧'chö̧rö̧ 'cu'ä'ipurö i̧jȩta̧nä̧, mitö ȩmä̧ji̧ ju'i̧'a̧rö̧ hue'inö aditö tticu'arö pä'ö.33TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moiséscu'inä, Aaróncu'inä ucuocumä pä'inö: 34Canáan rȩjȩnä̧ docuächi'ätucuomenä ucutu cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ päi'önä chiyinome ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuojusodenä temörȩyu̧ jö̧ rö̧ä̧chö̧ttö̧mä̧ cu̧jä̧tu̧cuä̧jä̧ttö̧, 35ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ojusode päi'önä hua̧mä sacerdoterö ji'äu icha pä'ö jä̧cua̧'a̧. Ja̧u̧mä̧ pä̧cua̧: Chojusode tȩmö̧reyu jö̧ räopäjiyäcusä.36Ja̧u̧nu̧ o'ca'a sacerdote huȩä̧cua̧ isode jacuä ka̧cu̧mä̧ rä'epö tticua pä'ötä, temäreyu jö̧ toäcua'a ä'canämä, juhuode isode surojode jö̧nä̧ ki̧'ö̧ juiyäcua'anö̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'atä sacerdotemä do̧ö̧chä̧cua̧ isode usähua pä'ömä. 37Ja̧u̧mä̧ u̧sä̧huä̧cua̧ temöreyu jö̧mä̧ isode tto'epö tätähuäbänä ka̧ pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'tu̧huö̧nä̧'i̧nä̧ ja̧'a̧nä̧ tuhuoppunö isode tto'epö tätähuäbä huä̧mȩnä̧tä̧ ka̧ pä'ö. 38Isodenä temöreyu jö̧ kö̧ttö̧mä̧ sacerdotemä rä'opächö kä̧nö̧ mö̧'ȩpö̧ i̧cuä̧cua̧ äpatemä siete mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧.39Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ sacerdotemä sietenö mo̧ro̧ päi'omenä pä'äjita'anö ppa̧huä̧chä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ ppa̧'ä̧chi̧'ö̧ isode räbänä temöreyu jö̧mä̧ yabonö rö̧ä̧cha̧ja̧ pä'ö u̧sä̧huä̧cua̧. 40Rö̧ä̧chä̧ji̧ttö̧mä̧, sacerdotemä jahuätörö inä o'qui tȩmö̧reyu jo'qui juhuȩnȩ pȩju̧mä̧ ötahuiyättömä̧ jäyäcu ȩmi̧pö̧ surojomȩcu̧ do'opö tticua pä'ö huȩä̧cua̧,41Ja̧u̧mä̧ isode räbänä temöreyu jö̧mä̧ quirö tticua pä'ö huȩä̧cua̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä quirö tti̧cuä̧jä̧ppȩmä̧ ötahuiyättö umicu̧ rä'epö icu suroju icuähuometä̧ icu tticuäcuotö. 42Jahuätömä koro inä o'qui ȩmo̧po̧'ö̧, ȩmö̧ tticuäji o'qui ka̧cuä̧jo̧mȩ ttu̧ju̧nä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ redähua'inä jareähuanä tätö tticuäcuotö isodemä.43Ido'qui tȩmö̧reyu jo'quimä̧ baropö icu isode tto'epö tätähuäbä'i̧nä̧ quirö icu tätö tticuäja'anä̧ pä'äjita'anö̧ räopöttömä̧, 44sacerdotemä̧ usähua pä'ö doächa pä'ö̧ jä̧cua̧'a̧, tȩmö̧reyu jö̧mä̧ isode o'cajuiyönä̧ yoähuächaja pä'ö, yoähuächäjittö ja̧u̧ surojö tȩmö̧reyu jö̧mä̧ surojuoepö jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ juodemä̧ surojode jö̧nä̧tä̧ jäcuode.45Juode isodemä̧ pparopötä icuähuäcuode. Inä o'qui'inä, dau odiyä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyötä ötahuiyättömä̧ jäyäcu ȩmi̧pö̧ surojomȩcu̧ do'opö icuähuäcua'a. 46Koromä, ya̧tȩ juode mö'ȩpö̧ icuähuodenä doächöttömä̧, ja̧u̧mä̧ ni̧pä̧cho̧mȩ jubö päi'önä̧ su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ to̧ttä̧cua̧. 47Ya̧tȩ juodenä ä'äjittömä ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧mä̧ töcö icua pä'ötä jö̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juodettö u̧cuȩ ucuttu ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧mä̧ töcö icua pä'ötä jä̧cua̧'a̧.48Sacerdote hua̧ isodenä doächö usähuomenämä toa päö jä̧'hua̧'a̧ märichei isode jahuänä ri̧ä̧cha̧ ja̧ päö isode a̧ttö̧ tti̧huäji'o'ca'a, märichei jä̧ji̧ juiya jö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧tä̧ pä̧hua̧ isodemä tä'cö märichei juiyode.49Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ sacerdote hua̧mä ȩmu̧'anö ja̧'a̧ co'ättötö ta̧ju̧ru̧ isode töcö icua'päö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cedro i̧so̧'quȩttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isappä

säröcänö jappä'inä ja̧'a̧nä dau isade'inä.

50Ja̧u̧tä̧ cuä'ö i̧cuä̧cua̧ co'ätöttö ya̧tȩro̧mä̧ 'cä̧nä̧ri̧yu̧nä̧ ajiya diyaunä acuomettö. 51Ja̧u̧tä̧ cedro i̧so̧'quȩ 'chu̧huä̧dä̧cua̧'i̧nä̧, dau isade'inä, pö̧jä̧ isappä sä̧rö̧cä̧nö̧ jappe'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ co'öttö a̧'cua̧rö̧rö̧mä̧ 'corujuo'ächäji ucuojattö pu̧tä̧dä̧cuä̧huä̧cua̧, ajiya diyähuoyatö, ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ isode ri̧ri̧'ä̧hua̧ ji̧mu̧tȩ todärenö jo̧mȩnä̧.52Ja̧u̧ma̧ isotö co'ätö ttucuojatö ö̧tö̧cä̧cua̧ ojusodemä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya diyähuoyanä'inä, ppi̧yu̧ a̧'cua̧rä̧tö̧nä̧'i̧nä̧, cedro dau isodättö'inä, isade a̧dö̧nä̧ 'chopade'inä ja̧'hua̧ta̧'nä̧ isappä tuhuappä'inä. 53Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ cottächönä jȩä̧cua̧ ötahuiyättö'inä oto de'atä päi'ome. Pa̧'a̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ ojusode jacuättömä surojönä̧ jȩtti̧nö̧mä̧ si'epö icuähuotö täcuotö, surojö'inä juyiyönätä̧.54Pi̧yȩ ja̧'a̧ hueähuä̧ huȩnȩmä̧ o'cajuiyönä ti̧jȩta̧ märicheitö yoähuächönä jö̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mä̧richeittö kada'cajuome'inä, tti̧jȩta̧ i'quiunä jo̧'i̧nä̧, 55ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttö̧'ca̧tä̧hu̧yä̧ta̧nä̧ rö̧jä̧mä̧tö̧'i̧nä̧ ttojusode jacuä'inä, 56jö̧ttä̧mö̧'i̧nä̧, o̧ppä̧ räö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ säröcänö idicu'inä, 57kättädäcuähuäcuotö pi̧yȩ märicheittö surojö adiu pä'ömä. Pi̧yȩ ja̧'a̧ hueähuä̧ huȩnȩmä̧ o'cajuiyönä ti̧jȩta̧ märicheitö yoähuächönä jö̧ttö̧mä̧"

Chapter 15

1TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ucu'ocu'inö Moisésrö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Aarónrö̧'i̧nä̧ pä'inö. 2Ucuocu'i cu'ahuaruhuä Israelrö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji'ähuitö. Ttö̧ja̧sä̧ ya̧tȩ idepänä 'cu'ä'inä nahua̧chö̧ttö̧mä̧, jo̧'ú̧mä̧ mȩttä̧ pe'ömä huocö. 3Surojö cujunära̧'a̧ttö̧ 'cu'äcu'i pa'amä. ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ 'cuä'o pa'a cuidepänämä 'cuä'opäjimä kä̧mä̧da̧ ja̧'a̧. cu'idepä suro ka̧'a̧.4O'caju'ijönä ä'ö́ i̧'ä̧'í̧mä̧ jo̧'u̧mä̧ surojö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'ca ju'iyönä i̧'ä̧'i̧mä̧ surojö. 5Yä̧tȩ me'ö̧ttö̧mä̧ ä'ö́ i̧'ä̧'í̧ji̧ jo̧'u̧mä i̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ öttö ca'anö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajé i'icu'a pe'ö ka̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttöcä'u icu'anä nipä̧ro̧mȩ jo'ächomebu su̧ro̧pä̧tä̧ i̧jä̧cu̧'a̧.6Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ ö̧dä̧pä̧rö̧ erönä̧tä̧ juo'ächinö ö̧'ä̧jo̧mȩ ö̧'ä̧mä̧dö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ töcö kä̧nö̧ ajiyanä i'ö icua pä'ö jä̧cua̧'a̧, ja̧u̧mä̧ ni̧pä̧cho̧mȩ jubö päi'önä su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ to̧ttä̧cua̧. 7Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ ö̧dä̧pä̧rö̧ erönä̧tä̧ juo'ächinörö̧ mȩ'ö̧mä̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ töcö kä̧nö̧ ajiyanä i'ö icua pä'ö jä̧cua̧'a̧, ja̧u̧mä̧ ni̧pä̧cho̧mȩ jubö päi'önä su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ to̧ttä̧cua̧.8Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ ö̧dä̧pä̧rö̧ erönä̧tä̧ juo'ächinö, surojö jui̧'a̧rö̧ suhuöttömä, suhuäjäcumä ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ töcö kä̧nö̧ ajiyanä i'ö icua pä'ö jä̧cua̧'a̧, ja̧u̧mä̧ ni̧pä̧cho̧mȩ jubö päi'önä su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ to̧ttä̧cua̧. 9Ji̧cä̧tȩ dȩä̧cä̧ i̧sa̧ abonä pä̧cuä̧huä̧cä̧nä̧ ö̧dä̧pä̧rö̧ isoya eräcu ö̧'ä̧jä̧cä̧mä̧ surojäcä jö̧nä̧tä̧ tottäcuäcä.10Ji̧yȩtȩ ja̧u̧ iärenä̧ meä̧huä̧chö̧ttö̧mä̧ nipä̧chö̧ jubö surojö jö̧nä̧tä̧ kä̧cuȩ, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧tȩ ja̧u̧ suroju ȩpö̧mä̧ ö̧'ca̧tä̧huti̧yu̧mä̧ utuca pä'ötä jä̧cua̧'a̧ juhua'atäcu amö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧tä ajiyanä̧ aje i'ö icua pä'ötä jä̧cua̧'a̧; ja̧u̧mä̧ yodo jubö su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ ö̧jä̧cua̧. 11Ya̧tȩ ö̧dä̧pä̧rȩ isoya huerächäcu ä̧cuo̧mȩnä umö ajiyanä̧ utucähuoca'a mȩä̧jittö̧mä̧, mȩä̧jä̧cu̧mä̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧mä̧ töcö icua pä'ötä jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ nipä̧cho̧mȩ jubö su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ ö̧jä̧cua̧. 12Ya̧tȩ ö̧dä̧pä̧rȩ isoya ma̧ä̧cu̧ redä'ca i̧so̧'ta̧nä̧ mȩö̧ttö̧mä̧ dö'ötä icuähuäcuo̧'ta̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩ'chä̧qui̧yä̧ dauttö adicuämä ajiyanä̧ töcö i̧cuä̧huä̧cuȩ.13Chu ö̧dä̧rȩ isoya huerächäcu ja̧u̧ huerächäji ö̧'i̧po̧mȩnä̧, chutä amönä̧ pa̧ja̧tö̧ sietenö̧ mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ ö̧'a̧tä̧cua̧ umäricheittö pi̧'i̧pä̧ji̧'ca̧mä̧; ja̧u̧nu̧ o'ca'a ja̧u̧mä̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧'inä töcö kä̧nö̧ aje pö̧o̧mȩttö̧ jä̧ttä̧pä̧ya̧ töcäu icua pä'ö jä̧cua̧'a̧. 14Ochonö̧ mo̧ro̧ päi'omȩnä̧ ja̧u̧mä̧ ta̧ju̧ du'o ä̧ji̧tö̧rö̧cö̧, ta̧ju̧ unucutu̧ tä̧mö̧ juo'ätörö̧cö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ ichäcua̧ ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huomecu̧ doächi'äcuähuomȩ; juorutä jahuätö ppi̧yu̧ru̧mä̧ sacerdoterö i̧yä̧cua̧. 15Sacerdotemä̧ ja̧u̧ suronä̧ jȩä̧ji̧ micuä jö̧nä̧ iya pä'ö jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ koromä̧ ku icu iyäbuä jö̧nä̧tä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ sacerdotemä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ ö̧dä̧rȩ isoya räopäji jȩä̧chö̧ jö̧nä̧ jȩä̧cua̧.16Ya̧tȩ ö̧dä̧pä̧rö̧ isoya räopäcumä, jä̧ttä̧pä̧ya̧tä̧ ajiyanä töcäu icua pä'ö jä̧cua̧'a̧; ja̧u̧mä̧ ni̧pä̧cho̧mȩ jubö päi'önä su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ to̧ttä̧cua̧. 17Ttö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧mä̧ o'cajuiyötä, i̧sa̧ i̧jȩta̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧ ö̧dä̧pä̧rö̧ isoya tuhuähuächäjittömä̧ ajiyanä töcö tticua pä'ötä jä̧cua̧'a̧; ja̧u̧ o̧ta̧mä̧ ni̧pä̧cho̧mȩ jubö päi'önä surojö ä̧ta̧ jö̧nä̧tä̧ to̧ttä̧cuȩ. 18Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ya̧tȩ isajucu ä'öttömä̧, ubo ö̧dä̧pä̧rö̧ isoya isajucu 'cuäo'äjittö jahuätö ta̧ju̧mä̧ ajiyanä̧mä̧ töcäu tticua pä'ötä jä̧cua̧'a̧; tucäu tticua'anä ni̧pä̧cho̧mȩ jubö päi'önä̧ suropätö jö̧nä̧tä̧ toäcuähuäcuotö.19Yajute kihuarö kö̧ro̧mȩnä̧mä̧, ja̧u̧ kusurämä siete mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ kä̧cua̧ju̧, ya̧tȩ jahujuru mȩ'ö̧mä̧, ni̧pä̧cho̧mȩ jubö päi'önä̧ su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ to̧ttä̧cua̧. 20O'cajuiyönä jahuäju kihuarö rä̧nö̧ kö̧rä̧ji̧mä̧, surojö jö̧nä̧tä̧ to̧ä̧cuä̧huä̧cuȩ; o'cajuiyönä jahuäju kihuarö rä̧jö̧ kö̧'ä̧ji̧mä̧, surojö jö̧nä̧tä̧ to̧ä̧cuä̧huä̧cuȩ.21Ya̧tȩttȩttö̧ jahuäju kä'ome mȩ'ä̧ji̧mä̧ öäre pu̧jä̧tti̧yu̧'i̧nä̧ ötö'cö'anö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiyanä ajeö icua'anö ja̧'a̧; ja̧'hua̧'a̧nö̧ mȩä̧ji̧mä̧ surojötä ku̧nä̧rö̧ ni̧pä̧ro̧mȩ juoächamejobu. 22Ya̧tȩ jahuäju kö̧'o̧mȩ mȩä̧ji̧ttäö̧mä̧ öäre pu̧jä̧ti̧yu̧'inä töcö icua'anö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiyanä ajeö icua'anö ja̧'a̧; ja̧u̧mä̧ ni̧pä̧ro̧me jobu surojötä hua̧ jä̧hua̧. 23käome jä̧ji̧ttö̧'i̧nä̧ kö̧o̧mȩ jä̧ji̧ttö̧'inä, ja̧u̧ mȩö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧ päjimä sorojö hua̧tä̧ ö̧jä̧hua̧ ni̧pä̧ro̧mȩ juoächomejobu.24Ya̧tȩ ubo jahuäjucu äö kucuo su̧ro̧jö̧ jö̧ mȩö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ surojö ku̧nä̧rö̧tä̧ hua̧ jä̧cua̧'a̧ ji̧mu̧tȩttö̧ todäre mo̧ro̧ jo̧mȩ. O'cajuiyönä cama ja̧u̧ äö ö̧'o̧mȩmä̧ surojötä jä̧cuo̧mȩ.25Yajute isaju recuo mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ kucuo i̧jȩcuä̧rö̧ttö̧mä̧ ihua kö̧ra̧ pä̧'ö̧ pätecuä̧cho̧ca̧'a̧nä̧, ko̧ro̧nö̧mä̧ ihua kö̧ra̧ pä'ö pätecuächoca'anä kucuo i̧jȩcuä̧chö̧ä̧ttö̧mä̧, ja̧u̧ kucuo i̧jȩcuä̧rö̧ mo̧ro̧mä̧ su̧ro̧jö̧nä̧tä huaju ja̧'a̧, ihua kö̧ro̧ mo̧ro̧ pätecuächö jö̧ta̧'a̧nö̧. Ja'huäjumä surojönätä̧ huaju. 26Ja'huäju cuä'ipö i̧sä̧ppä̧nö̧ kö̧'o̧mȩmä̧, o'cajuiyönätä̧, kucuo i̧jȩcuä̧ro̧mȩ jubu cuä'ipö i̧sä̧ppä̧nö̧ kö̧'o̧mȩmä̧ juȩnȩmä̧ ihua rä̧nö̧ kö̧'o̧mȩ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ jo̧mȩ ja̧'a̧, o'cajuiyönä jahuäju kö̧'ä̧mä̧do̧mȩmä̧ surojänätö jo̧mȩ jä̧cua̧'a̧, ihua rä̧nö̧ kö̧ro̧mȩnä̧ jö̧ ta̧'a̧nö̧. 27Ya̧tȩttö̧ juȩnȩ ko̧cu̧ mȩ'ö̧mä̧ surojötä hua̧ jä̧cua̧; Ja̧u̧mä̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧'i̧nä̧ ötöcö'anä ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ aje'ö'inä icu'anö ja̧'a̧, ja̧u̧mä̧ surojötä hua̧ jä̧cua̧ ni̧pä̧ro̧mȩ juoächome jubu.28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuäju kucuojä i̧jȩcuä̧ro̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧, ka̧mo̧nä̧tä̧ kö̧'a̧tȩcua̧ju̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧, ja̧'hua̧nä̧ jö̧ oca'atä jahguäjumä surojö'inä jui'aju käcuaju. 29Ji̧mu̧tȩ huäba'acuä mo̧ro̧ päi'omenä jahuäjumä 'chujädäcuaju ta̧ju̧ duhuo äjimu̧rö̧ ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä ta̧ju̧ u̧nu̧cu̧tu̧ muäyotöttö ja̧'hua̧nä̧ 'chu'ädö kȩpä̧cua̧ju̧ huȩnȩ ucuocuäcuähuode apate ä'ca sacertdote hua̧ ö̧jo̧mȩcu̧. 30Sacerdote hua̧tä̧ i̧sa̧ co'örö suronä jȩttö̧ micuä päi'önä i̧yä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ koro ku'icu ttiäre iyähuä'inä, TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajo̧mȩmä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ i̧mi̧tä̧cua̧ surojönä tucuo i̧jȩcuä̧rä̧ji̧tö̧mä̧.31Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutu 'quȩ'ȩpu̧ cu̧ju̧nätu̧cua̧ pe'ö ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ suronä jȩttä̧'i̧ttö̧, jähuätö hua'ö́ tticu'i yäcua'anö surojö ttö̧jö̧närö̧ttö̧, ttö chö̧jodettö ucu'o ju'iyönä jȩ'cuä̧tu̧cu̧, jähuätötäcu chö̧ja̧'a̧ttö̧.32Pi̧yȩtä̧ ja̧'a̧ jȩ'cu'ä̧tö̧'cu̧'ä̧ pe'ö kö̧mä̧ cu̧ju̧närä̧tu̧cu̧ ji̧yȩtȩ kö̧ ju'e'i i̧jȩcuä̧ chö̧ttö̧mä̧, ya̧tȩ ttö̧ja̧sä̧ttö̧ i̧dä̧pä̧rȩ isoya rä'eputtömä jo̧'ú̧mä surojö ku̧nä̧rö̧, 33yajute isaju kö̧ju̧närö̧ cu'ocu'ä cu'amä, ja̧'hua̧nö̧ huajurö, uboju̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isajujö̧ttö̧'i̧nä̧, ya̧tȩ ä'öttömä ja̧'hua̧nö̧ kö̧nä̧rä̧ju̧mä̧ mȩ'ä̧huo̧co̧ju̧.

Chapter 16

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moiséscu ucuocuinö, pi̧yȩ cuäopina̧'a̧ Aarón i̧tti̧ ta̧ju̧ totte'ächäji o'ca'a, jahuätömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧mȩ tö'cö tti̧'chi̧'o̧mȩnä̧ 'corujuo'ächinä̧tö̧. 2TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moisésrö pä'inö: Cuböo Aaróncu ucuocu ji'ähuirö rö̧ä̧nä̧ ro̧o̧mȩ, tto̧ȩcuä̧ta̧ abonä ji̧yȩtȩ mo̧ro̧ esecuäcuähuä ȩco̧ca̧ muecuäbi ä'ca ichö juiyäcua'anö. Ichöttömä, ja̧u̧mä̧ 'coru päi'äcua̧, isopäi'önä Ttömä i̧so̧ca̧ mö̧ȩcuäbi huä̧mȩttö̧ isoppanä chi̧jȩcuä̧cua̧sä̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Aarón rö̧ä̧nä̧ ro̧o̧mȩ doächa pä'ö pi̧yȩ jȩa̧ pä'ö ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧mä̧ doächa pä'ö ja̧'a̧ päcäyä mö̧ä̧rö̧ i'cächötä suronä jȩä̧ji̧ jȩä̧chö̧nä̧ iya pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ oveja uborö'inä ku icu iyähuä iyäcua'anö̧. 4Ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧mä̧ lino i̧sä̧ta̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧ta̧ ö̧'ca̧tä̧hua̧ pä'ö ja̧'a̧ juhua'atäcu chutätä jacuänä 'ca̧tä̧huä̧cuä̧huä̧ta̧'i̧nä̧ ö̧'ca̧tä̧hua̧ pä'ö ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ lino i̧sä̧ta̧ttö̧ äcänämä ti̧ä̧dä̧cuä̧cua̧ pä'ö ja̧'a̧ juhua'atäcu cäyuhuä'ca lino i̧sä̧ta̧ttö̧ adicua'a i̧huȩnä̧hua̧ pä'ö ja̧'a̧. Ja̧u̧mä̧ jä̧ttä̧pä̧ya̧ ajiyanä töcäu icua pä'ö ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧u̧ pö̧jä̧ta̧ a̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ 'ca̧tä̧hui̧'ö̧'ca̧. 5Ja̧u̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ surojö jȩttä̧ji̧nä̧ iyähuä jö̧nä̧mä̧, ȩmä̧cua̧ chivostö̧rö̧mä̧ ta̧ju̧ru̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ oveja uborömä ya̧tȩrö̧tä̧ ku icu iyähuä jö̧nä̧.6Ja̧u̧nu̧ o'ca'a, Aarónmä suronä jȩttö̧ jȩä̧chö̧nä̧ i̧yä̧hua̧ päcäyä uborö i̧yä̧cua̧, chutä jähuänä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuä suronä jȩttä̧ji̧ jähuänä'inä. 7Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chivostö̧ ta̧ju̧ru̧ 'chu'ädo'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ ö̧tä̧cua̧ pä̧mä̧dä̧cuä̧huodera̧'a̧cu̧ doächi'äcuähuomettö.8Ja̧u̧nu̧ o'ca'a, Aarónmä ta̧ju̧ cabratö̧ u̧mä̧tö̧rö̧ icu toa pä'ö jä̧cua̧'a̧, ya̧tȩrö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧ra̧rö̧tä̧ suronä jȩttö̧ jȩä̧chö̧ jähuänä. 9Aarón, icu toomenä cabra TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧NÄ̧ i̧mi̧nä̧ ma'amä̧ji̧rö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧TÄ̧ iya pä'ö jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cabra uborömä suronä jȩttö̧ jȩä̧chö̧nä̧ iyähuä jö̧nä̧tä̧ i̧yä̧cua̧. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cabra ubo icu toomenä suronä jȩttö̧ jȩä̧chö̧ jähuänä ma'ä̧mä̧ji̧rö̧mä̧ a̧'cua̧ra̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩcu̧ i'cächa pä'ö jä̧cua̧'a̧, suronä jȩttö̧ jȩä̧chö̧nä̧ ttiyö o'ca'a cabra uborömä oto de'a juiyä̧jä̧ra̧'a̧tä̧ hue'ö tticuarö pä'ö.11Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Aarónmä̧ äji päcäyä uborö iya pä'ö ja̧'a̧ suronä̧ jȩttö̧ jȩä̧chu̧nä̧ iyäcu jä̧cu̧a̧'a̧, Ja̧u̧mä̧ chutä jähuänä̧'i̧nä̧. Ja̧u̧mä̧ chutä surönä̧ jȩö̧nä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuäruhuä surönä jȩttö̧'i̧nä̧ jȩä̧cha̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ päcäyärumä̧ cuä'ö icuä pä'ö ja̧'a̧ chutä surönä̧ jȩä̧ji̧ jȩcha̧rö̧ pä'ö.12Aarónmä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ ko̧ca̧ ku icu iyähuomettö̧ incienso ȩnä̧huäba ȩmo̧po̧'ö̧ ppusi icua pä'ö ja̧'a̧ incienso i̧sa̧ppȩ kärö i̧cuä̧hua̧ppä̧ adiu a̧da̧ppȩ u̧mö̧nä̧ i'cächa pä'ö tto̧ȩcuä̧ta̧ abo ja̧'a̧cu̧. 13Juorötä ja̧u̧ inciensomä ocuränä öta pä'ö ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ incienso isoppa esecu jȩtta̧ pä'ö hueinö ȩco̧ca̧ möecuäbi a̧ttä̧di̧'ö̧nä̧. Ja̧u̧mä̧ pi̧yȩ jȩa̧ pä'ö ji̧na'a̧ 'corujuoächö juiya pä'ömä̧.14Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ ȩmu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ a̧u̧cu̧nä̧ toro ucuojattö ödochenä riripäö surojö micuächa päö iyähuome mi̧ȩhuäbi uttä. Ja̧u̧mä̧ ucuoja a̧u̧cu̧nä̧ ȩmu̧ ödochenä 'cuhuecu ri̧ri̧'anö ja̧'a̧ ji̧mu̧tȩttö̧ todäre jo̧mȩnä̧ surojö micuähuächa päö miecuäbi juttä.15Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ja̧u̧mä̧ cabra uborö cuäö icu'anö ja̧'a̧ ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧ mi̧cuächönä iyähuä päiönä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuoja ö'cächöanö ja̧'a̧ jacuojunä tto̧ȩcuä̧ta̧ ko̧mȩcu̧. Juorötä toro ucuoja jȩä̧ji̧ta̧'a̧nä̧ jȩ'a̧ päö ja̧'a̧: Ja̧u̧tä̧ riri'apäö ja̧'a̧ surojö micuähuächa päö mi̧ȩhuäbi juttä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä,cacu'inä. 16Ja̧u̧tä̧ jȩa̧ päö ja̧'a̧ juiyó ro̧mȩttö̧mä̧ surojö micuähuächa̧ pä̧ö̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ jȩttä̧'chö̧ micuä päiönä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jarodä'chö jȩttö̧i̧nä̧ o'cajuiyönä surojö ttu̧ju̧nä̧rö̧'i̧nä̧. Pi̧yȩmä̧ ja̧u̧tä̧tä̧ jȩä̧cuä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧CU̧ ucuocuähuäcuodettö jacuätucutä ö̧ja̧'a̧ttö̧, surojö jȩttö̧'i̧nä̧ ä'ca jo̧mȩttö̧tä̧ jȩpä̧ttö̧.17Ya̧tȩ'i̧nä̧ jö̧ja̧ pä'ömä juiya'a huȩnȩ u̧cuo̧cuä̧cuä̧huo̧ca̧nä̧mä̧ Aarón doächomenä suronä jȩttö̧ micuä päi'önä iya pä'ö surojö jui̧'a̧ ä'cajo̧mȩ, jo̧mȩnö̧ cä'ädö räopomejubu suronä jȩttö̧ micuä päi'önä iyö o'ca'a chutä i̧mi̧nä̧'i̧nä̧ ja̧'hu̧ta̧'a̧nö̧ chutä ahuaruhuä ti̧mi̧nä̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä Israäel ttö̧ja̧ ti̧mi̧nä̧'i̧nä̧. 18Ja̧u̧mä̧ rä̧o̧pä̧cua̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ttiäre ku iyähuomettö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ chutä su̧ro̧nä̧ jȩö̧ micuä'inä iyipö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ päcäyä buó ucuojattö'inä chivo muä̧ya̧ ucuojottö'inättö̧'i̧nä̧ ȩmö̧ ttiäre ku iyähuome i̧sa̧ ä̧ja̧ i̧sä̧na̧ ko̧mȩ ppeyänä u̧ju̧nä̧cua̧. 19Ja̧u̧mä̧ ri̧ri̧ä̧cua̧ ödö'chenä̧tä̧ ja̧u̧ru̧ ucuojamä̧, ji̧mu̧tȩ ta'arenö jo̧mȩ töcächi'ome jubu, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ iäre 'quȩ'ȩpö̧ ku̧nö̧,20Ja̧u̧ suronä jȩä̧ji̧ surojö jui̧yo̧ca̧tättö̧ mitäu icu o'ca'a, huȩnȩ u̧cuo̧cuä̧cuä̧huo̧ca̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttiäre ku'iyähuome'inä, ȩpö̧ i̧yä̧cua̧ cabra ubottö. 21Aaronmä u̧mu̧ to̧mu̧rȩcue'ö cabra ubo unä huä̧nö̧ ja̧hua̧nö̧tä̧ ji̧'ä̧huä̧cua̧ ja̧u̧ i̧sa̧rö̧ Israél ttö̧ja̧ suronä jȩtti̧nä̧, ttöarodinö'inä, ja̧'hua̧ta̧'nö̧ yapare ttö̧ä̧nä̧hua̧rä̧ esetö ttö̧ji̧nö̧'i̧nä̧. Ja̧u̧mä̧ i̧yä̧cua̧ jahuätö suronä jȩtti̧nö̧mä̧ cabra ubo unä mȩ'ö̧, ja̧u̧nu̧ o'ca'a otó hue'ö i̧cuä̧cua̧ ja̧u̧ru̧mä̧, ya̧tȩ ubo jo̧mȩnö̧ tta̧huä̧ra̧'a̧nä̧ de'a jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧cu̧ hue'ö icuarö pä'ö. 22Ja̧u̧ cabra ubomä ja̧u̧nä̧mä̧ ȩpä̧cua̧ o'cajuiyönä suronä jȩtti̧nö̧ ji̧nö̧ toächomecu̧, ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mö̧ i̧'cha̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ tö̧ä̧cua̧.23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, Aarón ppa̧huä̧ cha̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ Dios ö̧jodecu ö̧'ca̧tä̧hui̧yu̧ ko̧sä̧'u̧ uta pe'ö surojö ju'i̧yo̧ca̧ ä'ca, jo̧'ú̧mä ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧mä̧ ju̧'ȩnȩtä̧ uti'a pe'ö ki̧na'a̧. 24Jo̧'ú̧mä idepämä ajiyanä ötöcähuä pe'ö ka̧'a̧ surojö ju'i̧yo̧ca̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ känö ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ ö̧'ca̧tä̧hua̧ pe'ö ka̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jo̧'ú̧mä rä'opa pe'ö ka̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ köhuicu iya pe'ö ttö̧ja̧ ttiyö, ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ iyinö chutädä̧jä̧ ttö̧ja̧ ttiyödä̧jä̧.25Jo̧'ú̧mä kuhuicu iya pe'ö ka̧'a̧ i̧'a̧dȩ surojö jȩ'ä̧cha̧ pe'ö iyähuä kuhuicu iyähuöme. 26Ttö̧ja̧sä̧ cabrarö tipächa'a ja̧'a̧tä̧ to'öttömä ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ öttöca pe'ö ka̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ idepädä̧jä̧ ajiyanä ötöcähua pe'ö ka̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jo̧'ú̧mä̧ ppa̧huä̧cha̧ pe'ö ka̧'a̧ a'ahuäräcu.27Päcäyärö'inä, cabrarö'i̧nä̧ surojö jȩttä̧ji̧ jähuänä iyähuotö jö̧nä̧ jahuätö ttucuoja surojö jȩä̧cha̧ pä'ö rö̧ä̧nä̧ ro̧o̧mȩcu̧ jahuätö ttucuoja ttȩpä̧joyamä̧, ä'ö kä̧cuä̧huo̧mȩttö̧mä̧ umicu ȩcuä̧cuo̧ya. Juorötä ku icuähuäcua'a ö̧jä̧pi̧yä̧'i̧nä̧, idepä'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ u̧huä̧si̧yö̧'i̧nä̧. 28Ja̧u̧ ku icuäjimä̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧'i̧nä̧ töcö icu kä̧nö̧ aje'i̧nä̧ i'ö icuä̧cua̧; ja̧'hua̧nö̧ jȩpi̧'ö̧'ca̧tä̧ ä'ö kä̧cuä̧huo̧mȩcu̧mä̧ do̧ä̧chä̧cua̧.29Pi̧yȩ huedömä̧ 'cuäopönä̧tä̧ jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä'ö jä̧cuȩ kä̧hua̧tö̧ sietenö huotö päi'omenämä, ja̧u̧ kä̧hua̧ttö̧ Mo̧ro̧mä̧ to̧mö̧rȩ mo̧ro̧ päi'omȩnä̧, ucututä'i̧nä̧, Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ko̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ ichäcuähuotö ucutucu ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧, ucuo'inä tecuähuätucuoca'a ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuäditähuätucu'i̧nä̧ aditocotö cuäcuotöjä̧. 30Ja̧u̧ mo̧ro̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajo̧mȩttö̧ surojö jȩ'cuä̧'i̧jä̧tu̧cu̧mä̧ jȩä̧chä̧cuä̧u̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ adihuätötä päcui'äcuotöjä̧. 31Ja̧u̧ mo̧ro̧mä̧ 'cuä'ächi'ö pä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧ jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutumä cua̧mö̧ pa̧ja̧tö̧mä̧ ucuomä tecuähuätucuoca'a ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuäditähuätucu'i̧nä̧ aditocotö cuäcuotöjä̧. Pi̧yȩ huedömä̧ 'cuäopönä̧tä̧ kä̧cua̧'a̧ ucutu cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧nä̧mä̧.32Sacerdotettö juȩ'i̧pa̧ jö̧nä̧ da'epö pojopö ku̧nä̧hua̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juȩ'i̧pa̧ sacerdote jö̧nä̧ hue'ö ku̧nä̧hua̧ jä'o aditä'ijome aditä̧cua̧mä̧, suronä jȩttö̧ jȩä̧chö̧nä̧ pä'ö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ lino pö̧jä̧ta̧ttö̧ ö̧'ca̧tä̧hua̧ pä'ö ja̧'a̧, ja̧u̧ o̧ta̧mä̧ ro̧ö̧ o̧ta̧ jä̧cua̧'a̧. 33Ja̧u̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ ro̧o̧mȩttö̧ suronä jȩttö̧mä̧ jȩpö̧ icua pä'ö ja̧'a̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ sacerdotetö̧'i̧nä̧ juhua'atäcu ttö̧ja̧ o'catoi'önä suronä jȩttö̧mä̧ jȩä̧chö̧nä̧ jȩa̧ pä'ö ja̧'a̧.34Pi̧yȩmä̧ ucuru hueähui'ö ja̧'a̧, Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä suronä jȩttö̧ jȩä̧chö̧nä̧ jȩ'cua̧ pä'ömä, a̧'ȩttö̧mä̧ ya'utenä̧tä̧." Pi̧yȩmä̧ jȩpi̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Moisésrö hueinö ta'anötä̧.

Chapter 17

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moiséscu ucuocumä pä'inö̧: 2Ucuocui Aaróncu'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧cu̧'i̧nä̧ juhua'atäcu o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧cu̧'i̧nä̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueäjimä ji'ähuitö: 3Isrsel ttö̧ja̧ttö̧ ya̧tȩ päcäyä uborö cuä'ö icuttumä̧, ovejaröcö̧, ä'ö kä̧cuä̧huo̧mȩttö̧ cabraröcö̧, ä'ö kä̧cuä̧huo̧mȩ u̧mi̧ttö̧ cuä'ö icuttumä̧ Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iya pä'ö. 4Ja̧u̧ ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huodecu i'cächoca'attömä, Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ö̧jo̧de ä'ca jo̧mȩttö̧ iya pä'ö, ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ cuä'ö icuäja'atä huȩnȩtä̧cuä̧huä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ cuä'ö icuäja'attö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ ahuaruhuättö rä'epö i̧cuä̧huä̧cua̧.5JI̧nä̧so jȩtta̧ pä'ö pätetö hueähui'inömä Israel ttö̧ja̧rö̧ i̧sa̧rö̧ cuä'ö icu ttiya pä'ö TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huode ä'cattö, sacerdoterö'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧CU̧ esecu icuähuä jö̧nä̧ iyäcua'anö̧, meje'ca huäjuomettö cuä'ö icu ttiyajueimä. 6Sacerdotemä Ku icu iyähuome TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ totoä̧cua̧ ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huo̧mȩcu̧ doächi'äcuähuomettö̧; ja̧u̧mä̧ ö̧a̧dehua ujuhuäcua TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ adiunä 'chopönä.7Ttö̧ja̧mä̧ tä'cö amonä tti̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧mä̧ i̧sa̧rö̧ cuäö 'icu iyähuämä jȩttö̧ juiyäcuottö, jahuätömä kidepä iyä'chäcuähuäju 'cua̧rö̧nä̧ jȩpä̧ttö̧. Pi̧yȩmä̧ hueähuä huȩnȩmä̧ 'cuä'opunätä̧ kä̧cuä̧ yodoji ttähuäruhuä 'cotö'inä jȩttä̧cuä̧.8Ucumä jicuähua'anö ja̧'a̧ jahuätörö: Ya̧tȩ Israél ttö̧ja̧sa̧ jo̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ i̧chä̧cuä̧hua̧ ucutu cu̧'cä̧tȩnä̧ ö̧jö̧ttö̧'i̧nä̧, ttiäre iyähua ku'icu ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ cuä'ö icu iyöttömä, 9TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧ca̧ apate ö'cattö cuä'ö icuoca'a jö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ ahuaruhuättö 'cä̧'ȩpö̧ i̧cuä̧hua̧ jä̧cua̧.10Israél ttö̧ja̧sa̧ttö̧ ya̧tȩ, ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧ i̧chä̧cuä̧hua̧ ucutu cu̧'cä̧tȩnä̧ chö̧, idepä cuocua'anä ucuttumä, ttötä chabo'i̧ya̧ 'cua̧rö̧nä̧ to̧chä̧cua̧, ucututtu ja̧tȩ cuocua'anä ucuttumä; ttötä 'ca̧'ȩpö̧ chi̧cuä̧cua̧ ahuaruhuättömä. 11De'a i̧sa̧ a̧'cua̧rö̧mä ucutu cucuojanä ka̧'a̧ttö̧. Ttömä jahuätö ttucuoja iyinö̧sä̧ ucuturu ucutu suronä jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧ mi̧cua̧ päi'önä cuiyätucua pä'ö ku'iyähuome ja̧'hua̧nö̧ iyötä a̧'cua̧rö̧ cu̧jä̧tu̧cua̧ pä'ö, ttucuojämä suronä jȩttö̧ micuä päi'önä iyähuoya ja̧'a̧, juoyä ttucuojanätä micuä iyö a̧'cua̧rö̧ kä̧tö̧jä̧.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ttö ji'ähuinösä̧ israel ttö̧ja̧rö̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ cucu'ätucu'ó ucututtömä idepäcu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuojamä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu'ó idepäcu ucu'ojacu ko̧ro̧ jä̧ttö̧ i̧chä̧cu'ä̧hua̧dä̧jä̧ ucutucu kö̧mä̧. 13Ya̧tȩ Israel ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ ya̧tȩ koromettö̧ 'chä̧cua̧huo̧tu̧'i̧nä̧ ucutucu kä̧tu̧mä̧ ,u̧sä̧rö̧ cu'ättöttömä de'á i̧sa̧ju̧ttö̧'i̧nä̧ eju'abä ku̧nä̧rö̧ju̧ttö̧'i̧nä̧ ttucu'a pe'ö ju̧ttö̧mä̧ , jo̧'ú̧ ttö̧ja̧sä̧mä̧ ucu'oja huerädö icu'a pe'ö ka̧'a̧ rȩjȩ́ 'cucuächi'önä ucujattö.14Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧cu̧nä̧ de'á isotömä ttucu'ojanä a̧'cu'arätö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ji'ähuinösä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧, ucutumä cucu'ätucu'ä ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ de'á i̧sä̧rö̧mä̧ idepäcu ucu'ojacumä, o'cato'inä de'á isotömä a̧'cu'a̧rä̧tö̧ ttucu'ojattötä. Ya̧tȩ ucuttömä 'quȩ'ȩpu̧ ku̧nä̧hua̧.15O'catoi'önä i̧sa̧ 'corujuo'ächäjiröcö̧ ka̧ra̧ i̧sa̧ pä̧i̧cua̧ cuä'ö icuäcurucö̧ cuätumä, juhuorötä uhuäpächinö ja̧ pä'ö'inä ko̧ro̧jä̧ttö̧ i̧chä̧cuä̧hua̧ ucutucu kö̧ ja̧ pä'ö'inä, ja̧u̧mä̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ töcö kä̧nö̧ ajiyanä iä́ icua pä'ötä ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'hu̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ ni̧pä̧cho̧mȩ jubö päi'önä su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ to̧ttä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ surojömä jui̧'a̧ jö̧nä̧tä̧ ö̧jä̧cua̧. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧'i̧nä̧ ötöcoca'a ajiyanä'inä i'ö icuoca'a jö̧ttö̧mä̧, chutä jähuänätä̧ ro̧ȩcuä̧cua̧.

Chapter 18

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moiséscu ucuocumä̧ pä'inö̧: 2- 3"Israel ttö̧ja̧rö̧ ji'äumä̧ pä'itö: Ttötäsä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Diosmä̧. ucumä̧ jȩcuä̧ pä'ömä̧ jo̧ca̧'a̧ Egipto ttö̧ja̧ jȩpö̧ ttö̧jö̧mä̧, Ucutu ä'canä̧ cu̧ji̧nä̧tö̧cuo̧mȩttö̧mä. Ucutumä̧ Canaán ttö̧ja̧ jȩttö̧mä̧ jȩcua̧tö̧cuä̧ ja̧huö̧jä̧ rȩjȩra̧'a̧ Ucuturu chȩpa̧'a̧ttö̧mä̧ jahuätö jȩpö̧ ttö̧ju̧mä̧ jȩ'cuä̧.4Ttö huedö hueähuä huȩnȩmä̧ ucutu jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä'ö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttöttö hueähuä huȩnȩ jȩpö̧ cu̧jä̧tö̧cua̧ pä'ö ja̧'a̧, ja̧u̧nä̧ cui̧'chȩtu̧cuä̧ccua'anö, isopäi'önä Ttötä ja̧'a̧ttö̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧CU̧ Diosmä̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttöttö hueähuä huȩnȩ'inä, jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä'ö huedö'inä jȩpö̧ ka̧cuä̧tu̧cui̧. ya̧tȩ ja̧u̧ ucuotöttömä̧, ja̧u̧ jähuänä̧mä̧ 'cuäopönä̧tä̧ öjäcua. Ttötäsä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧.6Ya̧tȩ'inä̧ ä'a pä'ömä̧ juiyäcuä'a tö'cönä̧ ahuaruhuajucumä̧. Ttötä ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧. 7Cuä'orö cucuotoca'amä̧ jȩ'cuä̧'chä̧ cuä'o irecua cua̧ju̧rö̧mä̧. jahuäjumä̧ cua̧ju̧ ja̧'a̧! cucuotoca'amä̧ jȩcuä̧. 8Yorisotä cuä'ä''chä cuä'o irecuacumä̧; ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ cucuotoca'amä̧ jȩ'cuä'chä̧ cuä'orömä̧.9Cui̧jä̧hua̧ttö̧ nä̧tö̧ ya̧ju̧tȩcu̧'inä̧ cuä'ä cuäo jö̧ttö̧'inä cua̧ju̧ jö̧ttö̧'inä ttittijucumä, cuojusodettö buo juoäjujö̧ttö̧'i̧nä̧ ucuttu otottö jö̧ttö̧'i̧nä̧. Ucumä cuijähuajucumä cuäöapäömä juiya'a. 10Cui̧tti̧mu̧ u̧mä̧ttö̧'i̧nä̧ nä̧ttö̧ ttittijumä̧ cuä'ä. Pi̧yȩ jȩ'cu̧ttu̧mä̧ cua̧mo̧nä̧ttä̧ daä ttu̧huä̧cua̧jä̧. 11Cuä'ä cuäo irecua kittijucu'inä, jahuäjumä cuä'o ttötä uhuäpächinäju. Ja'huäjumä cuijähuajutä ja̧'a̧ ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuäjumä cuä'ä.12Cuä'ä cuä'o ijähuajucumä. Jahuäjumä cuä'o ttö'cö ahuaruhuaju. 13Cuä'ä cua̧ju̧ kijäcuajucumä. Ja'huäjumä cua̧ju̧ ttö'cö kahuaruhuaju. 14Cuä'o i̧jä̧hua̧rö̧ ucuottö irecuacumä cuä'ä. Jahuäju kö̧jo̧mȩcu̧mä̧ hui̧'chi̧'ä̧ suronä amuhuädomä, jahuäjumä juimiyaju ja̧'a̧.15Cui̧tti̧ irecuacumä cuä'ä. Ja'huajumä cui̧tti̧tä̧ irecua ja̧'a̧; ja'huäjucumä cuä'ä. 16Cuirecua ki̧jä̧hua̧cu̧mä̧ cuä'ä; Ja̧'hua̧nö̧ suronämä jȩcu̧'ä̧.17Isajucumä cuä'ä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja'huäju kittijucu'inä, jua'a yabo ja'huäju kittijucu'inä, ja'huäju kittiju jua'a yabo kittijucu'inä. Ja'huätömä ja'huäjutä tö'cönä kahuaruhuä ja̧'a̧ ja'huätucu cuä'öttömä surojönä̧tä̧ hua̧jä̧. 18Ucuma cuirecua päi'önämä ȩmo̧'cö̧cuä̧cua̧jä̧ cuirecua kijähuajurumä ta'arenä cuirecua päi'önämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja'huäjucumä ä'öcö cuä̧cua̧jä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ji̧ cuirecua ka̧'cua̧ra̧'a̧nä̧mä̧.19Cu'ä'ä́ isaju ku̧ju̧nä̧rö̧ kö̧ra̧'a̧nämä. Jähuäjumä kö̧rö̧mȩbu me'ä̧huo̧co̧ju̧. 20Cu'ippeyänä kö̧ irecu'acumä cu'ä'ä́ ja̧'hua̧nö̧ jȩpä̧'chö̧ suronä jecu'ä̧'chä̧'ä̧ ucutä ju'ajucu21Ucutumä ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ cu'iyätu'ä cu'i̧tti̧mu̧rö̧mä̧ kuhuö tticu'a pe'ömä, ucutö cu'ä'icu iyähuä pä'i'önä Molocrö, dä̧ pe'ö́ ucutumä suronä jȩ'cu'ä̧tu̧cu̧a pe'ömä jo̧ ca̧'a̧ DIOS i̧mi̧nä̧. Ttötäsä TÖÄNÄHUA̧.22Isaju kä'a'a 'cua̧rö̧nä̧mä̧ ubocumä cuä'ä. Ja̧u̧mä̧ surojutä jä̧cua̧'a̧. De'a i̧sa̧cu̧'inä cuä'ä'chä ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ cua̧mö̧nä̧ surojuocuecua'acu. 23Isajumä yajute'inä de'a i̧sa̧cu̧mä̧ kä'ä'cha pä'ömä juiya'a. Ja̧u̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ suroju ja̧'a̧.24Cua̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧mä̧ surojuocuecuätucuä pi̧yȩ jähuä jȩ'pä̧'chu̧m, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'inä ttö̧ja̧mä̧ ja̧u̧ juai jȩpä̧'chö̧ surojuo'ecuinä̧tö̧, ucutu cuä'catucu jo̧mȩttö̧ rä'epö chicuäcuotömä. 25Rȩjȩmä̧ surojuoächina'a, ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ surojö jȩttä̧ji̧ jähuänä ro̧'ȩpä̧ji̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩmä̧ ja̧huä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ rä'epö i̧cuä̧jä̧.26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucumä Ttöttö hueähuä huȩnȩ'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩ'cua̧ pä'ö hue'ö chu̧ji̧ni̧nö̧'inä jȩ'cua̧ pä'ö ja̧'a̧, pi̧yȩ su̧ro̧tä̧cuö̧huö̧mä̧ yororiso jȩ'cua̧ pä'ömä jo̧ca̧'a̧, Israel ttö̧ja̧'inä, ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichäcuähuotö ucutucu ka̧cuä̧tö̧'inä. 27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jitö ucutu ku̧jä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧ ä'canä ka̧cui̧nä̧tö̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧ jȩtti̧nö̧mä̧ surojö pi̧yȩ ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä pi̧jä̧ rȩjȩmä̧ surojuoächinä̧jä̧tä̧ ja̧'a̧. 28Ja̧'hua̧nö̧ surojuoächina'attö̧ cuä'catucunä ka̧cui̧nä̧tö̧rö̧ edecu icuinö'a̧nö̧, ucuturu'inä surojuocuepätucu o'ca'a rȩjȩ edecu icu juiyätucuacu pä'ömä̧ ttu̧'ȩpä̧rö̧nä̧ ka̧cuä̧tu̧cui̧.29Ya̧tȩ pi̧yȩ su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧ jȩpö̧mä̧, ttö̧ja̧ pi̧yȩ jȩpä̧tö̧mä̧ ttahuaruhuättömä 'cä̧'ȩpö̧tä̧ icuähuäcuotö. 30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutumä huedinömä jȩpö̧ ka̧cuä̧tu̧cui̧ su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧ jȩpö̧ hueye juottinömä ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ jȩ'cuä̧tu̧cuä̧ ucutu cuä'catucunä ka̧cui̧nä̧tö̧ jȩtti̧nö̧mä̧, ucutu'inä jahuätö jȩtti̧nö̧nä̧ surojuocuächätucu juiyäcua'anö̧. Ttötäsä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧CU̧ Diosmä.

Chapter 19

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moiséscu ucuocumä pä'inö: 2Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önärö̧ ucuocumä ji'ähuitö: "Ucutumä Surojö juiyönä̧ ku̧jä̧tu̧cua̧ pä'ö jja̧'a̧, isopäi'önä̧ Ttö CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Dios surojö jui̧'a̧ cha'attö. 3O'catoi'önä cua̧ju̧ru̧'inä cuä'orö'inä ucuotätucui ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuä'ächi'ö pä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧'inä ucuotätucui. Ttö ja̧'a̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Diosmä̧. 4ttätähuä o'ca micuähuocömä ucuomä tecuähuätucuä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuoräuttu cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ jö̧nä̧mä̧ cuaditätucuä. Ttö ja̧'a̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Diosmä̧.5TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ i̧sa̧rö̧ cuä'ö icu huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧ cuiyätucuomenämä, adihuomenä cuiyätucua pä'ö ja̧'a̧ ȩmä̧cua̧'a̧nö̧. 6Cuiyäjätucu mo̧ro̧tä̧ cucui'ätucua pä'ö ja̧'a̧, koro mo̧ro̧ jö̧ttö̧'inä. 7Ji̧yȩtȩ ki̧'ä̧ji̧ttö̧mä̧ huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'omenämä kutä i̧cuä̧huä̧cuȩ, ja̧u̧mä̧ surojuoächäji ja̧'a̧. Ttucua pä'ömä jo̧cö̧, 8ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ ja̧u̧ cumä usurä ȩmä̧huä̧cua̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧nä̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧ ocuotocome jo̧mȩttö̧. Ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ ahuaruhuättömä 'cä̧'ȩpö̧ i̧cuä̧huä̧cua̧.9Cui̧rȩjä̧ttö̧ cu̧ju̧nä̧cuä u̧huä̧ju̧ ttocuomenämä, cui'ättä ö̧yu̧'ca̧ri̧ra̧'a̧ päi'önä̧mä̧ o'cajuiyönämä 'to'ö cuicuä, ja'hua̧ta̧'a̧nö̧tä̧ cu̧ju̧nä̧huä̧mä̧ o'cajuiyönämä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩmä̧ cutä. 10Uvas cui'ättättö'inä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩmä̧ pä̧i̧'ö̧nä̧mä̧ jecu'ä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ uvas cui'ättättö rȩjȩ mo̧ä̧chö̧'i̧nä̧. Ja̧u̧ ko̧cui̧pu̧mä̧ usurä isotörö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ichäcuähuotörö'inä cuiyö'anö ja̧'a̧. TTÖTÄ ja̧'a̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Diosmä.11Cu̧nä̧u̧cuä̧. Yapare'inä jicuäu juiyö'anö ja̧'a̧. Yapare'inä jicuähuä ka̧ra̧ka̧ra̧nö̧mä̧. 12Ttö chi̧minä'inämä amonämä á̧ jȩchä̧cua̧sä̧ pä'ömä cuierusehuä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios i̧mi̧nä̧mä̧. TTÖTÄ ja̧'a̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧.13Cuippeyänä kö̧rö̧mä̧ suronämä jȩcu̧'ä̧ nä̧u̧cu̧'i̧nä̧ cu̧nä̧u̧cuä̧. Cu̧mu̧huä̧yä̧ aditäji micuämä yodo juo'äcua'anä koro mo̧ro̧ juomebumä cu̧ju̧nä̧rä̧. 14Surona'inä päcu'ä ä̧ju̧cuo̧cö̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧to̧ca̧ i̧'cho̧mȩ'i̧nä̧ isö'ca tto'epömä cutä. Ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'o̧ca̧'a̧, Diosrö ye'ecunu kä̧hui̧. Ttötäsä CU̧'Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧.15Yapare'inä ja̧u̧tä̧ jä̧'a̧ pä'ö'inä päcuä. Ucumä jȩcu̧'ä̧ pidemä usurä'i̧sa̧ pä'ö ja̧u̧ru̧tä̧ ppädäda pä'ö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pidemä ucuounä kö̧ pä'ö ja̧u̧ru̧tä̧ ppädäda pä'ö'inä jȩcu̧'ä̧. Ja̧'huä̧nö̧ jo̧ca̧'a̧, jö̧ttö̧ topötä pä'i. 16Yapare ttucuocu huȩnȩ'i̧nä̧ ji'ähuä'chö cuecuächä cuahuaruhuärömä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ adiunä jö̧tä̧ tta̧'a̧ri̧ jitucu cu̧jä̧u̧ru̧mä̧. Ttötäsä CU̧'Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧.17Cu'i̧jä̧hua̧rö̧mä̧ cu'amisurö to'cu'a cu'amiso'quittö. Jicu'ähua pe'ö hua̧ suronä jȩ'ö̧mä̧ cu'ippeyänä kö̧rö̧ jo̧'ú̧ suronä jȩ'ö̧ jȩ'cua̧'a̧cu̧. 18Ucú cu'ahuaröhuärö suronä jȩttö̧mä̧ micu'ä päcu'ä ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ suronä jȩttä̧ji̧mä̧ cu'a̧mu̧cu'ä̧rä̧, pärocu'a'acutä cu'ippeyänä kö̧rö̧mä̧ repe'i cu'amunä repecuhuäu ta'anötä̧ . Ttötäsä TÖ̧Ä̧NÄHUA.19Ucutumä hua'adö kö̧nä̧tu̧cu'i̧ ttö huedinö. Cu'äji̧mu̧ korotucu isotucumä yocu'epätucu'ä. Rȩjȩ́ u̧huä̧ju̧ o̧bi̧ttö̧ cu̧ju̧nomenä koro u̧huä̧ju̧ o̧bi̧cu̧mä̧ cu'ihuatä. Cu'i̧'cä̧tä̧huä̧tu̧cu'ä̧ cu'i̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ ko̧ro̧ta̧cu̧ huihuatö 'ti̧'ä̧huä̧ta̧mä̧.20Ttö̧mö̧huäyaju päi'önä̧ huaju ka̧ra̧ irecua päi'önä̧ jä'epö u̧ju̧nä̧cua̧cu̧, ya̧tȩ jähuäjucu ä'ötttömä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧nä̧ ȩmö̧'i̧nä̧ ȩmä̧huo̧co̧ju̧ ka'attö ja̧'hua̧ta̧nö̧ yajurutä pä̧huä̧rö̧jo̧mȩ kö̧ja̧ pä'ö'i̧nä̧ rä'epö icuähuocoju ka'attö, jahuätömä̧ ro̧ttȩpa̧tö̧ pä'ötä huotö. Jahuätömä cuä'ömä icuähuocotö pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧ kö̧ja̧ pä'ö rä'epö icuähuocoju komȩttö̧. 21Ja̧u̧mä̧ Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iäre iyähuä Surojö jȩä̧ji̧ micuä jö̧nä̧ ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huode ä'cattö iya pä'ö i'cächä̧cua̧, oveja uborötä. 22Ja̧u̧nö o̧'ca̧'a̧ sa̧cȩrdo̧tȩmä̧ oveja ubonä ttö̧ja̧sa̧ suronä̧ jȩä̧ji̧ jȩä̧chö̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ i̧yä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩo̧mȩnä̧tä̧ surojö jȩä̧ji̧mä̧ jȩä̧chä̧cua̧'a̧.23Cui̧rȩjä̧tu̧cu̧nä̧ do'ächi'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧, cu̧cuȩ cuähuättömä o'cajuiyönä cu̧ju̧nä̧tu̧cuo̧mȩnä̧, ja̧u̧ cu̧ju̧nä̧tu̧cu̧ u̧huä̧ju̧mä̧ huȩju̧mä̧ cuäcuähuocö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ to'cuätucuaja. Ja̧u̧ u̧huä̧ju̧mä̧ huäbodäcuä a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ cucuätucuä. 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ a̧'ȩ päi'omȩnä̧mä̧ cuähuä u̧huä̧ju̧mä̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧tä̧ jä̧cua̧'a̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ eseu iyähuä jö̧nä̧tä̧. 25Ji̧mö̧tȩnö̧ a̧'ȩ päi'omȩnä̧tä̧ cuähuä u̧huä̧ju̧mä̧ cucuäcuotöjä̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩ'cuä̧tu̧cuo̧mȩnä̧tä̧ u̧huä̧ju̧mä̧ jua'a yabonö̧ huȩjä̧cua̧'a̧. Ttötäsä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä̧.26Idepä ucuoja ka̧cu̧mä̧ cucuätucuä. Tta̧'cua̧ru̧huä̧nä̧mä̧ cuä'cacu jähuä 'cuä̧o̧pä̧cuä̧mä̧ jä̧cuȩpä̧rä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Märipä jähuä ujurunä jȩpö̧'chö̧ korotörömä 'chu̧cuä̧rä̧tu̧cuä̧. 27Tätähuä'ca esetätörö pi̧yȩ jȩttö̧mä̧ jȩ'cuä̧tu̧cuä̧ cuhuo'chetucu'inä ro'oyunömä, cuä'cähuiyä'che'inä jäyänämä 'cuicuähuä'chätucuä. 28Cuidepänämä 'cuicuähuätucuä hua'inä̧tö̧rö̧ amöcuädömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuidepänöämä cutähuä'chätucuä isotö tta̧'cua̧juä̧mä̧. Ttötäsä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧CU̧MÄ̧.29Cuittijuru kidepä micuänä kiyä'chäcuäunämä huehue'cuä, ttö̧ja̧'inä ja̧u̧ ttidepä micuänä iyä'chäcuähuänä mattä̧chö̧ juiyäcua'anö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩ'i̧nä̧ surojutä rö̧ä̧chö̧ juiyäcua'anö. 30Ucutumä chumo̧ro̧ 'cuä'ächi'ö pä̧mä̧dä̧cuö̧huä̧ mo̧ro̧mä̧ cucuotätucua pä'ö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chö̧jo̧de ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huode'inä ucuotätucui. Ttötäsä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧CU̧MÄ̧.31Hua'inä̧tu̧cu̧'inä tta̧'cua̧ru̧hua̧nä̧'i̧nä̧ ucuocuätöjä̧ pä'ätu ttö̧ja̧cuo̧mȩcu̧mä̧ cui̧'chä̧tu̧cuä̧. Jitö ucuturu surojuottepa'anö huotörömä cusätucuä. Ttötäsä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Diosmä̧.32Tä̧mö̧rö̧'i̧nä̧, ttö̧ja̧ tturuhuotörö'i̧nä̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ ucuotömä̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧ cu̧jä̧mä̧dä̧tu̧cua̧jä̧. Diosrö'i̧nä̧ cucuotätucua pä'ö ja̧'a̧. Ttötäsä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧.33Ya̧tȩ i̧chä̧cuä̧hua̧ ucutu hui̧rȩjä̧tu̧cu̧nä̧ ö̧jö̧ttö̧mä̧, suronämä jȩcu̧'ä̧tu̧cuä̧rö̧. 34Ja̧u̧ i̧chä̧cua̧hua̧ ucutucu kö̧rö̧mä̧ Israelttö uhuäpächinö 'cua̧rö̧nä̧ topätucuirö, ucutu repecuähuätucu'anötä̧ repe'ätucuirö, ucutu'inä ichäcuähuotö huinätö̧jä̧ Egipto rȩjȩttö̧mä̧. TTÖTÄSÄ ucu CUÄ̧NÄ̧HUA̧ Di̧o̧smä̧.35Yaparemä amo̧nämä cu'a̧tä̧'chä̧ ö'oto'inä ä̧mä̧cö'inä ö̧rö̧ä̧'inämä. 36Cu'a̧tö̧'anö ja̧'a̧ jueönä pajatä̧cuä̧huä̧nä̧tä̧ ämäcö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧rö̧ä̧'i̧nä̧. TTÖTÄSÄ ucu CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä, Egipto rȩjȩttö̧ rä'epu icuinömä. 37Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö päö chu̧ju̧ni̧nö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä ttö hueähuä huȩnȩ hue'ö chu̧ju̧ni̧nö̧mä̧ jȩpä̧tu̧cui̧. TTÖTÄSÄ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧".

Chapter 20

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Moiaerö ucuocu pä'inö: 2"Israél ttä̧ja̧rö̧ ji'ähui: Ya̧tȩ Israél ttö̧ja̧ttö̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧, ko̧ro̧nö̧mä̧ i̧chä̧cuä̧hua̧ Israélnä kö̧ i̧tti̧mu̧rö̧ Moloc'rö iyöttömä, ja̧u̧mä̧, isopäi'önätä̧, cu'ö i̧cuä̧hua̧tä̧ jä̧cua̧. Pi̧jä̧nä̧ ko̧cuä̧tö̧mä̧ i̧nä̧du tti̧cuä̧huä̧cua̧ 'corupäi'ome jubu.3Tto'inä kö'cocö chä̧cua̧sä̧ ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧rö̧mä̧, 'cä̧'ȩpö̧ chi̧cuä̧cua̧ ahueruhuä ttö'inä i̧tti̧rö̧ Moloc'rö iyöta'anö, TTÖ chö̧jo̧mȩ surojö juiyome surojuoepa'attö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TTÖ chi̧mi̧nä̧ suronä jȩa̧'a̧ttö̧. 4Pi̧jä̧nä̧ ko̧cuä̧tö̧ ja̧u̧ ttä̧ja̧sa̧ i̧tti̧mu̧rö̧ Moloc'rö iya'a totta'anä, cuä'ö tticuoca'a jö̧ttö̧mä̧, 5ja̧u̧nu̧mä̧ TTÖTÄ chö̧'ä̧i̧nä̧ ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ ja̧u̧ru̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jua'a yabo ahueruhuä o'cotörö'inä, ja̧hua̧nö̧ TTÖTÄ kä̧'ȩpö̧ chi̧cuä̧cua̧ ja̧u̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ o'catoi'önärö̧ ja̧hua̧nö̧ suronä jȩpä̧tö̧rö̧mä̧, Moloc'rö ttidepä ttiyähuä'cha̧'a̧ttö̧.6Pä'äji ta'anö ttö̧ja̧ hua'inätö̧cu̧ ucu'ocuttömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hua'inätö̧ ttä̧'cua̧rö̧hua̧cu̧ ucu'ocumä jähuätörö ucu'otunö jȩpä̧'chä̧tö̧mä̧, ttö tochäcu'otö to'icutä jähuätörömä; ttötä pporädö chicu'ä̧cu'a̧ chahuaruchä tti̧'cä̧tȩttö̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ucu'otönö jȩpä̧tu̧cu'i̧ ucututä surojö ju'iyönä, dä̧ pe'ö ttötäsä̧ ucutu cu'ä̧huä̧na̧tu̧cu̧ DIOMÄ.8Ucutumä huedinö ucuotönö jȩpä̧tu̧cui̧. Ttötäsä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧, surojö juiyönä kö̧mä. 9Ö'cato'inä suronä pä'ömä jä'orö'inä a̧ju̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'u̧mä̧ kȩ'ȩpu̧ i̧cua̧hua̧ hua'ö icua pä'ö. Jä'orö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧ju̧rö̧'i̧nä̧ suronä pä'attö ja̧u̧mä̧ hua'ö icua pä'ötä kö̧.10Ya̧tȩ ka̧ra̧ irecuacu ä'ä'chörömä, ja̧u̧mä̧ ttö̧jo̧mȩ ppeyänä kä̧ irecuacu jö̧ta'anö jö̧-- ä'äjirö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä'äjuru'inä ta̧ju̧cuäyotörö cuä'ö tticuatö pä'ötä ttäcuotö. 11Ya̧tȩ jä'o irecuacu rö̧mä̧ jahuäjucu ä'a pä'ö, ja̧u̧mä̧ chutä amönä jä'orö ucuotocö ja̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ta̧ju̧cuäyotö i̧tti̧'inä juhua'atäcu irecua'inä cuä'ö tticuatö pä'ötä ttäcuotö. 12Ya̧tȩ ö̧jo̧ri̧ju̧cu̧ ä'öttömä jahuätö ta̧ju̧mä̧ cuä'ö tticuatö pä'ötä ttäcuotö. Jahuätömä surojö jȩttä̧ja̧'a̧ttö̧. Jahuätömä jȩttä̧ji̧tä̧ huȩnȩcuä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ cuä'ö tticuatö pä'ötä ttäcuotö.13Ya̧tȩ ubo ka̧ra̧ ubocu ä'ä'chumä, isajucu ttä'a'a 'cua̧rö̧nä̧, jahuätö ta̧ju̧mä̧ su̧ro̧tä̧cuä̧tä̧ jȩpä̧jä̧tö̧. Jahuätömä cuä'ö tticuatö pä'ötä ttäcuotö. cuä'ö tticuatö pä'ötä ttäcuotö. 14Ya̧tȩ kittijuru'i̧nä̧ ȩmö̧ kä̧nö̧ ka̧ju̧ru̧'i̧nä̧ irecua päi'önä̧ ȩmö̧mä̧, rö̧ȩnä̧ surojötä jȩpö̧, churutä'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ku tticuatö pä'ötä huotö ja̧u̧ surojö jȩä̧cuä̧huä̧ juhua'a yabonö ucutu cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧ttö̧ rö̧ä̧chö̧ juiyäcua'anö̧.15Ya̧tȩ de'a i̧sa̧cu̧ ä'ömä̧, isopäi'önä̧tä̧ cuä'ö tticuarö pä'ötä bua̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ de'a i̧sa̧'inä ucutumä̧ cuä'ö cuicuätucua pä'ötä ja̧'a̧. 16Yajute issaju de'a i̧sa̧cu̧ kä'a pä'ö kötö'cöhuächi'öttömä ucutumä̧ isajuru'inä cuä'ö icu kä̧nö̧ de'a i̧sa̧rö̧'inä cuä'ö cuicuätucua pä'ötä ja̧'a̧. Jahuätö isopäi'önä̧tä̧ cuä'ö tti cuatö pä'ötä huotö. Jabuätömä̧ isopäi'önä̧ jȩpä̧jä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ 'coru juottächa pä'ötä huotö.17Ya̧tȩ öjähuacu ä'öttömä, jä'otä ittijurö ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧'inä ja̧ju̧tä̧ kittijurö, ja̧u̧mä̧ jähuäjucu ä'öttömä, jähuäju'inä ja̧u̧cu̧ kä'öttömä, ja̧u̧mä̧ dä'ä ttuhuähuä ja̧'a̧. Jahuätömä ttahuaruhuä ttä'ca jo̧mȩttö̧ rä'epötä icuähuäcuotö. 18Ya̧tȩ isaju kihuarö rä̧ju̧cu̧ ä'öttömä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuäjucu ä'i'äjittömä ja̧u̧mä̧ ta̧ju̧cuäyotö juä̧jä̧ rȩjȩttö̧mä̧ rä'epötä icuähuäcuotö. kucuoja räopome topäji ja̧'a̧. Ta̧ju̧cuäyotö, ubo'inä, isaju'inä, ttahuaruhuä ttä'ca jo̧mȩttö̧ rä'epötä icuähuäcuotö.19Ucutumä̧ cua̧ju̧ kijähuajucumä̧ cua'ätöcua pä'ömä jo̧ca̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧'inä cuö'o ijähuajucumä, ja̧u̧ jȩ'cuä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧ tö'cö cuahuaruhuärö dä'ä ttucuepätucua pä'ötä ja̧'a̧. Ucututä cuamo̧nä̧ jähuänätä usurä cuȩmä̧huä̧cuo̧tö̧jä̧. 20Ya̧tȩ ubo imiyajucu ä'öttömä̧, ja̧u̧mä̧ imiya̧rö̧ ucuotoca'atä jä̧cua̧'a̧. Jahuätö 'coru juottächomenä̧mä̧ ta̧ju̧cuäyotörö rö̧dȩpäcua̧sää̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö 'corujuottächomenämä, ttiäre o'co tti̧ti̧mö̧ tȩmajueimä̧ ttötä chȩmä̧cua̧sä̧. 21Ya̧tȩ a̧hua̧ru̧hua̧ ireccuärö, ji̧nä̧ pi̧jä̧nä̧ ö̧ja̧'a̧nä̧ 'ca̧ȩpö̧tö̧mä̧. ja̧u̧mä̧ dä'ä ttuhuähuätä ja̧'a̧. ja̧u̧mä̧ ö̧jä̧hua̧rö̧ ucuotoca'atä ja'a, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧, tti̧tti̧mö̧rö̧mä̧ Ttötä chȩmi̧yä̧cuo̧tö̧ ttä'o tti̧rȩjä̧ päi'önä iya päinä̧jä̧'i̧nä̧.22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'cajuiyönä̧ Ttö jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä'ö huedinömä cäcuädi'ätucuä ucutumä̧; Ucutumä cucuotätucua pä'ötä ja̧'a̧ cu̧jä̧tu̧cua̧ pä'ö chi'cächä̧jä̧ rä'epö icuätucua'acu pä'ömä. 23Ucutumä cuä'catucuttö rä'epö chi̧cuä̧cuä̧u̧ jȩpö̧ ttö̧jä̧'i̧jö̧mä̧ jȩpö̧ cu̧jä̧tu̧cuä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ o'cajuiyönä jȩttä̧'i̧jö̧mä̧, Ttömä chu̧so̧ro̧tö̧ ja̧'a̧.24Ttö päinösä̧ ucuturu: Rȩjȩmä ucuturutä ki̧'i̧pä̧cua̧'a̧; Ja̧huä̧jä̧ rȩjȩ cuähuä adiunä i̧ya̧jä̧mä ttötä chi̧yä̧cua̧sä̧ ucuturu cuȩmätu̧cua̧ päö. Ttötä ja̧'a̧ ucutu CUÄ̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Diosmä, korotucu ku̧jä̧tu̧cuo̧mȩttö̧ 'cȩ'ȩpu̧ ku̧ni̧nö̧mä̧. 25Ja̧'hua̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutumä cu̧huo̧juä̧tu̧cu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ dea isotöttö surojö juiätörömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojö ku̧nä̧rä̧ttö̧rö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ ta̧'a̧nö̧tä̧ coätöttö'inä. Ucutumä jahuätöttömä suropätö juocuächätucuó rȩjȩnä̧ doähuätöttö 'inä, ttötä ucuturumä pitömä surojö juotö päö 'cȩ'ȩpu̧ chu̧ju̧ni̧nä̧u̧."26Ucutumä surojöttö 'cä̧ȩpu̧ ku̧nä̧huo̧ttö̧jä̧, TTÖMÄ, CUÄ̧NÄ̧HUÄ̧TU̧CU̧MÄ̧ surojömä jui̧'a̧sä̧, ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ korottötömä ttötä 'cȩdȩpi̧nä̧u̧jä̧, ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutu cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧mä̧ ttötä ja̧'a̧.27Ubo jö̧ttö̧'i̧nä̧ isaju jö̧ttö̧'i̧nä̧ 'corujuo'ächinätu̧cu̧ ko̧ro̧nö̧mä̧ isoppa huotucu ucuocuätömä, iso päi'önä ja'huätömä cuä'ötä icuähuotö. Ttö̧ja̧mä̧ inädu icuäutä. Ja'huätö ja̧'a̧ huȩnȩ jö̧nä̧ jȩpä̧tö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ 'corujuotächapä'ötä huotö."

Chapter 21

1TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ pä'inö Moisesrö: ucu'ocu'i sacerdote huotörö, Aarón i̧tti̧mu̧rö̧ jiähuitö jähuätörö: ucututtömä ya̧tȩ'i̧nä̧ jȩ'a̧ pä'ömä̧ ju'iya'a tta̧mu̧nä ttädihuächa pe'ömä cu'ahuaröhuä 'corö jottächomettö̧, 2tö'cö ahuaruchärö ppä'ädömä a̧ju̧rö̧, jä̧'orö, i̧tti̧rö̧, ittijurö, i̧jä̧hua̧rö̧, 3ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ijähuaju mu̧'ä̧yäju chutä ppädä̧rä̧cua̧, ji̧nä kirecu'o to'aju ja̧'a̧ttö̧ jo̧'ú̧mä̧ jähuäjunä adihuo'cö a̧mu̧nä̧mä̧.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jo̧'ú̧mä̧ adihuocö korotö ttä'cattömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu'o ju'iyönä jȩ'a̧ttö̧. 5Sacerdote huotömä ttöhuo'che'i̧nä̧ ttäcähuiyä'che jäyänä'i̧nä̧ 'cu'ittähuiya'anö ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttidepä koro tti̧jȩpi̧ya̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. 6Jähuätömä DIOS cutä surojö ju'i'ätö ttö̧ja̧ pe'ö ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS i̧mi̧nä̧ jȩpu̧, sacerdote huotömä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ iyätö ja̧'a̧ttö̧ ucu'otönö cu'äcu'ähuä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdote huotömä surojö ju'i'ä̧tö ttö̧jö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧.7Jahuätömä ttirecua päi'önä̧ ttȩma̧ pä'ömä̧ huocotö kidepä iyä'chäcuähuäjucurö'i̧nä̧, isaju suronä̧ jȩtti̧nä̧cua̧cu̧rö̧'i̧nä̧, kirecuorö jaropi'inä̧ju̧cu̧rö̧'i̧nä̧,, juhua'amä̧ Dios aditähuä ttadita pä'ötä pojopö ku̧nä̧huo̧tö̧ jo̧mȩttö̧. 8Ucutä surojöttömä̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧ni̧tö̧, isopäi'önä̧ ja̧u̧mä̧ Diosrö pan iyö jo̧mȩttö̧. Ja̧u̧mä̧ surojö juiyönä̧ ö̧jä̧cua̧ ucunämä, juhua'amä̧ Ttö TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'a̧ surojö jui̧'a̧ jö̧nä̧ jȩpö̧mä̧, Ttö'inä surojä jui̧'a̧ cha'attö̧. 9"Sacerdote päi'önä̧ hua̧ ittiju ttidepä iyä'chäcuähuänä̧ juojuächöttömä̧, kä'omä̧ esehuocötä jȩjä̧cua̧ju̧. Jahuäjumä kutä icuähuäcuaju.10Chu sacerdotestö̧ ttu̧ru̧hua̧ ahuaruhuä ttö̧'cä̧tȩttö̧ unä̧ a̧dȩja da'epö pojopö ku̧nä̧hua̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧'i̧nä̧ ucuo i̧sä̧ta̧ sacerdotetö̧ ttö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ 'ca̧tä̧huö̧mä̧, uhuo'chemä̧ ti̧ä̧dä̧cuä̧huo̧ca̧'a̧mä̧ cueächa pä'ömä̧ jo̧ca̧'a̧, i̧ä̧rȩta̧'inä i̧sȩrä̧hua̧ pä'ömä̧ jo̧ca̧'a̧; 11Jahuätömä yoriso 'corujuo'ächäji ö̧'o̧mȩ'i̧nä̧ do'ächocötö ttäcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chutä'inä jä'o jö̧ttö̧'i̧nä̧, ja̧ju̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧ jahuätö jähuä surojuoecua pä'ömä̧ jo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧. 12Sacerdotemä̧ Dios ö̧jodettömä̧ räopächa pä'ömä̧ jo̧ca̧'a̧, Dios ö̧jo̧de surojuoächa'anä̧'i̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ toa pä'ömä̧ jo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧, juhua'amä̧ unä̧ a̧dȩja da'epö Dios u̧mö̧huä̧ya̧ päi'önä̧ pojopö ku̧nä̧hua̧ jo̧mȩttö̧. Ttötäsä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä̧.13Sacerdotettö juȩ'i̧pa̧mä̧ irecua päi'önämä uborö jerupajuttö ȩma̧ pä'ö ja̧'a̧. 14Ja̧u̧mä̧ irecua päi'önä̧ ȩmä̧cua̧mä̧ recuamäcö̧, kirecuo jaroi'inä̧cua̧mä̧cö̧, isaju kidepä iyä'chäcuähuäjumäcö̧. Ja̧u̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ huotöttömä irecua päi'önämä ȩmo̧cö̧ jä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ ȩmä̧cua̧ chuta ahuaruhuättö isaju uborö jerupajuttö, 15ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ i̧tti̧mö̧rö̧mä̧ surojuo'epocö jȩcua̧ ahuaruhuättömä, isopäi'önä Ttötäsä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, surojö jui'ätö jö̧nä̧ jȩpö̧mä̧.16TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moiséscu ucuocumä pä'inö: 17Aaróncu̧ ucuocumä pa̧'a̧nö̧ ji'ähuirö: Ucu cui̧tti̧mä̧ yo'ähui'ätöttö ji̧yȩtȩ jä̧ttä̧pä̧ya̧ttö̧ su̧ro̧pa̧mä̧, Ö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö cuäcuähuä iya pä'ö ötö'cöhuächi'a pä'ömä juiyäcua'a.18Ya̧tȩ jä̧ttä̧pä̧ya̧ttö̧ ji̧yȩtȩ su̧ro̧pa̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧mȩcu̧mä̧ ötö'cöhuächi'ö juiyö'anö ja̧'a̧, ä̧to̧ca̧mä̧, adiunä 'cho̧cö̧mä̧, i̧ji̧yu̧ su̧ro̧pa̧'inä, ä̧ja̧ jui̧'a̧'inä, 19ya̧tȩ u̧mö̧cö̧ ö̧jä̧pö̧cö̧ huisobö hua̧'inä, 20abo ja̧rȩyu̧ hua̧'inä, ä̧tȩcuä̧nä̧ si̧'ä̧hua̧'inä, äcä́ bȩ'a̧'inä, iäre su̧ro̧pa̧'inä, ji̧yȩtȩ märichei ku̧nä̧rö̧'inä, barau ku̧nä̧rö̧'inä, cä̧pä̧chä̧rö̧'inä, örä'cäyä 'cä'ö i̧cuä̧hua̧'i̧nä̧. 21Ya̧tȩ'inä sacerdote Aarón i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧ ji̧yȩtȩ jä̧ttä̧pä̧ya̧ttö̧ su̧ro̧pa̧mä̧; ku icu iyähuä Diosrö iya pä'ömä ötö'cöhuächi'ö juiyö'anö ja̧'a̧.22TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ u̧cuȩmä̧ chutä'inä u̧cuä̧cua̧ rö̧ä̧nä̧ ro̧ö̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧, ro̧ö̧tä̧ jö̧ttö̧'inä. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä tto̧ȩcuä̧tä̧ jacuämä̧ doächa pä'ömä̧ huocö jä̧cua̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ku̧ icu iyähuome tö'cunä̧nö̧'inä̧, Juhua'amä̧ huä̧mȩnä̧ öttahuiyä hua̧ jo̧mȩttö̧, ja̧u̧mä̧ ju̧huȩnȩ ro̧o̧mȩ surojuoepö juiyäcua'anö. Ttötäsä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, jahuätörö surojö jui'ätö ttönä jȩpö̧mä̧." 24Ja̧'hua̧nö̧tä̧ Moisésmä̧ ji'ähuinö̧ Aarónrö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧'inä̧ juhua'atäcu Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ o'catoi'önä̧rö̧tä̧.

Chapter 22

1TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ucuocuinö Moisesrö pä'inö: 2ucuocu'i Aarón ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mu̧rö̧'i̧nä̧, jiähui jähuätörö Israel ttö̧ja̧tö̧ surojuttö 'qu̧ȩ'ȩpu̧ kö̧nä̧huo̧mȩ otonänö tö̧já̧ pe'ö, jähuätö 'quȩ'ȩpu̧ tö̧jö̧ninome ttörö. Ttö surojö jui̧'a̧ chi̧mimä ttöcuotoca'a jȩttä̧ pe'ömä jo̧ca̧'a̧. Ttötäsä CU̧Ä̧NÄHUA̧TU̧CU̧. 3Jiähui jähuätörö: ucutö isotöttö ya̧tȩ cuahuaröhuä'cotöttö ti̧chi̧'ö̧ttö̧mä̧ surojö juiyome 'quȩȩpu̧ ttö̧ju̧ni̧no̧mȩ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ Israel ttö̧ja̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jo̧ú̧mä̧ surojö cö̧närö̧ ja̧'a̧ttö̧, joú̧ sacerdotemä ttö chö̧jo̧memä iya pe'ömä jo̧ca̧'a̧: Ttötä ja̧'a̧ CUÄ̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧.4Aarón ahuaruhuättö i̧jȩta̧nä̧ umäriche'i boipu nahua̧chu̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧ju̧nä̧rö̧ttö̧ idepä jacua u̧mä̧richei, u̧märichei ö̧i̧po̧mebu ucua pe'ömä jo̧ca̧a̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ kö icu iyähua. Ya̧tȩ su̧ro̧pa̧rö̧ huaicuä'irö meö̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧sä̧ idepättö tȩa̧'tä̧nö̧ ma'ö̧nä̧ na'a̧chö̧rö̧'i̧nä̧, 5ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suroja'a mȩttö̧ttö̧mä̧ de'a isotö doähuätörö ja'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧sä̧ su̧ro̧pä̧rö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korottö'inä surojoepa pe'ö kö̧ttö̧'i̧nä̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdote surojö meö̧ttö̧mä̧ , jo̧u̧mä̧ su̧ro̧pä̧ ni̧pä̧ro̧mȩ joächomebu, jo̧u̧mä̧ ucuiyä̧cua̧ surojö juiyömä, ucua'anö ja̧'a̧ ajiyanä ajeö icuäjöttötä.7Ja̧umä kä̧hua̧ ma̧'ä̧cho̧mȩ jubutä, surojö jui̧'a̧ jä̧cua̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a mo̧ro̧ juomenä ja̧u̧mä̧ ucu'anö ja̧'a̧ surojö juiyötä, jua'amä ja̧u̧ ja̧'a̧ttö̧ u̧cuä̧mä̧. 8Ja̧u̧mä̧ ucu juiyö'anö ja̧'a̧ de'a i̧sa̧ 'corujuo'ächäji pö̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ de'a i̧sa̧ cuä'ö ötäjäcurumä, ja̧'jua̧nö̧ jȩpö̧ ö̧ä̧nä̧hua̧ttö̧ surojuächö'anö ja̧'a̧ttö̧. Ttö ja̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧. 9Sacerdote huotö'inä ttö pädötä jȩttö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä ja'huätö'inä huȩnȩ huotö ttäcuotö suronä jȩttö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätö'inä 'corujuotächäcuotö TTÖ chi̧mi̧ surojuottepa'attö. Ttötä ja̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ surojö juiyönä'inä jȩpö̧mä̧.10Ya̧tȩ'i̧nä̧ toa'a sacerdote huotö ttahuaruhuä'inä, sacerdote huotö tä̧tȩpä̧u̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttiäre ttaditönä huȩttä̧rö̧'i̧nä̧, ttucu'anö ja̧'a̧ surojö juiyötä. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ sacerdote hua̧ chutä iäre pärätänä mitö ttaditönä huȩttä̧rä̧u̧ru̧ ȩmö̧ttö̧mä̧, ja'huätö ttaditönä huȩttä̧rä̧u̧mä ttucuäcuotö TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ttiya pä'ö 'quȩ'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧mȩttö̧. Sacerdote huotöttö ttahuaruhuä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttaditönä huȩttä̧rä̧u̧ jahuätö 'tojusodettö uhuäpächättömä, ja'huätö'inä ja̧u̧cu̧ ttucuäcuotö chutä ucujueimä.12Sacerdote ittiju kirecu'o kȩmu̧ttö̧mä̧ ya̧tȩ sacerdote huocörö, jähuäjumä kucu'i ya'anö ja̧'a̧ surojö ju'iyönä ttiyöttömä. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ sacerdote ittiju recu'ajojöttö'inä jaroji'öttö'inä, jähuäju ki̧tti̧mu tojöttömä pä'äjita'anö kä'o ojusodenä kö̧ja̧ pe'ö ka̧'a̧ mu̧'ä̧yaju ki̧jä̧ji̧ta̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jähuäjumä kucua pe'ömä ka̧'a̧ kä'ocumä. Sacerdote i̧tti̧mu̧ huocotömä sacerdote u̧cu'ȩmä̧ ttöcu'a pe'ömä jo̧ca̧'a̧.14Ya̧tȩ ttö̧ja̧sä̧ jerupu ucuttömä sacerdote ö̧cu'ȩ, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jo̧'ú̧mä̧ imita pe'ö ka̧'a̧ sacerdoterö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppa̧huä̧da̧ pe'ö ka̧'a̧ ji̧mu̧tȩ jähuä 'torähuä yoräte'unä sacerdoterö. 15Israel ttö̧ja̧ ucu'otönö jȩttä̧ pe'ö ka̧'a̧ surojö juiyönä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ ttiyä'ita'anö, 16Jähuätö jäyä jȩttö̧tä̧ ku̧nä̧ra̧tö̧ surojömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ kuhuicu iyähuämä ttöcu'iya'anö huotö, Ttötäsä TÖ̧Ä̧NÄHUA jähuätörö surojö ju'i'ätö pätti'önä jȩpu̧mä̧.17TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moiséscu ucuocumä pä'inö̧: 18"Aarón-rö̧'i̧nä̧, ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ o'catoi'önä̧rö̧tä̧ pi̧yȩ jȩttä̧cua̧'a̧nö̧ ji'ähuitö: Israel ttö̧ja̧sa̧'i̧nä̧, ko̧ro̧jä̧ttö̧ i̧chä̧cuä̧hua̧ ucututäcu kö̧'i̧nä̧, i̧sa̧rö̧ cuä'ö icu pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧ i̧yähuä chi̧yä̧cua̧sä̧ pä'ino'cotö ku icu iyähuä'inä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ttiyöttömä̧, 19Ttömä chȩmi̧ya̧tö̧ pä'ömä̧, jahuätömä i̧sa̧ uborömä̧ päcäyäcö̧, ovejacö̧, cabracö̧ öttahuiyä'i̧nä̧ jui̧'a̧rö̧tä̧ ttiya pä'ö jä̧cua̧'a̧.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ i̧sa̧ öttahuiyä rö̧tä̧rö̧rö̧ cuiyuttömä̧. Ttömä ucu cuiyömä ȩmo̧cö̧ chä̧cua̧sä̧. 21Ya̧tȩ ä̧ji̧mö̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ kä̧tö̧ttö̧ esecu kö̧cuä̧huä̧ Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ päinö jȩpö̧, jitörötä pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧ iyähuä jö̧ttö̧'i̧nä̧, surojömä juiyötä cuiyätucuaja, chȩmi̧yä̧tu̧cua̧cu̧ pä'ömä. I̧sa̧ öttahuiyä hua̧rö̧mä̧ iyähyoca'a jä̧cua̧'a̧.22Ucutumä isotö tti'äriyä ä̧to̧cä̧tö̧rö'inä, ppi̧sä̧ppi̧sä̧ 'chä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, 'te'chächinä̧tö̧rö̧'inä, tti̧jȩta̧nä̧ mä̧richei ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧'inä, ttöttahuiyä huotörö'inä, tu̧huä̧'quȩ huotörö'inä cuiyätucua pä'ömä jo̧ca̧'a̧. Ucutumä ja̧'hua̧nö̧ huotörömä ku icu iyähuome huä̧mȩ huȩnö̧ ocuränä ku icumä cuiyätucuä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧MÄ̧. 23Ucutu pähuärö̧jo̧mȩnä̧ iyämä päcäyärötä, oveja ö̧jä̧pö̧ yorätehuocörötä, a̧'u̧cua̧rö̧tä̧, cuiyätucua pä'ö jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ päcuinö jinö jȩpö̧ cuiyätucuttömä ȩmä̧huo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧.24I̧sa̧ örä'cäyä cuäcuäpä̧cua̧hua̧rö̧'i̧nä̧, 'cä'ö i̧cuä̧hua̧rö̧'inä, barachi'inä̧cu̧rö̧'inä, 'cui'opö i̧cuä̧hua̧rö̧'i̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧MÄ̧ cuiyätucuä. Pi̧yȩmä̧ jȩ'cuä̧tu̧cuó cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ jäcuättömä. 25Ucutumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧cuä̧ jö̧nä̧mä̧ cuiyätucuó ko̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ i̧chä̧cuä̧hua̧ttö̧ ȩmö̧mä̧, jahuätö isotömä jättäpäyotöttö ji̧yȩtȩ jui'ätö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttöttahuiyä huotö jo̧mȩttö̧ ȩmä̧huo̧co̧tö̧ ttäcuotö."26TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moiséscu ucuocumä pä'inö: 27Päcäyä isaju ki̧tti̧cö̧, oveja isaju ki̧tti̧cö̧, cabra isaju ki̧tti̧cö̧ uhuächömä ja̧ju̧cu̧mä̧ sietenö mo̧ro̧ jo̧mȩnö̧ ö̧jä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ochonö mo̧ro̧ yabocumä, ja̧u̧ i̧sa̧mä̧ cuä'ö icu ocuränä ku icu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ttiyomenämä ȩmä̧cua̧.28Päcäyä isajurucö̧, oveja isajuröcö̧ ki̧tti̧cu̧mä̧ cuä'ö cuicuä, ji̧yȩtä̧ mo̧ro̧mä̧. 29Ucutu i̧sa̧rö̧ cuä'ö icu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ eseu cuiyätucuomenämä, ȩma̧'a̧nö̧ jo̧mȩnä̧ cuä'ö icu cuiyätucua pä'ö ja̧'a̧. Pi̧yȩmä̧ cuä'ö cuijätucu mo̧ro̧tä̧ cucuätucua pä'ö jä̧cuȩ. 30Ucutumä ku̧ju̧ni̧'ä̧tu̧cua̧ pä'ömä jo̧ca̧'a̧ koro mo̧ro̧ cucuätucua pä'ömä. Ttöttäsä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧.31Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ucutumä ttö huedömä jȩpu̧ kä̧tu̧cui̧. TTÖTÄ ja'a CUÄ̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧. 32Ucutumä TTÖ chimimä ucuo juiyönämä jȩ'cuä̧tu̧cuä̧. Israel ttö̧ja̧ttö̧mä̧ TTÖRÖMÄ ttu̧huo̧jua̧ päö hua̧sä̧ surojö'inä jui̧'a̧ päö. TTÖTÄ ja̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, surojö jui'ätö cuätucunä jȩpu̧mä̧, 33Egipto rȩjȩttö̧'i̧nä̧ ucuturu räepu ihuinömä ttötä ji̧nä̧'a̧ cuä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ Dios chö̧ja̧ päö: TTÖTÄ ja̧'a̧ CUÄ̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧."

Chapter 23

1TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocuinö Moisésrö: 2Israél ttö̧ja̧rö̧mä̧ ucuocu, ji'ähui jahuätörö: Pi̧yȩ ja̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hue'nömä pä'cäri jö̧nä̧ tesehuarö pä'ö, ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cu̧ cui̧jȩpä̧tu̧cua̧ ppi̧yȩ ja̧'a̧ surojö juiyönä ca̧ca̧cuä̧cuä̧huä̧ pä'ö; ja̧u̧ ja̧'a̧ ttö huedö pä'cäri adiunä jö̧mä̧.3Ucutumä cuaditätucu'anö ja̧'a̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧mu̧tȩ huäba'acuä mo̧ro̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuotö 'cuä'ächö pä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧ ja̧'a̧, o'catoi'önä tteseu mo̧ro̧. Ucutu'inä aditömä cuäditätucuä, ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuotö 'cuä'ächö pä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧ ja̧'a̧ ya̧cu̧pö̧nä̧ cu̧jo̧mȩtu̧cu̧ttu̧'i̧nä̧.4Pi̧yȩtó̧ pä'cäri TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ji'ähuö ö̧jö̧ni̧nö̧, ucutu surojö ju'iyomettö̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'ö cucu'o cu'ätu cu'ä pä'ömä recu'ä'inä jicu'ä huätucu'a pe'ö ka̧'a̧: 5Ä̧cu'o̧mȩnä̧ kä̧hua̧, catorce moró̧ pä'i'omenä nipä̧ro̧mȩ, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ i'ä'cäri ja̧'a̧. 6Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ quince moró̧ pä'i'omenä jo̧'ú̧tä̧ kä̧hua̧nä̧, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ tti̧ya'a pä̧ ppu̧'ä̧mo̧cö̧ ju'e'ittö̧ adicuä. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ko̧ro̧mu̧ttö̧nö̧ ta'are moró̧ pä'i'omenä ucutumä cucuätu'a pe'ö ka̧'a̧ pä̧ ppu̧'ä̧mo̧cu̧ ju'e'ittö̧ adicuä.7Ucutu ji̧nä yo̧metȩ pä'i'ö cucocu'ätucu'a pe'ömä ya'ute moró̧ 'quȩ'ȩpu̧ cu̧ju̧nä̧tu̧'cu'a̧nö̧ ja̧'a̧; ucutu cu'adi tä'itucunä cu'aditätucu'ä. 8TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ cu'iyä cu'otöjä Ucutu ku'icu iyähuä ko̧ro̧muttö̧ ta'are moró̧ pä'i'omenä. Koromuttö̧ ta'are morómä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧CU̧ ucu'ocu 'cuä'ächö ttö̧'ö̧ moró̧, jo̧'u̧ moró̧mä̧ ucutu cu'aditätucumä cu'aditätucu'ä.9TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocuinö Moisésrö, pä'inö: 10Israél ttö̧ja̧rö̧ ucuocui ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji'ähuitö jahuätörö: Ja̧u̧nu̧ cu̧rä̧bȩhuo̧mȩnä̧ rȩjȩ ttö ucuturu chi̧yi̧nä̧jä̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ trigo cu̧ca̧ca̧tä̧tu̧cuo̧mȩnä̧. 11Ȩpä̧tu̧cui̧ cuähuä ä̧cuo̧mȩnä̧ jähuä kä'co päte'ö adicuä i̧sa̧ i̧jȩpa̧ pä'ö TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ tiäre iyähuä ja̧'hua̧nö̧ ttiyäcu esehua pä'ö ucutu cui̧mi̧tu̧cunä. Ja̧u̧nu̧ 'chä̧ȩpöä̧cua̧ ttö chä'ca jo̧mȩ.12Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ ucutu cuiyätucu mo̧ro̧mä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ cuaditähuätucu ttö chö'ca jo̧mȩ ucutumä cuiyätucua pä'ö ja̧'a̧ ya̧tȩ oveja i̧tti̧ yaute duhuo hua̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ usurä'inä jui̧'a̧rö̧ ttiäre iyähuä ku icu TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧. 13Ttiäre iyähuä otemä jö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ huäbodäcuä jo̧mȩnä̧ harinä i̧sa̧ppȩ a̧dȩjacu huihuäcua'a, ji̧yȩtȩ ttiäre iyähuä ocuränä ku icu TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧, adiu a̧mȩu̧nä̧ 'chopönä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jua'atäcu yoräteunä ya'ate litro jo̧mȩ yabonänö vino isoya'inä, 14Ucutumä cucujuiyätucu'anö ja̧'a̧ pa̧'i̧nä̧, sa̧ri̧dä̧cuä̧hua̧'a̧'i̧nä̧ u̧huä̧ju̧ jareö'inä Diosrö ttiäre iyähuä ttichächo mo̧ro̧ päi'ome jubu. Pi̧yȩ huedömä 'chä̧cua̧'a̧ cuahuaruhuä o'cotörö'inä, cuidepiyu jö̧nä̧ cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩ'i̧nä̧.15Siete semana jo̧mȩnä̧ pa̧ja̧tä̧tu̧cui̧ mo̧ro̧ 'cuä'ächi'ö pä̧mä̧dä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ ja̧u̧ mo̧ro̧ ji̧na̧'a̧ ucutu cu̧cuȩ cuähuätucuttö ö̧cuo̧mȩnä̧ jähuä hui'cu iyähuä cui'cächinä̧tu̧cua'amä. 16Ucutumä cincuentanö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ cu̧'a̧tä̧tu̧cua̧ pä'ö ja̧'a̧, 'cuä'ächi' pä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧ siete mo̧ro̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucutumä u̧huä̧ju̧ otettö iyähuä pä'äjita'anö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ cuiyätucua pä'ö ja̧'a̧.17Ucutumä cuojusodetucuttö to̧ppä̧rȩ panppä trigo i̧sa̧ppȩttö̧ 4,5 kg jo̧mȩnä̧ ȩmö̧ adicua'a cui'cächätucuaja. Ja̧u̧ panmä trigo i̧sa̧ppȩ adihuäjueitä aditi'ipö ppö̧ä̧mö̧ jähuäcu huihuatö cuȩttä̧tu̧cua̧ja̧; ja̧u̧mä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ jähuättö hui'cu iyähuä jä̧cua̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧. 18Ucutumä Pancu̧ i'cöchö kä̧nö̧mä̧ oveja i̧tti̧mö̧ ya'ute a̧'ȩtä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧mä̧ sietenö huotörö, ttöttahuiyä'i̧nä̧ jui'ätörö, päcäyä i̧tti̧rö̧mä̧ ya̧tȩrö̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ovejattö umä̧tö̧rö̧mä̧ ta̧ju̧ru̧tä̧ cuȩpä̧tu̧cua̧jä̧, jahuätömä ku icu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyähuotö jä̧cua̧'a̧, u̧huä̧ju̧ otecu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuähuäcu juhua'atäcu ku icu iyähuäcu, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ adiu ameu 'chopönä.19Ucutumä cabrattö uborö, suronä jȩcuä̧tu̧cu̧ jȩä̧chö̧ jö̧nä̧ cuiyätucuaja ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ovejas i̧tti̧mö̧ ta̧ju̧rö̧ ya'ute a̧'ȩtä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧ cuä'ö icu huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧ jähuä jö̧nä̧ cuiyätucuaja. 20Sacerdotemä pan ä̧cuo̧mȩnä̧ jähuättö iyähuäcu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩnttö̧ i̧hui̧'cuä̧cua̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧rö̧ iyähuä jö̧nä̧ ovejas i̧tti̧mö̧ ta̧ju̧cu̧. Ja̧u̧ iyähuämä ro̧ö̧ jähuä jö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyö kä̧nö̧ sacerdoterö'inä i̧yä̧huä̧cuȩ. 21Ucutumä ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huopö jicuähuätucuaja. Ä̧tȩcuä̧nä̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧ jö̧nä̧ ttäcuotö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ ucutumä cuaditähuätucumä cuaditätucuä. Pi̧yȩ hueähuä huȩnȩmä̧ cui̧tti̧mö̧tu̧cu̧ juhua'a yabo tti̧tti̧mö̧'i̧nä̧ o'cajuiyönä ttö̧ja̧cuo̧mȩ pönämä toepächocö jä̧cuȩ.22Ku̧cuȩ cuähuätucu rȩjȩttö̧ cu̧ca̧ca̧tä̧tu̧cuo̧mȩnä̧mä̧, cu'ättatucu jäyänä̧ bahuinö̧nä̧ huȩju̧ttö̧ o'cajuiyönämä̧ 'cuicuätucuä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuäipächinö̧nä̧ huȩju̧ rȩjȩ pȩjö̧'i̧nä̧ cu̧ca̧ca̧tä̧tu̧cuä̧. Usurä isotötä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ko̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ ichäcuähuotötä ttö̧ca̧ca̧ta̧ cuti'ätucuajä̧, Ttötäsä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios-mä̧."23TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocuinö Moisésrö, pa̧'a̧nö̧: 24Israél ttö̧ja̧rö̧ ucuocui pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Ji̧mu̧tȩ ta'are kä̧hua̧ päi'omenä, ja̧u̧ kä̧hua̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧, yorö'isotä 'cuäcuächätucu mo̧ro̧ jä̧cua̧'a̧ ucuturu, dedecä rä̧mi̧pa̧'a̧nä̧ cuamucuädätucua pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojö'inä juiyönä ca̧ca̧cuä̧tu̧cui̧. 25Ji̧'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ chadita pä'ö'inä jȩcu̧'ä̧tu̧cuä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧cu̧tu̧mä̧ cuiyätucu'anä ja'a cuiäre ku icu iyähuä CU̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧TU̧CU̧RU̧."26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocuinö Moisésrö, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 27"Jitämä, Ji̧mu̧tȩ ta'are kä̧hua̧ päi'omenä, ja̧u̧ kä̧hua̧ttö̧ to̧mu̧rȩ mo̧ro̧, suronä jȩttö̧ micuä iyähuä mo̧ro̧ päi'omenä. Surojö'inä juiyönä ca̧ca̧cuä̧cuähuä mo̧ro̧ jä̧cua̧'a̧ juorö ucututä cua̧mo̧nä̧tu̧cu̧ ucuo tecuähuätucuä iyätucui TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧TÄ̧ cuiäre iyähuä ku iyö.28Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ ucutumä cuäditätucuä jua'amä suronä jȩtti̧nö̧ micuä iyähuä mo̧ro̧ ja̧'a̧, ucutunä̧'i̧nä̧ suronä jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosrö iyähuä ja̧'a̧ttö̧. 29Ya̧tȩ ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ suronä jȩpi̧nö̧sä̧ pä'ö iya pa'o'cömä, ahuaruhuättö i̧mi̧cu̧nä̧ pportädö ku̧nä̧hua̧ jä̧cua̧.30Ucututtu ya̧tȩ ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ aditömä, TTÖ, CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧, ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧tȩttö̧ si'epö chi̧cuä̧cua̧. 31Ucutu ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ ji̧yȩtȩ adicuä'inä cuaditätucuä. Pi̧yȩ hueähua ja̧'a̧ ucutu cuahuaruhuä o'cotö'inä cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩ pö̧nä̧ttö̧ hue'äu cu̧jä̧tu̧cua̧ pä'ö jö̧mä̧. 32Pi̧yȩ mo̧ro̧ u̧cu̧tu̧ru̧mä̧ ucuotönö 'cuä'ächö pä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧ ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cua̧mo̧nä̧tu̧cu̧tä̧ ucuotönö jȩpä̧tu̧cui̧ ya'ate kä̧hua̧ttö̧mä̧ ji̧mu̧tȩ pa̧ja̧cuä̧nö̧ mo̧ro̧ päi'ome ni̧pä̧ro̧mȩ jubu. Ni̧pä̧ro̧mä̧ koro mo̧ro̧ttö̧'i̧nä̧ ni̧pä̧ro̧mȩ jubu, ucutu'inä ku̧nä̧rä̧tö̧jä̧ eseu 'cuä'ächö cu̧'ä̧tu̧cu̧ mo̧ro̧.33TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ucuocuinö Moisesrö pä'inö: 34Ucuocui Israel ttö̧ja̧rö̧ , ji'ähuitö: Koromuttönö ta'are kä̧hua̧ pä'i'omenä to̧mu̧re jähuä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧mu̧tȩ jähuä pä'i'omenä hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ pä'cäri jȩttäjá TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧. Ji̧mu̧tȩ ta'are moró̧ jo̧mȩnä̧.35Ä̧cuo̧menäji̧ mo̧ro̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ ucuotönö ttöcuocuaja. Cuaditätucuä ucutumä cuaditä'ijätucumä. 36ji̧mu̧tȩ ta'aenö moró̧ pä'i'omenä ucutu cuiyätucuajá cuä'ö'icu ocuränä ku icu iyähuä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧. Ucuotönö ttöcuocuaja ji̧mu̧tȩ huäba'acuä mo̧ro̧ päi'omenä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutu cuiyätucuaja cuä'ö icu ku icu iyähuä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ . Pi̧yȩtó ucuotönö jȩcu'ä̧tu̧ cuä̧cuä̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutu cuaditä'ijä̧tucumä cuaditätucuä.37Pi̧yȩtó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ eseäcuähuä mo̧ro̧mä̧ ja̧u̧rö̧ tesehua pä'ö jȩpö̧ ku̧nä̧hjua̧'a̧ mo̧ro̧mä̧ isopäi'önä ucutu jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä'ö ja̧'a̧ ca̧ca̧cu̧ ucuotäcuähuä mo̧ro̧ jönä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutumä jȩ'cuä̧tu̧cua̧já̧ i̧sa̧rö̧ cuä'ö icu ocuränä ku icu iyähuä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧. Ocuränä ku icu iyähuä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧huä̧ju̧ ote iyähuä'inä, i̧sa̧rö̧ cuä'ö icu ihuä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuähuä iyähuä'inä ji̧yȩtȩpö̧nä̧mä̧ u̧mo̧ro̧ jö̧ta'anö. 38Pi̧yȩ pä'cärimä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuo te'äu 'cuä'ächi'ö pä̧mä̧dä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧ ppädäcuähuäcua'a rö̧ä̧chi̧pö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mippoönä iyähuä'inä, ttiya pättinömä o'cajuiyötä juhua'atäcu ucuturutä pä̧huä̧rö̧jo̧mȩ TÖ̧Ä̧MÄ̧HUA̧RÖ̧ cuiyätucu'inä o'cajuiyötä.39Dios ö̧jo̧dettö a̧mö̧cuädö ttu̧ju̧ni̧na̧'a̧cu̧, mo̧ro̧mä̧ 15nö̧ mo̧ro̧nä̧ kä̧hua̧tö̧tä̧ sietenö pätti'omenä, ucutu rȩjȩ cuähuä u̧huä̧ju̧ cu̧ca̧ca̧tä̧tu̧cuo̧mȩnä̧mä̧, ucutumä pi̧yȩ pä'cärimä sieten1ö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä'ö ja̧'a̧, ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧mä̧ 'cuä'ächi'ö pä'cäri jȩ'cuä̧tu̧cu̧ mo̧ro̧ jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 8nö̧ mo̧ro̧ päi'omenä'inä 'cuä'ächi'ö pä'cäri jȩ'cuä̧tu̧cu̧ mo̧ro̧ jä̧cua̧'a̧.40Ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧mä̧, dauhuiyä adihuäjuei oi u̧huä̧ju̧ttö̧'inä, o̧i̧ ojiyättö'inä, dauhuiyä a̧'cua̧cu̧ oicuttö'inä, ojiyä otoö bäreö aje jäyoto ka̧cu̧ttö̧'i̧nä̧ ca̧ca̧ti̧'i̧pö̧, cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Dios ä'cajo̧mȩttö̧ sietenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ cuesehuätucuajá. 41A̧'ȩ jö̧'a̧cuä̧mä sietenö mo̧ro̧ päi'omȩnä̧mä̧, ucutumä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÖ̧CU̧RÖ̧ eseu pä'cärimä̧ jȩ'cuä̧tu̧cua̧jä̧, pi̧yȩ huedömä̧ ucutu'i̧nä̧ jȩ'cuä̧tu̧cua̧'a̧nä̧, juhua'a yabo cui̧tti̧mö̧tu̧cu̧'i̧nä̧ jȩttä̧cuȩ ja̧'a̧ ucutu cu̧ja̧cuä̧tu̧cuo̧mȩttö̧mä̧. Ucutumä pi̧yȩ pä'cärimä jȩ'cuä̧tu̧cua̧jä̧ kä̧hua̧tö̧ttö̧mä̧ sietenö kä̧hua̧tö̧ päi'omenä.42Ucutumä sietenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ cu̧ja̧cuä̧tu̧cua̧ja̧ odehuiyä ppo̧ö̧nä̧, o'catoi'önä̧, Israel ttö̧ja̧ttö̧ uhuäpächinä̧tö̧mä̧, odehuiyä ppo̧ö̧nä̧ sietenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ ttö̧ja̧cua̧ pä'ö ja̧'a̧, 43Cui̧tti̧mä̧tu̧cu̧ juhua'a yabo tti̧tti̧mö̧'i̧nä Israel ttö̧ja̧mä Egipto rȩjȩttö̧ rä'epö chicuäji o'ca'amä odehuiyä ppo̧ö̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ pä'ö ttu̧huo̧juä̧cua̧'a̧nö̧. Ttötäsä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios-mä̧." 44Pa̧'a̧nö̧tä̧ Moisésmä̧ Israel ttö̧ja̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ eseu pä'cäri jȩttä̧cuȩ mo̧ro̧mä̧ pi̧yȩ mo̧ro̧ pönä̧tä̧ jȩ'cuä̧tu̧cua̧jä̧ pä'ö ji'ähuinö̧.

Chapter 24

1TÖÄ̧NÄ̧HUÄ̧MÄ̧ Moisésrö ucuocu pä'inö: " 2Israel ttö̧jä̧rö̧ olivosttö ta'ö adicuoja a̧dȩja päcuäyatä lamäari̧yu̧ rȩdȩcuoya ti'cächa hue'i, juoyamä̧ 'cuäopönä̧tä̧ tȩa̧u̧nä̧ kä̧dȩpö̧nä̧ cuoäcua'a̧nö̧.3Ä'ca jome ttoecua'a rä̧ta̧nä̧ umicu esecu jȩtta̧ pä'ö hueina'a̧ ca̧ca̧cu ttö̧'ȩjo̧mettö̧, Aarón ja̧'a̧ lámpara cuoönä̧ nipä̧rö̧mȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ koro mo̧ro̧ mo̧ro̧ juhuome jubö cuounä̧ irȩdȩrȩtä̧rä̧cua̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jomettö̧mä̧. Pi̧yȩ hueähuämä cui̧tti̧mö̧tu̧cu̧ juhua'a yabo tti̧timö'i̧nä̧ cuäopönä̧tä̧ jȩpö̧ ttö̧ja̧ pä'ö hueähui'ina'a ja̧'a̧. 4Sacerdotemä̧ juȩ'i̧pa̧mä̧ lámpara o̧yu̧mä̧ 'cuäopönä̧tö̧ cuoönä̧tä̧ i̧rȩdȩtä̧rä̧cua̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧, lámpara o̧yu̧ ka̧cuäcämä päcuäji orotä ji̧na̧'a̧.5Trigo i̧sa̧ppȩ adihuappȩttö̧ cacuopi'ö'ca̧mä̧ panttö̧mä̧ 12nö o̧si̧ cuȩtta̧jä̧. Ji̧yȩtȩ o̧si̧ pö̧nä̧mä̧ cuatro-nö̧ quilos jo̧mȩttö̧mä̧ yabonä̧nö̧ ä̧mä̧cö̧ jä̧cua̧'a̧, 6ja̧u̧nu̧ o'ca'amä, mesa isodä oro päcuäittö adicuodä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajo̧mȩ ko̧dänä̧ to̧mä̧rȩ jo̧mȩnä̧ ku̧ni̧, ja̧u̧ o̧mä̧ ji̧mä̧cu̧nä̧mä̧ seisnö o̧si̧ pönä̧tä̧ kä̧cua̧'a̧.7Ja̧u̧ o̧mä̧nä̧mä̧ incienso pättö päcuäi ku̧nä̧'chi̧, ja̧u̧ panmä̧ ku icu iyähuä huȩnȩcuä̧chö̧tä̧ jä̧cua̧'a̧. Ja̧u̧ inciensomä ku icu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyähuä jä̧cua̧'a̧. 8Pi̧yȩ panmä̧ 'cuä'ächi'ö pä̧mä̧dä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧ jö̧ta'anö sacerdotetö̧ttö̧ juȩ'i̧pa̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩmä̧ 'cuäopönätä i̧yä̧cua̧, Israel ttö̧ja̧rö̧ ppä'ädömä esecuinö̧ beipocö ji̧nö̧ i̧jȩcuä̧ jö̧nä̧tä̧. 9Ja̧u̧ i̧yä̧huä̧mä̧ Aarón'i̧nä̧, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ i̧yä̧huä̧cuȩ, ja̧u̧mä̧ a̧tȩcuä̧nä̧ ttucua pähui'ino̧mȩttö̧tä̧ ttucuäcuotö, juhua'amä̧ ocuränä ku icuähuä cu̧ä̧nä̧hua̧rö̧ eseu cuiyö jo̧mȩttö̧."10Jitämä 'cuäopina'a̧ ya̧tȩ Israél ttö̧ja̧saju ki̧tti̧, ja̧u̧ jä'omä Egipto ttö̧ja̧sa̧ ji̧na̧'a̧, Israél ttö̧ja̧cu̧ rä'opinö, ja̧u̧ Israél ttö̧ja̧saju ki̧tti̧mä̧ ttä'ähuarättö rohuähuinö Israél ttö̧ja̧sa̧cu̧. 11Israél ttö̧ja̧saju ki̧tti̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧ suronä huopinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Diosrömä suronätä̧ pä'inö, Ja̧'hua̧nö̧ jȩa̧'a̧ttö̧, ttö̧ja̧ tti'chächinäcu̧ Moisés ä'cajo̧mȩ. Ja̧ju̧ ki̧mi̧mä̧ Selomit pä'ö mi̧cuinä̧ju̧, Dibri kittiju ji̧na̧'a̧, Dan ahuaruhuä o'cotö isaju. 12Cärenä rötö tta̧ttö̧ri̧nä̧cu̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päomenätä̧ jȩttä̧rö̧ pä'ö.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocuinö Moisérö, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 14Diorö surojönä pä'äjirö 'chu'ädö ȩpä̧tu̧cui̧ ä'ähuarättö'inä jäyäcu. O'catoi'önä ä̧ju̧cuä̧jä̧tö̧mä̧ cu̧mu̧tu̧cu̧ unä mecuä̧cuo̧tö̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ o'catoi'änä i̧nä̧ o'quinä icuäu cuä'ö cuicuäcuotöjä.15Ucutu ji'ä huätucu'i Israel ttö̧ja̧rö̧ pa̧'a̧nö̧: Ya̧tȩ DIORÖ suronä pä'öttömä usurä ȩmä̧huä̧cu'a̧ suronä pä'inätä̧. 16Ya̧tȩ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ i̧mi ucu'otocömä je'ö̧nätä̧ hua'ö i̧cu'ä̧cu'a̧. O'ca to'inä ucu'otönö ka̧cu'ä̧tö̧mä̧ i̧nä̧ o'quinä tti̧cu'ä̧cu'a̧, ko̧ro̧ jä̧ttö̧ ichinö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israelitattö huäpächinö jö̧ttö̧'i̧nä̧. Ya̧tȩ ucu'otoca'a jȩ'ö̧ttö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ i̧mí̧, jo̧'u̧mä̧ hua'ö icu'a pe'otä ö̧jä̧cu'a̧.17Ya̧tȩ cu'ä'icuttömä ka̧rá̧ ttö̧ja̧sä̧rö̧, jo̧'u̧mä̧ jue'inätä̧ hua'ö icu'a pe'ötä kö̧. 18Ya̧tȩ i̧sä̧ ttäjirö cu'ä'icuttömä, jo̧'u̧mä̧ imita pe'ötä kö̧, a̧'cu'a̧rö̧ kö̧nä̧rö̧ cu̧tä̧.19Ya̧tȩ ippeyänä kö̧rö̧ barahuächi'önä jȩ'ö̧ttö̧mä̧, jȩttö̧'a̧nö̧ hua̧ chutä ippeyänä kö̧rö̧ jȩä̧ji̧ta̧'a̧nö̧: 20Jȩttö̧mä̧ jȩttö̧cu̧, tti'äre'inä tti'ärecu, ttäcu'inä ttäcucu. Ja̧u̧ ka̧ra̧rö̧ barahuächi'önä jȩö̧ta̧'a̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'nä̧ jȩtta̧ pä'ö hua̧. 21Ya̧tȩ de'a i̧sa̧rö̧ cuä'ö icumä i̧mi̧tä̧huä̧cua̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧tȩ ttö̧ja̧sä̧tö̧ cuä'ö icumä cuä'ö tticua pä'ötä hua̧.22Ja̧u̧ hueähuä huȩnȩmä̧ micuähuäcua'a o'catoi'önä̧rö̧ ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧rö̧'inä, pi̧jä̧ttö̧tä̧ uhuäpächinä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, isopäi'önä Ttömä ucu CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosä". 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Moisésmä Israel ttö̧ja̧rö̧ ucuocuinö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧mä̧ ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ suronä pä'äjipäjirömä ä'ö kä̧cuä̧huo̧mȩttö̧mä̧ jäyäcu ȩpi̧nä̧tö̧. Inädönä icuäu tticuinä̧cu̧. Israel ttö̧ja̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Moisésrö hueinöta'anötä̧ jȩpi̧nä̧tö̧.

Chapter 25

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Sinaí möä'cattö Moiséscu ucuocumä pä'inö: 2Israel ttö̧ja̧cu̧ ucuocu, jahuätörömä pa̧'a̧nö̧ ji'ähuitö: Rȩjȩ ucuturu chi̧yä̧jä̧ra̧'a̧ docuächi'ätucuomenämä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mo̧ro̧ 'cuä'ächi'ö pä̧mä̧dä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧mä̧ rȩjȩmä̧ ucuota pä'ö jä̧cua̧'a̧.3Cu̧cuä̧ cuähuätucumä seisnö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ku̧ju̧nä̧tu̧cua̧ja̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ seisnö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ uva isäi ä̧nä̧jui̧yä̧mä̧ 'cui̧cuo̧pä̧ra̧jä̧ juhua'atäcu u̧huä̧ju̧'inä cu̧ca̧ca̧tä̧jä̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ sietenö a̧'ȩ päi'omenä 'cuä'ächi'ö pä̧mȩdä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧mä̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩmä̧ hueähuä huȩnȩ pähuächinö'cuä̧ ku̧nä̧huo̧co̧jä̧ jä̧cuä̧jä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ 'cuä'ächi'ö pä̧mä̧dä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧ jö̧nä̧. Cu̧cuä̧ cuhuämä cu̧ju̧nó̧, ä̧na̧jui̧yä̧'i̧nä̧ 'cuicuä.5Ucumä amönä pa̧ja̧tö̧ ba'ipö u̧huä̧ju̧ huȩjö̧mä̧ ttö̧ca̧ca̧ta̧ pä'ömä huecuó, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ uva änajui̧yä̧ 'cuiähuocönä u̧huä̧ju̧ huȩjö̧'inä ttö̧ca̧ca̧ta̧ pä'ömä huecuó, Ja̧u̧ a̧'ȩnä̧mä̧ ja̧'huä̧jä̧ rȩjȩmä̧ yabonömä adicuocojä jä̧cuä̧jä̧. 6Ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ adicuocö mo̧ro̧ a̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ ba'ipö huȩju̧tä̧ cu̧cuä̧cua̧jä̧ ucumä. Ucutä'inä, cumöhuäyotö u̧mä̧tö̧'inä, nätö̧'inä, cumöhuäyotö micuänä aditätö'inä juhua'atäcu ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichäcuähuotö ucucu ka̧cuä̧tö̧'inä ttucua pä'ö ttö̧ca̧ca̧tä̧cuȩ. 7Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä̧ji̧mö̧ pä̧cä̧yu̧'inä juhua'atäcu de'a isotö'inä amönä pa̧ja̧tö̧ ba'ipö huȩju̧tä̧ ttucuäcuotö.8Ucumä sietenö a̧'ȩ päi'omenä adicuocö jo̧mȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ cu̧'a̧ta̧jä̧, sietenö a̧'ȩmä̧ sietenö jo̧mȩnä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sietenö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ cuähuämä i̧u̧nä̧huo̧co̧jä̧ jä̧cuä̧jä̧, o'cajuiyönämä cuarentinueve a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ jä̧cua̧'a̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ trompeta pä̧i̧cu̧nä̧ ppöcuaja mo̧ro̧mä̧ to̧mö̧rȩ mo̧ro̧ päi'omenä kä̧hua̧tö̧tä̧ sietenö huotö jo̧mȩ päi'omenä. Surojö jȩttö̧ jȩä̧chö̧ mo̧ro̧mä̧ cui̧rȩjä̧ jä̧ttä̧jä̧tä̧ trompeta rä̧mi̧pö̧nä̧ ppöcua pä'ö jä̧cua̧'a̧.10Ucú 'quȩȩpu̧ kö̧ní̧ 50 a̧'ȩ́ päi'omenä amucuädi TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ jua̧jä̧ttö̧ räepu i̧cui̧nä̧u̧jä̧ o'cato'inä cu̧jä̧u̧cu̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuesehua'anö ja̧'a̧ ucumä, juorö cuadita pe'ö huettömetö̧ cuahuaruhuä ttö̧ ja̧'a̧ ppa̧cuä̧chi̧na̧'a̧ttö̧.1150 a̧'ȩ́ päi'omenä ucú cueseu a'ȩ́ ja̧cua̧'a̧. Ucú cu̧ju̧na pe'ömä jo̧ca̧a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧huä̧ju̧ oba'inä cu̧ca̧tä̧tä̧. Cuití a̧mu̧nä pä̧ja̧tu̧tä̧ bautä ja̧'hua̧ta̧'nö̧ uva ttu̧ju̧noca̧'a̧nä bauttötä u̧huä̧ju̧ o̧cha̧ ca̧ca̧ti̧. 12Cueseumä, surojö juiyö ja̧cua̧'a̧ ucurömä. Ucú cucua pe'ö ja̧'a̧ cu̧cu̧'ȩ kö̧ nähuo̧me jäyä́ bauttötä.13Pi̧yȩ a̧'ȩ adihuomenä jȩä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧ päi'omenämä̧ ucumä cuiyä'chajá o'catoi'önärö̧ tti̧rȩji̧yä̧ pö̧nä̧. 14Cuippeyänä kö̧rö̧ ucu cui̧rȩjä̧ mitö cuiyöttömä ja̧'hu̧ya̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ cuipeyänä kö̧ttö̧ mitö cuȩmö̧ttö̧mä̧, jäyä jȩpä̧ 'chodiparö pä'o'inä cuamucuädä ko̧ro̧nö̧mä̧ korotöcu esecu'inä yapare jiccuähuä.15Cuippeyänä kö̧ i̧rȩjä̧ cuȩmö̧ttö̧mä̧, amucuädi tta̧'a̧nö̧ rö̧'ä̧nä̧ a̧'ȩ ka̧ pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuähuä jo̧mȩnö̧ 'chiyächome a̧'ȩ adihuomenä jȩä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧ pätecuächome jubu. Cuippeyänä kö̧'i̧nä̧ rȩjȩ iyökä̧nö̧mä̧ ja̧u̧ o'cajuiyönä u̧huo̧jua̧ pä'ö ja'a. 16Adihuomenä jȩä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧ a̧'ȩ yabonänö jöttömä micuä'inä yäbonänö micuähuäcua'a, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧'ȩ adihuomenä jȩä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧ pabotä jö̧ttö̧mä̧ micuä'inä pabotä jä̧cua̧'a̧, jua'amä rȩjȩ cuähuä 'chiyächomettö topö jä̧cua̧'a̧ tta̧'a̧nö̧ rö̧'ä̧nä̧ ȩmä̧cua̧ pä'ö a̧'ȩ adihuomenä jȩä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧ päi'omenä. 17Ucumä suronä ö̧ji̧pä̧ pä'ö'inä jȩcu̧'ä̧ yapare'inä jicuähuä'chä korotö korotucumä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧, ucumä Diosrötä ucuotö kä̧hui̧ ttö̧tä̧sä̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Diosmä.18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucumä ttö huedö́ jȩpi̧, ttöttö hue'ähuä huȩnemä 'chu̧'ä̧ri̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩpä̧tu̧cu'i̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ju̧'ä̧jä̧ rȩjȩnä̧ ucumä adiunä cu'i̧jä̧cu'a̧jä̧. 19Ju̧'ä̧jä̧ rȩjȩnä̧ cu̧cu'ȩ cu'ähuämä rȩji̧yä̧cu'a̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucú cu cu'ä̧cu̧'a̧jä̧ sucu'ä di'önä ju'ȩnȩtä̧ cu̧jä̧ cu̧'a̧jä̧ jȩnȩ́ ju'iyönätä̧.20Ucútu päcu̧'ä cu'ottöjä. ¿Ji̧mutȩ ta'arenö a̧'ȩ́ jo̧mȩnä̧ däjé tucu'ä cua'attö̧? ä̧ju̧cu'ä̧ tu̧cu'i̧. cu̧ju̧ni̧yä̧tu̧cu̧nä̧ ja̧'a̧tȩji̧ cu̧ju̧nä̧huä̧tu̧cu̧mä̧ cö̧ca̧tä̧ti̧yö̧nä̧ huotöjä̧tä̧ji̧. 21Ttötä huȩdä̧cu'otöjä adiunä ucu'ocu ucuturö koromuttö̧nö̧ ya'ute a̧'ȩ́ pä'i'omenä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ u̧huä̧ju̧ cu̧ca̧tä̧tä̧ cu'o̧ttö̧jä̧ ri̧'ȩnä̧ huabodäcu'ä a̧'ȩ́ jo̧mȩnä̧. 22Ucutu cu̧ju̧nä̧cu'o̧tö̧jä̧ koromuttö̧ huäbodäcu'ä a̧'ȩ́ pä'i'omenä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cu'esetäcu'otöjä jo̧'u̧ a̧'ȩ́ topu ö̧huä̧ju̧ iyö cu'ä̧nö̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧huä̧ju̧ iyömä ca̧ca̧tö̧ cö̧jö̧nä̧cu'o̧ttö̧jä̧. ji̧mu̧tȩ pa̧ja̧cu'a̧nö̧ a̧'ȩ́ pä̧'i̧'o̧mȩbu̧ pärocu'ä ö̧huä̧ju̧ iyomebu, ucutu cucu'ä cu'ottöjä hua'adö rutähuomettö̧.23Rȩjȩmä̧ 'cuäopunä micuänä ttiya pä'ömä jo̧ca̧'a̧ ka̧ra̧rö̧, rȩjȩmä̧ ttö chi̧rȩjä̧ ja̧'a̧. O'catoi'önä ucutumä ichäcuähuotöjä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pi̧jä̧nä̧mä̧ cu̧jo̧mebutä kä̧tö̧jä̧. 24Ucumä topi huä̧inätä̧ o'cajuiyönä rȩjȩmä̧ ucu̧tä̧ cuȩmi̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧; ucú rȩjȩ́ mitö cuȩminiyä̧u̧tä̧ mitö ttȩma iyí rȩjȩmä̧. 25Ucú cuahua̧ru̧hua̧ israel ttö̧ja̧sä̧ u̧su̧rä̧i̧sä̧ ö̧jö̧nä̧ jä̧cu̧ u̧ju̧nä̧rä̧ji̧ mi̧cuä̧nä̧ iyö icuttumä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tö'cö ahuaruhuättötä pä'äji ta'anö mitö ttȩmä̧cuo̧tö̧ ja̧u̧ iyö icuäjimä.26Ya̧tȩ ttö̧ja̧sä̧ u̧ju̧närö̧ ahuaruhuä mitö ttȩmä̧ pä'ö juittöttömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ mitö ȩma̧ pä'ö u̧ju̧nä̧rö̧ttö̧mä̧ mitö ȩma pe'ö ka̧'a̧, 27ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ pojopu toa pä'ö ja̧'a̧ rȩjȩ́ mitö iyötticuinö a̧'ȩ́ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pa̧ja̧tö̧ tottäjo̧metä̧ i̧mita pä'ö ja̧'a̧ mitö ȩmi̧nö̧rö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ i̧rȩjä̧ ppa̧huä̧dä̧cua̧. 28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chutä i̧rȩjä̧ ppa̧huä̧di̧yö̧nä̧ jö̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ rȩjȩ́ mitö ȩmä̧ji̧tä̧ ö̧jä̧cua̧ juȩnȩ rȩjȩmä̧ jubileo a̧'ȩ jubu. Jubileo a̧'ȩ́nä, ppa̧huä̧dä̧cuä̧huä̧cua̧ rȩjȩmä̧ ttö̧ja̧sä̧ iyö icuinörö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ppa̧huä̧chä̧cua̧ i̧rȩjä̧ pä'ötä.29Ya̧tȩ ojusode ötahuiyä ttoecuäbä jacuä huode micuänä iyöttömä, iyö icu'ca̧mä̧ ya'ute a̧'ȩ o'ca'a pä'äjita'anö micuä ema'anö ja̧'a̧. Ya'ute a̧'ȩ päi'ö o'ca'amä o'cajuiyönä ppa̧'a̧di̧pö̧ ȩma̧ pä'ömä̧ kä̧cua̧'a̧. 30Juhuode isode ya'ute a̧'ȩ päia'anä isode u̧ru̧hua̧ pinö ppa̧'a̧di̧pö̧ ȩmo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧, ötahuiyä ttoecuäbi jacuä huode eminömä ojusode päi'önä̧tä̧ jäcuode, i̧tti̧mö̧ juhua'a yabo tti̧tti̧mö̧'i̧nä̧. Juhuode isodemä rö̧ä̧nä̧ eseu ttö̧jö̧ a̧'ȩnä̧'inä ppa̧ttä̧docode jäcuode.3131 Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ötahuiyä ttoecuäbä ttoecuocomȩ jäyänä huȩjö̧ odehuiyämä̧, mȩjȩ'quiyönä̧ huȩjö̧ odehuiyä jȩttö̧ta̧'a̧nö̧tä̧ jȩä̧cuä̧huä̧cua̧'a̧. Rö̧ä̧nä̧ eseu ttö̧ja̧cu̧ a̧'ȩnä̧ isode pä'äjita'anö̧ ttojusode päi'önä̧ ttȩma̧ pä'ö jä̧cua̧'a̧. 32Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jitötä tta̧mö̧nä̧ ttidepiyu jacuä huȩjö̧ odehuiyämä̧, Levíttö yo'ähui'inä̧tö̧mä̧ ja̧'a̧tä̧ mo̧ro̧'i̧nä̧ mitömä̧ ttȩmä̧cuo̧tö̧.33Ya̧tȩ Leví isotö i̧sa̧ttö̧ isode micuänä iyö icuinode ppa̧'a̧di̧pö̧ ȩmo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧, rö̧ä̧nä̧ eseu ttö̧jö̧ a̧'ȩnä̧ juode isodemä̧ ä'coji u̧ru̧hua̧ pinö̧rö̧tä̧ iyähuäcuode, Israel ttö̧ja̧cu̧ ka̧cuä̧tö̧, Levíttö yo'ähui'inä̧tö̧ ttidepiyönä̧ huȩjö̧ odehuiyämä̧ jahuätötä ttoju odehuiyä jo̧mȩttö̧. 34Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ötahuiyä jäyänä huȩjö̧ odehuiyämä micuänämä iyömä icuähuocö jä̧cuȩ, Levíttö yo'ähui'inä̧tö̧ ttidepiyunä̧ huȩjö̧ jo̧mȩttö̧.3535 Kuahuaruhuättö ya̧tȩ recuä rö̧jä̧chi̧'ä̧cu̧ a̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ ppädäcuähua pä'ö'inä juiöttömä, ko̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ i̧chä̧cuä̧hua̧ 'cuä'opöröcö̧ ucutucu ku̧rö̧cö̧ ppäcuädä'ija'anö̧tä̧ ppäcua pä'ö jä̧cua̧'a̧. 36Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cu'ärohuäjomȩ yabonä̧nö̧ ppa̧huä̧da̧cu̧ pä'ömä̧ jäcuepärö; yabonänö cu̧mu̧nä̧ra̧ pä'ö'inä korojueinä huȩnȩtö̧mä̧ jäcuepärö, ja̧'hua̧nö̧ jättepajueimä̧ Diosrötä ucuoti, ja̧u̧ cua̧hua̧ru̧hua̧mä̧ yabonö ucutäcu ö̧jä̧cua̧'a̧nö̧. 37Pärätä cu'ärouttömä̧, cu'ärohuäjomȩ yabonä̧nö̧ ppa̧huä̧da̧cu̧ pä'ömä̧ jäcuepärö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yabonänö cu̧ju̧nä̧ra̧ pä'ömä cucuȩmä̧ micuänämä cuiyärö. 38Ttötäsä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä̧, Egipto rȩjȩttö̧ rä'epö icuinö̧mä̧ pi̧jä̧ Canaám rȩjȩ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ päi'önä̧ chiya pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttö ja̧'a̧ cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Dios jö̧nä̧ kö̧mä̧.39Cu̧jä̧hua̧ Israel ttö̧jä̧sa̧ usurä i̧sa̧ juo'ö ucurutä iyähuöttömä, juiyo pä̧i̧cu̧nä̧ aditönämä huecuärö. Huiäre adihuä i̧sa̧ 'cua̧rö̧nä̧tä̧ jȩpi̧rö̧. 40Ucutäcutä beome kö̧ 'cua̧rö̧nä̧. Ja̧u̧mä̧ a̧di̧ta̧hua̧ ucumä tteseu a̧'ȩ mo̧ro̧ jubutä. 41Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ otó i̧cuä̧'cua̧ ucuttumä, chutä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mu̧'i̧nä̧, ja̧'u̧mä̧ ppä̧huä̧chä̧cua̧ chutä jäottö ahuäruhuä ttidepiyura'acu.42Jahuätömä TTÖTÄ chumuhuäyotö Egipto rȩjȩttö̧ räepu chi̧jui̧nä̧u̧. 43Jahuätömä pä̧i̧cu̧nä̧ ttädita pö'ömä iyähuocotö ttähuotö. Cu̧ru̧hua̧ Diosrö ucuotö pä̧i̧cu̧nä̧mä̧ huecuätö pitömä . 44Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucu huȩhuä̧u̧ päi'inämä cuȩmu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ u̧mä̧ttö̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧mä̧ huippeyenä ka̧cuä̧ttö̧tö̧.45Ucutu'inä cuȩmä̧tu̧cu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ huȩcuä̧rä̧tu̧cuä̧u̧ru̧ ichäcuähuotö ucutucu huihuaunä ko̧cuä̧to̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ ja̧'a̧, tta̧hua̧ru̧huä̧ ucutucu ko̧cuä̧tö̧ttö̧, tti̧tti̧mö̧ huä̧jä̧ttö̧ uhuäpächinätö̧rö̧. Ja'huätömä̧ ucutu huȩcua̧u̧ ttäcuotö. 46Ucutu huȩcuä̧rä̧tu̧cuä̧u̧ru̧mä̧ cuiyäcuotöjä jua'a jabo cui̧tti̧mö̧rö̧ ki̧'i̧pö̧ juei 'cua̧rö̧nä̧, ttiäre 'cua̧rö̧nä̧ tta̧tä̧rä̧cua̧'a̧nö̧. Ja'huätöttö 'cuäopönä cuȩmä̧cuo̧tö̧jä̧ huȩcuä̧rä̧tu̧cuä̧u̧ru̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä cui̧jä̧hua̧tö̧ huotö Israél ttö̧ja̧cu̧mä̧ pä̧i̧cu̧nä̧ rohuäumä cu̧jä̧tu̧cuä̧.47Ya̧tȩ i̧chä̧cuä̧hua̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧ ka̧ra̧'i̧nä̧ ucutucu recu'o ö̧jo̧ca̧'a̧nä̧ järettö ru̧hua̧ juo'öttömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutä cuahuaruhuä Israél ttö̧ja̧ttö̧ usurä isa̧ juo'öttömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧chä̧cuä̧hua̧cu̧ iyäcuäu icuttumä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ juiyöttö'inä ya̧tȩ ahuaruhuättö iyäuttö'inä, 48ja̧u̧nu̧ o'ca'a ucutu cuahuaruhuä Israél ttö̧ja̧ttö̧ ȩmuä̧huä̧chä̧ji̧ttö̧mä̧, ja̧u̧ma̧ pä'äjita'anä mitö ttȩma̧ pä'ötä hua̧. Ya̧tȩ ahuaruhuä isotöttö pä'äjita'anö ȩmä̧cua̧.49Ttö̧ja̧sä̧ i̧miya̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧, i̧mi̧ya̧ i̧tti̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧, ya̧tȩ tö'cö a̧hua̧ru̧hua̧ jo̧'u̧mä̧ ru̧hu̧á̧ jo'ächäjittö̧mä̧ jo̧'u̧dä̧jä̧ ppäcu'ädarö pe'ö kö̧. 50Ya̧tȩ ttö̧jä̧'i̧sä̧ mitö ȩmäji̧ttö̧mä̧ jo̧'ú̧cu̧ ucu'ocuirö; huo̧ju'ä̧tö̧ jähuätö a̧'ȩ́mä̧ ttiyinö a̧'ȩ́mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mitö ȩmi̧nö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ a̧'ȩ́ dottächö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rättöpomebu huo̧ju'ä̧ttö̧. Rättepu micu'ämä ttȩmi̧nö̧mȩttö̧ topu pa̧ja̧ti̧nä̧tö̧ ya̧tȩ huettö adicu'ä i̧sa̧rö̧, ttȩmi̧nö̧ a̧'ȩ jö̧ta̧'a̧nö̧ jo̧'ú̧mä̧ adittö mitähuinö mitö ȩmi̧nö̧rö̧.51Recuó a̧'ȩ ttötinä̧cu̧ juö̧ttö̧mä̧ kä'conä rä'öpomenä, ja̧u̧nu̧mä̧ i̧mi̧tä̧huä̧cua̧ ö̧'i̧nö̧ a̧'ȩtä̧, rättepu micuä pä'i'önä, ö̧'i̧nö̧ a̧'ȩ́ pä̧jä̧cuä̧cho̧mȩtä̧ pärätä. 52Dottädinö a̧'ȩ tö'cönänö jö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ mitö ȩmu̧cu̧ ucu'ocu'a pe'ö ji̧na̧'a̧ i̧'ö̧ rä'opäcue'i̧ a̧'ȩ́ ki̧'ö̧ totta pe'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jo̧'u̧mä̧ räopächäji̧'ca̧ kä̧nö̧ i̧mi̧ta pe'ö ki̧na'a̧ ra'epu icuäji micu'ämä ö̧'i̧nö̧ a̧'ȩtä̧.53Ja̧u̧mä̧ du'o jö̧ta̧'anö adita pä'ö pätetö cu̧nä̧hua̧. Ucumä ja̧u̧ru̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huettö juiyönä to'cua pä'ö ja̧'a̧. 54Pi̧yȩ pä̧nä̧ rä'ecuocö ö̧jö̧ttö̧mä̧, Jubileo a̧'ȩ pänä jubo päi'önä a̧di̧tä̧cua̧ ucucumä i̧tti̧mö̧'i̧nä̧. 55Israel ttö̧ja̧mä̧ TTÖ chumuhuäyotö. Jahuätömä ttö huedö jȩpä̧tö̧ TTÖTÄ Egipto rȩjȩttö̧ rä'epö chi̧cui̧nä̧u̧ ja̧'a̧ttö̧. TTÖTÄ ja̧'a̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧TU̧CU̧ Diosmä.

Chapter 26

1Tätähuä o'ca'i̧nä̧, tta̧'cua̧juä̧'i̧nä̧ aditömä̧ cu̧ju̧nä̧tu̧cuä̧; inä̧ o'qui ro̧ö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ inä̧ o'qui huȩyu̧cuä̧ o'qui'i̧nä̧ äräbe'ö ku̧nö̧mä̧; ucuotömä̧ cuesehuätucuä, Ttötä ja̧'a̧ttö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä̧ 2Chu̧mo̧ro̧ adicuocö mo̧ro̧mä̧ ucuotätucui, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chu̧jo̧de'inä ucuotätucui, Ttötäsä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä̧.3Ttö huedinö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueähuä huȩnȩ'inä ucuotö jȩ'cuä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧, 4ajiya i̧chä̧cuȩ mo̧ro̧mä̧, ajiyamä̧ ichönä̧tä̧ huȩdä̧cua̧sä̧; rȩjȩmä̧ cuähuä u̧huä̧ju̧ iyäcua'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dauhuiyä'i̧nä̧ u̧huä̧ju̧mä̧ huȩjä̧cua̧'a̧;5trigo'i̧nä̧ huȩjä̧cua̧'a̧, uvas ocha jo̧mȩnö̧ jö̧ ttottomȩ jubö päi'önä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ uvas ttu̧ju̧nu̧ mo̧ro̧ jubö päi'önä̧. pan'i̧nä sucuädi'ätucuomȩ jubö päi'önä̧ cuä̧nö̧ kä̧nö̧ juä̧jä̧nä̧mä̧ u̧ni̧chä̧rö̧ eseutä cu̧jä̧cuo̧tö̧jä̧. 6Ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧mä̧ u̧ni̧chä̧rö̧ kä̧cuä̧huä̧ kö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧; ucutumä ya̧tȩ'i̧nä̧ yepe'oca'a u̧ni̧chä̧rö̧tä̧ cuä'äcuotöjä̧. Ttömä de'iyu isotö rä̧huä̧pi̧ huotörö'i̧nä̧ rä'epö icu kä̧nö̧, curä rohuähuätörö'i̧nä̧ juä̧jä̧nä̧mä̧ dottächö juiyönä̧tä̧ jȩchä̧cua̧sä̧.7Ucutumä̧ cuaboiyotö döttecuächönä̧ jȩ'cuä̧cuo̧tö̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ jahuätörömä̧ curodänä̧ cuä'äutä cuicuäcuotöjä̧. 8Ucututtö cinconö jo̧mȩnä̧ huotömä̧, ciennö̧ huotörö ya'opö tticuäcuotö, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucututtö ciennö̧ huotömä̧, diez milnö̧ huotörö ya'opö tticuäcuotö; cuaboiyotörömä̧ rohuäu icu curodänä̧ cuä'äu cuicuäcuotöjä̧.9Ttötä topö ppä̧dä̧dä̧cua̧sä̧ ucuturu, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yodepäcuotöjä yabocutä cuirecuächätucunä; Ttötä chersecu chi̧jȩpä̧cua̧sä̧ ucuturu. 10Ucutumä cucuäcuotöjä recuo hua'adö ku̧nä̧huö̧ttö̧tä̧. Ucutumä rä'epö cuicuätucuajá cu̧cuä̧tu̧cu̧ hua'adö cu̧ju̧nä̧'i̧jä̧tu̧cu̧mä̧ ucuturu recuä rö̧jä̧cua̧'a̧ cu̧cuä̧tu̧cu̧ jareö hua'adö cu̧ju̧nä̧tu̧cua̧ pä̧'ö̧.11TTÖ chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧ chö̧jo̧ca̧ ucutu cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧nä̧, suronämä topocö chä̧cua̧sä̧. 12Ucututäcu chä̧jä̧cua̧sä̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ jö̧nä̧tä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutu jä̧cua̧'a̧ jitucu chö̧jä̧u̧mä̧. 13Ttotäsä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Diosmä, Egipto rȩjȩttö̧ rä'epö icuinömä, ucuturu jahuätö huȩttö̧ra̧'a̧nä cu̧jätucua'acu pä'ö. Ttötä rä'epö icuinösä̧ rö̧'ä̧nä̧ huȩttö̧ro̧mȩttö̧ ucuturu ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧, adiu jueönätä cui̧'chä̧tu̧cu̧nä̧ jȩpi̧nö̧sä̧.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutu ttörö cuä̧ju̧cu̧ juiyöttömä, 15pi̧yȩ hueähuä huȩnȩ o'cajuiyönä jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧ juiyöttömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö pädinö cuju'cätucuoca'a jö̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö huedinö jarocu'ätucuttu'inä, jȩcu̧'u̧ juiyätucua pä'ö ttö huedinö ji̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ ttö esecu chu̧ju̧ni̧nö̧'i̧nä̧ jȩpo̧co̧tö̧jä̧.16Pi̧yȩ jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧, ja̧u̧nu̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ jȩchä̧cua̧sä̧: TTÖTÄ ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ ucutu, maricheinä ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ du'unä näcuä̧chä̧tu̧cuo̧mȩnä̧ cui'äriyä'inä tocu'u juiyätucunä ja̧'hua̧nö̧tä̧ cua̧'cua̧rö̧ jiyupöchö ja̧'cuo̧ppö̧nä̧ 'corujuocuächäcuotöjä. U̧huä̧ju̧ isade cu̧ju̧nä̧tu̧cu̧ttu̧'i̧nä̧ huȩjo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧. 17TTÖ chö̧'ä̧i̧ chi̧jȩpä̧cua̧sä̧ ucuturu, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ cuabo'iyotötä huettäcuotöjä. Ru̧hua̧'i̧nä̧ ucuturu kö'cocötä hueäcuotöjä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ tö'ipötä cu̧jä̧cuo̧tö̧jä̧, ko̧ro̧nö̧mä̧ korotö'inä ru̧ttä̧ro̧ca̧'a̧nä̧.18Ucutu ttö huedö jȩ'cu'ä̧ tu̧cuo̧ca̧'a̧ju̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttötä ro̧dȩpä̧cu'a̧sä̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö jo̧menä̧, suronä jȩ'cu'ä̧tu̧cu̧nä̧tä̧ . 19Ttötä ro̧dȩpä̧cu'a̧sä̧ ucu'o tecu'ähuömä. Ttötä huedi yä̧cua̧sä̧ ajiya mo̧ro̧ jä̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutu cö̧jä̧tu̧cu'ä̧jä̧ 'quiyäcu'a. 20Juruhuächi'ö cuadita'anä ja̧'hua̧nö̧ cuaditömä cu'i̧rȩjä̧ttö̧ cu̧cu'ȩ cu'ähuämä u̧huä̧ju̧ obamä huȩji̧yä̧cua̧'a̧.21Ucutu ttörö cu'arodätucútömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä̧ju̧cu'ä̧tu̧co̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧, ttötä ro̧dȩpä̧cu'a̧sä̧, ji̧mu̧tȩ ta'are abonänö ucuturömä, suronä jȩ'cu'ä̧jä̧tu̧cu̧tä̧. 22Ttötä de'á isotö pä̧'i̧cu'ä̧tö̧rö̧ huȩdä̧cua̧'sä̧ ucutu cuaboyotörö, cu'i̧tti̧murö̧ tti̧nä̧ cuä̧cu'o̧ttö̧, si'epu tticuäcu'ottö cu'ä̧ji̧mu̧ pä̧cä̧yö̧rö̧, hui̧ttä̧chi̧'ä̧cu'o̧tö̧. cu̧jä̧tu̧cu'o̧mȩmä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ to'äcua'a.23ja̧'hua̧nö̧ jö̧ 'cuäopa'anä, ucutumä jidäjuomenä̧'inä juo̧juä̧chi̧'o̧co̧tö̧jä̧ TTÖ pädoca'acutä 'chä̧nö̧ icuätöjä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö'inä to'ija̧'a̧cu̧ jȩchä̧cua̧sä̧ ucuturu, 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TTÖTÄ ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö jo̧mȩ suronä jȩtti̧nö̧mä̧ micuämä.25Curä'chu chi̧'chä̧chä̧cua̧sä̧ ucuturu ro̧'ȩpä̧cuä'chu chesecuinö jȩcu̧'ä̧tu̧cuo̧ca̧'a̧ttö̧. Ucutu ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ päcui'äcuotöjä cutähuiyätucu jacuättötä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TTÖTÄ märichi huȩdä̧cua̧sä̧ jua'atä ucuturu, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ cuabo'iyotö ttu̧mu̧nä̧tä̧ päcui'äcuotöjä. 26Cu̧cuä̧ cuȩmä̧tu̧cuo̧mȩ TTÖ 'to'opö chicuomenämä, to̧mu̧rȩnö̧ jo̧mȩ nä̧tö̧mä̧ ji̧nä̧ ttȩttä̧pcuo̧tö̧ pa̧'o̧ppä̧ ȩttä̧huo̧mȩ, ja'huätö nätö̧mä̧ ttiyä'chäcuotö ttö̧ja̧ ttö̧'a̧cuä̧cho̧mȩtä̧ pa̧ja̧tö̧. Ucutumä cucuätucua'anä su'ädi'ocotö cuäcuotöjä.27Ucutu Ttö pädö cuä̧ju̧cuä̧tu̧cuo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧, Ja̧u̧mä̧ 'cuäopa'anä̧ jarodö yabonö̧tä̧ to'ija̧'a̧cu̧ jȩ'cuä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧, 28Ttö'i̧nä̧ ucuturu to'ija̧'a̧cu̧ jȩpö̧, ra̧huä̧ri̧pö̧nö̧ surojö jȩchä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧mä̧ sietenö jo̧mȩnä̧ ro̧dȩpä̧cuä̧u̧jä̧, surojö rö̧ä̧nä̧ jȩ'cuä̧tu̧cu̧nä̧mä̧.29Ucutumä cua̧mö̧nä̧ cui̧mö̧tu̧cu̧ u̧mä̧tö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧'i̧nä̧ ttidepä cucuäcuotöjä̧. 30Ju'to jo̧mȩ'inä si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧, incienso ku icu iyähuome'inä o'ca'inä si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ cuo'co jähuätucumä tätähuä o'ca huä̧mȩ cä'epä'chö chu̧huȩnä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ ttö chöjö'cocömä̧ chi̧jȩpä̧cua̧sä̧.31Kuidepiyutucumä̧ juiyomȩtä̧ päi'önä̧ chu̧nä̧hui̧'ä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ cu̧ä̧huo̧tö̧rö̧'inä si'epö chicuä̧cua̧sä̧. Ttömä ku icu cuiyätucu ö̧a̧mȩmä̧ ku'cocö chä̧cua̧sä̧. 32Ja̧hu̧ä̧jä̧ rȩjȩmä̧ si'epö chicuäcuäjä̧. Cuaboiyotucu ju̧huȩnȩ ka̧cuä̧tö̧mä̧, si'epö chicuäjittö ye'ecuä'chötä ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧. 33Ucuturumä̧ tti̧rȩjä̧pö̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ ttö̧'cä̧tȩ jo̧mȩ pö̧nä̧ cu̧ja̧cuä̧tu̧cu̧nä̧ pperetö chicuäcuotöjä̧, chucurodä chu̧mö̧nä̧ 'chu̧ä̧rä̧nö̧ cuo'ca'atucunä̧ ru̧dä̧rä̧cuä̧u̧jä̧. Cui̧rȩjä̧tu̧cu̧mä̧ to̧ä̧jä̧tä̧ ki̧'ä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuidepiyutucumä̧ juiyomȩtä̧ päi'önä̧ si'epö icuähuäcua'a.34Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä, juä̧jä̧ rȩjȩmä̧ o'cajuiyönä̧ adicuocö mo̧ro̧mä̧ surojuoächinä̧jä̧ ja̧'a̧nä̧ esehuä̧cuä̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutumä̧ cuaboiyotö tti̧rȩjä̧nä̧ cu̧jä̧tu̧cua̧'a̧nä̧. Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧mä̧, ja̧huä̧jä̧ rȩjȩmä̧ adicuoco̧jä̧ jä̧cuä̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ adicuocö mo̧ro̧mä̧ ȩsȩhuä̧cuä̧jä̧. 35Icuicäjä̧tä̧ ja̧'a̧nä̧ ku̧nä̧huo̧co̧jä̧ jä̧cuä̧jä̧, ucutu ja̧huä̧jä̧nä̧ cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩnä̧ adicuocö mo̧ro̧ esehuocomȩ ji̧no̧mȩnä̧. 36Ucutu cuaboiyotö tti̧rȩjä̧nä̧ ka̧cui̧pä̧tö̧rö̧mä̧, cuamiso'quitucunä rö̧ȩnä̧ yecuecuätucunä, isojä ma̧a̧'a̧ rä̧mi̧pa̧'a̧ ä̧ju̧cu̧tä̧'i̧nä̧ yecuecuä'chätucunä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucutumä ducuecuächäcuotöjä̧ cuä'äu tticuatö pä'ö curodäcu rö̧ttä̧u̧ döttecuächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. Ucutu ma̧cuä̧cuo̧tö̧jä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ cuo'ca'atucunämä ruhuoca'anä̧.37Ucutu cua̧mo̧nä̧tu̧cu̧tä̧ curohuähuäcuotöjä, ucutumä curächu ye'ecu jottea'a cua̧ro̧nä̧, ya̧tȩ cua̧bo̧cha̧tu̧cu̧'i̧nä̧ ru̧huä̧ro̧ca̧'a̧nä̧. Ucutu cuä̧rä̧bi̧ä̧tu̧cua̧ pä'öinä cujurutumä juihuäcuottöjä cuabo'iyotö ttä'cattömä. 38Ucutumä 'coru juocuächäcuotöjä korotö tti̧rȩjä̧ttö̧tä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuabo iyotö tti̧rȩjä̧ttö̧tä̧ ttuhui'äcuotöjä ucutumä. 39Ucututu ka̧hui̧pä̧tö̧mä̧, ttämonä suronä jȩttö̧ micuätä totteäcuotö, jahuätämä ttäbo'iyotö tti̧rȩjä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ suronä jȩpu̧ totte'inöta'anö̧tä̧ totteäcuotö.40Iso pä'önä suronä jȩttö̧ jiäu tticuttumä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttä̧do̧tö̧ minä jȩtti̧nö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ TTÖRÖ ucuo juiyönä jȩtti̧nö̧'i̧nä̧ ja̧'a̧nä̧ ttö chabo iyotö 'cua̧ro̧nä̧ tti̧'chi̧nö̧'i̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧. 41Jahuätö ttäbo i̧ya̧ 'cua̧ro̧nä̧ 'chänö jȩchä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ ttäbo iyotö tti̧rȩjä̧ra̧'a̧ chi'cächäcuotö, ttämiso'qui jahuätö jarodäcuäcuä juiyönä jahuätö a̧'a̧ pä'ö suronä jȩttäji ttimitähuä pä'ö, 42Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ TTÖTÄ chamucuädäcua̧sä̧ Jacobcu'inä Isaac'cu'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Abrahamcu̧'i̧nä̧ esecu jȩchä̧cua̧sä̧ pädinö jinö, TTÖ rȩjȩ chi̧yä̧cua̧sä̧ pädinö jinömä chi̧yä̧cua̧sä̧.43Ja'huätömä tti̧rȩjä̧'i̧nä̧ jarotti'äcuotö, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ cuesehuäcuotöjä 'cuättächö̧ mo̧ro̧ jä̧u̧ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ jaropi'ö cuecuächätucua'anä'inä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä ro̧ȩcuä̧ cuȩmä̧cuo̧tö̧jä̧ suronä jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧mä̧ jua'amä jitötä ttöaroda'attö ttö huedinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttötö hueähua huȩnȩ cuju'cätucuoca'attö.44Ji̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopa'anä'inä, ja'huätö ttabo iyotä ti̧rȩjä̧nä̧ ttö̧jo̧cua̧'a̧nä̧'i̧nä̧, ttömä jaropocö chä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TTÖTÄ 'cä̧'ȩpö̧ chu̧ju̧nä̧cuo̧tö̧ o'catoi'önärö̧ si'epö chicuomettö'inä, ja'huätörö chesecuinö'inä juȩnȩbutä jä̧cua̧'a̧, ttötäsä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä. 45Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja'huätörö adinä ja̧ pä'ö, TTÖ cha̧mucuä̧dä̧cua̧sä̧ chesecuyinö ji̧nö̧ ttä̧do̧tö̧mi̧nä̧tö̧ pi̧nä̧tu̧cu̧, pi̧jä̧ o'cajuiyönä ttu̧huo̧ju̧nä̧ ttötä chi̧'chä̧chi̧nä̧u̧ru̧ Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧, ttu̧ru̧hua̧ Dios chä pä'ö. TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ttötäsä.46Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pi̧yȩ ja̧'a̧tó hue'ähuä huȩnȩmä, jȩtta̧ pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ hue'inömä Moisesrö Israel ttö̧ja̧rö̧ Sinaí mö'ä̧'cattö.

Chapter 27

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Moiséscu ucuocumä pa̧'a̧nö̧ pä'inö: 2Israel ttö̧ja̧rö̧ ji'ähui ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätörö ji'ähui: Ya̧tȩ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ji̧yȩtȩ chiya pä'ö amöcuädömä pi̧yȩ mi̧cuä̧u̧ jä̧huä̧ jȩa̧ pä'ö ja̧'a̧.3Ubo veintenö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧rö̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ sesentanö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧rö̧ jubö ku̧nä̧rö̧ i̧micuomemä̧ cincuentanä plata o̧bi̧ jo̧mȩnä̧ jä̧cua̧'a̧ Dios ö̧jo̧dettö plata o̧bi̧nä̧ tti̧mi̧tä̧cuȩ pä'ö ttu̧ju̧ni̧nö̧'a̧cu̧ä̧tä̧. 4Isaju'i̧nä̧ ja̧u̧ a̧'ȩ jo̧mȩtä̧ ku̧nä̧rä̧ju̧ kimicuämä platamä treintanö o̧bi̧ jo̧mȩtä̧ jä̧cua̧'a̧.5U̧mä̧tö̧ cinconö̧ a̧'ȩ ku̧nä̧rä̧tö̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ veintenö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧rö̧ jubömä̧ ttimicuämä veintenö̧ o̧bi̧nä̧tä̧ mitö ȩmä̧huä̧cuo̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nä̧tö̧rö̧mö̧ dieznö̧ o̧bi̧nä̧tä̧ mitö ttȩmä̧cuä̧u̧. 6Ppo̧'ä̧tö̧ ya'ute kä̧hua̧tä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ cinconö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ jubö, cinconö o̧bi̧nä̧tä̧ mitö ȩmä̧huä̧cuo̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nä̧tö̧ ppo̧'ä̧tö̧mä̧ ja̧u̧tä̧ a̧'ȩ jo̧mȩtä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧mä̧ huä̧bo̧bi̧cuä̧nä̧tä̧ mitö ȩmä̧huä̧cuo̧tö̧.7U̧mä̧tö̧ sesentanö̧ a̧'ȩ yabonä̧nö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧mä̧, quincenö̧ o̧bi̧nä̧tä̧ mitö ȩmä̧huä̧cuo̧tö̧, ja̧u̧tä̧ a̧'ȩ ku̧nä̧rä̧tö̧ nä̧tö̧mä̧ dieznö o̧bi̧nä̧tä̧ mitö ȩmä̧huä̧cuo̧tö̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ mi̧cuä̧huä̧cuȩ jȩpö̧ ttu̧ju̧ni̧no̧mȩ jo̧mȩ i̧mi̧ta päö juiyönä jö̧ttö̧mä̧, i̧yä̧hua̧ päjimä sacerdote ö̧ja̧'a̧cu̧ i̧'chä̧ pä'ö jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ sacerdotemä micuähuomȩttömä̧ pabonä̧tä̧ jui'ädö icua'atä ȩmä̧huä̧cua̧.9Ya̧tȩ i̧sa̧rö̧ cuä'ö icu Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iya pä'öttömä, ja̧'hua̧nö̧ iyomenä Ja̧u̧ ȩmö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧ i̧sa̧mä̧ Ja̧u̧rö̧ i̧yähua jönätä 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huäcua, 10ttö̧ja̧sa̧mä̧ päroumä icuo, ka̧rä̧ i̧sa̧ adihua̧cu̧'i̧nä̧, su̧ro̧pa̧cu̧'i̧nä̧mä̧. Ja̧u̧mä̧ i̧sa̧ ka̧ra̧ i̧sa̧cu̧ pärou icuttumä̧ ta̧ju̧cuäyotö pojopö ku̧nä̧huo̧tö̧ jö̧nä̧tä̧ ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ ji̧yȩtȩ i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ I̧sa̧ su̧ro̧pa̧rö̧ Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyöttömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ȩmo̧cö̧ jä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ ja̧u̧ i̧sa̧rö̧mä̧ sacerdote ö̧ja̧'a̧cu̧tä̧ i'cächa pä'ötä jä̧cua̧'a̧. 12Sacerdotemä u̧sä̧huä̧cua̧ i̧sa̧ i̧mi̧cuä ju̧huȩnȩnä̧ ttiya pä'ö ttu̧ju̧ni̧no̧mȩnä̧ ttiya pä'ötä. Sacerdote ju̧huȩnȩmä̧ mi̧cuä̧hua̧ päjittömä̧, ja̧u̧ jä̧cua̧'a̧ i̧sa̧ imicuämä. 13Sacerdote iyö icuähua̧rö̧ ppa̧huä̧da̧ päöttömä̧, i̧sa̧ i̧mi̧cuähuomȩttö̧mä̧ yabonä̧nö̧ cinconö jähuä jo̧mȩnä̧ i̧mi̧ta pä'ötä jä̧cua̧'a̧.14Ya̧tȩ ojusede 'quȩ'ȩpö̧ u̧ju̧nu̧ttö̧ Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iya pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧mä̧ sacerdote hua̧ ö̧tä̧cua̧ ja̧u̧ mi̧cuämä adiunä'inä surojöna'inä. Sacerdote hua̧ micuähuome päomenämä, ja̧'hua̧nö̧tä̧ jä̧cua̧'a̧. 15ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ isode u̧ru̧hua̧ 'quȩ'ȩpö̧ ppa̧huä̧dö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ micuähuomettö̧'i̧nä̧ yabonänö i̧mi̧tä̧cua̧ ppä̧huä̧dä̧ pä'ömä, ja̧'hua̧nö̧ jȩö̧ttö̧tä̧ iäre pä̧i̧'ä̧cua̧.16Ya̧tȩ chutä i̧rȩjä̧ttö̧ ji̧'qui̧cha̧nö̧ 'cä̧'ȩpö̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧mä̧ micuähuäcua'a cuähuä u̧huä̧ju̧ u̧ju̧nä̧cuo̧mȩttö̧ topö, 370 lts. jo̧mȩ cebadamä micuähuome ja̧'a̧ 50nö̧ pärätä o̧bi̧ jo̧mȩ.17TTesecu a̧'ȩ pätecuächomenä cuähuä u̧ju̧no̧mȩ 'cä̧ȩpö̧ttö̧mä̧, micuähumemä yorätehuäcua'a. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cuähuä u̧ju̧no̧mȩ ttesecu a̧'ȩ o'ca'a 'cä̧ȩpö̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧mä̧ sacerdote hua̧tä̧ pa̧ja̧tö̧ to̧ä̧cua̧ cuähuä chu̧nä̧huo̧mȩ micuämä a̧'ȩttö̧ pä'äjita'anö ttesecu pä̧nä jo̧mȩ jubu, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧mä̧ micuähuomettö'inä pabotä jui'ädö i̧cuä̧hui̧yä̧cua̧.19Ya̧tȩ cuähuä u̧ju̧no̧mȩ i̧yi̧nö̧'ca̧ pä'äjita'anö ppa̧huä̧da̧ pä'öttömä, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ja̧u̧mä̧ micuähuomettö̧'i̧nä̧ yabonänö i̧mi̧tä̧huä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧tä̧ cuähuä u̧ju̧no̧mȩ pä̧i̧'ä̧cua̧. 20Cuähuä ku̧nä̧huo̧mȩ ȩmu̧ juiyöttömä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ ka̧ra̧rö̧ micuänä iyäjittömä, pä'äjita'anö ȩmä̧ pä'ömä juiyäcua'a. 21Ja̧'hua̧nö̧ jä̧'ji̧ o'ca'a, cuähuä ku̧nä̧huo̧mȩ jä̧jo̧mȩmö̧ ttiya pätttöttömä ttesecu a̧'ȩ pä̧tȩcuä̧cho̧mȩnä̧, juȩnȩmä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ adihuomenä iyähuä jä̧cua̧'a̧, juȩnȩ rȩjȩmä̧ o'cajuiyönä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧TÄ̧ iyähuome. Sacerdote huotörötä iyähuäcuome.22Ya̧tȩ ttö̧ja̧'i̧sa̧ mitö ȩmäme 'quȩ'ȩpu̧ icuttömä, 'quȩpä̧jä̧mä̧ ahuaruhuä tti̧rȩjä̧mäcö̧, 23ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdote pa̧ja̧tö̧ to̧'ä̧cua̧ i̧micuä rä'opächö a̧'ȩ́, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧'i̧sä̧ i̧mi̧tä̧cua̧ i̧mi̧cuä ja̧u̧nu̧ moró̧ iya pä'ö surojö juiyönä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧.24Räopächö a̧'ȩ́mä̧, cuähuä ttu̧ju̧ni̧no̧mȩ mitö ȩmi̧nomemä̧ mitö ȩminäcu̧ru̧tä̧ ki̧'i̧na̧'a̧. 25O'ca juiyönä micuäumä surojöttö 'quȩ'ȩpu̧ kö̧nä̧huo̧me ttötinöta̧'a̧nö̧ pärätä o̧bi̧. 20nö jo̧menä micuäö 57gms. Rö̧nä̧huo̧mȩ jo̧menä.26Ajicuäcuähuotö ä̧cuo̧mȩnä̧ tti̧tti̧rö̧mä̧ ya̧tȩ'inä pporädö icua pä'ömä jo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧, ja̧u̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ tti̧tti̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ i̧yä̧hua̧ jo̧mȩttö̧, päcäyä jö̧ttö̧'inä, oveja jö̧ttö̧'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧TÄ̧ i̧yä̧hua̧ jä̧cua̧. 27I̧sa̧ su̧ro̧pa̧ i̧tti̧ jö̧ttö̧mä̧ u̧ru̧hua̧mä̧ ppa̧'a̧dö̧ imitäjhua pä'ötä jä̧cua̧'a̧ ja̧u̧ i̧mi̧cuomemä̧, yabonänö jimätejähuä jo̧mȩ jo̧mȩnä̧ mi̧cuähuomettö̧mä̧. Ja̧u̧ i̧sa̧rö̧ ppa̧'a̧di̧pö̧ ȩmä̧huo̧cö̧ jö̧ttö̧mä̧, ä̧tȩcuä̧nä̧ imicuome jo̧mȩtä̧ iyö i̧cuä̧huä̧cua̧.28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iya pä'ö pojopö u̧ju̧no̧co̧cu̧ jö̧ttö̧mä̧, u̧ju̧nä̧rö̧mä̧ o'cajuiyötä ttö̧ja̧ jö̧ttö̧'inä, ajicuäcuähuotö jö̧ttö̧'inä ahuaruhuä tti̧rȩjä̧ jö̧ttö̧'inä iyötä icuähuäcua'a ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧mä̧ ppa̧'a̧dö̧ mitö ȩmä̧huä̧cua'a. 29Si'epö tticua pä'ötä pätetö ku̧nä̧hua̧rö̧mä̧ ppa̧'a̧dö̧mä̧ mitömä ȩmä̧huo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧. Ja̧u̧rö̧mä̧ cuä'ö tticua pä'ötä jä̧cua̧'a̧.30Cu̧cuȩ cuähuä rȩjȩttö̧ bahuö to̧mö̧rȩ jähuättömä̧ ji̧yȩtȩ, rȩjȩttö̧ bahuinö u̧huä̧ju̧ ote jö̧ttö̧'inä, dauhuiyä u̧huä̧ju̧ jacuä jähuämä̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jähuätä jä̧cua̧'a̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jähuä päi'önä̧tä̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧cuȩ. 31Ya̧tȩ to̧mö̧rȩ jähuättö ji̧yȩtȩ ȩma̧ päöttömä̧, ȩmö̧ ttimita pä'ö pähui'ino̧mȩttö̧mä̧ ji̧mö̧te jähuä jo̧mȩ yabonä̧nö̧ jo̧mȩnä̧ i̧mi̧ta pä'ö jä̧cua̧'a̧.32Pä̧cä̧yu̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧, ovejatö̧ttö̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧ ttu̧ru̧hua̧ pa̧ja̧tä̧rö̧ tta̧huä̧rä̧u̧ to̧mö̧renö̧ jo̧mȩnä̧ huotöttömä̧ ya̧tȩrö̧tä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ i̧yä̧hua̧ jö̧nä̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧cua̧'a̧. 33Isotö ttu̧ru̧hua̧mä̧ usa pä'ömä jo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧ adihuätörö jö̧ttö̧'i̧nä̧, suropätörö jö̧ttö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ ka̧ra̧ i̧sa̧cu̧mä̧ pärotö'i̧nä̧ icua pä'ömä jo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧. Ja̧u̧ o'catoi'önä̧rö̧ pärotö icuttumä̧, pärotö icuähuotö ta̧ju̧cuäyotö 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧ jö̧nä̧tä̧ ttö̧ja̧cui̧'ä̧cuo̧tö̧. Pä'äjita'anö̧ ppa̧'ä̧dö̧mä̧ ȩmä̧huo̧co̧tö̧ ttäcuotö."34Pi̧yȩ hueähuä huȩnȩmä̧ Sinaí mö̧ä̧'cattö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Moisésrö iyinö̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ u̧huo̧juȩti̧ya̧rö̧ pä'ö.

Deuteronomy

Chapter 1

1Pi̧yȩ ja̧'a̧ Moisés i̧huȩnȩ ucuocuinö o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧rö̧ Jordán ajettömä kä̧hua̧ räopa'acunä de'a jui̧yä̧jä̧ttö̧, Jordán aje pämäroppä päi'omettö̧, Suf'inä, Parán'inä, Tófel'inä, Labán'inä, Hazerot'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Dizahab'inä rȩjȩttö̧. 2Horeb mö̧ä̧'cattö kä̧mä̧dö̧ Cades barnea ötahuiyä jubömä̧ oncenö̧ mo̧ro̧ 'chä̧cuä̧huo̧mȩ ji̧no̧mȩ, Seír mö̧ä̧'cara̧'a̧ 'chä̧cuä̧huä̧mä̧ mä̧nä̧nä̧ 'chä̧nö̧mä̧.3Cuarentanö a̧'ȩ o'ca'a kä̧hua̧tö̧mä̧ oncenö huotö päi'omenä, Egipto rȩjȩttö̧ rättopinö̧ pätecuächö kä̧hua̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧ Moisésmä Israel ttö̧ja̧rö̧ ji'ähuinö, jitö jȩttä̧cuȩ o'cajuiyönä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueinö̧mä̧. 4Pi̧yȩmä̧ 'cuäopina̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ amorreos ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Sehón Hesbón ötahuiyänä ku̧cu̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Basán rȩjȩttö̧ Astarot en Edrei ötahuiyänä ku̧ ru̧hua̧ Ogcu'inä urohuähuinö o'ca'a5Moab ręjęttö Jordán aje yabonättö, Moisésmä̧ jȩttä̧cuȩ kä̧mädö̧ ji'ähuinö pa̧'a̧nö̧ pä'önö̧: 6TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ Dios mä Horebttö ujuturu ucuocumä pą'ąnö̧ pä'inö: Ucutumä recuo mo̧ro̧ ka̧cuä̧'i̧jä̧tö̧jä̧ pi̧yȩ mö̧ä̧'quiyunämä.7Amorreos ttöją ttidepiyu möä'quiyura̧'a̧ tätucui ją'huątą'a̧nö̧ juhuoröttömä tö'cönä Jordán ajettö pämäroppa päi'ome rȩjȩ cähueächi'ome o'cajuiyönä, möä'quiyötä päi'ome, rȩjȩ juiächi'ome Neguevttömä aje jäyotonä, Cananeos tti̧rȩjä̧nä̧ ją'huątą'a̧nö̧ Líbanonä̧'įnä, juoröttömä oto Éufrates aje jubö. 8Topötucui, cui̧rȩjä̧tu̧cu̧mä̧ ucutu cuä'catucu jo̧mȩ ku̧ni̧nö̧sä̧; ja̧huä̧jä̧nä̧ dodepipö ka̧cuä̧mä̧tu̧cui̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ cuä'o Abraham minärö'inä, Isaac minärö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jacob mi̧nä̧rö̧'inä jahuätörö iya päinä̧jä̧ra̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö tti̧tti̧mö̧rö̧'inä.9Ttömä ucutucumä ucuocuinösä̧ ja̧u̧nu̧ pänämä: TTÖ katätämä chu̧dä̧ri̧ya̧'a̧nö̧ jä̧cu̧sä̧ ucuturumä. 10Topätucui jitä mo̧ro̧ ucuturumä CUÄ̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Diosmä yo'epö icuinäu̧jä̧ mo̧ro̧jä̧ si̧ri̧'cö̧ jö̧'ta'anötä̧. 11¡Cuä̧do̧ttö̧ minä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diostä, jua'a yabocu rö̧cuä̧chä̧tu̧cu̧nä̧ jȩ'a̧cuo̧tö̧jä̧, adi̧unätä̧ ppä'ädö, CHUTÄ jȩchä̧cua̧sä̧ päinöta'anö!.12¿Tta'anö ttö katätä ämä'cö juä'i chȩpa̧ päcuätucuä, ucutu cua̧'cua̧ tta̧cuȩcuä̧tu̧cu̧'inä cuesehuätucuoca'amä?. 13Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ȩmi̧ yotöte isäsattö ya̧cu̧nä̧ro̧ adiunä huo̧juȩcu̧nä̧ huotörö, ttötä jȩchä̧cua̧sä̧ ucutu curuhuotö pätti'önä. 14Ucututä ttörö ädätö pä'inätö̧jä̧: Cucuocuäjimä adihua'a ujutu jȩta̧ pä'ömä.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ttahuaruhä o'cotö u päi'önä ko̧cuä̧tö̧ttö̧ ȩmi̧nö̧sä̧, ttö̧ja̧ huo̧juä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧, ttö̧ja̧ ucuounä ko̧cuä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧, ucutu curuhuotö jö̧nä̧ jȩpi̧nö̧sä̧, milnö jo̧mȩnä̧ tu̧ru̧hua̧ jo̧nä̧, cien'nö jo̧mȩnä̧ huea pä'ö'inä, cincuentanö ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧'i̧nä̧, dieznö jo̧mȩnä̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧'i̧nä̧, yotucunä ttahuaruhä o'cotö tturuhuotucu jö̧nä̧'i̧nä̧. 16Ttötä hue'inösä to̧ä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧mä̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ ji̧nä̧ yotöte isotötä pättä'chäcuähua'a, jueönätä pä'ätucui jahuätöä tti̧jä̧hua̧tu̧cu̧ pättö'chäcuäumä , ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧chä̧cuä̧huä̧ jahuätucu kö̧'i̧nä̧.17Ucutumä pidemäcö̧ pidetä ja̧'a̧ pä'ö'inä päcuätucuä; ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧'i̧nä̧ buorö'inä yoräteunätä. Ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ yecuäcuätucuä, Diostä ja̧'a̧ ro̧ȩpä̧cua̧mä̧. Ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ adihuomenä päcujuiyätucuttumä, ichätucui cho̧jo̧mȩcu̧, ttämä chä̧ju̧cuä̧cua̧sä̧, 18Ttötä huȩdä̧cua̧sä̧ ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧'a̧nö̧ jö̧mä̧.19Otonä 'cuäopinätö̧jä̧ Horeb deattömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ 'chi̧nä̧tö̧jä̧ dea juiyome o'cajuiyönä surojomenä topinätö̧jä̧ ucutumä, amorreos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧ mu̧ä̧'qui̧yu̧nä̧ rä̧mä̧nä̧, ujutu TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS hueäjita'anö; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ rȩbȩhui̧nä̧tö̧jä̧ Cades Barneara̧'a̧.20Ji̧dä̧hui̧nä̧'u̧jä̧: cuichätucua pe'ö amorreos tti̧rȩjä̧ mö̧ä̧'qui̧yura̧'a̧nä̧, ujutu TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS hueinöta̧'a̧nö̧. 21Ä̧ju̧cu'ä̧tu̧cui̧, CUÄ̧NÄHUA̧TU̧CU̧ DIOS ucuturö i̧yä̧u̧jä̧ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧; tätucui, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ȩmu̧'a̧nö̧ ȩmä̧tu̧cui̧, cuätucu DIOS, ucuocuinöta̧'a̧nö̧ ucuturu; yecuecuätucuä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧a̧ta̧ra̧'a̧ päcui'ätucuä.22Ucututä yotucunä ichö päcuinä̧tu̧cuä̧cu̧sä̧: "Ujututtö yotöterö tä'canä̧ hue'i, rȩjȩ usäu tti̧'chä̧cua̧'a̧nö̧ ujutu ttiminä, i̧u̧ i̧hui̧pö̧'cotö, jittähuatö ti̧mä̧ mä̧nä̧nä̧ ti̧'chä̧cua̧'a̧ja̧ pä'ö rohuäumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyämä dodetä̧cuä̧ ötö'cö'unä.' 23"Ucutu jicuähuätucumä juiyo adihuinä̧cu̧sä̧; ucututtumä̧ docenö huotörö pojopö ȩmi̧nö̧sä̧, ya̧tȩttö̧ yo'ähui'inä̧tö̧ttö̧mä̧ ya̧tȩpö̧nä̧tä̧. 24Jahuätömä̧ usäu 'chä̧nö̧mä̧ mö̧ä̧'quiyura̧'a̧cu̧ 'cha'achinä̧tö̧, Escol rȩjȩ pämärächi'ome rȩbȩhui̧pi̧nä̧tö̧ ju̧huȩnȩ rȩbȩhui̧pö̧mä̧ rȩjȩ o'cajuiyönä̧tä̧ usähuinä̧tö̧.25Ja̧huä̧jä̧ rȩjȩttö̧ cuähuä u̧huä̧ju̧ 'to'äjä'cotö i'cächinä̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä ji'ähuinä̧tö̧: "TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios i̧yä̧jä̧ rȩjȩmä̧ juiyo a̧di̧huä̧jä̧ jä̧ja̧'a̧ pä'ö".26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'inä, ucutumä curohuähua pä'ocotö pinä̧tö̧jä̧, tturohuähuajueimä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios hueinötä ucuotö jȩpi̧nä̧tö̧jä̧. 27Cuoju odehuiyätucunä kä̧nö̧ jarodömä pä'inä̧tö̧jä̧: Isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ öjö'cocoujä̧, Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ Egipto rȩjȩttö̧ rä'epö icuinömä, amorreos ttö̧ja̧ ttö̧mö̧nä̧ iyö icuatö pä'ö, ujuturu si'epö tticuinä. 28¿Jitämä totä ti̧'cha̧'a̧ttö̧? Tö̧jä̧hua̧tö̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ yetecui'önä pa̧'a̧nö̧ ji̧ttä̧huä̧u̧jä̧: Jahuätö ttö̧ja̧mä̧ tä̧mö̧ ja̧'a̧, ujututtö'inä abonänö otopäjätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä'inä bäreö ja̧'a̧ jäyänä ttoecuä obämä juiyo ju'toju jä̧ji̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ jubö päi'önä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juhuorömä Anac i̧tti̧mö̧rö̧'inä topäjätöjä̧."29Ja̧'hua̧nö̧ päcuiyätucuäcu ucuturu pä'äjisä: Yecuecui'ätucuä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätörömä yecuecuätucuä. 30TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ Dios, cuä'catucunä 'chömä, ucuturu ppä'ädö u̧ro̧huä̧huä̧cua̧, o'cajuiyötä Egipto rȩjȩttö̧ to̧'cuä̧rä̧tu̧cua̧'a̧nä̧ jȩi̧nö̧ta̧'a̧nö̧, 31ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ de'a jui̧yä̧jä̧ttö̧'i̧nä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ Diosmä tta̧huä̧ra̧'a̧ to'cuinätucu ta'anö, ya̧tȩ i̧tti̧rö̧ cä̧'ȩpä̧rö̧ tta̧huä̧ra̧'a̧ jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧, o'cajuiyönä cuecuächätucu o̧du̧nä̧mä̧ pȩnȩ cui̧rȩbȩhui̧'ä̧tu̧cuo̧mȩ jubö päi'önä.32Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ i̧huȩnȩmä̧ ucutumä cuju'cätucuocö ji̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ Diosrömä estocotö pinä̧tö̧jä̧, 33cuä'catucunä 'chi̧nö̧rö̧mä̧ cu̧jä̧tu̧cuä̧cuo̧mȩ ö̧'o̧cui̧'a̧ pä'ö, yodomä ocuränä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mo̧ro̧tä̧ ajiya isoppanä.34TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ cui̧huȩnȩtu̧cu̧ rä̧mi̧pa̧'a̧ ä̧ju̧cui̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ä̧ju̧cu̧ rä̧huä̧ri̧nö̧; Ja̧u̧ ra̧huä̧rö̧mä̧ iminä huȩnȩcu̧ pä'inö: 35Isopäi'önä̧tä̧ pitö ttö̧ja̧ jitä mo̧ro̧ ka̧cuä̧tö̧ suropätömä̧ ttö̧tä̧mö̧mi̧nä̧rö̧ chi̧yä̧cuä̧jä̧ a̧di̧huä̧jä̧ rȩjȩmä̧ topocotö ttäcuotö, 36ya̧tȩ Caleb Jefone i̧tti̧tä jä̧cua̧'a̧, to̧ä̧cua̧mä̧. Ja̧u̧ ö̧jä̧dä̧jä̧mä̧ ja̧u̧rö̧tä̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧rö̧'inä, isopäi'önä ja̧u̧mä̧ jo̧mȩnö̧tä̧ Diosrö ucuotä'ija'attö.37Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ucutu jähuänä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ amisunä toinä̧cu̧sä̧, pa̧'a̧nö pä'ö: Ucu'inä do'ächocö cuäcua̧jä̧ juä̧nȩmä̧: 38Nun i̧tti̧ Josuétä ja̧'a̧ ucu cuä'canä kö̧mä̧, ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ juänȩ doächäcua̧mä̧: esehuächiönä jȩpi̧rö̧, ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ I̧srael ttö̧ja̧rö̧ juȩpä̧ra̧cua̧mä̧ ttemomejobu päi'önä.39Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧, ucu cui̧tti̧mu̧ po̧'ä̧tö̧ ttotte'äcuotö päcuinä̧u̧mä̧, jitämä adiu'inä surojö'inä huo̧juo̧co̧tö̧ jahuätömä juhuäne dottächäcuotö. Jahuätörö chiyäcua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä ttȩmä̧cuo̧tö̧. 40Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä, ppa̧'a̧chi̧ täí de'a jui̧yä̧jära'acutä dubora tuhuora mänära̧'a̧cu̧.41Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ucutu ädätö päcuinätu̧cuä̧cu̧sä̧: Suronä jȩpä̧'jä̧tö̧jä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajo̧mȩttö̧; 'cha'chepö törohuähuäcuotöjä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ujutu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios hueinö'anötä̧ jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧. Ucutumä ya̧cu̧pö̧nä̧ curä rohuäcuähuä ku̧nä̧rä̧tö̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jo̧mȩnö̧ kä̧tö̧jä̧ mö̧ä̧'quiyu de'a jo̧mȩ ko̧cuä̧tö̧rö̧ curohuähuätucua pä'ö. 42CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päinäcu̧sä̧: Jahuätörö ji'ähui: "Jȩcu̧'ä̧tu̧cuä̧tö̧ rohuäu'inä curohuähuätucuä, TTÖMÄ ucutucu ko̧cö̧ kä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuabo'iyotötä rohuäu tticuäcuotöjä."43Ttömä päji ta'anö ji'ähuinösä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧ pinätö̧. Ucutumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päinö'a̧nä̧ jȩpo̧co̧tö̧ pinätö̧jä̧; Ucutumä cua̧mo̧nä̧ cujurutucunätä muä'ca de'a jo̧mȩ ko̧cuä̧tö̧rö̧ rohuäu 'chi̧nä̧tö̧jä̧. 44Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ muä'ca de'a jo̧mȩ ko̧cuä̧tö̧ amorreomä, ucuturutä rohuäu icuinätö̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ mayatö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ruttinä̧u̧jä̧, ttö̧ro̧huä̧hui̧nä̧u̧jä̧ Seir rȩjȩttö̧, Horna ötahuiyä jö̧ta̧'a̧nö̧ oto ja̧'a̧ juȩnȩmä̧.45Ucutu ppa̧a̧chi̧nä̧tu̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ö̧jo̧mȩttö̧ ajahuinätö̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ä̧ju̧co̧co̧pi̧nö̧ cuajahuätucumä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuturu ja̧a̧tä̧ to̧i̧nä̧u̧jä̧. 46Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ki̧i̧pi̧nä̧tö̧jä̧ Cades rȩjȩnä̧ recu'o moró̧, o'cajuiyönä moró̧ 'cuäcuopinätu̧cu̧mä.

Chapter 2

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a i̧huo̧po̧'ö̧ i̧huä̧ji̧ ppa̧'a̧chi̧'i̧nä̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ ppa̧'a̧chi̧'ö̧mä̧ de'a rȩjȩ jui̧yä̧jä̧ttö̧mä̧ dubora tuhuorara̧'a̧cu̧ rä̧mä̧ mä̧nä̧nä̧ 'chi̧nä̧tö̧jä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttörö ucuocuinöta'anötä̧; ujutumä seir möä'ca jäyänä recuo mo̧ro̧ cue'ächinä̧tö̧jä̧. 2TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Ttörö pa̧'a̧nö̧ pä'önö ucuocuinö: 3Ucutumä ji'caja möä'ca jäyänä hui̧sä̧tö̧ cue'ächä'ijätöjä̧ recuo mo̧ro̧, jitämä cu̧huo̧juä̧tu̧cua̧'a̧cu̧ hui̧sä̧ti̧'ö̧ tätucui.4Ttö̧ja̧rö̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'itö: Ucutumä cui̧jä̧hua̧tu̧cu̧ Esaú i̧tti̧mö̧ Seir möä'canä ka̧cuä̧tö̧ tti̧rȩjä̧ beipomenä 'cuäcuopäcuotöjä̧; jahuätömä yettecuäcuäu̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttu̧'ȩpä̧rö̧nö̧ ka̧cuä̧tu̧cui̧ 5jahuätucumä curohuähuätucuä, jahuätö tti̧rȩjä̧ttö̧mä̧ chiyococu cuä̧cua̧jä̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ cu̧jä̧pö̧ dȩa̧'a̧ kȩdä̧huä̧chö̧ttö̧'inä; juhua'amä Seir möä'camä Esaú i̧rȩjä̧ päi'önä chiyinomr ja̧'a̧ttö̧.6Ucutumä jitö ttu̧cuȩttö̧ pärätänä mitö cuȩmä̧tu̧cua̧ja̧, cucuätucua pä'ömä; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätöttötä ajiya'inä pärätänä mitö cuȩmä̧tu̧cua̧ja̧, cahuätucua pä'ömä. 7Isopäi'ömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cu̧ ä̧nä̧hua̧ Diosmä cuäditomenämä o'cajuiyönätä̧ adihuomenätä jö̧nä̧ ppädä'ijäcujä̧; de'a jui̧yä̧jä̧nä̧ 'cuä'opö cui̧'chä̧cuȩmä̧ Ja̧u̧mä̧ huo̧jui̧nö̧. Cuarentanö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cu̧ ä̧nä̧hua̧ Diosmä ucutäcu kä̧'i̧jö̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ ucuru recuä rö̧jö̧mä̧ o'cajuiyötä ku̧nä̧rä̧'i̧jö̧jä̧.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ rȩjȩ tö̧jä̧hua̧tö̧ ttö̧ja̧cuä̧jä̧ra̧'a̧cu̧ 'cuä'opinä̧tö̧jä̧, Esaú i̧tti̧mö̧ 'cotö ttö̧ja̧cuo̧mȩ Seirnä, Arabá mä̧nä̧ttö̧mä̧ otonä cuä̧o̧pä̧mä̧nä̧ Elat-ttö kä̧mä̧dö̧ Ezión geber jubö. Juhuorömä̧ ppa̧'a̧chä̧chö̧ kara'anä̧ sobötö Moabttö de'a jui̧yä̧jä̧nä̧ 'chä̧mä̧nä̧ 'chi̧nä̧tö̧jä̧.9TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ päinäcu̧sä̧: Moab ttö̧ja̧rö̧mä̧ mȩcuo̧pä̧rä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curänä'inä curohuähuä. Isopäi'önä ja̧huä̧jä̧mä̧ cui̧rȩjä̧ päi'önämä chiyococö cuä̧cua̧jä̧, juhua'amä ja̧u̧ Ar ötahuiyämä Lot i̧tti̧mä̧ ttö̧jä̧cuo̧mȩ päi'önä iyinö̧sä̧.10(Emitas pä̧ttä̧u̧ ttucuo ku̧nä̧rä̧tö̧ recuätömä ä'cojimä ju̧huȩnȩ ka̧cui̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttöotomä otopinä̧tö̧ Anac i̧tti̧mö̧ ji̧nö̧ta'anö; 11jahuätömä refaítascö pä'ö'inä o̧tti̧nä̧u̧ ji̧na̧'a̧, Anac i̧tti̧mö̧rö̧ ottinöta'anö̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Moab rȩjȩ ttö̧ja̧rö̧mä̧ Emitas pä'ö o'inätö̧.12Horeos ttö̧ja̧'i̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ Seirnä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pitömä ä'canä ka̧cui̧nä̧tö̧ jahuätötömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Esaú ahuäruhuä o'cotöttömä 'cuä'opinä̧'a̧ ji̧yȩtȩ. Jahuätömä jahuätörö cuä'öicu juȩnȩtä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧, Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ jȩtti̧nö̧ta'anötä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ iyinä̧jä̧ jahuätörö.13Jitämä ä̧rä̧mi̧'í̧ Zered aje pu̧'oto huerächomȩcu̧ cui̧'cha̧. 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ 'chi̧nä̧tö̧ja̧ zered aje huerächomȩcu̧. Jjitä mo̧ro̧ 'cuäopinä'a̧ Cades Barnea rȩjȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ tichinomȩttö̧mä̧ Zered aje pu̧'oto tijähuomejobumä, ji̧nä̧'a̧ treinta y ocho a̧'ȩ jo̧mȩ. Ja̧'u̧nu̧ kä̧mä̧dö̧ jitä päi'önä ja̧'a̧, jahuätöttö u̧mä̧tö̧ o'catoi'önä curä ttörohuähua pä'ö ka̧cui̧nä̧tö̧mä̧, 'coru juo'ächinä̧tö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jahuätörö päinö ji̧nö̧ ta'anö. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ jahuätö isotörömä öjö'cö juiyönä topinö, jitötä tta̧monä rohuäu totte'iyarö pä'ötä jȩi̧nä̧u̧.16Ja̧'hua̧nö̧tä ja̧'a̧ 'cuä'opina'a̧ o'catoi'önä rohuäu jo̧mȩnö̧ huäjätö 'corujuottächäji o'ca'a, ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧tȩttö̧ tti̧huä̧ji̧ o'ca'a, 17TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocuinäcu̧sä̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 18jitä mo̧ro̧ 'cuäcuopajá Ar ötahuiyänä, Moab rȩjȩ bȩi̧pä̧ro̧mȩnä̧. 19Amón ötahuiyä tö'cönä 'cuäcuopomenämä, ja'huätörömä mȩcuo̧pä̧rä̧ ja'huätucu'inä curohuähuä; juȩnȩmä̧ TTÖ iyo'cö chä̧cua̧sä̧ Amón ötahuiyä ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ päi'önämä; Jȩnȩmä̧ TTÖ iyinö̧sä̧ Lot i̧tti̧mö̧ tti̧rȩjä̧ päi'önä.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ juȩnȩ rȩjȩmä̧ pättöme Rafaim ahuaruhuä tti̧rȩjä̧ pä'ö. Refa ttö̧ja̧mä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧tä̧ päi'önä juȩnȩtä̧ ko̧cui̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Amón ttö̧ja̧mä̧ pä̧tti̧nä̧u̧ Zomzomeos, ja̧'hua̧nö̧ pä'ömä ttö̧ja̧ tä̧mö̧ pä'ö pä̧tti̧nä̧u̧. 21Ötahuiyä rö̧o̧mȩ ji̧na̧'a̧, ttö̧ja̧'i̧nä̧ ttirecuome, Anan ttö̧ja̧ jö̧ ta̧'a̧nö̧ tä̧mö̧ pinätö̧ ja'huätömä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧tä̧ si'epö i̧cui̧nä̧u̧ Amón ttö̧ja̧ ttä'cattö, ja'huätörö si'epö icu ttö̧jä̧'i̧jo̧mȩ ko̧cui̧nä̧tö̧. 22TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩpi̧nö̧ Esau umuhuäyotörö'inä, Seir ötahuiyänä ko̧cuä̧tö̧rö̧, ja̧u̧mä̧ si'epö icuinö Horeos pä̧ttä̧u̧ru̧ jahuätö ttä'cattö, Esaú i̧tti̧mö̧ rohuäu icuinätö̧ ja'huätörö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧tö̧ ja'huätömä juȩnȩtä̧ ko̧cuä̧tö̧ jitä mo̧ro̧ jubu päi'önä.23Jitödä̧ ttö̧jo̧mȩ ka̧cui̧nä̧tu̧ Aveos ttö̧ja̧ Gaza jö̧ta̧'a̧nö̧ otó, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Caftoreos ttö̧ja̧'i̧nä̧, ichinö'cotö Caftor rȩjȩttö̧, juȩnȩ ka̧cui̧nä̧tö̧ 'choipino'cotö.24Jitä a̧ra̧mi̧i̧, tätucui cui̧'chä̧tu̧cuo̧mȩnä̧tä̧ 'cuäcuopatuajá Arnón muä̧tȩtȩ jo̧mȩnä̧; ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, chiyinäcu̧ ujurö Sehónrö̧ Amorreorö 'choipa pe'ö, ru̧huá̧ Hesbónrö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧rȩjä̧'i̧nä̧. kä̧mä̧dö̧ jo̧u̧cu̧ rohuähui. 25Jitä́ moró̧ kä̧mä̧dö̧ jȩchä̧cua̧ ri̧ȩnä̧ yecue'inä ucuturö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ deiyu ttö̧ja̧cuo̧mȩpunä̧ ka̧cua̧tu̧rö̧'i̧nä̧; jahuätö ucuturu ttä̧ju̧cu̧o̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yettecui'äcuottö, tta̧'cua̧ tta̧ttȩcuä̧cuo̧tö̧ jahuätö ttöjuröhuö.26Ttömä huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ Cademottö Hesbón pä'ö micuome ru̧hua̧ Sehón ö̧jo̧mȩcu̧ hue'äjisä, chi̧huȩnȩ huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧nä̧ pä'ö kä̧nö̧: 27Cui̧rȩjä̧nä̧ 'cuädopa'anä ja̧'a̧tä̧ topittö, mänänätä chi̧'chä̧cua̧sä̧, chu̧huo̧jua̧'a̧cu̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chu'ohuecu'inä 'cä̧di̧pä̧cho̧ca̧'a̧tä̧.28Cuäcuähuämä pärätänä̧tä̧ cuiyattöjä̧, ja̧'hua̧nö̧ mitötä chucu'anö ja̧'a̧, ajiya'inä pärätänätä cuiyattöjä, ajiya chahua pä'ömä, suro chö̧jä̧pö̧nä̧tä̧ chi̧'cha̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ topittö; 29Esaú i̧tti̧mö̧ Seir möä'canä ka̧cuä̧tö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ moab ttö̧ja̧ Ar ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ti̧rȩjä̧ päi'önä i̧yä̧jä̧cu̧ 'chä̧nö̧ Jordán aje töjähua'anä ppä̧ttä̧di̧nä̧u̧jä̧.30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, Hesbón ötahuiyättö ru̧hua̧mä̧, i̧rȩjä̧nä̧ 'cuättopiyarö pä̧'ö̧mä̧ huȩ'o̧cö̧ pinö; Juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ja̧u̧ amiso'quinä ami'quiädäcuäunä jȩo̧mȩttö̧, ja̧u̧rö̧ rohuäu cuicuarö pä'ö ucutä cu̧mö̧nä̧ iyö jitä mo̧ro̧ jȩä̧ji̧ta'anötä̧. 31TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ päinä̧cu̧sä̧: Topittö, jitä kä̧mä̧dö̧ Sehónrö chiyäcu̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧rȩjä̧'inä cuä'ca jo̧mȩttö̧ chiyäcujä; cui̧rȩjä̧, kä̧mä̧dö̧ 'cho'ipirö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ cui̧rȩjä̧ jö̧nä̧ cu̧jä̧mä̧dä̧cua̧a'anö."32Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sehónmä ucutucu urohuähua pä'ö ichinö, chutä'inä juhua'atäcu ahuaruhuä'inä o'catoi'önäcu̧tä̧, Jahaza pä'ö micuomettö̧ urohuähua pä'ö. 33TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä ujuturu iyinö, i̧yä̧jä̧u̧mä̧ rohuäu ticuinäcu; 'coru päi'ome jubö cuäcuätinäcu, i̧tti̧mö̧rö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä.34Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ idepiyu ötahuiyämä o'cajuiyötä 'chu'ädinätöjä ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ötahuiyämä ji̧yȩcu̧jä̧ si'epö ticuinö̧, uborö'inä isajuru'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppo̧'ä̧tö̧rö̧'inä, ya̧tȩrö̧'inä yorö'iso a̧'cua̧ra̧rö̧mä̧ ku̧ni̧po̧co̧tö̧ pinätö̧jä̧. 35Tȩmä̧ji̧ jö̧nä̧mä̧ suro pä̧cä̧yu̧rö̧tä̧ ujutumä̧ ȩmi̧nä̧tö̧jä̧, ötahuiyättö 'chu̧tä̧dä̧u̧cu̧mä̧.36Arnón aje jäyoto ppämäroppä päi'ome huȩju̧ Aroer ötahuiyättö kä̧mä̧dö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧mä̧roppä päi'ome Galaad möä'canä̧ huȩju̧ ötahuiyä jubö cä'ädö, ujutu do'ächö turuhuähuäco̧u̧ ki̧'i̧pä̧jä̧tö̧mä̧ toina'a. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä taboiyotö o'catoi'önä̧rö̧ rohuäu iso juotepönä iyinäujä tä'canä ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧. 37Yo̧mȩtȩ Amón i̧tti̧mö̧ 'co̧tö̧ ttö̧ja̧cuä̧jä̧nä̧tä̧ ji̧na̧'a̧ cui̧'chi̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧mä̧, Jaboc aje pä̧cuä̧dä̧jä̧nä̧mä̧ jä̧ttä̧yä̧jä̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä möä'quiyunä huȩju̧'inä ja̧u̧ o̧du̧ pönä̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Diosmä ti̧'cha̧ pä'ömä hue'ocö pinö̧.

Chapter 3

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä ppa̧'a̧chi̧nä̧ttö̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a 'chi̧nä̧tö̧jä̧ Basánra̧'a̧cu̧. Og, Basán ru̧hua̧ ichi'ö örohuähuinä̧u̧jä̧, ja̧u̧tä̧ umucuäyotö o'catoi'önä̧cu̧ örohuahua pä'ö Edrei ötahuiyättö. 2TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttörö pä'inö: "Yecuecuä; TTÖTÄ ji̧nä̧'a̧ ja̧u̧ru̧ iso juohuepa päö iyinömä ja̧hua̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ chiyinäcu̧jä̧ umuhuäyotö o'catoi'önärö ja̧'hua̧tä̧'a̧nö̧ i̧rȩjä̧'i̧nä̧ ucutä huecua pä'ö. Sehónrö̧ jȩcu̧'i̧nö̧ta̧'a̧nö̧ jȩ'cua̧rö̧já̧, Amorreos ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧, Hesbón'nä kinö pinörö.''3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diostä iyinäu̧jä̧ iso juotepapä'ö Basán rȩjȩ ru̧hua̧ Ogrömä, ja̧'hua̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä umuhuäyotörö'inä ujutu tu̧mu̧nä̧tä̧ iyinä̧u̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ ö̧ji̧pu̧ ju̧iyönä cuä'ö tihuinä̧u̧. 4Ja̧u̧nu̧ pänämä ttötahuiyä o'cajuiyönä 'cho̧tipinä̧u̧; yaute ötahuiyä'inä ki̧'i̧pu̧ juiyönä̧tä̧ 'chotipinä̧u̧: sesenta ötahuiyä jo̧mȩ Argob rȩjȩttö̧mä o'cajuiyönätä̧, Basán ru̧hua̧ Og hueomȩttö̧'i̧nä̧.5Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ ötahuiyä ttöecuinömä ju'toju jä'ca ttoecuä'canä, apatiyä ttoecuä o̧na̧'i̧nä̧; Ja̧u̧ ötahuiyämä ttöecuocö ötahuiyä ppeya ko̧cui̧na̧'a̧. 6Ujutu o'cajuiyönä si'epö ticuinö ja̧u̧mä̧, Hesbón ru̧hua̧ Sehón'rö̧ jȩti̧nö̧ ta̧'a̧nö̧, ötahuiyä jö̧mö̧ ya'atecutä si'epö ticuinö; u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppo̧'ä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pä̧ca̧yö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyättö micuäunä ko̧cu̧'i̧nä̧, tiäre päi'önä ȩmi̧nä̧tö̧jä̧.8Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ ji̧nö̧mä̧ Amorreos ta̧ju̧ ruhuotö ttu̧mu̧tö̧ 'cho'ipinä̧tö̧jä̧ rȩjȩmä, ja'huätömä ko̧cui̧nä̧tö̧ Jordán yabonä, Arnón de'iyuttu kä̧mä̧dö̧ Hermón de'a jubu cä'ädö. 9(Hermón de'amä Sidoniomä pä'inätö Sirión, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Amorreomä pä'inätö Senir) 10Jua'a de'iyunä ko̧cu̧ ötahuiyänä o'cajuiyönä, o'cajuiyönä Galaad muä'quiyu'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Basán muä'quiyu'inä, o'cajuiyönä maniyä̧ Salca ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Edrei jubu, Og ru̧hua̧ hueome Basán ötahuiyä'inä."11Dä̧ pe'ö Refaimnä tti̧ji̧pi̧na̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧ tä̧mu̧mä̧, Basán Og reytä ki̧nö̧mä̧ katätä. Ä̧ju̧cua̧tu̧cui̧. Cuoräucä ji̧na'a̧ ä̧ä̧ma ca̧mamä. Ä̧ä̧ma ca̧mamä ko̧ca̧'a̧nä̧a̧ Rabánämä, Amón ahuaruhuä i'cotö ttö̧jo̧memä̧? iotomä ji̧na̧'a̧ cuatro y medio ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ icähuemä dos metro jo̧menä, pä̧jä̧ti̧nätö̧.12Juo̧nö̧ pänä ȩmi̧nä̧tö̧jä̧ pi̧jä̧ rȩjȩ́mä, Aroer ötahuiyämä, Arnón muä̧tȩtȩ ju̧o̧'cacu ki̧ i̧pa̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧cu̧ ötahuiyä mu̧ä̧'qui̧yu Galaad kä'cobu. Ttö iyinösä̧ Rubenitas ttö̧ja̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Gaditas ttö̧ja̧rö̧. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Galaadttö ka̧cui̧pi̧nö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä Basánttö̧'i̧nä̧ Og uruhuonätä̧, ttö iyinösä̧ Manasés ahuaruhuä ppaachätöttö: Argob rȩjȩ́ o'cajuiyönä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä Basánttö̧'i̧nä̧. (Pi̧jä̧ ja̧a̧ chi̧rȩjä̧mä̧ rȩjȩmä̧ mi̧cuä̧jä̧ Refaim).14Manasés ahuaruhuä 'cotö ttö̧ja̧sa̧mä̧, Jairmä̧, Argob rȩjȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ jä̧ttä̧jä̧tä̧ Gesur ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ beipome jubö ȩmi̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Macateos ti̧rȩjä̧'inä. Ja̧u̧mä̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩmä̧ o'inö Basán ötahuiyä'inä ppä'ädipönö, chutä iminätä Havot Jair pä'ö micuome jitä mo̧ro̧ jubö.15Ttömä Galaad möä'camä Maquirö iyinösä. 16Rubén i̧tti̧mö̧ 'cotörö'inä, Gad i̧tti̧mö̧ 'cotörö'inä tti̧rȩjä̧mä̧ iyinösä̧ Galaad möä'cattö kä̧mä̧dö̧ Arnón ajettö pämäroppä päi'ome jubö, pämäroppä päi'ome kä'co beipa'a jubö beipa'a tti̧rȩjä̧mä̧ Jaboc aje jubö, ja̧huä̧jä̧mä̧ beipa'a Amón ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧cu̧.17Kara'anä rȩjȩ ko̧ro̧jä̧cu̧ beipomemä Jordán aje meje'cattö pämäroppä päi'ime ji̧na̧'a̧, Cineret kä̧mä̧dö̧ rö̧ä̧ aje Arabá jubö ä'ädö (Juhuototä ja̧'a̧ dä'ähuotö sa̧dotomä) Pisga möä'ca kada'ca jubö kä̧hua̧ räopa'acunä.18Ttömä hue'inösä̧ ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'önö̧: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ Diosmä ja̧huä̧jä̧nä̧ do'ächi'ö cu̧jä̧mä̧dä̧tu̧cua̧ pä'ö iyinö̧; ucutu curä rohuähuäcuä ttö̧ja̧mä̧, cuahuaruhuätucu Israel ttö̧ja̧ ttä'ca jo̧mȩnä̧ curä rohuähuäcuähuä 'chu̧huä̧rä̧nö̧ 'cuäcuopäcuotöjä.19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cui̧tti̧mö̧ ttä̧ju̧tu̧'inä, cui̧tti̧mö̧ ppo̧'ä̧tö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä̧ji̧mö̧tu̧cu̧ isotö'inä (Ajicuäcuähuotö recuätörö ku̧nä̧rä̧tö̧ pä'ömä huo̧jua̧sä̧) cuidepiyutucu chiyinome pönä̧tä̧ ttö̧ja̧cui̧'ä̧cuo̧tö̧, 20TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cuahuaruhuätucu rohuähuö cä'ädö huȩnȩ juiyönä ttö̧jo̧mȩ jubö päi'önä̧, ucuturu jȩchi̧nö̧ta'anö, jahuätö'inä ja̧huä̧jä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ Dios i̧yi̧näjä Jordán ajettömä kä̧hua̧ räopa'acunä kä̧jä̧nä̧ do'ächi'ö ttu̧jä̧mä̧do̧mȩ jubö päi'önä; ja̧u̧nu̧ o'ca'atä ucutumä o'catoi'önä ppa̧cuä̧chä̧tu̧cua̧jä̧, cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ päi'önä chi̧yi̧nä̧jä̧ra̧'a̧cu̧mä̧.21Ttömä ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ Josuérömä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'önö̧ hue'inö̧sä̧: ucumä o'cajuiyönä topinöjä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cu̧ä̧nä̧hua̧ Dios pitö ruhuotö ta̧ju̧ru̧ jȩi̧nö̧mä̧; TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ruhuo hue'ätö o'catoi'önärö cu̧huä̧mȩnä̧ 'cu̧öuä'o'ätörömä ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩä̧cua̧. 22Jahuätörömä jecuecuó, juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cu̧ ä̧nä̧hua̧ Diosmä ucuru ppä'ädö urohuähuäcua'attö."23CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ jä̧'ȩpä̧ri̧nö̧sä̧ ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 24"CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, ucumä cu̧mu̧huä̧ya̧rö̧ cu̧huo̧juȩta̧ pä'ö kä̧mä̧dö̧jä̧ ucutä cu̧rö̧ä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ cujuru; tta̧'a̧nö̧ pä'ö, ¿ka̧ra̧ diosma toa'a mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧'i̧nä̧ pi̧jä̧nä̧'i̧nä̧ ucu jȩ'cua̧'a̧nö̧ jȩpö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ ju̧ru̧hua̧mä̧? 25Jua'a chi̧'cha̧ hue'ittö, jä̧dȩpä̧rä̧cu̧jä̧, Jordán yabonä rȩjȩ öadihuä tocha, jua'amä muä'quiyu'inä adihua'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Libano'inä".26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ ttörö amisurunä jä̧cu̧ ucutu soronä jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧'a̧ttö̧; Ja̧u̧ ttörömä ä̧ju̧cuo̧cö̧. CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päinäcu̧sä̧: "Ja̧'a̧tä̧ topi ucurumä rö̧ä̧nä̧ ja̧'a̧, ttörömä cucuocuä ja̧u̧ huȩnȩmä̧: 27Pisga muä'cara̧'a̧tä̧ 'cha'achi jua'atä kä̧nö̧ topi kä̧hua̧ maä'ächa̧'a̧cu̧'i̧nä̧, räopa'acu'inä, u̧huo̧jua̧'a̧cu̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ieruhua'acu'inä; o'cajuiyönä topi, Jordán yabocumä 'cuä'opocö cuä̧cua̧jä̧.28Ja̧u̧ i̧'chä̧cua̧'a̧ ji̧no̧mȩmä̧, Josué huo̧juȩti̧ ujuru'inä iyirö, ja̧u̧ jä̧cua̧'a̧ jahuätö ttä'canä i̧'chä̧cua̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tyä̧ jä̧cua̧'a̧ o̧i̧pöä̧cua̧mä̧ tti̧rȩjä̧ ttȩma̧ pä'ömä. 29Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ujutumä ko̧cui̧nä̧tö̧jä̧ Bet-Peor muä'quiyu pä̧tȩcuä̧nö̧.

Chapter 4

1israel ttö̧ja̧, ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ jȩ'cuä̧tu̧cuä̧cuä̧i̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ hueinö ji̧dä̧huä̧u̧jä̧, jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pe'ö; cu̧jä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧, doächö cui̧jä̧tu̧cua̧cua̧'a̧nö̧ cuätucu minä i̧ä̧nä̧hua̧ DIOS, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ i̧yä̧ja̧nä̧. 2Ucumä huedinöttö̧mä koró huȩyu̧tö̧ jȩ'cuä̧'chó, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huedinöttö̧mä hui̧cuä̧dä̧'chó̧, ucú huaadö cujunäcua̧'a̧nö̧ huedinöta̧'a̧nö̧ ttö ucú CUIÄNÄHUA̧TU̧CU̧ DIOSÄ, jo̧menö hueda pe'ö ko̧sä̧.3Ucutu topinätö̧jä̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ro̧ȩpi̧nö̧ Baalrö yapare tti̧ä̧nä̧hua̧rö̧ Peornä känö̧kä̧nö̧ jȩtta̧a̧ttö̧, o'catoinä u̧mä̧tö̧ Baal-Peor 'chä̧tö̧rö̧mä̧, ucutu CUI̧Ä̧NÄHUA̧TU̧CU̧ DIOS ucutucu kä̧tu̧rö̧ siepicuinö. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä 'quȩi̧pä̧cho̧co̧tö̧ pi̧nä̧tu̧jä̧ CUI̧Ä̧NÄHUA̧TU̧CU̧ DIOS jitä moró̧ a̧'cua̧rö̧ kö̧rö̧mä̧, ya̧cu̧nä̧ ucutucu.5Ttömä hueähuä huȩnȩ'inä jȩtta̧ pä'ö hue'ö ku̧nä̧huä̧'inä huo̧juȩtä̧'i̧jö̧sä̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ja̧huä̧jä̧nä̧ kä̧nö̧ chu̧huo̧juȩta̧ pä'ö hueinöta'anötö, do'ächi'ö cu̧jä̧mä̧dä̧cua̧ pä'ö docuächätucuäjänämä. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ adiu topö jȩpö̧ ka̧cuä̧tu̧cui̧, pa̧'a̧nö̧tä̧ cui̧jȩpä̧cua̧jä̧ huo̧juȩcunä̧ cuamöcuädömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ jö̧'inä cu̧huo̧jui̧pö̧mä̧, o'catoi'önä jȩtta̧ pä'ö hue'ö ku̧nä̧huä̧ ä̧ju̧cuä̧tö̧mä̧ pättäcuotö: " Isopäi'önätä pitö ttö̧ja̧mä̧ huo̧juȩcu̧nä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huo̧jui̧'ä̧cuä̧huä̧'i̧nä ku̧nä̧rä̧tö̧".7¿Korotö ttö̧ja̧'inä ka̧cuä̧tö̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ tö'cönänö kö̧rö̧ ku̧nä̧rö̧tä̧mä̧, ujutu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios jätepäcu jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ hua̧rö̧? 8¿Korotö ttö̧ja̧'inä ka̧cuä̧tö̧ hueähuäö huȩnȩ'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩtta̧ pä'ö hueähuä'inä jitä mo̧ro̧ ucuturu chiyö'anö jö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧mä̧?9Jidäu adiu ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧jó cua̧mö̧cuädätucuä̧cuȩ adiu jȩpö̧ ku̧nä̧tu̧cui̧, ji̧yȩtȩ korojuäi to'cuinä̧tu̧cu̧'inä cuchiä'ätucuó, 'cuäopönä mo̧ro̧tä̧ cua̧'cua̧tu̧cu̧nä̧ kä̧cua̧'a̧nö̧. Cui̧tti̧mö̧rö̧'inä juhua'a yabo tti̧tti̧mö̧rö̧'inä huo̧juȩtä̧tu̧cui̧. 10Horeb mö̧ä̧'cattö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ä'ca jo̧mȩ cu̧ji̧nä̧tu̧cu̧ mo̧ro̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ päinä̧cu̧sä̧: "Ttö̧ja̧rö̧ ca̧ca̧ti̧tö̧ Ttö chi̧huȩnȩ ttä̧ju̧cua̧ tticha, 'cuäopönä̧ mo̧ro̧ Ttörö ucuotö ttö̧jä̧cua̧'a̧nä̧ pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ ttö̧jä̧i̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧tti̧mö̧rö̧'inä ttu̧huo̧juȩtä̧cua̧'a̧nö̧.11Ucumä tö'cö ichi'ö möä'ca kada'ca kä̧mä̧di̧nö̧jä̧. juä'cattötä ocurä cuo'ö mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧cu̧ 'chahuächina̧'a̧, ocurä isoppa sutu'canö̧ isoppa päi'önä. 12TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ocurä kä̧tȩttö̧ ucuocuinö̧ ucuturumä; Ucumä̧ ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧jä̧ ucuocua'a i̧huȩnȩtä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧yȩtȩ a̧'cua̧juä̧'inä topocö pinö̧jä̧; ucumä suro i̧huȩnȩ rä̧mi̧pa̧'a̧tä̧ ä̧ju̧cui̧nö̧jä̧.13Ja̧u̧mä̧ dieznö hueähuä huȩnȩnä̧ esecuinömä̧ cucuotätucua pä'ö ji'ähuinö. Ja̧u̧mä̧ i̧nä̧ obi tobirenä huȩyu̧tinö. 14TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ hueinäcu̧sä̧ ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧mä̧ jȩpö̧ ku̧jä̧tu̧cua̧ pä'ö hueähui'inö̧ chu̧huo̧juȩta̧ pä'ö, kähuächö 'chä̧hui̧'ö̧ cu̧jä̧tu̧cuä̧jä̧ttö̧ ucuotö cu̧jä̧tu̧cuä̧cua'anö.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttu̧'ȩpä̧rö̧nö̧ ka̧cuä̧tu̧cui̧ isopäi'önä ucutumä ji̧yȩtȩ a̧'cua̧juä̧'i̧nä̧ topocotö pinätöjä Horeb mö̧ä̧'cattö ocurä cuomȩ ka̧tȩttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuturu ucuocuinö̧mä̧-- 16Cua̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧mä̧ suro juocuecuätucuä isotöttö yotute tta̧'u̧cuä̧'inä jȩ'cuä̧'chä̧tu̧cuä̧ ubocö̧ isajucö̧ tta̧'cua̧juä̧ jö̧ a̧'u̧cuä̧'inä, 17de'a isotö tta̧'u̧cuä̧'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ju'tojunä̧ co̧'ä̧rä̧tö̧ tta̧'u̧cuä̧'i̧nä̧, 18isotö rȩjȩnä̧ do'ähuätö ja̧'hua̧ta̧nö̧ aje jacuotonä̧ cuo̧'ä̧rä̧tö̧ po̧i̧ tta̧u̧cuä̧'i̧nä̧.19Ucumä mo̧ro̧ji̧yä̧ra̧'a̧mä̧ to'cuä ucuo tecuäcua pä'ömä kä̧hua̧ro̧'inä yodo kä̧hua̧rö̧'inä si̧ri̧'cö̧rö̧'inä o'cajuiyönä mo̧ro̧ji̧yä̧ ujurumä ja̧'hua̧ta̧nö̧'i̧nä̧ ucuo teäumä huesehuä ja̧u̧ juä̧i̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diostä o'cajuiyönä iyinö mo̧ro̧jä̧ dea'a ka̧cuä̧tö̧rö̧. 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ u̧mi̧cu̧ ȩpu̧ räepu icuinö Egiptotö pä̧i̧cu̧nä̧ huettomȩttö̧, ucutu cuamo̧nä̧tu̧cu̧tä̧ ucuturu hueähui'inö huȩmä̧tu̧cua̧ pä'ö, jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ ucutu cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩmä̧.21Ucutu jähuänä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ttörö amisuräcu; ja̧u̧ma̧ pä'äji iso päi'önätä pädäcujä 'cuäcuopi̧yä̧cua̧jä̧ Jordán ajemä, do'ächocösädó rȩjȩ a̧di̧huä̧jä̧ra'a̧mä̧, juȩnȩ rȩjȩmä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS iya'a cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ päi'önä. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ttömä pi̧jä̧ rȩjȩttö̧tä̧ 'corujuodächö'anö ja̧'a̧; Jordánra̧'a̧mä̧ chi̧'chö̧ juiyö'anö ja̧'a̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä 'cuä̧cuo̧pä̧cua̧jä̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩ a̧di̧huä̧jä̧ra̧'a̧mä̧.23Adiunä ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ jó, cu̧ni̧chi'ätucua'acu CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS esecuinö ucuturu, ucututä korojui a̧'u̧cuä̧ 'co̧'ö̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS jȩcu̧'ä̧tu̧cuä̧ päinö. 24CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOMÄ ocurötä hua̧, ja̧u̧ DIOMÄ ä'cuoyäu.25Cui̧tti̧mu̧tu̧cu̧ tti̧tti̧mu̧ hua'a yabo tti̧tti̧mu̧ cu̧ju̧nä̧rä̧tu̧cuo̧mȩnä̧, ja̧'hua̧ta̧'nö̧ juä̧jä̧ rȩjȩnä̧ kä̧nö̧ cubuäcuätucuomenä, ucutä cuamonä surojuocuecuttu ja̧'hua̧nö̧tä̧ korojuei a̧'u̧cuä̧ ko̧'ö̧ aditö ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'u̧ttu̧mä̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSrö amisurächi'önä jȩcu̧'ä̧cua̧jä̧. 26Huopösä mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧ pi̧jä̧'i̧nä̧ tottä pä'ö ucu jȩcu̧'u̧, recuó jo̧ juiyönätä tocue'ächäcuotöjä ucutu pi̧jä̧ttö̧mä̧ Jordannä ttö̧ja̧ pä'ö 'cuäcuopätucua'anä, recuo mo̧ro̧mä̧ ko̧co̧tö̧ cuäcuotöjä juȩnȩmä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä si'epö icuähuotä cuäcuotäjä.27TÖ̧Ä̧NÄHUA̧TÄ̧ ȩpä̧cua̧ ucutöttö Israel ttö̧ja̧rö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧'qui̧cha̧nö̧tä̧ tö̧jä̧cuä̧cuo̧tö̧ pi̧jä̧ röhuäcuiyä pä̧ja̧cu̧nä̧, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧TÄ̧ otó ȩpä̧cua̧. 28Ucutu Juattö cuesetäcuotöjä yapare tti̧ä̧nä̧huo̧tu̧rö̧, dahuiyättö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ inähuiyättö 'co̧'ö̧ ttö̧mu̧nä̧ tta̧di̧tä̧u̧rö̧ ttö̧ja̧, jahuätö ucuo tȩttä̧huä̧u̧mä̧ topu'inä ä̧ju̧cu̧'i̧nä̧ cuä̧nö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cö̧ö̧'i̧nä̧ 'cö̧o̧co̧tö̧.29Juaattötä, cusäcuotöjä CUI̧Ä̧NÄHUA̧TU̧CU̧ DIORÖ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cui̧o̧cui̧ä̧ cuo̧tö̧jä̧, cusatucuomenä o'ca juiyönä cuamiso 'quittucuttö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä cua̧'cua̧rä̧tu̧cu̧ttö̧'i̧nä̧.30Cua̧'cua̧ ta̧huȩpö̧tä̧ ko̧mȩnä̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotä ucuru ichomenämä täcö bu̧o̧sa̧ jö̧nä̧ cu̧ju̧ mo̧ro̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosrö ppa̧'a̧chö̧mä̧ i̧huȩnȩ'i̧nä̧ cuä̧ju̧cuä̧cua̧jä̧. 31Isopäi'önä Cu̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä rȩru̧ju̧nä̧ topö ja̧'a̧ Ja̧u̧mä̧ päjimä jȩpö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ si'epömä icuocö jä̧cua̧ juhua'atäcö cuä̧do̧tö̧ mi̧nä̧cu̧ esecuinömä unichi'ocö jä̧cua̧.32Jitämä jä'epö ö̧ju̧cui̧, 'cuättopinö mo̧ro̧, dija̧ pä'ö ucu cuä'coji uhuäbe'ö ku̧ni̧nö̧mä̧: ¿Pi̧jä̧ttö̧ Dios ttö̧ja̧sa̧rö̧ uhuäbe'inömä mo̧ro̧jä̧ pä̧cuä̧dä̧jä̧ rȩjȩttö̧, jä'epö ä̧ju̧cui̧ ji̧yȩtȩ rö̧ä̧u̧ jähuä ki̧na̧ pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧yȩtȩ pi̧yȩ tö'cö ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧? 33¿Ya'utenä ttö̧ja̧sa̧mä̧ Dios ocuränä ucuocua'a ä̧ju̧cui̧nö̧, jitä cuä̧ju̧cuä̧ji̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧ju̧cuä̧ji̧'ca̧ cu̧ja̧'a̧nö̧?34¿Ka̧ra̧ Dios'i̧nä̧ ö̧ja̧'a̧, korotö ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧tȩttö̧ pojopö ȩmi̧nö̧mä̧, rö̧ȩnä̧ ka̧cuä̧mö̧ topö jȩpö̧, tottocö̧jä̧i̧jö̧'i̧nä̧ i̧jȩcuä̧chö̧nä̧ i̧jȩpö̧, curä'i̧nä̧ ttörohuäunä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ujurunä̧ öjo cäepa'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ yettecunä̧ päi'önä̧ jȩpö̧mä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuru Egiptottö rä'epö icu to'cunä̧ jȩinö̧'a̧nö̧ hua̧mä̧?35Ucurumä pi̧yȩmä̧ i̧jȩcuä̧chi̧na̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Dios ja̧'a̧ , ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧ra̧ ja̧u̧ ta̧'a̧nö̧ hua̧mä̧ toa'a pä'ö cu̧huo̧jua̧ pä'ötä. 36Mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧mä̧ i̧huȩnȩ ucuocua'a ä̧ju̧cui̧nö̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ u̧huo̧juȩta̧cu̧ pä'ö; pi̧jä̧nä̧ttö̧mä̧ ocurä rö̧a̧rä cuoa'atä topinä̧tö̧jä̧. chutä i̧huȩnȩ ocurä ucuoa'a kä̧tȩttö̧ ä̧ju̧cui̧nö̧jä̧,37Juhua'amä cu̧tä̧mö̧ mi̧nä̧rö̧ rö̧ȩnä̧ repeina̧'a̧ttö̧, jahuätöttö yo'ähui'inä̧tö̧rö̧mä̧ pojopö ȩmi̧nä̧u̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Egipto rȩjȩttö̧mä̧ chutä ujuru rö̧ä̧u̧nä̧tä̧ rä'epö icu inö̧. 38Ucutu cuä'ca jo̧mȩttö̧ ttö̧ja̧ recuätö tti̧rȩjä̧ tä̧mö̧rö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucututtu'i̧nä̧ abonä̧nö̧ ttujuru ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧, jitä mo̧ro̧ pärocuä̧jä̧nä̧ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ päi'önä̧ cu̧jä̧mä̧dä̧tu̧cua̧ pä'ö.39Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitä mo̧ro̧mä̧ cu̧huo̧jua̧ pä'ö ja̧'a̧, juhua'atäcu cuni̧chi'ä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Diostä ja̧'a̧, mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧ pi̧jä̧'i̧nä̧ u̧ru̧hua̧mä̧, ka̧ra̧mä̧ toa'a ja̧u̧ jö̧'a̧nö̧ hua̧mä̧. 40Jȩ'cua̧ pä'ö hueinömä 'quiyönä 'chu̧cuä̧rä̧cuä̧hua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueähuä huȩnȩ'inä, adihuomenä cui̧'chä̧cua̧'a̧nö̧, ucu cuo'ca'a päi'omenä cui̧tti̧mö̧'inä tti̧'chä̧cua̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ recuo a̧'ȩ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cui̧rȩjä̧ päi'önä i̧yä̧jä̧nä̧mä̧ cuä'opönä̧ cu̧jä̧tu̧cua̧'a̧nö̧.41Ja̧u̧nu̧ o'ca'a, Moisés huäbodäcuä ötähuiyä jo̧mȩ pojopinö Jordanttömä kä̧hua̧ räopa'acuttu, 42juȩnȩ ji̧na̧'a̧ ttö̧jä̧ suronä jȩpo̧co̧tö̧rö̧'i̧nä̧ cuä'äu ticuinome, ä̧cuo̧mȩnä̧ ttaboiyotö jo̧ca̧'a̧nä̧'i̧nä̧; da̧ja̧huä̧chä̧rö̧ kä̧nä̧ pi̧yȩ ötahuiyänä, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ ko̧cui̧pä̧ri̧nä̧tö̧. 43Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧: De'a jui̧yä̧jä̧ Besser, meje'quiyu ötahuiyä, Rubén ahuruhä isotä ji̧na̧'a̧; Ramot en Galaad, Gad ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Golán en Basán, Manas ttö̧ja̧ ttö̧jo̧cuo̧mȩ ji̧na̧'a̧.44Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ hue'ähuä huȩnȩ Moisés Israel ttö̧ja̧rö̧ iyinömä; 45pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ esecuinö hue'ähuämä, koro hue'ähuä'inä ucuocuinämä Israél ttö̧ja̧rö̧ Egirtottö ra'epö icuinöji̧nö̧. 46Jordánttö kä̧hua̧ räopa'acuttu ttö̧jo̧cuo̧mȩnä̧, Bet-Peor pa̧tȩcuä̧nö̧ pämäroppänä, Sehon i̧rȩjä̧cu̧, Amorreo ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧, Hebrón ötahuiyänä ki̧nö̧ ji̧na̧'a̧, Moisés ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israél ttö̧ja̧cu̧ rohuäu tticuinäcu̧ pinö ji̧na̧'a̧ Egiptottö rättopinö.47Jahuätömä iti̧rȩjä̧ päi'önä eminätö juȩnȩ rȩjȩ, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Basán ru̧hua̧ Og i̧rȩjä̧'i̧nä̧. Pitömä, amorreottö tta̧ju̧ ruhuotö ji̧na̧'a̧, ko̧cui̧nä̧tö̧ yabonänö Jordán aje päcuodotönä jä̧hua̧ räopa'acunä. 48Juȩnȩ rȩjȩmä̧ ji̧na̧'a̧ Aroerttö kä̧mä̧dö̧, Arnón muä'quiyu pämäroppä jäyänä, Sion de'a jubu (Hermón de'ä), 49o'cajuiyönätä Jordán aje jäyotonä de'a pämäroppa jo̧mȩ, Jordán yabonä, Arabá dä'ähuoto, Pisga de'a kada'ca jubu.

Chapter 5

1Moisés o'catoinärö̧ Israelrö huopoö pä̧'i̧nä̧u̧: ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ Israel ttö̧ja̧, jitä moró̧ ttö ucusä ucuturö cuä̧ju̧cuä̧tu̧cua̧ pe'ö huȩyu̧tu̧ iyinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩ'cuä̧cu̧tu̧a̧ pe'ö, ucutu'inä cuhuo̧juä̧tu̧cua̧nö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tu̧cuȩpä̧rä̧tu̧ cuä̧cua̧'a̧nö̧. 2Ujuturö Horebttö ucuocu u̧ju̧ni̧nö̧ta̧'a̧nö̧ TÖÄNÄ̧HUA̧ DIOS. 3TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ucuocu ku̧ni̧nö̧ ujutu tä̧do̧tö̧ minärö̧, ja̧'hua̧ta'a̧nö̧ ucuocu o'catoinärö̧ ujuturö jitä moró̧ ka̧cua̧tu̧rö̧.4TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ u̧cu̧rä̧manä känö ucuocuinö ucuturö möä̧'ca̧ kada'ca cui̧jä̧tu̧cuo̧mettö̧. 5Ttö kämädi̧nö̧sä̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ö̧jo̧mȩ juo̧nö̧ pänä̧ ucuocu iyinö̧ ucuturö i̧huȩnȩ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä yeecuinätu̧jä̧ u̧cu̧rä̧ma ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ mu̧ä̧'cara̧'a̧mä̧ 'cacuächa päocotö pinätu̧jä̧. TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ päinö: 6Ttötä CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOMÄ, Egiptotö räepu icuinömä, ucuturö pä̧i̧cu̧nä̧ huettomettö̧.7Ttöttö ka̧ra̧ cu̧ ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ ka̧ra̧rö̧mä̧ cu̧ju̧nä̧rä̧tu̧cuó. 8Tta̧'cua̧j̧uä̧ jö̧'a̧cuä̧mä̧ tä̧tä̧rö̧mä, mo̧ro̧jä̧nä̧ ka̧cu̧ttö̧'inä,̧ rȩjȩnä̧ ka̧cu̧ttö̧'i̧nä̧ rö̧ä̧

ajenä̧ ka̧cu̧ttö̧'i̧nä̧ rȩjȩ dȩa̧'a̧ ka̧cu̧'i̧nä̧ ajenä ka̧cu̧'inä jȩ'cuä̧'chä̧.

9Cuihue'quiyönä'inä kä̧mä̧dä̧'chu̧ jȩ'cuä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huettö'inä jȩ'cuä̧, isopäi'önä Ttötäsä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOSMÄ juiyo ä'cuoyäumä. Ttömä cu̧tä̧mö̧mi̧nä̧rö̧mä̧ ro̧'ȩpi̧nö̧sä̧ surojö jȩtti̧yä̧cu̧mä̧, tti̧tti̧mö̧rö̧'inä ttu̧nä̧mö̧rö̧'inä juhua'a yabo tti̧tti̧mö̧rö̧'inä jitö Ttörö ku'cocotörömä, 10ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ re kä̧nö̧ recuätörö chutodecuinömä jitö Ttörö repe'ätörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttö huedö huȩnȩ päö jȩpä̧tö̧rö̧mä̧ huo̧juȩtö̧sä̧.11TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios iminämä ucuo jo̧cö̧nä̧mä̧ huȩnȩtä̧'chö̧mä̧ jȩ'cuä̧'chä̧tu̧cuä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ iminä ucuo jo̧cö̧nä̧ huȩnȩtä̧'chö̧ jȩpö̧rö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ro̧ȩpä̧cua̧.12'Cuä'ächi'ö pä̧mä̧dä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧mä̧ ttu̧ö̧ȩpä̧rö̧nö̧ a̧mö̧cuädö to'cuätucuaja ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuo teäcuähuä mo̧ro̧ jönä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuturu hueinö'anö̧tä̧. 13Seis mo̧ro̧tä̧ cuaditätucuajá o'cajuiyönä̧ cuadita päcuätucumä̧, 14ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ siete mo̧ro̧ päi'omȩnä̧mä̧ 'cuächi'äcuähuä mo̧ro̧ jä̧cua̧'a̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cu̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö ucuo te'äu. Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ yoröisotä ttadita pä'ömä̧ juiyäcua'a; cui̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧, nä̧tö̧'i̧nä̧, cu̧mö̧huäyotö u̧mä̧tö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧'i̧nä̧, cuäjí päcäyä'i̧nä̧, cuäji burro'i̧nä̧, yorö'iso korotö cuä̧ji̧mö̧ ajicuähuätö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kara'attö ichäcuähuotö cuidepiyunä̧ ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧. Pi̧yȩ jä̧cua̧'a̧ cumöhuäyotö u̧mä̧tö̧'inä, nä̧tö̧'inä, ucu 'cuä'ächi'ö cu̧'ä̧mä̧dä̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧'ä̧mä̧da̧ pä'ö.15Ucutumä cuamöcuädäcuotöjä̧i, Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧ a̧mä̧cö̧ huȩttä̧u̧ aditätö jö̧nä̧ cu̧ja̧cui̧nä̧tu̧cu̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ Dios chutä ujurunä̧ rä'epö icuinö̧'inä juhua'atäcu öjo öotodinö'inä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ Diomä̧ hue'inö 'Cuä'ächi'ö pä̧mä̧dä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧mä̧ ttu̧ö̧ȩpä̧rö̧nö̧ a̧mö̧cuädö to'cuätucuaja.16Cuä'otucuru'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ cua̧ju̧tu̧cu̧ru̧'i̧nä̧ repe'ö ucuotätucui. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ Dios hueinö̧'ta̧'a̧nö̧tä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ Dios i̧yä̧jä̧ rȩjȩnä̧ adihuomȩnä̧ kä̧nö̧ recuo cu̧jä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adihuomenä cui̧'chä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧.17Ucumä cuä'ö cui̧cu̧iyäcu̧ajä. 18Ucumä cuirecua pocojucu'inä huäiyä̧cua̧jä̧. 19Ucumä nä̧u̧cu̧'i̧nä̧ cu̧nä̧u̧cuä̧. 20Ucumä cui̧jä̧cua̧ hua̧rö̧mä̧ toijicumä yapare'inä jicuäcuä.21Cua̧hua̧ru̧huä̧ irecuarö'inä pä̧huä̧rö̧jö̧nä̧mä̧ tocu'ä, cua̧hua̧ru̧hua̧ ojusode'inä pä̧huä̧rö̧jö̧nä̧ tocu'ä, i̧rȩjä̧'i̧nä̧, u̧mu̧huä̧ya̧rö̧'i̧nä̧, u̧mu̧huäyajuru'inä, äjimu̧ pä̧cä̧yö̧rö̧'i̧nä̧, ä̧ji̧mu̧ bu̧ru̧tö̧rö̧'i̧nä̧, cua̧hua̧ru̧hua̧ koro juei chutä iäre pä'ö u̧ju̧nä̧rö̧'i̧nä̧.22TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä̧'i̧cu̧nä̧ pa̧'a̧nä̧ ocuocuinö muä'quiyura̧'a̧ttö̧ ocuränä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ päcui'ätucuome, ajiyä isoppanä'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yo̧mettö̧'i̧nä̧; Koro rö̧ä̧nä̧'i̧nä̧ ucuocuocö pi'nö. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ i̧nä̧ obi tobirenä huȩyu̧ti̧nö̧ iyinäcu̧sä̧.23'Cuäopina'a, yo̧mȩ päte'öttö i̧huȩnȩ ra̧mi̧pa̧'a̧ cuä̧ju̧cuä̧tu̧cuo̧mȩnä̧, muä'ca cuo'ö ka̧'a̧nä̧, ttö chö̧jo̧mȩcu̧ ttö'cö päcui'ätucuomenä, tä̧mö̧ jö̧nä̧ ko̧cuä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ttö̧ tturuhuotö pai'önä ko̧cuä̧tö̧. 24Ucumä pä'inöjä: "Topi, Ujutu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä i̧jȩpi̧nä̧u̧jä̧ chutä ö'adihuä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧rö̧ä̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ä̧ju̧cuä̧jä̧tö̧jä̧ i̧huȩnȩ ocurä jacuättö rä̧mi̧pa̧'a̧; ujutu jitämä topäjätöjä Dios u̧mu̧huäyotucu ucucuomenämä, ja'juätömä ttö̧jä̧cuo̧tö̧.25Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ye'ecuätöjä 'curujotächa'acu? ocurä röarä coö ticua'acu; ujutu TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS i̧huȩne reconänö tä̧ju̧cu̧ttö̧mä, ujutumä hua'ö ticuäcotöjä. 26¿toa'a ka̧ra̧ ujututtö o'cato'inättö̧ ä̧ju̧cui̧nö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ KÖ̧ i̧huȩnȩ ucurättö ucuocua ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ihueye ujutucu kö̧, ujutu ta̧'cua̧rö̧ta̧'a̧nö̧? 27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucútä 'chä̧nö̧ cuä̧ju̧cuä̧nö ja̧'a̧ ujutu TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS jiähuö; juayabo o'catoinärö̧ ujuturö TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS ucurö jiähuäji jicuähuatö; tä̧ju̧cuä̧cuo̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hue'äjimä jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧.28Ucú CUÄNÄHUA̧ DIOS ä̧ju̧cui̧nö̧ ucú cui̧huȩnȩ cucuocua'a ttöcu. Jo̧ú̧ päinäcu̧sä̧: ä̧ju̧cuinösä̧ pitö ttöcuocumä, jahuätö ucurö pättinömä. Adihuaa jahuätö pättäjimä. 29¡ ayó! jahuätuhue ttämiso'quittö ttucuotahue ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ o'cajuiyönä hueähuä huedinömä 'cuäpunä jȩpä̧tö̧, adiunä ja̧cua̧'a̧nö̧ jahuätörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧tti̧mu̧'i̧nä̧ ttucuotacua'anö. 30Tä'í jahuätörö jiähuäji. Ttäähuoräcu ppa̧ttä̧cha̧.31Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucu cutu'cömä, pȩnȩ chippeyä jo̧mȩ kä̧mä̧di̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueähuä huȩnȩ'inä o'cajuiyönä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩtta̧ pä'ö huȩyu̧tö̧ rutähuä'inä juhua'atäcu jȩtta̧ pä'ö hue'ö ku̧nä̧huä̧'inä jidähuä̧cua̧jä̧ jitörö cu̧huo̧juȩta̧ pä'ö, rȩjȩ chi̧yä̧jä̧cuä̧jä̧ kä̧nö̧ päö'acuä jȩpö̧ ttö̧jä̧cua̧'a̧nö̧.32Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucumä huedömä jȩpö̧ cu̧ja̧ja̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ucuru hueäjimä; 'cä̧cui̧pä̧chó cu̧bu̧o̧jua̧'a̧cu̧'inä, cu'ohuecu'inä. 33Ucumä cui̧'cha̧jä̧ o'cajuiyönä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS hueinä'acuä̧tä̧, pi̧jä̧nä̧ cu̧ja̧ pä'ömä adiu jo̧mȩnä̧ räcuopäcua'anö, do'ächi'ö cu̧jä̧mä̧dä̧jä̧nä̧'i̧nä̧ recuo cu̧jä̧cua̧'a̧nö̧.

Chapter 6

1Pi̧yȩ ja̧'a̧ hueähuä huȩnȩmä, jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä'ö hueähui'inömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ Dios jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä'ö hueinö chu̧huo̧juȩti̧ya̧rö̧ pä'ö hueinö̧mä̧, Jordán aje kähuächö rȩjȩ i̧yä̧jä̧nä̧ cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩnä̧ jpäö'a̧cuä̧ jȩpö̧ cu̧jä̧tu̧cua̧ pä'ö. 2TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Cu̧ ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ Diosrö cucuotätucuäcua'anö, o'cajuiyönä jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä'ö hueinö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueähuä huȩnȩ ucuturu huedömä'i̧nä̧ 'chu̧'ä̧rä̧cuä̧u̧ kä̧nö̧, ucututä'i̧nä̧, cui̧tti̧mö̧'i̧nä̧, cu̧nä̧mö̧'i̧nä̧, pi̧jä̧nä̧ cu̧jä̧tu̧cuä̧i̧mä̧ cua̧cua̧rö̧tu̧cu̧'i̧nä̧ recuo mo̧ro̧ kä̧nö̧ cuböäcuätucuäcua'anö.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, Israel ttö̧já ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩpö̧ ka̧cuä̧tu̧cui̧, adihuomenä cui̧'chä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧ juhua'atäcu rö̧ȩnä̧ cuirecuächäcuotöjä juä̧jä̧ rȩjȩttö̧mä̧ leche'i̧nä̧, maya'i̧nä̧ ajiya huerächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huȩrä̧chä̧jä̧ttö̧mä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios cuä̧'o̧tö̧ mi̧nä̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dios, chi̧yä̧cuä̧u̧jä̧ päinö̧'ta̧'a̧nö̧tä̧.4Israel ttö̧ja̧ ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ chu'äcua̧tä̧ hua̧. 5Ucumä ja̧u̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧ Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSRÖMÄ, cua̧mi̧'iso'quitucu o'cajuiyönä̧, cua̧'cua̧rö̧'i̧nä̧, cujuru'i̧nä̧ o'cajuiyönä̧tä̧ eseunu repeö kä̧hui̧.6Jitä mo̧ro̧ pi̧yȩ huȩnȩ jidäumä̧ cuamiso'quinä kä̧cuȩ, 7ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttu̧'ȩpä̧rö̧nö̧ cui̧tti̧mö̧tu̧cu̧ru̧mä̧ cu̧huo̧juȩta̧jä̧, ja̧u̧ huȩnȩmä̧ cu̧huo̧juȩtä̧cua̧jä̧ cuoju isodetucuttö'i̧nä̧, mä̧nä̧nä̧ cui̧'chä̧tu̧cuo̧mȩttö̧'i̧nä̧, cuäi'ätucuäcua'a ä'canä̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ mo̧ro̧ juoa'a cu'orächätucuomȩttö'i̧nä̧.8cu̧mu̧nä̧ ti̧'ä̧di̧cuä̧u̧ rö̧nä̧hui̧ tottönä jua'atä jä̧cua̧'a̧ ucuru ttesetönä cuocuoränä rä̧cua̧'a̧mä̧. 9Cui̧huȩyu̧ta̧ja̧ apate huä̧mȩ isodänä cuojuisodena'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä apate isodänä̧'i̧nä̧.10CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS cuä̧'o̧tö̧ mi̧nä̧rö̧ chi̧yä̧cuä̧jä̧ pä̧i̧nä̧jä̧ra̧'a̧ i'chächomenä, Abrahamrö̧'i̧nä̧, Isaac'rö'inä ja̧'hua̧ta̧'nö̧ Jacob'rö'inä; Ja̧u̧mä̧ pä'inö curohuäuttömä chi̧yä̧cua̧sä̧ ötahuiyä bäreu adiuttu, 11Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ odehuiyä'inä jacuä adihuäjuei ko̧cu̧ ode ucu jȩcu̧'o̧cö̧ ji̧nö̧, ajiya reju sacuocoju ji̧nä̧ju'inä, uva pätta'inä ja̧'hua̧nta̧'a̧nö̧ olivo dauhuiyä cu̧ju̧no̧cö̧ ji̧nö̧'i̧nä̧. Ja̧u̧tä̧ cuä̧nö̧ eseu cu̧jä̧cua̧jä̧, 12ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ro̧huä̧pi̧jö̧nä̧ ja̧'a̧tó cunichi'ä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ja̧u̧tä̧ ji̧na̧'a̧ Egipto rȩjȩttö̧ rä'epö icuinömä, pä̧i̧cu̧nä̧ huȩttä̧rodettö koromecu.13Ucuo te'ähuätucui CU̧'Ä̧NÄ̧HUA̧ DIORÖTÄ, ja̧u̧ru̧tä̧ ucuo te'ähuätucui ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ i̧mi̧nä̧tä̧ iso ja̧'a̧ pä'ö. 14Yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ ttö'ca'anämä cui̧'chä̧tu̧cuä̧, ucutu cuippeyätucunä ko̧cuä̧tö̧ yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧nä̧; 15CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS ucututäcu kö̧mä̧ ja̧u̧ DIOSMA ä'cuoyäu ja̧'a̧. Jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧ttu̧mä̧, CUÄ̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS ö̧'ä̧i̧ ucuturu rä̧bȩhuä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ pi̧jä̧ttö̧ si'epö i̧cuä̧cua̧.16CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSRÖMÄ ko̧cuä̧mö̧ tocu'ä Masahttö ko̧cuä̧mö̧ tocu'äji'anömä. 17CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS hueinö ta'anö jȩpö̧ ko̧cuä̧tu̧cui̧, ja̧u̧ hueähuämä adihuäjuei ja̧'a̧, ja̧u̧tä̧ hueinö ucutu jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧ pä'ö.18TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ hueömä adiunä jȩpä̧tu̧cui̧, ucuturötä adihuäcua'anö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧jä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧ rȩjȩ́ a̧di̧huä̧jä̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ cuä'ätucurö ucuocu u̧ju̧ni̧nä̧jä̧, 19ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ räepu icuinätö̧jä̧ o'catoinärö̧ cuaboyotörö ucutu cui̧jä̧tu̧cuo̧mȩttö̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ päinöta̧'a̧nö̧.20Ucú cui̧tti̧ jäepomenä ti̧yȩnö̧ i'cächä cuaajä̧ttö̧, päönänö ¿Dä̧ pe'ö hueö u̧ju̧ni̧nö̧ jȩta̧ pe'ö ka̧'a̧jä̧ttö̧ ucucu u̧jö̧ni̧nö̧'i̧nä̧ hueähuä huȩnȩ'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ koro ka̧a̧tä̧ji̧ ujuturö TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS hueinömä? 21Ja̧'hua̧'a̧nö̧ jäepomenä cui̧tti̧rö̧ cuädätajá: Ujutumä̧ Egipto ru̧huá̧ Faraón huȩä̧'u̧tä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧jä̧; TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ujurönätä̧ Egiptottö räepö i̧cui̧nä̧u̧jä̧, 22Jo̧ú̧ ujutu tö̧jo̧mȩttö̧ i̧jȩpi̧nä̧'u̧jä̧ jueönä bäreu jähuä Egipto rȩjȩttö̧, ru̧hua̧ Faraón ojusodettö; 23Jo̧ú̧ räepu i̧cuinäu̧jä̧ jua'attö, ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jo̧ú̧ i̧'cä̧chi̧nä̧u̧jä̧ po jo̧u̧tä̧ iyinäu̧jä̧ tä'ominärö̧ ucucu u̧ju̧ni̧nä̧jä̧ rȩjȩnä̧.24TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ hueinäu̧jä̧ 'cuäopönä̧tä̧ jȩta̧ pä'ö hueähui'inö̧mä̧ jȩpö̧ kä̧nö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ yetecua pä'ö tu̧ru̧hua̧ Diosnä adiunä ja̧tö̧ pä'ömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩtö̧ttö̧tä̧ ta̧'cua̧rä̧cuo̧tö̧jä̧, jitä mo̧ro̧ tö̧ja̧cu̧ta̧'a̧nö̧. 25Hueähuä huȩnȩ o'cajuiyönä päö'acuä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ jȩtö̧ttö̧mä̧, chutä ujuturu hueinö'acuä̧tä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ adihuätö jö̧nä̧tä̧ to̧ä̧cuä̧u̧jä̧.

Chapter 7

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS cui̧rȩjä̧ päi'önä cu̧jä̧cuä̧ja̧ra̧'a̧ i'cächomenämä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cuä'catu jo̧mȩttö̧ ttö̧ja̧ recuätörö rä'epö i̧cuä̧cua̧: Hititasrö'inä, gergerseosrö'inä, amorreosrö'inä, cananeosrö'inä ferezeosrö'inä, heveosrö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jebuseosrö'inä; sietenö huottö ttö̧ja̧ korotöttö'inä yabonänö huotörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucututtö'inä yabonänö juruhuätörö.2TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS jahuätörö rohuäu icu isojuocuepätucunä ppädomenämä, curä rohuäu to̧'cuä̧u̧rö̧mä̧ rohuäutä cuicuatöjä, ja̧u̧nu̧ o'ca'amä o'catoi'önä̧rö̧tä̧ si'epö cuicuatöjä̧. Ucumä jahuätucu cuesecuó ja̧'hu̧ta̧'a̧nö̧ yorö'iso rerö̧jö̧nä̧'inä to'cuätö. 3Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätöttömä cuirecuamö päi'önämä cuȩmä̧tu̧cuä̧, cui̧tti̧mö̧tu̧cu̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ jahuätö jahuätö tti̧tti̧mö̧ tti̧rȩcua̧mö̧ päi'önä̧ cuiyätucuä juhua'atäcu jahuätö tti̧tti̧ nä̧tö̧rö̧'inä cui̧tti̧mö̧tu̧cu̧ u̧mä̧tö̧ tti̧rȩcua̧mö̧ päi'önämä ttȩmö̧tó,4Ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩtä̧cuo̧ttö̧ ucututtö cuitti̧mö̧tu̧curö̧mä̧ jitötä korotö ttö̧'ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ ucuo tettähua pä'ötä. ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Öra̧huä̧ri̧'ä̧cua̧ ucuturumä̧ ja̧'hua̧nö̧ ra̧huä̧ri̧pö̧ jurunä̧ siepö i̧cuä̧cua̧jä̧. 5Ja̧'hua̧nö̧tä̧ ucutu jahuätörö jȩ'cuä̧cua̧jä̧; ku icu ttiyä'ijome'inä pparö cuicuäcua̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧nä̧o̧bi̧ttö̧ tätähuä o'ca'inä̧ ppo̧u̧cu̧ päi'önä̧ jȩcuä̧cua̧jä̧, Asera ka̧'u̧cuä̧ tätähuä o'ca'inä juhua'atäcu topö ttötätä'ijö o'ca'inä si'epö ku cuicuäcua̧jä̧.6Isopäi'önä ucumä ucumä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ cu̧ä̧nä̧hua̧ Dios umöhuäya̧ jö̧nä̧tä̧ 'cä̧'ȩpo̧ u̧ju̧ninä̧cu̧jä̧, Chutä umöhuäyotö cuätucunätä pojopö ȩminä̧u̧jä̧, ja̧'hua̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ o'catoi'önättö̧'inä abonä̧nö̧ jönä̧.7TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ repeäcuähuämä hueinäcu̧jä̧, korotöttö'inä abonä̧nö̧ hua̧ cuoca'attö, ucumä jahuättö o'catoi'önä tti̧dȩa̧'a̧nä̧ juinö̧jä̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ CHUTÄ juiyo repeäcujä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuä̧do̧tö̧ mi̧nä̧rö̧ ji̧yȩtȩ jȩchä̧cua̧sä̧ päinö̧ ji̧nö̧ 'chu̧'ä̧ri̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ chutä ujurunä̧ rä'epö icuinäcu̧jä̧ Egipto ru̧hua̧ Faraón ojusode pä̧'i̧cu̧nä̧ hueomettö̧mä̧.9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, huo̧jua̧jä̧ CUÄ̧NÄ̧HUA̧ Diosmä amo̧nä̧mä̧ huo'cö jueötä hua̧,churutä repeö hueö jȩpä̧tö̧rö̧mä̧ täbocö päiönä esecu u̧ju̧ni̧nö̧ ji̧nö̧mä̧ ji̧nä̧ u̧ni̧chi̧o̧cö̧, 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitö kö'cocotörömä mihuä päinä ro̧ȩpu̧ siepu icuäcuotö; JU̧MÄ̧ pä̧i̧cu̧nä̧tä̧ ro̧ȩpä̧cua̧ churutä a̧u̧tä̧tö̧rö̧mä̧; JU̧MÄ̧ jitörötä ttiänä ppa̧cuä̧dä̧cua̧. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä chu̧cuä̧rä̧cua̧jä̧ hueähuä huȩnȩ'inä, pä'ö cu̧nä̧cuä̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖTÄ ucuru pi̧yȩ mo̧ro̧ hue'ö pä'ö chu̧ju̧nu̧'i̧nä̧ jȩ'cua̧ já̧.12Pi̧yȩ hueähuä cuä̧ju̧cu̧ttu̧mä̧, hua'adö ku̧nu̧ päöta'anö jȩpi̧; 'cuäopäcua'a TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMA ucucu esecuinömä yȩ'ä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ cuä̧'o̧ttö̧ mi̧nä̧rö̧ yȩchä̧cua̧sä̧ päinöta'anö. 13Ja̧u̧mä̧ ucuru rȩpȩä̧cua̧, ppä̧dä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ yabocu yocuäunätä̧ jȩä̧cua̧jä̧; Jua'a jö̧ta̧'a̧nö̧ cui̧tti̧mö̧'i̧nä̧ yottäunä ppä̧dä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧cuä̧ cuähuä cu̧ju̧nome'inä, u̧huä̧ju̧ ote'inä, cua̧huä̧ vino isoya'inä, a̧dȩ'i̧nä̧, cuä̧ji̧ pä̧cä̧yö̧'i̧nä̧ yabocu yottäunä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä̧ji̧mu ovejatö yottäunä, rȩjȩ chi̧yä̧cua̧sä̧ päinäjä cuä̧'o̧tu̧cu̧ mi̧nä̧rö̧.14Ucu jä̧cua̧'a̧ korotöttö'inä abonänö ppä̧dä̧cua̧mä̧; Ya̧tȩí̧nä̧ i̧tti̧mä̧ to'ömä ä̧jö̧ jui̧yä̧cua̧ isaju'inä ki̧tti̧mö̧ to'ajumä kö̧jö̧ juiyäcuaju ucutucumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä̧ji̧ pä̧cä̧yö̧'i̧nä̧ yottähuäcuotö. 15TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ na̧cuä̧chö̧ jui̧yö̧nä̧ yȩä̧cua̧; Surojö märichei Egiptottö tocu'inö ji̧nä̧mä̧ rö̧jä̧mu̧ juiyäcua'a ucuturumä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ märichimä ucuturu kä'cocotörötä rö̧jä̧mä̧cua̧'a̧.16Ucú CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS cujuröunä i̧yä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucumä o'catoinä ttö̧ja̧rö̧ 'cho̧cui̧pä̧cua̧jä̧. Ucumä jui̧cuä̧cua̧jä̧ ucuotäcuähuämä. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä yapare tti̧ä̧nä̧huä̧tö̧rö̧mä̧ cueseti̧yä̧cua̧jä̧, jo̧u̧mä̧ ucú jäyä jȩ'cua̧ pe'ö jä̧cuȩi̧.17Ucu cuamiso'qui jacuättö ucucuttömä. Pitömä juiyo juröhuätö ttöttö'inä abonänö; ¿tta̧'a̧nö̧ jȩpu̧ 'chodipäcua'attö̧? 18Yecuecuä jahuätörömä; cuamucuä dä̧cua̧jä̧ ucu CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS ru̧hua̧ Faraónrö̧ jȩi̧nö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoinä Egipto rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧; 19juȩnȩ cui̧jä̧tu̧cuo̧mȩnä̧ rö̧'ȩnä̧ tösurähuaa topinätö̧jä̧, öjo teädö ujurönä i̧jȩ pi̧nä̧u̧jä̧ ucu CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS räepu icuinömä. Ucu CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS o'catoinä ttö̧ja̧rö̧ yecu ucutö̧nö̧ jȩpä̧tu̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tta̧huä̧rä̧cua̧.20Kara'anämä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧nä̧mä̧ pä̧ju̧ru̧ huȩä̧cua̧, jitö totte'ächa'anä ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧'i̧nä̧ ucuttömä ttödahuächa'a cuä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ tottepächäcuotö. 21Ucumä jahuätörömä yecuecuoca'a cu̧jä̧cua̧jä̧, juhua'amä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOSMÄ ucututäcu ö̧ja̧'a̧ttö̧, Dios rö̧ä̧nä̧ yettecunä jȩpö̧mä̧. 22TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ u̧'cua̧pö̧nä̧ cuä'ca jo̧mȩttö̧ jahuätörömä rä'epö i̧cuä̧cua̧. Ucumä ya'utecutä rohuäu kä'ö cuicuatöjä, de'a isotö'inä cuippeyä jo̧mȩnä̧ yabonö yottäu juiyäcua'anö.23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ rohu[u isojuocuepätucunä ppä̧dä̧cuä̧u̧jä̧ curä rohuäu to'cuä̧tu̧cuä̧u̧rö̧mä̧; Ja̧u̧mä̧ jubötö icuäcuotö totte'ächome jubö päi'önä. 24Ja̧u̧mä̧ ucu cujurunä̧tä̧ ruhuotörömä ö̧tä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä mo̧ro̧jä̧ dȩa̧'a̧ttö̧mä̧ tti̧mi̧mä̧ si'epö cuicuäcua̧jä̧. Ya̧tȩ'i̧nä ucucu to'ija'acu jȩpö̧mä̧ toäcua'a, jahuätörö si'epö cuicupme jubö.25Ucumä yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧mä̧ kuhuä'chu cuicuajá. Ku'quecunämä to'cuó huä̧mȩnä̧ tuhuecuä plata'inä, oro'inämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuiäre päi'önämä cuȩmä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩ'cu̧ttö̧mä̧ jahuätötä 'chu̧ttä̧dä̧cua̧jä̧, ja̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ̧ u̧su̧ru̧tö̧ ja̧'a̧. 26Yorö'iso ja̧u̧ su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧mä̧ cuojusodera̧'a̧mä̧ cui'cächä ucuo te'äu cuesehua pä'ömä. Ja̧u̧ttö̧mä̧ 'to'ocu cuicajä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuju'cö juiyönätä̧ to'cucuajá, ja̧u̧mä̧ si'epö tticua pä'ötä 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧ ja̧'a̧.

Chapter 8

1Jitä mo̧ro̧ huedö hueähuä huȩnȩmä̧ o'cajuiyönätä̧ adiu 'chu̧cuä̧rä̧cuä̧huä̧tu̧cua̧ja̧ adiunä̧ kä̧nö̧ juhua'a yabo cuirecuächätucuäcua'anö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cu̧tä̧mö̧ mi̧nä̧rö̧ chi̧yä̧cuä̧sä̧ päinä̧jä̧ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ päi'önä̧ docuächätucuäcua'anö. 2Amöcuädätucui TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS cuarenta a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ de'a jui̧yä̧jä̧nä̧ oipinö, ja̧'hua̧nö̧tä̧ ja̧u̧mä̧ ucuo tecuähuätucu juyönä jȩpö̧mä̧, cua̧mi̧so'quitucunä ka̧cuä̧mö̧ to̧ä̧cua̧ ucuturumä̧, hueähuä huȩnȩ 'quiyönä 'chu̧ttäräcuähuäcuotöcö, 'chu̧'ä̧rä̧cuä̧huo̧co̧tö̧cö̧ pä'ö u̧huo̧jua̧ pä'ömä.3Ja̧u̧ usurä isotö juo'ö, ppäi ttucuätucunä̧ jȩpi̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ mo̧ro̧jä̧ jähuä maná pättö ucuäjetinä̧u̧jä̧ ucututä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä'otö̧ mi̧nä̧'inä tottocö ji̧nö̧nä. Ja̧u̧ jȩi̧nö̧mä̧ ttö̧ja̧mä̧ ttu̧cuȩ cuä̧nö̧tä̧mä̧ ko̧co̧tö̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧ju̧ juaimä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ ucuocua'a räopöttö'inä a̧'cua̧rö̧ ttö̧jä̧cuo̧tö̧.4Ö̧'ca̧ta̧hua̧ta̧'i̧nä̧ beipächoca'a ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mo̧'ä̧chö̧'i̧nä̧ mo̧ä̧cho̧co̧cu̧ pinö i̧jä̧pi̧yä̧'i̧nä̧ jö̧a̧mo̧ca̧'a̧ ji̧nä'a̧ cuarenta a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ja̧'a̧nä̧. 5Ucutu cuamiso'quitucunä amucuädätöjä ji̧yȩtȩ, ya̧tȩ ubo i̧tti̧rö̧ ro̧'ȩpu̧nö̧ huo̧juȩtö̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ huo̧juȩti̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diomä ucuturö. 6Ucutumä 'chu̧cuä̧rä̧cuo̧tö̧jä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS, hue'ähuä huȩnȩ hueinö adiu ucuotönö cui̧'chä̧tu̧cua̧cua̧'a̧nö̧.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios i'cächinä̧u̧jä̧ rȩjȩ adihuomȩcu̧, aje'inä pu̧nä̧ kä̧jä̧nä̧, aje huiyä ppo̧ö̧'i̧nä̧ kä̧jä̧nä̧, muä'quiyu pämärö oppänä huerächönä jo̧mȩcu̧; 8Trigo rȩjȩ jo̧mȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cebada'nä, vino'inä higuera'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o̧du̧ jö̧ oba'inä ko̧mȩcu̧; olivo'inä maya'inä rȩjȩ jo̧mȩcu̧.9Ja̧huä̧jä̧ rȩjȩttö̧mä̧ pan'inä juiyiyäcua'a cucuätucua pä'ömä, ucuturu recuä rö̧jö̧mä̧ cu̧ju̧nä̧rä̧cuo̧tö̧nä̧; Juȩnȩ rȩjȩmä̧ ido'qui'inä cuoruttu adicuo'quitä ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ muä'quiyu jo̧mȩttö̧mä̧ cobreta sacuäcuotöjä. 10Ucutumä cu̧cuä̧'i̧nä̧ adiunä sucädi'önä cucuäcuotöjä, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuesehuäcuotöjä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧RU̧ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ iyina'attö̧.11Ttu̧'ȩpä̧rö̧nö̧ ko̧cuä̧tu̧cui̧ cunichi'ätucuoca'a CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOSRÖ, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutumä hueinötä jȩpö̧ ko̧cuä̧tu̧cui̧, hueipinötä̧, hueipinö jitä hue'ösä ucutu jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧ pä'ö, 12cu̧cuä̧ jo̧mȩnö̧ cui'ipö cu̧jo̧mȩnä̧tä̧mä̧cö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuojusode adihuode aditi'ipö cu̧jo̧mȩnä̧tä̧mä̧cö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuami'iso'qui cuȩsȩu̧nä̧ jo̧mȩnä̧tä̧mä̧cö̧.13Ttö̧ȩpä̧rö̧ kä̧hui̧ cuä̧ji̧mu̧ ttirecuächomenä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu cuäre pärätättö'inä orottö'inä rö̧ä̧chä̧cho̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä cu̧ju̧nä̧rö̧ rö̧ä̧cho̧mȩnä̧, 14ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu cuamiso'quittö cuamucuädäcuajä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧ni̧chi̧ä̧cua̧jä̧ ucu CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOSRÖ, ucurö räepu icuinörö̧ Egipto rȩjȩttö̧, cuäcuäpu huettinomettö̧.15Cunöchiä jo̧u̧rö̧mä̧ ucurö tta̧'a̧ri̧nö̧ rö̧ȩnä̧ yecuecunä 'cuao pa'anä dea juiyomettö̧, ra̧huä̧pi̧ huotö a̧ca̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ i̧di̧yu̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩjȩ́ ajé jui̧yä̧jä̧ttö̧'i̧nä̧, di räepu iyinäcu̧ttö̧ ajiya inähuättö räopunä. 16Jo̧u̧tä̧ ucuä jueinäcu̧jä̧ maná dea juiyomettö̧ ä'quejimä jerupinä̧tö̧jä̧, jo̧u̧rö̧ ucuo tettähua pe'ömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧cuä̧mu̧ totta peönä, rijinä adiunä jȩttä̧ pe'ö, 17ucutä cuamunä cuamucuädäcuähuä, ttötä cuo̧cui̧pi̧nö̧sä̧ chujurönä o'cajuiyönä chu̧ju̧nä̧rö̧mä̧ päömä.18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSRÖ cuamöcuädajá, juhua'amä Ja̧u̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ juocua pä'ö cujuru iyömä; jitä mo̧ro̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ cu̧tä̧mö̧mi̧nä̧rö̧mä̧ esecu todecuinö. 19Pi̧yȩ 'cuäopäcua'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSRÖ cunichi'öttömä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ tto'ca'anätö 'chä̧nä̧ ucuo tecuäuttömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätörö cucuotöttömä, ttömä 'cuä̧o̧pä̧cuȩmä̧ jitä mo̧ro̧ jidähuäcujä tocue'ächäcua̧jä̧tó pä'ö. 20TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttö̧ja̧rö̧ cuä̧'ca̧ jo̧mȩttö̧ si'epö icuta'anö, ja̧'hua̧nö̧tä̧ tocue'ächä̧cua̧jä̧, juhua'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS ucuocu cuä̧ju̧cuo̧ca̧'a̧ jä̧ji̧ta'anö.

Chapter 9

1Israel ttö̧ja̧ ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧: Jitä mo̧ro̧ ucutumä Jordán aje cujähuätucuometä päia'a ttö̧ja̧ recuätörö rohuäu cuicuätucua pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucututtö'inä abonänö juruhuätörö juhua'atäcu bäreö ttidepiyu ku̧nä̧rä̧tu̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ jubö päi'önä 'quiyönä aditö ku̧nä̧huo̧tö̧cu̧, 2ttö̧ja̧ recuätucu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tä̧mö̧ Anac i̧tti̧mö̧cu̧ jahuätucumä̧ cu̧huo̧juä̧ö̧ ditäjä̧ttö̧ jahuätörö ttö̧ja̧ pätta'a ä̧ju̧cuä̧'i̧jö̧mä̧; ¿Ditä jä̧ttö̧ Anac i̧tti̧ tturohuähuomenä amönä ttoecu'anö hua̧mä̧?3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ huo̧juä̧tö̧jä̧ jitä mo̧ro̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧ Ä̧HUA̧TU̧CU̧ DIOSMÄ cuä'catucunä 'chö ocurä ku icuarä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧; Ja̧u̧mä̧ cuö'ca jo̧mȩttö̧ si'epö i̧cuä̧cua̧; ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucumä rä'epö icumä jurunä tottepo'önä jȩ'cuä̧cua̧jä̧, Chutä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuru päinö'a̧cuä̧tä̧.4TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS cuä'ca jo̧mȩttö̧ jahuätörö rä'epö icuinö o'ca'a cuämi'so'quinä̧mä̧ päcuä: "Ttö adihuäjuei jȩcho̧mȩttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧MÄ̧ i'cächinäcu̧sä̧ pi̧jä̧ rȩjȩra̧'a̧mä̧", isopäi'önä pitö ttö̧ja̧ suronä̧ jȩtto̧mȩttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧MÄ̧ cuä'ca jo̧mȩttö̧ rä'epo i̧cuä̧u̧ jahuätömä̧.5Ucu adihuäjuäi jȩ'cuo̧mȩttö̧mä̧cö̧ cuamiso'quinä re kä̧cuä̧huä̧ ko̧mȩttö̧mä̧cö̧ cuirȩjä̧ jö̧nä̧mä̧ pä'i'ocöjä cui'chä̧cuä̧jä̧rä̧mä̧, pitö ttö̧ja̧ suronä̧ jȩtto̧mȩttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧MÄ̧ cuä'ca jo̧mȩttö̧ rä'epo i̧cuä̧u̧ jahuätömä̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ja̧u̧mä̧ Abrahamrö̧'i̧nä̧, Isascrö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ Jacobrö'i̧nä̧, ihuȩnȩ huȩnȩcu̧ päinö̧ ji̧nö̧ isojuoa pä'ötä6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ huo̧juä̧jä CUÄ̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ iyäcujä pi̧jä̧ rȩjȩmä̧ adiunä huocö cua'anä, jarodätö isotö i̧sa̧ cua'anä ȩmi̧nä̧'a̧ttö̧.7Amucuädi ja̧'hua̧ta̧nö̧ cu̧ni̧chi̧'ä̧ CUÄ̧NÄ̧HUA̧ DIOS amisurächiönä jȩpi̧nä̧ttö̧jä̧ de'a juiyä̧jä̧ttö̧mä̧; Egipto rȩjȩttö̧ räcuopätucuomettö̧ kä̧mä̧dö̧ jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ pȩnȩ cu̧rä̧bȩhuätucu̧ome jobu päi'önä, juiyo jarodätöjä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧MÄ̧. 8Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Horebttö'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ amisurächiönä jȩpi̧nä̧ttö̧jä̧ ucutumä,TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ juiyo amisurunä topinö ucuturu siepu icua pä'ötä.9Inähuä isodä chȩma̧ pä'ö muä'cara̧'a̧ chadächomenö, juodä isodä TÄÖ̧NÄ̧HUA̧ ucutucu esecuinodä ja̧'a̧, ttömä muä'cara̧'a̧ ki̧nö̧sä̧ cuarentanö mo̧ro̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuarentanö yodo jo̧mȩ; pan'inä ajiya'inä ahuocö pinösä̧. 10CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ iyinäcu̧sä̧ i̧nä̧ obi tobire chutä ödo'chenä huȩyu̧cua̧'a̧; Ja̧u̧ odänä o'cajuiyönä huȩyu̧cui̧na̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ucuturu muä'cara'a ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ päcui'ätucuome ocurä jacuättö jiähuinöji̧nö̧.11'Cuäopina'a̧ cuarentanö mo̧ro̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuarentanö yodo pai'omenä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ iyinäcu̧sä̧ todäre i̧nä̧ odä, esecuinö odä. 12TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttörö pä'inö: "Ä̧rä̧mi̧'i̧, porömä o'capäi'önä tä'í, cu̧mu̧huäyotö, Egiptottö rä̧cuȩpä̧jä̧u̧mä̧, suronätä jȩpö̧ ko̧cuä̧tö̧. Jahuätömä o'capäi'önätä pȩnȩnä̧ tätucui pädinomettö̧'i̧nä̧ jäyätä jȩpä̧tö̧. Jahuätömä tta̧mo̧nä̧tä̧ i̧sa̧ a̧'cua̧juä̧ 'co̧'ö̧ aditätö".13ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ucucu päinäcu̧sä̧; pitö ttö̧ja̧rö̧ topäisä; jahuätumä huo̧juä̧chi̧o̧co̧tö̧. 14Ja̧'a̧tä̧ topitö ttötä kätätä däepäjipu chicuanä moro̧jä̧ dȩa̧ttö̧ ja̧'hu̧a̧ta̧'a̧nö̧ ya̧tȩi̧nä̧ ttämucuädiyacua'anö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu cui̧rȩjä̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ jahuätöttö'inä abonänö cujuröhuätucunä.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ mö̧ä̧'cattö meyȩhui̧nö̧sä̧ , mö̧ä̧'camä ucurättö baraunä coina'a̧. Esecu ucucu ö̧jö̧ni̧nö̧ i̧nä̧ o̧bi̧ to̧bi̧rȩ chömönä 'chö̧ä̧ri̧nö̧sä̧. 16Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, ucutu suronä jȩpä̧tu̧jä̧ CUI̧Ä̧NÄHUA̧TU̧CU̧ DIORÖ. Ucutu aditätöjä ya̧tȩ päcäyä i̧tti̧ a̧'cua̧juȩ. Ucutu jurunänötä̧ u̧ni̧chiätöjä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ jiähuinömä.17Ttömä todäre ȩmi̧nö̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ȩmä̧ji̧'ca̧mä̧ chu̧mö̧nä̧ 'chu'ädö icu icuinösä̧. Ttö dö'ö chicua'amä topinä̧tö̧jä̧. 18Pä̧'ä̧ji̧ta'anö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ chihue'quiyönä pä̧mä̧di̧nö̧sä̧ mo̧ro̧mä̧ 40nö̧ mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ yodotä 40nö yodo jo̧mȩnä̧; chu̧cuȩ'i̧nä̧ cuocö pinösä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya'inä ahuocö pinö̧sä̧, ucutu surojö jȩ'cuä̧tu̧cu̧ jähuänämä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧mä̧ suronä jȩ'cuä̧tu̧cuä̧ji̧nä̧mä̧, ö̧'ä̧i̧cuä̧chö̧nä̧ jȩpö̧mä̧.19Isopäi'önä Ttömä ö̧'ä̧i̧mä̧ ye'ecuinö̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ rö̧ä̧nä̧ amisura'a ucuturu si'epö icua päiyäcu. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧'inä äjucuinäcusä. 20TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Aarónrö rö̧ä̧nä̧ ami surina'a si'epö icua'anö̧tä̧ päi'önä̧; ja̧u̧nu̧tä̧ pä̧nä̧ ttömä Aarónrö Diosrö ucuocuinö̧sä̧.21Ucutu surojö jȩcuä̧jä̧tu̧cu̧mä̧ ttötä ȩmi̧nö̧sä̧, päcäyä i̧tti̧ cuäditäjätucuäcurumä, ja̧u̧rö̧mä̧ ku icu, huirö icu ppo̧ö̧nä̧tä̧ päi'önä kärö icuinö̧sä̧, i̧sa̧ppȩ ppo̧a̧ppȩ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ päi'önä. Ttömä aje i̧sä̧rä̧ möä'cara'attö huȩrä̧chä̧rä̧nä̧ i̧sa̧ppȩmä̧ ri'ähuinö̧sä̧.22Taberattö'inä, Masahttö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Kibrot Hataavattö'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧MÄ̧ a̧mi̧surächi'önä̧tä̧ ȩpi̧nä̧tö̧jä̧. 23TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuturu Cades Barneara̧'a̧ hue'ö kä̧nö̧mä̧ pä'inö: Ucuturu chi̧yi̧nä̧ cuȩmä̧tu̧cua̧ 'cha'achätucui," Ja̧'hua̧nö̧ huȩä̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios hueinö huȩnȩmä̧ cucuotätucuoca'a ra̧huä̧ri̧nä̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutumä esetocotö pi̧nä̧tö̧jä̧ juhua'atäcu i̧huȩnȩ ucuocu'inä ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧ pinä̧tö̧jä̧. 24Ucutumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧MÄ̧ ra̧huä̧ri̧nä̧tö̧jä̧ ucuturu u̧huo̧jui̧no̧mȩttö̧ kä̧mä̧dö̧.25Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ ttömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ chihue'quiyunä pä̧mä̧di̧nö̧sä̧ mo̧ro̧mä̧ 40nö̧ mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ yodo'inä 40nö yodo jo̧mȩnä̧, juhua'amä si'epö chicuäcuotö päjiyäcu. 26Ttömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧CU̧ ucuocumä pä'inösä̧: CHUÄ̧NÄ̧HUA̧ DIOS pitö ttöja̧rö̧mä̧ si'epömä cuicuätö, cumöhuäyotö päi'önä cujurunä cuȩmi̧nä̧u̧rö̧mä̧, Egipto rȩjȩttö̧ Ucutä cujurunä rä'epö cuicuinä̧u̧rö̧mä̧.27Amucuädätucui cuä'otucu minä Abrahamrö'inä, Isaacrö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jacobrö'inä; jahuätö ttö̧ja̧ ttami 'quittädäcuäumä to'cuä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojö ttamöcuädö'inä juhua'atäcu surojö jȩttö̧'inä, 28ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ rä'epö cuicuinä̧jä̧ ttö̧ja̧mä̧ pättö'anö ja̧'a̧: isopäi'önä TTÖ̧Ä̧HUA̧MÄ̧ tti̧rȩjä̧ chi̧yä̧cuä̧jä̧ päinäjära'amä i'cächoco̧u̧ pinätö̧ juhua'amä̧ öjö'cöco̧u̧ jo̧mȩttö̧, Ja̧u̧mä̧ de'a jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ cuä'äu icuatö pä'ötä rä'epö icuinä̧u̧. 29Ji̧nä̧ jahuätömä cumöhuäyotö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧tti̧mö̧ ja̧'a̧ cujurunä cui̧'cä̧chi̧nä̧u̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cujurunä i̧jȩpö̧tä̧."

Chapter 10

1Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päinä̧cusä: I̧nä̧ obi tobirenä 'co̧'i̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ ji̧nö̧ta̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ ichi muä'carä'acu TTÖ chö̧jo̧mȩcu̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ aditi i̧so̧ca̧ dauttu. 2TTÖTÄ chi̧huȩyu̧tä̧cua̧sä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ isoda di'ö cuicuinodänä chi̧huȩyu̧ti̧nö̧ta̧'a̧nö̧, juo̧ca̧ i̧so̧ca̧nä̧ ucutä cuȩnä̧cua̧jä̧".3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ aditinösä acasia dau isodättö ä̧cuo̧mȩnä̧ ji̧nö̧ta̧'a̧nö̧ i̧nä̧ obi tobire 'co̧'ö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ chaditinöta'anö ja̧'hua̧nö̧ a̧di̧tä̧ji̧'ca̧ tobire chu̧mu̧nä̧ 'chuä̧rä̧nö̧ 'chi̧nö̧sä̧ mu̧ä'ca̧ra̧'a̧. 4JA̧U̧TÄ̧ huȩyu̧ti̧nö̧ ja̧u̧ obinä ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧huȩyu̧ti̧nö̧ta̧'a̧nö̧, to̧mu̧rȩnö̧ jo̧mȩ hueähuä huȩnȩ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttörö ucuocuinö̧ ji̧nö̧ ocuräma̧nä̧ muä'cara'attö ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cu̧ tucuocuomȩ; Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttörö iyinäcu̧sä̧.5Muä'cara̧'a̧ttö̧ ppa̧'a̧chö̧ mȩyȩhui̧nö̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ juodä isodä rötinösä̧ i̧so̧ca̧ tötä cha̧di̧ti̧no̧ca̧nä̧; juȩnȩtä̧ pȩja̧'a̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueinäta'anötä̧.6Israél ttö̧ja̧mä̧ i̧hui̧nä̧tö̧ Beerot Bene Jaacánttö Moseracu. Juorö 'corupä'i'inö Aarón, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juȩnȩtä̧ rȩä̧dö̧ tticuinäcu̧; I̧tti̧ Eliazartä ji̧na̧'a̧ Sacerdote päi'önä pätecuächinömä jä'o ö̧ja̧'i̧jo̧mȩ. 7Juorö kä̧mä̧dö̧ i̧hui̧nä̧tö̧ Gudgodara̧'a̧cu̧, Gudgodattö Jotbatacu, rȩjȩ ajé pönä ma̧o̧mȩcu̧.8Jo̧u̧nö̧ pä̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ȩmi̧nö̧ Leví ttö̧ja̧ttö̧ cuettäda peö ucuocu u̧ju̧ni̧nö̧ huȩnȩ ȩjo̧ca̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧, jo̧u̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ö̧jo̧mȩ känö ttiya pe'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ esehuächiönä ttiya pe'ö ttö̧ja̧ tti̧mi̧nä̧, jitä moró̧ jö̧ta̧'a̧nö̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧a̧nä̧'i̧nä̧ leví isotömä rȩjȩ iya pä̧i̧nä̧jä̧mä̧ ȩmo̧co̧tu̧ pinätö̧ a̧hua̧rö̧hua̧cu; iya päinöttö̧mä U̧RU̧HUA̧TÄ̧ ji̧na̧a̧, I̧Ä̧NÄHUA̧ DIOTÄ ja̧'hua̧nö̧ ucuo cuinäcu̧.10Ttömä kö̧sä̧ mu̧ä̧'cattö ä̧cuo̧mȩnä̧ ji̧nöta̧'a̧nö̧, cuarentanö moró̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yo̧do̧'i̧nä̧. Juo̧nö̧ pä̧nä̧'i̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ä̧ju̧cui̧nä̧cu̧sä̧; TÖ̧Ä̧NÄHUA̧MÄ̧ siepu icuapäocö pinö. 11TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ päinäcu̧sä̧: ä̧rä̧mi̧ö̧, tä'i̧ cuahuaruhuä tti̧'chä̧'a̧nä ocuipatö; jahuätö tti̧'chä̧cuo̧tö̧ ttä̧dó̧ mi̧nä̧rö̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ pä̧di̧nä̧ja̧ra̧'a̧ ttö̧ja̧ pe'ö.12Jitämä Israel ttö̧ja̧, ¿TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ucurumä däjetä jäepa'attö̧? Ppächi'ö̧nä̧ jö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ yecuecua pä'ö jö̧ ja̧'a̧, päö'acuä̧ cui̧'cha̧ pä'ötä, repe'önö ucuo tecuähua pä'ö ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSRÖMÄ cuamiso'qui o'cajuiyönä, cua̧'cua̧rö̧ o'cajuiyönä, 13TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ hueähuä huȩnȩmä̧ jȩpö̧ kä̧hui̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩ'cua̧ pä'ö huȩyu̧tu̧ rutähuä'inä, jitä mo̧ro̧ huedäcujä̧ cuamö̧nä̧ adiu jȩ'cua̧ pä'ötä?14Adiu ä̧ju̧cui̧ttö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧ ja̧huä̧jä̧nä̧tä̧ ka̧cu̧'inä; rȩjȩ'inä ja̧'huä̧jä̧nä̧tä̧ ka̧cu̧'inä u̧ru̧hua̧ ja̧'a̧. 15TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ cuä'otö̧rö̧mä̧ suro esehuomettötä̧ repearö pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö tto'comenämä tti̧tti̧mö̧ttö̧'inä pojopö eminö, korotö ttö̧ja̧ttö̧ ttȩma̧jueimä, jitä mo̧ro̧ jȩö̧ta'anö.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuamiso'quitucunä ka̧cu̧ surojömä ȩmä̧u̧ icuätucui, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yabonömä cua̧mi̧'quicuädäcuähuätucuä. 17Isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CUÄ̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOSMÄ, ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ DIOS ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuo ruhuotö'inä TU̧RU̧HUA̧MÄ̧, DIOS rö̧ä̧nä̧ böomä, JU̧RU̧HUA̧MÄ̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ YE'ECUÄCUA̧HUA̧MÄ̧, ya̧tȩrö̧'inä esecuä'chocömä juhua'atäcu ppädatö pä'ö pärätä iyähuocömä.18Ja̧u̧mä̧ adihuomenä jȩpö̧ reyotörö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ recuamö̧rö̧'inä juhuatäcu korojä̧ra̧'a̧ttö̧ ichäcuähuotörö'inä eseu repe'ömä ttu̧cuä̧'inä iyö kä̧nö̧mä̧ ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧'inä iyö. 19Ja̧'hua̧nö̧ hua̧ ja̧'a̧ttö̧ ko̧ro̧jä̧tö̧ ichäcuähuotörömä eseu repe'ö; isopäi'önä ucutumä ko̧ro̧jä̧ Egipto rȩjȩttö̧ ichäcuähuotö pinätö̧jä̧.20TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOSRÖTÄ yecuäcua̧; Ja̧u̧rö̧tä̧ ucuotönä esehuäcua̧. Ja̧u̧rö̧tä̧ cua̧'cua̧ cu̧huȩnä̧ra̧ pä'ö jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩnȩtö̧ cucuomenä cucuomenämä ja̧u̧ i̧mi̧nä̧tö̧ cucuojá. 21Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ eseu ra̧cuä̧cu̧mä̧ juhuatäcu ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ, pi̧yȩ rö̧ä̧u̧ jähuä jȩpi̧nö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yettecunä jö̧'inä, ja̧u̧ ji̧na̧'a̧ ucu to'cuinömä.22Cuä'otö̧ mi̧nä̧mä̧ Egipto rȩjȩtö̧ tti̧mȩyi̧hui̧nö̧mä̧ setentanö jö̧nä̧ jo̧mȩnä̧tä̧ huinä̧tö̧ ttö̧ja̧mä̧; jitämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOSMÄ cuirecuächätucunä̧ jȩi̧nä̧u̧jä̧ si̧ri̧'cö̧ mo̧ro̧jä̧ rö̧jä̧tö̧ jä̧'i̧jö̧'a̧nö̧.

Chapter 11

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧RU̧MÄ̧ repeätucui ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueinömä cuamucuädönä 'cuäopunä ȩnä̧rä̧tu̧cui̧, hueähuä huȩnȩ i̧nä̧, pä'ö cu̧nä̧huä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'nö̧ hue'ö u̧ju̧ni̧nö̧ ji̧nö̧'i̧nä̧.2Pi̧yȩmä̧ cui̧tti̧mu̧römä chucuocuocö, jahuätömä jerupätö ucu CUÄ̧NÄ̧HUA̧ DIOS ro̧'ȩpu̧ juä'imä topocotö, ö̧rö̧ä̧'i̧nä̧ ujuru'inä u̧mu̧ öjo ujurunä reö'inä jerupätö, 3JA̧U̧TÄ̧ i̧jȩcuä̧ päi'önä jȩpi̧nö̧'i̧nä̧ Egipto ru̧hua̧ Faraónrö, Egiptottö ucuo ru̧hua̧rö̧, i̧rȩjä̧ttö̧ o'cajuiyönätä.4topocotö pinätö̧ Egipto su̧ro̧do̧u̧ jȩtti̧nö̧'i̧nä̧, ttä̧ji̧mu̧ ca̧hua̧yu̧tu̧ru̧'i̧nä̧ jahuätö dottö'ocä'inä, Ja̧u̧mä̧ jȩpi̧nö̧ duboro tuhuora'inä suhuädi'änä o'ca'anö ru̧ttä̧ro̧mȩnä̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ si'epä icuinö jitä mo̧ro̧ jubu päi'önä 5ja̧u̧mä̧ ucuturu'inä ppä'ädinö de'a jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ pȩnȩ́ jubu päcui'ätucunä.6Ja'huätömä topocotö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jȩi̧nö̧ Datánrö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Abiramrö̧'i̧nä̧, Eliab i̧tti̧mu̧rö̧'i̧nä̧, Rubén i̧tti̧mu̧rö̧'i̧nä̧; rȩjȩ ä bahuecuächa'attö ra̧huä̧di'inäu̧, ttojuisode'inä, ttiäre ko̧cuo̧mȩ'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätucu 'chä̧tö̧ isotö'inä, Israél ötahuiyä kä'conä. 7Ja'huätömä o'catoi'önä topinätö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ rö̧ä̧nä̧ jähuä jȩa̧'a̧'i̧nä̧.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'cajuiyönä huaadö kö̧nä̧tö̧cui̧ hueähuä huȩnȩmä̧ ttö jitä moró̧ huedöta'anö, ucutu rȩjȩ́ docuä chätucua pe'ö 'cuä'öpö cujuröhuä tucuäcua'anö 9ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutu recuó cui̧jä̧tu̧cuo̧tö̧jä̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ rȩjȩ́ ucuocu jiäu i̧yi̧nä̧jä̧nä̧ cuä̧do̧tu̧cu̧ mi̧nä̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutu cuahuaruhuätucurö'inä, juä̧jä̧ rȩjȩmä̧ pä̧cä̧yö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mä̧ya'inä a̧di̧huä̧jä̧.10Ucutu cui̧rȩjä̧tu̧cu̧mä̧, Egipto rȩjȩ jö̧a̧'a̧nö̧mä̧ jo̧co̧jä̧, cuichinätu̧cuomettö̧mä̧, ucutu ö̧huä̧ju̧ oba jacuäjähuä o̧bi̧ cu̧ju̧ni̧nä̧tu̧cuo̧mȩ, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧jä̧ pu̧nä̧tä̧ 'chi̧nä̧tu̧jä̧ ajiya cuiye pätucua peömä, ku̧nä̧huo̧mȩ ja̧'tö̧bȩ ja̧ peömä; 11ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ rȩjȩ́, cui̧rȩjä̧tu̧ä̧jä̧mä̧ mö̧ä̧'qui̧yu'inä mö̧ä̧tȩtȩju̧'i̧nä̧ jä̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya'inä i̧chä̧jä̧, 12juä̧jä̧ rȩjȩmä̧ CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOSTÄ ttä̧huä̧rä̧jä̧; CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOSTÄ 'cuäpunä ttä̧huä̧rä̧cua̧, a̧ȩmä̧ 'cuäpunätä̧ ttä̧huä̧rä̧cua̧ a̧ȩ beipomebu.13'Cuäopäcua'a, Ttöttö hueähuä huȩnȩ amöcuädönä cuä̧ju̧cuä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧ ttö jitä mo̧ro̧ ucuturu huedö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ repecuätucua pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ja̧u̧ päö jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä'ö, cuamiso'quitucu o'cajuiyönä, cua̧'cua̧ru̧tu̧cu̧ o'cajuiyönä, 14ajiya icha pä'ö jö̧ mo̧ro̧mä̧ ichönä jȩchä̧cua̧sä̧, ä̧cuo̧mȩnä̧ ichoya'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ röjinä ichoya'inä jö̧nä̧, cu̧cuä̧tu̧cu̧ u̧huä̧ju̧ ote cu̧ca̧ca̧tä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧, vino jareö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧dȩ'inä, 15Ttömä cuä̧ji̧mö̧ ttucuä'cuacu chiyäcuotöjä cuäjimötu̧cu̧ ttucua pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutumä cuä̧nö̧mä̧ sucuädi'äcuotöjä.16Ucututä cua̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ adiu ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ cuaniso'quitucu uyaparehuätucuäcu ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucutumä ppa̧'a̧chi̧'ö̧ korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ ucuo te'äu jahuätörö cuihue'quiyunä kä̧mä̧dö̧ jȩ'cuä̧'chä̧tu̧cua̧'a̧cu̧; 17Tö̧ä̧nä̧hua̧ ucuturu ö̧ra̧huä̧ra̧'a̧cu̧; ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ mo̧ro̧jä̧mä̧ mö̧'ȩpo̧cö̧ jä̧cua̧ ajiya ichö juiyönämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧huä̧ju̧ huȩju̧ juiyömä ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucutumä jurunä tocue'ächätucu juiyäcua'anö o'cajuiyönä rȩjȩ adihuäjä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ iyinäjä̧mä̧.18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pi̧yȩ chi̧huȩnȩ cuamiso'quitucunä ku̧nä̧huä̧tu̧cui̧, cua̧'cua̧rö̧tu̧cu̧nä̧, ti̧'ä̧dö̧ rö̧nä̧huä̧tu̧cui̧ cu̧mö̧tu̧cu̧nä̧ amöcuädäcuähuä jö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuhuocuorätucunä'inä ru̧nä̧huä̧tu̧cui̧. 19Ucutumä cui̧tti̧mö̧tu̧cu̧rö̧ cu̧huo̧juȩtä̧tu̧cua̧já̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cucuocuätucuajá cuojusode cu̧'ä̧jä̧mä̧tu̧cuo̧mȩnä̧'inä, mänättö̧'inä cucuocuätucuajá, cuä'ätucuäcua'a ä'canä'inä juhua'atä cu'orächätucuomenä'inä.20Ucutumä äpate jäyänä odiyänä'inä cui̧huȩyu̧cuä̧tu̧cua̧já̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyära̧'a̧cu̧ doächi'äcuähuome'inä, 21cu̧mo̧ro̧ mo̧ro̧'i̧nä̧ juhua'atäcu cui̧tti̧mö̧ ttu̧mo̧ro̧ recuo ttö̧jä̧cuo̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cu̧tä̧mö̧ mi̧nä̧tu̧cu̧rö̧ iya pä̧i̧nä̧jä̧nä̧ kä̧tö̧rö̧ iya päinäta'anö 'cuäopönä ku̧jä̧cuo̧tö̧jä̧ ja̧huä̧jä̧nä̧mä̧ mo̧ro̧jä̧ jö̧ta'anö.22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pi̧yȩ o'cajuiyönä hueinö ucuturu chiyinö ttu̧'ȩpä̧rö̧nä̧ 'chu̧cuä̧rä̧cuä̧huä̧tu̧cu̧ttö̧tä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩ'cuä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧HUA̧TU̧CU̧ DIOSRÖ eseunö, o'cajuiyönä chutä päö'acuä cui̧'chä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ churutä cua̧'cua̧ cu̧huȩnä̧rä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧, 23ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧tä̧ cuä'ca jo̧mȩ ka̧cuä̧tö̧ ttö̧ja̧rö̧mä̧ rä'epö i̧cua̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucumä korotö ttö̧ja̧ttö̧'inä ttö̧huä̧mȩnä̧ huotörö si'epö cuicuäcua̧jä̧ juhuatäcu ucututtö'inä abonänö juruhuätörö.24O'cajuiyönä cu̧jä̧pö̧ kȩdä̧huä̧cho̧mȩmä̧ ucutä cui̧rȩjä̧ jä̧cua̧'a̧; de'a jui̧yä̧jä̧ Libanottö kä̧mä̧dö̧ Eufrate ajenätä̧ 'cuä'o'ö aje dä'ähuotottömä kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧cu̧ttö̧mä̧ jäyoto jubö jä̧cua̧'a̧. 25Ya̧tȩ ucuturu tto̧'ȩpä̧ra̧ pä'ö hua̧mä̧ toäcua'a, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOSTÄ jä̧cua̧'a̧ yecuecuätucu juiyönä jȩä̧cua̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutu cu̧jä̧mä̧dä̧tu̧cuä̧jä̧ttö̧mä̧ ucuturu yepä'chu juiyönä, ja̧'hua̧nö̧tä̧ ucuturu ja̧u̧ päinöta'anö̧tä̧.26Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, TTÖ jitä mo̧ro̧ ucutu cuä'catucu jo̧mȩ ku̧nu̧sä̧ ppädäcuähuä'inä ja̧'pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojötä ja̧'pä'ö jö̧'i̧nä̧: 27Ppädäcuähuä ja̧ttö̧ ja̧ pä'ömä, ucutumä CUÄ̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Dios hueö cuesetätucua'anö ja̧'a̧ jitä mo̧ro̧ ttö hueö chu̧ju̧nu̧. 28Surajattöjá pä'ö jö̧ttö̧mä̧ ucutumä CUÄ̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Dios hueömä jȩ'cuä̧tu̧cuä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitä mo̧ro̧ ttö huedome mä̧nä̧ttö̧ rä'opächö 'chänö cui̧'ä̧ru̧huä̧u̧ yapare ttiänä̧cuo̧ttö̧rö̧ jö̧ttö̧mä̧.29'Cuä'opäcua'a, CUÄ̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS ucuturu 'cächö̧ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ iyomenä, Gerizin de'anä kä̧mä̧dö̧ ucutumä jäcuepäcuotöjä adiunä ppädäcuähuätä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ebal de'attömä suroja pä'ötä. 30¿Jahuätömä ko̧co̧tö̧ tä̧jí̧ Jordán yabonänö, kä̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧ mä̧nä̧ päteö, cananeos tti̧rȩjä̧cu̧ Arabanä ka̧cuä̧tö̧, Gilgal pä̧tȩcuä̧nö̧, robles'inä Moré'inä dauhuiyä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ka̧cuo̧mȩttö̧?.31Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutumä 'cuäcuopäcuotöjä Jordán ajé'inä cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ cuȩmä̧tu̧cua̧ pä'ömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS i̧yä̧jä̧, ucutumä cuȩmä̧cuo̧tö̧jä̧ juä̧jä̧nä̧tä̧ cu̧jä̧cuo̧tö̧jä̧. 32Ucutumä jȩcu̧'ä̧cuo̧tö̧jä̧ huedinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pädinö'i̧nä̧ ucuturu hueda pä'ö pätecuächa'a jitä.

Chapter 12

1Pi̧yȩtó̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧, cuäotucu DIOS ucuturu huȩyu̧tu̧ iyinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩä̧cuä̧huä̧ pä'ö ku̧nä̧huä̧ pi̧jä̧nä̧ kä̧nö̧ jȩ'cuä̧tu̧cuȩcuȩi̧mä̧, cu̧ju̧nä̧rä̧tu̧cua pe'ö i̧yi̧nä̧u̧jä̧, o'cajuiyönä moró̧ cui̧jo̧mȩbu pi̧jä̧nä̧. 2Ucumä siepu cui̧cuä̧cua̧jä̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ o̧du̧nä̧ yapare tti̧ä̧nä̧huo̧tu̧rö̧ ttöcuotomemä ju'toju mö̧ä̧'qui̧yu jo̧mȩ'i̧nä̧ mö̧ä̧'qui̧yu pämäro ppäinä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ daú de'inä.3Ucumä pparopu cui̧cuä̧cua̧jä̧ köicu ttiyome'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pparopu cui̧cuä̧cua̧jä̧ inäjuä̧ttö̧ 'ca̧tö̧ ttaditönö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ köhuö cui̧cuä̧cua̧jä̧ yapare ttiä̧nä̧hua̧tu̧ tta̧'cua̧juȩ'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juȩnȩmä̧ tti̧mi̧'i̧nä̧ siepu cui̧cuä̧cua̧jä̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧mä̧ ucuo tecuähuätucu juiya'anö ja̧'a̧ CUI̧Ä̧NÄHUA̧TU̧CU̧ DIORÖMÄ.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ u̧huȩnȩ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS ya̧tȩtä̧ i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧ o'catoi'önä̧rö̧ ö'ojo'äcua̧ i̧mi̧ ka̧ pä'ö jo̧mȩmä̧, ju̧huȩnȩtä̧ jä̧cua̧'a̧ Ja̧u̧ ö̧jä̧cuo̧mȩmä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ju̧huȩtȩ ja̧'a̧ ucu cui̧chä̧cuo̧mȩ'i̧nä̧. 6Ju̧huȩnȩtä̧ ja̧'a̧ ku icu iyähuä cuiyäcyomemä, ucutu i̧sa̧rö̧ cuä'ö cuicuäcucuäcuomemä, tomöre jähuättö 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuaditähuättö cuiya pä'ö 'cä̧'ȩpö̧ cu̧ju̧nä̧ji̧'inä, chi̧yä̧cua̧sä̧ pä'ö, pä'ö cu̧ju̧ni̧nö̧'inä, ucuru pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧ cuiya päcuinö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ päcäyä ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧rö̧'i̧nä̧ juhua'atäcu cuä̧ji̧mö̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ka̧cuä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧.7Juhuorötä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩtö̧ ja̧'a̧ cu̧cuä̧ cucuäcua'amä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä cuaditä'ijömä esehui, ucurutä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧tti̧mö̧rö'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ adiunä jö̧nä̧tä̧ ppädä'ijömä.8Ucumä jitä mo̧ro̧ jȩtö̧ o'cajuiyönämä jȩpo̧cö̧ cuä̧cua̧jä̧, jitä o'catoi'önä tta̧mö̧nä̧ tottomenä adiutä jȩpä̧tö̧, 9ucumä ji̧nä̧ 'cuä'ächi'ö cu̧'ä̧mä̧da̧ pä'ömä rȩbȩhui̧po̧cö̧jä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÖ̧CU̧ DIOS cui̧rȩjä̧ päi'önä cu̧ja̧ pä'ö i̧yä̧jä̧nä̧mä̧.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jordán aje päcuädotora̧'a̧ cuijähuächätucuomenämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÖ̧CU̧ DIOS cui̧rȩjä̧ päi'önä cu̧ja̧ pä'ö i̧yä̧jä̧nä̧ cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩnä̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuabo iyotö cuippeyänä ka̧cuä̧tö̧cu̧ huȩnȩ huiyönä 'quiya'a abotä cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩnä̧mä̧, 11ja̧u̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÖ̧CU̧ DIOS i̧mi̧ ka̧ pojopö ȩma̧cua̧'a̧mä̧, ju̧huȩtä̧ cui'cächätucuäcuotöjä o'cajuiyönä ttö huedömä: Ku icu iyähuä'inä, i̧sa̧ cuä'ö cui̧cuä̧tu̧cuä̧cua̧rö̧'inä, cuaditähuätucuttö 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧'inä, cuiyätucua pä'ö amöcuädö cu̧ju̧nä̧tö̧cu̧'inä, o'cajuiyönä ucutu tiyäcuotöjä̧ päcuinä̧tu̧cu̧ cu̧ca̧ca̧tä̧tu̧cu̧mä̧.12Ucutumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÖ̧CU̧ DIOS to̧ä̧ro̧mȩttö̧ cueseäcuähuäcuotöjä̧: Ucu'inä cui̧tti̧mö̧'inä, cumöhuäyotötö u̧mä̧tö̧'inä, nätö'inä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Leví ahuaruhuä 'cotö ucutucu ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧, juhua'amä jahuötörömä ucuturu iyö'anömä tti̧rȩjä̧mä̧ i̧yo̧co̧u̧ pinätö̧.13Ucutumä adiu ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ ku icu iyähuämä o'catoi'önä tto̧ttä̧ro̧mȩttö̧mä̧ cuiyätucuä; 14ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ jä̧cua̧'a̧ ucutu yotuterö ku icu iyähuomettö ttiyäcuotörö ö'ojo'äcua̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ju̧huȩnȩtä̧ jä̧cua̧'a̧ o'cajuiyönä ttö huedö jȩ'cuä̧tu̧cuä̧cuo̧mȩmä̧.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ucutu o'catoi'önä isodenä ka̧cuä̧tö̧mä̧ i̧sa̧rö̧ cuä'öicu cucuätucua pä'ö ja̧'a̧, pä̧huä̧rö̧jö'a̧nö̧, CUÄ̧NÄ̧HUA̧ DIOS adiunä ppädö juä'i ȩmu̧ o'cajuiyönä JA̧U̧TÄ̧ i̧yä̧u̧jä̧; ttö̧ja̧ surojö 'cu̧nä̧rä̧tö̧'i̧nä̧ surojö juiätä'inä, yoräteunä̧tä̧ ttucu'anö̧ ja̧'a̧, de'a isotorömä gacela isotörö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yä̧mä̧rö̧'i̧nä̧. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä ucuojamä cuahuiyäcuotöjä; ucutumä rȩjȩtä̧ riri'cuäcuotöjä ajiya 'cua̧rö̧nä̧tä̧.17Cucuiyätucua'anö ja̧'a̧ isode apate jacuättömä cui̧'äre diezmos o̧du̧mä̧, cua̧huä̧ vino jareö'inä, cuiäre a̧dȩ'i̧nä̧, a̧cuo̧mȩnä̧ cuä̧ji̧mö̧ pä̧cä̧yä̧ oveja̧tö̧ tti̧tti̧mu̧ttö̧'i̧nä̧; cucujuiyö'anö ja̧'a̧ pähuäröjö'anö idepä cuiäre iyähuä päi'önä kȩ'ȩpö̧ cu̧ju̧nä̧ruö̧ttö̧mä̧, cuiäre iyähuättö huȩnȩ jui̧yö̧nä̧ ttiyö'inä, cuiäre iyähuä cua̧mo̧nä̧ cuaditto'i̧nä̧.18Ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧, CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS ä'cajo̧mȩtö̧tä̧ cu̧cui̧'ä̧cua̧jä̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS porö jä̧cua̧'a̧ päömettö̧; Ucú'inä, cui̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧ nä̧tö̧'i̧nä̧, ucu huȩcuä̧u̧ u̧mä̧tö̧'i̧nä̧, ucu huȩcuä̧u̧ nä̧tö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Levi ttö̧ja̧ apate ttoecua'a jacuä ko̧cuä̧tö̧'i̧nä̧; Ttesehuäcuotö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS ä'cajo̧mȩttö̧ o̧'ca̧jui̧yö̧nä̧ ucu jȩcu̧'u̧mä̧. 19Cua̧mo̧nä̧tä̧ adiunä topäcuähui ja̧'a̧tä̧ tocu'ä Leví ttö̧ja̧ cui̧rȩjä̧nä̧ ko̧cuä̧tö̧rö̧mä̧.20CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS cui̧rȩjä̧ jo̧mȩ yabonänö 'to'opö iyomenä, Chutä päinöta'anö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧mä̧ ucumä pä'öjä: "Jitämä idepä chu̧cuä̧cua̧sä̧", jua'amä idepä cucua pä'ö cuamucuäda'attö, idepätä cu̧cuä̧cuä̧jä̧, 'cua̧'cua̧nä̧ pä̧huä̧rö̧jö̧nä̧ cuamucuätötä.21Ucuttö otonänö topi CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS ö̧jä̧cuo̧mȩ, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ucurö iya'attö cuäcua̧cua̧jä̧ cuä̧ji̧mu̧ pä̧cä̧yö̧ ttö̧ja̧cuo̧ca̧ttö̧, ttö ucurö huedinöta'a̧nö̧, cu̧cuä̧cua̧jä̧ cu̧jo̧mȩ ötahuiyä jacuattö, ucutätä cujö'cätucomenä. 22ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttöcua'anö huottömä gacela'inä yä̧mä̧'i̧nä̧, pitöttötä cucuäcuotöjä; ttö̧ja̧ surojö juiättö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧ suröjö ku̧nä̧rä̧tö̧'i̧nä̧ töcuäcuotö jahuätörö yoräteunätä̧.23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttöcuojamä cucuä, ttucuojanä 'chö̧ja̧'a̧ttö̧; cucuätucuä ttidepäcu'inä ttöcuojacumä. 24Cucuä; ajiya 'cua̧rö̧nä̧ riri'cuajá rȩjȩtä̧. Cucuätucuä, 25TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ö̧jo̧mȩttö̧ jȩ'cuä̧tu̧cu̧mä̧ adihuäcua'anö, ucuru'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucú cui̧tti̧mu̧ o'cotörö'inä adihuäcua'anö.26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ korojuäi TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ iäre ucu cu̧ju̧nä̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chi̧ya̧já̧ pä'ö cu̧ju̧ni̧nu̧'i̧nä̧, ja̧u̧mä̧ ȩmi̧pö̧ cui̧'cha̧jä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pojopö ȩmi̧no̧mȩcu̧. 27Juhuorötä cuiyajá ku icu iyähuämä, idepä'inä, ucuoja'inä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ öärome ku icu iyähuome, i̧sa̧ cuä'ö i̧cuä̧hua̧ ucuojamä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ öäre ku icu iyähuome toähuäcua'a ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ idepämä cucuojá.28Adiu tta̧cuä̧ra̧já̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö ucuru huedömä o'cajuiyönä̧tä̧ ä̧ju̧cui̧, ucutä'inä, cui̧tti̧mö̧'inä juhua'a yabo tti̧mö̧'inä 'cuäopönä̧tä̧ adihuometä tti̧'chä̧cua̧'a̧nö̧, adiu'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ jueö huȩnȩ'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ jȩ'cuo̧mȩnä̧mä̧.29TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÖ̧CU̧ DIOS cuä'ca jo̧mȩttö̧ ttö̧ja̧rö̧ rä'epö icuomenä, cu̧ja̧cuä̧tu̧cua̧ pä'ö docuächi'ätucuomenämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'huä̧jä̧ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ päi'önä cuȩmä̧tu̧cuo̧mȩnä̧mä̧ juhua'atäcu jahuätö tti̧rȩjä̧nä̧ cu̧jä̧cu̧tu̧cuo̧mȩnä̧mä̧, 30ucumä adiu ä̧ju̧cui̧jó, jahuätö jȩttö̧'a̧nö̧mä̧ jȩ'cuó, jahuätörö cuä'catucuttö si'epö tticu o'ca'a'inä, ttuyaparehuäcu tocu huinätö̧ttö̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧mä̧ pä'ö'inä jȩ'cuä̧'chä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jä̧cuȩpä̧rä̧: ¿Tocu pitö ttö̧ja̧mä̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧rö̧mä̧ ucuo te'ähuätöttö pä'ö'inä? Ttö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧tä̧ jȩchä̧cua̧sä̧".31Ja̧'hua̧nö̧mä̧ ucuo tecuähua pä'ömä jo̧ca̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÖ̧CU̧ DIOSRÖMÄ, ja̧u̧ o'cajuiyönämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ u̧su̧ru̧tö̧ ja̧'a̧, ja̧u̧ öjö'cocömä, jähuätömä ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ ucuo te'äu jȩttä̧'i̧jö̧ ja̧'a̧; koro jȩttä̧'i̧jö̧mä̧ tti̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧rö̧'inä, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ iyö ocuränä ku icu ttiyä'ijö ja̧'a̧. 32Ji̧yȩtȩ Ttö huedömä adiu usähuätucui. Yabonö'inä huȩyu̧tö̧mä̧ cutätucuä, ȩmö̧'inä cuicuätucuä.

Chapter 13

1Ucututtö ya̧tȩ 'cuäopö̧cuȩ huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧sa̧cö̧ 'cua̧ti̧cu̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧cö̧ räopö, 'cuäopä̧cuȩcö̧, jȩtto̧cö̧ juäicö̧ jȩpö̧ jiähuöttömä 2ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuä̧o̧pä̧cuȩcö̧ jȩtto̧kö̧ jä̧i̧'jö̧ juä̧i̧cö̧ jȩpö̧ i̧jȩpö̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ jȩttö̧cö̧ jä̧'i̧juäi 'cuäopöttömä, ja̧u̧ ucuturu ji'huäji pa̧'a̧nö̧ pä'öttömä: Korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ tto'ca'anä ti̧'cha̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ topitö, yorö'iso ucu cuieruhuinäcu̧rö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuo te'äu chucuocua'anä ja̧'a̧tä̧ topitö". 3Ja̧u̧ 'cuäopä̧cuȩ huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧sa̧cö̧, 'cuo̧ti̧ jiäcuähuä ttö̧ja̧sa̧cö̧ jiäumä cuesetä; TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÖ̧CU̧ DIOSMÄ ka̧cuä̧mö̧ toäcujä̧ isopäi'önä ese repecuaja pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÖ̧CU̧ DIOSRÖMÄ cuamiso'qui o'cajuiyönä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cua̧'cua̧rö̧'i̧nä̧ o'cajuiyönä.4Ucumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÖ̧CU̧ DIOS o'ca'anä̧tä̧, ucuotirö, hueinö huȩnȩmä̧ jȩpi̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ i̧huȩnȩ ucuocumä ucuoti, juhua'atäcu ja̧u̧rö̧tä̧ ucuomä tecuäjá ja̧'hua̧nä̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧cu̧ todeunä cu̧jä̧cua̧jä̧. 5Ja̧u̧ 'cuäopö̧cuȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧sa̧cö̧, 'cua̧ti̧ jiäcuähuä ttö̧ja̧sa̧cö̧, ja̧u̧mä̧ cuä'ö tticuarö pä'ötä jä̧cua̧, juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÖ̧CU̧ DIOSRÖ cu̧ra̧huä̧rö̧nä̧ jȩä̧'i̧ja̧'a̧ttö̧, Egipto rȩjȩttö̧ ucuru rä'epö icuinörö̧, a̧mä̧cö̧ cuaditönä huettomettö̧ ȩmö̧ rä'epö icuinö̧rö̧. Ja̧u̧ 'cuä̧o̧pä̧cuȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧sa̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÖ̧CU̧ DIOS päinö'a̧cuä̧ cui̧'cha̧ pä'ö hueinöttö̧ 'cä̧'ȩpö̧ icua päcujä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ suronä jȩpö̧rö̧mä̧ rä'epö icuätucuirö.6Cui̧jä̧hua̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧, cua̧ju̧ ki̧tti̧, ucutä cui̧tti̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧, cuittiju jö̧ttö̧'i̧nä̧, cuirecua repecuacua jö̧ttö̧'i̧nä̧ cua̧hua̧ru̧cua̧ cua̧cua̧nä̧ juiyo repecuäcu ja̧'a̧nä̧, yä̧huä̧i̧nä̧mä̧ ȩpu̧ päcujä,"Ti̧'cha̧ korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ 7ucuo tetähua, ucu'inä cuä̧do̧tö̧ minä'inä tti̧ä̧ru̧huä̧u̧ru̧, ucutä cuippeyänä yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ttö̧mä̧'cö̧, ucuttö tö'cömä'cö ucuttömä otó, porö pi̧jä̧ o'cajuiyönä̧tä̧".8Cuesehuärö ja̧u̧mä̧ ä̧ju̧cu̧'i̧nä̧ cuä̧ju̧cuä̧rö̧. Ji̧'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ re tocu'ärö, rȩrö̧jö̧nä'i̧nä̧ tocu'ärö jȩi̧nö̧mä̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ jȩi̧nö̧mä̧, ucumä jueönä̧tä̧ cuä'ö cuicuapä'ö hua̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutä ja̧'a̧tó ä̧cuo̧mȩnä̧ ido'qui icu cuä̧cuä̧cua̧mä̧ ja̧u̧ru̧, ja̧u̧nu̧ o'ca'atä ttö̧ja̧ o'catoinä cuä̧ttä̧cua̧.10Ja̧u̧ru̧mä̧ i̧nä̧dunä icuäutä cuä'ö tti̧cuä̧cua̧, jua'amä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSRÖ ttöarodönä jȩa̧ pä'ö amucuäda'attö̧, ucuturu Egito rȩjȩra̧'a̧ttö̧ rä'epö icuinörö̧, amäcö huȩttö̧rä̧u̧ aditä cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩttö̧ rä'epinörö. 11O'catoi'önä Israél ttö̧ja̧mä̧ ä̧ju̧cu̧ yettecui'äcuotö, jua'a yabocumä jȩpo̧co̧tö̧ ttäcuotö ucututtumä.12Ya̧tȩ cutahuiyättö päa'a cuä̧ju̧cu̧ttu̧mä̧, CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS iyäcu cu̧ja̧ pä'ömä̧: 13"Ucutu cuahuaruhuättötä rä'opätö suronä amucuädätömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tötahuyiyättö oto o'ipö pä'ätö: Ti̧'chä̧tu̧cua̧ ichätucui ucuo tetähua korotö yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ ucutu'inä ji̧nä̧ cui̧ȩru̧huä̧tu̧cuä̧u̧ru̧." 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ 'cuäopäjí to̧'ä̧cua̧, u̧sä̧cua̧, 'cuäopajita'anö u̧hu̧jua̧ pä'ö ttu̧huȩcuä̧nä̧ u̧sä̧cua̧. Iso päi'önä ja̧jí̧ ö̧'o̧cui̧'ö̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucututtä ötahuiyänä ko̧cuä̧tö̧ tta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ jo̧mȩ suronä jȩtta̧'a̧ pä'ö, juorö toputä jȩä̧cua̧.15Jo̧u̧ ötahuiyänä kä̧tu̧rö̧ curä'chu so̧o̧dänä curohuähuäcuajä, tti̧ji̧pi̧yö̧nä̧ siepu cui̧cuä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juȩnȩ o'catoinä ka̧cuä̧tu̧rö̧'i̧nä̧, ttä̧ji̧mu̧rö̧'i̧nä̧. 16Ucú cu̧ca̧ca̧ta̧ta̧cua̧jä̧ o'cajuiyönä ttö̧ju̧nä̧rö̧ mänä kä'co rutu ötahuiyä köhuö cui̧cuä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ju̧nä̧rö̧mä̧ cui̧ya̧cua̧jä̧ CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIORÖ. Jo̧u̧ ötahuiyämä 'cuapunä juiyacuome; päajita'anömä amöcuädö ttäditiyäcuome.17Ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ 'chö̧cuä̧ri̧ya̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ DIOS hueinömä siepu cuicua pe'ö ucú cu̧mu̧nä̧. Pi̧yȩmä̧ 'cuaopiya'anö ja̧'a̧, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ suronä amucuadäji 'cuäopächä̧cua̧, i̧jȩpä̧cua̧ rȩrö̧jö̧ toäcuähuä, ucuru tta̧huä̧rä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧ȩnä̧ yo̧cuä̧huä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuäätucu minärö esecu u̧ju̧ni̧nö̧ta̧'a̧nö̧. 18Jo̧u̧ jȩä̧cua̧ pi̧yȩ I̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS i̧huȩnȩ a̧ju̧cua̧'a̧ttö̧, to̧ä̧rä̧cua̧ o'cajuiyönä hueähuä huȩnȩ́ ttö̧tä̧ jitä moró̧ huedömä, adiunätä̧ jȩ'cua̧ pe'ö ucú CUIÄ̧NÄHUA̧ DIOS ö̧jo̧mȩttö̧.

Chapter 14

1Ucutu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS i̧tti̧mö̧jä̧. 'Cuicuähuätucuä, cui'änättö̧mä̧ quiräu cuicuätucuä hua'inä̧tö̧rö̧ amöcuädömä, 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucutu ttö̧ja̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧tti̧mö̧ jö̧nä̧tä̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pojopö ȩmi̧nä̧u̧jä̧ i̧tti̧mö̧ päcui'ätucunätä̧, korotö pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ yabonänö.3Ji̧yȩtȩ'inä surojömä cucuätucuä, 4Pitö ja̧'a̧ isotö cucuätucua pä'ö huotömä: päcäyä'inä, oveja'inä, cabra'inä. 5tȩ'u̧rä̧'inä, gacela'inä, corzo'inä, de'a i̧sa̧ cabra'inä, 'ibice pättäcuru'inä, antilope pättäcuru'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ de'a ovejarö'inä.6O´catoi'önä isotö ttö̧nä̧ji̧yä̧ 'cä̧rä̧cä̧ huotö cucuätucua pä'ö huotömä, pitö ja̧'a̧, ttö̧no̧ji̧yä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cä̧rä̧cä̧ huotötta'anä ppa̧'a̧dä̧rö̧ yä'cupö cuätömä. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö̧no̧ji̧yä̧'i̧nä̧ 'cä̧rä̧cä̧ huotö tta'anä ppa̧'a̧dä̧rö̧ yä'cupö cuättö tta'anä cucuätucua pä'ö huocotömä pitö ja̧'a̧: Camello'inä, conejo'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ damán'inä; yä'cupö cuätötta'anä ttö̧no̧ji̧yä̧'inä 'cä̧rä̧cä̧ huocotö cucuätucuatö pä'ö huocotömä, ucuturumä suropätö jö̧nä̧tä̧ ttäcuotö.8Cuchimä su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ jä̧cua̧ ucuturumä, ja̧u̧mä̧ ö̧no̧ji̧yä̧ ku̧nä̧rö̧ja̧'a̧nä̧ ppa̧'a̧dä̧rö̧mä̧ yä'cupocö; ja̧u̧rö̧mä̧ su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ to'cuätucuaröjä. Cuchi idepämä cucuätucuä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'corujuoächäjittö'inä mecuä̧tu̧cuä̧rö̧.9O'cajuiyönä aje rö̧jä̧tö̧rö̧mä̧ cucuätucua pä'ö ja̧'a̧: o'catoi'önä ttihuiribiyu'inä, tti̧jȩsa'inä ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧mä̧; 10ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttihuiribiyu'inä, tti̧jȩsa'inä jui'ätörömä cucuätucuä; jahuätömä suropätö jö̧nä̧tä̧ to'cuätucuatöjá.11Ju'tojunä̧ co̧'ä̧rä̧tö̧ surojö jui'ätörömä̧ o'catoi'önä̧rö̧tä̧ cucuätucuajá, 12ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pitö ja̧'a̧ cucuiyätucua pä'ö ttäcuotömä̧: pare, möca, aje pare, ppi̧yu̧ pare, 13Tu̧'a̧ pare ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧di̧cua̧ paré, korotö paretö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huotörö'i̧nä̧,14Ucumä pitö co'ätöttömä cucuä, 15avestruz'inä, yodo pare'inä, kä̧cuä̧'i̧nä̧, korotö parȩtö̧ttö̧'i̧nä̧, 16jua̧ra̧ra̧tö̧tö̧ a̧'u̧cua̧'i̧nä̧, buo'inä, tȩa̧'i̧nä̧mä̧, 17pelicano pättäcuttu'inä, ejo ttu'inä, cormorán pättäcuttu'inä.18Ucumä cucujuiyö'anö ja̧'a̧ pitörömä cigueña'inä rasa'inä, abubilla'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuo̧ju̧'i̧nä̧. 19O'cato'inä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ko̧ä̧rä̧tö̧mä̧ ucurumä surojö cuotö ja̧'a̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuäcuähuocotö. 20Ucumä o'cajuiyönä coätöttömä adihuätörötä cucua pä'ö ja̧'a̧.21Ucutumä amonä pa̧ja̧tö̧ 'corujuo'ächörömä cucuätucuä; cuidepiyu jacua ko̧ i̧chä̧cuä̧ha̧rö̧ cuiyö'anö ja̧'a̧, ja̧u̧ta̧ ucui'ä cua'anö; ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä i̧chä̧cuä̧hua̧rö̧tä̧ mi̧cuä̧nä̧ cuiyö'änö ja̧'a̧. Ucu isitö recuätö ja̧'a̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS kä̧'ȩpö̧ u̧ju̧ni̧nä̧u̧mä̧. Cabra mu̧ä̧ya̧rö̧mä̧ ja̧ju̧ katatejanemä dacujuiyö'anö ja̧'a̧.22Jeruhuoca'a ucumä cui̧yä̧cuä̧jä̧ cuaditähuättö ju'to kä'cö jo̧mȩ, cuähuämä 'cuä'opönätä̧ a̧'ȩ jö̧ta̧'a̧nö̧ rä'opö ka̧'a̧. 23CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajämettö̧ cucu'anö ja̧'a̧, ttöttö surojömettö̧ pä'ö pätetö hueomettö̧, u̧huä̧ju̧ ote ju'tö kä'co jo̧mȩ kä̧'ȩpö̧, jareönä cua̧huä̧ vinottö̧'inä, a̧dȩjattö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä̧ji̧ pä̧ca̧yö̧ttö̧'i̧nä̧ ovejatö̧ttö̧'i̧nä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ tti̧tti̧mu̧ttö̧; ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ cu̧huo̧huä̧chä̧cuo̧tö̧jä̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOSRÖMÄ.24Cu̧jo̧mȩ otó ja̧a̧ttö̧ cuȩpi̧yö̧nä̧ jö̧ttö̧mä̧, DIOS surojö juiyönä ö̧jo̧mecu̧, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ iyö, 25Ucú cuiya pe'ö pärotö cui̧cua̧cu̧jä̧ pärätätä, pärätä juäocua'atä cuȩpä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juȩne tä'i ucú CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS ȩmi̧yä̧cua̧jä̧.26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juorö ucurutä pä̧huä̧rö̧jö̧ cuȩmä̧cua̧jä̧ pärätänä: päcäyä jö̧ttö̧'i̧nä̧ oveja jö̧ttö̧'i̧nä̧ vino jö̧ttö̧'i̧nä̧ ri̧ȩnä̧ ä̧'ti̧poya jö̧ttö̧'i̧nä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ koro ucutä cuju'cujuei, juorö CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS ö̧jo̧mȩttö̧ cu̧cuä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ȩsȩhuä̧cua̧jä̧ ucurö'inä cuahuaruhuärö'inä. 27Levi ttö̧ja̧'i̧sa̧ ucutucu ö̧jö̧ttö̧mä̧, cu̧nöchiätucuärö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jo̧u̧mä̧ ji̧'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ ucú cujö̧nä̧rö̧ ȩma̧ peömä jui̧a̧.28Huäbodäcuä a̧'ȩ päia'a beipächomenä, cu̧cuä̧ huähuä ji̧yȩtä̧ a̧'ȩnä̧ huȩjä̧ji̧ttö̧ tömöre jähuä jo̧mȩ cuiyaja ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ cuidepiyu jacuä ca̧ca̧tö̧ cu̧ju̧na̧jä̧; 29ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Leví ahuaruhuä 'cotömä ttu̧cuä̧cuȩ'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧rȩjä̧ ttiya pä'ö jä̧jä̧'inä iyähuocotö pinä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichäcuähuotömä, juhua'atäcu reyotömä, recuamö cuidepiyu jacuä ka̧cuä̧tö̧mä̧ ichö ttucuäcuotö, cui'ipömä suttädi'äcuotö. Pi̧yȩ jȩpi̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS adiu jönä ppädacu pä'ömä cuaditömä o'cajuiyönä̧tä̧.

Chapter 15

1A̧'ȩttö̧ Sietenö jä̧ji̧ beipächomenämä, ttimippotäjimä cunichi'a pä'ö ja̧'a̧. 2Pa̧'a̧nö̧tä̧ mitö icuähua'a ttimippotömä: Pärohuäjimä, ö̧jo̧mȩ ppeyänä kö̧rö̧ ö'ärohuäjimä unichi'a pä'ötä jä̧cua̧'a̧; Ja̧u̧mä̧ imitärö pä'ömä jȩpö̧cö̧ jä̧cua̧ ippeyänä kö̧rö̧'i̧nä̧, a̧hua̧ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧, ttimippotö mitö icumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ja̧'hua̧nä̧ jȩtti̧ya̧rä̧ päina̧'a̧ttö̧. 3Korojä̧ra̧'a̧ttö̧ i̧chä̧cuä̧hua̧ jö̧ttö̧mä̧ i̧mi̧tähua jä'epätucuirö; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ korojuäu cua̧hua̧ru̧hua̧rö̧ cuiärohuinö̧ttö̧mä̧ imitacu pä'ömä jäcuepä.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ucututtömä ya̧tȩ'inä usurä i̧sa̧mä̧ ö̧ja̧ pä'ömä jo̧ca̧'a̧ (TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧MÄ̧ adiu ppädecuähuätä jä̧cua̧'a̧ cui̧rȩjä̧tö̧cu̧ päi'önä Ja̧u̧ i̧yä̧jä̧mä̧) 5TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS päö ttu̧'ȩpä̧rö̧nö̧ cuä̧ju̧cu̧ttö̧tä̧, jitä mo̧ro̧ hueähuä huȩnȩ o'cajuiyönä ucuru huedö cunä 'chu'ädö cu̧ju̧nä̧cua̧'a̧nö̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧tä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ̧ adiu ppä̧dä̧cua̧jä̧, ppä̧dä̧cua̧sä̧ päinöta'anö̧tä̧; ucumä ttö̧ja̧ recuätörö cu'ärohuä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cu'ärohuäjimä jä̧cuȩpä̧rä̧; ucumä recuätö ttö̧ja̧rö̧ ruhuonä huȩcuä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucurumä ruhuonämä hue'ocotö ttäcuotö.7Ucututtö ya̧tȩ usurä i̧sa̧ ö̧jö̧ttö̧mä̧, cuahuaruhuättö ya̧tȩ, cui̧rȩjä̧ päi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS i̧yä̧jä̧nä̧ jacuä, cuami'inä 'quicuädäcuähuä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cha̧hua̧ru̧hua̧ usurä i̧sa̧rö̧mä̧ ppädäda pä'ömä juiya'a päcuä; 8ja̧'hua̧nö̧ ja̧jö̧ juäimä ucumä ppäcuäda pä'ötä hua̧jä̧, isopäi'önä̧tä̧ recuä rö̧jö̧mä̧ ö̧jö̧nä̧rö̧nä̧ ppä'ädirö.9Ttu̧'ȩpä̧rö̧nö̧ kä̧hui̧jó surojö amöcuädäcuämä päcuä: "Täcö tö'cö ja̧'a̧ mippotätörö tunichi'äcuomȩ sietenö jö̧ a̧'ȩmä̧", ucu cu'ä cuju'quiyönä̧ cu̧ju̧mä̧ cui̧jȩpä̧tu̧cuä̧ cua̧hua̧ru̧hua̧tu̧cu̧ usurä ȩmä̧u̧ru̧ cuiyätucuoca'a jȩpö̧mä̧; ja̧u̧ cua̧hua̧ru̧hua̧mä̧ ucu jȩ'cu̧ topö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ji'äu ucuocua'acu, ja̧'hua̧nö̧ jiähuomenä ucumä surojö jähuänätä̧ cu̧ji̧pä̧cua̧jä̧. 10Ucumä isopäi'önätä̧ ja̧u̧rö̧mä̧ ppäcuäda pä'ötä ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧rö̧ cuiyomenämä cua̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧nö̧mä̧ cuiyä, isopäi'önä pi̧yȩ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ adihuä juäi ppä̧dä̧cua̧jä̧ cuaditähuänä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä'ö cuamöcuädätucunä̧'i̧nä̧.11Usurä i̧sä̧mä̧ pi̧jä̧tö̧mä̧ 'cuächi'oca'atä ö̧jä̧cua̧; ja̧'huanö ja'attö, TTÖTÄ hue'ösä ucuru pa'anö pä'ö: "Ucu cu̧mu̧nä̧tä̧ iyösä cu̧jä̧hua̧tö̧rö̧ ppäcuäda pä'ö, re'cuä rö̧jä̧cu̧ru̧, cui̧rȩjä̧ttö̧ usurä i̧sa̧rö̧mä̧."12Cui̧jä̧hua̧ hebreo i̧sa̧ ubo jö̧ttö̧'i̧nä̧, isaju jö̧ttö̧'i̧nä̧, ucuru micuänä ttiyomenämä ja̧u̧ ji̧mu̧tȩttö̧ yaute a̧'ȩ aditö o'ca'amä, ji̧mu̧tȩ ta'arenö a̧'ȩ päi'omenämä ucumä rä'epu cuicua pä'ö ja̧'a̧. 13Jahuätörö ucutu rä'epu cuicuomenämä, juiömä räepu cuicuiya'anö ja̧'a̧. 14Ucumä cuiya pä'ö ja̧'a̧ cuä̧ji̧mu̧ttö̧, rȩjȩ 'to'ö cututtu'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ isoya pä'iönä jȩä̧cuä̧huo̧mȩttö̧'i̧nä̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS ppädinöttö, cuiya pä'ö ja̧'a̧ ja̧u̧ru̧.15Amucuädi ucumä cuahuaruhuä pinätömä pä̧'i̧cu̧nä̧ huȩttä̧ra̧'a̧nä̧tä̧ ki̧nö̧tö̧ Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧mä̧, CU̧"Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ mitäu rä'epö icuinääujä; ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä TTÖ pa̧'a̧nö̧ huedäcujä jȩcu̧'a̧ pä'ö. 16Pa̧'a̧nö̧ 'cuäopäcua'a ja̧u̧ ucuru pä'öttömä: "Ucuttu kä'ipömä 'cho̧cö̧sä̧," jua'amä ucuru ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuojusode'inä repea'attö, jua'amä ucucu adiunä o̧ja̧'a̧ttö̧, 17ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧mä̧ so̧'ä'chu 'chu'ädö apate isobunä jäbetö ä̧ja̧ ppörähui'önä ta'ö cu̧ju̧nä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ ja̧u̧mä̧ 'cuaopönä cu̧mu̧huä̧ya̧tä̧ jä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩcu̧'ä̧cua̧jä̧ huecuäcuarö'inä.18Ucumä cu̧ro̧huä̧rö̧ juiyö'anö ja̧'a̧ amäcönä huȩcuä̧u̧ru̧ ttaditomettö̧ rättopächomenä, Ja̧u̧mä̧ ucucu aditinö ja̧'a̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö a̧'ȩ ji̧o̧mȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ beömetä̧ aditönä huȩ'ä̧hua̧ttö̧'i̧nä̧ todäre jo̧mȩ abonänöjo̧mȩnä̧ aditinö ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧. TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ DIOSTÄ ppä̧dä̧cua̧jä̧ ucu jȩcu̧'u̧mä̧.19Ucú CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIORÖ cuäji̧mu̧ pä̧cä̧yu̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ ovejatö̧ttö̧'i̧nä̧ o'catoinä ä̧cuo̧mȩnä̧ huäpächätöttö̧ u̧mä̧tö̧rö̧ pporädö cu̧ju̧na peö ja'a. Ucumä cuaditiya̧cua̧jä̧ cuä̧ji̧mu̧ pä̧cä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ huäpächinörö̧mä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ uhuo'che 'cui̧cui̧yä̧cua̧jä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ huäpächinö ovejatö̧ttö̧. 20Ä̧cuo̧menä huäpächinörö̧ ucú cucua peö ka̧'a̧ CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS ö̧jo̧mettö̧ a̧'ȩ́ jö̧ a̧u̧cuä̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ȩmú ö̧ju̧ninomettö̧, ucuru'inä cuahuaruhuarö'inä. 21Uhuäpächinomettö̧ öja suronä kö̧ jö̧ttö̧mä, iäre jui̧a̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ utta pu̧ttö̧mä, ucú cuiya peömä jo̧ca̧'a̧ ucú CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIORÖ.22Ucú cuojusode cu̧jo̧mȩttö̧ cucuäcua̧jä̧, ttö̧ja̧ ucuotönö jȩpä̧tö̧'i̧nä̧ tucuotoca'a jȩpä̧tö̧'i̧nä̧ yoräteunä ttucua pe'ö ka̧'a̧, yä̧märö̧ cucua'a jö̧ta̧'a̧nö̧. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucuojamä cucuä; ucumä ucuojamä huerädö cuicuajá rȩjȩcu̧tä̧ ajiya 'cua̧rö̧nä̧.

Chapter 16

1Abib kä̧hua̧nä̧mä̧ a̧mö̧cuädätucui ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSRÖ ucuotö pascua pä'cäri jȩpä̧tu̧cui̧, ja̧u̧ jȩä̧cuä̧huä̧ kä̧hua̧mä̧ Abib ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ Egipto rȩjȩttö̧mä̧ yodo rä'epö icuinä̧u̧jä̧. 2Ucutumä i̧sa̧rö̧ cuä'ö icu pascua pä'cäri TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuo te'äu jȩpä̧tu̧cui̧, cuä̧ji̧mö̧tö̧cö̧ yo̧mȩtȩ ka̧cuä̧tö̧ttö̧ iyö kä̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧ja̧ pä'ö adicui'inomettö̧.3Pö̧ä̧mö̧nä̧ ȩnä̧huä̧ panmä cucuätucua pä'ö jo̧ca̧'a̧; pan ppö̧ä̧mö̧nä̧ ȩnä̧huo̧cö̧mä̧ sietenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ cucuätucuajá, tta̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧ cuäcuähuä panmä; isopäi'önä ucutumä jurunä rä'opächinätö̧jä̧. Pi̧yȩmä̧ ji̧nä̧ pi̧jä̧nä̧ cu̧jä̧i̧mä̧ 'cuäopönätä̧ mo̧ro̧ jȩ'cua̧jä̧ Egipto rȩjȩttö̧ räcuopinä toepächö juiyäcua'anö. 4Ppö̧ä̧mö̧nä̧ ȩnä̧huä̧mä̧ ka̧ pä'ömä jo̧ca̧'a̧tó sietenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ tti̧rȩjä̧ jacuättömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ idepä ku icu ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧ iyähuämä̧ koro mo̧ro̧ juoome jubötä ka̧ pä'ö ja̧'a̧.5Ja̧u̧ Pascua pä'cärinä̧ i̧sa̧rö̧ cuä'ö icumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios iyinö ötahuiyättö jacuättömä cuiya pä'ömä̧ jo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧, 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧ju̧jueimä cuiyätucua pä'ö jä̧cua̧'a̧ yȩnȩtȩ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS ö̧ja̧ pä'ö pojopö ö'ätetinomȩttö̧tä̧. Juhuorötä cuiyätucuajá pascuanä i̧sa̧rö̧ cuä'ö icumä ni̧pä̧ro̧mȩcu̧ kä̧hua̧ ma̧'a̧cha̧'a̧ttö̧ topö, ucututä Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧ räcuopinä̧tu̧cuo̧mȩ pätecuächome amöcuädö.7I̧sa̧ idepämä̧ da'ipö'cotö cucuätucuajá TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS ö'ätetinomȩttö̧tä̧; koro mo̧ro̧tä̧ ppa̧cuä̧chä̧cuotöjá cuojusodetucura̧'a̧cu̧mä̧. 8Seisnö mo̧ro̧ ä̧tȩcuo̧mȩmä̧ pan ppö̧ä̧ma̧ pä'ö enä̧huä̧ juiyönätä̧ cucuätucuajá, sietenö mo̧ro̧ päi'omȩnä̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOSRÖ ucuotö rö̧ȩnä̧ micuäunä̧ amöcuädö ca̧ca̧cu̧ cu̧'ä̧mä̧dä̧cuo̧tö̧jä̧; ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ aditocö jä̧cua̧.9"Ucutätä cuamönä pa̧ja̧tö̧ sietenö semana jo̧mȩnä̧ cu̧'a̧ta̧ja̧, Trigo u̧huä̧ju̧ ca̧ca̧tö̧ 'cuittome mo̧ro̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juhuorötä kä̧mä̧dö̧ cu̧'a̧tä̧cua̧jä̧ sietenö semanamä. 10TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOSRÖ ucuotö ja̧u̧ semananä̧ cu̧cuȩtu̧cu̧ ku̧nä̧huä̧ u̧huä̧ju̧ amöcuädö pä'cäri cu̧ju̧nä̧cuo̧tö̧jä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS ucuturutä iyäijo̧mȩttö̧ amöcuädö topö.11Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS ä'ca jo̧mȩttö̧ cuesehuä̧cua̧jä̧; ucutä'inä, cui̧tti̧mö̧ttö̧ ubo'inä, isaju'inä, Leví i̧tti̧mö̧ 'cotö cuidepiyunä ka̧cuä̧tö̧'inä. cu̧mö̧huäyotöttö u̧mä̧tö̧'inä nä̧tö̧'inä, ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichäcuähuotö'i̧nä̧, reyotö'i̧nä̧ rȩcua̧mö̧'i̧nä̧ yo̧mȩtȩ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS ö̧ja̧ pätetö ö̧jö̧ni̧no̧mȩttö̧. 12Ucutumä̧ amöcuädätucui Egipto rȩjȩnä̧ a̧mä̧cö̧ aditö ku̧ji̧nä̧tu̧cu̧; pi̧yȩ hueähuä huȩnȩmä̧ o'cajuiyötä ucuotö päö'a̧u̧cuä̧ jȩpö̧ ka̧cuä̧tu̧cui̧.13Ucumä Dios ö̧jode pä'cäri ji̧mu̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧ jo̧mȩ hua'adö cu̧ju̧nu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧, rȩjȩttö̧ cu̧ju̧nä̧cuä̧ 'tocu o'ca'a ja̧'hua̧ta̧nö̧ isoya päi'önä tahuähuome'inä. 14Cuesehua̧cua̧jä̧ pä'cäri pänätä̧, ucutä'inä, ucu cui̧tti̧'i̧nä̧, ucu cuittiju'inä, ucu cu̧mu̧huä̧ya̧'i̧nä̧, ucu cumuhuäyaju'inä, Levi ttö̧ja̧sa̧'i̧nä̧, i̧chä̧cuä̧hua̧'i̧nä̧, reyotö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩcua̧tö̧'i̧nä̧ cutahuiyä jacuä ka̧cuä̧ttö̧mä̧,15Ji̧mu̧tȩttö̧ ta'arenö mo̧ro̧ to̧'cua̧ra̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ pä'cärimä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS ö̧jo̧mȩmä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ pojopu ȩmä̧hua̧, CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSTÄ o'cajuiyönä adiunä i̧yä̧cua̧jä̧ cu̧ju̧nä̧cua̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'cajuiyönä cuaditähuättö'inä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucumä cuesȩu̧nä̧ jä̧cua̧'a̧.16o'catoi'önä u̧mä̧tö̧mä̧ a̧'ȩ jö̧ ta̧'a̧nä̧ huäbodäcuänä jo̧mȩ tti̧jȩcuä̧cuo̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ä'ca jo̧mȩ chutä porö jä̧cua̧'a̧ pä̧o̧me: Pan ppu̧ä̧mö̧ huihuacuä juiyönä pä'cäri pä̧nä̧, semana pä'cäri, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttä'ähuaränä ko̧cuä̧tö̧ pä'cäri'inä; ya̧tȩ'i̧nä̧ u̧mu̧nä̧mä̧ jui'önä i̧'cha̧ pä'ömä̧ juiya'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajomemä; 17ja̧'hua̧nä̧ jo̧ca̧'a̧, o'catoi'önä u̧mä̧tö̧mä̧ ttiyäcuotö ttu̧ju̧nä̧ro̧mȩttö̧ topö, ttu̧huo̧juä̧chi̧'a̧ pä'ö ppädäcuähua TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios iyö ja'huätörö.18rö̧ji̧ huȩnȩ pä'ätörö'inä pätetö cu̧ju̧nä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ su̧ro̧do̧u̧ru̧'i̧nä̧ o'cajuiyönä ötahuiyä jacuä jo̧ ta̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ucuru iyäjomemä; juahuätörömä ȩmä̧huä̧cua̧'a̧ ya̧cu̧pu̧nä̧rö̧ ttahuaruhuä isäsattö, ja'huätömä adiunä jo̧mȩnä̧ jȩttö̧tö̧ topö pättäcuotö. 19cua̧mo̧nä̧ cujurunä ro̧dȩpa̧ pä'ömä jȩcu̧'ä̧; ucumä ppädäda pi̧derä piderömäcö̧ päcuä tti̧mi̧tacu pä'ö'inä jȩcu̧'ä̧, micuänä jȩa̧cuä̧huä̧mä̧ adiunä topö'inä ä̧to̧cä̧chö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kara'acutä juoächö adiunä jȩpö̧'i̧nä̧. 20Ucumä hue'ähuä pä'öta'anötä jȩpi̧, huähuä jo̧ta̧'a̧nö̧tä̧, recuonänö cu̧jä̧cua̧'a̧nö̧ cui̧rȩjä̧nä̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Dios i̧yä̧jä̧nä̧.21Ucutu jȩ'cua̧tu̧cua̧ peömä jo̧ca̧'a̧ ucutu yapare cuänähua̧tu̧cu̧ Asera ka̧'cua̧juȩ'i̧mä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korojuei̧ a̧'cua̧juȩi̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧, CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIORÖ köhuicu iyähuome ppeyänä cuadita peömä jo̧ca̧'a̧. 22Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucú cuadita peomä jo̧ca̧'a̧ ido'qui ro̧o̧'qui̧ päömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kö'cocö CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOMÄ.

Chapter 17

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSRÖMÄ päcäyärcö̧, ovejaröcö̧ ji̧yȩtȩ suroju ku̧nä̧rö̧rö̧ cuä'ö icumä cuiya pä'ömä jo̧ca̧'a̧ korojuei surojö jö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ u̧su̧ru̧tö̧tä̧ ja̧'a̧tttö̧.2ji̧yȩtȩ surojö ucututtö ttu̧'o̧cui̧'ö̧ttö̧mä̧, cuidepiyu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ iyinome jacuä ka̧'a̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS toomenä suropätörö ubocö̧, isajucö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ esecuinö jinö ucuotoca'a jä̧ttö̧mä̧, 3ya̧tȩ 'chä̧nö̧ korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ ucuo te'äu jahuätö ttä'ca jo̧mȩ ihue'quiyunä kä̧mä̧dö̧, mo̧ro̧ kä̧hua̧rö̧, yodo kä̧hua̧rö̧, mo̧ro̧jä̧nä̧ rö̧jä̧tö̧ si̧ri̧'cö̧rö̧cö̧, ttömä huedocö ji̧nö̧, 4ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧yȩ tö'cö ucuru jittäuttöcö̧ pi̧yȩ huȩnȩ cuä̧ju̧cuä̧'i̧ttö̧cö̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ttö̧ȩcuä̧nä̧ cusähua pä'ö ja̧'a̧. Isopäi'önä Israelnä su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧ jȩä̧ji̧ttö̧mä̧́.5ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ uboröcö̧ juhua'atäcu jahuäju isajurucö̧ surojö jȩpä̧jä̧tö̧rö̧mä̧, cuidepiyu doächi'äcuähuomettö, ubomä ja̧u̧tä̧ päjiröcö̧, isajumä jahuäju päjäjurucö̧ ucumä 'coru päi'önä ido'quinä icuäu cuicua pä'ö ja̧'a̧. 6Ta̧ju̧cö̧ huämetucuäcö̧ ja̧u̧ jȩä̧ji̧ jittäuttömä, ja̧u̧cö̧ jahuätöcö̧ 'corujuottächönä cuä'ö tticuatö pä'ötä huotö; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätö jȩttä̧ji̧ ya̧tȩtä̧ jiäuttömä, jahuätörömä cuä'ö tticua pä'ömä jo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧. 7Jahuätö ttötö'cö ji'ähuätö jä̧cua̧'a̧ Ä̧cuo̧mȩnä̧ inä o'quinä 'coru pätti'önä icuäu tticuäcuotömä, ja̧u̧nu̧ o'ca'atä ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä inä o'quinä icuäu tticuäcuotö; ja̧'hua̧nö̧tä̧ ucutumä suronä jȩpä̧jä̧tö̧rö̧mä̧ si'epötä cuicuäcuotöjä̧.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧yȩtȩ bäreu huȩnȩ ro̧cuȩpä̧tu̧cua̧ päcuätucuomȩnä̧ juiyo rö̧ȩnä̧ jeruhuö jo̧mȩnä̧mä, ttöja̧rö̧ cuähuäcö̧, cuä'ö chichicuarö pättoca'anä cuä'ö tticuäjicö̧, ya̧tȩ ucuo ucuotocomenäcö̧, ka̧ra̧ ucuo ucuotocomenäcö̧, surojö jȩttä̧ji̧nä̧cö̧, koro huȩnȩnä̧cö̧, koro huȩnȩ ötahuiyä cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩttö̧ cuäopomȩnä̧cö̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS ö̧ja̧ pä'ö emö̧ ku̧nu̧ ö'ätetinome cui̧'cha̧ pä'ö jä̧cua̧'a̧. 9Ucumä sacerdotetö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ kö̧ röji pä'ö icuähuä i̧sa̧ ö̧ja̧'a̧cu̧; Ucumä jahuätö tä̧bo̧tö̧ jittähuacu pä'ö cusajä juhua'atäcu jahuätö jä̧cua̧'a̧ ja̧u̧ ötö'cö jȩttä̧cuȩ pättäcuotömä̧.10Ucumä hueähuä huȩnȩ ppäö'anö cui̧'cha̧ pä'ö ja̧'a̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧ja̧ pä'ö pojopö u̧ju̧ni̧no̧mȩttö̧mä̧. Jahuätö jȩ'cua̧ pä'ö huettäjimä o'cajuuiyötä ttu̧'ȩpä̧rö̧nö̧ jȩ'cua̧ pä'ö ja̧cua̧'a̧. 11Hueähuä huȩnȩ ucuru ttu̧huo̧juȩtö̧'a̧cuä̧tä̧ jȩpi̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö pättäjita'anötä̧ jȩpi̧. Pättäjittömä 'cä̧cui̧pä̧chä̧, ttu̧huo̧jua̧'a̧cu̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu'opjhuecu'inä.12Ya̧tȩ a̧mö̧nä̧ ucuo te'äutä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS ä'ca jo̧mȩ kö̧ sacerdote päö'inä ä̧ju̧cuo̧ca̧'a̧ jȩö̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ röji pä'ö icuähuä i̧sa̧ päö'inä ä̧ju̧cuo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ cuä'ö tticua pä'ötä hua̧. Ucumä ja̧'hua̧nö̧tä̧ Israel ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧tȩttö̧ surojömä rä'opö cui̧cuä̧cua̧jä̧. 13Ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä ä̧ju̧cu̧ yettecua pä'ötä ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuomä tettähuoca'atä; (Ucuomä tecuähuoca'atä ä̧ju̧cui̧ ja̧'hu̧ta̧'a̧nö̧ hueähuä huȩnȩmä̧ ucuoti).14CUÄ̧NÄ̧HUA̧ DIOS iyinäjä̧ra̧'a̧cu̧ cuichomenä, ja̧huä̧jä̧nä̧ kä̧nö̧mä̧ uruhuo chu̧cuä̧dä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu pä'öjä: "Ttötä ya̧tȩro̧ ucuo ru̧hua̧ pä'iönä chu̧ju̧nu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧, korotö o'cato'inä tippeyenä kä̧cua̧ttö̧ jö̧'ta̧'a̧nö̧". 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutä ja̧'a̧ ya̧tȩrö̧ ucututtutä ȩmu̧ cu̧ju̧nu̧'anö hua̧mä̧ CUÄ̧NÄ̧HUA̧ DIOSTÄ ȩmä̧cu̧ru̧. Ucutä cu̧ju̧nu̧'anö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ päi'önämä cui̧jä̧hua̧tö̧ huotöttö ya̧tȩrö̧. Ucumä i̧chä̧cua̧hua̧rö̧mä̧ cu̧ju̧nu̧ juiyö'anö ja̧'a̧, cui̧'jä̧hua̧ huo'cö, hue'a pä'ömä.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ chutä ä̧ji̧mu̧ ca̧ba̧yu̧tu̧ päi'önä ri̧'ä̧dö̧ juiyö'anö ja̧'a̧ ttö̧ja̧ Egiptora'a ppa̧ttä̧chö̧nä̧'i̧nä̧ jahuätö cabayu̧tu̧ rö̧ttä̧chö̧nä̧'i̧nä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'inäcu̧jä̧: "Ucumä porö kä̧bä̧dö̧ pä'äjita'anömä ppa̧'a̧cho̧'cö̧jä̧ jua'acumä". 17Ja̧u̧mä̧ irecua̧mu̧rö̧mä̧ recuätörömä ȩmu̧ juiyö'anö ja̧'a̧, Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ oto juoächa'acu; ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧mä̧ chutätä ö'äre pä'iönä ri̧'ä̧di̧ya̧'a̧nä̧ ja̧'a̧ pärätä'inä oro'inämä.18Chutä uruhuo deäcänä ö̧'ä̧mä̧do̧mȩnä̧, ji'täte cuyäru'tänä i̧huȩyu̧tä̧cua̧ chutä u̧ju̧nä̧ra̧ pä̧'ö̧ pi̧yȩ hueähuä huȩnȩ, sacerdote huotötä ttu̧ju̧nä̧rö̧, llevi ahuaruhuä o'cötötä. 19Jahuä'tä cuyäru'tämä chutä u̧ju̧nä̧rä̧cuä'tä ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧ 'cuäopönä mo̧ro̧ u̧cuo̧cuä̧cua̧ a̧'cua̧rä̧i̧mä̧, u̧juo̧juä̧chi̧'ä̧cua̧'a̧nö̧ repe'ö ucuotäcuähuä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSRÖ, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ pi̧yȩ huähuä huȩnȩ u̧huo̧huä̧chä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧yȩ hueähuä jȩ'a̧ pä'ötä to̧tä̧rä̧cua̧.20Pidemä pa̧'a̧nö̧tä̧ jȩa̧cua̧ amiso'qui jacuättö ji̧jä̧huä̧tö̧ huotörö pä̧i̧cu̧nä̧ pä'cha'acu ja̧'hua̧ta̧'nö̧ ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ 'cä̧i̧pä̧chö̧ jui̧yä̧cua̧ u̧huo̧jua̧'a̧nä̧ i̧sä̧mu̧nä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'nö̧ ieruhua'anä i̧sä̧mu̧nä̧'i̧nä̧; jua'amä uruhuä yabonänö hue'äcua'anö pä'ö, chutä'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'nö̧ i̧tti̧mu̧'i̧nä̧ Israél ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧tȩ jo̧mȩttö̧.

Chapter 18

1Levi ttö̧ja̧ sacerdote huotömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä Levi isotöttö, Israel ttö̧ja̧ ttö̧jö̧nä̧rö̧mä̧ ji̧'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ ttȩmi̧yä̧cuo̧tö̧; jahuätömä ucuränä köhuicu ttiyäjitä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ ttöcuäcuotö ttö̧jö̧nä̧rö̧ ttȩma̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 2Tta̧hua̧rö̧hua̧ ö̧jö̧nä̧rö̧ttö̧'i̧nä̧ ttȩmi̧yä̧cuo̧tö̧; ttö̧jö̧nä̧ra̧'a̧ päinö̧mä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧TÄ̧ ja̧'a̧, chutä päinö ta̧'a̧nö̧.3Pi̧yȩ ja̧'a̧tó sacerdote ttahuaröhuä jȩtta̧ pe'ö jö̧mä̧, jahuätö köhuicu ttiya pä'ö kö̧mä̧, päcäyä jö̧ttö̧'i̧nä̧ ovejattö'inä: sacerdote u'upi'canä ttö̧huȩnä̧cuo̧tö̧, ta'are cue'ö tti'ä päcuäda'a jö̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧huä̧si̧yö̧ttö̧'i̧nä̧. 4Cu̧ju̧nä̧hua̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ ȩ'ö̧ obattö'inä vinottö'inä cui̧a̧dȩja ä̧cuo̧mȩnä̧ jähuättö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ oveja uhuo'chettö adicua'inä ttiya pä'ö ka̧'a̧. 5ȩmú̧ ö̧jö̧ni̧nä̧u̧jä̧ CUI̧Ä̧NÄHUA̧TU̧CU̧ DIOS o'catoi'önä cuahuaruhuättö TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ i̧mi̧nä̧ tta̧di̧tä̧ra̧ pä'ö, 'cuäopönä juo̧u̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mu̧cu̧tä̧.6Leví ahuaruhuättö ya̧tȩ ucu cuidepiyunä̧ ö̧jä̧'i̧jo̧mȩttö̧ israel ttö̧ja̧ o'catoi'önättö̧ räopächöttömä, ja̧'hua̧nö̧ rä'opächö amiso'qui o'cajuiyönä eseu jä̧cu̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pojopö u̧ju̧ni̧no̧mȩcu̧ i̧chä̧cua̧, 7ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS iminä päötä jȩpö̧ ö̧jä̧cua̧, ahuaruhuä ö̧jä̧hua̧tö̧ Leví i̧tti̧mö̧ 'cotö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ ka̧cuä̧tö̧. jȩttö̧'a̧cuä̧tä̧, 8jahuätö ttucuta'anötä u̧cuä̧'inä, ttiyöttö'inä imicu̧nä̧ ichöttömä ttahuaruhuä ttiya pättinö̧ttö̧mä̧.9TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS cui̧rȩjä̧ päi'önä i̧yä̧jä̧nä̧ ichomenämä, korotö ttö̧ja̧ su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧ jȩttö̧mä̧ jȩ'cu̧ juiya pä'ötä ja̧'a̧. 10Ucututtömä ya̧tȩ'inä ö̧ja̧ pä'ö jo̧ca̧'a̧, ittijurucö̧ i̧tti̧rö̧cö̧ ocuränä ttujuhuiyarö pä'ö iyömä, 'cuä̧o̧pä̧cuȩ jiäcuähuä i̧sa̧'i̧nä̧ ö̧ja̧ pä'ömä jo̧ca̧'a̧, märipä i̧jȩcuä̧cu̧ ji'äu'inä, ttesehuähuächi'önä jȩpö̧'inä, märi'inä, 11märipä jähuänä jȩpä̧'chö̧'inä, corujuo'ächätucu ucuocu'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tta̧'cua̧rö̧ i̧sa̧cu̧ ucuocu'inä.12Ya̧tȩ pi̧yȩ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧su̧ro̧tö̧ jȩpö̧römä̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧u̧ su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧ jo̧mȩttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOSMÄ ucutu cuä'catucuttömä kara'acu rä'epö icuinö. 13Ucutumä ja̧u̧ surojömä jȩpo̧co̧tö̧ jö̧nä̧tä̧ cu̧jä̧tu̧cua̧ pä'ö ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧. 14Jahuätö ttö̧ja̧ rä'epö icuäcuotömä mä̧ri̧mö̧ jȩtö̧ ttö̧jö̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuä̧o̧pä̧cuȩ ji'ähuätörötä ä̧ju̧cuä̧tö̧ ja̧'a̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOSMÄ jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä'ömä huȩo̧co̧u̧ pinätöjä.15TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOSMÄ ya̧tȩ chutä päö ji'äurö ucututtö rä̧ȩpä̧cua̧, cui̧jä̧hua̧tö̧ttö̧ ya̧tȩrö̧, ttö'anö hua̧rö̧. Ja̧u̧ päömä cuä̧ju̧cuä̧tu̧cua̧ pä'ötä jä̧cua̧'a̧. 16Pi̧yȩ ja̧'a̧ ucutu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOSRÖ jäcuepinä̧tu̧cu̧mä̧ Horeb möä'cattö ca̧ca̧cuä̧'cotö pä'inä̧tö̧jä̧: Porö yabocumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS i̧huȩnȩ ucuocumä tä̧ju̧cua̧ pä'ocotöjä, ocurä cuoö'inä totämä pä'ocotöjä, 'corujuotächa'acu.17TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ päinäcu̧sä̧: "Jahuätö pättömä adihua'a. 18Jahuätö tti̧jä̧hua̧tö̧ttö̧ ya̧tȩ chucuocu ji̧ä̧huä̧cua̧rö̧ rä̧dȩpä̧cua̧sä̧ ucutu'anö hua̧rö̧. Ja̧u̧rö̧mä̧ Ttö chucuocu ucuocunä jȩchä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ ucuocuä̧cua̧ jahuätörömä Ttö huedötä. 19Pi̧yȩ 'cuäopäcua'a ya̧tȩ Ttö chucuocu chiminä ucuocua'a ä̧ju̧cuo̧cö̧rö̧, ja̧u̧rö̧mä̧ Ttömä ro̧dȩpä̧cua̧sä̧.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ttö chucuocu jiäcuähuä i̧sa̧ ucuo te'äutä chiminä Ttö ucuocua pä'ö huedocu jä̧ji̧ ucuocuttömä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧'inä koro ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ tti̧mi̧nä̧ ucuocuttömä ja̧u̧ huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧sa̧mä̧ 'coru juoächa pä'ötä hua̧". 21Pi̧yȩ ja̧'a̧ ucu cuamöcuädönä päcua pä'ö jö̧mä̧: ¿Tocu tu̧huo̧juä̧cua̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ huȩnȩmä̧ ucuocuocö päji pä'ömä?22Ucumä cu̧huo̧juä̧cua̧jä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huȩnȩ jiäumä profeta hua̧ ucuocuomenä TÖ̧Ä̧Nä̧HUA̧ iminä. Pi̧yȩ 'cuä'oputtö'inä 'cuä'opoca'a jö̧ttö̧'i̧nä̧, jo̧mȩnä̧mä̧ ja̧cua̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hue'oca'ara'a profeta hua̧tä̧ ucuocuä̧cua̧, ja̧hua̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutumä ja̧u̧ru̧mä̧ yecuecuätucuä.

Chapter 19

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS tti̧rȩjä̧ si'epö icuttumä, ji̧jä̧ rȩjȩ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS ucuturu i̧yä̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'nö̧ ja'huätö tto'ca'anä cuichätucuomenä, ja̧'hua̧nö̧ ötahuiyänä cuojusode jö̧nä̧ cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩnä̧, 2ucutumä kä̧'ȩpö̧ cu̧ju̧nä̧cuo̧tö̧jä̧ huäbodäcuä jo̧mȩ ötahuiyä ucututä pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧ ja̧'huä̧jä̧ rȩjȩ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS ucutu cu̧jä̧tu̧cua̧ pä'ö i̧yä̧jä̧ttö̧mä̧. 3Ucutumä cuaditäcuotöjä Mä̧ni̧yä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ aditö kä̧'chö̧ cuicuäcuotöjä huäb odäcuä jo̧mȩnä̧ bahuecuächönä. Ja̧'huä̧jä̧ rȩjȩ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS i̧yä̧jä̧ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ päi'önä, jua'amä ya̧tȩ ka̧ra̧rö̧ cuä'ö icumä jua'acu töipächäcua'anö.4Pi̧yȩ ja'a hueähuä huȩnȩma ya̧tȩ ka̧ra̧rö̧ cuä'ö icu to'ipächö ö̧ji̧pa̧ pä'ömä: ya̧tȩ ippeyänä kö̧rö̧ cuä'ö icua päoca'anä cuä'ö icuttumä, ja̧'hua̧ta̧'nä̧ ä'canä'inä a̧misuru to'oca'a ja̧'i̧ja̧'a̧nä̧, 5ko̧ro̧nö̧mä̧ ya̧tȩ ippeyanä kö̧cu̧ dau 'co̧rö̧ de'a i̧'cho̧mȩnä̧ ö̧da̧pö̧'quȩ 'chu'ädö dau ku̧'o̧mȩnä̧ ö̧da̧pä̧'quȩ 'cho'ähuächö unä ppeocuächäcu ojusode ppeyänä kä̧ji̧ 'coru päi'öttömä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧mä̧ ja̧u̧mä̧ tö'ipächa pä'ö ja̧'a̧ ötahuyä jä̧ji̧ra̧'a̧cu̧ jua'atä ö̧já̧ pä̧'ö̧.6Cuäicuäjirö tösäcuotö o'caanä cuäicuäji̧yä̧u̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ suronä jȩä̧ji̧tä̧ otó tipächa jaanä rȩbȩhuä̧cua̧. ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jo̧u̧rö̧ cuäö tti̧cuä̧cua̧, toiyaanö hua̧ja̧a̧nä̧ jo̧u̧ ttö̧ja̧sä̧mä̧ cuäö tti̧cua̧cua̧, huaö icuyaanö ja̧'a̧nä̧ toeö ä'quejimä ippeyänä kä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ rä̧huä̧rö̧cö̧ pä'iji pi̧yȩ 'cuäopä juiyäimä. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, Ttö huedä̧u̧jä̧ topätucui ucututä huäbodäcuänä ttö̧jo̧mȩtä̧.8CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOSTÄ i̧yä̧cuä̧u̧jä̧ ucutu cui̧jä̧tu̧cua̧ pe'ö, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧TÄ̧ ucutu cu̧tä̧mö̧ mi̧nä̧rö̧ chi̧yä̧cua̧jä̧ päinäjä̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucuturu i̧yä̧cua̧ rȩjȩ́ o'cajuiyönä jo̧u̧ ucutu cu̧tä̧mö̧ mi̧nä̧rö̧ iya päinäjä̧nä̧; ucu jȩ'cua̧ peö 'chöcuä̧rä̧cuä̧u̧ttö̧mä̧ pi̧yȩ o'cajuiyönä hueähuä huȩne, 9ttö huedö jitä moró̧ ucuturu, huehuä huȩnenä CUI̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSRÖ repecuätu cuacua'anö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuäpunä känö ucuotönö jȩ'cuä̧tu̧cua̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutu cuemätu̧cua̧ peö ja̧a̧ huäbodäcuä ötahuiyä jo̧me cutahuiyä päiönä. 10Pi̧yȩ ttö̧ȩpä̧rä̧cuä̧huä̧tu̧cui̧ cuäicuocö päji ucuoja huerächiacu rȩjȩ́ CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS i̧yi̧nä̧jä̧nä̧ ucuturu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jȩpä̧ji̧ ucuoja ucuturu meä̧huä̧cha̧a̧cu̧.11Ya̧tȩ ippeyenä kö̧rö̧ öjö'cö juiyönä jä̧cu̧ dajahuächö pä̧nö̧ juorötä ä̧rä̧mi̧'ö̧ 'coru päi'önä cuä'ö icumä, pi̧yȩttö̧ ji̧yȩtȩ ötahuiyänä tö'ipächö doächächöttömä, 12ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ötahuiyättö ucuo ttö̧ja̧mä̧ juhuorötä pä'äjita'anö tti'cächarö pä'ö huȩttä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ru̧mä̧ cuä'ö icuäjäcu a̧hua̧ru̧hua̧rö̧ tti̧yä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ ja̧u̧mä̧ to̧ȩ'ä̧chä̧cua̧. 13Ja̧u̧rö̧mä̧ cua̧'cua̧tta̧nö̧mä̧ to'cuätucuä, Israel ttö̧ja̧ttö̧mä̧ cuä'ö tticua pä'ötä hua̧ suronä jȩä̧ji̧nä̧ ttu̧huȩnȩcuä̧chö̧ juiyäcua'anö, adihuomenätä̧ tti̧'chä̧cua̧'a̧nö̧.14Mo̧ täbocutä päi'önä cuippeyä kö̧ i̧rȩjä̧ jö̧nä̧ iyähui'inome ttoecuomemä 'cho'ipä'chumä jȩ'cuä̧'chä̧, cui̧rȩjä̧ päi'önä cu̧ja̧ pä'ö DIOS iyinä̧jä̧ttö̧mä̧.15Ya̧tȩtä̧ ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧ ji̧yȩtȩ surojö jȩa̧'a̧ toa'a jö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧ surojö jȩä̧ji̧ tö'cömä ucuocuäcuähuoca'a jä̧cua̧'a̧, surojö jȩä̧cuä̧huä̧cö̧, surojö jȩä̧cuä̧huä̧ huȩnȩcö̧, ta̧ju̧cö̧, huämetucuäcö̧ tottäjittömä jȩpä̧ji̧rö̧mä̧ isopäi'önä jȩpä̧ji̧ pä'ötä pähuäcua'a. 16Amöcuädittö̧ ya̧tȩ tooca'a jä̧jä̧ra̧'a̧ yapare ja̧u̧rö̧ surojuoepa surojö jȩpä̧ji̧ pä'ötä jiäuttömä.17Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ta̧ju̧cuäyotö huȩnȩ huotömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧'inä, sacerdotetö̧'inä ttä'ca jo̧mȩcu̧ tticha pä'ö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ aditätö ruji pä'ö icuätö'inä ttä'ca jo̧mȩcu̧. 18Röji pä'ö icuähuä ttö̧ja̧mä̧, adiu isopäi'önä̧ jueö já̧ pä'ö tottäcuotö ja̧u̧ huȩnȩmä̧, ja̧'hua̧nö̧ adiu usu tottomȩnä̧ ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧ huȩnȩtö̧ icu jiähuäjimä̧ yaparetä jö̧ttö̧mä̧, 19a̧hua̧ru̧hua̧rö̧ huȩnȩtö̧ icu, jȩä̧ji̧mä̧, churutä tä̧bo̧cuä̧cua̧'a̧ pärocua'acutä. Ja̧'hua̧nö̧tä̧ si'epö cuicuäcuotöjä ucututä surojömä.20Ja̧'hua̧nö̧ cuäopäji tö'cö ä̧ju̧cu̧mä̧ yettecuäcuotö, yoriso ja̧u̧ jä̧ji̧'a̧nö̧ surojömä jȩtta̧mä̧ pä'ocotö ttäcuotö. 21Rȩrö̧jö̧nä̧mä̧ to'cuätucuä: ya̧tȩrö̧ cuä'ö icurumä̧ cuä'ö icuähuäcua'a, ya̧tȩrö̧ ö'äre ttȩ'ö̧ icurumä̧, ö'äre ttȩ'ö̧ i̧cuä̧huä̧cua̧, ya̧tȩrö̧ acu jȩä̧chö̧nä̧ jepö icurumä̧ chutä acu'i̧nä̧ jȩpö̧ i̧cuä̧huä̧cua̧, ya̧tȩ ö̧mö̧ cui'opö icurumnä̧, chutä ö̧mö̧'i̧nä̧ cui'opö i̧cuä̧huä̧cua̧, ya̧tȩ ö̧jä̧pö̧ cui'opö icurumä̧, chutä ö̧jä̧pö̧'i̧nä̧ cui'opö i̧cuä̧huä̧cua̧.

Chapter 20

1Cuabo'iyotö ttö̧jo̧cuo̧mȩcu̧ 'chä̧nö̧ curohuähuomenä, topujä ca̧ba̧yu̧tu̧ru̧'i̧nä̧, caruquiyä'inä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucututu abonänö ttö̧ja̧ recuätörö, jahuätörömä yecuehuä; UCU CUÄ̧NÄ̧HUA̧ DIOS ucutäcutä ö̧jä̧hua̧ , Egipto rȩjȩttö̧ ucuru räepu icuinötä̧.2Rohuäu dohuächi'ätucuomȩtä̧ päi'omenämä, sacerdote hua̧mä̧ ttö'cönänö ichi'ö ucuocua pähua̧ ttö̧ja̧rö̧mä̧. 3Ja̧u̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä̧hua̧: "Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ Israel ttö̧ja̧, curära'a 'cha̧ttö̧jä̧ cuabo'iyotö rohuäu. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cuijiyuhuächiätucuä. Ye'ecu'inä tti̧cuä̧tu̧cuä̧. Jahuätörömä yecuecuätuhuä. 4Ucucu 'chö̧mä̧ ucu CUÄ̧NÄ̧HUA̧ DIOSTÄ , ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ ö̧ro̧cuä̧cua̧'i̧nä̧ ucu cuabo'iyotörö iso juocuepätucunä".5Tturuhuotömä ttucuocu'anö ja̧'a̧ jahuätörö pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "ya̧tȩ ojusode aditäjä'anä ji̧nä̧ do'ächö ä̧jö̧ juiyöttömä. Ojusodera̧'a̧ ppa̧huä̧cha̧ hue'ätucuirö, rohuäu 'corujuoächomenä ka̧ra̧tä̧ do'ächö ö̧ja̧'a̧cu̧.6yotöte uva pättä jo̧mȩnö̧ kö̧nä̧rä̧tö̧mä̧ ji̧nä̧ u̧huä̧ju̧'i̧nä̧ cuocotömä. Ttojusedera̧'a̧ tti̧'cha̧ ji'ähuitö, rohuäu 'corujuoächomenä ka̧ra̧tä̧ u̧huä̧ju̧ ucua'acu. 7Dijä̧ttö̧ irecuarö ö'cähua pä'ö pätecuächa'anä ji̧nä̧ ö'cähuocömä. Ojusodera̧'a̧ i'cha hue'ätucuirö rohuäu 'corujuoächomenä ka̧ra̧tä̧ jahuäjucu ö'cähua'acu.8Suro̧da̧u̧ ttöruhuotö ttöcuocua pe'ö ka̧a̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jittähua pe'ö: ¿ ya̧tȩ ttö̧ja̧sä̧ rohuähuö yȩȩcua̧mä? ojusodera̧a̧tä̧ ppa̧huä̧cha̧a̧nä̧ ja̧a̧tä̧ topätucuirö ahuaröhuä rohuähuätö'inä yettecuiacu. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ su̧ro̧da̧u̧ ttöruhuotö cuocu kättädö'caa ttö̧ja̧rö̧, hueö ttö̧ju̧nacuo̧tö̧ jahuätö su̧ro̧da̧u̧ ttö̧ru̧hua̧ päiönä.10Ucutu 'chä̧nö̧ ötahuiya ttö̧jo̧me curohuähuä tucuttömä, jahuätö ttö̧ja̧ täcö rohuähuo cotöjä pätomebu rohuähuätucuitö. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧huä̧tö̧ täcö rohuähuocotöjä pättöttömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧a̧tä̧ topitö dottächaanä, juȩne kätu̧mä o'catoinä huecuäcuotö ttöjuränä ttäditönä..12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧ iya'a ttȩmo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧, ttȩma̧jueimä ucutucu curänätä tturohuäuttömä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucutumä ttocuepätucua pä'ö jä̧cua̧'a̧, 13ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS isojuocuepätucunä ppädöttömä juhua'atäcu jahuätörö tto'epö to̧'cuä̧rä̧tu̧cu̧nä̧ iyöttömä, ucutumä ttö̧ja̧rö̧mä̧ o'catoi'önä̧rö̧tä̧ cuä'äu cuicuätucuatöjä.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ nä̧tö̧rö̧mä̧, ppo̧'ä̧tö̧rö̧'inä, ajicuäcuähuotörö'inä, ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ o'catoi'önä̧rö̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ micuäu'inä o'cajuiyötä ttiäre jä̧ji̧mä̧ cuiäretö päi'ö́nä̧tä̧ cuȩmä̧tu̧cua̧ja̧, cuaboiyö ttiäre jä̧ji̧mä̧, ja̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS ucuturu iyäji ja̧'a̧. 15O'cajuiyönä ötahuiyä ucututtö oto ka̧cu̧mä̧ pa̧'a̧nö̧tä̧ jȩ'cuä̧tu̧cua̧já̧, ötahuiyä cuahuaruhuä pocotö ttö̧ja̧ ttidepiyu pönämä.16TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ päi'önä i̧yä̧jä̧nä̧ kä̧tö̧ttö̧mä̧, ya̧tȩrö̧'inä a̧'cua̧ra̧rö̧mä̧ ku̧ju̧ni̧'ä̧tu̧cuä̧. 17Ttö̧jö̧ni̧'a̧jueimä, o'catoi'önä̧rö̧tä̧ si'epö cuicuätucuaja: hititarö'inä, amorreorö'inä, cananeorö'inä, ferezeorö'inä, heveorö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jebuseorö'inä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS hueinöta'anö̧tä̧. 18Pi̧yȩ jȩpi̧ jahuätö su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧ jȩpö̧ ttö̧jö̧ ucuru ttu̧huo̧juȩtö̧ juiyäcua'anö, ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ ttötö'cö ttö̧huo̧juȩtä̧'i̧jö̧'a̧nö̧. Jȩ'cu̧ttö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOSCUTÄ surojömä jȩ'cuä̧cua̧jä̧.19Yo̧mȩtȩ ötahuiyä 'chocuipätucua pä'ö recuo mo̧ro̧ curohuähuätucuomȩnä̧mä̧, ju̧huȩnȩ ka̧cu̧ dauhuiyämä̧ ö̧da̧pä̧'qui̧yu̧nä̧mä ku̧'ä̧u̧ si'epömä̧ cuicuätucuä. Ja̧u̧tä̧ dauhuiyä u̧huä̧ju̧ttö̧ cucuäcuotöjä; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ dauhuiyämä̧ ku̧'ä̧u̧mä̧ cuicuätucuä. Ja̧u̧ dauhuiyämä ttö̧ja̧sa̧ jä̧'i̧jö̧'a̧nö̧mä̧ ka̧cuo̧cö̧? 20Suro dauhuiyä u̧huä̧ju̧ to'cuätucuomenä cuäcuähuocö jö̧ttö̧mä̧, ku̧'ä̧u̧ si'epö cuicuätucuaja̧, ucutumä cuaditätucuajá ötahuiyä ttoecuä curä curohuähuätucuomenä jȩä̧chi̧nö̧mä̧ cuaditätucuajá, rohuähuätö cättädi'ome jubö päi'önä.

Chapter 21

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS cu̧jä̧tu̧cua̧ pä'ö i̧yä̧jä̧nä̧ 'coru juo'ächäjirö ya̧tȩ ö̧'o̧cui̧'ö̧ttö̧mä̧, cuähuä ka̧cuo̧mȩ säbucänö ö̧'a̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧rö̧ cuä'ö icuäjirömä jeruhua'anä; 2ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ucutu ttö̧ja̧ tturuhuotömä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ röji pä'ö icuähuä ttö̧ja̧mä̧ räcuopätucua pä'ö ja̧'a̧, cuä'ö tticuäcu ö̧'o̧mȩ jäyättö kä̧mä̧dö̧ ötahuiyä jubö öoto cu̧'a̧tä̧tu̧cua̧ pä'ö.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ tturuhuotö 'corujuo'ächäji ö̧'o̧mȩ tö'cönä̧nö̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧, ttä̧ji̧mö̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ka̧cuä̧tö̧ttö̧ päcäyä isajuru ji̧nä̧ ttadipä'ö'i̧nä̧ nö'cähuocojuru ttȩma̧ pä'ö jä̧cua̧'a̧. 4ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ rȩjȩ pämärächi'omȩ, aje i̧sä̧rä̧ joipoco̧rä̧ ro̧mȩcu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuähuä'i̧nä̧ sa'u ku̧nä̧huo̧co̧mȩ ȩmi̧pö̧, juorötä jahuaju päcäyä isajurö̧mä̧ ku̧ru̧pä̧'quȩ meropö tticua pä'ötä jä̧cua̧'a̧.5Sacerdotes huotömä, Leví isotötä ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätö ttö̧jo̧cua̧'a̧cu̧ tti̧'chö'a̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSTÄ ȩmi̧nä̧u̧ ja̧'a̧ttö̧ ppättäda pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ppättäda'pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧nä̧; jahuätö jittäumä ä̧ju̧cua̧tu̧cui̧, ja'huättö pättömä mihuäunä ja̧hua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ rohuä jo̧mȩnä̧'i̧nä̧ ro̧ttȩpä̧cuo̧ttö̧.6O'cato'inä ötahuiyättö ucuo tämu pä'iönä huotöttö 'corujuoächäji tö'cönä huotömä ja̧u̧ u̧mu̧ ttötö'cö'anö ja̧'a̧ päcäyä isaju muäyaju ku̧ru̧pä̧'cȩ merocuaju dea pämäroppättö. 7ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jȩtta̧ pä'ötä ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ pä̧'a̧nö̧ pä'ö." Ujutu tu̧mu̧nä̧mä̧ poja ucuojamä cuerächoca'a, ujutu tiärenämä topu'inä topocottöjä.8Ro̧cuȩpä̧, CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, cu̧mu̧huäyotö Israél ttö̧jä̧rö̧mä̧, ucutä ppä̧cuä̧di̧nä̧u̧ru̧mä̧, ja'huätötä chu̧mu̧huäyotö Israél ttö̧ja̧tä̧ ja̧'a̧ suronä'inä jȩpo̧co̧tö̧rö̧ cuä'äu icuätömä pä'ö'inä päcuä". 9Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ ro̧'ȩpo̧cö̧ jä̧cua̧ suronä'inä jȩpo̧co̧tö̧rö̧ cuä'äu icuäja'atörömä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ro̧'ȩpo̧cö̧ jä̧cua̧ u̧mu̧huäyotö Israél ttö̧ja̧rö̧mä ucu jäcuepa'attö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ jäyä jȩcu̧'o̧mȩnä̧mä̧.10Cuabo iyotucu curohuähua pä'ö räcuopomenä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diostä ja̧'a̧ iso juocuepönä ppä'ädömä ucunätä juȩpä̧ra̧'a̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ ucutä cuȩpä̧cua̧jä̧ jahuätörö koromecu̧, 11korome cuȩpä̧u̧ttu̧ isaju adihuajuru tocu'uttumä ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jahuäjuru pä̧huä̧ tocu'uttumä cuirecua päi'önä cuȩmä̧ päcuttu, 12ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ cuojusodera̧'a̧cu̧ cuȩpä̧cua̧jä̧; jahuäjumä kuhuä'che 'cui'äu icu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kö̧na̧ji̧yä̧'i̧nä̧ 'cui'äu kicuäcuaju.13Ja̧'hua̧ta̧no̧ juajumä̧ 'ku̧'cä̧tä̧cuä̧ta̧ 'ca̧tä̧huä̧ta̧ 'ka̧'a̧di̧cu̧ 'carenärä̧ tȩmi̧pi̧nä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ juajuamä̧ juȩnä̧tä̧ isodȩnä̧ kä̧nö̧ 'cä̧cua̧ ya̧tȩ jo̧mȩnä̧ aja'cu ku̧ja̧ pä'ö ja̧'a̧ ka'oröinä kä̧'u̧rö̧i̧nä̧. Pi̧yȩ cuä'opu o'ca'amä̧ ucumä̧ cuä'a pä'ö ja̧'a̧ jua'ajucumä̧ ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ kirecuo cuä pä'ö ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ juäjumä̧ curecua 'kacuäju. 14Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ juajuru cuju'coca'aö̧ttö̧mä̧, ja̧'atä topiju ki̧cha̧ päjome ki̧'cha̧nä̧, ja̧'hua̧'a̧nö̧ jo̧ttö̧mä̧ yorisotä pärätänäi'nä̧ micuä pä'öinä̧ iyäcuo'coju, ja̧'hua̧ta̧nö̧ a̧mä̧'co̧nä̧ huȩrö̧ hueähuäjunä̧'ä̧ jȩcuä̧ju̧, jua'amä cuhuoto'ca'a jȩcua̧'a̧ttö̧.15ya̧tȩ ubo i̧rȩcua̧mö̧ ta̧ju̧rö̧ ku̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yajuterömä̧ repea'anä karäjurömä̧ repeo'canä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ repeäcuattöi'nä i̧tti̧cua̧'a̧dä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ karäjuttöi'nä abonä̧nö̧ rö̧ȩi̧nä̧ repeäcua irecua, karaju irecua reo'cocuättö i̧tti̧cui̧nö̧ ä̧huo̧mȩnä̧ i̧tti̧rö̧mä̧ juajumä̧ repeo'cocuä tö i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, 16ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ ji̧yȩtȩ mo̧rö̧ i̧rȩja̧ i̧yä'chu mo̧rö̧ päi'omenä̧ ja̧u̧mä̧ irecua ri̧ȩnä̧ reäcuätö i̧tti̧rö̧mä̧ ichujuiyunä jä̧cua̧'a̧ jua'amä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧mä̧ repeo'cocuä'attö i̧tti̧ ja̧'a̧ttö̧, isopäi'önätä jua̧'a̧u̧tä̧ ja̧'a̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧mä̧. 17ja̧u̧mä̧ i̧tti̧ ö̧nä̧tä̧ jȩa̧ pä'ö jä̧cuä̧'a̧ irecuä repeo'cocuätö i̧tti̧rö̧mä̧ , u̧huȩi̧'i̧nä̧ todäre jo̧mȩnä̧ iya pä'ö ja̧hua̧'a̧ jua'amä i'äre päi'önä̧ iyähuina'a̧ttö̧; ja̧u̧mä̧ ja̧u̧ ttö̧jo̧sä̧ i̧tti̧ ö̧nä̧ i̧jȩcuä̧chä̧ttö̧; ja̧u̧mä̧ ö̧ji̧pä̧ pä'ö ja̧'a̧ttö̧ a̧huo̧mȩnä̧ i̧sä̧ ja̧'a̧ttö̧.18Ya̧tȩ i̧tti̧rö̧ cu̧nä̧rö̧ juiyó jarodörö jä'orö'inä ja̧ju̧ru̧'i̧nä̧ eseto'cö pättö'inä ä̧ju̧cua̧ pä'ocö, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ro̧ȩpu̧ jittäcua'anä'inä ä̧ju̧cua̧ pä'ocö jahuätörömä. 19Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ jä'oinä ja̧ju̧'i̧nä̧mä̧ chuä'dö ttȩpu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ u̧mi̧cu̧tä̧ ötahuiyättö ucuo tä̧mu̧ ttä̧'ca̧ jo̧mȩcu̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ötahuiyä apate doächäcuäcuomȩcu̧.20Jahuätömä ötahuiyä ttö̧ja̧ tturuhuotörö jittähua pä'ö jä̧cua̧'a̧: "Pide ti̧tti̧mä̧ ami 'qui'ädäcuäu ra̧huä̧rö̧; ja̧u̧mä jitäu'inä ucuotocö; ja̧u̧mä̧ u̧cuä̧'inä rö̧ä̧nä̧ cu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tä̧'ä̧mä̧chö̧." 21Ja̧'hua̧nö̧ hua̧rö̧mä̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ o'catoi'önä 'corupäi'ome jubö inädönä icuäu tti̧cuä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ ucumä suropätörömä si'epö cuicuäcua̧jä̧. O'catoi'önä Israel ttö̧ja̧ pi̧yȩ ä̧ju̧cu̧mä̧, yettecuäcuotö.22Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ rö̧ä̧nä̧ surojö jȩpö̧rö̧mä̧, cuä'ö tticua pä'ötä jä̧cua̧, daunä ti̧'ä̧dö̧ rö̧nö̧tä̧, 23ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ yodo 'cuäo'önä daunä ti̧'ä̧dä̧cuö̧hua̧'a̧mä̧ o'ca jähuäömä ro̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ra̧ju̧ jueimä ji̧yȩtȩ mo̧ro̧tä̧ 'turu cuicuajá; ja̧'hua̧nö̧ daunä ti̧'ä̧dö̧ ru̧nä̧huo̧tö̧mä̧ Dios suronätä 'cuäopatöjä̧ päinäu̧ ja̧'a̧, pi̧yȩ hueähuä huȩnȩmä̧ ucuoti, pa̧'a̧nö̧ jȩpö̧tä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS cui̧rȩjä̧ päi'önä i̧yä̧jä̧mä̧ surojuo'epocö jä̧cua̧jä̧.

Chapter 22

1Cua̧hua̧ru̧hua̧ Israel ttö̧ja̧sa̧ äji päcäyäröcö̧, ovejacö̧, re'tehuächö pe'ächächörömä, to'cuoca'a jȩpö̧mä̧ yabonö otomä cui̧'chä̧; ucumä ppa̧'a̧dö̧ cuiya pä'ötä ja̧'a̧ u̧ri̧hua̧rö̧mä̧. 2Cua̧hua̧ru̧hua̧ Israel ttö̧ja̧sa̧ tö'cönä̧nö̧ ö̧jo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧cö̧, cuieruhuäcu jö̧ttö̧cö̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ja̧u̧ i̧sa̧rö̧mä̧ cuojusodera̧'a̧ cuȩpa̧ pä'ötä ja̧'a̧, ja̧u̧mä̧ cu̧ju̧nä̧ra̧rö̧jä̧, ucu ku̧nä̧rö̧rö̧ topö ichome jubö päi'önä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧ i̧sa̧rö̧mä̧ u̧ru̧hua̧rö̧tä̧ ppa̧cuä̧da̧jä.3Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧tä̧ jȩ'cua̧jä̧ aji buröba̧rö̧'inä, ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧'inä, ja̧'hua̧ta̧'nö̧tä̧ jȩ'cua̧jä̧ cua̧hua̧ru̧hua̧ Israel ttö̧ja̧sa̧ öäre toe'ächäji, ucu cu̧'o̧cui̧'ä̧ji̧mä̧; cuamönä cuiäretä päi'önämä dajumä cuicuä. 4Cua̧hua̧ru̧hua̧ Israel ttö̧ja̧sa̧ äji buröba̧cö̧, päcäyäcö̧ mä̧nä̧ kä'co ma̧ä̧mä̧ji̧rö̧ to'cuomenämä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ i̧sa̧rö̧ to'cuoca'a jȩpö̧mä̧ yabonö otomä cui̧'chä̧; ucumä isopäi'önä̧tä̧ pä'äjita'anö äräbe'ö ppäcuäda pä'ötä hua̧jä̧.5Isajumä kö̧'ca̧tä̧u̧juiyö'anö ja̧'a̧ ubo ö̧'ca̧tä̧u̧'a̧nö̧ jö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ubo'inä isaju kö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧mä̧ ö̧'ca̧tä̧u̧juiyö'anö ja̧'a̧; pi̧yȩttö̧ ji̧yȩtȩ jȩpö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS ä'cajomettö̧ suronä jȩpö̧tä̧ hua̧.6Pa'anö 'cuäopöttömä ppiyuhuä iädu mänänä cui̧'cho̧mȩnä̧ pö̧ttö̧mä̧, jite daunä'cö̧ ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä rȩjȩ'cö̧, isotö ja̧'a̧cö̧ ji̧nö̧ oyä ja̧'a̧cö̧, sisotö ja̧'a̧ ki̧dȩä̧hua̧'a̧cö̧ ji̧nä̧ oyä ja'a ki̧dȩä̧hua̧'a̧cö̧, cuȩpö̧ juiyö'anö ja̧'a̧ i̧so̧tä̧ ppä̧'ä̧ttö̧ tta̧ju̧cu̧mä̧. 7Isopäi'onätä ppi̧yu̧ ppo̧'ä̧ttö̧ tta̧ju̧ru̧mä̧ ttȩpö̧ juiyö'anö̧ ja̧'a̧. Pi̧yȩ hueähuä huȩnȩ pä'öta'nö jȩpö̧ kä̧hui̧ adiunä cu̧jä̧cua̧'a̧nö̧, recuo mo̧ro̧nä̧nö̧ cu̧jä̧cua̧'a̧nö̧.8Cuojusode jareode cuaditomenämä, cua̧di̧tä̧cua̧jö̧ ju'toju i̧sä̧jä̧nä̧mä̧ ttö̧ȩpäräbä kö̧nu̧ jua'amä cuojusodenä surojö huȩnȩ icha'acu ya̧tȩ ju'tojuttu ma'o̧mȩnä̧.9U̧huä̧ju̧ todärenä jö̧mä̧ cu̧ju̧nä̧ cui'ättä uva pättänämä, ja̧u̧ u̧huä̧ju̧ surojuoepa'acu tö̧ä̧nä̧hua̧ttö̧ surojö juiyome, u̧huä̧ju̧ ucu cu̧ju̧nä̧ji̧ ja̧'hua̧ta̧'nä̧ adiunä 'cha̧ pä'ö cu̧ju̧nä̧hu̧p uva. 10Rȩjȩ sa'ä ttaditö juiyö'anö päcäyäcu ja̧'hua̧ta̧'nö̧ buröcu'inä. 11Cu̧'ca̧tä̧u̧juiyö'anö ja̧'a̧ i̧sa̧ uhuo'che cuä̧hua̧ jä'chettö adicua'amä ja̧'hua̧ta̧'nä̧ lino i̧sä̧ta̧cu̧ yoräteunämä.12Pa̧ja̧cuä̧nö̧ ö̧yö̧'ca̧ri̧ jo̧mȩt tta̧'cua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ ucutä cu̧'ca̧ta̧huä̧pittö.13Ya̧tȩ irecuarö ȩmi̧pi̧'ca̧ jahuäjucu ä'a'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧'o'ca̧'a̧ öjö'cö juiyönä topu, 14ja̧'hua̧nö̧ jö̧'o'ca'amä dä̧'ä̧rö̧jö̧nä̧ jö̧tä̧ pä'ächö ucuocu jahuäjuru suronä̧ta̧ ja̧' pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä'ö: "Ttö pajuru ȩmi̧nö̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuäjucu cha'amȩnä̧mä̧, tä'cö uborömä jerupoju pinä̧ju̧.15Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ji'quichajuaju kä'o'inä ka̧ji̧'i̧nä̧mö̧ ttȩpä̧cuo̧to̧ iso päi'önä ubocu 'cuä'opocoju ka pä'ö tä̧mö̧ ttä'ca jo̧mȩ ötahuiyä apate ä'ca.1617Ji'quichahuaju kä'omä tä̧mö̧ ttä'cajo̧mȩ ji̧ä̧huä̧cua̧: "Ttömä chittijuru iyinösä̧ pide ubo irecua päi'önä, ja̧'hu̧a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ jahuäjuru kö'cocö ja̧'a̧. Topätucui, ja̧u̧mä̧ surojönätä̧ huä̧nȩtä̧ pä'äji pa̧'a̧nö̧: "Ttö̧mä̧ po̧cui̧po̧cö̧ pajisä cuittijunämä̧ uborö jerupaju a̧'cua̧rö̧nä̧mä̧." Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja'huatömä kö̧'ca̧tä̧huä̧tä̧ te'ädö ttiö̧i̧jȩpä̧cuo̧tä̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ ttä̧mö̧ ttä'cajo̧mȩ.18Ötahuiyä ttö̧ja̧ tturuhuotömä ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧rö̧mä̧ ȩpi̧'i̧pö̧, ro̧ttȩpä̧cuo̧tö̧; 19ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧rö̧mä̧ pärätämä cien o̧bi̧ imitönä̧ jä̧ttȩpä̧cua̧, ja̧u̧ jättepömä ji'quichahuaju kä'orö iyähuäcua'a, juhua'amä ja̧u̧ ubomä Israel ttö̧ja̧ttö̧ uborö jerupajurö suropaju pä'ö Israel ttö̧ja̧ tta̧mö̧cuädönä jȩä̧jo̧mȩttö̧. Jahuäjumä irecua päi'önätä käcuaju; ji̧nä̧ pi̧jä̧nä̧ ö̧jä̧i̧mä̧ jahuäjurumä jaroi'a pä'ömä jo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ ttucuocu huȩnȩmä̧ isopäi'önätä̧ jö̧ttö̧mä̧, jahuäju ji'quichahuajumä uborömä jerupajumä jo̧ca̧'a̧ pä'ö ttu̧huo̧jui̧pö̧ttö̧mä̧, 21ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧, jahuäju ji'quichahuajurumä kä'o ojusode äpate ä'cacu tti'cächäcuaju, ja̧'hua̧nö̧ tti'cächa'amä ötahuiyä ttö̧ja̧ tturuhuotömä inädönä icuäu cuä'ö tticuäcuaju, juhua'amä Israel ttö̧ja̧ttö̧mä̧ dä'ärö̧jö̧ jȩjo̧mȩttö̧, kä'o ojusodenä kä̧nö̧ kidepä iyä'chäcuähuaju 'cua̧rö̧nä̧; ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧tö̧ ucututtö surojömä si'epö cuicuäcua̧jä̧.22Ya̧tȩrö̧ isaju kirecuo kä̧ju̧cu̧ ä'a'a ttö̧'o̧cui̧'ö̧ttö̧mä̧, jahuätömä ta̧ju̧ cuäyotö cuä'ö icuähuäcuotö, ubo ä'äjirö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isaju ä'äjuru'inä; ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ ucututtö surojömä si'epö cui̧cuä̧cua̧jä̧.23Yajute isaju uborö jerupaju ja̧'a̧, ka̧ra̧ ubo ö̧ja̧ju̧ pä'ö jä'epö u̧ju̧ni̧nä̧cua̧ kä̧ju̧rö̧, ya̧tȩ ötahuiyättö po̧cui̧pö̧, jahuäjucu ä'öttömä, 24ta̧ju̧ cuäyotö ötahuiyära̧'a̧cu̧ doächi'äcuähuomȩcu̧ ȩmi̧pö̧ 'coru pätti'önä inädönä icuäu icuätucuitö. Ji'quichahuajurumä inädönä icuäu tticua pä'ö ja̧'a̧, juhua'a ötahuiyänä kö̧ja̧'a̧nä̧ ppättädaju pä'ö huojocome jo̧mȩttö̧. Uborö'inä inädönä icuäu tticua pä'ö ja̧'a̧, juhua'a ippeyänä kö̧ irecuarö suronä jȩä̧jo̧mȩttö̧; ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ ucututtö surojömä si'epö cuicuäcua̧jä̧.25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ ka̧ra̧ irecua päi'önä jä'epö ku̧nä̧hua̧ju̧ru̧ de'attö pätecu, pä̧i̧cu̧nä̧ 'chu'ädö ja'huajucu ä'öttömä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧mä̧ ja'huäjucu ä'äjimä 'corujuoächa'anötä̧ ja̧'a̧. 26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ isajumä mȩ'ä̧huo̧co̧ju̧ chäcuaju; ja'huäju isajuru ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧nä̧mä̧ cuä'ö tticua pä'ömä juiya'a. ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ ya̧tȩ ippeyanä ko̧ro̧ 'chä̧nö̧ cuä'ö icuäjijö'anö. 27Jua̧u̧mä̧ de'attö ö̧'o̧cui̧'i̧na̧'a̧ttö̧, ja'huäju jä'epö ku̧nä̧hua̧ju̧mä̧ ppättädaju pä'ö huopinäju̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ppä'ädätö to'ina'a̧.28Ya̧tȩ uborö jerupajuru kirecuo jä̧cua̧rö̧'inä jä'epö ku̧nä̧huo̧co̧ju̧ru̧ ö̧'o̧cui̧'ö̧ttö̧mä̧, pä̧i̧cu̧nä̧ 'chu'ädö ja'huajucu ä'öttömä, ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopäji korotö tu̧huo̧juä̧chi̧'ö̧ttö̧mä̧, 29Ja̧u̧ ja'hujucu ä'äjimä cincuentanö jo̧mȩ pärätä o̧bi̧ iya pä'ö ja̧'a̧ ja'huäju kä'orö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧ irecua päi'önätä̧ käcuaju. Ja̧u̧mä̧ jaropi'ö icuipö'inä jȩa̧ pä'ömä juiyäcua'a ka̧'cua̧ro̧mȩ jubu.30Ya̧tȩ ubomä ȩmu̧jö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ jä'o irecuarö irecua päi'önämä; ja̧u̧mä̧ 'choipä juiyö'anö jä'ö ö'cähua pä'ö patecuochinömä.

Chapter 23

1Ya̧tȩ ö̧dä̧pä̧rȩnä̧ kä̧dä̧hua̧ ko̧ro̧nö̧mä̧ 'cui'opö i̧cuä̧hua̧mä̧ doächö juiyö'anö ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mu̧huäyotö Israél tö̧ja̧cu̧mä̧. 2Ya̧tȩ ji̧'qui̧cha̧hua̧ ichäcuähuajuttu uhuäpächömä ö̧jö̧ juiyö'anö ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mu̧huäyotö Israél tö̧ja̧cu̧mä̧, jua'a yabo ahuaruhuä o'cotöttö dieznö jo̧mȩnä̧ 'cuäopöttö'inä, ja'huätöttömä ya̧tȩ'i̧nä̧ ppächi'ö jui̧yä̧cua̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mu̧huäyotö Israél tö̧ja̧cu̧mä̧.3Amón i̧tti̧mö̧cö̧ moab i̧tti̧mö̧cö̧ ja'huätöttömä ya̧tȩ'i̧nä̧ ppächi'ö jui̧yä̧cua̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mu̧huäyotö Israél tö̧ja̧cu̧mä̧; jua'a yabo ahuaruhuä o'cotöttö dieznö jo̧mȩnä̧ 'cuäopöttö'inä, ja'huätöttömä ya̧tȩ'i̧nä̧ ppächi'ö jui̧yä̧cua̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mu̧huäyotö Israél tö̧ja̧cu̧mä̧. 4Jua'amä ucutu rä'opö'inä topocotö pinätö̧jä pan'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiyä'inä cuiyätucua pä'ö Egiptottö räcuopinätu̧cu̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä mitö hue'inätö Beor i̧tti̧ Balaamrö̧, Petor ötahuiyä ttö̧ja̧sa̧ Aram-naharaim rȩjȩnä̧ kö̧rö̧ ucuturu suronä ja̧ttö̧ja̧ pä'a pä̧'ö̧.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS ä̧ju̧co̧cu̧ pi̧nö̧ Balaam; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOSTÄ suronä päö päroticu iyinäcu̧jä̧ ucurumä, CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOSTÄ repeinäcu̧jä̧. 6Yautenä'inä usocö pinöjä ttö̧huȩcuä̧nä̧ cui̧ja̧ peömä adiunätä̧ jahuätucu, yaute moró̧ 'cuä̧o̧i̧nä̧.7Edomita ttö̧ja̧rö̧mä̧ 'quȩȩpu̧ cuicuätucuä, ucutä cuahuaruhuä ja̧a̧ttö̧, egipto ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ cui̧ra̧huä̧rä̧, tti̧rȩjä̧nä̧ koro jä̧ttö̧ ichönö'ca̧mä̧. 8Cuahuaruhuä huäbodäcuänä yoäu huäpächätömä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ cu̧tä̧ kä̧cuä̧tö̧.9Cuaboiyotucu curohuähuätucua pä'ö su̧ro̧da̧u̧ 'cua̧rö̧nä̧ cui̧'chä̧tu̧cuo̧mȩnä̧mä̧, surojöttö otonänö ttu̧'ȩpä̧rö̧nö̧ cu̧jä̧tu̧cua̧jä̧. 10Cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧ttö̧ ya̧tȩ yodo surojönä 'cuäopäji su̧ro̧pa̧ ö̧jö̧ttö̧mä̧, su̧ro̧da̧u̧ ä'ecu ttö̧ja̧cuo̧mȩttö̧ u̧mi̧cu̧ rä'opächa pä'ötä ja̧'a̧; pä'äjita'anömä ppä̧huä̧cha̧ pä'ömä juiyäcua'a ä'ecu ttö̧ja̧cuo̧mȩcu̧mä̧. 11Ni̧pä̧ro̧mȩ päi'omenä, ja̧u̧mä̧ ajiyanä i'ö icua pä'ö jä̧cua̧'a̧; kä̧hua̧mä̧ ma̧ä̧cha̧'a̧tä̧ ja̧u̧mä̧ ä'ecu kä̧cuä̧huo̧mȩcu̧mä̧ ppa̧huä̧cha̧ pä'ö jä̧cua̧'a̧.12Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yo̧mȩtȩ ä'ö kä̧cuä̧huo̧mȩ jäyä 'chä̧cuä̧huo̧mȩmä̧ ku̧ju̧nä̧ra̧ pä'ö jä̧cua̧'a̧; 13juhua'atäcu ji̧yȩtȩ rȩjȩ sahuähuä'inä ku̧ju̧nä̧ra̧ pä'ö jä̧cua̧'a̧, pä̧mä̧dö̧ tecu'ca̧ sa'ö 'turepö cuicua'a, ja̧u̧ satta pä'ö adicuänä sa'ö'ca̧mä̧ rȩba̧ttö̧ rȩä̧dö̧ cuicajä, ucuttu räopächäjimä. 14Juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ curä rohuäu isojuocuepönä ppä'ädö ä'ö ku̧jo̧mȩ cueächäcua'attö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuaboiyotörö ucuru iya pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ ä'ö ku̧jo̧mȩmä̧ surojömä juiyome jö̧nä̧tä̧ jä̧cua̧'a̧, Ja̧u̧mä̧ surojömä yoriso toa pä'ocö ucu cu̧'cä̧tȩttö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ 'cä̧i̧pä̧cha̧'a̧cu̧.15Ucumä a̧mä̧cö̧nä̧ aditönä huȩ'ä̧hua̧ u̧ru̧hua̧ttö̧ tö'ipächäjirömä, ppa̧'a̧di̧pö̧mä̧ u̧ru̧hua̧rö̧mä̧ cuiya pä'ömä jo̧ca̧'a̧. 16Ucututäcu ö̧ja̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ topätucuirö, yȩtȩ ö̧jö̧'a̧nö̧ jo̧mȩ usa'anä. Suronä jȩpö̧mä̧ huȩcuä̧rä̧tu̧cuä̧rö̧.17Ucutu Israel ttö̧ja̧ttö̧ yorö'iso kidepä iyä'chäcuähuäjumä kö̧ja̧ pä'ömä jo̧ca̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuo tetähuomettö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧tti̧'i̧nä̧ idepä iyä'chäumä ö̧ja̧ pä'ömä jo̧ca̧'a̧. 18Kidepä iyä'chäcuäu pärätä kȩmä̧ji̧mä̧cö̧, ubo idepä iyä'chäcuäu ȩmä̧ji̧ pärätämä chiya pädinö iyösä pä'ömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ojusodera̧'a̧mä̧ tti'cächa pä'ömä jo̧ca̧'a̧; ja̧u̧ todäre jähuämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ u̧su̧ru̧tö̧ ja̧'a̧.19Cua̧hua̧ru̧hua̧ Israél ttö̧ja̧sa̧rö̧ cu'ärohuäjittömä ö'ärohuämettö̧'i̧nä̧ abonänö iyacu pä'ömä jäcuepä, pärätättö'inä, cuäcuähuättö'inä, koro yabonänö jättepapä'ö kö̧ttö̧'i̧nä̧. 20I̧chä̧cuä̧hua̧rö̧tä̧ ja̧'a̧ yabonänö jäcuepö'anö ja̧'a̧mä; Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cua̧mo̧nä̧ cui̧jä̧hua̧ Israél ttö̧ja̧sa̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'u̧ juiyö'anö ja̧'a̧, Ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'o̧mȩnä̧tä̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ ppä̧dä̧cua̧jä̧ o'cajuiyönä cuadita pä'ö iyinömä, ja̧huä̧jä̧ rȩjȩ cui̧rȩjä̧ päi'önä cui̧'chä̧jä̧ttö̧mä̧.21CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIORÖ chi̧yä̧cua̧sä̧ päcuäjimä, recuó jö̧nä̧mä̧ jȩcu̧'ä̧ yotäcu ijí, CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOMÄ ucurutä pä̧cua̧; ja̧'hua̧nö̧ cuiyöjuiyöttö ä'cajo̧mȩttö̧ jäyä jȩä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧tä̧ cu̧jä̧cua̧jä̧. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ päcujuiyöttömä, jäyä'inä jȩpo̧cö̧ cuä̧cua̧jä̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ päcuoca'attö̧. 23Ja̧u̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩchä̧cua̧sä̧ päcumä tta̧'a̧rä̧cuä̧u̧nu̧ jȩcu̧'u̧'a̧nö̧ ja̧'a̧; Ja̧'hua̧nö̧tä chi̧yä̧cua̧sä̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIORÖ päcuäjimä, koro'inä ucutä cua̧mo̧nä̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ päcua'a korotö ttä̧ju̧cu̧nä̧ päcumä.24cuippeyänä kö̧ i'ättä uva pättanä cui̧'cho̧mȩnä̧mä̧, cucu'anö ja̧'a̧ ucutä pä̧huä̧rö̧jo̧mȩ jubu uvamä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cuidejäcänä ȩnö̧ chȩpa̧ pä'ömä jȩcu̧'ä̧. 25Cuippeyänä kö̧ i'ättä 'quiyächättä po̧mȩ cui̧'cho̧mȩna̧mä̧, u̧huä̧ju̧ isä'tämä cu̧mu̧nä̧tä̧ se'opö cu̧cuä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ korojui so̧ö̧nä̧ 'cui'opömä 'cui'opöcö cuä̧cua̧jä̧ cuipeyänä kö̧ i'ättättömä.

Chapter 24

1Ya̧tȩ irecuarö ȩmu̧ ja̧'hua̧nö̧ jö̧ o'ca'a jahuäjucu ö'cäu,ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuäju 'cöjö'cö juiyönä jö̧ttö̧mä̧ ja̧u̧ jahuäjunä ji̧yȩtȩ po̧cui̧pu̧ adinä jö̧'cö̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧mä̧ i̧huȩyu̧tu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjuru jaroi'apä'ö pä'ojä, iyapä'ö irecuarö, ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ ojusodettö räepu icua'pä'ö. 2Jahuäju ojusodettö rä'ochö ki̧'u̧ o'ca'amä, jahuäjumä ka̧ra̧ irecua päi'önä kȩmu̧'anö ja̧'a̧.34Todärenä pai'önä kirecuo'inä öjö'cö juiyönä to'öttömä i̧huȩyu̧tu̧ anö ja̧'a̧ jaropiö huȩyu̧cuojä jahuäjuru iya pä'ö, ja̧hua̧nö̧ jȩpu̧ isodettömä räöepu icu'anö ja̧'a̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ todärenä päi'önä kirecuo 'corujuoächöttömä,irecua päi'önä ȩmi̧nö̧ pi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ kirecuo pinömä jahuäjuru rä'epu icuinömä, pä'äjita'anömä ȩmu̧ juiyö'anö ja̧'a̧ irecua päi'önämä, tä'cö jahuäjumä surojötä cuaju TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ öjö'co'cö juäitä. Rȩjȩ huȩnȩ jö̧nä̧mä̧ jȩ'cui̧ya̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ CUÄ̧NÄ̧HUA̧ DIOS tä'cö iyäcujä adihuä juäitä.5Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ irecua jarepajuru ȩmo̧mȩnä̧mä̧, curä tturohuähuomenä su̧ro̧da̧u̧cu̧mä̧ 'cho̧cö̧ jä̧cua̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧mä̧cö̧ jähuä adita pä'ö'inä hue'ähuocö jä̧cua̧; ya'ute a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ huȩttä̧rä̧cu̧ jö̧nä̧mä̧ ko̧cö̧ jä̧cua̧ ojusodettömä ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ eseutä ö̧jä̧cua̧ irecua päi'önä ȩmä̧cua̧cu̧tä̧.6Ya̧tȩ'iinä u̧huä̧ju̧ ote i̧sa̧ppȩ päi'önä kä̧rä̧huä̧'quȩmä̧ 'chuhuäda pä'ömä juiya'a ido'qui nu'cu icuo'qui jö̧ttö̧'inä beipächomenä iya pö'ö u̧ju̧ni̧nö̧mä̧, ja̧u̧ beipächomenä iyähuä cuȩmö̧ttö̧mä̧ ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ a̧'cua̧rö̧ ttȩma̧'a̧ jä̧ji̧'a̧nö̧ ja̧'a̧.7Israel ttö̧ja̧ ttidepiyuttö ahuaruhuättö ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧rö̧ 'chu'ädö ȩmi̧pa̧'a̧ ttu̧'o̧cui̧'ä̧cu̧ru̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧mä̧cö̧nä̧ adicuä ttö̧ja̧sa̧ jö̧nä̧ jȩpö̧ pärätänä iyö icumä, ja̧u̧ nä̧u̧cuä̧rä̧cuä̧huä̧ ttöjasamä cuä'ötä tti̧cuä̧cua̧; ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ ucuttö surojömä si'epö cui̧cuä̧cua̧jä̧.8Tto̧ȩcuä̧nä̧ usähuijó ji̧yȩtȩ temöreyu jö̧ lepra pättö räopöttömä, ttu̧'ȩpä̧rö̧nö̧ ttusähuäcua'anö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ sacerdotetö̧ ucu jȩ'cua̧ pä'ö jittähuinö'a̧cuä̧tä̧, leví ahuaruhuä 'cotö ucu jȩ'cua̧ pä'ö ttö huedinö'a̧cuä̧ ttu̧huo̧juȩti̧nö̧'a̧nö̧tä̧. 9TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS Egipto rȩjȩttö̧ räcuopinä̧tu̧cu̧ Miriam Jȩji̧nö̧ cuamöcuädätucuajá.10Cu̧jo̧mȩ ppeyänä kö̧rö̧ ji̧yȩtȩ cu'ärouttömä, ojusodera̧'a̧mä̧ docuächä, imitocomenä iya päinö 'chocuipa pä'ömä. 11Uminä kä̧nö̧tä̧ tta̧cuä̧ra̧ pä'ö ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cu'ärohuäjäcumä imitocomenä iya päinömä umicu rä'epö i̧yä̧cua̧.12Ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧ usurä i̧sa̧ jö̧ttö̧mä̧, diyahua'a juä'ocu ä'ähuänämä ä'ocö jä̧cua̧. 13Isopäi'önätä̧ ucumä kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧ topö imitähuaji juiyäcu iyäjimä ppa̧cuä̧da̧ pä'ö ja̧'a̧, juä'ocui'ö ä'äcua'anö ja̧'hua̧nö̧ jȩ'cuo̧mȩnä̧ adiunätä̧ ja̧cu̧jä̧ päcu; TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS ä'ca jo̧mȩttö̧mä ucurumä adihuomenä jȩä̧cuä̧huä̧tä̧ jä̧cua̧'a̧.14suronä pä̧i̧cu̧nä̧mä̧ huecuä cu̧mu̧huä̧ya̧ usurä i̧sa̧ recuärö̧jä̧cu̧ru̧mä̧, cua̧hua̧ru̧hua̧ Israél ttö̧ja̧sa̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧ ko̧ro̧nö̧mä̧ i̧chä̧cuä̧hua̧ cui̧rȩjä̧nä̧ kö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä jacuä ö̧jö̧ttö̧'i̧nä̧; 15Mo̧ro̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ aditähuä micua iyirö; yodo juoächönämä tta̧cuä̧rä̧ cuiya pä'ömä, ja̧u̧mä̧ u̧su̧rä̧'i̧sa̧ ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ aditäji micuätä tta̧'a̧rö̧. Ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpi̧ ja̧u̧ ro̧ȩpa̧cu̧ pä'ö jäepa'acu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'o̧mȩnä̧tä̧ surojömä juiyönä cu̧jä̧cua̧jä̧.16Tti̧tti̧mö̧ jȩttä̧ji̧nä̧ ttä̧'o̧tö̧rö̧ 'corujuotächa pä'ömä juiya'a, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttä̧'o̧tö̧ jȩttä̧ji̧nä̧ tti̧tti̧mö̧ corujuotächa pä'ömä juiya'a. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧, ya̧cu̧nä̧ jȩtta̧ji̧ micuätä tti̧mi̧tähua pä'ö ja̧'a̧.17Ichäcuähuotö Ja̧'hua̧ta̧'nö̧ reyotö suronä jȩtti̧nö̧ jȩpä̧ chicua pä'ö cua̧mo̧nä̧ cujurunämä jȩcu̧'ä̧, micuä pä'ö recua kö̧'ca̧tähuäyu'inä cuȩmä̧. 18Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ jueimä, ucumä amucuädi Egiptora̧'a̧ttö̧mä̧ amä'cöjuei huȩ'ä̧hua̧tä̧ ki̧nö̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩtö̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ juorö rä'epö icuinäcu̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TTÖTÄ jidähuäcujä hueähuä jö̧ta̧'a̧nö̧ jȩcu̧'a̧ pä'ö.19cui'ätta cuähuättö 'tocuomenä, ja̧'hua̧nö̧ 'tocuomettö u̧huä̧ju̧ mao̧'ä̧chö̧mä̧, pä'äji ta'anö ppa̧'a̧chö̧ ȩmu̧mä̧ cui̧'chä̧; i̧chä̧cuä̧hua̧tä̧, reyotö juo'inätö, recuatä, ja̧'hua̧nö̧ huotötä emu tti̧'chä̧cuo, jua'amä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSTÄ ppä̧dä̧rä̧cua̧'a̧nö̧ cu̧mu̧nä̧ cuaditähuä. 20Olivo dau yȩcuȩpo̧mȩnä̧, ä̧na̧jui̧yä̧ra̧'a̧ pä'öjita'anömä yȩ'ȩpo̧mä̧ cui̧'chä̧; jua'amä i̧chä̧cuä̧hua̧'i̧nä̧, rȩyo̧'i̧nä̧, recua'inä ttucua pä'ö recuä rö̧ja̧'a̧.21Cu̧ju̧nähuä̧ uva u̧huä̧ju̧ o̧cha̧ cu̧ca̧tä̧tö̧ttö̧mä, pääji taanö ppa̧a̧chö̧mä cu̧ca̧ca̧tä̧. Jo̧u̧ pȩji̧pu̧mä̧ co̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧tä̧ reyotötä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩcua̧mutä̧ ttö̧ca̧ca̧tä̧cuȩi̧. 22Amucuädi ä̧mä̧cö̧ huettötä aditinöjä̧ Egipto rȩjȩttö̧mä̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pi̧yȩmä̧ ttö huedömä jȩpi̧ .

Chapter 25

1Yotute u̧mä̧tö̧ pättä'chäcuäuttömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä huȩnȩ jo̧mȩnä̧ adicu icuähuomecu̧ tti̧'chä̧cuo̧tö̧, jȩttä̧cuȩmä̧ röji pä'ö icuähuä i̧sa̧tä̧ jiähuatö pä'ö, adihuomenä̧ jȩpä̧tö̧rö̧mä̧ huȩnȩ juiyönätä rä'epö icuähuäcua'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩpä̧ji̧rö̧mä̧ surojö jȩpä̧ji̧jä̧ pä'ötä i̧cuä̧huä̧cua̧jä̧. 2Ya̧tȩ suronä jȩpä̧ji̧ pättäjäcurumä cuäcuättarö pä'ötä jä̧cua̧, ja̧u̧nu̧ o'ca'a röji pä'ö icuähuä i̧sa̧mä̧ ja̧u̧rö̧mä̧ ö̧'ä̧mä̧da̧ pä'ötö huȩä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ cuäcuättarö pä'ö hueähui'äjita'anötä̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧ cuäcuätäcua̧, suronä̧ jȩä̧ji̧ta'anö.3Röji pä'ö icuähuä i̧sa̧mä̧ cuarentanö jo̧mȩnä̧ cuäcuättönä̧ huȩä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cuäcuättö yabonä̧nö̧ 'cuäo'öttömä; pa̧ja̧cuo̧mȩ yabonänö 'cuäoa'attö, cuäcuättö'inä rö̧ä̧nä̧ cuäcuätta'attö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ cuahuaruhuä Israel ttö̧ja̧ to̧ttä̧ro̧mȩttö̧mä̧ ucuo jui̧'a̧tä̧ cu̧ji̧pä̧cua̧jä̧.4Ucumä päcäyä u̧huä̧ju̧ ote i̧'cuȩ'cua̧'a̧nä̧ änämä isäcämä cu̧na̧rö̧ pä'ömä jo̧ca̧'a̧.5Tti̧jä̧hua̧tu̧cu̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ka̧cuä̧tö̧ttö̧ ya̧tȩ corujuo'ächöttömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ 'corujuo'ächäji irecuamä korotö isotöttömä kirecuo päi'önämä kȩma̧ pä'ömä jo̧ca̧'a̧. Ka̧ra̧rö̧ kȩma̧jueimä, kirecuo mi̧nä̧ ö̧ja̧hua̧tä̧ jahuäjucu ä'a pä'ö ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ a'ömä irecua päi'önä ȩma̧ pä'ötä huaju, ja̧'hua̧nö̧ jahuäju kirecuo jȩa̧ pä'ö ji̧nö̧mä̧ ja̧u̧tä̧ pä'ötä jä̧cua̧'a̧. 6Pi̧yȩmä̧ pa̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ jahuäju kirecuo 'corujuo'ächinö ö̧jä̧hua̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ ki̧tti̧mä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ kirecuo ki̧tti̧mä̧ i̧tti̧ jö̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ imi toe'ächö juiyäcua'anö̧.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ a̧hua̧ru̧hua̧ irecua päjäjuru irecua päi'önä ȩma̧ päö juiyötömä, Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jahuäjumä̧ ötahuiyä ttöja̧ tturuhuotö ttiä'ca jo̧mȩ 'chä̧hui̧'ö̧ päjäcuaju; ''chirecuo pinö a̧hua̧ru̧cua̧mä̧ ö'öttäda pä'ocö a̧hua̧ru̧hua̧ minä i̧mi̧ Israelnä ki̧'i̧ya̧rö̧ pä'ömä; Ja̧u̧mä̧ a̧hua̧ru̧hua̧ chirecuo pinö jȩa̧ pä'ö ji̧nö̧mä̧ jȩa̧ pä'ocö.'' 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ tturuhuotö huottä pä'ö ja̧'a̧ ja̧u̧cu̧ ttucuocua pä'ö. ja̧'hua̧nö̧ ttucuocua'anä jua'a yabonötä̧ "Ttömä̧ jahuäjurumä chirecua päi'önämä ȩmo̧cö̧sä̧ pä'chöttömä̧."9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ a̧hua̧ru̧hua̧ irecua päjäjumä ja̧u̧ ö̧jo̧mȩcu̧ tö'cö chä̧hui̧'ö̧ ki̧jȩpö̧ i̧säya cho'äu icu kä̧nö̧ ötahuiya ttö̧ja̧ tturuhuotö ttö'ä'ca jo̧mȩttö̧, i'änä̧ sujäcua̧. Jahuäjumä ja̧'hua̧nö̧ ja̧u̧rö̧ ädätömä päjäcuaju, "Pi̧yȩ ja̧'a̧ ya̧tȩ ubo a̧hua̧ru̧hua̧ mi̧nä̧ i̧tti̧mö̧rö̧ yabonö yottäunä jȩa̧ pä'ocörö jȩttö̧mä̧.'' 10Ja̧u̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧mä̧ ttu̧huo̧juä̧cua̧, Ja̧u̧ ahuaruhuämä ttö̧jä̧pö̧ isäya tti̧cui̧nä̧u̧ pä'ötä,"11U̧mä̧tö̧ jitotä päcuotö ttörohuähuome, ya̧tȩ irecua kirecuorö ppäjäda pä'ö 'chä̧hui̧'ö kirecuocu rohuäuru, ja'huäju 'chä̧hui̧'ö̧ ka̧ra̧ ö̧dä̧pä̧rȩnä̧ 'chujädöttömä, 12ja'huäju ku̧mu̧ 'cui'opö icuähuajutä käcuaju; ja'huäjurumä rȩrö̧jö̧nä̧mä̧ tocu'ä.13Ucumä cu̧ju̧bä̧ro̧ juiyö'anä ja̧'a̧ cudäru'äbinä rö̧nö̧ to'äcuähuä rufounä jö̧ma̧, korotä bäreunä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotä ppo̧'ö̧nä̧ jö̧ma̧. 14Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä cu̧ju̧nä̧rö̧ juiyö'anö ja̧'a̧ pa̧ja̧tö̧ toäcuähuä rufounä jö̧ma̧, korotä bäreunä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotä ppo̧'ö̧nä̧ jö̧ma̧.15Rö̧nö̧ to'äcuähuämä adihua'a yaparehuoca'atä cu̧ju̧nä̧rö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧; pa̧ja̧cuo̧mȩ'i̧nä̧ adihua'a yaparehuoca'atä cu̧ju̧nä̧rö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧, CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS ucurutä iyinäjä rȩjȩnä̧ recuo mo̧ro̧ cu̧jä̧cua̧'a̧nö̧. 16Ja̧'hua̧nö̧ ttö̧ja̧rö̧ rö̧nä̧huo̧mȩttö̧'o̧nä̧ pa̧ja̧cuo̧mȩttö̧'i̧nä̧ yapare jäyä cuotömä, o'cajuiyönä suronä jȩttö̧mä̧, CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ̧ öjö'cocö ja̧'a̧.17Amucuädi Alamec ahuaruhuä o'cotö ucuru jȩtti̧nö̧ ji̧nö̧ Egipto ra̧'a̧ttö̧ räcuopomenä, 18mä̧nä̧ttö̧ ucuru toina'a̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ röjinä ichätörötä rohuähuinö, o'catoi'önä röjinä ichö juiyupächätöttömä, 'cuä'ächi'ö jiyupächätörö; ja̧u̧mä̧ ucuotocö pinö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosrö'inä. 19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ̧ ppädinäcu̧jä̧ cuabo'iyotö ttö̧'cä̧tȩ cu'a̧'a̧nä̧, CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS cui̧rȩjä̧ päi'önä ucuru i̧yä̧jä̧nä, ucumä cu̧nichi'ó pi̧jä̧ mo̧ro̧jä̧ dȩa̧'a̧ttö̧mä̧ Amalec ucuru jȩi̧nö̧mä̧.

Chapter 26

1CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ päi'önä i̧yä̧jä̧ ra̧'a̧ docuächätucuomenämä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ päi'önä̧ cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩnä̧, 2CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ päi'önä i̧yä̧jä̧ttö̧mä̧ cu̧cuä̧cuähuä ä̧cuo̧mȩnä̧ u̧huä̧ju̧ttu̧ cuiyäcuotöjä ja̧u̧ru̧. Cuȩnä̧tu̧cua̧ dejäcänä ja'huanö ȩnö̧ cuȩpä̧tu̧cua̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS porö jä̧cua̧'a̧ ttö chiäre surojö iyähuome.3Ucutumä cui̧'chä̧tu̧cua̧ sacerdote hua̧ ö̧jo̧mȩcu̧ ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ aditä̧cua̧ päcuätucuarö̧jä̧: "Iso päi'önä jitä mo̧ro̧ huo̧juä̧chi̧'ö̧sä̧ ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ̧ ttömä ichäjisä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ chä̧dä̧tö̧ mi̧nä̧rö̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ päinäjä̧ra̧'a̧ttö̧". 4Sacerdote hua̧ ȩmä̧cua̧ ja'huäcä dejäcä ja̧'hua̧nä̧ ȩmö̧ ö̧tä̧cua̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ iäre iyähuome ä'ca.5Ucutumä päcuätucua'anö ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS ä'cattömä: "Ttö 'chä̧do̧ mi̧nä̧mä̧ ji̧na̧'a̧ arameo cueächäcuäcuä i̧sa̧. Ja̧u̧mä̧ mȩyȩhui̧nö̧ Egiptocu ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ju̧huȩnȩtä̧ ki̧'i̧pi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ahuäruhuämä a̧u̧cu̧nä̧tä̧ ji̧nä̧'a̧ pa̧ja̧cuä̧nä̧mä̧. ja̧u̧mä̧ juhuorötä pärohuächinä juiyó ju̧ru̧hua̧ päi'önä ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧tö̧ ttö̧ja̧i̧nä̧ rö̧ä̧chi̧nä̧tö̧.6Egipto ttö̧ja̧mä̧ suronä pä̧i̧cu̧nä̧tä̧ jȩtti̧nä̧u̧jä̧. Jahuätömä pä̧i̧cu̧nä̧ hueö taditönä huettinä̧u̧jä̧. 7Ujutumä jäepinätö̧jä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ, tä̧'o̧tö̧'i̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSRÖ, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ JA̧U̧ ä̧ju̧cui̧nö̧ ujutu jä̧tȩpä̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧'inä topinö ujutu ta̧'cua̧ ta̧tȩcua̧'a̧, ujutu tadita'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ujuturu pä̧i̧cu̧nä̧ taditönä huetta'a.8TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Egipto rȩjȩttö̧mä̧ kara'acu ujurunä rä'epö icuinä̧u̧jä̧, öjo cä'epö, topö yettecunä jȩpö̧, 'cuä̧o̧pä̧cuȩ i̧jȩpö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩtto̧cö̧ jä̧'i̧jö̧ jȩpö̧nö̧; 9ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ pȩnȩcu̧ i'cächinä̧u̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ i'cächömä pi̧jä̧ rȩjȩ iyinä̧u̧jä̧, atateja'inä mayá'inä rö̧ä̧nä̧ kä̧jä̧nä̧.10Jitämä topätucuitö̧, ttömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ iyinä̧jä̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩ u̧huä̧ju̧ huȩjä̧ji̧ i'cächäjisä. Ucutumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ i'cächö cutätucua pä'ö ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ eseu ucuo tecuähuätucua pä'ö; 11ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä adihuäjuei cuahuaruhuärö'inä, Leví ahuaruhuä 'cotörö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutucu ka̧cuä̧tö̧ ko̧ro̧jä̧ ichäcuähuotörö'inä jȩi̧nö̧mä̧ cuesehuätucua pä'ö.12Ucutu huäbodäcuä a̧'ȩnä̧ huȩju̧ u̧huä̧ju̧ttö̧ o'cajuiyönä tomöre jähuättö 'cä̧'ȩpö̧ cu̧ju̧nä̧tu̧cu̧ iyö cäcuädätucuomenä, ja̧u̧ a̧'ȩmä̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧ iyähuä a̧'ȩ ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ leví ahuaruhuä 'cotörö'inä, reyotö usurä isotörö'inä, rȩcua̧mö̧rö̧'inä cuiyätucua pä'ö ja̧'a̧, ötahuiyä jacuättö ttucua pä'ö ttu̧cuȩ juiyö juiyönä. 13Ucutumä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ päcuäcuotöjä̧: Ttömä chi'cächäjiyäcujä chojusode jähuä ucu cuiäre päi'önä jö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Leví ahuaruhuä 'cotörö'inä, ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichäcuähuotörö'inä, reyotörö'inä juhua'atäcu rȩcua̧mö̧rö̧'inä iyä'ijösä, o'cajuiyönä ucuttö hueähuä huȩnȩ ttörö cuiyinö päö'acuä̧tä̧. Ttömä ucuttö hueähuä huȩnȩttö̧mä̧ ji̧yȩtȩ'inä chucuotoca'a jö̧nämä jȩpo̧cö̧ pä'ijösä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chu̧ni̧chi̧'o̧co̧u̧ pä'ijätöjä̧.14A̧'u̧ ttu'u pä̧nö̧mä̧ yorö'iso chȩcuä̧mä̧ cuocö pinö̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧ chö̧jä̧i̧mä̧ koromecu̧ kä̧mä̧di̧nö̧sä̧, juhua'atäcu hua'inä̧tö̧ tti̧mi̧nä̧'inä ttucuomä iyocö pinösä̧. Ttömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocua'a ä̧ju̧cui̧nö̧sä̧, Ttömä jȩcha̧ pä'ö huecumä o'cajuiyötä ye pä'ö jȩpi̧nö̧sä̧. 15Ro̧o̧mȩttö̧ rȩjȩcu̧ topi ucu cu̧jo̧mȩcu̧, mo̧ro̧jä̧nä̧ kä̧nö̧ cumöhuäyotö Israel ttö̧ja̧rö̧ adiunä jö̧nä̧ ppä'äditö, rȩjȩ ucu ujuturu cui̧yi̧nä̧jä̧ttö̧mä̧, tä̧do̧tö̧ mi̧nä̧rö̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ päcuinöta'anö, atateja'inä maya'inä rö̧ä̧nä̧ kä̧jä̧.16Jitä mo̧ro̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios jue'ö ucuturu jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧ pä'ö pi̧yȩ hueähuä pä'öta'anö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ruhuottö pätetö hueähuä'inä; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä cu̧jä̧cuo̧tö̧jä̧ cuamiso'qui jacuättö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cua̧'cua̧rö̧ttö̧'i̧nä̧ jo̧mȩnö̧. 17Ucutumä

pä'ötä juo̧juä̧chi̧'ä̧to̧jä̧ ja̧u̧mä̧ isopäi'önä ujutu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ Diotä ja̧'a̧ pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutumä cui̧'chä̧cuo̧tö̧jä̧ CHUTÄ u̧mä̧nä̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ CHUTÄ hueomenä, CHUTÄ hueinönä, CHUTÄ pä'öta'anö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ i̧huȩnȩtä̧ cuä̧ju̧cuä̧cuo̧tö̧jä̧.

18TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ iso päi'önä ucuturumä ttötä chumuhuäyotö ja̧'a̧ pä'ö jitä mo̧ro̧mä̧, chutä ucuturu jȩchä̧cua̧sä̧ päinö ta̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutumä hueähuä huȩnȩ hueinötä̧ jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. 19Iso päi'önä pitötä ja̧'a̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chutä aditinäjä̧ttö̧mä̧ korottättö'inä ttu̧huä̧mȩnä̧ ucuounä jȩchä̧cua̧sä̧, huȩnȩtö̧ pä'ösä rö'änä u̧cuo̧tö̧ ra̧'ö̧nö̧ jȩttä̧cuo̧tö̧, jä'epö ucuotö jȩttä̧cuo̧tö̧. Ucutu jä̧cua̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios kȩ'ȩpö̧ u̧ju̧ni̧nä̧u̧mä̧, yaparehucö CHUTÄ päina'a̧ttö̧.

Chapter 27

1Moisés ja̧'hua̧ta̧'nö̧ Israelttö ucuounä ko̧cuä̧tö̧ hue'inätö ttö̧ja̧rö̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "hueähua huȩnȩ päöta'anö jȩpä̧tu̧cui̧ pä'ösä jitä mo̧ro̧ ucuturu. 2Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ ucutu Jordánnä 'cuäcuopätucuomenä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ DIOS ucuturu rȩjȩ iyinäjä̧ra̧'a̧, cutätucua i̧nä̧ bäreu o'qui ja̧u̧ o'quinä tucuepäcuotöjä yeso. 3Juȩnȩ 'cuäcuopätucu o'ca'a cui̧huȩyu̧tä̧tu̧cua̧ o'cajuiyönä hueähuä huȩnȩ pä'ömä; cui̧'chä̧tu̧cuo̧mȩnä̧ cui̧rȩjä̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS i̧yä̧jä̧ra̧'a̧cu̧, rȩjȩ pä̧cä̧yö̧rö̧ yo'epö ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ cuähuä kö̧nä̧huä̧nä̧ ppuröhuä̧jä̧ra'a̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSTÄ ji̧na̧'a̧, tä̧do̧tö̧mi̧nä̧'i̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧'I̧NÄ̧, chiyäcuotöjä päina'a̧ttö̧.4Ucutu Jordannä 'cuäcuopätucu o'ca'a, rötätucui pi̧yȩn i̧nä̧ o'qui jitä mo̧ro̧ ucuturu huedome, juȩnȩmä̧ Monte Ebalnä, ja̧u̧mä̧ tu'epätucui yesottö. 5Juȩnȩtä̧ cuaditätucuajá CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧RU̧ ku'icu iyähuome, jahuä'camä i̧nä̧ o'quittötä; Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cuoräuttämä ttocuepätucuä i̧nä̧ o'quittö cuäditätucuäcuomemä.6CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOSRÖ kuhuicu iyähuome cuaditätu cua'anö ja̧'a̧ i̧nä̧ o'quittö; juorö kuhuicu iyähuä cuiyäcuotöjä CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOSRÖ, 7ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuiyäcuotöjä surojö juiyönä kuhuicu iyähuä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juorötä cucuäcuotöjä; cuhuesehuäcuotöjä CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS ä'cajo̧mettö̧. 8Cui̧huȩyö̧ tä̧cuo̧tö̧jä̧ huäjunä i̧nähuänä o'cajuiyönä pi̧yȩ́ hueähuä huȩne.9Moisés ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ sacerdote'inä, Levita ttö̧ja̧'i̧nä̧, ttucuocuinä̧u̧ o'catoinärö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ pätti̧nä̧u̧: 'cuoröchiönänö ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ Israel ttö̧ja̧: Ucuturö Jitä moró̧ pärotö i̧cuä̧ju̧jä̧ CUI̧Ä̧NÄHUA̧TU̧CU̧ DIOSTÄ. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ CUI̧Ä̧NÄHUA̧TU̧CU̧ DIOS i̧huȩnȩmä̧ cuesetätucua'anö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitä moró̧ huedö hueähuä huȩne ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuocu huȩyu̧tu̧ rötähuä'inä jȩpä̧tu̧cui̧.11Moisésmä hue'inö ttö̧ja̧rö̧ ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧tä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 12"pitö ttahuatruhuä o'cotömä ttö̧jä̧mä̧dä̧cuo̧tö̧ Gerizim muä'quiyunä ttö̧ja̧rö̧ ppättäda pä'ö Jordan aje 'cuättopö o'ca'a: Simeón'inä, Levi'inä, Judá'inä, Isacar'inä Jocsé'inä ja̧'hua̧ta̧'nö̧ Benjamin'inä.13Pitö ttahuaruhä o'cotö ja̧'a̧ Ebal de'a ko̧cuä̧mä̧tö̧mä̧ surojötä pättä pä'ö: Rubén'inä, Gad'inä, Aser'inä, Zabulón'inä, Dan ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Neftalí'inä". 14Levi ahuaruhä ttädätäcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pättäciotö o'catoi'önä Israél ttö̧ja̧rö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huopönö:15Surojötä 'cuäopäcua'a korojuei a̧'cua̧juä̧ 'co̧'ö̧ aditörömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku icu aditörö'i̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧su̧ru̧tö̧ jo̧mȩttö̧, tta̧'cua̧juä̧ co̧'u̧ adicuä ttö̧ja̧sa̧, ucuo te'ähua pä'ö yo̧ä̧huä̧i̧nä̧ aditöttömä". Ja̧'hua̧nö̧ aditäji ötö'cömä ttö̧ja̧ o'catoi'önä ädätömä pättäcuotö; "Ja̧huä̧nö̧tä̧ jä̧cua̧".16Surojötä 'cuäopäcua'a, jä'oröcö̧ ja̧ju̧rö̧cö̧ ucuotocörömä". Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä pättäcuotö: "Ja̧huä̧nö̧tä̧ jä̧cua̧". 17Surojötä 'cuäopäcua'a, ippeyänä ku̧ i̧rȩjä̧ 'choipöttömä". Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä pättäcuotö: "Ja̧huä̧nö̧tä̧ jä̧cua̧".18Surojötä 'cuäopäcua'a ya̧tȩrö̧ mä̧nä̧ttö̧ 'cä̧i̧pä̧chö̧nä̧ ä̧to̧dö̧ icurömä. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä pättäcuotö: ja̧huä̧nö̧tä̧ jä̧cua̧. 19Surojötä 'cuäopäcua'a korojä̧ttö̧ i̧chä̧cuä̧hua̧rö̧cö̧, rȩyo̧rö̧cö̧, recuaröcö̧ ujurucu suronä jȩpö̧ 'cho'ipörömä". Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä pättäcuotö: "Ja̧huä̧nö̧tä̧ jä̧cua̧".20Surojötä 'cuäopäcua'a jä'o irecuacu ä'örömä, juhua'amä jä'otä ä'a pä'ö huajucu ä'äjomettö̧". Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä pättäcuotö: "ja̧huä̧nö̧tä̧ jä̧cua̧". 21Surojötä 'cuäopäcua'a de'a i̧sa̧ttö̧ isajucu ä'örömä". Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä pättäcuotö: "ja̧huä̧nö̧tä̧ jä̧cua̧".22"TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ suronä pä̧'ä̧cua̧tä̧ ö̧jä̧cua̧ ijähuajucu ä'ömä, jä'o ittiju jö̧ttö̧'i̧nä̧; jä̧ju̧ kittiju jö̧ttö̧'i̧nä̧". Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧ o'catoinä pättä pä'ö ja̧'a̧: " Ja̧'hua̧nö̧tä̧ ja̧'a̧cua̧". 23TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ suronä pä̧'ä̧hua̧tä̧ ö̧jä̧cua̧ imiyajucu ä'ömä". Jä̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧ o'catoinä pä̧ttä̧ pä̧'ö̧ ja'a: "Jä̧'hua̧nö̧tä̧ ja̧'a̧cua̧".24"TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ suronä pä̧'ä̧cua̧tä̧ ö̧jä̧cua̧ yä̧huä̧i̧nä̧ cuä'ö icumä ippeyenä kö̧ro̧". Jä̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧mä̧ pättä pä'ö ja̧'a̧: "Jä̧'hua̧nö̧tä̧ ja̧'a̧cua̧". 25TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ suronä pä̧'ä̧cua̧tä̧ ö̧jä̧cua̧ micuänä̧ ȩmu̧ cuä'ö icumä suronä'inä jȩpo̧'cö̧rö̧". Jä̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧ o'catoinä pättä pä'ö ja̧'a̧: "Ja̧'hua̧nö̧tä̧ ja̧'a̧cua̧".26"Tö̧ä̧nä̧hua̧ttö̧mä̧ adinä huocötä jä̧cua̧ ya̧tȩ iso päi'önä pi̧yȩ hueähuä huȩnȩ päöta'anö jȩchä̧cua̧sä̧ pä'ocömä". Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'catoi'önä ötahuiyäpm ttö̧ja̧mä̧ pättäcuotö: "Ja̧'hua̧nö̧tä̧ jä̧cua̧'a̧".

Chapter 28

1Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ CUÄ̧NÄ̧HUA̧ Dios i̧huȩnȩ adiu uhuottönö̧ cuä̧ju̧cu̧ttö̧mä̧ ja̧u̧ O'cajuiyunä̧ hueähuä huȩnȩ jȩpu̧ cu̧jä̧ttö̧ pä'ö huedä̧u̧juä̧ jitämorö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSmä̧ jȩpö̧ ku̧nö̧ pi̧jä̧ O'cajuyunä̧, 2pi̧yȩ ppädäcuämä̧ ichacua'a ucutunä̧tä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ cuäopäcuä'a, CUÄ̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧CU̧ Dios i̧huȩnȩ cuä̧ju̧cuä̧ttö̧mä̧ cuäjucuä̧ttö̧cu̧ttö̧mä̧.3ppä̧dä̧cuä̧cua̧cua̧jä̧ cuidepiyui'nä, ja̧'hua̧'a̧ta̧nö̧ ppädäcuäcuäcuaja cu̧huȩcuä̧cuä ka̧huo̧mȩi̧'nä̧. 4ppä̧dä̧cua̧jä̧ cu̧ju̧nä̧cuä̧ ö̧huä̧jui̧'nä̧ cui̧tti̧mö̧rö̧i̧'nä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ cui̧rȩjä̧nä̧ cu̧ju̧nö̧ ö̧huä̧jui̧'nä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuä̧ji̧mö̧ ä̧ji̧cu̧äcuähuottöröi'nä, yabocutä yotähuiähuottö äjicuäcuähuottö'inä yo̧huȩpä̧u̧i̧'nä̧ ovejattö̧i̧'nä̧,5Dejäcä adiunä pähuäcätä ja̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huihuatö cui̧yä̧'co̧ta̧'i̧nä̧. 6Adiunä päähuotötä ucutumä docuä chäcuotöjä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ adiunä päähuotötä räcupäcuottöjä.7TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ jeäcua cuaboyotö ttä̧u̧tu̧nä ucuturö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutu cujuru huäcuotöjä; jahuätö koromänä rättopäcuotö, tittipächäcuotö ucutu cui̧jä̧tu̧cuo̧mȩttö̧ ko̧ro̧mȩ'i̧nä̧ ko̧ro̧mȩnä̧'i̧nä̧. 8TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ huȩä̧cua̧ adiunä päö ucuturö iya peö, ö̧huä̧ju̧ cu̧ju̧nä̧tu̧cuo̧mȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧mu̧tu̧cu̧nä̧ adicu'inä; Jo̧u̧tä̧ adiunä ucuocu i̧yä̧cua̧a̧ ucutu cui̧rȩjä̧tu̧cu̧.9TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ chutä isotö pätti'önä 'cä̧'ȩpö̧ u̧ju̧nä̧cua̧, chutä ucuturu chemäcuasä päinöta'anö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios päö jȩ'cuä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ päinö'a̧cuä̧ cui̧'chä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧. 10Pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä ucuturumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö'oji'inä̧u̧ jö̧nä̧ tottäcutöjä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucuturumä yettecuäcuotö.11TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ cui̧tti̧mö̧tu̧cu̧'inä adiu ttö̧ja̧cu̧nä̧, cuä̧ji̧mö̧tu̧cu̧ tti̧tti̧mö̧'inä yottäunä, cuähuä u̧huä̧ju̧'inä huȩjö̧nä̧ jȩä̧cua̧, cu̧tä̧mö̧ mi̧nä̧rö̧ chi̧yä̧cuä̧u̧jä̧ päinä̧jä̧ rȩjȩttö̧mä̧. 12TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ koya ajiya bahuepä̧cua̧ cu̧cuȩ cuähuätucu iyepa pä'ö recuä rö̧jö̧ mo̧ro̧mä̧, o'cajuiyö cumönä cuaditömä adihuomenä ja̧ pä'ömä; ttö̧ja̧ recuätö ttö̧'ä̧ro̧huä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pärocua'acu ucumä jahuätörömä pärohuocö cuä̧cua̧jä̧.13TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ ku̧ju̧nä̧ u̧ju̧nä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ huettäcu jö̧nä̧ ko̧cö̧ cuä̧cua̧jä̧, ttu̧huä̧mȩnä̧tä̧ cu̧jä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ yorö'iso tti̧dȩa̧'a̧dä̧mä̧ ko̧cö̧ cuä̧cua̧jä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ hueähuä huȩnȩ jitä mo̧ro̧ huedö ä̧ju̧cu̧ adihuomenä topö jȩ'cu̧ttö̧mä̧, 14ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutu jitä mo̧ro̧ Ttö huedö yorö'iso 'cä̧cui̧pä̧chä̧tu̧cu̧ juiyöttömä ttu̧huo̧jua̧'a̧cu̧cö̧, ttu'ohue ja̧'a̧cu̧cö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ tto'ca'anä 'chä̧nö̧ pättö jȩ'cuä̧tu̧cu̧ juiyöttömä.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ucuocu'inä hueö huȩnȩ päö'anö cui̧'chä̧tu̧cuo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä'ö hueinö jitä mo̧ro̧ huedö'inä, jȩ'cuä̧tu̧cu̧ juiyöttömä surojömä o'cajuiyötä i̧chä̧cuä̧u̧jä̧, ja̧u̧mä̧ 'cuä̧o̧pä̧cuä̧u̧jä̧.16Surojötä jä̧cua̧'a̧ ötahuiyänä'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojötä jä̧cua̧'a̧ cui̧rȩjä̧ jo̧mȩ'i̧nä̧. 17Surujötä jä̧cua̧'a̧ cu̧cuä̧ cuähuä 'tocuomenä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧cuä̧ cuähuä ote ta'ö cuihuatome'inä.18Surojönätä̧ jä̧cua̧'a̧ cui̧tti̧mö̧ttö̧'i̧nä̧, cui̧rȩjä̧tö̧ cu̧cuä̧ cuähuä'inä, cuä̧ji̧ pä̧cä̧yö̧ yottähuome'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cäji oveja̧tö̧ yottähuome'inä. 19Surojönätä̧ jä̧cua̧jä̧ docuächome'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rä'opö cui̧'cho̧mȩ'i̧nä̧.20TÖ̧Ä̧HUA̧TÄ̧ huȩä̧cua̧ ucuru suronä jä̧cuä̧mä̧, jäyä cuamucuädönä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojönätä jä̧cua̧'a̧ cu̧mu̧nä̧ cuaditomemä, jahuätö si'epö tticuome jubu, ja̧'hua̧ta̧'nö̧ o'cape'önätä to̧cuȩpo̧'ä̧chä̧cua̧jä̧ ucutä cuamonä jarodö ttöttö kä̧cui̧pä̧cha̧'a̧ttö̧. 21TÖ̧Ä̧HUA̧TÄ̧ jȩä̧cua̧ ucuru i̧so̧tö̧ cuidepänä bätti'önä ja'huätötä ttucui'acu pä'ö cui̧rȩja̧ra̧'a̧cu̧ cui̧'chä̧tu̧cuo̧mȩttö̧'i̧nä̧ oto jomettö.22TÖ̧Ä̧HUA̧TÄ̧ huȩa̧cua̧ ucuru marichei yoähuächö juäi'inä, du'unä na̧cuä̧chö̧'i̧nä̧, cuidepä jö̧ä̧mu̧nä̧'i̧nä̧, ajiya'inä joi'önä, i̧so̧ppa̧'i̧nä̧ pä̧'i̧cu̧nö̧ dönä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩjȩ'inä ttecuepätä bahuäcua'a. Pi̧yȩmä̧ tocuepo'ächome jubu jä̧cua̧jä̧.23Mo̧ro̧ji̧yä̧ cujuttä ka̧cu̧mä̧ bronce 'cua̧rö̧nä̧tä̧ 'kiyacua'a, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucu cui̧dȩa̧ kä̧jä̧ rȩjȩmä̧ hierrotä jä̧cua̧'a̧. 24Ucu cui̧rȩjä̧nä̧ ajiya ichäjuäimä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ pärottö icu huȩ'ä̧cua̧ cu'upä örohuönä jȩpu̧ rȩba̧cu̧; mo̧ro̧jä̧ttö̧ kä̧bä̧dö̧ ucuru mo̧a̧ pä'ö, tocueächomejobu.25TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ jȩä̧cua̧ cuabo'iyotötä siepu tticuacu pä'ömä; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucumä rä'opächö ticuipächä̧cua̧jä̧ jahuätöttömä ji̧mu̧tȩ todärenö mä̧ni̧yä̧ ja̧'a̧cu̧. Pi̧jä̧ttö̧ o'catoinä urucuo hueätöttömä ucumä do'opu'icu 'cä̧ȩpu̧ i̧cua̧tä̧ huä̧cua̧jä̧. 26Ucu cuidepä ö'comä mo̧ro̧jä̧nä̧ ko̧ä̧rä̧tö̧ o'catoinätä̧ ttu̧cuä̧hua̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nö̧'i̧nä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧ttö̧ isotö tä̧mu̧'i̧nä̧; ya̧tȩ'i̧nä̧ toacua'a jahuätöro yao'pätömä.27TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Egipto rȩjȩttö̧ oyudönö ji̧nö̧nä̧ ro̧ȩpä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttöttahuiyänä'inä, rȩcu̧nä̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i'quiunä'inä, ja̧u̧ttö̧mä̧ yorö'iso pi̧'o̧co̧tö̧ ttäcuotö. 28TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧'a̧tä̧ra̧'a̧ juoächäcuähuänä ro̧ȩpä̧cuo̧tö̧jä̧, tu̧ri̧nä̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adiunä amöcuädäcuähuä juiyönä'inä. 29Mo̧ro̧'i̧nä̧ ä̧to̧cä̧tö̧ yo̧a̧'a̧ tti̧'cha̧'a̧ 'cua̧rö̧nä̧ cui̧'chä̧cua̧jä̧, jȩ'cu̧mä̧ iso juo'epocö cuä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ra̧huä̧pi̧jö̧ttö̧ cu̧ji̧pö̧nä̧ ppä'ädömä toecua'a.30Cuirecua päi'önä cuȩma̧ pä'ö jä'epö cu̧ju̧nä̧tu̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ jä'epö cu̧ju̧na̧'a̧nä̧ ka̧ra̧ jahuäjuru ȩmö̧ suronä jȩi̧yä̧cua̧jä̧. Cuojusode'inä cuadita'anä juodenämä ko̧cu̧ cuä̧cua̧jä̧; uva'inä cu̧ju̧na̧'a̧nä̧ cuänö̧mä̧ esehuocö cuä̧cua̧jä̧. 31Cuäji päcäyärö'inä to̧'cua̧'a̧nä̧ 'cui'cuipö tticuiyä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ idepämä cuocö cuä̧cua̧jä̧; cuäji bu̧ro̧ba̧rö̧'inä to̧'cuä̧ra̧'a̧nä̧ ttujurucu ttȩmi̧pi̧yä̧cua̧jä̧, ȩmi̧po̧'cotömä to'e'ächäji i̧mi̧cuä ka̧ra̧rö̧mä̧ ppa̧tta̧do̧co̧cu̧ cuä̧cua̧jä̧. Cuäji ovejastömä cuabo iyotörötä ttiyiyäcua̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuru ppä'ädörömä tocuäcua̧jä̧.32Cui̧tti̧mö̧tu̧cu̧ u̧mä̧tö̧'inä, nä̧tö̧'inä korotörötä iyö icuähuäcua'a; cui'äremä 'cuäopönä mo̧ro̧tä̧ usäcua'a, ja̧'hua̧nö̧ usa'anä̧ cui'ärenä jahuätörö to̧pä̧rö̧ 'cuächi'äcua'a. Cujuru'inä juiyäcua'a.33Cu̧cuä̧ cuähuä'inä o'cajuiyönä cuaditäjimä korotö cuieruhuä̧u̧tä̧ ttucuiyä̧cua̧jä̧; 'cuäopönätä suronä huehuepö ttö̧jä̧dä̧rä̧cua̧jä̧, 34ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧ 'cuäopa'a topömä ja̧'a̧tä̧ra̧'a̧ jö̧cuä̧chä̧cua̧jä̧. 35TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ cuihue'ca rahuäcuome'inä, cu̧'a̧juȩnä̧'inä huare rö̧ä̧nä̧ barau yorö'iso huahuächocö räopönä jȩä̧cua̧jä̧, cu̧jä̧pö̧ dȩa̧'a̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ cu beipome jubö cä'ädö.36TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ucurumä ȩpä̧cua̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧ pojopö ȩmä̧hua̧rö̧'inä, ttö̧ja̧ ucu'inä cu̧tä̧mö̧mi̧nä̧'inä tti̧ȩru̧huä̧u̧ ttö̧jo̧mȩcu̧; juhuorötä korotö ttö̧ä̧nä̧hua̧ dauttö'inä, inähuättö'inä adicua̧rö̧ ucuo te'äu cuesehuä̧cua̧jä̧. 37Ucumä yecuäcuähuä ku̧nä̧rö̧ jö̧nä̧tä̧, pä'ächö ya̧'a̧huȩ'ä̧cuä̧hua̧ jö̧nä̧tä̧ cu̧'ä̧ro̧huä̧chä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧ o'catoi'önättö̧mä̧ pä̧'ä̧'chä̧cuä̧hua̧ jö̧nä̧tä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ oto o̧i̧pä̧cua̧jä̧.38Cui'ättanämä cuähuä u̧huä̧ju̧ttö̧mä̧ cu̧ju̧nä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ cu̧ju̧na̧'a̧nä̧ a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ cu̧ca̧ca̧tä̧cua̧jä̧, juhua'amä mä̧rä̧cä̧yö̧ ttucuia'attö. 39Ucumä uva oi cu̧ju̧ cuaditä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ cuadita'anä vino isoya'inä ahuocö cuä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ uva'inä ca̧ca̧to̧cö̧ cuä̧cuä̧jä̧, juhua'a miyu̧ ttucuia'attö.40Cuidepiyu jo̧mȩmä̧ cu̧ju̧nä̧cua̧jä̧ olivo dauhuiyättö, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ö̧a̧dȩmä̧ tu̧cuä̧hui̧yä̧cua̧jä̧ ucutämä, jua'amä cuiäre olivo dauhuiyä u̧huä̧ju̧mä̧ ma̧'ö̧juiyäcua'a jua'a yabocumä. 41Ucumä cu̧ju̧nä̧rä̧cua̧jä̧ cui̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'nä̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucucumä ko̧co̧tö̧ täcuotö, kara'acu ȩcuo̧tö̧ ttäcuotö.42O'cajuiyönä dauhuiyä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧huä̧ju̧ cui̧rȩjä̧nä̧ cu̧ju̧nu̧mä̧, mä̧rä̧ca̧yu̧ ttu̧cui̧'ä̧cuä̧. 43I̧chä̧cuä̧hua̧ ucutu cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧nä̧ kö̧tä̧ ucuounä ö̧jä̧cua̧ ucututtu'inä abonänö ju'tojunä; ucutumä jui'ächö yabocutä juicuächäcuotöjä. 44Ja̧u̧tä̧ ppä̧dä̧rä̧cua̧ ucuru ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä ppä̧'ä̧dä̧ro̧cö̧cuä̧cua̧jä̧ ja̧u̧ru̧mä̧; ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ u päi'önä o̧jä̧cua̧mä̧, ucumä röjinätä cu̧jä̧cua̧jä̧.45Pi̧yȩ o'cajuiyönä suronä ja̧ pä'ö pähuämä ucuru ichäcua'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧'o̧cui̧'o̧mȩ jubu ttu̧sä̧cua̧jä̧ po̧cui̧pö̧ cuä'ö tticuome jubu. jua'amä 'cuäopäcua'a CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS pä'ö cuä̧ju̧cuo̧ca̧'a̧ jä̧'a̧ttö̧, hueähuä huȩnȩ ji̧nö̧ jȩcu̧'o̧ca̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'nö̧ pi̧yȩ ja̧'a̧ jȩcuä̧tu̧cua̧ pä'ö jö̧mä päinö'inä. 46Pi̧yȩ surojä pä'ö pähuämä ucunä i̧jȩcuä̧cua̧'a̧ adiunätä̧, ja̧'hua̧ta̧'nö̧ cuahuaruhuiä o'cotörö'inä 'chä̧cua̧ cuäopönätä̧.47Jua'amä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIORÖ ucuotö eseunu jȩpo̧cö̧ pi̧nö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuamiso'quittö esehuo'cö pi̧nö̧jä̧ ji̧yȩnö̧ o'cajuiyönä cu̧ju̧nä̧ri̧nö̧mä̧, 48Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuabo'iyotötö CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huȩä̧u̧ru̧tä̧ ucuo tȩcuä̧huä̧cua̧jä̧; ppä'i pä̧nä̧ ucuo tecuähuäcuotö, cuähua a̧di̧ri̧jo̧mȩnä̧, cu̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ juiyäcu u̧su̧rä̧'i̧sa̧ cu̧jä̧cuä̧jä̧. Ja̧u̧tä̧ cu̧ru̧pä̧'quȩnä̧ cuoräucä ö̧nä̧cua̧jä̧ 'corupäcui'ome jubu.49TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ i̧'chä̧chä̧cua̧ otottö cuabo iyotörömä, tti̧rȩjä̧'i̧nä̧ cuieruhuomettö̧, pare u̧cuä̧ ȩmu̧ pä̧'i̧cu̧nä̧ coa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, tti̧huȩnȩ'i̧nä̧ cuieru'unä ucuocuätö, 50ja'huätömä juiyo pä̧i̧cuä̧tö̧ bu̧o̧sa̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ucuotocotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mu̧ä̧yotöröä'inä eseunu topocotö. Ja'huätömä pä̧ca̧yö̧ cu̧'u̧ttä̧dä̧u̧ru̧'i̧nä̧ tucui'äcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧cuä̧ cuähuä'inä ttucui'äcuotö beipächome jubu. 51Ja'huätömä juiyönä ttucui'äcuotö cu̧cuä̧ trigo u̧huä̧ju̧'i̧nä̧, vino isoya'inä, a̧dȩ'i̧nä̧, pä̧ca̧yö̧rö̧'i̧nä̧, ovejatö̧rö̧'i̧nä̧, jui̧'a̧tä̧ cu̧ji̧po̧mȩ jubu päi'önä.52Ja'huätömä ötahuiyä'inä ttoecuächönä ttö̧jä̧cuo̧tö̧, ju'toju jä'ca ötahuiyä 'toecuä'ca 'quiyönä adicuä'ca'inä rȩjȩ mo̧ä̧cho̧nä̧ ki'opö tticuäcuotö, ttöecuo'camä 'quiyä'ca päcuä'ca'inä. Ja'huätömä ötahuiyä apate jö̧ta̧'a̧nä̧ ttottepäcuotö ttörohuähuä pä'ö o'cajuiyönä cui̧rȩjä̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS ucuru i̧yi̧nä̧jä̧ttö̧. 53Cua̧mo̧nä̧ cuidepättötä cucuäcuotöjä, cui̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧ nä̧tö̧ ttidepättöttä, ja'huätömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOTÄ ucuru i̧yi̧nä̧u̧ ja̧'a̧, jua'amä cu̧cuä̧cua̧jä̧ cuabo iyotö cua̧'cua̧ cuȩmu̧juiyönä tto̧ttȩpä̧rä̧cu̧.54Ucututtö ya̧tȩ ihueyenä kä̧nö̧ eseu kä̧'i̧jö̧, ö̧ja̧hua̧rö̧ öjö'cö juiyönä toöttömä, chutä amönä irecuarö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧ttö̧ ö̧jö̧ni̧'ä̧jä̧u̧rö̧'inä. 55Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ jahuätö a̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ chutä i̧tti̧mö̧ ttidepämä ji̧'qui̧cha̧nö̧'inä iyocö jä̧cua̧, juhua'amä katätä ucua pä'ö, juhua'atäcu yorö'iso ki̧'o̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧ chutä ippeyänä ka̧cuä̧tu̧cu̧ ucua pä'ö'inä ja'huanö usurä cuȩmäu̧nä̧tä̧ jȩttä̧cua̧jä̧ cuaboiyotömä cuidepiyu jacuättömä.56Ucutucu kä̧ju̧ Isaju adihuaju korojuei'inä jȩpo̧cö̧, rȩjȩ'inä yorö'iso ki̧jä̧da̧ pä'ömä huocoju, adihuaju ka'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korojuei'inä jȩpo̧co̧ju̧ ka'anä, yajutä kamönä kirecuorö'i̧nä̧, ki̧tti̧rö̧'inä, kittijuru'inä, 57jareönä kujahuiyä 'cä̧tȩttö̧ uhuäpächäjirö'inä juhua'atäcu ki̧tti̧mö̧ jahuäjuru ki̧tto̧pä̧rä̧cuo̧tö̧rö̧mä̧. Jahuäjumä yo̧ö̧huö̧i̧nä̧tä̧ kucuäcuaju koro cuäcuähuä juiya'attö, jäyänä tta̧ttä̧rö̧ mo̧ro̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ usurä cuȩmäu̧nä̧tä̧ jȩttä̧cua̧jä̧ cuaboiyotömä cuidepiyu jacuättömä.58Ucutu pi̧yȩ hueähuä huȩnȩ päö o'cajuiyönä jȩ'cuä̧tu̧cuo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧yȩ cuyäru'tänä huȩyu̧tu̧ rutähuä usäru cucuotätucua pä'ö juhua'atäcu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ imi yecuecuätucua pä'ö, 59ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucuturu rö̧ä̧nä̧ surojö huȩä̧cua̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitö ucutu cui̧tti̧mö̧ 'cotörö'inä; ja̧u̧ surojömä rö̧ä̧ö̧ jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ recuo kä̧cuȩ, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojö märicheimä recuo kä̧cuȩ.60Ja̧u̧mä̧ pä'äjita'anö Egipto ttö̧ja̧ ttumärichei ji̧nö̧mä̧ ucuturu huȩä̧cua̧, yecuecuinätu̧cu̧mä̧, ja̧u̧ märicheimä ucuturu boi'ä̧cuȩ. 61Koromä, o'cajuiyönä märichei'inä usurä ttȩmä̧u̧nä̧ jȩö̧'inä pi'tä cuyäru'tä hueähuä huȩnȩ huȩyu̧cuä̧'tänä̧mä̧ huȩyu̧tu̧mä̧ rutähuoca'a, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ'inä hueäcuotöjä, ja̧u̧ttö̧ 'coru juocuächätucuome jubö päi'önä̧. 62Ucutumä a̧'u̧cuo̧tö̧tä̧ ku̧ji̧pä̧cuo̧tö̧jä̧, mo̧ro̧jä̧nä̧ rö̧jä̧tö̧ si̧ri̧'cö̧ jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ cuirecuinätu̧cua̧'a̧nä̧, juhua'amä CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Dios ucuocu cuä̧ju̧cuä̧tu̧cuo̧ca̧'a̧ ji̧nö̧ta'anö.63Ya'utenä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ esehuinö ucuturumä adiu jȩ'cui̧yä̧tu̧cuä̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yocuähuächätucunä jȩpö̧, ja̧'hua̧nö̧ ji̧nö̧ta'anö ȩsȩhuä̧cua̧ ucutu tocuepächätucunä si'epö icumä. Cu̧jä̧tu̧cuä̧jä̧ rȩjȩttö̧mä̧ rä'epötä icuähuäcuotö̧jä̧. 64TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ o'catoi'önä ttö̧ja̧cuo̧mȩ pönä cu̧jä̧tu̧cu̧nä̧ pperetö i̧cuä̧cuä̧u̧jä̧ ja̧'huä̧jä̧ rȩjȩmä̧ jä̧ttä̧yä̧jä̧tä̧; juhua'attömä korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ ucutu'inä, cu̧tä̧mö̧ minä'inä tti̧ȩru̧huä̧u̧rö̧ dauttö'inä, inähuättö'inä adicuotörötä ucuo tecuähuäcuotöjä.65Jahuätu ttö̧ja̧cu̧ cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩnä̧mä̧ 'cuä'ächi'ö pä̧mä̧dä̧cuä̧huä̧mä̧ po̧cui̧po̧co̧tö̧ cuäcuotö̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuä'ächi'ö cu̧jä̧mä̧do̧mȩ'inä juiyäcua'a; ja̧'hua̧nö̧ ja̧jueimä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, cua̧'cua̧nä̧mä̧ yecuecunä̧tä̧, tta̧cuä̧rö̧mä̧ to'cu juiyönätä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cua̧'cua̧nä̧mä̧ ajaunä̧tä̧ jȩä̧cuo̧tö̧jä̧. 66Cua̧'cua̧rö̧tu̧cu̧ kä̧cuȩmä̧ cuieruhuäcuotöjä; yodo'inä, mo̧ro̧'inä yecuecuätucunätä̧ jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ku̧jä̧tu̧cuä̧cuȩ o'cajuiyönämä̧ cuieruhuäcuotöjä.67Mo̧ro̧ päi'omenä pä̧cuä̧cuo̧tö̧jä̧: "¡Ji̧nä̧ yodo ji̧ya̧tö̧huȩ!" ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yodomä pcuäcuotöjä: "¡Ji̧nä̧ mo̧ro̧ päia'a ji̧ya̧tö̧hue!" Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cua̧mi̧so'qui jacuänä yecuecuätucumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧'ä̧nä̧ suronä jö̧ chi̧jȩpä̧cuä̧u̧jä̧. 68TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ȩpä̧cuä̧u̧jä̧ juoi'canä pä'äji ta'anö Egiptora̧'a̧, ucuturu cui̧'chä̧cuo̧tö̧jä̧ padinomenätä̧: "Pä'äjita'anö Egiptomä topocotö cuäcuotöjä päina'anä". Juorö ucututä cua̧mo̧nä̧ mcuabo'iyotörö cuiyähuäcuotöjä micuänä u̧mä̧tö̧'i̧nä̧ nä̧tö̧'i̧nä̧ huettö aditätö a̧'cua̧rö̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttȩmo̧co̧u̧ cuäcuotöjä.

Chapter 29

1Pa̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Moisérö hueina'amä Israél ttö̧ja̧rö̧ jiahua pä'ö Moab rȩjȩttö̧, ja'hutörömä patecuächina'a jȩchä̧cua̧sä̧ päinö ji̧nö̧ Horebttö.2Moisésmö o'catoi'önä Israél ttö̧ja̧ huopö päinä̧u̧: "Ucutumä o'cajuiyönä topäjätöjä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jȩi̧nö̧mä̧ Faraónrö̧ Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧, o'catoi'önä chutä umuhuäyotö päi'önä u̧ju̧nä̧rä̧u̧ru̧'i̧nä̧, 3ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä i̧rȩjä̧'i̧nä̧, rö̧'ä̧nä̧ ttusuräumä cui'äretucunä topinätö̧jä̧, ji̧yȩnö̧ 'cuaopa'a öadihuä ujuru. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jitä mo̧ro̧ jubu ucuturu iyicö ja̧'a̧ cua̧mo̧nä̧tä̧ cu̧huo̧juä̧chi̧'a̧tu̧cua̧ pä'ö, cui'äretucunä topu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä̧ja̧tu̧cu̧nä̧ ä̧ju̧cu̧.5Dea jui̧yä̧jä̧ttö̧ ttötä ucuturö oipinömä 40 a̧'ȩ́ jo̧mȩnä̧; cui̧'ca̧tä̧hui̧yu̧ tu̧cui̧'i̧nä̧ beipächocou̧ pinätu̧jä̧ ucutumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧jä̧ pu̧ säyatucu'inä beipächocou̧ pinä̧tu̧jä̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä̧mä cuocotö pinätö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ vino'inä ahuocotö pinätö̧jä̧ koro a̧'ti̧poya'inä ahuocotö pinätö̧jä̧, ucutu ja̧'hua̧nö̧ cu̧huo̧juä̧ tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧ ttöttäsä CUI̧Ä̧NÄHUA̧TU̧CU̧ DIOSMÄ päö.7Ucutu pȩnȩ́ cui̧rȩbȩhuä̧ tu̧cuo̧mȩnä̧, Sehón ru̧hua̧ Hesbón'inä Og ru̧hua̧ Basán'inä, räopinätö̧ ucutucu ttöröhuahua peö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ujututä tujuröhuinäu̧. 8Ujututä 'choti̧pi̧näu̧ tti̧rȩjä̧mä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧tä̧mi̧nä̧ttö̧ tti̧rȩjä̧ iyinätu̧jä̧ rubenitarö̧'i̧nä̧ gaditarö̧'i̧nä̧ ju'totö ppäachätörö Manasés ahuaruhuärö'inä. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, tta̧a̧ rä̧cuä̧huä̧tu̧cui̧ i̧huȩne esecu u̧ju̧ni̧nö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jȩpä̧tu̧cui̧, o'ca juiyönä ucutu jȩ'cuä̧tu̧cu̧mä adiunätä rö̧ä̧chä̧cua̧'a̧nö̧.10Ucutu o'catoinä jitä mo̧ro̧mä̧ ä̧rä̧mi̧ä̧ttö̧jä̧, CUÄ̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ ä'ca jo̧mȩ; ucutu cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧tu̧'i̧nä̧, cuahuäruhuätucu̧tu̧'i̧nä̧, ucuo ruhuotö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ su̧ru̧da̧u̧ tturuhuotö'inä, Israelttömä o'cato'inätä̧, 11ucututtu ppo̧ä̧ttö̧'i̧nä̧,cui̧rȩcua̧mu̧tu̧cu̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ichäcuahuottö ucutu cui̧'cä̧tȩcu̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ ttä'ahuärä punä, öäre mi ko̧rä̧huö̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ ajiya huä'ö jubu cädö.1213pȩnȩ14Pi̧yȩ chesecumä suro ucutucutämäcö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩchä̧cua̧sä̧ pädö'inä, 15jitä mo̧ro̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ ujutucu pȩnȩ ka̧cuä̧tö̧ o'catoi'önäcu̧tä̧ ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pȩnȩ ujutucu jitä mo̧ro̧ ka̧cuo̧co̧tö̧cu̧'i̧nä̧. 16Ucutumä huo̧juä̧tö̧jä̧ Egipto rȩjȩnä̧ ttö̧jä̧'i̧jö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotö tti̧rȩjä̧ kä'conä 'cuätopömä, ucutu 'cuäcuopinä̧tu̧cuo̧mȩnä̧.17Ucutumä topinä̧tö̧jä̧ ttöäre su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧, ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ jahuätö ttö̧'cä̧tȩ jo̧mȩ ttö̧ja̧cua̧'a̧ dauttö'inä, inähuättö'inä, platattö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ orottö'inä adicuotörö. 18Adiu topätucuijó ucutu ya̧tȩ ubocö̧, isajucö̧, cuahuaruhuäcö̧, ya̧tȩ i̧tti̧mö̧cö̧, jitä mo̧ro̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ tta̧'cua̧nä̧ 'cä̧'i̧pä̧chö̧ koro ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ ucuo te'äu tti̧'cha̧já̧ pä'ö. Adiu topätucuijó̧ ucututtö yotute tätähuä'ca ucuo te'äu korotörö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ jarödö 'cä̧tti̧pä̧chö̧ juiyäcua'anö. 19Jahuätö ttö̧ja̧ pi̧yȩ surojuottächönä pä'ö ku̧nä̧huä̧ ttä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, tta̧'cua̧nä̧ adiunä ja̧tö̧ pä'ömä pättäcuotö: "Ttömä huȩnȩ juiyönä kö̧sä̧, cha̧mi̧so'quinämä chami 'qui'ädäcuäu chi̧'cha̧'a̧nä̧". Pi̧yȩ huȩnȩmä̧ surojuoepäcua'a adiu jȩpä̧tö̧rö̧mä̧ suronä jȩpä̧tu̧cu̧.20TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧rö̧mä̧ esecu icuocö jä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ a̧mi̧ surumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä'cuoyäumä ocurä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧u̧rö̧mä̧ cuoäcua'a ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ surojuottächönä pä'ö ku̧nä̧huä̧mä̧ o'cajuiyönä pi'tänä huȩyu̧tu̧ rötähuämä ja̧u̧rö̧mä̧ rȩbȩhuä̧cua̧'a̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧ imimä mo̧ro̧jä̧ dȩa̧'a̧ttö̧ si'epötä i̧cuä̧cua̧. 21TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ surojömä Israel ttö̧ja̧ttö̧mä̧ 'cä̧'ȩpö̧ i̧cuä̧cua̧, esecu surojuottächönä pä'ö ku̧nä̧huä̧ o'cajuiyönä pi'tänä huȩyu̧tu̧ rötähuä hueähuä huȩnȩ päö'anö.22Cui̧tti̧mö̧tu̧cu̧ ucutu cuo'ca'atucunä ichätömä, korojä̧ rȩjȩ otottö ichätö'inä pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ surojö 'cuäopö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ märichei na̧ttä̧chö̧nä̧ jȩä̧ji̧'inä ttucuocuäcuotö, 23ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩjȩmä̧ azufre pättöjuei jö̧nä̧tä̧ juhua'atäcu 'cäruhuäbötä jö̧nä̧tä̧ pärohuächa'a tottomenämä̧, cuähuä'inä ku̧nä̧huo̧co̧mȩtä̧ u̧huä̧ju̧'i̧nä̧ huȩjo̧co̧mȩtä̧, isä'cua'inä yorö'iso bahuocometä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ rö̧ä̧nä̧ ra̧huä̧ri̧pö̧ si'epö icuinö sodoma ötahuiyä jinöta'anötä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Gomorra ötahuiyä ji̧nö̧ta̧'a̧nö̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Adma ötahuiyä'inä Zeboim ötahuiyä'inä jinö̧ta'anötä̧. 24Jahuätömä koro ötahuiyä ttö̧ja̧cu̧ yo̧mȩtȩnä̧ pättäcuotö: "¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧jä̧ rȩjȩmä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩa̧'a̧ttö̧? ¿Däjé pä'ö ja̧'a̧ttö̧ pi̧yȩ rö̧ä̧nä̧ ö̧ra̧huä̧rö̧mä̧?25Jä̧'hua̧nö̧ ja̧ttö̧ ttö̧ja̧ pättäcuotö: "Jahuätörö 'cuä'opömä ttä̧do̧tö̧ mi̧nä̧rö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios esecu u̧ju̧ni̧nö̧ tu̧ni̧chi̧'i̧nä'attö, Ja̧u̧tä̧ Egipto rȩjȩttö̧ rä'epinö'inä. 26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä korotö ttöä̧nä̧huo̧tö̧rö̧tä̧ ucuo te'äu ja̧rȩyu̧nu̧ jȩpi̧nä̧ttö̧, yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ jitötä'inä tti̧ȩru̧huä̧u̧ru̧ CHUTÄ'INÄ i̧yo̧co̧u̧ pinätörö.27Ja̧'huanö ja̧'a̧ttö, TÖÄNÄHUA̧ ami surächi'önä päi'i̧na̧'a̧ ja̧huä̧jä̧nä̧ ko̧cuä̧tö̧rö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätö o'catoi'önärö rä̧bȩhui̧nä̧'a̧ surojötä pittä cuyäruttänä huȩyu̧cu̧ta'a̧nötä̧. 28TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ tti̧rȩjä̧ttö̧ rä'epu icuinä̧u̧ juiyó amisunä päi'a'attö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧ttö̧ ko̧ro̧jä̧ra̧'a̧tä̧ rä'epu ihuinä̧u̧ jitä mo̧ro̧ jubu".29Yä̧huä̧'i̧nä̧ jähuämä ujutu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ DIOTÄ u̧huo̧ju̧ ja̧'a̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ i̧jȩcuä̧chi̧nö̧mä̧ 'cuäopönä ujutunätä̧ ko̧cu̧ ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ujutu tahuaruhuä o'cotörötä, o'cajuiyönä hueähuä huȩnȩ päöta'anö jȩta̧ pä'ö.

Chapter 30

1O'cajuiyönä ucutu adiunä jȩ'cuä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧ adiunä pähuä cuȩmä̧cuo̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cuarodä tucuttömä sorojötä rȩbȩhuä̧cuo̧tö̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuamu cuädäcuottöjä korotö tti̧rȩjä̧ttö̧ CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS ȩpi̧nä̧jä̧ ra̧'a̧ttö̧ , 2ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ppa̧cuä̧chä̧ tu̧cu̧ttö̧mä̧ CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS i̧huȩnȩmä̧ jȩpä̧tu̧cui̧, 'chä̧nö̧ o'cajuiyönä jitä moró̧ huedömä, ucú ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧tti̧mu̧'i̧nä̧, 3o'cajuiyönä ucú cuamiso'quittö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucú o'cajuiyönä cuamucuädomettö̧, CUI̧Ä̧NäHUA̧ DIOSTÄ i̧'cä̧chä̧cua̧u̧jä̧ pääjitaanö4yottöte tto̧ja̧ kärä'a oto ka̧cua̧ttö̧ mo̧ro̧ji̧yä̧ dȩ'a̧, juȩnȩtä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios-mä̧ cä̧cä̧tu̧ u̧ju̧nä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ juȩnȩtä̧ i̧'cä̧chäcua̧jä̧. 5CUÄ̧NÄ̧HUA̧ DIOSTÄ i̧'ca̧chä̧cua̧ja̧ jua̧jä̧ rȩjȩrä̧'a̧cu̧mä̧ cu̧tä̧mö̧ mi̧nä̧ ttö̧ji̧nä̧jä̧rä̧mä̧, Ja̧'hua̧ta̧nö̧ pä̧'ä̧ji̧tä̧'a̧nö̧ ppä̧'a̧chu̧ cu̧jä̧cua̧jä̧ Ucui'nä, ja̧u̧tä̧ jȩä̧cua̧ adiu yabonö̧ rö̧ȩi̧'nä̧ ttirecuächunä cuäcuarucuä ä'coji kä̧cui̧nä̧ttö̧i̧'nä̧ abonänö̧.6Ö̧tä̧cua̧ ucutu cuami iso'quitucunä i̧huȩne huȩyu̧cua̧'a̧ pu̧nä esecuinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuahuaröhuärö'inä, ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cuesehuatucuarö päö cuami iso'quitucuttö o'cajuiyönä ku̧jä̧tu̧cu'i̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ kä̧cuä̧huä̧ i'có cu̧ju̧nä̧rä̧tu̧cua̧ päö. 7TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS jȩä̧cua̧ suröjö pähuä o'ca juiyönä moö̧nä̧ ucutu cuabo iyotörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuturö ttä̧mi̧ surönä topu ru̧ä̧ra̧ja̧'a̧ttö̧. 8Ucu ppa̧'a̧chi̧'ö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧huȩnȩmä̧ cucuotajá, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä hueähuä huȩnȩmä̧ o'cajuiyötä jitä mo̧ro̧ huedömä jȩ'cua̧jä̧.9TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ cuaditähuämä rö̧ä̧chö̧nä̧ jȩä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧tti̧mö̧'i̧nä̧ rö̧ttä̧chö̧nä̧, cuä̧ji̧mö̧ tti̧tti̧mö̧'inä, cu̧cuä̧ cuähuä u̧huä̧ju̧'inä, cuaditömä adiu räopönä, cuaditähuä adiu räopomenä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ȩsȩhuä̧cua̧, cuä̧'o̧tö̧rö̧ esehuinöta'anö. 10Pi̧yȩmä̧ jȩä̧cua̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ i̧huȩnȩ päö cucuotätucuttötä, hueähuä huȩnȩ'i̧nä̧ adiu topö jȩ'cuä̧tu̧cu̧ttö̧tä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧yȩ hueähuä huȩnȩ pi'tänä huȩyu̧tu̧ rötähuämä jȩtta̧ pä'ö hueähui'inö ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧CU̧ cuamiso'qui'inä o'cajuiyönä, cua̧'cua̧rö̧'inä11Isopäi'önä pi̧yȩ hueähuä huȩnȩ jitä mo̧ro̧ ucuturu huedömä jeruhuocö ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yorö'iso ucutöttö cui̧'chi̧ä̧tu̧cua̧ pä'ö oto ja̧'a̧. 12Mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧'inä ko̧cö̧ ucutu päcuätucu juiyäcua'anö". ¿Ditä i̧'chä̧cua̧'a̧ttö̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧mä̧ ujutu timinämä ja̧'hua̧nö̧ 'chä̧nö̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ mȩyȩdö̧ ujutu tä̧ju̧cu̧nä̧ ji̧ä̧huä̧cua̧mä̧, ja̧u̧ huȩyu̧cuä̧ huȩnȩ tucuota pä'ö?'13Aje dä'ähuoto yabo'inä ko̧cö̧ ja̧'a̧, pa̧'a̧nö̧ päcu juiyäcua'anö: "¿Ditä i̧'chä̧cua̧'a̧ttö̧ ujutu timinä aje dä'ähuotonämä ujuturu i'cächö iyomenä ä̧ju̧cu̧ tucuota pä'ömä? 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ huȩnȩmä̧ ucutu cuippeyätucunä ka̧'a̧, cuätucunä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuamiso'quitucunä, jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä'ömä.15Jitä mo̧ro̧, ucututä topö, cuȩmä̧tu̧cua̧ pä'ö chi̧yä̧u̧jä̧, kä̧cuä̧huä̧ttö̧'i̧nä̧ adihuäjuei'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ hua'ö icuähuä'i̧nä̧ surojö'i̧nä̧. 16Ucutu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä'ö hueäji ucuotö jitä mo̧ro̧ ucuturu huedö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diorö repeö, päinö̧'a̧u̧cuä̧ 'chä̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueähuä huȩnȩ päö'anö̧, jȩ'cua̧ pä'ö huȩyu̧tu̧ rötähui'inö jȩ'cuä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧, ucutumä cu̧jä̧cuo̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ recuätörö cu̧ju̧nä̧rä̧cuo̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ cu̧jä̧tu̧cua̧ pä'ö docuächi'ätucuomettömä adihuomenä jȩä̧cuä̧u̧jä̧.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cuamiso'quitucunä 'cä̧cui̧pä̧chä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä̧ju̧cuä̧tu̧cuo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧, päö jȩtta̧jueimä oipächä̧u̧tä̧ koro tö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ ucuotö cueseöttömä, 18ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Ttömä jitä mo̧ro̧ jidähuä̧u̧jä̧ tocuepächäcuotöjä̧ pä'ötä; recuo mo̧ro̧ cu̧jä̧tu̧cu̧nä̧mä̧ jȩcho̧co̧u̧ cuäcuotöjä rȩjȩ do'ächi'ö cu̧jä̧tu̧cua̧ pä'ö Jordán aje ji̧jä̧cu̧ cui̧jä̧huä̧tu̧cuä̧jä̧ra̧'a̧mä̧.19Huopösä mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧jä̧'i̧nä̧ topö jicuähuätucuäcua'anö ucuturu jitä mo̧ro̧ TTÖ ku̧nä̧ji̧sä̧ ucutu cuä'catucu jo̧mȩ cua̧'cua̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hua'are'inä, ppädäcuähuä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojö̧'i̧nä̧; Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧mä̧ ȩmä̧tu̧cui̧ kä̧cuä̧huä̧ttö̧ cu̧jä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧, ucutu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutu cuahuaruhuätucu'inä. 20Pi̧yȩmä̧ jȩpä̧tu̧cui̧ repecuätucua CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ DIORÖ, i̧huȩnȩ päöta'anö jȩpö̧ cua̧'u̧ huä̧nä̧rä̧tu̧cui̧ ja̧u̧ru̧tä̧. Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ cua̧'cua̧rä̧tu̧cu̧mä̧ ja̧u̧ ihueyenätä cu̧jä̧cuo̧tö̧jo̧ pi̧jä̧ttö̧mä̧; Ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpö̧ ko̧cuä̧tu̧cui̧ pi̧jä̧nä̧ cu̧jä̧tu̧cuä̧ pä'ömä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cuä̧do̧tö̧ mi̧nä̧rö̧, Abrahaamrö̧'i̧nä̧, Isaac'ro'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jacob'rö'inä chi̧yä̧cua̧sä̧ päinäjänä."

Chapter 31

1Moisésmä 'chänö ucuocuinö pa̧'a̧nö̧ pä'ö o'catoi'önä Israél ttö̧ja̧rö̧. 2Pä̧i̧nä̧u̧: "Jitämä täcö ku̧nä̧rö̧sä̧ 120 a'e jo̧mȩ; 'Chä̧nö̧'i̧nä̧ ichö'inä jȩchö̧ juiyönä jä̧cu̧sä̧; TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'ijäcusä: "Ucumä 'cuä'opocö cuä̧cua̧jä̧ Jordánmä. 3CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ, ja̧u̧mä̧ ucututtu'inä ä̧cuo̧mȩnä̧ 'cuä̧o̧pä̧cua̧; Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ si'epö i̧cuä̧cua̧mä̧ pi̧jä̧ o'cajuiyönä ucutu cuä'ca jo̧mȩttö̧, ucututä cu̧jä̧tu̧cua̧ pä'ö. Josuémä, jaa̧u̧mä̧ 'cuä̧o̧pä̧cua̧ ucututtumä ä̧cuo̧mȩnä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päinö ta̧'a̧nö̧.4TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ jȩä̧cua̧ jahuätörömä chutä jȩi̧nö̧ta̧'a̧nö̧ Sehónrö̧'inä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Og'rö'inä, Amorreottö ruhuotörö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧rȩjä̧ chutä si'epö icuinö'inä. 5TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ppädäcuotöjä ucutu ja'huätucu curohuähuätucuomenä, jahuätörömä jȩcu'a̧ja̧ ttö cuedinö'a̧nö̧tä̧. 6Cujurucu yecuoca'a, pä̧i̧cu̧nä̧, yecuecuätöcuä; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätörömä yecuecuä; CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSTÄ ja̧'a̧ ucutucu kö̧mä̧; ja̧u̧mä̧ jäyä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ icuipö'inä icuipocö jä̧cua̧,"7Moisés Josuérö huopu pä'inö Israel ttö̧ja̧ o'catoinä ttä'ca jo̧mȩttö̧: "Cujuruhuajá yecuecuoca'a, ucutumä cui̧'chä̧cuo̧tö̧jä̧ pitucu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cua̧do̧tö̧ mi̧nä̧rö̧ chi̧yä̧cuä̧sä̧ päinä̧ja̧ra̧'a̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huȩmä̧cuo̧tö̧jä̧. 8TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, JA̧U̧TÄ̧ ja̧'a̧ ucutu cuä'catucunä i̧'chä̧cua̧mä̧; JA̧U̧MÄ̧ ucututä ö̧jä̧cua̧; JA̧U̧MÄ̧ yapare'inä pä'ocö jaropi'ö'inä jaropi'ocö; yecuecuä 'cuä'ächi'ö'inä 'cuäcuächi'ä."9Moisés huȩyu̧ti̧nö̧ pi̧yȩ hueähuä huȩnȩ ja̧'hua̧nö̧ huȩyu̧tu̧ iyinö sacerdote huotörö, Leví i̧tti̧mu̧irö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinoca̧ ȩpä̧tö̧rö̧; Ja̧u̧tä̧ iyinö hueähuä huȩnȩ boecua'a o'catoi'önä tä̧mö̧ Israelnä ko̧cuä̧täö̧rö̧. 10Moisés hue'ö pä'inö: "Ji̧mu̧tȩ ta'arenö a̧'ȩ 'cuäopäme röjicu, ttimippotö ttimita pä'ö pätetö ku̧nä̧huo̧mȩ, cuähuä pä'cari jȩttö̧ pä̧nä̧, 11Israél ttö̧ja̧ o'catoi'önä ttächomenä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS ä'cajome chutä pȩnȩ jä̧cua̧'a̧ päomettö, u̧cuo̧cuä̧cua̧ pi̧yȩ hueähuä huȩnȩ Israél ttö̧ja̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧.12Israel ttö̧ja̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pättia huopitö, u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ppö̧ä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichinö̧'cotö kä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ötahuiyä jacua ucucu, jahuätö'inä ä̧ju̧cu̧ tu̧huo̧ji̧ a̧peö ka̧a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätö'inä CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOSRÖ ttucuota peö ka̧a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu̧huo̧jua̧ peö ka̧a̧ o'cajuiyönä hueähuä huȩne. 13Pi̧yȩmä̧ jȩpä̧tu̧cui̧ cui̧tti̧mu̧tu̧cu'i̧nä̧ tteröhuinö , ä̧ju̧cu̧ huo̧jui̧pu̧ CUI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOSRÖ ttucuotäcua'anö, jordán rȩjȩnä̧'i̧nä̧ 'cuäopu ji̧nä̧ ka̧cu̧ 'chocui pätucuacuanö.14TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ päinö Moisésrö: ä̧ju̧cui̧, ucú 'corö pä̧cui̧ä̧cuȩi̧ moró̧ tö'cöhuächaa, huopirö Josuerö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ päiö ttöcucuodenä ucutu i̧jȩcuä̧chä̧tu̧cui̧, ttö chiya peö hueähuä huȩne. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Moises'inä Josue'inä 'chi̧nä̧tö̧ jahuätö i̧jȩcui̧nä̧tö̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ päiö ttöcuocuodenä. 15TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ i̧jȩcuä̧chi̧nä̧u̧ juodettö isoppa jueä̧mä̧nä̧; isoppa jueä̧mä̧mä̧ ka̧mä̧di̧na̧a̧ apatecu juodettömä.16TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Moisésrö pä'inö: "Topittö, ucumä cutämö̧mi̧nä̧cu̧ cuä'i'äcua̧jä̧; pitö ttö̧ja̧mä̧ ttä̧rä̧mi̧'ä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ kidepä iyöchäcuähuäju jȩja̧'a̧ 'cua̧rö̧nä̧ jȩpö̧ cui̧'chä̧tu̧cuo̧mȩ ka̧cuä̧tö̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ tto'ca'anä tti̧'chä̧cuo̧tö̧. Jahuätömä Ttörö tticuipäcuotö ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ jahuätucu chesecuinö jinömä 'to'ocu tticuäcuotö.17Ja̧u̧nu̧ o'ca'a, ja̧u̧ mo̧ro̧mä̧ Ttömä rö̧ä̧nä̧ chu̧ra̧huä̧rä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ra̧huä̧rö̧mä̧ chi̧cui̧pä̧cuä̧u̧. Ttö chi'ämä jähuätö tottö juiyönä chödaji'äcua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä ya̧tȩ'inä ö̧ji̧pö̧ juiyönä si'epö icuähuäcuotö. Rö̧ä̧nä̧ surojötä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩnȩtä̧ kä̧cuä̧u̧ ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ pättäcua'anö: ¿Pi̧yȩ surojömä 'cuäopa'a tä̧ji̧ Dios ujutucu ö̧jo̧co̧mȩnä̧? 18Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ Ttö chi'ämä jähuätö tottö juiyönä chödaji'äcua̧sä̧, o'cajuiyönä jahuätö surojö jȩttä̧'i̧jö̧ jähuänä, juhua'amä korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ ucuo tettähuomettö̧.19Jitämä̧, pi̧yȩ ra̧huä̧huä̧ ucututä cua̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ huȩyu̧tä̧tu̧cui̧ ja̧'hua̧nö̧ huȩyu̧ti̧'i̧pö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ huo̧juȩtä̧tu̧cui̧. Ra̧ttö̧nä̧ hue'itö, ja̧u̧ ra̧huä̧huä̧mä̧ Ttö chötö'cö jiäu jä̧cua̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ chöjö'cocö. 20Ttö̧tä̧mö̧ mi̧nä̧rö̧ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ pä̧di̧nä̧jä̧nä̧, Ttö jahuätörö chi'cächomenä, leche'i̧nä̧, maya'i̧nä̧ ajiya ma̧ö̧ rä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ma̧'ä̧jä̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu̧cuȩ'i̧nä̧ cuä̧nö̧ su'ädi'ö ttubärehuächomenä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧tä̧ ru̧'hui'ö jahuätö pättötä jȩttä̧cuo̧tö̧; jahuätömä Ttörö su̧ro̧tö̧ chesecuinö̧mä̧ cättädi'äcuotö.21Rö̧ȩnä̧ surojö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩnȩ jö̧ jitörötä rȩbȩhuo̧mȩnä̧, pi̧yȩ ra̧huä̧huä̧ Ttö chötö'cö jahuätö ttä'cattö jiähuäcua'a; isopäi'önä juhua'a yabo tti̧tti̧mö̧'inä ttu̧ni̧chi'oca'a ra̧tta̧cuȩ ja̧'a̧, isopäi'önä̧ huo̧jua̧sä̧ jahuätö jȩttä̧cuȩ ttamöcuädömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧rȩjä̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ pädinä̧jä̧ra̧'a̧ dodettäcua'a ä'canä̧ ttamöcuädäji'inä".22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Moisés huȩyu̧ti̧nö̧ pi̧yȩ ra̧huä̧huä̧ i̧yȩnö̧ mo̧ro̧tä̧ ja̧u̧nu̧tä̧ huo̧juȩti̧nö̧ Israél ttö̧ja̧rö̧mä̧. 23TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ iyinö Nun i̧tti̧ Josuérö hueähuiä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Juruhui yecuecuoca'atä; ucutä ja̧'a̧ cui̧'chä̧chä̧cua̧mä̧ Israél ttö̧ja̧rö̧ ja'huätörö chi̧yä̧cua̧sä̧ pä̧di̧nä̧jä̧ra̧'a̧ ttö'inä ucutucutä chö̧jä̧cua̧sä̧."24'Cuäopina'a Moisés pi̧yȩ hueähuä huȩnȩ cuyäru'tänä huȩyu̧tu̧ cädomenä, 25iyinö hueähuä huȩnȩ Levi isotörö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ȩsȩcui̧noca̧ ȩpi̧nä̧tö̧rö̧; pä̧i̧nä̧u̧: 26"Pi'tä hueähuä huȩnȩ kä̧'tä ȩmä̧tu̧cui̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ rötätucui TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS esecuinoca̧ ppeyänä rötätucui, ucututä jä̧cua̧'a̧nö̧ 'cuäopinä jicuähuäcuotömä.27huo̧jua̧sä̧ ucutumä jarodätöjä pä'ömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ juo̧juä̧chi̧'o̧co̧tö̧jä̧; topi, ji̧nä̧ ttö cha̧'cua̧rä̧i̧mä̧ ucutucu jitä mo̧ro̧'i̧nä̧, ucutumä jarodätöjä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧MÄ̧; ¿Jua'a yabonänö cu'arodäcuotöjä 'corojuodächö o'ca'amä? 28O'catoä'önä cuahuaruhuärö ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧ti̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ su̧ro̧du̧o̧ tturuhuotörö'inä, pi̧yȩ chi̧huȩnȩ jidähuatö to̧ttä̧ra̧'a̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ huo̧chä̧cua̧sä̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧jä̧nä̧'i̧nä̧ jidähua pä'ö jahuätö jȩtti̧nö̧. 29Jua'amä täcö juo̧jua̧sä̧ 'corujuodächö o'ca'amä ucutumä jäyä jȩpö̧tä̧ surojuocuächäcuotöjä 'cä̧cui̧pä̧chä̧cuo̧tö̧jä̧ cui̧'chä̧tu̧cua̧ pä'ö huedinomettö̧'i̧nä̧; ko̧ro̧mo̧ro̧ päi'omenämä surojötä ichäcua'a ucuturumä. Jua'amä 'cuäopäcua'a ucututä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajo̧mȩttö̧ surojötä jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧'a̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ ucututä jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧'a̧ttö̧ a̧misurächi'önätä̧ jȩpä̧tö̧jä̧".30Mopisésmä ra̧'ö̧nö̧ ucuocuinö o'catoi'önä Israél ttö̧ja̧ ttä̧ju̧cua̧'a̧nä̧ ra̧'i̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧huo̧juȩti̧nö̧ beipächome jubu

Chapter 32

1Mo̧ro̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ chucuocua'a ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧'inä ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ chi̧huȩnȩmä̧. 2Chu̧huo̧juȩtö̧mä̧ ajiya ma̧a̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ma̧a̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ topätucui, ja̧'a̧tä̧ topätucui chi̧huȩnȩ jidäumä ka̧ppȩppȩnä̧ ma̧a̧'a̧nä̧, isä'cua jareä'cuanä ajiya kä̧ppȩa̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dau adiyänä ajiya acuäbea'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ iminä huopönö ji'äusä, Dios ö̧rö̧ä̧ ttu̧huo̧juä̧cua'anö. 4Inähuä'inä, aditähuä'inä adiutä ja̧'a̧; jȩö̧mä̧ adihuomenätä̧ jȩpö̧ ja̧'a̧. Ja̧u̧mä̧ Diosmä̧ päinö'a̧cuä̧tä̧ jȩpö̧ ja̧'a̧, surojö'inä juiyönä̧tä̧. Ja̧u̧mä̧ adihuä i̧sa̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adiu jȩpö̧mä̧ jueö jähuätä jȩpö̧ ja̧'a̧.5Jahuätömä Ttörömä to'ija̧'a̧cu̧ jö̧tä̧ jȩpi̧nä̧tö̧. Jahuätömä Ja̧u̧mä̧ i̧tti̧mö̧mä̧cö̧, jahuätömä ucuotocotö ja̧'a̧. Jahuätömä̧ suropätö jarodäcuähuä ttö̧ja̧ ja̧'a̧. 6¿Ucumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ cuiya päcuinömä ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ cuiyäcua'a? Huo̧juȩcu̧nä̧ amöcuädäcuähuä'inä juiyönä. ¿Ja̧u̧mä̧ ucu cuä'omäcö̧, ja̧u̧tä̧ jo̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧ uhuäbe'inömä? Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ uhuäbe'ö ku̧ni̧nö̧mä̧.7Amöcuädi mo̧ täbocu ttö̧ja̧cui̧, amöcuädi mo̧ täbocu 'cuäopinö. Cuä'orö jä'epi, Ja̧u̧mä̧ i̧jȩpä̧cua̧jä̧, böecuächätörö'inä jahuätömä ji̧ttä̧huä̧cua̧jä̧. 8Rö̧ä̧nä̧ Böo ttö̧ja̧rö̧ tti̧rȩjä̧ iyä'chinömä, Ja̧u̧ ttö̧ja̧ o'catoi'önärö̧ pperetö icuinömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧rȩjä̧ beipome pönä ttö̧ja̧rö̧ iyinömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ aditö ku̧ni̧nö̧.9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ucuturumä i̧tti̧mö̧ päcui'ätucunä ȩmi̧nö̧; Jacob'inä ema pä'ö pähui'inomemä iyähui'ina'a. 10Ja̧u̧mä̧ de'a jui̧yä̧nä̧ pä'i'inö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ de'a jui̧yä̧jä̧ jo̧ä̧jä̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kä̧ru̧'co̧hua̧'a̧tä̧ rä̧mi̧pä̧jä̧nä̧; Ja̧u̧mä̧ a̧ttä̧dö̧ tta̧'a̧ri̧nö̧, Ja̧u̧mä̧ tta̧'a̧ri̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ micuäu tta̧ttä̧ra̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.11Pare ä̧'ta̧ tta̧huä̧ra̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'ö möäyotö cotta pä'ö ttujuabä cättepa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ujuabä setädö ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ca̧ca̧ti̧'ö̧, ujuabänä cue'ädinö. 12TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ o'ipötä o'ipinö, ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ jo̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧ ja̧u̧cu̧ ki̧nö̧mä̧.13Muä'ca ju'toju jo̧mȩ 'cha̧ttä̧chö̧nä̧ jȩi̧nä̧u̧, de'a cuähuä u̧hu̧ju̧ttu̧tä̧ ttucunä jȩi̧nä̧u̧; u̧cuä̧jȩ'i̧nä̧u̧ inähuänä rö̧jö̧ mayattö, ja̧'hua̧nö̧tä̧ a̧dȩ'i̧nä̧ i̧yi̧nä̧u̧.14Ja̧u̧mä̧ cuinö pä̧cä̧yö̧ ttö̧ä̧dȩttö̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuinö ovejattö̧ ttätatejatä, ovejatö mu̧ä̧yo̧tö̧ ttö̧a̧dȩcu̧ ppä'ädö Basan rȩjȩttö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ovejatö muäyotöttö, trigo'inä adihuäjueittötä, ucumä ahuinöjä uva isoya'inä tteyu'cuanö huiropö adicuomettö̧.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jesurúmmä bärepächinö ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ te'ächö'inä icuinö, abora̧'a̧tä̧ bärepächinö, juiyo rö'änä barepächinätö jua'amä juiyo rö'änä suttädi'önä ttucua'attö. Ja̧u̧mä̧ jaropi'inö Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧ churutä aditinörö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ kö'cocö pinö i̧nä̧huä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ hua̧rö̧'i̧nä̧ o̧ji̧pa̧ pä'ömä. 16Yapare ttö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ ttesetomenä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ a̧mi̧ surächi'önä jȩpi̧nä̧tö̧; suronä jȩtta̧'a̧ to'omenä amisurächi'inäcu̧.17Jahuätömä ähuettärö i̧sa̧rö̧ cuä'ö iyähuä iyinätö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jö̧'ä̧nö̧ huocörö, yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ tti̧ȩru̧huä̧u̧ru̧ yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ jareönä i̧jȩcuä̧chä̧tö̧rö̧, yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ ttä̧do̧tö̧ mi̧nä̧'i̧nä̧ yȩttȩcuo̧co̧u̧ pi̧nä̧tö̧rö̧. 18Ucumä̧ jaropi'öjä inähuä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ hua̧rö̧, cuä'orö'inä aditinörö, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ u̧ni̧chi'öjä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cua̧'cua̧rö̧ iyinö̧rö̧.19Pi̧yȩ toomenä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jo̧u̧ jahuätöttö pporächi'inö, cui̧tti̧mu̧tö̧cu̧ suronä jȩtta̧'a̧ttö̧. 20Ttö ja̧a̧tä̧ to̧chä̧cuä̧u̧jä̧, pä̧i̧nä̧u̧: to'cuäcuähuä cuottöjä ucuturö 'cuä̧o̧pä̧cuȩi̧; ja̧'hua̧nö̧ ucutö juiyo suronä jȩpä̧tö̧jä̧, päcuinätö̧cu̧mä̧ jȩpo̧co̧tö̧jä̧.21Diospocörö chöjö'quiyönä jȩtti̧nä̧cu̧sä̧ ja̧'a̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chami surächiinäcu̧sä̧ yapare tti̧ä̧nä̧hua̧rö̧ ucuo tettähuaattö. Ttö jȩchä̧cuä̧u̧jä̧ cui̧ra̧huä̧ri̧pä̧tu̧cu̧nä̧ cuhuaruhuä pocotörö; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩchä̧cuä̧u̧jä̧ ja̧a̧tä̧ huotö päö tti̧rä̧huä̧ri̧pu̧nä̧ koro̧jä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧.22Isopäi'önä Ttö chamisurunämä̧ ocurä cuoa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ cuoäcua'a, ja̧u̧ cuoumä hua'are reju jacuä täcuäjubö cuoähuäcua'a; rȩjȩ'inä cuo'ö icuäcua'a ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuähuä ku̧nä̧huä̧'i̧nä̧, juhua'atäcu mö̧ä̧'quiyu kada'ca jubö cuo'äu icuäcua'a.23Ttömä surojötä ma̧ä̧mö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ jahuätörömä, Ttömä o'cajuiyötä 'po̧a̧ri̧nä̧ jahuätörö 'po̧dä̧huä̧cua̧sä̧. 24Jahuätömä ppäittö ttijiyuhuächäcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ du'utä kuhuö icuäcuotö juhua'atäcu reötä si'epö icuäcuotö; Ttömä jahuätörö de'a isotö pä̧i̧cuä̧tö̧ ttacupiyä niyȩcuä̧ ka̧cu̧tä̧ i̧sa̧ppȩra̧'a̧cu̧ dooi'önä huȩdä̧cua̧sä̧.25Uminättö̧mä̧ curättö a̧'u̧ tuhuähuätä ichäcua'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧'ä̧huo̧ca̧ttö̧mä̧ ra̧huä̧pi̧ju̧ttö̧ yecuäcuähuätä kä̧cua̧'a̧. Si'epö icuähuäcua'a ubo möäu̧a̧rö̧'inä, isaju uborö jerupajuru'inä, jareönä uhuäpächäjimä uhuo'che särusa hua̧ 'cua̧rö̧nä̧tä̧ jä̧cua̧'a̧. 26Ttömä oto döttecuächönä̧tä̧ pä'inusä̧, pi̧jä̧ ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧tȩttö̧mä̧ tottepäcuotö.27Cuaboiyotucu mȩtto̧pä̧rö̧mä̧ yecuecuätucuä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuaboiyotö jueö jo̧ca̧'a̧tä̧ pä'ä'chö juhua'atäcu jahuätö pättöttömä: Tö̧mö̧ cä'epö tesehuäcuotä", Ttömä pi̧yȩ o'cajuiyönä jȩchö̧'a̧nö̧ jä̧ja̧'a̧.28Isopäi'önä Israel ttö̧ja̧mä̧ huo̧juä̧ huȩnȩmä̧ jui'ätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä huo̧jui̧'ä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ jui'ätö. 29¡Oh, jahuätö huo̧juȩcu̧nä̧ amöcuädäcuähuä huotö jä̧ji̧ttö̧mä̧, pi̧yȩ ttu̧huo̧jui̧pä̧ji̧ttö̧mä̧, jahuätörö 'cuäopäcuemä pi̧yȩ ja̧'a̧!30¿Milnö jo̧mȩnä̧ huotörö ya̧tȩtä̧mä tocu jȩpö̧ ttoca'anämä ruhua'anöttö, ta̧ju̧tä̧mä̧ ru'umä cotta'anö̧ti̧, ttiäre inähuämä micuänä iyö icu juiyö'anö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ucuturumä iyö icuocö päji? 31Isopäi'önä taboiyotö ttiäre inähuämä, ujutu tiäre inähuä ja̧'a̧nö̧mä̧ jo̧ca̧'a̧, ja̧hua̧nö̧tä̧ taboiyotö'inä pättäcuotö.32Jua'a vinomä ichina'a Sodoma pättättö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Gomorra rȩjȩttö̧; jahuätö ttu̧cuä̧ uvamä uvan i̧yȩcuä̧ ja̧'a̧; u̧huä̧ju̧ i̧sa̧mȩmä̧ re'ö ja̧'a̧.33Tta̧huä̧ vinomä ä̧ca̧ u̧mä̧nȩhuä̧ jä̧ji̧nö̧'a̧nö̧ jö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ äca ni'a̧ acu jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huotö. 34¿Pi̧yȩ mä̧cö̧ ja̧'a̧ TTÖ yä̧huä̧'i̧nä̧ hua'adö chu̧ju̧ni̧nö̧mä̧, chiäre rȩni̧yö̧ po̧mȩ nö̧'cä̧dö chötinömä?35Suronä jȩtti̧nö̧ micuämä TTÖ ja̧'a̧ chi̧yä̧cua̧mä̧, jäyä jȩtti̧no̧mȩttö̧ topö ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ jäyä ttö̧jä̧dä̧cuo̧tö̧ pp'ömä juo̧juä̧sä̧; ji̧yȩnö̧ ro̧ȩcuä̧ mo̧ro̧ töcöhuächa'a, ja'huätörö ro̧ȩcuä̧ jä̧cuä̧mä̧ icha pä'ötä ja̧'a̧ jahuätörömä täcö 'cuäopäcuaäa."36TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ ppä̧dä̧cua̧ u̧mu̧huäyotörö, ja̧u̧tä̧ rȩrö̧jö̧nä̧ to̧ä̧cua̧ u̧mu̧huä̧yo̧ttöromä. Jahuätörö to̧'ä̧cua̧ ttiyiyuhuächiome jubu, ya̧tȩ'i̧nä̧ o̧ji̧pö̧ juiyönä, ttaditönä huȩttä̧rä̧u̧ttu̧mä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ jȩo̧ca̧'a̧mä̧ o̧jö̧ hui̧yä̧cua̧37Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ja̧u̧mä̧ pä̧cua̧: ''¿Tȩnȩ ka̧cuä̧ttö̧ja̧tö̧ cuä̧nä̧huo̧ttö̧mä̧, i̧nä̧huänä̧ dajahuäcchinä̧tö̧mä̧? 38¿Ttö̧a̧nä̧huo̧tö̧ttö̧ i̧sa̧rö̧ cuä'ö tticuäcu ö̧a̧dȩ cuätömä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ vino isoya eseö mipponä̧ iyähuättö ahuätömä̧? Ja̧'a̧tä̧ topitö ttä̧rä̧mi̧'a̧'nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppätädä'anä̧; ttö̧ji̧pa̧ pä'ö ppättäda'anä̧.39Jitämä Ttörö topätucui, Ttötäsä Diosmä, Ttöttö'inä ka̧ra̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ toa'a, Ttömä cuä'ö'inä chicua'anä, a̧'cua̧rä̧cuä̧huä̧'inä iyösä, Ttömä nattö̧chö̧nä̧'i̧nä̧ jȩcha̧'a̧nä̧, ttö̧'i̧pö̧nä̧'i̧nä̧ jȩpö̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧tȩ'inä toa'a ttö chujuruttö ö̧ji̧pö̧'a̧nö̧ hua̧mä̧. 40Isopäi'önä Ttömä mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧cu̧ chumö cä'epömä pä'ösä: Ttömä 'cuäpönä kö̧ cha'attö, Ttötätä jȩpö̧sä̧.41TTÖ chucurächu so̧ä̧chu̧ säruhuächu , sa̧dȩpa̧mȩnä̧mä̧, TTÖ chuju adiu jȩä̧cuä̧ chui'cächomenämä, TTÖTÄ micuä ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ TTÖRÖ suronä jȩpi̧nä̧ttö̧rö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuättömä jȩtti̧nö̧ micuätä ppa̧da̧da̧cuo̧ttö̧ TTÖRÖ ttä̧u̧ti̧nö̧ta̧'a̧nö̧.42TTÖTÄ jȩchä̧cuo̧ttö̧ ttucuojattö tä̧ttä̧mä̧chö̧nä̧ chuppo̧ppa̧ri̧nä̧, Ja̧'hua̧ta̧nö̧ TTÖ chucurä'chutä ttidepä 'cuiopäcua'a 'coruhuotächönä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'chu̧ttä̧dä̧u̧ru̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttabo iyottö tturuhuotörö'inä.43Ucutu ttö̧ja̧mä̧ esehuätucui, Dios ahuaruhuäcu, juhua'amä umöhuäyotö ttucuoja micuä imitä̧cua̧; Ja̧u̧mä̧ mi̧cuämä aboiyotörö i̧yä̧cua̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ i̧rȩjä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärömä töcö i̧cuä̧cua̧.44Moisésmä ichi'ö, pi̧yȩ ra̧huä̧huä̧mä̧ o'cajuiyönätä̧ ttö̧ja̧ tä̧ju̧cuä̧ra̧'a̧nä̧ ucuocuinö, chutä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Nun i̧tti̧ Josué'inä. 45Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Israel ttö̧ja̧ o'catoi'ärä ucuocu cä'ädinö.46Ja̧u̧mä̧ jahuätörö pä'inö: Adiu topätucui chi̧huȩnȩ o'cajuiyönä ucuturu jitä mo̧ro̧ jidäu, cui̧tti̧mö̧tu̧cu̧ ucuotö jȩttö̧nä̧ huecuäcua'anö̧ pi̧yȩ huähuä hȩnȩmä̧, 47isopäi'önä pi̧yȩ huȩnȩmä̧ micuähuocö jö̧nä̧mä̧ jo̧cö̧, juhua'amä cua̧'cua̧rö̧ ja̧'a̧ttö̧, pi̧yȩnȩtä̧ cu̧mo̧ro̧tu̧cu̧mä̧ yabonö otoädä̧cuä̧u̧jä̧, cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ päi'önä cu̧jä̧mä̧dä̧tu̧cua̧ pä'ö Jordán aje ji̧jä̧cu̧ cuijähuätu cuä̧ja̧'a̧mä̧"48TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧tä̧ mo̧ro̧ Moiséscu ucuocumä pä'inö: 49Abarim möä'ca ju'tä jubö 'cha'achi, Nebo möä'catä huä̧mȩ päi'ome jahuä'camä Moab rȩjȩnä̧ kä'ca ja̧'a̧ Jericó ötahuiyättömä aboja'acu. Ucumä Canaán rȩjȩnä̧ kä̧nö̧ to̧'cuä̧cua̧jä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ tti̧rȩjä̧ päi'önä chi̧yä̧jä̧nä̧.50Ucumä 'coru juocuächä̧cua̧jä̧ juhua'a muä'cara̧'a̧ cui̧'cha̧'a̧ttö̧tä̧, cuä̧do̧ttö̧ mi̧nä̧cu̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä̧cui̧'ä̧cua̧jä̧, cua̧hua̧ru̧hua̧ Aarón Israel ttö̧ja̧sa̧ ji̧nö̧ ta'anö, ja̧u̧mä̧ 'corujuoächinö Hor de'iyuttu ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧'inä jä̧do̧ttö̧ mi̧nä̧cu̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ päi'inö. 51Pi̧yȩmä̧ 'cuä'opäcua'a ucutu TTÖRÖ cu'arodinätu̧cua̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧ Meriba aje ko̧mȩttö̧ Cades de'iyuttu, dea jui̧yä̧jä̧ Sinra̧'a̧ttö̧; ucutu TTÖRÖMÄ adiu ucuotönömä jȩpo̧'co̧tö̧ pinättö̧jä̧ Israel ttö̧ja̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧mä̧. 52Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩmä̧ toputä to̧cu'a̧cua̧jä̧ cuä'cacumä, jahuä̧jä̧nämä do'ächo'cö cuäcua̧jä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ chi̧yä̧jä̧nä̧mä̧."

Chapter 33

1pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ ppädäcuähuä Moisés, Dios u̧mu̧huä̧ya̧, ppädinömä Israél ttö̧ja̧rö̧ 'corujuo'ächäcua'a ä'canä. Pä'inö: 2"TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ichinö Sinaí ra̧'a̧ttö̧ ä̧rä̧mi̧nö̧ Seir'ra̧'a̧ttö̧ jahuätörö. Ja̧u̧ttu̧ säru'unä kä̧dȩpi̧na̧'a̧ monte Parán ra̧'a̧cu̧ttu̧, ja̧uma̧ ichinö 10milnö̧ huotö surojö'inä jui'ätucu. U̧mu̧ u̧huo̧jua̧'a̧nä̧ i̧sä̧mu̧nä̧mä̧ hueähuä huȩnȩ 'chuä̧rä̧nö̧ säru'unä cu'upä örohua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.3Isopäi'önätä̧, u̧mu̧huäyotörömä̧ repe'ö ja̧'a̧; o'catoi'önä surojö jui'ätömä u̧mu̧nä̧tä̧ ko̧cuä̧tö̧, ja'huätömä ucuotö ja̧rȩyu̧ pä'i'inätö ö̧jä̧pö̧ kada'cacu; Jitömä ȩmi̧nä̧tö̧ ucutu cucuocuätucumä. 4Moisésmä hueinu̧jä̧ hueähuä huȩnȩ, jȩpö̧ tö̧ja̧ pä'ö jacobcu ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ päti'omettö̧.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ , ya̧tȩ ru̧hua̧ ki̧nö̧ Jesurún'nä, ucuo rohuotö jinä yo̧mȩtȩ päi'inättö, Israel ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ o'catoinä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ. 6Ja̧'a̧tä̧ topätucui Rubén'inä ö̧ja̧'a̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'corujuoächijuiyönä, ja̧'hua̧nö̧tä̧ ja̧'a̧nä̧ ahuäruhuämä a̧u̧cu̧nä̧ttä̧ jö̧nä̧.7Pi̧yȩ ja̧'a̧ Judárö adicuomenä ppä̧dä̧cuä̧mä̧. päinö Moisés: Ä̧ju̧cui̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Judá ucuocumä ja̧'hua̧ta̧nö̧ 'cächirö ahuäruhuä ttö̧jo̧cuo̧mȩcu̧ pä'äjita'anö. Ja̧u̧nä̧ rohuähui; Huo̧jua̧sä̧ ucu ppähuädäcua'amä aboiyotötö ö̧ji̧pu̧nä̧.8Leví ötö'cö, pä'inö Moisés: Ucumä Tumim ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu'inä Urim ucutumä rȩrä̧jö̧nä̧ topätucu ko̧cui̧nä̧tö̧jä̧, Masahttö ko̧cuä̧mö̧ topäcuähuotucu, Mȩri̧ba ajettö cu̧ro̧huä̧hui̧na̧u̧cu̧.9Jä'o ja̧'hua̧ta̧'nö̧ ja̧ju̧ru̧'i̧nö̧ ttötö'cö pä'inö pirö̧rö̧: "To̧cho̧ co̧u̧". I̧jä̧hua̧tö̧rö̧'i̧nä̧ chi̧ȩru̧huä̧u̧ pä'inö, a̧mo̧nä̧ i̧tti̧mu̧rö̧'i̧nä̧ chi̧tti̧mu̧mä̧cö̧ pä'inö. Jua'amä cui̧huȩnȩ ucuota'attö̧ päcuinö̧ta'anötä jȩpi̧nö̧.10Ja̧u̧mä̧ huo̧juȩtö̧ Jacobrö jȩtta̧ pä'ö Ucu huecuinömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧'inä Ucuttö hueähuä huȩnȩmä̧. Ja̧u̧mä̧ Ucu cuä'ca jo̧mȩ incienso ötäcua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuiäre ku icu iyähuomettö̧ ku icu iyähuä'inä.11TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ adiunä jö̧nä̧tä̧ pä'ö, cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ päi'önä cuȩmä̧tu̧cuo̧mȩ'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧mö̧nä̧ cuaditätucu'inä. Ja̧u̧rö̧ to'ija̧'a̧cu̧ jȩpä̧tö̧rö̧mä̧ si'epö icu ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö ja̧'a̧ ku'cocotömä, pä'äjita'anö ttä̧rä̧mi̧'a̧ pä'ömä.12Benjamín ötö'cömä, Moisésmä pä'inö: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ repeäcu ja̧'a̧ttö̧ Ja̧u̧tä̧cu̧ 'quiyönä kö̧; TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ mo̧ro̧ji̧nö̧'a̧cuä̧ ttabo jähuä ttoecuäcuähuäbinä tto̧'ȩpä̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cu̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ öjo 'cä̧tȩ jo̧mȩ kö̧."13José ötö'cömä, Moisésmä pä'inö: I̧rȩjä̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ adihuomenä jȩi̧ya̧rö̧jä̧ mo̧ro̧jä̧ jähuä adihuäjueinä, iyepönä, ja̧u̧tä̧ i̧dȩa̧'a̧nä̧ täcuome päte'ö ka̧cu̧nä̧.14I̧rȩjä̧mä̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧tä̧ adihuomenä jȩi̧yä̧cua̧ kä̧hua̧ttö̧ tejädö adiunä ppuru'unä, kä̧hua̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ adiu yoräteunä huȩjö̧nä̧, u̧huä̧ju̧'i̧nä̧ adihuäjueittö huȩjö̧nä̧ täbucu'inä ttö̧ji̧no̧mȩ ja̧'a̧ttö̧, 15ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ muä'quiyu öadihua'inä uhuäunä ihueyetä ko̧cu̧ ja̧'a̧ttö̧.16I̧rȩjä̧mä̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧tä̧ adihuomenä ppä̧dä̧cua̧ rȩjȩ öadihuä ko̧cu̧ttu̧mä̧ yabucutä yoäunä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chutä dau isadettö ocurättö ucuocuinörö pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧. Ja̧'a̧tä̧ topi ppädäcuähuä icha'anä ruhuo hue'ö Josenä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuättö ru̧hua̧ päi'önä huinörö.17Päcäyä i̧tti̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧sa̧, ru̧hua̧ jö̧nä̧ jä̧cua̧ ja̧u̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ä̧ja̧ i̧sä̧nä̧'i̧nä̧ de'a päcäyä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jä̧cua̧. Ja̧huä̧na̧nä̧ ki̧'o̧päcua̧ ttö̧ja̧rö̧mä̧, jahuätö o'catoi'önärö̧, pi̧jä̧ o'cajuiyönä. Pitö ja̧'a̧ 10milnö̧ huotö Efraín isotömä; pitö ja̧'a̧ milesnö huotö Manasés isotömä18Zebulón ötö'cö, Moisés pä'inö: "Esehui Zebulón, adiunätä rö'opöjä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu Isacar, isode cue'ädö ä'ähuodetä ja̧'a̧. 19Ja'huätö huottäcuotö ttö̧ja̧rö̧ mu̧ä̧'ca̧ra̧'a̧cu̧. Juorö ttiyäcuotö i̧sa̧rö̧ cuä'ö iyähua ttu̧ru̧hua̧ öadihuä päi'önä. jua'amä dä'ähuoto öadihuä ttesehua pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩba̧ dä'ähuoto jäyoto pä̧bä̧ totta pä'ö.20Gad ötöcö, pä'inö Moisés: adiunätä jäcua Gad'rö ucuotönö kö̧mä̧. Ja̧u̧mö̧ juȩnȩ o̧jä̧cua̧ mö̧ yähui isaju jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ 'to'opö i̧cuä̧cua̧ öjocö ja̧'hua̧nä̧ jö̧ juiyöttömä ujucö̧.21Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ ȩmi̧nö̧mä̧ adihuome, juȩnȩta̧ ji̧na̧'a̧ rȩjȩ öädihuättö 'quȩ'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧mȩmä̧ ruhuo huȩ'ä̧cua̧rö̧. Ja̧u̧mä̧ ichinö ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä. Ja̧u̧tä̧ i̧jna̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ pä'öta'anö ro̧'ȩcua̧ jȩpi̧nö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israélttö hueähuä ji̧nö̧'i̧nä̧.22Dan ötö'cö, Moisés ji'ähuinö: Danmä mö̧ yähui i̧tti̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ hua̧ Basánttö tö'ömä̧.23Neftalí ötö'cö, Moisés jiähuinö: TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ adiunä jȩi̧nö̧mä̧ esehui, rȩjȩmä ki̧i̧pu̧jä̧ kä̧hua̧ ma̧a̧cha̧'a̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kä̧hua̧ eröhuaacu'inä.24Aser ötö'cömä, Moisésmä pä'inö: Aserömä adihuomenä̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ koro i̧tti̧mö̧ttö̧'inä yabonänö; ahuaruhuämä korotöttö'inä yabonänö repettä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ olivo a̧dȩ'inä rö̧ä̧nä̧ u̧ju̧nä̧rä̧cua̧ becua pä'ö'inä. 25Idepiyu jäyänä ttoecuäbämä cuoräuttötä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ broncettötä ttoecuäcua'a; cumo̧ro̧'inä recuo mo̧ro̧ jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuru 'quiyunä jähuänä tta̧huä̧rö̧'inä 'quiyö jähuätä ja̧'a̧ttö̧.26Jesurún u̧ru̧hua̧ Dios'anö hua̧ ka̧ra̧mä̧ toa'a, ucuotäcuähua̧mä̧, mo̧ro̧jä̧nä̧ pä̧mä̧dö̧ ucuru ppä'ädömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuo ö̧rö̧ä̧mä̧ ajiya isoppa ja̧'a̧.27Diosmä dajahuächi'ö kä̧cuä̧hua̧mä̧ 'cuäopönä̧tä̧ kö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dȩa̧'a̧mä̧ öjohuiyä mo̧ro̧ ki̧ä̧mö̧nä̧ kö̧ ka̧'a̧. Ja̧u̧mä̧ ttaboiyotörömä ucu cuä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ rä'epö icu, juhua'atäcu Ja̧u̧mä̧ pä'inö: "¡Si'epö icui!"28Israel ttö̧ja̧mä̧ 'quiya'a jacuätä ka̧cui̧nä̧tö̧. Jacob öaje rȩjȩttö̧ räopotomä ki̧na̧'a̧ trigo u̧huä̧ju̧ ote'inä juiyöjuiyönä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ vino jareö'inä; ja̧u̧mä̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ cuähuänä ajiya iyepina'a.29¡Ucu ppäcuädö'anö jö̧mä̧ rö̧a̧'a̧, Israél! ¿Diki̧ ja̧'a̧ ucu'anö hua̧mä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ surojöttö ppä̧di̧nä̧u̧mä̧, ucuru suröjöttö ttö̧'ȩpä̧rö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curohuähuomenä'inä iso juocuepönä ppä'ädömä? Cuabo'iyotömä cuä'cajo̧mȩ ttö̧'ä̧u̧nu̧tä̧ ttichäcuotö; ucutä jui'ädö cui̧cuä̧cua̧jä̧ ju'tojunä ttö̧jo̧mȩttö̧.

Chapter 34

1Moisés 'cha'achinö Moab rȩjȩ pämäromecu̧ Monte nebottö kä̧mä̧dö̧, Pisga mö'ä'ca ju'tä jo̧mȩcu̧, jua'amä ki̧'i̧pa̧'a̧ Jericó pä̧tȩcuä̧nö̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ i̧jȩpi̧nö̧ Galaad rȩjȩ o'cajuiyönä otó jo̧mȩ Dan rȩjȩ jö̧ta̧'a̧nö̧, 2o'cajuiyönä Neftalí'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Efraín rȩjȩ'i̧nä̧ Manasés'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Judá rȩjȩ'i̧nä̧, dä'ähuotottö kä̧hua̧ räopa'acuttu, 3ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Nerguev'inä, Jericó de'a pämärächi'omecu̧, Palmä ötahuiyä, otó jo̧mȩ Zoar jö̧ta̧'a̧nö̧.4TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'inäcu̧: "Pi̧jä̧ rȩjȩ ja̧'a̧ Abrahamrö̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ pä̧di̧nä̧jä̧ma̧, Isaacrö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jacob'rö'inä, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: TTömä chi̧yä̧cua̧sä̧ cuahuaruhä o'cotörö. Cua̧mo̧nä̧ cui'arenä to'cua pä'ötä chi̧jȩpä̧cu̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jua'amä 'cho̧cö̧cuä̧cua̧jä̧". 5TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mu̧huä̧yä̧ Moisésmä, juorö Moab rȩjȩttö̧ 'co̧ru̧pä'i'inö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ päinöta'anö. 6TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ rȩä̧dö̧ icuinäcu̧ Moab rȩjȩ pämäroppänä Bet-peor ötahuiyä pä̧tȩcuä̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ jȩru̧pa̧ hua'areba po̧mȩmä jitä mo̧ro̧ jubu päi'önä.7Moisés kö̧näri̧nö̧ cientoveinte a̧'ȩ́ jo̧mȩnä̧; iäre'inä ji̧nä̧ adiunä topinö, ji̧nä̧ jiyupächocö pinö huaicuinömä. 8Kä̧hua̧ ya̧tȩ beipächönä ajahuinätö̧ Moisesrö Moab möä̧'ca kadä'cattö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Moisés 'coröhuächä̧ ji̧ya̧u̧ ajaumä juo̧nö̧tä̧ moró cäädinätö̧.9Josue Nun i̧tti̧mä huo̧juȩcu̧nä̧ a̧mu̧cuä̧dä̧cuä̧huä̧ kö̧nä̧ri̧nö̧, Moisés u̧mu̧nä̧ unä mȩi̧nä̧cu̧ ja̧'a̧ttö̧. TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ jȩö̧mä̧ ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧ Moisesrö hueinömä.10Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧mä̧ Moisés jö̧'a̧nö̧ hua̧ Dios ucuocu ji'äumä ka̧ra̧mä̧ toina'a, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä̧tȩcu̧ kä̧mä̧dö̧ topäcuäu ucuocuinäcu̧'anö hua̧mä̧. 11Yorö'iso toina'a ja̧u̧'a̧nö̧ hua̧ Dios ucuocu ji'umä, o'cajuiyönä̧ tottocö jä̧'i̧jö̧, jȩtto̧cö̧ jähuä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, Egipto rȩjȩnä̧, jȩö̧ jȩpi̧nö̧mä̧, ru̧hua̧ faraónrö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ömö̧huäyotörö'i̧nä̧ o'catoi'önärö, juhua'atäcu i̧rȩjä̧mä jä̧ttä̧jä̧tä̧. 12Yorö'iso ya̧tȩ'inä toina'a ja̧u̧'a̧nö̧ hua̧ Dios ucuocu ji'äumä, bäreö jähuä'inä jȩpö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ye'ecuinätö̧ Moisés Israel ttö̧ja̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧ jȩö̧mä̧.

Joshua

Chapter 1

1TU̧RU̧HUA̧ Dios u̧mö̧huä̧ya̧ Moisés 'corupäi'äji o'ca'a, TU̧RU̧HUA̧ Diosmä ucuocuinö Nun i̧tti̧ Josuerö, Moisés u̧mö̧huä̧ya̧ pä'ijörö pä'inö: 2"Ttö chu̧mö̧huä̧ya̧ Moisés täcö 'corupä'i'äji. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ä̧rä̧mi̧'ö̧ täi Jordán aje 'cuäcuopa, ucuru'inä Israel ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ rȩjȩ chi̧yä̧jä̧ra̧'a̧. 3O'cajuiyönä cui̧jä̧dä̧tö̧cuä̧cuo̧mȩmä̧ iyinösä ucuru. Moisésrö chi̧yä̧cua̧sä̧ pädinöta'anö.4Porö de'a jui̧yä̧jä̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ libanottö̧ kä̧mä̧dö̧, aje röoto Eufrate jubö, o'cajuiyönä Hititas tti̧rȩjä̧'i̧nä̧ dä'ähuoto Mediterraneo jubö. Ka̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧ päte'ö ju̧huȩnȩ jubötä jä̧cua̧'a̧ ucu cui̧rȩjä̧mä̧. 5Ya̧tȩ'i̧nä̧ rohuähuö ujuruhui̧yä̧cua̧ ucu cua̧'cua̧ro̧mȩ jubömä. Ttö ucutäcu chö̧jä̧cua̧sä̧ Moiséscu chö̧ji̧nö̧ ta̧'a̧nö̧. Jaropi'ö'inä jaropi'ocösä, icuipö'inä icuipocösä.6Yecuecuoca'a 'quiyönä kä̧nö̧ cujuruhuaja. Ucumä jȩcu̧'ä̧cua̧jä̧ pitö cuahuäröhuä tti̧rȩjä̧ ttȩmö̧nä̧ ttä̧do̧tö̧ mi̧nä̧rö̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ pädinöta'anö. 7Yecuecuoca'a 'quiyönä kä̧nö̧ yabonänö cujuruhuaja. Ttu̧'ȩpä̧rö̧nö̧ ucuotö kä̧hui̧ o'ca juiyönä hueähuä huȩnȩ, chö̧mö̧huä̧ya̧ Moisés ucuru hueinöta'anö. Ja̧u̧ttö̧mä̧ kara'acu'inä 'Cä̧cui̧'ä̧ cu̧huo̧jua̧'a̧cu̧'i̧nä̧, cu'ohue ja̧'a̧cu̧'i̧nä̧, cui̧'cho̧'o̧dö̧nä̧ adiunä cu̧jä̧cua̧'a̧nö̧.8'Cuäopönä cucuocuaja pi'tä hueähuä huȩnȩ cuyärö'tä ötö'cömä. Cuamöcuädaja mo̧ro̧'i̧nä̧, yodo'inä ucuotö jȩ'cua̧ja o'cajuiyönä juä'tänä huȩyu̧tu̧ rötähuämä. Ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'u̧ttö̧mä̧ eseu'inä cuesehua'anä, juruhuö'inä cu̧ju̧ru̧huä̧cua̧jä̧. 9¿Ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧ tä̧ji̧ ucuru huedina'amä? ¡Ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ yecuecuoca'a 'quiyönä kä̧nö̧ cujuruhuaja! yecuecuä. cuijiyuhuächi'ä. "CU̧RU̧HUA̧ Diosmä cui̧'chö̧ o̧dö̧nä̧ ucutäcu kö̧."10Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Josuémä chutä ippeye ruhuotörö hue'ö ku̧ni̧nö̧: 11"Ttä'ahuariyä pönä tätucui ttö̧ja̧rö̧ huecuätucua: cuäcuähuämä jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ kö̧nä̧tu̧cui̧, täcö huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'omenä 'cuäcuopäcuotöjä Jordán aje, docuächäcuotöjä CU̧RU̧HUA̧ Dios i̧yä̧jä̧ cui̧rȩjä̧tö̧cu̧ päi'önä cuȩmä̧tu̧cua̧ pä'ö."12Ruben ahuaruhuättö'inä, Gad ahuaruhuättö'inä, Manasés ahuaruhuättömä jö'totörötä pä'inö Josuémä: 13"Amöcuädätucui Moisés päinö ji̧nö̧, TU̧RU̧HUA̧ u̧mö̧huä̧ya̧mä̧, pa̧'a̧nö̧ pä'inö: CU̧RU̧HUA̧TU̧CU̧ Diosmä jareönä cua̧'cua̧rä̧tö̧cu̧ i̧yä̧u̧jä̧ pi̧jä̧ rȩjȩ iyomenämä."14Tti̧rȩcua̧mö̧'i̧nä̧, tti̧tti̧mö̧'i̧nä̧, tta̧ji̧mö̧ pä̧cä̧yö̧'i̧nä̧ ttö̧ji̧pä̧cuo̧tö̧ Jordán aje yabonänö Moisés iyinäjä̧ra̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucututtö curä rohuäcuähuä ttö̧ja̧mä̧ cui̧'chä̧cuo̧tö̧jä̧ cuahuaruhuätöcurö ppäcuädätucua pä'ö. 15'Cuäcuächi'ätöcuä CU̧RU̧HUA̧TÖ̧CU̧ Dios cuahuaruhuärö iyome jubö, ucuturö iyinöta'anö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätö'inä tti̧rȩjä̧ päi'önä ttȩmä̧cuo̧tö̧ CU̧RU̧HUA̧TÖ̧CU̧ Dios i̧yä̧jä̧mä̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca ucutumä ppa̧cuä̧chä̧cuo̧tö̧jä̧ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ pö̧nä̧ hue'ö cu̧jä̧tö̧cua̧ pä'ö, TU̧RU̧HUA̧ Dios u̧mö̧huä̧ya̧ Moisés i̧yi̧nä̧jä̧ Jordán ajettömä ka̧hua̧ räopa'acu.16Ja̧'hua̧nö̧ päomenä adätö pä'inätö̧ Josuerö: O'ca juiyönä ujuturu huecuäjimä jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧ ti̧'cha̧ pä'ö huecuomemä ti̧'chä̧cuo̧tö̧jä̧. 17ucu päcu tesetäcuotöjä Moisés päö tesetinö ta'anö. CU̧RU̧HUA̧ Dios ucunätä̧ ö̧ja̧'a̧ttö̧, Moisésrö ö̧ji̧nö̧'a̧nö̧. 18Ucu huecuäji esetoca'a ä̧dä̧tä̧rö̧mä̧ hua'ö i̧cuä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Yecuecuoca'a 'quiyönä kä̧nö̧ cujuruhuaja.

Chapter 2

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Nun i̧tti̧ Josué hue'inö Sitinttö̧ u̧mä̧tö̧ ta̧ju̧rö̧ yä̧huäinä usäcuähuä ttö̧ja̧rö̧. Päinäu̧: "tätucuijo, topäjätucui rȩjȩ'i̧nä̧, ji̧nä̧ isocu päinämä Jerico ötahuiyära̧'a̧." Jahuätömä johuoröttö rä'opächö 'chä̧nö̧ rȩbȩhui̧nä̧tö̧ Rahab pä'ö micuaju kidepä micuänä iyä'chäcuähuä'ijäju koju isodenä, ju̧huä̧nȩtä̧ rȩbȩu̧ ki̧nä̧tö̧. 2Jerico ru̧hua̧rö̧ pä'inätö̧: Topi, Israel ttö̧ja̧mä̧ ichäjätö rȩjȩ usäu. 3Jericó ötahuiyä ru̧hua̧mä̧ hueinö Rahabrö jittahuaja pä'ö: rä'epö icui, ucu cuoju isodenä rȩbȩhuä̧jä̧tö̧rö̧, jahuätömä ti̧rȩjä̧ usäu ichäjätö ja̧'a̧.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ isajumä, jahuätö u̧mä̧tö̧ ta̧ju̧ru̧ dajö icuinäju̧. Isajumä pä'inäju̧: A̧'a̧ ttörö topö ichäjätö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttömä jerupajusä tottöqui ichäjätö. 5Jahuätömä täcö rä'opächätö yo̧ä̧sa̧ päia'a, ötahuiyä äpatiyä mö̧ttȩpö̧ ji̧yȩnä̧tä̧. jerupajusä tocuqui 'chä̧jä̧tö̧. Ucumä o'ca päi'önä jurunänö cui̧'chö̧ttö̧mä̧ jahuätörö cui̧rȩbȩhuä̧cua̧jä̧.6Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuäjumä isode ju'tä o'ipächö dajö icuäjäju pi̧nä̧ju̧ yajutä jojepinä'cua Lino isä'cua dea'a. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ umöhuäyotömä ru'i'inätö̧ Jordán aje re'tächiome päte'ö mänänä. Äpatiyämä mö̧'ȩpö̧ icuinätö̧ ru̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ rättopächö ji̧yȩnä̧tä̧.8Jahuäju 'cha'ächö topö ki̧'cho̧mȩnä̧ u̧mä̧tö̧ ta̧ju̧mä̧ ji̧nä̧ ä'ocotö pinätö̧. 9Pä̧ji̧nä̧u̧: ttömä huo̧ja̧ju̧sä̧ CU̧RU̧HUA̧TU̧CU̧ Dios i̧yi̧nä̧u̧jä̧ pi̧jä̧ rȩjȩmä̧. Ujutumä yetecunä jä̧u̧jä̧ ucuturumä. O'ca toinä pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ ucututä huecuäcuotöjä.10Ujutumä ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧jä̧ CU̧RU̧HUA̧TÖ̧CU̧ Dios aje röoto tuhuoto 'cä̧'ȩcuä̧chö̧ joächi'önä jȩi̧na̧'a̧mä̧ 'cuäcuopätucua pä'ö Egipto rȩjȩttö̧ räcuopi̧nä̧tu̧cu̧ o'ca'a. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧jä̧ ucutu jȩ'cui̧nä̧tö̧cua̧'a̧mä̧ Amorreo tturuhuotö ta̧ju̧rö̧ Jordán aje ya̧nä̧ ji̧jä̧ttö̧ , Sehonrö'inä, Ogrö'inä cuä'ö cuicuinätö̧cua̧'a̧mä̧. 11Pi̧yȩ tä̧ju̧cu̧ ji̧yȩnä̧tä̧ tami'iso'qui jacuättömä yetecue'önä päi'inäu̧jä̧ tujuru'inä juiyächi'önätä̧, CU̧RU̧HUA̧TÖ̧CU̧ Diosmä mo̧ro̧ji̧yä̧nä̧'i̧nä̧, pi̧jä̧nä̧'i̧nä̧ hueö kö̧ pä'ö.12Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä ucuturö jä'epäjusä, CU̧RU̧HUA̧TU̧CU̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ ppäcuädätöcuattö pä'ö, ttö'inä ucuturu adiunä jȩchä̧ji̧ta̧'a̧nö̧. Ja̧hua̧ta̧nö̧ ucutu'inä chä'o ojusodenä ka̧cuä̧tö̧rö̧ adiunä jȩ'cuä̧tö̧cua̧ja̧. 13ji̧yȩtȩ i̧jȩcuä̧ iyätucuittö, ucutumä tta̧cuä̧rä̧cuo̧tö̧jä̧ ujutu ta̧'cua̧rö̧. Chä'orö'inä, cha̧ju̧rö̧'i̧nä̧, chö̧ja̧hua̧tö̧ u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, chö̧ja̧hua̧tö̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, o'ca toi'önä chahuaruhuärö'inä hua'arettö ttö̧ji̧pö̧nä̧ ppäcuädäcuotöjä.14U̧mä̧tö̧mä̧ ttädätinäcua̧: ¡ujutumä a̧ pä'ätöjä ujutu tö̧ji̧pö̧nä̧ ppäcuäda'attö! Ujutu jȩta̧ pätö jitörö jicuähuoca'a jö̧ttö̧mä̧ ujutumä adiunä jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧ jäyä jȩä̧cuä̧huä̧ juiyönä ucuturumä TU̧RU̧HUA̧ Dios rȩjȩ ujuturu iyomenämä.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäju isode kä'co bahuecuatenä isappä jui'ädinäju. Jahuäju koju isodemä ötahuiyä ttoecuä'ca todeunä ki̧na̧'a̧. 16Pä̧ji̧nä̧u̧: "tätucui möä'cara'a cudajuächätucua ru̧hua̧ hue'ähuotö ttö̧'o̧cui̧'a̧'a̧cu̧. Juhua'atä cu̧jä̧tu̧cua̧ huäbodäcuä mo̧ro̧, jahuätö ppa̧ttä̧cho̧mȩ jubö. Ja̧u̧nu̧ o'comenätä̧ cui̧'chä̧tu̧cua̧ja̧ cui̧'cha̧ päcuätucua'acumä." 17U̧mä̧tö̧mä̧ pä'inätö̧ jahuäjuru: a̧ pätönä jäcuepäjimä jȩti̧yä̧cuo̧tö̧jä̧, pi̧yȩ jȩ'cuo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧.18Pi̧jä̧ rȩjȩra̧'a̧ ti̧rȩbȩhuo̧mȩnä̧. ucumä ti̧'ä̧dö̧ cu̧nu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ pö̧jä̧ta̧ tu̧huä̧ta̧, isode yaecuatenä ujuturu juicuädinomenä. O'ca toi'önä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ cu̧jä̧tu̧cua̧ja̧, cuä'o'inä, cua̧ju̧'i̧nä̧, cui̧ja̧hua̧tö̧'i̧nä̧ cuä'o ojuisode jacuätä. 19Ucututtö ya̧tȩ apate u̧mi̧cu̧ mä̧nä̧ra̧'a̧ räopächöttömä ja̧u̧mä̧ 'corupäi'ä̧cua̧ ujutumä huȩnȩ juitäcuotöjä. ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ cuoju isode jacuä kö̧ 'corupäi'öttömä ujututä jä̧cua̧'a̧ tote'äcuotömä pätinö ji̧nö̧ jȩto̧ca̧'a̧ttö̧.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ujutu jȩtä̧cuä̧ jicuähuätöcuttömä a̧ pätönä jäcuepinö ji̧nö̧mä̧ huȩnȩ jui'ätötä tö̧ji̧pä̧cuo̧tö̧jä̧." 21Rahab ädätinäju: a̧ päcuinätucumä jȩ'cuä̧tu̧cua̧ja̧." Tätöcui päjäji o'ca'a rä'opächö 'chi̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a pö̧ja̧ta̧ tu̧hua̧ta̧ ti̧'ä̧nö̧ rö̧ni̧nä̧ju̧ isode yäecuatenä.22Jahuätömä de'ara'acu 'chinätö̧, ju̧huȩnȩtä̧ ki̧nä̧tö̧ huäbodäcuä mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ jahuätörö usätö ppa̧ttä̧cho̧mȩ jubö. Jahuätörö usätömä mä̧ni̧yä̧ o'ca juiyönätä̧ usinätö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ po̧cui̧po̧co̧tö̧ pi̧nä̧tö̧.23U̧mä̧tö̧ ta̧ju̧mä̧ de'ara'attö ppa̧'a̧chi̧nä̧tö̧ Nun i̧tti̧ Josué ö̧ja̧'a̧cu̧ o'cajuiyönä 'cuäopäji huȩnȩ jittäcuinäcu̧. 24Josuerö jiähuinätö̧: iso päi'önä TU̧RU̧HUA̧ Dios ujuturu iyinö pi̧jä̧ rȩjȩmä̧. O'ca toi'önä pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ ye'ecuätö ujuturumä.

Chapter 3

1Mo̧ro̧ päia'a yo̧ö̧nä̧ jä̧i̧ Josué ä̧rä̧mi̧'i̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sitinttö̧ rä'opinätö̧ . 'Chi̧nä̧tö̧ Jordán ajera'acu, ja̧u̧'i̧nä̧ o'ca toi'önä Israel ttö̧ja̧cu̧, pä̧jä̧mi̧nä̧tö̧ aje ttijähuäcua'a ä'canä.2Huäbodäcuä mo̧ro̧ 'cuäopäji o'ca'a tturuhuotömä ji'ähue'ö cue'ächinätö̧ ttä'ahuäriyä pö̧nä̧; 3Ttö̧ja̧rö̧ hue'inätö̧: TU̧RU̧HUA̧ Dios öäre huehuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ Diosttö'inä, ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'copäte'ö adicuä ttö̧ja̧ Levi ahuaruhuä ttȩpa̧'a̧ to'cuätucuomenä, porö cu̧jä̧tö̧cuo̧mȩttö̧mä̧ cui̧'chä̧tu̧cua̧ja̧ jahuätö tto'ca'anä. 4ucututtömä otomenä ya'ute kilometro jo̧mȩ tö'cöhuächi'önä pö̧nä̧ cui̧'chä̧tu̧cua̧. Tö'cönänömä päcui'ätucuo juo̧ca̧ ȩpä̧tö̧rö̧mä̧, to'cuätucuäcua'a ja̧'a̧ttö̧ tti̧'cho̧mȩ mänä cuieruhuätucua'attö.5Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Josué pä'inö ttö̧ja̧rö̧: yo̧ȩi̧ mo̧ro̧ kä̧mä̧dö̧ surojö juiyönä cujä̧tu̧cua̧ja̧,CU̧RU̧HUA̧TU̧CU̧ DIOSMÄ cuieruhuätucu juäi i̧jȩpä̧cua̧ ucuturumä. 6Ja̧u̧nö o'ca'a Diosttö'inä, ttöja̧ttö̧'i̧nä̧, kä̧'copäte'ö ,adicuä ttö̧ja̧rö̧ pä'inö: 'quiyönä 'chu'ärätucui hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧, tto̧ja̧ ttä̧'canä ȩpö̧ 'cuä̧cuopätucuaja. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ 'chuä̧rä̧nö̧ 'cuä'opinätö̧ ttö̧ja̧ ttä'canä.7TU̧RU̧HUA̧ Dios Josuérö pä'inö: pi̧yȩ mo̧ro̧mä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ ucuo i̧sa̧ päcuia'a Israel ttö̧ja̧ tottönä. Moiséscu 'chö̧ji̧nö̧ ta̧'a̧nö̧ ucucu chö̧ja̧'a̧'i̧nä̧ ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧. 8Ucutä huecuäcua̧jä̧ Diosttö'inä, ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧, kä'co pate'ö adicuä ttö̧ja̧rö̧ hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ ȩpä̧tö̧rö, Jordán aje jäyoto cui̧rȩbȩhui̧'ä̧tu̧cuo̧mȩnä̧ 'quiyönä cu̧jä̧tu̧cua̧.9Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Josué Israel ttö̧ja̧rö̧ pä'inö: pocu ichi'ö ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, CU̧RU̧HUA̧TU̧CU̧ Dios i̧huȩnȩ. 10Pi̧yȩ 'cuäopa'a topö cu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ja̧ CUÄ̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Dios 'cuäopönätä kö̧ jȩö̧mä̧ Cananeo ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, Hititas ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, Heveos ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, Ferezeos ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, Gergeseos ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, Amorreos ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ Jebuseos ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, Cuä'catucu jo̧mȩttö̧ rä'epö icua'a to'cuäcuotöjä. 11¡topätucui! pi̧jä̧ o'ca juiyönä kö̧ TU̧RU̧HUA̧ Dios öäre hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ ȩpä̧tö̧ Jordán aje ya̧nȩji̧jä̧nä̧ cuättopa'a tocu'äcuotöjä.12jitämä pojopö ȩmä̧tu̧cui̧ Israel ahuaruhuä 'cotöttö docenö huotöttö ya̧tȩ pö̧nä̧. 13Pi̧jä̧ o'ca juiyönä kö̧ TU̧RU̧HUA̧ Dios öäre hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ ȩpä̧tö̧, Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧, kä'co päteö adicuä ttö̧ja̧ Jordán ajenä tti̧ja̧do̧mȩnä̧ Jordán ajemä kä̧mä̧dä̧cua̧'a̧, ju'tänättö̧ ijihuoya'inä, dȩa̧nä̧ttö̧ ijihuoya'inä kä̧mä̧dö̧ joächi'äcua'a.14Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jordán aje 'cuättopomenä TU̧RU̧HUA̧ Dios öäre hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ ȩpä̧tö̧, Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'copäte'ö adicuä ttö̧ja̧mä, ttö̧ja̧ ttä'canä 'chi̧nä̧tö̧. 15Ja̧hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a TU̧RU̧HUA̧ Dios öäre hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ ȩpä̧tö̧ jäyoto tti̧jä̧da̧'a̧tä̧ ttö̧jä̧pö̧ ä̧cuä̧mi̧'i̧nä̧u̧(Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧mä̧ a̧'ȩnä̧ ja̧'a̧ttö̧ cuähuä'inä rö̧ä̧nä̧ ppöröhuina'a̧). 16Ajiya ju'tänättö ijihuoyamä kämädö 'ca̧ȩcuä̧chi̧na̧'a̧ räbä jö̧nä̧ päi'önä. Oto päi'önä Adán rȩjȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ Saretán tö'cö jubö, dȩa̧cu̧ttö̧mä̧ Neguev'inä, aje röoto 'cäruhuäbö aje jubö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧mä̧ 'cuä'opinätö̧ ya̧nä̧ji̧jä̧ Jerico ötahuiyä tö'cönänö jo̧mȩnä̧.17TU̧RU̧HUA̧ Dios öäre huehuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ ȩpä̧tö̧ Diosttö'inä, ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧, kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧mä̧ Jordán aje kä'co päte'ö kämädinätö̧ rȩjȩ jo̧ä̧jä̧nä̧, Israel ttö̧ja̧ 'cuättopa'anä ji̧jä̧ra̧'a̧cu̧.

Chapter 4

1O'ca toi'önä Jordán aje 'cuättopäji o'ca'a TU̧RU̧HUA̧ Dios ucuocu pä'inö Josuérö: 2"Ȩmi̧ docenö huotöttö, ya̧tȩ pö̧nä̧. 3Hue'i Jordán aje kä'co päte'ittö Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧, ttu̧jä̧pö̧ ttu̧jä̧da̧ro̧mȩttö̧ docenö i̧nä̧ o'qui ttȩma̧ja̧, cutäjätucua mä̧cuä̧ yodo cuä'ätucuäcuome.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Josuémä huopinö Israel ahuaruhuä docenö huotöttö pojopö ȩmi̧nä̧u̧ttö̧, ya̧cu̧ pö̧nä̧rö̧. 5Josué pä'inö: CU̧RU̧HUA̧TU̧CU̧ Dios öäre hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ ä'canä 'cuäopätucui Jordán aje kä'co päte'önä. I̧nä̧ o'qui cu'upi'canä huänähui'ö, Israel ahuaruhuä 'cotöttö ya̧tȩcu̧ pö̧nä̧.6Pi̧yȩmä̧ i̧jȩcuä̧ päiönä ja̧cua̧'a̧ ucututä cu̧huo̧juä̧cuä̧huä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧ pä'ö, yodoji mo̧ro̧ päi'omenä cui̧tti̧mö̧tö̧cu̧ jättepomenä: ¿Däje pä'ittö po'qui ido'quimä? 7Cuädätäcuotöjä jahuätörömä: Jordán ajemä 'toi'ina'a TU̧RU̧HUA̧ Dios öäre hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ ȩpö̧ 'cuättoi'omenä. Ja̧u̧ i̧nä̧ o'quimä Israel ttö̧ja̧mä̧ 'cuäopönätä̧ ttamöcuäda pä'ö jä̧cua̧'a̧.8Israel ttö̧ja̧mä̧ Josué hueäjita'anö jȩpi̧nä̧tö̧, I̧nä̧ o'qui docenö o'qui ȩmi̧nä̧tö̧ Jordán aje käcotottö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios Josuérö hueäjita'anö. Israel ahuaruhuä 'cotöttö ya̧tȩcu̧ pö̧nä̧, ja̧u̧ o'quicu ȩpö̧ 'chi̧nä̧tö̧ ttä'ähuaränä ttötä pä'ö. 9Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Josué'inä rötinö docenö i̧nä̧ o'qui Jordán aje kä'coto, TU̧RU̧HUA̧ Dios öäre hueähuä huȩnȩ, ȩco̧ca̧ ȩpä̧tö̧ Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'copäte'ö adicuä ttö̧ja̧ ttö̧jä̧pö̧ ttö̧jä̧dä̧ri̧no̧mȩ. Ja̧u̧ i̧nä̧ o'qui jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ jubö päi'önä pa̧'a̧.10Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧mä̧, Dios öäre hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ ȩpä̧tö̧mä̧, Jordán aje kä'coto ka̧cuä̧mi̧nä̧tö̧, TU̧RU̧HUA̧ Dios Josuérö hueinöta̧'a̧nö̧ o'ca juiyönä jȩpö̧ cättädome jubö, Moises'inä Josuerö ja̧u̧ huȩnȩtä̧ hue'inö. Ttö̧ja̧mä̧ jurunänö 'cuä'opinätö̧. 11O'ca toi'önä ttö̧ja̧ 'cuättopäji o'ca'a, TU̧RU̧HUA̧ Dios öäre hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧'i̧nä̧ cuä'opa'anä, Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'copäte'ö adicuä ttö̧ja̧'i̧nä̧ 'cuä'opinätö̧, ttö̧ja̧ to̧tta̧ra̧'a̧nä̧.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ruben ahuaruhuättö'inä, Gad ahuaruhuättö'inä, Manase ahuaruhuättömä jö'totötä 'cuä'opinätö̧ curä rohuäcuähuä 'chu̧huä̧rä̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ tta'ca jo̧mȩnä̧, Moises päinöta'anö. 13Curä ttörohuähuäcuotömä 'cuä'opinätö̧ cuarenta mil ttö̧ja̧ jo̧mȩnä̧ Jericó meje'cacu TU̧RU̧HUA̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ ttörohuähua pä'ö. 14TU̧RU̧HUA̧ Dios Josuérö uruhuo iyinö o'ca toi'önä Israel ttö̧ja̧ tta'ca jo̧mȩttö̧. Juhuorö kä̧mä̧dö̧ ucuotinätö̧ Moisésrö ttucuotinöta'anö Josuérömä a̧'cua̧ro̧mȩ jubö.15Ja̧u̧nu̧ o'ca'a TU̧RU̧HUA̧ Dios Josuérö ucuocuinö: 16"Diosttö'inä, ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'copäte'ö adicuä ttö̧ja̧rö̧ ttȩmi̧pa̧ pä'ö hue'i, hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ Jordán ajettö ttö̧huä̧mi̧'ä̧cha̧."17Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Josuémä hue'inö Diosttö'inä, ttö̧ja̧ttö̧'nä̧ kä'copäte'ö adicuä ttö̧ja̧rö̧: "Jordán ajettö huä̧mi̧pä̧chä̧tu̧cui̧." 18Ja̧'hua̧nö̧ hueäu Diosttö'inä, ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧mä̧, hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ ȩmi̧pö̧ rä'opächö 'chi̧nä̧tö̧ Jordán ajettömä, ttö̧jä̧pö̧ aje jäyoto jo̧mȩ ttö̧jä̧do̧mȩnä̧ ajemä pä'äji ta'anö huerächi'ö mo̧ȩcuä̧chi̧na̧'a̧, pä'äji pa̧ja̧cuä̧nö̧ mo̧ro̧ a'canä jä̧ji̧ta̧'a̧nö̧.19Israel ttö̧ja̧mä̧ Jordán aje 'cuä'opinätö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ kä̧hua̧ fechamä dieznä. Ja̧hua̧nö̧ 'cuä'opäjä'cotömä Gigalnä rȩbȩhui̧'ö̧ pä̧jä̧mi̧nä̧tö̧ Jericóttömä kä̧hua̧ räopa'acu päte'ö. 20Docenö i̧nä̧ o'qui Jordán ajettö ttȩmä̧ji̧mä̧ Josuémä rötinö Gilganä. 21Josuémä ttö̧ja̧rö̧ pä'inö: Yodoji mo̧ro̧ cui̧tti̧mö̧'cotö ttä̧'o̧tö̧rö̧ jattepomenä ¿Dä̧bö̧ pä'ö pa̧'a̧ttö̧ pi̧yȩ i̧nä̧ o'quimä?22Cui̧tti̧mö̧rö̧ jicuähuäcuotöjä pa̧'a̧nö̧: pi̧nȩnä̧ 'cuä'opinätö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ Jordán aje joächi'omenä. 23CU̧RU̧HUA̧TU̧CU̧ Dios Jordán aje jo'ädö icuinö 'cuäcuopätucua pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ CU̧RU̧HUA̧TU̧CU̧ Diosmä dubora tuhuora'inä joächi'önä jȩpi̧nö̧ ujutu 'cuätopa pä'ö. 24Pi̧jä̧ ttö̧ja̧ o'catoi'önätä ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ Diosmä Ju̧ru̧hua̧ pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutumä 'cuäopönätä cucuotäcuotöjä cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Diosrömä.

Chapter 5

1O'ca toi'önä Amorreos ttö̧ja̧ tturuhuotömä Jordán ajettömä kä̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧ päte'ö ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ Cananeos ttö̧ja̧ tturuhuotö'inä Mediterraneo dubora jäyänä ka̧cuä̧tö̧mä̧ ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧ TTU̧RU̧HUA̧ Dios Jordán aje joächi'önä Israel ttö̧ja̧ jo̧ä̧jä̧nä̧ pä̧tȩcuä̧nö̧ 'cuättopönä jȩä̧ji̧ huȩnȩ ttä̧ju̧cuo̧mȩnä̧ ttami iso'quinä ye'ecue'inätö̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttörohuähua pä'ocotö pinätö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧.2TU̧RU̧HUA̧ Dios Josué ucuocu pä'inö "aditi ido'quittö nahuodä, o'catoi'önä israel ttö̧ja̧ u̧mä̧tö̧rö̧ tti̧jȩta̧ 'cui'opi. " 3Ja̧'hua̧nö̧ ttö̧ja̧ Josuemä ido'quittö nahuodä aditinö o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧ u̧mä̧tö̧rö̧ tti̧jȩtä̧ 'cui'opinö Aralot möä'cattö.4Josuémä pi̧yȩ ja̧ pä'ö ji̧na̧'a̧ tti̧jȩta̧ 'cuiopina'amä: o'catoi'änä Egipto rȩjȩttö̧ rä'opinätö̧mä̧, de'a jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧ttö̧tä̧ hua'ö icuinätö̧. 5O'ca toi'önä u̧mä̧tö̧ Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧ rä'opinätömä tti̧jȩta̧ 'cui'ocuotötä ji̧na̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ppo̧'ä̧tö̧ de'a jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ uhuäpächinätömä tti̧jȩta̧ 'cui'ocuotö pi̧nä̧tö̧.6Israel ttö̧ja̧mä̧ de'a jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧ cue'ächinätö̧ cuarentanö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧, o'ca toi'önä curä rohuäcuähuä ttö̧ja̧ Egiptora̧'a̧ttö̧ rä'opinätömä hua'ö icuinätö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios i̧huȩnȩ tteseto'cattö. TU̧RU̧HUA̧ Dios pä'ö ku̧ni̧nö̧ ttä̧do̧tö̧ mi̧nä̧rö̧ chiya pädinäjä̧ra̧'a̧mä̧ topö'inä tottiyäcuotö rȩjȩ cuähuä rö̧ä̧nä̧ kä̧jä̧ra̧'a̧mä̧. 7TU̧RU̧HUA̧ Dios ttä̧'o̧tö̧ tti̧mö̧rö̧tä̧, Josué tti̧jȩta̧ 'cuiocuä jȩä̧ru̧tä̧, mänänä tti̧'cho̧mȩnä̧ jȩttö̧ juiyönä ji̧na̧'a̧ttö̧.8o'ca toi'önä tti̧jȩta̧ 'cui'ocuotö ppätti'omenä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'inätö̧ ttä'ähuaränätä adiunä ppätti'ome jubö. 9TU̧RU̧HUA̧ Dios pä'inö Josuérö: pi̧yȩ mo̧ro̧ emö icusä Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧ ucutu surojocuächinatu̧cu̧mä̧" Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ micuome Gilga pä'ö pi̧yȩ mo̧ro̧ jubö.10Israel ttö̧ja̧mä̧ Gilgalnätä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧, ttu̧huä̧mȩnä̧ fechamä catorcenä, Jericó mȩji̧yi̧nä̧tä̧ ni̧'ȩcui̧nä̧tö̧. 11Koro mo̧ro̧ ttu̧huä̧mȩnä̧ 'cuäopinö pä'cäri 'cuäopäji o'ca'a ja̧u̧nu̧tä̧ mo̧ro̧ cui̧nä̧tö̧ ju̧huä̧jä̧ rȩjȩttö̧ cuäcuähuämä pan ppö̧ä̧mo̧cö̧'i̧nä̧, Saridö icuähuä ote'inä.12Mana iremä ja̧u̧nu̧tä̧ mo̧ro̧ beichina'a ji̧jä̧ rȩjȩ cuähuä ttucuäji o'ca'a, mana iremä ja̧u̧ du'huottö kä̧mä̧dö̧ Canaan rȩjȩ cuähuä u̧huä̧ju̧ttu̧ cuinätö.13Josué Jericó ötahuiyä tö'cö ö̧jo̧mȩnä̧ u cä'epö topinö, ya̧tȩ uborö chutä ö̧jo̧mȩ päte'ö jueönä ö̧ja̧'a̧, ucurä'chu u̧mu̧nä̧ chuäränö, ja̧u̧ ö̧ja̧'a̧cu̧ 'chahui'ö Josuémä jauru pä'inö. ¿ujutucu köjä, tabo iyotucu köjäcö?14Ja̧u̧ adätinö: Yatecu'inä kocösä, ttömä TU̧RU̧HUA̧ umöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ichäjisä. Ja̧'hua̧nö̧ pä'a ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧ Josuémä ucuotö jä̧rȩyu̧ pä'i'ö i'ä rȩjȩ becuächönä pä'ö jö̧ttö̧mä̧? ttö̧mä̧ cu̧mö̧huä̧ya̧sä̧. 15TU̧RU̧HUA̧ umöhuäyötö su̧ro̧da̧u̧ TTU̧RU̧HUA̧MÄ̧ Josuérö pä'inö: cu̧jä̧pö̧ isäya ko̧'ä̧dä̧cua̧u̧ icui ju̧huȩnȩ ucu cu̧jä̧do̧mȩmä̧ ttö adihuä i̧sa̧ chö̧jo̧mȩ surojö juiyome ja̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ ta̧'a̧nö̧ ö̧jä̧pö̧ isäya ko'ädäcuäu icuinö.

Chapter 6

1Jitämä, Jericó ötahuiyä apatiyämä mö̧'ȩpö̧ icuähuina'a Israel ttö̧ja̧ su̧ro̧da̧u̧ru̧ yettecua'attö. Ya̧tȩ'i̧nä̧ rä'opocö pinö, ya̧tȩ'i̧nä̧ do'ächocö pinö. 2TU̧RU̧HUA̧ Dios Josuérö pä'inö: "ttu̧'ȩpä̧rä̧chi̧'i̧ Jericó ötahuiyämä ucu cu̧mö̧nä̧tä̧ iyösä, ruhuarö'inä, umöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧ ru'inä.3cui̧'chä̧cua̧jä̧ ötahuiyä sobucuächönä̧ , o'catoi'önä u̧mä̧tö̧ curä rohuähuäcuähuä ttö̧ja̧mä̧, cui̧'chä̧tu̧cua̧ja̧ ötahuiyä sobucuächönä mo̧ro̧ttö̧mä̧ ya'utenä̧tä̧. Pi̧yȩmä̧ jȩcu̧'ä̧cuo̧tö̧jä̧ ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ ya'utenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧. 4Kö̧ro̧mö̧ttö̧ to'cherenö huotö Diosttö'inä, ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧, kä'copäte'ö adicuä ttö̧ja̧ ttȩpä̧cuo̧tö̧, ko̧ro̧mö̧ttö̧ todärenö o̧na̧ Oveja ä̧ja̧ i̧sä̧na̧ hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ ä'canä. Ko̧ro̧mö̧ttö̧ todäre mo̧ro̧ pätecuächomenä, ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ ötahuiyä soböcuächönä cui̧'chä̧cuo̧tö̧jä̧ ko̧ro̧mö̧ttö̧ todärenö jo̧mȩnä̧. Diosttö'inä, ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧, kä'copäte'ö adicuä ttö̧ja̧mä̧ pä̧i̧cu̧nä̧ rä̧mi̧pö̧nä̧ pputtäcuotö.5Jahuätömä pputtäcuotö Oveja ä̧ja̧ i̧sä̧na̧mä̧ 'tö̧'ȩpö̧nö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ rä̧mi̧pö̧nä̧. ja̧u̧ rä̧mi̧pa̧'a̧ ttä̧ju̧cuo̧mȩnä̧ o'catoi'önä cujurucu pä̧i̧cu̧nä̧ huocu'ätucua , ötahuiyä tto̧ȩcuä̧rä̧'ca'i̧nä̧ mo̧ä̧chä̧cua̧'a̧. Ja̧hua̧nö̧ päi'omenä Israel ttö̧ja̧mä̧ jueönä 'chä̧nö̧ curohuähuäcuotöjä6Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Nun i̧tti̧ Josuémä, Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'inä, kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧rö̧ huopo'ö pä'inö: "Cä'ecu cu̧huȩnä̧huä̧tu̧cua̧ hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧mä̧, Diosttö'inä, ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧mä̧. Ko̧ro̧mö̧ttö̧ ta̧ju̧nu̧ huotömä 'chu'ädätucui ko̧ro̧mö̧ttö̧ todärenö ppöähuä o̧na̧ oveja ä̧ja̧ i̧sä̧na̧, Dios öäre hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ ȩpä̧tö̧mä̧ ä'canä cui̧'chä̧tu̧cua̧. 7Pä'inö Israel ttö̧ja̧rö̧: "Tätucui ötahuiyä soböcuächönä, o'catoi'önä rohuähuäcuähuä ttö̧ja̧mä̧ Dios öäre hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ ä'canä tti̧'chä̧cuo̧tö̧.8Josué hueäjita̧'a̧nö̧ jȩpi̧nä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧. Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'inä, kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧ Ko̧ro̧mö̧ttö̧ ta̧ju̧nu̧ huotömä 'chu'ädätucui ko̧ro̧mö̧ttö̧ todärenö ppöähuä o̧na̧ oveja ä̧ja̧ i̧sä̧na̧. Tti̧'chö̧ta̧'a̧nö̧ rä̧mi̧pa̧'a̧ ppöähuä o̧na̧mä̧. Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios öäre hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ jahuättö tto'ca'anä 'chi̧na̧'a̧. 9Curä rohuähuäcuähuä ttö̧ja̧mä̧ Diosttö'inä, ttö̧ja̧ttö̧'inä, kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧mä̧ ttä'canä 'chi̧nä̧tö̧ Ko̧ro̧mö̧ttö̧ ta̧ju̧nu̧ huotömä ttöäre ppöähuämä cättädi'oca'atä ppö'inätö̧ ra̧ra̧rä̧cuä̧u̧nä̧.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Josuémä pä'inö Israel ttö̧ja̧rö̧: "'Corunä tätucui, ttö huopätucui pädö mo̧ro̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huo'cuäcuotöjä̧. 11Ja̧'hua̧nö̧ päji o'ca'a Josuémä hue'inö Dios öäre hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧mä̧ Jericó ötahuiyä soböcuächönä ttȩpa̧ pä'ö. Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ juȩnȩtä̧ 'cuä'opinä̧tö̧.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Josuémä ji̧nä̧ yo̧ä̧i̧ ja̧'a̧ ä̧rä̧mi̧'i̧nö̧ Diosttö'inä, ttö̧ja̧ttö̧'inä, kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧mä̧ huä̧nä̧hui̧nä̧tö̧ Dios öäre hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧. 13Ko̧ro̧mö̧ttö̧ ta̧ju̧nö̧ Diosttö'inä, ttö̧ja̧ttö̧'inä, kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧mä̧ ȩmo̧po̧'i̧nä̧tö̧ ovej ä̧ja̧ i̧sä̧na̧, tu̧ru̧hua̧ öäre hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ ȩpä̧tö̧ jueönä tti̧'cha̧ pä'ö ttöäre ppöähuä o̧na̧ ppö'äyotö 'chi̧nä̧tö̧ cädi'äcuähuä juiyönä, curä rohuähuäcuähuä ttö̧ja̧mä̧ jähuätö tto'ca'anä 'chi̧nä̧tö̧. Korotömä Dios öäre hueähuä huȩnȩ ȩpä̧tö̧mä̧ tto'ca'anä 'chi̧nä̧tö̧, ppöähuä ttö̧ja̧mä̧ cättädi'oca'atä ppö'inätö̧. 14Todäre mo̧ro̧ päi'omenä pä'äjita'anö̧ otahuiyära̧'a̧ subötö 'chi̧nä̧tö̧ mo̧ro̧ttö̧mä̧ ya'utenä̧tä̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'amä ttä'ähuarära̧'a̧tä̧ ppa̧'ä̧chi̧nä̧tö̧. Jahuätömä pa̧'a̧nö̧ jȩpi̧nä̧tö̧ ko̧ro̧mö̧ttö̧ ya'utenö mo̧ro̧ päi'omenä̧.15Ko̧ro̧mö̧ttä̧ todäre mo̧ro̧ päi'omenä kä̧hua̧ räoi'a'a ä̧rä̧mi̧'ö̧ 'chi̧nä̧tö̧ pä'äji jȩttä̧ji̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä suböcuächönä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pi̧yȩ mo̧ro̧tä̧ ji̧na̧'a̧ ko̧ro̧mö̧ttö̧ to'cherenö jo̧mȩnä̧ ötahuiyänä subötö ttijärächi'ina'amä. 16Ko̧ro̧mö̧ttä̧ todäre mo̧ro̧ päi'omenä Diosttö'inä, ttö̧ja̧ttö̧'inä, kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧ ttöäre ppöähuä o̧na̧ ppö'inätö̧, Josué hue'inö ttö̧ja̧rö̧ ¡Huoipätucui! ¡ Tu̧ru̧hua̧mä̧ i̧yä̧u̧jä̧ pi̧yȩ ötahuiyä!17Tu̧ru̧hua̧ Diosmä hue'inö ötahuiyä'inä, ötahuiyä jacuä ka̧cu̧'i̧nä̧ jȩpö̧ tticua pä'ö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yajutetä kö̧ji̧pä̧cua̧ju̧mä̧ Rahab kidepä micuänä iyä'chäcuähuä'ijäju, kahuaruhuäcutä, jahuäjutä ja̧'a̧ttö̧ u̧mä̧tö̧ ta̧ju̧ huȩti̧nä̧u̧ru̧ dajö icu ppä'ädinä̧ju̧mä̧. 18Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä to̧pä̧rä̧cuä̧u̧ kä̧tu̧cui̧, jȩpö̧ tticua pä'ö 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧ttö̧mä̧, ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ cuȩmä̧tu̧cuó̧. Cuȩmä̧tu̧cu̧ttu̧mä̧, surojö 'cuäopäcuotöjä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israel ttö̧ja̧ ttä'ähuarämä jȩpö̧ icuähuäcua'a. 19O'cajuiyönä pärätä'inä, oro'inä, broncettö adicuä'inä, cuoräuttö adicuä'inä, Tu̧ru̧hua̧ Dios öäre päi'önä 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧cua̧'a̧ ja̧u̧mä̧ cuȩmä̧tu̧cua̧ Tu̧ru̧hua̧ öäre rö̧ä̧nä̧ micuäu hua'adö ku̧nä̧huo̧mȩ.20Oveja ä̧ja̧ i̧sä̧na̧ rä̧mi̧pa̧'a̧ ttä̧ju̧cuo̧mȩnä̧ ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩnä̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huopinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ huottomenä̧ ötahuiyä ttoecuäbämä rȩjȩcu̧ mo̧ä̧chi̧na̧'a̧ juä̧nȩnä̧tä̧ do'ächinätö̧ ötahuiyä jacuä, ya̧cu̧nä̧ jueönä 'chi̧nä̧tö̧ ttä'cacutä, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ 'cho'ipinä̧tö̧ ötahuiyämä. 21Curä'chunä̧tä̧ jȩpö̧ icuinätö̧ o'cajuiyönä ötahuiyänä ka̧cu̧mä̧: u̧mä̧tö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ möäyotörö'inä, böecuächätörö'inä, pä̧cä̧yö̧rö̧i̧'i̧nä̧ ovejatö̧rö̧'i̧nä̧, mö̧rö̧tö̧rö̧'i̧nä̧.22Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Josué pä'inö u̧mä̧tö̧ ta̧ju̧ru̧ rȩjȩ usäu i̧huä̧ji̧nä̧tö̧rö̧. Tätucui kidepä micuänä iyä'chäcuähuä isajuru'inä, jahuäjucu kä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, o'catoi'önärö̧ rä'epö icuäjätucui. Utucu päcuinä̧tu̧cu̧ta'anö.23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ möäyotö rȩjȩ usäu i̧huä̧ji̧nä̧tö̧mä̧ do'ächö Rahabrö rä'epö icu 'chi̧nä̧tö̧. Jahuätömä rä'epö icuinätö̧ kä'orö'inä, ka̧ju̧ru̧'i̧nä̧, ki̧jä̧hua̧tu̧rö̧'i̧nä̧, o'catoi'önä jahuäjucu ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ otonä kahuäruhuärö'inä. Jahuätörömä Israel ttö̧ja̧ ttä'ähuarättömä otonänö ttȩpi̧nä̧u̧. 24O'cajuiyönä ötahuiyä'inä, ötahuiyänä ka̧cu̧'i̧nä̧, köhuö icuinätö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pärätä'inä, oro'inä, broncettö adicuä o̧'ta̧'i̧nä̧, cuoräu'inä ca̧ca̧tö̧ ku̧ni̧nä̧tö̧ tu̧ru̧hua̧ ojusodenä rö̧ä̧nä̧ mi̧cuäu juäi ku̧nä̧huo̧mȩ.25Josuémä ja̧'a̧tä̧ topinö Rahab kidepä micuänä iyä'chäcuähuä'ijäju'inä kä'o ojusodenä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ o'catoi'önä ttö̧ji̧pö̧nä̧. Kahuaruhuä 'cotömä Israelnä̧tä̧ kä̧tö̧ jitä mo̧ro̧ pi̧yȩ mo̧ro̧ jubö, Josué Jericó rȩjȩra̧'a̧ usäu tti̧'cha̧ pä'ö huȩi̧nä̧u̧ru̧ dajö icu ppäjädina'attö̧.26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Josué ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ pä'ö ku̧nö̧ pä'inö: Tu̧ru̧hua̧ ä'cattö suronä pä'ö ku̧nä̧huä̧nä̧tä̧ ö̧jä̧cua̧ pi̧yȩ ötahuiyä ärädö adita pä'ömä. Ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧mä̧ rȩä̧dö̧ i̧cuä̧huä̧cua̧ ötahuiyä kä'co, ja̧u̧nu̧ o'comenä i̧tti̧'i̧nä̧ 'corupäi'äcua̧ äpate ä'cattö. 27Tu̧ru̧hua̧ Diosmä Josuécutä ki̧nö̧ ju̧huä̧jä̧ rtȩjȩnä̧ kä̧tö̧mä̧ huo̧juä̧chi̧'i̧nä̧tö̧.

Chapter 7

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ suronä jȩpi̧nä̧tö̧, ji̧yȩtȩ jȩpö̧ tticua pä'ö 'cä'epö ku̧nä̧huo̧ttö̧. Zera ahuaruhuä Juda isotö i̧sa̧ jahuätöttö ya̧tȩ ki̧nö̧ Acan pä'ö mi̧cua̧, Carmin i̧tti̧ Zabdi ö̧do̧, suronä jȩpi̧nä̧tö̧ jȩpö̧ tticua pä'ö 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧ttö̧ ȩmö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Tu̧ru̧hua̧mä̧ a̧mi̧ surächi'inäcu̧ Israel ttö̧ja̧rö̧.2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Josuémä Jericónä kä̧nö̧ hue'inö u̧mä̧tö̧rö̧ Haira̧'a̧ tti̧'cha̧ pä'ö Bet Aven tö'cö Betettömä kä̧hua̧ räopome päte'ö. Ja̧u̧mä̧ pä'inö "Tätucui rȩjȩ topäjätucui" ja̧'hua̧nö̧ pä̧u̧ Haira'a topö 'chi̧nä̧tö̧. 3Topö i̧huä̧ji̧ Josué ö̧jo̧mȩ ppa̧'ä̧chi̧'ö̧ pä'inätö̧ o'catoi'önärö̧mä̧ huecuä Hai ötahuiyära̧'a̧mä̧. Hue'i dos milnötäcö ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧ tres milnö̧tä̧ huecu'anö̧ ja̧'a̧ rohuäu tti̧'cha̧ pä'ömä Hai ötähuiyära̧'a̧. Recuätörömä tturohuähua pä'ömä huecuä jahuätömä a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ huotö ja̧'a̧.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Su̧ro̧da̧u̧mä̧ tres milnö tö'cöhuächi'önä 'chi̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Hai ttö̧ja̧mä̧ rohuäu juruhuinätö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Hai ttö̧ja̧mä̧ cuä'ö icuinätö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ treinta y seinö su̧ro̧da̧u̧ jo̧mȩnä̧ ötahuiyä äpate jubö ruttinä̧u̧, möä'ca mȩyȩhuö̧ idahuänä pättia'a cuä'ö tticuinäu̧. Ja̧'hua̧nö̧ ttahuaruhuä totte'iyä̧u̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ tta̧mi̧ iso'qui jacuättö yettecue'omenä ttujuru'inä juiyächi'inä̧u̧.6Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a Josuémä ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ serocu icuinö, ja̧u̧'i̧nä̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ tä̧mö̧ isotö'inä, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ttunämä ocurä i̧sa̧ppȩ huȩnä̧hui̧nä̧tö̧. Tu̧ru̧hua̧ Dios hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ ä'ca jo̧mȩ ttu ja̧rȩyu̧nö̧ pä'i'ö rȩjȩ becuächönä jȩpi̧nä̧tö̧ ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ ni̧pä̧ro̧mȩ jubö. 7Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Josué pä'inö: ¡Ah, chu̧ru̧hua̧ Dios! ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö Jordá aje 'cuätopa'anä ja̧'a̧tä̧ to'cuinätö̧ttö̧? ¿Amorreos ttö̧ja̧ ttu̧mö̧nä̧ cuiyipätö pä'ö kä̧'chi̧nö̧jä̧ tä̧ji̧? ¡Jordá aje ya̧nä̧ ji̧jä̧ töjö'anö ja̧'a̧nä̧ 'cä̧'chö̧ icuinöjä̧.8¿Chu̧ru̧hua̧? ¿Tta̧'a̧nö̧ pädäcua̧jä̧ttö̧ jitämä Israel ttö̧ja̧ ttabo iyotörö iyäu tticua'amä? 9Jitämä Cananeos ttö̧ja̧'i̧nä̧, o'catoi'önä ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ ttä̧ju̧cuä̧cuo̧tö̧ pi̧yȩ huȩnȩmä̧. Jahuätömä ujuturu suböcuächönä ttö̧jä̧mä̧dä̧cuo̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ujutu ti̧mi̧mä̧ si'epö tticuäcuotö. ¿Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tta̧'a̧nö̧ jȩ'cuä̧cua̧jä̧ttö̧ ucu böo cui̧mi̧mä̧?10¿Tu̧ru̧hua̧mä̧ pä'inö Josuérö ¡Ä̧rä̧mi̧'i̧! Tta̧'a̧nö̧ pä'ö rȩjȩra̧'a̧cu̧ ja̧rȩyu̧nö̧ cu̧'a̧'a̧ttö̧? 11Israel ttö̧ja̧mä̧ suronä jȩpä̧jä̧tö̧ jahuätömä ttö huedinö jȩpo̧co̧tö̧ päjätö nä̧u̧cui̧nä̧tö̧ ji̧yȩtȩ ku̧nä̧huä̧ttö̧. Jahuätömä nä̧u̧cuä̧jä̧tö̧, ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧nä̧ dajö icuäjätö suronä jȩttä̧ji̧mä̧, jitötä ttiärecu hua'adö ku̧nä̧jä̧tö̧ ttu̧nä̧u̧cuä̧ji̧mä̧. 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧ ttabo iyotörö ttujuruhuoca'a ja̧'a̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttaboiyotö ttä'ca jo̧mȩttö̧ juiyupö töttipächäcua'amä, jitötä ttamönä usäjätö tottȩ'ä̧cuä̧mä̧. Ucutumä chu̧jä̧cua̧sä̧ ja̧u̧ dajö ku̧nä̧huä̧'i̧nä̧, dajö icuätötö'inä jȩpö̧ cuicuätucu o'ca'atä.13Ä̧rä̧mi̧'i̧ jo̧mȩnö̧ ttö̧ja̧ ji'ähui ttö chumöhuäyotörö jo̧mȩnö̧ kä̧tu̧cui̧, töcähuätucui yo̧ä̧i̧ mo̧ro̧ jȩ'cuä̧tu̧cuä̧cuȩmä̧ cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧, cuä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Ji̧yȩtȩ ka̧'a̧ cu̧'quȩtȩtu̧cu̧nä̧ jȩpö̧ tticua pä'ö jȩpö̧ ku̧nä̧huä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ ttörohuähuiya'anö ja̧'a̧ ttaboiyotörömä o'cajuiyönä jȩpö̧ tticua pä'ö 'quȩ'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧ jȩpö̧ cuicuätucuome jubö.14Yo̧ä̧i̧ mo̧ro̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä tribus pönä ttichi'ö'anö ja̧'a̧. Tu̧ru̧hua̧ pide isotöttö pä̧u̧mä̧ o'catoi'önä ttahuaruhuäcu pönä tti̧'chi̧'ä̧cuo̧tö̧. Ttahuaruhuä Tu̧ru̧hua̧ umätö̧mä̧ o'catoi'önä ya̧tȩ pönä tti̧'chi̧'ä̧cuo̧tö̧. 15Pojopö ku̧nä̧huo̧tö̧ 'cuättopäcuotö ttö̧nä̧u̧cuä̧ji̧ ku̧nä̧rä̧tö̧tä̧; ja̧u̧mä̧ kuhuö icuähuäcua'a, nä̧u̧cuä̧ji̧rö̧'i̧nä̧, ö̧nä̧u̧cuä̧ji̧'i̧nä̧ o'cajuiyönä u̧ju̧nä̧rö̧'i̧nä̧ Dios hueinö jȩo̧ca̧'a̧ttö̧ Israelttö suronä jȩa̧'a̧ttö̧.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Josuémä mo̧ro̧ päia'a Israel ttö̧ja̧ttö̧ ttahuaruhuä pönä i'cächinö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Juda ahuaruhuä 'cotöttö pähuächina̧'a̧. 17Josuémä 'cachinö Juda ahuaruhuättö tö'cönänö juhuätöttö Zera ahuaruhuättö pähuächina̧'a̧. Zera ahuaruhuättö 'cachinö ya̧tȩcu̧ pönä. Jahuätöttömä Zabdi ahuaruhuättö pähuächina̧'a̧. 18Zabdi ahuaruhuättö 'cachinö ya̧tȩ pönä Zabdi i̧tti̧ Carmin, Carmin i̧tti̧ Acan, tribusttö'inä Juda sotöttö pähuächina̧'a̧.19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Josuémä pä'inö Acanrö: chi̧tti̧ Israel ttö̧ja̧ tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ jue'ö ji'ähui, ja̧u̧ru̧tä̧ ji'ähui icui cuä̧ppö̧tä̧rä̧, ji'ähuittö ¿däje jȩ'cuä̧ttö̧? Ttörömä cuä̧ppö̧tä̧rä̧. 20Acan ädätinö: "Iso päi'önätä̧ suronä jȩpä̧ji̧sä̧ Israel ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧. Pi̧yȩ ja̧'a̧ ttö jȩchä̧ji̧mä̧. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätö ttöäre tochomenä adihua'atä Babilonía i̧sa̧tä̧ Doscientonö pärätä o̧bi̧'i̧nä̧, ji'cate oro isä'ca medio kilos abonä ramädä'ca'inä pä̧huä̧ topö ȩmä̧ji̧sä̧. Ja̧u̧mä̧ chojuisode kä'co päte'ö sa'ö dajö icuähua'a pa̧'a̧ pärätä o̧bi̧mä̧ ja̧u̧ dȩa̧'a̧ pa̧'a̧.22Josué hue'inö yotöterö Acan ojuisodera̧'a̧ ti̧'cha̧ pä'ö, jahuätömä jopö 'chi̧nä̧tö̧ juä̧nȩtä̧ ki̧na̧'a̧ ȩmä̧ji̧mä̧. Jueötä po̧cui̧pi̧nä̧tö̧ dajö icuäjimä juä̧nȩtä̧ dea'a pi̧na̧'a̧ pärätä o̧bi̧mä̧. 23Jahuätömä ȩmi̧nä̧tö̧ isode jacuä kä'co päte'ittö 'cachö iyinätö Josuérömä, Israel ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ttä'ca jo̧mȩ, jahuätömä rötinätö̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios ä'ca jo̧mȩ.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Josué'inä, o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ 'chu'ädinätö̧ Zera i̧tti̧ Acanrö̧, pärätä'inä pö̧jä̧ta̧ adihuäta̧'i̧nä̧, oro isö'ca'inä, i̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ä̧ji̧mö̧ pä̧cä̧yu̧rö̧'i̧nä̧, äjimö̧ mulatö̧rö̧'i̧nä̧, ä̧ji̧mö̧ ovejastö̧rö̧'i̧nä̧, ojusode'inä o'cajuiyönä u̧ju̧nä̧rö̧mä̧ ȩpi̧nä̧tö̧ Acor pä̧mä̧roppära̧'a̧.25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Josué pä'inö: ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö surojö cui'cächättö ujurumä? Jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ Tu̧ru̧hua̧ Diosmä surojö i̧'cä̧chä̧cua̧ ucurumä. O'catoi'önä Israel ttö̧ja̧mä̧ inädönä icuäö icú kuhuö icuinätö̧. 26Jahuätö inädö tticuähuomenä möä'catä päi'ina̧'a̧ juhuä'ca möä'camä jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ jubö päi'önä ka̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Tu̧ru̧hua̧ ö̧ra̧huä̧rä̧ji̧mä̧ täcö juiyächi'inäcu̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Acor pämäroppä micuome jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ jubö päi'önä.

Chapter 8

1Tu̧ru̧hua̧ Dios Josuérö pä'inö: yecuecuä; cuju'quinämä jȩ'cuä̧. O'catoi'önä curä rohuähuäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ ȩpö̧ tä'i Haira̧'a̧ huä̧mi̧pi̧. Topi, ttömä chiyäcujä̧ ucu cumö̧nä̧tä̧ Hai ru̧hua̧rö̧mä̧, ja̧u̧ u̧mö̧huäyätörö'inä, öäre ötahuiyä'inä, i̧rȩjä̧'i̧nä̧. 2Jȩcu̧'ä̧cua̧jä̧ Hai ötahuiyä'inä, ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧, Jericó ötahuiyä ru̧hua̧rö̧ jȩcu̧'i̧nö̧ta'anö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä ttiäremä cuȩmä̧cua̧jä̧ pä̧cä̧yö̧rö̧'i̧nä̧ ucututä cuä̧ji̧mö̧tu̧cu̧ päi'önä. Jeruhuönätä̧ cu̧jä̧tu̧cua̧ ötahuiyä jäyänä.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Josuémä ä̧rä̧mi̧'ö̧ o'ipinö u̧mä̧tö̧ o'catoi'önä curä rohuähuätörö Haira̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Josuémä́ ȩmi̧nö̧ 30 milnö huotörö, u̧mä̧tö̧ juruhuätörö, ye'ecuocotörö hue'ö icuinö tti̧'cha̧ pä'ö yodo u̧mi̧cu̧. 4Ja̧u̧mä̧ hueinä̧u̧ yo̧huȩi̧nä̧ tätucui ötahuiyä aboja'anä, ötahuiyättömä otomä cui̧chä̧tu̧cuo̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ o'catoi'önä ucumä jo̧mȩnö̧ cu̧jä̧tu̧cua̧.5Ttö o'catoi'önä ttöcu 'chä̧tö̧mä̧, ötahuiyä tö'cö päti'äcuotöjä̧ ujuturu cua'ö tticua pä'ö rättoi'omenä jotäcuotöjä̧ juätöttömä otomenä pä'äji jotäjita'anö. 6Rä'o'ö ujuturu jopö rutti'äcuotö ötahuiyä otomenä pätti'önä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pättäcuotö. Jahuätömä ye'ecu tö'ipächätö ujuturu pä'äji töttichipota'anö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jopö tötipächäcuotöjä̧. 7Ucutumä ja̧hua̧nö̧ päi'omenä cudäjuächätucumettömä rä'o'ö ötahuiyä 'chöcuädäcuotöjä̧. Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Diosmä iyäcuotöjä̧ cu̧mö̧tu̧cu̧nä̧ ja̧u̧ ötahuiyämä.8Ja̧'hua̧nö̧ 'chucuädäjätucumä ja̧u̧ ötahuiyä, ocurä cu̧rä̧dä̧cuo̧tö̧jä̧. Pi̧yȩmä̧ jȩ'cu̧'ä̧cuo̧tö̧mä̧ Dios hueäji huȩnȩ cucuotätucua'attö. Topätucui ttö ja̧'a̧ hue'ömä". 9Josuémä jahuätörö hue'ö icuinö yo̧huȩinä tti̧'cha̧ pä'ö jahuätömä dajahuächinätö̧ Betelttömä Hai 'cä̧tȩ Haittömä kä̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Josuémä ä'inö ja̧u̧nu̧ yodomä jahuätötäcu.10Josuémä yoönä jä̧i̧ mo̧ro̧ päia'a ä̧rä̧mi̧'i̧nö̧ umöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧ jo̧mȩnö̧ ttö̧ja̧ pä'ö toa pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Josué'inä Israel ttö̧ja̧ tä̧mö̧ sotö'inä, rohuähuö kä̧mä̧di̧nä̧tö̧ Hai ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ 11O'catoi'önä curä rohuähuäcuähuä ttö̧ja̧ ja̧u̧cu̧ kä̧jä̧tö̧mä̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧ ötahuiyä tö'cö päi'önä 'chä̧hui̧'i̧nä̧tö̧. Jahuätömä ötahuiyä tö'cö pȩjä̧mi̧nä̧tö̧ Hai ötahguiyättömä kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧. Ju̧huȩnȩmä̧ ya'ute pämäroppä ki̧na̧'a̧ jahuätö ttö̧jo̧mȩcu̧ Hai ötahuiyäcu 'cä̧tȩ jo̧mȩnä̧. 12Ja̧u̧mä̧ cinco milnö jo̧mȩnö̧ ȩmi̧nö̧ yo̧huȩi̧nä̧ dajahuächö ttö̧ja̧cua̧ pä'ö Betel'inä Hai ötahuiyättömä kä̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧ päte'ö ka̧cui̧nä̧tö̧.13O'catoi'änä umöhuäyotö curä tturohuähuäcuotömä pa̧'a̧nö̧ hue'ö ku̧ni̧nö̧, su̧ro̧da̧u̧ jue'ipotörömä ötahuiyättömä kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ hue'ö ku̧ni̧nö̧. Josué ja̧u̧nu̧ yodomä juȩnȩ pä̧mä̧roppänätä 'cuä'opinö. 14Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Hai ötahuiyä ru̧hua̧mä̧ topinö, ja̧u̧'i̧nä̧ umöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧'i̧nä̧ yo̧ä̧sa̧ ja̧'a̧nä̧ ä̧rä̧mi̧'i̧nä̧tö̧ rohuähuö tti̧'cha̧ pä'ö Israel ttö̧ja̧rö̧ Jordan aje jäyoto pämäroppänä. Ja̧u̧mä̧ jerupinö ötahuiyä aboja'anö ya̧tȩ'i̧nä̧ tta̧ttä̧ra̧'a̧nä̧ ötahuiyä jȩpö̧ ticua pä'ö.15Josué'inä o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧mä̧ juiyätö jä̧'i̧nö̧'ä̧nö̧ jȩpi̧nö̧tö̧ pä'äji ( ) jȩti̧nö̧ta'anö de'a jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧cu̧, tö'ichinätö. 16O'catoi'önä ötahuiyämä ka̧cuä̧tö̧rö̧ huopinätö̧ rutti'a pä'ö ötahuiyättömä oto päi'önä ru'i'inätö̧ Josué o'ca'anä. 17Ya̧tȩ'i̧nä̧ ki̧'i̧po̧cö̧ pinö Hai ötahuiyättö'inä Betel ötahuiyättö'inä Israel ttö̧ja̧ tto'ca'anä ru'i'ocömä, ötahuiyämä toönätä̧ rä'opächinätö̧ äpate'inä bahuecuänötä ku̧ni̧pinätö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ru'i'ömä.18Tu̧ru̧hua̧ Diosmä Josué pä'inö: "Päteti cudapä'chu cu̧mö̧nä̧ 'chucuärä'chu Hai ötahuiyära̧'a̧cu̧, Hai ötahuiyämä ucu cumö̧nä̧tä̧ chi̧yä̧cua̧jä̧". Josuémä pätetinö ödacuä'chu 'chu̧huä̧rä̧'chumä ötahuiyära̧'a̧cu̧. 19Su̧ro̧da̧u̧ yo̧be'inä dajahuächö ka̧cuä̧tö̧mä̧ rä'o'ö topö 'chi̧nä̧yö̧ ttö'ätetä pä'ö ötahuiyära̧'a̧cu̧. Jahhuätömä jopinätö̧ ötahuiyära̧'a̧ do'ächi'ö 'chu'ädö jurunä kuhuö icuinätö̧ ötahuiyämä.20Hai ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ tto'ca'acu kärächi'ö topinätö̧. totto mȩnä̧ ötahuiyämä ocurä isoppa mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧cu̧ cäepa'a topinätö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tottomenä kara'acu'inä töttichö juiyönä päi'inä̧u̧, Israel ttö̧ja̧ su̧ro̧da̧u̧ tötticha pä'ö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧mä̧ jȩpä̧tö̧ päjatömä tto'ca'acu kärächi'inätö̧ yitörötä rohuähuö tticua pä'ö. 21Josuémä o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧mä̧ topinä̧tö̧ yo̧beinä dajahuächö ka̧cuä̧tö̧ päjatö ötahuiyä 'chuttäda'a tottomȩnä̧ ocurä isoppa'inä tottomȩnä̧, jahuätömä ppa̧'ä̧chä̧chi̧nä̧tö̧ Hai ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ cuä'ähuö tticua pä'ö.22Korotö su̧ro̧da̧u̧ Israel ttö̧ja̧mä̧, jitö ötahuiyä jacuä do'ächi'ätömä. Rä'opächinätö̧ ttörohuähua pä'ö, ja̧'hua̧n ja̧'a̧ Hai ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ Israel su̧ro̧da̧u̧ jacuätä pätti'önä jȩpö̧ 'chuttädinä̧u̧ korotömä kara'anä. Israel ttö̧ja̧mä̧ rohuahuö cuä'ö icuinätö̧ Hai ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧mä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ ki̧'i̧po̧cö̧ pinö tö'ichö'inä tö'ichocö pinö. 23Hai ru̧hua̧rö̧ 'chu'ädäjä'cotö a̧'cua̧ra̧'a̧nä̧tä̧ 'cächinätö̧ Josué ä'ca jo̧mȩ.24Israel ttö̧ja̧ Hai ttö̧ja̧rö̧ cuä'ö tticuäji o'ca'a rȩjȩ de'a jui̧yä̧jä̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ rutti'omenä tö'cöttö, o'catoi'önärö̧ röji sa̧ jubö curodänä cuä'ö tticuäji o'ca'a o'toi'önä Israel ttö̧ja̧mä̧ ppa̧'ä̧chi̧nä̧tö̧ Haira̧'a̧. Jahuätömä Hai ötahuiyänä ka̧cui̧pä̧jä̧tö̧rö̧mä̧ o'catoi'önä̧rö̧ curodänä cuä'ö icuinätö̧. 25Ja̧u̧ mo̧ro̧ to'e'inätö̧ umätö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧'i̧nä̧ doce milnö jo̧mȩnä̧ o'catoi'önä Hai ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧. 26Josuémä umö̧ jui'ädocö pinö dacuo'quȩ 'chu̧huä̧rä̧nö̧ cä'epö u̧ju̧no̧mȩtä̧ jö̧nä̧, Hai ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ o'catoi'önä̧rö̧ cuä'ö ticuome jubö päi'önä.27Israel ttö̧ja̧mä̧ ȩmi̧nä̧tö̧ pä̧cä̧yö̧'i̧nä̧ ttiäre'inä ja̧u̧ ötahuiyättömä, Tu̧ru̧hua̧ Dios Josuérö hueinö ta'anö 28Josuémä Hai ötahuiyämä juiyinome jö̧nä̧tä̧ kuhuö icuinö. Ju̧huȩnȩmä̧ jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ jubömä ttö̧ja̧mä̧ toome.29Josuémä Hai ru̧hua̧rö̧ daunä ti̧'ä̧dö̧ rö̧ni̧nö̧ ni̧pä̧ro̧mȩ päi'önä. Täcö kä̧hua̧ toänä mo̧ä̧cha̧'a̧, Josuémä dauttö tti̧mȩyȩda̧ pä'ö hue'inö ru̧hua̧ o'co jähuä, ja̧u̧ru̧mä̧ ötahuiyä äpatiyä pä̧tȩcuä̧nö̧ do'opö tticuinäcu̧, ju̧huȩnȩmä̧ inäduttö mö̧ä̧'ca päi'önä icuähuinätö̧ juhuä'ca möä'camä, jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ jubö päi'önä ka̧'a̧.30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Josuémä Tu̧ru̧hua̧ Diosrö ku icu iyähuome aditinö Ebal möä'canä. 31Dios adihuä u̧mö̧huä̧ya̧ Moisés Israel ttö̧ja̧rö̧ hueinö ta'anö, Moisés hueähuä huȩnȩ cuyärubanä huȩyu̧cui̧'i̧nö̧ ji̧nö̧ ta'anö "Ido'qui jättäyä'quitä ku̧nö̧ aditinö, coräuttu suböcuächönä rötähuä juiyönä." Pi̧yȩ ku icu iyähuämä Tu̧ru̧hua̧rö̧ iyinö, huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧ päi'önä. 32Juhuorötä Israel ttö̧ja̧ ttä̧'ca̧ jo̧mȩttö̧, ja̧u̧mä̧ i̧do'quinämä Moisés hueähuä huȩnȩttö̧ bo'epö huȩyu̧ti̧nö̧.33O'catoi'önä Israel ttö̧ja̧ttö̧ tä̧mö̧ sotö'inä, ruhuotö'inä, micuähuächönä pähuä ttö̧ja̧'i̧nä̧, soböcuächönä kä̧mä̧di̧nä̧tö̧ Diostt'inä, ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧, Levi ahuaruhuä'inä Dios öäre hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧ 'chu̧huä̧rä̧nö̧ ttö̧ja̧'a̧nä̧, karattö ichöcuähuotö'inä, juhuorötä uhuäpächinätö̧'i̧nä̧, juhuätöttö jö'totömä Gerizin möä'ca pä̧tȩcuä̧nö̧ kä̧mä̧di̧nä̧tö̧. jahuätömä adiu ucuocu pä'inätö Israel ttö̧ja̧rö̧, Dios adihuä u̧mö̧huä̧ya̧ Moisésrö ä̧cuo̧mȩnä̧ji̧ hueinö ta'anö.34Ja̧u̧ o'cajuiyönä 'cuäopäji o'ca'a Josuémä hueähuä huȩnȩmä̧ o'cajuiyönä ucuocunö, adiunä pä'ö rutähuä'inä, suronä pä'ö rutähuä'inä hueähuä huȩnȩ huȩyu̧cui̧'i̧no̧ ta'anö jueönä ucuocuinö. 35Ya'ute pähuä'inä ki̧'o̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧ Moisés hueinömä, Josuémä o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pätti'omettö̧ ucuocuinö: nä̧tö̧'i̧nä̧, ppo̧'ä̧tö̧'i̧nä̧, kara'attö ichäcuähuotö'inä ttä'ca jo̧mȩttö̧.

Chapter 9

1O'catoi'önä ruhuotö Jordan aje tö'cö kä̧cuä̧tö̧mä̧ mö'ä'quiyunä kä̧tö̧'i̧nä̧,aje röoto Mediterraneo jäyotonä ka̧cua̧tö̧'i̧nä, Libanora'a̧'cu̧ kä̧tö, Hitita'i̧nä, Amorreo'i̧nä, cananeo'i̧nä, Ferezeo'i̧nä, Heveo'i̧nä ja̧hua̧ta'anö Jebuseo ttö̧ja̧'i̧nä, 2ji̧nä yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cui̧nä̧tö̧ curä ttörohuähua pä'ö Josuerö'inä,Israel ttö̧jä̧rö̧'i̧nä̧.3Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Gabaon ttö̧ja̧mä̧ Jerico ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧,Hai ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ Josue jȩä̧ji̧ ttä̧ju̧cuo̧mȩnä̧. 4Jahuätömä huo̧juȩcu̧nä̧tä̧ amöcuädinätö jȩttä̧cuä̧mä̧,huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jȩpi̧nä̧tö̧.jahuätömä 'ca̧tä̧hui̧nä̧tö̧ pö̧jä̧ti̧yu̧ täbo jähuä,ttudutä oyu'i̧nä̧ täbo jähuä ja̧u̧ oyumä Mö̧rö̧tö̧nä̧ cä'epö huä̧ni̧nä̧tö̧. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ vino 'carähuä o'pi'inä täbo jähuä,surojuächinö, 'tö̧'tö̧pö̧'i̧nä̧,'tö̧'tö̧ä̧cuä̧huä̧. 5ttö̧jȩpö̧ isäya'inä täbo jähuä 'tö̧'tö̧pö̧'i̧nä̧ dea'anä 'tö̧'tö̧ä̧cuä̧hua̧'a̧, ttö̧'cä̧tä̧huä̧ta̧'i̧nä̧ täbö jähuä o'pi 'ca̧tä̧hui̧nä̧tö̧. O'cajuiyönä ttu̧cuä̧mä̧ joäcä juhuächinö̧tä̧,tȩmö̧chächinö̧tä̧ ȩpi̧nä̧tö̧.6jahuätömä 'chinä̧tö̧ Josue ä'ähuarä Gilganä ja̧u̧ru̧'inä,israel ttö̧jä̧rö̧ 'i̧nä̧ pä'inätö:" ujutumä otottö ichäjätöjä,ucutucu iso päi'önä jȩpö̧ tö̧jä̧cuä̧ huȩnȩ ucuocu." 7Israel ttö̧jä̧mä̧ pä'inätö Hitita ttö̧jä̧rö̧:"Ucutumä ujutu tö̧jö̧mȩ tö'cö kä̧tö̧jä̧ 'co̧ka̧'a̧. ¿däje jepö̧ tö̧jä̧ pä'ö päcuätucuäjä̧ttö̧ ucutumä? 8jahuätömä ädätinätö Josuerö:" ujutumä ucu cumöhuäyotöjä ." Josue jäepinäu̧:" ¿titö sotö cuätucua'atö ucutumä? ¿tottö cuichätucuätö?"9Jahuätömä ädätinätö:" Ucu cumöhuäyotö ujutumä juiyo otottö ichäjätöjä pi̧nȩ jubö päti'a pä'ömä,Cuä̧nä̧hua̧ Diosrö teseta pä'ö. Ujutumä ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧jä̧ ja̧u̧ ötä'cö o'cajuiyönä Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧ jȩi̧nö̧mä̧ 10;Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä ta̧ju̧ ruhuotorö Amorreos ttö̧ja̧ tturuhuotörö Jordan aje ya̧nä̧ ji̧jä̧ttö̧ jȩi̧nö̧mä̧,Sehon ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧,Hesbon ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧,ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Ogrö'inä ,Basan ru̧hua̧'i̧nä̧,Astarolnä ki̧nä̧tö̧mä̧11Tä̧mö̧ Sotö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä ötähuiyä ttö̧ja̧'i̧nä̧ pättinä̧u̧jä̧ :"Ȩpö̧ tätucui cucuätucuä̧cuä̧mä̧ mä̧nä̧nä̧ 'chä̧nö̧. Ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'ö jahuätörö ucuocu päcuätucua:"Ujutumä ucutä cumöhuäyotöjä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ujuturu jȩcu̧'ä̧cuä̧mä̧ i̧so päi'önä pä'i." 12piyȩ ujutu tu̧cuä̧ panmä,jinä du'huina'a tojusodettö pocu rätopinömä. Jahuanö ja'anä, jitämä topi, 'quiyäbi jo̧nä̧tä̧ juhuächina'a, temöchötä temöchächina'a. 13pi̧yȩ o̧'pi vino 'carähuä o'pimä jareina'a ä̧cuo̧mȩnä̧ tö'carinömä,jitämä topi serächächina'a. ujutu tö'ca̧tä̧huä̧'i̧nä̧, tö̧jä̧pö̧ isäya'inä beichina'a otottö ticha'attö."14Israel ttö̧ja̧mä̧ ji̧yȩcu̧ pö̧nä̧ ȩmi̧nä̧tö̧ ttu̧cuä̧ tti'cächäjittömä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrömä jä'epocotö pinätö. 15Josuemä curä juiyönä ttö̧ja̧ pä'ö jȩpi̧nö̧ jahuätucumä, jahuätucu pättähuäji ta̧'a̧nö̧, cuä'ö tticu juiya pä'ö. Israel tto̧ja̧ttö̧ ruhuotö'inä ja̧hua̧nö̧tä̧ pä'inätö .16Huäbodäcuä mo̧ro̧ 'cuäopäji o'ca'a huȩnȩ juiyönä ttö̧jä̧cua̧'a̧ pä'ö pättähua'attömä , Israel ttö̧ja̧mä̧ huo̧juä̧ chi̧'i̧nä̧tö̧ tö̧jo̧mȩ tö'cö kä̧tö̧ ja̧'a̧ pä'ö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'omenä. 17Israel ttö̧ja̧mä̧ 'chi̧nä̧tö̧ ttöäre ötahuiyä jö̧ o̧dö̧nä̧ Gabaonra̧'a̧ i̧nä̧,Cafira ra'a'inä,Beerot ra'a'inä, ja̧hua̧ta̧'nö̧ Quiriat Jearim ra'a'i̧nä̧.18Israel ttö̧ja̧mä̧ cuä'ö icuocotö pinätö tturuhuotö jitöcu pä'ähuö ttu̧ju̧na̧'a̧ttö̧ TTu̧ru̧hua̧ ,Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ .Ja̧hua̧nö̧ ji̧yä̧u̧ o̧'catoi'önä Israel ttö̧ja̧mä̧ huopäcuähuinätö tturuhuotörömä. 19Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israel ttö̧ja̧ tturuhuotömä ädätö pä'inatö :"Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ cuä'ö ticuiyäcuotö pä'inätöjä jahuätörömä,ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuä'ö ticu juiyö'anö ja̧'a̧.20Pi̧yȩtä̧ ja̧'a̧ jahuätöcu tö̧ja̧ pä'ö pä̧huä̧ rö̧jö̧mä̧:Tu̧ru̧hua̧ Diosttö ro̧ȩcuä̧ tȩma̧'a̧cu̧ cua'ö ticuiyäcuotöjä pätina̧'a̧ttö̧,ja̧'a̧tä̧ topätöjä ttö̧ja̧'a̧nä̧. 21Tturuhuotömä pä'inätö ttumöhuäyotö Israel ttö̧ja̧rö̧:"Ja̧'a̧tä̧ totätucuatö ttö̧ja̧'a̧nä̧."Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Gabaonitas ttö̧ja̧ma̧ mi̧ bähuä ttö̧ja̧ päi'önä'inä,ajiya huähuä ttö̧ja̧ jö̧nä̧'i̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧,ttumuhuäyotö jö̧nä̧ tturuhuotö pättähuäjita'anö.22Josue huopo'ö pä̧i̧nä̧u̧: ¿Tta̧'a̧nö̧ pä̧'ö̧ yapare pättajättö ujuturumä: Ujutumä otottö ichäjätöjä pätta'amä porömä tö'cö kä̧tö̧ ja̧'a̧mä̧.? 23Jitämä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ surojö 'cuäopäcuotöjä ucutumä ucututtu recuätömä huȩttä̧rä̧u̧tä̧ cu̧jä̧cuo̧tö̧jä̧, ucutu mi̧ bähuä ttö̧ja̧'i̧nä̧ ,ajiya huähuä ttö̧ja̧'i̧nä̧ cuȩpä̧cuo̧tö̧jä̧ ttö Chu̧ru̧hua̧ Dios ojusodera'a .24Jahuätömä ädätö pä'inätö Josuerö:"Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Diosmä,umöhuäyotörö'i̧nä̧ u̧mö̧huä̧ya̧ Moisesrö'inä iyinö pi̧jä̧ rȩjȩ jä̧ttä̧yä̧jä̧tä̧,ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧huä̧jä̧nä̧ kä̧tö̧rö̧mä̧ cuä'ö tticua pä'ö'inä hue'inö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ujuturu cuä'ö cuicua'acu pä'ö ye'ecu yapare pä'inätöjä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä'inätöjä ja̧hua̧nö̧mä̧. 25Jitämä, topitö ucu huecuomȩtä̧ kä̧tö̧jä̧. ucuru adiunä jo̧mȩnä̧ hue'itö26ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Josuemä jȩpi̧nö̧ jahuätörö: Israel ttö̧ja̧ huettö jȩä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ päi'önä jȩpö̧ ttö̧ja̧ pä'ö,ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ cuä'ö icuocotö pi̧nä̧tö̧. 27Ja̧u̧no̧tä̧ mo̧ro̧ Josuemä jȩpi̧nö̧ Gabaonitas ttö̧ja̧rö̧mä̧ mi̧ bähuä ttö̧ja̧ pätti'önä̧'i̧nä̧ ja̧hua̧t'a̧nö̧ ajiya huä'ö adicuä ttö̧ja̧ pätti'önä̧'i̧nä̧ Israel ttö̧ja̧ ttahua pä'ö, ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Dios ö̧jo̧dera'a'inä ttȩpa̧ pä'ö jȩi̧nä̧u̧, jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ jubö päi'önä,Dios päö o̧dö̧nä̧ tti̧'cho̧mȩ aditö ttö̧ja̧ pä'ö

Chapter 10

1Jitämä Jerusalen ru̧hua̧ Adonisedecmä, ä̧ju̧cui̧nö̧ Josue Hai ötahuiyä 'chuhuädina̧'a̧'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä̧rö̧ jȩpö̧ icuina̧'a̧'i̧nä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jerico ötahuiyä'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧ jȩi̧nö̧mä̧ ä̧ju̧cui̧nö̧ . Ja̧u̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧ju̧cui̧nö̧ Gabaon ttö̧ja̧ Israel ttö̧ja̧cu̧ huȩnȩ juiyönä ttö̧ja̧ pä'ö jättecuina̧'a̧mä. 2Jerusalen ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ ye'ecuinätö Gabaon ötahuiyämä rö̧o̧mȩ ja̧'a̧ttö̧, ja̧u̧ ötahuiyämä ruhuo some jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧. Hai ötahuiyättö'ina abonänö rö̧o̧mȩ ji̧yä̧u o'catoi'önä su̧ro̧da̧u̧mä̧ roäcuähuä juruhuätö ja̧'a̧ttö̧ .3Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Adonisedec Jerusalen ru̧hua̧rö̧mä̧ i̧huȩnȩ hue'inö̧ ruhuotörö Hohan,Hebron,ruhuarö'inä,Piream,Jamut ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧, Jafia Laquis ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Debir Eglon ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧ . 4TTöcu ichätöcui ppäcuädätucuattö. Gabaon ttö̧ja̧rö̧ törohuähua'a ppäcuädätucua. Jahuätömä Josuecu'inä Israel ttöjacu'inä huȩnȩ juiyönä ttöja̧cua̧ pä 'ö jattecuina'attö .5Amorreos ttö̧ja̧ttö̧ ji̧mö̧tȩnö̧ ruhuotömä:Jerusalen ruhua'inä Hebron ruhua̧rö'inä,Jarmut ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧, Laquis ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧,jahuata'anö Eglon ru̧hua̧rȩö̧'i̧nä̧ o'catoi'nä ttömuhuäyotö su̧ro̧da̧u̧cu̧ pönä.Jahuätömä rohuäu kämädinätö̧ Gabaon ötahuiyä ttö̧ja̧rö.6Gabaon ötähuiyä ttö̧jä̧mä̧ tti̧huȩnȩ hue'inä̧tö̧ Josuerö Gilgalnä umöhuäyotö su̧ru̧dä̧u̧cu̧ ö̧ja̧'a̧. Pä'inä̧tö̧:" ¡O'capäi'önä ichi! Jarocui'ipä ucu cu̧mö̧huäyotörömä. ppäcuädatö, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä Amorreos ttö̧jä̧ttö̧ ruhuotö mö̧ä̧'quiyunä ka̧cuä̧tö̧mä̧ ca̧ca̧cuä̧jä̧tö̧ ja̧'a̧ ujuturu ttörohuähua pä'ö. 7josuemä 'cha'ächinö Gilgalra'a, ja̧u̧mä̧ o'catoi'önä u̧mu̧huäyotö su̧ru̧da̧u̧cu̧,ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ curä rohuäcuähuä juruhuätucu̧'i̧nä̧.8Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä Josuerö pä'inö '' yecuecuä jahuätörömä. ucu cumönä chi̧yi̧pä̧u̧. Jahuätöttömä ya̧tȩ'i̧nä̧, tto̧ȩpi̧yä̧cua̧ ucu rohuähuö cu̧jä̧mä̧do̧mȩnä̧."9Josuemä jeruhuara'atä 'chä̧hui̧'i̧nö̧. Jahuätörömä, Gilgalra'attö yodo 'cuäoi'önä i'cha'attö. 10Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä jerutu icuinö Israel ttö̧ja̧ ttabo iyotörömä, Gabaonttömä̧ recuätörö totte'önä cuä'ö icuinö,ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ rutti'inä̧u̧ Bet Horomra̧'a̧ 'chä̧mä̧ mänänä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Azecara'acu'inä Macedara'acu'inä 'chämä mänättö̧ cuä'ö tticuinäu̧.11Jahuätö Bet Horon möä'ca mejähuächö̧ tötticha'a, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ inähuiyä bäreu kä'inö jahuätörö o'catoi'önä Azecara'acu mä̧nä̧nä̧ 'chä̧tö̧rö̧, ja̧hua̧nö̧ päi'ä̧u̧ to'e'inätö. recuätö ji̧na̧'a̧,inädu mo̧ä̧u̧ to'e'inä̧tö̧mä̧, Israel ttö̧ja̧ curodiyänä cuä'ähuö tticuinäu̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö.12ja̧u̧nu̧ o'ca'a josuemä töänahua̧ Di̧oscu̧ u̧cuo̧cui̧nö̧ Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ tö̧ä̧na̧hua̧ Dios i̧srael tto̧ja̧rö ttu̧ju̧ru̧ i̧yi̧nö̧ a̧mo̧rrȩo̧s tto̧ja̧rö ttoro̧huahua̧ pä'ö. Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ josue turuhua̧ Diosrö päinömä israel ttöja̧ ttä̧'cattö: ¡Mo̧ro̧ kä̧hua̧ kä̧mä̧di Gaboannätä ,u̧cu̧ yodo kähua 'inä,Ajalon pämäroppänätä kämädi̧ .13mo̧ro̧ kä̧hua̧mä̧ kä̧mä̧di̧nö̧,yo̧do̧ kä̧hua̧'i̧nä̧ jua̧'a̧ yabomä 'chö̧cö̧ pinö israel ttöjä̧ ttaboiyotörö micuä ttemome jubu. ¿piyemä hueyutu rötähuoca'a täji̧ jaser cuyäru'ttänämä? mö̧rö̧ kähua̧mä mo̧ro̧ja̧ kä'co päteö kämädnö, jahuanö öjämädo̧mettömä yaute mo̧ro̧ jäijo̧me ttö'cöhuachiönä tȩä̧hui̧nä̧'ä̧. 14ji̧yȩtȩ mo̧ro̧'i̧nä̧ 'cuä'opoca'a jäijä̧'ä̧ pa̧ä̧nö̧mä̧ äcuo̧mȩnä̧ji̧'i̧nä̧ ja̧u̧no̧ o'ca'a inä cuopiyäcua'a pa'anömä, ttö̧jä̧ i̧sa̧ jäepäjimä tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä jȩpi̧nö̧. pi̧yȩmä̧ jȩpi̧nö̧ tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä israel ttöjä̧rö̧ ppä̧'ä̧dörö̧ örohuahua'attö.15Josuemä o'ca toi'önä I̧srael ttö̧ja̧cu̧ ppa̧'ä̧chi̧nä̧tö̧ ttä'ähuarä Gilgalra'a. 16Jitämä ji̧mö̧tȩnö̧ ruhuotö tö'ipächö. dajähuächäjätö pi̧nä̧tö̧ Maceda idoränä. 17Josuerö ji'ähuinätö ¡Jahuätörömä tä'cö po̧cui̧pä̧jä̧tö̧jä̧! Ji̧mö̧tȩnö̧ ruhuotö Maceda idoränä dajahuächäjätörömä.18Josue pä'inö: inäbi röäbi tto'epö ku̧nä̧jä̧tu̧cui̧ idorä ä'ca ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ su̧ro̧da̧u̧ru̧'i̧nä̧ hue'ö kunäjä̧tucui, juene tta̧ttä̧ra̧. 19juä̧nȩtä̧mä̧ cuji̧pä̧tu̧cuä̧ cuabo iyotorömä rohuähuäjätucui cuä'ö icuäjätucuitö ttaboja'anä chä̧nö̧. ja̧'a̧tä̧mä̧ tocu'ätucuätö ttötahuiyära'a dottächa'anämä, täcö Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä ucutu cu̧mö̧tu̧cu̧nä̧ iyipäji jahuätörömä.20Josue'inä, Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ recuätörö hua'ö tticunä cuä'ö icuinä̧tö̧, ötahuiyä quiya'a abo doächi'äjätötä ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧. 21ja̧u̧nö̧, o'ca'a o'ca toi'önä su̧ro̧da̧u̧ma̧ ttu̧ȩcuä̧nä̧tä̧ ppa'ä̧chi̧nä̧tö̧ Josue ö̧ja̧'a̧ ttä'ähuarä Maceda'ra'acu. Ya̧tȩ'i̧nä̧ i̧mi̧cu̧nä̧mä̧ pä'ocö pinö Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧.22Ja̧unö o'ca'a Josue pä´inö: ba'epäjätucui idorä reju möecuäbi ja̧u̧nö̧ o'ca'mä pocu cui'cächätucuatöja ji̧mö̧tȩnö̧ huotö ruhuotörömä. 23Jahuätömä ja̧u̧ hueäji'ta̧'a̧nö̧tä̧ jȩpi̧nä̧tö̧ . Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ i'cächö iyinä̧tö̧ idorättömä ji̧mö̧tȩnö̧ huotö ruhuotörömä.Jerusalen ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧, Hebron ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧ , Jarmut ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧, Laquis ru̧hua̧rö̧'nä̧, Ȩglon ruhua̧rö'inä.24Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö ruhuotörö Josuerö i'cächö ttiyomenä, Ja̧u̧mä̧ huopinö Israel ttö̧ja̧ttö̧ ya̧cu̧ pö̧nä̧rö̧, pä'inö su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotörö curära'a chutäcu chi̧nä̧tö̧rö̧mä̧:"cujäpötucumä ttu̧ru̧pä̧'quȩnä̧ kä̧dä̧tu̧cui̧tö̧ " ja̧hua̧nö̧ pä̧u̧ ichi'ö ttu̧ru̧pä̧'quȩnä̧ tti̧jä̧dä̧ri̧nä̧u̧. 25Ja̧u̧nö̧ o'ca'a pä̧i̧nä̧u̧:"juruhuätucui ye'ecu'inä yecuecuätucuä .pa̧'a̧nö̧tä̧ jȩä̧cua̧ tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä tabo iyotö ucutu curohuähuätucuä̧u̧ru̧mä̧.26Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Josuemä ji̧mö̧tȩnö̧ huotö ruhuotörö cuä'ö icuinö. u̧ni̧nä̧u̧ ji̧mö̧tȩnö̧ oi dauhuiyänä jahuätömä ja̧u̧ oinämä ni̧pä̧ro̧mȩ jubö ri̧nä̧tö̧ . 27Ni̧pä̧ro̧mȩcu̧ Päi'omȩnä̧, Josuemä ja̧u̧ dauhuiyättö ejädö tticua pä'ö hue'inö ,ja̧u̧nu̧ o'ca'a reju ttödajuächinäjura'atä ,do'opö icu inäbi röäbi idorä reju ä'ca mu̧ttȩpö̧nä̧ hue'inö, juäbi inäbimä jitä mo̧ro̧ jubö päi'önä ka'a.28Pa̧'a̧nö̧tä̧ jȩpö̧, josuemä Maceda ötahuiyä 'chu'ädinö ja̧u̧nö̧tä̧ mo̧ro̧ o'catoi'önärö cuä'ö icuinö curä'chunä,ttu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧ . Juhuorömä o'catoi'önä äjicuäcuähuotö isotörö'inä cuä'ö icuinö . Ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ a̧'cua̧rö̧rö̧mä̧ ku̧ni̧po̧cö̧ pi̧nö̧. Ja̧hua̧nö̧tä̧ jȩpi̧nö̧ Maceda ru̧hua̧rö̧mä̧, Jerico ru̧hua̧rö̧ jȩi̧nö̧ta̧'a̧nö̧29Josue'inä o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ Macedattö Libnara̧'a̧ 'cuä'o'inätö. Ja̧u̧mä̧ Libnara'a rohuähuö 'chi̧nö̧. 30Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä Israel ttö̧ja̧ ttu̧mu̧nä̧tä̧ iyipinö, Libna ötahuiyä'inä,ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧. Josuemä o'catoi'önä̧ ju̧huȩnȩ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ cuä'ö icuinö curä'chunä. Ya̧tȩ'i̧nä̧ ki̧'i̧po̧cö̧ pi̧nä̧ a̧'cua̧rö̧mä̧. Ja̧hua̧nö̧tä̧ jȩpi̧nö̧ Libna ru̧hua̧rö̧mä̧ Jerico ru̧hua̧rö̧ jȩi̧nö̧ta̧'a̧nö̧.31Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Josuemä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ 'cuä'opinä̧tö̧ Libnattö Laquisra'acu. ju̧huȩnȩtä̧ kä̧nö̧ rohuähuinätö jahuätörömä. 32Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä Israel ttö̧ja̧ ttu̧mu̧nä̧tä̧ iyipinö Laquis ttö̧ja̧rö̧mä̧. Josuemä 'chu'ädinö todäre mo̧ro̧ päi'omȩnä̧. O'catoi'önä ju̧huȩnȩ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ cuä'ähuö icuinö curä'chunä ya̧tȩ'i̧nä̧ ki̧'i̧po̧cö̧ pi̧nö̧ a̧'cua̧rö̧mä̧ äjicuäcuähuotöttö'inä,Libnanä ki̧nä̧tö̧rö̧ jȩi̧nö̧ ta̧'a̧nö̧33Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Horam,Gezer ru̧hua̧mä̧,ichinö Laquis ttö̧ja̧rö̧ ppäda pä'ö. Josuemä ja̧u̧ru̧ rohuähuinö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mö̧huäyotö su̧ro̧da̧u̧ru̧'i̧nä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ a̧'cua̧rö̧mä̧ ki̧'o̧cö̧ pi̧nö̧.34Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Josuemä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ 'cuä'opinätö Laquisttö Eglonra̧'a̧ .Ju̧huä̧nȩtä̧ kä̧nö̧ rohuähuinätö jahuätörömä, 35ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧nö̧tä̧ mo̧ro̧ 'chu̧'ä̧di̧nä̧tö̧ ja̧u̧ ötahuiyämä. Ja̧hua̧nö̧tä̧ jȩpö̧ curä'chunä cuä'ähuö icu si'epö icuinätö o'catoi'önärö, Josue Laquis ötahuiyänä ki̧nä̧tö̧rö̧ jȩi̧nö̧ta̧'a̧nö̧.36Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Josuemä o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ 'cuä'opi̧nä̧tö̧ Eglonttö Hebronra̧'a̧. Ju̧huȩnȩtä̧ kä̧nö̧ curä rohuähuinätö jahuatörömä. 37O'catoi'önä̧rö̧ curä'chunä cuäcuäpö icu ttu̧ru̧hua̧cu̧tä̧ cuä'ö tti̧cui̧nä̧u̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧jo̧mȩ jäyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ o'catoi'önärötä cuä'ähuö icuinätö. Ju̧huȩnȩ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ o'catoi'närötä ya̧tȩ'i̧nä̧ ö̧ji̧pö̧ jui̧yö̧nä̧tä̧ ttä̧ji̧mö̧ttö̧'i̧nä̧, cuä'ö icuinätö ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ a̧'cua̧rö̧rö̧mä̧ ku̧ni̧cuä̧ juiyönätä,Josue Eglon ttö̧ja̧rö̧ jȩi̧nö̧ ta̧'a̧nö̧tä̧.38Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Josuemä ppa̧'ä̧chi̧nö̧, o'catoi'nä u̧mu̧huä̧yotö su̧ro̧da̧u̧ Israel ttö̧ja̧cu̧,Debirnä 'cuä'opinätö juhuorömä jahuätörö rohuähuinätö. 39Ja̧u̧mä̧ 'chu̧'ä̧di̧nö̧ jahuätörö ttu̧ru̧hua̧cu̧tä̧,ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä ju̧huȩnȩ jäyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. Curä'chunä cuäcuäpö tticuinäu̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önärötä cuä'ähuö icuinätö ttä̧ji̧mö̧ttö̧'i̧nä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ a̧'cua̧rö̧mä̧ ö̧ji̧pö̧ jui̧yö̧nä̧tä̧ .Hebron ötahuiyä'inä , ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧ , jȩi̧nö̧ta̧'a̧nö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩpi̧nö̧ Libna ötahuiyä'inä, ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧.40Josuemä o'cajuiyönä rȩjȩ, Neguev'inä̧ ,Mö̧ä'quiyu'inä, mȩjȩ'quiyu'inä, pämäroppiyä'inä, 'cho'ipinö. O'catoiönä ruhuotörö'inä, cuä'ö icuinö ya̧tȩ'i̧nä̧ ö̧ji̧pi̧yö̧nä̧tä̧ a̧'cua̧rö̧mä̧, Israel ttö̧ja̧ Ttu̧ru̧hua̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hueinö ta̧'a̧nö̧. 41Josuemä cuä'ö icuinö curä'chunä Cades Berneattö̧ kä̧mä̧dö̧ Gaza jubö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧i̧nä̧ Gozen rȩjȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ Gabaon jubö cä'ädö.42Josuemä̧ 'chu'ädinö o'catoi'önä ruhuotörö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧rȩji̧yä̧'i̧nä̧ ya'utecutä huȩnȩ juiyönä Israel ttö̧ja̧ Ttu̧ru̧hua̧, Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dios,Israel ttö̧ja̧rö̧ ppä'ädö örohuähua'attö. 43Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Josuemä,o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ ppa̧'ä̧chi̧nä̧tö̧ ttä'ähuarä Gilgalra'a.

Chapter 11

1Ja̧'hua̧nö̧ Jabin ,Hazor ötahuiyä ru̧hua̧mä̧,ja̧u̧ huȩnȩ ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧ ji̧yȩtȩ huȩnȩ hue'inö ru̧hua̧ Jobabrö'inä,Madon ötahuiyä ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧,Simron ötahuiyä ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Acsaf ötahuiyä ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧. 2Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ huȩnȩmä̧ hue'inö korotö ruhuotörö'inä kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'acu̧ mö̧ä'quiyunä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, Jordan aje jäyänä pämäroppänä Cineretnä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, kä̧hua̧ ö'ohue ja̧'a̧cu̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, mȩjȩ'quiyunä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ mö̧ä'quiyunä kä̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧ Dornä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 3Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ huȩnȩmä̧ hue'inö Cananeos ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ka̧hua̧ räopa'acu, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ kä̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧, Amorreos ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, Hititas ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, Ferezeosrö'inä, Jebuzeosrö'inä, mȩjȩ'quiyunä ka̧cuä̧tö̧rö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Heveos ttöjarö'inä Hermon mö̧ä'ca tö'cö Mizpa rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧.4O'catoi'önä jahuätö ruhuotömä ttumähuäyotö su̧ro̧da̧u̧cu̧ rä'opinätö, recuätö su̧ro̧da̧u̧ ji̧na̧'a̧,jahuätömä röoto aje jäyoto pä̧ba̧ rȩba̧ ta̧'a̧nötä̧ recuinätö. Jahuätömä ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧ rö̧ä̧nä̧ ca̧ba̧yu̧tu̧ru̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ caruquiyä'inä. 5O'catoi'önä pitö ruhuotömä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'inätö pä'ö ttu̧ju̧nä̧ji̧ horanä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä pä̧jä̧mi̧nä̧tö̧ Meromnä̧ aje i̧sä̧rä̧ tö'cö ttörohuähua pä'ö Israel ttö̧ja̧rö̧.6Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä Josuerö pä'inö,"Yecuecuoca'atä kä̧hui̧, yo̧ȩi̧ mo̧ro̧mä̧ pi̧yȩtä̧ horanä chi̧yä̧cua̧sä̧ o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧rö̧ cuabo iyotörö cuä'ähuö cuicuätucua pä'ö. Ttä̧ji̧mö̧ ca̧ba̧yu̧tu̧'i̧nä̧ ttujuru juiyächi'äcuotö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttöcaruquiyämä kuhuö cuicuäcuotöjä." 7Josuemä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ curä rohuäcuähuä ttö̧ja̧cu̧ 'chä̧hui̧'i̧nö̧ Merom aje i̧sä̧rä̧ tö'cö, ja̧hua̧nö̧ rȩbȩhui̧'ö̧ rohuähuinätö ttabo iyotörömä.8Tu̧ru̧hua̧ Diosmä̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧mö̧nä̧tä̧ iyipinö,ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuä'ähuö tticuinä̧u̧ curä'chunä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ juhua'a yabocu ru'i'inä̧tö̧ Sidon,Misrefot Maim jubö,ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Mispa rȩjȩ pämäroppä kä̧hua̧ räopa'acu päte'ö. Cuä'ö tti̧cui̧nä̧u̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ ö̧ji̧pi̧yö̧nä̧tä̧. 9Josuemä jȩpi̧nö̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios päjita'anö. ca̧hua̧yu̧tu̧mä̧ juiyupächi'inätö ja̧hua̧nö̧ pätti'omȩttö̧ cuä'ö tticuinä̧u̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ caruquiyä'inä kuhuö tticuini̧yä̧u̧.10Josuemä ja̧u̧nu̧tä̧ ppa̧'ä̧chö̧ 'chu'ädinö Hazor ötahuiyä'inä. Ru̧hua̧rö̧mä̧ cuä'ö icuinö curä'chunä.(Hazor ötahuiyämä koro ötahuiyättö'inä abonänö ruhuo isomȩ ji̧na̧'a̧.) 11Ju̧huȩnȩ ötahuiyänä ka̧cui̧pä̧jä̧tö̧rö̧mä̧ ya̧cu̧ pö̧nä̧rö̧ cuä'ö icuinätö,ttöäre'inä ca̧ca̧tö̧ rötätö'cotö jȩpö̧ icuinä̧tö̧, ya̧tȩ'i̧nä̧ i̧ji̧pi̧yö̧nä̧tä̧ cuä'ö icuinätö. ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ kuhuö icuinä̧tö̧ Hazor ötahuiyämä.12Josuemä 'chu'ädinö o'cajuiyönä pi̧yȩ ötahuiyä ruhuotörömä.Ja̧hua̧nö̧tä̧ jȩpö̧ 'chu'ädinö ruhuotörö'inä̧ ja̧'hu̧a̧nö̧ 'chu'ädä̧ji̧'ca̧ cuä'ö icuinö curä'chunä. Ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ curä'chunä, cuä'ähuö icu si'epö i̧cui̧nä̧u̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios u̧mö̧huä̧ya̧ Moises hueinö ta̧'a̧nö̧. 13Israel ttö̧ja̧mä̧ kuhuö icuocotö pi̧nä̧tö̧ ötahuiyä möä'quiyunä ka̧cu̧mä̧,ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Hazor ötahuiyätä. Josue kuhuö icuina̧'a̧mä̧.14Israel ttö̧ja̧ su̧ro̧da̧u̧mä̧ ötahuiyättö cuä'ö tti̧cuä̧u̧ ttöäre pȩji̧pä̧ji̧mä̧ jitötä ttöäre päi'önä ȩmi̧nä̧tö̧ jahuata'anö pä̧cä̧yö̧rö̧'i̧nä̧.Jahuätömä o'catoi'önärö curä'chunä cuä'ö icuinätö ttö̧ja̧rö̧mä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ ö̧ji̧pi̧yö̧nä̧tä̧ a'cua̧rö̧ ku̧nä̧rö̧mä̧. 15Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios u̧mö̧huä̧ya̧ Moisesrö hueinö̧ ta̧'a̧nö̧, Moises'inä ja̧hua̧nö̧tä̧ hue'inö u̧möhuäya Josuerömä,ja̧hua̧nö̧tä̧ jȩpi̧nö̧ Josuemä.Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios u̧mö̧huä̧ya̧ Moisesrö hueiö̧mä̧ ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ jäyä jȩpo̧cö̧ pi̧nö̧.16Josuemä ja̧huä̧jä̧ rȩjȩ jä̧ttä̧yä̧jä̧tä̧ ȩmi̧nä̧,mö̧ä̧'quiyu'inä,o'cajuiyönä Neguev'inä,o'cajuiyönä Gosen rȩjȩ'i̧nä̧,rȩjȩ pämäroppä'inä,Jordan aje pämäroppä'inä,Israel rȩjȩ mö̧ä̧'quiyu'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ mȩjȩ'quiyu'inä. 17Halac möä'cattö kä̧mä̧dö̧ Edom tö'cöhuächi'omȩ jubö,Kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ 'chä̧nö̧ Baal Gad ppämäroppära'acu Libano tu'cöhuächi'önä Hermon mö̧ä'ca dea'acu, ju̧huä̧jä̧ rȩjȩ ruhuotörömä̧ o'catoi'önä̧rö̧ 'chu'ädö cuä'ö icuinä̧u̧.18Josuemä recuo rohuähuinö curämä o'catoi'önä jahuätö ruhuotöcumä. 19Ji̧yȩtȩ ötahuiyättö'inä curä juiyönä ttö̧ja̧ pä'ömä ucuocuocotö pi̧nä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧ su̧ro̧da̧u̧mä̧ Heveos ttö̧ja̧ Gabaon ötahuiyänä kä̧tö̧tä̧ ji̧na̧'a̧ huȩnȩ jui̧yö̧nä̧ ki̧nä̧tö̧mä̧. Israel ttö̧ja̧mä̧ pi̧yȩ o'cajuiyönä ötahuiyämä rohuähuötä 'chu'ädinätö. 20Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diostä ji̧na̧'a̧ jahuätö ttamiso'qui 'quittönä jȩpi̧nö̧mä̧ rohuähuö tticha pä'ö Israel ttö̧ja̧rö̧,ja̧u̧ jahuätö o'catoi'önärö si'epö icua pä'ömä ji̧'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ re toäcuähuä juiyönä jaropi'äcuähuotö pi̧nä̧tö̧, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios Moisesrö hue'ö u̧ju̧ni̧nö̧ta̧'a̧nö̧.21Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧tä̧ Josuemä Anaceos ttö̧ja̧rö̧ jȩpö̧ icuinö. Pi̧yȩmä̧ jȩpi̧nö̧ Hebron mö̧ä'cattö,Debir ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, Anab ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä Juda mö̧ä'canä kä̧tö̧'i̧nä̧ ,ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ o'catoi'önärö Israel mö̧ä'canä kä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. Josuemä o'catoi'önä̧rö̧ cuä'ö icuinö ttöäre ötahuiyä'inä jȩpö̧ icuinö. 22Ya̧tȩ'i̧nä̧ Anaceos ttö̧ja̧ttö̧mä̧ ki̧'i̧po̧co̧tö̧ pi̧nä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧mä̧ pitötä ja̧'a̧ ki̧'i̧pi̧nä̧tö̧mä̧ Gaza ttö̧ja̧'i̧nä̧,Gat ttö̧ja̧'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Asdod ttö̧ja̧'i̧nä̧.23Josuemä ja̧hua̧nö̧tä̧ jȩpö̧ rohuähuö icu 'chuädinö o'cajuiyönä rȩjȩmä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios Moiserö hueinöta̧'a̧nö̧: Josuemä Israel i̧tti̧mö̧ pinätö̧ttö̧ ttahuaruhuäcu tturuhuo pönä iyä'chinö. Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Israel ttö̧ja̧mä̧ curä'inä juiyönä ka̧cui̧nä̧tö̧.

Chapter 12

1Pitö ji̧na̧'a̧ juhuajä rȩjȩnä̧ ruhuo hue'inätömä Israel ttö̧ja̧ rohuähuö 'chottipinäumä. Pi̧jä̧ rȩjȩ ji̧na̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ ttȩmi̧nä̧jä̧mä̧ Jordan ajettö kä̧hua̧ raopa'cuttö kä̧mä̧dö̧ Armón aje pämäroppänä̧tä̧ 'cuä'oi'ö Hermón möä'ca jubö o'ca juiyönä Arabá rȩjȩ kä̧hua̧ raopa'acu pate'ö. 2Sehon Amorreo ttö̧ja̧ Ttö̧ru̧hua̧mä̧ Hesbonnä ötahuiyänä ki̧nö̧mä̧. Aroerttö kä̧mä̧dö̧ hue'inö Arnón pämäroppa tö'cöhuächi'önä, pämäroppa kä'copate'inä, ja̧hua̧ta'a̧nö̧ Galaad rȩjȩ kä'copäte'i, Jacob aje jubö Amonista ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ beipomenä;3Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Sheomä Arabättö kä̧mä̧dö̧ hue'inö Cirenä dubora jubö, kä̧hua̧ raopa'acu päte'ö Arabat duboranätä 'cuä'oi'ö kä̧hua̧ räopa'acu,Bet jesimot jubö kä̧hua̧ ieruhua'acu päte'ö,pisga möä'ca juiächome jubö. 4ya̧tȩ ki̧'i̧pi̧nö ji̧na'a Refaita soto i̧sa̧ Og Basan ru̧hu̧a̧mä ja̧u̧mä ki̧nö̧ Atarotnä'i̧nä,Edreinä'i̧nä. 5ja̧u̧mä Hermon möä'canä ka̧cua̧törö̧'i̧nä hue'inö, Salcanä kä̧cua̧tö̧rö̧'i̧nä o'cajuiyönä Basannä ka̧cua̧tö̧rö̧'i̧nä,Gerureo tti̧rȩjä̧ beipome jubö,Maacateos tti̧rȩjä̧'i̧nä,Galaad rȩjȩ pä̧cuä̧dä̧jä̧ o'cajuiyönätä̧,Hesbon ru̧hua̧ Sehon i̧rȩjä̧beipome jubö.6TURU̧HUA̧ DIOS umöhuä̧yä̧ Moises'ínä,Israel ttö̧jä̧mä ttujuruhui̧näu̧ jahuätömä; tu̧ru̧hua̧ Dios Moisesmä ju̧huä̧jȩ rȩjȩmä Ruben ahuäruhuä 'cotörö'i̧nä̧, Gad ahuäruhuä'cotörö'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö Manases ahuäruhuä'cotörömä jo'totörötä iyönö ju̧huä̧jä̧ rȩjȩmä.7Pitö ji̧na̧'a̧ Josue'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ rohuähuö ttujuruhuinä̧u̧mä̧ Jordan aje kä̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧ päte'ittö,Baal Gadttö kä̧mä̧dö̧ Libano pämäroppänätä 'cuä'oi'ö Seir tö'cö Halac mö̧ä'ca jubö. Josuemä iyä'chinö Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩmä̧ jitötä tti̧rȩjä̧ päi'önä. 8Ja̧u̧mä̧ jahuätörö iyinö mö̧ä'quiyu'i̧nä̧,pämäroppiyä'inä,Araba'inä,möä'quiyu juiächomȩ'i̧nä̧,de'a jui̧yä̧jä̧'i̧nä̧,Neguev'inä,Hititas ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧,Amorreos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧,Cananeos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧,Ferezeos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧,Heveos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧,ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Jebuseos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧.9Jahuätö ttujuruhuinä̧u̧ttö̧mä̧ Jerico ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧ ya̧tȩmä̧, ka̧ra̧mä̧ Hai ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧ Betel jäyä ki̧nö̧, 10ka̧ra̧mä̧ Jerusalen ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧,ka̧ra̧mä̧ Hebron ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧, 11ka̧ra̧mä̧ Jarmut ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧, ka̧ra̧mä̧ Laquis ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧, 12ka̧ra̧mä̧ Eglon ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧,ka̧ra̧mä̧ Gezer ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧,13ka̧ra̧mä̧ Debir ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧, ka̧ra̧mä̧ Geder ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧, 14ka̧ra̧mä̧ Horman ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧, ka̧ra̧mä̧ Arad ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧, 15ka̧ra̧mä̧ Libna ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧, ka̧ra̧mä̧ Adulam ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧, 16ka̧ra̧mä̧ Maceda ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧, ka̧ra̧mä̧ Betel ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧,17ka̧ra̧mä̧ Tapua ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧,ka̧ra̧mä̧ Hefer ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧, 18ka̧ra̧mä̧ Afec ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧, ka̧ra̧mä̧ Saron ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧, 19ka̧ra̧mä̧ Madon ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧. ka̧ra̧mä̧ Hazor ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧, 20ka̧ra̧mä̧ Simron Meron ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧, ka̧ra̧mä̧ Acsaf ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧,21ka̧ra̧mä̧ Taanac ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧, ka̧ra̧mä̧ Meguido ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧, 22ka̧ra̧mä̧ Cedes ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧,ka̧ra̧mä̧ Jocneam Carmelo ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧, 23ka̧ra̧mä̧ Dor ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧ Dor rȩjȩ ru̧hua̧, ka̧ra̧mä̧ Goyim ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧ Gigal rȩjȩttö̧ 24ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Tirsa ru̧hua̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧. Pa̧ja̧tö̧ topömä o'catoi'önämä treinta y unonö ruhuotö ji̧na̧'a̧.

Chapter 13

1Josuemä täcö bö̧o̧sa̧ ö̧ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios pä'inö:"Ucumä täcö bö̧o̧ i̧sa̧jä̧,ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ rȩjȩmä̧ ji̧nä̧ rö̧ä̧nä̧ ki̧'i̧pa̧'a̧ 'chotipa pä'ömä."2Pi̧yȩ rȩjȩ ja̧'a̧ ji̧nä̧ ka̧cui̧pö̧mä̧: o'cajuiyönä Filisteos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä Jesuritas ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧, 3(Sihorttö kä̧mä̧dö̧, Egipto rȩjȩttö̧mä̧ kä̧hua̧ räopa'acu päte'ö, ja̧hua̧ta̧nö̧ kä̧hua̧ u̧hua̧jua̧'a̧cu̧ 'chä̧nö̧ Ecron rȩjȩ beipomȩ jubö, ju̧huȩnȩ päte'ö ji̧na̧'a̧ Cananeos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ pä̧ttä̧jä̧mä̧;Filisteas ttö̧ja̧ttö̧ ji̧mö̧tȩnö̧ ruhuotömä: Gaza ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧,Asdod ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧,Ascalon ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧, Get ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧, Ecron ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Aveos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧.)4kä̧hua̧ ö'ohue ja̧'a̧cu̧ttu̧mä̧, Cananeos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ o'cajuiyönä 'choicuoca'a ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Mahara rȩjȩ'i̧nä̧ Sidonio tti̧rȩjä̧ jacuä kä̧tö̧rö̧'i̧nä̧,Afecnä̧tä̧ 'cuä'oi'ö ,Amorreos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ beipomȩ jubö; 5Gabonitas ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧,o'cajuiyönä Libano rȩjȩ kä̧hua̧ räopa'acu päte'ö,Baal Gadnä̧tä̧ 'cuä'oi'ö Hermon möä'ca kada'canä̧tä̧ Lebo Hamat jubö.6Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧, o'catoi'önä̧ Libano mö̧ä̧'quiyunä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ Misrefot Maim ttö̧ja̧ ttö̧jo̧mȩ jubö,o'catoi'önä Sidon ttö̧ja̧'i̧nä̧. Chȩpä̧cuo̧tö̧ Israel ttö̧ja̧ su̧ro̧da̧u̧ ttä'ca. Jahuätö tti̧rȩji̧yä̧ jä̧ji̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩji̧yä̧ päi'önä cuiyätucua jitötä tti̧rȩjä̧ päi'önä pädinö ta̧'a̧nö̧. 7Tti̧rȩjä̧ pö̧nä̧ cuiyätucuaja nuevenö huotörö ahuaruhä 'cotörömä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ manases ahuaruhuä jö'totörömä ji̧nä̧ 'to'opö cuiyätucuaja."8Manases ahuaruhuä jö'totörö'inä,Ruben ahuaruhä 'cotörö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Gad ahuaruhuä 'cotörö'inä Moises i̧yi̧nä̧u̧ tti̧rȩjä̧ päi'önä Jordan ajettömä kä̧hua̧ räopa'acu päte'ö, 9Aroerttö kä̧mä̧dö̧ Arnon aje pämäroppä ö̧yö̧'ca̧ri̧nä̧tä̧ pä'i'ö ( ppämäroppänä ka̧cu̧ ötahuiyä o'cajuiyönä̧tä̧ ),Medeba mȩje'ca o'cajuiyönätä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Dibon jubö;10Amorreos ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Sehon öäre ötahuiyä o'cajuiyönä, ja̧u̧mä̧ Hesbonnä kä̧nö̧ hue'inö ,Amonitas ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ beipome jubö. 11Galaad rȩjȩ'i̧nä̧ ,Jesuritas tti̧rȩjä̧'i̧nä̧,Macateos tti̧rȩjä̧'i̧nä̧,Hermon mö̧ä'ca o'cajuiyönä,Basan'i̧nä̧ , Salca jubö; 12Og ruhuo hueome Basan rȩjȩ o'cajuiyönä,ja̧u̧mä̧ hue'inö Astarolnä'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Edreinä̧'i̧nä̧ (jahuätö Refaitamä Moises cuä'ö icuomȩttö̧ ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧ ji̧na̧'a̧.13Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ cuä'ö icuocotö pi̧nä̧tö̧ Jesuritas ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧,Maacateos ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧. Jahuätö Jesur ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Maaca ttö̧ja̧'i̧nä̧ jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ jubö päi'önä Israel ttö̧ja̧cu̧tä̧ ka̧cuä̧tö̧.14Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Levis ahuaruhuä 'cotörömä Moisesmä iyocö pi̧nö̧ tti̧rȩjä̧mä̧. Ttu̧ru̧hua̧ Diosrö, ku icu iyähuätä ji̧na̧'a̧,ttöäre adicuä päi'önä iyinö̧mä̧, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios Moisesrö päinö̧ta̧'a̧nö̧.15Moisesmä Ruben ahuaruhuä 'cotörö tti̧rȩjä̧ 'torö iyinö̧,ttahuaruhuäcu pö̧nä̧rö̧. 16Jahuätö tti̧rȩjä̧mä̧ Aroerttö kä̧mä̧dö̧ ,Amon aje pämäroppä ö̧yö̧'ca̧ri̧nä̧tä̧ 'cuä'oi'ö ja̧u̧ pämäroppänä ka̧cu̧ ötahuiyä'inä ,Medeba meje'ca o'cajuiyönä̧tä̧.17Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Rubenmä̧ Hesbon'i̧nä̧ ȩmi̧nö̧, mȩjȩ'canä ka̧cu̧ ötahuiyä o'cajuiyönä̧tä̧,Deibon'i̧nä̧, Bamot Baal'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Bet Baal Meon'i̧nä̧, 18Jahaza'i̧nä̧, Cademot'i̧nä̧, Mefaat'i̧nä̧, 19Quiriataim'i̧nä̧,Sibma'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Zaret Sahar pämäroppänä kä'ca möä'ca'i̧nä̧.20Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Rubenmä̧ ȩmi̧nö̧ Bet Peor'i̧nä̧,Pisga juiächomȩ'i̧nä̧,Bet Jesimot'i̧nä̧, 21O'cajuiyönä möä'ca pämäroppänä̧ ka̧cu̧ ötahuiyä'i̧nä̧, o'cajuiyönä Amorreos ru̧hua̧, Sehon ru̧hua̧ hueino̧mȩ jubö,Jesbonnä kä̧nö̧ hue'inö, ja̧u̧mä̧ Moises cuä'ö icuinä̧cu̧ pinö Madian ruhuotöcutä,Evi'i̧nä̧, Requem'i̧nä̧,Zur'i̧nä̧,Hur'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Reba'i̧nä̧, ru̧hua̧ Sehon u̧mö̧huäyotö ju̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ ki̧nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧.22Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ curä'chunä cuä'ö icuinä̧tö̧ ähuettä juȩpä̧rä̧cu̧ jueö pähuä i̧sa̧ Beor i̧tti̧ Balaamrö̧'i̧nä̧,korotö cuä'ö tticuinä̧cu̧mä̧ ja̧u̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧. 23Ruben ahuaruhä 'cotö tti̧rȩjä̧ beipomȩmä̧ Jordan aje jubö ji̧na̧'a̧. Ju̧huȩnȩ jubötä ji̧na̧'a̧ Ruben ahuaruhuä 'cotörö iyähui'ina̧'a̧mä̧,bäreu ötahuiyä'inä,ppo̧ö̧ ötahuiyä'inä ttahuaruhäcu pö̧nä̧ ttö̧ja̧cua̧ pä'ö.24Pi̧jä̧ rȩjȩtä̧ ji̧na̧'a̧ Moises Gad ahuaruhuä 'cotörö i̧yi̧nä̧jä̧mä̧, ttahuaruhuäcu pö̧nä̧ ttö̧ja̧cua̧ pä'ö: 25Jahuätö tti̧rȩjä̧mä̧ Jazer rȩjȩ'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧ o'cajuiyönä Galaad rȩjȩnä̧ ka̧cu̧ ötahuiyä'inä, Amonitas kä'conätä 'cuä'oi'ö,Aroer jubö,Raba pä̧tȩcuä̧nö̧ kä̧hua̧ räopome päte'ö ji̧na̧'a̧, 26Hesbonttö̧ kä̧mä̧dö̧ Ramat Mizpa ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Betonim jubö,ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Mahanaimttö̧ kä̧mä̧dö̧ Debir rȩjȩ beipome jubö.27Ja̧hua̧t'a̧nö̧ pämäroppä ,Bet Aram'i̧nä̧,Bet Nimra'i̧nä̧, Sucot'i̧nä̧,Safon'i̧nä̧,Sehon ru̧hua̧ Hesbon uruhuo hueinomȩmä̧ o'cajuiyönä̧tä̧ ju̧huä̧jä̧ beipomȩmä̧ Jordan ajenätä ji̧na̧'a̧. Cineret dubora pämäromȩttö̧mä̧,Jordan ajettömä kä̧hua̧ räopa'acu päte'ö 'cuä'oi'ö . 28Pi̧jä̧ rȩjȩtä̧ ji̧na̧'a̧ Gad ahuaruhuä 'cotörö iyähui'inä̧jä̧mä̧, bäreu ötahuiyä'inä,ppo̧ö̧ ötahuiyä'inä,ttahuaruhuäcu pö̧nä̧ ttö̧ja̧cua̧ pä'ö.29Moisesmä Manases ahuaruhuä 'cotörömä jö'totörötä tti̧rȩjä̧ iyinö. Jahuätö päjätörömä iyinö ttahuaruhuäcu pö̧nä̧ ttö̧ja̧cua̧ pä'ö. 30Tti̧rȩjä̧mä̧ kä̧mä̧di̧na̧'a̧ Mahanaimttö̧,Basan o'cajuiyönä, Og ru̧hua̧ hueino̧mȩ o'cajuiyönä̧tä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Hai'i̧nä̧ Basan rȩjȩnä̧ ka̧cu̧ sesentanö̧ otahuiyä bäreu'inä; 31Galaad kä'conä̧tä̧,Astarol'i̧nä̧,Edrei'i̧nä̧, ötahuiyä kä'copäte'inä,Basan rȩjȩttö̧ Og ruhuo hueino̧mȩmä̧. pi̧yȩ ötahuiyämä Manases i̧tti̧ Maquir ahuaruhuärö iyähui'inö( Maquir ahuaruhättömä jö'totörötä, iyähui'ina̧'a̧ ttahuaruhäcu pö̧nä̧rö̧).32Pi̧yȩ rȩjȩtä̧ ji̧na̧'a̧ Moab meje'cattö Moises jahuätörö iyinö̧mä̧,Jordan aje ya̧nä̧ ji̧jä̧,Jericottömä kä̧hua̧ räopa'acu päte'ö. 33Moisesmä Levi ahuaruhuä 'cotörömä tti̧rȩjä̧mä̧ iyocö pi̧nö̧. Israel ttö̧ja̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Diostä ji̧na̧'a̧ , jahuätö tti̧rȩjä̧ päi'önä hua̧mä̧, jahuätörö päinö̧ta̧'a̧nö̧.

Chapter 14

1Pi̧yȩtä̧ ja̧'a̧ Canaan rȩjȩttö̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩji̧yä̧ päi'önä ttȩmi̧nö̧mä̧, jahuätörö iyä'chinä̧tö̧mä̧ Diosttö'i̧nä̧,ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧, kä'copäte'ö,adicuä i̧sa̧ Eleazar'inä,Nun i̧tti̧ Josue'inä ji̧na̧'a̧,Israel ahuaruhuä 'cotö ttahuaruhuättö ji̧nä̧ isocu jue'ipotömä̧ ya̧cu̧ pö̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧.2Jahuätörö ttȩmä̧cu̧ä̧ päinö ji̧nö̧mä̧ Urim Tumim pättönä jȩtto̧mȩnä̧ jueö pätecuächäjitä ȩmi̧nö̧ i̧rȩjä̧mä̧,Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios Moisesrö päinö̧ta̧'a̧nö̧, nuevenö huotörö,ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ korotöttömä jö'totörö'inä cuiyaja. 3Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Moisesmä ta̧ju̧ huotorö'inä,korotöttömä jö'totörö'inä täcö iyinö,Jordan aje ya̧nä̧ ji̧jä̧nä̧,ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Levi ahuaruhuä 'cotörömä iyocö pi̧nö̧ tti̧rȩjä̧mä̧. 4Jose ahuaruhättömä ta̧ju̧ huotö päi'önä 'cä̧'ȩcui̧nä̧tö̧,Manases'inä,Efrain'i̧nä̧,ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Levi ahuaruhuä 'cotörömä iyocö pi̧nö̧ tti̧rȩjä̧mä̧ .ötahuiyä jö̧ a̧'u̧cuä̧tä̧ ttö̧ja̧cua̧ pä'ö ,töäre'inä ttu̧ju̧nä̧rö̧nä̧ ja̧hua̧t'a̧nö̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧ ttä̧ji̧mö̧ pä̧cä̧yö̧ ttu'cuä'cua ko̧mȩ huettinä̧u̧. 5Israel ttö̧ja̧mä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios Moisesrö hueinö̧ta̧'a̧nö̧tä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä iyinä̧tö̧ rȩjȩmä̧.6Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Juda sotö i̧sa̧ ichinö Gilgalnä Josue ö̧jo̧mȩ.Jefone i̧tti̧ Celebmä pä'inö ja̧u̧rö̧:Ucumä huo̧jua̧jä̧ Dios u̧mö̧huä̧ya̧ Cades Berneattö̧. Ttörö'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuru'i̧nä̧ päina̧'a̧mä̧. 7Ttömä̧ cuarenta a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧sä̧ ja̧u̧nö̧ pä̧nä̧mä̧ Dios u̧mu̧huä̧ya̧ Moises Cades Berneattö̧ rȩjȩ usäu cuedächaja pä'ö hueinö̧mä̧. Ttömä yottö tochäjimä i'cächö iyinö̧sä̧.8Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö jitöcu ppä'ächi'ö chi̧'chi̧nä̧u̧mä̧, jahuätömä ji'ähuinä̧tö̧ korotö ttami̧ iso'quittö ye'ecui'ö mo̧tto̧po̧'ä̧chö̧nä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ttömä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dioscutä ki̧nö̧sä̧. 9Moisesmä ja̧u̧nö̧ pä̧nä̧mä̧ iso päi'önä pähuä pä'ö ku̧ni̧nö̧:"Iso päi'önä cuecuächäji o̧dö̧nä̧mä̧ ucutä'inä,cui̧tti̧mö̧'i̧nä̧ 'cuäopönä̧tä̧ cui̧rȩjä̧ tu̧cu̧ jä̧cua̧'a̧,Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hueäji jo̧mȩnö̧ cäcuäda'attö."10¡ Jitämä, topi ! Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä pi̧yȩ cuarenta y cinco a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ cha̧'cua̧rö̧nä̧ ji̧nä̧ tta̧hua̧rä̧cu̧sä̧, ja̧u̧ pä'inö̧ta̧'a̧nö̧tä̧, Tu̧ru̧hua̧ Dios ucuocuinö pi̧yȩ huȩnȩmä̧ Moisesrö, Israesl ttö̧ja̧ de'a jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧ cuettächinö̧ pä̧nä̧. ¡ Jitämä , amöcuädi ! Pi̧yȩ mo̧ro̧mä̧ täcö ku̧nä̧rö̧sä̧ ochenta y cinco a̧'ȩ jo̧mȩnä̧. 11Jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ jubömä ji̧nä̧ ju̧ru̧hua̧sä̧ Moises ttörö ko̧ro̧jä̧ra̧'a̧ chi̧'cha̧ pä'ö hueinö chujuruhuinö̧ ta̧'a̧nö̧tä̧. Ju̧ru̧hua̧sä̧ ji̧nä̧, curä rohuähuö chi̧'cha̧ pä'ö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ppa̧da̧cha̧ pä'ö'inä.12Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, jitämä, iyittö pi̧yȩ mö̧ä'quiyu o'cajuiyönä̧tä̧, Tu̧ru̧hua̧ Dios ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ chi̧yä̧cua̧jä̧ päinö̧ ji̧nö̧mä̧. Ucumä ä̧ju̧cui̧nö̧jä̧ ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧ ttörö pä'amä. Ja̧u̧nö̧ pä̧nä̧mä̧ Cananeos ttö̧ja̧mä̧ ttöäre ötahuiyämä 'quiyönä adicua'a ka̧cui̧nä̧tö̧.Tu̧ru̧hua̧ Diosmä ttöcu kö̧ jahuätörö u̧mi̧cu̧ rä'epö chicua pä'ömä, Tu̧ru̧hua̧ päinö ta̧'a̧nö̧."13Ja̧u̧nö̧ o'ca'a, Josuemä adiu ucuocu pä'inö Jefone i̧tti̧ Calebrö. 14Hebron ötahuiyämä iyinö päinö ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧cu̧ ö̧ja̧ pä'ö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Cenezeos ttö̧ja̧ i̧sa̧ Jefone i̧tti̧ Caleb, öäre ötahuiyätä päi'önä ja̧'a̧ Hebron ötahuiyämä jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ jubö, Israel ttö̧ja̧ Ttu̧ru̧hua̧, Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö icuipoca'a ji̧na̧'a̧ttö̧. 15Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧, Hebron ötahuiyämä micuina̧'a̧ Quiriat Arba pä'ö. (Arba pä'ö mi̧cua̧ ttö̧ja̧ i̧sa̧mä̧ böo pinö̧ Anaceos ttö̧ja̧ttö̧mä̧.)Ja̧u̧nö̧ o'ca'amä̧ täcö curämä juiyina̧'a̧.

Chapter 15

1Juda ahuaruhuä 'cotörö tti̧rȩjä̧ iyähui'ina̧'a̧, kä̧hua̧ ieruhua'acu päte'ö Edon rȩjȩ beipomȩ jubö,Zin de'a jui̧yä̧jä̧nä̧tä̧ 'cuä'oi'ö, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ kä̧hua̧ ieruhua'acuttumä oto ä̧'chu̧ päi'omȩ jubö. 2Kä̧hua̧ ieruhua'acu päte'ömä Aje sa̧do̧to beipomȩttö̧ kä̧mä̧dö̧, aje yuhuarose päi'omȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ kä̧hua̧ ieruhua'acu päte'ö.3Kä̧hua̧ ieruhua'acu päte'ö Acrabinnä̧tä̧ 'cuä'oi'ö Zin, de'a jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧ päi'önä; kä̧hua̧ ieruhua'acu 'chä̧nö̧mä̧ Cades Bernea jubö, Hezronnätä 'cuä'oi'ö, Adar huä̧mȩnä̧tä̧ 'cuä'oi'ö,Carcaracu ppä'ächi'ö. 4Asmon jäyänätä 'cuä'oi'ö, Egipto ajenä̧tä̧ huä̧mi̧'ö̧, aje sa̧do̧to beipomȩ jubö.Pi̧nȩ jubö ji̧na̧'a̧ kä̧hua̧ ieruhua'acu päte'öttö tti̧rȩjä̧ beipina̧'a̧mä̧.5aje sa̧do̧to, jäyotonä̧tä̧ 'cuä'oi'ö Jordan aje ä'ca jo̧mȩ jubö. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ päte'imä pi̧nȩ jubö ji̧na̧'a̧,aje sa̧do̧to yuhuarose päi'omettö̧ kä̧mä̧dö̧ Jordan aje ä'coto jubö. 6Bet- Hoglattö kä̧mä̧dö̧ Bet Araba tö'cönä 'cuä'oi'ö.Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, Ruben i̧tti̧ Bohan i̧mi̧ mi̧cuo'qui ido'qui röo'qui jubö.7Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Debirnä̧tä̧ 'cha'ächi'ö Acor pämäroppättö kä̧mä̧dö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ kä̧hua̧ räopa'acuttumä, Gilgalra'acu kärächi'önä, Adumin mö̧ä'ca pä̧tȩcuä̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ju̧huȩnȩ ka̧'a̧ pä̧mä̧roppättömä̧ kä̧hua̧ ieruhua'acu. Ja̧u̧nö̧ o'ca'a, tti̧rȩjä̧ beipomȩmä̧ Seme ajehuiyä beipomȩ tö'cönä 'cuä'oi'ö Rogel jubö. 8Ja̧u̧nö̧ o'ca'a, Ben-Hinom pämäroppänätä 'cha'ächi'ö Jebus ötahuiyättömä kä̧hua̧ ieruhua'acu( ju̧huȩnȩ ötahuiyämä Jeruzalentä̧ ji̧na̧'a̧ ).Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ mö̧ä'ca ju'tä jubö Hinom pämäroppänätä, kä̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧ päte'ö,juhua'amä ki̧'i̧pa̧'a̧ kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ päte'ö Refaim pämäroppä beipomȩ .9Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ mö̧äbi ju'tänätä kärächi'ö Neftoa ajehuiyä ju'tänä̧tä̧ pä'i'ö, juhuoröttömä Efron mö̧ä'quiyunä̧ ka̧cu̧ ötahuiyänä̧tä̧ rä'oi'ö. Juhuoröttömä̧, Baala jacuätä ki̧'i̧pö̧nä̧ ( Quiriat Jearimmä ju̧huȩnȩtä̧ ji̧na̧'a̧). 10Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Baalattömä kä̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧ päte'ö Seir mö̧ä'cara'acu, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Jearim mö̧ä'ca tö'cö jäyänä̧tä̧ 'cuä'oi'ö kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ päte'ö ( Quesalonmä Jearimtä ji̧na̧'a̧ ),Bet-Semesnä̧tä̧ mȩyȩhuä̧chö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Timnanä̧tä̧ 'cuäoi'önä.11Jahuätö tti̧rȩjä̧mä̧ 'too̧cui'ina̧'a̧ Ecronnä̧tä̧ kä̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧, mö̧ä'ca tö'cöhuächi'önä, Sicron jacuä päi'önä hui̧sä̧ti̧'ö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧Baala mö̧ä'ca huäyä'canätä 'cuäoi'önä, juhuoröttömä Jabneel jubö. aje röotora'a rȩbȩhui̧'ö̧nä̧. 12Jahuätö tti̧rȩjä̧mä̧ 'toocui'ina̧'a̧ kä̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧ttö̧mä̧ aje röoto jäyotonä̧tä̧ . Pȩnȩ jubötä ji̧na̧'a̧ Juda ahuaruhuä 'cotörö tti̧rȩjä̧ iyähui'ina'amä, ttahuaruhuäcu pö̧nä̧ ttö̧ja̧cua̧ pä'ö.13Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Josuerö hueinö ji̧nö̧ jo̧mȩnö̧ päia pä'ömä, Josuemä Jefone i̧tti̧, Calerö ichinö, Juda ahuaröhuä o'cotö ttö̧cä̧tȩttö̧ ji̧jä̧tȩ rȩjȩ ichinö; Quiriat Arba rȩjȩ, juȩnȩmä̧ Hebrón rȩjȩtä̧ ji̧na̧'a̧ (Arbamä Anac jä'o ji̧na̧'a̧). 14Calebmä Anac i̧tti̧mö̧ huämetöcuötä räepö icuinö juorötömä: Anac ahuaruhuä o'cotö Seai'inä, Ahimán'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Talmai'inä. 15Juorötö kä̧mä̧dö̧mä̧ chi̧nö̧ Derbi ttö̧ja̧ ttö̧jo̧cua̧'a̧cu̧ (Derbimä Quiriat Séfer pä'ö micuinö ji̧na̧'a̧).16Calebmä pä'inö: "Quiriat Séfer rȩjȩ ja̧'a̧tä̧ rohuäu chöäta pä'ömä, ja̧u̧ru̧mä̧ chittiju Acsarö chiyä̧hua̧sä̧ irecua jö̧nä̧ ö̧ja̧ pä'ö". 17Caleb ö̧jä̧hua̧ Quenaz i̧tti̧ Otoniel, chuätomenä, Calebmä ittiju Acsarö iyinö irecua jö̧nä̧.18A̧u̧cuä̧tȩ'ca päiomenä, Acsamä Otoniel ö̧ja̧cu̧ chi̧nä̧jö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ huȩjä̧ri̧nä̧cu̧ käorö jäepa pä'ö ji̧jä̧tȩ rȩjȩ jo'tome. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäju burrottö ki̧mȩyȩcuo̧mȩnä̧, Calebmä ittijurö pä'inö: "¿Däje ppä̧huä̧rö̧jä̧cu̧?"19Acsamä ädätinäju̧: "ji̧yȩtȩ ppä'ätipittö, täcö Néguev rȩjȩ cuiyäcuasä, ja̧hua̧nö̧ jö̧ta̧nö̧ aje ppöepoto jitocunä iyittö". Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ Calebmä iyinäcua̧ aje ppöepoto rȩjȩttö̧'i̧nä̧, jötojucuttö'inä ka̧cu̧ttö̧.20Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ Juda ahuäruhuä o'cotörö iyähui'inömä, ahuaruhuä jitöcunärö̧ iyähui'inömä.21Juda ahuäruhuä o'cotö kä̧hua̧ ieruhuacuttö ttidepiyu, tti̧rȩjä̧ peipomecumä Edom'inä, Eran Caseel'inä, Edar'inä, Jagur'inä, 22Cina'inä, Dimona'inä, Adda'inä, 23Cedes'inä, Hazor'inä, Itnán'inä, 24Zif'inä, Telem'inä, Bealot'inä.25Hazor Hadata'inä, Queriot Hezrón'inä, (Hazor pä'ö), 26Aman'inä, Sema'inä, Molada'inä, 27Hazar Gada'inä, Hesmón'inä, Bet'inä, Pelet'inä, 28Hazar Sual'inä, Beerseba'inä, Bizotia'inä.29Baala'inä, Iim'inä, Esem'inä, 30Eltolad'inä, Quesil'inä, Horma'inä, 31Siclag'inä, Madmana'inä, Sansana'inä, 32Lebaot'inä, Silhim'inä, Aín'inä, Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Rimón'inä; o'cajuiyönämä veintinuevenö ötahuiyä ppeyäu tti̧rȩjä̧cu̧mä̧.33Möä'ca dȩa̧cu̧ttö̧ päteömä Estaol'inä, Zora'inä, Asena'inä, 34Zanoa'inä, Ganimttömä, Tapúa'inä, Enam'inä, 35Jarmut'inä, Adulam'inä, Soco'inä, Azeca'inä, 36Saaraim'inä, Aditaim'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Gedera'i̧nä̧ (Gederotaim ji̧na̧'a̧). Pa̧ja̧cuä̧nä̧mä̧ ca̧rto̧cȩnö̧ ötahuiyä ji̧na̧, ppeyäu tti̧rȩjȩcu̧mä̧.37Zenán'inä, Hadasa'inä, Migdal'inä, 38Dileán'inä, Mizpa'inä, Jocteel'inä, 39Laquis'i̧nä̧, Boscat'inä, Eglón'inä.40Cabón'inä, Lahmam'inä, Quitlis'inä, 41Gederoth'inä, Bet Dagón'inä, Naama'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Maceda'inä. Pi̧yȩmä̧ dieciséisnö̧ ötahuiyämä ji̧na̧ pa̧ja̧cuä̧nä̧mä̧, ppeyäu tti̧rȩjä̧cu̧'i̧nä̧.42Libna'i̧nä̧, Eter'i̧nä̧, Asán'i̧nä̧, 43Jifta'inä, Asena'inä, Nezib'inä, 44Keila'inä, Aczib'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Maresa'inä. Pi̧yȩmä̧ nuevenö ötahuiyä ji̧na̧, ppeyäu tti̧rȩjä̧cu̧.454647Ȩcro̧n'i̧nä̧,

Chapter 22

1Ja̧u̧nö̧ pänä Josuemä huopinö Ruben ahuaruhuä 'cotörö Manasés ahuaruhuä 'cottömä jö'totörötä. 2Ja̧u̧mä̧ pä̧i̧nä̧u̧: "Ucutumä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios u̧mö̧huä̧ya̧ Moises hueinöta'anötä jȩpi̧nä̧tö̧jä̧". Ucutumä ttö huedinömä o'cajuiyönätä jȩpi̧nä̧tö̧jä̧. 3Ucutumä cu̧jä̧hua̧tö̧ huotörömä jaropi'ocotö pi̧nä̧tö̧jä̧ o'cajuiyönä ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧mä̧, jaropi ocotöjä jitä mo̧ro̧ jubö. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutumä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios jȩcu̧'ä̧tucua pä'ö huenömä jȩpi̧nä̧tö̧jä̧.4Jitämä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä cuähuäruhuäcu cuäcuächi'atucua pä'ö huȩä̧u̧jä̧, pä'inö ji̧nö̧ ta̧'a̧nö̧tä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ppa̧'ä̧chä̧tu̧cui̧ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ pö̧nä̧ i̧sa̧ttö̧ adicuode co̧ju̧ odehuiyätucu pönä, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios u̧mö̧huä̧ya̧ Moises iyinä̧ja̧ra̧'a̧ Jordan aje jäyä ji̧jä̧nä̧. 5Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios u̧mö̧huä̧ya̧ Moises huȩä̧hua̧ huȩnȩ i̧huȩyu̧ti̧nö̧mä̧ ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ cu̧nu̧chi̧'ätucuo, Cuä̧nä̧hua̧ Diosrömä, cui̧'chö̧ jö̧ o̧dö̧nä̧mä̧ cui'chomenä'inä repe'i, hua'ado ku̧ni̧ hueähuä huȩnȩmä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä cuami'isoquinä'inä cua̧'cua̧rö̧ä̧nä̧'i̧nö̧ ucuotö jȩpi̧. 6Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Josuemä adiunä ucuocu ppattächa pä'ö hue'ö i̧cui̧nä̧u̧, ja̧hua̧ta̧'nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä ppa̧'ä̧chi̧nä̧tö̧ ttö̧ju̧ odehuiyä i̧sa̧ttö̧ idicu odera'a

Judges

Chapter 1

1Josué 'corupä'i'inö o'ca'a, Israel ttö̧ja̧mä̧ jä'epinätö̧ TTU̧RU̧HUA̧ Diosrö, pa̧'a̧nö̧ päinätö̧: "¿Dijättö̧ ujututtö ä̧cuo̧mȩnä̧ 'chänö Cananeo ttö̧ja̧rö̧ ö̧ro̧huä̧huä̧cua̧mä̧?" 2TTU̧RU̧HUA̧ Diosmä ädätinö: "Judá jä̧cua̧'a̧ ö̧ro̧huä̧huä̧cua̧mä̧. Porö yabocumä, ja̧u̧ru̧tä̧ iyäjisä pi̧jä̧ rȩjȩ hue'ö tta̧hua̧ra̧ pä'ö". 3Judá ahuaruhuä 'cotömä pä'inätö̧, ttö̧jä̧hua̧tö̧ Simeon ahuaröhuä 'cotörö: "Ujutucu ichätucui ji̧jä̧ rȩjȩ ujuturu iyähui'inäjä̧ra̧'a̧, ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ päi'ö Cananeo ttö̧ja̧rö̧ turohuähuätucua. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ujutu'inä rohuäu ppätädäcuotöjä cui̧rȩjä̧ jö̧nä̧ iyähui'inäjä̧ra̧'a̧ 'chänö". Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Simeon ahuäruhuä 'cotömä jahuätucu 'chinätö̧.4Judá ahuäruhuä 'cotömä rohuäu 'chinätö̧, TTU̧RU̧HUA̧ Diosmä Cananeo ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, Ferezeo ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, rohuäu iso juhuottepönä ppä'ädinö. Bezecttö Diezmilnö jo̧mȩnä̧ cuä'ö icuinätö̧. 5Bezec ötahuiyättö, Adoni Bezecrö po̧cui̧pö̧, ja̧u̧cu̧'i̧nä̧ rohuähuinätö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Cananeos ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, Ferezeo ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ rohuäu juruhuinätö̧.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Adoni Bezec töipächi̧yä̧u̧ o'ca'anä ru'hui'ö chuttädinäcu̧, 'chu'ädömä u̧mö̧pi̧yä̧ttö̧'i̧nä̧ ö̧jä̧pi̧yä̧ttö̧'i̧nä̧ ödo'chiyä u'ca jö̧ o'che 'cui'ö tticuinäcu̧. 7Adoni Bezecmä pä'inö: "Setentanö ruhuotö, ttö̧mö̧pi̧yä̧ttö̧'i̧nä̧ ttö̧jä̧pi̧yä̧ttö̧'i̧nä̧ u'ca jö̧ o'che 'cui'ö tti̧cui̧nä̧u̧mä̧, Chiäre mesa isodä dȩa̧'a̧ttö̧ ca̧ca̧ti̧nä̧tö̧ ttu̧cuä̧mä̧. Diosmä ttö jȩchi̧nö̧ ta̧'a̧nö̧tä̧ jȩä̧cu̧sä̧". Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Jerusalen ötahuiyäcu ttȩpi̧nä̧cu̧ jua'attötä 'corujuo'ächinö.8Judá ahuäruhuä 'cotömä Jerusalén ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ rohuäu 'cho'ipinä̧tö̧. Curä'o'chö so̧'ö̧ o'chunä turohuähuinäu̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ötahuiyä'inä ku icuinätö̧. 9Ja̧u̧nu̧ o'ca'a, Judá ahuäruhuä 'cotömä Cananeo ttö̧ja̧ Neguev de'iyönä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, kä̧hua̧ mo̧'ä̧cha̧'a̧cu̧ möä'ca bȩi̧pä̧ro̧mȩ ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ttörohuähua pä'ö mȩjä̧hui̧nä̧tö̧. 10Judámä yabocutä 'chinö cananeo ttö̧ja̧ Hebrón ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧ örohuähua pä'ö (Hebrón ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧mi̧mä̧ Quiriat Arba pä'ö micuinome), ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sesairö'inä, Ahimánrö'inä, Talmairö'inä rohuäu juruhuinätö̧.11Juoröttömä, Judá ahuaruhuä 'cotömä 'chi̧nä̧tö̧ Derbir ötahuiyä ttö̧ja̧cu̧ ttörohuähua pä'ö (Debir ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧mi̧mä̧ Quiriat Séfer pä'ö micuinome). 12Caleb pä'inö: "Quiriat Sefer ötahuiyära'a̧ 'chä̧nö̧ rohuäu iso juo'epörömä, chittiju Acsarö, irecua pä'iönä chi̧yä̧cua̧." 13Otoniel, Quenaz i̧tti̧mä̧, (Caleb i̧jä̧hua̧ röji i̧sa̧ ji̧na̧'a̧) Debirö chu'ädinö, ja'huanö ja̧'a̧ttö̧ Calebmä ittiju Acsarö, irecua päi'önä iyinäcu̧.14Recuo jo̧'ca̧'a̧tä̧ Acsamä Otonielcu ppäjächi'äji o'ca'a, kä'orö yo̧mȩtȩ rȩjȩ jäepiyaju pä'ö huȩ'ä̧ri̧nä̧ju̧. Käji mörättö ki̧mȩyȩhui̧a̧'a̧ topö, Caleb jä'epinö: "¿däje ppädädacu päcua'a jä̧ttö̧? 15Jahuäjumä pä'inäju̧: "Adiunä ja̧tä̧ pä'ittö. Tä'cö Neguev rȩjȩ cuiyäja'attömä, aje a̧'u̧cuo̧to̧ ro̧mȩ'i̧nä̧ iyittö." Ja̧hua̧nö̧ jäjepäcu Calebmä aje a̧'u̧cuo̧to̧ ju'totocuttö'inä, dȩa̧'a̧cu̧ttö̧'i̧nä̧ iyinäcua̧.16Moisés i̧mi̧ya̧ ahuäröhuä 'cotö ceneottö̧ja̧mä̧, Palmas ötahuiyättö rä'opö 'chinätö̧ Judá ttö̧ja̧cu̧, Judá rȩjȩttö̧ de'a jui̧yä̧jä̧, Arad ötahuiyä tö'cönänö Judá ahuaröhuäcu ttö̧jo̧cua̧ pä'ö, juȩnȩmä̧ Neguev rȩjȩ ji̧na̧'a̧. 17Judá ahuäruhuä 'cotömä ttö̧jä̧hua̧tö̧ Simeón ahuaruhuä 'cotöcu 'chä̧jä̧'cotö, Cananeos ttö̧ja̧ Sefatnä ka̧cuä̧tö̧rö̧ rohuäumä ya̧tȩ'i̧nä̧ ö̧ji̧pö̧ juiyönä cuä'äu icuinätö̧. Ja̧u̧ ötahuiyä i̧mi̧mä̧ Horma pä'ö o'inätö̧.18Judá ttö̧ja̧mä̧ Gaza ötahuiyä'inä, Ascalón ötahuiyä'inä, Ecrón ötahuiyä'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ippeyenä ka̧cuä̧tö̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧ 'cho'ipinätö̧. 19TU̧RU̧HUA̧ Dios Judá ttö̧ja̧cu̧ kä̧nö̧ mö'ä'quiyu jo̧mȩ 'chottipönä ppädinäu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ mejiyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ rä'epö icuocotö pinätö̧, jahuätömä caruquiyä cuoräuttö adicuä ocä ttu̧ju̧nä̧ra̧'a̧ttö̧.20Hebrón ötahuiyämä Caleb'rö iyähui'ina'a (Moisés päinöta'anö), ja̧u̧mä̧ juorömä Anac i̧tti̧mö̧ huämetöcuä huotörö rä'epö icuinö. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Benjamín ahuäröhuä o'cotömä rä'epö icuocotö pinätö̧ Jebuseos ttö̧ja̧ Jerusalénä ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jebuseos ttö̧ja̧mä̧ Benjamin ahuaröhuä 'cotöcu jitä mo̧ro̧ jubö päi'önä ka̧cuä̧tö̧ Jerusalénätä̧.22José ahuaröhuä o'cotömä Betel ttö̧ja̧rö̧ ttörohuähuäcua'a jo̧mȩnö̧ ki̧nä̧tö̧, TTU̧RU̧HUA̧ Diosmä jahuätucutä ki̧nö̧. 23Jahuätömä u̧mä̧tö̧rö̧ hue'inätö̧ Betel ötahuiyä ya̧huä̧i̧nä̧ ttusähuaja pä'ö (ja̧u̧ ötahuiyä ä̧cuo̧mȩnä̧ji̧mä̧ Luz pä'ö micuinome). 24Ya̧huä̧i̧nä̧ usähuätömä ya̧tȩ ötahuiyättö rä'o'örö topö, pä'inätö̧: "ppä'ädipö ji'ähuitö tta̧'a̧nö̧ dotächa'anö ja̧'a̧ttö̧ ötahuiyä jacuämä, jicuäuttömä rȩrö̧jö̧nä̧ to̧tä̧cua̧jä̧."25Ja̧u̧mä̧ jahuätörö i̧jȩpi̧nö̧ ötahuiyä jacuäcu doächäcuähuome. Ja̧'hua̧nö̧ i̧jȩpä̧u̧mä̧ ttumönä curä'ochu 'chu̧huä̧rä̧nö̧ dodepu ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧ rohuähuinätö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji'ähuäjirömä ahuaruhuäcu töipächa'anä ja̧'a̧tä̧ tottinäcu̧. 26Ji'ähuäjimä Hititas tti̧rȩjä̧cu̧ tö'ipächinö jua'attömä ya'ute ötahuiyä aditinö, aditäjomemä Luz pä'ö o'inö, jitä mo̧ro̧ jubö päi'önä ja̧'hua̧nö̧tä̧ mi̧cuo̧mȩ.27Manases ahuaruhuä 'cotömä, Bet Seán ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, Taanac ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, Dor ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, Ibleam ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, Meguido ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ juȩnȩtä̧ jäyänä ötahuiyä ppo̧'ö̧nä̧ ka̧cuä̧tu̧rö̧'i̧nä̧, rä'epö icuocotö pi̧nä̧tö̧, jua'amä Cananeo ttö̧ja̧mä̧ porö ti̧rȩjä̧ttö̧mä̧ koromecumä pporächi'ocotöjä pättina'a̧ttö̧. 28Israel ttö̧ja̧ yabonö juruhuächö, Cananeos ttö̧ja̧rö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ ttaditönä huȩttä̧ri̧nä̧u̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ 'cato'inärö̧mä̧ ra'epö icuocotö pi̧nä̧tö̧.29Efrain ahuaruhuä o'cotömä rä'epö icuocotö pi̧nä̧tö̧ Cananeos ttö̧ja̧ Gezernä ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧, Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Cananeos ttö̧ja̧mä̧ jahuätucutä Gerzeer ötähuiyänä kä̧cui̧nä̧tö̧.30Zabulón ahuaruhuä 'cotömä, Quitrónä'inä, Naalalnä'inä kä̧cui̧nä̧tö̧rö̧mä̧ rä'epö icuocotö pi̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Cananeo ttö̧ja̧mä̧ jahuätucutä kä̧cui̧nä̧tö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Zabulón ttö̧ja̧mä̧ Cananeos ttö̧ja̧rö̧mä̧ rö̧ȩnä̧ pä̧i̧cu̧nä̧ ttaditönä huȩttä̧ri̧nä̧u̧.31Aser ahuaruhuä 'cotömä Aconä'inä, Sidónnä'inä, Ahlabnä'inä, Aczibnä'inä, Helbanä'inä, Afecnä'inä, Rehobnä'inä ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ rä'epö icuocotö pi̧nä̧tö̧. 32Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Aser ahuaruhuä 'cotömä ka̧cui̧nä̧tö̧ Cananeos ttö̧ja̧cu̧tä̧ (juȩnȩtä̧ ttö̧ji̧na̧'a̧ttö̧), jahuätörö ra'epö tticuoca'a ji̧na̧'a̧ttö̧.33Neftali ahuaruhuä 'cotömä Bet Semesnä'inä, Bet Anatnä'inä ka̧cui̧nä̧tö̧rö̧mä̧ rä'epö icuocotö pi̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Neftali ahuaruhuä 'cotömä ka̧cui̧nä̧tö̧ Cana̧neos ttö̧ja̧cu̧tä̧ (Ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tu̧cu̧). Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, Neftalí ahuaruhuä 'cotömä Bet Semes ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, Bet Anat ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ pä̧i̧cu̧nä̧ ttaditönä huȩttä̧ri̧nä̧u̧.34Amorreos ttö̧ja̧mä̧ Dan ahuaruhuä 'cotörömä möä'quiyu jo̧mȩtä̧ ttö̧jo̧cu̧nä̧ huȩtti̧nä̧u̧ meje'ca jo̧mȩcu̧ tti̧mȩyȩu̧ juiyönätä̧. 35Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Amorreo ttö̧ja̧mä̧ Heres rȩjȩnä̧'i̧nä̧, Ajalón ötahuiyänä'inä, Saalbim ötahuiyänä'inä ka̧cui̧nä̧tö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ José ahuaruhuä 'cotö su̧ro̧da̧u̧mä̧ rohuäu 'cho'ipinätö̧, 'cho'ipö̧mä̧ pä̧i̧cu̧nä̧ ttaditönä huȩttä̧ri̧nä̧u̧. 36Amorreos tti̧rȩjä̧ ko̧ro̧jä̧cu̧ beipomemä Acrabim pä̧mä̧rä'cattö kä̧mä̧da̧'a̧mä̧, Sela ötahuiyänä 'cuä'o'ö möä'quiyu jo̧mȩ jubu ji̧na̧'a̧.

Chapter 2

1TTU̧RU̧HUA̧ Dios huȩ'ä̧hua̧ angelmä Gilgalttö rä'opö Boquimra̧'a̧ rȩbȩu̧ pä'inö: "Egiptottö rä'epö pi̧jä̧ rȩjȩra̧'a̧ chi'cächinäu̧juä̧ cu̧tä̧mö̧mi̧nä̧rö̧ chi̧yä̧cuä̧jä̧ pädinäjä̧ra̧'a̧". Jahuätörö pä'inösä̧: ucutucu chesecumä yorö'iso unichi'ocösä. 2Ucutumä pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tu̧cu̧ cuesecuätucua pä'ömä jui'ätöjä. Ttöäre ku icu iyäcuome pparöcuicuätöcua pä'ötä ja̧'a̧. Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chi̧huȩnȩmä̧ a̧ju̧cuo̧co̧tö̧jä̧. ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö pa̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧?3Pä̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä'ösä: "Ttömä ucutu cuä'catucu jo̧mȩttö̧ Cananeos ttö̧ja̧rö̧mä̧ rä'epu icuocösä, jähuätötä jä̧cua̧'a̧ so̧ö̧ i̧sa̧ri̧ tti'esubänä ka̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ttö̧jä̧cuo̧tö̧, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧ä̧nä̧huo̧tö̧mä̧ ucuturu u ku̧tȩ kä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ttö̧jä̧cuo̧tö̧. 4TTU̧RU̧HUA̧ Dios huȩ'ä̧hua̧ Angel Israel ttö̧ja̧ o'catoinärö̧ pi̧yȩ huȩnȩ ucuocuäji o'ca'a, jahuätömä pä̧i̧cu̧nä̧ huopunö ajuähuinätö̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ 'cuä'opinomemä Boquim pä'ö oinätö̧. Juorötä TTU̧RU̧HUA̧ Diosrö ku icu iyähuä iyinätö̧.6Ja'huanö ja̧'a̧ Josué ahuaruhuärö röjí te'ähui'äji o'ca'a; Israel ttö̧ja̧mä̧ 'chi̧nä̧tö̧ tti̧rȩjä̧ päi'önä ttȩma̧ pä'ö, jitörötä iyähui'inomecu̧. 7Israel ttö̧ja̧mä̧ TTU̧RU̧HUA̧ Dios hueö jȩpö̧ Ka̧cui̧nä̧tö̧, Josué ö̧ji̧nö̧ pänä'i̧nä̧ Ja̧'hua̧ta̧nö̧ böäcuächätö ja̧u̧cu̧tä̧ ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧ ttö̧ji̧nö̧ pä̧nä̧'i̧nä̧. Jahuätötä ji̧na̧'a̧ TTU̧RU̧HUA̧ Dios israel ttö̧ja̧rö̧ öädihuä ujuru i̧jȩpa̧'a̧ topinätömä. 8TTU̧RU̧HUA̧ Dios u̧mö̧huä̧ya̧, Nun i̧tti̧ Josuémä ciento diez a̧'ȩ u̧ju̧nä̧ra̧'a̧ 'corujuhuo'ächinö.9'Turu tticuinäcu̧ chutä i̧rȩjä̧ ko̧ro̧jä̧cu̧ beipome Timnat Sera pä'ö micuome, Efrain rȩjȩ de'iyö päi'ome, Gaas mö'ä'ca ka̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧. 10O'ca toi'önä ja̧u̧nu̧ ka̧cui̧nä̧tö̧mä̧ ttä̧do̧tö̧ mi̧nä̧cu̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'inätö̧. Jahuätö ttö̧ji̧nö̧ o'ca'a yo'äö ka̧cui̧nä̧tö̧mä̧ TTU̧RU̧HUA̧ Diosrö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ppädinö'inä jerupinätö̧.11Israel ttö̧ja̧mä̧ TTU̧RU̧HUA̧ Dios to̧ä̧ro̧mȩttö̧mä̧ surojutä jȩpö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧, korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ baal pä̧ttä̧u̧ru̧tä̧ ucuotö jȩpi̧nä̧tö̧. 12Jähuätömä̧ ttä̧do̧tö̧mi̧nä̧ TTU̧RU̧HUA̧ Dios Egipto rȩjȩttö̧ ra'epinörö̧mä̧ u̧ni̧chi'inätö̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttö̧jo̧mȩ jäyä ka̧cuä̧tö̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧tö̧rö̧ usu 'chi̧nä̧tö̧, po̧cui̧pö̧ jahuätö tä'ca jo̧mȩ ja̧rȩyu̧nu̧ pä'i'ö ucuo te'ähuinätö̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩttä̧'chö̧mä̧ TTU̧RU̧HUA̧ ö̧ro̧huä̧rö̧nä̧ jȩpi̧nä̧tö̧. 13Ja̧'hua̧nö̧ TTU̧RU̧HUA̧ Diosttö 'cä̧'i̧pä̧chö̧mä̧ baal pä'ö mi̧cua̧rö̧'i̧nä̧, Astarot pä'ö micuajuru'inä ucuo te'ähuinätö̧.14TTU̧RU̧HUA̧ Diosmä Israel ttö̧ja̧rö̧ rö̧ä̧nä̧ ra̧huä̧ri̧pi̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ ra̧huä̧ri̧pö̧mä̧ hue'inö 'cho̧i̧pä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧ ttöäre ttö̧nä̧cui̧ya̧tö̧ pä'ö. Ja̧u̧mä̧ ttaboiyotö ttipeyänä ka̧cuä̧tö̧ ttöjurunä ttömöhuäyotö jö̧nä̧ 'chö'ädö ttȩpö̧nä̧ iyö i̧cui̧nä̧u̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttaboiyotöcumä yorö'iso ttörohuäu juiyönätä̧ hui̧nä̧tö̧. 15Israel ttö̧ja̧ rohuäu rä'opö tti̧'cho̧mȩpö̧nä̧mä̧, TTU̧RU̧HUA̧ Diosmä rohuäu isojuhuottepönämä ppä̧do̧co̧u̧ pi̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nu̧ jȩ'chä̧cua̧sä̧ päinöta'anötä̧ . Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä rö̧ȩnä̧ tta̧'cua̧ tta̧'ȩcui̧nä̧tö̧.16Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ TTU̧RU̧HUA̧ Dios ttöröhuotörö hue'inö, ttaboiyotö 'chu̧ttä̧ro̧mȩttö̧ ttö̧ji̧pö̧nä̧ ppättädatö pä'ö . 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ jahuätö ttöröhuotö pättömä ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧ pi̧nä̧tö̧. Ttä̧ju̧cuajueimä TTU̧RU̧HUA̧ Dios päinö järodi'ö kidepä micuänä iyähuäju jä̧'i̧nu̧'a̧nu̧ korotö ttö̧ä̧nä̧hua̧tö̧rö̧tä̧ iyäcuähuö ucuo te'ähuinätö̧. Ttä̧do̧tö̧mi̧nä̧ ttö̧ja̧cui̧nö̧ttö̧'i̧nä̧, TTU̧RU̧HUA̧ Dios hueö ucuotö ttö̧ji̧nö̧ttö̧'i̧nä̧ 'cä̧'i̧pä̧chö̧ jahuätö jȩtti̧nö̧'a̧nö̧mä̧ jȩpo̧cö̧ pi̧nä̧tö̧.18Ji̧yȩnö̧ TTU̧RU̧HUA̧ Dios Israel ttö̧ja̧ttö̧ micuähuächönä pä'ätörö cä'epö kö̧nu̧mä̧ jahuätörö ppä̧'ä̧dä̧ri̧nö̧, ttabo'iyotö huetta'anä ttö̧jo̧mȩttö̧ ttö̧ji̧pö̧nä̧ ppä̧'ä̧dä̧ri̧nö̧ jähuätö tta̧'cua̧ro̧mȩ jubömä. Jitörötä pä̧i̧cu̧nä̧ ttaditönä cuä'önö huȩttä̧u̧ jä̧ttȩpä̧rä̧cu̧, TTU̧RU̧HUA̧ Diosmä jahuätörö rȩrö̧jö̧nä̧ topinö. 19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ micuäunä pä'ö 'corujuoächomenämä, jahuätömä jȩttä̧'i̧jö̧tä̧ jȩpi̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧mä̧ ttä̧'o̧tö̧ jȩtti̧no̧mȩttö̧'i̧nä̧ abonänö rö̧ä̧nä̧ surojötä jȩpi̧nä̧tö̧. Jahuätömä korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ tto'ca'anä 'chi̧nä̧tö̧ huettö jȩpö̧ ucuotö tettähua pä'ö. Jahuätömä surojö jȩttö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö'arodö'inä jarotti'a pä'ocotö pi̧nä̧tö̧.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TTU̧RU̧HUA̧ Diosmä Israel ttö̧ja̧rö̧ amisurächi'önä topömä, pä'inö: "Pitömä ttä̧do̧tö̧mi̧nä̧rö̧ jȩchä̧cua̧sä̧ pä'ö chötodecuinö ji̧nö̧ jȩtto̧ca̧'a̧ttö̧; ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö pädinö ji̧nö̧'i̧nä̧ tta̧ju̧cuo̧ca̧'a̧ttö̧; 21Porö yabocumä, Josué 'corujuhuo'ächö tti̧jȩrȩjä̧ pö̧nä̧ u̧ju̧ni̧'i̧nä̧u̧rö̧mä̧ rä'epöicuocösä. 22Pa̧'a̧nö̧ jȩchä̧cua̧sä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ka̧cuä̧mö̧ topömä, isopäi'önä ttöcu ti̧'chö̧'a̧nö̧ ja̧ pä'ö, ttä̧do̧ttö̧mi̧nä̧ ti̧'chi̧nö̧ta̧'a̧nö̧." 23Pa̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TU̧RU̧HUA̧ Diosmä jahuätö ttö̧ja̧rö̧mä̧ o'ca pä'inämä rä'epö icuocö pinö tti̧rȩjä̧ttö̧mä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Josuérö'inä rä'epö icua pä'ömä hue'ocö pinö.

Chapter 3

1Porö yabocumä TU̧RU̧HUA̧ Diosmä Israel ttö̧ja̧ ti̧rȩjä̧nä̧ ttö̧jo̧cua̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ topinö, pa̧'a̧nö̧ pä'ö jȩpi̧nö̧ Canaán rȩjȩttö̧ curä ttörohuähui̧nö̧ jerupätörö ka̧cuä̧mö̧ to'a pä'ö. 2(pi̧yȩmä̧ curä jeröpätörö u̧huo̧juȩta̧ pä'ö jȩpi̧nö̧ tä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ Israel ttö̧ja̧ törohuähuinö ji̧nö̧.) 3Pitö ji̧na̧'a̧: Ji̧mö̧tȩnö̧ ruhuotö Filisteosttö'i̧nä̧, o'cato'iönä Cananeos ttö̧ja̧'i̧nä̧, Sidonios ttö̧ja̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Heveos ttö̧ja̧ Líbano de'iyönä ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧, möä'ca Baal Hermónttö̧ kä̧mä̧dö̧ Lebo Hamat jubö.4Pitömä juȩnȩtä̧ ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧, TTU̧RU̧HUA̧ Dios jahuätönätä kä̧nö̧ ka̧cuä̧mö̧ to'a pä'ö, iso pä'iönä ttöcuotajá pä'ö hueähuä huȩnȩ tä̧do̧tö̧ mi̧nä̧rö̧ chutä Moisenä kä̧nö̧ hueinö ji̧nö̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ Cananeoscu'inä, Hititascu'inä, Ferezeoscu'inä, Heveoscu'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Jebuseoscu'inä ttö̧'cä̧tȩnä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧. 6Jitö tti̧ti̧mö̧ nä̧tö̧rö̧mä̧, Israel ttö̧ja̧mä̧ tti̧rȩcua̧mö̧ päi'önä ȩmi̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧tti̧mö̧ nä̧tö̧rö̧mä̧ jitö tti̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧rö̧ tti̧rȩcua̧mö̧ päi'önä iyinätö̧, ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ jahuätömä yapare ttö̧ä̧nä̧hua̧tö̧rö̧ ucuo te'äu jȩpi̧nä̧tö̧.7Israel ttö̧ja̧mä̧ TU̧RU̧HUA̧ Dios to̧ä̧ro̧mȩttö̧ surojötä jȩpö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ Diosrö unichi'inätö̧. Jahuätömä ucuo te'äö jȩpi̧nä̧tö̧ Baal pä̧ttä̧u̧ru̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ Aseras pättäu̧ru̧'i̧nä̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, TU̧RU̧HUA̧ Dios amisurächi'inäcu Israel ttö̧ja̧rö̧, ja̧hua̧nö̧ jä̧cu̧ Aram Naharaim rȩjȩ ru̧hua̧ Cusán Risataimrö̧ iyö icuinäu̧. Israel ttö̧ja̧mä̧ Cusán Risataim hueötä jȩpu̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ ochonö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧.9Israel ttö̧ja̧ TTU̧RU̧HUA̧ Diosrö huopönö jättepomenä, TTU̧RU̧HUA̧ Diosmä ya̧tȩrö̧ cä'epö huä̧ni̧nö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ppädö'anö hua̧rö̧, ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ rä̧hua̧pi̧jö̧nä̧ ttö̧jo̧mȩttö̧ ppä̧dä̧rä̧cua̧mä̧: Otoniel, Quenaz i̧tti̧ (Caleb i̧jä̧hua̧ röji i̧sa̧). 10TTU̧RU̧HUA̧ Dios A̧cua̧rö̧hua̧mä̧ ppä'ädö iyinäcu ucuo ru̧hua̧ ö̧jö̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ hue'ö kä̧nö̧mä̧ curä rohuäu'inä rä'opinö. TTU̧RU̧HUA̧ Dios iso juohuepönä iyinö Cusán Risataimrö, Aram rȩjȩ ru̧hua̧rö̧. Otoniel u̧mö̧nä̧ ji̧na̧'a̧ Cusán Risataimrö röhuäu iso juohuepina'amä. 11Ju̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧mä̧ cuarenta a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ huȩnȩ juiyunä ka̧cui̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ mo̧ro̧ Quenas i̧tti̧ Otonielmä 'corujuo'ä chinö.12Ja̧'hua̧nö̧ ji̧nö̧ o'ca'a TU̧RU̧HUA̧ Dios to̧ä̧ro̧mettö̧ pä'äji ta'anö Israel ttö̧ja̧mä̧ surojutä jȩpö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TU̧RU̧HUA̧ Diosmä moab ötahuiyä ru̧hua̧ Eglonrö̧ ujuru iyinö Israel ttö̧ja̧rö̧ ujurucu huea pä'ö. 13Eglónmä ppä'ädäcuähuinö amonitas ttö̧ja̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Amalecitas ttö̧ja̧cu̧'inä, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ 'chä̧nö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ rohuäu juruhuinätö̧, ja̧hua̧nö̧ 'Cho'ipö juhuätötä ruhuo hueö ka̧cui̧nä̧tö̧ Palmeras (Jerico) ötahuiyänä̧mä̧. 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ Moab ru̧hua̧ Eglón hueötä jȩpö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ 18 a̧'ȩ jo̧mȩnä̧.15Israel ttö̧ja̧ TTU̧RU̧HUA̧ Diosrö pä̧i̧cu̧nä̧ huopö jättepomenä̧ TTU̧RU̧HUA̧ Diosmä̧ ya̧tȩrö̧ cä'epinö ttu̧ru̧hua̧ päi'önä̧ ppä̧dä̧rä̧cua̧rö̧, ja̧u̧mä̧ Aod ji̧na̧'a̧ Gera i̧tti̧ Benjamita ttö̧ja̧ i̧sa̧, ja̧u̧mä̧ pohuepinö. Israel ttö̧ja̧ huettinä̧cu̧, Moab ru̧hua̧ Eglónrö̧ micuäu juäi iya pä'ö.16Aodmä̧ aditinö curä'chu pätecu soä'chu öotomä̧ 46 centímetros jo̧mȩnä̧ otoä'chu; äcä u̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ dȩa̧'a̧ yacocu ku̧ni̧nö̧. 17Aodmä ru̧hua̧rö̧ mitähuä micuäu juäi iyinö Moab rȩjȩ ru̧hua̧ Eglónrö̧. (Ja̧u̧ ttö̧ja̧'i̧sa̧mä̧ juiyo bärepinö.) 18Aodmä micuäu juäi iyäji'ca̧, churutä cue'ädäjätucutä rä'opächinö.19Aod ötö'cömä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Gilgal tö'cö yapare ttö̧ä̧nä̧hua̧ o'ca aditö ku̧nä̧huo̧mȩ rȩbȩhui̧pö̧, o'ca'acu kärächi'ö topö ppa̧'a̧chi̧'ö̧ pä'inö̧: Ttömä̧ yä̧huä̧i̧nä̧ huȩnȩ ku̧nä̧rö̧sä̧ ucuru jidähua pä'ö, chu̧ru̧hua̧. Eglónmä̧ pä'inö: "¡'Coruchi'i!" Ja̧'hua̧nö̧ päa'a a̧ju̧cu̧ u̧mö̧huäyotömä̧ chutä ä̧'o̧ca̧ttö̧ o'catoi'önä̧ rä'opächinätö̧. 20Aodmä̧ ja̧u̧ ö̧jo̧mȩcu̧ 'chä̧hui̧'i̧nö̧. Ru̧hua̧mä̧ ä̧'o̧ca̧ ju'toju i̧so̧ca̧ ttinö̧ jo̧ca̧nä̧ pinö̧. Aod pä'inö: Ji̧yȩtȩ ku̧nä̧rö̧sä̧ ucuru Dios hueäji huȩnȩ. "ja̧u̧ ru̧hua̧mä̧ ideäcättö ä̧rä̧mi̧'i̧nö̧.21Aod pohuepa̧mä̧ äcä u̧huo̧jua̧'a̧nä̧ttö̧ curä'chu 'cho'ähuo'ö ru̧hua̧ u̧cuä̧ba̧nä̧ ta'inö̧. 22Ja̧'hua̧nö̧ tahuome curä'chumä̧ do'ächi'ina̧'a̧, do'ächi'ömä̧ aboja'anä̧ päjure'chutä räo'ina̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ pä'i'ö ö̧a̧dȩttö̧ a̧ttächi̧'i̧na̧'a̧ curä'chumä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Aodmä̧ curä'chumä̧ 'cho'ö icuocö pinö u̧cuä̧ba̧ttö̧mä̧. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Aodmä̧ äpate ä'ca i̧so̧ca̧'i̧nä̧ ju'tojunä̧ i̧so̧ca̧'i̧nä̧ äpate mö̧'ȩpö̧, 'quiyönä̧ ppe'tädö ku̧ni̧pinö̧.24Aod räopächäji o'ca'a, ru̧hua̧ u̧mö̧huäyotö ichi'inä̧tö̧; jahuätömä̧ topinä̧tö̧ ju'toju i̧soca̧ äpate 'quiyönä̧ mö̧ȩcua̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧u̧ "Ju'toju i̧so̧ca̧ tti jo̧ca̧ttö̧ öacuäjähuä barocu pö̧ 'cua̧ra̧'a̧ pä'ö a̧mö̧cuädinä̧tö̧." 25Jahuätömä̧ rö̧ȩnä̧ tta̧'cua̧ ro'ecuipinä̧tö̧, jȩta̧ pä'ö jö̧'i̧nä̧ jȩtö̧ juiyönä̧ huotöjä tä̧ji̧ pä'ähuinätö̧, juhua'amä̧ ru̧hua̧ ju'toju i̧so̧ca̧ äpate ji̧nä̧ bahuepiyo̧co̧u̧. Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧u̧ llave ȩmo̧po̧'ö̧ äpate battepomenä̧, juenetä̧ rȩjȩ tebabanö pi̧nö̧ ttu̧ru̧hua̧ päjimä̧, 'corujuo'ächäjitä.26U̧mö̧huäyotö pätö tta̧'a̧rö̧ kä̧nö̧ jȩtta̧ pä'ö jö̧ jä̧'ȩpä̧rä̧cuä̧u̧ ttö̧ja̧cua̧'a̧nä̧, Aodmä̧ tö'ipächö isotö tta̧'ö̧cuä̧ 'co̧'ö̧ adicuä o'ca ka̧cuo̧mȩttö̧mä̧ yabonä̧nö̧ 'cuä'o'iö, Seirat ötahuiyäcu tö'ipächinö̧. 27Rȩbȩhui̧pö̧mä̧, Efraín de'attö trompeta ppu'inö̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ meje'ca po̧ri̧yä̧'tä̧ jo̧mȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ chutäcu mȩjä̧hui̧nä̧tö̧ ja̧u̧tä̧ oipa'anä̧ tti̧'cha̧ pä'ö.28Ja̧u̧mä̧ pä'inö jahuätörö: "Cho'ca'anä̧ ichätucui, Täcö TU̧RU̧HUA̧ Diosmä cuaboiyotö Moabitarö örohuähuometä̧ ja̧'a̧." Jahuätömä ja̧u̧ o'ca'anä 'chä̧nö̧ Jordán aje jäyoto Moabitas ttö̧ja̧cua̧'a̧cu̧nä̧ kä̧mä̧dö̧ aje ttöjähua pä'ömä̧ ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ hue'ocotö pinätö̧. 29Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ Moab rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧ u̧mä̧tö̧rö̧mä̧ diez milnö jo̧mȩ tö'cöhuächi'önä cuä'äu icuinä̧tö̧, jahuätömä o'catoi'önä̧ ttöjuruttö'inä, curä rohuäcuähuättö'inä jo̧mȩnö̧ huotö ji̧na̧'a̧; jahuätöttömä ya̧tȩ'i̧nä̧ tö'ipächocö pinö. 30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧, Moab rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ huetta'anätä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'á̧ttö̧ juä̧jä̧nä̧mä̧ 80nö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ curä juiyönä ka̧cui̧nä̧tö̧.31Aod o'comenä micuäunä̧ pähuä i̧sa̧ pinömä̧ Anat i̧tti̧ Samgar ji̧na̧'a̧, ja̧u̧mä̧ päcäyärö ta̧huä̧huo̧'quȩnä̧ filisteos ttö̧ja̧rö̧ 600nö̧ huotörö cuä'äu icuinö. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ra̧huä̧pi̧jo̧mȩttö̧'i̧nä̧ rä'epö icuinö̧.

Chapter 4

1Aod 'corujuoächäji o'ca'a, Israel ttö̧ja̧mä̧ pä'äjita'anö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧mä̧ surojötä jȩpö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧. 2TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä Canaán rȩjȩ ru̧hua̧ Jabin, Hazor ötahuiyä ruhuo hue'inörö̧ iyö i̧cui̧nä̧u̧. Ja̧u̧ umöhuäyotö su̧ra̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ Sisara pä'ö micuinö, ja̧u̧mä̧ ki̧nö̧ Harosel Goyimnä. 3Israel ttö̧ja̧mä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ppädatö pä'ö pä̧i̧cu̧nä̧ huopönö jä'epinätö̧, Sísara Novecientonö cuoräu cäruquiyä u̧ju̧nä̧ri̧yä̧u̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ veinte ä̧'ȩ jo̧mȩnä pä̧i̧cu̧nä̧ ttösuräunä jȩi̧na̧'a̧ttö̧.4Jitämä Débora, Dios päö huȩnȩ jiäcuähuä isaju (Lapidot irecua), ja̧u̧nö̧ pä̧nä̧ Israelttö micuäunä pähuä jue'ipaju ji̧na̧'a̧. 5Juajumä 'cuäopunä pä̧'chi̧'ä̧nä̧ju̧ Debora i̧so̧i̧ dȩa̧'a̧ Ramá ötahuiyättö'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ Betel ötahuiyättö'inä 'cä̧tȩ Efrain rȩjȩ möä'quiyö jo̧mȩ, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ 'chi̧'ä̧nä̧tö̧ juaju kö̧ja̧'a̧cu̧ jitörötä huȩnȩjö̧ aditäcuäö tticua pä'ö.6Jahuäjumä Abinoam i̧tti̧ Baracrö Cedes ötahuiyä, Neftali de'iyunä kö̧rö̧ jitähua'ja pä'ö hue'inäju̧. Jahuäju pä'inäju, Israel ttö̧ja̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios hueäjäcujä diez milnö huotörö Neftali ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ Zabulón ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ Tabor de'ara̧'a̧cu̧ o'ipö 'cui̧'cha̧ pä'ö. 7Ttömä chȩpä̧cua̧sä̧ Sisararö, Jabín umöhuäyotö su̧ro̧do̧u̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧, Kishon ajettö ttöäre caruquiyäcu'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ su̧ro̧da̧u̧cu̧'i̧nä̧ cui'ätecuächätöcua pä'ö ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧ ä'cattö iso juocuepönä ppä̧dä̧dä̧cua̧jä̧.8Barac jahuäjurö pä'inö, "ttöcu cuichöttötä, chi̧'chä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttöcu cui'choca'a jö̧ttö̧mä̧ ttö'inä 'cho̧cö̧sä̧". 9Jahuäju pä'inäju, iso päinätä̧ ucutäcu chi̧'chä̧cua̧ju̧sä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä pi̧yȩttö̧mä̧ ucuo i̧sa̧ jö̧nä̧mä̧ pätti̧yä̧cua̧jä̧, iso päi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ isaju ku̧mu̧nä̧tä̧ i̧yä̧cua̧ Sisararömä". Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Deboramä ä̧rä̧mi̧'ö̧ Baracu 'chinäju Cedesra'a.10Barac ä̧tȩpi̧nö̧ Zabulón umöhuäyotö u̧mä̧tö̧rö̧'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ Neftali umöhuäyotörö'inä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cui̧pö̧ tti̧'cha̧ pä'ö Cedesra'a. Diezmilnö umätö̧ o'canä 'chi̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ Debora'inä ja̧u̧tä̧cu̧ yo̧mȩtȩnä̧ 'chi̧nä̧ju̧.11Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Heber (Quenita ttö̧ja̧'i̧sa̧mä̧) 'quȩ'ȩcuä̧chi̧nö̧ Quenita ttö̧ja̧ttö̧mä̧ - jahuätömä Hobab ahuaruhuä o'cotö ji̧na̧'a̧ (Moisés i̧mi̧ya̧)- Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ oju isode huä̧ni̧nö̧ Roble dau tö'cö jo̧mȩ Zaanaimnä, Cedes ötahuiyättömä tö'cönänö.12Jahuätö Sísararö, Abinoam i̧tti̧ Baracmä Tabor mö'ca'aracu 'chä̧ji̧ pä'ö jittähuäcu, 13Sisaramä huopinö o'ca juiyö öäre caruquiyä, novecientonö cuoräö ocä juȩ'ȩpä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca to'iönä su̧ro̧da̧u̧ chucutä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, Haroset Goyimttö kä̧mä̧dö̧ Cison aje jubö.14Débora Baracrö pä'inäju̧: ¡täi! Jitä mo̧ro̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuru iyäji Sisararö rohuä'u iso juocuepa pä'ö". "¿TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧CÖ̧ tä̧ji̧ ucuru juȩ'ȩpä̧rö̧mä̧?" Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Baracmä mȩyȩhui̧nö̧ Tabor möä'cattö diezmilnö u̧mä̧tö̧ chutäcu cue'ächätucu.15TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Sisara umuhuäyotö su̧ra̧da̧u̧ru̧mä̧ jerutu icuinö, o'cajuiyönä ttiäre cuoräu caruquiyä'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ o'ca toi'önä umuhuäyotö su̧ro̧da̧u̧ru̧'i̧nä̧. Barac umuhuäyotö ttörohuähui'omenä, Sisaramä ö'äre cuoräu carucättö mȩyȩhuä̧chö̧ ö̧jä̧pö̧nä̧tä̧ tö'ipächinö. 16Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Baracmä jahuätö ttiäre cuoräu caruquiyä juȩ'ȩpä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ su̧ro̧da̧u̧ru̧'i̧nä̧ tto'ca'anä ruhui'inö Haroset Goyim jubö, ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ Sisara umuhuäyotö su̧ro̧da̧u̧ru̧ 'cui'ö icuinätö curä o'chunä̧tä̧, juorömä ya̧tȩ'i̧nä̧ a̧'cua̧ra̧mä̧ ki̧'i̧po̧cö̧ pi̧nö̧.17Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Sisara tö'ipächinö ö̧ja̧pu̧nä̧tä̧ Heber irecua Ceneo ttö̧ja̧'isaju Jael koju isodera̧'a̧cu̧, Jabin Hazor ötahuiyä ru̧hua̧cu̧mä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Haber Ceneo ttö̧ja̧'i̧sa̧ oju isodecumä huȩnȩ juiyönä ki̧nä̧tö̧. 18Jael räjopomenä topinä̧ju̧ Sisararö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ päji̧nä̧cu̧, "ichi, chu̧ru̧hua̧ huo̧juȩcuä̧'i̧sa̧; yecuecuoca'a ichi ttöcu". Ja̧hua̧nö̧ päjäcu jahuäju kö̧jo̧mȩcu̧ 'chä̧hui̧'ö̧ kojusodenä do'ächinö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ juhuajumä ttojepinäcu̧ jä̧ttä̧pä̧ya̧ tto̧ȩcuä̧chä̧ta̧nä̧.19Ja̧u̧mä̧ pä'inö jahuäjuru, "ji̧'qui̧ya̧nö̧ ajiya chahua iyö ppä'adittö, juiyo chahua a̧di̧ri̧jä̧cu̧sä̧". Ja̧hua̧nö̧ päcua kahuäba i̧sa̧ i̧jȩtä̧ttö̧ adicuäba ba'epo'ö iyinäju̧ i̧sa̧ atateja ahuapä'ö, ja̧hua̧'a̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a pä'äjita'anö ttojepinäcu̧. 20Ja̧u̧ pä'inö jahuäjuru, "isode doächäcuähuome ä'ca to̧pä̧rö̧ kä̧hui̧. Ya̧tȩ ichi'ö ucuru, ¿Ka̧ra̧'i̧nä̧ ö̧ja̧'a̧ pȩnȩmä̧? pä'ö jäepöttömä, toa'a päcuajá".21Jä̧'huanö jä̧ji̧ o'ca'a (Heber irecua) Jaelmä isode o̧ta̧ 'chu̧a̧ra̧ pä'ö pȩä̧huo̧'quȩ'i̧nä̧, pȩä̧huäyu'inä ȩmo̧po̧'ö̧,Sisara täcunä ä'ö ö̧'o̧mȩ yä̧huä̧i̧nä̧ 'chä̧hui̧'ö̧ unä pätecua'anä ppörahui'önä pȩjo̧pi̧nä̧cu̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ 'corupä'i'inö. 22Baracmä Sisararö o'ca'anä ru̧huä̧ra̧'a̧ topö, Jael pä̧tȩcuä̧nö̧ rä'o'ö päjinäcu̧, "ichi'i, cu̧sä̧rä̧cu̧ru̧ chi̧jȩpa̧cu̧". Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jahuäjucu 'chä̧hui̧'ö̧ Sisararö unä i̧so̧'quȩnä̧ pȩ'o̧cua̧, o'co jähuätä pa̧'a̧ po̧cui̧pi̧nö̧.23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Canaán rȩjȩ ru̧hua̧ Jabinrö̧, rohuä'ö iso juo'epinö Israel ttö̧ja̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧. 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ yabocutä juruhuächi'inätö̧ Canaán rȩjȩ ru̧hua̧ Jabin a'ca jo̧mȩttö̧, si'epö tticuome jubö päinä.

Chapter 5

1Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ päi'omenä Debora'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Abinoam i̧tti̧ Barac'i̧nä̧ pi̧yȩ ra̧huä̧huä̧ ra̧'i̧nä̧tö̧: 2Oicuä ttö̧ja̧ Israel rȩjȩttö̧ ruhuo kä̧mä̧dö̧ huettomenä, ttö̧ja̧'i̧nä̧ jitötä amucuädö curära'a ti̧'cha̧ pättäjä'attö, ujutumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧TÄ̧ adihua'a pä'ö esehuätöjä.3Ruhuo hue'ätö, ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ ¡oicuä ttö̧ja̧, adiunä ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧! ra̧dä̧cua̧ju̧sä̧ ttömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧; adihua'a pä'ö eseu ra̧dä̧cua̧ju̧sä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧, Israel ttö̧ja̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosrö. 4ucu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, Seirtö räcuopomenä, Edomttö̧ rä'opö cui'chomenä, rȩjȩmä̧ tti̧ȩpi̧na̧'a̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ mo̧ro̧ji̧yä̧'i̧nä̧ tti̧ȩpi̧na̧'a̧; ajiya isoppattö'inä ajiya 'chȩnö̧ ichina'a.5Mö̧ä̧'quiyumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ tti̧ȩpi̧na̧'a̧; Sinai mö̧ä̧'ca'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Israel ttö̧ja̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios tö̧ä̧ro̧mȩttö̧ tti̧ȩpi̧na̧'a̧. 6(Anal i̧tti̧) Samgar ö̧ji̧nö̧ pä̧nä̧mä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Jael kö̧ji̧nö̧ pä̧nä̧'i̧nä̧, jinä isocu mä̧ni̧yä̧nä̧mä̧ cue'ächocotö pi̧nä̧tö̧, ja̧u̧ mä̧ni̧yä̧nä̧ cue'ächinätömä ppo̧ö̧ mä̧ni̧yä̧nä̧tä̧ hui̧sä̧tö̧ cue'ächinätö̧.7Israel su̧ro̧da̧u̧mä̧ a̧'u̧cuo̧tö̧tä̧ ji̧na̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ ttö Deboramä, odipa pä'ö pätecuächina̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ tta̧ju̧ jö̧nä̧ odipa pä'ö. 8Jahuätömä jarepätö yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ ttesetomenä, Curä ki̧na̧'a̧ ötahuiyära'a doächäcuähuomettö̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ rohuäu ttoecuäräcuähuäbi'inä dacuodiyä'inä jui'inätö̧ cuarentamilnö huotö Israel ttö̧ja̧ttö̧mä.9Chami'iso'qui esehua'a Israel ttö̧ja̧ tturuhuotörö; jitötä a̧möcuädäcuäu iyäcuähuinätu̧cu̧ ujutumä jahuätörö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧nä̧ adiunätä̧ 'cuäopatöja̧ pä'ätöjä̧. 10Pi̧yȩ a̧mu̧cuädi - ucu burötö̧ te'ätönä ttu̧huä̧mä̧da̧ pä'ö i̧sä̧ta̧ huȩnä̧huo̧tö̧nä̧ä̧ huö̧mä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu juhuä̧mä̧nä̧tä̧ cue'ächömä̧11Jitö äjicuäcuähuotö ttahuo'ta ko̧mȩ ka̧cuä̧tö̧ ra̧tta̧'a̧ ra̧mi̧pa̧'a̧ ä̧ju̧cui̧. Juhuorumä̧ pä'äjita'anu TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ aditähuä jueöjähuä inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ su̧ro̧da̧u̧ jueöjähuä jettö'inä ji'ähuätö,. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ umuhuäyotömä ötahuiyä apate ä'cacu mȩjä̧hui̧nä̧tö̧.12¡Debora porächi'i, porächi'i! ¡porächi'i, porächi'i ji̧yȩtȩ ra̧huä̧huä̧ ra̧'i̧! ucu Barac, Abinoam i̧tti̧, ä̧rä̧mi̧'i̧, 'chu̧cuä̧dä̧jä̧u̧ru̧mä̧ ȩpö̧ täi. 13Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ curättö ka̧cui̧pä̧jä̧tö̧mä̧ ruhuotö ttö̧jo̧mȩcu̧ 'chinätö; TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ umöhuäyotömä curä rohuäcuähuä ttö̧ja̧cu̧ ichäjätö ttö chö̧ja̧'a̧cu̧.14Jitö Amalecnä ka̧cuä̧tö̧mä̧ ichinätö̧ Efrainra̧'a̧ttö̧; ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Benjamin sotö'inä cuo'ca'anä 'chi̧nä̧tö̧. Marquirttömä su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Zabulónttömä jitö ruhuo itta'ca cue'ädätö'inä mȩjä̧hui̧nä̧tö̧.15Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Isacarttö churuhuotö tti̧tti̧mö̧mä̧ Deboracu ka̧cui̧nä̧tö̧; Isacarmä Baracu ki̧nö̧, ja̧u̧tä̧ huea'anä pä̧mä̧roppära̧'a̧cu̧ o'ca'anä 'chi̧nö̧ . Ruben ahuaruhuä o'cotöttömä ttahuäruhuätä ji̧yȩtȩ huȩnȩ amäcuädö pä'ächäcuäcuinätö̧.16¿Dä̧bö̧ ocuränätä̧ cu̧'ä̧tu̧cua̧'a̧ jä̧ttö̧, ovejatö̧ tti̧huȩnȩ ä̧ju̧cuä̧rö̧tä̧mä̧? ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Rubén ahuaruhuämä rö̧ä̧nä̧ pä'ä'chäcuähuinätö̧ ji̧nä̧ ji̧yȩtȩnä̧tä̧ ttamöcuäda pä'ö.17Galaad ahuaruhuä o'cotö Jordan aje ji̧jä̧nä̧ ki̧'i̧pi̧nä̧tö̧; ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Dan ahuaruhuä o'cotömä ¿dä̧bu̧ pä'ö huoi'quiyu jäyä kä̧nö̧ amöcuädä'chö ttö̧ji̧pä̧ttö̧? Aser ahuaruhuä o'cotömä jäyoto ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitötä ttöttahuärä rö̧ä̧ö̧ huoi'quiyu rä̧mä̧do̧mȩ tö'cö ki̧nä̧tö̧. 18Zabulón ahuaruhuä o'cotöttömä tta̧'cua̧rö̧'i̧nä̧ iyäu icu totte'ome jubö yettecuoca'a rohuahuinätö̧, Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Neftali ahuaruhuä o'cotö'inä ja̧hua̧nö̧tä̧ huinätö̧, curä ttörohuähuomettömä.19Ruhuotö'inä rȩbȩhui̧pö̧, rohuähuinätö̧; Canaánttö̧ ruhuo hueätömä Taanac ötahuiyä Meguido ajei̧sä̧ra̧ tö'cöttö rohuähuinätö̧. Ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yorö'iso micuäu juhuäi pärätämä ȩmi̧po̧co̧tö̧ pi̧nä̧tö̧. 20Mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttömä̧ si̧ri̧'cö̧'i̧nä̧ rohuähuinätö̧, ttu̧rö̧jo̧mȩttö̧ cue'ächö rohuähuinätö̧ Sísararömä.21Cisón aje su'ädi'ö juatädi'inä̧u̧, juhuoto Cisón ajemä, täbocutä päi'önä rinoto. ¡Cha̧'cua̧rö̧mä̧ yabocutä ujurucu 'cha̧'a̧! 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cabayu̧tu̧ ttunä 'ca̧tä̧huä̧tta pä̧i̧cu̧nä̧ ttöjurucu jotta'a rä̧mi̧pi̧na̧'a̧.23¡Merozrö suronä ja̧rö̧ pä'i! pä'inö TU̧RU̧HUA̧ mo̧ro̧jä̧nä̧ kö̧ u̧mu̧huä̧ya̧mä̧. !A̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧tä̧ ju̧huȩnȩ ka̧cui̧nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ suronä ja̧tö̧ ja̧ pä'itö! TU̧RU̧HUA̧RÖ̧ ppä'ädö tti̧'cho̧ca̧'a̧ ja̧'a̧ttö̧. TU̧RU̧HUA̧ su̧ro̧da̧u̧ juruhuätucu örohuähuome ppättädoca'a ja̧'a̧ttö̧.24Jaelmä korotö nä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö adiunä pä'ö kö̧nä̧hua̧ju̧, Jaelmä (Ceneo ttö̧ja̧'i̧sa̧ Heber irecua), Jahuäjumä nä̧tö̧ isodenä kä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö adiunä pä'ö kö̧nä̧hua̧ju̧. 25Ubomä ajiya jä'epa'anä i̧sa̧ atate isoyatä kiyinäcu̧; ruhuotö ttö̧sä̧rä̧bi̧yä̧nä̧ isähuatä i'cächö kiyinäcu̧.26Jahuäjumä koju'isode ti̧ä̧dä̧cuä̧huo̧'quȩ 'chu'ädö, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ku̧huo̧jua̧mö̧nä̧ aditö pȩä̧huäyu 'chu'ädo'ö; Sisara u dirächipönä pȩ'o̧pi̧nä̧ju̧. Jahuäjumä i'eraranä pȩjo̧po̧mȩnä̧mä̧ u isätta'inä pparächi'ina̧'a̧. 27Ja̧u̧mä̧ diyapächi'ö kö̧jä̧pi̧yä̧ 'cä̧tȩ, tecäcänö juȩnȩtä̧ mo̧'ä̧mi̧nö̧. Ujuru jui̧'a̧tä̧ kö̧jä̧pi̧yä̧ 'cä̧tȩ mo̧'ä̧mi̧nö̧. Juȩnȩ idiyähuächi'ä jo̧mȩtä̧ juruhuäi 'corupäi'inö.28Jahuäjumä isode isatenä peracu topinäju̧. Sisara a̧ju̧mä̧ Isode isate isäcä 'cä̧tȩnä̧ topö ka̧'cua̧tta̧ päi'äcua pä̧i̧cu̧nä̧ huopinäju̧ ¿tta̧'a̧nö̧ pä'ö jurunänö ichoca'attö̧ öcarucämä? ¿tta̧'a̧nö̧ pä'ö cabayutu̧ ttunä 'ca̧tä̧huä̧ otta dödöäcuähua'anä ttöcaruquiyä dotta'anämä jurunänö ichoca'a jä̧ttö̧?29Kumöhuäyotö nä̧tu̧ huo̧juȩcu̧nä̧ huotumä ädätinätö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuäjumä juhuätö pättäjita'anö ppa̧'a̧di̧pö̧ ädätinäju̧: 30¿Jahuätumä 'chottipa pä'ö jä̧ji̧ ji̧nä̧ ttö̧'o̧cui̧'o̧ca̧'a̧ttö̧ iyä'chäcuähuocotö 'cua̧ra̧'a̧? ¿yajuterötäcö̧, ta̧ju̧ pö̧nä̧cö̧ u̧mä̧tö̧ yotucunärömä; pu̧jä̧ta̧ 'cucuecuä o̧ta̧ chottipäji Sisararö iyätöcö̧, pu̧jä̧ta̧ 'cucuecuä o̧ta̧ to̧ta̧rȩ pu̧nä̧ ttu̧ru̧pä̧'quȩ jo̧mȩ pätecu a̧'cua̧cu̧nä̧ 'tö̧ä̧huä̧ o̧ta̧ 'cho'ipätörö iyätö̧cö̧?31Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ o'catoinä cuabo'iyotömä 'corujuottächäcuotö, ¡TU̧RU̧HUA̧! ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucu cuahuäruhuämä mo̧ro̧ ka̧huä̧ ujurucu cäecuächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ttäcuotö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ cuarenta a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ huȩnȩ juiyönä ka̧cui̧nä̧tö̧.

Chapter 6

1Israel ttö̧ja̧mä̧ Suronä jȩpi̧nä̧tö̧ TTU̧RU̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Madian ttö̧ja̧ ttö̧mö̧nä̧ iyipi̧nä̧u̧ Sietenö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧. 2Madian ttö̧ja̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö juruhuinätö̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ usurä ttȩmä̧u̧nä̧ jȩtti̧nä̧u̧ . Madian ttö̧ja̧ ja̧hua̧nö̧ jȩttä̧u̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ muä'quiyu 'cä̧tȩ'i̧nä̧, idoriyänä'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ korome ttö̧da̧huä̧ro̧mȩ'i̧nä̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧.3Israel ttö̧ja̧ cuä'opönä ttucuähuä ttu̧ju̧nä̧'chö̧ pänämä, Madian ttö̧ja̧'i̧nä̧, Amalec ttöja'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ kä̧hua̧ räopa'acu ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ rohuähuä'chinätö̧. 4Jahuätömä su̧ro̧da̧u̧rö̧ ku̧nä̧'chi̧nä̧tö̧ jahuätö tti̧rȩjä̧ o'cajuiyönä Gaza mänä jöbu päi'önä ttu̧ju̧nä̧huä̧ surojuottepiyatö pä'ö. Israel ttö̧ja̧ ttu̧cuä̧'i̧nä̧, Ovejatöttö̧'i̧nä̧, päcäyätö̧ttö̧'i̧nä̧, burrotö̧ttö̧'i̧nä̧ ku̧ni̧pö̧'cotö pinätö̧.5'Cuäopunä jahuätö ttä̧jimö päcäyörö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ isode cue'ädö ä'ähuode ȩpu̧ tti̧'cho̧mȩnä̧mä̧, mä̧rä̧cä̧yu̧ recuätö tti̧'cha̧'a̧ jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ ichinätö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, ttä̧ji̧mö̧ cameyu̧tu̧ru̧'inä pa̧ja̧cuo̧mȩ juiyönä recuinätö̧. Jahuätömä tti̧rȩjä̧ 'cho'ipu siepu tticua pä'inätö̧. 6Madián ttö̧ja̧mä̧, Israel ttö̧ja̧rö̧ rö̧'ä̧i̧nä̧ ttusuräunä jȩpö̧ ttijiyuhuächi'önä jȩtti̧nä̧u̧; ja̧hua̧nö̧ jä̧u̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ TTU̧RU̧HUA̧RÖ̧ pä̧'i̧cu̧nä̧ huopönö jä'epinätö̧.7Israel ttö̧ja̧, Madian ttö̧ja̧ jähuänä TTU̧RU̧HUA̧RÖ̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huopunö jättepomenä, 8TTU̧RU̧HUA̧MÄ̧ ya̧tȩrö̧ chutä ucuocu jiäcuähuä i̧sa̧rö̧ hue'inö. Dios ucuocu jiäcuähuä i̧sa̧mä̧ pä̧i̧nä̧u̧: "Israel ttö̧ja̧, TTU̧RU̧HUA̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'ö": Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧ cuäcuäpu hueö jȩtto̧mȩttö̧ rä'epu chicuinäu̧jä̧.9Egipto ttö̧ja̧ huettomettö̧ rä'epö icu ppä̧dä̧di̧nä̧u̧jä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧'i̧cu̧nä̧ cuäcuättomȩttö̧'inä. Ucututä cuä'catucu jo̧mȩttö̧ rä'epu chicuinä̧u̧ ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ ucuturutä iyinösä̧ jahuätö tti̧rȩji̧yä̧ ji̧nö̧mä̧. 10Ttö ucuturu päi̧nö̧sä̧: " ttötäsä CU̧'Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä; Amorreos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧ cu̧jä̧tu̧cua̧'a̧ttö̧mä̧, yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧mä̧ ucuo tecuähuätucuó pä'ö huedinäu̧jä̧. "Ja̧hua̧nö̧ pädinö huȩnȩmä̧ esetocotö pi̧nä̧tö̧jä̧".11Jitämä TU̧RU̧HUA̧ huȩ'ä̧hua̧ isoppa hua̧mä̧ Ofranä ichi'ö dau röäi dea'a pä̧mä̧di̧nö̧, Joás ö'äbaränä (Abiezer ahuaröhuä o'cotö ttö̧ja̧ i̧sa̧), ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Gedeón, Joas i̧tti̧mä̧, rȩjȩ 'quiyä̧jä̧ttö̧ trigo i̧sä̧dö̧ pojö icuinö, uvattö a̧'ti̧poya cuȩ'cu̧ ttaditä'ijomettö̧, Madián ttö̧ja̧ tottö juiyönä dajö icua'a pä'ö. 12TU̧RU̧HUA̧ huȩ'ä̧hua̧ isoppa hua̧mä̧ i̧jȩcuä̧chö̧ päinäcu̧: "¡rohuäcuähuä ju̧ru̧hua̧, TU̧RU̧HUA̧MÄ̧ ucutäcu kö̧!"13Gedeón ja̧u̧ru̧ pä'inö, "Oh, CHU̧RU̧HUA̧; isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ujutucu ö̧jö̧ttö̧mä̧, ¿pi̧yȩ o'cajuiyönämä̧ tta̧'a̧nö̧ pä'ö ja̧hua̧nö̧ 'cuäopä̧'chä̧u̧jä̧ttö̧? ¿Tȩnȩ jä̧ttö̧ tä̧do̧tö̧mi̧nä̧ o'ca juiyö öadihuä jȩi̧nö̧, ujuturu jittähuinömä? Jahuätö jittähui'änömä ¿Egiptottö rä'epö icuinömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧CÖ̧ ji̧na̧'a̧ tä̧ji̧? Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä jitämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ Madián ttu̧mu̧nä̧tä̧ iyipu jaroinäu̧jä̧.14TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧ru̧ topö pä'inö: Täcö ju̧ru̧hua̧jä̧ tä'i. Israel ttö̧ja̧ Madián huetta'anä kä̧cuä̧tö̧rö̧ Ppä'ädäji. ¿Ttömäcö̧tä̧ji̧ ucuru hue'äjimä? 15Gedeónmä̧ ja̧u̧ru̧ pä'inö: CHU̧RU̧HUA̧ ¿Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ tta̧'a̧nö̧ ppädädö'anö jä̧ttö̧ ttömä ? Topi, ttö chahuaruhuämä Manasés ahuaruhuä o'cotöttö juiyo juiyupättö ja̧'a̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttömä chä'o ojusodettömä̧ churuhuo jui̧'a̧sa̧.16TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧ru̧ pä'inö̧, "Ttömä ucutäcu chö̧jä̧cua̧sä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Madian ttö̧ja̧ su̧ro̧da̧u̧ru̧mä̧ ya̧tȩrö̧tä̧ rohuäu tticua'a jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ rohuäu cujuruhuä̧cua̧jä̧". 17Gedeón Ja̧u̧ru̧ pä'inö, ttörö cueseunä jö̧ttö̧mä̧ ji̧yȩtȩ i̧jȩcuä̧ i̧jȩpi̧ttö̧ ucu ja̧'a̧ ttucu ucuocumä pä'ö chu̧huo̧ju̧huä̧chi̧a̧. 18Ppä'ädipittö, "Porömä tucuipächó mippoönä ppädäcuähuä ucuru chiya pä'ö chichome jubö". TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä'inö: "Ucu ppä̧cuä̧cho̧me jubö tta̧dä̧rä̧cua̧sä̧ ttömä."19Gedeón 'chähuiö cabra i̧tti̧ttö̧ jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ kuninö, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ aditinö harinattö̧mä ya'ate efa ätȩcuo̧me pan ppö̧ä̧mö̧ huihuacuä juiyönä. Ja̧u̧mä̧ dejäcänä idepä'inä enö ku̧ninö. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'coya'inä uriyunä daepö ja̧u̧ jä̧ji̧mä̧ i'chächinö dau rö'äi dȩa̧'cu̧ ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ i̧jȩpi̧nö̧. 20Dios huȩ'ä̧hua̧ Angelmä pä'inö ja̧u̧ru̧: "Idepä'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pan ppö̧'ä̧mö̧ huijuacuä juiyönä adicuä'inä cä'epö huä̧ni̧ pihuä inähuä juttä ja̧u̧nö̧ oca'a o'caya to'i ja̧u̧ huäme" ja̧hua̧a̧nö̧tä̧ jȩpi̧nö̧ Gedeónmä.21Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ TU̧RU̧HUA̧ huȩä̧hua̧ Angelmä umönä itte'ca chu̧huä̧ä̧nö̧ te'ädinö ittä'ca päjure. Ja̧u̧mä̧ juhuä'canätä̧ idepä'canä'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pan ppö̧ä̧mö̧cö̧'i̧nä̧ taepinö itta'ca päjurre, inähuättö rädecuächina' ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ idepä'inä pan ppö̧ä̧mo̧cö̧'i̧nä̧ cuo'ö icuina'a ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ TU̧RU̧HUA̧ huȩä̧hua̧ Angelmä ppa̧'ä̧chä̧chi̧nö̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ täcö Gedeónmä to'ococu pinö.22Gedeón ttu̧ȩpä̧rä̧chi̧'i̧nö̧ pideAngelmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ umuhuä̧ya̧ ja̧'a̧ pä'ö. Gedeón pä'inö, 23¡Ah, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧! ¡Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ topäjisä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ umuhuä̧ya̧ Angelcu̧ topäcuähuätöjä! päomenä. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'inö ja̧u̧ru̧, ¡huȩnȩ juiyönä kä̧hui̧! yecuecuä ucumä 'corujuocuächiyä̧cua̧jä̧. 24Ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ Gedeón aditinö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ kuicu iyähuome pä'iönä. Ju̧huȩnȩmä̧ o'inö < huȩnȩ juiyome>>. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jitä mo̧ro̧ päiönä ko̧mȩ ja̧'a̧ Ofranä Abiezer ahuaruhuä Sotöcu.25Ja̧u̧nu̧ yodo TTÖ̧'Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧ru̧ pä'inö "cuä'ö äji päcäyättö. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧ra̧ päcäyö sietenö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧ru̧ttö̧ ȩmi̧, ja̧hua̧nä̧ ja̧'a̧ cuä'ö iäre'ca Baal pättä'cä ki'opu icu, ttö̧ä̧nä̧hua̧ju̧ Asera pä'ö micuajuru ucuo te'äu ucuocuäcuähuäi ppeyänä kai'inä cui'opi. 26Pene dajahuächö kä̧cuä̧huo̧mȩ huä̧mȩ CUÄ̧NÄ̧HUA̧ Diosrö i̧sa̧ru̧ kuhuö iyähuome aditi ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ adihuomenä aditijo. Ka̧ra̧ päcäyäeumä kuhuö icu ofrenda ju̧nä̧ iyi Asera dau 'cuicuo pä'ittä kuhuö.27Ja̧hua̧nö̧ ja̧'ttö̧ Gedeónmä tomöre huotö(10) umöhuäyotörö ȩmi̧nö̧ TU̧RU̧HUA̧ Dios jȩcua̧jä̧ päjita'anö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jä'o ahuaruhuärö'inä ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ moro jȩa̧ pä'omenä yecua'attö, ja̧u̧mä̧ yodotä jȩpi̧nö̧.28Ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ pä'ötä mo̧ro̧ päia'a ö̧rä̧mi̧'i̧nä̧tö̧, yapare jȩpu̧ icuähuina'a, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yapare ttö̧ä̧nä̧hua̧ i̧so̧'quȩ Asera pä'ö mi̧co̧'quȩ'i̧nä̧ ippeyenä päiomenä pä'äjita'anö päcäyä buorö yapare ttö̧ä̧nä̧hua̧ päi'önä kuicu iyähuome aditinätö̧. 29Bäreu ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ jitätä tta̧mo̧nä̧ tta̧hua̧ru̧hua̧cu̧ pä'ä 'chäcuähuinätö̧, ¿"Di jä̧ttö̧ po pa'anö jȩpi̧nö̧mä̧?" pä'äjita'anö jitötätä ya̧cu̧pu̧nä̧ ka̧ra̧ ka̧ra̧nö̧ ucuocuäcuähuinätö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ usinätö̧ ttädatatö pä'ö, jahuätömä pä'inätö̧, Gedeon Joás i̧tti̧tä̧ ja̧'a̧ pi̧yȩ pa̧'a̧nö̧ jȩpä̧ji̧mä̧.30Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ Joásrö pä'inätö̧ cui̧tti̧ru̧ räepi cuä'ö ticuaru, i̧sa̧ru̧ kuhuö iyähuome ki'opu icuäjitanö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ppeyänä käi Asera dau icuäjita'anö.31Joásmä pä'inö o'ca toi'önärö̧ churutä kö'cocotötö, ¿ucutu ja̧'a̧ Baal esunä jȩpä̧tö̧mä̧? ¿u̧cu̧tu̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ru̧ ppä̧cuä̧dä̧cu̧otömä? Ja̧u̧ru̧ ppäda pä'ö amöcuädömä, mo̧ro̧ päi'äcua'a ä'canä 'corupäi'a pä'ötä ja̧'a̧. Iso päi'önä Baalmä dios jö̧ttö̧mä̧, ja̧'a̧tö̧ topirö chutä amonä ppädäcuähuä ja̧ pä'ö, ya̧tȩ tätähuä'ca ku'u icuajitömä. 32Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧tö̧ kämädö̧ jahuätömä o'inätö̧ Gedeónrömä "Jerabaa" pä'ö. Pa̧'a̧nö̧ pä'ina'a̧ttö̧ "ja'atä topätucui Baarömä chutä ppädäcuahua ja̧ pä'ö" Jua'amä Gedeón ji̧na̧'a̧ Baal yapare ttö̧ä̧nä̧hua̧'ca 'cu̧'cu̧ icuinömä.33Ja̧hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a Madian ttö̧ja̧'i̧nä̧ Amalec ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ kä̧hua̧ räo pa'acu ka̧cuä̧tu̧'i̧nä̧ o'ca toiönä yo̧mȩtȩ päi'inätö̧. Jordán aje kähuö Jezree ttö pämäroppä pä'i'ome ka̧cuä̧mi̧nä̧tö̧.3435Ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ A̧cua̧ru̧hua̧ kä̧mä̧di̧nö̧ Gedeónrö̧. Gedeón trompetanä ppu'inö, Abierzer ahuaruhuärö huopinö ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'iö tticha pä'ö. Ja̧u̧ hue'inö o'catoinä manases ttö̧ja̧rö̧ huȩnȩ jittahuaja pä'ö, jahuätö'inä ¡a̧u̧cu̧tä̧ tticha pä'ö huo̧'i̧nä̧u̧. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ jittähuaja pä'ö Aserä'inä Zabulónrö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Neftalirö'inä jahuätömä cha'achinätö̧ ja̧u̧cu̧ tottäcuähua pä'ö.36Gedeónmä Diosrö pä'inö, isopäi'önä ucu päcuäjita'anö. israel ttö̧ja̧rö̧ ra̧huä̧pi̧ju̧ttö̧ rä'epu icu ppädäda päcuttömä. 37Topi ttömä oveja i̧jȩta̧ rȩjȩ rutösä juä̧ta̧ i̧jȩta̧tä̧ a̧cua̧ijunö̧ ja̧'a̧nä̧ rȩjȩmä̧ o'cajuiyunä joöttumä. Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧tä̧ isopäi'önä ucu päcuäjita'anö. Israel ttö̧ja̧ru̧ ra̧huä̧pijuttö rä̧'ȩpu̧chi̧cua̧pä̧'ö̧ ppä̧cuä̧ da̧'a̧mä̧ chuhuojuä̧cua̧sä̧38Jueinämä pi̧yȩ 'cuäopina'a Gedeón koro mo̧ro̧ yo̧a̧nä̧ porächiö ärämiö̧ oveja uhuochettö adicua'abä ȩmo̧po̧'ö̧ 'quiyönä chuädö meropinö ajiya huerächiönäisaba isaba suädi'anö jo̧mȩ39Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Gedeón pä'inö Diosrö, "ttörömä cu̧ra̧huä̧rä̧, ttörömä pä'äjita'anö chucuo̧cua̧sä̧. Micuä juiyönä ppä'ädittö kacuämö topittö ka̧cu̧mä̧ topittö oveja uhuo'chettö adicä̧ta̧. Jitämä jȩpi̧ oveja u̧huo̧'chȩttö̧ a̧di̧cuä̧ta̧ jo'önä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppä'äjita'anö rȩjȩ pi̧ta̧ jäyänä acuämi'önö jȩpi̧." 40Diosmä jȩpi̧nö̧ ja̧u̧nu̧ yodotä ja̧u̧ jäepäjimä i̧sa̧ i̧jȩta̧ttö̧ aicuära'inä jo'ina'a ja̧huä̧ta̧ jäyänämä ajiya kappepenö ichina'a rȩjȩ'i̧nä̧ acunä.

Chapter 7

1Ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ Jerobalmä (Gedeóntä̧ ji̧na̧'a̧) pä'ötä mo̧ro̧ pä'ia ä̧rä̧mi̧'i̧nö̧. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoinä chutä umuhuäyotö'inä porächi'inätö̧, jahuata'anö Harod rȩjȩtö̧ ajiya rä'opome ca̧ca̧cui̧pi̧nä̧tö̧. Jahuata'anö Madián su̧ra̧da̧u̧ äecu tu̧ju̧huo̧mȩmä̧ ki̧na̧'a̧ ka̧cua̧ u̧huo̧jua̧cu̧ päteö juenemä meje'ca pämäroppa pä'iome ji̧na̧'a̧ More de'a tö'cö jo̧mȩ.2TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'inö Gedeónrö̧: "Su̧ru̧da̧u̧ juiyo röä'inä ja̧'a̧ Madian ttö̧ja̧rö̧ rohuäu cujjuruhua pä'ö chiyacu pä'ömä, ja̧hua̧'a̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ cha'cattöö pätta'acu: " ki̧'i̧pi̧nä̧tö̧jä̧ ta̧mo̧nä̧ tujurunä. 3Jitä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, jiähui ttö̧ja̧ tä̧ju̧cu̧nä̧ ye'ecu ttö'ähuätömä jaropiö ppa̧ta̧cha̧ Gaáad deacutä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ veinte y dos milnö ttö̧ja̧ jo̧mȩnä̧ ppa̧'a̧chi̧nä̧tö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ diez milnö ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧.4TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'inö Gedeónrö, " ji̧nä̧ recuätö ja̧'a̧. Ajiya ttahua ȩpi̧tö̧ ttötä ja̧'a̧ jȩchä̧cua̧mä̧ ucucu a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ pätti'önä, ucuru pädöttö pidemä ucucu i̧'chä̧cua̧, ja̧u̧mä̧ ucutäcu i̧chä̧cua̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pädöttömä pidemä ucucumä i̧'chö̧ jui̧yä̧cua̧, ja̧u̧mä̧ 'cho̧cö̧jä̧cua̧".5Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Gedeónmä a̧jȩra̧'a̧ ȩpi̧nä̧u̧, TÖ̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧ru̧ pä'inö: "Ajiya po̧'i̧pö̧ ttahuomettö 'cä̧ȩpi̧tö̧ ähuiri po̧'i̧pö̧ ahua'a jä̧i̧nö̧'a̧nö̧, jitö ttihue'quiyunä pä̧mä̧dö̧ ahuatömä". 6Tresciento u̧mä̧tö̧ po̧'i̧pö̧ ahuinätö̧. Korotö u̧mä̧tö̧ päjätömä ttihue'quiyunä pä̧mä̧dö̧ ajiya ahuinätö̧.7TU̧RU̧HUA̧MÄ̧ Gedeónrö̧ pä'inö, "Trescientonö̧ huotö u̧mä̧tö̧ po̧'i̧pö̧ ahuäjätucutä, surojuttö ucuru rä'epö chicuäcua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Madián ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ rohuäu isojuocuepönä ppä̧dä̧dä̧cua̧jä̧. Korotö u̧mä̧tö̧rö̧mä̧ ttö̧jä̧'i̧jo̧mȩcu̧tä̧ ppa̧ttä̧cha̧ hue'ö icuitö." 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ö'ojo'ä̧u̧mä̧ ttu̧cuȩ'i̧nä̧ ȩmö̧ kkä̧nö̧, ttiäre trompetas'inä ȩmi̧nä̧tö̧. Israel ttö̧ja̧ttö̧ u̧mä̧tö̧ o'catoi'önärö̧ isotö tti̧jȩti̧yu̧ttö̧ 'tö̧ä̧hua̧'a̧ yotucupönä a'ecu ttö̧ja̧cuä̧'i̧jo̧mȩcu̧ hue'ö icuinä̧ö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ trescientonö huotö u̧mä̧tu̧cu̧tä̧ ki̧'i̧pi̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ chutä ö̧jo̧mȩ dȩa̧'a̧nä̧ pämäroppä päi'ome ki̧na̧'a̧ Madián a'ecu ttö̧ja̧cuo̧mȩmä̧.9Ja̧u̧tä̧ yodo TU̧RU̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧rö̧ pä'inö̧: " Ä̧rä̧mi̧'ö̧! suroda̧u̧ ä'ecu ka̧cuä̧tö̧rö̧ ruhuähui, ttötä jä̧cua̧'a̧ jahuätörö rohuäu isojuocuepönä ppädädäcua̧mä̧. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ curohuähua pä'ö yecuecuttömä, ä'ecu ttö̧ja̧cuo̧mȩ dȩa̧'a̧nä̧ cu̧mö̧huä̧ya̧ Furacu täi, 11'chä̧hui̧'ö̧mä̧ jahuätö ttöcuocu cuä̧ju̧cuo̧mȩnä̧ ucu yecuecuäja'amä cujuruhuächi'äjäcua̧jä̧ suroda̧u̧ ä'ecu ka̧cuä̧tö̧rö̧ curohuähua pä'ömä." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Gedeónmä̧ u̧mö̧huä̧ya̧ Furacu 'chi̧nö̧ ä'ähuarä suroda̧u̧ tta̧ttä̧ro̧mȩcu̧.12Madian ttö̧ja̧'i̧nä̧, Amalec ttö̧ja̧'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä ttö̧ja̧ juȩn pämäroppänä ttö̧jo̧cua̧ pä'ö huettinäumä recuächinätö̧ mä̧rä̧cä̧yu̧ ttirecuächa'a jä̧i̧nö̧'a̧nö̧. Ttä̧ji̧mö̧ cameju̧tu̧mä̧ pä̧ja̧cuo̧mttö̧'i̧nä̧ abonänö recuinätö̧; jahuätömä recuinätö̧ rȩba̧ inäsa dadä'ähuotottö jäyoto pä̧ba̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧13Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Gedeón juȩnȩ ö̧rä̧bȩhui̧o̧mȩnä̧ ya̧tȩ u̧cuo̧ti̧ jiähuinö chucu ö̧jä̧cu̧ru̧. Ja̧u̧ ubomä pä'inö: "¡Topi! ji̧yȩtȩ cuo̧ti̧cuä̧ji̧sä̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ topäjisä jiäte pa̧ppä̧ cebadattö adicuä̧ppä̧ Madian su̧ra̧da̧u̧ tta'ahuäräcu pu̧ra̧cua̧'a̧. Rȩbȩhui̧'a̧ ja̧'a̧ isode 'cuä'ächö ttö̧'o̧denä ja̧'hua̧ta̧nö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ cuä'ähuächö 'poächä ja̧'a̧ jörächi'önä. 14ka̧ra̧ ubo'inä pä'inö: "Pi̧yȩmä̧ koromäcö̧ Gedeón ucurächu ja̧'a̧ (Joas i̧tti̧) Israel ttö̧ja̧sa̧. Diostä iyinäcu̧ ujuruhua pä'ö Madian ttö̧ja̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä su̧ra̧da̧u̧ru̧'i̧nä̧15Gedeónmä ttu̧'cua̧ti̧cuä̧ji̧ jä̧ji̧ jittähua'a ä̧ju̧cu̧, ja̧u̧mä̧ pä̧mä̧dö̧ u̧ru̧hua̧rö̧ ra̧'ö̧ esehuinö. Ja̧u̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ ttä'ähuaränä 'chä̧hui̧'ö̧ pä'inö: "Ä̧rä̧mi̧'ä̧tu̧cui̧! TU̧HUA̧RU̧MÄ̧ Madián ttö̧ja̧ttö̧ suroda̧u̧rö̧ rohuäu isojuocuepätucua pä'ö i̧yä̧u̧jä̧." 16Ja̧u̧mä̧ trescientosnö huotörömä huobosacuä jo̧mȩnä̧ 'kȩ'ȩpö̧ ku̧ni̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ 'kä̧nä̧ri̧ o̧yu̧ joö o̧yö̧ ji̧yu̧cu̧pö̧nä̧ jacuä tejähuore ka̧cua̧'a̧ iyä'chinä̧u̧.17Ja̧u̧mä̧ jahuätörö pä'inö: " Ttö jȩchu̧ta̧'a̧nö̧ topö jȩpä̧tu̧cui̧. Adiu topätucui! Ttä'ähuarä jäyä 'chä̧hui̧'ö̧, ttö jȩchu̧ta̧'a̧nö̧ ucutu'inä jȩ'cuä̧tu̧cua̧jä̧. 18Ttö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä ttöcu kä̧tö̧'i̧nä̧ trompetas ppötomenä, ucutu'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuiäre trompetas ppöcuätucuaja, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä ä'ähuaränä ka̧cuä̧tö̧mä̧ huottäcuotö, TU̧RU̧HUA̧ i̧mi̧nä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Gedeón i̧mi̧nä̧'i̧nä̧!"19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Gedeónmä ciennö u̧mä̧tu̧cu̧ ichi'inö chutäcu ka̧cuä̧tu̧cu̧ ttä'ahuarä jäyä tö'cö, pätetö päjita'anö yodo kä'co päiome. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Madian ttö̧ja̧ pätetö pättäjitä'anö su̧ra̧da̧u̧ru̧ parotö tticuome ji̧na̧'a̧, jahuatömä ppu'inätö̧ ttöäre trompetas ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttöäre kä̧nä̧ri̧o̧yu̧ tu̧mu̧nä̧ chu̧tä̧rä̧ji̧ dirö ihuinätö̧.20Huabosacuä jo̧mȩ ttö̧ja̧ u̧mä̧tö̧ ppu'inätö̧ trompetas ja̧hua̧'a̧nö̧ jȩpu̧ dirö ihuinätö̧ ttöäre kä̧nä̧ri̧ o̧yu̧. Jahuätömä chuä̧ri̧nä̧tö̧ ttöäre tejahuore tu̧huo̧jua̧nä̧ i̧sa̧mu̧nä̧ pputtopa pä'ö. Jahuätömä huopinätö̧ << Ttö̧ä̧nä̧hua̧ ucurä'chuja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Gedeon'inä>>. 21U̧mä̧tö̧ ya̧cu̧pö̧nä̧ ttä'ahuarä jäyä sobucuächönä tta̧'a̧rö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ ja̧hua̧nö̧ ji̧yä̧u̧ o'catoi'önä Madian su̧ro̧da̧u̧mä̧ jopöächinätö̧. Jahuätömä tö'ipö huopinätö̧.22Jahuätö tresciento trompeta jo̧mȩ pputtomenä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Madian ttö̧ja̧ ttucurä'chiyu abetinö ttamonä ttahuaruhuäcutä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä jitötä isotö su̧ro̧da̧u̧cu̧tä̧ ttörohuäunä. Su̧ra̧da̧u̧mö̧ tö'ipächinätö̧ Bet sata jubö Zerera'a̧cu̧, Abel Mehola tti̧rȩjä̧ beipomecu̧, Tabat tö'cöcu. 23Israel ttö̧ja̧ttö̧ u̧mä̧tö̧mä̧ Neftalí ahuaruhuä 'cotörö'inä, Aser ahuaruhuä 'cotörö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä Manasés ahuaruhuä 'cotörö'inä u̧mi̧cu̧ rättopönä huopinö, ja̧'hua̧nö̧ huo̧ä̧jä̧u̧mä̧ Madián ttö̧ja̧ tto'ca'anä 'chi̧nä̧tö̧.24Gedeónmä huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧rö̧ hue'inö Efrain i̧rȩjä̧nä̧ po̧ri̧yä̧'tä̧ jo̧mȩnä̧ 'chä̧nö̧ ji'ähuönä: "Madián ttö̧ja̧cu̧ curohuähuätucua mȩjä̧huä̧tu̧cui̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jordán aje'inä 'chu'ädätucui Bet Bara jubö juhua'a yabonö tti̧'chu̧ juiyönä." Ja̧'hua̧nö̧tä̧ o'catoi'önä Efraín ahuaruhuä 'cotöttö u̧mä̧tö̧mä̧ ca̧ca̧cui̧pö̧ ajemä̧ 'chu'ädinätö̧ Bet Bara jubö cä'ädö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jordán aje'inä. Jahuätömä Madián rȩjȩnä̧ ruhuo hue'ätö ta̧ju̧ru̧ 'chu'ädinätö̧, Orebrö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Zeebrö'i̧nä̧. 25Jahuätö ru̧hua̧ Orebrömä, Oreb inähuättö cuä'ö icuinätö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Zeebrömä̧, uvasttö Zeeb a̧huȩ vino päi'önä aditö 'cuȩ'cuä̧huo̧mȩttö̧ cuä'ö icuinätö̧. Jahuätömä Madián ttö̧ja̧ tto'ca'anä ruhui'inätö, ja̧'hua̧nö̧ ruhui'i'ä'cotömä Oreb u'inä, Zeeb u'inä i'cächu iyinätö̧ Gedeónrö̧, Jordán aje ji̧jä̧cu̧nä̧ ku̧rö̧.

Chapter 8

1Efrain ahuaruhuä o'cotömä pä'inätö̧ Gedeónrö̧ "¿Däjejä̧tö̧ ujuturu pa̧'a̧nö̧ jȩcuä̧ji̧mä̧? Ujuturu'inä huopocö päjijä Madián ttö̧ja̧cu̧ curohuähua'anämä ja̧hua̧nö̧ pä'ö pä̧'i̧cu̧nä̧ huopäcuähuinätö̧ ja̧u̧cu̧.2Ja̧u̧ pä'inö jahuätörö: ¿Abiezer u̧ju̧nä̧huä̧ uvattö'inä abonänömä adihuoca'a tä̧ji̧ Efrain u̧cuä̧ uva ko̧cui̧pä̧ji̧ttö̧ adicuämä? ¡Diosmä iyinö ucuturu Madián - Oreb ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Zeeb ruhutä tti̧tti̧mö̧rö̧ rohuäu cujuruhuätuca pä'ö! 3¿Däje jä̧ttö̧ tö iso juodepäjimä ucutu jȩcui̧nä̧tu̧cu̧ttu̧ topömä?4Gedeón ichö kähuächinö̧ Jordán aje, u̧muhuäyotö trescientonö u̧mä̧tuö̧cu̧ chutäcu ka̧cuä̧tu̧cu̧. Ja̧huätumä juiyo 'cuä'ächi'inätö jina'a, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ru̧huä̧ri̧nä̧tö̧. 5Ja̧u̧ päi'nö sucot ttö̧ja̧rö̧: " ppä'ädipittö, ttucua iyiyätucuitö chu̧mu̧huä̧torö, juiyo tijiyuhuächi'iyäcusä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttomä ru'usä zebarö' inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ zalmunarö 'inä, Madián hueähuä ruhuotörö.6Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotö pä'inätö: "¿jitämä zeba'inä zalmuna 'inämä ucutö cu̧mu̧nä̧ kä̧cuä̧tö̧ttö̧ ¿tta̧'a̧nö̧ pä̧'ö̧ ttu̧cuä̧ ttiyiyäcu cu̧mu̧huä̧yotö su̧ro̧da̧u̧ru̧mä̧?" 7Gedeón pä'inö:" ttö̧ä̧na̧hua̧ salbarö'inä ,salmunarö 'inä rohuäu isojuhuotepunä ppädomenä, ttö cua̧cua̧cha̧cua̧sä̧ sö̧ä̧'cuanä ucuturu dea juiyä̧nä̧ ka̧cunä̧.8Ja̧u̧mä̧ juhuorömä̧ Peniel jubö 'chi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ju̧huȩnȩ ka̧cuä̧tö̧ ttö̧ja̧rö̧mä̧ ucuocuäjitä ppa̧'a̧di̧pö̧ ucuocuinö, ja̧'hua̧nö̧ ucuocua'anä Peniel ttö̧ja̧mä̧ Sucot ttö̧ja̧ ttädätäjita'anötä̧ ädätinätö. 9Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ ja̧u̧mä̧ Peniel ttö̧ja̧rö̧ pä'inö: "Pä'äjita'anö cuyä juiyönä chichomenä, ttömä ju'toju to̧pä̧rö̧ pä̧cuä̧huo̧mȩ ki'opö chi̧chä̧cua̧sä̧."10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Zebamä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Zalmunamä̧ ttu̧mö̧huäyotö suroda̧u̧cu̧ Karkornä kä̧cui̧nä̧tö̧, kä̧hua̧ räopa'acu ka̧cuä̧tö̧ suroda̧u̧ o'catoi'önättö̧ o'catoi'önä ka̧cui̧pä̧tö̧ u̧mä̧tö̧mä̧ quincenö̧ jo̧mȩnä̧ huotötä ji̧na̧'a̧, isopäi'önä 120.000nö u̧mä̧tö̧ curä'chunä tturohuähua pä'ö huo̧juȩcuo̧tö̧mä̧ totte'ächa'attö.11Gedeónmä isotö tti̧jȩti̧yu̧ttö̧ 'tö̧ä̧huä̧ odehuiyänä ttö̧ja̧cuo̧mȩnä̧ rä̧mä̧nä̧ 'chä̧nö̧, Noba ötahuiyänä'inä, Jogbeha ötahuiyänä'inä 'cuä'opinö. Ja̧u̧mä̧ ttaboiyotö suroda̧u̧rö̧ rohuäu icuinö, juhua'amä tturohuähuäcuotöjä̧ pä'ömä tta̧ttä̧ro̧ca̧'a̧ttö̧. 12Zebamä Zalmunacu̧ du'ecuächinätö̧, duttecuächa'anä Gedeónmä tto'ca'anä ru'i'ö, Madián rȩjȩttö̧ ruhuotö ta̧ju̧rö̧- Zebarö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Zalmunarö̧'i̧nä̧ 'chu'ädinö, ja̧'hua̧nö̧ päi'omenä̧ jahuätö ttu̧mö̧hu̧äyotö suroda̧u̧mä̧ o'catoi'önätä rö̧ȩnä̧ ye'ähui'inätö̧.13Joás i̧tti̧ Gedeónmä̧ curä rohuäu i̧huä̧ji̧'ca̧mä̧ Heres mänänä 'chä̧nö̧ ppa̧'ä̧chi̧nö̧. 14Ja̧u̧mä̧ Sucot ötahuiyättö ya̧tȩ mö̧ä̧ya̧rö̧ po̧cui̧pö̧, jiähuarö pä'ö jä'epinö̧. Mö̧ä̧ya̧mä̧ setenta sietenö huotö Sucot ötahuiyättö tturuhuotö ttötö'cö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tturuhuotö tä̧mö̧ ttötö'inä ji'ähuinäcu̧.15Gedeón chähui'inö Socut ötahuiyä ruhuotö ttö̧jo̧cuo̧mȩcu̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inö: "Topätucui pitörö zebarö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Zalmunarö'inä, ucutumä ttörömä ya̧'a̧huä̧chi̧nä̧tö̧jä̧ pa'anö pä'ö: ¿Täcö chuädäjijä̧ Zerbarö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Zlmunarö'inämä? jerupätöjä ucu chumuhuäyotörö ttu̧cuä̧ tiya pä'ömä". 16Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Gedeón ötahuiyä tä̧mu̧rö̧ 'chuädö ro̧ȩpi̧nö̧ so̧'ö̧ rädo'ocänä Sucut ttö̧ja̧ ttu̧huo̧ju̧huä̧chi̧a̧ pä'ö. 17Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Peniel pä'ö micuä'ca pparöicu suri juoepinö ja̧hua̧nö̧ jȩpu̧ cuä'äu icuinö ja̧u̧ ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧mä̧.18Ja̧u̧nu̧ o'ca'a, Gedeón pä'inö Zebarä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Zalmunarö'inä: "¿ucutumä tocu huottörö cuä'ö cuicuäjätucuättö tabo'iyotörömä?" jahuätömä adätinätö̧ ucu jö̧ta̧'a̧nö̧ ja̧hua̧nö̧ huäjätö jahuätömä. ya̧cu̧pö̧nä̧ jahuätömä ru̧hua̧ i̧tti̧mä̧ a̧'cua̧rö̧nä̧ huäjätö. 19Gedeón pä'inö: "Jahuätömä ttö chi̧jä̧hua̧tö̧ ji̧a̧na̧'a̧. Ttötä cha̧ju̧ ki̧tti̧mö̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ kö̧, ucutumä jahuätö tta̧'a̧cua̧rö̧ cuä'ö cuicuptucu juiyäjittömä, ttö'inä ucuturumä cuä'ö icuicö päjisä.20Ja̧u̧mä̧ pä'inö Jeterö (ä̧cuo̧mȩnä̧ji̧ i̧tti̧): "¡Ä̧rä̧mi̧'ö̧ cuä'ö icuittö! Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ mu̧'ä̧ya̧mä̧ ye'ecuiö ucurä'chu 'cho'ähuo'cö pi̧nö̧, ja̧u̧mä̧ pä'ö mu̧ä̧ya̧ juo'ö ji̧na̧'a̧. 21Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Zeba'inä, Zalmunä'inä pä'inätö̧: "¡Ucutä ä̧rä̧mȩ'ö̧ cuä'ö icuitö!" Iso pä'inö ubo cuttömä, ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ttö̧ tujurumä. "Gedeónmä ä̧rä̧mi̧'ö̧ cuä'ö icuinä Zebarö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Zalmunarö'inä, ja̧hua̧nö̧ ja̧nä̧ cabeyu̧tu̧ ttu̧rȩ'quȩnä̧ adihuä ppä'i kaco'önä ä̧mi̧nö̧.22Ja̧u̧nö̧ o'ca'a, Israel ttö̧ja̧ u̧mä̧tö̧mä̧ pä'inätö̧ Gedeónrö: "ucutä ruhuo huei ujuturu- cutä, cui̧ttö̧mö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ cutä cui̧nä̧mu̧'i̧nä̧- Isopä'inä ucutä ja̧'a̧ti̧ ujuturu Madián ttö̧ja̧ ttu̧mu̧ttö̧ ppä'ädäjimä. 23Gedeónmä̧ päinä̧u̧: "Ttömä ucuturumä ruhuonämä hue'ocö chä̧cua̧sä̧, chi̧tti̧'i̧nä̧ ucuturumä ruhuonämä hue'ocöjä̧cua̧. TU̧RU̧HUA̧TÄ̧ jä̧cua̧'a̧ ucuturu ruhuonä huȩä̧cua̧mä̧.24Gedeónmä̧ päinä̧u̧: Ucuturu ji̧yȩtȩ jädepa pä'ösä: Ucututtö ya̧cu̧pö̧nä̧ curä ruhuäu 'chocuipinätö̧cu̧ttö̧ iyätucuittö." (Madián ttö̧ja̧mä̧ ttä̧ja̧nä̧ rö̧nä̧cuä̧huä̧mä̧ oro jähuätä ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧, jahuätömä Ismaelista ji̧na̧'a̧ttö̧.) 25Jahuätömä ttädätinäcu̧: "Ucuru tiya pä'ömä teseunä päi'ä̧u̧jä̧." Jahuätömä pö̧jä̧ta̧ setadö rötö yotucupönä tta̧ja̧nä̧ rö̧nä̧cuä̧huä̧ curä ruhuäu 'chottipäjimä icuähuinätö̧.26Tta̧ja̧hui̧yä̧nä̧ rö̧jö̧ jä'epinö Oro o̧cä̧mä̧ a̧määquina'a 18.7 kilogramos jo̧mȩnä̧ pi̧yȩmä̧ rohuäuicu 'chottipinumä ppächönämä a̧'cuä̧tä̧cuä̧huä̧ media luna pähuä'inä, täji̧ ttä̧ja̧ o̧bu̧'i̧nä̧, pu̧jä̧ti̧yu̧ a̧diu tädönä tu̧huä̧ta̧ Madián ttö̧ja̧ ruhuotö ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ ji̧na̧'a̧, jahuata'anö ppächönämä ttä̧jimö̧ ca̧mȩyu̧tö̧ ttöräu ttu̧ru̧pä̧'quȩnä̧ sobucuächönä rö̧ji̧nö̧ ji̧nö̧'i̧nä̧.27Ja̧hu̧a̧nö̧ ja̧'a̧ Gedeónmä aditinö oro pi̧yȩtä̧ 'catäcuähuä̧ta̧ jahuätömä ku̧ni̧nö̧ chutä idepiyu ofranä, o'cato'iönä israel ttöja̧mä ju̧huä̧ta̧tä̧ tta̧'cua̧huȩnä̧rö̧ ttidepä iyä'chacuäu surojuhuoächinätö. 28pi̧yȩmä̧ Gedeónrö'inä ahuaruhuäru'inä surojuhuottepa pä'ö jȩtti̧nö̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'attö̧ madián ttö̧jamä̧ Israel ttö̧ja̧ huetta'anätä ka̧cui̧nä̧tö̧ pä'ajita'amä ttörohuahua pä'ömä yoriisotä usocotö pinätö. ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧huä̧ja̧ rȩjȩmä̧ 40 a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ cu̧rä̧ juiyunä ka̧cui̧na̧tö̧ Gedeón ö̧ji̧nö̧ mo̧ro̧ jubu.29Joás i̧tti̧ Jerobaal (Gedeón), 'chä̧ji̧'ca̧ chutä a̧mo̧nä̧ ojusodenä ki̧nö̧. 30Gedeónmä ku̧nä̧ri̧nö̧ i̧tti̧mu̧mä̧ Setentanö jo̧mȩnä̧ jahuätötä ji̧na̧'a̧ ahuaruhuä o'co tömä, isopä'inä yoriso recuätörö ku̧nä̧ri̧nö̧ i̧rȩcua̧mu̧rö̧mä̧. 31Yajute amonätä̧ irecuarö ku̧nä̧ri̧nö̧ Siquem ötahuiyänä kä̧ju̧ru̧, ki̧tti̧rö̧ kiyinäcu̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ru̧mä̧ o'inö Gedeónmä i̧mi̧mä̧ Abimelec pä'ö.32Joás i̧tti̧ Gedeón 'corujuochinö a̧'ȩttö̧mä̧ jo̧mȩnö̧ hua̧ jaumä Ofranä rȩ'a̧dö̧ tticuinäcu̧, Jä'o Toas uhuapäreba po̧mȩ. Abiezer ttö̧ja̧cu̧ ji̧na̧ jo̧mȩtȩ päi'inmätö̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ. 33Gedeon 'corupäi'ö ta̧'a̧nö̧ ja̧hua̧nö̧ 'cuäopina'a, Israel ttö̧ja̧mä̧ pä'äji ta̧'a̧nö̧ ppa̧'a̧chö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ öjö'cocomenä jȩpi̧nä̧tö̧ ucuotö Berit'rötä yapare ttö̧ä̧nä̧hua̧ jö̧nä̧.34Israel ttö̧ja̧ päjätömä ttö̧ä̧nä̧hua̧rö̧mä̧ ucuotäcuähuämä amucuädocotö pi̧nä̧tö̧. TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, ttabo'iyotö ttumunä sabucuänö ttu̧ju̧nä̧ro̧mȩttö̧ ppä̧'ä̧di̧nö̧rö̧'i̧nä̧ 35Jahuätömä Jerobaal (Gedeón pä'ö'inä micuinö) i̧tti̧mö̧rö̧ ppätädäcuotöjä̧ pättinömä jȩpo̧cö̧tö̧ pinätö̧, pärocua'acu ja̧u̧mä̧ o'cajuiyönä adiutä jȩi̧na̧'a̧nä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧.

Chapter 9

1Jerobal i̧tti̧ Abimelec 'chi̧nä̧ ja̧ju̧ kahuäruhuä ttojusodera'a Siguemra̧'cu̧, jahuätö ocato'inärö̧ ja̧ju̧tu̧tä̧ ji̧na̧ yotöte huotörömä pä'inö: 2"Ppä'ädipätucuitöpi̧yȩ ji'äu, Siquemttö̧ ruhuo hue'ätö o'catoinä ttä̧ju̧cua̧: ¿Däje ö'adihuä ja̧'a̧ttö̧ ucuturumä: Setenta huotö Jerobaal i̧tti̧mö̧ ruhuo huetta'anä cu̧jä̧tu̧cua̧'a̧mä̧, ja̧hua̧'a̧nö̧ jo̧ca̧ jö̧ttö̧mä̧ ya̧tȩtä̧ huea'anä cu̧jä̧tu̧cua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ ucuturumä? amucuädatucui ttö'inä jahuätötä ta̧hua̧ru̧hua̧sä̧.3Ja̧ju̧ttu̧ ahuäruhuämä ja̧u̧nä̧ ucuocuinätö̧ Siquemm ötahuiyä ruhuotörö, ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Abimelec o'ca'anä ti̧'chä̧cuo̧tö̧jä̧ pä'ömä, pa̧'a̧nö̧ pä'inätö̧. "Jaumä isopä'inä ujututä tuhuo ja̧'a̧. 4I̧yi̧nä̧tö ya'ate ki̧lo̧ jo̧mȩ pärätä yapare ttö̧ä̧nä̧hua̧ Baal Berit ojusodettömä. Jahuanö ja̧'a̧ttö̧ Abimelecmä ttö̧ja̧ huȩnȩ huotörö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ juruhuätörö mitö ca̧ca̧ti̧nö̧ jahuätö tti̧'chi̧nä̧cu̧.5Abimelecmä Ofra ötahuiyänä jä'o ojusodera'a 'chä̧huo̧ä̧ji̧'ca̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ i̧nä̧huä̧ huä̧mȩ kä̧mä̧dö̧ ahuaruhuä i̧ja̧hua̧tö̧ diez y sietenö huotörö cuä'ö icuinö, Jerobaal i̧tti̧mä̧ru̧. Jerobaal i̧tti̧ röji ru̧hua̧tä̧ ji̧na̧'a̧ ki̧'i̧pi̧nö̧mä̧ ja̧u̧tä̧ dajahuächinömä. 6O'catoi'önä Siquem ötahuiyättö ruhuo hueätö'inä Bet Milo ojusodenä ji̧na̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cui̧pö̧ Abimeclerö ttö̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ jȩpi̧nä̧tö̧, Siquem ötahuiyä tö'cö käji dau röäinä.7Jotánmä pi̧yȩ tö'cö jittähuäcu, 'chä̧hui̧'ö̧ Gerezim mö̧ä̧'ca huä̧mȩ kä̧mä̧dö̧ huopönö pä'inö: "Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ttö̧, ucutu Siquem ttö̧ja̧ tturuhuotö Dios ä̧ju̧cuä̧tu̧cua̧cu̧. 8Ya'utenä dauhuiyämä ya̧tȩ ru̧hua̧rö̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ hueatö pä'ö ku̧nö̧ 'chi̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä Olivo daurö pä'inätö̧, 'Ujutu tu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ hue'itö'9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Olivo daumä pä'inö: '¿Chua̧dȩ chiya pä'ö ja̧'a̧, ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧ ucuotö jȩtta̧'a̧ ttö ppa̧'a̧chö̧ koro dauhuiyärö ucuotö ja̧rȩyö̧ pädi'a pä'ömä̧? 10Dauhuiyämä higo daurö pä'inätö̧: 'Ichi, ujutu tu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ huecuatö.' 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ higo daumä päinäi: '¿Ttömä chu̧sa̧di̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chu̧hua̧jö̧ adiu'inä cädädächa pä'ö ja̧'a̧, ja̧u̧ ji̧yȩtȩnä̧tä̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppa̧'a̧chö̧ koro dauhuiyärö ucuotö ja̧rȩyö̧ pädi'a pä'ömä̧?12Dauhuiyämä viña u̧ru̧hua̧rö̧ pä'inätö̧: 'Ichi, ujutu tu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ huecuatö.' 13viña u̧ru̧hua̧mä̧ ädätinö: '¿Chu̧huä̧ju̧ vino jareu chiyä'ija'amä̧ chiyoca'a jä̧cua̧'a̧, ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ ttesehuachi'önä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppa̧'a̧chö̧ koro dauhuiyärö ja̧rȩyö̧ pä̧di̧'ä̧cua̧'a̧? 14Ja̧u̧nö o'ca'a dauhuiyämä o'cajuiyönä päina'a Zarzarö: 'Ichi, ujutu tu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ huecuatö.'15Zarzamä̧ dauhuiyärö pä'inö: 'Isopäi'önä ucuturu ru̧hua̧ jö̧nä̧ huedätucuacu pä'ö cutätucua päcuätucuttömä, ttö chi̧dȩa̧'a̧ ttijo̧mȩ po̧cui̧pö̧ dajahuächö cu̧jä̧tu̧cua̧ ichätucui. Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä, zarza isadettö ocurä cuoa'anä ja̧'a̧tä̧ topätucui ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Libano mö̧ä̧'quiyönä ka̧cu̧ cedro dauhuiyä cuo'ö icua'anä ja̧'a̧tä̧ topätucui.' 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä, isopäi'önä̧ jö̧nä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jueö huȩnȩnä̧'i̧nä̧ jȩ'cuä̧'i̧jä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧, Abimelecrö ru̧hua̧ jö̧nä̧ cutinätu̧cu̧mä̧, chutä Jerobaalrö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧'i̧nä̧ adiu jȩpä̧'i̧jä̧tö̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ churutä adihuomenä ro̧'ȩpi̧nä̧tö̧jä̧17Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö chä'o ucutunä örohuähuinö'inä usurä ȩmä̧hui̧nö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Madián ttu̧mu̧nä̧ cu̧jä̧tu̧cua̧'a̧ ppädinäu̧jä̧. 18Ja̧hua̧nö̧ ppädinäu̧ cuätuca'anä jitä mo̧ro̧mä̧ to'ija̧'a̧cu̧tä̧ jȩpä̧tö̧jä̧ chä'o ojusodenämä ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ setentanö huotörö inähuä ju'tattö cuä'öuicuäjätöjä, ja̧hua̧nö̧ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ ucutumä Abimelecrömä jȩpä̧tö̧jä̧. Chu̧tä̧ umuhuäyajuttö i̧tti̧rö̧tä̧ Siquen ru̧hua̧ päi'önä ö̧ja̧ pä'ö ja̧u̧mä̧ isopä'iönä ujututä i̧sa̧ päcuätucua'attö.19Jitä mo̧ro̧ adiu juhueönä cua̧cua̧ huenärö̧ jȩcuä̧i̧jä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧ Jerobaalrö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä, jahua'anö jö̧ttö̧mä̧ Abimelecu esecuätucui parocua'attö ja̧u̧'i̧nä̧ eseu ö̧jä̧cua̧'a̧nö̧ ucutucu. 20ja̧'hua̧ta̧nö̧ adiu a̧cua̧huä̧nä̧rö̧ jȩo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧ ocumätä̧ rä'opäcua̧, Abimelecmä. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ ku'icuä̧cua̧ Siqueminä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Bet Milo ttö̧ja̧rö̧mä̧. Ja̧'a̧tä̧ topätucui ocurämä ra'opa'anä Siquem ttö̧ja̧tö̧'i̧nä̧ juata'anö Bet Milo ttö̧ja̧tö̧'i̧nä̧, Abimelecrö ku 'tticua pä'ö. 21Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jotammä otó jopu töipächinö, ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧cu̧ ihuinö Beera'acu. Juahua'atä otó ki̧nö̧ ubu'o Abimelecrö ye'ecu.22Abimelecmä huäbodäcuä a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ruhuo hue'inö Israelnämä. 23Diosmä Abimelecrö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Siquem ttö̧ja̧ ttöröhuotörö'inä suroppa hue'inö. Siquem ttö̧ja̧ ttöröhuotöömä Abimelecu esecu ttö̧jä̧'i̧mä̧ jarotti'inäcu̧. 24Pi̧yȩmä̧ Diosmä jȩpi̧nö̧ Jerobaal ö̧ja̧hua̧mu̧ diecisietenö huotörö suronä jȩttä̧ji̧ micuähuächia pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätörö huättähuinömä Abimelec ö̧ja̧hua̧tö̧ ji̧na̧'a̧ jä̧cua̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Siquemttö u̧mä̧tö̧rö̧ 'chöttätäcuanö ttö̧ja̧cua̧tö̧rö̧ cuä'ö tticua'a pä'ö ppättäteta'anö.25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Siquem ttö̧ja̧ ttöröhuotömä u̧mä̧tö̧rö̧ ku̧ni̧nä̧tö̧ pä̧mä̧ro̧mȩ tta̧'a̧rö̧ juȩnȩ 'cuä'opätörö 'chu'ätächö ttö̧nä̧'i̧cuä̧ra̧ pä'ö. pi̧yȩ huȩnȩmä̧ jiähuinätö̧ Abimelecrö.26Ebed i̧tti̧ Gaalmä̧ tö'cönä ahuaruhuäcu ichinö̧, ichi'ömä̧ Siquem ötahuiyära̧'a̧cu̧ 'chi̧nä̧tö̧. Siquem ötahuiyä ttö̧ja̧ tturuhuotömä ja̧u̧rö̧ tta̧'cua̧ huȩnä̧ri̧nä̧tö̧. 27Jahuätömä cuähuä ka̧cuo̧mȩ 'cha̧hui̧'ä̧'cotö ca̧ca̧ti̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ uvas oi ka̧cuo̧mȩttö̧ uvasmä 'cuȩ'cui̧nä̧tö̧. Jahuätömä ttö̧ä̧nä̧hua̧ ojusodettö pä'cäri jȩpö̧ juhuorötä cuä̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ au kä̧nö̧ Abimelecmä̧ suronätä̧ ja̧rö̧jä̧ pä'inätö̧.28Ebed i̧tti̧ Gaalmä̧ pä'inö: "¿Dijä̧ttö̧ Abimelecmä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dijä̧ttö̧ Siquemä, däje ppätädarö pä'attö̧? ¿Ja̧u̧mä̧ Jerobaal i̧tti̧mä̧cö̧? ¿Ja̧u̧ u̧mö̧huä̧ya̧mä̧ Zebulmä̧cö̧? ¡Siquem jä'o Hamor i̧tti̧mö̧rö̧tä̧ ppä'ädätucui! ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö Abimelecmä ppätädarö pä'attö̧? 29¡Pitö ttö̧ja̧ ttörö adihuomenä hueda'anä ttö̧ja̧cu̧ttö̧mä̧! Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧tä̧ Abimelecrömä rä'epö chicu'anö̧ ja̧'a̧. Ttömä Abimelecrö pädö'anö̧ ja̧'a̧: Cu̧mö̧huäyotö su̧ro̧da̧u̧ o'catoi'önärö̧ rä'epu icui.'30Jahua'nö jomenä bäreu ötahuiyättö Su̧ro̧dau̧ ttu̧ru̧hua̧ Zebul a̧ju̧cui̧nö Ebed i̧tti̧ Gaal ucuocu huene, jahuanö jo̧menä röä̧'inä amisurächi'inäcu. 31Ja̧u̧mä hueinö huȩnȩ ttöja̧i̧sa̧rö̧ jiähuäja pä'ö yapare huene Abimelecrö pa'anö pä'ö: Topihuä Ebed i̧tti̧ Gaalmä jahuata'anö chutä ahuaruhuäcu ichätö Siquem ra̧'a̧cu̧, jahuata'anö jahuätömä ötahuiyänä suronä ucuocuä'chattö ucuru suroju ttepapä'ö.32Jitämä, ucu cumö̧huäyotö su̧ro̧da̧u̧cu yodo ä̧rä̧mi̧'ö̧ täi, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuähuä ka̧cuo̧mȩ dajahuächö'ca̧ rä'o'ö curohuähuäcuome jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ cu̧ju̧na̧. 33Ja̧u̧nu̧ o'ca'a koro mo̧ro̧, pä'ö mo̧ro̧ juoa'a, ji̧nä̧ yo̧ä̧i̧ ä̧ra̧mi̧'ö̧ ötahuiyära̧'a̧cu̧ docuächajä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧ chutäcu ka̧cuä̧tu̧mä, ucucu tturohuähua pä'ö rättoi'omenämä̧, o'cajuiyönä ucuru pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧ jȩ'cua̧tö̧ja̧."34Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧mä̧ Abimelecmä chodo ä̧rä̧mä̧chi̧nö̧, ja̧u̧mä̧ o'catoinä umuhuäyo'inä, Siquem ttö̧ja̧rö̧ chöttäda pä'ö jȩpi̧nä̧tö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩnä̧ 'cä̧'ȩcuä̧chö̧. 35Ebed i̧tti̧ Gaalmä ötahuiyä apate toächäcuähuomecu̧ rä'ochö jo̧mȩnö̧ ki̧nö̧. Abimelec'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ chucutä ka̧cuä̧tö̧mä̧ ttödacuächomettö̧ rä'opinätö̧.36Gaal jahuätörö topömä, ja̧u̧mä̧ Zebulrö pä'inö: "¡Topi, u̧mä̧tö̧mä̧ pä̧mä̧ro̧mȩttö̧ mȩyȩhuö̧ iyätö! Zebulmä päinäcu̧: "Ucutumä topätöjä pämärome a̧cua̧juȩ u̧mä̧tö̧ a̧cua̧rö̧nä̧". 37Gaalmä pä'äjita'anö ucuocuinö pä'inö: "Topätucui, u̧mä̧tö̧mä̧ mȩyȩcuä̧tö̧ rȩjȩ kä'conä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jitötemä jeruö huo̧juä̧tö̧ dauhuiyä oicu mä̧nä̧nä̧ iyätö.38Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Zebul pä'inö: " ¿ jitämä tene ka̧'acuä̧ttö̧ huene ucuo tecuähuäjimä?. Ucutäkö̧ dinä pä'inömä ¿Dijä̧ttö̧ Abimelecmä ujutu hue'ö jȩttiya̧rö pä'ämä.? ¿ pitömäcö̧ tä̧ji̧ ucu cua̧u̧tinäu̧mä? jitamä rä'opi jahuätucu curohuähua. 39Gaal ra'oinö Siquem tu̧ru̧hua̧ pä'iönä, jahuanö jepa̧'ö rohua huinö Abimelecrö. 40Abimelecmä ru̧huä̧rinö Gaal tö'ipächa'a ä'ca jo̧metö. Recuätö 'corujuhuo ächinätö̧ öyahuiyä röo̧me doächäcuome ä'catö.41Abimelmä Arumanä ki̧'i̧pi̧nö̧. Zebulmä Gaalru'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuäruhuäru''inä Siquemra̧ ti̧'cha̧'a̧ pä'ö. 42Koro mo̧ro̧mä̧ Siquem ttö̧ja̧mä̧ rä'opinätö̧ meje'cacu ja̧hua̧nö̧ jö̧mä̧ jiähuinätö̧ Abimelecrö. 43Ja̧u̧mä̧ umuhuäyotöcu pä'iö, huäbodäcuänö jo̧mȩnä̧ 'cä̧'ä̧cuä̧chö̧, jomenö jȩpö̧ ku̧ni̧nä̧tö̧ tteruhuonä 'chuttädatö pä'ö. Ja̧u̧mä̧ to'ome topinö ttö̧ja̧ utahuiyättö rättopa'a. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ rohuäu cuä'ö icuinäu̧.44Abimelec u̧mö̧huäyotö chutäcu kä̧tu̧mä̧ rohuäu ötahuiyära̧'a̧cu̧ doächäcuähuomȩ mö̧'ȩpö̧ icuinätö̧. Korotö tosaremä̧ pättiyönä ka̧cuä̧tö̧ o'catoi'önä̧rö̧ rohuäu cuä'äu icuinätö̧. 45Abimelecmä̧ mo̧ro̧ cuäo'önä̧ rohuähuinö ötahuiyä ttö̧ja̧cu̧mä̧. Ja̧u̧mä̧ ja̧u̧ ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧ 'chu'ädö cuä'äu icuinö. Ja̧u̧mä̧ ötahuiyä ttoecu obä pparopö icu, ja̧u̧tä̧ huä̧mȩ 'cäruhuäbö riripinö̧.46Jahua'a̧nö̧ jo̧menä o'cato'inä ucuo ruhuotörö ttahuärä̧cuähuome ju'toju jodettö Siquem, ttöja̧mä huȩnȩ ä̧ju̧cuinätö, ja̧hua̧nö̧ ä̧ju̧cu̧ jahuätömä do'ächinätö̧ Berit ojusode 'quiyodera'a. 47Abimelecrö jiähuinätö̧ o'cato'inä ucuo ruhuotömä jinä yo̧mȩtȩ pä'iäjätö Siquem isode ju'ttoju iso̧ca̧ taboiyotörö tta̧huä̧rä̧huomettö̧.48Abimelecmä Salmón möä'cara̧ 'ca'achinö, ja̧u̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoinä umuhuäyotö chucutä ka̧cuȩyä̧tö̧cu̧. Abimelecmä na̧pä̧'quȩ 'chu'ätö öäre dau sä̧ya̧ cui'opinö. Ubi'canä huä̧nä̧hui̧'ö̧ chucutä ka̧cuä̧tö̧rö̧ huȩ'i̧nö̧: "Ttö jȩcha̧ tocuätöcu jö̧'ta̧nö̧ jȩpä̧tu̧cui̧ jurunänö". 49Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ya̧cu̧nä̧ dau sä̧ya̧ cui'opö Abimelecu 'chi̧nä̧tö̧. Jahuätömä utahuiyä toecuäpinä rötinätö̧, ja̧hua̧nö̧ jȩpu̧ ucurä köinätö̧, ja̧hua̧nö̧ jȩtto̧mȩnä̧ o'catoinä Siquem ttö̧ja̧ totteäcuanö, milnö jo̧mȩnä̧ u̧mä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ nä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧.50Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Abimelecmä Tebes ötahuiyära̧'a̧ 'chi̧nö̧, 'chä̧ji̧'ca̧ Tebes ötahuiyä jäyä kä̧mä̧dö̧ tto'epö 'chu'ädinö. 51Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ju̧huȩnȩ ötahuiyänämä ju'tonä to̧ä̧rä̧cuä̧huo̧mȩ 'kiyöjueittö adicuome ki̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mä̧tö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧'i̧nä̧, ötahuiyä ttö̧ja̧ tturuhuotö'inä o'catoi'önä ju'tojunä to̧ä̧rä̧cuä̧huo̧mȩra̧'a̧cu̧ dö'ecuächö, äpate mö̧'ȩcu̧ icuinätö̧. Ja̧u̧nö̧ o'ca'a jahuätömä ju'tojunä to̧ä̧rä̧cuä̧huo̧mȩ huä̧mȩ 'cha'chepächinätö̧.52Abimelec ichinö isode ju'toju jodera'acu örohuähua pä'ö juhuodecu apatecu to'cö pächi'inö juhuode ku icua pä'ö. 53Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yajute isaju i̧sa̧ppȩ päi'önä curähuo'qui käjinäcu̧ usätta diunä. 54Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ja̧u̧ jurunä huopönö umuhuäya̧ mu̧ä̧ya̧rö̧ öäre curä rohuäu u̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ chu̧huä̧rä̧cuä̧'i̧sa̧rö̧ pä'inö: "cucurächu rä'opo'ö cuä'öhuitö, pätta'acu ttörö. Isaju cuä'ö kicuinäcu̧". Ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ mu̧ä̧ya̧ ucurächumä ppurahui'önä icuäcu 'corupä'inö.55Israel ttö̧ja̧mä̧ Abimelec 'corujuoächaja'a topömä, toju odehuiyära̧'a̧cu̧ i̧hui̧nä̧tö̧. 56Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Abimelec jä'orö'inä, ö̧jä̧hua̧tö̧ setentanö̧ huotörö'i̧nä̧ cuä'ö icu suronä jȩi̧nö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ micuähuächunä̧tä̧ jȩpi̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧. 57TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Siquem ttö̧ja̧ o'cajuiyönä suronä jȩtti̧nö̧nä̧mä̧, jiturutä ppa̧huä̧chi̧'ö̧nä̧ jȩpi̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerobaal i̧tti̧ Jotam suronä ja̧tö̧ja̧ päinömä jahuätörömä rȩbȩhui̧na̧'a̧.

Chapter 10

1Abimelec 'corujuhuächinö o'ca'a, ruhuo ä̧rä̧mi̧'i̧nö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ppäda pä'ö, Tola Púa i̧tti̧, Do̧do̧ ö̧do̧. Ja̧u̧mä̧ Isacar ahuäruhuä 'cotö ttö̧ja̧'i̧sa̧ ji̧na̧'a̧ Samir pä'ö micuome ki̧nö̧ Efrain de'iyunä. 2Ja̧u̧mä̧ ruhuo hue'ö ki̧nö̧ 23 a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧, ja̧u̧nö̧ o'ca'a 'corujuhuo'ächinö Samirttö̧tä̧ ju̧huȩnȩtä̧ 'törö tticuinäcu̧.3Jaunu o'ca'a 'cuopina'a Jair Galaadita ttö̧ja̧sarö̧. Ja̧umä̧ hue'inö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ 22 año jomenä̧. 4Ja̧u̧mä̧ kunä̧rinö̧ i̧tti̧mö̧rö̧ treintanö̧(30) jo̧me jahuättö o'catoi'önä̧ burronä̧ huä̧cuä̧huä̧ isottö ji̧na̧'a̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ kunä̧rinä̧tö̧(30) ötahuiyä jo̧me Galaat rȩjȩnä̧, juȩnȩmä̧ micuome Havot Jair pä'ö jitä mo̧ro̧ jubu. 5Jair 'corupä'i'nö̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tturepö tticuincu Camon rȩjȩnä̧.6Israel ttö̧ja̧mä̧ TU̧RU̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ pä'äjita'anö suronä jȩpö̧mä̧ Aram ttö̧ja̧, Sidón ttö̧ja̧, Moab rȩjȩ ttö̧ja̧ Amón ttö̧ja̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Filisteas ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ Baalesrutä, Astarotrutä, ucuo te'ähuinätö̧. Jahuätömä TU̧RU̧HUA̧RÖ̧ jaropi'ö yabonömä ucuo te'ähuocotö pinätö̧. 7TÖ̧Ä̧NA̧HUA̧MÄ̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ru̧ȩnä̧ a̧mi̧surächi'inä̧cu̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Filisteas ttö̧ja̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Amon ttö̧ja̧ huettatö pä'ötä iyipinä̧u̧.8Ja'huätö Israel ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ dieciocho a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ tta̧'cua̧ tta̧ȩcu'í̧nä usurä inä ȩmähuí̧nätö̧ ja̧unu pä̧nä̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'nö jahuätö o'catoi'önä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ juiyo riänä usurä emähuí̧nätö Jordán aje jua'a yabonänö Amorreos ttí̧rejä̧nä̧ Galaad ötahuiyänä ttö̧jo̧cuinömä. 9Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ amon ttö̧ja̧mä̧ kähuächinätö̧ Jordán aje judá ttö̧ja̧cu ttörohuahua pä'ö Benjanmín ahuäruhuäcu'inä̧ efraín ahuäruhuäcu'inä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ rö̧'ä̧nä̧ toe'inätö̧.10Ja̧'hua̧nö̧ jä̧u̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huopönö̧ pä'inätö̧ "Ucuru suronä jȩpä̧jä̧tö̧jä̧, juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ cä'ädi'ö Baales pä̧ttä̧u̧rö̧tä̧ ucuo tetähuomenä." 11TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ pä'inö, "¿Egipto ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧, Amorreos ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧, Amon ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧, Filisteos ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧, 12ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Sidon ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ rä'epömä chicuoco̧u̧ pinätöjä̧?" Amalecitas pä̧ttä̧u̧'i̧nä̧, Madián ttö̧ja̧'i̧nä̧ pä̧i̧cu̧nä̧ cuäcuäpö huettinäujä̧ ja̧'hua̧nö̧ jä̧u̧ ajäunö jäcuepätucuäcumä jahuätö huettomettö̧ rä'epö chicuinä̧u̧jä̧.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ ttörömä jaropinätö̧jä̧ korotö ttö̧nä̧huo̧tö̧rö̧tä̧ ucuo teähuinätö̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'ttö̧ ji̧nä̧ yabocumä ppä'ädocö chä̧cua̧sä̧. 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ 'chä̧nö̧ jä'epätucui yapare cu̧huä̧nä̧hua̧tu̧ru̧ ucuo tecuähuinäu̧tu̧cu̧ru̧ huȩnȩ cu̧ju̧nä̧rä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧ jahuätötä ppättädätucuacujä̧.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ pä'inätö̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧rö̧, "iso päi'önä ujutumä jäyänä jȩpä̧tö̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucurutä adihuomenä jȩpi̧ttö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ji̧yȩtȩtä̧ jä'epätöjä, pi̧yȩ mo̧ro̧ ppäcuädattö pä'ö. 16ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ jaropinätö̧, pä'äjita'anö Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrötä ucuoteähuinätö̧, ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ a̧cua̧tta̧'ȩcui̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ usurä ttȩma̧hua̧'a̧ topö.17ja̧u̧nu̧ o'ca'a Amon ttö̧ja̧mä̧ ji̧nä̧ yo̧metȩ pä'i'inä̧tö̧ ja̧hua̧nö̧ pä'i'ömä̧ Galaadnä̧ ka̧cuä̧minä̧tö. 18Israel ttö̧ja̧mä̧ ji̧nä̧ yo̧metȩ pä'i'inä̧tö̧ ja̧hua̧nö̧ pä'i'ömä̧ ka̧cuä̧minä̧tö̧ Mizpa rȩjȩnä̧. ¿diquijä̧ ujututtu ä̧cuomenä̧ kä̧mä̧dö̧ ö̧ro̧huä̧huä̧cua̧mä̧ Amon ttö̧ja̧cu̧? Ja̧u̧ jä̧cua̧'a̧ Galaad rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧ ttu̧ru̧hua̧ jä̧cua̧mä̧.

Chapter 11

1Jeftémä, Galaadttö curärohuäcuä ju̧ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ kidepä ja̧'a̧ta̧ra̧'a̧ iyächäcuähuäju ki̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Jä'omä Galaad ji̧na̧'a̧. 2Galaad irecua ki̧tti̧mu̧rö̧ recuätörö ku̧nä̧ri̧nä̧ju̧. Jahuäju ki̧tti̧mu̧ ttämu juhuottömenä, Jefterömä ojuisodetö pä'icunä pä'ö rä'eputticuinä̧cu̧, "ucumä chä'o ji̧yȩtȩ iya pä'inätömä cuȩmi̧yä̧cua̧jä̧. Ucumä karaju ki̧tti̧ cua'attö". 3Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jeftemä ahuäruhuättö cä̧'i̧pä̧chi̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ i̧rȩjä̧ra̧'a̧cu̧ i̧hui̧nö̧ juhua'atä ö̧ja̧ pä'ö. Ja̧u̧mä̧ ca̧ca̧ti̧nö̧ jarodäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ jautäcu ttö̧ja̧ pä'ö.4recuo mo̧ro̧ 'cuäopinö o'ca'a, Amon ttö̧ja̧mä̧ 'chänö̧ rohuähuinä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧cu̧.5Amon ttö̧ja̧ Israelcu rohuäu tti̧'cho̧menä̧ Galaad rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧ tä̧mö̧mä̧ ȩmö̧ 'chinä̧tö̧ Jefterö pä'äji ta'anö̧ ppa̧'a̧dö̧ tti'chächarö pä'ö Tob rȩjȩcu̧.6jahuätömä̧ pä'inä̧tö̧ Jefterö "ichi ujutu tu̧ru̧hua̧ päi'nä̧ cu̧ja̧ Amon ttö̧ja̧cu̧ törohuähuomenä̧.7Jeftémä ädätinö Galaadttö ucuo ruhuoturu, "ucutumä ttörö a̧'u̧tinätö̧jä̧ ja̧'hua̧nö ja̧'a̧nä̧ í̧nä̧ chä'o ojusodettömä tödicha pä'ö huecuinätucuä̧cu̧sä̧, tta̧'a̧nö pä'ö cuichätucuäcusättö jitämä, huȩnȩ jo̧mȩnätä ichätöjä tä̧jí̧?. 8Galaadttö tämumä 8ädätinätö jeftérö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä ucurutä ppa̧'a̧chi̧nätöjä jitämä, ucutucu ichi amonita ttö̧ja̧cu turohuahua'ja, ja̧'hua̧nö ja̧'nä̧ o'cato'inä tu̧ru̧hua̧ pä̧cui̧'a̧cua̧jä̧ Galaad rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö.9Jeftémä̧ mö̧ä̧'quiyönä ka̧cuä̧tö̧ tä̧mö̧rö̧ pä'inö, amon ttö̧ja̧cu̧ churohuähua pä'ö, pä'äjita'anö choju'isodecu ppa̧cuä̧dä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jahuätörö rohuäu isojuodepönä ppädöttömä, cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ jö̧nä̧ chä̧cua̧sä̧. 10Jahuätö tä̧mö̧mä̧ Jefterö ädätinätö̧, "Ucuru pa̧'a̧nö̧ jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧ pätäji jȩtö̧ juiyöttömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jä̧cua̧'a̧ ji̧ä̧huä̧cua̧mä̧!" 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jeftemä Galaadttö tä̧mö̧cu̧ ppa̧'a̧chi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä jahuätörö hue'ö jö̧nä̧ ttu̧ju̧ni̧nä̧cu̧. Mizpa ötahuiyära̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ tti̧'chi̧'o̧mȩnä̧, Jeftemä o'cajuiyönä jȩchä̧cua̧sä̧ päjimä ppa̧'a̧di̧pö̧ ji'ähuinö.12ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jeftémä hueinö huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧järö amón ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧ jäepö pä'inätö: "¿ ucutucu huȩnȩ jönä̧ tö̧jömä̧ dä̧jejättö̧? ¿tta̧'a̧nö pä'ö cuichätucuättö cujurutucunä jȩpö̧ ti̧rȩjä̧ 'chocuipätucua pä'ömä?. 13Amónttö hueahuä ru̧hua̧mä̧ jefté huȩä̧ö huȩnȩ ecuä ttö̧ja̧rö̧ ädätö pä'inö̧:Tta̧'a̧nö̧ pä'ö israel ttö̧ja̧ Egipto rȩjȩra̧'ttö̧ ttichinömä̧; Jahuätömä̧ ujutu ti̧rȩjä̧ 'choipinä̧tö̧ Arnón rȩjȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ Jacod i̧rȩjä̧' i̧nä̧ Jordán aje jubu.14Jeftemä̧ pä'äji ta'anö̧ hue'inö̧ huȩnȩ jittähuajá pä'ö Amon ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧ 15ja̧u̧mä̧ pä'inö̧: pa̧'nö̧tä̧ pä'ö Jeftemä̧: Israel ttö̧ja̧mä̧ emo̧co̧tö̧ pinä̧tö̧ Moab ttö̧ja̧ ttirȩjä̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Amon ttö̧ja̧ tti̧rejä̧'i̧nä̧, 16Egiptottömä̧ ichinä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ 'cuä'opinä̧tö̧ de'á juiyomȩnä̧ pä'i'ö dubora tuhuoranä̧ Cades rȩjȩcu̧.17Israel ttö̧ja̧mä̧ Edóm rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ huȩnȩ ji'ähuätörö hue'ömä pa̧'a̧nö̧ pä'inätö̧: Cui̧rȩjä̧nä̧ 'cuätopa'anä ja̧'a̧tä̧ topitö pä'ö jättepa'anä, Edóm rȩjȩ ru̧hua̧mä̧ hue'ocö pinö. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Moab rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ huȩnȩ ji'ähuätörö huettäja'a'inä hueamä pä'ocö pinö. Ja̧'hua̧nö̧ jä̧u̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ Cades ötahuiyänätä̧ ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ de'a juiyäjä̧nä̧ 'cuä'opö 'chi̧nä̧tö̧, Edóm ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Moab rȩjȩttö̧mä̧ 'kä̧'i̧pä̧chö̧, Moab rȩjȩttö̧mä̧ kä̧hua̧ räopa'acunä 'chä̧nö̧, Arnón aje pä̧tȩcuä̧nö̧ ka̧cuä̧mi̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätömä Moab rȩjȩ ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧mä̧ do'ächocotö pinätö̧, Moab rȩjȩmä̧ Arnón ajebötä beipa'attö̧.19Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Israel heinö huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ jitä huajá pä'ö. Sehónttö ucuo ru̧hua̧rö̧, Amon ttö̧ja̧rö̧ hue'ö kö̧rö̧ Hesbónttö̧ kä̧mä̧dö̧. Israel pä'inö: "Re topö ppä'ädittö cui̧rȩjä̧nä̧ 'cuädo'pa ujututä tö̧jo̧mȩcu̧. 20Ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Sehónmä eseto'cö pinö Israelrömä i̧rȩjä̧nä̧ cuä'opiyarö pä'ömä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Sehónmä umuhuäyotörö o'ca toi'önärö̧ , curä rohuähuätörö ca̧'ca̧tö̧po̧'ö̧ hue'inö tti̧cha̧ pä̧'ö̧ Jahuazacu, juorötä, örohuähua pä'ö Israelcu.21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ismael ttö̧ja̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dios, iyinä Sehón umuhuäyotö o'ca toinärö̧ Israel ttö̧ja̧ ttumunätä̧ rohuä'icu iso juhuottepinäu̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ Amorres ttö̧ja̧ ttö̧ji̧nä̧ja̧mä̧ o'ca juiyötä ȩmi̧nä̧tö̧. 22Jahuätömä Amoreos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ jacuä ka̧cu̧mä̧ o'ca juiyönätä̧ chuädinätö̧ Amonttö̧ kä̧mä̧dö̧ Jaboc jubu cä'ädö, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ de'a jui̧yä̧jä̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ Jordán jubu.23ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧'ä̧nä̧hua̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ Ttö̧ä̧nhua̧mä̧ Diomä̧ umö̧huäyotö Israel ttö̧ja̧ tä'ca jo̧mettö̧ rä'epö icuinö̧ Amon ttö̧ja̧rö̧, ¿ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu'inä̧ ttirȩjä̧ 'chocuipa päcua'a?.24¿ucutu'inä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧jä̧ cu̧ä̧nä̧hua̧tucu̧ Quemos ucuturu iyina̧'a̧mä̧? ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ujutu Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios rȩjȩ iyinä̧jä̧mä̧ tȩmä̧cuo̧tö̧jä̧.25Jitämä̧ ¿isopäi'önä̧ ucu ja̧'a̧ adiu jȩpö̧mä̧ Zapor i̧tti̧ Balaab Moab ru̧hua̧ttö̧'inä̧ abonä̧nö̧?¿ ja̧u̧ttu̧mä̧ ja̧u̧mä̧ Israel ttö̧jacu örohuähua pä'ö yecuoca'a jȩi̧nö̧ ca̧'a̧?¿ 'co̧ro̧nö̧mä̧ jahuätucu yecuoca'a rohuähuinö̧?26Israel ttö̧ja̧ Hesbón jäyä ötahuiyä ppo̧'önä trescientos a̧'ȩ jo̧mȩnä ttöjo̧cui̧nö pänämä̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä Aroer ötahuiyä jäyä ka̧cu̧ ppo̧'ö̧'i̧nä o'cajuiyönä arnón ötahuiyä tö'cö tti̧äi̧jo̧mȩmä--¿ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ tta̧'a̧nö pä'ö ucumä jȩ'cuäjä̧ttö̧ ja̧unö̧ pä̧nämä? 27Ttömä ucuru suronämä jepo̧cu̧sä̧, ja̧hua̧nö ja̧'a̧nä i̧nä jitä ucumä suronätä̧ jȩpö̧ curohuähuäcusä.TÖ̧Ä̧NA̧HUA̧TÄ̧ jueönätä paä̧cua̧mä̧ jitä mo̧ro̧ israel ttö̧ja̧rö̧ i̧nä̧cö̧ Amón ttö̧ja̧rö i̧näcö̧. 28Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ i̧nä̧ Amón ötahui̧yä ucuo ru̧hua̧mä̧ ki'cocö pinö Jefté hueäji huȩnȩmä.29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ a̧'cua̧ru̧hua̧mä̧ Jeftérö ichö kä̧mä̧di̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ jomenä Jeftémä̧ Galaad mö̧ä̧'canä'inä Manasés ahuaruhuä 'cotö ttidepiyunä'inä 'cuä'opö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Galaad mö̧ä̧'cattömä Mizpa pä'ö micuomenä 'cuä'o'ömä Amón ttö̧ja̧ ttidepiyura̧'a̧cu̧ 'cuä'o'inö. 30Jeftémä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ jȩchä̧cua̧sä̧ pä'ömä pä'inö: Amón ttö̧ja̧rö̧ rohuäu isojuodepönä ppäcuädöttömä̧, 31Amón ttö̧ja̧ ttidepiyura̧'a̧ttö̧ huȩnȩ juiyönä ppa̧dä̧cho̧mȩnä̧ choju'isodettö äpatenä ttörö toäcuähua pä'ö rä'o'ömä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧sa̧ jö̧nä̧tä̧ jä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ kuhuö icu iyähuä jö̧nä̧tä̧ chi̧yä̧cua̧.33Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jeftémä cuä'opinö Amónra̧'a̧cu̧ umuhuäyotö su̧ro̧da̧u̧cu̧ jahuätucu ttörohuähua pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diostä ppä'ädinäcu̧ rohuäu iso juhuepa pä'ö. 32Ja̧u̧mä̧ rohuäu recuätörö cuä'äu icuinö Aroerttö kä̧mä̧dö̧ Minit oto beipome jubu cä'ädö veintenö ötahuiyä bäreu jo̧mȩnä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ Abel Keramim jubu. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Amón ttö̧ja̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ huetta'anä ka̧cui̧nä̧tö̧.34Jeftemä̧ ichinö̧ oju'isodera̧ Mizpara̧cu̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ittijumä̧ ja̧u̧ru̧ topö esehuinä̧ju̧ cuähuäba cuä'ö'inä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö'önö̧ esehuinä̧ju̧. Jahuäjumä̧ ittiju yajú äcuaju ji̧na̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jua̧u̧mä̧ korottö i̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧ nä̧tö̧'i̧nä̧ to'inö̧.35Ja̧hua̧nö̧ jahuäjuru to'omenä̧ ö̧'ca̧tähuäppi serocu icuäu pä'inö̧ "

b36ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuäjö pä'inäjö: " chäo ucumä jäyä jȩpo̧cu pinöjä TU̧RU̧HUA̧RÖ̧, o'cajuiyönä ucu ttörö cuiya päcuinö̧mä, iso pä'inä TU̧RU̧HUA̧MÄ̧ micuä jȩpäji̧ ucunä kä̧nö cuaboiyotö Amón ttö̧ja̧rö curohuäunä". 37jahuäju päinä̧ju: jitämä ja̧'a̧tä topi ttörö cuiya päcuinönätä cö̧ja̧'a̧nä̧. katahuajutä chö̧jö̧nä ku̧ni̧pi̧ttö todäre ka̧hua̧tö jo̧mȩnä̧ ttötä muä'ca po̧ri̧yä̧'tä̧ jo̧mȩ mȩyȩu̧ chi̧'cha'anä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chahuaruhuä nä̧tu̧cu̧ ttö uborö chieru tö'cö chajahuacuajusä.38Ja̧u̧mä̧ ädätinäcua̧: "ja̧u̧ttö̧mä̧ Täi." Kä̧hua̧tö̧ ta̧ju̧ jo̧mȩnä̧ jäyäcu ku̧ja̧ pä'ö hueinäcua̧. Jahuäjumä kahuaruhuä nätö̧cu̧ juorö rä'opächö, poriyä̧'tä̧ päi'omettö̧ uborö kieruhuö tö'cö ajahuinätö̧. 39Kä̧hua̧tö̧ ta̧ju̧ päi'omenä, U̧ru̧hua̧rö̧ jȩchä̧cua̧sä̧ päinö'a̧cuä̧ jȩpi̧nö̧, kä'o ö̧ja̧'a̧cu̧ ppa̧'ä̧chi̧nä̧ju̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä yorö'iso ubocumä ä'ocoju jä̧'i̧ja̧'a̧ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧ jȩtti̧nö̧'a̧cua̧tä̧ 40ya'ute a̧'ȩnä̧mä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ jȩpi̧nä̧tö̧ galaad ttö̧ja̧'i̧sa̧ Jefté ittirö 'cuäopinö a̧mö̧cuädömä̧.
Chapter 12

1Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Efrain: umuhuäyotö rä'opinätö̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ päi'inätö̧ Jefterömä, "¿Ta̧'a̧nö̧ pä'ö cuä'cuopäjättö Amón ttö̧ja̧cu̧ curohuähua pä'ömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ jiähuocö päjijä ucucu ti̧cha̧ pä'ömä?. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ku ti̧cuä̧cua̧jä̧ cuojusode o'ca juiyönä". 2Jefte ädätinö jahuätörö, "ttömä ä̧tȩpi̧nö̧sä̧ ucuturumä huȩnȩ pä'iäcua'a ä'canä Amón ttö̧ja̧cu̧". Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä järodinä tö̧jä̧ cuichätucua pä'ömä, ppäcuädätucua pä'öinä jarodinätö̧jä̧ jahuätucu rohuä'umä.3Topinösä ucutu cuichätucua ca'a ujuturu pä'ädö'inä jahuanö chamonä chu̧cuarö iyäu'icu rohuähuinösä Amón ttöja̧cu̧, ucutu ppäcuädätucuica'anä'inö, jueönämä TöANAHUATä jina'a rohua'u iso huodepunä ppä'ädinömä. ¿ tocu pä'ö cuichätucuä jitä mo̧ro̧ hucu rohuä umä.? 4Efrain umuhuäyotö ädätinä̧ttö̧: ucutu Galaad ttöju̧mä töipächä'chö ko̧co̧töjä̧ tȩji̧ Efrain ttöja̧tö̧'inä Manasés ttöja̧ttö̧'onä. Jahuanö ja̧'a̧ Efté ca̧ca̧tipinö o'ca to'iönä Galaadttö, su̧ro̧da̧u̧rö̧, ja̧hua̧nö jȩpu rohuähuinö Efrain umuhuäyotörö rohuä'uicu iso juepinö.5Galaad ttö̧ja̧mä̧ Jordán aje jäyotonä̧ Efraín ahuaruhuä 'cotö tti̧rȩjä̧ra̧'a̧cu̧ rä̧mä̧ tto'epinätö̧. Efraín ahuaruhuä 'cotöttö totte'ächa'anä ki̧'i̧pi̧nö̧, "Ajenä 'cuädopa'anä ja̧'a̧tä̧ topittö." päomenä, Galaad ttö̧ja̧mä̧ jättepinäcu̧, "¿Ucumä Efraín ahuaruhua 'cotö pinä̧tö̧ i̧sa̧jä̧? Jahuätö i̧sa̧mä̧cö̧sä̧ päomenämä 6jahuätömä ja̧u̧rö̧ pä'inätö̧, "Shibolet" pä'i, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ "Sibolet" pä'örömä (adiu oähuächönä pä'ocörö) Galaad ttö̧ja̧mä̧ 'chu'ädö Jordán aje jäyotottö cuä'äu icui'änätö̧. Ja̧u̧nö̧ pä̧nä̧mä̧ Cuarenta dos milnö jo̧mȩnä̧ huotörö cuä'äu iucuinätö̧ Efraín ahuaruhuä 'cotörömä.7Jeftemä̧ Israelttö röjí pähuä i̧sa̧ päi'önä̧ ki̧nö̧ ji̧mutȩ ya'atenö̧ a̧'ȩ jo̧mȩ. Ja̧u̧nu o'ca'a Jefté Galaad ttö̧ja̧'i̧sa̧mä̧ 'corujuo'ächinö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Galaad ötähuiyänä̧tä̧ 'turepö tticuinä̧cu̧.8jua̧u̧ o'comenä̧, Ibzán Belen ttö̧ja̧'isa̧ röjí pähuä i̧sa̧ päi'önä̧ ki̧nö̧.9Ja̧u̧mä̧ treintanö̧ jo̧menä̧ ku̧nä̧rinö̧ i̧tti̧murö̧mä̧. jua̧u̧mä̧ i̧tti̧mö̧ nä̧tö̧rö̧ iyö ö'cätinö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ koromettö̧ ikächinö̧, treintanö̧ nä̧tö̧rö̧ korotö tti̧tti̧mö̧ttö̧ i̧tti̧mö̧rö̧ hue'a pä'ö. Ja̧u̧mä̧ ji̧mutȩ ta'are a̧'ȩ jo̧me hue'inö̧ Israelnä̧.10Ibzán 'coru päi'äja'amä, Belén ötahuiyänä ttö'törinäcu̧. 11Ja̧u̧ o'comenä Zabulon ttö̧ja̧sa̧ Elón pä'ö micua̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ röji pä'ö icuähuä i̧sa̧ jö̧nä̧ hue'inö, ja̧u̧mä̧ 10nö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ hue'inö Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧. 12Zabulon ttö̧ja̧sa̧ Elón pä'ö micua̧ 'coru päi'äja'amä, Zabulón i̧rȩjä̧ttö̧mä̧ Ajalón ötahuiyänä ttö'törinäcu̧.13Ja̧u̧ 'corujuächinö o'ca'a, Abdón i̧tti̧ Hilelmä ki̧nö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ juhuenö päi'önä ki̧nö̧. 14Ja̧u̧ ku̧nä̧ri̧nö̧ 40nö̧ i̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧rö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ 30nö̧ ö̧nä̧mu̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ huä̧ji̧nä̧tö̧ 70nö̧ Burrottönä. Ja̧u̧mä̧ jueönä hueähuä i̧sa̧mä̧ hueinö 8 a̧'ȩ jo̧mȩnä̧. 15Ja̧'hua̧nö̧ 'corujuhuochoji o'ca 'turu tticuinäcu̧ Piratónä, ju̧huä̧jä̧mä̧ ka̧'a̧ Efrain i̧ri̧jä̧nä̧ Amalec de'iyunä.

Chapter 13

1ttöänahuạ Dios tọ'ä̧rọmẹttö suronä jẹpịnä̧tö̧ pä'äjita'anö israel ttịttịmu Jahuanö jạ'ạttö filisteo ttöjạ huetta'anä kọhuịnätö 40 a̧ȩ jo̧mȩnä. 2ya̧tȩ ki̧nö Zora ttöja̧sa̧ Danitas ttöja̧ tta̧hua̧ru̧hua̧, i̧mi̧mä mihuinö jina'a̧ Manoa pä'ö.Ja̧u̧ irecuamä muchaju juojiyönä huinäju̧ ja̧hua'anö ja̧'a̧ttö uhuä̧becuocoju pinäju̧.3Tųrųhua̧ huȩ'ä̧hua̧ isoppahua̧ jahuäju isajuru i̧jȩcuä̧chö̧ pä'inö:"jitämä̧ ä̧ju̧cui̧, muchaju cu̧ja̧ pä'ömä hueähuocojujätó ja̧hua̧na̧'nö̧ ucumä̧ tȩa̧u̧ iyähuiococuajä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cui̧tti̧ tȩa̧u̧tä̧ hua̧rö̧ cu̧ju̧nä̧ra̧cua̧ju̧jä̧. 4ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä̧ vino isoya juruhuoya inä cuahuoca'atä ttu̧'ȩcuä̧nä̧ tta̧'ä̧ri̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ koro surojuepö juäimä cucuä. 5ä̧ju̧cui̧, ucumä̧ mu̧chajö cu̧ja̧cua̧ju̧jä̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tȩa̧u̧ ju̧nä̧ hua̧ cui̧tti̧rö̧ iyäcuajujä. uhuo'che huä̧mȩttömä̧ yautenä̧ i̧nä̧ 'cuiö i̧cuä̧hui̧ya̧cua̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ ji̧'qui̧cha̧huamä ja̧cua̧ba̧nä̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ nazareo i̧sa̧ Dios u̧mu̧hua̧ya̧tä̧ huinö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ i̧jä̧ma̧da̧cua̧ Israel ttö̧ja̧ja̧rö̧ filisteos 'chuttä̧romȩttö̧ huȩnȩ juiyönä̧ pättia pä'ö"6Ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäju kirecuorö ichiö pä'nä̧ju̧: "ya̧tȩ Dios hue'ä̧hua̧ ttörö ichi'äji ja̧u̧mä̧ isoppa hua̧ Dios huȩ'ä̧hua̧ 'cua̧rä̧ji̧, juiyó ro̧huä̧pi̧huäji. cuichäjä pä'ö'inä̧ jä'epocoju päjäjusä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ i̧mi̧'i̧nä̧ ji'ähuocö päjí. 7Ja̧u̧mä̧ pä'jäcuasä !topi! möchaju juocuäcuajujä, Jua'amä̧ cui̧tti̧rö̧ o'cajuocuäcuajujä. ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ vino isoya'inä̧ a̧'ti̧poya'inä̧ cuando, ja̧hua̧ta'anö̧ cu̧cuä̧ttö̧'inä̧ ja̧'a̧tä̧mä̧ cucuä hueähuä huȩnȩttö̧ cuäcuähuocö pä'ömä̧, iso päi'önä̧ Ja̧u̧ ji̧'chi̧chä̧hua̧mä̧ Diottö 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧hua̧ kucuä̧ba̧ jacuättötä 'corujuoächö mo̧ro̧ pä'iome jubu.9Jahua'anö ja̧'a̧ Manoamä ÖÄNÄHUA̧CU̧ ucuocu pä'inö Oh, Dios ppä'ädirö ucutä huecuinä̧cu̧ pinörö ppa̧hua̧cha̧ ujutucu öja̧,ja̧u̧tä̧ u̧huo̧juȩta̧tö jȩta̧cuȩ pide uhuäpächapäö hua̧rö. 8Dios ädätinö Manoa jäepäji jä̧ji̧mä ja̧hua̧nö ja̧'a̧ Dios huȩä̧cua̧ Ángelmä ichinö jahuäju juajaränä kömȩcu̧ pä'äjitanö . Jahua'anö ja'nö ja̧'anä kirehuo Manoamä ko̧co̧ pinö jahuäjucu.10Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä̧ pä̧'i̧cu̧nä̧ jopö kirecuorö ji'ähuinä̧ju̧: "!Topí! ya̧tȩ ubo i̧jȩcuä̧chä̧'jä̧cua̧sä̧
11Manoamä̧u ä̧rä̧mä̧chö̧ irecua ko'ca'anä̧ 'chi̧nö̧. Ja̧u̧ ö̧jo̧mecu̧ 'chä̧hui'ö̧, päinä̧cu̧: "¿Ucutä ja̧'a̧ chirecuacu ucuocuäji päjimä̧?" ja̧hua̧nö̧ päcu ädätinö̧: " ttötäsä."12Jahua'anö ja̧'a̧ Manoa päinö:"Ucu hui̧huȩ nȩ päcumä isotä jä̧cua̧'a̧. Jitämä ¿tti̧yȩ'ja̧ttö ja̧u̧ ji̧'kicha̧cua̧rö tu'u'ttädäcuä̧mä̧ , jahua'anö ja̧'a̧nä'i̧nä tti̧yȩjä̧ttö aditcuämä?". 13TTÖA̧NAHUA̧ hueä̧cua̧ Ángel päinö Manoarö: "jahuäju jȩja̧päötä ja̧'a̧ o'cajuiyönä ttö jidähuäjimä. 14Jahuäju kucuapäömä juiya'a uva jahuättömä, röä̧'i̧nä̧ a̧'tti̧poya'inä̧ kahuapäömä juiya'a;hueä̧huä huȩnȩttö cuäcuähuo'cö surojö päö 'cu̧ä̧nä̧cuä̧ 'cu'cu juiyö'anö ja̧'a̧. Jahuä̧jumä ttö jidä̧huäji o'cajuiyö esettö jȩja̧ päö ja̧'a̧."15Manoamä TU̧RU̧HUA̧ ucuocu jiäcuähuä i̧sa̧rö̧ pä'inö: "Jurunätä̧'i̧nä̧ cu̧ji̧'a̧ pä'ösä, cabra i̧tti̧ mö̧ä̧ya̧rö̧ cucua dadopa'anä." 16TU̧RU̧HUA̧ ucuocu jiäcuähuä i̧sa̧mä̧ Manoarö pä'inö: A̧'u̧cuo̧mȩ chö̧ji̧'a̧nä̧'i̧nä̧ cu̧cuȩmä̧ cuocö chä̧cua̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Tu̧ru̧hua̧ iäre cuhuö icu iyähuä jȩ'cu̧ttö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧TÄ̧ iyi." (Manoamä TU̧RU̧HUA̧ ucuocu jiäcuähuä i̧sa̧ ja̧'a̧ pä'ömä jerupinö ja̧u̧rö̧mä̧ )17Manoamä TU̧RU̧HUA̧ ucuocu jiäcuähuä i̧sa̧rö̧ pä'inö: "¿Cui̧mi̧mä̧ tocu micua̧jä̧ttö̧?" Cucuocuäji isojuhuomenä tesehuäcua'anö̧. 18TU̧RU̧HUA̧ ucuocu jiäcuähuä i̧sa̧mä̧ pä'inö: "¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö chi̧mi̧ jäcuepäcusättö̧? ¡Juiyo adihuäjuei ja̧'a̧!"19Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Manoamä̧ cabra i̧tti̧ mö̧ä̧ya̧ttö̧ 'chu'ädö ttiäre iyähuä u̧huä̧ju̧ otecu yo̧metȩnä̧ iyinö̧ u̧ru̧hua̧rö̧ iyähuome inä̧huä ju'tä. Ja̧u̧mä̧ adiunä̧ jȩpinö̧ Manoa ja̧hua̧ta'anö̧ irecua'inä̧ to̧ttä̧ra̧'a̧nä̧. 20Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttiäre iyähuome ju'tättö ocurä mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧cu̧ cäepomenä̧ ttu̧ru̧hua̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ hue'ähua̧ isoppa hua̧'i̧nä̧ yo̧metȩnä̧ cä'ecuinö̧. Manoa irecua'inä̧ topinä̧tö̧ ja̧hua̧nö̧ ji̧yä̧u̧ ttuyu rȩjȩ päi'önä̧ ucuotö jȩpi̧nä̧ttö̧.21TU̧RU̧HUA̧ ucuocu jiäcuähuä i̧sa̧mä̧ pä'äjita'anö̧mä̧ i̧jȩcuo̧cö̧ pinö Manoarö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧ irecuarö'inä. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Manoamä̧ ja̧u̧ päjimä TU̧RU̧HUA̧ ucuocu jiäcuähuä i̧sa̧ jä̧ja̧'a̧ pä'ö huo̧jui̧'i̧nö̧. 22Manoamä̧ irecuarö pä'inö: "¡TU̧RU̧HUA̧RÖ̧ totäja'attö̧mä̧ isopä'önätä̧ 'corujuotächäcuotöjä̧!"23Ja̧'hua̧nö̧ päcua irecuamä päjinäcu̧: "TU̧RU̧HUA̧ ujuturu cuä'ö icua päöttömä, ja̧u̧mä̧ TU̧RU̧HUA̧ öäre cuhuö icu iyähuämä ȩmö̧ juiyö'anö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧huä̧ju̧ ote tiyäji'inä. Ja̧u̧mä̧ pi̧yȩ o'cajuiyönä ujuturumä i̧jȩpö̧ juiyö'anö ja̧'a̧, pi̧yȩ pä̧nä̧'i̧nä̧ pi̧yȩ tä̧ju̧cu̧nä̧mä̧ jiähuo̧co̧u̧ pajatöjä̧."24Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Manoa irecuamä̧ ki̧tti̧rö̧ uhuäbecuinäju̧, ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ Sansón pä'ö o'inä̧ju̧, ja̧u̧ ji̧'ki̧cha̧hua̧mä̧ böo juoöta'anö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ adihuomenä ppädinä̧cu̧. 25TU̧RU̧HUA̧ a̧'cua̧ru̧hua̧mä̧ ja̧u̧nä̧ i̧jȩcuä̧chu̧nä̧ jȩpi̧nö̧, Zoracu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Estaolcu 'kä̧tȩ jo̧mȩ ä'ähuarä Majané Dan pä'ö micuomȩttö̧.
Chapter 14

1Sanson mȩyȩhui̧nö ji̧yȩtȩ mo̧ro̧ Timnat ötahuiyära̧'acu̧, jahuanö ja̧'a̧ topinö muäyajuru Filisteos ttöja̧ ttittijuru. 2Jahua'atö ojuisodera'a ppa̧'a̧chö jä'orö'inä ja̧ju̧ru̧i̧nä jiäu päinö:"Ttö topäjisä Timnatra̧'a̧tö Filisteos ttöja̧ ttittijuru. Oäjätucuiju ttö chirecua pä'iönä.3Jä'oinä ja̧ju̧i̧nä pättinäcu̧:"Juiyó to'atȩji̧ ucutä cuahuaruhuä ttittijumä, ujutu o'catoinä tö'quetȩtömä yori'isotä toa'atö ja̧'a̧tȩji̧.? Filisteos ttöja̧tö ti̧jȩta̧ cuiocuocotöttö cuirecua päíönä cuema pä'öjätȩjí.? Sansón jäorö päinö:" 4Jahuäju muäyajurutä chöjö'cönä topusä, chirecua päiönämä.Jahuanö ja'anä jäo'nä ja̧ju̧'inä jerupinätö pa'anö cuä'opumä̧ Tu̧ru̧hua̧tä̧ iyö ja̧'a̧ pä'ömä, juhua'amä huȩnȩ juepapä'ö pähuäröjinäcu̧ Filisteos ttöja̧cu̧ CJua'amä ja̧u̧nö̧ pänämä Filisteos ttöjä̧mä ruhuo hueö ka̧'cuí̧nätö Israel5Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sansonmä̧ meyȩhuinö̧ Timnat'ra̧'a̧cu̧ jä'ocu ja̧hua̧ta'a̧nö̧ ja̧ju̧'i̧nä̧, rä̧bȩhui̧nä̧tö uva ku̧nä̧huo̧ca̧ ko̧me Timnat'nä̧. Ja̧hua̧nö̧ tti̧'cho̧menä̧, mö̧ yähui i̧tti̧ ichi'ö duruinä̧cu̧. 6Tu̧ru̧hua̧ Dios a̧'cua̧ruhua̧mä̧ jeru'unä̧tä̧ ja̧u̧nä̧ ichi'inö̧, ja̧hua̧nö̧ päi'omenä̧ ja̧u̧mä̧ mö yähuirö pä̧cua̧da̧ päi'önä̧ saropö icuinö̧ rö̧'ä̧nä̧ jö̧ juiyönä̧ cabra i̧tti̧rö̧ saropö tticua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧jimä̧ jä'orö ja̧ju̧ru̧'i̧nä̧ ji'ähuocö pinö̧ jȩä̧ji̧mä̧.789Ja̧u̧tä̧ 'chänö uhuocuinö juahuäju isajucu ,jahua'anö ucuocu toäcua röä̧nä 'kö'cönö topinäju̧ Sansonmä. Rehuonänö mo̧ro̧ cuä'opinöo'ca'a ppa̧'a̧chinö jahuäjucu ö'cähuapäö, ja̧u̧ ma̧na̧nä̧ i̧cho̧mȩtö 'kä̧i̧pä̧chi̧nö muyähui uhuapare ȩmapäö.Jahua'anö ja̧näi̧nä ki̧na̧'a̧ ja̧u̧ idepä̧nämä mayá ttä'ca salvada.10Sansón jä'omä̧ isaju kö̧jo̧mecu̧ 'chi̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Sansónmä̧ pä'cäri juorötä cuinö̧, ihueyetä ttihueye ji̧na̧'a̧ u̧mä̧tö̧ mö̧äyotömä̧. 11Yaju kahuaruhuä tottö i̧yȩcu̧, jahuätömä̧ ttahuaruhuä 30nö̧ jo̧menä̧ i'chächinä̧tö̧ ja̧u̧cu̧ 'cuättopapä'ö.12Sanson jahuätörö pä'nö "Mäcuetó ji̧yȩtȩ tu̧cuȩpä̧rä̧chi̧ä̧tu̧cua̧ja̧ pä'ö päda'anä. Ucutu yątę jueö pä'ötömä pįyę jimųtę todärenö mǫrǫ pä'cäri pänä päi'omenämä chiyächäcuąsä 30nö adihuäjuhuai lino ǫtą jahuanö ją'ąnäinä 30nö jǫmęnä pä'cäri pänä 'cątäcuäcuä̧ o̧ta̧. 13Jahuänö ja̧'anä ucutu cuädätätucuoca'a jötömä,ttörö cuiyäcuotöjä 30nö adihuähuä'i lino o̧ta̧ jahuanö ja̧'anä'í̧nä 30nö jo̧mȩnä pä'cäri pänä 'ca̧ta̧cuä̧cua̧ o̧ta̧.Jahuätö pä'ttina̧cu̧: Ja̧u̧tömä ucu päitö jeru'unä huetö pähuä tä̧ju̧cua̧."14Ja̧u̧mä̧ pä̧i̧nä̧u̧: "u̧cuä̧ cuttumä̧ räopina̧'a̧ cuäcuähuätä ju̧ru̧hua̧ttö̧mä̧ räopina̧'a̧ tta̧'cua̧ diyautä." Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ a̧tȩpä̧jä̧u̧mä̧ jäepäjimä̧ ttädätöjuiyönä̧ ji̧na'a̧ huäbodäcuä mo̧ro̧ jo̧menä̧.15Pa̧ja̧cuä̧ mo̧ro̧mä̧ Sansón irecuarö pä'inätö̧: "Cuirecuo jeröticu jäepäji jä̧ji̧ jiäcuatu yapare jȩpi̧, ja̧hua̧nö̧ jȩ'cui̧yö̧ttö̧mä̧ ucurutä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä'o ojusode'inä ku ticuäcuotöjä. ¿Usuräsotö cu̧ju̧ni̧ä̧tö̧hua̧tö̧ pä'ö cuä̧tȩpä̧jö̧jä̧ji̧ tä̧ji̧?"16Sansón irecua rötädö ajuähuinä̧ju̧ kirecuo ö'ä ä'catö; Jahuäju pä'inä̧ju̧: "! ucumä a̧u̧tu̧tä̧ cua̧u̧tä̧cua̧sä̧ !. Törömä repeocöjä. Ucumä päinöjä jeruhuönä huȩnȩtö pähuänätä ttö chahuaruhuärö, ja̧hua̧nö ja̧'a̧nä̧ jicuähuococuasä jeru'unä̧ huä̧nȩtö̧ päcuäjimä̧. "Sansón jähuäjuru pä'inö̧:" Topi, chäorö'inä̧ cha̧ju̧ru'inä̧ jidähucö jä̧'i̧ö̧mä̧, ¿ucuri jidähuäcua'a tä̧jí? 17Jahuäju ajuähuinä̧ju̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö̧ mo̧ro̧ jo̧mȩ kiäre pä'cäri beipomejubu. Ji̧mu̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧ päi'omenä̧ ädätö jiähuinä̧cua̧ juiyó jä̧jȩpä̧rä̧cu̧. Jahuäjumä̧ jiähuinä̧ju̧ kahuaruhuärö ja̧u̧ jiähuäjimä̧.18ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ pättinä̧cu̧ ji̧mu̧tȩ ya'atenö̧ ja̧'a̧ kä̧hua̧'i̧nä̧ räopäcua'a ä'canä̧: "¿Däjé jaä̧ttö̧ rö̧'ä̧nä̧ sa̧dö̧mä̧ mayatto'inä̧ abonä̧nö̧? ¿Däjé jä̧ttö̧ juiyó juru'umä̧ mö̧ yähuittö'inä̧ abonä̧nö̧?" Sansón jahuätörö pä'inö̧: "Chirecuarö rö'ä̧inä̧ jäcuepätucu juiyäjittömä̧, ucutumä̧ yorö'iso ädätocotö pajátöjä jeru'unä̧ huä̧nȩtö̧ pähuä ja̧ji̧mä̧"19Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ DIOS A̧'CUA̧RUHUA̧MÄ̧ jeruhuara'atä ichiö Sansón ujuru päi'önä̧ kä̧mädi̧nö̧.Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Sansónmä̧ Ascalónra̧'a̧ mȩyȩhuä̧ji'cä̧ umä̧to treintanö̧ huotörö cuä'ö icuinö ja̧u ötahuiyättömä. 20Jahuätöttömä ri̧ä̧nä micuäu juäi ȩminö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jeru'u juäinä jäepomenä̧ ädätätörömä isäta̧ iyä'chinäu
Chapter 15

1Recuo mo̧ro̧ 'cuäo päji o'ca'a, Trigo huä̧jö̧ pä̧nä̧,samsón 'chuhuädinö cabra i̧tti̧rö̧ irecuarö doächö 'chä̧nö̧ mipponä̧ iya pä'ö. Jau a̧'cua̧ jacuänä pä'ähuinö,"ttö dodächi'ä̧cua̧sä̧ chirecua kä̧o̧ca̧ra̧'a̧." Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä kä'omä̧ do'ächa pä'ömä hueococu pinö. 2jahuäju kä'omä pä'inö,"ttömä a̧möcuädinö̧sä̧ iso päi'önä a̧u̧tä̧cua pä'ö, jahuanö ji̧yä̧cu cua̧hua̧rö̧hua̧rö̧ chiyinä̧cua̧.Kijähuaju röji isajumä jahuäjuttö'inä abonänö a̧'cua̧cua̧ju, ¿jahua̧nömäcö̧? jahuäju köjinomemä̧ jahuäjurutä cuirecua päi'önä emi̧.3Sansón jahuätörö pä'inö̧, "jitä ttömä̧ jȩru̧pa̧sä̧ jahuätö filisteorö surojuodepö'anö̧ jö̧mä̧." 4ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sansonmä̧ 'chä̧ji̧'ca̧ 'chu'ädinö̧ tresientonö̧ a̧hua̧ritö̧rö̧ ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ ta̧ju̧pö̧nä̧ ti'chö̧ ku̧ninö̧, tti̧hui̧ri̧ppi̧yu̧nä̧. Jahua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a tejähuore 'chu'ädö ti̧'chö̧ kuni̧nö̧ tti̧hui̧ri̧ppi̧yu̧ kä'co jo̧mȩ.5Täcö ja̧u̧mä̧ jo̧menö̧ kunä̧rinö̧ ocurä cuoecua'a, ahuari̧tö̧rö̧ cä'ädö kuni̧nö̧ Filisteo ttö̧jä̧ ttucuäcuähuä ca̧ca̧tö̧ ttötäjä jo̧mȩ'inä 'cuäo'inä̧tö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä ocurä ku icuinätö uva pätta'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ olivo pättä'inä: 6Filisteos ttö̧ja̧ jä'epinä̧tö̧ ¿Dijä̧ttö̧ po jȩpä̧ji̧mä̧? Jahuätörö täcö ji̧ttähuä̧jäu̧ ji̧na̧'a̧, "Timnateo ö̧jo̧ri̧ Sansón jeäja̧'a̧ pomä, ja̧u̧tä jȩäja̧'a̧ Timnateo Sanón irecuarö 'choípu a̧hua̧ru̧hua̧rö hueäjiyäcu."Jahua'anö jä̧ji̧ o'ca'a Filisteos ttö̧ja̧ 'chä̧nö̧ jahuäjuru'inä kä'orö'inä ku icuinä̧tö̧.7Sansónmä päinäu̧: "iso päinä pi̧yȩ jȩ'cuä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧, ttömä micuä päinä jȩchä̧cuä̧huö̧jä̧, pi̧yȩ jo̧mȩ päi'ö o'catä, täcö ya'acumä jȩchi̧chä̧cua̧sä̧". 8Ja̧u̧nu̧ o'camä ttidepä ppo̧'ö̧ o'canä cui̧'cui̧'i̧nä̧u̧, ttä'cä'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧huȩ o'ca'inä, rö̧ä̧nä̧tä̧ ucuotäcuähuä juiyönä.9Ja̧u̧nu̧ o'ca'a filisteo ttö̧ja̧mä̧ 'cha'chepö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jo̧menö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ Judanä̧ rȩjȩnä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jo̧menö̧ juo̧juȩti̧nä̧tö̧ su̧ro̧do̧u̧ru̧'i̧nä̧ Lehi ötahuiyättö. 10Juda ttö̧ja̧mä̧ pä'inä̧tö̧, "¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ujutura̧'a̧ 'cha'chepö rohuäu cuichätucua'a jä̧ttö̧?" Jahuätö pä'inä̧tö̧, "Jujutumä̧ rohuähuättöjä Sansonrö̧ 'chutäda pä'ö, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ru̧ jȩta̧ pä'ö ujuturu jȩä̧ji̧ ta̧'a̧nö̧."11Ja̧u̧nö̧ o'ca'a tres milnö̧ jo̧menä̧ Juda ttö̧ja̧mä̧ mejä̧hui̧nä̧tö̧ Etam mö̧ä'ca idorära̧'a̧cu̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä̧ pä'inä̧tö̧ Sansonrö̧, "¿Ucumä̧ jȩru̧pa̧jä̧ tä̧ji̧ filisteo ttö̧jä̧ ujuturu ruhuó hue'ö ttö̧ja̧'a̧mä̧? ¿Dä̧bö̧ ujuturumä̧ jua̧'a̧nö̧ jȩtta̧'a̧ jä̧ttö̧" Sansonmä̧ jahuätörö pä'inö, "Jahuätömä̧ ttorö'inä̧ ja̧hua̧nö̧ jȩpä̧jä̧tö̧, ja̧hua̧nö̧ jȩttä̧cu̧ jahuätörömä̧ jȩpä̧ji̧sä̧."12Jahuätö pä'inä̧tö̧, "Ujutumä̧ mȩjä̧huä̧tö̧jä̧ ucurutä ti̧ta̧da̧ pä'ö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ filisteos ttu̧mö̧nä̧ iyö ticuacu pä'ö." Sansónmä̧ jahuätörö pä'inö̧, "Iso pä'iönä̧ pä'ätucuittö ujutumä̧ ucuru cuäömä̧ icuocotöjä." 13Jahuätö ja̧u̧ru̧ pä'inä̧tö̧, "isocö̧, ujutumä̧ isappänä̧tä̧ nö̧'cädötä ti̧ya̧cua̧jä̧ jahuätö ttu̧mu̧nä̧. Ujutumä̧ iso päi'önä̧ pä'ätöjä cuä'ömä̧ ticuococujä." Ja̧u̧nu o'ca'a ttönö̧'quinä̧cu jareö appiyä tappärenä̧ ja̧hua̧nö̧ nö̧'cäjö'cötö inä̧huä ra̧'a̧ 'chatädinä̧cu̧.14Ja̧hua̧ta̧'a̧nö ja̧u̧ ichomȩnä Lehira'acu, Filisteos ttö̧ja̧mä̧ huopunö̧ ichinä̧tö̧ ja̧u̧ru̧ po̧cui̧pu̧. Ja̧hua̧nö̧ päi'omȩnä TTÖÄ̧NA̧HUA̧ a̧'cua̧ru̧hua̧ ujurucu do'ächi'inö̧ ja̧u̧ru̧. Öjohuiyänä nö'cädö jȩtä̧jappä jäjappämä pu̧jä̧ta̧ 'cua̧rönä̧ dui'ö cuo'ö icuina'a̧ ja̧hua'a̧nö päia'attö ttö̧jarö̧mä̧ farocu icuinö̧u̧.16nsonmä̧ po̧cui̧pi̧nö̧ burro järeönä̧ 'corujuo'ächinö̧ äcä, jahuäcä ȩmö̧ milnö̧ ttö̧ja̧ jome cuä'äu icuinö̧ jahuäcänä̧. 15Sansonmä̧ pä'inö̧, "Burro äcänä̧tä̧ ta'arenä̧ ca̧ca̧cuo̧me jäja̧'a̧, burro äcänä̧tä̧ ttö̧ja̧ru̧ milnö̧ jomenä̧ cuä'äu icuäjisä."17Sansón ucuocu cädomenä̧ i̧sa̧ äcä icuinö̧, icuäjomemä̧ Ramat Lehi Pä'ö ö'inö̧. 18Sansónmä̧ rö̧ȩnä̧ ahua a̧di̧ri̧ji̧nä̧cu̧ ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧mä̧ Ttu̧ru̧hua̧rö̧ huopömä̧ pä'inö, "Ucumä̧ cu̧mö̧huä̧ya̧rö̧ rö̧ä̧nä̧ jö̧ isojuoepö iyä'ijä̧. ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö a̧di̧ttö̧mä̧ 'corujuodächa'attö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ esetocotö ttu̧mö̧nä̧ ma̧dä̧cha̧'a̧ttö̧?"19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Lehi pä'ö micuomettö̧ reju 'tä̧'ȩpi̧nö̧, juorömä ajiyatä räo'ina̧'a̧. Sansónmä̧ juoya ahuomenä̧ ujuru ichi'inä̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧'cua̧ ȩmö̧nä̧ päi'inä̧cu̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ juȩnȩ i̧mi̧mä̧ Hacore pä'ö o'inö, ja̧'hua̧nö̧ oinomemä jitä mo̧ro̧ jubö päi'önä ka̧'a̧ Lehi öyahuiyänä. 20Sansónmä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ hue'inö̧ veintenö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ filisteos ttö̧ji̧nö̧ pä̧nä̧mä̧.
Chapter 16

1Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ Sansón Gaza ötahuiyära'a 'chä̧ji'ca jua'ttö yajute mänä ruhuajuru topinö'Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ jahuäjucu idepä iyä'chäcuäu 'cuäo'cuä'chö kinö̧. 2Gaza ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ päi'nä̧tö: "Sansónmä po ihuächäji".3Ja̧hua̧'anö ja̧'a̧nä Sansónmä ä̧'ä̧huäppä̧nä yodo kä̧'co päiomejobu cuä'ächö pinö. Juorötä ä̧rä̧miö 'chu'ädinö ötahuiyä apate o'ca, ja̧hua̧nö jȩpö̧ cä'epinö ppȩ'tä̧rönä ka̧cu̧ o'cajuiyönäta̧. Jahua'anö jȩpu̧ u'upi'canä kä'ecu huä̧näu̧ ȩpi̧nö Hebrón ötahuiyä pa̧tȩcuä̧nö muä'ca jo̧mȩcu̧.4Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a, Sansónmä yajute isaju Sorec pä'ö micuomettö̧ pämäroppä päi'omenä kä̧ju̧rö̧ 'chä̧ji̧'ca̧ kö'quinö. Ki̧mi̧mä̧ Dalila pä'ö micuinäju̧. 5Filisteos ttö̧ja̧ tturuhuotömä jahuäju kö̧jo̧mȩ 'chä̧jä̧'co̧tö̧ pä'inätö̧: "Sansónrö̧ yapare jicuähuaja ujurumä torö ichaja pä'ö tota, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧rö̧mä̧ tocu jȩpö̧ huetö'anö ja̧ pä'ö, ti̧dȩ'a̧dä̧tä̧ päi'önä ö̧jö̧nä̧ nö̧'cö tötarö. Pi̧yȩ jȩ'cu̧ttö̧mä̧ ujutu yotucunämä̧ 1100nö̧ pärärtä o̧bi̧ tiyäcuajujä̧.6Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Dalila päinä̧ju̧ Sansonrö̧: "Ppä'ädipönö̧ ji'ähuittö, ¿Tta̧'a̧ pä'ö juiyó u̧ru̧hua̧jä̧ttö̧ ucumä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ tta̧'a̧nö̧ ttönö̧'cädacujättö pätöta'anö̧ cu̧ja̧ pä'ömä̧?" 7Sansón jahuäjuru pä'inö̧: "Jahuätö ttörö jimu̧tȩ ta'arenö̧ jo̧mȩ appiyä 'cuärä jö̧ appiyänä̧ ji̧nä̧ joecuocönä̧ ttönö̧'cöttömä̧, ja̧u̧nu̧tä̧ chijiyuhuächiö'anö̧ ja̧'a̧ ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧tä̧ ucutu jö̧ ta̧'a̧nö̧ chä̧cua̧sä̧."8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ filisteos tturuhuotömä̧ Dalilarö sietenö̧ appiyä jareö ji̧nä̧ joecuocö i'cächö iyinätö̧, juajumä ja̧u̧tä̧ appiyänä nö'quinäju̧ sansónrö̧mä̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä u̧mä̧tö̧rö̧ koju i̧so̧ca̧nä̧ jacuä yo̧ä̧huä̧i̧nä̧ daju ku̧ni̧nä̧ju̧. Jahuäjumä ja̧u̧rö̧ pä'inäju̧: "¡Sansón filisteos 'chuttädäcujä̧!" ja̧'hua̧nö̧ päjäcu ja̧u̧mä̧ 'to'ocu icuinö isappämä̧ pö̧jä̧ttö̧ mȩtahuäppä ocurä cuoia'a 'cua̧rö̧nä̧tä̧. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jahuätömä ja̧u̧ ujuru ko̧mȩmä̧ ttu̧huo̧jui̧pö̧ juiyönä ji̧nä̧u̧.10Ja̧u̧ o'ca'a Dalilamä Sansónrö̧ pä'inäju̧: "Ja̧'hua̧nö̧tä̧ ttörömä rö̧ȩnä̧tä̧ cuyaparehuäcuasä. Ppä'ädipittö, tocu jȩpö̧tä̧ ttönö'cacujä̧ttö̧". 11Ja̧u̧mä̧ jahuäjurö pä'inö: "Jahuätö isappä jareappänä ji̧nä̧ nö'cähuocoppänä ttönö'cöttömä korotö jö̧ta̧'a̧nö̧ chujurumä juidächipä̧cua̧sä̧." 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Dalilamä̧ isappä jareäppä ȩmo̧po̧'ö̧, juappänätä̧ nö̧'quinäju̧, nö̧'cä'cojumä pä'inäju̧ "Sansón, filisteos 'chuttädäcujä̧!" U̧mä̧tö̧mä̧ tta̧'a̧rö̧ pȩjä̧tö̧mä̧, ä̧'ä̧huo̧ca̧ jacuä pȩji̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Sansón öjohuiyättö appiyämä ji̧'qui̧cha̧ja̧ppä ppo̧u̧cu̧ päi'önä 'toruhuipa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ 'toruhuipina̧'a̧.13Dalila päinä̧ju̧ Sansonrö̧: " Jitära̧'a̧ päi'önä̧ yaparetä päcuäcuasä ja̧hua̧nö̧tä̧ yapare pä'ä'chöjä. Ji'ähuittö tta̧'a̧nö̧tä̧ tö̧nö̧'cö'anö̧ hua̧jä̧ttö̧." Sansón jahuäjuru pä'inö̧: "Ucutä chuhuo'che ji̧mu̧tȩ ta'arenö̧ jo̧me kä̧'ȩpö̧ pö̧jä̧ta̧ pöttähuänä̧ jäbetö cu'uttomenä̧mä̧, ttömä̧ chä̧cua̧sä̧ korotö jö̧ ta̧'a̧nö̧." 14Ja̧u̧ ä'ipächäji o'ca'a, Dalilamä̧ pöttinä̧ju̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö̧ jö̧me pu̧jä̧ta̧cu mamatö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩpö̧ pö̧jä̧ta̧nä̧ rȩjȩ pȩ'o̧pö̧ kö̧ninä̧ju̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäju pä'inä̧ju̧: "!Sansón filisteo ttö̧ja̧ 'chuttädapä'ö ttichäcujä! Ä'omettö̧ porächi'nö̧ ja̧'a̧ uhuo'che pö̧jä̧ta̧cu̧ pȩtto̧pä̧jo̧me'inä̧ 'choähuächina̧'a̧.15Jahuäju 16pä'inäju̧ ja̧u̧ru̧:" ¿tta'anö pä'ö repedäcuajä päcua'ajätö, ttörö'inä jicuähuoca'a ja̧'a̧mä yä̧huä̧inä cu̧ju̧narö?. Ucu törö ya̧cuähuä'cha̧'a̧mä huäbodäcuänä pä'ia'a jahua'anö ja̧'anäinä jinä jiähuo'cöjä ucu abora'atä̧ cujuru'unä jömä". 16Mo̧ro̧ji̧nö̧ a̧u̧cuä̧ pä̧i̧cu̧nä̧ pä'ä'chö jä̧jȩpä̧ri̧nä̧cu̧, ja̧hua̧nö̧ pä̧i̧cunä̧ a̧'cua̧ emö̧ huiyönä̧ päjä'chäcu 'coruhuodächahué pä'inö̧.17Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sansón o'cajuiyönä̧ jiäu päi'nö jahuäjuru:" Ttömä̧ yautenä̧'i̧nä̧ juiäiyösä nahuodämä chuhuo'che 'cuidahua pä'ömä,ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttömä̧ 'cä̧ȩpö kunä̧hua̧sä̧, DIOS jahuättö cha̧ju kuacuä jacuättö päi'önä̧. Chuhuo'chemä 'cui'ö icuähua'a,ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chujurumä juida̧cua̧sä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩchö̧ juiyönä̧tä̧ korotö jó̧ tta̧'a̧nö̧tä̧.18Dalilamä̧ ja̧u̧ isopäi'önä̧ o'cajuiyönä ji'u icua'a huo̧jui̧'ö̧mä̧ filisteos tturuhuotö ttichi'a pä'ö hue'ömä pä'inäju̧: "Pä'äjita'anö̧ ichätucui, isopäi'önä o'cajuiyönätä̧ ji'äu icuäcuasä." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ filisteos tturuhuotömä jahuäju kö̧jo̧mȩcu̧ 'chä̧nö̧mä̧, ttiya pättäji pärätämä i'cächö ichinä̧tö̧. 19Jahuäjumä ä'i'önä kujanä kutähuinä̧cu̧. Rutähuäjä'coju ya̧tȩrö̧ uhuo'che 7nö jo̧mȩnä̧ huiähuä jäji 'cui'ö icu ichönä jittähuiyaju pä'ö hue'inäju̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jȩö̧ juiyönätä̧ jȩji̧nä̧cu̧, isopäi'önä̧ ujuru jä̧ji̧mä̧ toepo'aja'attö̧.21Jahuäju pä'inä̧ju̧: "!Sansón filisteo ttö̧ja̧ rohuäu ttichäcujä!" ja̧u̧mä̧ ä'ö ö̧o̧mȩttö̧ porächiö ä̧rä̧mi̧ö̧ pä'inö̧: "ko̧ro̧nö̧ pä̧nä̧ tödipächäijö ta'anö̧ tu̧dipä̧chä̧cua̧sä̧." Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ jerupinö̧ chö̧ä̧nä̧hua̧ ttörö jaropi'inö̧ pä'ömä̧. 20Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ filisteo ttö̧ja̧mä̧ 'chuhuädö ö'äriya baropö tticuinä̧cu̧. ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ Gaza jubu tti̧meyȩdinä̧cu̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'a ttönö̧'quinä̧cu̧ bronce cuoräusanä̧, cärenä̧ ö̧'o̧mettö̧ ido'qui i̧sa̧ppȩ päi'önä̧ kärähuo'qui öjärönä̧ huettinä̧cu̧. 22Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ uhuo'che 'cui'ö tticuinö̧ o'ca'a pä'äji ta'anö̧ bahuinä̧cu̧.23Filisteos tturuhuotömä̧ ca̧ca̧cu̧ pȩjä̧mi̧nä̧tö̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dagónrö̧ i̧sa̧rö̧ kuhuö icu iyö ttesehua pä'ö. Jahuätömä pä'inätö̧: "Ttö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ ttaboiya̧ Sansónrö̧ tu̧mö̧nä̧ päi'önä i̧yä̧u̧jä̧." 24Ttö̧ja̧ ja̧u̧rö̧ topömä ttö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ ucuo te'äumä pä'inä̧tö̧: "Ttö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ ttaboiya̧rö̧ tu̧mö̧nä̧ päi'önä i̧yä̧u̧jä̧-- tidepiyu surojuoecuä i̧sa̧, ujutu tahuaruhuä recuätörö cuä'äu icuinö̧rö̧."25huätö pä'cäri eseu tö̧jo̧mettö̧, pä'inä̧tö̧: "Sansonrö̧ huopätucui, ja̧u̧ ujutu ya̧tä̧u̧nä̧ yȩa̧tö̧." Jahuätömä̧ juopinä̧tö̧ Sansonrö̧ cärenä̧ ö̧'o̧mettö̧ räopönä̧ ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ ya̧'a̧huȩi̧nä̧tö̧ ja̧u̧ru̧. Jahuätömä̧ jȩpi̧nä̧tö̧ isode 'chu̧huä̧rö̧ o'ca kä'copäte'ö ö̧jö̧nä̧. 26Sanson pä'inö̧ mö̧ä̧ja̧ umö̧nä̧ 'chu̧huä̧rö̧rö̧: "Isode rö̧o̧de 'chu̧huä̧rö̧ o'ca medö̧nä̧ jȩpi̧ttö̧, juhuene 'cuä'ächö chö̧'ä̧mä̧da̧."27Jitämä̧ isode suhuädiönätä̧ ka̧cuä̧tö̧ umä̧tö̧'inä̧ nä̧tö̧'inä̧.o'cati'önä̧ Filisteottö ruhuo hueätö'inä juä̧netä̧ ka̧cuinä̧tö.Isäbä ju'toju isäbänä ka̧cuä̧tö̧ u̧mätö'inä̧ nä̧tö̧'inä̧ tres mil ttö̧ja̧ tö'cöhuächi'önä̧, titöjä̧ttö̧ to̧pä̧rö̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ Sansón jȩä'cha̧'a̧.28Sansónmä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuocumä pä'inö: "¡Chö̧ä̧nä̧hua̧ ttörö a̧mö̧cuädö!, ppä'ädipittö, ya'utenätä̧'i̧nä̧ chujurumä iyittö, filisteos chi'äriyä barö tticuinö̧ micuä chimitatö." 29Sansónmä isode 'chu̧huä̧rö̧ o'ca kä'co ka̧cu̧nä̧ o'canä 'chu'ädö, ja̧u̧ o'canä ja̧rȩyö̧ pä'i'ö, u̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ kä'ca'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ieruhua'acunä̧ kä̧'ca̧nä'i̧nä̧ 'chu'ädinö̧.30Sansón pä'inö̧: "!Ja̧'a̧tä̧ topätucuittö filisteo ttö̧ja̧cu̧ todea'anä̧!" ja̧u̧mä̧ ujurucu ä̧rä̧mi'ö̧ isode rö̧ode chu̧huä̧rö̧ o'ca pparopö icuinö̧ ja̧hua̧nö̧ päi'omenä̧ ruhuotö juode jacuä kacuä̧tö̧mä̧ to'e'inä̧tö̧. ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juorö cuä'ö icuinä̧u̧mä̧ recuinä̧tö̧ jinä̧ a̧'cua̧rä̧i̧ cuä'ö icuinomettö̧'inä̧ abonä̧nö̧. 31Ja̧u̧nu̧ o'ca'a, ijä̧hua̧tö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä̧ ojuisoden ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ mejä̧hui̧nä̧tö̧. Ȩmä̧jä̧'cotö pa̧'ä̧chö̧ ttȩpi̧nä̧cu̧ ja̧hua̧nö̧tä̧ rȩä̧dö̧ tticuinä̧cu̧ Zara Esteolcu kä̧tȩ jo̧me, chutä jä'o Manoarö rȩä̧dö̧ tticuinomȩ. Sansonmä̧ ruhuo hue'inö̧ ji̧na̧'a̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ veitenö̧ a̧'ȩ jo̧menä̧.

Chapter 17

1Ya̧tȩ Micaía pä'ö mi̧cua̧ Efraín pä'ö micu mö̧ä̧'quiyunä̧ ki̧nö̧. 2jua̧u̧ jȩä̧ji̧mä̧ ja̧ju̧ru̧ ji'äu icuinö̧: "Pärätä o̧bi̧, mil jo̧mȩnä̧ ttö̧nä̧u̧cuä̧cua̧sä̧ pä’ö, jua̧u̧ nä̧u̧cuä̧ji̧rö̧mä̧ surojutä 'cuäoparöjä̧ päcua’a chä̧ju̧cuä̧ji̧mä̧, ttötä chu̧ju̧nä̧rö̧, jua̧u̧ nä̧u̧cuä̧ji̧mä̧ ttötä ja̧’a̧. Päcua ja̧ju̧mä̧ päjinä̧cu̧: "¡Jua̧u̧nu̧mä̧, Diostä ppä̧dä̧cua̧jä̧!"3Ja̧'hua̧nö̧ pä̧'ä̧ji̧'ca̧ ja̧ju̧ru̧ ppa̧'a̧di̧nö̧ pärätä o̧bi̧mä̧ mil-nö̧ jo̧mȩnä̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧ju̧mä̧ pä'inä̧ju̧, isopäi'önä̧ pärätämä̧ Chu̧ru̧hua̧ Dios-rö chiyinö̧ chi̧tti̧ jähuänä̧ tta̧'cua̧juä̧ isä'ca ttaditiyattö pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ppa̧dä̧dä̧cu̧jä̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ki̧tti̧ ppa̧huä̧dä̧ji̧ pärätättömä̧ doscientos-nö̧ o̧bi̧tä̧ ȩmo̧po̧'ö̧ jua̧u̧juei kuhuö adicuä i̧sa̧rö̧ iyinä̧ju̧, tta̧'cua̧juä o'ca ‘co̧’ö̧ pärätättö aditiyaju pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ huejäji o'camä̧ ki̧tti̧ Micaías ojusodera̧'a̧ ȩpö̧ ttu̧niniyä̧cua.5Jua̧u̧ Micaías ojusodenä̧mä̧ tätähuä o’ca’i̧nä̧ sacerdote ö̧’ca̧tä̧huä̧ta̧’i̧nä̧ jȩpö̧ rü̧nö̧ ja̧’hua̧ta̧nö̧ jitütä ttö̧ä̧nä̧hua̧rö̧’i̧nä̧ aditö ku̧nö̧ kä̧nö̧ i̧tti̧mö̧ttö̧ ya̧tȩrö̧ sacerdote jö̧nä̧ ku̧ninö̧. 6Jua̧u̧nu̧ pä̧nä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ ttu̧ru̧hua̧ presidenterömä̧ to'inä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jiturutä pä̧huä̧rö̧ja̧'a̧nö̧tä̧ jȩpö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧.7Jua̧u̧nu̧tä̧ pä̧nä̧ ya̧tȩ mö̧ä̧ya̧ Leví isotö i̧sa̧ Juda idepiyu jinome Belén ötahuiyänä̧ kö̧mä̧̧, aditähuä jä̧’i̧jö̧ aditö ki̧’i̧pi̧nö̧. 8Jua̧mä̧ koromȩ ö̧ja̧ pä'ö usu 'chä̧nö̧ rä'opä̧ji̧'ca̧, Efraín mö̧ä̧'quiyunä̧ rȩbȩhui̧pö̧, Micaías ojusodenä̧ 'chä̧hui̧'iö̧rö̧. 9¿Torö cuichäjättö? pä'ö Micaías jä'epö ä̧ju̧cuä̧cu̧. "Juda idepiyu jinome Belén ötahuiyättö ichäjisä" "ja̧’hua̧ta̧nö̧ Leví isotö i̧sa̧sä̧ chö̧jä̧cuo̧mȩ ususä —pä'ö ädätinö̧ jua̧u̧ mö̧ä̧ya̧mä̧."10Ja̧’hua̧nö̧ päiyäcu Micaías-mä̧ päinä̧cu̧ —Jua̧u̧nu̧mä̧ ttötäcu ki̧'i̧, Sacerdote cuäcua'anö̧, chä'o jö̧nä̧. Ya'ute a̧'ȩnä̧mä̧ pärätä o̧bi̧mä̧ to̧mu̧re jähuä jo̧mȩnä̧ ja̧’hua̧ta̧nö̧ cu̧cuȩ'i̧nä̧, cu̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧'i̧nä̧ chiyäcua̧jä̧ päcu jua̧̧u̧mä̧ Micaías ojusodenä̧ do’ächö kä̧mä̧di̧nö̧. 11Jua̧u̧ mö̧ä̧ya̧ Leví isotö i̧sa̧mä̧, Micaíascu kä̧nö̧mä̧ rö̧ȩnä̧ esehua’attö̧ i̧tti̧mö̧ jö̧'a̧nö̧tä̧ juoepinä̧cu̧.12Ja̧’hua̧nö̧ ja̧’a̧ Micaías, Leví isotö i̧sa̧rö̧mä̧ ro̧ö̧ jähuätä aditö Sacerdote jö̧nä̧tä̧ juoepinä̧cu̧, jua̧u̧ mö̧ä̧ya̧mä̧ MIcaías ojusodenä̧ ki̧nö̧. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Micaías-mä̧, Leví isotö i̧sa̧ sacerdoterö chu̧ju̧nä̧ra̧'a̧ttö̧ Dios-mä̧ adiutä̧ jö̧nä̧ ppä̧dä̧cua̧sä̧cö̧ pä'ö a̧mu̧cuädinö̧.

Chapter 18

1Ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ ttu̧ru̧hua̧ presidenterömä̧ to'inä̧tö̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Danttö̧ i̧tti̧mö̧ o’cotömä̧ tti̧rȩjä̧ päi’ö̧nä̧ ttö̧ja̧cuä̧ma̧ pä'ö usinä̧tö̧, jua’amä̧ Israel tttö̧ja̧rö̧ tti̧rȩjä̧ jö̧nä̧ ttiyä’chomȩttö̧, jua̧u̧nö̧ mo̧ro̧bö päi’önä̧ ti̧rȩjä̧mä̧ iyähui’ocoö̧ pinä̧tö̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ jä̧u̧ Dan i̧tti̧mö̧ o’cotömä̧ Soránä ja̧hua̧ta̧nö̧ Estaolnä ka̧cuä̧tö̧, curä rohuäcuähuä rö̧ȩnä̧ juruhuätöttö pojopö ji̧mö̧tȩ ruhuärö, koro rȩjȩra̧'a̧ yähuȩi̧nä̧ ttusähuäja pä'ö huettinä̧ö̧. Juatömä̧ Efrán mö̧ä̧'quiyura̧'a̧ rȩbȩä̧cuä̧hui̧'u̧, Micaías ojudenä̧ ä'ecuinä̧tö̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ juätömä̧ Micaías ojudenä̧ kä̧nö̧ ya̧tȩ mö̧ä̧ya̧rö̧ ucuocua'attö ä̧ju̧cu̧ huo̧jui̧'ö̧, pidemä̧ Leví isotö i̧sa̧ pä'ö jä̧ttȩpä̧ri̧nä̧cu̧:"¿Pomä̧ dí i'cächinä̧cu̧ttö̧?¿Pȩnȩmä̧ däjé jȩpö̧ cu̧jä̧ttö̧?¿Pomä däjé usu cuichinä̧ttö̧? pä'ö. 4Ja̧’hua̧nö̧ ja̧’a̧ juätörömä ji’ähuinö: Micaías churutä jȩä̧'i̧jö̧’inä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ churutä sacerdote ö̧jö̧nä̧ imi̧tä’ijö'i̧nä̧."5Ja̧'hua̧nö̧ ji̧ä̧huä̧u̧ pättinä̧cu̧: "Dios-rö ucuocuiyitö ujutu ti̧'cha̧'a̧mä adiutä 'cuätopäcua'a ja̧ pä'ö tu̧huo̧jua̧." 6Pättäcu, jua̧u̧ sacerdote päinä̧u̧: "Huȩnȩ juiya'a, tätucui Diosmä̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧u̧jä̧ cuecuächätucuomȩ pönä̧mä̧."7Juorö kä̧nö̧, juätö cinconö̧ huotömä̧ Lais pä'ö micu ötahuiyänä rȩbȩhui̧pinä̧tö̧. Juȩnȩ ttö̧ja̧mä̧ u̧ni̧chä̧rö̧tä̧, huȩnȩ juiyönä̧ Sidón ttö̧ja̧ ttö̧ja̧cu̧ta'anö̧ ttö̧ja̧cua̧’a topinätö̧. Ja̧’hua̧ta̧nö̧ yotute’i̧nä̧ toina̧’a̧ juätö tti̧rȩjä̧ ‘chottipa’anö huotömä̧. Juätömä̧ Sidon ttö̧ja̧ttö̧mä̧ oto ka̧cui̧nä̧tö̧ ja̧’hua̧ta̧nö̧ korotucu'i̧nä̧ esecuocotö pinä̧tö̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a ji̧mu̧tȩnö̧ huotö päjätömä̧ pä'äjita'anö̧ ttahuaruhuä ttö̧ja̧cuo̧mȩ Soránä̧ ja̧’hua̧ta̧nö̧ Estaolnä̧ ppa̧ttä̧chi̧'a̧'a̧, ttahuaruhuämä̧ jä'epö ttä̧ju̧cui̧nä̧u̧: ¿Tocu jä̧ja̧'a̧cuä̧ttö̧?9pä̧ttä̧u̧ ttädätinä̧u̧: Juä̧jä̧ rȩjȩmä̧ juiyo adihuäjä̧, uni̧chä̧ru̧mä̧ cu̧jä̧tu̧cuä̧, rohuäu juä̧jä̧ 'chotipäja ichätucui. 10Juä̧jä̧ra̧'a̧ cui̧'chi̧'ä̧tu̧cuo̧mȩnä̧mä̧ ttö̧ja̧mä̧ u̧ni̧chä̧rö̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧, tti̧rȩji̧yä̧'i̧nä̧ rö̧ȩnä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧, recuä rö̧jo̧ko̧u̧ru̧ to'cuäcuotöjä̧. Diosmä̧ juä̧jä̧ i̧yä̧jä̧u̧jä̧, cui̧rȩjä̧tu̧ku̧ päi'önä̧.11U̧mä̧tö̧ Dan i̧tti̧mö̧ o’cotömä̧, Soráttö’inä̧, Estaol’i̧nä̧ seiscientonö̧ jo̧mȩnä̧, curä rohuäcuähuämä̧ jo̧mȩnö̧tä̧ rä'opäjä'cotömä̧, 12Judá pä'ö micuomȩ, kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧cu̧nä̧, Quiriat-jearim, jitämä̧ Dan ö̧ji̧no̧mȩ pättomȩ ka̧cuä̧mi̧nä̧tö̧,13ja’hua̧nö̧ ja̧’a̧ Efraín mö̧ä̧'quiyura̧'a̧ku̧ 'chä̧jä̧'kotö, Micaías ojusodenä̧ 'chä̧hui̧'i̧nä̧tö̧. 14Ja̧huanö̧ ja̧’a̧ ä'canä̧ Lais ötahuiyä usäu i̧huä̧jä̧tö̧ ji̧mu̧tȩnö̧ huotömä̧, ttahuaruhuärö pä'inä̧tö̧: "Podenä̧mä̧ ¿Efod'i̧nä̧, ya̧tȩrü̧ ja’ocuotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ o'ca'i̧nä̧, säyutu pärätättö tu'epö adicuä'i̧nä̧ ja̧’hua̧ta̧nö̧ cuoräuttö kuhuö adicuä’i̧nä̧ ka̧cua̧'a̧mä̧ huo̧jä̧tü̧jä̧? Jitätä a̧mö̧cuädätucuijó jȩ’cuä̧tu̧cuä̧cuȩmä̧."1515 Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ mö̧ä̧ya̧ Levis istötö i̧sa̧ ö̧jode, Micaías ojusodera̧'a̧ 'chä̧hui̧'ö̧ te'ähuinä̧tö̧, 16seiscientosnö̧ jo̧mȩnä̧ huotö su̧ro̧do̧u̧ Dan i̧tti̧mö̧ o’cotömä̧ apate u̧mi̧cu̧ tta̧ttä̧ra̧'a̧nä̧.17Sacerdote hua̧ mö̧ä̧ya̧mä̧ seisciento-nö̧ huotöcu ö̧ja̧’a̧nä̧, ji̧mu̧tȩnö̧ huotö rȩjȩ usäu i̧huä̧jä̧tö̧ päjätömä̧ dodepächö, ya̧tȩrü̧ ja’ocuotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ o'ca'i̧nä̧, säyutu pärätättö tu'epö adicuä'i̧nä̧ ja̧’hua̧ta̧nö̧ cuoräuttö kuhuö adicuä’i̧nä̧, ca̧ca̧ti̧'i̧pö̧ ȩmi̧pi̧nä̧tö̧. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Micaías ojusode jacuä dodepächö ya̧tȩrü̧ ja’ocuotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ o'ca'i̧nä̧, säyutu pärätättö tu'epö adicuä'i̧nä̧ ja̧’hua̧ta̧nö̧ cuoräuttö kuhuö adicuä’i̧nä̧ ttȩmi̧pa̧’a̧ huo̧jui̧'ö̧, sacerdotemä̧ päinä̧u̧: "¿Däje jȩ'cuä̧tu̧cuä̧ttö̧? päomȩnä̧."19Ttädätinä̧cu̧: "¡'corujueinä̧ kä̧hui̧, ujututäcutä ichi! ¡Ujutu tä'o, sacerdote jönä̧, cuaditäcua'anu̧! ¡Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧rö̧ sacerdote cuttutä adihua’anö̧ ja̧'a̧! ¡ya̧tȩ i̧tti̧mö̧rö̧tä̧ sacerdote cua'amä̧ adihuoca'a, ¿tocu päcuättö̧? 20Ja̧'hua̧nö̧ pätta'a adihuächi'äcu, tätähuä o'ca'i̧nä̧, Efod pättö'i̧nä̧, ya̧tȩ jä’ocuotö ttö̧ä̧nä̧hua̧ o'ca'i̧nä̧ ȩmi̧pö̧ Dan isotöcu 'chi̧nö̧,21ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ juätömä̧ pä'äjita'anö̧ ppa̧’ä̧chö̧, ttiäre’i̧nä̧, ppo̧’ä̧tö̧rö̧’i̧nä̧ ja̧’hua̧ta̧nö̧ pä̧cä̧yu̧ru’i̧nä̧ ttä’canä̧ tti̧’chö̧nä̧ hue’inä̧tö̧. 22Täcö oto pätti'äji o'ca'a micaíasmä̧ ippeyänä̧ ka̧cuä̧tu̧ku̧ Dan itti̧mö̧ o’cotö to’ca’anä̧ ru'i'inö̧. 23Pä̧i̧cu̧nä̧ huoa'a ä̧ju̧ku̧ Dan i̧tti̧mö̧ o’cotömä̧ ppa̧'ä̧chi̧'ö̧ Micaías-rö pä'inä̧tö̧: "¿Däje jä̧cu̧ huo'cuättö? Ca̧ca̧cui̧’ä̧ji̧ca̧ ichömä̧. pättäcu"24Micaías-mä̧ ädätinä̧u̧: "Ucutumä̧ chö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧’i̧nä̧, chumu̧huä̧ya̧ sacerdoterö’i̧nä̧, juiyönä̧tä̧ chö̧ji̧pö̧nä̧ ȩmi̧pä̧jä̧tö̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpä̧ja̧'cotömä̧ ¿Däje jä̧cu̧ttu̧ päcuätucua'attö̧? pä̧u̧" 25Dan i̧tti̧mö̧ o’cotömä̧ pättinä̧cu̧: "Ja̧'hua̧nö̧ pä̧i̧cu̧nä̧mä̧ huo'cuätö, ujututtu ya̧tȩ a̧mi̧surächi'äcu cui̧tti̧mu̧cu̧ o'catoi'önä̧ tocue'ächönä̧ cuä’ö icuäcu." 26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Micaías-mä̧, juätö rö̧ȩnä̧ ttirecuiyäcu ojusodera̧’a̧cu̧ ppa̧huä̧chä̧cha̧'a̧nä̧ Dan i̧tti̧mö̧ o’cotömä̧ tti̧'cha̧ pättäja'acutä 'chi̧nä̧tö̧.27Micaías aditinö’i̧nä̧, u̧mu̧huä̧ya̧ sacerdoterö'i̧nä̧ ȩmi̧pä̧’co̧tö̧ Lais ötahuiyära̧'a̧ rȩbȩhui̧pö̧, jua̧u̧ ötahuiyanä̧ u̧ni̧chä̧rö̧tä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ curäcuähuiyänä̧ cuä'äu icu kä̧nö̧, ötahuiyä'i̧nä̧ cuhuö icuinä̧tö̧. 28Jua̧u̧ ötahuiyämä̧ Sidón-ttömä̧ oto hui̧na̧'a̧, korotöcu'i̧nä̧ ttesecuoca'a jä̧'i̧ja̧'a̧ ja̧'a̧, ppä̧ttä̧do̧co̧u̧ pinä̧tö̧. Bet-rehob mȩjȩ'canä̧ hui̧na̧'a̧ jua̧u̧ ötahuiyämä̧. Juȩnȩ o'comȩnä̧ Dan i̧tti̧mö̧ o’cotömä̧, ötahuiyämä̧ pä'äjita'anö̧ äräbe'inö̧’cotö juȩnȩtä̧ ka̧cuä̧mi̧nä̧tö̧. 29Juȩnȩmä̧ Lais pä'ö micuomȩ ja̧'a̧nä̧, Dan i̧tti̧mö̧ o’cotömä̧ ttä’ominä̧rö̧ a̧mu̧cuädö jua̧u̧ ötahiyämä̧ Dan pä'ö o'inä̧tö̧, jua̧u̧ Dan pä’ö micuinö̧mä̧ Israel i̧tti̧mö̧ttö̧ ya̧tȩ ji̧na̧’a̧.30Juȩnȩtä̧ Dan i̧tti̧mö̧ o’cotömä̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ jö̧'a̧cuä̧ tätähuä'ca aditö ku̧ni̧nä̧tö̧ ttesehua pä'ö. Ja̧’hua̧nö̧ ja̧’a̧ juätö Dan i̧tti̧mö̧ o’cotöttö sacerdotetömä̧, Moisés mi̧nä̧ ö̧do̧ Gersón i̧tti̧ Jonatánmä̧ i̧tti̧mö̧cu̧ sacerdote jö̧nä̧ ki̧nö̧, Juä̧jä̧ttö̧ rä'epö tticuinomȩbö̧ päi'önä̧. 31Juȩnȩtä̧ 'cuäopönä̧ ki̧na̧'a̧ Micaías aditinö̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ a̧'cua̧juä̧ jö̧'a̧cuä̧ adicuä'camä̧, Tu̧ru̧hua̧ Dios ö̧jodemä̧ Siló ütahuiyänä̧ hua̧'a̧nä̧.

Chapter 19

1Israel ttö̧ja̧ ji̧nä̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧ ttu̧ju̧nä̧rö̧ juiyäi, leví ahuaruhuättö ya̧tȩ Efraín mö̧ä̧'quiyuttömä̧ otonä̧nö̧ jo̧mȩ a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ mo̧ro̧ ki̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ Belén ötahuiyä, Judá rȩjȩ ttö̧ja̧ isajuru irecua päi'önä̧ ȩmi̧nö̧'ca̧, juȩnȩtä̧ kä̧hua̧tö̧mä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ huotö jo̧mȩnö̧ ki̧nö̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ irecuattö ta̧ju̧ päi'önä̧ ö̧jä̧cua̧mä̧ adiumä̧ kö̧jo̧co̧cupinö̧: jahuäjumä̧ jaropi'ö kä'o ojusodera̧'a̧, judattö Belén ötahuiyänä̧ kä̧nö̧ 'chi̧nä̧ju̧. Jahuäjumä̧ juȩnȩmä̧ kä̧hua̧tö̧ huä̧mȩtu̧cuä jo̧mȩnä̧ ki̧nä̧ju̧.3Ja̧hua̧nö̧ jä̧ji̧ oca'a kirecuomä̧ ä̧rä̧mä̧chö̧, ko'ca'anä̧ ru'i'ö pä'äjita'anö̧ ppa̧jä̧chi̧ya̧rö̧ pä'ö o'ö i̧'chi̧nä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ o'ö 'chä̧nö̧mä̧ u̧mu̧huä̧ya̧ ya̧tȩcu̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ burro-tö̧ ta̧ju̧ru̧ o'ipinö̧. Jähuäjumä̧ kä'o ojusodenä̧ dojädinä̧cu̧. ja̧'hua̧nö̧ dojäda'a topö jahuäju kä'omä̧ rö̧ȩnä̧ esehuinö̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ i̧mi̧ya̧ jahuäju kä'omä̧ ojusodenä̧ doädinä̧cu̧ huäbodäcuä mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ ö̧ji̧ya̧rö̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cuä̧nö̧'i̧nä̧ cuinä̧tö̧, au'i̧nä̧ ahuinätö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ juȩnȩtä̧ a'ecuinä̧tö̧.5Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a pa̧ja̧cuä̧nö̧ mo̧ro̧ päia'a, pä'ö mo̧ro̧ juoa'a ttö'orächiäja'a, i̧hui̧'a̧ pä'ö boreäcuähua'a topö, i̧mi̧ya̧mä̧ 'chä̧hui̧'ö̧ päinä̧cu̧: Cui̧hui̧'ä̧cua̧'a̧ ä'canä̧, pan-ppa̧tä̧'i̧nä̧ cui'i'opo'i, cujurucu cui̧huä̧cua̧'a̧nö̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ pä'attö̧ jahuätö ta̧ju̧mä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pȩjä̧mu̧ au kä̧nö̧, cuinä̧tö̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a isaju kä'omä "jua̧u̧ yodomä̧, ji̧nä̧ juȩnȩtä̧ ä'i'a päinä̧cu̧, ja̧'hua̧nö̧ eseäcuäu 'cuättopa pä'ö."7Leví ahuaruhuättö ya̧tȩmä̧ porächi'ö i̧hui̧'a̧ pä'ö jȩi̧yä̧cu̧, mö̧ä̧yaju kä'omä̧ i̧hui̧'ö̧ juiyönä̧tä̧ päinä̧cu̧. ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ a̧mu̧cuädäjimä pärotö icu pä'äjita'anö̧ ja̧u̧ yodomä juȩnȩtä̧ ä'inö. 8Cinconö̧ mo̧ro̧ päi'omȩnä̧, porächi'ö i̧hui̧'a̧ pä'ö jȩi̧yä̧cu̧, isayaju kä'omä päinä̧cu̧, cuiti cujuru cu̧ju̧nä̧rä̧cua̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ jahuätö ta̧ju̧mä̧ ttucua'anä̧tä̧ ni̧pä̧chi̧na̧'a̧.9Leví ahuaruhuättö ya̧tȩmä̧ Irecua̧mö̧ttö̧ ta̧ju̧ päi'önä̧ ö̧jä̧cua̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mu̧huä̧ya̧'i̧nä̧ tti̧hui̧'a̧ pä'ö ttö'orächi'äja'a, isaju kä'omä́ päinä̧cu̧, "topi täcö ni̧pä̧cha̧'a̧. Ä'ötä ä'i yo̧i̧mo̧ro̧tä̧ cui̧huä̧cua̧'a̧nö̧ pä'äjita'anö̧ adiu 'cuäcuopa. Yo̧i̧mo̧ro̧tä̧ mo̧ro̧ päi'a porächi'ö ppa̧cuä̧cha̧ja̧ cuoju isodera̧'a̧mä̧.10Ja̧'hua̧nö̧ pä'anä̧, Leví ahuaruhuättö ya̧tȩmä̧ pä'äjita'anö̧mä̧, juȩnȩtä̧ ä'ö jui'ö. Porächi'ö i̧hui̧nö̧ Jebúsra̧'a̧cu̧ juȩnȩmä̧ Jerusalén ja̧'a̧, ja̧u̧mä̧ burrotö̧ ta̧ju̧ru̧ pä̧cuä̧huä̧ ocä huȩjä̧u̧ru̧ ku̧nä̧ri̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ irecuamö̧ttö̧ ta̧ju̧ päi'önä ö̧jä̧cua̧'inä ja̧u̧tä̧cu̧ ki̧nä̧ju̧. 11Jebús ötahuiyä ttötö'köhuächi'o̧mȩnä̧ kä̧hua̧'i̧nä̧ mo̧ä̧cha̧'a̧ u̧mu̧huä̧ya̧mä̧ u̧ru̧hua̧ru̧ pä'inö̧: "Ichi, Jebús ttö̧ja̧ ttötahuiyäcu kä̧'i̧pä̧chu̧ ti̧'cha̧ pi̧yȩ yodomä juȩnȩtä̧ tä'ecuäcua'anö"12Päcu, u̧ru̧hua̧mä̧ ädätinä̧cu̧: "Ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichäcuähuotö Israel ttö̧ja̧ pocotö ttidepiyunä̧mä̧ kä̧mä̧do̧co̧tö̧jä̧. Guibeá-bö ti̧'chä̧tu̧cua̧." 13Leví ahuaruhuättö ya̧tȩmä̧ u̧mu̧huä̧ya̧ mö̧ä̧ya̧rö̧ pä'inö, "Ichihuä ti̧'cha̧ juhuoröttömä yȩnȩtȩ tä'ecuäcua'anö Guibeá ötahuiyänäcö̧, Ramá ötahuiyäcö̧."14Ja̧'hua̧nö̧ pä'attö 'cuä'o'ä'cotö, kä̧hua̧mä̧ täcö ma̧ä̧cha̧'a̧, Gabaa, Benjamín ahuaruhuä'cotö ttidepiyunä̧ 15ka̧cuä̧mi̧nä̧tö̧ juȩnȩtä̧ Gabaanä̧ ttä'ecua pä'ö. ´Chä̧jä̧'co̧tö̧mä̧ ötahuiyättö ttu̧cuȩ iyähuome pȩjä̧mi̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ttö̧'ȩjä̧ma̧'a̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ oju'isodenä ttä'ecua pä'ömä oipoco̧u̧ pinätö̧.16Päjuriyänä̧, täcö yodo päi'äja'a, ya̧tȩ bö̧o̧sa̧ i'ättara̧'a̧ aditö i̧huä̧ji̧'ca̧ ppa̧'ä̧chi̧nö̧. Jua̧u̧ bö̧o̧sa̧mä̧ Efraín mö̧ä̧'quiyu i̧sa̧ ja̧'a̧nä̧, juȩnȩtä̧ Guibea ötahuiyänä ö̧ja̧'a̧mä̧ juitomä recuoca'a ji̧na̧'a̧. 17Jua̧u̧ bö̧o̧sa̧mä̧, ötahuiyättö ttu̧cuȩ ttiyome kara'a'chä̧nö̧ pȩjä̧tö̧rö̧ topö jä'epö ä̧ju̧cui̧nö̧: ¿To cui̧'chä̧tu̧cuä̧? ¿Tottö cuichäjätucuä?18Levíta i̧sa̧mä̧ pä'inö̧,"Cuä'opö kä̧nö̧ pȩjä̧tö̧jä̧. Judá rȩjȩ, Belén ötahuiyättö ichäjätöjä̧, Oto Efraín mö̧ä̧'quiyura̧'a̧cu̧ 'chä̧tu̧jä̧, juȩnȩ ja̧'a̧ chidepiyumä̧. Judá rȩjȩ, Belén ötahuiyära̧'a̧ i̧u̧ i̧huä̧ji̧sä̧ Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TU̧RU̧HUA̧ oju'isodera̧'a̧ 'chu̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ chi̧'cha̧'a̧nä̧ ya̧te'i̧nä̧ tä'a pä'ömä̧ huettoco̧u̧jä̧. 19Jua'acumä̧ tä̧ji̧mö̧ Burro-tö̧ ttucuä'cuamä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧'a̧ ta̧huȩ vino'i̧nä̧, pan'i̧nä̧, cumö̧huäyaju ku̧cuä̧cuȩmä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pide mö̧ä̧ya̧ u̧mö̧huäyotucu u̧cuä̧cuȩmä̧. Täcö recuärö̧jo̧ca̧'a̧ ko̧ro̧mä̧.20Päiyäcu bö̧o̧sa̧mä̧, päinä̧cu̧: Eseusä cuichäja'amä̧. "Ucutunämä huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧tä̧ ka̧'a̧" Ucuturu recuä rö̧jö̧mä̧ o'cajuiyötä ppädädäcua̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ötahuiyättö ttu̧cuȩ iyähuomemä cuä'ecuätucuamä pädoco̧u̧jä̧. 21Ja̧'hua̧nö̧ pä'ö bö̧o̧sa̧mä̧ ojusodera̧'a̧ Levitarö ȩpä̧ji̧'ca̧ tti̧jä̧pi̧yä̧ ttötöcäu̧nä̧, tta̧huȩ'i̧nä̧ au kä̧nö̧ ttucua'anä̧, ä̧ji̧mö̧ Burro-tö̧rö̧ ttu̧cuȩ iyiniyä̧cu̧.22Ja̧'hua̧nö̧ adiu 'cuättopomȩ, öyähuiyä ttö̧ja̧ttö̧ yotute surojönä̧ kä̧tö̧ isode tto'epö äpatenä̧ cuä'ö kä̧nö̧, isode u̧ru̧hua̧ bö̧o̧sa̧rö̧ pä'inätö̧: "Cuojusodenä̧ do'ächö ichäjirö rä'epiyitö! ¡Jua̧u̧cu̧ tö̧ttä̧mu̧hua̧ pä'ätöjä̧" 23Ja̧u̧ isode u̧ru̧hua̧mä̧ u̧mi̧cu̧ rä'o'ö jahuätörö pä'inö̧: Isocö̧, chi̧jä̧hua̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ suronämä̧ jȩ'cui̧yä̧tu̧cuä̧ttö̧" ¡Jua̧u̧ surojömä̧ jȩ'cuä̧tu̧cuä̧! ttö chojusodenä̧ kö̧rö̧mä̧, ¡Ja̧u̧ surojuoepömä̧ jȩ'cuä̧tu̧cuä̧!24Topätucui, chittiju uborö jerupajuru'i̧nä̧ ku̧nä̧rö̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ chutä irecuamö̧ttö̧ ta̧ju̧ päi'önä ö̧ja̧cua̧'inä pȩnȩtä̧ kä̧ju̧. Juätörötä rädepiyä̧u̧jä̧, pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧ jȩ'cuä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ piderömä̧ surojömä̧ jȩ'cuä̧tu̧cuä̧. 25Ja̧'hua̧nö̧ pä'anä̧ ttä̧ju̧cui̧yo̧co̧cu̧, Leví ahuaruhuä'cotöttö ya̧tȩmä̧ irecuamö̧ttö̧ ta̧ju̧ päi'önä̧ ö̧jä̧cua̧rö̧ ȩmo̧po̧'ö̧, jahuätörö rä'epö iyinö, ja̧'hua̧nö̧ i̧yä̧u̧ jahuäjuru 'chu'ädö suronä̧ jȩpi̧nä̧tö̧ jua̧u̧ yodo 'cuäo'önä̧, mo̧ro̧ juhuo̧mȩnä̧ ki̧hua̧ pä'ö hue'ö tticuinä̧cua̧. 26Ja̧'hua̧nö̧ mo̧ro̧ päia'a bö̧o̧sa̧ ojusodenä kirecuo ö̧jo̧mȩcu̧ ichi'ö äpate ä'ca ma̧'i̧nä̧ju̧, juȩnȩmä̧ pi̧nä̧ju̧ täcö mo̧ro̧juhuome jubö päi'önä.27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ kirecuomä̧ mo̧ro̧ päia'a porächi'ö rä'pächö i̧u̧ äpate bahuepomȩnä̧, irecuamö̧ttö̧ ta̧ju̧ päi'önä̧ ö̧jä̧cua̧tä̧, ku̧mu̧mä̧ äpatecu tecäcänö̧ kö̧'a̧'a̧ bahuepinä̧cua̧. 28Levitamä pä'inö̧: "Ä̧rä̧mi̧'i̧. Ti̧hua̧" Pä'anä̧, yorisotä kädätococu pinö̧. Ja̧u̧mä̧ äji Burro u̧huä̧mȩ huȩni̧pö̧ ojusodera̧'a̧ ȩpö̧ i̧hui̧nä̧cua̧.29Levitamä̧ oju'isodera̧'a̧ 'chä̧hui̧'ö̧, irecua päjäjuru, nahuodänä̧ docenö jo̧mȩnä̧ 'cui'ö icu Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧mä̧ o'cajuiyönä̧tä̧ hue'ä'chö icuinö̧. 30O'catoi'önä̧tä̧ jua̧u̧ topätömä̧, pä'inä̧tö̧: "Israel ttö̧ja̧ Egipto rȩjȩttö̧ rättopino̧mȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ jitä mo̧ro̧ jubö, ji̧yȩja̧mä̧ toäcuähuoca'a jä̧'i̧ja̧'a̧. ¡Adiu a̧mu̧cuädipö! ¡Ji'ahuitö däje jȩtä̧cua̧'a̧ttö̧!

Chapter 20

1Ja̧u̧nö̧ o'ca'a o'catoi'önä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ ya̧tȩtä̧ rä'opö i̧'cha̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ 'chi̧nä̧tö̧, Danttö̧ kä̧mä̧dö̧ Beerseba jubu, Galaad rȩjȩ'i̧nä̧ juhua'atä jacuä päi'önä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä̧ ji̧nä̧ yo̧metȩ ca̧ca̧cui̧nä̧tö̧ TÖ̧Ä̧NA̧HUA̧ ä'ca jo̧me Mizpattö. 2O'catoi'önä̧ ötähuiyä ttö̧ja̧ tturuhuotö, Israel ttö̧ja̧ ttahuaruhuä 'cotö'inä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios i̧tti̧mö̧ huotö'inä̧ 400milnö̧ jo̧menä̧ ttö̧jä̧pö̧nä̧ 'chä̧nö̧ ca̧ca̧cui̧nä̧tö̧, jahuätömä̧ jo̧menö̧ huotö ji̧na̧'a̧ curä'chunä̧ ttörohuähua̧ pä'ö.3Jitä Benjamín ahuäruhuämä Israel ötahuiyä ttö̧ja̧ Mizpara'acu ttuhuä̧mi̧a̧ ä̧jucuinä̧tö̧. Israel ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ päi'nätö:" piyȩ surojumä tocu 'cuäopacuättö jiähuitö." 4Levi ttö̧jąsą, irecuarö cuä'ö tticuini̧yä̧cu päjimä̧, instinto:"ttömä̧ ichinösä̧ Benjamín irejä̧nä̧ huȩjö̧ Guibeá ötahuiyära'cu, Ttömä̧ inä̧ ya̧huȩinä̧ chirecuacu, juäjucu yodo 'cuädopa pä'ö."5Ja̧u̧ yodomä̧, Guibeá ötahuiyä ttö̧ja̧ tturuhuottö tturohuähua pä'ömä̧, chojusodenä sobäcuächönä tto'epö cuä'ö tticua pättinäcu̧sä̧. Jahuätömä karaju chirecuarö 'chu'ädö ȩmi̧pö̧ suronä̧ jȩpi̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩttä̧cua̧ 'corujuo'ächinä̧ju̧. 6Ttömä karaju chirecua päjäjuru ȩmo̧po̧'ö̧ kidepämä ppo̧u̧cu̧ 'cui'ö icuinö̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ jacuä ttötahuiyäpönä ka̧cuä̧tö̧rö̧ hue'inö̧sä̧, isopäi'önä jahuätömä Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ surojö, ttöjö'cocö jähuä jȩpä̧jä̧tö̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutu Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä, "a̧mö̧cuädätucui pa̧'a̧nö̧ jȩta̧ja̧ pä'ö."8töja̧ o'catoinä ya̧tȩtä a̧ra̧miö i̧cha̧'a̧ jäi̧nö'a̧nö chänö päinätö: "!Ujututumä ya̧tȩi̧nä i̧'chi̧ya̧cua̧tó jahuätö ttä'ahuaräcumä, jahuata'anöta̧ ujututumä ya̧tȩi̧nä ppa̧cuä'chi̧ya̧cutó ojusodera'acumä! 9Jahua'anö ja̧'anä jitämä pa̧'a̧nö jȩta̧cuo̧töjä Guibeáttörömä:Ujuturu adiunänö jo̧mȩ ' chänö ttörohuähuäcuotöjä.10Ujutu'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tö'ojo'äcuotöjä̧ dieznö̧ jo̧mȩnä̧, cienö̧ u̧mä̧tö̧ttö̧mä̧ o'catoi'önä ttahuaruhuä 'cotö Israel ttö̧ja̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧'nä̧ cienö jo̧mȩttö̧mä̧ milnö̧ huotö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ milnö jo̧mȩnä̧ huotö diez milnö̧ ttö̧ja̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuähuä tti'cächa pä'ö ötahuiyä ttö̧ja̧ ttu̧cuȩ, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juätö ttichomenä̧ Guibeá Benjamínä, ttötäbota pä'ö jahuätörö suronä jȩtti̧nö̧ta̧'a̧nö̧ Israelttö. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'catoi'önä su̧ro̧do̧u̧ curä Israel ttö̧ja̧ ca̧ca̧cui̧nä̧tö̧ juȩnȩ ötahuiyänä̧ ka̧cuä̧tu̧cu̧ tturohuähua pä'ö, ubo ya̧tȩ 'cua̧rö̧nä̧.12Israel ahuäruhä'cotömä hueina̧tö huȩnȩ jittähuajapäö Benjamín, ahuäruhuä o'catoinärö pa'anö päö:"¿Tti̧yȩjätö ucutu suronätä jȩ'cu̧ätu̧cu̧mä? 13Jahua'anö ja̧'a̧tö jahuätö Guibeátö suronä jȩpäjätörömä iyitö cuäöticuatö päötä,jahua'anö jötötä huȩnȩ juiyönä ja̧cua̧'a̧ Israel ttöja̧tömä. 14Jahua'anö pätta'anäi̧nä ä̧ju̧cuo̧'co̧tö pinätö Benjamitas ttöja̧mä ttahuäruhuä Israel ttöja̧ pätömä.Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Benjamin ahuäruhuämä räopinätö ji̧nä yo̧mȩtȩ pätti'a päö Guibeánä juorötä tu̧huo̧jui'a̧ päö ttörohuahuacua'a päö Israel ttöja̧cu̧.15Benjamín ahuaruhuä ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ ttidepiyu pönättö̧mä̧ ca̧ca̧cui̧pi̧nä̧tö su̧ro̧do̧u̧mä̧ veintiseis milnö̧ jo̧mȩ huotö ji̧na̧'a̧, jahuätömä curä o'chönä tturuhuähua pä'ömä jo̧mȩnö̧tä̧ huo̧juȩcuo̧tö̧ pinätö̧. Guibeá ötahuiyänä̧ ka̧cuä̧tö̧ u̧mä̧tö̧ pojopö ttȩmi̧nä̧u̧ttö korotömä setecientosnö huotö jo̧mȩnä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧. 16Pitö su̧ro̧do̧u̧ recuätöttö pojopö ttȩmi̧nä̧u̧ u̧mä̧tö̧ pohuepätömä setecientos huotö jo̧mȩnä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧. Jahuätöttö yotucunämä ttuhuocoinä ido'quinä tticuttö'i̧nä̧ kä̧do̧ppö juiyönä ticu'anö̧ huinätö̧.17Israel ttö̧ja̧mä̧, Benajamincu̧ kä̧cuä̧tö̧rö̧ pa̧ja̧cuä̧ juiyönä̧mä̧, o'catoi'önä̧mä̧ 400milnö̧ u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧, jahuätömä̧ curä'chunä̧ ttörohuähua pä'ö huo̧juȩcuo̧tö̧ pinä̧tö̧. O'catoi'önä̧ jahuätö u̧mä̧tö̧mä̧ curä ruhuä ji̧na̧'a̧.18Israel ttö̧ja̧mä̧ ä̧rä̧mi'ö̧, Betelra̧'a̧cu̧ 'chi̧nä̧tö̧, TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jiähuatö pä'ö jä'epö. Jahuätö jä'epinä̧tö̧: "¿Dijä̧ttö̧ ujututtu ä̧cuomenä̧ ö̧ro̧huä̧huä̧cua̧mä̧ Benjamin ahuaruhuärö? "TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä̧'inö̧: "Juda ä̧cuo̧menä̧ ö̧ro̧huä̧huä̧cua̧mä̧."19Israel ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ yo̧a̧'a̧nä̧ porähuinätö̧ ja̧'hua̧'ta̧'a̧nö̧ ttö̧jö̧ ode pporädinä̧tö̧ Guibeá ttö'cöcu. 20Israel ttö̧ja̧mä̧ rohuäu 'chi̧nä̧tö̧ Benjamín ttö̧ja̧cu̧. Juätömä ka̧cuä̧mi̧nä̧tö̧ tturohuähua pä'ö juätucu Guibeá cuttu. 21Benjamín ahuaruhuämä rä'o'inätö̧ Guibeáttö. Ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ veintidosmilnö̧ su̧ro̧do̧u̧ jo̧mȩnä̧ cuä'ö icuinätö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧mä̧.22Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israel ötahuiyä ttö̧ja̧mä ka̧ra̧ ka̧ra̧nö̧ ppäsecu juruhuächi'inä̧tö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'anä̧ a̧cuo̧mȩnä̧ji mo̧ro̧ ttörohuahua pä'ö tti̧jä̧mä̧dä̧jo̧mȩtä̧ kä̧mä̧dui̧nä̧tö. 23Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ötahuiyä ttöja̧mä̧ 'chä̧nö̧ TTU̧RU̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩtto̧ ajuahuinätö̧ ni̧päromȩ juächomȩ jubu.Jahuätömä̧ TTU̧RU̧HUA̧ öjo̧mȩ usinätö:"¿Pä'äjita'anö rohuäö ti̧'cha̧cua̧'a̧ ujututä tahuäruhuäcu Benjamín ötahuiyä ttö̧ja̧cumä̧?"Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ TTU̧RU̧HUA̧MÄ̧ pä'inö: "Rohuähuäjätucui!"24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ todare mo̧ro̧ päi'omenä Israel ttö̧ja̧mä̧ Benjamín ahuaruhuä curä ruhuäcu rohuähuinä̧tö̧. 25Todare mo̧ro̧ päi'omenä, Benjamín ahuaruhuämä̧ Guibeá ötahuiyättö kä̧mä̧dö̧ jahuatucu tturohuähua pä'ö ichinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ dieciocho milnö̧ jo̧mȩnä̧ huotö u̧mä̧tö̧rö̧ cuä'äu icuinä̧tö̧. O'catoi'önä jahuätö u̧mä̧tö̧mä̧ curä o'chönä tturuhuähua pä'ömä jo̧mȩnö̧tä̧ huo̧juȩcuo̧tö̧ pinätö̧.26Ja̧u̧nö̧ o'ca'a o'catoi'önä Israel curä ttö̧ja̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'catoi'önä ttö̧ja̧mä̧ 'ca'achinätö̧ Betelra̧'a̧ juorömä ajacuähuinä̧tö̧, juȩnȩ pȩjä̧mi̧nä̧tö̧ Ttu̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ jahuätömä ttu̧cuȩ a̧do̧chö̧ ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧ ni̧pä̧ro̧mȩ jubö jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ iyinätö̧ ttiäre iyähuä curä juiyönä kä̧cuä̧huä̧ TTU̧RU̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ.27Israel ttö̧ja̧mä̧ Tö̧ä̧na̧hua̧rö̧ jäepinä̧tö̧: Dä̧bö̧ Dios esecu u̧jo̧ca̧mä̧ ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧mä̧ juȩnȩ ki̧na̧'a̧ttö̧, 28ja̧hua̧ta̧nö̧ Finees, Aaron i̧tti̧ Eleazar i̧tti̧mä̧, jo̧ca̧'a̧ eseu jȩcui̧no̧ca̧ ja̧'a̧tȩ ttaditina'attö̧ ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧mä̧ "¿Pä'äjitanö tö̧jä̧hua̧tö̧ Benjamín ttö̧ja̧rö̧ räopächö rohuäu ti̧cha̧'a̧ pä'ö ja̧'a̧? Tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ pä'inö: "Rohuäu kä̧mä̧dä̧tö̧cui̧, ttömä ppä̧nä̧nä̧cuä̧ju̧jä̧ cujuruhuätöcunä yo̧i̧ mo̧ro̧mä̧".29Jahua'anö ja̧'a̧ Israelttö rohuähuätörömä jo̧menö yȩhuȩi̧nä ku̧ninö Guibeá ippeyänä jäyänä. 30Jahua'anö jȩpu̧ rohuähuinätö Israel ttöja̧mä huäbodäcuä mo̧ro̧ päiönä Benjamín sotucumä,jahua̧'anö jȩpu̧ ko̧cuȩminätö i̧sa̧ra̧na̧ kurä rohuähuäcuänä Guibeárö koronöinä jȩttäi̧jö̧a̧nö̧tä̧.31Benjamín ahuäruhuä o'cotö 'chi̧nä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧'a̧cu̧ rohuäu, jahua'anö ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä töipächinätö ötahuiyätö'inä̧ otó jo̧me. Jahuättömä rohuäu ko̧cuȩminä̧tö̧ ja̧hua̧'a̧nö jȩpu̧ cuä'cuäpu ihuinätö a̧u̧cu̧nänöta̧. Israel ttöja̧tömä̧ to'einä̧tö̧ ttörohuähuomettö̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ 'chänö ttörocuähuomettö̧mä̧ 30nö jo̧mȩta̧. Mäniya̧ o̧mättömä 'chi̧na̧'a̧ ji̧mätȩmä Betelra'cu ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ koromämä Guibeára'a̧cu̧.32Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Benjamin ahuaruhuä o'cotö päinä̧tö̧: "Jahuätömä̧ rohuäu ticuäjä̧u̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ujuturu otonä̧ ye'ecu jopättö, ä̧cuo̧menä̧ji jȩttä̧ji ta̧'a̧nö̧." Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israelttö curäruhuämä̧ päinä̧tö̧: "Hua̧i̧nä̧ to'ca'acu jota'a topätö ja̧hua̧nö̧ jopö ötahuiyättö'inä̧ otó mä̧nä̧ra̧'a̧cu otipäcuotö." 33O'catoi'önä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ ttö̧jo̧mettö̧ ä̧rä̧miö̧ jo̧menö̧ ka̧cuä̧minä̧tö̧ curä ttorohuhua pä'ö Baal Tamarttö. Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Isralttö curäruhuämä̧ jo̧menö̧ jeru'unä̧ dajahuächö ttö̧jo̧metä̧ räopinä̧tö̧ Maareh Gebattömä̧.34Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önättö̧ pojopö ttȩmi̧nä̧u̧, Guibeá ttö̧ja̧cu̧ rohuäu ichinä̧tö̧mä̧ diez milnö jo̧mȩnä̧ u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ yorö'iso pä̧i̧cu̧nä̧ rohuähuinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ tturohuähua'anä Benjamín ahuaruhuä 'cotömä jitörötä surojö 'cuäopäcuȩ tö'cö ka̧'a̧mä̧ jerupinä̧tö̧. 35Benjamín ahuaruhuä 'cotörö TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ urohuähua'a topinä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧, Israel ttö̧ja̧ttö̧ curä huohuähuätömä̧ Benjamín ahuaruhuä 'cotörömä̧ 25.100nö̧ huotorö cuä'äu icuinätö̧. Jahuätö o'catoi'önä̧ 'corujuo'ächinä̧tö̧mä̧ curä o'chunä̧ tturohuähua pä'ö'inä jo̧mȩnö̧ huo̧juȩcuo̧tö̧ ji̧na̧'a̧.36Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Benjamín ahuaruhuä sö̧ro̧daumä̧ toädeö jȩpö̧ icuahua'atä topinätö. Israel ötahuiyä ttö̧ja̧mä Benjamínrö̧ i̧rȩjä̧ iyinätö̧, Guibeá i̧mi̧nä̧ dajahuänö tta̧tta̧ra̧'a̧ pä'ö huȩttä̧mä̧ ujuturu ppädädäcuotö pä'ö ttamucuäda'attö. 37Ja̧u̧nu̧ o'camä jahuätö u̧mä̧tö̧ dajahuänö ka̧cuä̧tö̧mä̧ jurunänö ä̧rä̧mi̧u̧ Guibeá ötahuiyäcu dotepinätö̧. 38Israel sö̧ro̧da̧u̧cu̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jitö dajahuänö ka̧cu̧tu̧cu̧mä̧ pä'ö ttö̧jö̧na̧ ji̧na̧'a̧, ucurä isoppa rioppa cä'ecuächomenä jä̧cua̧'a̧tó pä'ö.39Israel ttö̧ja̧ttö̧ curä rohuähuätömä̧ jȩttä̧cuȩ jä̧ji̧ jittähuopo'omenä̧ curä tturohuähuomettö̧mä̧ tto'ca'acu ppa̧'a̧chi̧'i̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ppa̧ttä̧chi̧'i̧yä̧u̧ Benjamín ahuaruhuä 'cotörömä̧ cä̧mä̧dö̧ rohuäumä Israel ttö̧ja̧ttö̧mä̧ 30nö jo̧mȩ huotörötä cuä'u icuä'cotö pä'inä̧tö̧: "A̧cuo̧mȩnä̧ turohuähuinö, rohuäu ticuinötinöta'anö rohuäu ti̧cuä̧u̧ 'cua̧ra̧'a̧."40Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ötahuiyättö ocurä isoppa kä̧mä̧dö̧ 'chahuähuäda'a, Benjamín ahuaruhuä 'cotö tto'ca'acu kärächi'ö tottomenä ocurä isoppamä ötahuiyättö mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧cu̧ cäepina̧'a̧. 41Ja̧'hua̧nö̧ päi'omenä Israel ttö̧ja̧mä̧ ppa̧'a̧chi̧'ö̧ jahuätucu rohuäu icuinä̧tö̧. Benjamín ahuaruhuä 'cotömä̧ rö̧ȩnä̧ ye'ecui'inä̧tö̧, surojömä jitötä ttö̧ja̧cua̧'a̧cu̧ ma̧ä̧ma̧'a̧ topö.42Jahua'anö ja̧'a̧ttö jahuättömä jopu töipächinätö Israel ttöja̧ttömä, de'a huiya̧jära̧'a̧cu̧ mänänä 'chänö. Jahua'anö ja̧'anä töttipächapäö jui'inättö.Israeltö curä rohuähuätömä ichinättö ötahuiyä u̧mittö jahuättö ttöjo̧cuo̧mecu̧ huäö tticuapäö.43Juatömä tto̧epinä̧tö̧ Benjamin ttö̧ja̧rö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ juattö tto̧'ca̧'a̧nä̧ ruinätö̧. Juattömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tto̧epinä̧tö̧ Noha pä'u micuomȩttö̧ juorömä cuä̧'u̧ tticuinä'u mänä kä̧hua̧ räopa'acu rämä kä'co jo̧mȩttö̧ Guibéa ja̧'a̧cu̧. 44Benjamin ahuaröhuä o'cottö ttö̧mä̧, toe'inätö̧ diezciochomilnö ttö̧ja̧ jo̧mȩnä̧ o'catoi'önä juattömä curä rohuäcuähuä ttö̧ja̧ pi̧nä̧tö̧.45Jahuätömä ppa̧'ä̧chi̧'ä̧'cotö, dö'ecuächinä̧tö̧ rȩjȩ de'a jui̧yä̧ttö̧mä̧ Rimón inähuära̧'a̧cu̧. Israel ttö̧ja̧mä̧ cinco milnö̧ jo̧mȩnä̧ yabonänö̧ huotörö cuä'äu icuinä̧tö̧ mä̧nä̧ttö̧mä̧. Juhua'a yabonö ru'u, tto'ca'anä tö'cönä̧nö̧ 'chi̧nä̧tö̧ mä̧nä̧nä̧ Gidón pättome jubö, ja̧'hua̧nö̧ 'chä̧nö̧ juhuorömä dos milnö jo̧mȩnä̧ yabonänö̧ huotörö cuä'äu icuinä̧tö̧. 46O'catoi'önä̧ Benjamín ahuaruhuä 'cotöttö curä rohuähuätö, ja̧'u̧nö̧ mo̧ro̧ to'e'ätömä veinticinco milnö u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧, curä o'chunä tturohuähua pä'ö jo̧mȩnö̧ huo̧juȩcuo̧tö̧mä̧; jahuätö o'catoi'önä curä rohuähuäcuähuämä̧ jo̧mȩnö̧ huinätö̧.47̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ seicientonö̧ jo̧menä̧ u̧mä̧tö̧mä̧ ppa̧'chö̧ ttö'ipinä̧tö̧ rȩjȩ de'a jui̧yä̧jä̧cu̧, Rimón inä̧huä tö'cö jo̧mecu̧. Ja̧'hua̧nö̧ ka̧cuä̧minä̧tö̧ Rimón möä'canä̧mä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ kä̧hua̧ jo̧menä̧. 48Israelttö curä ruhuämä̧ pä'äjita'anö̧ kä̧mä̧dö̧ rohuähuinä̧tö̧ Benjamin ahuaruhuä o'cotucu ja̧'hua̧nö̧ rohuäu jahuätörö cuä'äu icuinä̧tö̧-- o'catoi'önä̧ ötahuiyänä̧ ka̧cuä̧to̧ro̧'inä̧ ttä̧ji̧mö̧ päcä̧yö̧rö̧'inä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä̧ ttö̧jocua̧'a̧ to̧ttä̧u̧ru̧mä̧. Ja̧huata̧'a̧nö̧ 'cuhuä'chö icuinä̧tö̧ mä̧nä̧nä̧ tto̧jo̧cua̧'a̧ to̧ttö̧u̧ru̧mä̧.
Chapter 21

1Mizpatömä Israel ttöja̧mä jȩtäcuo̧ttöjä pä'ö ttu̧ju̧nina̧'a̧ ji̧na'a̧:" Ujututtu ya̧tȩinä ö̧jiya̧cua̧ ittijurumä Benjamin sotö sa̧ irecua päi'önä ȩmapä'ömä." 2Jahua'anö ja'a̧tö jahuätömä 'chinäö Betelra'cu TTÖÄNA̧HUA̧ ä'ca jo̧me ttöa̧ päö nipäro̧me huoächomejobu päiönä, jahua'anö ja'nä i̧nä röi̧nä huopunö ahuähuinättö. 3Jahuätömä päi̧cu̧nä huopinätö: "¿Ttä'anö päö Israel TTÖÄNA̧HUA̧ Dios pi̧yȩ 'cuäopäjäcuä ujutu Israel ttöja̧römä, jinä yotöte huotö ta'anä jitämä toeächätöjä?"4Ja̧'u̧nö̧ koro mo̧ro̧ ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ porähuinätö̧ pä'i mo̧ro̧ jua'a ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ aditinätö̧ juȩnȩ ttiäre iyähuome ja̧'hua̧ta̧nö̧ iyinätö̧ ppö'icu iyähuä'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ curä juiyönä käcuähuäinä. 5Benjamin ahuaröhuä o'cotömä, toe'inätö̧ diezciocho milnö ttö̧ja̧ jo̧mȩnä̧, o'catoi'önä juattömä curä rohuäcuähuä ttö̧ja̧ pi̧nä̧tö̧.6Israel ttö̧ja̧mä̧ rȩrö̧jö̧nä̧ topinä̧tö̧ Benjamin ahuaruhuä o'cotörömä̧. jahuätö päinä̧tö̧: "Jitä mo̧ro̧ ji̧nä̧ yotöte huotöttö Israelttö kä̧ȩcuä̧cha̧'a̧. 7¿Dijä̧cua̧'a̧ttö̧ ka̧cui̧pä̧jä̧tö̧ tti̧rȩcua̧mö̧rö̧ po̧cui̧pö̧ iyä̧cua̧mä̧, ujutu TO̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajometö̧mä̧ päinä̧tö̧jä̧ jahuätöttömä̧ ya̧terö̧'inä̧ huetiyäcuotöjä ujutu ti̧tti̧mucu̧ tirecua päi'önä̧ tȩmapä'ömä̧?"8Jahuätömä̧ päinätö̧: "¿Israel ttö̧ja̧ ttahuaruhuä 'cotöttö, Mizpa ötahuiyättö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ ichi'ocotö päjätömä̧ titötä ja̧'a̧ttö̧?" Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tottipomenä Jabes Galaad ttö̧ja̧ttömä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ ca̧ca̧cu̧ ttö̧'ȩjo̧mȩmä̧ ichi'oca'a ja̧'a̧tä̧ ji̧na̧'a̧. 9isopäi'önä̧ adihuomenä̧ ttö̧ja̧rö̧ ttö̧'a̧to̧mȩnä̧, Jabes Galaad ttö̧ja̧ttömä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ juȩnȩmä̧ toina̧'a̧. 10Ca̧ca̧cu̧ pȩjä̧tö̧mä̧ doce milnö huotö u̧mä̧tö̧ juruhuätörö hue'ömä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'i̧nä̧tö̧, Jabes Galaad ttö̧ja̧rö̧ ruhuäumä cuä'ö cuicuätucuja, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppo̧'ä̧tö̧rö̧'i̧nä̧.11a̧'a̧nö̧ jȩpä̧tu̧cui̧: Cuä'äu cuicuätucuajá o'catoi'önä̧ u̧mä̧tö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ nä̧tö̧ ubocu ä'äjätörömä̧." 12Jahuätö u̧mä̧tö̧mä̧ po̧cui̧pi̧nä̧tö̧ Jabes Galaad ötahuiyänä̧ ka̧cua̧tö̧ttö̧mä̧, cuatrocientanö̧ nä̧tö̧ mö̧äyotörö ji̧nä̧ ubocu'inä̧ 'cuä'opocotörö, jahuätömä ttȩpi̧nä̧u̧ ttä'ähuarära̧ Silo ötahuiyäcu, Canaán rȩjȩ ra̧'a̧cu̧13Huȩnȩ ȩpu̧ tti̧'cha̧ pä'ö hue'inätö Benjamín ahuäruhuärö o'catoinärö Rimón inähuänä ko̧cuȩtörö jahuätucu 'ttecehua pä'ö.Jahua'anö ja̧'a̧tö 14Benjamín ttöja̧mä ppa̧'a̧chinätö ja̧u̧nu̧ta̧ jahua'anö jȩpu̧ ttiyä'chinä̧u̧ Jabes Galaad, nä̧tö muäyotörö jahua'anö ja'anä 'i̧nä ji̧nä to'i na'a̧ na̧tömä o'cato'inä ttȩmapä'ömä. 15Jahuätömä tta̧cua̧ tta̧ȩhui̧na̧ttö Benjamínrö 'cuä'opäjimä, ja̧u̧mä TTÖÄNA̧HUA̧TA̧ jȩi̧nö ji̧na'a̧ Israel ttöja̧ttö 'kȩtȩhuä̧cha̧ pä'ömä.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧'ca̧ca̧cuo̧mȩ rohuotömä pä'inätö̧: "¿Tta̧'a̧nö̧ ttö'ojo äcua̧'a̧ttö̧ Benjamin ttö̧ja̧mä̧ 'ca̧cui̧pä̧jä̧tö̧ ttirecuamörömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ nä̧tö̧ o'catoi'önä Benjamin idepiyunä kä̧jä̧tö̧mä̧ cuä'ö tticuäju?" 17Juatömä pä'inätö̧: "ku̧a̧nö̧ ja̧'a̧, juätö yabocu yoä'u ttö̧jo̧cua̧ pä'ö o'ca'a ca̧cui̧pä̧jä̧tö̧ Benjamin ahuaröhuä o'cotö, juätö Benjamin ahuaröhuä o'cotö tötipächa juiya pä'ö Israelttö.18Ti̧tti̧mö̧ nä̧tö̧rö̧mä̧ jahuätö tti̧rȩcua̧mö̧ päi'önämä iyocotöjä̧, isopäi'önä Israel ttö̧ja̧mä̧ ji̧yȩtȩ jä̧cuȩ pä'ö ku̧ni̧nä̧tö̧, surojutä jä̧cua̧ chu Benjamín ahuaruhuä 'cotörö ttirecua päi'önä iyörömä̧." 19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä̧ pä'inä̧tö̧: "TÄÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö'ä'cärimä̧ a̧'ȩ jö̧ta̧'a̧nö̧ ka̧'a̧ Silo ötahuiyänä pä'ömä huo̧jua̧jä̧ (ja̧u̧ ötahuiyämä ka̧'a̧ Betelttömä̧ ttä'cacu, mä̧nä̧ Betelttö Siquemra̧'a̧cu̧ 'chä̧cuä̧huä̧mä̧ttö̧mä̧ kä̧hua̧ räopa'acu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Lebona ötahuiyättömä ttabo ja'acu)."20Benjamín ahuaruhuä 'cotömä hue'önö pä'inätö̧: "Yo̧ä̧huä̧i̧nä̧ cudahuächätucua tätucui ja̧'hua̧nö̧ dajahuächö uva ka̧cuo̧mȩ tta̧cuä̧rä̧tu̧cua̧ja̧. 21Silo ötahuiyättö nä̧tö̧ rä'o'ö eseu ttötome adiu to'cuätucuaja, ja̧u̧nö̧ o'ca'a uva ka̧cuo̧mȩttö̧ jurunä rä'o'ö ucutu ya̧cu̧nä̧mä̧ Silo ötahuiyä nä̧tö̧ttö̧mä̧ yajucupönä cuirecuatucu päi'önä cuȩmä̧tu̧cua̧ja̧, ja̧'hua̧nö̧ ȩmi̧pö̧ Benjamín ahuaruhuä 'cotö tti̧rȩjä̧ra̧'a̧ ppa̧cuä̧chä̧tu̧cua̧ja̧.22Jahua'anö ja̧'anä ttä'ottö'i̧nä ttubuo̧ttö tti̧jä̧cua̧ttö i̧nä ichö huottöttömä̧,pätähuottöjä jähuättörömä:.'!Rȩrö̧jönä topu ppä'ädätuhuittö! huä̧'i̧nä ja̧'a̧tä̧ topätuhui jahuättö na̧törömä ttirehua punä tema̧'anä curä pänä̧'i̧nä ȩmoko̧tö pinättöjä̧.Ucumä huȩnȩ jui'a̧ta̧ hua̧jä̧, täkö huiyoka'a ja̧ja̧tö̧ hui̧tti̧murö na̧törö jahuättörömä.23Benjamin ahuaruhuä o'cotö pa̧'a̧nö̧ jȩpinä̧tö̧. Ya̧cu̧pö̧nä̧ ttirecua päi'önä̧ topö ku̧ninä̧tö̧ pä'cäri eseu töttomettö̧, ja̧hua̧nö̧tä̧ ȩmipi̧nä̧tö̧ ttirecua päi'önä̧. Jahuätömä̧ ȩmipu̧ 'chi̧nä̧tö̧ tti̧rejä̧ra̧'cu̧; ja̧hua̧nö̧ ca̧ca̧cu̧ ötahuiyä aditinä̧tö̧, juȩnȩtä̧ ca̧cui̧nä̧tö̧. 24Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ juhuorö̧ rä'opu i̧hui̧nä̧tö̧ ttidepiyura̧'a̧cu̧, ya̧cu̧pö̧nä̧ ttahuaruhuä o'cotö ttö̧jo̧cuo̧mecu̧, ja̧hua̧nö̧tä̧ ya̧cu̧pö̧nä̧ ttireji̧yä̧nä̧.25Ja̧'u̧nö̧ mo̧ro̧mä̧ röhuotö'inä toina'a Israelnämä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'catoi'önä jȩpi̧nä̧tö̧ jittörötä tottomenä adihuomenä.

Ruth

Chapter 1

1Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ 'cuäopina̧'a̧ röji pähuä ruhuotö huettinö̧ pä̧nä̧ ppä'ipänä ji̧na̧'a̧ jahuäto tti̧rȩjä̧nä̧mä̧, ja̧hua̧nö̧ jo̧menä̧ ya̧tȩmä̧ Belenra̧'a̧ Judarȩjȩra̧'a̧cu̧ 'chi̧nö̧ Moab ttä'ähuarära̧'a̧cu̧ irecua'inä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧ ta̧ju̧'i̧ndä̧. 2Ja̧u̧ ubo i̧mi̧mä̧ micuinö̧ Alimelec, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ irecua ki̧mimä̧ micuinä̧ju̧ Noemí. Ja̧u̧ i̧tti̧mu ta̧ju̧ tti̧mi̧mä̧ micuinä̧tö̧ Mahlon ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Quelión pä'ö, Efrata ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧ Belen de Juda ötahuiyä. Rä̧bȩhui̧nä̧tö̧ Moab ttö̧ja̧ ttä'ähuaränä̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juhuȩnȩtä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Emelic, Nohemi quireco'inä, 'coru ju'oächinö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juajumä qui̧'i̧nä̧ju̧ qui̧tti̧mu̧ ta̧ju̧cu̧ttö̧. 4Juätö ki̧tti̧mu̧mä̧ ttirecuamurö, eminätö̧ Moab ötahuiyä nä̧tö̧ttö̧, yajute quimimä micuinäju Orfa jö̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ca̧ra̧ju̧ qui̧mi̧mä̧ micuinäju Rut jö̧nä̧. Juȩnȩmä̧ cacui̧nä̧tö̧ dieznö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, juättömä, Mahlóninä, Quelión'inä 'coru juoächinätö̧, Noemimä katä qui̧'i̧nä̧ju̧ qui̧tti̧mu̧ ttä'oinä toajutä ja̧'hua̧ta̧nö̧ qui̧tti̧mu̧ ta̧ju̧'i̧nä̧ toajutä.6Ja̧jua̧nö̧ ja̧'a̧ Noemi amucuädö 'chinä̧ju̧ chö̧ja̧ri̧mucu̧ Moattö Judara̧'a̧cu̧ ja̧hua̧nö̧ ppa̧ja̧cha̧ pä'ö Moab rȩjȩnä̧ kä̧nö̧ kä̧ju̧cuo̧menä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ recuärö̧jä̧u̧ru̧ ttu̧cuä̧ iyö ppädö huȩnȩ. 7Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ kö̧ja̧ri̧mu ta̧ju̧cu̧ kö̧ji̧nomettö̧ jaropiö ppa̧'a̧'chi̧nä̧ju̧ Juda rȩjȩ mä̧nä̧ra̧'cu̧.8Noemímä̧ ku̧jo̧ri̧mö̧ nä̧tö̧ ta̧ju̧rö̧ pä'inäju̧, ucutu yajucupönä̧mä̧ cua̧ju̧tu̧cu̧ kojusodera̧'a̧tä̧ ppa̧'ä̧chä̧tu̧cui̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ adiunä jȩä̧tu̧cua̧cu̧jä̧, ttörö'i̧nä̧, chi̧tti̧mö̧ 'corujuo'ächinä̧tö̧rö̧ adiu jȩ'cui̧nä̧tu̧cu̧ta̧'a̧nö̧. 9TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ 'cuä'ächi'ö cu̧jä̧tu̧cu̧nä̧ iyätucuacujä̧, ucutu yajucupönä̧ cuirecuo ja̧rȩpa̧ ujusode cu̧jä̧tu̧cu̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä 'chu̧jo̧pi̧nä̧u̧, ja̧'hua̧nö̧ 'chu̧jo̧pä̧u̧ pä̧i̧cu̧nä̧ ajahuinätö̧. 10Jahuätömä jahuäjurö pä'inä̧tö̧: "¡'Cho̧co̧tö̧jä̧! Ujutumä ucucutä cuahuaruhuä ttö̧ja̧cua̧'a̧tä̧ ppa̧tä̧chä̧cuo̧tö̧jä̧."11Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Noemimä̧ pä'inä̧ju: "!Pa̧'a̧chä̧tu̧cui̧ chi̧tti̧mö̧! ¿Dä̧bö̧ ppa̧cuä̧chä̧tu̧cua̧ päcuätucua'attö ttucumä̧? ¿Ji̧nä̧ amucuädätöjä ta̧ji̧ köacuänä̧ chi̧tti̧mö̧rö̧ ȩnä̧rä̧ju̧ pä'ö, cui̧rȩcua̧mö̧ päi'önä̧ cuȩmä̧tu̧cua̧ pä'ö.? 12Ppa̧'a̧chä̧tu̧cui̧, chi̧tti̧mö̧ nä̧tö̧, ucutu'inä̧ pä̧huä̧rö̧jo̧mecu̧ tätucui, ttömä̧ täcö buasajusä chirecuorö chȩma̧ pä'ömä̧. Pa̧'a̧nö̧ pädöttötä: Mä̧cuä̧ yodó chirecuocu chö̧jä̧cua̧ju̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧tä̧ ta̧ju̧ru̧ uhuäbecuajajusä, 13¿tta̧'a̧ra̧ja̧tö̧jä̧ jahuätö buo juotta'anä̧? ¿ja̧'hua̧nö̧ tta̧cuä̧rä̧tu̧cua̧'a̧ttö̧ cuȩmiyä̧tu̧cu̧'a̧nö̧ cuirecuotucurumä̧? !Ja̧hua̧nö̧ mä̧cö̧ chi̧tti̧mö̧ nä̧tö̧! rö̧ä̧i̧nä̧ cha̧'cua̧tta̧'ȩcuä̧ju̧sä̧; ucutu cua̧'cua̧tta̧cuecuä̧tu̧cuo̧mettö̧'inä̧ abonä̧nö̧, CHU̧RU̧HUA̧TTÄ̧ ja̧'a̧ ja̧hua̧nö̧ ubara roecuä̧tä̧ jȩpö̧mä̧."14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ kö̧ja̧ri̧mu nä̧tö̧ pä'äjita'anö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huopu ajuähuinä̧tö̧. Orfamä̧ kimiyajuru te'ähui'inä̧ju̧ 'chu̧huo̧pö̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Rutmä̧ yajucutä 'quiyö̧nä̧ repeö ki̧nä̧ju̧. 15Noemí pä'inä̧ju̧: "Ä̧ju̧cui̧, ucu cusäpo isajumä̧ ppa̧'ä̧chä̧jä̧ju̧ kahuaruhuä ttö̧jo̧cuo̧me ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ kö̧'ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧. Ppa̧'a̧chi̧ cusäpo isajucu."16Ja̧'hua̧nö̧ päjäcua Rutmä̧ pä'inäju̧, "Ucuttö 'kä̧di̧pä̧chu̧nä̧mä̧ jȩ'cuä̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu cui̧'cho̧mȩmä̧ chi̧'chä̧cua̧ju̧sä̧, ucu cu̧jo̧mȩmä̧ juȩnȩtä̧ chö̧jä̧cua̧ju̧sä̧, ucu cuahuaruhuämä̧ ttö'i̧nä̧ chahuaruhuä jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ttö'i̧nä̧ CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jä̧cua̧'a̧, 17Ucu 'corujuocuächomenämä ttö'i̧nä̧ 'corujuodächäcuajusä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juȩnȩtä̧ 'turepö tticuäcuajusä. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ro̧ȩpa̧ttö̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jua'a yabonänö, ji̧yȩtȩ hua'are u̧huä̧mȩnä̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧ yorö'iso 'cä̧'ȩpö̧mä̧ i̧cuo̧co̧u̧ täcuotöjä̧." 18Nohemímä yajutäcu Rut ki̧'cha̧ päja'a topö, yabonömä pä'ä'chocoju pinä̧ju̧.19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juätö nä̧tö̧ ta̧ju̧mä̧ ihuinätö̧ Belen ötahuiyära'a ttö̧rä̧bȩhua̧ pä'ö. Belenä ttöräbȩhuo̧mȩnä̧ cuä'opina'a ötahuiyä ttö̧ja̧ o'catoi'önä esehuinä̧tö̧ juätörö nä̧tö̧rö̧. Juätö nä̧tö̧mä̧ pä'inätö̧, ¿Pajutä Noemimä? 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ juäjumä pä'inäju̧, "Noemi jö̧nä̧mä̧ ocuätucuätö̧. O'ca tucuittö ta̧'cua̧ta̧ȩca̧ju̧nä̧. Tö̧ä̧nä̧hua̧ Tu̧ru̧hua̧ jurähuämä ttörömä suronä cha̧'cua̧ ta̧dȩcu̧nä̧ jȩpi̧nö̧ ttörömä. 21Räopinäju̧sä̧ ku̧nä̧rä̧ju̧tä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ ppä̧huä̧dä̧cua̧sä̧ pä'äta'anö chijusodera'a jui'ajurötä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ¿ta'anö pä'ö ocuätucuättö Noemi pä'ömä, topu'cänä Tu̧ru̧hua̧ suro juopinäcua̧sä̧; Tu̧ru̧hua̧mä̧ o'ca juiyunä Ju̧ru̧hua̧ ttörömä a̧'a̧tö̧ȩpi̧nö̧?22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Noemi ja̧hua̧ta,anö̧ Rut'inä̧, Moab ttö̧ja̧ ja̧'a̧ttö̧, kimiyajucumä̧ Moab ttä'ähuaräcu ppa̧'a̧chi̧nä̧tö̧. Rä̧bȩhui̧nä̧tö̧ Belenra̧'a̧mä̧ Cebada u̧huä̧ju̧ ote kiyächäcua'a ä'canä̧.
Chapter 2

1Jitämä̧ Noemi kirecuo, Elimelecmä̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧ ya̧tȩ a̧hua̧ru̧hua̧rö̧, Booz, ja̧u̧mä̧ ya̧tȩ ubo ru̧hua̧ ucuounä̧ kö̧ ji̧na̧'a̧. 2Rut, Moad ttö̧ja̧isaju, Noemirö̧ pä'inä̧ju̧: "Jitämä̧ chi̧'cha̧ hue'ittö u̧huä̧ju̧ ote ca̧ca̧tä̧tö̧ tto'ca'anä̧ 'chä̧nö̧ chö̧ca̧ca̧tä̧cua̧ju̧sä̧. Ttörö rȩrö̧jö̧nä̧ topö o'ca'a̧nä̧ 'chä̧nö̧ chȩma̧cua̧ju̧sä̧. "Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Noemi pä'inä̧ju̧: "Tä'i chittijú."3Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Rutmä uhuäju ote ca̧ca̧tä̧tö̧ tto'ca'a̧nä pȩjipä̧jitä kö̧ca̧ta̧ta̧ pä'ö 'chi̧nä̧ju. Jahuäju ichinäju Booz i'ätta isarära'a, ja̧hua̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ titö tta̧hua̧ruhua̧ pinö̧jä̧ttö̧ Elimelec. 4Jaumä̧ pinetä̧, Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Booz Beléra'attö̧ ichö uhuä̧ju̧ ca̧ca̧tä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧ päi'nö̧" TÖ̧Ä̧NA̧HUA̧MÄ̧ ucutucutä ijä̧cua̧!" Jahuätö ädätinä̧tö̧:" TÖ̧Ä̧NA̧HUA̧TÄ̧ ppa̧da̧cua̧jä̧!"5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Boozmä̧ u̧mö̧huä̧ya̧ u̧hua̧ju̧ ca̧ca̧tö̧ aditätörö to̧pä̧rö̧rö̧ pä'inö: ¿Yajujua mö̧ä̧yajumä di isotö isajujä̧ttö̧?" 6Ttumöhuä̧ya̧ u̧hua̧ju̧ ca̧ca̧tö̧ aditätörö to̧pä̧rö̧mä̧ ädätö pä'inö: Juaju möäyajumä̧ moab rȩjȩ ttö̧ja̧saju ja̧'a̧, Nohemícu̧ moab rȩjȩra̧'a̧ttö̧ ichinäju̧. 7Jahuäjumä päjäcusä: Ppä'ädipönö hue'ittö u̧hua̧ju̧ ca̧ca̧tä̧tö̧ tto'ca'anä̧ 'chä̧nö̧ u̧huä̧ju̧ ote chö̧ca̧ca̧tö̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuäjumä pȩnȩ ichäjä'coju mo̧ro̧ päi'a'a kä̧mä̧dö̧ kaditaja'amä jitä jubö aditäju, jurunätä̧ isodenä̧mä 'cuä'ächi'ö pä̧mä̧dä̧ju̧."8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Boozmä Rutrö pä'inö: Chittiju, pädömä̧ adiu ä̧ju̧cui̧ttö̧. korome cuähuä ka̧cuo̧mȩ 'chä̧nö̧mä̧ u̧huä̧ju̧ otemä ku̧ca̧ca̧tä̧; chu̧cuȩ cuähuä ka̧cuo̧mȩttö̧mä̧ tucuipächä. Porömä tucuipächoca'atä pȩnȩtä̧ kä̧nö̧ chu̧mö̧huäyotö nä̧tö̧ aditätucutä aditö kä̧hui̧. 9Cuähuä ka̧cuo̧mȩttö̧ u̧mä̧tö̧ u̧huä̧ju̧ ca̧ca̧tö̧ ttö̧jo̧mȩttä̧ adiu topi ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotö nä̧tö̧ tto'ca'anä̧tä̧ cui̧'cha̧ja̧. ¿U̧mä̧tö̧rö̧mä̧ ucuru mȩtto̧pä̧rö̧ juiya pä'ömä ji'ähuocö päjisä? Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cuahua a̧di̧ri̧jo̧mȩnä̧mä̧, 'cä̧nä̧ri̧yu̧ ajiya a̧cuä̧yö̧ ko̧mȩcu̧ 'chä̧hui̧'ö̧, ajiya u̧mä̧tö̧ huättäjoyattö cuahuaja."10Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuäjumä̧ Booz ä'cajome ja̧rȩyu̧nu̧ päi'inä̧ju̧, chuju'inä̧ rȩjȩ päi'ö̧nä̧. Jahuäju päjinä̧cu̧: "¿Dä̧bu̧ pä'ö adiunä̧ tocu'ä ttörömä̧, juiyo cua̧'cua̧ ro'ecujä ttorö, ttömä̧ ko̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ ichäcuähuajusä?" 11Booz ädätö pä'inö̧: "täcö jitähuäjäcusä ucu jȩcu'ä̧jimä̧ cuirecuo korujuächinö̧ o'ca'a. Ucumä̧ kunipä̧jä̧jujä̧ cuä'orö'inä̧ cua̧ju̧ru̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧rȩjä̧ cuhuäpächinäjä̧'i̧nä̧ cuimiyajucu ki̧'cho̧me cui̧'cha̧ pä'ö ja̧hua̧nö̧ cuicha pä'ö ttö̧ja̧ cui̧ȩru̧huä̧u̧ ttö̧jo̧cuo̧me. 12TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ iyäcuajujä jȩcu̧'i̧nö̧ micuämä̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ imitömä̧ o'cajuiyönä̧ ȩmi̧, Israel ttö̧ja̧ TTÖ̧Ä̧NHUA̧, ucuru ujuabä dea'a tta̧'a̧rä̧ji̧."13Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäju päi'näju: "ucumä̧ törömä̧ eseunö̧ topujä,repeönu, Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä̧ ttörö suroju 'cuaopomenä̧'i̧nä̧ repe'önö̧tä ucuocujä ttörömä̧, jahua̧nö̧ ja̧'a̧nä ttömä̧ cumuhuayajumä̧ choca'anä̧."14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttöcuä ttöcuome pä'iomenä Booz pä'inö Rutrö: "Pocu ichi'i, cuiti pi̧yȩ panttö̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ tti̧'i̧ cu̧cuä̧ poya a̧'ti̧poya vino isoya". Juäjumä pämädi̧nä̧ju̧ aditö ca̧ca̧tä̧huä̧ ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧tȩ, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jua̧'u̧mä̧ iyinö pärähuä ote a̧u̧cu̧nä̧. Juäjumä cui̧nä̧ju̧ sujuädiomebu pä'iunä ja̧'hua̧ta̧nö̧ juttomä rötipinäju.15Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ juäjumä ä̧rä̧mi̧'i̧nä̧ pä'äta̧'a̧nö̧ o̧tȩ cö̧ca̧ca̧ta̧ pä'ö, Boozmä hueinö u̧mä̧tö̧ umuhuäyotörö päöcänö: "Ja̧'a̧tä̧ topätucuiju o̧tȩ cö̧ca̧ca̧ta̧'a̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ti'chähuä'o̧ chuttö'inä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yoriso päcuätucuäju surojänämä juäjurömä. 16Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucutu'inä cu̧ca̧ca̧tä̧tu̧cua̧'chu̧ ttö'inä baropu cä'ätucui a̧cu̧nä̧ o̧'chä̧ juäju katä pä'ö cui̧ti'chätucutö, ja̧'hua̧ta̧nö̧ kä'ätucui juäju cö̧ca̧ca̧ta̧ pä'ö suronämä päcuätucuätu.17Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä̧ ni̧pä̧ro̧me jubu päi'önä̧ ca̧ca̧ti̧nä̧ju̧ i'ättattö. Ja̧hua̧nö̧ kö̧ca̧ca̧tä̧ji̧ u̧huä̧ju̧ ote 'cä̧'chö̧ icuinä̧ju̧, Ja̧u̧ cebada u̧huä̧ju̧ otemä̧ 13nö̧ jö̧nä̧ amä̧kina̧'a̧. 18Jahuäju cä'epöma ötahuiyära̧'a̧cu̧ 'chi̧nä̧ju̧. Ja̧hua̧nö̧ jä̧'ä̧ kimiyajumä̧ toponä̧ju̧ jahuäju kö̧ca̧ca̧tä̧ji̧. Rut'inä̧ rä'epinä̧ju̧ u̧huä̧ju̧ ote joecua'a kucua pä'ö kaditäjittö ja̧hua̧nö̧tä̧ iyinä̧ju̧.19Kimiyajumä̧ päjinäcua: "¿Jitä mo̧ro̧mä̧ torö cu̧ca̧ca̧tä̧jä̧ttö̧ u̧huä̧ju̧ otemä̧? ¿Tȩnȩ aditö cui̧huä̧jä̧ttö̧? Ja̧u̧ ubo ucuru ppä'ädäjirömä adiutä ppä̧dä̧cuä̧huä̧cua̧." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Rutmä kimiyajuru ji'ähuinä̧ju̧ kaditäjome cuähuä ka̧cuo̧mȩ u̧ru̧hua̧ ötö'cö. Jahuäjumä pä'inäju̧: Jitä mo̧ro̧ chaditäjome pätta u̧ru̧hua̧mä̧ Booz pä'ö mi̧cua̧. 20Noemímä kö̧jo̧ri̧jö̧rö̧ pä'inäju̧: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ adiu ppä̧dä̧cua̧ ja̧u̧mä̧, ujutu a̧'cua̧rä̧tö̧rö̧ cädio'oca'a ppä'ädö 'corujuo'ächinä̧tö̧rö̧ ppädi'änöta'anö ." Noemímä pä'inäju̧: "Ja̧u̧ ubomä̧ ujutu tö'cö ta̧hua̧ru̧hua̧ ja̧'a̧, ujutu tö'cö tahuaruhuä surojuttö rä'epö icuätöttö ya̧tȩ."21Moab ttö̧ja̧isaju Rut päinäju̧:" Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ päinäcua̧sä̧: Ucumä ttö chumuhuäyotö u̧mä̧tö̧ ttaditome tö'cönänö kä̧huijó, o'ca juiyönä chucuäcuähuä 'to'ö cättädome jubu." 22Noemí köjo̧ríju̧ Rutrö pä'inäju̧: "Adihua'a chittiju, Jahuätö nä̧tö̧ muäyotucu rä'opu cuadita'amä̧, koromȩcu̧ cuaditötömä suronä me'to̧pä̧ra̧'a̧cu̧."23Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuäjumä Booz u̧mu̧huäyotö nä̧tö̧ u̧huä̧ju o̧tȩ ca̧ca̧cuä̧tu adicuä ttö̧ja̧cutä̧ ki̧'i̧pinä̧ju cebada uhuju'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ trigo u̧huäju'inä̧ beipächome jubu. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuämä̧ kimi̧yajucutä kinä̧ju.
Chapter 3

1Noemi, Rut quimiyaju, päjinäcua̧: chittiju ä̧ju̧cui̧, ¿Ttö̧mä̧ chusa pä'ö ja̧'a̧ ucu 'cuä'ächiö cu̧'a̧ pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ j'a̧ ucu cuaditähuä adiu jä̧cua̧'a̧nö̧ ucurö? 2Jitä Boozmä, nä̧tö̧ a̧di̧tä̧tu̧cu̧ aditö kä̧ji̧mä̧, ¿Ja̧u̧mä̧ ujutu tacuaröhuä i̧sa̧mä̧'cö̧? Ja̧u̧mä̧ jitä yodo iäta̧ cuähuä ka̧cuo̧mȩttö̧ cebada ojiyä coepe'ö ö̧jä̧cua̧.3Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ nä̧cähuipö a̧mȩu̧ tu'huoö cu'ca̧ta̧hua̧ta̧ a̧dihua̧tä 'ca̧tä̧huipö̧ pättara'a täi.Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧pp uhuo̧juä̧chiönä̧mä̧ cui̧jȩcuoro ucuä̧ cuä̧nu'inä au'inä cädome jubu. 4Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jo̧mȩnö̧ kä̧hui ja̧u ä'iomenä, a̧mocuädi'i ja̧u ä'omȩ ja̧unu o'comenä̧ ja̧ucutä cui̧'cha̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ijȩpö̧ ba'epö juȩnȩtä̧ cuä'ia.Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jua̧utä̧ pä̧cua̧ däje jȩ'cua̧'a̧ttö̧. 5"Rut Noemirö̧ pä'inäju:"ttömä o'cajuiyönä̧ ucu päcuäji ta'anö jechä̧cua̧jusä̧"6Jahuanö ja̧'a̧tö̧, jahuäju mȩyȩhuinäju̧ pättara'acu, jahuata'anötä̧ ki̧miyaju jijähuäjita'anö jȩpinäju̧. 7Jahuanö ja̧'a̧ BOOZ u̧cuä̧'i̧nä a̧huä̧'i̧nä ucuäji o'ca'a a̧'cua̧nä̧ eseunä̧ ji̧na̧'a̧, ja̧u̧mä 'chi̧nö 'cuä'ächiö ö̧'a̧ pä'ö u̧huä̧ju̧ote 'to'ö rötähua'a be'ipome. Jahuanö ja̧'a̧ jahuäjumä ttu̧huȩcuä̧nä chänö ö̧jä̧pu̧ juä̧o̧cuä̧ta̧ cä'epu pä̧mä̧dö̧ äi'inäju̧.8'Cuäopina̧'a̧ yodo kä'co ja̧hua̧nö̧ ieruhua'ara̧'a̧ päi'äcu ye'ecue'inö̧. Ja̧u̧ ä̧rä̧miö̧ kärächiö topinö̧, !Ja̧hua̧nö̧ to'omenä̧ yajute isaju pi̧nä̧ju ö̧jä̧pö̧ kada'ca! 9Ja̧u̧ pä'inö̧: "¿Dí cu'ä?" "Ttömä̧ Rutsä, ucutä cumuhuäyaju. Cu̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ttö̧ a̧tto̧pi cu̧muhuäyajuru, ucutä ja̧'a̧ tö'cö cha̧hua̧ru̧hua̧mä̧."10Boozmä pä'inö: "Chittiju, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ppädäcu. Ä'coji cuesehuinomȩttö̧'i̧nä̧ yabonänö jitä cueseumä cui̧jȩpä̧jä̧cu̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧mä̧ mö̧ä̧yotö ruhuotörö̧mä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ möäyotö usurä isotö tto'ca'anämä 'cho̧co̧ju̧ päjäjujä̧. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chittiju, ¡Yecuecuä! O'cajuiyönä ucu päcumä̧ jȩchä̧cua̧sä̧, isopäi'önä o'catoi'önä ttö chidepiyö ttö̧ja̧mä̧ ucurumä adihuä isaju pä'ö huo̧juä̧tö̧.12Jitämä̧ isopäi'önä̧ ttömä̧ tö'cönä̧ cua̧hua̧ru̧hua̧sä̧; ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ya̧tȩ kö̧ juiyó tö'cönä̧ cua̧hua̧ru̧hua̧ ttöttö'inä̧ abonä̧nö̧. 13Pi̧yȩ yodomä̧ pȩnȩtä̧ ki̧'i̧pi̧, mo̧ro̧ päia'a, ja̧u̧ ucutä cua̧hua̧ru̧hua̧ a̧'cua̧rö̧nä̧ jȩö̧ttö̧mä̧, adihuä'ä, ja̧'a̧tä̧ topirö cua̧hua̧ru̧hua̧ a̧cua̧rö̧nä̧ jȩa̧'ja̧pä'ö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ ucu cua̧hua̧ruhua̧ a̧'cua̧ro̧nä̧ jȩö̧ juiyöttömä̧, ja̧u̧nu̧mä̧ ttötä jȩchä̧cua̧sä̧, CHU̧RU̧HUA̧'inä̧ ä'cajo̧mȩtto̧. 'cha'achö rä̧hui̧ mo̧ro̧ juome jubu päi'önä̧.14Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä ja̧u̧ i̧jäpö̧nä̧ ä'inä̧ju̧ mo̧ro̧ juomȩ jubu. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ji̧nä̧ yo̧'ö̧nä̧ ja̧i̧ porächi'ö ä̧rä̧mi̧u̧." Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Boozmä päi'nö: Ya̧tȩ'i̧nä̧ isaju cuähuä ka̧cuo̧mȩ i̧chäjäju pä'ö ttö̧huo̧jui̧ya̧cua̧'a̧nö̧. 15Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Booz pä'inö:" ucu cujonä huä̧ta̧ 'cächipö ppäepi. " Ja̧hua̧nö̧ jahuäju jȩjo̧mȩnä, sebada jä̧ji̧ a̧mä̧cö ttö̧'o̧to̧mȩnä̧mä̧ seinö jo̧mȩnä̧ a̧mä̧qui̧na̧'a̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuäju kabonä kä'epö huä̧ni̧nö̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ ötahui̧yära'atä i̧hui̧nö̧.16Rut kimiyaju kö̧jo̧mecu̧ kichi̧o̧menä, jäjepinäca̧: "¿ Chittiju tta̧'a̧nötä̧ jä̧jä̧'a̧cuä̧tö? Jahua'anö ja̧'a̧ Rut ädätö jiähuinäju̧ o'cajuiyönä ja̧'u̧ jȩä̧ji̧mä jahuäjuru. 17Jahuä̧ju pä'inäju̧: Cebada u̧huä̧ju̧ o̧tȩ comprometen yautenö pa̧ja̧cuo̧me jo̧mȩnä̧ iyäjäcuasä, Jahuanö ja̧'a̧näínä päcuasä: cuimiyaju kö̧ja̧'a̧cu̧ juiájumä cuï̧'chä̧. 18"Jahuanö ja̧'a̧ Noemí päinäju̧: " Chittiju pȩnȩtä̧ känö tta̧'a̧ri̧ cu̧huo̧jua̧ tta̧'anö cuäopaja'päö, ja̧u̧ ubomä cuächi'i̧yä̧ca̧ jitä mo̧ro̧tä̧ jo̧menö kädome jubu.

Chapter 4

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Boozmä̧ ötahuiyära̧'a̧ doächäcuähuo mȩ 'chä̧hui̧'ö̧, juȩnȩtä̧ pä̧mä̧di̧nö̧. A̧'u̧cua̧'a̧tä̧ jä̧ji̧ o'ca'a tö'cö a̧hua̧ru̧hua̧ kö̧ pä'ö Booz ucuocuäjäcumä ichi'inö̧. Boozmä̧ päinäcu̧: "Cha̧hua̧ru̧hua̧, pocu ichi'ö pȩnȩ pä̧mä̧di̧nö̧." Ja̧u̧mä̧ ichi'ö pä̧mä̧di̧nö̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Boozmä̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ tturuhuotö dieznö̧ jo̧mȩnä̧ huotörö huopo'ö pä'inö̧: Pȩnȩ pȩjä̧mä̧tu̧cui̧." Ja̧'hua̧nö̧ pä̧u̧ jahuätömä pȩjä̧mi̧nä̧tö̧.3Boozmä pä'inö tö'cönänö a̧hua̧tö̧hua̧rö̧: "Noemi, Moab rȩjȩ ötahuira̧'a̧ttö̧ ppa̧'achäju'caju, iyäju ki̧rȩjä̧ pättiyu ujutu ttö̧ja̧hua̧ Elimelec i'ätiyu ji̧nö̧. 4Ttömä amucupdäjisä ucuru jiäu päda pä'ö. Emi jitöja yenä päjätö tta'ca jo̧mȩttö̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ chidepiyu ttö̧ja̧ Bu̧o̧so̧tö̧ ttä'ca jo̧mȩtö̧. "Iso pä'iönä ucu cȩma̧ päcuttömä, ȩmi̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuȩma̧ päcujuiyöttömä, ja̧u̧ttö̧mä̧ jiähuittö, ttö iso pä'önä chu̧huo̧jua̧ pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ to'a'a ucuttö'inä ca̧ra̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧mä̧ ucu co'ca'anä ichösä". Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ca̧ra̧ ubomä pä'inö: ja̧u̧ttö̧mä̧ ttötä chȩmä̧cua̧sä̧.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Boozmä̧ pä'inö̧: "Noemí ki̧rȩjä̧ cuȩmö̧ mo̧ro̧mä̧, Rut Moab rȩjȩ ttö̧ja̧saju kirecuo 'corujuoächiniyä̧cua̧rö̧'i̧nä̧ cuirecua päi'önä cuȩma̧ pä'ö ja̧'a̧, ki̧tti̧ uhuäpächomenä juä̧jä̧ rȩjȩmä̧ 'corujuo'ächinö iminätä̧ ki̧ä̧cua̧'a̧nö̧." 6Ja̧'hua̧nö̧ päcu tö'cönänö a̧hua̧ru̧hua̧mä̧ pä'inö: Ttömä jahuäjurumä̧ chȩmö̧ juiyö'anö̧ ja̧'a̧, chi̧tti̧mö̧rö̧ chiya pä'ö jö̧ tode'ächa'acu. Ttö chȩma̧ jueimä ucutä ȩmi̧, ttömä jahuäjurumä ȩmo̧cö̧sä̧."7Jitä pi̧yȩmä̧ täbocö Israel ttöja ttihueye jetti̧nö'ä̧nö ttö'äre pärocua'acu iyä'chacuäu. A päcurumä i̧jä̧pu̧ i̧säya 'coä̧da̧cuä̧u̧ iya pä'ö ji̧na̧'a̧: Pa̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧ Israelttö hueähuä huene jue'önä jȩpö̧mä̧. 8Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Booz tö'cönä a̧hua̧ru̧hua̧mä̧ pä'inö:" ucutätä mitö ȩmi̧." Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ ö̧jä̧pu isäya ko̧ädäcuäu̧ icuinö.9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Boozmä̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ tturuhuotörö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juätö o'catoi'önä̧rö̧ pä'inö: "Ucutumä̧ jitä mo̧ro̧ jȩchö̧ topätöjä̧, Noemí kiya'a ȩmä̧ji̧sä̧ o'cajuiyönä Elimelec i̧rȩjä̧ ji̧nä̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Quelión'i̧nä̧ Mahlón'i̧nä̧ tti̧rȩjä̧ ji̧nö̧. 10Koromä̧ Mahlón minä recua Rut moab rȩjȩ ttö̧ja̧sajurö: Chirecua päi'önä ȩmä̧ji̧sä̧, ki̧tti̧ uhuäpächomenä juä̧jä̧ rȩjȩmä̧ 'corujuo'ächinö iminätä̧ ki̧ä̧cua̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ahuaruhuättö i̧mi̧ toe'ächö juiyäcua'anö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ doächäcuähuome ötahuiyänä kä̧cuä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧. Ucutumä̧ jitä mo̧ro̧ jȩtö̧ topätöjä̧."11O'catoi'önä̧ apate ä'ca ka̧cuä̧tö̧ ja̧hua̧ta̧'nö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ tturuhuotö pä'inä̧tö̧: "Ujutu ja̧'a̧ iso päi'önä̧ ja̧'a̧ pätäcuotömä̧. TTU̧RU̧HUA̧TÄ̧ ja̧'a̧ jahuäjuru ucu cuoju isodenä̧ do'ächäjuru ppä̧dä̧cua̧mä̧ Raquelrö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Learö ppädinö̧'a̧nö̧, jahuätö ta̧ju̧ ji̧na̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ yottähuächönä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧mä̧. Adiunä̧ ttö̧jä̧cua̧'a̧nö̧ Efratanä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Belenttö̧mä̧ jareönä̧tä̧ ttö̧jä̧cuö̧tö̧. 12Ucu cuoju isodemä̧ Fares ojusode jö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧, juhuorö Tamarmä̧ o'ca juo'inä̧ju Judarö, jahuäju mö̧äyaju isotöttötä yabocu yottähuächönä̧ i̧yä̧cua̧ TTU̧RU̧HUA̧MÄ̧.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Booz irecua päi'önä, ȩmi̧nö̧ Rutrö, ja̧u̧mä̧ jahuäjucutä ä'inö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TTU̧RU̧HUA̧ muchaju päjia'anä ja̧'a̧tä̧ toinäcua̧, jaunö o'ca'a ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧ uhuäbecuinäju. 14Nätö̧mä̧ Noemírö̧ pä'inätö̧: TTU̧RU̧HUA̧TÄ̧ ppä'ädö, jitämä to'ömä ko̧co̧ju̧juä̧ tö'cönä cuahuaruhuärö iyäcuajä̧ pide ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧. Ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ ucuounä ö̧jä̧cua̧ Israelttö. 15Ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ cuböäcua'anä̧ cueseunä tta̧huä̧rä̧cua̧mä̧ ucuru. Jahuäju ku̧jo̧ri̧jö̧ ucuru repe'äju, cui̧tti̧mö̧ ji̧mö̧tȩttö̧ todärenö̧ huinätö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö jö̧nä̧ uhuäbe'ö ki̧yä̧cua̧jä̧.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Noemímä̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧ ȩmö̧, ka̧mö̧canä rutähuinäju̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ ja̧u̧rö̧mä̧ tta̧'a̧ri̧nä̧ju̧. 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ kö̧jo̧mȩ ppeyänä ka̧cuä̧tö̧mä̧ i̧mi̧ o'ö kä̧nö̧mä̧ pä'inätö̧: "Noemí ki̧tti̧ uhuäpächäji."Jahuätömä ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ Obed pä'ö o'inätö̧. Ja̧u̧mä̧ Isaí jä'o ji̧na̧'a̧, ja̧u̧tä̧ ji̧na̧'a̧ David jä'omä̧.18Jitämä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Fares ahuaruhuä 'cotömä̧: Faresmä̧ Hezrón jä'o ji̧na̧'a̧, 19Hezrónmä Ram jä'o ji̧na̧'a̧, Rammä̧ Aminadab jä'o ji̧na̧'a̧, 20Aminadabmä̧ Naasón jä'o ji̧na̧'a̧, Naasonmä Salmón jä'o ji̧na̧'a̧, 21Salmón mä Bozz jä'o ji̧na̧'a̧, Boozmä Obed jä'o ji̧na̧'a̧, 22Obedmä Isai jä'o ji̧na̧'a̧, Isaimä david jä'o ji̧na̧'a̧.

1 Samuel

Chapter 1

1Zofin rȩjȩ Ramataim ötahuiyänä̧ ya̧tȩ ubó kinö̧, Efrain idepiyu de'a jo̧me, ja̧u̧ i̧mimä̧ mi̧cuinö̧ Elcana, Jeroham i̧tti̧, Eliú ö̧do̧, Tohu i̧tti̧, Suf i̧tti̧, Efrain isotö i̧sa̧ ji̧na̧'a̧. 2Ja̧u̧mä̧ i̧rȩcua̧mö̧ ta̧ju̧ru̧ ku̧nä̧ri̧nö̧; i̧rȩcua̧muttö̧ ä̧cuo̧menä̧ isaju micuinä̧ju̧ Ana, o,ca'anä̧ isaju micuinä̧ju̧ Penina. Peninamä̧ ki̧tti̧murö̧ ku̧nä̧ri̧nä̧ju̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Anamä̧ ki̧tti̧mö̧ to'inä̧ju̧.3Pide ubomä̧ ichi'änö̧ ötahuiyära̧'a̧ttö̧, a̧'ȩ ö̧ta̧'a̧nö̧, ja̧rȩyu̧nu ocuotö jȩpö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧sa̧rö̧ cuä'ö icu iyö o'catoi'önä̧ TTU̧RU̧HUA̧RÖ̧ Silottö. Elí i̧tti̧mu ta̧ju̧, Ofni ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Finees, sacerdote TTU̧RU̧HUA̧ hue'ähuoto'inä̧ juhuȩnȩtä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧. 4Elcana i̧sa̧rö̧ cuä'ö iyähuä pä̧nä̧ pätecuächomenä̧, a̧'ȩ jö̧ ta̧'a̧nö̧ jȩo̧menä̧mä̧, 'cuäopö̧nä̧ iyi'änö̧ idepä irecua Peninarö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧ nä̧tö̧rö̧'inä̧.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ 'cuä'opömä iyinäcua̧ ya'ute 'cuäo'önänö Anarö̧ iyinö. Anarö̧ röäinä repeinä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TU̧RU̧HUA̧mä̧ ki̧tti̧rö̧mä̧ iyococua pinäju̧. 6Peninamä kahuaruhuajure suronä ucuocu mȩ'o̧pä̧ri̧nä̧ju̧ ya̧'a̧cuä̧hua̧ju̧ jö̧nä̧ ku̧ji̧ya̧ju̧ pä'ö TU̧RU̧HUA̧ ki̧tti̧rö̧ iyococua.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ jahuäjumä TU̧RU̧HUA̧ ö̧jodera̧'a̧ huö̧mi̧pi̧nä̧ju̧ ki̧tti̧mu̧cu̧, kahuaruhuaju suronä ucuocuäjumä (Penina) 'cuäopönä mȩjo̧pä̧ri̧nä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ jä̧cua̧ ajautä ajahuinä̧ju̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku̧cuä̧'inä cuocoju pinäju̧. 8Kirecuo Elcanamä 'cuopönä jiähuinä̧cua̧ "Ana, ¿Dä̧bö̧ cujahuä? ¿Dä̧bö̧ cu̧cuä̧'inä cucuoca'attö̧? ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö cuamiso'quinä cua̧'cua̧ tta̧cuȩcuä̧? ¿Ttömä̧cö̧ tä̧ji̧ cui̧tti̧mö̧ to̧mö̧rȩnö̧ huotöttö'inä abonänö repeda'amä?9Ji̧yȩnö̧ pänä̧ 'cuäopina̧'a̧, Ana Silottö ku̧cuä̧ kucuäji o'ca'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ au'inä kahuäji o'ca'a ä̧rä̧mi̧'i̧näju̧. Elí sacerdote hua̧mä pinö i̧dȩä̧cä̧nä TU̧RU̧HUA̧ oju'isode apate ä'ca. 10Jahuäjumä juiyó rö̧ä̧nä̧ ka̧'cua̧ tta̧'ȩcuinäju̧; KU̧RU̧HUA̧RÖ̧TÄ̧ ajuäunu jä̧'ȩpä̧ri̧nä̧ju̧.11Jahuäjumä̧ isó jönä jȩchä̧cua̧ju̧sä̧ pä'inä̧ju̧: O'catoi'önä̧ TU̧RU̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧, Cumuhuäyaju ka̧'cua̧ tta̧jȩcu̧ tocu'uttumä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä̧ju̧cu̧ttu̧mä̧, cumuhuäyajuru cu̧nichi'oca'a, chi̧tti̧ ya̧tȩrö̧ cuiyöttömä̧, ja̧u̧nutä̧ jȩchä̧cua̧ju̧sä̧ CHU̧RU̧HUA̧ 'cuäopunä̧ mo̧ro̧ pi̧jä̧nä̧ ö̧jä̧i̧mä̧, ja̧u̧mä̧ uhuo'che'inä̧ 'cui'ocuocö jä̧cua̧."12Jahuäjumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧rö̧ kucuocua'anä, Elímä känä to̧pä̧ri̧nö̧. 13Anamä ka̧'cua̧nä̧tä̧ u̧cuocuinäju̧. Kä̧yä̧mä̧ yuppappa jö̧nä̧tä̧, ja̧'hua̧nö̧ kucuocua'anä kucuocumä rä̧mi̧po̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Elímä tä̧'ä̧mä̧jö̧cö̧ pä'ötä amöcuädinö. 14Elímä päinäcua̧: "¿Ti̧yȩnö̧ jubö tä̧cuä̧mä̧'chä̧cua̧'a̧ttö̧? ¡Täcö vinomä jua'a yabonömä cuähuä!15Anamä kädätinö̧cu̧: Ja̧'hua̧nö̧mä̧cö̧ chu̧ru̧hua̧, ttömä isajumä cha̧'cua̧ru̧hua̧nä̧ cha̧'cua̧ tta̧'ȩcuä̧ju̧sä̧. Vino'inä, koro ahuähuä juruhuö'inä ahuocoju päjäjusä, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧ jueimä 'cha̧'cua̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ 'chä̧nö̧ jä̧'ȩpä̧rä̧'i̧jä̧ju̧sä̧." 16"Ucu cumöhuäyajumä̧ ja̧'a̧tä̧ra̧'a̧ juo'ächäju pä'ömä cuamöcuädä; cha̧'cua̧ tta̧dȩcu̧ rö̧ä̧chä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuo jui'aju jö̧nä̧tä̧ tottäcua ucuocuä'ijäjusä."17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Elímä ädätinö jahuätörö pä'inö: "Täi cua̧'cua̧ adiunä cu̧ja̧; Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios Israel ttö̧ja̧ Tu̧ru̧hua̧ jäcuepäjimä jäcuepäjita'anö jȩä̧cua̧." 18Jahuäjumä ädätinäju̧: "Ja̧'a̧tä̧ topi ucu cumöhuä̧ya̧ kö̧'o̧cui̧'a̧nä̧ ucu ppä'ädipö jȩ'cu̧ cuä'ca jo̧mȩttö̧." Ja̧u̧nu̧ o'ca'a jahuäjumä ku̧mä̧nä̧nä̧ ppa̧'a̧chi̧nä̧ju̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku̧cuȩmä̧ cuinäju̧ ki'änämä täcö ka̧'cua̧ tta̧'ȩcuo̧ju̧ pinäju̧.19Jahuätömä porähuinätö̧ pä'ö mo̧ro̧ juoa'a ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucuotönö jȩpi̧nä̧tö̧ tu̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'a jahuätömä pä'äjita'anö ppa̧'ä̧chi̧nä̧tö̧ ttoju isodera̧'a̧ Rama pä'ö micuome. Elcanamä ä'inö irecua Anacu̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧mä̧ ä̧ju̧cui̧nö̧ jäjepinö. 20Ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopina'a. Anamä muchaju juo'inä̧ju̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'caju juo'inänäju̧ ki̧tti̧ ya̧tȩ uborö. Imi ojinä̧cu̧ Samuel pä'ö. "Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ chu̧ru̧hua̧rö̧ jädepinäcu̧.21Juhua'a yabonö Elcanamä irecua̧mö̧'i̧nä̧, i̧tti̧mö̧'inä o'catoi'önä 'cha'achinätö̧ Tu̧ru̧hua̧rö̧ i̧sa̧rö̧ ku icu iyähuome a̧'ȩ jö̧ta̧'a̧nö̧ iya päinöta'anö. 22Anamä 'cho̧co̧ju̧ pinäju̧, juajumä pä'inäju̧ kirecuorömä ttömä 'cho̧co̧ju̧ chäcuajusä ji̧'qui̧cha̧hua̧ atate cädi'ome jubö päi'önä, juhua'amä chȩpä̧cua̧ju̧sä̧ 'cuäopönätä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jome ö̧jä̧cua̧'a̧ttö̧. 23Kirecuo Elcanamä juajurö pä'inö: "Ucurutä adihuomenä̧ jȩpi̧. Tta̧'a̧ri̧pi̧ atate cädi'ome jubö; suro TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧tä̧ päinömä jȩä̧cua̧." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ isajumä ki̧'i̧pö̧mä̧ tta̧'a̧ri̧nä̧ju̧ ki̧tti̧rö̧ atate cädi'ome jubö.24Atate aú juiyönä̧ kä̧'ȩpö̧ kicuäji o'ca'a, ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧ 'chuhuädö o'ipinä̧ju̧, ja̧u̧cu̧mä̧ ȩpi̧nä̧ju̧ ya̧tȩ päcäyä buorö(toro) huäbodäcuä a̧'ȩ hua̧rö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ idepämä̧ 22 litro jo̧mȩ, vino i̧sä̧yu̧ ji̧yu̧tȩ, ȩpö̧ 'chi̧nä̧ju̧ TTU̧RU̧HUA̧ ojusode Silora̧'a̧cu̧. Ja̧u̧nu ki̧tti̧mä̧ ji̧nä̧ a̧'u̧cui̧nö̧. 25Jahuätömä̧ päcäyärö cuä'ö icú ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧'inä̧ ȩpi̧nä̧tö̧ Elí ö̧jo̧mecu̧.26Jahuäju pä'inä̧ju̧: "Iso, chu̧ru̧hua̧! ja̧hua̧nö̧ ucu cu̧ju̧ta̧'a̧nö̧, chu̧ru̧hua̧, ttötä ji̧na̧'a̧ yaju pinä̧ju̧ cuippeyänä̧ CHU̧RU̧HUA̧RÖ̧ jä'epö ucuocu pi̧nä̧ju̧mä̧. 27Pide ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧ iyattö pä'ö jä̧'ȩpä̧ri̧nä̧ju̧sä̧ CHU̧RU̧HUA̧MÄ̧ ä̧ju̧cui̧nö̧ jädepinö̧mä̧. 28Ttömä̧ iyäjäjusä CHU̧RU̧HUA̧RÖ̧; ji̧nä̧ a̧'cua̧rä̧i̧mä̧ U̧RU̧HUA̧NÄ̧TÄ̧ ö̧ja̧ pä'ö. "CHU̧RU̧HUA̧RÖ̧TÄ̧ ucuotönö̧ esehuäjusä juorö.

Chapter 2

1Anamä̧ kö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ ucuocu pä'inä̧ju̧: "Chamiso'quinä̧ esehuäjusä CHU̧RU̧HUA̧RÖ̧. Rö̧ä̧nä̧ juruhuächi'äjusä CHU̧RUHUA̧RÖ̧. Chabo'iyotucu'inä̧ chucuocua'anä̧, esehuäjusä ppäcuäda'attö̧.2Toa'a ka̧ra̧ surojö jui̧'a̧ GHU̧RU̧HUA̧TTÖ̧ abonä̧nö̧ hua̧mä̧, ka̧ra̧mä̧ toa'a ucu'anö̧ hua̧mä̧, inä̧huä'inä̧ juiya'a TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS jö̧'a̧nö̧ jähuämä̧."3Ucurutä ucuo te'äu adihuacu pä'ömä jȩ'cuä̧, kö'cähuocö juäi'inä̧ cuättö rä'opa päömä̧ jȩ'cuä̧. Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧nä TU̧RU̧HUA̧ TÖÄNA̧HUA̧MÄ yori'iso huo̧jua̧; j'a̧hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ JA̧U̧MÄ jȩttö̧ttö̧ topu ro̧ȩpu̧. 4Umättö juruhuättörömä 'te'ädö i̧cuä̧hua̧ po'obu 'cua̧rö̧nä̧ta̧, ja̧'hua̧nö ja̧'a̧nä'i̧nä̧ JA̧U̧MÄ jȩä̧cua̧ juiyupätörömä ttujuruhuönä.5Jahuätö ttucua ppä̧i̧rijo̧co̧u̧mä äditinä̧tö panppa̧ ja'ate'ö, ttucua ppä̧i̧ri̧ji̧näu̧mä juhua'a yabocumä ppäi jui'inä̧tö ja̧hua̧nö ja̧'a̧nä'i̧nä ki̧tti̧mu to'inäju̧mä ji̧mu̧tȩttö ta̧ju̧nö̧ huotörö ucuäbecuinä̧ju̧, ja̧hua̧nö ja̧'a̧nä recuätörö i̧tti̧cui̧nä̧ju̧ pinä̧ju̧mä juiyupä̧chinä̧ju̧.6TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ cuä'ö'inä icu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧'cua̧rä̧cuä̧huä̧'inä iyö. Ja̧u̧mä̧ hua'are rejura̧'a̧ jui'ädö i̧huö̧'ca̧'inä 'cha'adö. 7TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ usurä isotö juottönä'inä jȩpö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ruhuotä ttönä'inä jȩpö̧. Ja̧u̧mä̧ ttucuo'inä jȩpö̧ icu ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ja̧'a̧nä̧ ttucuomä rö̧'ä̧dö̧.8Ja̧u̧mä̧ usurä i̧sa̧rö̧ rȩjȩ i̧sa̧ppȩttö̧ äräbe'ö. Ja̧u̧mä̧ recuä rö̧jä̧cu̧rö̧ ä̧ya̧ri̧ isäsattö ruhuotucu ö̧'ä̧mdö̧nä̧ äräbe'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuo de'äcänä ȩmö̧. Isopäi'önä rȩjȩ 'chu̧huä̧ro̧mȩ u̧ru̧hua̧ ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ju̧huȩnȩtä̧ huä̧mȩ pi̧jä̧mä̧ ku̧ni̧nö̧.9Ja̧u̧mä̧ tta̧huä̧rä̧cua̧ umöhuäyotö churutä tta̧'cua̧ huȩnä̧rä̧tö̧ cuettächome, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ suronä jȩpä̧tö̧mä̧ kara'a hue'ö icuähuotö ttäcuotö yo̧a̧'a̧ 'corö jo̧mȩ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ a̧mö̧nä̧ ujueunämä ö̧jo̧co̧mȩ.10Korotö ttu̧ru̧hua̧rö̧ kö'cocotömä, ppo̧u̧cu̧nä̧ jȩpö̧ icuähuotö ttäcuotö; ja̧u̧mä̧ ju'tojuttömä cu'upä cuäönä jȩä̧cua̧ jahuätörö mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧. Tu̧ru̧hua̧mä̧ ro̧ȩpä̧cua̧ pi̧jä̧ o'cajuiyönä pa̧ja̧cuä̧chö̧nä̧. Ja̧u̧mä̧ i̧yä̧cua̧ ujuru ru̧hua̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttujuru rö̧ä̧dä̧cua̧ pojopö u̧ju̧ni̧nä̧u̧rö̧.11Ja̧u̧nu̧ jä̧ji o'ca'a Escalanamä Rama ötahuiyära'a oju isodecu i̧hui̧nö̧. Ja̧u̧ ji'qui̧cha̧humä Diosttö'inä̧ tto̧jä ttö̧'inä kä'co päteö adicuä isa̧ Elí öjo̧mettö TÖ̧A̧NA̧HUA̧RÖ̧ ppä̧'ä̧dä̧rinö̧.12Jitämä, Elí i̧tti̧mö̧mä̧ u̧mä̧tö̧mä̧ jarodäcuähuä ttöja̧ jina̧'a̧. Jahuätömä TTÖ̧A̧NA̧HUA̧RÖ̧MÄ jerupinätö. 13Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö'inä kä'co päteö adicuä ttö̧ja̧mä ttihueye jina̧'a̧ pateö ttö̧ja̧ inä ttiäre iyähuä ttiyomenämä, Diosttö inä ttö̧ja̧ttö inä kä'co päteö adocuä ttöja̧ ttumu̧huäyotömä rȩbȩhui'änätö hue'chä̧cä̧ ttumu̧nä chu̧huä̧rä̧ mä̧cuä̧ deä jȩtta̧'a̧nä̧. 14Ja̧umä̧ curäu huȩ'chä̧cä ȩna päi'nö uriyö riäyunä. O'cajuiyönä̧ huȩ'chö oquiyämä ca̧ca̧tinö, Diottö inä ttöja̧ttö inä̧ kä'co päteö adicuä ttöja̧mä ja̧hua̧nö ja̧u̧ jö̧ a̧nötä kacuipinätö. Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö jahuätö Israel ttöja̧ Silo ötahuiyära'a 'chä̧tö̧mä̧ o'catoi'önätä jepi̧nä̧tö̧.15Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ö̧a̧dȩ ku tticuäcua'a ä'canä̧mä̧, sacerdote u̧mu̧huäyotö ttichia'attö̧ i̧sa̧rö̧ cuä'ö iyörömä̧ pä'i'änä̧tö̧: "Idepä so'a iyätucui sacerdoterö; ja̧u̧mä̧ idepä dahuähua'a cuiyätucuarömä̧ pä'o'cö, ja̧hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä̧ idepä itti'ötä." 16Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ ja̧u̧ru̧ jiäuttumä̧: "Ä̧cuo̧menä̧ ö̧a̧dȩ ku icuätucui, ja̧u̧nu̧ o'ca'a cuȩmä̧tu̧cua̧ja̧ cuȩmä̧tu̧cuo̧mejubu." Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ja̧u̧mä̧ pä'ají: "Isocö̧, jitätä cuiyattö pä'ösä, ja̧hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä̧, chujurunä̧ cho̧dipä̧cua̧sä̧." 17Pittö muäyotö suronä̧ jȩttö̧mä̧ jjiyó rö̧ä̧nä̧ ji̧na̧'a̧ TU̧RU̧HUA̧ ä'cajo̧mettö̧, jua'amä̧ TTU̧RU̧HUA̧RÖ̧ iyähuä ttöjö'coca'attö.18Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Samuelmä̧, a̧u̧cuä̧i̧tä̧ U̧RU̧HUA̧ hue'ö jȩpinö̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧'inä̧ sacerdote huottö ttö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ linottö̧ adicuä̧ta̧tä̧ 'ca̧tä̧hui̧nö̧. 19Ja̧ju̧mä̧ ö̧'ca̧tähuäppi a̧u̧cuäppi pöttö chiyi'änä̧cu̧ ja̧hua̧nö̧tä̧ a̧'ȩ jö̧ ta̧'a̧nö̧ kirecuoci kichomenä̧ ki'chächi'änä̧cu̧ a̧'ȩ jö̧ ta̧'a̧nö isa̧rö̧ cuä'ö icu iyähuä pänä̧mä̧.20Elí ppä'ädinö Elcanarö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chutä irecuarö'inä pä'inö: "Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ TU̧RU̧HUA̧ paju isajuttumä cui̧tti̧mö̧rö̧ recuätörö i̧yä̧cua̧jä̧, TU̧RU̧HUA̧RÖ̧ yajutä jäjepäjita'anötä̧" Ja̧u̧nu̧ o'comenä ppa̧'a̧chi̧nä̧ju̧ ttoju isodera̧'a̧. 21TU̧RU̧HUA̧ pä'äjita'anö̧ jareächi'önä ppä'ädinö Anarö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'äjita'anö muchaju pä'i'inä̧ju̧. Jahuäjumä uhuäbecuinä̧ju̧ ki̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧rö̧mä̧ huämetucuärö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ta̧ju̧ nä̧tö̧rö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧ Samuelmä̧ TU̧RU̧HUA̧ tta̧huä̧ro̧mȩtä̧ buo juo'inö.22Jitámä, Elimä täcö bu̧o̧sa̧ ji̧na̧'a̧do. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ä̧ju̧cui̧nö̧ o'cajuiyönä i̧tti̧mö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ jȩttä̧'chö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä ä'ecuä'chinätö̧ nä̧tö̧cu̧ ju̧huȩnȩ isode i̧sa̧ i̧jȩti̧yu̧ttö̧ 'tö̧ä̧huode äpate ä'ca adicuä ttö̧ja̧cu̧. 23Ja̧u̧mä̧ pä'inö i̧tti̧mö̧rö̧: "¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö huȩnȩ jȩ'cuä̧'chä̧tu̧cua̧'a̧ttö̧?" Isopäi'önä o'catoi'önä ttö̧ja̧ ttä̧ju̧cua̧'a̧ttö̧ ucutu suronä jȩ'cuä̧tu̧cu̧mä̧. 24Ja̧'hua̧nö̧mä̧cö̧ chi̧tti̧mö̧; ja̧'hua̧nö̧mä̧ adihuoca'a chä̧ju̧cuä̧ji̧mä̧. Ucutumä TU̧RU̧HUA̧rö̧ tta̧'cua̧ huȩnä̧rä̧tö̧ jarotti'iyatö pä'ö jȩpä̧tö̧jä̧.25Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ ka̧ra̧ ttö̧ja̧sa̧rö̧ to'ija̧'a̧cu̧ jȩö̧ttö̧mä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧tä̧ ro̧ȩpä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päocö ji̧nö̧ jȩö̧ttö̧mä̧ ¿Dijä̧ttö̧ ja̧u̧ ötö'cö ucuocuä̧cua̧mä̧? Ja̧'hua̧nö̧ pä'änä jahuätömä ttä'o ucuocumä ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧ pinätö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä hua'ö tticuäcuotö pä'ö u̧ju̧ni̧na'attö̧. 26Möä̧ya̧ Samuelmä böo juo'inö ja̧'hua̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧'inä ttesehuomenä.27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ya̧tȩ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocu ä̧ju̧cu̧ jiäcuähuä ttö̧ja̧sa̧mä̧ Elí ö̧jo̧mȩ ichi'ö pä'inö: "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä pä'ö ¿Ucu cu̧tä̧mö̧mi̧nä̧ ttahuaruhuärö Egipto rȩjȩttö̧ Faraón i̧tti̧mö̧cu̧ hueomettö̧ ttömä i̧jȩpo̧cä̧ pinösä̧? 28Ttömä Israel ttö̧ja̧ ttahuaruhuä 'cotöttö pojopö ȩmi̧nö̧sä̧, chumöhuäyotö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ttö̧'inä ttö̧ja̧ttö̧'inä kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧ jö̧nä̧ ku icu iyähuome 'chä̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ incienso ttujuhua pä'ö, ttö chä'ca jo̧mȩttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ttö̧'inä ttö̧ja̧ttö̧'inä kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧ 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ta̧ ttö̧'ca̧tä̧hua̧ pä'ö. Israel ttö̧ja̧ ttiäre iyähuä ocuränä ku icuähuä ji̧nö̧ cu̧tä̧mö̧mi̧nä̧ ttahuaruhuärö iyinösä̧.29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ku icu iyähuä'inä, ttöäre iyähuä'inä ttö chö̧jo̧mȩcu̧ tti'cächönä jädepömä ucuo juiyönä jȩ'cuä̧tu̧cua̧'a̧ttö̧? ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ttöttö'inä abonänö cui̧tti̧mö̧rö̧ ttucuo cuiya'attö̧, chumöhuäyotö Israel ttö̧ja̧ ttöäre iyähuä adihuäjueittö cuä̧nö̧ cubärehuächätucua'attö̧? 30Isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Israel ttö̧ja̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ pä'ö: Cuahuaruhuärö'inä cuahuaruhuä ttahuaruhuä minärö̧'i̧nä̧ 'cuäopönä̧tä̧ ucuotö tti̧'chä̧cuo̧tö̧ pä'inösä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ pä'ö: Pi̧yȩmä̧ jȩpo̧cö̧sä̧, isopäi'önä ttörö ucuotörömä, chucuotä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitö ttörö ucuotocotörömä ucuotäcuähuocotö ttäcuotö.31Topihuä, mo̧ro̧mä̧ täcö rȩbȩhua̧'a̧, Ucu cujuru'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä'o ahuaruhuä ttujuru'inä 'chodipomenämä, cuahuaruhuättö böecuächö ttö̧ju̧mä̧ juiyäcua'anö̧. 32Ttö chö̧jo̧mȩmä̧ a̧'u̧ ttuhuähuä ka̧'a̧tä̧ toäcuähuäcua'a. Israel ttö̧ja̧rö̧ adiu iyähui'a'anä, cuahuaruhuättö böecuächö ttö̧ju̧mä̧ juiyäcua'anö̧. 33Ucututtömä̧ ya̧tȩ'inä ttö chöäre i̧sa̧rö̧ ku icuähuomettö̧mä̧ rä'epömä icuocösä, Ttömä ttä̧to̧cä̧chö̧nä̧'i̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧jö̧nä̧mä̧ baraunätä̧ jȩchä̧cua̧sä̧. O'catoi'önä ucu cuahuaruhuättö uhuäpächätömä hua'aö tticuäcuotö.34Pi̧yȩmä̧ i̧jȩcuä̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ ucurumä, cui̧tti̧mu̧ ta̧ju̧ru̧ i̧chä̧cuȩtä̧, Ofnirö'i̧nä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö Fineesrö'inä̧: ta̧ju̧ cue'ö 'corujuottächäcuotö ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ mo̧ro̧. 35Ttö cädepä̧cua̧sä̧ ttö cha̧'cua̧nä̧ chamiso'quittö huedö jueönä̧ jȩä̧cua̧rö. Ojusode'inä̧ 'kiyönä̧ chaditiyä̧cua̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä ttö chä'canä i̧chä̧'cua̧ ucuo ru̧hua̧ ö̧jä̧cua̧ 'cuä'opunä̧.36O'catoi'önä a̧'cua̧rö̧ kö̧mä̧ ojusodettö i̧chä̧cua̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧rȩyu̧nu̧ päi'ä̧cua̧ ja̧u̧tä̧ ä'ca jo̧mȩ jä̧'ȩpä̧rö̧ a̧'u̧cu̧nä̧ pärätä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ panppä̧ a̧'u̧cu̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä̧cua̧: "Ppä'ädittö micuä juiyönä iyittö taditöttö sacerdotes ja̧'hua̧nö̧ aditötä chucuäcua'anö a̧'u̧cu̧nä̧ pan."

Chapter 3

1Mö̧ä̧ya̧ Samuel aditinö TU̧RU̧HUA̧cu̧ Elí to̧ä̧ra̧'a̧nä̧, TU̧RU̧HUA̧ i̧huȩnȩ ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ rö̧ä̧i̧nä̧mä̧ juiyuhuächina'a. Täcö 'cuäopönämä i̧jȩcuä̧cho̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧. 2Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ Elímä, ä̧to̧cö̧ kä̧mä̧di̧nä̧cu̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ täcö adiu toö juiyönä ji̧nä̧cu̧, ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ ö̧'ä̧ppä̧nä̧tä̧ pinö. 3TU̧RU̧HUA̧ ö̧ra̧pa̧ra̧mä̧ na̧hui̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Samuel ä'i'a pä'ö ä̧'ä̧ppä̧nä̧ pinö U̧RU̧HUA̧ ö̧jodenä TU̧RU̧HUA̧ i̧ä̧ro̧ca̧ huähuä huȩnȩ ko̧mȩ. 4TU̧RU̧HUA̧ huoäcu Samuelmä: "Pȩnȩtä̧ kö̧sä̧" pä'ö ädätinö.5Samuelmä Elí ö̧jo̧mȩcu̧ pä̧i̧cu̧nä̧ jopö 'chä̧hui̧'ö̧, "Pȩnȩtä̧ kö̧sä̧" huo'cuäjäcumä päinä̧cu̧. Elímä pä'inö ttömä huopocö päjisä, pä'äjita'anö cuä̧'ä̧ppä̧nä̧ pä̧ji̧." 6TU̧RU̧HUA̧ pä'äjita'anö huopinö: "Samuel" pä'äjita'anö 'chä̧hui̧'i̧nö̧ Samuelmä Elí ö̧jo̧mȩcu̧ ja̧'hua̧nö̧ 'chä̧hui̧'ö̧mä̧ "Pȩnȩtä̧ kö̧sä̧" huo'cuäjäcumä päinä̧cu̧. Elímä päinä̧cu̧ "Ttömä huopocö päjisä chi̧tti̧, ppa̧'a̧chä̧chö̧ cuä̧'ä̧ppä̧nä̧ pä̧hui̧.7Ja̧unu̧ pänä Samuelmä ji̧nä̧ huo̧jä̧chi̧'o̧cö̧ pinö TÖÄNA̧HUA̧RÖMÄ, ja̧hua̧nö ja̧'a̧nä'i̧nä huȩnȩmä jiähuococu pinö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧. Huäbodäcuänä päi'önä huoinä̧cu̧ Samuelmä. 8TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧. Samuel pa'äjita'anö ä̧rä̧mi̧'ö 'chä̧nö pä'inö Elírö: "Huo'cuäcumä pȩnȩta̧ kö̧sä̧." Ja̧hua̧nö̧ jä̧cu̧ Elí huo̧juä̧chi̧'i̧nö pide muä̧yä̧mä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧TÄ̧ huoäcu pä'ö.9Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Elí pä'inö Samuelrö: " täí ä'äji; pä'äjita'anö huoöttömä pa̧'a̧nö päcuaröjä̧ ucuocuí TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, ucu cumuhuä̧yä̧mä ä̧ju̧cuä̧rö̧." Ja̧'hua̧nö̧ 'ja̧'a̧ttö Samuel ä'öta 'chinö pä'äjita'anö.10TTU̧RU̧HUA̧ ichi'ö i̧jȩcui̧nö̧; ko̧ro̧nö̧ huoä'ijöta'anö̧ huopinö̧: "Samuel, Samuel." Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Samuel pä'inö̧: "Ucuocuí, cu̧mu̧huä̧ya̧mä̧ ä̧ju̧cuä̧rö̧." 11TTU̧RU̧HUA̧ pä'inö̧ Samuelrö: "Topi, Israelnä̧ ji̧yȩte jȩchä̧cua̧sä̧ ttömä, ja̧u̧mä̧ o'catoi'önä̧ ä̧ju̧cu̧ ye'ecui'ö tti̧tä̧huä̧cuo̧ttö̧.12Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ TTÖmä̧ Eli ojusjdettö to'í ja̧'a̧cu̧ yȩchä̧cuä̧sä̧ pädinö̧mä̧ ja̧hua̧nö̧tä̧ jä̧cua̧'a̧, ä̧cuo̧menä̧ kä̧mä̧do̧mettö̧ beipomȩ́ jubu. 13TTÖ ja̧u̧ru̧mä̧ pä'äjisä TTÖ ja̧'a̧ röjí pä̧dä̧cua̧mä̧ cuojusodettö suronä̧ jȩtti̧nö̧ ucumä̧ huo̧jua̧jä̧, ja̧u̧ i̧tti̧mutä̧ ji̧na̧'a̧ tta̧munä̧ surojuo'ecuinä̧tö̧mä̧ ja̧hua̧nö̧ jȩtta̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ topinö̧. 14Ja̧hua̧nö̧ jȩtti̧nomenä̧ ttö röjinä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ pädinömä̧ jä̧cua̧'a̧ Elí ojusodettömä̧, ojusodettö surojönä̧ jȩtti̧nö̧mä̧ u̧nichi'äcuähuoca'a jä̧cua̧'a̧ isa̧rö̧ cuä'ö icu iyähuä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttiäre iyähuä'inä̧.15Samuelmä ä'inö koro mo̧ro̧, mo̧ro̧ juoome jubö; ja̧u̧nu̧ o'ca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ojusode äpate ba'epinö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Samuelmä i̧jȩcua̧'a̧ toäji Elírö jiähua pä'ömä ye'ecuinö. 16Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Elímä Samuel huopo'äji'ca̧ pä'inö: "Chi̧tti̧, Samuel." "Päcu penetä̧ kö̧sä̧ pä'ö ädätinö Samuelmä."17Ja̧u̧mä̧ pä'inö: "¿Däje huȩnȩtä̧ ucuocuäjättö̧ ucurumä?" Cuä̧ju̧cuä̧ji̧mä̧ cudaji'ättö. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ ttörö jȩa̧ päinöta'anö jȩä̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juhua'a yabonänö'inä, ji̧yȩtȩ ttö chötö'cö ucuru jiähuäji jicuähuoca'a jö̧ttö̧mä̧. 18Samuelmä o'cajuiyönä ji̧yȩtȩ'inä ödajoca'a ji'ähuinö̧. Elímä pä'inö: Ja̧u̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧. Churutä adihuomenä jȩa̧jä̧."19Samuelmä böo juo'inö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ ja̧u̧tä̧cu̧ ki̧nö̧ i̧huȩnȩnä̧ päinömä ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ cä'ädi'oca'a 'cuä̧o̧pä̧cuȩ jiähuinömä jȩpi̧nö̧. 20O'catoi'önä Israel ttö̧ja̧mä̧ Danttö kä̧mä̧dö̧ Beerseba jubö huo̧jui̧nä̧tö̧ Samuelrömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ umöhuä̧ya̧ 'cuä̧o̧pä̧cuȩ jiäcuähuä i̧sa̧ jö̧nä̧ 'cä̧'ȩpö̧ u̧ju̧ni̧nä̧cu̧ ja̧'a̧ pä'ö. 21TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ Silottö pä'äjita'anö Silottö i̧jȩcui̧nö̧, isopäi'önä Samuelrö ucuocu i̧jȩcui̧nö̧ta'anö.

Chapter 4

1Samuel ucuocuinö o'catoi'önä̧rö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧. jitä Israelmä rä'opinö rohuäu 'chä̧nö̧ filisteoscu. Jahuätömä ä'ecuinä̧tö̧ Ebenezer pä'ö micuome, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ filisteosmä ä'ecuinä̧tö̧ Afec pä'ö micuome. 2Filisteosmä ca̧ca̧cui̧nä̧tö̧ tturohuähua pä'ö Israel ttö̧ja̧cu̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curä kä̧mä̧do̧mȩnä̧. Filisteos rohuäu isojuo'epinätö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä'ö icuinä̧tö̧ 400nö̧ ttö̧ja̧rö̧ tturohuähuomettö̧mä̧.3Pä'äjita'anö ttö̧ja̧ tti̧rȩbȩhuo̧mȩnä̧ ttä'ecuäjome, Israel tä̧mö̧ buecuächätömä pä'inä̧tö̧: ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö tu̧ru̧hua̧mä̧ tujiyuhuönä jȩa̧'a̧ttö̧ jitä mo̧ro̧mä̧ filisteos ttä'ca jo̧mȩttö̧mä̧? Ti'cächätucua tu̧ru̧hua̧ Dios esecuinö ȩjo̧ca̧ pȩnȩ jubö yottö Silottö, pȩnȩtä̧ ka̧ pä'ö ujutucu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ujuturu ppädäcua'anö taboiyotö ttumöttö̧." 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ hue'inä̧tö̧ umätö̧rö̧ Silora̧'a̧ tti̧'cha̧ pä'ö; jua'attö jahuätömä i'cächinä̧tö̧ su̧ro̧da̧u̧ Ttu̧ru̧hua̧ Dios esecuinö ȩco̧ca̧. Quurubín huä̧mȩ ttö'ejoca. Elí i̧tti̧mö̧ ta̧ju̧cuäyotö; Ofni'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Finees'inä juo̧ca̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ ppeyänä.5TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ ä'ö kä̧cuä̧huo̧mȩ rȩbȩhui̧po̧mȩnä̧, Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä pä̧i̧cu̧nä̧ huopinä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ huottomenä rȩjȩmä̧ ttö̧ä̧hui̧na̧'a̧. 6Filisteos pä̧i̧cu̧nä̧ huotta'a ä̧ju̧cu̧mä̧ pä'inätö̧: "¿Däjejä̧ttö̧ hebreos ttö̧ja̧ ä'ähuarättö pä̧i̧cu̧nä̧ huotta'a rö̧mi̧pö̧mä̧?" Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä huo̧jui̧'i̧nä̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧mä̧ ä'ö kä̧cuä̧huo̧mȩ ka̧'a̧ pä'ö.7Filisteosmä ye'i'ä'cotö; pä'inä̧tö̧: "Ttö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ ä'ö kä̧cuä̧huo̧mȩ rȩbȩhuä̧ji̧." Jahuätömä pä'inä̧tö̧: "¡Ujutuhué!" ¡Ä'cojimä̧ pa̧'a̧nö̧ jö̧mä̧ yorö'iso 'cuäopoca'a jä̧'i̧ja̧'a̧! 8"¡Ujutuhué!" ¿Ditä tto'epö ppädäcuotöta'attö̧ pitö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ juruhuätö ttujuruttömä? Pitötä ja̧'a̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ Egipto tta̧ja̧cu̧ rohuäu rȩjȩ jui̧yä̧jä̧ttö̧ rö̧ä̧nä̧ usurä ttȩmä̧u̧nä̧ jȩpi̧nö̧mä̧. 9Cujurucu amöcuädätucui, umätö̧ jö̧nä̧ ucutu filisteosmä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧ Hebreos ttö̧ja̧tä̧ ttö̧mö̧huäyotö jö̧nä̧ cu̧jä̧cuo̧tö̧jä̧, ucutucu jahuätö ttö̧ja̧cuä̧'i̧ja̧'a̧nö̧tä̧. Umä̧tö̧ jö̧nä̧ rohuähuätucui."10Filistea ttö̧ja̧ rohuähuinä̧tö̧, rohuäu iso juo'epinä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧. Ya̧cu̧pu̧nä̧ ttojusodera̧'a̧cu̧ tö'ipächinä̧tö̧, juiyó recuätörö cuä'äu icuinä̧tö̧; Israelttömä̧ treinta mil su̧ro̧do̧u̧ jo̧menä̧ to'e'inä̧tö̧. 11DIOS esecuinö̧ ȩjo̧ca̧'inä̧ nä̧u̧cuä̧cuä̧hui̧na̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Elí i̧tti̧mö̧ ta̧ju̧ Ofni, Finees'inä̧ 'corujuo'ächinä̧tö̧.12Ya̧te Benjamín ahuaruhua o'cotö i̧sa̧ ttörohuähuome pä̧tȩcuä̧nö̧ 'cuäo'ö jopö Silora̧'a̧ rä̧bȩhui̧nö̧ ji̧yȩtä̧ mo̧ro̧, rä̧bȩhui̧nö̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧tiyu̧'inä̧ serähuächäja'atä rä̧bȩhui̧nö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ unä̧'inä̧ rȩba̧ ja̧'a̧tä̧. 13Ja̧u̧ ichi'omenä̧, Elimä̧ mä̧nä̧ jäyä ideäcänä̧ to̧pä̧rö̧ pi̧nö̧ ju̧juȩnȩ pä̧nö̧ a̧'cua̧tta̧'ȩcuinö̧ DIOS esecuinö̧ ȩjo̧ca̧ amöcuädö. Ja̧u̧ ötahuiyänä̧ 'chä̧hui'ö̧ huȩnȩ jiähuomenä̧, ötahuiä ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧ pä̧icu̧nä̧ huopinä̧tö̧.14Elímä huotta'a rä̧mi̧pa̧'a̧ ä̧ju̧cu̧mä̧ pä'inö: "¿Däjettö̧ ya̧'a̧nö̧ rä̧mi̧pö̧mä̧?" Ya̧tȩ jurunä 'chä̧hui̧'ö̧ topö i̧huä̧ji̧'ca̧ Elírö ji'ähuinö. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Eli uhuächina'attö̧mä̧ 98nö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧; ö'äriyämä ä̧to̧cä̧chi̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ toö juiyönä juo'ächinö.16Ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ Elírö pä'inö: "Ttömä curä jitä mo̧ro̧ tturohuähuomettö̧ tö'ipächäji'ca̧ rȩbȩhui̧pä̧ji̧sä̧." Ja̧'hua̧nö̧ päiyäcu ja̧u̧mä̧ päinäcu̧: "¿Chi̧tti̧, tocu jä̧ja̧'a̧cuä̧ttö̧?" 17Ttö̧ja̧sa̧ huȩnȩ i'cächäji päjimä ädätömä pä'inö: Israel ttö̧ja̧mä̧ filisteas ttö̧ja̧ttö̧ dö'ecuächäjätö. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö ttö̧ja̧mä̧ rohuäu tti̧cuä̧jä̧u̧. Cui̧tti̧mö̧ ta̧ju̧cuäyotö Ofni'inö, Finees'inä to'e'ächäjätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧ä̧ro̧ca̧'inä nä̧u̧cuä̧jä̧tö̧."18TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧ä̧ro̧ca̧ ucuocuomenä Elímä ideäcättö aboja'acu 'po'ächö äpate ppeyänä ma'i̧nö̧. U̧ru̧pä̧'kȩ 'teähui'äcu 'coru pä'i'inö, juhua'amä täcö bu̧o̧sa̧ jo̧mȩttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juiyo bä̧rȩpa̧ jo̧mȩttö̧. Ja̧u̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ ki̧nö̧ 40nö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧.19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ö̧jo̧ri̧ju̧, Finees irecuamä muchaju juo'inö'coju o'caju juhuojometä̧ päia'a. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧ä̧ro̧ca̧'inä näucuä̧jä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ki̧mi̧ya̧'inä ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö kirecuo'inä 'coro juhuo'ächäjätö pättö huȩnȩ ä̧ju̧cu̧mä̧, kihue'quiyunä kä̧mä̧dö̧ o'caju juo'inä̧ju̧, juhua'amä o'caju juhuoja pä'ö barahuächia'attö. 20'Coru juottächome ppä̧'ä̧dä̧rä̧jä̧tö̧ nä̧tö̧mä̧ pä'inätö̧: "Yecuecuä, uborö uhuäbecuäjäjujä̧." Ja̧'hua̧nö̧ pätta'anä ädätocoju pinä̧ju̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧ju̧cu̧'inä ä̧ju̧cuo̧co̧ju̧ pinäju̧.21Jahuajumä ja̧u̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧mä̧ Icabod pä'ö o'inäju̧: "Usärömä Israel ttö̧ja̧ttö̧mä̧ 'quȩi̧pä̧chä̧ja̧'a̧" pä'ö, juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧ä̧ro̧ca̧mä̧ ttö̧ä̧nä̧cuä̧jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ki̧mi̧ya̧'inä ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö kirecuo'inä 'corujuoächäjomenä. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuäjumä pä'inä̧ju̧: "Usärömä Israel ttö̧ja̧ttö̧mä̧ 'quȩi̧pä̧chä̧ja̧'a̧" juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧ä̧ro̧ca̧mä̧ ttö̧ä̧nä̧cuä̧jo̧mȩnä̧

Chapter 5

1Filisteosmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ nä̧u̧cui̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ebenezer ötahuiyättömä Asdodra̧'a̧cu̧ ȩpi̧nä̧tö̧. 2Filistosmä ȩmi̧pi̧nä̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ȩmi̧pö̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dagon pättäcu ojusode jacuä do'ädömä ja̧u̧tä̧ ippeyä jo̧mȩ rutinättö̧. 3Asdod ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ koro mo̧ro̧ juoa'acu porächi'ö tottomenä ttö̧ä̧nä̧hua̧ dagon päjimä ö'ä rȩjȩcu̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ ko̧mȩcu̧ cuäipa'atä topinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧u̧ pä'äjita'anö ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dagonrö̧mä̧ ȩmo̧po̧'ö̧ ä'coji ö̧jo̧mȩtä̧ ku̧ni̧nä̧tö̧.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ koro mo̧ro̧ yo̧ȩi̧ jahuätö ttö'orächi'omenä, Dagónmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ po̧mȩcu̧ ö'ämä cuäipa'atä pina'a. Dagón u'inä, umöpi̧yä̧ to̧mö̧rȩcuȩ'ö̧ rȩjȩ pi̧na̧'a̧, 'toruhuächa'atä doächi'äcuähuomecu̧. Suro Dagón kada'co'atä ki̧'ä̧nä̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitä mo̧ro̧ jubö päi'önä Dagónttö sacerdotetö̧mä̧ asdod ttö̧ja̧mä̧ kȩdo̧co̧tö̧ Dagón ö̧jo̧mȩcu̧ doächäcuähuomemä.6TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ surojönä ro̧'ȩpi̧nö̧ Asdod ttö̧ja̧rö̧mä̧. Ja̧u̧mä̧ si'epö icumä dudu oyunä jȩpö̧ cuä'äu icuinö, A̧sdo̧d ttöjarö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppeyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧'inä. 7Asdod ttö̧ja̧mä̧ ja̧u̧n 'cuäopö huo̧jui̧'ö̧ jahuätömä pä'inätö: "TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧mä̧ ujutu ka̧ pä'ömä jo̧ca̧'a̧, ju̧huo̧ca̧mä̧ juiyo suronä jȩä̧u̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tö̧ä̧nä̧hua̧ dagónrö'inä suronä jȩpö̧.8Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö jahuätö hue'inä̧tö̧ Filisteosttö o'catoi'önä ruhuotörö ttȩmä̧ja̧ pä'ö; jahuätö pä'inä̧tö̧.: "¿Ttä'anötä̧ jȩtä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinoca̧mä̧ Israelrö?"Jahuätö ädätinä̧tö̧: "Gatra̧'a̧cu tȩpa̧'a̧nä ja̧'a̧tä̧ topätuhuí TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinoca̧ Israel ttöja̧rö. Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö jahuätö ȩpi̧nä̧tö TÖ̧Ä̧NÖ̧HUA̧ esecuinoca̧ Israel ttöja̧rö̧. 9Ja̧hua̧nö ja̧'a̧nä̧ Gatra̧'a̧cu̧ ttȩpo̧mȩnämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧u̧ ötahuiyä ro̧'ȩpinö, rö̧ä̧önä̧ ttieruhuächi'önä jȩi̧nä̧u̧. JA̧U̧ ro̧ȩpinö ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧ o'catoi'önärö, ppo̧'ä̧tö̧rö̧'i̧nä ja̧hua̧nö tä̧murö'i̧nä ttidepänä dudu oyu rä'opunä.10Ja̧hua̧nö jä̧u̧ Ecrónra̧'a̧cu̧ hueinätö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinóca̧mä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö jurunänö doächi'ina̧'a̧ Ecrónmä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä Ecrón ttöja̧mä päi̧cu̧nä̧ pä'inätö: "Ucutu ö'cächätöjä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinoca̧ Israel ttöja̧rö̧, ujuturu cuä'ö cuicuätucua pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö tahuäruhuärö'inä.11Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Filisteo ttö̧ja̧ rubuo hue'ätö o'catoi'önä̧rö̧ ttȩma̧já̧pä'ö hueinä̧tö̧; Jahuätö pä'inä̧tö̧: "Porömä̧ rä'epö icuätucui Israel ttö̧ja̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧ esecuinö̧ ȩjo̧ca̧, ppa̧'a̧dä̧jä̧tucui̧ ki̧nometä̧, ujuturu'inä̧ cuä'ö icu ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ tahuaruhuäro'inä̧ cuä'ö icua'anö ja̧'a̧." Ja̧hua̧nö̧ jo̧menä̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧ juiyó yettecunä̧ ji̧na̧'a̧; TTÖ̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ juiyó rö̧ä̧nä̧ ro̧'ȩpinö̧ juorömä̧. 12ttö̧ja̧ juorö̧ 'corujuo'ächocotö päjätömä̧ duduyunä̧tä̧ usurä ȩmä̧hui̧nä̧tö̧, jä̧hua̧nö̧ jo̧menä̧ ttajuäumä̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ jubu rä̧bȩhui̧na̧'a̧.

Chapter 6

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧mä̧ filisteas ttö̧ja̧ ttidepiyunämä̧ 7nö kä̧hua̧tö̧ jo̧mȩnä̧ ki̧na̧'a̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ ji̧nö̧ o'ca'a filisteas ttö̧ja̧mä̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ttö̧'i̧nä̧ jitötättö'inä kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mä̧ri̧mö̧rö̧'inä huopäjä'cotö pä'inätö̧: ¿TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧mä̧ tocu jȩtö̧'a̧nö̧ttö̧? Ji'ähuitö tocu jȩpö̧tä̧ ppa̧tä̧di̧ pa̧'a̧nö̧ ja̧ pä'ö ttidepiyura̧'a̧cu̧mä̧."3Ttö̧ä̧nä̧hua̧ttö̧'i̧nä̧ ttö̧ja̧ttö'inä kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mä̧ri̧mö̧mä̧ pä'inätö̧: "Ucutu Israel ttö̧ja̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö̧ ȩco̧ca̧ huecuätucuomenä̧mä̧, jȩ'cuä̧jä̧tu̧cu̧ micuä jö̧nä̧ ttöäre iyähuä juiyönämä huecuätucuä. Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä, nacuä̧chä̧tu̧cu̧mä̧ cu̧'i̧pä̧cuo̧tö̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jitä jubö päi'önä usurä tȩmä̧u̧mä̧ cädi'ica'attö̧ pä'ö cu̧huo̧jui̧pä̧cuo̧tö̧jä̧." 4Ja̧u̧nu̧ o'ca'a jahuätömä pä'inä̧tö̧: ¿Jȩtä̧ji̧ micuämä̧ däje ttöäre iyähuä tȩpä̧cua̧'a̧ttö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö̧ ȩco̧ca̧ ppa̧tä̧do̧mȩnä̧mä̧? Jahuätömä ttädätinä̧u̧: 5nö̧ jo̧mȩnä̧ ji̧ä̧mö̧ a̧'cuä̧juä̧ jö̧'a̧cuä̧ orottö adicuä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 5nö̧ jo̧mȩnä̧ filisteas ttö̧ja̧ tturuhuotö jö̧'a̧cuä̧ i̧si̧ri̧'cu̧tö̧ orottö adicuotörö'inä. Ucutu'inä curuhuotö'inä usurä ttȩmä̧huä̧tö̧cu̧ jö̧'a̧cuä̧tä̧.5Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ucutumä̧ jȩcu̧'ä̧tucua̧ pä'ö ja̧'a̧ duduyu a̧'u̧cuä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä surojuoepätö si̧ri̧'cu̧tu̧ tta̧'u̧cuä̧'inä̧, Ja̧hua̧nö̧ jȩpu̧ adihua'a pä'ätucui Israel ttö̧ja̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧TÄ̧. Ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧cö̧ ucuturu suronä̧ jö̧ jȩpö̧'i̧cuä̧cua̧mä̧, cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ttu̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ttu̧'inä̧. 6¿Dä̧bu̧ ucutumä̧ cuamiso'quitucuttu'inä̧ 'quiyönä̧ cuamucuädätucua'attö̧, egipto ttö̧ja̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Faraón ji̧nö̧'a̧nö̧mä̧? Ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ Israel ttö̧ja̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ rö̧ä̧nä̧ ro̧ȩpi̧nö̧ ji̧nö̧mä̧; ¿Ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧ Egipto ttö̧ja̧mä̧ rä'epö tticuoca'anä̧'i̧nä̧ rä'opächocotö pinä̧tö̧?7Jitämä̧, doähuäcä jo̧mȩnö̧ jȩpä̧tu̧cui pä̧cä̧yö̧ ta̧ju̧ i̧tti̧cuä̧tö̧ttö̧ ti̧'ä̧dö̧, ppi̧'ȩpö̧ nö̧'cähuäcä nö'cähuocotö pä'ijätöttö. Päcäyä i̧sa̧ju̧tu̧ru̧mä̧ ti̧'ä̧dä̧tu̧cui̧ mä̧nä̧ra̧'a̧cu̧ttu̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ tti̧tti̧mö̧rö̧mä̧ ȩpä̧tucui̧ isodera̧'a̧cu̧, ta̧ju̧tu̧ttu̧ otó jo̧mecu̧. 8Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ȩmä̧jä̧tu̧cui̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinoca̧ ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ rötäjätucui mä̧nä̧ rö̧ä̧mä̧nä̧. Oro a̧'u̧cuä̧ iyätucui mippoönä̧ ttiäre iyähua a̧'cua̧rö̧nä̧ jȩttä̧ji̧ micuä i̧so̧ca̧ jacuä ppeyänä̧ jo̧mȩ ȩnö̧. Ja̧u̧nu o'ca'a ja̧'a̧tä̧ topätucui ttu̧mä̧nä̧nä̧ tti̧'cha̧'a̧nä̧. 9Ja̧u̧nu o'ca'a topätucui; tti̧rȩjä̧ Bet Semes mä̧nä̧cu̧ tti̧'cha̧ pä'ö, ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ TTU̧RU̧HUA̧TÄ̧ jä̧cua̧'a̧ pi̧yȩ röä̧nä̧ surojönä̧ jö̧ jȩpji̧mä̧. Ja̧hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä̧, ja̧u̧nutä̧ cu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧jä̧ ujuturu ro̧'ȩpu̧mä̧ ja̧u̧mä̧cö̧ ja̧'a̧ pä'ö; ro̧ȩpa̧ päoca'anä̧ 'cuäopa'a pä'ö."10Jahuätö ttö̧ja̧mä̧ jahuätö pättäjita'anö jȩpi̧nä̧tö̧; Pä̧cä̧yu̧ tti̧tti̧mö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧ 'chu'ädö, carucätta nu'cö ttuninä̧u̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ tti̧tti̧mö̧rö̧mä̧ isode jacuä ppe'tädö icuinätö̧. 11TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö̧ ȩco̧ca̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧si̧ri̧'cu̧tö̧ orottö adicuotörö'inä ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö duduyu a̧'cua̧juä̧ ȩco̧ca̧'inä carucättanä rutinä̧tö̧. 12Pä̧cä̧yu̧mä̧ jäyäcu'inä 'cä̧tti̧'o̧ca̧'a̧ Bet Semes ötahuiyära̧'a̧cu̧tä̧ 'chi̧nä̧tö̧, oto mä̧nä̧nä̧ huopäyotä 'chi̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ 'chä̧nö̧mä̧ ttu̧huo̧jua̧'a̧cu̧'i̧nä̧ ttu'uhuecu'inä 'cä̧tti̧'o̧ca̧'a̧tä̧. Filisteas ttö̧ja̧ tturuhuotömä Bet Semes ttö̧ja̧ ttidepiyu beipome jubötä 'chi̧nä̧tö̧.13Bet Semes ttö̧ja̧mä̧ ttu̧cuä̧ cuähuä trigo pämä̧roppä päi'omettö ca̧ca̧tö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧. Jahuätömä ttu cä'epö tottomenä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö̧ ȩco̧ca̧ topömä, esehuinä̧tö̧.14Bet-semes ttö̧ja̧ ttötahuiyänä Josué u̧cuȩ cuähuä ka̧cuo̧mȩ doächi'ina̧'a̧ carucämä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juȩnȩtä̧ inäyu rö̧ä̧yu po̧mȩ pä̧ma̧di̧na̧'a̧, carucä odiyämä nä̧chö̧ icu ttöäre iyähuä jö̧nä̧ pä̧cä̧yu̧rö̧ ku icu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧rö̧ iyinä̧tö̧. 15Leví ahuaruhuä 'cotömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ mȩyȩdi̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧so̧ca̧ juȩnȩtä̧ ppeyänä ko̧ca̧ ji̧yȩtȩ a̧'cua̧juä̧ orottö adicuä ȩco̧ca̧mä̧ inäyunä rutinä̧tö̧, Bet-semes ttö̧ja̧mä̧ ttöäre iyähuä ku icu iyinä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧ mo̧ro̧ TÖ̧Ä̧HUA̧RÖ̧ isotörö ku icu iyinä̧tö̧.16Cinconö huotö filisteos tturuhuotömä pi̧yȩ toi'ötä ja̧u̧nö̧tä̧ mo̧ro̧ ppa̧'ä̧chä̧chi̧nä̧tö̧ Ecróra̧'a̧.17Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ dudu oyu oro a̧'u̧cuä̧ adicua'a ttiyinö̧mä̧ Filisteos ttö̧ja̧ TTU̧RU̧HUA̧RÖ̧ kú icú iyähuä päi'önä̧ ttiyinö̧mä̧ jäyä jȩtti̧nö micuä päi'önä: Asdodtto'inä ya'ute, Gaza'inä ya'ute, Ascalónttö̧'inä ya'ute, Gat-ttö'inä̧ ya'ute ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ecrónttö̧'inä̧ ya'ute. 18I̧si̧ri̧'cu̧tu̧ orottö adicuotömä̧ jimutȩnö̧ ji̧na̧'a̧ Filisteo ttö̧ja̧ ruhuo huettome jö̧ ta̧'a̧nö̧, ötahuiyä rö̧o̧me'inä̧ ttidepiyu jo̧me'inä̧. Inä̧huä rö̧ähuänä̧, huä̧me rötinä̧tö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinoca̧mä̧, pi̧yȩ mo̧ro̧ 'cuäopu topätö ka̧cuä̧tö̧ Bet Semita Josué ö̧ji̧nö̧'a̧nö̧.19TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ro̧'ȩpi̧nö̧ Bet Semes ttö̧ja̧rö̧, esecuinoca̧ jacuä tottina̧'a̧ttö̧. JA̧U̧MÄ cuä'ö icuinö cicuenta mil setenta jo̧mȩ u̧mätörö. 20Ttöja̧mä rö̧ä̧nä ajuähuinätö TTU̧RU̧HUA̧ recuätörö cuä'äu icua'a topu. Bet Semes ttöja̧ pä'inätö: "¿Díki̧jä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ surojö jui'a̧ ä'ca jo̧mȩ ö̧jö'a̧nö hua̧mä? Porömä̧ dirö ki̧jä̧ huetäcua'a esecuinoca̧mä."21Jahuätömä̧ huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ Quiriat Jearim ötahuiyänä kä̧cuä̧tö̧rö̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö jittäunä hue'inätö̧: Filisteas ttö̧ja̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö̧ ȩco̧ca̧mä̧ ppa̧'ä̧dä̧tö̧; mȩyȩdö̧ ucututä juo̧ca̧mä̧ ȩpä̧tu̧cui̧.

Chapter 7

1Quiriat Jearim ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ ichionä̧tö̧ TU̧RU̧HUA̧ esecuinoca̧ topö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ȩmi̧pi̧nä̧tö̧ Abnaad ojusodera̧'a̧ muä'ca po̧ri̧yä̧'tä̧ jo̧mȩ. Jahuätömä cä'epö ku̧ni̧nä̧tö̧ i̧tti̧ Eleazarö TÖ̧RÖ̧HUA̧ esecuinoca̧ hua'adö u̧ju̧na̧ pä'ö. 2Ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧tä̧ kä̧mä̧dö̧ esecuino̧ca̧mä̧ Quirat Jearim ötahuiyänä kina'ado recuo 20nö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧. O'catoi'önä Israel ttö̧ja̧ ttoju odehuiyättömä ajacuähuinätö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ eseäcuäunö ppättäda pä'ö TTU̧RU̧HUA̧RÖ̧.3Samuel pä'inö Israel ttö̧ja̧rö̧: "Ucutu isopäi'önä TU̧RU̧HUA̧RÖ̧ cuami iso'qui jacuättö amöcuädö ppa̧cuä̧chä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yapare cu̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ do'opö icu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Astort ucutu cu̧ju̧nä̧rä̧tu̧cuä̧'ca'inä, ucutu ppa̧cuä̧chä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧ TU̧RU̧HUA̧RÖ̧ cuami'iso'quinä jahuätö ucuo te'ähuätucui chö̧'ä̧cua̧rö̧tä̧ ja̧u̧ru̧tä̧, ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ filisteos ttö̧ja̧ttö̧ ttö̧ji̧pö̧nä̧ ppä̧dä̧cua̧mä̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ tätähuä'ca Baales'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tätähuä'ca Astarotrö'inä do'opö icuinätö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ TTU̧RU̧HUA̧RÖ̧TÄ̧ chö̧'ä̧cua̧rö̧tä̧ ucuo te'ähuinätö̧.5Ja̧u̧nu̧ o'ca Samuelmä pä'inö: Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧rö̧ ca̧ca̧ti̧pi̧ Mizpa ötahiyänä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttömä ucuturu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧nä̧ jä̧dȩpä̧cua̧sä̧." 6Jahuätömä Mizpa ötahuiyänä ca̧ca̧cui̧pö̧ ajiya huä'opäjä'cotö ti'inätö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧. Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ ttu̧cuä̧ a̧do̧chö̧mä̧ pä'inätö̧: "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧rö̧ Suronä̧ jȩpä̧jä̧tö̧jä̧." ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Samuelmä juorötä adihuomenä topö hue'inö Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧.7Filisteas ttö̧ja̧mä̧, Mizpa ötahuiyänä ca̧ca̧cuä̧'cotö ka̧cuä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ pätta'a ä̧ju̧cu , filisteas ttö̧ja̧ tturuhuotömä Israel ttö̧ja̧rö̧ ru̧huä̧hui̧nätö. Israel ttö̧ja̧mä̧ pi̧yȩ ä̧ju̧cu̧mä̧, rö̧ä̧nä̧ ye'ecuinä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ jä̧u̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ Samuel pä'inä̧tö̧: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧rö̧ 'cuäopönä ucuocui ujutu ttiminä, ja̧u̧tä̧ filisteas ttumöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧ttö̧ ttö̧ji̧pö̧nä̧ ppädatö.9Samuelmä̧ oveja i̧ttí̧ atate auttu 'chu'ädö kú icu iyinö̧ U̧RU̧HUA̧RÖ̧. Ja̧hua̧nö̧ jä̧ji o'ca'a Samuel Israel ttö̧ja̧ TTU̧RU̧HUA̧RÖ̧ jä'epinö̧. Jahuätö TTU̧RU̧HUA̧ ädätinä̧cu̧.10Samuel oveja i̧tti̧rö̧ kú icu iya'anä̧mä̧, Filisteo ttö̧ja̧ tö'cöpächinä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ttörohuähua pä'ö; Ja̧hua̧nö̧ mo̧ro̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ pä̧'i̧cu̧nä̧ rä̧mipi̧na̧'a̧ Filisteo ttö̧ja̧rö̧ ja̧hua̧nö̧ rä̧mipä̧u̧ ye'ecui'inä̧tö̧, ja̧hua̧nö̧tä̧ mo̧'ä̧chi̧nä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧ ttä'cattömä̧. 11Israel ttö̧ja̧mä̧ ujurunä̧ rä'opchinä̧tö̧ Mizpattömä̧, Filisteo tto'ca'anä̧ ruhui'ö cuä'ö icuinä̧tö̧ Bet Car yabonä̧ttö̧.12Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Samuel idó'qui chu'ädö rötinö Mizpattö'inä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö Sen'i̧nä̧ kä'co jo̧mȩ. Juhuäne ji̧nomȩmä o'inö Ebezer, päömä̧: "Penȩ jubu ppädäu̧jä̧ TTÖÄNÄ̧HUA̧MÄ̧".13Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ Filisteosmä huetta'anä̧tä̧ ka̧cuinä̧to̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ beipomȩ'i̧nä̧ cuä'o'ocottö pinä̧tö̧. TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ kö'cocö pinö Filisteos ttö̧ja̧rö̧ Samuel ö̧ji̧nö pänä̧mä̧. Filisteos ttö̧ja̧ ötahuiyä bäreu 'chottipinö ji̧nömä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ ppa̧'a̧di̧nä̧tö̧, Ecrónttö̧ kämä̧dö̧ Gat beipomȩ jubu; 14Israel ttö̧ja̧mä̧ ttírȩjä̧ ji̧nä̧jä̧mä̧ ppa̧'a̧di̧nä̧tö Filisteos 'chu̧tta̧ro̧mȩttö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huȩnȩ juiyö ka̧cuinä̧tö Israel ttö̧ja̧ Amorreos ttö̧ja̧cu̧mä̧.15Samuelmä adihuome topö hue'inö Israel ttö̧ja̧rö̧, ja̧u̧ ö̧ji̧nä̧ pä̧nä̧mä̧. 16A̧'ȩ jö̧'a̧cuä̧ do'ächö 'chi̧'ä̧nä̧tö̧ Betelttö kä̧mä̧dö̧ Gilgara̧'a̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Mizpa jubö cä'ädö, Ja̧u̧mä̧ adihuomenä topö hue'inö Israel ttö̧ja̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩmä̧ o'cajuiyötä. 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ Ramára̧'a̧ ppa̧'ä̧chi̧nö̧ juhua'amä ojusodemä juȩnȩtä̧ hua̧'a̧ttö̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juorötä Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ adihuomenä topö hue'inö. Koromä juȩnȩ aditinö ku icu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyähuome'inä.

Chapter 8

1Samuelmä bö̧o̧sa̧ juo'ächömä, i̧tti̧mö̧rö̧ Israel ttö̧ja̧ tturuhuotö jö̧nä̧tä̧ ku̧ni̧nö̧. 2Ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧sa̧mä̧ Joel pä'ö micuinö, ja̧u̧nu̧ o'ca'a i̧sa̧mä̧ Abías pä'ö micuinö. Jahuätömä Beerseba ötahuiyänä kä̧nö̧ röji pähuä isotö jö̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧. 3I̧tti̧mö̧mä̧ ttä'o jȩi̧nö̧'a̧nö̧mä̧ jȩpo̧co̧tö̧ pinätö̧ ja̧'hua̧nö̧ huotö ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päinömä jȩpo̧co̧tö̧ pinätö̧, päö jȩtta̧jueimä pärätä ttimita'anätä̧, mippounä iyähuämä suronätä̧ ja̧'hua̧nö̧ jö̧tta'anö adihuomenämä jȩpo̧co̧tö̧ pinä̧tö̧.4Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧u̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ ucuo ttö̧ja̧mä̧ Samuelcu Rama pä'ö micuome ca̧ca̧cu̧ pȩjä̧mi̧nä̧tö̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧rö̧ pä'inätö̧: "Topittö̧, ucumä täcö bö̧o̧sa̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧tti̧mä̧mö̧ ucu jȩ'cui̧nö̧'a̧nö̧mä̧ jȩpo̧co̧tö̧. Ya̧tȩ ru̧hua̧rö̧ iyitö tu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ hueatö, ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧rö̧ hueä'ija'anö̧.6Samuelmä pi̧yȩ pa̧'a̧nö̧ pättäjimä kö'cocö pinö: Tu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧ iyitö ja̧u̧tä̧ ruhuonä hueatö." Ja̧'hua̧nö̧ pattäcu Samuel TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧rö̧ jä'epinö. 7TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä Samuelrö pä'inö: Jahuätö ttö̧ja̧ cuahuaruhuä jättepäjimä iyitö; isopäi'önä ucurutämä kö'cö jui'ömä jȩtto̧cö̧ jä̧ji̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧jueimä ttö ru̧hua̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧ kö'cö jui'ö jȩpä̧jä̧tö̧.8Jitämä̧ jȩpö̧ ka̧cuä̧tö̧ Egipto ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧ ttö̧ja̧cua̧'a̧ rä'epö chicuinö mo̧ro̧ jȩpö̧ ttö̧ja̧cui̧nö̧ta'anö, ttörö kö'cö jui'ömä ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧tä̧ ucuo te'ähuinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩtti̧nö̧ta'anö ucuru'inä jȩpä̧tö̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pättömä jȩpi̧; ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ kä̧nö̧mä̧ 'cuä̧o̧pä̧cuȩmä̧ ji'ähuitö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ ru̧hua̧ jahuätörö ruhuonä huȩä̧cuȩ'inä ttu̧huo̧jua̧ ji'ähuitö.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Samuelmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocuäjimä o'cajuiyötä ji'ähuinö ötahuiyä ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧ ttu̧ju̧nä̧ra̧ pä'ö jättepäja'amä. 11Pä'inö: "Pa̧'a̧nö̧ huȩä̧cua̧ ru̧hua̧mä̧ ucuturumä. Ja̧u̧mä̧ ucutu cui̧tti̧mö̧ttö̧ ȩmä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ iäre ocä curä caruquiyä cuȩttȩpä̧rä̧cuo̧tö̧rö̧'inä ö'ojo'äcua̧, ca̧ba̧yu̧tu̧nä̧ huä̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧'inä iäre ocä curä caruquiyä ä'canä jottäcua'anö. 12Miles huotö su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotörö'inä ö'ojo'äcua̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cincuentanö huotö su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotörö'inä. Ja̧u̧mä̧ korotörömä i̧rȩjä̧ cuähuä ttu̧ju̧na̧ pä'ö sattönä huȩä̧cua̧, korotörömä u̧huä̧ju̧ ca̧ca̧tä̧tu̧rö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotörömä kurä rohuähuäcuähuä aditätörö'inä ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö iäre caruquiyä jacuä jahuä aditätörö'inä.13Ȩmä̧tu̧cui̧ ucutu, cuittijutucu ttadita a̧mȩu̧'inä, da'ätö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pan adicuä ttö̧ja̧'inä. 14Ȩmä̧tu̧cui̧jó rȩjȩ adihuome ucutä cui̧rȩjä̧, cu̧cuȩcuähuä ko̧mȩ, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ olivo pätta'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuäyajä̧ ucutä cumöhuäyotörö. 15Cuȩma̧tu̧ja̧ 10% cuähuä u̧huä̧ju̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui'ättattö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuiyajä̧ curuhuotucu su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotörö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuru ppä̧'ä̧dä̧rä̧tö̧rö̧'inä.16Cuȩmä̧tu̧cua̧ja̧ ucuturu adiunä ppä̧'ä̧dä̧rä̧tö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nä̧tö̧rö̧'inä, ucurutä adiunä ppä̧ttä̧dä̧rä̧cuo̧tö̧rö̧ u̧mätö̧ muäyotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttä̧ji̧mö̧ burotö̧rö̧'inä; o'cajuiyönä cuaditätucumä ja̧u̧tä̧ öäretä. 17Ja̧u̧mä̧ chutä i'ättattö emäcua̧ 10% ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutumä pä̧i̧cu̧mä̧ hue'ähuotötä cu̧jä̧cuo̧tö̧jä̧. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ suroja'a pä'ö cui̧'chȩrȩja huerächi'önä cuajahuäcuotöjä̧ ucuo ru̧hua̧ ja̧u̧ huȩä̧u̧ ucututä ȩmi̧nä̧tö̧jä̧ ja̧u̧ru̧ ucuturu ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopa pä'ö; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TU̧RU̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧ yoröisotä ädätiyä̧cua̧.19Samuel päö huȩnȩ tta̧ju̧cuomȩnä̧ ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ kö'cocotö pinä̧ttö; Pä'inä̧ttö̧: "¡kö'cocotöjä! Ya̧tȩrö̧ ru̧hua̧rö̧ pähuärö̧jä̧u̧jä̧ ujuturu huea pä'ömä̧. Kara'a rȩjȩtö̧ huȩtta̧u̧ ttö̧ja̧cua̧'a̧ jä̧'i̧jö'a̧nö tö̧ja̧ pä'ö, 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ ucuo ru̧hua̧mä̧ ujuturu ro̧ȩpu̧nö o'ipatö pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nötä̧ curä rohuäu ti'cho̧mȩnä̧'i̧nä̧ tä'canä̧ i̧cha̧ pä'ö.21Samuel jahuätö pättö o'cajuiyönä̧ ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧,ÖÄNÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuocu pättäji jä̧ji̧ ppa̧'a̧dö̧ ji'ähuinö. 22TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'inö Samuelrö:"pättö jȩpi̧ ya̧tȩrö̧ ȩmu ucuo ttu̧ru̧hua̧ päi'önä̧ jahuätö". Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ Samuel pä'inö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧: "o'catoii'önä̧ ppa̧cuä̧chä̧tu̧cua'anö ja̧'a̧ cuidepiyutucura̧'a̧tä̧."

Chapter 9

1Ya̧tȩ ki̧nö̧ Benjamin ahuaruhuä o'cotö i̧sa̧, ja̧u̧ ubomä̧ juiyó uruhuinö̧. I̧mi̧mä̧ micuinö̧ Cis, Abiel i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, ja̧u̧mä̧ Zeror i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, ja̧u̧mä̧ Becorat i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, ja̧u̧mä̧ Afía i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, ja̧u̧mä̧ Benjamin isotö i̧sa̧ ji̧na̧'a̧. 2Ja̧u̧mä̧ i̧tti̧ ya̧tȩrö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧ Saúl pä'ö micua̧rö̧, ja̧u̧mä̧ juiyó a̧'cua̧cua̧ ji̧na̧'a̧, Israel ttö̧ja̧ttö̧mä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ toina̧'a̧ ja̧u̧'a̧nö̧ a̧'cua̧cua̧mä̧. Ja̧u̧ i̧mi̧ttö̧ huä̧mecu̧mä̧ ja̧u̧tä̧ ji̧na̧'a̧ korotöttö'inä̧ abonä̧nö̧ otopinömä̧.3Cis ä̧ji̧mö̧ burötö̧, Saúl jä'ó ä̧ji̧mö̧, rettehuächinä̧tö̧. Ja̧hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧, Cismä̧ pä'inö̧ i̧tti̧ Saúlru: "Chu̧mu̧huä̧ya̧ttö̧ ya̧tȩrö̧ o'ipö tä'i; jo̧menö̧ jȩpi̧pö̧ usäjätucui chäji burö̧tö̧tö̧. 4Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Saúlmä̧ 'cuä'opö 'chi̧nö̧ de'a muä'chiju jö̧me Efrain ötahuiyänä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧no 'cuä'opinö̧ Salisa ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧'inä̧, ja̧hua̧nö̧ 'cuä'pö tti'cha̧'a̧nä̧'inä̧ po̧cui̧po̧co̧tö̧pinä̧tö̧. Ja̧u̧nu o'ca'a 'cuä'opinä̧tö̧ Saalim ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧, ju'huȩnȩ'inä̧ toina̧'a̧. Ja̧u̧nu o'ca'a 'cuä'opinö̧ Benjamin ahuaruhuä o'cotö tti̧rejä̧nä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ juorö'inä̧ po̧cui̧po̧co̧tö̧pinä̧tö̧.5Jahuätö Zuf rȩjȩra̧'a̧ tti̧rȩbȩhui̧'o̧mȩnä̧ Saulmä umöhuäyotö chutäcu ka̧cä̧tö̧rö̧ pä'inö: Ichätucui, ppa̧tä̧chä̧tu̧cua̧, chä'omä burrostö̧rö̧ tta̧'cua̧ rottecuajueimä ujuturutä a̧'cua̧ ro'ecu 'cua̧ra̧'a̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ päiyäcu umöhuä̧ya̧mä̧ päinö̧cu̧: Ä̧ju̧cui̧ttö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jiäu ä̧ju̧cui̧'ö̧'ca̧ jiäcuähuä i̧sa̧ ya̧tȩ pi̧yȩ ötahuiyänä kö̧, ja̧u̧mä̧ ttucuotäcu ja̧'a̧; ja̧u̧ päömä o'cajuiyötä isojö̧nä̧ pä'ö. Ja̧u̧ ö̧jo̧mȩcu̧ chi̧'cha̧ hue'ittö, ti̧mä̧ mä̧nä̧nä̧ ppa̧tä̧cha̧'a̧nö̧ ja̧ pä'ö jiähuatö."7Ja̧'hua̧nö̧ päcu Saúlmä umöhuä̧ya̧rö̧ pä'inö: Ti̧'chö̧ttö̧mä̧, ¿Ja̧u̧ru̧mä̧ däje tiyäcua'attö̧? Ttu̧cuȩ panmä täcö be'ecuächätujä̧, jui'ätöjä̧ ji̧yȩtȩ'inä ja̧u̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jiäu ä̧ju̧cui̧'ö̧'ca̧ jiäcuähuä i̧sa̧rö̧ tiyö'anö jö̧mä̧. ¿Däjetä ttu̧ju̧nä̧rä̧ttö̧? 8U̧mö̧huä̧ya̧mä̧ Saúlrö ädätömä pä'inö: Pȩnȩ ku̧nä̧rö̧sä̧ pärätä 3nö gramos jo̧mȩtä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jiäu ä̧ju̧cui̧'ö̧'ca̧ jiäcuähuä i̧sa̧rö̧ chi̧yä̧cuȩmä̧, ti̧mä̧ mä̧nä̧nä̧ ppa̧tä̧chö̧'a̧nö̧ ja̧ pä'ö jiähuäcua'anö."9(Mo̧ täbocu Israel ttö̧ja̧ttö̧mä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ji̧yȩtȩ jä'epö 'chä̧nö̧mä̧ pä'i'änätö̧: Ichi, ti̧'cha̧ videnterö totäja."Vidente pä'ö ottinäcu̧mä̧ jitä mo̧ro̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ttö̧'i̧nä̧ ttö̧ja̧ttö̧'inä kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧sa̧ ja̧'a̧) 10Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Saúlmä u̧mö̧huä̧ya̧rö̧ pä'inö: "Adiu pä'öjä̧. Ja̧u̧ttu̧mä̧ ti̧'cha̧ ichi." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä 'cha'achinätö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jiäu ä̧ju̧cui̧'ö̧'ca̧ jiäcuähuä i̧sa̧ ötahuiyänä̧ ö̧jo̧mȩcu̧ 'chä̧nö̧. 11Jahuätö möä'cattö pori̧yä̧'tä̧ päi'ome 'chattächi'omenä, nätö̧ möäyotö ajiya huätta pä'ö ppa̧'ä̧chä̧tö̧rö̧ po̧cui̧pi̧nä̧tö̧; Saúlmä umöhuä̧ya̧cu̧ jahuätörö pä'inä̧tö̧, "¿Vidente pä'ö micuamä tȩnȩ ö̧ja̧'a̧ttö̧?"12Jahuätö nätö̧mä̧ ädätinä̧tö̧: "Topätucui, yȩnȩja̧ kö̧, ucutu cuä'catucu jo̧mȩ päte'ö. Jurunänö tätucui, ja̧u̧mä̧ ötahuiyära̧'a̧ 'chä̧nö̧ rä'opächö, juhua'amä ötahuiyä ttö̧ja̧ ju'toju jo̧mȩttö̧ i̧sa̧ ku icu ttiyiyäcu. 13Ötahuiyänä docuächi'ätucuta'anö̧ cu̧'o̧cui̧'ä̧tu̧cuä̧cua̧ ju'toju jo̧mȩttö̧ u̧cuä̧ cuä̧nö̧ i̧'chä̧cua̧'a̧ ä'canä. Ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ ja̧u̧ i̧rȩbȩhui̧'o̧mȩnä̧tä̧ ttu̧cuȩmä̧ ttucuäcuotö, juhua'amä ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ ku icu iyähuä adiunä̧tä̧ ji̧ya̧rö̧ pä'ö pä̧cua̧mä̧; ja̧u̧nu̧ o'ca'atä ttä̧tȩpä̧u̧mä̧ ttucuäcuotö. Täcö täcui, räo'ome cu̧'o̧cui̧'ä̧tu̧cua̧rö̧."14Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätö 'cha'chepinä̧tö̧ ötahuiyära̧'a̧cu̧. Jahuätö ötahuiyära̧'a̧ dodettomenä̧mä̧, topinä̧tö̧ Samuelrö ttö̧jo̧cua̧'a̧cu̧ icha'a, ju'toju jo̧mecu̧ 'chahuächa pä'ö.15tämä̧, Sau̧l ichäcua'a ä'canä̧ mo̧ro̧, TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ i̧jȩpä̧jä̧'a̧ ji̧na̧'a̧ Samuelrö: 16"Yo̧ä̧i̧ jitä mo̧ro̧ jo̧ta̧'a̧nö̧ TÖ huȩdä̧cua̧jä̧ ya̧tȩrö̧ Benjamin ttö̧ja̧ ttirȩjä̧ ra̧'a̧cu̧, ucumä̧ ja̧u̧ru pojopu a̧dȩja dacuepä̧cua̧jä ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ TTÖ chidepiyu Isral ttö̧ja̧ tturuhua̧ jä̧cua̧mä̧. Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ TTÖ chu̧mu̧huäyotörö ppä̧dä̧cua̧mä̧ Filisteos ttu̧mu̧ttö̧. TÖ chumuhuäyotörö rȩrö̧jö̧nä̧ topö̧sä, jahuätö jä'epu huottö TTÖ chä'cajo̧me rä̧behuä̧jä̧'a̧."17Samuel, Saúlrö toomenä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ päinäcu̧: "¡Ja̧u̧sä̧, ucuru ja̧u̧ jä̧cua̧'a̧ pä'ö jidähuäjäcumä! Ja̧u̧ jä̧cua̧'a̧ chumöhuäyotörö ruhuo huȩä̧cua̧mä̧." 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúlmä̧ äpate ä'ca tö'cö ichi'ö Samuelrö pä'inö: "Ji'ähuitö: ¿Vidente ojusodemä tȩnȩ hua̧'a̧ttö̧? 19Samuelmä Saúlrö ädätömä pä'inö: "Ttötäsä videntemä. Ju'toju jo̧mȩcu̧ ttö chä'canä 'cha'achi, jitä mo̧ro̧mä̧ ttöcu cu̧cuȩmä̧ cu̧cuä̧cua̧jä̧. Yo̧i̧ mo̧ro̧tä̧ cui̧hua̧ pä'ömä hue'ö chicuacujä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuamiso'quinä ka̧cu̧mä̧ o'cajuiyönä jidähuä̧cua̧jä̧.20Bu̧rö̧tö̧ huäbodä mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ re'tehuächa'attörömä cua̧'cua̧ rocuecuä, jahuätömä täcö ttö̧'o̧cui̧'ä̧jä̧u̧. ¿Dinä ku̧nä̧hui̧'i̧na̧'a̧ ka̧'a̧ttö̧ o'cajuiyönä Israel ttö̧ja̧ tteseunä jö̧mä̧? ¿Ucunä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä cuä'o ahuaruhuänä'inä ko̧ca̧'a̧? 21Saúlmä ädätömä pä'inö: "¿Ttömä Benjamín ahuaruhuä 'cotö i̧sa̧mä̧cö̧sä̧, Israel ttö̧ja̧ ttahuaruhuä 'cotöttö'inä a̧'u̧cuo̧tö̧tä huinätö i̧sa̧mä̧cö̧sä̧? ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ja̧'hua̧nö̧mä̧ cucuocuäsättö̧?22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Samuel ȩmi̧nö̧ Saúlrö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huettö jȩä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧rö̧, o'ipinö doächäcuähuoca̧ra̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pȩjä̧mi̧nä̧tö̧ juhuorö jahuätöttö ä̧tȩcuo̧tö̧tä̧ ya̧tȩ ru̧hua̧ päi'önä hueinö, jahuätö ttö̧ja̧mä̧ treinta jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧.23Samuel pä'inö dahuähuä ttö̧ja̧rö̧: "I'kächi ppo̧u̧cu̧nä̧ chiyäjittö, ja̧'hua̧nö̧ pädäji'anö; "ppo̧u̧cu̧ iyä'chi." 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ dahuähuä ttö̧ja̧ po̧ya̧ öja ȩmo̧po̧'i̧nä̧tö̧ ä̧tȩcuä̧nä̧ cuä'ö icuähua̧ jö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧cu̧ 'chä̧tö̧'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttucua pä'ö iyä'chinä̧tö̧ Saúl to̧ä̧ra̧'a̧nä̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Samuel pä'inö: "Topihuä pomä ucu cu̧cuä̧ hua'adö ku̧nä̧hua̧'a̧, cuiti, pomä hua'adö ku̧nä̧hua̧'a̧ ucurutä amöcuädö pi̧yȩ pä̧nä̧, ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ pädinö: "Ttö̧ja̧rö̧mä̧ jo̧mȩnö̧ hue'inösä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Saúlmä u̧cuä̧ cuinö Samuelcu ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧.25Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ju'toju jo̧mȩttö mȩjä̧hui̧nä̧to̧ ötahuiyä röo̧mȩcu̧, Samuel ju'toju isäbättö ucuocuinö Saúlrö. 26Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ mo̧ro̧ juo'omȩnä̧ Samuel huopinö Saúlrö ju'toju isäbära'attö pä'inö: "Ä̧ra̧mi̧'i̧, tehuäcuipa". Ja̧'hua̧nö päcu Saúl ä̧rä̧mi̧'i̧nö, jau̧nu̧ o'ca'a Samelcu ta̧ju̧nä̧ rä'opinä̧tö̧ u̧mi̧ mä̧nä̧ra̧'a̧cu.27Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä rö̧o̧mȩ u̧mi̧nä̧ tti̧cha̧'a̧nä̧ , Samuel Saúlrö pä'inö: "Ji'ähui Cu̧mu̧huä̧ya̧rö̧ ttä'canä̧ i̧'cha̧ (ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ä'canä̧ 'chi̧nö̧), ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä ki̧'i̧pi̧jó, huȩnȩ jidähuacu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuru päji."

Chapter 10

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Samuelmä i̧sä̧yu̧ a̧dȩja a̧cuä̧yö̧ ȩmo̧po̧'ö̧, Saúl U huä̧mȩ a̧dȩja dahuipönä da'epinö ja̧'hua̧nö̧ da'epö 'chu̧'o̧pö̧ kä̧nö̧ päinäcu̧: ¿TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jo̧ca̧'a̧ ucuru ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ pojopö ȩmä̧ji̧mä̧? 2Jitä mo̧ro̧ ttöttö 'kä̧cui̧pä̧cho̧mȩnä̧, umätö̧ ta̧ju̧rö̧ Raquel kuhuapiyäba ppeyä ttö̧ja̧cua̧'a̧ cu̧'o̧cui̧'ä̧cua̧, Benjamín idepiyö Salsa pä'ö micuomettö̧. Jahuätötä jittähuäcua̧jä̧: "Burötö̧ u̧sä̧rö̧ cuȩcuä̧chä̧jä̧ö̧rö̧ po̧cui̧pä̧jä̧tö̧jä̧ pä'ömä. Cuä'omä juätö burötö̧rö̧mä̧ täcö a̧'cua̧ ro'ecuocö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä ucuru a̧'cua̧ ro'ecumä pä'ö: ¿Däje jȩchä̧cua̧'a̧ttö̧ chi̧tti̧rö̧mä̧?3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ juorömä oto cui̧'chä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ 'chä̧nö̧ encina dau ko̧mȩ Tabor pä'ö micuome cui̧rȩbȩhui̧'ä̧cua̧jä̧. Juhuorötä umätö̧ huämetucuä Betel ötahuiyära̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuo te'äu 'chä̧törö cu̧'o̧cui̧'ä̧cua̧jä̧, ya̧tȩmä̧ cabra i̧tti̧mö̧ muäyotörö huä̧do̧u̧ ȩpä̧cua̧, ka̧ra̧mä̧ panppä̧ttö̧ huä̧bo̧ppä̧cuä̧ päi'önä 'tocua'a ȩpä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö ka̧ra̧mä̧ ji̧yȩtȩ odre pä'ö micunä vino isoya ȩpa̧'a̧. 4Jahuätömä te'äu kä̧nö̧ panppä to̧ppä̧rȩ tti̧yä̧cua̧jä̧, ja̧u̧ o̧ppä̧mä̧ cuȩma̧ja̧.5Ja̧u̧nö o'ca'a, ucumä̧ cui̧'chä̧cua̧jä̧ muä'ca Dios ö̧jä̧'cara̧'a̧, Filisteos su̧ro̧do̧u̧ ttö̧jo̧cuo̧mecu̧. Ötahuiyära̧'a̧ cui'chi'o̧menä̧mä̧, tocu'äcuähuä̧cua̧jä̧ profeta huotö tti̧mejä̧hua̧'a̧ arpacu, tamborcu, flauta ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ lira'inä̧; jahuätömä̧ 'cuopä̧cuä̧ ji'äu pputtäcuotö. 6Ja̧'hua̧nö̧ päi'omenä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ A̧'cua̧ru̧hua̧ ucunä̧ ö̧jä̧mä̧dä̧cua̧, ja̧u̧nutä̧ u̧cuo̧cuä̧cua̧ jahuätörö 'cuä̧o̧pä̧cuä̧mä̧, ja̧hua̧nö̧ jo̧menä̧ ö̧jö̧ttö̧'inä i̧mi̧cu̧nä̧ ö̧'o̧rä̧huächä̧cua̧.7Pi̧yȩ o'cajuiyönä̧ 'cuäopä̧cuä̧ ucuru ichomenä̧mä̧, jȩ'cu̧'a̧ja̧ cu̧munä̧ jȩ'cu̧'a̧ pä'ö ichömä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ucutäcu kö̧. 8Ttucu ji̧nä̧ yo̧metȩ päcui'a ichí Gilgalra̧'a̧. Ja̧u̧nu̧tä̧ ucucu chi̧'chä̧cua̧sä̧, ttiäre kú icu iyähuä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isa̧rö̧ cuä'ö icu tiyäcuotöjä surojö'inä̧ juiyönä̧. Ji̧mutȩttö̧ todäre mo̧ro̧ tta̧cuä̧ra̧ja̧ ucucu jinä̧ yo̧metȩ pädi'ome jubu ja̧u̧nu̧tä̧ ji̧dä̧huäcua̧jä̧ jȩ'cu'ä̧cuä̧mä̧.9Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúl Samuelrö e'ähui'ö ppa̧huä̧chä̧cho̧menä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ amiso'quinä̧ koromenä̧ amucuädönä̧ jȩi̧nä̧cu̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ 'cuäopäcua'a pättinö̧mä̧ ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ 'cuäopina'a̧. 10Muä'quiyu de'a pätti'omenä̧, yotöte tö̧ä̧nä̧hua̧ pä'ö ji'ähuätö ji̧nä̧yo̧metȩ ca̧ca̧cui̧nä̧tö̧, ja̧hua̧nö̧ jo̧menä̧ Dios A̧'cua̧ru̧hua̧ mȩyȩhui̧'i̧nö̧ ja̧u̧nä̧ jahuätörö 'cuäo̧päcuä̧ jiähua pä'ö.11Ä̧cuo̧menä̧ huo̧juä̧chi̧nä̧tö̧mä̧ to̧pä̧ri̧nä̧tö̧ 'cuäopäcua'a pättinö̧ jittähua'a 'cuäopäcua'a jihuätörö, juȩnȩ ka̧cuä̧tö̧mä̧ jitötätä pä'ä'chäcuähuintö̧: "¿Tta̧'a̧nö̧ päi'ärö Cis i̧tti̧mä̧? ¿Jitämä̧ Saúl ja̧'a̧ 'cuäopä̧cuä̧ ji'äumä̧?" 12Ya̧tȩ juȩnȩtä̧ kö̧ ädätinö̧: "¿Dí jä̧ttö̧ ja̧u̧ jä'omä̧?" Ja̧'hua̧nö̧ ji̧nomettö̧ pättö chi̧na̧'a̧: "¿Ya̧temä̧ Saúl ja̧'a̧ 'cuäopä̧cuä̧ ji'äumä̧?" 13'Cuäopä̧cuä̧ ji'äu kä'ädömä̧, 'chi̧nö̧ ju'toju jo̧mecu̧.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ imiya̧mä̧ Saúlrö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ umöhuä̧ya̧rö̧'inä pä'inö: ¿To i̧u̧ cui̧huä̧jä̧ttö̧? päcu ja̧u̧mä̧ ädätinö: Burötö̧rö̧ usu; ti̧'chä̧ja̧'a̧ tu̧'o̧cui̧'ö̧ juiyönä jä̧u̧mä̧, Samuelrö topö i̧huä̧jä̧tö̧jä̧." 15Saúl imiya̧mä̧ pä'inö: "Samuel jiähuäji ji'ähuittö päinäcu̧." 16Saúlmä imiya̧rö̧ ädätömä̧ pä'inö: Ja̧u̧mä̧ huäjunätä̧ pä'äji burötö̧mä̧ täcö ttö̧'o̧cui̧'ä̧jä̧u̧ jö̧nä̧tä̧." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ Samuel ruhuo tö'cö jiähuäjimä ji'ähuocö pinö imiya̧rö̧mä̧.17Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ Samuelmä̧ ttö̧ja̧rö̧ ca̧ca̧ti̧pi̧nö̧ Mizpanä; 18Israel ttö̧ja̧rö̧ pä'inö: "Pi̧yȩ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päömä: Ttömä Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ Egipto rȩjȩttö̧ rä'epö icuinösä̧, Egipto ttö̧ja̧ huettönä ttö̧ja̧cuo̧mȩttö̧ rä'epö chicuinä̧u̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä ruhuo hue'ätö suronä jȩpö̧ huȩttä̧u̧rö̧. 19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä, CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÖ̧CU̧RÖ̧ ya'ocuäjätöjä̧ ucutumä, surojuttö'inä, usurä ȩmä̧huä̧cuä̧ttö̧'inä ttö̧ji̧pönä ppä'ädörö; pä'äjätöjä̧" "Ya̧tȩ tu̧ru̧hua̧rö̧ pojopö iyitö jö̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ i̧jȩcuä̧tu̧cui̧, cu̧tä̧mu̧mi̧nä̧ttö̧ yo'ähui'inätö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧tti̧mö̧'i̧nä̧.20Samuelmä Israel ttö̧ja̧ ttahuaruhuä 'cotörömä o'catoi'önä̧rö̧ tö'cönä̧nö̧ ttichi'önä jȩpi̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Benjamín ahuaruhuä 'cotö'inä ȩmä̧huä̧chi̧nä̧tö̧. 21Benjamín ahuaruhuä 'cotörömä̧ ttahuaruhuäcu tö'cönä̧nö̧ ttichi'önä jȩpi̧nö̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Matrí ahuaruhuä'inä ȩmä̧huä̧chi̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Cis i̧tti̧ Saúlrö pojopö ȩmi̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ttȩmä̧cu̧ ja̧'a̧nä̧ ttusi'omenä, ttö̧'o̧cui̧'o̧co̧cu̧ pinö.22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ juhua'a yabonä jä̧ttȩpä̧ra̧ pätta'anä: "¿Ttö̧ja̧sa̧mä̧ täcö ichi'äji?" TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ ädätinö: "Ja̧u̧mä̧ sacuyu 'kä̧tȩ dajahuächäji pä'ötä. 23Ja̧'hua̧nö̧ ji̧ä̧huä̧ö̧ jopächö Saúlrömä ödahuächäjomettö rä'epö icuinätö̧. Ttö̧ja̧ jäyänä ttö̧ja̧cua̧'a̧nä̧ kä'co ö̧jä̧mä̧da̧'a̧, jahuätöttö o'catoi'önä ttu'upi'quiyöttö'inä yabonänö otopinö.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Samuelmä ttö̧ja̧rö̧ pä'inö: ¿Ucutumä topäjätöjä̧ ya̧tȩ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pojopö ȩmä̧jä̧cu̧rö̧? ¡Ja̧u̧'a̧nö̧ hua̧mä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ toa'a pitö ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧ttö̧mä̧! "Ttö̧ja̧ huopinä̧tö̧ "¡Ru̧hua̧mä̧ 'cuäopönätä̧ ö̧jä̧cua̧!" pä'ö.25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Samuelmä ucuocuinö ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ ttö̧tä̧mu̧mi̧nä̧ jȩtti̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ruhuo hueähuä huȩnȩ cuyäru'tänä i̧huȩyu̧ti̧nö̧ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ i̧jȩpi̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpä̧ji̧'ca̧ Samuelmä o'catoi'önä tȩä̧hui̧'ä̧u̧ yotucupönä ttojusodera̧'a̧cu̧ i̧hui̧nä̧tö̧.26Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Saúl'inä Guibeára̧'a̧ ppa̧'ä̧chi̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ umätö̧ juruhuätucu, jahuätörö ja̧u̧cu̧ tti̧'cha̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttamiso'quinä meäja̧'a̧ttö̧. 27Ja̧'hua̧nö̧ tti̧'chi̧yä̧u̧ yotucu pönä suropätömä pä'inä̧tö̧: ¿Tocu chujua ttö̧ja̧sa̧mä̧ ujuturu rä̧huä̧pi̧jö̧ttö̧ tö̧ji̧pö̧nä̧ ppädäcua'attö̧? Saúl ku'cocotö päjätömä mippounä iyähuämä ji̧yȩtȩ'inä ȩmo̧co̧tö̧ pinätö̧. Ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopa'anä Saúlmä 'curu jö̧nä̧tä̧ ki̧nö̧.

Chapter 11

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Amón ttö̧ja̧sa̧ Nahas 'chä̧ji̧'ca̧ Jabes de Galaad pä'ö micuome sobutö kä̧mä̧di̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩi̧yä̧u̧ Jabes ttö̧ja̧ o'catoi'önä Nahasrö pä'inä̧tö̧: "Ujutucu esecui huecumä jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧." 2Amón ttö̧ja̧sa̧ Nahasmä ädätinö: Ucutu o'catoi'önä cui'äretucu cu̧hua̧'a̧cu̧nä̧ isäre chubaro'a'anä cuiyähuätucuttötä ucutucumä chesecuä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩcho̧mȩnä̧ Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧rö̧ eseäcuähuocö ichäcua'a.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jabes ttö̧ja̧ttö̧ ucuo isotömä ttädätinäcu̧: "Sietenö̧ mo̧ro̧ jo̧mȩtä̧ iyitö huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ o'cajuiyönä hue'ö ticua'anä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ya̧tȩ'inä ujuturu ppä'ädö toöttömä ucu 'cuä'ca jo̧mȩ ichi'ö päcutä jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧."4Huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧mä̧ Saúl ö̧jo̧mȩ Guibeá pä'ö micuome rȩbȩhui̧pi̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧rö̧ ji'ähuinä̧tö̧ huȩnȩ cuäopäjimä. Ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä ajau huopinä̧tö̧. 5Saúlmä pä̧cä̧yu̧ tto'ca'anä pättara̧'a̧ttö̧ ichinö. Saúlmä pä'inö: "¿Däje päiä̧u̧ ttajahuä ttö̧ja̧mä̧? Jahuätömä Saúlrö ji'ähuinä̧tö̧ Jabes pä'ö micuome ka̧cuä̧tö̧ pättäjimä.6Saúl jahuätö pättäji ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ a̧'cua̧ru̧hua̧ jurunä ja̧u̧rö̧ mȩyȩhui̧'i̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ i̧mȩyȩhui̧'o̧mȩnä̧ rö̧ä̧nä̧ amisurächi'inäcu̧. 7Pä̧cä̧yu̧ ta̧ju̧ru̧ 'chuä'do'ö ppo̧u̧cu̧ 'cui'ö icuinö, 'cui'ö icuäji'ca̧ huȩnȩ ȩcua̧ ttö̧ja̧rö̧ hue'ö icuinö Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧mä̧ o'cajuiyönätä. Ja̧u̧mä̧ pä'inö: "Saúl'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Samuel'inä ä'ca jo̧mȩ ya̧tȩ rä'o'ö urohuähua pä'ocörömä pa̧'a̧nö̧ jȩä̧cuä̧hui̧yä̧cua̧ ä̧ji̧mö̧ pä̧cä̧yu̧ru̧mä̧." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ yepä'chömä ttö̧ja̧rö̧ ma̧ä̧mi̧na̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ttö̧ja̧sa̧ ya̧tȩ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ ca̧ca̧cui̧pi̧nä̧tö̧. 8Saúl Bezec ötahuiyättö Israel ttö̧ja̧rö̧ pa̧ja̧tö̧ toomenä 300 milnö jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Judá ttö̧ja̧tä̧ 30 milnö jo̧mȩnä̧.9Jahuätömä huȩnȩ ȩcua̧ ttö̧ja̧ ichäjätörö pä'inätö̧: Jabes de Galaad ttö̧ja̧rö̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ päcuätucuaja: Yo̧ȩi̧ mo̧ro̧ kä̧hua̧ rä'o'ö du'i'omenä rä'epu icu ti̧chä̧cuä̧u̧jä̧." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧mä̧ 'chä̧jä̧'cotö Jabes ttö̧ja̧rö̧ ji'ähuinä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ jittähuä̧u̧ jahuätömä esehuinätö̧. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jabes ttö̧ja̧mä̧ ru̧hua̧ Nahasrö pä'inätö̧: "Yo̧ȩi̧ mo̧ro̧tä̧ ucuturutä tiyäcuähuäcuptöjä̧ ja̧'hua̧nö̧ tiyähuäcuähupmenä ucuturutä pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧ jȩ'cuä̧tu̧cua̧ja̧ ujuturumä."11Koro mo̧ro̧, mo̧ro̧ juoomenä, Saúlmä ttö̧ja̧rö̧mä̧ huäbosacuä 'kä̧'ȩpi̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ mo̧ro̧'cacu ä'ecu ttö̧ja̧cuo̧mȩ do'ächi'ö rohuähuinä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ rohuäumä amón ttö̧ja̧rö̧ rohuäu icuinä̧tö̧ kä̧hua̧ du'iome jubö cä'ädö. Jitö tturuhuähuomettö̧ ka̧cui̧pä̧jä̧tö̧mä̧ pperecuächinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ta̧ju̧ pö̧nä̧mä̧ ka̧cuo̧co̧tö̧ pinätö̧.12Ja̧'hua̧nö̧ päi'omenä ttö̧ja̧mä̧ Samuel pä'inä̧tö̧: "¿Dijä̧ttö̧ pä'äjimä? ¿Saúlmä ujuturu ruhuonä hueäcua'a? Ja̧'hua̧nö̧ pä'ätörömä cuä'ö ticuatö i'cächätucuitö." 13Ja̧'hua̧nö̧ pättiyäcu Saúlmä pä'inö: "Jitä mo̧ro̧mä̧ ya̧tȩrö̧'inä cuä'ö icuähuoca'a jä̧cua̧'a̧, jitä mo̧ro̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ curättö ttö̧ji̧pö̧nä̧ ppäda'attö.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Samuelmä ttö̧ja̧rö̧ pä'inö: "Ichätucui, Gilgalra̧'a̧ ti̧'chä̧tu̧cua̧, juorötä ruhuomä töaretätucua. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧mä̧ Gilgalra̧'a̧ 'chä̧jä̧'cotö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ Saúlrömä ru̧hua̧ jö̧nä̧ ku̧ni̧nä̧tö̧. Juhuorötä ttiäre huȩnȩ huiyönä kä̧cuä̧huä̧ ku icu iyähuä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ iyinätö̧ ja̧'hua̧nö̧ iyömä Saúl'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧'i̧nä o'catoi'önä rö̧ä̧nä̧ esehuinä̧tö̧.

Chapter 12

1Samuelmä o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧rö̧ pä'inö: Ä̧ju̧cuä̧ji̧sä̧ o'cajuiyönä ucutu päcuätucumä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ku̧ni̧nö̧sä̧ ya̧tȩ ru̧hua̧ cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ ju̧nä̧. 2Jitä ja̧u̧ ru̧hua̧mä̧ pȩnȩtä̧ ucututäcu cuä'catucunä cue'ächö, ttömä täcö bö̧o̧sa̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chuhuo'che'inä tȩ'a̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ chi̧tti̧mö̧'inä ucututäcu ka̧cuä̧tö̧. Mö̧ä̧ya̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ ucututäcu cue'ächö ki̧nö̧sä̧ jitä mo̧ro̧ jubö päi'önä.3Pȩnȩtä kö̧sä̧, ti̧yȩjä̧ttö̧ ttö suronä jȩchi̧nö̧mä̧ ji'ähuätucuittö, ttörö pojopinö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧. ¿Pä̧cä̧yu̧ru̧mä̧ torö chȩmi̧nä̧ttö̧? Ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ ¿Borötö̧rö̧ chȩmi̧nö̧ttö̧'i̧nä̧? ¿Dirö 'chodipinättö? ¿Dirö suronä jȩchi̧nä̧ttö̧? ¿Ti̧mö̧nä̧ chȩmi̧nä̧ttö̧ ji̧yȩtȩ mippoönä iyähuämä ucuo juiyönämä, chi'äre chä̧to̧cä̧chö̧nä̧mä̧? Ji'ähuätucuittö ja̧u̧ chȩmi̧nö̧mä̧ ppa̧dä̧dä̧cua̧sä̧.4Jahuätö päi'nätö: "Täcö yapare pä'ö ro̧ttȩpi̧nä̧u̧jä̧ umätö̧ttö̧mä ya̧tȩ'inä nä̧u̧cuo̧co̧tö̧ pinätö ." Ja̧u̧mä jahuätörö päi'nö: 5"Ujutu turohuäu ötö'cö huo̧jua̧mä̧ TU̧RU̧HUA̧TÄ̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pojopu eminä̧cu̧'inä huo̧ja̧ jitä mo̧ro̧ ucuttumä ya̧tȩ'i̧nä po̧cui̧po̧cu̧ chu̧mu̧ttö̧mä̧." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätö ttädätinäcu: "TU̧RU̧HUA̧TÄ̧ huo̧jua̧mä̧"6Samuel ötahuiyä ttoa̧ja̧rö̧ pä'inö: TU̧RU̧HUA̧TÄ̧ Ji̧na̧'a̧ Moisésrö'inä Aarónrö'inä hue'inömä Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧ ucutu cuä'otu̧cu̧cu̧ru̧ tti'cächa pä'ö. 7Jitämä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ ju̧nä̧tä i̧jȩpä̧tu̧cui̧ TU̧RU̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä ttötä ucuturu ucuotunu chucuocuäcua̧sä̧ ucuturu'inä cuä'o̧tö̧rö̧'inä o'cajuiyönä TU̧RU̧HUA̧ adihuä juäi jeinömä.8Jacob Egiptora̧'a̧ ichinö̧mä̧, jä̧'o̧tö̧mä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ jä'epinä̧tö̧. Jättepomenä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hue'inö̧ Moisésrö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Aarónrö̧'inä̧, jahuätömä̧ Egiptottö'inä̧ korome hue'ö ka̧cuinä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧'a̧cutä̧ o'ipu 'chi̧nä̧tö̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätömä̧ TTU̧RU̧HU̧HUA̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧rö'inä̧ unichi'inä̧tö̧ ji̧na̧'a̧; ja̧'hua̧nö̧ jo̧menä̧ Sísara u̧mu̧nä̧tä̧ pä'i'inä̧tö̧, ja̧u̧mä̧ Hazor su̧ro̧do̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧, Filisteos ttu̧munä̧'inä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Moab ru̧hua̧ u̧munä̧'inä̧; jähuättö o'catoi'önä̧ ttö̧tä̧muminättö̧ rohuäu kacui̧nä̧tö̧.10Jahuätö TTÖ̧Ä̧NHUA̧RÖ̧ jä'epö pä'inä̧tö̧: "Ujutumä̧ surojönä̧ jȩpä̧jä̧tö̧jä̧, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧rö̧ jaropiö ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpö̧ korotö Baal huotörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Astarot'rö'inä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä̧ ta̧bo'cha̧ttö̧ ppäcuädatö pä'ätöjä, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧tä̧ ucu päcu jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧." 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ hue'inö̧ Jerobaalrö, Bedánrö̧, Jeftérö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Samueirö'inä̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ ttabó iyottörö iso juottepönä̧ jȩpi̧nö̧ ppeyänä̧ kacuä̧tö̧rö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ro̧huä̧pi̧jö̧ juiyönä̧ ko̧cui̧nä̧tö̧.12Ucutumä Amón ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Nahas ucuturu urohuähua pä'ö i̧chä̧u̧mä̧, ttörö pä'inätöjä̧: ¡Isocö̧, ya̧tȩ ru̧hua̧ hueatö pä'ätö̧jä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, Cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧tä̧ ru̧hua̧ jö̧nä̧ huȩä̧u̧ cuätucucua'anä. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pidesä ru̧hua̧ jö̧nä̧ pojopö cuȩmi̧nä̧tu̧cuä̧cu̧mä̧, ucututä jäcuepäjätucuäcu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ jö̧nä̧ ucuturu iyinä̧cu̧mä̧.14Ucutu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ yecuecuätucuttömä, hueö jȩpö̧ päö'inä ucuocuätucuirö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueinömä cucuotätucuoca'amä jȩ'cuä̧'chä̧tu̧cuä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ta̧ju̧cuäyotö ucutu'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, Cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ o'ca'anä chä̧tö̧ jö̧nä̧ cuäcuotöjä̧. 15Ucutu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päö ucuotö jui'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueinö to'ija'acu̧ suronä jȩ'cuä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ jä̧cua̧'a̧ ucuturu ro̧ȩpä̧cua̧mä̧, cuä'otö̧ mi̧nä̧rö̧ ro̧ȩpi̧nö̧ta'anö.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutu jitä, topätucui pi̧yȩ bäreu Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ jȩa̧'a̧ ucutu cuä'catucuttö. 17¿Jitä jo̧ca̧'a̧ trigo ca̧ca̧cuä̧ pä̧nä̧mä̧? Chu̧ru̧hua̧rö̧ jä̧'ȩpä̧ru̧sä̧ ja̧'a̧tä̧ huea pä'ö cu'upä cöröächönä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya'inä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutumä cu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ to'cuäcuotöjä̧ ucutu suronä jȩ'cuä̧tu̧cu̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ ja̧'a̧, tu̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ ru̧hua̧ jä̧cuȩ päcuäjätucua'attö. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Samuel U̧ru̧hua̧rö̧ jä'epinö; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧nö̧tä̧ mo̧ro̧ Tu̧ru̧hua̧mä̧ hue'inö cu'upä'inä cuä'önä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya'inä ichönä, ja̧u̧nö̧ o'ca'a ötahuiyä ttö̧ja̧ o'catoi'önä ye'ecuinä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Samuelrö'inä.19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä pä'inä̧tö̧ Samuelrö, "Jä'epi cumuhuäyotö tti̧mi̧nä̧ cu̧ru̧hua̧ Diosrö 'coru juotächö juiya pä'ö, isopäi'önä ujutumä ppä'ädipö o'cajuiyönä suronä jȩttä̧ji̧mä̧ ru̧hua̧rö̧ jä'epö ujutu tu̧huä̧mȩnä̧ jö̧nä̧. 20Samuel ädätinö: "Yecuecuätucuä, ucutu pi̧yȩ surojö o'cajuiyönä jȩpä̧jä̧tö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cu̧ru̧hua̧rö̧mä̧ cucnichi'ätucuä, Tu̧ru̧hua̧ Diosrö, ucuotätucui TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ o'cajuiyönä cuamiso'quinä'inä. 21Cuiresehuätucuä suroju o'ca'anämä yapare jähuänä̧ surojunä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yoriso ucuturu ppädocö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ micuähuocö.22Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö i̧mi̧ röä̧ö̧nä̧ micuähua'attö, TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧MÄ ö'arodiya̧cua̧ umucuäyotörömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧MÄ̧ eseunu to̧ä̧u̧ chutä umuhuäyotö 'cua̧rö̧nä̧. 23Ttöttömä̧, ototä ja̧'a̧ suronä̧ jȩä̧cuä̧huä̧ttö̧mä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧RÖ, ucutunä̧ jä̧ȩpä̧rä̧cuä̧huä̧ jaropi'ö jahuätörömä̧ chu̧juo̧juȩtä̧cua̧sä̧ adiu jueönä̧ jahuätä.24TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ya̧tȩrötä̧ ye'ecuätucui cuamiso'quitucu jacuä o'cajuiyönä jueönä̧tä̧ jȩpä̧tu̧cui̧. Topätucui ucuturu röä̧ö̧ jähuä jȩi̧na̧'a̧. 25ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ surojönä̧tä̧ jȩpä̧'chö cu̧jä̧tu̧cu̧tu̧mä̧ ucutu ucuo cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧'i̧nä̧ to̧ȩ'ä̧cua̧.

Chapter 13

1Saúl 30nö a̧'ȩ ö̧jö̧nä̧ro̧mȩnä̧ ucuo ru̧hua̧ hue'ö ö̧ja̧ pä'ö kä̧mä̧di̧nö̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ruhuo hue'ö ki̧nö̧ 40nö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧. 2Ja̧u̧mä̧ tres milnö̧ jo̧mȩnä̧ ca̧ca̧ti̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ u̧mö̧tö̧rö̧. Dos milnö jo̧mȩnä̧ chutäcu ka̧cui̧nä̧tö̧ Micmasnä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Betel de'iyunä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ milnö umätö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ Jonatáncu̧ Benjamín öäre bäreö ötahuiyä Gebanä. Korotö ppä'ächotö su̧ro̧da̧u̧ ka̧cui̧pä̧jä̧tö̧rö̧mä̧ ojusodera̧'a̧ hue'inö, ya̧cu̧ pö̧nä̧rö̧ isode i̧sa̧ i̧jȩta̧ttö̧ 'tu̧ä̧huodera̧'a̧.3Jonatán rohuäu juruhuinö̧ filisteos su̧ro̧da̧u̧rö̧ Gebanä ka̧cui̧nä̧tö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ filisteos ttö̧ja̧'inä ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧ 'cuäopäjimä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Saúlmä trompeta ppu'inö korome'inä, koromettö̧'inä, pä'inö: Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ Hebreos ttö̧ja̧." 4Israel ttö̧ja̧mä̧ ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧ saúl, filisteos su̧ro̧da̧u̧rö̧ ruhuäu ujuruhuäjimä, ja̧'hua̧nö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ a̧'u̧ti̧nä̧tö̧ filisteos ttö̧ja̧rö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ su̧ro̧da̧u̧mä̧ huopö 'chi̧nä̧tö̧ Saúlrö Gilgal ötahuiyättö ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pätti'a pä'ö.5Filisteas ttö̧ja̧mä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ tturohuähua pä'ö ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cui̧pi̧nä̧tö̧: Curä caruquiyämä tres milnö jo̧mȩnä̧, Curä caruquiyä juȩ'ȩpä̧rä̧tö̧mä̧ seis milnö huotö jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ su̧ro̧da̧u̧mä̧ rȩba̧ aje dä'ähuoto jäyä pä̧ba̧ rȩba̧ jä̧'i̧nö̧'anö recuinä̧tö̧. Jahuätömä 'cha'achinä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ cha'achä'cotö Micmas pä'ö micuome ka̧cuä̧mi̧nä̧tö̧, Bet Avénttö̧mä̧ kä̧hua̧ räopa'acu.6Israel ttö̧ja̧mä̧ huȩnȩnä̧ ttö̧ja̧cua̧'a̧ huo̧jui̧'ö̧ jahuätö ttö̧ja̧mä̧ tta̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧mä̧, idoriyänä'inä, isä'cua dȩa̧'a̧'inä, inähuiyänä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rejuhuiyänä'inä dajahuächinä̧tö̧. 7Hebreosttö yotucunä̧mä̧ Jordán ajecura̧'a̧cu̧ 'chi̧nä̧tö̧ Gad'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Galaad'inä rȩjȩra̧'a̧cu̧. Ja̧'hua̧nö̧ tti̧'cha̧'a̧nä̧ Saúlmä Gilgal ötahuiyänä̧tä̧ ki̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧ o'catoi'önä ye'ecuäyotö o'ca'anä 'chi̧nä̧tö̧.8Ja̧u̧mä̧ sietenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ tta̧'ä̧ri̧nö̧, Samuel chi̧chä̧cua̧sä̧ pä'ö ö̧jö̧nä̧ji̧ mo̧ro̧ttö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ päja'anä Samuelmä Gilgalra̧'a̧mä̧ rebehuipo̧co̧cö̧ pinö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧mä̧ Saúttömä 'kä̧'i̧pä̧chi̧nä̧tö̧. 9Saúlmä pä'inö: "Ttiäre ku icu iyähuä i'cächätucui ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧ ttiäre iyähuä'inä." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ ttiäre ku icu iyähuä iyinö. 10Ttiäre ku icu iyähuä iyö cädöta'anö Samuelmä rȩbȩhui̧pi̧nö̧. Samuelmä̧ ja̧u̧ ö̧jo̧mȩcu̧ 'chä̧hui̧'ö̧ ja̧u̧rö̧ te'ähuinö.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Samuelmä pä'inö: ¿Däje jȩ'cuä̧jä̧ttö̧? Saúlmä ädätnö: Ttö̧ja̧ ttöttö döttecuächa'a topömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chi̧'chä̧cua̧sä̧ päcuäji mo̧ro̧ cuichiyococu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ filisteas ttö̧ja̧mä̧ Micmas pä'ö micuome ä'ecu ttö̧ja̧cui̧yä̧cu̧, 12ttömä pä'äjisä: Jitämä, filisteos ttö̧ja̧mä̧ ujuturu rohuäu ichätö 'cua̧ra̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ ppädattö pä'ömä jädepoca'a ja̧'a̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ ttiäre ku icu iyähuämä̧ iyäjisä.13Ja̧'hua̧nö̧ jo̧menä Samuelmä̧ pä'inö̧ Saúlrö: "Ttuhuȩpä̧ro̧cö̧ a̧'cua̧rö̧nä̧ jȩpä̧ji̧jä̧. Ucumä̧ juiyó jarodöjä TU̧RU̧HUA̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ iyinö̧'inä̧. 14Ja̧u̧ TTÖ̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ jina̧'a̧ 'cuäopönä̧tä̧ Israel ttö̧ja̧tö̧ hue'ö cu̧ja̧ pä'ö hue'inö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitä ruhuo huecumä̧ 'chä̧hui̧'i̧yä̧cua̧'a̧. TTÖ̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ usu ja̧'a̧ amiso'qui diyaunä̧ hua̧rö̧, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pojopö̧ ȩminö̧ chutä pä'öta'anö̧ ttö̧ja̧rö̧ huȩä̧cuarö̧mä̧, jua'amä̧ ucuru hueinö̧ CHUTÄ huȩinö̧ jȩ'cuo̧ca̧'a̧ttö̧."

15Ja̧u̧nu o'ca'a Samuelmä̧ ä̧rä̧mi'ö̧ huä̧mipi̧nö̧ Gigalttö Guibeacu Benjamin ahuarubuä o'cotö ti̧rȩjä̧cu̧. Ja̧u̧nu o'ca'a Saul pa̧ja̧tö̧ topinö̧ u̧mu̧huäyotö chutäcu kä̧cuä̧törö, ja̧'hua̧nö̧ to'omenä̧ 600nö̧ u̧mä̧tö̧ jo̧mȩ. 16Saul, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧ Jonatán o'catoi'önä̧ chutäcu ka̧cuä̧tö̧mä̧, ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧ Gibanä̧ Benjamin ahuaruhuä o'cotö ti̧rȩjä̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Filistea ttö̧ja̧mä̧ Micmasnä̧ ka̧cuinä̧tö̧.17Su̧ro̧da̧u̧mä̧ ichinä̧tö̧ filisteos ttä'äcuarättö huäbosacuä ttö̧ja̧ jo̧mȩnä̧ ca̧ca̧cui̧nä̧tö̧, korotömä 'chi̧nä̧tö̧ ofra rȩjȩra̧'a̧ sual. 18Korotömä 'chi̧nä̧tö̧ Bet Horón ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotö 'chi̧nä̧tö̧ meje'ca pämeroppä jo̧mȩ jäyänä to̧pä̧rö̧ Zeboimra̧'a̧cu̧ rȩjȩ de'a'inä juiyome.19Yoriso toina̧'a̧ ya̧tȩ'inä cuoräu 'tahuähuä i̧sa̧ tö'cönänömä Israelnämä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ filisteos pä'inä̧tö̧; koro ja̧'a̧nä̧ hebreos jȩpi̧nä̧tö̧ curodiyä o'chu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitötä ttiäre." 20O'catoi'önä Israel ttö̧ja̧mä̧ filisteostä ppä̧ttä̧dä̧ri̧nä̧u̧ sa̧ttȩpa̧ pä'ö rȩjȩ äcuähuäya, pici'chu, i̧da̧pä̧'ki̧yä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isä'cua äcu 'cuiähuäcä. 21Ja̧u̧ micuämä ji̧na̧'a̧ tercios cilos jo̧mȩnä̧ cuähuä odu rȩjȩ äcuähuäya ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pico'chu ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya'ute tercios cuhuä odu jina̧'a̧ pärätänä sa̧ttȩpa̧ pä'ö i̧da̧pä̧'quȩ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ isä'cua äcu cuähuä ttadita pä'ö.22Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ji̧yȩnö̧ su̧ru̧da̧u̧ ttörohuäu mo̧ro̧mä, po̧cui̧po̧co̧tö̧ pinätö curä'chu'inä̧ dacuodä'inä̧ jui'inä̧tö ya̧tȩ ttö'i̧nä̧ tumunä̧mä̧ Saúlcu ja̧'hua̧ta̧nö̧ Jonatáncu̧ ka̧cuä̧ttömä̧; Ta̧ju̧tä̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧ curä'chumä̧ Saúl'inä i̧tti̧ Jonatán jönä̧tä. 23Su̧ro̧da̧u̧ Filisteos ttöja̧mä̧ rä'opinä̧tö̧ Micmas tta'canä 'cuätto'a pä'ö.

Chapter 14

1Ya'ute mo̧ro̧ Saúl i̧tti̧ Jonatánmä pä'inö umöhuäya möäya̧rö̧ rohuähuäcuähuä obi ȩcuä̧ i̧sa̧rö̧, ichihuä ya̧nä̧ pä̧tȩcuä̧nö̧ ti̧'cha̧ filisteos ttä'äbariyänä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jä'orömä ji'ähuocö pinö.2Saúlmä ki̧nö̧ Guibe'anä korotö tti̧rȩi̧jä̧cu̧ beipome dau u̧huä̧ju̧ ote huȩjä̧i̧mä̧ ki̧na̧'a̧ Migránnä juäi dȩa̧'a̧ pi̧nö̧ chutäcumä 600nö tö'cöhuächi'önä huotö ji̧na̧'a̧ u̧mä̧tö̧mä̧. 3Jua'attömä ki̧nö̧ Ahito i̧tti̧ Abias'inä ji̧na̧'a̧, Elí i̧tti̧ Finees'inä Tö̧ä̧nä̧hua̧ aditähuä adicuä ttö̧ja̧ i̧sa̧ Silottö, ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧mä̧ 'ca̧tä̧hui̧nö̧ Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'öadicuä ttö̧ja̧ ttö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ 'ca̧tä̧hui̧nö̧ ttö̧ja̧mä̧ jerupinä̧tö̧ Jonatán i̧huä̧ja̧'a̧mä̧.4Filisteos ä'ecu ttö̧ja̧cuo̧mȩnä̧ 'cuäopa pä'ö a̧mö̧cuädomemä pä̧tȩcu̧ idose jo̧mȩ ja̧'a̧nä̧ inäducu jo̧mȩ ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧ idosemä Boses pä'ö micua'anä pä̧tȩcuä̧nö̧mä̧ Sene pä'ö micuinome. 5ja̧u̧ idose juiächi'omemä Micmasttömä̧ pä̧tȩcuä̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ö'ohuecu ki̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧jä̧cu̧mä̧ Geba ötahuiyättömä pä̧tȩcuä̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ ki̧na̧'a̧.6Jonatánmä möäya̧ curä rohuäu ttoecuäcuähuäbi ku̧nä̧rö̧rö̧ pä'inö: Ichi, ti̧'cha̧, judio huocotö ä'ecu ttö̧ja̧cuo̧mȩnä̧ 'cuätopa. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ujuturu ppädipa'anö ja̧ pä'ö, täcö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ recuätönä'inä a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ huotönä'inä curättö ttö̧ji̧pö̧nä̧mä̧ ppädädö juiyö'anö ja̧'a̧ pä'ocö jä̧cua̧." 7Curä rohuäu ttoecuäcuähuäbi ku̧nä̧rö̧rö̧mä̧ pä'inö: "Ucutä cuamö̧cuäda'acu jȩpi̧. Tähuä ti̧'cha̧ ttömä ucutäcu kö̧sä̧ huecumä o'cajuiyönä̧tä̧ jȩchä̧cua̧sä̧."8Jonatán pä'inö: "Ujutumä töjähuächäcuotöjä̧ jahuätö ttö̧ja̧ umätö̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ti̧jȩpä̧cuo̧tö̧jä̧ jahuätörö. 9Jahuätö ujuturu pättöttömä: Tta̧'ä̧rä̧tu̧cui̧ ju̧huȩnȩtä̧ ujutu ucutu cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩ ttö̧rä̧bȩhuo̧mȩ jubö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ujutumä tö̧jä̧'i̧jo̧mȩtä̧ tö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätörömä kätocotöjä. 10Jahuätö ttädätöttömä̧: I̧chä̧tu̧cui̧ ujutu tö̧ja̧cua̧'a̧cu̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ujutumä jahuätörömä ttö̧ä̧u̧nä̧ jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧; tocu pä'ö TU̧RU̧HUA̧MÄ̧ ujutu tumönä iyina'attö̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ i̧jȩcuä̧cua̧'a̧ ujuturu.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ta̧ju̧cuäyotö i̧jȩcui̧nä̧tö̧ filisteos su̧ro̧da̧u̧rö̧. Filisteos ttö̧ja̧mä̧ pä'inä̧tö̧: Topätucui Hebreos ttö̧ja̧mä̧ idoriyära̧'a̧ dajahuächinä̧tö̧mä̧ jitämä juhua'attö rä'ecuätö. 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ umätö̧ su̧ro̧da̧u̧mä̧ huopinätö̧ Jonatánrö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttoecuäräcuähuäbi ttopärätö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ päinätö̧: "Ujutu ttja̧cua̧'a̧cu̧ ichi, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧yȩtȩ ti̧jȩpä̧tu̧cua̧cu̧" Jonatán pä'inö 'kiyäbi tto̧'ȩpä̧rä̧tö̧rö̧: Cho'ca'anä ichätucui TU̧RU̧HUA̧MÄ̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧mö̧nä̧ iyäcuotöjä̧.13Jonatánmä umunä'inä i̧jä̧punä inä te'chaunu 'cha'achinö, ja̧'huanö ja̧'a̧nä̧ ttoecuäbi 'chuhuä̧rä̧cuä̧ i̧samä̧ ja̧u o'ca'anä̧ huä̧mipinö̧, Filisteos ttö̧ja̧mä̧ Jonatán ä'ca jomettö̧ 'corupä inä̧tö̧, Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttoecuä obi 'chuä̧rä̧tö̧mä̧ ja̧u o'ca'anä̧ ichätörö cuä'äu icuinä̧tö̧. 14Ja̧hua̧ta̧nö̧ Jonatán umuhuäyotu ttoecuä obi 'chuä̧rä̧tucu a̧cuomenä̧ rohuäumä, quince metros jomȩ isaräjarä jacuättömä veintenö umätö tö'cöhuächiönä̧ cuäu icuinätö̧.15Ttiabarä jomemä rähuȩjina̧'a̧ otahuiyä ttö̧ja̧ ttö̧jomȩ 'chäte inä su̧roda̧u inä yittecunä̧ jinäu. Rȩjȩmä̧ inä tti̧epa̧'anä juiyo riä̧nä̧ rahuejö kina̧'a̧.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúlrö tta̧'ä̧rä̧tö̧ Benjamín idepiyu Guibeá ttö̧ja̧mä̧, filisteosttö su̧ro̧da̧u̧ recuätö pperecuächäjä'cotö ttö̧ja̧cua̧'a̧ topömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä ja̧'a̧tä̧ pä̧huä̧rö̧ja̧'a̧ dö'ecuächinä̧tö̧. 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ chutäcu ka̧cuä̧tö̧rö̧ Saúlmä pä'inö̧: "Pa̧ja̧tä̧tu̧cui̧, ujututtömä ditä toa pä'ö." Jahuätö ttö̧'a̧to̧mȩnä̧ Jonatántä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Curä rohuäu ttoecuäcuähuäbi ku̧nä̧rö̧rö̧tä̧ toina'a.18Saúlmä Ahíasrö pä'inö: "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ pȩnȩcu̧ i'cächi. (Ja̧u̧nö̧ pä̧nä̧mä̧, juo̧ca̧mä̧ Israel ttö̧ja̧cu̧ ki̧no̧ca̧). 19Saúlmä ji̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧'i̧nä̧, ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧sa̧cu̧ ucuocua'anä, filisteas ä'ecu ttö̧ja̧cuo̧mȩttö̧mä̧ yabonötä rö̧ä̧nä̧ huotta'a rä̧mi̧pi̧na̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Saúlmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧'i̧nä̧, ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧sa̧rö pä̧'i̧nö̧, "Cu̧mö̧ ȩmö̧ icui."20Saúlcu ka̧cuä̧tö o'catoi'önä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'ö 'chinä̧tö̧ curä rohuäu. Filisteos ya̧cu̧nä̧ ttucurä'chumä̧ jitötä tta̧hua̧ru̧hua̧rö̧tä rohuähuinä̧tö̧ yori'iso ttierujunä̧tä̧ cuäópinä̧u̧. 21Jitö hebreos ä'ähuarära̧'a̧ 'chänö Filisteoscu ka̧cui̧nä̧tö pinä̧tömä Israel ttö̧ja̧cu̧tä̧ huihuacuächinä̧tö̧ Saúl'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö Jonatáncu̧ huettomȩta̧.22Israel ttö̧ja̧ ye'ecu da̧ja̧huä̧rö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ Efraín muä'ca po̧ri̧yä̧'tä̧ jo̧mȩ, ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧ Filisteosmä dö'ecuächätö pä'ö, ja̧hua̧nö ji̧yä̧u̧ jahuätö tto'ca'anä̧ rui'inä̧tö̧ törohuahua päö. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TTÖÄNÄ̧HUA̧ ppä'ädinö ja̧u̧nu mo̧ro̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ juhua'a yabocu rohuäu tti̧'chä̧i̧o̧mȩ Bet Avénra̧'a̧cu̧.24Ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ tta̧'cua̧ tta̧'ȩcui̧nä̧tö̧, ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ Saúl ji̧yȩtȩ pähuä pa̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ pä'ö ö̧jö̧no̧mȩnä̧: "Ni̧pä̧chä̧cua̧'a̧ ä'canä ya̧tȩ u̧cuȩ curumä surujunätä̧ ö̧ji̧pä̧cua̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttötä chaboiyotörö micuä chimita'anä." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ umöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧ttö̧mä̧ ya̧tȩ'inä u̧cuȩmä̧ cuoku pinö. 25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧mä̧ de'a jo̧mȩ do'ächi'inä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ dottächi'omenä̧ juȩnȩ maya ka̧cui̧na̧'a̧ ja̧huä̧jä̧nä̧mä̧. 26ttö̧ja̧mä̧ de'a jo̧mȩ dottächi'omenä mayamä räopina'a, ja̧'hua̧nö̧ räopa'anä ya̧tȩ'inä ucuamä pä'ocö pinö, ttö̧ja̧mä̧ surojuo'ächä̧cua̧ pä'ö ku̧nä̧huö̧ yettecua'attö̧.27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jonatánmä jä'o ji̧yȩtȩ ttö̧ja̧rö̧ pä'ö ö̧jö̧nä̧ji̧mä̧ ä̧ju̧cuo̧ca̧'a̧ ja̧'a̧ ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧mä̧ udacuodä 'chuä̧rodänä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juodänätä̧ jacuäcu rä'ädinö. Ja̧u̧mä̧ ja̧u̧ maya cuinö, ja̧'hua̧nö̧ ucuomenä ujuru ichi'inä̧cu̧. 28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ juȩnȩ ka̧cuä̧tö̧ttö̧ ya̧tȩ pä'inö: Cuä'omä ttö̧ja̧ jȩtta̧ pä'ö jö ji̧yȩtȩ pähuä pä'ö ku̧nä̧ji̧ pa̧'a̧nö̧: Ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧ curumä surojunä̧tä̧ jä̧cua̧, ttucua ppäittö ttö̧ja̧ ttijiyuhuächa'anä ucua'attö̧."29Jonatán päi'nö: Chä'omä i'cächinäujä ttieruhuäjä rȩjȩra̧'a̧. Topi cujuru ichia'a a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ ka̧cuä̧mö̧ topäjisä 30¿Ötahuiyä ttö̧ja̧ ttö̧mä̧ tta̧'a̧nö̧ recuätö jä̧ttö̧ jitä mo̧ro̧ ttaboiyotö ttu̧mö̧ jahuä ttemomettö huȩnȩ juiyönä cuäjätömä? Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Filisteos su̧ro̧da̧u̧rö ttö̧'cä̧tȩttö̧mä adiunä cuä'ö icuocotö pinätö.31Jahuätömä ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ Micmas ötahuiyättö kä̧mä̧dö̧ Ajalon jubu rohuähuinätö Filisteos su̧ro̧da̧u̧ru̧mä̧. Ötahuiyä tto̧ja̧mä̧ juiyo riänä 'cuä'ächipäjätö pinätö. 32Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ 'chottipäjijä̧ji̧mä̧ jurunänö jȩpo̧u̧ o̧vȩja̧tö̧rö̧'i̧nä̧ pä̧cä̧yö̧rö̧'i̧nä̧ o̧vȩja̧tö̧ tti̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ȩmo̧po̧u̧ rȩjȩ cuä'ö rutinätö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ ucuoja jacuänätä cuinätö.33Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Saúlrö pä'inä̧tö̧: "Topittö, ttö̧ja̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueocö ji̧nö̧ jȩpä̧tö̧, i̧sa̧rö̧ ucuojacu cuätö." 34Saúlmä ädätinö: Pähui'ocö jinö jȩpä̧jä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, jiyuja inäyu rö̧ä̧yu chö̧ja̧'a̧cu̧ pporädiyittö." Saulmä pä'inö: Ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧tȩ 'chä̧hui̧'ö̧ pä'itö, "O'ca toi'önä cuäji päcäyärö'inä, ovejrö'inä i'cächipö porö cuä'ätucui, cucuätucua. Pä'äjita'anö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päocö jinömä jȩ'cuä̧tu̧cuä̧ ucuojacu yo̧mȩtȩnä̧ cuä̧nö̧mä̧." Ja̧'hua̧nö̧ pä̧u̧ ja̧u̧ yodomä yotucu pönä päcäyärö i'cächö juhuorötä cuä'inätö̧.35Saulmä̧ i̧sa̧rö̧ ku TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyähuome aditinö̧, ju̧huȩnȩ ji̧na̧'a̧ ä̧cuo̧menä̧ isa̧rö̧ ku TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyähuome aditina'a̧mä̧.36Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Saúlmä pä'inö jitä pi̧yȩ yodotä ttösaja ttö filisteosrö yo̧ȩi̧ mo̧ro̧, mo̧ro̧ juoome jubö, ya̧tȩrö̧'inä ö̧ji̧pö̧ juiyönä a̧'cua̧ra̧mä̧. Jahuätömä ädätinä̧tö̧: Ucurutä adihuomenätä̧ jȩpä̧tu̧cui̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ aditähuä adicuä i̧sa̧mä̧ pä'inö: Tötö'cöhuächi'ätucua pȩnȩtä̧. 37Saúlmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧rö̧ yabonötä̧ jä'epö ä̧ju̧cua̧ pä'inö, "¿Filisteosrömä yabonö̧tä̧ röda pä'ö ja̧'a̧? ¿Israel ttö̧ja̧ ttu̧mö̧nä̧tä̧ chi̧yä̧cuä̧u̧? Ja̧'hua̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ ädätocö pinö mo̧ro̧mä̧.38ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä pä'inö: Ötahuiyä ttö̧ja̧ tturuhuotö o'catoi'önärö̧ jitä mo̧ro̧ suroju 'cuäopäji topö huo̧juä̧chi̧'ä̧tu̧cui̧. 39Isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Israel ttö̧ja̧ surojuttö ttö̧ji̧pö̧nä̧ jȩpi̧nö̧mä̧ 'cuäopönä ö̧ja̧'a̧ttö̧, suronä jȩä̧cuä̧huä̧ chi̧tti̧nä̧ ka̧ pä'ö'inä ja̧u̧mä̧ yorö'iso 'corujuo'ächocö jä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ pä'anä ötahuiyä ttö̧ja̧ttö̧mä̧ ya̧tȩ ädätocö pinö.40Ja̧u̧nö̧ o'ca'a ja̧u̧mä̧ pä'inö Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä ucutu'inä, ucurutä pä̧huä̧rö̧ja̧'a̧cu̧ kä̧tö̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chi̧tti̧ Jonatán'inä korome ttö̧jä̧cuo̧tö̧jä̧" ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ pä'inä̧tö̧ Saúlrö: " Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ucurutä adiunä ja̧'a̧cu̧ jȩpi̧." 41Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Saúl pä'inö U̧ru̧hua̧rö̧, Israel ttö̧ja̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧: "I̧jȩpi̧ ido'qui ttu̧huo̧jua̧ pä'ö icuähuo'qui." Jonatán ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Saúlrö'inä jahuätörötä pätecuächaja'a, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ ja̧'a̧tä̧ topätö jahuätörötä ttȩma̧'a̧nä̧. 42Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúl pä'inö: "Chi̧tti̧ Jonatán'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttötä'inä tö'ätecuächahue." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jonatánmä pätetö ku̧nö̧ ja̧u̧rö̧ pätecuächina'a.43Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Saúlmä pä'inö Jonatánrö: "Jȩ'cuä̧ji̧ ji'ähuitö" Jonatán päinäcu̧: "A̧'u̧cu̧nä̧ mayaja ka̧cuä̧mö̧ topö ii̧so̧'quȩ chu̧mö̧nä̧ 'chu̧dä̧ro̧'quȩ päjurenä; hua'ö chi̧cuä̧cua̧sä̧. 44Saúl pä'inö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'anö jȩpi̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juhua'a yabonö̧tä̧ ttörö'inä, ucu hua'ö cuicuoca'a jö̧ttö̧mä̧ Jonatán."45Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧ pä'inätö̧ Saúlrö: Jonatán 'coru juoächa pä'ö ja̧'a̧, rohuäu isojuoepäjimä Israel ttö̧ja̧rö̧ ppä'ädäjitö? Ja̧hua̧nö̧mä̧ jo̧ca̧'a̧ pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧ ucu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA isopäi'önä uhuo'che'inä a̧'u̧cu̧nä̧tä̧'inä ma̧o̧ca̧'a̧ rȩjȩmä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ aditäji Dioscu jitämä." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ ȩmo̧po̧'ö̧ icuinä̧tö̧ Jonatánrö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ 'corujuoächö juiya pä'ö. 46Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúl jaropi'inö filisteosrö ruhuocö pinö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ filisteosmä ppa̧'ä̧hi̧nä̧tö̧ jitötä tti̧rȩjä̧ra̧'a̧.47Ja̧u̧nö̧ Saúl ruhuo kä̧mä̧dö̧ hue'inö Israel ttö̧ja̧rö̧, rohuähuinö o'catoinäcu̧ aboiyotörö i̧'cho̧mȩ pönämä. Rohuähuinö ja̧u̧mä̧ Moab, Amón ttö̧ja̧cu̧'inä, Edóm, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'inä Saba ruhuotucu'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ filisteoscu'inä, koromecu̧ ja̧u̧ ijärächi'omecu̧'inä ja̧u̧mä̧ suronä jȩpi̧nö̧ jahuätörömä. 48Rohuäu juruhuinö ja̧u̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rohuähuäcuähuä juruhuinätö̧ Amalecita'inä cuä'äu icuinätö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ppä'ädinö Israelrö jahuätö ttumöttö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä ttu̧mö̧ jähuä 'cho'ipä'chinä̧tö̧.49Saúl i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧; Jonatán'inä, Isui'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Malquisúa'i̧nä̧. I̧tti̧mö̧ nä̧tö̧ tti̧mi̧mä̧ yajute 'cuomenä i̧sa̧ju̧mä̧ Mefab pä'ö micuinä̧ju̧ juajutä kijähuajumä Mical pä'ö micuinäju. 50Saúl irecuamä Ahinoam; pä'ö micuinä̧ju̧ jahuäjumä Ahimaas ittiju ji̧na̧'a̧. Su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ Ner i̧tti̧ Abner ji̧na̧'a̧ Saúl i̧mi̧ya̧. 51Saúl jä'omä Cis pä'ö micuinö; Nermä Abner jä'o ji̧na̧'a̧ ja̧u̧mä̧ Abiel i̧tti̧ ji̧na̧'a̧.52Saúl ö̧ji̧nö̧ pä̧nä̧mä̧ curämä filisteas ttö̧ja̧cu̧ tturohuähua'atä ji̧na̧'a̧, Saúl ya̧tȩ ju̧ru̧hua̧rä̧ toomenänä ja̧u̧cu̧ ppä'ädäcuähuinö.

Chapter 15

1Samuel pä'inö Saúlrö: "TU̧RU̧HUA̧ hueinäcu̧sä̧ ucuo ru̧hua̧rö̧ hue'ö chu̧ju̧na̧ pä'ö Israel ttö̧ja̧ ttu̧huä̧mȩnä̧ ö̧ja̧ pä'ö. Jitämä ä̧ju̧cui̧ TU̧RU̧HUA̧ i̧huȩnȩtä̧. 2Pi̧yȩ ja̧'a̧ su̧ro̧da̧u̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'ömä: Täcö huo̧juä̧chi̧'ö̧sä̧ Amalec jȩi̧nö̧mä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ koro huehuepu ttö chahuaruhuä ötahuiyä ttö̧ja̧ mä̧nä̧nä̧ Egipto rȩjȩra̧'a̧cu̧ ttichomenä. 3Jitämä topätucui Amalecrö rohuäu ticuarö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä surojuotepiyarö ja̧u̧ u̧ju̧nä̧rö̧mä̧ . Äyó reȩrö̧jö̧nä̧mä̧ totarö päcuä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'catoi'önä̧rö̧ u̧mä̧tö̧'inä, nätö̧rö̧'inä, ppo̧'ä̧tö̧rö̧'inä, atate ahuätörö'inä pä̧cä̧yu̧ru̧'inä, ovejastö̧rö̧'inä, camellotörö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ burötö̧rö̧'inä.4Saúl ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cui̧pu̧ ucuocuinätö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji'ähuinö bareu ötahuiyä Telaim: 200.000nö su̧ro̧da̧u̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 10.000nö̧ su̧ro̧da̧u̧ Judá ttö̧ja̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúl rȩbȩhui̧nö̧ Amalec ttö̧ja̧ ttötahuiyära̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tta̧'ä̧ri̧nö̧ muä'quiyuttö pämäroppä jo̧mȩ.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúl päi'inö Quenitarö: " Rä'opu ti'ipächätucuí Amalec ttöja̧ttö̧, jahuätucu tocue'ätucua'acu. Ucutu o'catoi'önä̧mä̧ adiunä̧tä̧ jȩpu̧ kä̧tö̧jä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä, jahuätö Egiptottö ttichinomȩ jobu kä̧mä̧dö̧ ." 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Quenitamä otó tö'ipächinä̧tö̧ Amalec ttö̧ja̧ttö̧mä. Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a Saúlmä̧ rohuähuinö Amalec ttö̧ja̧rö̧ Avilattö kä̧mä̧dö̧ Shur beipome jubu, juhua'amä̧ ki̧'i̧pa̧'a̧ Egjpto kä̧hua̧ räopa'acu.8Saúl 'chu'ädinö Agarö a̧'cua̧ra̧'a̧nä̧, Amalecttö ucuo ru̧hua̧rö̧; ja̧u̧mä o'catoi'önä̧rö̧tä̧ si'epu icuinö ucurä'chu so̧ä̧'chunä. 9Saúl umuhuäyotucumä̧ ji̧nä̧ kunä̧ri̧nä̧tö̧ Agagrö, ja̧hua̧ta̧'a̧nötä̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tö adihuätörömä ovejattörö, päcäyö̧ bärepättö̧rö̧, ovejattö̧ muäyotö, päcäyö̧ muäyotörö. O'cajuiyönä̧ adiumä̧ jȩpu̧ icuocotö pinättö̧. koro ttöjö'co micuäu juiyömä o'cajuiyönätä̧ suro juo'epinä̧tö̧.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios i̧huȩnȩ rȩbȩhui̧na̧'a̧ Samuelrö pä'ö: 11Cha̧'cua̧tta̧ jä̧cu̧sä̧ Saúlrö ru̧hua̧ päi'önä jȩcha̧ja̧'a̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttöcumä oto hua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ esetoca'a ja̧'a̧ttö̧ huähuä huȩnȩ. "Samuel rö̧ä̧nä̧ a̧'cua̧tta̧'ȩcui̧nö̧, u̧ru̧hua̧ Diosrö ajacuähuinö yodo 'cuäo'önä.12Samuel pä'ö mo̧ro̧ juoa'a porachi'ö Saúlcu i'ätecuächa pä'ö mo̧ro̧ juoa'a. Samuelrö ji'ähuinä̧tö̧: "Saúlmä i̧huä̧chä̧ji̧ carmel ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cä'epinö a̧'cua̧juä̧ isä'ca ja̧u̧nö̧ o'ca'a ppa̧'a̧chö̧ mȩyȩhui̧nö̧ Gigalra̧'a̧cu̧. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Samuel ichi'inö Saúl ö̧jo̧mȩ, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Saúlmä päinä̧cu̧ ttömä jȩpä̧ji̧sä̧ tu̧ru̧hua̧ hueäjimä.14Samuel pä'inö̧: "¿Ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ däjéjä̧ttö̧ o̧veja̧ttö̧ tti̧huȩnȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ päcäyä̧tö̧ tti̧huȩnȩ'inä̧ chä̧ju̧cu̧mä̧?" 15Saul ädätinö̧: "Jahuätömä̧ Amalec ttö̧ja̧ ttä̧jimuttö̧ tti̧'cä̧chä̧jä̧u̧. Jua'attö oveja̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧cä̧yö̧rö̧mä̧ ttö̧ja̧tä̧ pojopö̧ ttu̧ju̧nina'a̧ ucutä CU̧RU̧HUA̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ku'icu ttiyayä̧u̧. Korotörömä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ ö̧ji̧pu̧juiyönä̧ cuä'äö icuäjätöjä." 16Ja̧hua̧nö̧ ä̧ju̧cu̧ Samuel pä'inö̧ Saúlru: "Mä̧cuä̧tó, jidähua'a ä̧ju̧cui̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ mo̧ro̧ji̧ yodomä̧ päcusä." Saúl pä'inö̧: "Ucuocui".17Samuel pä'inö̧: "¿Ucu cuamonä̧ to'cuomenä̧ a̧'u̧cua̧'a̧nä̧, ucurumä̧ hueähui'oca'a ji̧na̧'a̧ Israel ttö̧ja̧rö huecua pä'ömä̧? 18TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ hue'inö̧ ucuru pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Täí suronä̧ jȩpä̧tö̧rö̧mä̧ ya̧tȩ'inä̧ ö̧ji̧pu̧juiyönä̧ cuä'ö cuicuajá, Amalecitarömä̧, jahuätörömä̧ o'catoi'önä̧rö̧ rohuäu cuä'ö cuicuajá". 19Juhua'amä̧ TU̧RU̧HUA̧ päinö̧ ttoarodöta'anö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩ'cu̧'a̧nö̧ jä̧jo̧memä̧, ucumä̧ ȩmä̧ji̧jä̧ jahuättö ttä̧ji̧mu̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'ä̧ji̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cattömä̧ öjö'cocö ja̧'a̧."20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúlmä Samuelrö pä'inö: Ttömä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocumä esetä'ijösä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ umänä huȩi̧nä̧mä̧nä̧tä̧ 'chä̧'i̧jö̧sä̧. Amalec ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Agag'inä 'chu'ädäjisä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Amalec ttö̧ja̧rö̧mä̧ o'catoi'önä̧rö̧ si'epö icuäjisä. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö̧ja̧mä̧ ovejastö̧rö̧'inä pä̧cä̧yu̧rö̧'inä ȩmi̧nä̧tö̧, si'epö tticua pä'ö ku̧nä̧huo̧tö̧rö̧mä̧, Gilgal pä'ö micuomȩttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ku icu ttiya pä'ötä jȩpä̧jä̧tö̧."22Samuelmä ädätinö: "¿Ja̧ö̧ttö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ttiäre ku icu iyähuätä rö̧ä̧nä̧ eseu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku icu iyähuättö yabonänö päö ttucuotajueimä? Ji̧yȩtä̧mä̧ ucuotäcuähuä ja̧'a̧, i̧sa̧rö̧ ku icu iyähuämäcö̧, jinäsomä ä̧ju̧cuä̧cuä̧huä̧ ja̧'a̧ oveja ubo ö̧a̧dȩmä̧cö̧. 23Jarodäcuähuämä mä̧ripä jȩpä̧'chö̧ kä̧cuä̧huä̧jö̧ta'anö surojö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuotäcuähuocömä tätähuä o'ca ucuo tettähuä'ija'anö ja̧'a̧. Juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueäji jȩ'cua̧ päcuoca'a jä̧ja̧'a̧ttö̧, chutä'inä ru̧hua̧ päi'önä ku̧jä̧ji̧mä̧ jȩpö̧ icuäjäcujä̧."24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúlmä pä'inö: Samuelrö suronä jȩpä̧ji̧sä̧ juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueinö chucuotocomenä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu cui̧huȩnȩ'inä, juhua'amä ttö̧ja̧rö̧tä̧ ye'ecu pättötä ucuotäjisä. 25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ suronä jȩchä̧ji̧mä̧ suronä jȩpo̧cö̧ päji 'cua̧rö̧nä̧ topittö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppa̧'ä̧chi̧ ttöcu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuotö tucuocuaja."26Samuelmä, Saúlrö pä'inö: "Ucucumä ppa̧'ä̧cho̧cö̧sä̧; isopäi'önä ucumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUa̧mä̧ yahuocuäcujä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ yahuocuäcujä̧ yabonö Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ ku̧ja̧ pä'ömä. 27Samuel i̧'cha̧ pä'ö ijärächi'öta'anö yotäcu, Saúlmä ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ huä̧mȩ i̧sä̧ta̧nä̧ 'chuädio'menä sȩrä̧hui̧'i̧na̧'a̧.28Mamuel ja̧u̧ru̧ pä'inö̧: TU̧RU̧HUA̧MÄ̧, Israelnä ruhuo cujä̧'i̧jo̧mȩttö̧ 'choipäcujä jirä mo̧ro̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ka̧ra̧rö̧ i̧ya̧cua̧jä̧ ya̧tȩ ucuttu'inä abonänö hua̧rö̧. 29Israel ttöja̧ ttujurumä yapare pä'ö'inä pärotötticuiyäcuotö ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧ i̧sä̧ i'ärotö'anömä pärotocu ja'attö̧.30Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Saúl pä'inö: "Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö Israel ttä'cattö'inä ötahuiyä ucuo ttö̧ja̧ ttä'cattö'inä chucuoönä ppä'ädipittö Suronä jȩcha̧'a̧nä̧. TU̧RU̧HUA̧ DIOSRÖ tucuocua ttöcu räopi." 31Samuelmä Saúl o'ca'anä 'chinö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Saulmä TÖ̧Ä̧NÄHUARÖ̧ ucuocuinö.32Samuelmä pä'inö: "I'cächätucui Agag Amalecitas ttu̧ru̧hua̧rö̧ 'chä'ca jo̧mȩ. "Agag ichinö ö̧jo̧mȩ nö̧'cä̧hua̧ cuoräusanä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ "Isopäi'önä hua'are ajahuäcuähuämä 'cuäopäja'a." 33Samuelmä ädätinö: "Ucu cucurä'chumä nä̧tö̧ tti̧tti̧mö̧ toönä jä̧ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu'inä 'coru juocuächa'anö ja̧'a̧ ki̧ni̧pö̧ cua̧ju̧ ki̧tti̧mö̧ to'aju kö̧jö̧nä̧." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Samuel 'cuä'opinö Agagrö ppo̧u̧cu̧nä̧ TU̧RU̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ Gilgattö.34Ramara̧'a̧ 'chi̧nö̧ Samuel ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Saúlmä 'chi̧nö̧ ojusodera̧'a̧ Guibéattö chutä Saúl i̧rȩjä̧ra̧'a̧. 35Samuelmä täcö pinö Saúl 'coru juoächö mo̧ro̧ jo̧mȩ jubö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ huopinä̧tö̧ Saúlrö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tu̧ru̧hua̧mä̧ a̧'cua̧tta̧nö̧ amöcuädinö ru̧hua̧ päi'önä rutinö'ca̧ saúlrö Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧.

Chapter 16

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä'inö̧ Samuelrö: "¿Ti̧yȩnö̧ jubu cua̧'cua̧ tta̧cuȩcua̧'a̧jä̧tö̧ Saulnä̧mä̧, Israel ru̧hua̧ ö̧jo̧mettö̧ rä'epö chicuinome jubu? ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ i̧sa̧ ä̧ja̧ i̧sä̧na̧nä̧ a̧dȩja 'caripö̧ tä'í. Belenttö Isairö huȩdä̧cua̧sä̧, juhua'amä̧ täcö TTÖ emä̧ji̧sä̧ ya̧tȩ ru̧hua̧ ö̧jä̧cua̧rö̧ ja̧u̧ i̧tti̧muttö̧."2Saul pä'inö̧: "¿Tta̧'a̧nö̧ chi̧'cha̧ ttömä̧? Saul ä̧ju̧cu̧ttu̧mä̧ ttörö cuä'ö icu'anö̧ ja̧'a̧." TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'inö̧: päcäyä isaju ki̧tti̧ jareönä uhuäpächäjirö ȩmö̧'ca̧ päcuajä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ i̧sa̧rö̧ ku icu iyö ichäjisä. 3Isaírö huopi i̧sa̧rö̧ ku icu iyähuomecö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩ'cuä̧cuȩmä̧ ttötä chi̧jȩpä̧cua̧sä̧. Ttö pidetä pädäcurö ucumä a̧dȩja to'ö pojopö ku̧ju̧nä̧rö̧jä̧.4Samuelmä̧ jȩpi̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päinö̧ ta̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ 'chi̧nö̧ Belenra̧'a̧. Ötahuiyättö tä̧mö̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ ttö̧'ä̧hui̧nä̧tö̧ ja̧u̧ru̧ totta pä'ö 'chä̧jä̧tö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inä̧tö̧: "¿Ji̧yȩtȩ huȩnȩ ji̧yä̧cu̧ ichäjijä?" 5Ja̧'hua̧nö̧ pättäcu ädätinö̧: "Huȩnȩ juiya'anä̧ ichösä Tömä̧ ichäjisä isa̧rö̧ cuä'ö iyähuä CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ chiyapä'ö. Suronä̧ jö̧ töcäu chicuapä'ö CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cattö̧ i̧sa̧rö kú icu iyähuä chiyapä'ö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ti̧cha̧ ichätucui." Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä kä̧'ȩpö̧ ku̧ninö̧ Isairö i̧tti̧mö̧rö̧mä̧ a̧tȩpi̧nö̧ i̧sa̧rö̧ cu'ö iyähua'acu."6Jahuätö ti'chi'omenä̧, ja̧u̧mä̧ Eliab'rö topö jacuänä̧tä̧ pä'inö̧ isopäi'önä̧ a̧dȩja TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ da̧'ȩcua̧mä̧ ä'cajo̧me kó̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä'inö̧ Samuelrö: "Huä̧menä̧ jö̧mä̧ tocu'ärö, chutä otopö'inä̧; ja̧u̧mä̧ ttö yadocuinä̧cu̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ttö̧ja̧ totö'anö̧mä̧ topo'cö; ttö̧ja̧sa̧mä̧ topö huä̧menä̧ öadihuätä, Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ topö ttamiso'qui.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Isaímä huopinö Aminadabrö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩpi̧nö̧ Samuel ö̧jo̧mȩ 'cuäopa pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Samuel pä'inö: TU̧RU̧HUA̧'inä ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ pä'ocö päji." 9Ja̧u̧nö̧ o'comenä Isaímä Samarö 'cuäo'önä jȩpi̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Samuel pä'inö: TU̧RU̧HUA̧'inä ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ pä'ocö päji. 10Isaí 7nö huotörö i̧tti̧mö̧rö̧ hue'inö Samuel ä'ca jo̧mȩ, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Samuel pä'inö Isaírö: "TU̧RU̧HUA̧ jahuätöttö ya̧tȩrö̧'inä pä'ocö päji."11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Samuel pä'inö: Isaírö ¿Pitötä ja̧'a̧di̧ o'catoi'önä ucu cui̧tti̧mö̧mä̧?" Ja̧u̧ ädätinö: "Ya̧tȩ mu̧ä̧ya̧ kö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ ovejastö̧rö̧ tta̧'a̧rö̧." Samuel pä'inö Isaírö: Hue'i ottäjarö; ujutumä ja̧u̧ ichi'ome jubö päi'önä pȩjä̧mo̧co̧tö̧ täcuotöjä̧. 12Isaí ja̧u̧rö̧ ä̧tȩpi̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tti'cächinä̧cu̧. jitämä, pide cui̧tti̧mä̧ adiunä kö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ö'äriyämä a̧'cua̧cui̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ö̧jö̧mä̧ jo̧mȩnö̧ ki̧nö̧, TU̧RU̧HUA̧ pä'inö: "Ä̧rä̧mi̧'ö̧ a̧deja da'epirö; ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ pätetö ku̧nä̧hua̧mä̧.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Samuelmä, u̧bu̧o̧tö̧ ttö̧'cä̧tȩ jo̧mȩttö̧ a̧dȩ'i̧nä̧ i̧sa̧ ä̧ja̧sa̧na̧'i̧nä ȩmo̧po̧'ö̧ da'epinö. TÖÄ̧NÄ̧HUA̧ A̧'CUA̧RU̧HUA̧MÄ̧ ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ yabocumä Davidnätä ki̧nö. Ja̧u̧nö̧ 'cuäpäji o'ca'a Samuel ä̧ra̧mi̧'ö̧ Ramara'a ppa̧'a̧chi̧nö̧.14TÖ̧A̧NÄ̧HUA̧ a̧'cua̧ru̧hua̧ttö̧ 'cä̧i̧'pä̧chö̧ Saulmä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ isohua̧ su̧ro̧pä̧ DIOSTTÖ ichäjimä a̧'cua̧ rounö jepinö. 15Saúl umuhuäyotumä pättinäcu: "Topittö, isoppahua̧ suropa̧mä a̧'cua̧ rounä jeäcu." 16Hue'i ujutu huecuarö, ucutu cumuhuäyotörö hue'a, cuä'ca jome ka̧cuä̧tö̧ttö̧mä̧ arpa 'porähuä huo̧jua̧rö̧ cuȩmu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, isoppa hua̧ su̧ro̧pa̧ DIOSttö ichäji ucuru öjomenä ja̧u̧ ucuru hueomenä cua'cua adihuächi'önä.17Saúlmä̧ umöhuäyotörö pä'inö: "Ya̧tȩ adiu u'pora'anö hua̧rö̧ po̧cui̧pä̧ji̧yä̧tu̧cui̧ttö̧ po̧cui̧pi̧'ö̧mä̧ chu̧ja̧'a̧cu̧ cui'cächätucuaröjä̧. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätö möäyotöttö ya̧tȩmä̧ pä'inö: Ttö huo̧hua̧sä̧ ya̧tȩ Belén ttö̧ja̧sa̧ Isaí i̧tti̧rö̧ 'porähuä'inä huo̧hua̧rö̧, juiyo ju̧ru̧hua̧rö̧, curä rohuähuäcuähuä'inä jo̧mȩnö̧ hua̧rö̧, ucuocuäcuähuä'inä huo̧jua̧rö̧, juiyo a̧di̧hua̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧'inä ö̧jä̧cu̧rö̧. 19Ja̧'hua̧nö̧ jiähuäcu Saúlmä huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ Isaí ö̧ja̧'a̧cu̧ hue'ömä pä'inö: Cui̧tti̧ Davidrö hue'ittö, ovejastö̧cu̧ kö̧rö̧."20Isaímä börörö ȩmo̧po̧'ö̧ pan ö̧ppä̧'inä, 'cänäri̧yu̧ vino isoya a̧cuä̧yö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cabra isaju ki̧tti̧rö̧'inä cä'epö huȩnö̧ ja̧u̧mä̧ i̧tti̧ Davidcu hue'ö icui Saúl ö̧ja̧'a̧cu̧. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä Saúl ö̧ja̧'a̧cu̧ ichinö, ichi'ömä kä̧mä̧dö̧ aditinö. Saúlmä ja̧u̧rö̧ rö̧ä̧nä̧ repe'inö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curä ttoecuäcuähuäbi 'chu̧'ä̧rö̧ jö̧nä̧tä̧ jȩi̧nä̧cu̧.22Saúlmä Isaírö pa̧'a̧nö̧ pä'ö i̧huȩnȩ hue'inö: Davidrö ttötäcu ö̧ja̧ pä'irö ttö to̧chä̧ro̧mȩtä̧ ö̧ja̧, ja̧u̧rö̧ adiunä topäjisä. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧sa̧ isoppa i̧sa̧ su̧ro̧pa̧ Saúlrö ö̧jä̧mä̧do̧mȩnä̧, Davidmä arpa ȩmo̧po̧'ö̧ ö'poromenä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ isoppa i̧sa̧ su̧ro̧pa̧mä̧ 'cä̧'i̧pä̧cho̧mȩnä̧tä̧ Saúlmä adiu a̧'cua̧ ȩmö̧nä̧ pä̧i̧pä̧ri̧nä̧cu̧.

Chapter 17

1Filisteosmä ca̧ca̧ti̧nä̧tö̧ ttumöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧rö̧ tturohuähua pä'ö. Jahuätömä ca̧ca̧cui̧nä̧tö̧ Soconä, Juhua'amä i̧rȩjä̧ ji̧na̧'a̧ Judá. Jahuätömä ä'ecuinä̧tö̧ 'cä̧tȩ Soco ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Azeca, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Efes Damin.2Saúl ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ umöhuäyotö Israel ttö̧ja̧ ca̧ca̧cui̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ä'ecuinätö̧ meje'ca pämärome Ela pä'ö micuome, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ kä̧mä̧di̧nä̧tö̧ curä rohuähuäcuähuä omänä filisteoscu tturohuähua pä'ö. 3Filisteosmä kä̧mä̧di̧nä̧tö̧ muö'quiyu jäyänä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ IIsrael ttö̧ja̧mä̧ kä̧mä̧di̧nä̧tö̧ muä'ca kara'anä jäyänä meje'ca jo̧mȩ pä̧tȩcuä̧nö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ jahuätömä.4Filistea ttö̧ja̧ ttä'ähuarättö ya̧tȩ rä'opinö̧ Goliat pä'ö mi̧cua̧ Gat ttö̧ja̧ i̧sa̧, ja̧u̧ öto'ömä ji̧na̧'a̧ tres metros jo̧mȩ. 5Unä̧mä huȩnä̧ri̧nö broncettö̧ adicuätta, ja̧'hua̧ta̧'a̧nötä̧ idepänä̧mä̧ tto'ecuinö 'qui̧ya̧sa̧ ja̧sa̧tä̧. Ja'huä̧sa̧ broncettö adicuä̧sa̧ ämä̧'cömä ji̧na'a̧ sesenta kilos jo̧me.6Ja̧u̧mä öa̧jui̧yä̧nä̧mä tto'ecuinö broncettö̧ adicuä ottattö ja̧'hua̧ta̧'a̧nötä̧ u'upi'canä̧mä̧ huȩnȩri̧nö ö̧da̧cuo̧'kȩ broncettö adicua'a. 7Ö̧da̧cuo̧'kȩ chuädäcuähuomemä otoina'a̧,a (está incompleto)8Israel ttö̧ja̧ curä rohuäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huopönö ä̧rä̧mi̧'ö̧ pä'inö: ¿Curä curohuöhua pä'ömä tocu ja̧'a̧ räcuopäjätucuättö̧ ucutumä? ¿Ujutumä filisteosmä̧cö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutumä Saúl umöhuäya̧mä̧cö̧jä̧ ya̧tȩrö̧ pocu topö hue'ätucui huä̧i̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ icha'anä topätucui. 9Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ di ja̧'a̧ttö̧ ttörö rohuäu cuä'ö icu'anö hua̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ucutu cumöhuäyotö tö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ttö rohuäu cuä'ö chicuttömä ucutu o'catoi'önä ttö huedötä aditö esetö cu̧jä̧cuo̧tö̧jä̧."10Filisteos ttö̧ja̧ i̧sa̧ pä'äjita'anö pä'inö: Jitä mo̧ro̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ i̧sa̧cu̧ pä̧tȩcu̧ churohuähua pä'ö ya̧tȩrö̧ hue'ätucui ttöcu yo̧mȩtȩnä̧ urohuähua." 11Filisteos ttö̧ja̧ i̧sa̧ päinö jinö Saúl'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧'inä o'catoi'önä ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧ jahuätö o'catoi'önä tti̧rȩjä̧ a̧mö̧cuädö tta̧'cua̧ tta̧'ȩcui̧nä̧tö̧.12Davidmä Belén ötahuiyättö Efrata ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, ja̧u̧mä̧ Isaí pä'ö micuinö. Ja̧u̧mä̧ i̧tti̧mö̧rö̧mä̧ 8nö̧ huotörö ku̧nä̧ri̧nö̧. Ja̧u̧ Isaímä bö̧o̧sa̧ pinö Saúl ö̧ji̧nö̧ pänämä, juhuȩnȩ ka̧cuä̧tö̧ u̧mö̧tö̧ttö̧mä̧ ya̧bo̧nä̧nö̧ bö̧o̧sa̧ pinö. 13Ja̧u̧ i̧tti̧mö̧ tä̧mö̧nä̧nö̧ huotömä curä tturohuähuome Saúl ö̧jo̧mȩcu̧ tti̧'chö̧ja̧'a̧ ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧ i̧tti̧mö̧ huämetucuä curära̧'a̧ ka̧cuä̧tö̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧sa̧mä̧ Eliab pä'ö micuinö, ja̧u̧ o'comenä i̧sa̧mä̧ Abinadab pä'ö micuinö, huämetucuä päi'önä i̧tti̧mä̧ Sama pä'ö micuinö.14Davidmä suro mö̧ä̧ya̧ pinö. I̧tti̧mö̧ huämetucuä tä̧mö̧mä̧ Saúlcu tti̧'chä̧ja̧'a̧ ji̧na̧'a̧. 15Davidmä Saúl umöhuäyotö ttö̧'cä̧tȩnä̧ ppa̧'ä̧chä̧rö̧ cue'ächö ki̧nö̧, jä'o a̧ji̧mö̧ ovejastö̧tä̧ Belén ötahuiyära̧'a̧ ttu̧cuȩ cuä̧nö̧ ttö̧ja̧cua̧'a̧nä̧. 16Cuarentanö̧ mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ filisteas ttö̧ja̧sa̧ ju̧ru̧hua̧mä̧ mo̧ro̧ päia'a'inä nipä̧ro̧mȩ'inä i̧chi̧pä̧ri̧nö̧ curä urohuähuäcua'atä päi'önä jo̧mȩnä̧ kä̧nö̧mä̧.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Isaímä i̧tti̧ Davidrö ȩpö̧ täi pä'inö cubuo̧tö̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩcu̧ ya'ute Efa jo̧mȩnä̧ (ja̧u̧mä̧ veintedo litros jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧) pi̧yȩ joecuä ote'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 10nö̧ o̧ppä̧ jo̧mȩnä̧ panmä, jurunä̧nö̧ täi ä'ähuaränä cubuo̧tö̧ ttö̧ja̧cua̧'a̧. 18Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ quesomä 10nö o'catä su̧ro̧da̧u̧ recuätö tturuhuotörö cuiya. Cubuo̧tö̧mä̧ tocu ttö̧ja̧ pä'ö to'cuajä̧ ja̧'hua̧nö̧ topö adiu ttö̧ja̧cu̧ttö̧ ji̧yȩtȩ cui'cächiyattö̧.19Cu̧bu̧o̧tö̧mä̧ Saulcu ka̧cuä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ Elá pämä̧roppänä̧, Filistea ttö̧ja̧cu̧ rohuäu." 20Davidmä mo̧ro̧ päi'äcua'a ä'canä porächö jo̧menö̧ hue'ö ku̧ni̧nö̧ ya̧tȩ ä̧ji̧mu̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧rö̧. Ja̧u̧mä̧ u̧cuä̧ ȩmi̧pö̧tä̧ rä'pö 'chi̧nö̧, Isaí hueäji'anö̧tä̧. Ja̧u̧mä̧ rä̧bȩhui̧nö̧ ttä'äbaränä̧ su̧ro̧do̧u̧ curä rohuäu huoäcuähuä huopönö̧ rättopome. 21Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧ ja̧hua̧tta̧'a̧nö̧ Filistea ttö̧ja̧'i̧nä̧ jo̧mȩnö̧ pojocu kä̧mä̧di̧nä̧ttö̧ ttörohuahua pä'ö, su̧ro̧do̧u̧ su̧ro̧do̧u̧cu̧.22Davidmä u̧cuä̧ jaropi'inö̧ u̧mu̧ jähuä tta̧huä̧ra̧ pä'ö huȩ'aä̧hua̧cu̧, pi̧yȩmä̧ 'cuäopina̧'a̧ ttörohuähuomettö̧ u̧bu̧o̧tö̧rö̧ te'ähuinö̧. 23Jahuätucu ucuocu ö̧ja̧'a̧nä̧, ju̧ru̧hua̧, Gattö Filistea ttö̧ja̧sa̧, Goliat pä'ö mi̧cua̧, rä'opinä Filistea ttö̧ja̧ ttö̧jo̧cuo̧mȩttö̧, ä̧cuo̧mȩnä̧ pä'ijö ta'anö̧ päa'a, ä̧ju̧cui̧nö̧ Davidmä̧. 24O'catoi'önä̧ Israel ttö̧ja̧ ja̧u̧ru̧ topumä̧, tö'ecuächinä̧tö̧ ye'ecuiö.25Israel ttö̧ja̧ttö̧ u̧mä̧tö̧mä̧ pä'inä̧tö̧: ¿Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ rä'opächäjirö topäjätöjä̧? Ja̧u̧mä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ji̧yȩtȩ i̧rȩbȩhua̧ pä'ö ichäji. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ ja̧u̧rö̧ cuä'ö icurumö rö̧ä̧nä̧ ruhuo jähuä iyö kä̧nö̧ ittijuru'inä irecua päi'önä i̧yä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ iyömä o'catoi'önä isodenä ka̧cuä̧tö̧rö̧rmä̧ Israel ttö̧ja̧ ttidepiyuttömä pärätä ru̧hua̧rö̧ iyähuämä iyocotö ttäcuotö.26Davidmä ya̧tȩ chutäcu kö̧rö̧ pä'inö: "¿Däje iyähuäcua'attö̧ ja̧u̧ filisteas ttö̧ja̧sa̧rö̧ cuä'ö icurömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ usurä ttȩmä̧u̧ jȩpö̧ icurömä? ¿Dijä̧ttö̧ ja̧u̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧sa̧ pocö su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ 'cuäopönä kö̧cu̧ urohuähua pä'ömä? Ja̧'hua̧nö̧ pä̧i̧yä̧u̧ jahuätömä ä'coji jittähuäjitä ppa̧'a̧di̧pö̧ ji'äumä pättinä̧cu̧: 27Ja̧'hua̧nö̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ ya̧tȩ ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧rö̧ cuä'ö icurömä."28Ubuo Eliabmä ä̧ju̧cui̧nö̧ David ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧cu̧ ucuocua'a. Eliabmä Davidrö rö̧ä̧nä̧ ra̧huä̧ri̧pö̧mä̧ pä'inö: ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö pȩnȩmä̧ cuihcäjättö̧? ¿Dicu cu̧ju̧ni̧'ä̧ttö̧ ovejastö̧rö̧mä̧ de'a jui̧yä̧jä̧nä̧mä̧? Ttömä̧ ucu ucuo tecuäumä huo̧jua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojö cua̧'cua̧nä̧ cua̧mö̧cuädömä; Ucumä curä tturohuähua'a topö ichäjijä̧ pȩnȩmä̧." 29Davidmä pä'inö: ¿Ji̧yȩtȩ suroju jȩpä̧ji̧sä̧? ¿Suro jä'epö jä'epocösä pädäjä? 30Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yȩcu̧ ja̧u̧ttö̧mä̧ ka̧ra̧cu̧ i̧'cha̧ pä'ö tö'ipächinö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ä'coji ucuocuäjitä ucuocuinö. Ttö̧ja̧mä̧ ä'coji ttädätäjita'anötä ttädätinä̧cu̧.31David ucuocu päji ä̧ju̧cuä̧'cotö, su̧ro̧da̧u̧mä̧ ucuocuäjitä ppa̧'a̧di̧pö̧ jiähuinä̧tö̧ Saúlrömä, ja̧'hua̧nö̧ jittähuäcu David ottäjiyarö pä'ö hue'inö. 32Davidmä Saúlrö pä'inö: Filisteas ttö̧ja̧sa̧ jähuänä ye'ecu tti̧mȩyȩhuä̧chi̧'a̧'a̧nä̧mä̧ ja̧'a̧tä̧mä̧ to'cuä; ttö ucu cumöhuä̧ya̧ ja̧u̧cu̧ rohuäu chi̧'chä̧cua̧sä̧." 33Saúlmä Davidrö pä'inö: "Ucumä pide filistea ttö̧ja̧sa̧cu̧mä̧ curohuäu juiya'anö hua̧jä̧, ucumä suro mu̧ä̧ya̧jä̧, ja̧u̧mä̧ mu̧ö̧ya̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ curä rohuähuäcuähuä ttö̧ja̧sa̧ pinö."34Ja̧'hua̧nö̧ päcu Davidmä Saúlrö pä'inö: "TtÖ ucu cumöhuä̧ya̧mä̧ chä'o a̧ji̧mö̧ ovejastö̧rö̧ tta̧'ä̧rä̧'i̧jö̧sä̧. Jochäyucö̧ osocö̧ ichomenämä ovejastö̧ttö̧ ya̧tȩrö̧ ȩmi̧po̧mȩnä̧mä̧, 35ja̧u̧ o'ca'anä ruhui'ö rohuäu chicuä'ijäcu, ja̧'hua̧nö̧ ruhuäu ovejasrömä ja̧u̧ ättö baropö ȩmä̧'i̧jö̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttöcu urohuähua pä'ö ä̧rä̧mi̧'o̧mȩnä̧mä̧ uhuo'chettö 'chu'ädö ppeppepö cuä'ö chicuä'ijäcu.36Ttö ucu cumöhuä̧hua̧ya̧mä̧ jochäyurö'inä osorö'inä cuä'ö icuä'ijö. Chujua filisteas ttö̧ja̧sa̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧sa̧ pocömä̧ jahuätöttö ya̧tȩ jö̧'a̧nö̧ hua̧, isopäi'önä su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ 'cuäopönä kö̧cu̧ urohuähua päja'anä."37Davidmä pä'inö: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ jochäyuttö'inä osottö'inä urohuähuomenä chö̧ji̧pö̧nä̧ ppädä'ijäcusä. Ja̧u̧tä̧ filistea ttö̧ja̧sa̧ ujuruttömä chöjipönä ppädäcua̧sä̧." Ja̧'hua̧nö̧ päcu Saúlmä Davidrö pä'inö: Tä'ittö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ja̧'a̧ ucunä kö̧mä̧." 38Saúlmä Davidrö curä rohuäu 'ca̧tȩcuä̧huä̧ 'ca̧ti̧nö̧. Unä cäyuhuätta broncettö adicuätta u̧huȩni̧nä̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curä rohuäu 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ta̧ ö̧'ca̧ti̧nä̧cu̧.39Davidmä curä rohuäu 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ 'ca̧tä̧huä̧ji̧'ca̧ ucurä'chu rö̧nä̧hui̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ja̧'a̧mä̧ i̧'chö̧ juiyönä ji̧nä̧cu̧, juhua'a ja̧'hua̧nö̧ 'ca̧tö̧ ku̧nö̧ huä̧juȩcu̧ pä'iju ja̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ Davidmä Saúlrö pä'inö: Pi̧yȩ 'ca̧tä̧hui̧'ö̧'ca̧ rohuäumä rädopö juiyö'anö̧ ja̧'a̧, pi̧yȩ 'ca̧ti̧pö̧ ttu̧huo̧juȩto̧ca̧'a̧ jä̧'i̧ja̧'a̧." Ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ Davidmä curä ruhuäu 'ca̧tä̧huä̧cuä̧huä̧ ko̧sä̧u̧ icuinö. 40Iäretä ȩmo̧po̧'ö̧ aje i̧sä̧rä̧ttö̧ inä o'qui 5nö o'quitä ȩmö̧ usacuyu ovejastö̧rö̧ tta̧'a̧rö̧ kä̧nö̧ cueädä'ijäyunä ȩni̧nö̧. 'Toru'pamä umönä 'chuä̧ra̧'a̧nä̧ filisteas ttö̧ja̧sa̧mä̧ tö'cöpächinö.41Filisteosmä ichi'ö David ö̧ja̧'a̧cu̧ tö'cöpächi'inö, rohuäu ttoecuäcuähuäbi ȩpö̧tä̧ ä'canä i̧'cha̧'a̧nä̧. 42Filisteas ttö̧ja̧sa̧mä̧ ippeyä jo̧mȩ toomenä Davidrömä̧ öjö'cö juiyönä topinö̧, juhua'amä ji̧'qui̧cha̧hua̧ ya̧tȩtä̧ tu̧huä̧cä̧nö̧ hua̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧'cua̧cua̧tä̧ u̧ja̧'a̧ topö. 43Filisteosmä Davidrö pä'inö: ¿Ähuirisäcö̧ päcuäcusä tä̧ji̧, i̧so̧'quȩcu̧ cuichönämä? Filisteosmä ö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ tti̧mi̧nä̧ surojunätä̧ pä'inö Davidrömä.44Filisteosmä Davidrö pä'inö: Ttö chö̧ja̧'a̧cu̧ ichi'i, cuidepämä ppi̧yu̧ mo̧ro̧jä̧nä̧ co̧'ä̧rä̧tö̧rö̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ de'a isotötä ttucuacu chi̧yä̧cua̧jä̧." 45Davidmä Filisteosrö ädätinö: "Ucumä curä'chucu 'po̧'a̧ri̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dacuodäcu ttö chö̧ja̧'a̧cu̧ ichöjä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttömä Israel ttö̧ja̧ su̧ro̧da̧u̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ curohuähua päcuäcu i̧mi̧nä̧ ichösä ucu cu̧ja̧'a̧cu̧mä̧.46Ucuru rohuäu iso juodepa pä'ömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ jä̧cua̧'a̧ i̧yä̧cua̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuä'ö icu jö̧ttä̧pä̧ya̧ttö̧mä̧ cutä 'cui'opö chi̧cuä̧cua̧jä̧. Jitä mo̧ro̧ su̧ro̧da̧u̧ i̧sa̧ filisteos idepämä ppi̧yu̧ mo̧ro̧jä̧nä̧ co̧'ä̧rä̧tö̧rö̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ de'a isotötä de'iyunä kacuätörötä ttucuacu chi̧yä̧cua̧jä̧, pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ o'catoi'önä Israelnämä ya̧tȩ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ kö̧ pä'ö ttu̧huo̧juä̧cua̧'a̧nö̧, 47ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pȩnȩ ka̧cuä̧tö̧'inä o'catoi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä curä'chu'inä dacuodä'inä recuä rö̧jo̧co̧cu̧ pä'ö ttu̧huo̧jui̧pä̧cua̧'a̧nö̧ urohuähua pä'ömä. Isopäi'önä curä rohuäu iso juo'epömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧tä̧ ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧tä̧ ppädäcuotöjä̧ ucuturu rohuäu ticua pä'ömä.48Filisteos ä̧rä̧mi̧'ö̧ Davidcu urohuähua pä'ö ötö'cöhuächi'a'anä, David'inä a̧bo̧i̧ya̧ filisteos ö̧ja̧'a̧cu̧ urohuähua pä'ö jurunänö jopächinö. 49Davidmä usacuyu jacuä umö rä'ädö ido'qui yo'quite ȩmo̧po̧'ö̧ icuinö ja̧'hua̧nö̧ icuomenä filisteos ö'änä döina'a. Ido'quimä täcunänö filisteos ö'änä doächi'ina'a ja̧'hua̧nö̧ dochi'äcu i'ämä rȩjȩcu̧ ma̧'i̧nö̧.50Davidmä 'toru'panätä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ido'quinätä̧ rohuäu icuinö filisteosrömä. Ja̧u̧mä̧ filisteoseö cuä'opo'ö, cuä'ö icuinö. Davidmä umönämä curä'chu'inä jui'inö. 51Davidmä jopächö filisteos ippeyä kä̧mä̧dö̧ ucurä'chu ȩnä̧huo̧mȩttö̧ ȩmo̧po̧'ö̧ cuä'ö icuinö ja̧'hua̧nö̧ cuä'ö icumä U'inä 'cui'opö icuinä̧cu̧. Fillisteosmä ttu̧ru̧hua̧ juruhuä'ijö 'coru pä̧i̧'ä̧yä̧u̧mä̧, dö'ecuächinä̧tö̧.52Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ u̧mö̧tö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Juda ahuaruhuä 'cotö'inä ä̧rä̧mi̧'ö̧ huopö kä̧nö̧ filisteos tto'ca'anä ru'inätö̧ pämäroppä päi'ome jubö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ecrón ötahuiyära̧'a̧cu̧ doächöcuöhuome jubö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ filisteos 'coru juo'ähuätömä Saaraimra̧'a̧ 'chä̧cuä̧huä̧mä̧ mä̧nä̧nä̧mä̧ säbucäcä ttö̧'ȩja̧'a̧tä̧ to̧ttinäu̧, mä̧nä̧ huä̧yä̧mä̧mä̧ Gat jubö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ecrón ötahuiyä jubö. 53Israel ttö̧ja̧mä̧ filisteosrö ru'u i̧huä̧jä̧'cotö ppa̧'ä̧chi̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ppa̧'ä̧chi̧'ö̧mä̧ ttä'ecuäjome ka̧cu̧mä̧ ttȩmi̧pi̧ni̧yä̧u̧. 54Davidmä filisteos U ȩmi̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ȩmö̧mä̧ Jerusalén ötahuiyära̧'a̧ ȩpi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ curä rohuäu 'ca̧tä̧cuä̧huä̧mä̧ ojusodenö rötinö.55Saúlmä David filisteoscu urohuähua pä'ö räopa'a topö, Abnerö pä'inö su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧: "Abner, Chujua mö̧ä̧ya̧mä̧ di i̧tti̧jä̧ttö̧?" Abnermä pä'inö: Ucu ru̧hua̧ cui̧mi̧nä̧ pä'ösä ja̧u̧mä̧ chieruhuäcu." 56Ru̧hua̧mä̧ pä'inö: Jitö huo̧juä̧tö̧rö̧ ja̧u̧ mö̧ä̧ya̧mä̧ di i̧tti̧ ja̧ pä'ö jäcuepaja,"57David filisteosrä cuä'äu i̧huä̧ji̧'ca̧ ppa̧huä̧chi̧'o̧mȩnä̧, Abnermä ja̧u̧rö̧ 'chu'ädo'ö Saúl ä'ca jo̧mȩcu̧ filisteos U 'chu̧'ä̧rö̧rö̧ tti'cachiniyä̧chi̧ni̧yä̧cu̧. 58Saúlmä̧ ja̧u̧rö̧ pä'inö: ¿Ucu mö̧ä̧ya̧mä̧ di i̧tti̧ cua'attö̧, Davidmä ädätinö: Ttömä ucutä cumöhuä̧ya̧ Belén ötahuiyä ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧sä̧.

Chapter 18

1Ja̧u̧mä̧ Saúlcu ucuocu cädomenä Jonatán a̧'cua̧rö̧mä̧ David a̧'cua̧rö̧cu̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ päi'ina'a, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jonatánmä amönä pa̧ja̧tö̧ a̧'cua̧rö̧ repeäcuäuta'anö ja̧u̧ru̧mä̧ repe'inö. 2Saúlmä ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧ Davidrö aditähuä aditönä hue'ö ku̧ni̧nö̧; ja̧u̧mä̧ jä'o ojusodera̧'a̧ ppa̧huä̧cha̧ pä'ömä hueococu pinö.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jonatánmä Davidcu a̧hua̧ru̧hua̧ jö̧jnä̧ esecuinö, Jonatánmä̧ ja̧u̧ru̧ chutä amönä pa̧ja̧tö̧ a̧'cua̧rö̧ repeäcuäuta'anö repea'attö̧. 4Jonatánmä huä̧mȩnä̧ ö̧'ca̧tähuä'pi ko̧'ä̧dä̧cuä̧u̧ icuinö ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ Davidrö curä rohuähuäcuähuä, curä'chu'inä, 'po'obu'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ äcänä ti̧ä̧dä̧cuä̧huä̧ta̧'inä iyinö.5Davidmä rä'opömä 'chi̧'ä̧nö̧ Saúl hueome pönämä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩö̧mä̧ adiunätä̧ jȩpi̧nö̧. Saúlmä ku̧ni̧nö̧ curä rohuähuätö ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧tä̧, pi̧yȩ jȩö̧ topömä ötahuiyä ttö̧ja̧'inä ttesehuinä̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Saúl umöhuäyotö'inä topömä ttesehuinä̧cu̧.6Jahuätö curä rohuäu filisteosrö cuä'ö icui'cotö ttojusodecu ppa̧ttä̧cho̧mȩnä̧ Israel ttö̧ja̧ nä̧tö̧mä̧ o'catoi'önätä̧ ichinä̧tö̧ ruhua Saúlrö totta pä'ömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ra̧'ö̧ kö̧nö̧ tö'önö rä̧mi̧pö̧nä̧ cuähuäbacu eseunö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'poru ra̧huä̧huä̧cu̧. 7Nä̧tö̧mä̧ 'poru kä̧nö̧ ra̧'ö̧mä̧ ppa̧'ä̧dä̧rö̧ ra̧'i̧nä̧tö̧, jahuätömä ra̧'i̧nätö̧ Saúlmä milnö jo̧mȩnä̧ cuä'ö icuinö; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Davidmä diez milnö huotörö cuä'ö icuinö.8Saúl rö̧ȩi̧nä̧ amisurinäcu̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ra̧huä̧huä̧'i̧nä̧ kö'cocö pinö. Ja̧u̧ opä'inö: "Jahuätömä iyinä̧tö̧ diez milnö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttörömä milnötä ttiyäcusä, ¿Däjetä u̧ju̧nä̧rä̧cua̧'a̧ttö̧ juhua'a yabomä ji̧yȩ'ä̧cuȩtä̧ ucuo ruhuotä? 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúl ä'cuoyäunö to̧ä̧ri̧nä̧cu̧ ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ yabocumä.10Koro mo̧ro̧ päi'omenä Dios hue'inö isoppa hua̧ su̧ro̧pa̧rö̧ Saúlrö ö̧jä̧mä̧da̧ pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ ojusode jacuä ka̧cu̧mä̧ suripächö surojuo'epinö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä 'porö ra̧huä̧huä̧ 'porinö mo̧ro̧ jö̧'a̧cuä̧ jȩä̧'i̧ja̧'a̧nö̧. Saúlmä dacuä'chu umönä 'chu̧'ä̧ri̧nö̧. 11Saúl amcuädinö, chudacuä'chu chicuaröja: "Davidmä isode räbära̧'a̧ ppuracuächö ö̧rä̧mä̧dä̧cua̧." ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Davidmä todärenä päi'önä ttö'ipächinö Saúl ö̧jo̧mȩttö̧mä̧. 12Saúlmä David ye'ecuinö, juhua'amä TU̧RU̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧tä̧cu̧ ö̧ja̧'a̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ täcö juhua'a yabocumä Saúlcumä ko̧cö̧ pinö.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúlmä ä'ca jo̧mȩttö̧ pporädö icu ja̧u̧rö̧ su̧ro̧da̧u̧ mil jo̧mȩnä̧ huotö ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ rutinö̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩä̧jä̧cu̧, Davidmä ttö̧ja̧ ttä'ca jo̧mȩ rä'opäjipö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ do'ächäjipö cue'ächö ki̧nö̧. 14David jȩö̧mä̧ o'cajuiyönätä̧ adihuomenä räopina'a, juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧tä̧cu̧ ö̧ja̧'a̧ttö̧.15Saúl ja̧u̧ adihuomenä jȩa̧'a̧ toomenä, ja̧u̧rö̧ ye'ecunö topinö. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israel ttä̧ja̧mä̧ o'catoi'önä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Judá ttö̧ja̧'inä Davidrömä repe'inätö̧, juhua'amä jahuätö ttä'ca jo̧mȩ rä'opäjipö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ do'ächäjipö cue'ächomettö̧.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúlmä Davidrö pä'inö: "Chittiju ä̧cuo̧mȩnä̧ isaju pajumä̧ Merab pä'ö micuaju. Cuirecua päi'önä chi̧yä̧cua̧jä̧. Suro ttönämä cujurucutä a̧mö̧cuädi ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ iminätä̧ curämä rohuähui." Isopäi'önä Saúlmä amöcuädinö: Ttömä cuä'ö chicuococö jä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧ jueimä Filisteostä cuä'ö tticuaröjä̧. 18Davidmä Saúlrö pä'inö: ¿Di cha'attö̧ ttomä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cha̧'cua̧rö̧mä̧ däje jä̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israelttö chä'o ahuaruhuämä tucuomä jui'ätöjä̧, ru̧hua̧ ö̧jo̧ri̧ pädi'a pä'ömä?19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ recuonänö 'cuäopäji o'ca'a Merab, Saúl ittijumä, Davidrö ttiyajueimä, jahuäjurumä meholat ttö̧ja̧sa̧ Adriel irecua päi'önätä̧ ttiyinäcua.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Saúl ittiju Micalmä, Davidrä kö'quinäju̧. Saúlrö ji'ähuinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ jittaumä esehuächi'önä päi'inä̧cu̧. 21Ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ amöcuädinö: Jahuäjurutä chi̧yä̧cua̧, jahuäjutä yaparetö iyö kicuarö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ filisteas ttö̧ja̧tä̧ cuä'ö tticuarö." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúlmä todärenä päi'önä Davidrö pä'inö: "Ucu jä̧cua̧'a̧ ttö chö̧jo̧ri̧mä̧."22Saúlmä umöhuäyotö hue'ö ki̧ni̧nö̧: David yo̧ä̧huä̧i̧nä̧ ucuocuäjätucui, ja̧'hua̧nö̧ ucuocumä päcuätucuaröjä̧: "Topittö̧, Ru̧hua̧mä̧ repeäcujä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ umöhuäyotömä̧ o'catoi'önä repettäcujä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä, Ppa̧'ä̧chi̧ ru̧hua̧ ö̧jo̧ri̧."23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúlrö ppä̧'ä̧dä̧rä̧tö̧mä̧ ucuocuä'chö pä'inä̧tö̧ Davidrö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ David pä'inö: ¿Pi̧yȩmä̧ rö̧ȩi̧nä̧mä̧ jo̧ca̧'a̧ ucuturumä, ucuo ru̧hua̧ ö̧jo̧ri̧ jö̧ttö̧'inä, Ttö usurä i̧sa̧ jö̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chamöcuädömä iso jä̧ja̧'a̧di̧? 24Saúlrö ppä'ädätömä ji'ähuinä̧tö̧ David i̧huȩnȩ ucuocuäjimä.25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúl pä'inö: "Pa'anö päcuätucuaja Davidrömä: Ucuo ru̧hua̧mä̧ ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ esehuocö aditö eseu kä̧cuä̧huä̧mä̧, ji̧yȩcuä̧tä̧ cienö jo̧mȩnä̧ filisteos tta̧ja̧ttö̧ ro̧ȩcuä̧ ȩma̧'a̧tä̧, aboiyotörö pä'äjita'anö micuä jȩa̧ pä'ö. "Jitämä, Saúlmä amöcuädinö Davidmä filisteos ttumönä päi'iyarö pä'ö. 26Ppä̧dä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧mä̧ ji'äcuinä̧tö̧ Davidrö ja̧u̧ i̧huȩnȩ päjimä, jahuätömä esehuinä̧tö̧ Davidrö ucuo ru̧hua̧ ö̧jo̧ri̧ ji̧ya̧tö̧ pä'ätö pä̧'ä̧tö̧.27Ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧ ni̧pä̧chä̧cua'a ä'canä, Davidmä umöhuäyotucu 'chä̧ji̧'ca̧ Filisteosrömä 200nö huotörö cuä'äu icuinö. Davidmä ttö̧dä̧pä̧rö̧ huä̧mȩ o̧ta̧ ȩpö̧ iyinö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ o'cajuiyötä ru̧hua̧rö̧mä̧ iyinö, isopäi'önä ja̧'hua̧nö̧ jȩö̧ttö̧tä̧ ru̧hua̧ ö̧jo̧ri̧ päia'a pä'ö jä̧ja̧'a̧ttö̧. 28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Saúl ittiju Micalrömä ja̧u̧ irecua päi'önä iyinö. Saúlmä̧ toomenä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧'inä Davidcu ö̧ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chutä ittiju Mical'inä repeja'a huo̧juä̧chi̧'ö̧. 29Saúlmä ä'coji jä̧jo̧mȩttö̧'inä yabonänö ye'ecuinö Davidrömä. Saúlmä 'cuäopönä̧tä̧ David aboiya̧ jö̧nä̧tä̧ ki̧nö̧.30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ filisteos tturuhuotömä rä'opinätö̧ curära̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö rättopö'a̧cuä̧ Davidmä yabonötä̧ adiunä̧tä̧ jȩpi̧'ä̧nö̧, o'catoi'önä Saúl umöhuäyotö'inä David i̧mi̧nä̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ ttesehuinä̧cu̧.

Chapter 19

1Saúl i̧tti̧ Jonatánrö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ umöhuäyotörö'inä o'catoi'önä̧rö̧ Davidrö cuä'ö tticua pä'inö. Ja̧'hua̧nö̧ pä'anä chutä Saúl i̧tti̧ Jonatánmä Davidrö repe'inö̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jonatánmä Davidrö ji'ähuinö, "Chä'o Saúlmä cuä'ö icua pä'ö usäcujä̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧'ȩpä̧rö̧nö̧ ku̧ja̧jä̧ mo̧ro̧ päia'amä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yȩnȩtȩ ttö̧huo̧juo̧co̧mȩ cudahuächaja. 3Ttö umicu̧ ra̧do̧'a̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ rä'o'ö chä'o ippeyä jo̧mȩ chö̧jä̧mä̧dä̧cua̧sä̧ mȩjȩ'canä̧ ucu cu̧jo̧mȩttö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chä'ocu ucu cutu'cö chucuocuä̧cua̧sä̧. Ji̧yȩtȩ chu̧huo̧jui̧pä̧ji̧mä̧, ttötä jidähuä̧cua̧jä̧.4Jonatán David ötö'cö adiutä jä'o Saúlrö ji'äumä pä'inö, "Ru̧hua̧ cumöhuä̧ya̧ Davidrömä to'ija̧'a̧cu̧mä̧ jȩ'cuä̧. Ja̧u̧mä̧ ucuru surojö jȩtta̧jueimä, ucurumä adiutä jȩpä̧'i̧jö̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ja̧u̧mä̧ filisteas ttö̧ja̧sa̧rö̧'inä cuä'ö icuinö. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧nä̧tä̧ Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä ttö̧ji̧pö̧nä̧ ppä'ädinö. Ucumä topinö̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ topömä esehuinö̧jä̧. ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö David ji̧yȩtȩ'inä suronä jȩpo̧cö̧rö̧mä̧ suronä jȩpö̧ cuä'ö icua pä'attö̧?6Saúlmä Jonatán ucuocumä ä̧ju̧cui̧nö̧. Saúlmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ 'cuäopönätä̧ kö̧ i̧mi̧nä̧ pä'inö, Ja̧u̧mä̧ yorö'iso to'e'ächocö jä̧cua̧." 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jonatánmä Davidrö huopinö ja̧'hua̧nö̧ huopäji'ca̧ Jonatánmä o'cajuiyönä ji'ähuinö. Jonatánmä Saúl ä'ca jo̧mȩ o'ipö ku̧ni̧nö̧ Davidrö, o'ipö u̧ju̧nä̧cu̧mä̧ ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ ä'coji ö̧jä̧'i̧jö̧ta'anö ki̧nö̧.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'äjita'anö curä kä̧mä̧di̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Davidmä rä'opächö filisteas ttä̧ja̧cu̧ rohuähuinö, ja̧'hua̧nö̧ rohuäumä recuätörö cuä'äö icuinö. Jahuätömä ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ tu'ipächinätö̧. 9Isoppa i̧sa̧ su̧ro̧pa̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huȩ'ä̧hua̧ ichi'ö Saúlrö kä̧mä̧di̧nö̧ ojusodenä dacuodä umönä 'chuä̧rä̧nö̧ ö̧'a̧'a̧, Davidtä arpa u'pora'anä.10Saúlmä uda'cuä'chunä Davidrö isode räbäcu ö̧rä̧mä̧dö̧nä̧ tahua pä'ö jȩpi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩä̧cu̧ Saúl ä'cattömä̧ rä'opächinö, Saúlmä isode räbänä̧ dacuodä icu ö̧na̧'a̧nä̧. Davidmä ja̧u̧tä̧ yodo tö'ipächö i̧hui̧'i̧nö̧. 11Saúlmä huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ David ojusode to̧pä̧rö̧ tta̧ttä̧ra̧ pä'ö hue'inö mo̧ro̧ päia'a cuä'ö tticuiyarö pä'ö. Mical, David irecuamä, kirecuorö pä'inäju̧, "Jitä yodo tucuipächu juiyöttömä, yo̧ȩi̧ mo̧ro̧ cuä'ö tti̧cuä̧cua̧jä̧."12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Micalmä Davidrö pȩta̧na̧nä̧ jui'ädinäju̧. Ja̧u̧mä̧ rä'opächö tö'ipächö i̧hui̧nö̧. 13Micalmä jitötä adicuä'ca ȩmo̧po̧'ö̧ ä̧'ä̧huä̧ppä̧nä̧ cuä'epö rötinä̧ju̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cabra uhuo'chettö adicuä̧ppä̧ ttönä ppä̧ȩcuä̧ppä̧ rötinä̧ju̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ pö̧jä̧ta̧nä̧ mö̧'ȩpö̧ rutinä̧ju̧.14Saúl huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ David 'chuttäda pä'ö hueäja'a jahuäjumä pä'inäju̧: Ja̧u̧mä̧ na̧'ä̧chö̧." 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúlmä huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧ Davidrö tottäja pä'ö hue'ö kä̧nö̧mä̧ pä̧'i̧nö̧: Chä̧'ä̧ma̧ra̧'a̧cu̧ Cui'cächiyätucuattöjä̧, cuä'ö chicuarö.16Huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧ do'ächi'ö tottomenä, tätähuä'ca kojusodenä kä'ijä'catä ä̧'ä̧huä̧ppä̧nä̧ Unämä cabra uhuo'chettö adicuä̧ppä̧ ppä'epö rötähua'atä topinätö̧. 17Saúlmä Micalrö pä'inö: "¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö cuyaparehuättöttö, chaboi̧ya̧ töipächa'anä ja̧'a̧tä̧ topömä?" Micalmä Saúlrö ädätinäju̧: Ja̧u̧mä̧ päcuasä Chi̧'cha̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ topittö ja̧'a̧tä̧ to'cu juiyöttö cuä'ö chicuäcuajujä̧."18Davidmä oto jopö tu'ipächinö, ja̧'hua̧nö̧ tu'ipächömä Samuel ö̧jo̧mȩ Ramara̧'a̧ 'chi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ Saúl jȩä̧ji̧mä̧ o'cajuiyötä ja̧u̧rö̧ ji'ähuinö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ Samuelcu 'chi̧nö̧, 'chä̧jä̧'cotömä Naioth pä'ö micuome ka̧cui̧nä̧tö̧. 19Ja̧u̧ ji̧na̧'a̧ Saúlrö jittähuinömä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Topittö, Davidmä Ramattö Naiothnä kö̧ 20Ja̧'hua̧nö̧ pätta'a ä̧ju̧cu̧ huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ hue'ö icuinö Davidrö 'chuttädiyarö pä'ö. Jahuätö tottomenä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧'inä ttö̧ja̧ttö̧'inä kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧mä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ jittähua'atä topinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätö ttu̧ru̧hua̧mä̧ Samuel ji̧na̧'a̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ a̧'cua̧ru̧hua̧mä Saúl huȩä̧jä̧u̧rö̧ ichi'ö kä̧mä̧di̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧' jahuätö'inä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ ji'ähuinä̧tö̧.21Ja̧u̧ 'cuäopäji jittähuäcu Saúlmä, korotö huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ hue'inö, jahuätö ja̧'hua̧nö̧ huȩä̧jä̧u̧'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ ji'ähuinä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ pä'äjita'anö huäbodäcuä päi'önä huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ hue'inö, ja̧'hua̧nö̧ huȩä̧jä̧u̧'inä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ ji'ähuinä̧tö̧. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ chutä'inä Ramara̧'a̧ 'chi̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ reju täcuäju ko̧mȩ Secú pä'ä micuomecu ichinö̧. Ja̧u̧mä̧ jä'epö ä̧ju̧cui̧nö̧ "¿Tȩnȩ ö̧jättö̧ Samuelmä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Davidmä?" Ya̧tȩ jiähuinäcu̧, "Ichi, jahuätömä Ramattö Naiot pä'ö micuome ka̧cuä̧tö̧."23Saúlmä Ramattö Naiot pä'ö micuomecu̧ ichinö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ a̧'cua̧ru̧hua̧mä̧ Ja̧u̧rö̧'i̧nä̧ ichi'ö kä̧mä̧di̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ö̧jä̧mä̧dä̧jä̧cu̧ 'chä̧nö̧ kä̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ ji'ähuinö̧ Ramattö Naiot pä'ö micuomecu̧ i̧rȩbȩhuome jubö päi'önä. 24Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧'inä ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ ko̧'ä̧dä̧cuä̧ö̧ icuinö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Samuel ä'ca jomettö ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ ko̧sä̧u̧ icuäji'ca̧ juiyönä ja̧u̧nö̧mä mo̧ro̧'inä yodo'inä 'cuäo'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ ji'ähuinö. Pa̧'a̧nö̧ jiähuiniyä̧u̧ pättäcu, "Saúl'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧'inä ttö̧ja̧ttö̧'inä kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧sa̧ ji̧na̧'a̧ tä̧ji̧?

Chapter 20

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä Rama ötahuiyänä Naiot pä'ö micuomettö rä'opächinö ja̧'hua̧nö̧ rä'opä 'chä̧nö̧mä̧ Jonatánrö pä'inö: "¿Ttömä däje jȩchä̧jä̧ttö̧? ¿Däjejä̧ttö̧ ttö suroju jȩchä̧ji̧mä̧? ¿Däje suronä jȩchä̧ji̧yä̧cu̧ cha̧'cua̧rö̧ to'ädö icua pä'ö usa'attö cuä'omä?" 2Jonatánmä David ädätinö: Ja̧u̧mä̧ isopäi'önämä jo̧ca̧'a̧, to'e'ächocö cuä̧cua̧jä̧. Chä'omä rö̧ä̧ö̧'inä ppo̧ö̧'inä ttörö jiähuoca'amä yorö'iso jȩa̧ pä'ömä juiya'a. ¿Tta̧'a̧nö̧ chä'omä ttörö ji̧ä̧huo̧ca̧'a̧mä̧ jȩö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧? Ja̧u̧mä̧ yapare ja̧'a̧."3Ja̧'hua̧nö̧ pa'anä Davidmä Ö̧ä̧nä̧hua̧ i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ pä'inö: "Cuä'omä täcö huo̧jua̧, ucuru adihuomenä chö̧jä̧'i̧ja̧'a̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä'äji: Pi̧yȩmä̧ u̧huo̧jua̧ pä'ömä jo̧ca̧'a̧ Jonatánmä, u̧huo̧jö̧ttö̧mä̧ a̧'cua̧ tta̧huȩcua̧ pä'ötä ja̧'a̧,' Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ 'cuäopönä kö̧ i̧mi̧nä̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu cui̧mi̧nä̧'inä pädäcujä̧, suro ttömä hua'arera̧'a̧tä̧ kö̧sä̧4Ja̧'hua̧nä̧ päcu Jonatánmä Davidrö pä'inö: "Ji̧yȩtȩ ttörö jäcuepömä, ppädädäcu̧jä̧." 5Davidmä Jonatánrö pä'inö: " Yo̧ȩi̧ mo̧ro̧mä̧ kä̧hua̧ ö'ärohuächome pä'cäri jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ru̧hua̧cu̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä̧mä̧dö̧ chu̧cuȩ chucua pä'ö ja̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'omettö̧mä̧ yodo jubö päi'önä meje'canä dajahuächö chö̧'a̧ chi̧'cha̧ hue'ittö.6Cuä'o ttörö jä̧ȩpä̧rö̧ttö̧mä̧, pa̧'a̧nö̧ jicuahuaröjä̧: Davidmä Belén ötahuiyära̧'a̧cu̧ i̧'cha̧ pä'ö huedö'anö ja̧ pä'ö jäepäjäcusä; a̧'ȩ jö̧'a̧cuä̧ ahuaruhuä o'catoi'önäcu̧ i̧sa̧rö̧ ku icu iyö pä'cäri jȩa̧ pä'ö." 7Ja̧u̧ juiyo adihua'a pä'ö ädätöttömä, cumöhuä̧ya̧mä̧ huȩnȩ juiyönätä̧ ö̧jä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ rö̧ä̧nä̧ ö̧ra̧huä̧ri̧'ö̧ttö̧mä̧, suronä jȩa̧ pä'ö amöcuädö ö̧jö̧na̧'a̧dä̧ pä'ö cu̧huo̧juä̧cua̧jä̧.8Ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopa'anä cumöhuä̧ya̧rö̧mä̧ rȩrö̧jö̧nö̧ topi. Isopäi'önä cumöhuä̧ya̧mä̧ ucu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧cu̧ cuesecunä̧ jȩpi̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttönä suronä jȩä̧cuä̧huä̧ kö̧ttö̧mä̧, ucutätä cuä'ö icuittö; ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö cuä'o ö̧ja̧'a̧cu̧mä̧ cuȩpa̧ttö̧ päcuäcusättö̧? 9Jonatánmä pä'inö: "¡Ja̧u̧mä̧ yorö'iso 'cuäopococu cuä̧cua̧jä̧! Chä'o ucuru cuä'ö icua pä'ö amöcuädäja'a chu̧huo̧jö̧ttö̧mä̧ ¿Ttömä ucurumä jidäu juiyö'anö ja̧'a̧?10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä Jonatánrö̧ pä'inö: ¿Di jä̧cua̧'a̧ttö̧ cuä'o ucuru suronä ädätöttö ji̧ä̧huä̧cua̧mä̧?" 11Jonatánmä Davidrö pä'inö: "Ichihuä, meje'cara̧'a̧ ti̧'cha̧." Ja̧'hua̧nö̧ ta̧ju̧cäyotö meje'cara̧'a̧cu̧ 'chi̧nä̧tö̧.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jonatánmä Davidrö̧ pä'inö: "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Israel ttö̧ja̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ jä̧cua̧'a̧ ji̧'ä̧huä̧cua̧mä̧. Yo̧ȩi̧ mo̧ro̧ pi̧yȩtä̧ horanä huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'omenä chä'orö jädepomenä, to'cuaja, Davidrö pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧ ja̧ pä'ö, ¿ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ huopo'ö cu̧huo̧jua̧ pä'ö jidäu juiyö'anö ja̧'a̧? 13Chä'o ucuru suronä jȩa̧ pä'ö amöcuädäji jidäu juiyöttömä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ Jonatánrömä suronä jȩä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yabonänö'inä, Jidäu juiyöttömä huȩnȩ juiyönätä̧ oto cui̧jhuö̧nä̧ huȩdä̧cua̧jä̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ucunä kö̧mä̧, chä'onä ö̧ji̧nä̧ta'anö.14Ji̧nä̧ pi̧jä̧nä̧ chö̧jö̧ttö̧mä̧, ¿TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucucu esecuinömä̧ cui̧jȩpö̧ juiyö'anö hua̧sä̧, toe'ächö juiyäcua'anömä? 15Chahuaruhuärö re kä̧nö̧ ucuodecuinönämä cuicuipiyotto, TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ David aboiyotö o'catoi'önä pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ si'epö icuttö'inä." 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jonatánmä David ahuaruhuäcu esecumä pä'inö: "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ David aboiyotörömä si'epö icuajä̧."17Jonatánmä Davidrö pä'äjita'anö rö̧ä̧nä̧ repeä'ijönä huȩnȩtö̧ päönä jȩpi̧nö̧, juhua'amä chutä a̧'cua̧rö̧ repeäcuäöta'anö repea'attö. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jonatánmä ja̧u̧rö̧ pä'inö: 19Yo̧ȩi̧ mo̧ro̧mä̧ kä̧hua̧ ö'ärohuächome pä'cäri jä̧cua̧'a̧. Ucurumä ttamöcuädäcuotö cuideäcä to̧ä̧cä̧tä̧ ka̧'a̧ topömä. Huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'önä tocuepäji o'ca'amä jurunä cui̧mȩyȩhui̧'a̧ja̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ o'cajuiyönä 'cuäopö mo̧ro̧ cudahuächäjomecu̧ cuichajä̧, i̧chö̧'camä inähuä Ezel pä'ö micuähuänä̧ cu̧ja̧jä̧.20Chu'popa̧ri̧mä̧ jueö dönä 'otta'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ucu cu̧ja̧'a̧cu̧ huäbodäcuänä 'podä̧cua̧sä̧. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ chumöhuä̧ya̧rö̧ huȩdä̧cua̧sä̧, hue'ö kä̧nö̧mä̧ pä̧dä̧cua̧: "Po̧'a̧ri̧ ȩmo̧'ä̧ji̧. Topittö 'po̧'a̧ri̧mä̧ ucu cu̧ja̧'a̧cu̧ pa̧'a̧; ȩmo̧po̧'ä̧ji̧ pädöttömä; ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ räcuopajä̧, Isopäi'önä surojö 'cuäopömä juiyäcua'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojuoepö'inä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ 'Cuäopänätä ö̧ja̧'a̧ttö̧.22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ mö̧ä̧ya̧rö̧ 'po̧'a̧ri̧mä̧ ucu cujo̧mȩttö̧mä̧ yabonänö pa̧'a̧ pädöttömä; oto tucuipächaja, Ja̧'hua̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ oto hueäjäcujä̧. 23Ucucu ttöcu esecu tucuocuäjimä, topittö, Tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ ucucu ttöcu 'cä̧tȩ jo̧mȩ ö̧jä̧cua̧.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä meje'canä̧ dajahuächinö. Kä̧hua̧ ja̧rȩpa̧ räo'omenä Ru̧hua̧mä̧ u̧cuȩ cuä̧nö̧ pä̧mä̧di̧nö̧. 25Ru̧hua̧mä̧ i̧dȩä̧cä̧nä̧ pä̧mä̧di̧nö̧, ko̧ro̧nö̧ jä̧'i̧jö̧ta'anö, deäcä isode räbä tö'cönänö kä̧cä̧nä̧. Jonatánmä ä̧rä̧mä̧cha̧'a̧nä̧ Abnermä Saúl ippeyä jome pä̧mä̧di̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ David i̧dȩä̧cä̧mä̧ to̧ä̧cä̧tä̧ ki̧na̧'a̧.26Saúlmä ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ ji̧yȩtȩ'inä ucuocuocö pinö juhua'amä "Ja̧u̧rö̧mä̧ ji̧yȩtȩ 'cuäopa'a 'cua̧ra̧'a̧ pä'ö amöcuäda'attö̧. Ja̧u̧mä̧ surojö jȩpä̧ji̧ 'cua̧ra̧'a̧, isopäi'önä surojö jȩpä̧ji̧di̧." 27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ todäre mo̧ro̧ päi'omenä, kä̧hua̧ ö'ärohuächomenä pä'cäri o'ca'a'inä, David i̧dȩä̧cä̧mä̧ to̧ä̧cä̧tä̧ ki̧na̧'a̧. Saúlmä i̧tti̧ Jonatánrö̧ pä'inö: ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö Isaí i̧tti̧mä̧ ni̧po̧ mo̧ro̧'inä jitä mo̧ro̧'inä u̧cuȩ ucua pä'ömä ichoca'ajä̧ttö̧?28Jonatánmä Saúlrö ädätinö: "Davidmä Jerusalén ötahuiyära̧'a̧ i̧'cha̧ pä'ö jäepäjäcusä. 29Ja̧u̧mä̧ päcusä: Chi̧'cha̧ hue'ittö. Chahuaruhuämä i̧sa̧rö̧ ku icu jȩttä̧cuȩmä̧ ötahuiyära̧'a̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chuböotömä jua'atä chö̧ja̧ pättäcusä. Jitämä, ucu ttörö cuesehuipönä to'cuäjttömä, ppä'ädipö, chuböo̧tö̧rö̧ tochäja hue'ittö. Ja̧'hua̧nö̧ jä̧jo̧mȩttö̧ ucu ru̧hua̧ cuȩ cucuomemä ichocö päji."30Ja̧'hua̧nä̧ jiähuomenä Saúlmä Jonatánrö rö̧ä̧nä̧ ra̧huä̧ri̧pö̧mä̧ pä'inö: ¡Ucu, suropaju ki̧tti̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'ö ku̧nä̧huä̧'inä jȩ'cua̧ pä'ocömä! ¿Isaí i̧tti̧rö̧ pojopö ȩmö̧ ucurutä'inä cua̧ju̧rö̧'inä dä'ärö̧jö̧ jȩ'cuä̧ja̧'a̧mä̧ jȩru̧pa̧cö̧ päcua'a tä̧ji̧? 31Isaí i̧tti̧mä̧ ji̧nä̧ pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ ö̧ja̧'a̧nä̧, ucumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ruhuo yoröiso hue'ocu cuä̧cua̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä pocu tti'chächarö hue'i, isopäi'önä ja̧u̧mä̧ toe'ächa pä'ötä hua̧."32Jonatánmä jä'o Saúlrö ädätömä pä'inö: ¿Tta̧'a̧nö̧ jä̧jo̧mȩnä̧ ja̧u̧mä̧ toe'ächa pä'ö ja̧'a̧ttö̧? ¿Ja̧u̧mä̧ däje jȩä̧jä̧ttö̧? 33Ja̧'hua̧nö̧ päcu Saúlmä ja̧u̧rö̧ cuä'ö icua pä'ö ödacuodänä icuinö. Ja̧'hua̧nö̧ jȩa̧'a̧ topö Jonatámä jä'omä Davidrömä cuä'ö icua päja'adä̧ pä'ö huo̧jui̧'i̧nö̧. 34Jonatánmä ttu̧cuȩ ttucuomettö̧ ä̧rä̧mä̧chö̧ rö̧ä̧nä̧ ra̧huä̧ri̧pinö ja̧'hua̧nö̧ ra̧huä̧ri̧pö̧mä̧ yoröiso ucuamä pä'ocö pinö kä̧hua̧ttö̧ todäre mo̧ro̧ päi'önä kö̧ pä'cärittömä, juhua'amä Davidrö 'cuäopö a̧'cua̧ tta̧huȩcua̧'a̧ttö̧, jä'o ja̧u̧rö̧ öjo'cö juiyönä toiyäcu.35Mo̧ro̧ päia'acu, Jonatánmä Davidcu ö'ätecuächa pä'ö meje'cara̧'a̧cu̧ rä'opinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧cu̧mä̧ ya̧tȩ mö̧ä̧ya̧ 'chi̧nö̧. 36Umöhuä̧ya̧rö̧ pä'inö: 'Po̧'a̧ri̧ 'po'ö chi̧cua̧ri̧ cu̧'ä̧cui̧'a̧ jopi." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ mö̧ä̧ya̧ joa'anä, joomettömä yabonänö maö̧nä̧ 'po'inö. 37Ja̧u̧ mö̧ä̧ya̧mä̧ Jonatán 'po̧'ä̧ja̧ri̧ ma̧ä̧jo̧mȩ i̧rȩbȩhui̧a̧'a̧, Jonatánmä ja̧u̧ mö̧ä̧ya̧rö̧ huopönö̧ pä'inö: "Ucu cu̧jo̧mȩttö̧ yabonänömä ma̧o̧ca̧'a̧ jä̧ja̧'a̧ 'po̧'a̧ri̧mä̧?"38Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jonatánmä möäya̧rö̧ huopinö: "¡Cu̧jä̧mä̧do̧ca̧'a̧ pä̧i̧cu̧nä̧ jopi! Jonatáncu ichäji möäya̧mä̧ 'po̧'a̧ri̧ ȩmo̧po̧'ö̧ u̧ru̧hua̧ ö̧ja̧'a̧cu̧ ppa̧'ä̧chä̧chö̧ jopinö. 39Ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopömä ja̧u̧ mö̧ä̧ya̧mä̧ yoröiso jerupinö. Suro Jonatántä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Davidcutä huo̧jui̧nä̧tö̧ ja̧u̧ 'cuäopömä. 40Jonatánmä 'poähuä jä̧ji̧ ja̧u̧ mö̧ä̧ya̧rö̧ iyö kä̧nö̧ pä'inö: Täi, ppi̧yȩmä̧ ötahuiyära̧'a̧ ȩpi̧."41Ja̧u̧ mö̧ä̧ya̧mä̧ yotäcu i̧hui̧'i̧nö̧, Davidmä inäyu aboja̧'a̧ttö̧ rä'o'ö, ämä rȩjȩcu̧ päi'önä ma'ä̧mö̧ huäbodäcuänö jo̧mȩnä̧ ja̧rȩyö̧ pä'i'inö. Micuä̧ri̧yä̧cuä̧u̧ 'chu̧'o̧cu̧ ta̧ju̧ cuäyoto ajahuinätö̧, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Davidmä rö̧ä̧nä̧ ajahuinö. Jonatánmä David pä'inö: "Huȩnȩ juiyönätä täi, isopäi'önä ta̧ju̧cuäyotö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ pä'ätöjä̧: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ttönä'inä ucunä'inä ö̧jä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö chi̧tti̧mö̧nä̧'inä ucu cui̧tti̧mö̧nä̧'inä 'cuäopönätä ö̧jä̧cua̧." 42Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä ä̧rä̧mä̧chö̧ i̧hui̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ i̧hua̧'a̧nä̧ Jonatánmä ötahuiyära̧'a̧cu̧ ppa̧'ä̧chi̧nö̧.

Chapter 21

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ David Nob pä'ö micuomecu̧ ichinö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ttö̧'inä ttö̧ja̧ttö̧'inä kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧sa̧ Ahimelecrö toa pä'ö. Ahimelecrmä rö̧ä̧nä̧ yȩ'ȩcuä̧ya̧ ichi'ö David topäcuäu pä'inö: "¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö katätä cu̧ja̧'a̧ttö̧, ka̧ra̧ ucucu kö̧mä̧ to̧'a̧jä̧?" 2Davidmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ttö̧'inä ttö̧ja̧ttö̧'inä kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧sa̧ Ahimelecrö pä'inö: "Ru̧hua̧mä̧ ji̧yȩtȩ chadita pä'ö hueäcusä ja̧'hua̧nö̧ hue'ömä pä'äji, ya̧tȩrö̧'inä pi̧yȩ ucu jȩ'cuä̧cuȩmä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huedäji'inä jicuähuo. Möäyotörömä koromecu̧ tti̧'cha̧ pä'ö hue'äjisä.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ ¿Cumönämä däje 'chu̧cuä̧rä̧ttö̧? Cuäcuähuä cinconö̧ jo̧mȩnä̧ pan o̧ppä̧ chucua iyittö ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧mä̧ cu̧ju̧nä̧rö̧tä̧." 4TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ttö̧'inä ttö̧ja̧ttö̧'inä kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧sa̧mä̧ Davidrö ädätö pä'inö, "Päcua'atä panmä jui̧'a̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pan pojopö ku̧nä̧huä̧tä̧ ja̧'a̧-- jahuätö umötö̧ nä̧tö̧cu̧ ttä'oca'a jä̧ttö̧mä̧."5Davidmä ädätinö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧'inä ttö̧ja̧ttö̧'inä kä'co päte'ö adicuä i̧sa̧rö̧, isopäi'önä̧tä̧ pi̧yȩ huäbodäcuä mo̧ro̧ ja̧'a̧ ihueye jȩtö̧'i̧jö̧ta'anö nä̧tö̧cu̧ tä'oca'a jä̧ja̧'a̧mä̧ mä̧nä̧ra̧'a̧cu̧ rätopojome jubö. Ttö̧ja̧ ttiäre tta̧mö̧nä̧ ttaditähuämä 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧hui̧'ä̧ja̧'a̧. ¡Jitä mo̧ro̧ juhua'a yabonä̧nö̧ ttiäre jähuättömä 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧cua̧'a̧! 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdotemä pan 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧ttö̧ iyinäcu̧. Juhua'amä koro panmä juiya'attö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ pan 'cä̧'ȩpö̧ ttu̧huȩnä̧ji̧tä̧ ka̧'a̧ttö̧, diyahuächäji ȩmö̧ tticuäji mo̧ro̧ttö̧ pärocuä du'utä cä'epö huȩnȩhua̧'a̧ttö̧.7Jitämä Saúl umöhuäyotöttö ya̧tȩ ja̧u̧ mo̧ro̧mä̧ ju̧huȩnȩtä̧ ki̧nö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ to̧pä̧rö̧, ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ Doeg pä'ö micuinö Edóm ttö̧ja̧sa̧, Saúl umöhuäyotö ovejastö̧rö̧ tta̧'ä̧rä̧tö̧ ttu̧ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧.8David pä'inö Ahimelecrö "¿penemä juiya'a tä̧jí̧ dacuodättö'inä o curä'chu ttumunä chu̧huä̧rä̧cuä̧huä̧'chumä? ttö chiäre rohuähuäcuähuämä i'cächo'cö päjisä juiyo jurunä päia'attö ucuo ru̧hua̧ ja̧'hua̧nö huea'attö." 9Diostö'inä ttö̧ja̧tö̧'i̧nä̧ kä'co päteö huȩ'ä̧hua̧ pä'inö, "Elá pämä̧roppättö ucútä cuä'ö cuicuinä̧cu̧ Goliat pinö ucurä'chutä ka̧'a̧ pȩnȩmä pu̧jä̧ta̧ juäocua'a efod pu̧jä̧ta̧ abóta̧. Adihua'a päcuttumä ȩpi̧ täcö koromä juiya'a penȩmä."David pä'inö, "Juiya'a ta̧jí̧ koro'chu jahu'chu jö̧ta'anö jä'chumä; ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä iyittö."11David ä̧rä̧mi'ö tö'ipächinö ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ Saúlttö ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ 'chinö Aquis ö̧ja̧'a̧cu̧ Gat ucuo ru̧hua̧ hueome. 10Aquis umuhuäyotömä̧ pä'inätö̧: "¿pidemäcö David, rȩjȩ ucuo u̧ru̧hua̧mä? ¿pidemäcö̧ tö'önö rä̧ttíi̧nä̧cu̧mä, Saúlmä̧ milnö jo̧mȩnä̧ cuä'ö icuinö, Davidmä diezmilnö huotörö cuäö icuinö?12Davidmä a̧'cua̧nä̧mä̧ ja̧u̧ huȩnȩ ȩnä̧ri̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Gat ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ aquisrömä rö̧ä̧nä̧ ye'ecuinö. 13Jahuätö ttä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ ö̧jö̧mä̧ pärohuächö, to̧ttä̧ro̧mȩttö̧mä̧ ja̧'a̧tä̧ra̧'a̧ hua̧ 'cua̧rö̧nä̧ jȩpi̧nö̧; äpate ä'ca isodänä huȩyu̧tu̧mä̧ ä'cähuiyä'chenä ä isoya huerächönä jȩpi̧nö̧.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Aquismä umöhuäyotörö pä'inö, "Topätucui, chujua ttö̧ja̧sa̧mä̧ to'cuätucuomenämä ja̧'a̧tä̧ra̧'a̧mä̧ juo'ächocö. ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ttö chö̧ja̧'a̧cu̧mä̧ cui'cächäjätucuäröttö̧? 15¿To'cuätucuomenämä ja̧'a̧tä̧ra̧'a̧ hua̧rö̧mä̧ ttörömä recuä rö̧ja̧'a̧, tocu pä'ö cui'cächätucuärö̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩö̧nä̧mä̧ ttö chä'ca jo̧pmȩttö̧? Ja̧'hua̧nö̧ hua̧rö̧mä̧ chojusodenä doächönämä jȩ'cuä̧tu̧cuä̧.

Chapter 22

1Davidmä̧ töipächä̧ji'ca̧ Adulam idoränätä dajahuächinö̧. o'catoiönä̧ u̧bu̧huo̧tö̧ jä'o ojusode ka̧cuätö ttu̧huo̧juä̧chi̧o̧menä̧, jahuätä̧mä̧ ja̧'u̧ ö̧jo̧mȩcu meja̧huinä̧tö̧. 2O'catoi'önä̧ tta̧'cua̧ tta̧ȩcuä̧tö̧'inä̧ o'catoi'önä̧ mippotätö'inä esehuocotö'inä jahuätö o'catoi'önä ja̧u̧cu̧ jinä yo̧metȩ ca̧ca̧cuinä̧tö. Davidmä jahuätö ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ pärohuächinö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧cu̧mä̧ cuatrocientonö huotö ka̧cuinä̧tö̧.3Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä juhuorö̧ Mizpa i̧huinö Moabrä'cu. Ja̧umä Moab ru̧hua̧rö päi'nö:" Ppä'ädittö cha̧juru'inä chä'oru'inä ja̧'a̧tä topi ttöcu tti̧cha̧'a̧nä̧ ttötä chuhuojuäcua̧'änö töä̧nähuä DIOS ttörö jeäcuämä̧. 4Ja̧umä̧ Moab ruhua̧cutä ujuni'i̧nä̧u. Jahua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jä'o'inä äju'inä jö̧nä̧mä̧ ja̧u̧cutä ka̧cuipinä̧tö̧ David ödajuächinö pänämä. 5Ja̧unu̧ o'comenä̧ Gadttö DIOS pä'ö jiäcuähuämä Davidrö päi'nö:" Dajahuächö cuijometämä̧ cujipä̧. Räochö Judá rȩjȩra̧'a̧cu tä'i." Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö David juoröttö ihuinö ja̧hua̧nö ja̧'a̧ Haret deara'acu doächächinö.6Saúlmä Davidrö po̧cui̧pä̧jä̧tö̧ pä'ö jittähua'a ä̧ju̧cui̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧cu̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧'inä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúlmä Guibeá ötahuiyänä kä̧nö̧mä̧, tamarisco dau dȩa̧'a̧ pinö, ödacuodä umönä 'chuä̧rä̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ umöhuäyotömä o'catoi'önä ippeyänä sobucuächönä ka̧cui̧nä̧tö̧.7Saúlmä umöhuäyotö ippeyänä sobucuächönä kä̧nö̧ tta̧'ä̧rä̧tö̧rö̧ pä'inö: "¡Jitämä ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, Benjamín ahuaruhuä! ¿Isaí i̧tti̧mä̧ ucutu yotucunärö̧ pättiyö'inä, uva ka̧cuo̧mȩ'inä iyäcuotöjä̧? ¿Ucutu o'ca toi'önärö̧mä̧ mil jo̧mȩnä̧ huotö tturuhuotö jö̧nä̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cienö huotö tturuhuotö jö̧nä̧'inä jȩä̧cuä̧u̧jä̧ 8ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutu o'catoi'önä ttörö to'ija̧'a̧cu̧ suronä cuamöcuädätucuättö̧? Ucututtömä ya̧tȩ'inä chi̧tti̧ Isaí i̧tti̧cu̧ esecuäjimä ji'ähuocotö päjätöjä̧. Ucututtömä yoriso ttö jähuämä baraco̧u̧jä̧. Ucututtömä ya̧tȩ'inä chumöhuä̧ya̧ David ttörö suronä jȩö̧nä̧ huȩä̧rä̧ji̧mä̧ ji'ähuocotöjä̧. Jitä mo̧ro̧mä̧ dajahuächäji'ca̧ ttörö tta̧'ä̧rö̧ pö̧ ttöcu urohuähua pä'ö.9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ edóm ttö̧ja̧sa̧ Doeg, Saúl umöhuäyotucu kö̧mä̧ ädätinö: "Isaí i̧tti̧mä̧ Nob pä'ö micuomettö̧ Ahitob i̧tti̧ Ahimelecrö topö icha'a topäjisä. 10Ja̧u̧mä̧ Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ jä'epinö ja̧u̧ ppädarö pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuäcuähuä'inä iyö kä̧nö̧ filisteas ttö̧ja̧sa̧ Goliat ucurä'chu'inä iyinäcu̧."11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ hue'inö̧ ya̧tȩrö̧ Abimelec Diottö'inä̧ ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö aditörö jittähuaja pä'ö, A̧hitob i̧tti̧rö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ ahuaruhuä, Diottö'inä̧ ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö aditätörö Nob pättome ka̧cuä̧tö̧rö̧. Jahuätö o'catoi'önä ichinätö̧ ru̧hua̧ ö̧jo̧mȩcu̧. 12Saul pä'inö̧: "Jitämä ä̧ju̧cui̧ Ahitob i̧tti̧," Ja̧u̧ ädätinö̧: "Pȩnȩtä̧ kö̧sä̧ chu̧ru̧hua̧." 13Saul ja̧u̧ru̧ pä'inö: "Dä̧bu̧ surojönä̧mä̧ cuamucuädajättö ttörömä̧, ucu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Isaí i̧tti̧'i̧nä̧mä̧, ucu ja̧'a̧ ttu̧cuä̧'i̧nä̧ ttucurä'chu'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Diorö jahuätörö ppä'ädi pä'ö jä'epä'ijömä, ttörö cuä'ö tticuá pä'ö, dajahuächö yä̧huä̧i̧nä̧ jahuätö jȩttö̧'a̧nö̧?"14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ahimelec pä'inö ru̧hua̧rö̧: "¿Dijä̧ttö̧ ucu huȩcuä̧u̧ttu̧ pättöta'anö̧ jȩpö̧mä̧ David ji̧nä̧'a̧nö̧, dijä̧ttö̧ ru̧hua̧ ittiju kirecuomä, ucuru tta̧'a̧rä̧tö̧ ttu̧ru̧hua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu cuahuaruhuättö ttucuotäcumä?" 15¿Jitä mo̧ro̧tä̧ mä̧'cö̧ pätecuächa'amä̧ Diosrö jädepömä ucuturu ppädäda pä'ö? ¡Ja̧'hua̧nö̧mä̧cö̧ ja̧'a̧ ttöttömä̧! ru̧hua̧ yapare huȩnȩtö̧mä̧ päcuä cu̧mu̧huä̧ya̧tö̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ chä'ó ahuaruhuäro'inämä. Ucu cu̧mu̧huä̧ya̧mä̧ jȩru̧pa̧ pi̧yȩ huȩnȩmä̧."17Ucuo ru̧hua̧ ädätinö."Ahimelec ucumä̧ jueönä̧tä̧ 'coru juocuächä̧cua̧jä cuä'o ahuäruhuä o'catoinä̧cu̧." 16Ucuo ru̧hua̧ päi'nö ja̧u̧ ippeyänä tta̧'a̧rö̧ ko̧cuȩtö̧rö̧: " kärächi'ö ppa̧'a̧chi̧'ö̧ cuäcuäpu icuäjätucuí TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hue'ähuotörö. Jahuätö'inä Davidcutä ko̧cuȩtö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä'i̧nä̧ jahuätömä huo̧ji̧nä̧tö̧ ja̧u̧ ttöipächaja'a pä'ömä, ttörömä jiähuocotö päjätö. "Ucuo ru̧hua̧ umuhuäyotömä cuä'ö icuocotö pinä̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueähuotörömä̧.18Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ ucuo ru̧hua̧ pä'inö Doeg'rö: " kärächi'ö ppa̧'a̧chi̧'ö̧ cuä'ö icuí TÖÄNÄ̧HUA̧TÖ̧I̧NÄ̧ ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päteö hueähuotörö; ja̧hua̧nö̧ päcu Doeg edón ttö̧ja̧sa̧mä kä̧rächi'ö cuä'ö icuinö ochenta y cinconö huotörö ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä sacerdotes huotörö ttö'ca̧tä̧huä̧ta̧ 'ca̧tä̧huä̧törö linotö adicuä'a 19Nob ötahuiyänä ko̧cuȩtörö cuäcuäpu icuinö sacerdote huotörö, u̧mä̧törö'i̧nä nä̧törö̧'i̧nä ppo̧'ä̧tö̧rö̧'i̧nä ja̧hua̧nö ja̧'a̧nä'i̧nä ucurä'chu so̧ä̧'chunä 'cui'cuipu icuinö päcäyö̧rö'i̧nä burrotörö'i̧nä̧ ovejatö̧rö̧'i̧nä̧ o'catoinä̧rö.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ahitob i̧tti̧ Ahimelec i̧tti̧mö̧ttö̧ ya̧tȩ Abiatar pä'ö micua̧mä̧ David o'ca'anä tu'ipächö ru'i'inö. 21Abiatarmä Davidrö pä'inö Saúl TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ umöhuäyotö sacerdotetö̧rö̧ cuä'ö icuäji.22Davidmä Abiatarö pä'inö: ja̧u̧ mo̧ro̧mä̧ edóm ttö̧ja̧sa̧ Doegmä juȩnȩtä̧ kä̧ji̧ pä'ömä̧ huo̧jua̧sä̧, ja̧u̧ isopäi'önä̧tä̧ Saúlrömä ji'ähuäji 'cua̧ra̧'a̧. ¡Ttö jähuänä cuä'o ahuaruhuämä to'e'ächäjätö! 23Yecuecuoca'a ttötäcutä kä̧hui̧. Isopäi'önä ucuru cuä'ö icua pä'ömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttörö'inä cuä'ö icua pä'ö. Ttöcumä huȩnȩ juiyönätä̧ cu̧jä̧cua̧jä̧."
Chapter 23

1David'rö ji'ähuinä̧ttö̧: "Topi, Filistea ttä̧ja̧mä̧ rohuähuättö Keila ttö̧ja̧cu̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu̧cuä̧cuähuä'inä nä̧u̧cuä̧ttö̧." 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ppädaröpä'ö jä'epinö: "¿Chi̧'chö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ Filistea ttö̧ja̧cu̧ rohuäu?" TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'inö Davidrö: "Filitea ttö̧ja̧rö̧ curohuähua tä'i Keila ttö̧ja̧rö̧ ppäcuäda."3David u̧mu̧huäyotö ja̧u̧ru̧ pä'inä̧tö̧: "Topi, Porö Judáttömä yetecunä jä̧u̧jä̧. ¿Ja̧hua̧nö̧ yetecua'amä, Keila ötahuiyättömä tta̧'a̧nö̧ jȩtä̧cua̧'a̧jä̧ttö̧ Filistea su̧ro̧do̧u̧cu̧mä̧?" 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ David Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ jä'epinö pä'äjita'anö̧ ppädarö pä'ö. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ ädätinäcu̧: "Ä̧rä̧mi̧'ö̧, täí Keila ötahuiyäcu. Ttötä cujuru chi̧yä̧cua̧jä̧ Filistea ttö̧ja̧rö̧ curohuähua pä'ömä."5Davidmä umöhuäyotucu Keila ötahuiyära̧'a̧ 'chi̧nö̧, 'chä̧ji̧'ca̧mä̧ filisteas ttö̧ja̧cu̧ rohuähuinö. ttä̧ji̧mö̧rö̧mä̧ oto ȩpi̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ȩpä̧ji̧'ca̧ ttö̧ja̧rö̧mä̧ o'catoi'önärö cuä'äu icuinö. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ Davidmä Keila ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧mä̧ curättö ttö̧ji̧pö̧nä̧ ppä'ädinö. 6Ahimelec i̧tti̧ Abiatarmä, David keila ötahuiyänä ö̧ja̧'a̧cu̧ tu'ipächömä, efod pä̧ttä̧ta̧ 'chu̧'ä̧rä̧ya̧ mȩyȩhu̧yi̧nö̧ ( Sacerdote ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧)7Saúlrömä ji'ähuinätö̧ Davidmä Keila ötahuiyänä kö̧ pä'ö. Saúlmä pä'inö: "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ chumönä iyäcusä ja̧u̧rö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä tto'epö icuähua'atä kö̧, isopäi'önä ja̧u̧ äpatiyä'inä 'quiyönä ppȩ'tä̧rä̧cuä̧huä̧ ötahuiyära̧'a̧ do'ächäji." 8Saúlmä curä rohuähuäcuähuä juruhuätärö ä̧tȩpi̧nö̧, Keila ötahuiyära̧'a̧cu̧ mȩyȩhuö̧ Davilro'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ umöhuäyotörö'inä ttottepiyarö pä'ö. 9Davidmä huo̧jui̧nö̧ Saúl suronä jȩa̧ pä'ö amöcuädö ö̧jö̧nö̧mä̧. Ja̧u̧mä̧ sacerdote Abiatarö pä'inö: "Pocu sacerdote ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ i'cächi."11Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ David päi'nö: " TÖ̧Ä̧NA̧HUA̧ DIOS israel ttöja̧ ttö̧ä̧na̧hua̧, ucu cumuhua̧ya̧mä̧ adiunä̧ ä̧jucuä̧ji Saul keilara'acu icha'a ötahuiyä toädi'icu ttöuuo jahuänä . 10¿Keila ttöja̧ umä̧turumä̧, ja̧u umunä̧tä̧ chiya̧cua̧sä̧ tä̧ji̧? ¿Saúlmä icha̧cua̧ tä̧ji ucu cumuhua̧ya̧ ä̧jucuä̧ji jä̧i̧nö̧'a̧nu jö̧nä̧?, TÖ̧A̧NA̧HUA̧ DIOS israel ttö̧ja ttö̧a̧na̧hua̧, jäepinäcu, ucu cumuhua̧ya̧rö̧ jiäu ppä'ädipitö." TU̧RU̧HUA̧MÄ̧ päinäcu." icha̧cua̧ ja̧umä̧ .12Ja̧huä̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ David pä'inö."¿ Keila ttö̧ja̧ru̧mä̧ chu̧muhuäyotörö chiya̧cua̧sä̧ tä̧ji̧ Saulrutä?" TU̧RU̧HUA̧MÄ̧ ädätinö̧: Jahuätörötä chi̧ya̧cua̧jä̧."13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ David umöhuäyotö 600nö jo̧mȩnä̧ huotömä ä̧rä̧mä̧chö̧ Keila ötahuiyättömä 'cä̧'i̧pä̧chi̧nä̧tö̧, 'cä̧'i̧pä̧chö̧mä̧ koromecu̧ 'chi̧nä̧tö̧. Saúlrömä ji'ähuinätö̧ Davidmä Keila ötahuiyättömä tö'ipächäji pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ pättö ä̧ju̧cu̧ juhua'a yabonömä ru'ocö pinö. 14Davidmä de'a juiyä̧jä̧ Zif pättäjä̧ttö̧ möä'quiyö päi'ome dajahuächäji'ca̧ ki̧nö̧. Saúlmä mo̧ro̧ji̧nö̧'a̧cuä̧ usinäcu̧, ja̧'hua̧nö̧ ösa'anä ö̧'o̧cui̧'ö̧ juiyönä̧tä̧ jȩi̧nä̧cu̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧.15Davidmä huo̧jui̧nö̧ a̧'cua̧rö̧ Saúl cuä'ö icua pä'ö räopäja'amä; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä Hores ötahuiyättömä tö'cönänö de'a jui̧yä̧jä̧ Zif pä'ö micuä̧jä̧nä̧ ki̧nö̧. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúl i̧tti̧ Jonatánmä ä̧rä̧mä̧chö̧ 'chi̧nö̧, David Hores ötahuiyänä ö̧jo̧mȩcu̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ a̧'cua̧ i̧huȩnä̧rö̧mä̧ yabonö ujuru jö̧nä̧tä̧ ji̧nä̧cu̧.17Ja̧u̧ ädätinäcu̧: "Yecuecuä. Ttö chä'o Saul u̧mu̧tö̧mä̧ ttö̧'o̧cui̧'i̧yä̧cua̧jä̧. Israelnä ru̧hua̧ cu̧jä̧cua̧jä̧, ttö'inä ucucutä cuippeyänä chö̧jä̧cua̧sä̧. Chäó Saul'inä pa̧'a̧nö̧ jö̧mä̧ ja̧'a̧mä̧ huo̧jua̧." 18Ja̧'hua̧nö̧ pä'ö ku̧ni̧nä̧tä̧tö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajo̧mettö̧. Davidmä ki̧nö̧ Hores ötahuiyänä, ja̧u̧nu̧tä̧ ojusodera̧'a̧ i̧hui̧nö̧ Jonatanmä.19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ zif ttö̧ja̧ ichinätö̧ Guibeara̧'a̧cu̧ Saulru topö jahuätö pä'inätö̧: "¿Davidmä ujutu tö̧'cä̧tȩ jo̧mȩ dajahuächäcuähuome Horesnä dajahuächä̧ji̧'ca̧mä̧ ko̧cö̧, Haquila muä'quiyunä, jua'amä ka̧'a̧ Jesimoncu̧ u̧huo̧jua̧'a̧nä̧cu̧? 20¡Ruhua jitämä mȩyȩhui̧! ¡Ucuru pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧tä̧, mȩyȩhui̧! ujututtumä ru̧hua̧ u̧mu̧nä̧tä̧ tiya pä'ötä huottöjä."21Saúlmä pä'inö: "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ppädaröjä̧. Isopäi'önä ttörö rȩrö̧jö̧nä̧ toina'attö̧. 22Tätucui, adiu topäjätucui. Usu udahuächäjome cu̧'o̧cui̧'ä̧tu̧cua̧rö̧ tottäjita'anö juȩnȩtä̧ ö̧ja̧ pä'ö. Ja̧u̧mä̧ suronä jȩä̧cuä̧huä̧mä̧ juiyo huo̧jua̧ pä'ö jittähuäjäcusä. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ topäjätucui, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ udahuächö o̧dö̧nä̧mä̧ o'caju̧iyönätä̧ usätucui. Ppa̧'a̧chi̧'ö̧mä̧ i̧sopäi'önä huȩnȩtä̧ jicuähuätucuattö ja̧'hua̧nö̧ jicuähuätucuäcu ucututäcu chi̧'cha̧cua̧sä̧. Ja̧u̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ ö̧jö̧ttö̧mä̧, o'catoi'önä Judá ahuaruhuä ttö̧'kä̧tȩ jomenä chusäcua̧."24Ä̧rä̧mä̧chi̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ä̧rä̧mä̧chö̧mä̧ Saúl ä'ca jo̧mȩnä̧ 'chi̧nä̧tö̧ Zif pä'ö micuomecu̧. Ja̧u̧nö̧ pä̧nä̧ Davidmä umöhuäyotucu de'a jui̧yä̧jä̧ttö̧mä̧ Maón pättomettömä Arabánä, Jesimónttömä ttu̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧. 25Saúlmä umöhuäyotucu usu 'chi̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidrö ya̧tȩ ji'ähuinö, ja̧'hua̧nö̧ ji̧ä̧huä̧jä̧u̧ po̧ri̧yä̧'tä̧ päi'ome inäsa jomenä mȩyȩhuä̧chi̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ mȩyȩhuä̧chö̧ Maón pättome ka̧cuä̧mi̧nä̧tö̧. Saúl ja̧u̧ tö'cö ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, de'a jui̧yä̧jä̧nä̧ huȩju̧ ötahuiyä Maónttö David o'ca'a ru'inö.26Saulmä 'chi̧nö̧ mu̧ä̧'ca jäyä'canä ja̧hua̧ta̧'a̧nä̧ David u̧mu̧huäyotucuma̧ 'chi̧nö̧ muä'ca pacuädä'canä̧. Davidmä urunä 'chi̧nö̧ Saulru ji̧ȩ'a̧ pä'ö. Saul u̧mu̧huäyotucu David u̧mu̧huäyotörö 'chutäda pä'ö sobucuächönä ttottepa'anä, 27Ya̧tȩ huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ Saúl ö̧jo̧mȩcu̧ 'chä̧hui̧'ö̧ pä'inö̧: "O'capäi'änä ichi, Filistea ttö̧ja̧ cui̧rȩjä̧ 'chottipapä'ö rohuähuättö."28Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Saúlmä ppa̧'a̧chi̧nö̧ David'römä ruhui'o'cö pinö̧ ja̧hua̧nö̧ Filistea ttö̧ja̧cu̧tä̧ rohuäu 'chi̧nö̧. Ja̧hua̧nö̧ ji̧na̧'a̧ttö̧ ju̧'huȩnȩmä̧ ottinome ttöipinähuä pä'ö. 29Davidmä juorö rä'opö 'chi̧nö̧ dajahuächäcuähuomecu̧ En Gadi ötahuiyäcu.

Chapter 24

1Saúl filisteas ttö̧ja̧rö̧ rö̧'ä̧rö̧ i̧huä̧ji̧'ca̧ ppa̧huä̧cho̧mȩnä̧ pättinäcu̧: Davidmä de'a juiyä̧jä̧ttö̧ Engadi pättome kö̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúlmä Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧ttö̧ pojopö ȩmä̧huo̧tö̧ttö̧mä̧ 3.000nö jo̧mȩnä̧ huotö u̧mä̧tö̧rö̧ ȩmi̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ Davidrö'inä ja̧u̧tä̧ umöhuäyotörö'inä usu 'chi̧nö̧ cabras möä'cara̧'a̧.3Ja̧u̧mä̧ ovejastö̧rö̧ do'ädö ttö̧jö̧nä̧'i̧jo̧mȩ rȩbȩhui̧pi̧nö̧ mä̧nä̧ttö̧mä̧ idorä ro̧mȩ. Saúlmä juorä idorä jacuä do'ächi'inö itecua pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä umöhuäyotucu idorä jacuorä pinö. 4David umöhuäyotömä ja̧u̧rö̧ pä'inä̧tö̧: Jitä mo̧ro̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocu pa̧'a̧nö̧ päinö mo̧ro̧mä̧: Ucumä cumönä cuaboiya̧rö̧ chi̧yä̧cua̧jä̧, ucurutä pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧ jȩ'cua̧rö̧." Ja̧u̧ jä̧ji̧ o'ca'a Davidmä ä̧rä̧mä̧chö̧ 'corujueinä ä'cacu do'ähuächö, Saúl ö̧'ca̧tä̧huä'pi beipome 'cui'opinö.5Pi̧yȩ 'cuäopäji o'ca'a David amiso'quinä a̧'cua̧ tta̧huȩcui̧na̧'a̧ juhua'amä Saúl ö'catähuä'pi päjure 'cui'opö icua'a jä̧cu̧. 6Ja̧u̧mä̧ umöhuäyotörö pä'inö: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧mä̧ jȩchamä pä'okö chu̧ru̧hua̧mä̧ juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ pojopö u̧ju̧ni̧nä̧cu̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö suronä jȩcha̧rö̧ pä'ömä huocö tochomenämä ja̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ pojopö u̧ju̧ni̧nä̧cu̧ ja̧'a̧. 7Davidmä umöhuäyotörömä pa̧'a̧nö̧ pä'ö ra̧huä̧ri̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Saúlrö tturohuähua pä'ö hue'ocö pinö, Saúlmä ä̧rä̧mä̧chö̧ idorättö rä'opächö i̧'cha̧ pä'acutä 'chi̧nö̧.8Ja̧u̧nö̧ o'ca'a David'inä idorättö rä'opächö Saúlrö huopinö: "Chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧" Saúl o'ca'acu kärächi'ö toomenä Davidrö ja̧rȩyu̧ pä'i'inö i'ä rȩjȩ mȩä̧huä̧chö̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ucuotömä i̧jȩpi̧nö̧. 9Davidmä pä'inö Saúlrö ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ucuru suronä jȩa̧ pä'ö usäcujä̧ Davidmä pä'ätörömä cuä̧ju̧cua̧'a̧ttö̧?10Jitä huiäriyänä topäjijä TÖÄNÄ̧HUA̧TÄ̧ ttö chumunä iya'a ji̧yȩnö idoränä töji̧nö'nö. Korotö punä pättinäcu̧sä̧ cuäö icuirö, jahua'anö ja̧'a̧nä ttötä ja̧'a̧tä̧ tochinä̧cu̧jä̧. Ttö päinösä̧: Ttö chu̧ru̧hua̧ uhuo ru̧hua̧römä toi'jicumä jȩpo̧kösä̧; tocu päö TTÖÄNÄ̧HUA̧TÖ̧ a̧dȩja da̧ȩcua̧ ja̧'a̧ttö̧. 11Topi , chäo, ucu cu̧mu jäyänä ttö chumupiyäcu̧. Tocu päö cu̧'ca̧ta̧huä̧ppi jäyätä 'cuidopäjäcutu jahua'amä cuäö chihuiyapäö ,ucumä topu cu̧huo̧juä̧chi̧'a̧ päö ja̧'a̧ ttönämä juiya'a suronä jȩpu̧ jȩä̧cuä̧'cuä̧mä̧, jahua'anöta̧ ttömä ucurumä jäyäcu suronä̧mä jȩpo̧'cösä̧ ,ucutätä ja̧'a̧ ttörö cuäöä cuicua päö usumä.12TTÖ̧ÄNÄ̧HUA̧TÄ̧ ro̧ȩpu̧ pä̧cua̧mä ttö jö̧ttö̧'i̧nä ucuru jötttö'inä TÖÄNÄ̧HUA̧TA̧ micuä jönä jȩä̧cua̧sä̧ ucumä. 13Mo̧ täbocö pättinöanö proverbionä :Suronä̧ jȩpä̧ttötö̧ta̧ ichö surojömä. Jahua'anö ja̧'a̧ttö̧ ttö chumuttömä ji̧ya̧cua̧'a̧ ucurumä.14¿Di o'ca'anä räopäjättö̧ Israel ru̧hua̧mä̧? ¿Dirö ru̧huä̧ra̧'a̧jättö̧? ¡Ähuiri 'corujuo'ächinö̧rö̧! ¡Ttacuoró! 15TTÖ̧A̧NHUA̧TÄ̧ röji pähuä pä̧cua̧mä̧ ujuturu ucu'cö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö'cö̧, topötä, ja̧u̧mä̧ ttöröta ppädö'anö ja̧'a̧ u̧cu̧ ttörö huecu juiya pä'ö."16David pi̧yȩ huȩnȩ Saúlru ucuocu kädomenä, Saúl pä'inö: "¿Pi̧yȩmä̧ ucutä cui̧huȩnȩ, chi̧tti̧ David?" Saúl ä̧rä̧mi̧'ö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ ajahuinö.17Davidrö pä'inö ja̧u̧mä̧: ucumä adiu jȩpö̧jä̧ ttöttö'inä abonänö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ adiutä cuimitähuäcusä ttörömä, ttö surojönä jȩcha̧'a̧nä̧. 18Ucumä adiunä jȩ'cuä̧cu̧sä̧ jitä mo̧ro̧ tocu ja̧'a̧ttö̧ adiu jȩ'cuä̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucumä cuä'ö icuocö päjijä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tu̧ru̧hua̧ Dios ucu cumönä ötäja'anä.19Isopäi'önä̧ ya̧tȩ ubo aboi̧ya̧rö̧ ö̧'o̧cui̧'ö̧ttö̧mä̧, ¿Ja̧'a̧tä̧ toa pä'ö ja̧'a̧? Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios ppädacujä̧ adiu jȩ'cuä̧ji̧mä̧ jitä mo̧ro̧. 20Ttö huo̧jua̧sä̧ ucu isopäi'önä ru̧hua̧ cu̧jä̧cua̧'a̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuo ru̧hua̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu cumönä ja̧'a̧.21TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ cuahuaruhuärömä cuä'ö icuocösä pä'ittö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä'o ahuaruhuä tti̧mi̧'inä si'epömä icuocö chä̧cua̧sä̧." 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä ö̧ä̧nä̧hua̧ i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ pä'inö Saúlrömä. Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a Saúlmä ojusodera̧'a̧tä̧ i̧hui̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ i̧hua̧'a̧nä̧ Davidmä umöhuäyotucu dajahuächö ttö̧'ä̧jo̧mȩcu̧ 'cha'achinätö̧.

Chapter 25

1Samuelmä 'corujuo'ächinö. Israel ttö̧ja̧mä̧ o'ca toi'önä ca̧ca̧cui̧pö̧ ja̧u̧rö̧ a̧mö̧cuädö ajahuinätö̧, ajahuä'cotömä Rama ötahuiyänä huode ojusodenä̧ 'turu tticuinä̧cu̧. Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a David ä̧rä̧mä̧chö̧ de'a jui̧yä̧jä̧ttö̧mä Parán pättomecu̧ mȩyȩhui̧nö̧.2Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ Maon ötahuiyänä ki̧nö̧, ja̧u̧ öäre Carmel pättome ku̧nä̧ri̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ juiyo ru̧hua̧ pinö. Ja̧u̧mä̧ ovejastö̧rö̧mä̧ 3.000 jo̧mȩnä̧ huotörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cabrastö̧rö̧mä̧ 1.000 nö̧ jo̧mȩnä̧ huotörö ku̧nä̧ri̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ ä̧ji̧mö̧ ovejastö̧ ttuhuo'che 'cui'ö ki̧nö̧ carmel möä'cattö. 3Ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ Nabal pä'ö micuinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ irecuamä Abigail pä'ö micuinä̧ju̧, Jahuäjumä juiyo huo̧juȩcu̧nä̧ a̧mö̧cuädinä̧ju̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huä̧mȩnä̧ köadihuämä juiyo a̧'cua̧cui̧nä̧ju̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ ubomä surojutä ucuocuinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronätä̧ jȩpi̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ Caleb ahuaruhuä 'cotö tti̧tti̧ ji̧na̧'a̧.4De'a jui̧yä̧jä̧ ra̧'a̧ttö̧ David ä̧ju̧cui̧nö̧ Nabalmä ä̧ji̧mu̧ cabra ttuhuo'che cui'ödo ppätta'a. 5Ja̧hua̧nö̧ ä̧ju̧cu̧ Davidmä ji̧mu̧tȩnö̧ huottö u̧mu̧huäyotörö hue'inö, Calmera̧'a̧ 'cha'achätucui, topäjätucui Nadalrö, ttö chi̧mi̧nä̧ tecuähuätucuajá. 6Pa̧'a̧nö̧ päcuätucuaröja̧, 'Adihuomenätä̧ kö̧jä̧. Huȩnȩ juiyönätä̧ kö̧jä̧ cuojusode'inä, adiunätä jä̧cua̧jä̧ o'cajuiyönä cu̧ju̧nä̧rö̧mä̧.7Ä̧ju̧cuä̧ji̧sä̧ isotä ttuhuo'che 'cui'ätötö ku̧nä̧rö̧ pätta'a. Ucu cu̧mu̧huäyottö isotötö tta̧'a̧rä̧tö̧'i̧nä̧ ujutucu ka̧cuä̧'i̧jä̧tö̧, suronämä jȩpo̧co̧tö̧ pinätö̧jä̧, jahuätömä ttöäre'inä toe'i̧yo̧co̧u̧ pi̧nä̧tö̧ Cardel ötahuiyänä ttö̧ji̧nö̧mä̧. 8Jä'epö ä̧ju̧cui̧ cu̧mu̧huäyätörö, jahuätötä jittähuäcuotö. jitämä ttö chumuhuäyotörö'inä adiunätä topiyittö, adiu teseu mo̧ro̧ pätecuächa'a. Cu̧mu̧nä̧ cu̧ju̧nä̧rö̧ iyö ppä'ädipi cu̧mu̧huäyotörö cui̧tti̧ Davidrö'inä."9David umöhuäyotö möäyotö rȩbȩhui̧pö̧mä̧, David ucuocuäjimä o'cajuiyönä Nabalrömä ji'ähuinätö̧, ja̧'hua̧nö̧ ji'ähuäjä'cotömä tta̧'ä̧ri̧nä̧tö̧. 10Nabalmä David umöhuäyotö ädätinö, ¿Di jä̧ttö̧ Davidmä? ¿Di jä̧ttö̧ Isaí i̧tti̧mä̧? Jitä pä̧nä̧mä̧ recuätö ka̧cuä̧tö̧ tturuhuotöttö tö'ipächö'cotö. 11¿Ttömä chu̧cuä̧ panttö̧'inä, chahuoya ajiyattö'inä, ttuhuo'che 'cui'ätö ttucua pä'ö idepä i̧sa̧rö̧ cuä̧ttä̧u̧ttö̧'i̧nä̧ ȩmo̧po̧'ö̧ ttichomettö̧'inä chieruhuäörö̧mä̧ chiyö'anö tä̧ji̧?"12Ja̧'hua̧nö̧ pä̧jä̧u̧ David umöhuäyotö möäyotömä ppa̧'ä̧chi̧nä̧tö̧, ppa̧'ä̧chi̧'ö̧mä̧ päjimä o'cajuiyönä jittähuinäcu̧. 13Davidmä umöhuäyotörö pä'inö: "Yotucupönä cucurä'chutucu jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ ku̧nä̧tu̧cui̧". David'inä ucurä'chu jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ ku̧nä̧hui̧nö̧. 400nö̧ huotö umätö̧ David o'ca'anä 'chi̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 200nö̧ huotötä ttusacu oyucu ttö̧ja̧cui̧'a̧'a̧nä̧.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ ö̧ä̧ya̧ ubo pä'inö Nabal irecua Abigairö, jja̧u̧mä̧ pä'inö: "Davidmä hue'äji huȩnȩ jiöcuähuä ttö̧ja̧rö̧ rȩjȩ de'a jui̧yä̧jä̧cu̧ ä'cacu ujutu tu̧ru̧hua̧rö̧ tetähuarö pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ ra̧huä̧rä̧ji̧. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ u̧mä̧tö̧mä̧ adiutä jȩpä̧jä̧tö̧ ujuturumä. Ujutumä suronämä jȩtto̧co̧u̧ päjätöjä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ to'e'ächocotö päjätöjä̧ jahuätucu pättiyunä tö̧ja̧cuo̧mȩnä̧'inä.16Jahuätömä ujuturu tta̧'a̧ri̧nä̧tö̧ yodo'inä mo̧ro̧'i̧nä̧ 'cuäo'önä, jahuätö ttä̧ji̧mu̧ oveja̧tö̧rö̧ tta̧'a̧rö̧ tö̧ji̧nö̧mä̧. 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huo̧juä̧tö̧ a̧mu̧cuädö jȩttä̧cuä̧mä̧, ujutu tu̧ru̧hua̧rö̧ suronä jȩtta̧ pä'ö ttämucuädäjitö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ojuisodenä ka̧cu̧'i̧nä̧. Ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ ttöjö'cococu amucuädö'inä amucuädäcuähuo'co."18Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Abigail ujurunä dosciento pan jo̧mȩnä̧ ȩmi̧nä̧ju̧, vino o̧yu̧ to̧yu̧rȩ, ji̧mu̧tȩnö̧ oveja ttidepä jo̧mȩnö̧ dahuähua'a, ji̧mu̧tȩnö̧ jo̧mȩ ote sa̧ri̧ö̧nä̧ joecua'a, ji̧mu̧tȩno̧ uva ocha joecua'a ja̧hua̧ta̧'a̧no̧ doscientonö pa̧'o̧ppä̧ higottö adicua'a, burronä nö̧'cö hua̧ni̧nä̧ju̧. 19Jahuäju pä'inäju̧ ku̧mu̧huäyotörö, "Ttö chä'canä tätucui, ttömä cuo'ca'atucunä ichäjusä." Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ kirecuo Nabalrömä ji'ähuocoju pinäu̧.20Jahuäju käji burronä huä̧mä̧dö̧ mu̧ä'ca dȩa̧'a̧cu̧ ki̧mȩyȩhuo̧mȩnä̧, David u̧mu̧huäyotucu jahuäju kö̧jo̧mȩcu̧ mȩjä̧hui̧nä̧tö̧, jahuäju ucuocuinäju̧ jahuätucu.21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä päina'a jina'a: Isopäi'önä̧tä̧ pide iäre o'cajuiyö de'a jui̧yä̧ttö̧ ttö adiu jȩpä̧rö̧ ku̧nö̧ tta̧dä̧ri̧nö̧mä̧ yaparetä jina'a, chutä iäre päi'önä jö̧ o'cajuiyönä toe'ächö juiya pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ jȩchi̧nä̧cu̧ ja̧'a̧nä̧ pärocua'acumä suronätä̧ jȩä̧cu̧sä̧. 22TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ttö Davidrötä ro̧ȩpa̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yabonänödä̧jä̧ jȩa̧jä̧ yo̧ȩi̧ mo̧ro̧ ja̧u̧ ahuaruhuättö ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ toe'ächö juiyöttömä.23Abigail Davidrö topämä jurunänö 'chä̧hui̧'ö̧ käji böröttö mȩyȩhuä̧chö̧ David ä'ca jo̧mȩ ja̧rȩyu̧ pä'i'oinäju̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ki'ämä rȩjȩbu mȩä̧huä̧chö̧nä̧. 24Jahuäjumä ö̧jä̧pö̧nä̧ pä̧mä̧dö̧ pä'inäju, "Chu̧ru̧hua̧ surojumä ttörötä ma̧'ä̧ma̧jä̧. Chucuocua'anä ja̧'a̧tä̧ topittö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cumöhuäyaju kucuocumä ä̧ju̧cui̧.25Chu̧ru̧hua̧ pide ttö̧ja̧sa̧ öjö'cocö jä̧ji̧mä̧ suronämä cuamöcuädä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ i̧mi̧mä̧ Nabal pättäcu, ja̧'hua̧nö̧tä̧ huä'ijö. I̧mi̧mä̧ Nabal poä'ö micua̧, ja̧u̧mä̧ ttö̧'ȩpä̧ro̧co̧tö̧ jȩ'ttö̧tä̧ jȩpö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö ucu cumöhuäyajumä umätö̧ möäyotö chu̧ru̧hua̧ huȩä̧jä̧u̧ päjätörömä topocoju päjäjusä. 26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä, Chu̧ru̧hua̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ 'cuäopönä ö̧jö̧ta̧'a̧nö̧ ucu'inä 'cuäopönä kö̧jä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ jä̧ja̧'a̧ cuä'ö cuicu juiyönä jȩpä̧ji̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ cu̧mö̧nä̧ micuä päi'önä jȩ'cua̧ päcuäja'amä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cuaboiyörömä ja̧'a̧tä̧ topi, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitö chu̧ru̧hua̧rö̧ suronä jȩpä̧tu̧mä̧ Nabal jö̧'a̧nö̧.27Pi̧yȩ mippounä iyähuä cumöhuäyaju ki'cächäjimä chu̧ru̧hua̧rö̧'i̧nä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧cu̧ cue'ächätörö'inä iyähuä ja̧'a̧. 28Ttö cumähuäyaju surojö jȩchä̧chi̧mä̧ jȩpo̧co̧ju̧ päjäju 'cua̧rö̧nä̧ topitt, isopäi'önä̧tä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ chu̧ru̧hua̧ ahuaruhuärömä adiunä ttö̧jä̧cuo̧tö̧, juhua'amä chu̧ru̧hua̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ aboiyotucu urohuähua'attö̧; ucu ji̧nä̧ pi̧jä̧nä̧ cu̧jä̧i̧mä̧ surojumä ucuttömä̧ po̧cui̧cuo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧.29Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧mä̧ cuä'ö tticuacu pä'ö rö̧ttä̧ra̧'a̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩtta̧'a̧nä̧'inä chu̧ru̧hua̧ a̧'cua̧rö̧mä̧ hua'adö ku̧nä̧huä̧cua̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧CU̧ ka̧cuä̧tu̧cu̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ cuaboiyotö tta̧'cua̧rö̧mä̧ oto do'opö i̧cuä̧cua̧, 'to̧rö̧ta̧nä̧ ido'qui 'po'ö tticua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.30TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ chi̧yä̧cua̧jä̧ päinö adihuäjuei o'cajuiyönä iyomenä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧rö̧hua̧ jö̧nä̧ jȩo̧mȩnä̧mä̧, 31pi̧yȩmä̧ huȩnȩnä̧mä̧ cua̧'cua̧ tta̧huȩpö̧mä̧ ichoca'a jä̧cua̧'a̧, chu̧ru̧hua̧rö̧mä̧ ja̧u̧mä̧ öjö'cö juiyönä jö̧nä̧mä̧ jo̧kö̧ jä̧cuȩ, isopäi'önä ji̧yȩ'i̧nä̧ jo̧ca̧'a̧ra̧'a̧mä̧ cuä'ö icuoca'a jä̧ja̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cua̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ ucutätä micuä jȩcha̧ päcuoca'a jä̧ja̧'a̧ttö̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chu̧ru̧hua̧rö̧ adihuäjuei TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jȩo̧mȩnä̧mä̧, ttö cumöhuäyajurumä cuamöcuädäja."32Davidmä Abigailrö pä'inö, "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Isrsel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ ppä̧da̧cu̧jä̧, ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ ucucu chi'ätecuächa pä'ö hue'jimä. 33Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huo̧juȩcu̧mä̧ cuamucuädäjimä adihuomenätä̧ ja̧'a̧cua̧ja̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä ppädäcuähuäcuajujä̧, isopäi'önä cuä'ö chicu juiyönä ji̧yȩtȩ jȩ'cuä̧ja̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cha̧mö̧nä̧ chu̧mö̧nä̧ mi̧cuä̧'i̧nä̧ jȩcho̧ca̧'a̧ jä̧ja̧'a̧ttä̧.34Isopäi'önätä̧ kö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Israel ttö̧ja̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, ucuru suronä jȩchö̧ juiyönä jȩpä̧ji̧mä̧, ttöcu cu'ätecuächa pä'ö jurunä cuichoca'a jä̧ji̧ttö̧mä̧, isopäi'önä̧tä̧ yo̧ȩi̧ mo̧ro̧mä̧ ubo'inä, ji̧'qui̧ya̧hua̧'inä Nabal'inä täcö toaja'a." 35Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä jahuäju ki'chächäjimä ȩmi̧nö̧; ja̧u̧mä̧ jahuäjuru pä'inö, cuojusodera̧'a̧mä̧ huȩnȩ juiyönätä̧ täi, täcö cui̧huȩnȩmä̧ ä̧ju̧cuä̧ji̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu jäcuepäjimä jȩpä̧ji̧sä̧."36Abigailmä Nabal ö̧ja̧'a̧cu̧ ppa̧'ä̧chi̧nä̧ju̧; topätucui, ja̧u̧mä̧ ojusodettö pä'cäri jȩpö̧, ru̧hua̧ ö'ä'cäri jö̧nä̧; Nabal a̧'cua̧nä̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ eseu ki̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ tä̧'ä̧mi̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ yorö'isö jijähuococu pinö koro mo̧ro̧, mo̧ro̧ juoomebu.37Mo̧ro̧ juoiaja'a, tä̧mä̧ji̧mä̧ pi̧jä̧ juoi o'ca'a, irecuamä pi̧yȩ jijähuinä̧cu̧; a̧'cua̧rö̧nä̧mä̧ 'coru pä'i'inö, ido'qui jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ 'quiyönä̧tä̧. 3810nö̧ mo̧ro̧ o'ca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cuä'ö icuäcu Nabalmä 'coru pä'i'inö.39Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Nabalmä 'coruju'ächäji pätta'a ä̧ju̧cu̧ Davismä pä'inö, "CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧TÄ̧ eseusä, Nabal ttörö suronä pä'ö ye'epä'chöjirö micuä jȩä̧ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ umöhuä̧ya̧rö̧ surojö 'cuäopö juiyönä tta̧huä̧ra̧ja̧'a̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ Nabal suronä jȩa̧ pä'ö a̧mö̧cuädäjimä churutä ppa̧'a̧di̧pä̧ji̧." Ja̧u̧ jä̧ji̧ o'ca'a Davidmä hue'inö irecua päi'önä ȩma̧ju̧ pä'ö ttucuocuäjiyarö pä'ö Abigailrö. 40David umöhuäyotö Abigail Carmelnä kö̧ja̧'a̧ rȩbȩhui̧pö̧, jahuätömä jahuäjuru ucuocumä pä'inätö̧, "David ucu cu̧ja̧'a̧cu̧ huȩä̧u̧jä̧, ucuru irecua päi'önä ȩma̧ pä'ö jitähuäjiyarö pä'ö."41Jahuäjumä ä̧rä̧mi̧'ö̧ ki'ämä rȩjȩcu̧ ja̧rȩyu̧ pä'i'önö pä'iäju̧, "Topittö, cumöhuäyajumä, ttumöhuäyaju ja̧'a̧, chu̧ru̧hua̧ umöhuäyotö ttö̧jä̧pi̧yä̧ kötöca pä'ö huajö. 42Abigailmä jurunänö ä̧rä̧mi̧'ö̧ kumöhuäyotö cinconö huotu ko'ca'anä ticha'anä börönä huä̧mä̧dö̧, David umöhuäyotö huȩä̧jä̧u̧ tto'ca'anä 'chi̧nä̧ju̧, ja̧'hua̧nö̧ ki̧'chä̧ja̧'a̧mä̧ irecua päi'önätä̧ juoeepinäcua̧.43Davidmä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ irecua päi'önä ȩmi̧nö̧ Jezreel ttö̧ja̧saju Ahinoam pä'ö micuajurö'inä, jahuätömä ta̧ju̧cuäyotö irecua̧mö̧ jö̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧. 44Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Saúl ittiju Mical pä'ö micuajurö'inä irecua päi'önä iyinä̧cu̧ ji̧na̧'a̧ Davidmä, Galim ötahuiyä ttö̧ja̧sa̧ Lais ittijurö'inä irecua pä'i'önä ki̧nö̧.

Chapter 26

1Zif ttö̧ja̧mä̧ Saúl Guibeánä ö̧ja̧'a̧ ichi'ö pä'inä̧tö̧: "¿Davidmä Jesimón pobonänö ka̧cu̧ Haquila ötahuiyättö po̧ri̧yä̧'tä̧ päi'ome dajahuächäji'ca̧mä̧ ko̧cö̧? 2Ja̧'hua̧nö̧ jittähuäcu Saúlmä ä̧rä̧mi̧'ö̧ zifttö de'a jui̧yä̧ra̧'a̧cu̧ mȩyȩhui̧nö̧, Israel ttö̧ja̧ttö̧ 3000nö huotö u̧mä̧tö̧ pojopö tȩmä̧u̧cu̧, Davidrö zifttö de'a jui̧yä̧jä̧nä̧ ö̧ja̧'a̧ usu 'chä̧nö̧mä̧.3Saúlmä, Jesimónttö̧ pabonänö ka̧cu̧ Haquila ötahuiyättömä 'po̧ri̧yä̧'tä̧ päi'ome mänä jäyä kä̧mä̧di̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Davidmä de'a jui̧yä̧jä̧nä̧ ki̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ de'a jui̧yä̧jä̧ttö̧Saúl chutä o'ca'a icha'amä topinö. 4Ja̧'hua̧nö̧ topö Davidmä usäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ hue'inö ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ isopäi'önä̧tä̧ Saúl ichäja'amä huo̧jui̧nö̧.5Davidmä ä̧rä̧mä̧chö̧ Saúl rȩbȩhuä̧ji̧'ca̧ ö̧jo̧mȩcu̧ 'chi̧nö̧; ja̧u̧mä̧ Saúl'inä, su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ Ner i̧tti̧ Abner'inä ttä'ecuome topinö; Saúl ä'ähuaränä ä'inö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧mä̧ ja̧u̧tä̧ ippeyänä sobucuächönä ttö̧ja̧cua̧'a̧nä̧, o'catoi'önätä̧ ä'ecuinä̧tö̧.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä hitit ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ Ahimelecrö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Joab ö̧jä̧hua̧ Sarvia i̧tti̧ Abisairö'inä pä'inö: ¿Ditättö̧ ttöcu Saúl ä'ö ö̧'o̧mȩ i̧mȩyȩhuä̧cua̧mä̧? Abisaimä pä'inö: "¡Ttö! ucucu chi̧mȩyȩhuä̧cua̧sä̧." 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ David'inä Abisai'inä su̧ro̧da̧u̧ ttö̧ja̧cua̧'a̧cu̧ yodo 'chi̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúlmä juhuȩnȩtä̧ ä'ö kä̧cuä̧huo̧mȩ jacuä ä'ö pinö, udacuodätä u ja̧'a̧cu̧ rȩjȩ ta'ö ku̧nä̧hua̧'a̧nä̧. Abner'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ su̧ro̧da̧u̧'inä ja̧u̧tä̧ ippeyänä ä'ecu pȩji̧nä̧tö̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Abisaimä Davidrö pä'inö: "Jitä mo̧ro̧ cuaboi̧ya̧rö̧ cumönä iyähui'äcujä̧. Jitämä ttörötä hue'ittö dacuodänä ya'utecutä rȩjȩ jubö doächi'önä ta'ö chicuarö. Todärenämä tadococu jä̧cua̧."9Davidmä Abisairö pä'inö: "Cuä'ömä cuicuärö; isopäi'önä ¿ditättö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pojopö ȩmi̧nä̧cu̧ cuä'ö icuipö'ca̧ huȩnȩ juiyönä ö̧jö̧'a̧nö̧ hua̧mä̧? 10Davidmä pä'inö: "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ kö̧ ja̧'a̧ttö̧, ja̧u̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ cuä'ö icuäcua̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧ 'coru juoächö mo̧ro̧'inä ichäcua'a ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä curä tturohuähuome 'chä̧nö̧ toe'ächä̧cua̧."11TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ pojopö ȩmi̧nä̧cu̧rö̧mä̧ suronä jȩchö̧ juiyönä jȩä̧ttö̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä ttö huedäcujä̧, dacuodä u jo̧mȩ podätä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cä̧nä̧ri̧yu̧ ajiya a̧cuä̧yu̧tä̧ ȩmi̧, täcö ti̧'cha̧." 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä dacuodä'inä 'cä̧nä̧ri̧yu̧ ajiya a̧cuä̧yu̧ Saúl u jo̧mȩcu̧ ka̧cuä̧ji̧tä̧ ȩmi̧pö̧, dö'ecuächinä̧tö̧. Ya̧tȩ'inä topocö pinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huo̧juä̧chi̧'o̧cö̧ pinö pi̧yȩmä̧, yoriso ya̧tȩ'inä porächi'ocö pinö, juhua'amä ocatoi'önä̧tä̧ ttä'ecua'attö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ tacunä ttä'ecunä ä'epö icuinö̧ jahuätörömä.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä pä̧tȩcuä̧nö̧ jo̧mȩ 'chä̧hui̧'i̧nö̧, 'chä̧hui̧'ö̧mä̧ otonänö jo̧mȩ muä'ca huäme'ca kä̧mä̧di̧nö̧; jahuätö ttö̧ja̧cuo̧mȩttö̧mä̧ otonänö ji̧na̧'a̧. 14Davidmä ttö̧ja̧rö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ner i̧tti̧ Abnerö'inä pä̧i̧cu̧nä̧ huopönö pä'inö: "¿Abner, cuädätoca'a?" Ja̧'hua̧nö̧ päcu Abnermä ädätömä pä'inö: ¿Di cua'attö̧ ucumä ru̧hua̧rö̧ huopömä?"15Davidmä Abnerö pä'inö: "¿Ucumäcö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧sa̧ ju̧ru̧hua̧mä̧? ¿Ucumä Israel ttö̧ja̧ su̧ro̧da̧u̧ttö̧mä abonänö̧mä huocöjä̧? ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö cu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧rö̧mä̧ yodo to̧pä̧rö̧ pä̧nö̧mä̧ tta̧cuä̧ro̧ca̧'a̧jä̧ttö̧? Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ya̧tȩ cu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧rö̧ cuä'ö icua i̧huä̧chä̧ji̧. 16Ucu ja̧'hua̧nö̧ jȩ'cuä̧ji̧mä̧ adihuocö. Kö̧ TÖ̧Ä̧NA̧HUA̧NÄ̧MÄ̧ ucumä 'coru päcui'a pä'ötä hua̧jä̧, cu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧rö̧ yodo to̧pä̧rö̧ pä̧nö̧mä̧ tta̧cuä̧ro̧ca̧'a̧jä̧ji̧ta'anö, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jitämä topittö̧, tȩnȩ ka̧ pä'ö ru̧hua̧ ödacuodä jodämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧ u jo̧mȩ ajiya 'cä̧nä̧ri̧yu̧nä̧ koyamä."17Saúlmä David huoa'a huo̧juä̧chi̧'ö̧mä̧ pä'inö: ¿Ucu chi̧tti̧ David ja̧'a̧ ucuocumä?" Davidmä pä'inö: "A̧ ucuocusä chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧." 18Ja̧u̧mä̧ pä'inö: "Tta̧'a̧nö̧ pä'ö chu̧ru̧hua̧mä̧ cumöhuä̧ya̧ cho'ca'anä ru̧cuä̧rä̧cu̧sä̧ttö̧? ¿Ttömä däje jȩchä̧jä̧ttö̧? ¿Surojömä däje jȩchä̧jä̧ttö̧?19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä jädepäcujä, chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧mä, cumöhuä̧ya̧ ucuocua'a cuä̧ju̧cua̧ pä'ö. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ttörö to'ija̧'a̧cu̧ jȩ'cu̧nä̧ hueäjittömä, öäre iyähuä chiyomenä ȩma̧ pä'ittö; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö̧ja̧sa̧ jähuätä jö̧ttö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ surojuoächö pä'ö ku̧nä̧huä̧cua̧, isopäi'önä jitä mo̧ro̧ rä'epö tticuäcusä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ iya päinö ji̧nö̧ chemö juiya pä'ö; jahuätömä pättinä̧cu̧sä̧: Korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ ucuo tecuähua täi. 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧mȩttö̧ otottömä ucuoja rȩjȩ huerächi'aja pä'ömä päcuättö; juhua'amä Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧mä̧ rä'opäji ttacuorö usu 'chä̧nö̧, de'a i̧sa̧rö̧ möä'cara̧'a̧ ru̧ttö̧ra̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧."21Ja̧'hua̧nö̧ päiyäcu Saúlmä pä'inö: "Ttömä suronä jȩpä̧ji̧sä̧. Chi̧tti̧ David ppa̧'ä̧chi̧; porö yabocumä suronämä jȩcho̧co̧cu̧ cuä̧cua̧jä̧, isopäi'önä jitä mo̧ro̧ cha̧'cua̧rö̧mä̧ ucu rȩ kä̧cuä̧huä̧nä̧ to'cuomenämä rö̧ä̧nä̧ micuähua'a ja̧'a̧. Topittö, ttömä a̧mö̧cuädocotö jȩtta̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jȩpä̧ji̧sä̧ ucurumä, ttö suronä jȩchä̧ji̧mä̧ rö̧ä̧u̧ jähuä ja̧'a̧."22Davidmä ädätömä pä'inö: ¡Topi, ru̧hua̧ cudacuodämä pȩnȩ ka̧'a̧! Umä̧tö möäyotöttö ya̧tȩ hue'i pocu ichi'ö ȩmö̧'ca̧ ȩpi̧ya̧cu̧. 23TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ yotucu pönä adihuomenä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jueö huȩnȩ jȩttä̧ji̧mä̧ i̧mi̧tatujä̧; isopäi'önä jitä mo̧ro̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ chumönä iyäcujä̧, ja̧'hua̧nö̧ iyäja'anä pojopö ȩmi̧nä̧cu̧rö̧mä̧ cuä'ö icuocö päjisä.24Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ topittö, jitä mo̧ro̧ cua̧'cua̧rö̧mä̧ tochomenä rö̧ä̧nä̧ micuähuaja'attö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö cha̧'cua̧rö̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ micuähua'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧tä̧tä̧ o'cajuiyönä usurä chȩmä̧u̧ttö̧mä̧ rä'epö icuattöjä̧." 25Ja̧'hua̧nö̧ päcu Saúlmä Davidrö pä'inö: "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ppädäcu, chi̧tti̧ David, rö̧ä̧u̧ jähuä cuaditomenämä ja̧u̧mä̧ o'cajuiyönätö adihuomenätä̧ jä̧cua̧'a̧." Ja̧'hua̧nö̧tä̧ Davidmä i̧'cha̧ pä'acutä i̧'cha̧'a̧nä̧ Saúlmä ö̧jo̧mȩcu̧tä̧ ppa̧'ä̧chi̧nö̧.

Chapter 27

1Davidmä a̧miso'qui jacuänä̧ pä'inö: "Yaute mo̧ro̧ Saúlmä ttörö cuäö icua̧cua̧; ttörö adihua̧juäimä juiya'a Filisteos tti̧rȩjä̧ttö̧ tödipacha päömä; Saúlmä rohuäu iso ju'epö iya̧cua̧ Israel ttö̧ja̧ o'catoiönä tti̧rȩjä̧ beipome 'cä̧tȩttö̧ ȩmächa̧ttö̧ pä'ö; Ja̧hua̧nö jö̧nä̧tä̧ tödipächa̧cua̧sä̧ ja̧u̧ umuttö̧mä̧."2Davidmä ä̧rä̧miu̧ i̧hui̧nö̧ ja̧ucutä̧ kä̧jä̧tö̧ seiscientonö huotö umä̧tucu̧, Gatnä huehuä ruhuä jina̧'a̧ Maoc i̧tti̧ Aquismä. 3Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ Davidmä umu̧huäyotucutä ki̧nödo Aquiscutä Gat ötähuiyänä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ tta̧mö̧nä̧ ttöju odehuiyänätä David inä̧ chutä irecua̧mö̧ ta̧ju Ahinoam Jezreelita inä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Abigail Carmel inä, Nabal irecua inä jönä. 4Saúlrö päinätö Davidmä Gat ötahuiyärä'atä töipächäji, täcö jua'a yabocumä ȩmö ti̧'choco̧cö̧.5Davidmä, Aquisrö pä'inö: Ucu cueseunä ttörö to'cuäjittömä, ötähuiyä jäyänä huȩjö̧ttö̧ yo̧mȩtȩ iyittö, juȩnȩtä̧ chö̧jä̧cua̧'a̧nö̧: ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ucuo ötahuiyänämä cumöhuä̧ya̧mä̧ ucucumä ö̧jö̧'a̧nö̧ttö̧?" 6Ja̧'hua̧nö̧ päcu Aquismä Siglag pä'ö micuome iyinä̧cu̧ ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧mä̧; ja̧'hua̧nö̧ ji̧no̧mȩttö̧ jitä mo̧ro̧ jubö päi'önä Juda ahuaruhuä 'cotöttö ruhuotömä juȩnȩtä̧ ka̧cuä̧tö̧. 7Ja̧huä̧jä̧ Filisteos tti̧rȩjä̧nä̧ Davidmä ya'ute a̧'ȩcu̧ ja̧'a̧nä̧ kä̧hua̧tö̧tä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ki̧nö̧.8David umöhuäyotucumä korome pönä'inä rohuähuinä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cho'ipinä̧tö̧ Guesur ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'inä, Guerzi ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Amalec tti̧rȩjä̧'i̧nä̧ isopäi'önä jahuätömä Shur rȩjȩnä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧, Egipto rȩjȩttö̧mä̧ pocöra̧'a̧. Jahuätömä tabocutä päi'önä ja̧huä̧jä̧nä̧mä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧. 9David jahuäjänä urohuähuomenämä ya̧tȩ uborö ja̧ pä'ö'inä, isajuru ja̧ pä'ö'inä cuä'äutä icuinö; ovejastö̧rö̧tä̧, pä̧cä̧yu̧rö̧tä̧, bö̧rö̧tö̧rö̧tä̧, cameyu̧tö̧rö̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pu̧jä̧ti̧yu̧tä̧ ȩmi̧pö̧; pä'äjita'anö ppa̧'ä̧chi̧'ä̧ji̧nö̧ Aquis idepiyucumä.10Aquuismä jä'epi'änö: ¿Jitä mo̧ro̧mä̧ di i̧rȩjä̧ 'chopipäjättö̧? Davidmä ädäti'änäcu̧, ttu̧huo̧jua̧'a̧dä̧cu̧ttö̧mä̧ Juda ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧tä̧, ttu̧huo̧jua̧'a̧dä̧cu̧ttö̧mä̧ Jarameel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧tä̧, ttu̧huo̧jua̧'a̧dä̧cu̧ttö̧mä̧ Quenista pä̧ttä̧u̧ tti̧rȩjä̧tä̧."11Davidmä uborö'inä isajuru'inä ttö̧ja̧cui̧'ö̧ juiyönätä cuä'äu icuinö, Gad ötahuiyära̧'a̧cu̧ jittäu juiya pä'ömä pa̧'a̧nö̧, "Ujuturumä tocu pä'ö ttucuocua pä'ö ja̧'a̧ttö̧, David päjimä päjita'anötä̧ jȩpi̧nö̧." Filisteos tti̧rȩjä̧nä̧ ö̧jö̧ pä̧nä̧mä̧ pa̧'a̧nö̧tä̧ jȩpi̧nö̧. 12Aquismä a̧'cua̧ huȩnä̧ri̧nö̧ Davidrö pa̧'a̧nö̧ amöcuädö, "Israel ttö̧ja̧rö̧ yoröiso öjö'cö juiyönä toa'attö; ja̧u̧mä̧ 'cuäopönätä chumöhuä̧ya̧ jö̧nä̧tä̧ ö̧jä̧cua̧."
Chapter 28

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ filisteos ttö̧ja̧ ca̧ca̧cui̧nä̧tö̧ su̧ro̧da̧u̧'inä, I̧sra̧ȩl ttö̧ja̧cu̧ ttturhuähua pä'ö. Aquismä pä'inö Davidrö. "Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu'inä adiu huo̧jua̧jä̧ ucumä ttöcu räcuopäcua̧jä̧ cumöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧cu̧, ucu'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutä cum'huäyotucu." 2David pä'inö Aquiarö, "Ja̧'hua̧nö̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ ucu pä̧i̧cu̧nä̧ hue'ähuotö jȩttä̧cua̧'a̧mä̧." Aquis pä'inö Davidrö: "Ja̧'hua̧nä̧ jö̧ttö̧mä̧ huedäcujä̧ ttörötä tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧tä̧ cu̧ja̧ 'cuäopönätä̧."3Jitä Samuelmä täcö hua'ö icuinö. ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧mä̧ a̧'u̧ttu̧ ajahuinätö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'turu tticuinä̧cu̧ Ramanä, chutä amönä idepiyunä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Saúl i̧rȩjä̧ rȩjȩttö̧mä̧ rä'epö icuinäu̧ surojötä märipänä hua'arenä ucuotätörö. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ filisteos ttö̧ja̧mä̧ ca̧ca̧cui̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ichö ttä'ähuarä aditinätö̧ Sunenä; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Saúlmä o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧rö̧ ca̧ca̧ti̧pi̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juhuäne ttä'ähuarä aditinätö̧ Gilboanä.5Saúlmä filisteas ttö̧ja̧ttö̧ su̧ro̧da̧u̧rö̧ topömä, ja̧u̧mä̧ yea'amä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ amiso'quimä rö̧ä̧nä̧ ttö̧ä̧hui̧nä̧cu̧. 6Saúlmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ jä̧'ȩpä̧ri̧nö̧ ppädarö pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ jä̧ȩpä̧ra̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ädätococö pinö, u̧'cua̧ti̧nä̧'inä, Urim pättönä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocu ji'ähuätönä'inä. 7Ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ Saúlmä umöhuä̧ya̧rö̧ pä'inö, "Isaju hua'inätö̧cu̧ ucuocuäjuru po̧cui̧pä̧ji̧yä̧tu̧cui̧ttö̧, jahuäju kö̧ja̧'a̧ chi̧'cha̧, jahuäju adihuomenä jijähuö chä̧ju̧cua̧. "Umöhuäyotömä pättinäcu̧ "Topittö, yajute isaju kä̧ju̧ Endor pä'ö micuome, jahuäjumä hua'inä̧tö̧cu̧ ucuocuäju pättä'ijäcua.8Saúlmä ka̧ra̧ 'cua̧rö̧nä̧ jȩpä̧u̧, ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ koro o̧ta̧ 'ka̧tä̧hui̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ 'ka̧tä̧hui̧'ö̧ ja̧u̧mä̧ ta̧ju̧ umötö̧cu̧ 'chi̧nö̧; jahuätömä jahuäju kö̧ja̧'a̧mä̧ yodó 'chi̧nä̧tö̧. Ja̧u̧mä̧ pä'inö: "Hua'inö a̧'cua̧ru̧hua̧rö̧ jäcuepiyattö pä'ösä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i'cächiyittö ja̧u̧ pä'ö jidähuacu." 9Isajumä päjinäcu̧ "Ucumä huo̧jua̧jä̧ Saúl jeäjimä, ja̧u̧mä̧ hua'inätö̧ tta̧'cua̧ru̧hua̧cu̧mä̧ ttucuocua pä'ömä hue'ocö pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö cha̧'cua̧rö̧ ka̧cuä̧mö̧ topö 'coru juodächa päcuäcuasättö̧? 10Sáulmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ pä'ömä pä'inö: " Ja̧'hua̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ 'cuäopönätä̧ kö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucurumä ro̧ȩcuä̧mä̧ 'cuäopoca'a jä̧cua̧'a̧."11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ isajumä pä'inäju̧: ¿Dirö chi'cächiyäcu päcua'attö̧? Saúlmä pä'inö: Samuelrö i'cächiyittö." 12Isaju samuelrö tojomenä jahuäjumä rö̧ä̧nä̧ ajahuinäju̧ ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Saúlmä ucuocumä pä'inö, ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö cuyaparehuättöttö? Ucumä Saúljä."13Ru̧hua̧mä̧ jahuäjuru pä'inö, "Yecuecuä, ¿Däje to'cuättö" Isajumä Saúlrö pä'inä̧ju̧, "tö̧ä̧nä̧hua̧ rȩjȩttö̧ ju'tojucu 'chahuächa'a topäjusä." 14Ja̧u̧mä̧ jahuäjuru pä'inö, "¿Ja̧u̧mä̧ tocu hua̧jä̧ttö̧? jahuäjumä päjinäcu̧, ya̧tȩ bö̧o̧sa̧ 'cha'achö, ö'catähuä'pi otoä'pi 'ca̧tä̧u̧." Saúl ja̧u̧mä̧ Samuel ja̧'a̧ pä'ö huo̧jui̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ huo̧juö̧mä̧ ö'ä rȩjȩcu̧ päi'önä ja̧rȩyu̧ pä'i'ö ucuotömä i̧jȩpi̧nö̧.15Samuelmä Saúlrö pä'inö, "¿Tocu pä'ö ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ju'tojucu 'chacuädäcusättö̧? Saúl ädätinö, rö̧ä̧nä̧ cha̧'cua̧ rodecunä jä̧cu̧sä̧, juhua'amä ttöcu filisteos curä tturohuähuäcu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ icuipinäcu̧sä̧, yabonö̧mä̧ ttörömä yoröiso ädätocö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocu jiäcuähuä i̧sa̧nä̧'inä, 'cua̧ti̧nä̧'inä. Ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ ucuru huopäjisä, jȩchä̧cuȩ jicuähuattö pä'ö."16Samuel pä'inö, "¿Ja̧u̧nu̧mä̧ dä̧bu̧ ttorö jäcuepa'ajä̧ttö̧, TU̧RU̧HUA̧TÄ̧ ucuru jaroina̧'a̧mä̧, ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ja̧u̧mä̧ ucu cuabo'i̧ya̧ tä̧ji̧? 17TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ucuru pä'inö chutä jȩä̧cuä̧mä̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ja̧'a̧ ucu curuhuo 'cho'ipömä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧tä̧ iyäji ka̧ra̧ David'rö".18Tocu pä'ö TÖÄNÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ ä̧ju̧cu̧ jȩ'cuo̧ca̧jä̧ttö jahuata'anöta̧ micuä jȩpo̧cö̧ päjijä Amalecrö, Ja̧hua̧ja̧ttö JA̧U̧ pi̧yȩ jȩä̧cu̧jä̧ jitä mo̧ro̧. 19Jahua'anö ja̧'a̧näi̧nä̧, TU̧RU̧HUA̧MÄ Filisteos tumunä̧tä̧ iyi̧pä̧cua̧ Israel ttö̧ja̧römä jahuata'anö ucuruinä. Yo̧ȩi̧ mo̧ro̧mä ucumä ttöcutä cu̧jä̧cua̧jä hui̧tti̧mucu̧mä. TTÖÄNÄ̧HUA̧MÄ jahuata'anöta̧ iyipä̧cua̧ Israelttö curä rocuäcutörömä Filisteos tumunä̧ta̧ .20Samuel i̧huȩnȩ ä̧ju̧cu̧ juiyó ye'ehuiö yotäcu rȩjȩ mo̧ä̧mi̧nö Saúlmä. Ujuru'ínä jui'inö, u̧cuä̧ uhuoca'a ja̧ja̧ttö ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ o'cajuiyönä , jahuata'anö ja̧u̧nu̧ yodoínä. 21Isaju ichö topinäju̧ Saúl juiyó acua̧ roecua'a, jahuäju päjinä̧cu̧," topi, ucu cumuhuäyaju ä̧ju̧cuä̧ju̧ huihuȩnȩ; Jahua'anö ja̧nä'i̧nä cha̧cua̧rö'i̧nä ra̧huȩpi̧jönä iyähuönö ka̧ju̧sa̧ ucu huecu ä̧ju̧cu̧ jȩpu̧.22Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuru jä'epäjusä, cumöhuäyaju päjumä ä̧ju̧cui̧jö̧, juhua'atäcu cu̧cuä̧ a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ cuä'ca jo̧mȩ chöta hue'ittö. Cuiti cujuru ichacu, mänänä cui̧'cho̧mȩ'i̧nä̧. 23Ja̧'hua̧nö̧ päjäcu Saúlmä cuänö jui'ö pä'inö: "Cuocö chä̧cua̧sä̧." umöhuäyotö'inä juhua'atäcu isajucu yoräteunätä ucua pä'ö huȩttä̧ri̧nä̧cu̧, ja̧'hua̧nö̧ pättömä ä̧ju̧cui̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ rȩjȩttö̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧, ä̧'ä̧huä̧ppä̧nä̧ pä̧mä̧di̧nö̧.24Isajumä ya̧tȩ päcäyä bä̧rȩpa̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nä̧ju̧, jahuäjumä jurunänö jȩpo̧'ö̧ cuä'inäju̧; jahuäjumä i̧sa̧ppȩ ȩmo̧po̧'ö̧, ya̧'cö̧, ppö̧ä̧mö̧ jähuä juiyönä ȩtti̧nä̧ju̧. 25Jahuäjumä Saúl'i̧nä̧ umöhuäyotö'inä ttä'ca jo̧mȩ i'cächö iyinäju̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä cuinätö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä̧ ä̧rä̧mä̧chö̧ yodo i̧hui̧nä̧tö̧.

Chapter 29

1Filisteosmä ca̧ca̧cui̧nä̧tö̧ Afec pä'ö micuome, ttumöhuäyotö o'catoi'önä̧rö̧ curä ttö̧ja̧rö̧: Israel ttö̧ja̧mä ä'ecuinä̧tö̧ aje pö̧o̧mȩ jäyänä Jezreel pä'ö micuome. 2Filisteos tturuhuotömä pperecuächinätö̧ recuätö pönä cienö jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ miles jo̧mȩ pö̧nä̧; Davidmä umöhuäyotucu Aquis o'ca'a jo̧mȩnä̧ 'cuä'o'inätö̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ filisteos tu̧ru̧hua̧mä̧ pä'inö: "Däje jȩtta̧'a̧ttö̧ jitöja hebreos ttö̧ja̧mä̧? Aquismä pä'ö pä'inö korotö ruhuotö filisteosrömä: ¿Pidemä Davidmäcö̧ ja̧'a̧, Saúl umöhuäya̧, Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧, ja̧u̧mä̧ ttöcu kä̧ji̧mä̧ ji̧yȩnä̧ mo̧ro̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧yȩ du'onä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttömä po̧cui̧pö̧ päjisä koromä ja̧u̧rö̧mä̧ ttöcu ichäji mo̧ro̧ jo̧mȩ jubö?4Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ruhuottö tti̧tti̧mu̧mä̧ ja̧u̧ru̧ ttamisurunä topinätö̧; jähuättö pättinäcu̧: "Ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧ i̧u̧nä̧ jȩpä̧tu̧cui̧, ucu cuiyinomecu̧ ppa̧huä̧chö̧nä̧; ujutu rohuäu tti̧'chä̧'a̧mä̧ ichö juiyönä, törohuähuomettö̧ taboi̧ya̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ö̧ja̧'a̧cu̧. Jua'amä ¿tocu jö̧ttö̧tä̧ u̧ni̧chä̧rö̧ o̧jo̧'a̧nö̧ jä̧ttö̧ u̧ru̧hua̧cu̧mä̧? ¿Ja̧u̧mä̧ ujutu tu̧mu̧hu̧ayotö tu̧ru̧hua̧mä̧cö̧ ja̧'a̧?5¿Ppidemäcö̧ ja̧'a̧ Davidmä, korotö korotucu ra̧'ö̧ tö'önö̧ pä'i'änömä: "Saulmä milesnö jo̧mȩnä̧ cuä'äu icuäji, ja̧hua̧ta̧'a̧no̧ David'inä diez milnö jo̧mȩnä̧'?"6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Aquismä Davidrö huopäji'ca̧mä̧ pä'inö: "Ja̧'hua̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ kö̧ ja̧'a̧ttö̧, ucumä adiutä jȩpä̧'i̧jö̧jä̧, ucumä ttöcu'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chumöhuäyotö tochomenämä 'chi̧'i̧pö̧mä̧ adiutä ppa'ächä'ijöjä, isopäi'önätä ttö chö̧ja̧'a̧cu̧ cuichina'attö̧ jitä mo̧ro̧ jubö päi'önä ucu surojö jȩ'cu̧mä̧ topocö pä'ijösä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ruhuotömä ucucu esecumä ka̧cuo̧co̧tö̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä huȩnȩ juiyönätä̧ ppa̧'ä̧chi̧, ruhuotö filisteos ttö̧ra̧huä̧rö̧ juiyäcua'anö."8Davidmä, Aquisrö pä'inö: " Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ däje jȩchä̧jä̧ttö̧? ¿Daje to'cuä'ijättö cumöhuä̧ya̧rö̧mä̧, ucu cu̧ja̧'a̧cu̧ chichinomettö̧ jitä mo̧ro̧ jubömä, ucu chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧ cuaboiyotörö rohuäu chi̧'chö̧ juiyönä ro̧cuȩpä̧rö̧nä̧mä̧?" 9Aquismä ädätö Davidrömä pä'inö: "Ttö tochomenämä huȩnȩmä̧ jui̧'a̧jä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huȩ'ä̧hua̧ 'cua̧rö̧nä̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ filisteos tturuhuotömä pä'äjätö: "Rohuäu ti̧'cho̧mȩnä̧mä̧ ujutucumä ichocö jä̧cua̧.10Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä cu̧ru̧hua̧ u̧mu̧hu̧äyotö ucucu ichäjätucu; mo̧ro̧ päia'a porächi'ö tȩa̧huä̧chi̧ö̧ ta̧'a̧nä̧, tä'i." 11Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä yo̧a̧'a̧nä̧ porächinö, u̧mu̧huäyotucu, mo̧ro̧ päi'a'a 'chi̧ntö̧, ppa̧tä̧cha̧ pä'ö Filiatea ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧cu̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Filistea ttö̧ja̧mä̧ 'chi̧nä̧tö̧ Jezreelra̧'a̧cu̧.

Chapter 30

1Ji̧na̧'a̧ ja̧u̧nö̧ David ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ umöhuäyotö rȩbȩhui̧nä̧tö̧ Siclagnä huäbodäcuä mo̧ro̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Amalec ttö̧ja̧ Neguev ttö̧ja̧cu̧ rohuähuinä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Siclag ttö̧ja̧'inä, jahuätömä rohuähuinätö Siclag ku icuinä̧tö̧. 2Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nä̧tö̧rö̧'inä 'chu'ädinätö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'catoi'önä juhuene ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧, o'catoi'önä ppo̧'ä̧tö̧rö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tä̧mö̧rö̧'inä ya̧tȩrö̧'i̧nä cuä'ö cuä'ö icuocotö pinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttȩpi̧nä̧u̧ tta̧mö̧nä̧ tti̧'cha̧'a̧nä̧.3David umöhuäyotucu ö̧rä̧bȩhui̧'o̧mȩnä̧ ötahuiyära̧'a̧ ku tticuäjäja'atä ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tti̧rȩcua̧mö̧'inä tti̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧tti̧mö̧ nä̧tö̧'inä cärenä ttȩpi̧nä̧u̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ David'inä umöhuäyotö'inä ja̧u̧cu̧ kä̧tö̧mä̧ huopö ajahuinätö ttujuru'inä beipächome jubö päi'önä ttajahua pä'ö.5David irecuamö ta̧ju̧cuäyotörö 'chu'ädi'ö ttȩmi̧pi̧ni̧yä̧cu̧, Jezreel ttö̧ja̧saju Ahinoanrö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Carmel ttö̧ja̧sa̧ Nabal irecua pinäju̧ Abigailrä'inä. 6Davidmä rö̧ä̧nä̧ usurä ȩmä̧hui̧nö̧, ttö̧ja̧mä̧ inädönä icuäu tticuarö pä'ö ttucuocuäcu, ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä tteseu juiyönä ja̧'a̧ttö̧, ya̧cu̧nä̧ tti̧tti̧mö̧ u̧mö̧tö̧rö̧'inä nä̧tö̧rö̧'inä; ttȩmi̧pi̧yä̧u̧; ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Davidmä U̧RU̧HUA̧ Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧nä̧ juruhuächi'inö.7Davidmä Ahimelec i̧tti̧ Abiasta sacerdoterö pä'inö: "Pocu cuiyattö sacerdote ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ cui'cächiyattö pä'ö jädepäcujä̧." Abiastarmä sacerdote ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ Davidrö i'cächö iyinö. 8Davidmä jȩä̧cuȩ tö'cö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ jä'epinö, pa̧'a̧nö̧ pä'önö: "Pitörö ruda'amä ¿Chi̧rȩbȩhuä̧cua̧'a̧? TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ädätinäcu̧: "Tto'ca'a ru'itö, isopäi'önätä cui̧rȩbȩhuä̧cua̧jä̧, rȩbȩhui̧pö̧mä̧ 'chottipäjimä o'cajuiyönä ppa̧cuä̧dä̧cua̧jä̧."9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä 'chi̧nö̧. 600nö̧ huotö chutäcu cue'ächätucu, jahuätömä Besor aje i̧sä̧rä̧nä̧ rȩbȩhui̧pi̧nä̧tö̧, yotucupönä̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩcu̧. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ David juhua'a yabonö tto'ca'anä ru'inö 400nö̧ huotöcu, korotö 200nö̧ huotömä tto'ca'a ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧, jahuätömä juiyöpächäjätö jina'a Besor aje i̧sä̧r'i̧nä̧ ttöjähuö juiyönätä̧.11Meje'canä ö̧ja̧'a̧ Egipto ttö̧ja̧sa̧rö̧ po̧cui̧pi̧nä̧tö̧ ja̧u̧rö̧mä̧ David ö̧jo̧mȩcu̧ i'cächinätö̧, u̧cuȩ ttiyäcu cuinö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya'inä ttiyäcu ahuinö, 12Jahuätömä higo i̧sä̧si̧ a̧'u̧cu̧nä̧ 'te'ädö ttiyinä̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ uva isächa'inä. Ja̧u̧ u̧cuȩ ucuäji o'ca'a, ujuru ȩmä̧ji̧ o'ca'a , u̧cuȩ'i̧nä̧, huäbodäcuä mo̧ro̧ juhua'atäcu ajiya'inä huäbodäcuä yodo jo̧mȩnä̧ ahuoca'a jä̧ja̧'a̧ ji̧na̧'.13David pä̧i̧nä̧u̧: Ucumä titö i̧sa̧ cuättö? ¿torö cuichäjättö? ja̧u̧ pä'inö: "ttömä Egiptottö ttö̧ja̧ttö̧ mö̧ä̧ya̧sa̧, amalecita huejó adicuä i̧sa̧sä̧; chu̧ru̧hua̧mä̧ huäbodäcuä mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ na̧dä̧chi̧yä̧cu̧ hue'ö icuäjäcusä. 14Rohuäu i̧huä̧jä̧tö̧jä̧ Neguev cereteos ttidepiyura̧'a̧ Juda rȩjȩ jacuä ka̧cuä̧tö̧rö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧no̧tä̧ Neguev de Caled'ra̧'a̧'i̧nä̧, ujutumä ka̧cui̧pa̧ja̧tö̧jä̧ Siclagnä.15Davidmä pä'inö: ¿Näu̧cuä̧rä̧tö̧ ttö̧jo̧mȩcu̧ cuȩpä̧cu̧sä̧? Egto ttö̧ja̧sa̧mä̧ päinäcu̧: Dios i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ pä'ittö cuä'ö chicuococu cuä̧cua̧jä̧ jö̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧'i̧nä̧ chu̧ru̧hua̧ u̧mö̧nä̧ cuiyö juiyattö pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ pitö näu̧cuä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧ o'ipö chiyäcua̧jä̧.16Egipcio ttö̧ja̧sa̧ Davidrö ȩpo̧mȩnä, nä̧u̧cuä̧ra̧ttö̧mä ttípperehuächa'atä ji̧nä̧'a̧ juä̧'jä̧ rȩjȩ o'cajuiyönäta̧, ja̧u̧ Filisteos tti̧rȩjä̧tö̧'i̧nä Judá tti̧rȩjä̧tö̧'i̧nä̧ ttönä̧u̧cuä̧ji̧nä̧mä cuänö'i̧nä au'inä tö'öínä jȩpi̧nätö. 17David rohuähuinö yo̧ä̧i̧ kä̧hua̧ räopamȩttö käbä̧dö̧ koro mo̧ro̧ ni̧pä̧ro̧mȩjobu kä'ädö. Ya̧tȩi̧nä ti'ipächocö pinö jahua'an ja̧'anä cuatrocientonö huotö muäyottotä ki̧pi̧nättö cameyu̧tu̧nä̧ cuä̧bä̧dö̧ tti'ipächinättö.18Davidmäo'cajuiyönä ppa̧'a̧di̧nö̧ amalec ttö̧jä̧ ttȩmä̧ji̧mä̧; ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧rȩcua̧mö̧ ta̧ju̧ru̧'i̧nä̧ ppa̧'a̧di̧nö̧. 19Koromä juiyina̧'a̧, bäreu'inä ppo̧ö̧'i̧nä̧, i̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧ nä̧tö̧'i̧nä̧, o'cajuiyönä ttö̧nä̧u̧cuä̧ji̧mä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧cu̧pö̧nä̧ ttiäre päi'önä ttö̧nä̧u̧cua̧ji̧'i̧nä̧. Davidmä o'cajuiyönä ppa̧'a̧di̧nö̧ i'chächinö. 20Davidmä ȩmi̧nö̧ o'cajuiyönä ttä̧ji̧mö̧ ttö̧jo̧cuo̧mȩmä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧no̧ täji pä̧ca̧yö̧rö̧ ya'ätörömä. Pä'inatö: "Pitö ja̧'a̧ David ä̧ji̧mö̧tö̧ cu̧nä̧u̧cuä̧tu̧cuä̧u̧mä̧."21Davidmä 200nö umätö tti̧'chö̧ juiyönä ji̧yö̧pä̧chä̧jä̧tö̧ tto̧jo̧mȩcu̧ ichinö, Besor aje i̧sä̧rä̧nä̧ ka̧cui̧pä̧jä̧'cotö ttö̧ja̧cuo̧mȩcu̧. Pitömä Davidcu'i̧nä̧ ja̧u̧tä̧cu̧ ka̧cuä̧tu̧cu̧'i̧nä̧ ttö̧'ä̧tȩcuä̧cha̧ pä'ö yabonö 'chi̧nä̧tö̧, Davidmä jahuätö ttö̧jo̧mȩcu̧ ichi'ömä jahuätörö te'ähinö. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ o'catoi'önä suropätömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitö micuähuoca'a jö̧nä̧ topätö Davidcu cue'ächätömä pä'inä̧tö̧: Tta̧'a̧nö̧ pä'ö pitömä ujutumä ttichoca'ajä̧ttö̧, curä rohuäu tȩmȩji̧ttö̧mä̧ ti̧yo̧co̧u̧ ttäcuotö. Yotucunä u̧mä̧tö̧mä̧ ttirecuarötä. tti̧tti̧mö̧rö̧tä̧ ȩmi̧pö̧ tti̧'cha̧ pä'ö ja̧'a̧."23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ David pä'inö" "Ucutumä ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ cu̧ji̧yä̧tu̧cu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧, ttö chi̧jä̧hua̧'inä TU̧RU̧HUA̧'i̧nä̧ iyinömä a̧ isopäi'önätä̧ iyinäcusä̧. Ja̧u̧mä̧ isopäi'önä̧tä̧ tta̧'a̧ri̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧yi̧nä̧u̧jä̧ ujututä tumönä suropätö ujuturu huetta pä'inä̧tö̧rö̧. 24¿Dijä̧ttö̧ ä̧ju̧cuä̧cua̧mä̧ pi̧yȩ huȩnȩmä̧? o'cajuiyönä yoräteunätä korotö'inä curära̧'a̧ dodepätörömä, ja̧'hua̧nö̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ korojuäi'inä, korotö ttö̧ja̧'inä tta̧'a̧rä̧tö̧ korojuäi'nä; jahuätömä yoräteunä̧tä̧ ttiyä'chäcuähuäcuotö. 25Ja̧u̧nu̧tä̧ kä̧mä̧dö̧ ja̧u̧nu̧tä̧ mo̧ro̧ jitä mo̧ro̧ jubö, Davidmä jȩpi̧nö̧ hueähuä huȩnȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueähuä ttö̧jä̧cuȩ huȩnȩ'inä Israel ttö̧ja̧.26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä ichinö Siclagra̧'a̧, ja̧u̧mä̧ hue'inö a̧'u̧cu̧nä̧ rohuäu 'chottipäjittö bö̧o̧sa̧tö̧ JUdánä ka̧cuä̧tö̧ ahuaruhuärö pä'ö kä̧nö̧: Pi̧yȩ ja̧'a̧ mippounä iyähui'ö ucuturu rohuäu 'chottipäji Tu̧ru̧hua̧ Dios aboiyotöttö." 27Ja̧u̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hue'inö a̧'u̧cu̧nä̧ buecuächätörö ju̧huȩnȩ ka̧cuä̧tö̧rö̧ Betelnä. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätörö'inä hue'inö ju̧huȩnȩ ka̧cuä̧tö̧rö̧ Ramatnä kä̧hua̧ ieruhua'acu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttä̧'ca̧cu̧ kacuätö Ja̧ti̧r pä̧'ö̧ mi̧cuo̧mȩ. 28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttä'cacu ka̧cuä̧tö̧ ju̧huȩnȩ jahuätörö'inä Aroer, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä'canä ka̧cuä̧tö̧ ju̧huȩnȩ sifmot, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttä'cacu ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ju̧huȩnȩ Estemoanä.29Ja̧u̧'inä ji̧yȩtȩ hue'inö ucuo ttö̧ja̧ Racal pättome ka̧cuä̧tö̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitö Jerameelitas pättome ka̧cuä̧tö̧rö̧'inä ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö Quenitas pä̧ttä̧u̧ ttidepiyunä ka̧cuä̧tö̧rö̧'inä, 30ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Horma pättome ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö Corasán pä'ö micuome ka̧cuä̧tö̧rö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitö atac pättome ka̧cuä̧tö̧rö̧'inä. 31ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö Hebrón ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jä̧ttä̧yä̧jä̧tä̧ David'inä umöhuäyotucu cueächinome pönämä.

Chapter 31

1Filisteosmä Israel ttö̧ja̧mä̧ rohuähuinä̧tö̧, Israel ttö̧ja̧ttö̧ u̧mä̧tö̧mä̧ filisteos ttä'ca jo̧mȩttö̧ dö'ecuächinä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Gilboa möä'cattö to'e'inätö̧. 2Filisteas ttö̧ja̧mä̧ Saúl o'ca'anä ru'i'inä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧ ttutu'cönä. Filisteas ttö̧ja̧mä̧ ja̧u̧ i̧tti̧mö̧; Jonatánrö̧'i̧nä̧, Abinadabrö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Malquisúarö'inä cuaä'ö icuinätö̧. 3Curämä rö̧ä̧nä̧ rohuähuinätö̧ Saúlcumä ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ 'po'obönä po'ähuätörö'inä cuä'ö icuinätö̧. Ja̧u̧mä̧ jähuätö jȩttä̧ji̧nä̧ rö̧ä̧nä̧ barahuinäcu̧.4Ja̧u̧nu̧ o'comenä Saíl pä'inö curä rohuäu 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ tta̧'ä̧rö̧rö̧, "Rä'epi cucurä'chu jähuätörö tä'ö icuittö jahuätucu. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧mä̧ suronä jȩtta̧ pähuätä rȩbȩhuä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronätä jȩttä̧cuo̧tö̧ ttörömä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ curä ruhuäu tto'ecuä̧rä̧cuä̧huä̧ tta̧'a̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩa̧ pä'ocö pinö, juiyo rä̧ȩ'inä yecuächa'attö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sa'ul chutä ucurä'chu ȩmo̧po̧'ö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ta'au icu ma'äminö isaju ku̧huä̧mȩ. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ curä rohuäu ttoecuäcuähuä ttö̧ja̧sa̧mä̧ topinö Saúl 'corujuoächa'atä, ja̧u̧'inä ja̧'hua̧nö̧tä̧ curä'chu ta'äu icu ma'inö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧cu̧ 'coru pä'i'inö. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Saulmä 'corujuo'ächinö, i̧tti̧mö̧ huämetucuäcu, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppädäcuähuä i̧sa̧'inä; pitö u̧mä̧tö̧mä̧ o'catoi'önä 'coru juo'ächinätö̧ ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧tä̧.7Israel ttö̧ja̧ ji̧jä̧cu̧ jo̧mȩ pämäroppä päi'ome ka̧cui̧nä̧tö̧ jahuätömä Jordán ajettömä yabonänö ji̧na̧'a̧, Israel ttöjamä tuttipächäja'atä topinätö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúlmä i̧tti̧mu̧cu̧ 'corujuoächa'atä ji̧na̧'a̧, jahuätömä ttidepiyumä jaropi'ö tö'ipächinä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ tuttipächäjome o'come ichi'ö ka̧cui̧nä̧tö̧. 8Koro mo̧ro̧ 'cuäopina̧'a̧ filisteosmä ichinätö̧ hua'ö icuäjäptörö ȩmö̧, jahuätömä Saúl i̧tti̧mö̧ huämetucuäcu 'coru juo'ächäji'ca Gilboa möä'canä ö̧'a̧'a̧ po̧cui̧pinätö.9Jahuätömä ttupiyä 'cui'ö tticuinä̧u̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tabo jähuä ttoecuäcuähuä'inä 'cho'ipö ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ filisteos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ jä̧tä̧yä̧jä̧ huȩnȩ ttö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jodenä ttȩpa̧ pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧rö̧'inä. 10Jahuätömä ttabo jähuä ttoecuäcuähuämä Astarotrö ucuo tettähuodenä ku̧ni̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Bet San ötahuiyä ttoecuäbämä o'co jähuämä ti̧'ä̧dö̧ ru̧ni̧nä̧tö̧.11Galaab rȩjȩnä̧ ka̧cuätö Jabes ötahuiyä ttöja̧ ttä̧ju̧cuo̧mȩnä̧ Filisteas ttöja̧ Saúlru ucuotäcuähuä juiyönä jȩtta̧ji̧ ttä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, 12ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'catoi'önä u̧mätö juruhuätömä ä̧rä̧mi̧ö yodo 'cuäonätä 'chinätö Saúl ja̧hua̧nö̧tä̧ Saúl o'co jähuä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧ tto̧'co'inä Bet Sán ötahuiyä räbättö ȩmi̧nä̧tö̧. Jahuätömä 'chi̧nä̧tö̧ Jabes ötahuiyära̧'a̧ jua'attötä ku'icuinä̧tö̧. 13Ja̧hua̧nö̧ ku'icu ttihue'quiyutä ȩmö̧ Tamarisco dau dȩa̧'a̧ rȩa̧dö̧ icuinätö Jabes ötahuiyänä, ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ ttu̧cuä̧ a̧do̧chi̧nä̧tö̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧.

2 Samuel

Chapter 1

1Saúl 'coru juoächäji o'ca'a, Davidmä amalec ttö̧ja̧cu̧ rohuähuäji'ca̧ ppa̧'a̧chi̧'i̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ todäre moro jo̧mȩnä̧ Siglag ötahuiyänä ki̧nö̧. 2Huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'omenä, ya̧tȩ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ sȩrä̧chä̧chä̧ji̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Unämä redähuatä rä̧cu̧ Saúl ä'ö ö̧jo̧mȩttö̧ ichö rȩbȩhui̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ Davi ö̧jo̧mȩ rȩbȩhui̧pö̧, i'ä rȩjȩcu̧ pä'i'ö pä̧mä̧dö̧ ja̧rȩyu̧ pä'i'inö.3 Davidmä̧ päinä̧cu̧: "¿Ucumä̧ tottö cuichäjättö̧?" Ja̧u̧mä̧ ädätinö̧: "Ttömä̧ Israel ttö̧ja̧ ttä'ähuarättö dajahuächö tö'ipächäjäjisä." 4Davidmä̧ ädätinä̧tinä̧cu̧: "Ppä'ädipönö̧ jiähuipittö huȩnȩmä̧ tocu jä̧ja̧'a̧cuä̧ttö̧." Ja̧u̧mä̧ ädätinö̧: "Ttö̧ja̧mä̧ curä tturohuähuomȩttö̧ dö'ecuächäjätö. Recuätö mattä̧cha̧'a̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ recuätö 'corujuo'ächäjätö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Saul'i̧nä̧ i̧tti̧ Jonatáncu̧ 'corujuo'ächäji. 5Davidmä̧ ja̧u̧ mö̧ä̧ya̧rö̧ pä'inö̧: ¿Tocu cu̧huo̧juä̧ttö̧ Saulmä̧ i̧tti̧ Jonatáncu̧ 'corujuo'ächäji pä'ömä̧?6Ja̧u̧ mö̧ä̧ya̧mä̧ ädätinö̧: Chö̧ja̧mä̧ pädoca'a jö̧ja̧'a̧nä̧, Gilboa möä'canä kä̧ji̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ juhuoru Saúlmä udacuodä pätecuäji'ca̧ kä̧ji̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ carucätta'inä, cabayunä huȩjä̧tö̧'i̧nä̧ tö'cö pächi'äjätö. 7Saúl kärächi'ö ttörö topö huoäcumä. Pȩnȩtä̧ kö̧sä̧ pä'ö chädätäjäcu.8ja̧u̧mä̧ ttöru päinö̧: '¿ di cuattö̧?' ttömä̧ adätinö̧sä̧: "amalecita ttö̧'ja̧ i̧sa̧sä̧.' 9ja̧u̧mä̧ päinö̧: 'jädepö jȩpi̧, ttö chö̧huä̧mȩ kä̧mä̧dö̧ cuäöicuittö, ri̧ä̧nä̧ usuräȩmä̧cuä̧huä̧ kä̧mä̧da̧ ja̧a̧ttö̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ ja̧a̧nä̧ kä̧cuä̧huä̧mä̧ ji̧nä̧ ttönä̧tä̧ ka̧a̧. 10ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧ yurutä ä̧rä̧mi̧ö̧ cuäöchicuinä̧cö̧, ma̧ä̧ji̧'ocamä̧ ö̧ji̧ya̧nö̧ ja̧a̧ päömä̧ huo̧ji̧nö̧sä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧, ruhonä̧ kä̧nö̧ huä̧nä̧huo̧mö̧ uyuyunä̧ ko̧mu̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ö̧mu̧nä̧ i̧sa̧ta̧ i̧nä̧ ȩmä̧ja̧ji̧'ca̧ i'cächäjäjisä chö̧ru̧hua̧ ucutä cuiä a'cajo̧mȩ."11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ sȩro̧cu̧ icuiyä̧u̧, u̧mä̧tö̧mä̧ o'catoi'önä̧tä̧ ja̧u̧ jȩö̧ta̧'a̧nö̧ jȩpi̧nä̧tö̧. 12Jahuätömä̧ ba̧rä̧huä̧u̧ ajaumä̧ ttu̧cuȩ a̧do̧chi̧nä̧tö̧ nipä̧chomȩ jubö päi'önä̧ Saúlrö'i̧nä̧, i̧tti̧ Jonatánrö̧'i̧nä̧, TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mö̧huäyotörö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ a̧mö̧cuädö. Juhua'amä̧ jahuätörö curä o'chunä̧ cuä'äu tticuäjiyä̧u̧. 13Davidmä̧ ja̧u̧ mö̧ä̧ya̧rö pä̧'inö̧: "¿Ucumä̧ tottö cuichäjättö? Ja̧u̧mä̧ ädätinö̧: "Ttömä̧ korojä̧ amalec ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧sä̧."14Davidmä̧ ja̧u̧rö̧ pä'inö̧: ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö yecuecuoca'a cuä'ö cuicuättö ru̧hua̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pojopö ȩminä̧cu̧ru̧mä̧?"15Davidmä̧ mö̧ä̧yotöttö ya̧tȩrö̧ huopo

16Ja̧u̧ jä̧ji̧ o'ca'a amalec ttö̧ja̧sa̧ 'corujuo'ächäjirö pä'inö̧: cucuojamä̧ cunä̧tä̧ ka̧'a̧, juhua'amä̧ ucutä cuabo jähuä ji'äcuäu ru̧hua̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pojopö ȩmi̧nä̧cu̧rö̧ cuä'ö icuäjisä päcuäja'attö̧."17Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Davidmä̧ pi̧yȩ hua'are ra̧huä̧huä̧ ötö'cö ra̧'i̧nö̧ Saul ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧cu̧ ö̧'o̧me. 18Ja̧u̧mä̧ ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ hue'inö̧ ttu̧huo̧juȩti̧ya̧rö̧ pä'ö Juda i̧tti̧mö̧rö̧ ppo'obu pä'ö ra̧huä̧huä̧, ja̧umä̧ huȩyu̧tu̧ röthuina'a̧ Jaser Cuyäruttänä̧. 19"! Ucu cuadihuä jä̧jí̧, Israel, pȩnȩbutä beipa'a, cuä'ö icuä̧hua̧jä̧ mö̧ä'quiyu ju'toju jo̧mettö̧! !juruhuätö totte'ä̧ijö̧ta̧'anö̧! 20Gat ötahuiyättömä̧ päcuó, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Ascalon ötahuiyä mä̧niyä̧ttö̧'i̧nä̧ jicuähuó, Filisteo ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ ttesehua'acu,21Gilboa möä'canämä 'cho̧ru̧hua̧ppȩcö̧ ajiyacö̧ ucurumä ichoca'a jä̧ja̧'a̧, pättiyunä'inä u̧huä̧ju̧ ote'inä ttiäre iyähuä jö̧nä̧mä̧ iyoca'a jä̧ja̧'a̧, Juorötä juruhuätö ttabo jähuä ttottecu obi micuähuocö jö̧nä̧tä̧ juoächäja'a. Saúl abo jähuä ttoecuä'ijäbimä 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nu̧ a̧dȩjamä dahuecuocobi ja̧'a̧. 22Jitö cuä'äu tticuä̧ jä̧u̧ ttucuojamä, juruhuätö ttidepämä, Jonatán u'popobumä ppä̧huä̧chi̧'o̧ca̧'a̧ jä̧ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Saúl ucurä'chumä ttucuoja juiyä'chumä ppä̧huä̧cho̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧.23 Saúl Jonatáncu̧mä̧ ji̧nä̧ tta̧'cua̧rä̧i̧mä̧ eseäcuäu ka̧cuinä̧tö̧ 'corujuottächomȩ'i̧nä̧ yometȩnä̧ 'corujuo'ächinä̧tö̧. Jahuätömä̧ pa̧rȩtö̧ ttujuruhuomettö̧'i̧nä̧ yabonä̧nö̧ juruhuinä̧tö̧, jochä̧yu̧tu̧ttö̧'i̧nä̧ abonä̧nö̧ juruhuinä̧tö̧. 24Ucutu Israel ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ nä̧tö̧mä̧ Saúl minä̧rö̧ a̧mö̧cuädö ajahuätucui, adihuä̧ta̧ rö̧ȩnä̧ micuähuä̧ta̧ 'ca̧tä̧hui̧nö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧'inä̧ orottö a̧'cua̧tö̧ ttu̧niniyä̧cu̧rö̧.25¡Umätö̧ juruhuätömä curä tturohuähuome kä'cottö 'coru juo'ächäjätö! Jonatánmä ju'toju jo̧mȩttö̧ cuä'ö tticuäjäcu. 26Ttömä ucuru cha̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧sä̧, chi̧jä̧hua̧ Jonatán. Ucu ttörö repecuinö̧mä̧ adihuäjuei ji̧na̧'a̧, nä̧tö̧ repettöttö'inä abonänö̧. 27¡Tocu pä'ö juruhuätömä 'coru juottächäjä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curä rohuähuäcuähuä'inä ttoe'ächäja'attö!"
Chapter 2

1Davidmä ja̧unö̧ o'ca'a u̧ru̧hua̧rö̧ jäepinö ja̧'hua̧ta̧nö̧ pä'inö̧ ¿ttö chi'chö̧a̧nö̧ ja̧'a̧di̧ Juda ötahuiyära̧'a̧cu̧'inä̧? u̧ru̧hua̧ ädätinäcu̧ ja̧urö̧" 'cuäopi" pä'inö David: ¿tine ötahuiyänä̧ ttö chi̧'chö̧a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧? u̧ru̧hua̧ ädätinä̧cu̧: Hebron ötahuiyänä̧. 2Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä ta̧ju̧ jo̧menä i̧rȩcua̧mö̧cu̧ 'chinö̧, Ahinoham Jezreelcu, ja̧'hua̧ta̧nö̧ Abigail carmel'inä, nabalminä recua. 3Davidmä̧ chutäcu ka̧cuä̧tö̧ uma̧tö̧rö̧ ö'cächinö, ya̧cu̧nä̧mä̧ tta̧hua̧rö̧hua̧rö̧'inä̧ ö'cächö ichinä̧tö̧, Hebron ötahuiyära̧̧'a̧cu̧ ja'huätömä juenetä̧ kä̧mä̧di̧nä̧tö̧ jinä̧'ä̧.4Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧, Juda ttö̧ja̧mä̧ ichinä̧tö̧ Davidrö Juda rȩjȩnä̧ ru̧hua̧ ö̧ji̧ya̧tö̧ pä'ö a̧deja da'epö 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nu̧. Jahuätö pä'inä̧tö̧ David'rö: "Jabes Galaad ttö̧ja̧mä̧ täcö rȩa̧dö̧ icuäjätö Saulru." 5Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davib'mä̧ hue'inö̧ Jabes Galaad ttö̧ja̧rö̧ jahuätörö pä'inö: "Ucutumä̧ TU̧RU̧HUA̧TÄ̧ ppä̧dä̧u̧jä̧, isopäi'önä̧ repe'ö ucuotönö̧ käcuä̧huä̧ i̧jȩpä̧ttö̧jä̧ cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Saul päjirö'inä̧ adiunä̧tä̧ rȩä̧dö̧ icuäjätöjä.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuturu eseu repe'ö esetäcuähuänä̧ utodecuinö̧nä̧ i̧jȩpä̧tu̧cuä̧cu̧. Ttö'i̧nä̧ ucuturö adihuäjuei i̧jȩpö̧sä̧, ucutumä̧ Saúl o'co jähuä 'turu cuicuätucua'attö. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ yabonö juruhuächi'ätucui yecuäcuähuä juiyönä̧, isopäi'önä cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Saúlmä täcö 'corujuo'ächäji, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Judá ahuaruhuä 'cotömä̧ jitötä ttu̧ru̧hua̧ pädi'önä a̧dȩja da'epö 'cä̧'ȩpö̧ ttu̧ju̧nä̧cu̧sä̧."8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ner i̧tti̧ Abner, Saúl u̧mö̧huäyotö su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧, Saúl i̧tti̧ Isbosetrö ȩmä̧ji̧'ca̧ Mahanaim pä'ö micuomecu̧ i'cächinö̧. 9Ja̧u̧mä̧ , Galaad rȩjȩ ttö̧ja̧'i̧nä̧, Gesuri ttö̧ja̧'i̧nä̧, Jezreel ötahuiyä ttö̧ja̧'i̧nä̧, Efraín ahuaruhuä 'cotö'i̧nä̧, Benjamín ahuaruhuä 'cotö'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä̧ rutinö̧ Isbosetrömä̧.10Saul i̧tti̧ Isboset, cuarentanö a̧'ȩ kö̧nä̧ri̧nö̧ israel ttö̧ja̧rö̧ hue'ö ö̧jä̧bä̧di̧nö̧ pänä, ja̧'hua̧ta̧nö ruhuo hueinö todäre jo̧menä̧. Juda oju'isodemä Davidrötä ki̧na̧'a̧. 11David hebronnä ö̧jinö̧ pänämä ruhuo hueinö Juda oju'isodettö ji̧mö̧tȩ ja'huattö todärenö dö'o jo̧menä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ji̧mö̧tȩ ja'huättö todärenö ka̧kuä̧tö̧ jo̧menä̧ jina̧'a̧.12Adnermä, Ner i̧tti̧ jina̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ Isboset, öäre adicuä ttö̧ja̧'inä̧, ja̧umä̧ Saul i̧tti̧ jina̧'a̧, räopinä̧tö̧ Mahanaimttö kä̧mä̧dö̧ Gabaon jubö. 13Joab, Sarvia i̧tti̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ David öäre adicuä ttö̧ja̧'i̧nä̧ räopinä̧tö̧, ja'huätörumä po̧cuipinä̧tö̧ Gabaon koro juäi ttä̧jimö̧ ttahua päö ku̧nä̧huo̧mecu̧ttö̧. Juenetä̧ pä̧jinä̧tö̧, yotucu pönä̧ koro'inä̧ kunä̧huo̧mȩ ka̧ra̧'inä̧ kara'acu jö̧nä̧ ppeye'önä.14Abnermä̧ Joabrö pä'inö̧: U̧mä̧tö̧ mö̧ä̧yotö ä̧rä̧mi̧'ö̧ ujutu tä'ca jo̧mȩttö̧ tturuhuähua'anä̧ ja̧'a̧tä̧ topitö." Ja̧'hua̧nö̧ päcu Joabmä̧ pä'inö̧: "Ä̧rä̧mi̧'ä̧tu̧cui̧." 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ u̧mä̧tö̧ mö̧ä̧yotömä ä̧rä̧mi̧'ö̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'ö, Benjamín ahuaruhuä 'cotöttö'i̧nä̧, Saúl i̧tti̧ Isboset ahuaruhuättö'inä̧ docenö huotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ David u̧mö̧huäyotöttö doce huotömä̧.16̧cu̧näro̧ umätö̧mä̧ 'chöädinätö̧ ttöpiyänä ja̧'hua̧ta̧nö̧ jaumä̧ curä'chönä̧ a̧bo̧ya̧ iesubänä taö icuinö̧ jä'huatömä yoräteunä koröpäiö moä̧minä̧tö̧. ja̧'hua̧nö ja̧'attö̧ juenemä Hebreo ttö̧ja̧ tti̧huenenämä pättinome" Helcat Hazurim" päö, ja̧'hua̧ta̧nö̧ curä'chö isarä päö'inä, Gabaonnä ki̧'i̧na̧'a̧. 17Pä̧i̧cunä̧ rohuähuinä̧tö̧, curä ja̧unö̧ moromä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Adner, isarel ttö̧ja̧ u̧mätö̧ttö̧'inä̧ jȩpö̧'icuinätö̧ David umuäyotö tta'cattö.18Sarvia i̧tti̧mö̧ huämetucuämä̧ juȩnȩtä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧: Joab'i̧nä̧, Abisai'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Asael'i̧nä̧. Asaelmä̧ de'a i̧sa̧ gacela jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jurunä jopö ji̧na̧'a̧. 19Asaelmä̧, tö'cönä̧nö̧ Abne o'ca'a ru'inö̧ ja̧'hua̧nö̧ ru'umä jäyäcu'i̧nä̧ yorö'iso cä̧'i̧pä̧cho̧ca̧'a̧ ja̧u̧ o'ca'anä̧tä̧ ru'inö.20Abner ja̧u̧ru̧ kärächiö topö pä'inö̧: "¿Ucu ä̧'a̧, Asael?" Ja̧u̧ ädätinö̧: "Ttötäsä." 21Abnermä̧ pä̧i̧nä̧u̧: "Cu̧huo̧jua̧'a̧cu̧ cuieruhua'acu'inä̧ kärächiö topö, 'chu'ädi yotöte u̧mä̧tö̧ mö̧äyotöttö ja̧hua̧nö̧tä̧ ȩmä̧tu̧cui curä rohuäu 'ca̧täcuä̧huä̧tä̧ cuȩmä̧tucua̧ja̧." Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Asaelmä̧ jäyäcumä̧ amöcuädocö pinö̧.2223Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Absalónmä jȩa̧ päjimä̧ cädia pä'ocö pinö̧, ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Abner dacuäbi so̧ä̧binä̧ pätetö ta'ö icuinä̧cu̧, dacuodämä kara'anä̧'i̧nä̧ ppörahui'ö räoi'önä. Asaelmä rȩjȩ ma̧'ö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juhuorötä 'coru pä'i'inö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Asel 'coru pä'i'ö ma̧i̧no̧mȩ ju̧huȩnȩ korotö 'chä̧hui̧'ä̧tö̧rö̧mä̧, 'chu'ädu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jä̧rö̧nä̧ ttö̧jö̧nä̧ jȩpi̧nä̧tö̧.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Joab'i̧nä̧, Abisai'i̧nä̧, Abner o'ca'anä̧ ru'inä̧tö̧. Kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧ jahuätömä Ammattö̧ pämäroppä päi'omecu̧, Gíattömä̧ tö'cönä̧nö̧ jo̧mȩ, Gabaón ötahuiyära̧'a̧cu̧ de'a jui̧yä̧jä̧nä̧ 'chä̧cuä̧huä̧mä̧nä̧ ichinätö̧. 25Benjamín ahuäruhuä 'cotömä̧ o'catoi'önä Abnercu̧ o'ca'anä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cui̧pö̧, mö̧ä̧'ca ju'tä ka̧cuä̧mi̧nä̧tö̧.26Ja̧hua̧nö̧ ji̧yä̧bcu̧ Abnermä̧ Joab'rö ichi'önä̧ a̧tȩpä̧ji̧'ca̧ pä'inö̧: "¿Ujutu ta̧mo̧nä̧ tödacuodänä̧tä̧ cuä'äcuäu tö̧jä̧cua̧'a̧ tä̧jí̧ 'cuäopönä̧tä̧? ¿Jerupätöjä̧ tä̧jí̧ po röjicumä̧ surojönä̧ 'cuopäcua'a pä'ömä̧?¿Tta̧'a̧nö̧ recuó 'cuopäcua'a jä̧tö̧ cuahuaruhuärö jicuähua pä'ömä̧ tta̧monä̧ tti̧jä̧hua̧tö̧rö̧ ru̧huä̧rö̧ ttörohuäujuiya pä'ömä̧?" 27Joab ädätinö̧: "Diomä̧ kö̧, ja̧hua̧nö̧ jicuäju juiyäjittömä̧, chumöhuäyottö su̧ro̧do̧u̧mä̧ ru̧huä̧ra̧ja̧tö tti̧jä̧hua̧ttö̧rö̧mä̧ mo̧ro̧ päi'ome jubutä!"28Joabmä, trompeta ppöopoö ca̧ca̧tinö̧, o'catoinä ttö̧ja̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧, israel ttö̧ja̧cu̧ ruttia päö jua'a yabocu rohuäcuähuä juiya päö. 29Ja̧'ö̧ Abner u̧muhuäyotö u̧mä̧tö̧ 'chinä̧tö̧ ja̧unö̧ yodo o'cajuiyunä Arabá pättomȩcu̧. Jordan'inä cuäopö 'chinä̧tö̧, ko̧ro̧ mo̧ro̧ yo̧a̧sa̧nö̧ huähua'a, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ rä̧bȩhui̧nä̧tö̧ Mahanaim pättome.30Joabmä ppa̧'a̧chinö̧ Abner'rö ru'ä̧ji̧'cä̧. Ja̧umä̧ umuhuäyotö o'catoinärö̧ jinä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧tinö̧, jahuatottömä Asaeltä toepinö ja̧'hua̧ta̧nö̧ David umuhuäyotöttumä 19nö jo̧menä tohuina̧'a̧. 31David umuhuäyotömä cuäö tticuina'a jina'a 360nö huotörö Abnercu Benjamin umuhuäyotöru. 32Asealrömä epi̧nä̧tö̧ ja̧do̧tö̧ minä̧ huattome ttötarö päö, Belen ötahuiyänä̧, Joab umuhuäyotö umä̧tö̧cu̧ 'chinätö̧ ja̧unö̧ yodo o'cajuiyunä̧ mo̧ro̧ päiome jubö hebroncu.
Chapter 3

1Saúl ahuaruhuämä̧, David ahuaruhuäcu curämä̧ recuo mo̧ro̧ rohuäu ka̧cui̧nä̧tö̧. Davidmä̧ jua'a yabonö̧tä̧ juruhuächinö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Saúl ahuaruhuämä jua'a yabonö̧tä̧ juiyöpächinä̧tö̧.2David i̧tti̧mö̧ Hebrón ötahuiyättö uhuäpächinä̧tö̧mä̧. Jezreel ötahuiyä ttö̧sa̧ju Ahinoamttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧mä̧ Amnón ji̧na̧'a̧. 3Ta̧ju̧ päi'önä i̧tti̧, Carmel ttö̧ja̧sa̧ Nabal minä recua Abigailttö uhuäpächinö̧mä̧ Quileab pä'ö micuinö̧, huä̧metucuä päi'önä i̧tti̧mä̧ Absalón pä'ö micuinö̧, ja̧u̧mä̧ Gesur ötahuiyä ru̧hua̧ Talmai ittiju Maaca ki̧tti̧ ji̧na̧'a̧.4David pa̧ja̧cuä̧nö̧ päi'önä̧ i̧tti̧mä̧ Adonía pä'ö micuinö̧, ja̧u̧mä̧ Haguit ki̧tti̧ pinö. Ji̧mö̧tȩnö̧ päi'önä̧ i̧tti̧mä̧ Sefatías pä'ö micuinö̧ ja̧u̧mä̧ Abital ki̧tti̧ ji̧na̧'a̧, 5ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ koromö̧ttö̧ ya̧tȩnö̧ päi'önä̧ i̧tti̧mä̧ Itream pä'ö micuinö̧, ja̧u̧mä̧ David irecua Egla ki̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Pitö ji̧na̧'a̧ David i̧tti̧mö̧ Hebrón ötahuiyättö uhuäpächinä̧tö̧mä̧.6Curä tturohuähuinö o'ca'a 'cuäopina'a Saúl ö̧jo̧mȩcu̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ David ö̧jo̧mȩcu̧ttö̧mä̧, Abner ami 'qui'ächi'inö ja̧hua̧nö̧tä̧ ji̧na̧'a̧ Saúl ojusodettömä. 7Saúlmä ku̧nä̧ri̧nö̧ karaju irecuarö jahuäjumä RIzpa pä'ö micuinä̧ju̧, Aja kittiju ji̧na̧'a̧. Isbosetmä, Abnerö pä'inö: "¿Tocu pä'ö ucumä chä'o irecuacu cuä'a'attö̧?8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Abner rö̧ȩi̧nä̧ öjö'cö päinä̧cu̧ Isboset i̧huȩnȩ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä'inö̧: "¿Ttömä Judá aji ähuiri jö̧nä̧ hua̧sa̧tä̧ji̧? Ttömä̧ jitä mo̧ro̧ i̧jȩpö̧sä̧ Saúl, ojuisodenä eseu kä̧cuä̧huä̧mä̧, cuä'orö'i̧nä̧, cuijähua̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuahuaruhuärö'i̧nä̧, ucuru David umönä̧ chiyö juiya pä'ö. ¿Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä ucumä suronätä̧ päcuäcusä jahuäju isaju kötö'cömä̧.9Huä̧inä̧ Diosmä ttörö ro̧epä̧cua̧sä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Abner'inä̧ ju̧huȩnȩ yabonä̧, ttö David'rö jechö̧ juiyättömä̧ TU̧RU̧HUA̧ ja̧u̧ru̧ ja̧u̧ru̧ jȩchä̧cua̧sä̧ päinö̧ jinö̧, 10Saul uruhuo huea'anä̧ ka̧cuinä̧tö̧rö̧mä̧ huö'epö icu jahuätörömä̧ Israel rȩjȩnä̧ David uruhuo hueome tti'cha̧ hue'ätucui ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Juda rȩjȩttö̧'inä̧ Danttö̧ kä̧mä̧dö̧ Beerseba jubu." 11Isbosetmä̧ ädätö juiyönä̧ ji̧na̧'a̧ Abner'rö koro pähuänä̧mä̧, ja̧u̧ru̧y yecua'attö.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Abnermä̧ huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ Davidrö chutä i̧mi̧nä̧ ttucuocuäjiyarö pä'ö hue'inö: "¿Pi̧jä̧mä̧ di i̧rȩjä̧ttö̧? Ttöcu esecui, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucuru ppä'ädö, Israel ttö̧ja̧rö̧ ucu cu̧ja̧'a̧cu̧ odipa'amä̧ to̧'cuä̧cua̧jä̧, 13Davidmä̧ ädätinö̧: "Ye adihua'a, Ttömä ucucu chȩsȩcuä̧cua̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧yȩtȩ pädäcujä̧, Saúl ittiju Micalrö cui'cächöttötä ttörömä̧ to'cuäcua̧jä̧.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä hue'ö icuinö jiäcuähuä ttö̧ja̧sa̧rö̧ Isboset ö̧ja̧'a̧cu̧, Saúl i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ pä'inö: Ttö chirecua Micalrö iyittö, jahuäjunämä mitähuinö̧sä̧ filisteos ttö̧dä̧pä̧rȩ päjure ciennö micuohuome jo̧mȩnä̧. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Isbosetmä Micalrö hue'ö icuinö täcö kirecuo Lais i̧tti̧ Paltelttö 'cä̧'ȩpö̧ icuinäcua. 16Kirecuomä jahuäjutäcu 'chi̧nö̧ a̧ja̧huä̧ya̧, 'chi̧nö̧ Bahurim jubö päi'önä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Abner ja̧u̧rö̧ pä'inö: Jitätä ppa̧'a̧chi̧ cuojusodera̧'a̧tä̧" ja̧hua̧nö̧ päcu ja̧u̧ ppa̧'ä̧chi̧nö̧.17Abnermä̧ Israel ttö̧ja̧ tturuhuotörö ucuocumä̧ pä'inö̧: Mo̧tä̧ päi'önä̧ Davidrumä ucutu cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ päi'önä̧ u̧ji̧yä̧tu̧cua̧cu̧ pä'ö jȩpä̧'i̧jä̧tö̧. 18Jitämä jȩpä̧tu̧cui̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Davidrö pä'inö: Chu̧mö̧huä̧ya̧ David u̧mö̧nä̧ chu̧mö̧huäyotö Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ Filisteos ttu̧mö̧ttö̧ surojuttö ttu̧ji̧pö̧nä̧ ppädädäcua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö ttaboiyotö o'catoi'önä ttu̧mö̧ttö̧'i̧nä̧.19Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Abnermä̧ Benjamín ahuaruhuä 'cotöcu'inä̧ ucuocuinö̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Abnermä̧ Davidcu ucuocu 'chi̧nö̧ Hebrónra̧'a̧, Israel ttö̧ja̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Benjamín ahuaruhuä 'cotö'i̧nä̧ o'cajuiyönä̧ jȩtta̧ pättäji ji'äu 'chänömä. 20Abnermä̧ ahuaruhuä veintenö̧ huotucu Davidrö topö 'chä̧jä̧cotö Hebrónra̧'a̧ tti̧rȩbȩhui̧'o̧mȩnä̧, Davidmä jahuätörö a̧mö̧cuädö pä'cäri jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ ö̧jö̧nä̧ji̧ jä̧ji̧mä̧ jȩpi̧nö̧.21Abnermä̧ Davidrö ji'ähuipinö̧: "Ttömä̧ chä̧rä̧mi̧'ä̧cua̧sä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ ji̧nä̧ ucunä̧tä̧ pätti'önä̧ chö̧ca̧ca̧tä̧cua̧sä̧, chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧, jahuätö ucucu ttesecuäcua'anö̧, o'cajuiyönä̧ ucuru pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧ ruhuomä̧ huecuäcua'anö̧." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä̧ Abnerö te'ähui'inö̧ ja̧'hua̧nö̧ teähui'äjäcu Abnermä̧ huȩnȩ juiyönä̧tä̧ i̧hui̧nö̧ juorömä.22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ David u̧mö̧huäyotö su̧ro̧da̧u̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Joab'i̧nä̧ curära̧'a̧ttö̧ ichinä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä̧ 'chottipäji'i̧nä̧ i'chächinä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopa'anä̧ Abnermä̧ Davidcumä̧ kocö̧ pinö Hebrón ötahuiyänä̧mä̧. David oto hue'ö icuäcu huȩnȩ juiyönä̧ i̧huä̧ja̧'a̧tä̧ ji̧na̧'a̧. 23Joab u̧mö̧huäyotö su̧ro̧da̧u̧ o'catoi'önä̧cu̧ i̧rȩbȩhui̧'o̧mȩnä̧, Joabrö pä'inä̧tö̧: Ner i̧tti̧ Abnermä̧ ru̧hua̧rö̧ do'ächö i̧huä̧chä̧ji̧, ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a ru̧hua̧ hue'ö icuäcu huȩnȩ juiyönätä̧ i̧hui̧nö̧."24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Joabmä̧ ru̧hua̧ ö̧ja̧'a̧cu̧ ichi'ö pä'inö̧: "¿Ucumä̧ däje jȩ'cuä̧ttö̧? ¡Topi, Abnermä̧ ucuru topö ichäji, ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ja̧'a̧tä̧ to'cuärö̧ttö̧ i̧hua̧'a̧nä̧mä̧? 25¿Ucumä̧ jȩru̧pa̧jä̧ Ner i̧tti̧ Abnermä̧ ucuru yaparetö cuadita pä'ö jȩ'cuä̧ji̧ topö ichäja'amä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä jȩ'cu̧ huo̧jui̧pö̧ ichäja'amä̧?" 26Joab Davidcu ucuocu cä'ädi'ö, u̧mö̧huäyotö huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ Abner o'ca'anä hue'ö icuinö̧, hue'ö i̧cuä̧jä̧ö̧mä̧ Sira rejöttö ko̧mȩttö̧ pä'äjita'anö icha'acu ppa̧ttä̧di̧nä̧cu̧, pa̧'a̧nö̧ jȩttö̧mä̧ Davidmä̧ jerupinö̧.27Abner Hebrón ötahuiyära̧'a̧ ppa̧huä̧cho̧mȩnä̧, Jobmä jäyäcu isodera̧'a̧cu̧ doächäcuähuomenä̧ o'ipächi̧nö, ja̧u̧cu̧ yo̧ä̧huä̧i̧nä̧ ucuocua pä'ö. Joabmä juorötä u̧cuä̧ba̧nä̧ ta'ö cuä'ö icuinö̧. Pa̧'a̧nö̧ jȩpö̧tä̧, Joabmä̧ i̧jä̧hua̧ Asael i̧mi̧cuämä mitinö̧.28Pi̧yȩ a̧ju̧cuo̧mȩnä̧ Davidmä̧ pä'inö̧: Ttö'inä̧ ruhuo huedö'i̧nä̧ TÖ̧A̧NA̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ 'cuäopönätä̧ huȩnȩmä̧ jui'ätöjä̧, Ner i̧tti̧ Abner 'corujuoächäji jähuänä̧mä̧. 29Abner 'corujuoächäji jähuänä̧mä̧ Jobrö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧rä̧ jä'o ahuaruhuärö'i̧nä̧ surojömä̧ ma̧ä̧ma̧jä̧. Yorö'iso Joab ahuaruhuämä̧ ppö'ottö'i̧nä̧, tti̧jȩta̧ mä̧richeittö'i̧nä̧ jui'ätömä ko̧co̧tö̧ ttäcuotö, ppi̧sä̧ ppi̧sä̧ 'chä̧tö̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttitta'ca ku̧nä̧rä̧tö̧tä̧ jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧'i̧nä̧ curä'chunä cuä'äu tti̧cuä̧u̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppäi ttu'utä ttö̧jä̧cuo̧tö̧. 30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Joabmä ö̧jä̧hua̧ Abisailcu Abnerö cuä'ö icuinä̧tö̧, juhua'amä ttö̧jä̧hua̧ Asaelrö Gabaónttö curä tturohuähuomenä cuä'ö icuinöta'anö.31Davidmä̧ Joabrö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä̧ chutäcu ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ pä'inö̧: "Cu̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧tu̧cu̧ sȩrä̧u̧ icu sacu oyu o̧ta̧ 'ca̧tä̧huä̧tu̧cui̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ Abner o'co jähuä po̧mȩ 'chä̧hui̧'ö̧ ajahuätucui." Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ Davidmä̧ o'co jähuä ȩpä̧tö̧ tto'ca'anä 'chi̧nö̧. 32Jahuätömä̧ Abner o'co jähuämä̧ Hebrón ötahuiyänä 'turu icuinä̧tö̧. Ru̧hua̧ pä̧i̧cu̧nä̧ ajahuö huopinö̧ Abner minä o'co jähuä po̧mȩttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧'i̧nä̧ o'catoi'önä̧ ajahuinä̧tö̧.33Ru̧hua̧mä̧ Abnerö a̧mö̧cuädö ajaunö ra̧'i̧nö̧: "¿Abnermä a̧mö̧cuädocö 'coru juoächa'aja'anö 'coru juoächa pä'ö jä̧ja̧'a̧? 34Cu̧mö̧pi̧yä̧nä̧mä̧ nö'cähuocö päjijä̧. Cu̧jä̧pi̧yä̧nä̧ cä̧rȩä̧nä̧sa̧nä̧mä̧ ti̧'ä̧dä̧cuä̧huo̧cö̧ päjijä̧. Surojö jȩpä̧tö̧ ttä'ca ya̧tȩ ma̧ä̧ma̧ ja̧'a̧nö̧, ucumä̧ ma̧'ä̧mä̧ji̧jä̧." Ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä̧ ja̧u̧rö̧ a̧mö̧cuädö jua'a yabonö ajahuinä̧tö̧.35Ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä ichinätö̧ David u̧cuȩ ucuiyatö pä'ö huȩ'ä̧rö̧, ji̧nä̧ ni̧pä̧cho̧ca̧'a̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ huȩttä̧rä̧cu̧ David u̧ä̧nä̧hua̧ i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ pä'inö: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ pa̧'a̧nö̧tä̧ jȩa̧ttö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yabonänö'inä, kä̧hua̧ ma̧ä̧chä̧cua̧'a̧ ä'canä cuäcuähuä jö̧ttö̧'i̧nä̧, korojuei jö̧ttö̧'i̧nä̧ chucuttumä̧." 36Ttö̧ja̧ o'catoi'önä topinä̧tö̧ Davidrö jacuänä̧ baraumä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö tteseunä jȩpi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'cajuiyönä̧ ru̧hua̧ jȩu̧mä̧ tteseunä ji̧nä̧u̧.37Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ o'atoi'önä̧ ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧mä huo̧jui̧'i̧nä̧tö̧ Ner i̧tti̧ Abnerö cua'ö tticua pä'ömä kö'cocö päji ru̧hua̧mä̧ pä'ö. 38Ru̧hua̧mä̧ u̧mö̧huäyotörö pä'inö̧: ¿Ucutumä jerupätöjä̧ ruhuo hue'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuo ku̧nä̧rö̧ jitä mo̧ro̧ Israelttö 'coru juo'ächäji pä'ömä? 39Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ttömä jitä mo̧ro̧mä̧ 'cuädächi'önä̧ jä̧cu̧sä̧, ru̧hua̧ jö̧nä̧ chö̧jö̧nä̧ pojopö ȩmä̧hua̧ cha'anä. Pitö u̧mä̧tö̧ Sarvia i̧tti̧mö̧mä̧, ttörömä rö̧ȩnä̧ suronä jȩpä̧tö̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ imitaja suropätörömä, jitötä ttöjö'ca'acu suronä jȩttä̧ji̧nä̧tä̧ ö̧tä̧co̧ta̧tö̧jä̧."

Chapter 4

1Saú i̧tti̧ Isbosetmä̧, Abnermä Hebrónttö̧ 'corujuo'ächäji pätta'a ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, juiyupächi'inö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ o'catoi'önä̧ tta̧'cua̧ ro'ecuipinä̧tö̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saúl i̧tti̧mä̧ i̧tti̧mö̧ ta̧ju̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧, jahuätömä̧ su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotö ji̧na̧'a̧. Ya̧tȩmä̧ Baana pä'ö micuinö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧ra̧mä̧ Recab pä'ö micuinö̧, Benjamín ahuaruhuä 'cotöttö beerot ttö̧ja̧sa̧ Rimón pä'ö micua̧ i̧tti̧mö̧ ji̧na̧'a̧ ( ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Beerot ttö̧ja̧mä̧ Benjamín ahuaruhuä 'cotöcu todepätö ji̧na̧'a̧, 3Beerot ttö̧ja̧mä̧ Gitaím ötahuiyära̧'a̧ dö'ecuächinö'cotö jitä mo̧ro̧ jubö päi'önä juȩnȩtä̧ ka̧cuä̧tö̧).4Saúl i̧tti̧, Jonatánmä i̧tti̧ ö̧jä̧pi̧yä̧ 'te'chächächinörö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧. Cinco a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ u̧ju̧nä̧ra̧'a̧, Saúl'i̧nä̧ Jonatáncu̧ ttötö'cö huȩnȩ Jezreelra̧'a̧ttä̧ huȩnȩ rȩbȩhui̧po̧mȩnä̧, ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧ tta̧'ä̧rä̧ju̧mä̧ ȩmi̧pö̧ tö'ipächö jojächomenä̧, Jonatán i̧tti̧mä̧ ma'i̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ma̧o̧mȩnä̧ 'te'chächipinö, ja̧u̧mä̧ Mefiboset pä'ö micuinö.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ beerot ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧mö̧ Recab'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Baana'i̧nä̧ mo̧ro̧ kä'cö rö̧ȩnä̧ du'a Isboset ojusodera̧'a̧cu̧ 'chi̧nä̧tö̧, chutämä nipä̧ro̧mȩcu̧ päia'a 'cuä'ächi'ö ä'ö ö̧'a̧'a̧nä̧. 6Isaju äpate ä'ca tta̧'ä̧rä̧jö̧mä̧ ä'i'inä̧ju̧ trigo o'co'cua poji icu kä̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Recab'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Baana'i̧nä̧ yo̧ä̧huä̧i̧nä̧ do'ächi'ö jahuäju kö̧'o̧mȩttö̧mä̧ otonä̧nö̧ 'cuä'o'inä̧tö̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ isodenä dodepä'cotömä̧ ta'ö icu cuä'ö tticuinä̧cu̧ ä̧'o̧ca̧nä̧ ä̧'ä̧huä̧ma̧nä̧ ö̧'a̧'a̧nä̧. Ja̧'hua̧nä̧ jȩpö̧ u'i̧nä̧ 'cui'opö icuäjä'cotö ȩpö̧mä̧ yodo 'cuäo'önä̧ i̧hui̧nä̧tö̧ Arabára̧'a̧cu̧mä̧.8Isboset umä Davidrö ȩpö̧ iyinätö̧ Hebrónä̧ 'chä̧hui̧'ö̧ jahuätömä̧ ru̧hua̧rö̧ pä'inätö̧: "Topi, cuaboi̧ya̧ Saúl ucuru cuä'ö icua pä'inö i̧tti̧ Isboset umä piyusä. jitä mo̧ro̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ Saúl'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧'i̧nä̧ tu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧rö̧ suroju jȩtti̧nö̧ micuämä mitäji." 9Davidmä beerot ttö̧ja̧sa̧ Rimón i̧tti̧ Recabrö'i̧nä̧ ja̧u̧tä̧ ö̧jä̧hua̧ Baanarö̧'i̧nä̧ ädätinö; "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ 'cuäopönä̧tä̧ kö̧ cha̧'cua̧rö̧ ji̧yȩcu̧nä̧ huȩnȩ jö̧ttö̧ chu̧ji̧pö̧nä̧ ppä'ädinö̧mä̧, 10Ya̧tȩ ttörö päomenä̧: Topittö̧ Saúlmä 'corujuo'ächäji, adihuäjuei huȩnȩ i'cächöcö̧ pä'ö a̧mö̧cuädö 'chu'ädäji'ca̧mä̧ Siclag ötahuiyättö cuä'ö chicuinä̧cu̧. Ja̧u̧ ji̧na̧'a̧ mi̧cuä jö̧nä̧ chiyinömä̧ adihuäjuei huȩnȩ jiähuäjueimä.11Jua'a yabonä̧nö̧ suropätö ttö̧ja̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧ suronä jȩpo̧cö̧rö̧ chutä ojusodettö ä̧'ä̧huä̧ma̧nä̧ ö̧'a̧'a̧ cuä'ö cuicuinä̧tu̧cua̧'a̧mä̧, ¿Ttömä̧ ucutu cuä'ö cuicuinätu̧cua'amä̧ ro̧'ȩpö̧ kä̧nö̧ pi̧jä̧ rȩjȩttö̧mä̧ rä'epö chicu juiyö'anö̧ ja̧'a̧ tä̧ji̧?" 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä mö̧ä̧yotörö hue'inö̧, huȩä̧jä̧u̧mä̧ cuä'ö tticuinä̧u̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu̧mö̧pi̧yä̧'i̧nä̧, ttö̧jä̧pi̧yä̧'i̧nä̧ 'cui'ö icuäjä'cotö Hebrón ötahuiyänä̧ ajiya acuose ko̧mȩ jäyä ti̧'chö̧ ttö̧ni̧nä̧u̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Isboset umä ȩmi̧pö̧ Hebrón ötahuiyänä̧ Abner minä̧rö̧ 'turu tticuinomȩ 'turu icuinä̧tö̧.

Chapter 5

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ ttahuaruhuä 'cotömä̧ o'catoi'önä̧ David Hebrón ötahuiyänä̧ ö̧ja̧'a̧ ichäjä'cotö pä'inätö̧: "Topittö̧, ujutumä̧ cucuojattömä̧ ji̧nä̧ yotute huotöjä̧. 2Ni̧po̧ jä̧ji̧nö̧, Saúl ujutu tu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ ö̧jä̧nö̧mä̧, ucu jä̧ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ hue'äjimä̧. TÖ̧Ä̧NÖ̧HUA̧MÄ̧ pä'inö̧: Ucumä̧ ttö chumö̧huäyotö Israel ttö̧ja̧rö̧ to̧pä̧rö̧ tta̧cuä̧rä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä̧ Israel ttu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧ jö̧nä̧tä̧ cu'ärohuächä̧cua̧jä̧."3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ ucuo ttö̧ja̧mä̧ ru̧hua̧ Hebrón ötahuiyänä̧ ö̧ja̧'a̧ ichäjätörö, ru̧hua̧ Davidmä̧ TÖ̧Ä̧NA̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ jahuätucu esecuinö̧. Jahuätömä̧ Davidrö a̧dȩja da'epö pojopö ku̧ni̧nä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä̧. 4Davidmä̧ 30nö a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧ ruhuo kä̧mä̧dö̧ hueinömä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ 40nö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ruhuomä hue'inö̧. 5Hebrón ötahuiyättö Judá ttö̧ja̧rö̧mä̧ 7nö̧ a̧'ȩ ja̧'a̧nä̧ 6nö̧ kä̧hua̧tö̧ jo̧mȩnä̧ ruhuomä̧ hue'inö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalénämä 30nö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ruhuomä̧ hue'inö̧, jua'atäcu Israel ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, Juda ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ o'catoi'önä̧rö̧mä̧ 3nö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ruhuomä̧ hue'inö̧.6Ru̧hua̧mä̧ u̧mö̧huäyotöcu Jerusalénra̧'a̧ 'chi̧nö̧ ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ Jebusitasccu rohuäu. Jahuätömä Davidrö pä'inä̧tö̧: "Ucumä pȩnȩmä̧ ichocö cuä̧cua̧jä̧, porömä ä̧to̧cä̧tö̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧ cue'ächocotö jö̧ttö̧'i̧nä̧ rä'epö tti̧cuä̧cua̧jä̧. Davidmä pȩnȩmä̧ ichö juiyö'anö ja̧'a̧." 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Davidmä Sión pättome juruhuä'ijome'inä̧ 'cho'ipinö̧, juȩnȩmä̧ jitämä David idepiyö pättomȩ.8Ja̧u̧nö̧ pä̧nä̧ Davidmä̧ pä'inö̧: Jitö Jebus ttö̧ja̧rö̧ rohuäu 'chä̧tö̧mä̧, ajiya 'cuäopäjunä̧ dodepö tti̧'chö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ ppi̧sä̧ ppi̧sä̧ ' chä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ä̧to̧cä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, jahuätömä David abo'iyotö ja̧'a̧." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'ttö̧ ttö̧ja̧mä̧ pä'ätö. "Ä̧to̧ca̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppi̧sä̧ ppi̧sä̧ 'chö̧mä̧ ruhuodenämä do'ächotö ttacuotö. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä juruhuä'ijomä̧ pättome kä̧mä̧di̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ junȩmä̧ David idepiyu pä'ö o'inö. Ja̧u̧mä̧ juȩnȩ jäyänä ttoecuäbänä tto'epömä mö̧o̧mȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ jacuä jubö päi'önä̧ tto'epinö. 10David uruhuomä yabonö rö̧ä̧chi̧na̧'a̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ su̧ro̧da̧u̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ ja̧u̧tä̧cu̧ ö̧ja̧'a̧ttö̧.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tiro ötahuiyättö ru̧hua̧ Hiramä huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ hue'ö kä̧nö̧mä̧, cedro dauhuiyä'i̧nä̧, dauhuiyättö aditätörö'i̧nä̧, inähuiyättö aditätörö'i̧nä̧ hue'inö. Jahuätömä̧ David ojusode aditinä̧tö̧. 12Davidmä̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ pä̧di'önä̧ rutinömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧tä̧ ja̧'a̧ pä'ömä̧ huo̧jui̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ u̧mö̧huäyotö Israel ttö̧ja̧ jähuänä uruhuo yabonö̧ rö̧'ä̧di̧nö̧ pä'ö'i̧nä̧.13Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Davidmä Hebrón ötahuiyättö rä'opäji'ca̧ Jerusalén ötahuiyära̧'a̧ ichi'ömä̧, korotö irecua̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalénä kä̧nö̧ irecua̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ȩmi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ i̧tti̧mö̧mä̧ yabonö u̧mä̧tö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧'i̧nä̧ ttuhuäpächiniyä̧cu̧. 14Jerusalén ötahuiyättö uhuäpächinä̧tö̧mä̧ pitö ja̧'a̧: Samúa'i̧nä̧, Sobab'i̧nä̧, Natán'i̧nä̧, Salomón,'i̧nä̧ 15Ibar'i̧nä̧, Elisúa'i̧nä̧, Nefeg'i̧nä̧, Jafía'i̧nä̧, 16Elisama'i̧nä̧, Eliada'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Elifelet'i̧nä̧ jö̧nä̧.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ filisteo ttö̧ja̧ Davidmä̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ pojopö ȩmö̧ a̧dȩja dattepäjäcu pätta'a a̧ju̧cu̧mä̧, ja̧u̧rö̧ usu 'chi̧nä̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ tticha'a huo̧jui̧'ö̧ Davidmä̧ 'quiyönä adicuomecu̧ mȩyȩhuä̧chi̧nö̧. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ filisteosmä rȩbȩhui̧pö̧ Refaim pä'ö micuomettö̧ pämä̧roppä päi'ome pperecuächi'inä̧tö̧.19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ppädarö pä'ö jä'epömä̧ pä'inö̧: "¿Filisteoscumä churohuäcua'anö̧ tä̧ji̧? ¿Rohuäu isojuotepönä̧ ppäcuädäcuotöjä̧? TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ Davidrö pä'inö̧: Rohuähui, isopäi'önä̧tä̧ filisteosrömä̧ rohuäu isojuocuepönä̧ ppä̧dä̧dä̧cua̧jä̧," 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä̧ Baal Perazim pä'ö micuomȩttö̧ rohuäu, juorömä̧ filisteosrö kä'ö icuinö̧. Ja̧u̧mä̧ pä'inö̧: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ to̧chä̧ro̧mȩttö̧ chaboiyotö ttö̧'cä̧tȩ do'ächi'äji, ajiya pö̧ö̧nä̧ huerächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juȩnȩ i̧mi̧mä̧ Baal Perazim pä'ö o'inä̧tö̧. 21Filisteos ttö̧ä̧nä̧hu̧ä'camä̧ juȩnȩtä̧ icuähui'inä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ tticuähui'äji Davidmä̧ u̧mö̧huäyotöcu jäyäcu ȩpi̧nö̧.22Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ filisteosmä tto'ca'acu ppa̧'a̧chi̧'ö̧ Refaimttö̧ pämärächi'ome pää́ji jä̧ji̧ta̧'a̧nö̧ pperecuächi'inä̧tö̧. 23Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Davidmä̧ pä'äjita'anö Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ppädarö pä'ö usu jä'epäcumä̧ päinäcu̧: Ucumä ttä'canä̧ ja̧'a̧cu̧ kä̧mä̧dö̧mä̧ kurohuähuä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧jueimä jahuätö ttippeyänä̧ kärächi'ö ttabobä ja̧'a̧cu̧ bálsamo pättö dauhuiyä ka̧cuo̧mȩnä̧ do'ächi'i.24Dauhuiyänä̧ kä̧ru̧'coppa ppu'u kä̧nö̧ huä̧mȩnä̧ 'cha̧'a̧ rä̧mi̧pa̧'a̧ cuä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, kä̧mä̧dö̧ cujurucu rohuähui. Pi̧yȩmä̧ jȩpi̧ isopäi'önä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧tä̧ to̧'cuä̧ro̧mȩ kä'co rä'o'ö filiesteosttö su̧ro̧da̧u̧ru̧mö̧ urohuä̧huä̧cua̧." 25Davidmä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueäjita'anö̧tä̧ jȩpi̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ cuä'u icuinö̧ filisteos ttö̧ja̧rö̧mä̧ Geba pä'ö micuomettö̧ kä̧mä̧dö̧ mä̧nä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ o'catoi'önä̧rö̧ Gezer pä'ö micuome jubö cä'ädö.

Chapter 6

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä̧ pä'äjita'anö̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ treinta milnö̧ huotö u̧mä̧tö̧ pojopö ȩmä̧huo̧tö̧ o'catoi'önä̧rö̧ ca̧ca̧ti̧pinö. 2Davidmä̧ ä̧rä̧mä̧chö̧ u̧mö̧huäyotö chutäcu ka̧cuä̧tö̧ o'catoi'önä̧cu̧ 'chi̧nö̧ Judá rȩjȩnä̧ Baala pättomecu̧ juorötä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ ȩpa̧ pä'ö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ i̧mi̧nä̧ ucuo ko̧mȩ pä'ö ottinomȩ querubines pä̧ttä̧u̧ ttö̧'cä̧tȩ jo̧mȩ.3TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö̧ ȩco̧ca̧mä̧ carucä jareäcänä rutinä̧tö̧. Jahuätömä Abinadab ojusode mö̧ä̧'canä̧ huo̧dȩttömä̧ u̧mi̧cu̧ rä'epö icuinätö̧. I̧tti̧mö̧ Uza'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ahío'i̧nä̧ carucä jareäcä juȩ'ȩpä̧rö̧ o'ipinä̧tö̧. 4Jahuätömä̧ carucä Abinadab ojusode mö̧ä̧'canä̧ huo̧de TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinöca̧ kä̧'i̧jodettömä u̧mi̧cu̧ rä'epö icuinätö̧. Ahíomä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuino̧ca̧ ȩco̧ca̧ ä'ca ja̧'a̧nä̧ 'chi̧nö̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ eseu ra̧'i̧nä̧tö̧ dauttö adicuänä̧'i̧nä̧, arpas pättönä'i̧nä̧, liras pättönä̧'i̧nä̧, panderetas pättönä̧'i̧nä̧, cascabeles pättönä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ címbalos pättönä̧'i̧nä̧ cuäö́ kä̧nö̧.6Nacón u̧cuȩ cuähuä ko̧mȩ tti̧rȩbȩhui̧'o̧mȩnä̧, pä̧cä̧yu̧mä̧ äcuächi'inä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Uzamä 'chuäda pä'ö u̧mö̧ ki̧'ä̧di̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ 'chu'ädinö̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ Uzarö rö̧ä̧nä̧ ocurä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ päi'önä ra̧huä̧ri̧pi̧nö̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ päocö jä̧ji̧ jȩi̧yä̧cu̧ cuä'ö icuinä̧cu̧. Uzamä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ jäyättö 'coru pä'i'inö̧.8Davidmä rö̧ä̧nä̧ ra̧huä̧ri̧nö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Uzarö cuä'ö icuäjiyäcu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juȩnȩ i̧mi̧mä̧ Pérez Uza pä'ö oínö̧. Ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧ oinömä̧ jitä mo̧ro̧ jubö päi'önä̧ Pérez Uza pä'o o'inö. 9Davidmä̧ ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧rö̧ ye'ecuinö. Ja̧u̧mä̧ pä'inö: "¿Ttömä̧ tocu chȩpö̧'a̧nö̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö̧ ȩco̧ca̧mä̧?"10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö̧ ȩco̧ca̧mä̧ chutä idepiyu jacuämä ȩpa̧mä̧ pä'ocö pinö̧. Juhua'a ȩpa̧jueimä̧ geteo ttö̧ja̧sa̧ Obed Edom ojusode jäyä rötipinö. 11TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö̧ ȩco̧ca̧mä̧ geteo ttö̧ja̧sa̧ Obed Edom ojusodenä ki̧no̧ca̧ huämetucuä jo̧mȩnä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ ja̧u̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'i̧nä̧ o'catoi'önä̧rö̧ adihuomenä̧ ppä'ädinö̧.12"TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ adiu ppä'ädäji Obed Edomrö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧ju̧nä̧rö̧mä̧ o'cajuiyönö rö̧ä̧chö̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ jähuänä̧mä̧ pä'ö jittähuinäcu̧ Ru̧hua̧ Davidmä̧: 'chä̧ji̧'ca̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧mä̧ Obed Edom ojusodettö chutä David idepiyura̧'a̧cu̧ esehuä̧ya̧ i'cächinö. 13TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ huä̧do̧huä̧tö̧ seisnö jo̧mȩ 'chä̧nö̧ tti̧jä̧dä̧ji̧ o'ca'a, ja̧u̧mä̧ päcäyärö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧ bärepa̧rö̧ cuä'ö icu Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧rö̧ iyinö.14Davidmä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ ujuru o'cajuiyönä̧ tö'inö̧; chutätä lino pättöjueittö adicuä̧ta̧ efod pättäta̧ 'ca̧tä̧hui̧nö̧. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ David'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ o'catoi'önä̧ eseu huopö kä̧nö̧ trompeta ppötta'anä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ i'cächinä̧tö̧.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ David idepiyöra̧'a̧cu̧ dottäda'anä, Saúl ittiju Micalmä̧ ventananä u̧mi̧cu̧ topinäju̧. Jahuäjumä tojomenä̧ ru̧hua̧ David TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ tö̧ä̧ro̧mȩttö̧ tö'inö̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩi̧yä̧cua̧ ka̧'cua̧nä̧ cöjö'cö juiyönä̧ topinäju̧. 17Jahuätö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ ka̧ pä'ö ji̧no̧mȩ jacuäcu ȩpö̧ ku̧ni̧nä̧tö̧, juo̧ca̧ ka̧ pä'ö David aditinodenä̧ kä'co. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä̧ iäre iyähuä kuhuö icu iyähuä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ iäre iyähuä huȩnȩ juiyönä̧ kä̧cuä̧huä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ iyinö.18David iäre iyähuä kuhuö icu iyähuä'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ iare iyähuä yo̧mȩtȩnä̧ a̧mö̧cuädäcuähuä iyö cä'ädö, ja̧u̧mä̧ su̧ro̧da̧u̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧nä̧ ttö̧ja̧rö̧ adiutä ji̧ya̧rö̧ pä'inö̧. 19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧ recuätö Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ o'catoi'önärö̧ u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ iyä'chinö̧, cuäcuähuä'i̧nä̧, idepä'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ uvattö ȩttä̧huä̧'i̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧ o'catoi'önä i̧hui̧nä̧tö̧, yotucupönä ttojusodera̧'a̧cu̧.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä̧ ppa̧'a̧chi̧'ä̧ji̧'ca̧ i̧tti̧mö̧rö̧ adiunä ji̧ya̧rö̧ pä'ö jȩpi̧nö̧. Saúl ittiju Micalmä̧ Davidcu ki'ätecuächa pä'ö rä'o'ö pä'inäju̧: ¡Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ jitä mo̧ro̧ ucuo juiyönä, ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ ko̧'ä̧dä̧cuä̧u̧ icu aditätö u̧mö̧huäyotö nä̧tö̧ to̧ttä̧ro̧mȩttö̧, ja̧'a̧tä̧ i̧sa̧ 'cua̧rö̧nä̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ ko̧'ä̧dä̧cuä̧u̧ i̧cuäji dä̧'ä̧rö̧jö̧nä̧!"21Davidmä Micalrä ädätinö: Ja̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ jȩchä̧ji̧, cuä'orö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuahuaruhuärö'i̧nä̧ pojopö ȩma̧jueimä ttörö pojopö ȩmö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mö̧huäyotö Israel ttö̧ja̧rö̧ ruhuonä̧ hueda pä'ö ttörö ku̧ni̧rö̧. ¡TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧mä̧ eseutä chu̧jä̧cua̧sä̧! 22Ttömä yabonä̧nö̧ hui̧dä̧chi̧'a̧'a̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cha̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧mä̧ ucuomä te'ähuocö̧ chä̧cua̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pitö nä̧tö̧ chu̧mö̧huä̧yo̧ ucu cucuocuäu̧mä̧, ttömä chucuo chu̧ju̧nä̧rä̧cua̧sä̧. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Mical Saul ittijumä 'corujuojächome jubu päi'önä ki̧tti̧mö̧mä̧ to'inäju̧.

Chapter 7

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, Ru̧hua̧ ojusodenä ö̧jä̧mä̧di̧ o'ca'a, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧'i̧nä̧ ttaboiyotö ttipeyänä ka̧cuä̧tö̧ o'catoi'önä jua'a yabonö̧ tturohuäu juiyönä jȩi̧nö̧ o'ca'a, 2ru̧hua̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ttö̧'i̧nä̧ ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧sa̧ Natánrö̧ pä'inö: "Topittö, Ttömä̧ cedro dauhuiyättö adicuodenä̧ ku̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ chö̧ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧mä̧ isode recuo huocodenä̧tä̧ kä'co päte'ö pa̧'a̧."3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Natánmä ru̧hua̧rö̧ pä'inö: "A̧ jȩpi̧, jȩ'cua̧ pä'ö cua̧mö̧cuädäjimä̧, isopäi'önä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ ucutäcu kö̧." 4Ja̧'hua̧nö̧ päji o'ca'a ja̧u̧tä̧ yodo TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ Natáncu ucuocumä̧ pä'inö: 5Chu̧mö̧huä̧ya̧ Davidrö ji'ähuäji, TÖ̧Ä̧NA̧HUA̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: ¿Ucu jä̧cua̧'a̧ ttö chö̧jä̧cuode cuaditäcua̧mä̧?6Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ttömä̧ isodenamä̧ ko̧cö̧ pä'ijösä Israel ttö̧ja̧rö̧ ra'epö chicuinomettö̧ kä̧mä̧dö̧ jitä mo̧ro̧ jubu päi'önä̧; ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ ttömä̧ cuȩ'ä̧chä̧rö̧ kä̧'i̧jö̧sä̧ Dios ö̧jo̧de isotö tti̧jȩta̧ttö̧ 'tö̧ä̧huodenä̧. 7O'cajuiyönä̧ Israel ttö̧ja̧ cuettächö o̧du̧nä̧ jahuätucu cue'ächä'ijösä, ya'utenä̧ ji̧yȩtȩ pä'inö̧sä̧ ya̧tȩ Israelttö ttu̧ru̧hua̧ päi'önä̧ TTÖ chȩmä̧jä̧cu̧ru̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ oipapä'ö, pä'inö̧sä̧: "Dä̧bu̧ cedro dauhuiyättömä̧ aditö cuiyococusättö̧ chojusudemä̧?"8Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä̧, ji'ähui chu̧muhuä̧ya̧ David'rö: "Pi̧yȩtä̧ ja̧'a̧tó su̧ro̧do̧u̧'inä̧ TU̧RU̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: ttömä̧ chȩminä̧cu̧jä̧ cuähuä ppuruhuomettö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o̧huȩja̧ttö̧rö̧ pöttädö cu̧jo̧mettö̧, chu̧muhuäyotö Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä̧ cu̧ja̧ pä'ö. 9'Cuäopunä̧ cuecuächome ucucu kä̧'i̧jö̧sä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ cuabo iyotucu cu'ätecuächö juiyönä̧ pporädö icuä'ijösä. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TTÖ jȩchä̧cua̧sä̧ cui̧mi ucuohuächönä̧, pi̧jä̧ttö̧ ucuounä̧ ka̧cuä̧tö̧ tti̧mi jö̧ta̧'a̧nö̧.10Ttötä ȩmu̧ chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧ Israel ttöja̧ ttöjä̧cuo̧memä jahua'anö ja̧'a̧ttö̧ ju̧huȩnȩtä̧ tö̧jo̧huä̧cuo̧tö̧ 'tamo̧nä̧ ttidepiyu pä'inä̧, juhua'a yabocu tta̧cua̧ tta̧tȩcu̧ juiyahua'anö. Jahuata'anöta̧ suronä̧ jȩpu̧ huȩ'ä̧rä̧jä̧tö päjätö'i̧nä̧ huȩtä̧ri̧yä̧cuo̧tö pä'äji huȩtä̧rä̧ji̧ya̧'a̧nömä. 11Jahuätömä jȩpä̧chi̧nätö ttö huedinö mo̧ro̧ jueönä päcuä isotörö Israel ttöja̧rö adiunä hueö ottipapäö. Jitämä ,tö chiyä̧cua̧jä̧ cuaboiyotöttö o'catoinätö cuähuächiönä.Jahua'anö ja̧'a̧nä'i̧nä ttö CU̧HUÄ̧NÄHUA̧MÄ pädäcujä cojusode'inä jȩchä̧cua̧sä̧.12Jahua'anö ja̧'a̧nä'i̧nä ji̧yȩnö mo̧ro̧ cuä̧do̧tö mi̧näcu̧ 'cuä'ächö cu̧'a̧ pä'ö pätecuächomȩnä, Ttö 'cädepä̧cua̧sä̧ ya̧tȩrö̧ ucú isotö i̧sa̧tö̧ ucú cuo'comenämä, 13ja̧u̧mä rä'opäcua̧ ucuttutä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TTÖ ruhuo hueönä̧. Ja̧u̧mä a̧di̧tä̧cua̧ isode ttö chiminä, 14Ttö jȩcha̧cua̧sä̧ uruhuo'inä röä̧'i̧nä̧ ucuo kö̧nä 'cuä'opunä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä jäyä jȩ'ö̧ttö̧mä, Ttötä cuä'ö ro̧dȩpä̧cua̧ tti̧tti̧rö̧ ro̧ttȩpuanöta̧ jȩpu.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ttö chesecuinö̧ ji̧'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ jäyä ji̧yȩnä̧ icuipoca'a jä̧cua̧ ja̧u̧rö̧mä̧, Saúlrö 'chodipinö ji̧nö̧'a̧nö̧mä̧ ja̧u̧rö̧mä̧ ucu cuä'cattömä pporädö chu̧ju̧ni̧nä̧cu̧. 16Cuojusode'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curuhuo'inä cuä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ 'cuäopönätä̧ adiunä̧tä̧ jä̧cua̧. Curuhuo deäcä'inä 'cuäopönätä̧ kä̧cua̧'a̧. 17Natánmä Davidrö ucuocuinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧rö̧ pi̧yȩ o'ca juiyönä huȩnȩ ji'ähuinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ 'cua̧ti̧nä̧ toäji ötö'cö jättäji iyö jiähuinä̧cu̧.18Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Davidmä ru̧hua̧ jö̧nä̧ do'ächi'inö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ pä̧mä̧di̧nö̧; ja̧u̧mä̧ pä'inö: "¿Ttömä di cha'attö̧ Chö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ däje ja̧'a̧ttö̧ pitö chamönä chahuaruhuärö cui'cächina'amä jitä pȩnȩ jubö? 19Jitämä pi̧yȩ ji̧'qui̧cha̧ju̧ jähuätä ja̧'a̧ to'cuomenämä Chu̧ru̧hua̧ Dios ¡Ucutä'inä ucuocuä'iju̧jä̧ cumöhuä̧ya̧ ahuaruhuä ttötö'cö koro mo̧ro̧ päi'omenä jä̧cuȩ'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chahuaruhuä ttö cho'comenä ttichäcuotörö'inä cui̧jȩpi̧nä̧cu̧sä̧ Chu̧ru̧hua̧ Dios! 20¿Ttömä däje jȩchö̧'a̧nö̧ttö̧ yabonänömä, Davidmä ucuru päda pä'ömä? Cu̧mö̧huä̧ya̧rö̧ adiu ucuotäcuähuä jȩpä̧'i̧jö̧jä̧, Chu̧ru̧hua̧ Dios.21Cui̧huȩnȩ re kä̧cuä̧huä̧ cucuocunämä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutä cui̧rȩbȩhua̧ päcuinö ji̧nö̧ isojuocuepa pä'ömä̧, ucumä pi̧yȩ rö̧ä̧ö̧ jähuä i̧ȩpi̧nö̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ttö cu̧mö̧huä̧ya̧ päi'ö́nä̧ hua̧rö̧mä̧ i̧jȩpi̧nö̧jä̧. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucumä̧ juiyo buojä̧, Chuä̧nä̧hua̧. Isopäi'önä̧ ucu'anö hua̧ ka̧ra̧mä̧ toa'a, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu'anö hua̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ka̧ra̧mä̧ to'ätöjä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ujutu ta̧mö̧nä̧ tä̧ja̧nä̧ tä̧ju̧cui̧nö̧'a̧nö̧ hua̧mä̧. 23¿Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ korotö cumöhuäyotö Israel ttö̧ja̧ jö̧'a̧nö̧ huotö'i̧nä̧ ttö̧ja̧cua̧'a̧, pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ ttö̧ja̧ttö̧mä̧ jahuätötä jo̧ca̧'a̧, ucu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucutä cumöhuäyotö pätti'önä̧ surojöttö rä'epö cuicuinä̧u̧mä̧? Ucumä jahuätörömä̧ ucutätä cu̧mö̧huäyotö pätti'önä̧tä̧ jȩpi̧nö̧jä̧, ucu cui̧mi̧ ttö̧huä̧jua̧cu̧ pä'ömä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ jähuä jȩ'cua̧ pä'ömä̧ jua'atäcu cumöhuäyotö yettecua pä'ömä̧. Ucumä̧ cumöhuäyotö Egiptottö rä'epö cuicuinä̧u̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧'i̧nä̧ rä'epö icuinöjä̧.24Ucumä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ 'cuäopönä̧ cu̧mö̧huäyötö jö̧nä̧ ttö̧ja̧cu̧nä̧tä̧ ku̧ni̧nö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ jahuätö TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jö̧nä̧tä̧ juo'ecuinöjä̧. 25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä, Ucu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cu̧mö̧huä̧ya̧ ucu'cö jȩchä̧cua̧sä̧ päcuinömä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuä'i̧nä̧ 'cuäopönä̧ ttö̧jä̧cuo̧tö̧ päcuina'amä̧. Cucuocuinöta'anö̧ jȩpi̧. 26Ucu cui̧mi̧mä̧ 'cuäopönä̧tä̧ rö̧ä̧u̧ jö̧nä̧tä̧ jä̧cua̧'a̧, su̧ro̧da̧u̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jö̧nä̧tä̧ hua̧ pättäcua'anö̧; ttö ucu cu̧mö̧huä̧ya̧ David chahuaruhuä ucu cuä'ca jo̧mȩ adiutä ttö̧ja̧cuä̧i̧mä̧.27Isopäi'önä̧ ucumä̧, su̧ro̧da̧u̧'i̧nä̧ ttu̧ru̧hua̧jä̧, Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ ttu̧ru̧hua̧ Diosjä̧, i̧jȩpä̧ji̧jä̧ cu̧mö̧huäyotö cu̧mö̧huä̧ya̧rö̧ ucutä ja̧'a̧ ja̧u̧rö̧ isode aditö cuiyä̧cua̧mä̧. Pi̧yȩ ja̧'a̧ ucuruttö ucu cu̧mö̧huä̧ya̧ cha'attö̧, ucuru jä'epäjisä yedoca'a ucuocu ucuru. 28Jitämä tu̧ru̧hua̧ Dios. Isopäi'önä Diosjä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧huȩnȩmä̧ isopäi'önä̧tä̧ ja̧'a̧, ucumä̧ adihuä huȩnȩ iyäjijä̧ cu̧mö̧huä̧ya̧rö̧. 29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä esehuächi'ö adiunä ja̧ pä'ö ucu cu̧mö̧huä̧ya̧ ojusode, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yabocutä 'cuäopönä̧ ö̧jä̧cua̧'a̧ttö̧ ucu cuä'ca jo̧mȩ. Isopäi'önä̧ ucumä̧ tu̧ru̧hua̧ Dios pä'äjijä̧ pi̧yȩ jähuä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu päcuome adiu ja̧ pä'ö cu̧mö̧huä̧ya̧ ojusode adiu ja̧ pä'ö 'cuäopönä̧.

Chapter 8

1Ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopäji o'ca'a, ja'huanö ja'a David rohuäu juruhuinö filisteos ttö̧ja̧rö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ David Gat ötahuiyättö yo̧mȩtȩ ȩmi̧nö̧ churutä adihuome, ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧ huȩnȩ juiyönä to̧pä̧rö̧nö̧ tta̧huä̧ra̧'a̧ttö̧ filisteosrö.2Moabrö rohuäu ujuhuäji o'ca'a umöhuäyotörö ö̧'a̧ta̧ pä'ö i̧sä̧mä̧nä̧ rȩjȩ töönä hue'inö. Ja̧u̧mä̧ pa̧ja̧ti̧nö̧ to̧mä̧rȩnä̧ ro̧'ȩpu cuä'ö tticunä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧mä̧tȩnä̧mä̧ juhuämänämö todecua'anä̧ tta̧'a̧ri̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Mob ttö̧ja̧mä̧ David umöhuäyotö pätti'önä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ kä̧mä̧di̧pina'a ttimita pä'ö ru̧hua̧rö̧ öäre pärätä.3Jahuanö ja´a Davidmä Rehob Itti ttadad Ezer rö rohúäu juruhuinö, Sabanä ttadad Ezermä Kára´a I´chája´a ji̧na´a, ´Eufrate ajé Korotö çhottipinoto ppa̧hua̧da̧pä´ö. 4David mä jauttömä ´cho´ipinö, 1.700 caruquiyä, veinte mil Sorodau jomenä̧. jahuanö ja̧´anö Davidmä caba̧yöturö, caruquiyänä nö´cähua´a kacuátörömä ejädö Icuinäu̧, jahuanö ja´anä jáhuätö recúatöttömä̧ 100nö caruquiyä jo̧mȩnä ȩminö.5Damasco ttö̧ja Arameomä sobanä hueä huä ruhua̧ ttadad-Ezerrö ppattäda pä´ö ´chi̧nätö̧ , tti´cha´attömä Davidmä 22mil u̧mä̧tö, Arameorö cua´au Icuinö. 6Jahua̧nö jo´attö Davidmä, Damasco jäyä Aram otahuiyänä toäräcuähuä ttöjarö kuninö; Arameo ttö̧ja̧mä jau umahuäyotötä juächinä̧tö, pärätä ttö´ca̧ca̧tä i̧jömä ja̧u̧ru̧ tä Iyinä̧tö̧. Rohuau I´chö̧ odo̧nä̧mä u̧ru̧hua̧ Diostä ujuru Iyínä̧cu̧.7Davidmä̧ ȩminö̧ tto̧ȩcuä̧rä̧cuä̧huä̧'obi orottö adicuä'obi Hadab-Ezer u̧mu̧huäyotö ttiäre'obi ji̧nö̧ ja̧u̧ jä̧ji̧mä̧ i'chächinö̧ Jerusalen'ra̧'a̧cu̧. 8Betattö kä̧mä̧dö̧ Berotai'jubu cä'ädö, ja̧u̧ ru̧hua̧ Davibmä̧ rö̧'ä̧nä̧ ȩminö̧ broncetä.9Hamat ru̧hua̧, Toi ä̧ju̧cuo̧menä̧mä̧, Davidmä̧ rohuäu juruhuinö̧ Hadad-Ezer umuhuäyotö su̧ro̧do̧u̧ru̧. 10Toimä̧ i̧tti̧ Joram'rö̧ hue'inö̧ ru̧hua̧ David'rö ucuotönö̧ teähuäjiyarö pä'ö, jua'amä̧ David rohuäu ujufuhuina'a̧ttö̧ Hadah-Azer umuhuäyotörö, ja̧hua̧nö̧ jo̧menä̧ Hadah-Ezermä̧ örohuähua pä'ö amucuädinö̧ Toicu. Joram'mä̧ i'chachinö pärätä'inä̧ oro'inä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ bronce'inä̧.11Ru̧hua̧ Davidmä ä̧tȩcuä̧ntä̧ pojopu 'cu̧nu aditinö platatö'inä orotö'i̧nä ÖÄNÄHUA̧ DIOS öäre ja̧u̧mä̧ 'corotö ttidepiyutú 'choipä'chinö ji̧na̧'a̧. 12Porö kä̧bä̧dö̧ Aram, Moab, Amón ,Filisteos, Amalecitas ttöja̧ ttöäre röäönä micuäu juäicú 'choipä'chinö jahuata'anöta̧ Rehob i̧tti̧ Hadad Ezerö'inä ja̧u̧mä ji̧na̧'a̧ Sobatö uhuo ru̧hua̧.13David i̧mi̧mä röä̧nä micuäunä ra̧mi̧pi̧na̧'a̧ arameo ttö̧ja̧rö̧ käruhuäbu mö̧ä'quiyuttu rohuäu 'choipä̧ji̧'ca̧ ppa̧cuä̧cho̧mȩnä̧, umuhuäyotö 18milnö huotucu. 14Ja̧u̧mä ku̧nínö to̧pä̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttöja̧rö Edomtö, o'catoi'öna edomita ttö̧ja̧mä̧ pärohuä'cu amucuädinacu ja̧u̧nä̧. TÖÄNA̧HUA̧ jina'a̧ jahuätöro ppä'ädinö̧mä̧ Davidrö'ina ppä'ädinö̧ cue'ächi ojo̧mena.15Davidmä̧ Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧rö̧ ruhuomä hue'inö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adihuomenä to̧pä̧rö̧ aditinö̧ jua'atäcu ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧rö̧ adihuomenä̧. 16Sarvia i̧tti̧ Joabmä̧ su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ huinö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ahilud i̧tti̧ Josafatmä̧ ruhuo cuyäru huȩyu̧cuä̧ ttö̧ja̧sa̧ pinö̧. 17Ahitob i̧tti̧ Sadoc'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Abiatar i̧tti̧ Ahimelec'i̧nä̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ttö̧'i̧nä̧ ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Seraíamä̧ huȩyu̧tä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧sa̧ ji̧na̧'a̧. 18Joiada i̧tti̧ Benaíamä̧ cereteos'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ peleteos'i̧nä̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ huinö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ David i̧tti̧mö̧mä̧ ru̧hua̧rö̧ huȩnȩ 'qui'ädätö tturuhuotö ji̧na̧'a̧.

Chapter 9

1Davidmä̧ pä'inö̧: Saúl ahuaruhuä 'cotöttö yotute ka̧cuä̧tö̧ Jonatánrö̧ repedinö̧ ji̧nö̧nä̧ ppädäcuähuä chi̧jȩpa̧'a̧nö̧ huotö? 2Saúl ahuaruhuä 'cotöttö ya̧tȩ kö̧, cu̧mö̧huä̧ya̧ Siba pä'ö mi̧cua̧, ja̧u̧mä̧ Davidrö toa pä'ö huottinäcu̧. Ru̧hua̧mä̧ ja̧u̧rö̧ jä'epö ä̧ju̧cui̧nö̧: ¿Ucutä ja̧'a̧ Sibamä̧? Ja̧u̧mä̧ ädätinä̧cu̧, "A̧, ttötäsä cumöhuä̧ya̧mä̧".3Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ ja̧u, ru̧hua̧mä̧ jäepinö:¿Saul ahuäröhuä ttö̧ja̧'a̧ tä̧ji Dios ttörö jiähuäji ta'anö ppädadatö päö? a̧'a̧ ya̧tȩ kö̧ päinätö rö̧hua̧rumä̧"ya̧tȩ jonatan ittimä cueächoca'ata po̧ ö̧ja̧pö̧nä̧ toena̧'a̧ttö̧. 4Ru̧hua̧mä̧ jäepinö̧ ¿to ö̧ja̧'a̧ttö̧ ja̧umä̧? Sibamä rö̧hua̧rö̧ ädätö päinö"topi ja̧umä̧ kö̧ Amiel i̧tti̧ Maquir oju'isodenä Lodebar ötahuiyänä.5Ja̧'huanö ja̧'a̧ttö̧ ru̧hua̧ Davidmä hue'inö tti'cachä päö Amiel i̧tti̧ Maquir Lodebarnä. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saul i̧tti̧ Jonatan i̧tti̧ Mefiboset'mä i̧chinö David ö̧jome. Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ ja̧rȩyö̧nö̧ päi'ö ucuotinö ö'ä rȩjȩ becuächönä jȩpö̧ Davidrömä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ David pä'inö"Mefiboset" ja̧u̧'inä̧ ädätinö"topi ttömä ucutä cumuä̧ya̧sä̧.7Davidmä̧ ja̧u̧rö̧ pä'inö: "Yecuecuä, isopäi'önä̧tä̧ cuä'o Jonatán minärö̧ repedinö̧nä̧ adiunä jȩä̧cuä̧huä̧ chi̧jȩpä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä̧do̧ Saúl mi̧nä̧ i̧rȩjä̧ o'cajuiyönä ppa̧dä̧dä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuäopönä̧tä̧ ttötäcu cucuäcua̧jä̧." 8Mefibosetmä̧ ja̧rȩyö̧ pä'i'önö̧ pä'inö̧: "Ttömä̧ ähuiri 'cojuo'ächö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ hua̧sä̧, ucu adiu jȩ'cua̧ pä'ömä huocösä."9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ Saúl u̧mö̧huä̧ya̧ Sibarö huopäji'ca̧ pä'inö: O'cajuiyönä̧ Saúl'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuä'i̧nä̧ tti̧rȩjä̧ ji̧nä̧jä̧mä̧, cu̧ru̧hua̧ ö̧do̧rö̧ ppa̧'a̧dö̧sä̧. 10Ucu'i̧nä̧, cui̧tti̧mö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧mö̧huäyotö'i̧nä̧ ja̧u̧ u̧cuȩ cuähuätä jö̧nä̧ ttu̧ju̧nä̧cuo̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ku̧nö̧'cotö u̧huä̧ju̧ ttu̧ca̧ca̧tä̧cuo̧tö̧, cu̧ru̧hua̧ ö̧do̧ u̧cuȩ juiyö juiyönä kä̧cua̧'a̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cu̧ru̧ ö̧do̧ Mefibosetmä̧ 'cuäopönätä ttucutä u̧cuȩmä̧ u̧cuä̧cua̧". Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sibamä i̧tti̧mö̧rö̧mä̧ 15nö huotörö ku̧nä̧ri̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mö̧huäyotörömä̧ 20nö jo̧mȩnä̧ huotörö.11Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Siba ädätinö̧ ru̧hua̧rö̧: "Ucu cu̧mu̧huä̧yä̧mä̧ jȩä̧cua̧ ru̧hua̧ huecuta'anö̧." Ru̧hua̧ yabocu pä'inö̧: "Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Mefibosetmä̧ ttö chojusodettö u̧cuä̧cua̧ ru̧hua̧ i̧tti̧mö̧ jö̧ ta'anö̧." 12Mefibosetmä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧ i̧tti̧rö̧ Micaía pä'ö mi̧cua̧rö̧. O'catoi'nä̧ Siba ojusodenä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ Mefiboset u̧mu̧huäyotötä ji̧na̧'a̧. 13Mefibosetmä̧ ki̧nö̧ ji̧na̧'a̧ Jerusalen'nä̧ 'cuäopönä̧ ru̧hua̧ ojusodettö cuä̧nö̧, ö̧jä̧pi̧yä̧ttö̧ usurä i̧sä̧ na̧'a̧ttö̧.

Chapter 10

1a̧u̧nu̧ o'ca'a 'cuäopina̧'a̧, Amon ötahuiyä ru̧hua̧ 'corujuo'ächinö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ i̧tti̧ Hanúntä̧ ruhuo 'cha'achi'inö̧ jä'o hueä'ijome. 2David pä'inö̧: "Hanún'ru̧mä̧ surojönä̧mä̧ jȩpo̧cö̧ chä̧cua̧sä̧, Nahas i̧tti̧, ja̧u̧ jä'o'inä̧ ttörömä̧ surojönä̧mä̧ jȩpo̧cö̧ pinö̧." Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä̧ hue'inö̧ tottäja pä'ö Hanún'ru̧ jä'ó ötöcö. Umuhuäyotömä̧ dodepinä̧tö̧ Amón ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ra̧'a̧cu̧. 3Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Amon ötahuiyä ttö̧ja̧ttö̧ ucuo isotömä̧ pä'inä̧tö̧ ttu̧ru̧hua̧ Hanun'ru̧. "¿Iso päi'önä̧ ucumä̧ amucuädöjä Davidmä̧ chä'orö ucuotö umuhuäyotörö tottäja pä'ö hue'äji pä'ö? ¿Ja̧hua̧nö̧mä̧cö̧, Davidmä̧ umuhuäyotörömä̧ hue'äji ötahuiyä ya̧huä̧'inä̧ totta pä'ö, ja̧hua̧nö̧ topö si'epö tticunä̧ hueapä'ö?"4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Hanúnmä̧ David u̧mö̧huäyotörö 'chu'ädö ttä'cähuiyä'chemä kä'co'chebutä ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧tä̧ ttubu'cabu päi'önä̧ 'cui'ö icuinö ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ oto hue'ö icuinä̧u̧. 5Ja̧u̧ 'cuäopäji jahuätö jittähuäcu Davidmä, jahuätörö topö tti̧'chö̧nä̧ hue'inö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätö u̧mö̧tö̧mä̧ rö̧ȩnä̧ dä'äri̧ji̧nä̧u̧. Ru̧hua̧mä̧ pä'inö̧: Jericó ötahuiyänä̧tä̧ ka̧cui̧'ä̧tu̧cui̧, cuä'cähuiyä'chetucu pä'äjita'anö bahuia'anä, ja̧'hua̧nö̧ bahui'ö o'ca'atä ppa̧cuä̧chä̧tu̧cua̧."6Amón ttö̧ja̧mä̧ David amisurunä̧tä̧ juoächäja'a topinä̧tö̧, Amón ttö̧ja̧mä̧ huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ hue'inä̧tö, hue'ö känömä esecuinä̧tö̧ Bet Rehob pättomȩ ka̧cuä̧tö̧ Arameosrö'i̧nä̧, Soba pättome ka̧cuä̧tö̧ Arameosrö'i̧nä̧, veinte milnö̧ jo̧mȩnä̧ huotö su̧ro̧da̧u̧ rȩjȩnä̧ 'chä̧tö̧rö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧ Maaca u̧mö̧huäyotöttömä̧ milnö jo̧mȩnä̧ huotörö jua'atäcu Tob u̧mö̧huäyotöttömä̧ doce milnö̧ jo̧mȩnä̧ huotörö. 7David ja̧u̧ tö'cö ä̧ju̧cu̧mä̧ Joabrö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä̧ su̧ro̧da̧u̧ curä rohuähuätörö'i̧nä̧ hue'inö̧. 8Amón ttö̧ja̧mä̧ rä'opinä̧tö̧, rä'opömä̧ curä tturohuähua pä'ö i̧sä̧mä̧nä̧ ttidepiyöcu doächäcuähuome ka̧cuä̧minätö̧, ja̧'hua̧nö̧ ttö̧ja̧cuä̧ma̧'a̧nä̧ Soba pättome ka̧cuä̧tö̧ Arameosmä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Bet Rehob pättomȩ ka̧cuä̧tö̧ Arameosmä jua'atäcu Tob umöhuäyotö'i̧nä̧, Maaca umöhuäyotö'i̧nä̧ mȩje'ca huäjuaränä ka̧cui̧nä̧tö̧.9Joab curä rohuähuö i'ä a'came i̧sä̧mä̧nä̧ ka̧a̧ toomenä, abonä i̧nä̧ ä'came i̧nä̧, Israel ttö̧ja̧ttö̧ rohuäcuähuä huo̧jä̧tö̧rö̧ ȩmi̧nö̧, ku̧ni̧nö̧ juäturu Arameos ttö̧ja̧ ttiä'came ku̧ni̧nö̧. 10yitu korotu su̧ro̧da̧ö̧ ki̧i̧pä̧jä̧tö̧ru̧mä̧, Abisai umunä̧ i̧yi̧pi̧nä̧ö̧, i̧jä̧hua̧cö̧, ja̧u̧mä̧ Amón ttu̧ja̧cu̧ tturohuahuape i̧sä̧mä̧nä̧ ö̧ju̧ni̧nä̧ö̧.11Joabmä päinö, "Arameos ttu̧ja̧ ttörö juruhuätö ju̧ttu̧mä̧, ja̧a̧nö̧ ju̧ttö̧mä̧ ucu, Abisaimä, ppäädö cuichape jä̧cua̧. ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Amón su̧ro̧da̧u̧ ttö̧ja̧ uccurö ttujuruhuttömä ttö ppäädöchi̧chä̧cua̧jä̧. 12juruhui, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ tidepiyu ttö̧ja̧rö̧ amöcuädö tujuru ti̧jȩpä̧tö̧cua̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Tesetäcu Dios idepiyu ja̧'a̧tȩ'i̧nä̧, ja̧u̧tä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ churutä pä̧huä̧rö̧jö̧ adihuome jȩä̧cua̧'a̧.13Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧, Joab'inä̧ umö̧huäyotö su̧ro̧do̧u̧cu̧ 'chi̧nä̧tö̧ arameo ttö̧ja̧cu̧ ttörohuähua pä'ö, jahuätömä̧ töipächinä̧tö̧ Israel su̧ro̧do̧u̧ tä'ca jo̧mettö̧. 14Amon su̧ro̧do̧u̧ topinä̧tö̧ aramero ttö̧ja̧ töttipächa'a, jitötä'inä̧ tö'ipächinä̧tö̧ Abisaittö, ja̧hua̧nö̧tä̧ pa̧'a̧chinä̧tö̧ ötahuiyära̧'a̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Joab'inä̧ ppa̧'a̧chi̧nö̧ Amon ötahuiyära̧'a̧cu̧, Ja̧hua̧nö̧tä̧ pä'äji ta'anö̧ pa̧'a̧chi̧nö̧ Jersalenra̧'a̧.15Arameo ttö̧ja̧mä̧ iso päi'önä̧ Israel tö̧jä̧ rohuäu kä'ö tti̧cuä̧u̧jä̧ pä'ömä̧, pä'äjita'anö̧ ji̧nä̧ jo̧metȩ ca̧ca̧cui̧nä̧tö̧. 16Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Hadad Ezer hue'inö arameas suro̧do̧u̧ Eufrates Aje yabonä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧. Jahuätö ppa̧'a̧chi̧nä̧tö̧ Helam'ra̧'a̧cu̧ Sobac'inä̧, Hadad Ezer su̧ro̧do̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ ä'canä̧ oipa'anä̧.17Ja̧hua̧'ja̧'a̧ David pi̧yȩ huȩnȩ jitähuäcu ä̧ju̧cu̧, umu̧huäyotörö Israel ttöja̧rö̧o'catoinärö ca̧ca̧ti̧pi̧nö , Jordán ttijähuapö'ö jahua'anö jȩpu̧ rȩbȩhui̧nä̧tö̧ Helamra̧'a̧mä. 18Jahuata̧'anö Arameosmä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧hui̧pi̧nä̧tö David umu̧huäyotucu curä ttörohuahuapäö.Jahua'anö ja̧'a̧nä̧ Arameosmä döehuächina̧utö Israel ttä'catömä̧. David u̧mu̧huäyotömä̧ cuä'ö ihuinä̧tö setecientos huotörö Arameosttö̧ caruquiyänä rohuähuätörömä jahuata'anötä̧ cuarenta milnö huotörö caballonä rohuähuätörö'inä Sobacmä, curä̧ ttörohua'anä̧ oi'huä i̧sa̧ päjimä taö ttihuinä̧cu̧ juhuorötä 'corujuoächinö. 19Hadad Ezer uruhuonä̧ hueomȩtö̧ o'catoinä̧ ruhuotömä̧ topinä̧tö̧ Israel ttöja̧tä̧ k isó huo'tepa'a, jahua'anö jä̧u̧ Israel ttöja̧cu̧utä̧ esehuinä̧tö̧ jahua'anö ja̧'atö jahuätö huetta'anätä ko̧huinätö. Jahua'anö ja̧'a̧tö Arameosmä ye'ecu juhua'a yabocumä̧ ppä'ädocotö pinätö Amon ttöja̧römä .
Chapter 11

1Dauhuiyä u̧huä̧ju̧ ȩ'u̧cu̧ pänä,ja̧hua̧ta̧nö̧ ruhuotö curä ttörohuähua pä'ö pätecuächinätö,David hue'inö u̧mu̧huä̧yä̧ Joabrö ja̧hua̧ta̧'a̧nö Israel su̧rö̧du̧ o'catoiönärö. Jahuätömä rohuäu juruhuinätö̧ Amon umuhuäyotö su̧ro̧da̧u̧rö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö jahuätömä ka̧cuäminätö̧ Rabanä.jahuanö ja'anä Davidmä Jurusalennätä kä̧ma̧di̧nö̧.r 2Ni̧pä̧ro̧mȩcu̧ päi'omenä Davidmä ä̧'ä̧ma̧ttö̧ ä̧rä̧ma̧chö̧ ö̧jode ruhuode huä̧mȩ pämärächi'omȩ cue'ächinö̧, juȩnȩ kä̧nö̧mä̧ isaju aje i'ö kö̧ja̧'a̧ topinö̧ jahuäjumä toomenömä̧ juiyo a̧'cua̧cui̧nä̧ju̧. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, Davidmä ya̧tȩ huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧sa̧rö̧ hue'inö̧ ja̧'hua̧nö̧ hueäjäcu ja̧u̧mä̧ jahuäjuru huo̧jua̧rö̧ jä'epö ä̧ju̧cui̧nö̧. Ya̧tȩmä̧ pä'inö̧: ¿Jahuäjumä Eliam ittiju Betsabémä̧cö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hit ttö̧ja̧sa̧ Urías irecuamä̧cö̧?"4Davidmä huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ hue'inö, huȩä̧jä̧u̧mä̧ tti'cächiniyä̧cu̧. Jahuäjumä ja̧u̧ ö̧jo̧mȩcu̧ ichi'inä̧ju̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ jahuäcu ä'inö̧ (Isopäi'önä jahuäjumä ihua kö̧rö̧mä̧ tucäu kicuäji o'ca'a ji̧na̧'a̧). Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ juajumä kojusodecu ppa̧'a̧chi̧nä̧ju̧. 5Jahuäju isajumä muchaju juo'ä'coju huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧sa̧rö̧ hue'inäju muchaju juo'äju pä'ö Davidrö jiähuäjiyaju pä'ö.6Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä̧ hue'inö̧ Joab'rö pa̧'a̧nö̧ pä'ö: " Hitita ttö̧ja̧sa̧ Uriarö hue'ittö." Ja̧hua̧nö̧ päcu Joabmä̧ hue'inö̧ Uriarö David ö̧ja̧'a̧. 7Uría juhua'a ichi'omenä̧, David jäepinä̧cu̧ tta̧'a̧nö̧tä̧ ö̧jä̧ Joabmä̧, tta̧'a̧nö̧tä̧ ja̧'a̧cuä̧ su̧ro̧do̧u̧ cuärä ttörohuähua'amä̧. 8David pä'inö̧ Uriarö: "Cuojuisodecu mȩyȩu̧, cu̧jä̧piyä̧ töcähuäjí." Ja̧hua̧nö̧ päcu Uriamä̧ rä'opächinö̧ ru̧hua̧ ojusodettö, ru̧hua̧mä̧ Uria rä'opö i̧hua̧'a̧ topö mippo'önä̧ iyähuä hue'inö̧.9Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Uriamä̧ ä'inö̧ ru̧hua̧ ojusode apate ä'ca u̧mu̧huäyotucutä, ja̧u̧mä̧ mȩyȩhuo̧cö̧ pinö̧ ojusodecumä̧. 10'Cuäopäjí David'rö jittähuomenä̧, "David pä'inö̧ Uriarö, "¿Ucumä̧ otottö ichäjijäcö pä'äjisä dä̧bu̧ cuojusodecumä̧ cui̧meyȩhuo̧ca̧'a̧ jä̧ttö̧?" 11Uria ädätinö̧ David'rö, I̧soca̧'inä̧, Israelttö su̧ro̧do̧u̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'nö̧ Judattö su̧ro̧do̧u̧'i̧nä̧ ka̧cuätö isode i̧sa̧ i̧jȩta̧ttö̧ adicuode dȩa̧'a̧tä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ chu̧ru̧hua̧ Joab'inä̧ o'catoi'önä̧ umuhuäyotucumä̧ ka̧cuä̧tö̧ huäjuarä jo̧metä̧. ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ttömä̧ chojusodenä̧ do'ächö au cuä̧nö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ chirecuacu chä'a pä'ö jä̧ttö̧? Iso päi'önä̧ ucu cua̧'cua̧rä̧i̧mä̧, ja̧hua̧nö̧mä̧ jȩpo̧cö̧sä̧."12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä Uríasrö pä'inö, Jitä mo̧ro̧'i̧nä̧ pȩnȩtä̧ ki̧'i̧pi̧, yo̧ȩi̧ mo̧ro̧tä̧ cui̧'cha̧ pä'ömä huȩdä̧cua̧jä̧." Ja̧'hua̧nö̧ päjäcu Uríasmä ja̧u̧ mo̧ro̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ koro mo̧ro̧'i̧nä̧ Jerusalén ötahuiyänätä̧ ki̧nö̧. 13David huoäjäcumä, chutäcu u̧cuȩ'i̧nä̧ cuinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧huȩ'i̧nä̧ ahuinö ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ Davidmä tä̧mä̧chö̧nä̧ jȩpi̧nö̧. Ja̧u̧nö̧ yodo, Uríasmä̧ rä'opächö ä̧'ä̧manä u̧ru̧hua̧ umöhuäyotöcu ä'inö; ja̧u̧mä̧ ojusodera̧'a̧cu̧mä̧ 'cho̧cö̧ pinö.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ mo̧ro̧ päia'a Davidmä ji̧yȩtȩ i̧huȩnȩ huȩyu̧tä̧ji̧'ca̧ Uríasrö hue'inö Joabrö iyiyarö pä'ö. 15David i̧huȩnȩ huȩyu̧tu̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'inö: Uríasrömä curä rö̧ä̧nä̧ tturohuähuome ku̧ni̧rö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ja̧u̧ttö̧mä̧ tucuipächaja ta'ö icu cuä'ö tticuarö."16ja̧hua̧nö̧ jo'a̧b otahuiyä so̧bu̧cuä̧ ja̧'a̧ to̧ä̧ra̧nä̧tä̧ Uriasrö huecö kö̧ni̧nö̧ ji̧nȩtȩ chulä u̧huo̧jo̧mȩ ttaboyotö suro̧da̧u̧ juruhuätö rohuähö ttöja̧cua̧ cuo̧mȩ. 17Ja̧bua̧nö̧ ja̧'a̧ atahuiyö̧ ja̧'a̧ o̧ta̧hui̧yä̧ ö̧mä̧tö̧mä̧ rä'ähuinä̧tö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ja̧hua̧ta̧nö rahuä huinä̧tö̧ Joab umuhuäyoto su̧ro̧da̧u̧cö̧ David öäre su̧rö̧da̧ö̧ korotö pönä̧mä̧ ma̧'ä̧chinä̧tö̧ rejȩcö̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ hi̧tä̧tas i̧sa̧ Urias'inä jurorötä cuä'ö ttiarinäcö.18Ja̧hua̧nö̧ jä̧'a̧ Joab i̧huȩnȩ hue'inö Davidrö o'cajuinä cörä ötöcö ucuocuejirö. 19Ja̧u̧mä̧ huȩnȩ ȩcuä̧sa̧ro̧ hue'inö, päö kä̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ rö̧hua̧rö̧ o'cajuiyönä cörä ötö'cö jiä'ö cäcuädu'camä,

20Rö̧huamä̧ ö̧'ä̧i̧cuä̧chi̧änönä̧ja̧'a̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧mä̧ ja̧u̧ma̧ pä̧ä̧cuä̧ ururumä̧ ¿däbö pä'ö cui̧cha̧ja̧'a̧ttö̧ otahuiyä tö'cö rohuä öma? ¿Ya'ate jerupinö täji juätumä isä'cattö kä̧nö̧ potta'anö huotö pälömä?21¿ Díjä̧ttö̧ Abimelecrö cuäö icuäjimä, Jerobaal i̧ttirö? ¿Isaju mä̧'cö jina̧'a̧ tä̧ji̧ ido'qui säyuhuo'qui isode räbä ju'tojutu kä̧'inäju̧mä̧ ja̧u̧ru̧ mo̧'önä 'corupäinä Tebestö? ¿Tta'anö päö ttoecuäbä tö'cönä̧ pähui'äjätö? Jahua'anö jo̧ttömä ucutä cuädäta päö ja̧'a̧: "Ucu cumuhuä̧ya̧ Urías hitita isotö i̧sa̧'inä 'corujuoä̧chäji."22Jahua'anö ja̧'a̧tö huȩnȩ iäcuähuä ttöja̧sa̧mä rä'opächö 'chinö David ö̧ja̧'a̧cu̧ Joab päji'jä̧ji̧ o'cajuiyönä̧ jiähuapäö. 23Ja̧hua̧ja̧'a̧tö ja̧u̧ jiähuähuä i̧sa̧mä päinö Davidrö: "Taboi̧ya̧mä̧ juiyó juruhuinö ujutu ähuomȩnä̧ tujuruhuinöa̧nö; jahuätömä räopinä̧tö ujutu ttöja̧'a̧cu̧, jahua'anö ja̧'a̧nä ujutu jȩta̧u̧ pa̧tä̧chchö̧nä̧ apate doächäcuähuomȩtötä̧.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ umöhuäyotö 'po'obuhuiyänä 'po'ähuätömä ötahuiyä ttoecuäbättö 'po'ähuätö cumöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧rö̧ ja̧'hua̧nö̧ 'pottähuomenä ru̧hua̧ umöhuäyotöttö yotute to'e'ächäjätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cumöhuä̧ya̧ Hitita ttö̧ja̧sa̧ Urías'inä 'corujuo'ächäji." 25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä huȩnȩ ji'äu ichäjirö pä'inö: Joabrö pa̧'a̧nö̧ ji'ähui: Ja̧u̧ 'cuäopönämä juiyomä 'cua̧'cua̧ rocuecuä isopäi'önä curodämä ka̧ra̧ ka̧ra̧nö̧ cuä'äö icu si'epö icua'a. Ötahuiyä ttö̧ja̧cu̧mä̧ jua'a yabonötä̧ rohuähui ja̧'hua̧nö̧ rohuäu cujuruhuajá. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Joabrömä esehuächi'önä ji'ähuirö."26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Urías irecua, kirecuo Uríasmä 'coru juo'ächäji pätta'a ä̧ju̧cu̧mä̧, jahuäjumä kirecuorö rö̧ä̧nä̧ ajahuinäju. 27Ka̧'cua̧ tta̧jȩcuä̧ji̧ 'cuäo'äji o'ca'a, Davidmä̧ ottäjiyarö pä'ö hue'inö̧ ja̧'hua̧nö̧ huȩä̧jä̧u̧ o'ö tti̧huä̧jä̧cua̧ ruhuodenä ki̧nä̧ju̧, ja̧'hua̧nö̧ kä̧nö̧mä̧ ja̧u̧ irecua jö̧nä̧tä̧ juo'ächinä̧ju̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ki̧tti̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nä̧ju̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ David jȩä̧ji̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ kö'cocö pinö.

Chapter 12

1Ja̧hua̧ta̧'a̧nö,TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Natanrö̧ hueinö David ö̧jö̧mȩcu̧.Ja̧u̧mä ja̧u̧ ö̧jo̧mȩ ichiö jä̧u̧rö̧ päinö; ''yautenä u̧mä̧tö̧ ta̧ju̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ Ötahuiyä rö̧o̧mȩ.Yä̧tȩmä järe ru̧hua̧ ja̧hua̧ta̧'nö̧ ka̧ra̧mä usuräi̧sa̧. 2Ya̧tȩ järe ru̧hua̧ ku̧nä̧nä̧ri̧nö̧ Ohueja̧tö̧ recuätörö ja̧hua̧ta̧'a̧nö päcäyö̧rö̧'i̧nä, 3Jahuanö ja̧'a̧nä ya̧te usurä'i̧sa̧mä yorö'iso to'inö , to̧'a̧ ja̧'a̧nä Ohueja isaju a̧u̧cuajuru, mitäu ȩmi̧näcuä̧, ku̧cuä̧ iyö u'utädinäcuä̧. Jahuäjumä ja̧u̧tä̧cu̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mu̧cu̧'i̧nä kä̧nö̧ bu'ajuoinäju̧. Ohueja'isajumä cuänö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ au'inä chutäcu jinäyo̧mȩtȩnä̧ cuinäju̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ öjo ppäepu chu̧tä̧ ittiju jäinöa̧nö äepinäcua̧ .4Ya'ute mo̧ro̧ ya̧tȩ do'ächö cueächäcuähuä ttö̧ja̧sa̧ ya̧tȩ ru̧hua̧ ö̧jo̧mȩ rȩbȩhui̧pi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ ru̧hua̧mä̧ ä̧ji̧mö̧ ovejastö̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧cä̧yu̧ttö̧mä̧ 'chu'ädö u̧cuȩmä̧ ucuäjetamä pä'ocö pinö. Ucuäjeta pä'ömä, usurä i̧sa̧ ajisaju oveja kittijuttötä 'chu'ädäji'ca̧ da'opo'ö do'ächö ichäjirömä u̧cuȩmä̧ iyinö." 5Davidmä ja̧u̧ ru̧hua̧rö̧ rö̧ä̧nä̧ ra̧huä̧ri̧pi̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ päi'äcumä Natánrö huopi'inö. "Ttömä pä'ösä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ 'cuäopönätä̧ kö̧ i̧mi̧nä̧, ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpä̧ji̧mä̧ 'corujuoächa pä'ötä hua̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ jȩä̧ji̧ micuämä oveja isaju kittiju kimicuähuomettömä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ mitähuome jo̧mȩnä̧ imita pä'ö ja̧'a̧, juhua'amä usurä i̧sa̧rö̧ rȩrö̧jö̧nä̧ tooca'a jä̧ja̧'a̧ttö̧."7Ja̧'hua̧nö̧ päji o'ca'a Natánmä Davidrö pä'inö: "¡Ja̧u̧mä̧ ucu ja̧'a̧! TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Israel ttö̧ja̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ pä'ö: Ttömä Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä a̧dȩja da'epä 'quȩ'ȩpö̧ chu̧ju̧ni̧nä̧cu̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Saúl umöttö̧ rä'epö chicuinäcu̧jä̧. 8Ucurumä̧ cu̧ru̧hua̧ ojusode iyinösä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧ru̧hua̧ irecuamä ucu cujohuiyä ja̧'a̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttahuaruhuärö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Judá ahuaruhuärö'inä chiyinäcu̧jä̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ chiyinö a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ jä̧ji̧ttö̧mä̧, ttömä koro'inä yabonänö rö̧ä̧nä̧ chiyö'anö̧ huä̧ji̧jä.9ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧, ¿däjäpe ja̧a̧tä̧ jȩ'cua̧ ja̧a̧ttö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ hueäjimä̧, suroju jȩ'cua̧pe to̧ä̧ro̧mȩttö̧? ucumä cuäö icuäjijä Urías hitita ttö̧ja̧ i̧sa̧rö̧ cörodänä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ cuirecua päiönä̧ ȩmä̧ji̧jä̧ irecuarö. Ucu cuäuicuäcö Amon ttö̧'ja̧ ttucörodänä̧. 10ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧ttö̧, jitämä̧ juodä cörodämä coju isodenä 'cuäopunä̧tä̧ kä̧cua̧a̧, ttöru ja̧a̧tä̧ jȩ'cua̧ ja̧a̧ttö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ȩmäjä̧ji̧ Urías hitita ttö̧ja̧ i̧sa̧ irecuarö.'11Tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ päö: 'topi, ttömä̧ öcuru toicu surojö̧nä̧ chäräbeä̧cua̧sä̧ cuoju isodenä̧, cuiäre i'äcajo̧mȩnä̧, ttumä cui̧rȩcua̧tu̧ru̧ ȩmö̧ cuoju isode ppeyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧ iyä'chö chi̧cuä̧cua̧sä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧mä̧ ja̧u̧mä̧ cuirecuacu ä̧ä̧cua̧ mo̧ro̧ ja̧a̧nä̧i̧nä̧. 12suroju jȩ'cuä̧jä̧jä̧ji̧ jeröunä̧ jȩ'cua̧ja̧ja̧ttö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧nä̧ ttömä o'catoinä̧ Israel ttö̧ja̧ ttiäa'camȩttö̧ jȩchä̧cua̧sä̧, Kä̧hua̧ i̧tȩa̧ö̧ tejädomȩttö̧.'" 13ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧ David Natánrö̧ päinö̧: "ttömä̧ Chö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ toicu surojunä̧ jȩpä̧jä̧ji̧sä̧." Natá̧n ädätinö̧ Davidrö: "Tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ surojunä̧ jȩ'cuä̧ja̧ji̧mä̧ huä̧mȩnä̧tä̧ 'cuäoäjäji. ucumä̧ 'coru joächocujä.14Jahua'a̧nö ja̧,a̧nä̧ ,pi̧yȩ jȩcuä̧ji̧nämä TÖÄNA̧HUA̧RÖ̧ barahuächi'aja'a , jahua'anö ja̧'a̧tö cui̧tti̧ u̧huäpächa̧hua̧mä̧ 'corupäiapäötä jä̧hua̧'a̧. 15"Jau̧nu̧ o'ca'a Natán räopchö ojusodera'acu i̧hui̧nö. TÖÄNA̧HUA̧MÄ mȩi̧nö ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧ Urías irecuatö Davidrö kiyina̧cu̧ru̧, jahua'anö ja̧'a̧tö̧ ja̧u̧mä̧ röä̧ö̧nä̧ na̧'a̧chi̧nö.16Jahua'anö ja̧'a̧tö Davidmä ji̧'qui̧cha̧hua̧ i̧mi̧nä̧ jä̧ȩpä̧ri̧nö DIOSRÖ. David u̧huä̧ a̧do̧chi̧ö̧ pi̧nö jacuoju rȩjȩtä̧ yodo cuä'oönä̧. 17Isodetö uhuo tämu ä̧rä̧bi̧'i̧nä̧tö ja̧u̧ ippeyänä̧ ka̧cuä̧mu̧ ,rȩjȩtö̧ kä'tepapärö päö , jahua'anö ja'anä ja̧u̧mä ä̧rä̧bi̧'o̧kö̧ pi̧nö ,ja̧hua̧ta̧'a̧nötä̧ u̧huä̧'i̧nä jahuätucumä̧ huo'cö pinö. 18'Cuä'opina̧'a̧ ji̧mutȩtö todäre mo̧ro̧ jä̧ji̧o'ca'a i̧tti̧ päjimä 'coru päi'inö. David umuhuäyotömä ye'ehui'inätö̧ ja̧u̧ru̧ jittähuapä̧ömä i̧tti̧ 'coru päiäji päö, jahuätö päinä̧tö: " Ä̧ju̧huä̧tu̧hui̧, i̧tti̧ a̧cua̧ra̧í tuhuohuomȩna̧ínä ä̧ju̧huo̧'cö päji ujutu ttihuenȩmä. ¿Tta'anö'cö jȩa̧'hua̧hua̧'anö chutätämä jitäutumä ji̧'qui̧cha̧hua̧mä 'coru päiäji päö.19ja̧'a̧ David topinö u̧mu̧huätö jitötäcutä pätächäcuähua'a, Davidrö rä̧bȩhui̧pi̧na̧'a̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧ 'coru juoächäja'a. Ja̧u̧mä̧ pä'inö u̧mu̧huäyotörö; '' ¿Ji'quicha̧hua̧mä 'corupäi'äji?'' jahuätö ädätinä̧tö̧: "ja̧u̧mä̧ 'corupäi'äji." 20Jahuanö ja̧'a̧ David rȩjȩtö̧ ä̧rä̧mi̧ö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧no̧ töcähuopoinö, ajiya'inä toähuo'inö ja̧hua̧ta'a̧nö̧ ö̧ka̧tä̧huäti̧yu̧'i̧nä̧ pärohuopoinö. Ja̧u̧mä̧ chi̧nö̧ Diosrö ucuocuäcuähuo̧ca̧ra̧'a̧ U̧RU̧HUA̧Rö̧ ucuo teähuinö̧ juhuorötä.Ja̧u̧nö̧ o'ca'a ppa̧'a̧chä̧chi̧nö̧ chutä ruhuo hueodera̧'a̧.ja̧u jäepomenä, jäepäu̧mä u̧cuä̧ ö̧o̧me tu̧ju̧niniyä̧cu̧, ja̧u̧nu̧ o'ca'a u̧cuä̧cuinö.21Ja̧u̧nö̧ o'ca'a, umuhuäyotö pättinäcu̧: "¿tta̧'a̧nö̧ pä'ö jahuönö jecuä̧tö̧ pa̧'a̧nö̧mä̧? Ucumä cu̧cuä̧ a̧do̧chö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧ 'corujuhuoächäcua'a ä'cajitä ajahuächinöjä,jahuanö ja'anä ji̧'qui̧cha̧hua̧ 'corujuhuoächäji o'camä,ucumä ä̧rä̧mi̧ö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧cu̧ä cuäjijä" 22David ädätinö: ji'quicha̧hua̧ 'corujuhuoächäcua'a ä'cajitä chu̧cuä̧ a̧do̧chö̧ ajahuäijösä. TTö päösä: ¿Ditä'qui̧ huo̧jua̧mä CHU̧RU̧HUA̧ ttörö repeöttömä jahuata'anö ji̧'qui̧hua̧mä̧ 'corujuächoca'a ö̧jä̧cua̧? 23Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä jitämä 'corujuoächäji, ¿juhuamä dä̧bu̧ tu̧cuä̧ ta̧do̧chö̧a̧no̧ ja̧'a̧tö̧? ¿ttömä ppa̧dä̧dö̧a̧nö̧ hua̧sä̧tȩji̧? ttö juhua chi̧chö̧tö̧'i̧nä̧, ja̧u̧mä̧ yoröisotä ppa̧huächi̧yä̧cua̧ tucumä.24David keosehuähuächiönä̧ jȩpi̧nö̧ Betsabérö, irecuarö, juaju ki̧jo̧mȩcö̧ 'chänö̧ juäjucutä äinö, jau̧nö o'camä juäjumä ki̧tti̧rö̧ kö̧nä̧ri̧nä̧jö̧, ja̧u̧ i̧'qui̧chä̧hua̧römä̧ Salomón päö i̧mi̧ Töänähua̧mä̧ ri̧ä̧nä̧ repeinäcö 25ja̧hua̧ta̧nö̧ Diosmä hueinö i̧huȩnȩ Natánä̧tä̧, Dios ihuene jiäcuähuä ttöja̧ i̧sa̧ Jedidías päö imi oaröpe, Dios repeacö ja̧a̧ttö̧.26jita, Joabma rohuähuinö Rabá utahuiyäcö, Amón ruhuo utahuiyä ttö̧ja̧ ttidepiyö, jahuatanö iäre utahuyä 'quiyönä adicuome i̧nä̧ 'choipinö. 27jahuanö ja̧'a̧ Joabmä jiäcuahua ttö̧ja̧ru̧ hueinö Davidrö paanö päö jittähuape: "Rabá utahuiyäcö rohuähuäjäjisä, ja̧hua̧ta̧nö̧ utahuiya ajiya 'cho̧mȩ 'chuädäjäjisä. 28jitä, ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧ttö̧, utahuiyänä ka̧cui̧pä̧tö̧ su̧ro̧da̧ö̧rö̧ ca̧ca̧ti̧pö̧ utahuiyä 'choipächi, ttö'chodipöttumä, chi̧mi̧ micuanö ja̧a̧cö̧ utahuiyä.29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä umöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧ o'catoi'önä ca̧ca̧ti̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ 'chi̧nö̧ Rabára̧'a̧, juȩnȩ ötahuiyä ttö̧ja̧cu̧ rohuäu ja̧'hua̧ta̧nö̧ 'chuä̧di̧u̧. 30Davidmä ȩmi̧nö̧ jitö ttu̧ru̧hua̧ u'uttähuä isobu, juhua'amä amäquina̧'a̧ ya'ute kilo oro jo̧mȩnä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ki̧na̧'a̧ ido'qui adihuo'qui juäkänämä. Juhuäcä coronacämä David unä huȩni̧nä̧tö̧, ja̧u̧nu̧ o'ca'a ja̧u̧mä̧ rä'opinö juhuorö ötahuiyättö rö̧ä̧nä̧ pärätä.31Ja̧u̧mä̧ pporädinö o'catoi'önä ttö̧ja̧ ötahuiyänä ka̧cuä̧tu̧cu̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueinä̧u̧ rö̧ä̧nä̧ ttaditönä serruchonä, pico cuoräu 'quiyöjuei jähuänä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧da̧pä̧'kȩ'i̧nä̧; ja̧u̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huenäu̧ redä'quiyö ȩttä̧huä̧nä̧ ttaditönä. David hueinä̧u̧ ötahuiyä o'cajuiyönä Amon ja̧u̧ ttadita pä'ö. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a David ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä su̧ro̧dsu̧cu̧ ppa̧'ä̧chi̧nö̧ Jerusalénra̧'a̧.

Chapter 13

1Ja̧'hua̧nö̧ pi̧yȩ 'cuäopäji o'ca'a David i̧tti̧ Amnónmä ijähuaju Tamarö (jä'otä ittiju) rö̧ä̧nä̧ kö'quinö, jahuajumä Absalóntä öjähuaju ji̧na̧'a̧, ja̧u̧mä̧ korotö David i̧tti̧mö̧ttö̧ ya̧tȩ ji̧na̧'a̧. 2Amnón öjähuaju Tamar jähuänämä a̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧ rö̧ä̧nä̧ na̧'a̧chi̧nö̧. Jahuäjumä uborö jerupaju ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ Amnónrö̧mä̧ ji̧yȩtȩ jȩa̧ pä'anö ihueyecua'anö ji̧nä̧cu̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Amnónmä̧ a̧hua̧ru̧hua̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧ ja̧u̧mä̧ Jonadab pä'ö micuinö David ö̧jä̧hua̧ Simea i̧tti̧. Jonadabmä̧ juiyo rö̧ä̧nä̧ yapareäcuähuä huo̧jui̧nö̧. 4Jonadabmä̧ Amnónrö̧ pä'inö: "¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ru̧hua̧ i̧tti̧mä̧ mo̧ro̧ juoöta'anö cua̧'cua̧ tta̧cuȩcua̧'a̧ttö̧? ¿Ttörömä jicuähua päcuoca'a? Ja̧'hua̧nö̧ päcu Amnónmä ädätinäcu̧: Ttömä̧ chi̧jä̧hua̧ Absalóm öjähuaju Tamarö kö̧'ca̧sä̧."5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jonadabmä̧ ja̧u̧rö̧ pä'inö: "Cuä̧'ä̧manä na'achö̧ 'cua̧rö̧nä̧ pä̧hui̧. Cuä'o ucuru topö ichomenä̧, jäcueparöja̧: ¿Chöjähuaju Tamarö huecu'anö ja̧'a̧ to̧chä̧ra̧'a̧nä̧ chä'ca jo̧mȩttö̧ da'ipö yajutä kiya'anä chucua?" 6Ja̧'hua̧nö̧ jiähuäjäcu Amnónmä na'achä̧tö̧ 'cua̧rö̧nä̧ pinö. Ru̧hua̧mä topö ichäjäcu Amnón ru̧hua̧rö̧ pä'inö: Na'achö̧sä̧ chöjähuaju Tamarö hue'ittö to̧chä̧ro̧mȩttö̧ ji̧yȩtȩ cuäcucähuä da'ipö chucua kiyattö."7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä Tamar ruhuo huettodenä kö̧ja̧'a̧ jittähuäjiyarö pä'ö hue'inö pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Cuböo Amnón ojusodera̧'a̧ täi, u̧cuȩ dacuiyarö. 8Ja̧'hua̧nö̧ hueäjäcua Tamarmä kuböo Amnón ojusodera̧'a̧ 'chi̧nä̧ju̧ ä̧'ä̧huä̧ma̧nä̧ ö̧'o̧mȩcu̧. Jahuäjumä isahua ȩmo̧po̧'ö̧ ya̧'cö̧ to̧ä̧ra̧'a̧nä̧ panppä̧ päi'önä aditopo'ö ȩtti̧nä̧ju̧. 9Jahuäjumä pärä̧huä̧bä̧ ȩmi̧nä̧ju̧ ja̧'hua̧nö̧ ȩmö̧ ja̧u̧rö̧ panppä̧ iyinäju, ja̧'hua̧nö̧ kiya'anä ucuamä pä'ocö pinö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Amnónmä̧ juȩnȩ ka̧cuä̧tö̧rö̧ pä'inö: O'catoi'önä pene ka̧cuä̧tö̧mä̧ rä'opächätucui." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juȩnȩ ka̧cuä̧jä̧tö̧mä̧ o'catoi'önä rä'opächinätö̧.10Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Amón pä'inö̧ Tamar'rö̧: "Chu̧cuä̧ chö̧ro̧ca̧ra̧'a̧ i'chächö iyittö cu̧mu̧nä̧ cuiyomettö̧ chucua." Ja̧hua̧nö̧ päcua Tamarmä̧ kaditäji pan ȩpu̧ 'chi̧nä̧ju̧, ja̧hua̧nö̧tä̧ ȩpö̧ 'chi̧nä̧ju̧ kubuo Amnón ö̧ro̧ca̧ra̧'a̧. 11U̧cuä̧ ki'chächipomenä̧, 'chu'ädö jahuäjuru pä'inö̧: "Ttucu cuä'a ichi chijähuaju." 12Jahuäju ädätinä̧ju̧: Jȩpo̧co̧ju̧sä̧ chubuo, ja̧hua̧nö̧ jȩcha pä'ömä̧ päcuättö, Isrealttömä̧ ja̧hua̧nö̧mä̧ jȩä̧cuä̧huo̧ca̧'a̧. Ja̧hua̧nö̧ surojönä̧mä̧ jȩcu̧'ä̧.13¿Ta̧'a̧nö̧ jȩpö̧ si'epö chicu'anö̧ jä̧ttö̧ ttörö dä̧'ä̧rö̧jö̧nä̧ jȩcu̧a̧'a̧mä̧? ¿Ucu mä̧'i̧ttö̧? !Ucumä̧ ja̧'a̧tä̧ hua̧ pä̧ttä̧cua̧jä̧ Israelttömä̧! Jitämä̧, ru̧hua̧cu̧ cucuocuäjatä pä'äjusä, ja̧u̧mä̧ huȩä̧ pä'ötä hua̧ cuirecua pädi'önä̧". 14Ja̧hua̧nö̧ päja'anä̧ ä̧ju̧cuo'cö̧ pinö̧. Ja̧u̧mä̧ Tamarttö'inä̧ abonä̧nö̧ ujuruhua'attö, pä̧icu̧nä̧ 'chu'ädö jahuäjucu ä'inö̧.15Jahua'anö ja̧'a̧ Amnón kö'co'cö pinö Tamar'rö abora'tär.Ja̧u̧ öjö'cönä̧ pä̧cuä̧ toinömä jahuäjurumä pärohua'acutä öjö'cö juiyönä ji̧nä̧cu̧.Amnón päínö jahuäjuru: "Tä'cö ä̧rä̧bi̧ö täí ." 16Ja̧hua̧'anö ja̧'a̧nä̧ jahuäju ädätinä̧ju̧ ja̧u̧ru̧:

17hueöhuicutumä. Ja̧hua̧'a̧nö ja̧'a̧nä Amnónmä̧ jahuäjuru ä̧ju̧huo̧'cö̧ pinö.Tóijíku jȩpu̧ chutä u̧mu̧huä̧ya̧rö huopu pä'inö: "Ttottomä̧ oto ȩpi̧ paju isajuru, räjopächö o'ca'a apate'inä̧ ppettädö icui."18Ja̧hua̧'a̧nö ja̧'a̧tö̧ u̧mu̧huä̧yä̧ u̧mi̧cu̧ rä̧epu ihuinä̧hua̧ räepö icuä̧ji'ca̧ apateinä ppettädö icuinö. Tamarmä̧ kö̧'ca̧tä̧huäppi otoäppi adiunä̧ tuhuecuäppi juäocua'a ki̧nä̧ju̧ ru̧hua̧ i̧tti̧mö̧ nä̧tö̧mä̧ ja̧hua̧nö̧ ki̧nä̧tö̧ uborö jeruptö i̧jȩcuä̧ päi'önä̧. 19Tamar kuhuo'cenä̧ ocurä i̧sa̧ppettö̧ tuhuähuinä̧ju̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ kö̧'catähuäppi'inä̧ serocu icuinä̧ju̧. Kujunä̧ ku̧mu̧ mejä̧hua̧'a̧ttö̧ ja̧'cuo̧ppu̧nä̧ tö'ipächö 'chi̧nä̧ju̧, pä̧i̧cu̧nä̧ ajuäunu to'ipinä̧ju̧.20Absalón cuböo pä'inö jahuäjurö: "¿Cuböo Amnón ucucu ka̧ji̧? ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jitämä 'corujuäinätä̧ kä̧hui̧, chöjähuaju ja̧u̧mä̧ cuböo. Pi̧yȩnä̧mä̧ juiyomä cua̧'cua̧ tta̧cuȩcuä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tamarmä katä ki̧nä̧ju̧ kuböo Absalón ojusodenä. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ Davidmä ä̧ju̧cui̧nö̧ o'cajuiyönä ja̧u̧ jȩä̧ji̧mä̧. Rö̧ä̧nä̧ a̧mi̧surächi'inäcu̧ ja̧u̧mä̧. 22Absalónmä̧ yoriso pä'ocö pinö Amnónrö̧mä̧, Absalónmä̧ amisurunä topinö ja̧u̧rö̧ suronä jȩä̧ji̧nä̧ jahuäjurö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩä̧ji̧ta'anö chutä öjähuajuru Tamarö.23Todäre a̧'ȩ 'cuäopinö̧ o'ca'a Absalónmä̧ i̧sa̧ uhuo'che 'cui'ö aditätörö ku̧nä̧ri̧nö̧ Baal Hazor pä'ö micuome, ju̧huȩnemä̧ Efrain ahuaruhuä o'cotö tti̧rȩjä̧ tö'cö ji̧na̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Absalonmä̧ a̧tȩpi̧nö̧ o'catoi'önä̧ ru̧hua̧ i̧tti̧mö̧rö̧ ju̧huȩnȩ doächö ttichiyarö pä'ö. 24Absalón ru̧hua̧ ö̧jo̧me chä̧huiö̧ pä'inö̧: "Jitämä̧ topi, ucu cu̧mu̧huä̧ya̧mä̧ ohuȩja̧tö̧ ttuhuo'che 'cui'ätörö.'inä̧ ku̧nä̧rö̧. Ttöarodoca'a, ru̧hua̧'inä̧ u̧mu̧huäyotucu tti̧'cha̧ pä'ö, ucu cu̧mu̧huäyotucu."25Ru̧hua̧ ädätinö̧ Absalon'rö̧: "Ja̧hua̧nö̧ mä̧cö̧ chi̧tti̧, ujutu o'catoi'önä̧mä̧ ti̧'chö̧ juiyö'anö̧ ja̧'a̧ ti̧'chö̧tö̧mä̧ ja̧u̧ru̧ ppe'teu anö̧."Absaón ru̧hua̧ esecuächi'önä̧ jȩpinö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ i̧'cha̧ pä'ocö pinö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧na Diotä ppo̧da̧cua̧ pä'inö̧ Absalónrö̧. 26Ja̧u̧nu̧ o'ca'a, Absalón pä'inö̧: "Ja̧hua̧nö̧ jö̧ juiyö̧ttö̧mä̧, ppä'ädipätucuittö chi̧jä̧hua̧ Amnón ujutucu i̧chö̧nä̧." Ja̧hua̧nö ji̧yä̧cu̧ ruhuä̧mä̧ pä'inö̧ ja̧u̧ru̧: "¿Dä̧bu̧ Amnónmä̧ ucucu i̧chö̧'a̧nö jä̧ttö̧?"2728Absolonmä hue'äji pinö umuhuäyotörö pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Adiunänö ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧. Amnon vino isoya au tä̧mä̧cho̧mȩnä̧ ttötä ji̧dä̧huä̧cua̧sä̧. Ja̧hua̧nö̧ jidähuomenä yecuecuätucuoca'a cuä'ö cuicuätucuaröja. ¿Juhua'amä ttö huedoca'a tä̧ji̧? esecuähuä ku̧nä̧rö̧ rö̧ä̧nä̧ micuähuotö päcui'äcuotöjä. 29Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Absalon umuhuäyotömä Amnonrö curä'chunä ta'ö cuä'ö icuinätö, ihueye ttu̧ru̧hua̧ hueajita'anötä̧. Ja̧hua̧nö̧ päi'omenä o'ca toinä ru̧hua̧ i̧tti̧mö̧mä̧ ttä̧ji̧mö̧ mula isajuttömä huä̧mä̧dö̧ dö'ecuächinätö̧.30Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuä̧o̧pina'a jinä mänänä̧ ttöjo̧ cua̧'a̧nä̧tä̧ Davidrömä huene epö̧ iyö päinä̧tö̧: " O'catoi'önä Ru̧hua̧ i̧tti̧mö̧rö̧ cuäö'icuäji Absalónmä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätöttömä ya̧tȩ pä'ö'inä ki'ipo̧cu̧pi̧nö̧." 31Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ru̧hua̧mä̧ ä̧ra̧mi̧'i̧nö̧, i̧'ca̧ta̧hua̧ta̧ serocu icu rȩjȩ mo̧ä̧mi̧nö̧; o'catoi'önä umuhuäyotö ippeyenä ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ tti̧'ca̧tä̧hui̧yö̧ serocuinätö̧.32Jonatab simea i̧tti̧ David ubuhuomä ädätö pä'inö: " chesetococujä chu̧ru̧hua̧ jahuätö ruhua i̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧ mu̧huäyotö o'cato'inärö cuä'ö tticuina̧'a̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Amnón ya̧tȩtä̧ ja̧'a̧ jitä toe'ömä̧. Absalónmä jomenö jepö̧ ku̧ni̧nö̧ Amnón chutä ijahuajuru suronä jȩi̧nö̧ mo̧ro̧ ttö̧ kä̧mä̧dö̧. 33Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pi̧yȩn huȩyu̧cuä̧mä̧ jueinämä cuemiyö̧'a̧nö̧ cu̧ru̧hua̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chesetococujä o'catoi'önä i̧tti̧mö̧mä̧ 'corujuächocotö ja'a, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Amnón ya̧tȩtä̧ ja̧'a̧ 'cojuächäjimä."34Absalónmä̧ rä'opächö tö'ipächinö. U̧mö̧huä̧ya̧ to̧pä̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧mä̧ u cä'epö topinö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ chutä ö̧jo̧mȩttö̧mä̧ kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧cu̧ mä̧nä̧nä̧ jui̧ä̧chi̧'ä̧mä̧nä̧ ttö̧ja̧ recuätö tti̧rȩbȩhua̧'a̧ topinö. 35Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a Jonadabmä ru̧hua̧rö̧ pä'inö: "Topittö, ru̧hua̧ i̧tti̧mö̧ ichätö. Isopäi'önätä̧ ja̧'a̧ cumöhuä̧ya̧ päjita'anö." 36Pä'ö ucuocu cädöta'anö ru̧hua̧ i̧tti̧mö̧mä̧ rȩbȩhui̧pö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huopö ajahuinätö̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧'i̧nä̧ jua'atäcu umöhuäyotömä̧ o'catoi'önä rö̧ä̧nä̧ ajahuinä̧tö̧.37Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Absalón tö'ipächömä, Gesur ötahuiyä ru̧hua̧ Talmai, Amiud i̧tti̧ ö̧ja̧'a̧cu̧ 'chi̧nö̧. Davidmä i̧tti̧nä mo̧ro̧ji̧nö̧'a̧cuä̧ ajahuä'chinö. 38Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Absalónmä̧ tö'ipächinö Gesur ötahuiyära̧'a̧, juȩnȩtä̧ huäbodäcuä a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ki̧nö̧. 39Ru̧hua̧ Davidmä rä'opö Absalónrö toa pä̧huä̧rö̧ji̧nä̧cu̧ täcö Amnón 'corujuoächina'a ajahuä'chäjimä a̧'cua̧ttö̧ juo'äji'ca̧.
Chapter 14

1Sarbia i̧tti̧ Joabmä̧ ru̧hua̧ro̧ topinö ami'isoquinä ösa'a Absalonrö to'a päö. 2Ja̧'huanö̧ ja̧'a̧mä̧ Joab ihuene hueicuinö Tecoarö, isajurö huö̧ju̧nä̧ ttö̧ȩpä̧rä̧jurö̧ i'cächiyarö päö. Ja̧umä pä'inö: re topö ttö̧ȩpä̧rä̧chi̧'i̧ hua'are ka̧'a̧ päö, ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ cö̧'cä̧ta̧hua̧ta̧ iḑi̧cua̧ta̧ cui'cächöanö̧ ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ a̧dȩmä̧ däcuecuo, ja̧'hua̧ta̧nö̧ huo̧jua̧sä̧ isaju hua'arera̧'a̧ recuo ki̧ja̧'a̧ jä'a̧yö̧a̧nö̧. 3Ja̧'hua̧nö ju̧ttö̧mä̧ ru̧hua̧ ö̧ja̧'a̧cu̧ tä'i, ucuocuäjirö ucuru jidähuä̧cuä̧" ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ joabmä̧ rö̧hua̧rö̧ ji'ähuinö jue'äjitä'änö.4Tecoa irecuamä ru̧hua̧rö̧ köcuocuomenä̧ kö'ä ja̧rȩyö̧nö̧ jȩpö̧ ucuocu päinäjö̧: ru̧hua̧ "ppä'adittö". 5Ru̧hua̧mä̧ jä'huäjurö pä'inö̧: ¿däje jä̧cu̧? jä'huäjumä ädätinäjö̧: ttömä jeunämä recuasä chirecuomä koröjoächinö. 6Ttö ucu cumuhuäyajumä chittimörö ta̧jö̧ru̧ ku̧nä̧ri̧nä̧'ju̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧nö ja'huätömä ttamonä̧tä̧ rohuähuömä ya̧tȩ'inä̧ kä̧ȩpö̧ juiyunä̧ jina̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja'attö̧ a̧hua̧ru̧hua̧rö̧ cuäö'icuinö.7Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä̧ o'catoi'önä̧ ji̧nä̧ yotöte isotömä̧ cumuhuäyajurumä̧ kö'cojui'ö pa̧'a̧nö̧ pä'ätö: Iyitö ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧rö̧ ucu cui̧jä̧hua̧rö̧ cuäcuäpäjirö ujututä cuä'ö ro̧tȩpa̧rö̧ a̧'cua̧rö̧nä̧tä̧ imitähua ucu hui̧jä̧hua̧ cuä'ö icuäjita'anö̧. Ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ si'epö tticua pä'ättö jua'a yabocu jahuätörö 'chö̧juiyönä̧. Ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ na̧'ȩpö̧ tticua pä'ätö ä̧ya̧ri̧sa cuoö ttörö ki̧'i̧pinö̧ ttörömä̧ ttiyipiyäcuajusä chirecuo i̧mi̧'i̧nä̧ si'epö icu ahuafuhuä o'cotörö'inä̧ pi̧jä̧ rȩjȩttö̧mä̧"8Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ru̧hua̧mä̧ jahuäjuru pä'inö̧: " Cuojusodera̧'a̧ täí ja̧u̧mä̧ tötä huȩdä̧cua̧sä̧ ucuru ji̧'qui̧cha̧nö̧ ppättädipa pä'ö." 9Tecoa ttö̧ja̧sajumä̧ pä'inä̧ju̧ ru̧hua̧rö̧: " Chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧ suronä̧ jö̧mä̧ ttötä̧ micuähuajusä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ chä'o ojjisode'inä̧. Ru̧hua̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuä'inä̧ surujömä̧ jui'ättö."10Ucuo ru̧hua̧ ädätinö: "Ucuru i̧mi̧cu̧nä̧nö̧ päörömä̧ pocu i'cächirö ja̧u̧mä̧ jua'a yabocumä pä'chiya̧cua̧. 11"Jahua'anö päcua ädätö päinä̧ju̧: " Ppä'äditö, ru̧hua̧ ÖÄ̧NA̧HUA̧TA̧ 11DIOSTÄ adiu a̧mu̧cuädönä i'cächirö pärocua'acu micuä pä'ä'chö cuäö icu juiyacua'anö ya̧tȩrö' i̧nä̧ , ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ta̧ chi̧tti̧rö jä̧ji̧ya̧'a̧nömä ." Ucuo ru̧hua̧ ädätinö : "Ji̧yȩtȩ päösä, TÖÄ̧NA̧HUA̧ ö̧jö̧ a̧nö̧ jö̧nä päö, cui̧tti̧mä̧ huȩnȩ juiyönä̧ ö̧jä̧cua̧.12Ja'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ isajumä päinä̧ju̧: ppä̧'ädittö chu̧ru̧hua̧ ji̧nä ji̧yȩtȩ chucuocua pääjusä ucucu. Ja̧hua̧nö päjäcu päinö: "Ucuocui." 13Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö jahuäjumä päinäju : "¿Tta̧'a̧nö pä'ö päcuä'ajä̧ttö Dios u̧möhuäyotörömä? Pa̧'a̧nö̧ päjomȩnä̧mä̧ ru̧hua̧ta̧ huȩnȩ hua̧ kö̧ ki̧tti̧rö̧ räepu'icu jȩi̧nä̧cu̧ru̧ isodera'acu ppa̧huä̧do̧ca̧'a̧ttö. 14 Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö o'catoi'inä̧tä̧ 'coru'juotächäcuotöjä, ajiya rȩjȩ ma'ö̧ dä'ähuächa'a jä̧i̧nö'a̧nö̧ tödäpähuächacuotöjä. ja̧hua̧nö ja̧'a̧nä̧ DIOSMÄ tä̧'cua̧rö̧mä 'choipcö jä̧cua̧ pärocua'acu ja̧u̧mä po̧cui̧pö̧ jitö räepö icuähuotöro ppa̧ttä̧chi̧ya̧rö pä'ö.15Jahuata'anö jitämä, tocua'anä ichäji'ca̧ chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧rö̧mä ja̧u̧ huȩnȩ cucuocuä'cha'attö, ucuocusä ötahuiyä ttö̧jä̧ yedecui'önä tucuocua'atö. Ucu huecu jȩä̧cuä ttöja̧ i̧sa̧i̧nä jahuanätä pä'äji: Jitämä ru̧hua̧cu̧ chu̧cuo̧cuäcua̧sä̧. Jȩö̧a̧nö̧ hua̧ ru̧hua̧mä̧ huȩö jȩä̧cu̧ä'i̧sa̧ jäepumä. 16Jahuanö jö̧tömä ruhua̧mä ttörömä ä̧ju̧cuä̧cua̧, huettö jȩä̧cuä̧i̧sa̧rö̧ iyattö ja̧u̧nö̧ o'comenä ttörö'inä chi̧tti̧mu̧rö̧'i̧nä jinä yo̧mȩtȩnä̧ cuä'ö tticuatö pä'ö, DIOS iya päinö i̧yä̧cu̧a. 17Ja̧hua̧nö ucu cu̧mu̧huä̧yä̧mä Diosrö ucuocuinö:CHU̧RU̧HUA̧,ppä'äditö chu̧ru̧hua̧ ucuo ru̧hua̧ cui̧huȩnȩ iyitö a̧u̧cu̧nä cha̧cua̧chȩmu̧nä̧ juhua'amä yä̧tȩ DIOS huȩä̧hua̧ isoppahua̧ a̧cua̧rö̧nä̧, chu̧ru̧hua̧ ucuo ru̧hua̧ ucu'inä cuamucuädö adiu'inä surojö'inä.Curuhua̧ DIOStä ucutäcu kö̧.18Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧tö̧ ru̧hua̧ ädätö pöinö isajuru: "ppä'äditö cuä̧ppu̧tä̧rä̧tö̧ jädepäjimä jiähuitö."Ja̧huä̧nö̧ päcua kädätinäcu̧:"Chu̧ru̧hua̧ ucuo ru̧hua̧tä̧ mäcuȩ u̧cuo̧cuä̧cua̧." 19Ru̧hua̧ pä'inö:" ¿Joab u̧munämä ucu'inä korojuhuä'inä juiyadi̧?" Isaju ädätö päjinäcu̧:" Ji̧nä a̧dȩcua̧ öjä̧i̧mä̧, chu̧ru̧hua̧ ucuo ru̧hua̧, koromätö ya̧te'inä ieruhuiyä̧cua̧ isojö̧ huȩnȩ chu̧ru̧hua̧ ucuocuäjimä. Ucu cumuhuäya̧ Joab ttörö hueäjimä jahuata'anö pä'inö jiähuäji piyȩ huȩnȩ ucu cumuhuäyaju 'cucuocuä jimä. 20Ucu cumuhuäya̧ Joabtä ji̧na̧'a̧ ja̧hua̧nö̧ pärotinömä jitä pänä cuäopu yabocu cuäopu huiya pä'ö. ttö chu̧ru̧hua̧tä̧ huo̧juȩcu̧nä̧ hua̧mä̧, DIOS u̧mu̧huä̧yä̧ isoppa a̧cua̧rö̧nä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ huo̧ju̧hua̧ o'cajuiyönä pi̧jä̧nä̧ cuäopumä.21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inö ru̧hua̧mä̧ Joabrö. Jitä topi. ttö jȩchä̧cua̧sä̧ pi̧yȩ pa̧'a̧nö̧. Ja̧u̧ttö̧mä̧ täi ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppäcuädajä̧ pä'äjita'anö ja̧u̧ mö̧ä̧ya̧ Absalónämä. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Joabrmä̧ ja̧rȩyö̧ pä'i'inö i'ä rȩjȩ päi'önä ucuotö eseu u̧ru̧hua̧rö̧. Jobmä pä'inö: Jitä mo̧ro̧ ucu cumöhuä̧ya̧mä̧ huo̧jua̧sä̧ ttömä po̧cui̧pä̧ji̧sä̧ ucu cui'ä'ca jo̧mȩttö̧ ppädeda pä'ö, ttö chu̧ru̧hua̧ rey, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ isopäi'önä jȩpä̧ji̧sä̧ cu̧mö̧huä̧ya̧ jȩpä̧ji̧mä̧."23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Joabmä ä̧rä̧mi̧'ö̧ 'chi̧nö̧ Gesura̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ pä'äjita'anö ppa̧'a̧di̧nö̧ Absalónrö̧ Jerusalénra̧'a̧. 24Ru̧hua̧mä̧ pä'inö: "Ja̧u̧mä̧ chutä ojusodenä ppa̧huä̧cha̧ pä'ö ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö chö'ä toa pä'ömä juiya'a" Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Absalón a̧mö̧nä̧ ojusodenä rȩbȩhui̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ yoriso topocö pinö ru̧hua̧ i'ämä.25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önättö̧mä̧ ya̧tȩ'i̧nö̧ toina'a öadihuättö Absalónttö'inä yabonänö tteseu'anö hua̧mä̧. Ö̧jä̧pö̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ u jubö ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ usurämä jui'inö. 26A̧'ȩ beipächome uhuo'che 'cuiähuomenämä, uhuo'chemä a̧mä̧cö̧nä̧ hua̧'a̧ttö̧, uhuo'chemä rö̧nö̧ topi'enö; isopäi'önä rö̧nö̧ toäcuähuänä rö̧nö̧ toomenä ö̧a̧mȩcämä 2 kilos ja̧'a̧nä̧ yabonänö jo̧mȩnä̧ a̧mä̧qui̧na̧'a̧. 27Absalón i̧tti̧mö̧mä̧ huämetucuätä ji̧na̧'a̧, isajumä yajutetä, jahuäju ki̧mi̧mä̧ Tamar pä'ö micuinäju̧. Jahuäju isajumä a̧'cua̧cui̧nä̧ju̧.28Absalónmä̧ ru̧hua̧rö̧ tooca'amä todäre a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ki̧nö̧ Jerusalénämä. 29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Absalónmä̧ i̧huȩnȩ hue'inö Joabrö, ru̧hua̧rö̧ toäjiyarö pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ hueäcu ja̧'a̧nä̧ ö̧jo̧mȩcu̧ ichocö pinö Joabmä. Ja̧'hua̧nö̧ ichiyococu i̧huȩnȩmä̧ todäre päi'önä hue'inö ja̧'hua̧nö̧ hueäjäcu'inä Joabmä ichocö pinö.30Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Abzalónmä̧ pä'inö̧ u̧mu̧huäyotörö, "Topätucui, Joab u̧cuä̧cuähuä kocua̧'a̧ ttö chu̧ju̧nä̧ro̧me tö'cö, ja̧u̧mä̧ ku̧nä̧rö̧ juȩnȩmä̧ pan adicuä ya̧mö̧. Jua'a 'chä̧nö̧ courä 'cu icuäjätucui." ja̧hua̧nö̧ pä̧u̧ Absalón u̧mu̧huäyotömä̧ ucurä rä̧dȩti̧nä̧tö̧ cuähuä ka̧cuo̧me. 31Ja̧hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Joabmä̧ ä̧rä̧miö̧ ichinö̧ Absalón ojusodera̧'a̧cu̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ päinäcu̧: "¿Ta̧'a̧nö̧ pä'ö cu̧mu̧huäyotömä̧ ocurä ttö̧tä̧dȩtä̧ja̧'a̧ jä̧ttö̧ chu̧cuä̧ cuähuä kacuo̧me?"32Absalón ädätinö̧ Joab'rö: "Topi, ttömä̧ chi̧huȩnȩ hue'äjisä ucuru pa̧'a̧nö̧ pä'ö̧: Ichi pocu icuähuaja huedacu pa̧,a̧nö̧ päcuá: ¿ Ttömä̧ dä̧bu̧ chichäjä'attö̧ Gesurttumä̧? Ttömä̧ adihuanacusä jinä̧ jua'a chö̧jö̧ttö̧tä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä̧, ru̧hua̧ i'ä̧ta tocha pä'ösä ja̧hua̧nö̧tä̧ isopäi'önä̧ ttöttö huȩnȩ jö̧ttö̧m chutä cuä'ö i uattö pä'ö." 33Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Joabmä̧ ru̧hua̧ ö̧jo̧mecu̧ 'chä̧nö̧ ji'ähuinö̧. Ja̧u̧nö̧ o'ca'a ru̧hua̧mä̧ huopinö̧ Absalon icha pä'ö, ja̧u̧mä̧ ru̧hua̧ ä'cajo̧me 'chä̧hui̧ö̧ ucuotö ja̧rȩyu̧nu rȩjȩ pä̧mä̧di̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ jȩä̧cu̧ ru̧hua̧mä̧ 'chu̧huo̧pinö̧ Absalónrö̧.
Chapter 15

1Pi̧yȩ 'cuäopäji o'ca'a Absalónmä cabayu̧tö̧ dottäcä carucä'i̧nä̧ churutä tta̧'ä̧rä̧tö̧ 50nö̧ huotö u̧mä̧tö̧ ä'ca jottäcuotörö'i̧nä̧ jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ ku̧ni̧nö̧. 2Absalónmä ji̧nä̧ yo̧ä̧i̧nä̧nö̧ jä̧i̧ porächi'enö ja̧'hua̧nö̧ porächömä ötahuiyära̧'a̧ doächäcuähuomecu̧ rä̧mä̧ mänä jäyä ki̧'ä̧nö̧. Ya̧tȩ huȩnȩ ku̧nä̧rö̧ ru̧hua̧ adihuomenä ppädaru pä'ö ichörö, Absalónmä huopo'ö pä'i'enö: ¿Ti̧yȩ ötahuiyättö cuichäjättö̧? pä'ö jäepäcu: Ucu cumöhuäya̧mö̧ Israel ttö̧ja̧ ttahuaruhuä 'cotöttö ya̧tȩ ja̧'a̧? pä'ö ädätörömä.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Absalónmä ja̧u̧rö̧ pä'i'änö: "Topittö ucuru huȩnȩ jö̧mä̧ adiu ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ toa'a ru̧hua̧ ruhuo iyinäcu̧ ucuru huȩnȩ jö̧ ä̧ju̧cu̧'a̧nö̧ hua̧mä̧. 4Absalónmä yabonö pä'inö: "Ttörö pi̧jä̧ttö̧ röji pähuä i̧sa̧ jö̧nä̧ chönä̧ ttötattö pä̧huä̧rö̧jä̧cu̧sä̧ yotucu pönä huȩnȩ ku̧nä̧rä̧tö̧ ttö chö̧ja̧'a̧cu̧ ttichomenä adihuomenä jȩpö̧ ppädäcua'anö.5Ja̧'hua̧nö̧ ji̧na̧'a̧ Absalón ö̧jo̧mȩ tti̧'cho̧mȩnä̧ ttesehuarö pä'ö, ja̧u̧mä̧ u̧mö̧ ki̧'ä̧dö̧ 'chu'ädö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'chu̧'o̧pi̧nö̧. 6Absalónmä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpi̧nö̧ o'catoi'önärö̧ Israel ttö̧ja̧ chutä ö̧jo̧mȩ ichätörö ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ jitörötä surojö jȩpö̧ ppädatö pä'ö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Absalónmä̧ Israel ttö̧ja̧ umätö̧'i̧nä̧ o'catoi'önä repettinäcu̧.7Ja̧'hua̧nö̧ ji̧na̧'a̧ juhua'a yabocu pa̧ja̧cuä̧nö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ Absalónmä̧ pä'inö ru̧hua̧rö̧: Ppä'ädipö hue'ittö chi̧'cha̧ mitäu ttö pädinö tu̧ru̧hua̧rö̧ Hebrónttö̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cu̧mö̧huä̧ya̧mä̧ jȩpi̧nö̧sä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ pä'ö Gesur chu̧ji̧nö̧ pä̧nä̧ Aramnä pä'ö "Isopäi'önä tu̧ru̧hua̧ päjita'anö ttömä chucuotäcua̧sä̧ chu̧ru̧hua̧rö̧."9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ ja̧u̧rö̧ pä'inö: "Huȩnȩmä̧ juiyönätä̧ täi" Ja̧'hua̧nö̧ päcu Absalónmä ä̧rä̧mä̧chö̧ hebrón ötahuiyära̧'a̧ 'chi̧nö̧. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'a Absalónmä usähuäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ hue'inö Israel ttö̧ja̧ ttahuaruhuä 'cotö o'catoi'önä̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pättaja̧: "Trompeta rä̧mi̧pa̧'a̧ ttä̧ju̧cuta̧'a̧nö̧, Absalónmä Hebrón ötahuiyä ru̧hua̧ ja̧'a̧ jö̧nä̧."11Ä̧tȩpi̧nä̧u̧ Jerusalén ötahuiyättö kä̧mä̧dö̧ Absalóncu 'chi̧nä̧tö̧mä̧ 200nö̧ ttö̧ja̧ jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧. Jahuätömä Absalón jȩä̧cuȩ amöcuädö ö̧jö̧nä̧ji̧mä̧ yoriso ttieruhua'anä 'chi̧nä̧tö̧. 12Absalónmä isotörö ku icu iyö kä̧nö̧, Ahitofel chutä idepiyö Gilo pä'ö micuome kö̧rö̧ ottäjiyarö pä'ö hue'inö. Ja̧u̧mä̧ Davidrö ro̧'ȩpä̧rö̧ jiähuäcuähuäcuä ttö̧ja̧sa̧ ji̧na̧'a̧. Absalón to'ija̧'a̧cu̧ amöcuädö jȩö̧mä̧ ujuru iyinä̧cu̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ttö̧ja̧ Absalón o'ca'anä 'chä̧tö̧mä̧ yabonö rö̧'ä̧chi̧nä̧tö̧.13Ya̧tȩ huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ David ö̧jo̧me 'chä̧hui̧ö̧ pä'inö̧: "Israel ttö̧ja̧mä̧ Absalón hueötä jȩpö̧ o'ca'anä̧ 'chä̧tö̧." 14Ja̧hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Davidmä̧ pä'inö̧ u̧mu̧huäyottö chutäcu Jerusalenra̧'a̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧: "Ä̧rä̧mä̧tu̧cui̧ tötipächätucua tö̧ji̧piya̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ Absalón u̧mu̧huäyotöttömä̧. O'capäi'önä̧ tötipächa pä'ätucui ja̧hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä̧ ä'canä̧ tto'epö, ujuturu surojötä i'chächö'anö̧ ja̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ ttucjrä'chunä̧ tatapö tticuäcuotö." 15Ru̧hua̧ u̧mu̧huäyotömä̧ pä'inä̧tö̧: "Topi, cu̧mu̧huäyottömä̧ jo̧menö̧ ka̧cuä̧tö̧ tu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧ hueöta'anö jȩtta̧ pä'ö."16Ru̧hua̧mä̧ i̧hui̧nö̧ chutä ahuaruhuäcutä ja̧u̧ o'ca'anä̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ to̧murȩnö̧ nä̧tö̧rö̧ a̧monä̧ i̧rȩcua̧mö̧rö̧ ku̧nipi̧nö̧ ruhuode tta̧ttä̧riya̧rö̧ pä'ö. 17Ru̧hua̧ räopäjí o'ca'a ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catio'önä̧ 'chi̧nä̧tö̧ ja̧u̧ o'ca'anä̧ ka̧cuä̧minä̧tö̧ röji huode isodenä̧. 18O'catoi'önä̧ u̧mu̧huäyotö su̧ro̧do̧u̧'inä̧ 'chi̧nä̧tö̧ ja̧u̧cu̧ cereteo'inä̧ peleteo'inä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö geteo'inä̧ o'catoi'önä̧mä̧ ji̧na̧'a̧- seicientonö̧ u̧mä̧tö̧ jahuätömä̧ 'chi̧nä̧tö̧ Gat'ttö kä̧mä̧dö̧.19¿Röhuä̧mä̧ ja̧u̧nu̧ o'ca pä'inö itai geteo isa̧rö̧: dä̧bö̧ pä'ö ujutucu cuichö'anö ja̧'a̧ttö ucumä? Ppa̧'a̧chi̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ rö̧hua̧cöta̧ ki̧'i̧ ko̧ro̧jä̧ i̧sa̧jä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ näepö icuähua̧jä̧ ppa̧'a̧chi̧ cui̧jȩi̧yo̧mȩtä̧. 20Täcu ni̧po̧tä̧ cu̧rä̧bȩhua̧ja̧ttö̧, ¿Däje pä'ö ttömä jȩchu̧'a̧no̧ ja̧'a̧tto̧ ocajuiyönä ti̧chö̧mȩ ujutucu ja̧'a̧tä̧ cue'ächö cö̧ja̧ pä'ömä? ttöinä ya'atecutä jȩru̧pa̧sä̧ chi̧cho̧mȩmä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ppa̧'a̧chi̧ ja̧hua̧tanö̧ cuahuäröhuärö ȩpö̧ ppa̧'a̧chi̧. Ucuoto cua̧ cua̧ cu̧huȩnärö'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ jueönä jȩäcuähuä'inä ucucutä ka̧ja̧.21Ja̧hua̧no̧ ja̧la̧na̧ Itaimä ädätinö rö̧huä̧römä ja̧hua̧ta̧nö̧ pä'inö Tö̧ä̧Nä̧HUä̧ o̧ja̧'a̧nä̧mä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧, chö̧ro̧huä̧ rey u̧'cua̧ra̧nämä̧ iso päinätä ji̧nȩtȩ pä'ö'inä chö̧rö̧hua rö̧hua̧ i̧'cho̧mȩmä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ cö̧mö̧huä̧ya̧mä̧ juȩnȩtä i'chä̧cua̧ juamä hua'önäco̧ kiönäcö ja̧'a̧nä̧'i̧nä 22Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä pä'inö itairö pä'inö pocuichi'i ja̧hua̧ta̧nö̧ ujutucuta cui̧cha̧ pä'ö. Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ itai geteo i̧sa̧mä̧ chi̧nö̧ rö̧hua̧cö̧ omöhuäyotö ömä̧tö̧ oäcatoinä̧cö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ahuäröhuä o'catoinä̧ jä̧u̧cu̧ ka̧cua̧ta̧ca̧. 23Otahuiyä ttö̧jä̧mä̧ o'catoinä̧tä ajahuinätö ttihuȩnȩ huopönö o'catoina ttö̧jä̧ Cedron pämärome cuättopanä, ja̧hua̧ta̧nö̧ chutä rö̧hua̧'inä öjähuanä, o'catoinä ttö̧ja̧mä̧ chi̧nä̧tö̧ mä̧nä̧nä̧ meje'ca cö rä̧mä̧nä̧.24Sadoc i̧nä̧ ppä'ächiö ki̧nö̧ Levitatö o'catoinä̧cu̧ DIOS esehuinö ȩjo̧ca̧ ttȩpo̧mé.Jahuätömä juoca̧ mȩyȩdi̧nä̧tö Abiatar öjo̧mȩcu̧ ja̧u̧i̧nä ppä'ächi'inö.Jahuätömä tta̧'a̧ri̧ntö ötahuiyä ttö̧ja̧ o'catoi'inä̧ rättopä̧chomȩjobu. 25Ucuo ru̧hua̧ päinö Sadocrö: " ppa̧'a̧dö̧ ȩpu̧ täí ötahuiyärä'cutä DIOS esecu öjo̧ca̧. TÖÄNA̧HUA̧ rétopu ppädöttömä̧ pä'äjita'a̧nö hui'cächajá juo'onöta̧ hui̧jȩpa̧ttö̧já̧ ja̧u̧ öjo̧ca̧mä pä'äjita'anömä. 26Ja̧u̧ pa̧'a̧nö päötömä̧: "Ttömä̧ ucurumä esehuo'cösä, jahua'anö jö̧tö̧mä,pȩnȩtä̧ kö̧sä̧ ja̧u̧ru̧ pä̧cuä̧rö̧jo̧mȩnätä̧ jȩa̧ttö̧ päö ."27Ucuo ru̧hua̧ päinö Sadocrö DIOSTÖINÄ ttöjä̧i̧nä̧ 'cä'co päteö adicuä i̧sa̧ : "¿ucumä'cö̧ ta̧jí DIOS päö jiähuähuä i̧sa̧mä̧ ? Tu̧huȩcuä̧nä̧tä̧ ppä̧'a̧chȩtu̧cui̧ cutahuiyära'acumä cui̧tti̧mu̧tu̧cu ta̧ju̧nu̧cu̧mä. Ahimaas ucu hui̧tti̧ Jonatán Abiatar i̧tti̧ huottöcumä. 28Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ tömä̧ tta̧da̧ra̧cua̧sä̧ Arabá aje jo̧jä̧ 'cuäocuomȩtä̧ ucutätä huȩnȩ jiäu cuichamȩjobu päiönä̧ . 29Ja̧hua̧'a̧nö ja̧'a̧tö̧ Sadoc'inä Abiatar'inä̧ DIOS esecu öjo̧ca̧ ȩpu̧ ppa̧'a̧di̧nä̧tö̧ Jerusalénra̧'a̧cu̧ jahuatöi̧nä̧ jahua'atä ko̧hui̧pi̧nä̧tö.30Jahuanö ja̧'a̧ David ö̧jä̧pu̧ isäya jui'a̧tä̧ huä̧mi̧pi̧nö̧ a̧ja̧huä̧yä̧ Olivo Muä'cara̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ u nämä juäocua'a. Yä̧cu̧pu̧nä̧ ötahuiyätö u̧mä̧tö̧ chutäcu kä̧i̧jä̧tö̧'i̧nä̧ ttu nämä juhuä'ocuinätö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä ajahuäyotö huämipinätö̧. 31Ya̧tȩ pä'inö Davidrö: "Ahitofel'inä Absalón'inä suropätucu ka̧cui̧nä̧tö̧do." Jahuanö ja̧'a̧ David Diosrö ucuocuinädo: "Oh CHU̧RU̧HUA̧, ppä'ädittö Ahitofel jiäumä micuähuocötä jö̧nä̧.32David ichi'omenä 'cuäopina'a koromecuínä meo̧pä̧rö̧nä̧, juhuorö ihueye juhuoinätö̧ Dioserö ucuo teäcuähuä, ja̧u̧mä̧ rä'opächinö Husairö ö̧'o̧cui̧'a̧ pä'ö, Arquitas ahuaruhuä o'cotörö, ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ otoä'pi ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ unämä vredähuatä huinö. 33David päinäcu̧: Ttöcu cuichöttömä, ttörömä rö̧ä̧'i̧nä̧ amäcächi'äcusä. 34Pä'äjita'anö ötahuiyära̧'a̧ ppa̧huä̧chö̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jicuähuaröjä̧ Absalónmä: Ttö ucuo ru̧hua̧, ttömä ucuru ppädä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ jö̧nä̧tä̧ ucu cuä'omö täbocu ö̧ji̧nö̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitämä ttö oco huedö jȩä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧tä̧ hua̧sä̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttieruhuäcuotö Ahitofel ttörö huȩnȩ jiähua'a.35¿Ttö̧ä̧nä̧hua̧ttö̧'i̧nä̧ ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧ Sadoc'i̧nä̧ Abiatar'i̧nä̧mä̧ ucucumä ko̧jo̧tö̧? ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ji̧yȩtȩ huȩnȩ ru̧hua̧ ojusodettö cuä̧ju̧cu̧mä̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ttö̧'i̧nä̧ ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧ Sadocrö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Abiatarö'i̧nä̧ jicuähua pä'ö ja̧'a̧, 36Topittö, juätömä tti̧tti̧mö̧ ta̧ju̧mä̧ jitötäcu ka̧cuä̧tö̧, Sadoc i̧tti̧mä̧ Ahimaas ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Abiatar i̧tti̧mä̧ Jonatán ja̧'a̧. Ucu cuä̧ju̧cu̧mä o'cajuiyönä jahuätönä̧tä̧ huecuattöjä̧. 37Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ David a̧hua̧ru̧hua̧ Husaimä ötahuiyära̧'a̧cu̧ i̧rȩbȩhui̧a̧'a̧nä̧, Absalón'i̧nä̧ rȩbȩhui̧pö̧ Jerusalén ötahuiyäcu do'ächi̧nö̧.

Chapter 16

1David möä'ca huä̧mȩ yabonänö i̧rȩbȩhui̧'omenä, Mefiboset umöhuä̧ya̧ Sibamä̧ mörötö̧ ta̧ju̧ huä̧cuä̧huo̧tö̧cu̧ rä'o'ö topäcuähuinö; jahuätönämä i'cächinö pan o̧ppä̧mä̧ 200nö̧ jo̧mȩnä̧, joecuä uva ochamä 100nö̧ jo̧mȩnä̧, higos ochamä 100nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ vino isoya acuäbamä jibatetä. 2Ru̧hua̧mä̧ Sibarö pä'inö: ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö pi̧yȩmä̧ cui'cächättö̧? Sibamä ädätinö: Mö̧rö̧tö̧mä̧ ru̧hua̧ ahuaruhuä ttu̧huä̧mäda̧tö̧ pä'ö, pan'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ higos ocha'i̧nä̧ cumöhuäyotö ttucua pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö vino isoyamä jitö de'a juiyä̧jä̧nä̧ 'chä̧nö̧ jiyöpächätö ttahua pä'ö."3Ru̧hua̧mä̧ pä'inö: ¿Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ cu̧ru̧hua̧ ö̧do̧mä̧ to ö̧jä̧ttö̧? Sibamä ru̧hua̧rö̧ ädätinö: Topittö, ja̧u̧mä̧ Jerusalén ötahuiyänätä̧ ki̧'i̧pä̧ji̧ pa̧'a̧nö̧ pä'attö̧: Jitä mo̧ro̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ruhuo chä'o hueinömä ppa̧huä̧cha̧'a̧, ttö hueda pä'ö. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ Sibarö pä'inö: Topittö, o'cajuiyönä Mefiboset öäre ji̧nö̧nä̧ jitämä ucutä cuiäre ja̧'a̧." Sibamä ädätinö: Ucuo tedäcuähuoca'a cuä'ca jo̧mȩ ja̧rȩyu̧ pädi'äcujä̧, chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧. Ttöcu eseu cu̧ja̧ pä'ösä."5Ru̧hua̧ David Bahurimnä̧ ichiomenä̧, juorö ya̧tȩ rä'opinö̧e Saúl ahuaruhuä isotö i̧sa̧, ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ micuinö̧ Simei, Gera i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧mä̧ rä'opö surojönä̧ huo̧pä̧ya̧ 'chui̧nö̧. 6David'rö'inä̧ ido'quinä̧ icuinö̧, o'catoi'önä̧ ru̧hua̧ u̧mu̧huäyotö suro̧do̧u̧ tturuhuotö, su̧ro̧do̧u̧'inä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ churutä tta̧'a̧rä̧tö̧ ru̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧nä̧ ieruhua'anä̧ ttö̧jo̧cua̧'a̧nä̧'inä̧.7Simeimä̧ pä̧icu̧nä̧ surojönä̧ huopinö̧, "!tö'ipächi, porömä̧ tö'ipächi, ttö̧ja̧rö̧ cuähuä i̧sa̧, ucu ttö̧ja̧ recuätörö cuä'ähujijä! 8TU̧RU̧HUA̧TÄ̧ ja̧'a̧ ucuturu ro̧'epi̧nö̧mä̧ Saúl töcönä̧ ahuaruhuä tottepinö̧'inä̧, ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ ucumä̧ ruhuo hue'öjä. TU̧RUHUA̧ iyinä̧cujä̧ ruhuo'inä̧ Absalón u̧mu̧nä̧tä̧, cui̧tti̧'inä̧. Jitä ucu'inä̧, u̧su̧rä̧i̧sa̧ juo'öjä, jua'amä̧ ttö̧ja̧rö̧ cuähuä i̧sa̧ cua'attö̧."9Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Abisai, Seruvia i̧tti̧mä̧, ru̧hua̧rö̧ pä'inö̧: "¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö pide ähuiri 'corujuoächö jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ hua̧mä̧ chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧rö̧mä̧ suronä̧ pä'cha'ajä̧ttö̧? Ye, ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ttötä ú 'cuiopö icu chi̧'chä̧cu̧." 10Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ru̧hja̧mä̧ pä'inö̧: "¿Servia chi̧tti̧mu dä̧bu̧ ucuturu tochö'anö̧ ja̧'a̧jä̧ttö̧? ttötö suronä̧ huopätöjä 'cua̧ra̧'a̧ TU̧RU̧HUA̧ pa̧jä̧u̧: 'David'rö surojönä̧ pä'ätucui'. Ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ dijä̧ttö̧ JA̧U̧RU̧ päö'anö̧ hua̧mä̧, ¿Dä̧bö̧ ru̧hua̧rö̧ suronä̧ päcua'ajä̧ttö̧?"11Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, David pä'inö̧ Abisai'rö, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä̧ u̧mu̧huäyotörö'inä̧, "topi, chi̧tti̧rö̧, ttu chidepättö uhuäpächäji cha̧'cua̧rö̧'inä̧ ȩmu̧'a̧nö̧ hua̧. ¿Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Benjamin ttö̧ja̧sa̧mä̧ suronä̧ usu̧rä'i̧sa̧ juodiyarötä pä'ö? Ja̧'a̧tä̧ topirö, surojönä̧ huopö ö̧ja̧'a̧nä̧, TU̧RU̧HUA̧TÄ̧ ja̧hua̧nö̧ jȩtta̧ pä'ö huȩi̧nä̧u̧. 12TU̧RU̧HUA̧TÄ̧ 'cua̧ra̧'a̧, ttö chusurähua'a to̧ä̧cua̧mä̧, ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ ttörö surojönä̧ 'cuäopäjí adiunä̧tä̧ jȩä̧cua̧mä̧."13ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ David'inä umuyähuotöcu 'chä̧cuä̧huä̧mä̧dä̧ räopu tti̧'cha̧nä̧mä̧, Simeimä yä̧cuä̧mä̧ jäyänä 'chi̧nö̧, surojunä pä'ä'chö'inä rȩma̧'i̧sa̧ppȩ'i̧nä̧, idoqui'inä icuähuä'chö 'chi̧nö̧. 14Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä ru̧hua̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ chucutä ka̧cu̧tu̧'i̧nä̧, cuä'ächi'inätö̧ ja̧u̧mä̧ yodo ttö̧ä̧mä̧do̧mȩnä̧ cuä'ächiö kä̧mä̧di̧nö̧.15Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧mä̧ Absalomä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Israelttö u̧mä̧tö̧mä̧ chucutä ka̧cuä̧jä̧tu̧mä̧, Jerusalénra rä̧mȩcui̧nä̧tö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Ahitofel'inä ja̧u̧cu̧tä̧ ki̧nö̧. 16Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ arqui ttö̧ja̧sa̧ Husai, David a̧hua̧ru̧hua̧, Absalon u̧ja̧cu̧ 'chä̧cui̧'i̧nö̧, Husaimä pä'inö Absalónrö̧: "¡Recuo u̧ja̧jä̧ ru̧hua̧mä̧!, ¡Recuo u̧ja̧jä̧ ru̧hua̧mä̧!"17Absalón pä'inö Usairö: ¿Ucu jö̧ta'anö hua̧ tä̧ji̧ cua̧hua̧ru̧hua̧'i̧nä̧? ?Tta̧'a̧nö̧ pä'ö 'cui̧'cho̧ca̧'a̧jä̧ttö̧ ja̧u̧cu̧mä̧?" 18Usai pä'inö Absalónrö̧ ¡'Cho̧cö̧ päjisä! Tu̧ru̧hua̧ päinäcu̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä umätö̧ Israelttö ttȩmi̧nä̧u̧rö̧; ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ pätecuächäcua'amä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttömä ja̧u̧tä̧ ö̧jo̧mȩ chö̧ji̧pä̧cua̧sä̧.19Ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopa'anä ¿Tiderö ppädädärä̧cua'attö̧? ¿Ppädädö juiyö'anö ja̧'a̧ cui̧tti̧ ä'cattömä? Ucu cuä'o ö̧jo̧mȩttö̧ ppädädinö'anö, ucu cu̧jo̧mȩttö̧'i̧nä̧ pä̧dä̧dä̧rä̧cua̧jä̧.20Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Absalónmä, Ahitofelrö pä'inö: "Jȩtä̧cuȩ tö'cö ji'ähuitö. 21Ahitofelmä Absalónrö̧ ädätinö: "Cuä'o umöhuäyotö irecua̧mö̧cu̧ ä'äji, ruhuode tta̧ttä̧ra̧ pä'ö ö̧jö̧ni̧'i̧nä̧u̧cu̧, Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä ttä̧ju̧cuä̧cuo̧tö̧ cuä'o ucuru öjö'cö juiyönä juocuächäjimä. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a, o'catoi'önä ucucu ka̧cuä̧tö̧mä̧ yabonötä̧ ttujuruhuächäcuotä."22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ruhuode huä̧me isode o̧ta̧ttö̧ Absalón ojusode aditinätö̧, ja̧'hua̧nö̧ ttaditäja'a Absalónmä Israel ttö̧ja̧ to̧ttä̧ra̧'a̧nä̧ jä'o umöhuäyotö irecua̧mö̧cu̧ ä'ä'chinö. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, Ahitofel ro̧'ȩpö̧nö̧ jiähuäjimä, ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧tä̧ i̧jȩcuä̧chi̧na̧'a̧, ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocua'a 'cua̧rö̧nä̧tä̧ ä̧ju̧cuä̧ja̧'a̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧tä̧ topinätö̧ ta̧ju̧cu̧äyotö David'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Absalón'i̧nä̧, o'cajuiyönä Ahitofel ro̧'ȩpö̧ jiäumä.

Chapter 17

1ja̧u̧nö o'ca'ama ahitofelma Absalonrö päinö (12000) doce mil nö u̧mä̧törö chö̧ca̧co̧tá hueittö, piyé jodotä David o'ca'ana ru̧di̧ä̧cua̧sä̧

2Ttömä jau o'ca'anä chichäcuasä chi̧chi̧ä̧cu mä yeȩcuiäcue o'ca'tonä ja̧u̧cú ko̧cuätömä tötti pächäcuotö, katö päiörömä cuäö chi̧ cuä̧cua̧. 3Ja̧una o'caamä o'catoinarö ucurutä ppa̧da̧dä̧cua̧sa̧, yajute pä'ajita'anö kirecuorö ppa̧ja̧cha̧'a jä'i̧nöa̧nö, ja̧u̧nu̧ o'caamä juätucuta eseu cu̧jä̧cuä̧jä̧. 4Ahitofel ucuocuäjimä Absalonmä esehuinö̧ jahuata'anö israel ttö buo isotö inä esehuinä̧tö̧.5Ja̧u̧nö̧ o'comenä Absalón päi'ö: " jitämä Husai Arquita ttö̧ja̧'i̧sa̧rö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧nö̧tä̧ huop, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ mä̧cuä̧ a̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ ja̧u̧tä̧ pa'anä." 6Husai Absalón ö̧jo̧mȩ i̧rȩbȩhui̧'o̧mȩnä̧, Absalónmä Ahitofel päi'nö jinö räopö icu jiähuinö ja̧u̧ru̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧ji̧ o'ca'a Husaimä̧ jäepö a̧jucui̧nö: ¿ Ahitofel päjimä jetöa̧'nö̧ ja̧'a̧ tä̧ji̧ ujutumä? Ä̧ pä'ätijä Ä̧ Päocotöjä, ucutä jiahui. 7Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Husai Absalónrö päi'nö: piyemä adihuoca'a Ahitofel huene iyäjimä.8Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cue'ächö jȩpä̧tö̧jä̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧ jȩtö̧tä̧ cu̧ru̧hua̧ Dios rä'epö icuinäu̧ kä̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ ttä'ca jo̧mȩ, ja̧'hua̧ta̧nö̧ jȩpi̧nä̧tö̧ Israel ruhuotömä. 9Israel ttö̧ja̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpi̧nä̧tö̧ yä̧huä̧i̧nä̧... Tu̧ru̧hua̧ Diosrö pä̧huä̧rö̧jo̧co̧mȩnä̧ ja̧u̧mä̧ adihuoca'a ji̧na̧'a̧. Juhua'attömä aditinätö̧ jitörötä pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧ ötahuiyä o'cajuiyönä odehuiyä ju'toju ode, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ju'toju isode kä̧nö̧ to̧ä̧rä̧cuä̧huo̧mȩ jubö päi'önä ja̧'hua̧ta̧nö̧ 'quiyönä adicuome jubö. 10Jahuätömä ja̧'hua̧ta̧nö̧ jȩpi̧nä̧tö̧ inä o'quittö o'ca jö̧nä̧ korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ jö̧nä̧ huotörö muö'quiyu ju'toju jö̧ o̧dö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ dauhuiyä jicunä kada'ca jo̧mȩ.11Juorö jahuätömä kuhui'änätö̧ a̧mȩu̧ o'cajuiyönä ju'toju jö̧ o̧dö̧nä̧ muö'quiyu, ja̧'hua̧nö̧ jȩpi̧nä̧tö̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧mä̧, jahuätömä ttu̧ru̧hua̧mä̧ ȩpi̧nä̧u̧ ttä'canä jitötä. Israelitamä jȩpi̧nä̧tö̧ suroju tu̧ru̧hua̧ ö̧ra̧huä̧ra̧tö̧ pä'ö. 12Jahuätömä ucuotinätö̧ korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧mä̧ pä̧i̧nä̧u̧ ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧mä̧ jȩ'cuä̧tu̧cuó."13Ja̧u̧ kara'a otahuyära'a toipächöttöma juäne otahuijämä ujuta o'catoina Israel ttöjamä jȩpö̧ ti̧cuä̧cuo̧ttö̧jä̧, ja̧a̧na ö'comenämä ajera̧ä̧cu do'opö ticuäcuottoja, ja̧a̧na ö'come nä́mä inä'oqui yoquiteinä pi̧'ö umahuä yotö Israel ttö̧jo Inä pä'inä̧tä̧ ja̧u̧nu̧ ö̧'comenämä Absalón inä umuhuä yotö Israel ttö̧jo̧ Inö pö'inä̧tö.

14Ttusai Arquita ttöja isa̧ ötäbotäjimä, Ahitofel ucuo aiäjittoínä abonänä Adiua'a'.15Ja̧u̧nu o'ca'a Husai pä'inö̧ Diottö'inä̧ ttö̧ja̧ttö̧'inä̧ ä̧dicuä isotörö Sadoc ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Abiatatar'rö'inä̧: "Ahitofel ro̧'ȩpö̧ ji'ähuinö̧ Absalónrö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Israelttö ucuo ttö̧ja̧ jitähuinö̧ jinö̧tä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttömä̧ ji̧yȩtȩ jȩcu̧'ä̧tucua̧ pä'ösä. 16Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä̧, o'capäi'önä̧ 'chä̧hui̧ö̧ ji'ähuäjätuhui David'rö; jiähuätucui ja̧u̧ru̧, pi̧yȩ yodo Arabá rȩjȩnä̧mä̧ ä'öjuiya, o'capäi'önä̧ aje kätäcucuirö, ja̧hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä̧ ru̧hua̧mä̧ u̧mu̧huäyotucutä toeö'anö̧ ja̧'a̧."17Jitämä̧ Jonatán ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Ahimaasmä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ Rogel aje i̧sä̧rä̧nä̧. Yajute huettö aditäju rä'opu ji'äu 'chi̧nä̧ju̧ jahuätörö jitörötä recuärö̧jö̧ ttu̧huo̧hua̧ pä'ö, jahuätömä̧ korotö tottöjuiyönä̧ dottächa pä,ö ji̧na̧'a̧ ötahuiyära̧'a̧cu̧mä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ huȩnȩ rä̧bȩhuo̧mȩnä̧, jahuätömä̧ tti̧cha̧ pä'ö ji̧na̧'a̧ ru̧hua̧ David'rö ji'äu. 18Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ muä̧ya̧ to̧i̧nä̧u̧ ja̧hua̧nö̧ topäji̧'ca̧ ji'ähuinö̧ Absalónrö̧. Ja̧hua̧nö̧ jo̧menä̧ Jonatán ja̧hua̧ta'anö̧ Ahimaasmä̧ o'capäi'önä̧ rä'opächö 'chi̧nä̧tö̧ ja̧hua̧nö̧ 'chä̧nö̧ rä̧bȩhui̧nä̧tö̧ ya̧tȩ Bahurimnä̧ kö̧ ojusodenä̧ ja̧u̧ ojusode u̧mimä̧ ku̧nrinö̧ jijute reju, jahuäju jacuä mejä̧u̧ dajahuächinä̧tö̧.19Ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧ irecuamä reju möecuäbi ȩmi̧nä̧ju̧ ja̧'hua̧nö̧ ȩmö̧ rȩju̧mä̧ mö̧'ȩpi̧nä̧ju̧, mö̧'ȩpä̧'coju mö̧ȩcuäbi huä̧mȩ u̧huä̧ju̧ ote riripinäju̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ jerupinö Jonatánmä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ahimaasmä̧ reju jacuä pȩjä̧tö̧ pä'ömä. 20Absalón ahuaruhuämä isaju isodenä kö̧ja̧'a̧ ichi'ä'cotö pä'inätö̧: ¿To ö̧jä̧ttö̧ Jonatánmä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ahimaasmä̧? Isajumä jahuätörö pä'inäju̧: Jahuätömä aje ji̧jä̧cu̧ kähuächäjätö." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätö tto'ca'anä 'chä̧nö̧ ttusa'anä ttu̧'o̧cui̧'ö̧ juiyönä jä̧u̧mä̧, Jerusalén ötahuiyära̧'a̧cu̧tä̧ ppa̧'ä̧chi̧nä̧tö̧.21Jahuätö ppa̧ttä̧chä̧chä̧ji̧ o'ca'a Jonatánmä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ahimaasmä̧ rejuttö umicu̧ rättopa pä'ö 'cha'achinätö̧. Jahuätömä ru̧hua̧ Davidrö ji'äu 'chi̧nä̧tö̧; 'chä̧hui̧'ö̧mä̧ pättinäcu̧: Ä̧rä̧mi̧'ö̧ jurunä aje ji̧jä̧cu̧ kähuächi isopäi'önä ucu cutö'cömä Ahitofel ro̧'ȩpö̧ jiähuäjita'anö ja̧'a̧. 22Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a Davidmä ä̧rä̧mä̧chö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä chutäcu ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ Jordán aje ji̧jä̧cu̧ kähuächinä̧tö̧. Mo̧ro̧ juoa'amä yotucu pönä Jordán aje ji̧jä̧cu̧ ttöjähuächa'atä ji̧na̧'a̧.23Ahitofelmä̧ täbotö jiähuä'ijö ta'anö̧ jȩtto̧ca̧'a̧ jä̧ji̧yä̧cu̧, burronä̧ huä̧cuä̧huäcä huä̧nipö̧ huä̧mä̧dö̧ 'chi̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ 'chi̧nö̧ ojusodera̧'a̧ chutä idepiyura̧'a̧cu̧, amucuädajimä̧ jo̧menö̧ pojocu ku̧ninö̧ ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ a̧monä̧tä̧ ti̧ä̧dä̧cuä̧u̧ icuinö̧. Ja̧hua̧nö̧tä̧ 'corujuo'ächinö̧ ja̧u̧mä̧ tturu tticuinä̧cu̧ jä'o minä̧rö̧ tturu tticuinometä̧.24Ja̧u̧nu o'ca'a Davidmä̧ ichinö̧ Mahanaimra̧'a̧cu̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Absalónmä̧, kähuächinö̧ Jordan aje, ja̧u̧cu̧mä̧ o'catoi'önä̧ Israel ttö̧ja̧'inä̧ kähuächinä̧tö̧. 25Absalónmä̧ Joab'rö su̧ro̧do̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä̧ u̧ju̧noca̧'a̧ Amasarö kuninö̧ ji̧na̧'a̧. Amasamä̧ Itra israel ttöjasaju ki̧tti̧ ji̧na̧'a̧, ja̧u̧mä̧ ä'inö̧ ji̧na̧'a̧ Abigailcu, jahuäjumä̧ Nahas kittiju ji̧nä̧'a̧ Sarviatä kijähuaju, Joabtä ja̧ju̧. 26Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ Absalón'inä̧ ka̧cuä̧minä̧tö̧ Galaad rȩjȩnä̧tä̧.27Absalónmä Davidrö päicunänö ja̧'ȩpa̧rino̧ itti Amnonrö'inä korotö ru̧hua̧ i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧u̧cu̧ ttichö̧nä̧ hueiyarö pä'ö.

28Absalonmä hue'aji pinö umuhuäyotörö pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Adiunänö äjuenätucui: Amnon vino isoya au tä̧mä̧cho̧mȩnä̧ ttötä ji̧da̧huä̧cuä̧sä̧. ja̧hua̧nö̧ jidähuomenä ttötä ji̧da̧hua̧cua̧sä̧. Ja̧hua̧nö̧ jidähuomenä yecueanatucoca'a cuä'o cuicuätucuaröja. ¿Juhua'amä ttö hue doca'a täji? eseäcuähuä kunärö röänä mienähuotö päcui'äcuotöjä. 29Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Absalón umuhuäyotömä Amnonrö curächunä ta'ö cuä'ö icuinätö. ihueye ttu̧ru̧hua hueäjita'anötä. Ja̧hua̧nö̧ päi'omenä o'ca toi'önä ru̧hua̧ i̧tti̧mä̧ö̧mä̧ ttä̧ji̧mö̧ mu̧la̧ Isajutunä huä̧mä̧dö̧ dö'cuachinätö.

Chapter 18

1Davidmä su̧ro̧da̧u̧ chutäcu ka̧cuä̧tö̧rö̧ pa̧ja̧ti̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ pa̧ja̧tö̧mä̧ ku̧ni̧nö̧ milnö jo̧mȩnä̧ huotö tturuhuotörö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cienö huotö tturuhuötörö'inä. 2Ja̧u̧nu̧ o'ca'a su̧ro̧da̧u̧ huäbosacuänä 'cä̧'ȩpo̧'ö̧ ku̧nö̧, ä̧cuo̧mȩnä̧ su̧ro̧da̧u̧rö̧mä̧ Joab umönä iyinö, korotö su̧ro̧da̧u̧rö̧mä̧ Sarvia i̧tti̧ Abisai umönä iyinö, ja̧u̧mä̧ Joab ö̧jä̧hua̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ röjinä ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ Geteo ttö̧ja̧sa̧ Itai umönä iyinö. Ru̧hua̧mä̧ su̧ro̧da̧u̧ i̧sa̧rö̧ pä'inö: "Isopäi'önätä̧ ttö'inä ucucu chi̧'chä̧cua̧sä̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ umätö̧mä̧ pä'inätö̧: Ucumä rohuäu cui̧'cha̧ pä'ömä jo̧ca̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ujutu dötecuächöttö jahuätöttö yoriso micuähuocotöjä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ujututtö ppä'ächotö 'coru juottächöttömä jahuätörömä micuähuocotöjä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä rö̧ä̧nä̧ micuä̧hua̧jä̧ diez mil jo̧mȩnä̧ ujututtö! Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucumä jo̧mȩnö̧ cu̧ja̧ pä'ö ja̧'a̧ ppäcuädatö pä'ö ötahuiyättömä. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ru̧hua̧mä̧ ädätinä̧u̧: Ttömä jȩchä̧cua̧sä̧ ucuturu adiu jo̧mȩnä̧, ru̧hua̧mä̧ ötahuiyä äpate ä'ca jo̧mȩ ki̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ su̧ro̧da̧u̧ curä isotö rä'opinätö̧ recuätö miles jo̧mȩnä̧.5Ruhuomä hue'inö Joab, Abisai, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä'inö Itairö: "Adiu jȩ'cuä̧tu̧cua̧jä̧, ttörö'inä adiu jä̧cua̧'a̧nö̧, ja̧u̧ muöya̧ Absalónrömä" O'catoi'önä ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧ ru̧hua̧ ja̧'hua̧nö̧ hueäjimä Joab ötö'cö.6Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ su̧ro̧da̧u̧mä̧ meje'cara'acu räopinätö Israel ttö̧ja̧cu̧ ttö̧rohuahua pä'ö, Efraín möä'quiyura'a pä'iönä peächächö rohuähuinätö. 7David u̧mu̧huäyotu tta'cajo̧mȩttö̧mä̧ rohuäu iso juepocotö pinätö Israel su̧ro̧da̧u̧mä̧; Jua'attömä juiyo abora'atä päi'önä recuätö toei'nätö ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧mä̧ veinte Milnö umätö jo̧mȩnä̧. 8Meje'ca o'cajuiyönä attä̧chi̧'ö̧nä̧ rohuähuinätö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ u̧mä̧tu̧mä̧ curodiyätto'inä abonänö riänä toe'inätö.9Absalónmä 'cuä'öpö David umuhuäyotö yotöcunä su̧ro̧da̧u̧rö̧ po̧cui̧pi̧nö̧. Adsalónmä muranä huä̧mä̧da̧ji̧'ca̧ dau riäi hua'cua jäi a̧na̧juä̧nä̧ doächi'inö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ dau a̧na̧juä̧ttö̧ uhuo'che hutächi'inäcu. mo̧ro̧jä̧ ttö̧'i̧nä̧ pi̧jä̧ ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö ki'ipinö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ muro u̧huäcupäjimä juayabocutä jopinö. 10Ja̧tȩ pi̧yȩ to̧pä̧ji̧'ca̧ Joadrö jihuänö, " ¡Topi, ttömä Absalónrö dau u'cuaja'inä ö̧ra̧'a̧ topäjisä! 11Joabmä Absalón ötö'cö jiähuäjirö päi'nö," ¡topi! !ucumä topäjijä! ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö rȩjȩ mo̧u̧nä̧ cuäcuoca'jättö̧? Ttötä äcänä ro̧mȩttö̧ pärätä 10 o̧bi̧ chiyäjäcujä.12Ja̧u̧mä̧ ädätinö̧ Joab'rö, "Pärätä milnö̧ o̧bi̧ chȩmuttö'inä̧, ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧'inä̧, ttö chu̧mu̧mä̧ kä'epocö pajisä ru̧huä̧ i̧tti̧rö̧ kö'cocösä pä'ömä̧ ujutu o'catoi'önä̧ ä̧ju̧cuä̧jä̧tö̧jä̧ ru̧hua̧mä̧ ucuru hue'äji pä'ö, Abisairö'inä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Itairö'inä̧ pä'inö̧, "Ya̧tȩ'inä̧ mȩcuä̧tu̧cuo ja̧u̧ mö̧'ä̧ya̧ Asalónrö̧mä̧." 13Ttö ja̧hua̧nö̧ yapare jö̧nä̧ esetö yȩchä̧ji̧tö̧mä̧(yoröiso yä̧huä̧inä̧ jȩtta pä'ömä̧ juiya'a ru̧hua̧ ä'cajo̧metto̧mä̧), ucu ttörömä̧ icuipina̧ji̧jä̧."14Ja̧hua̧nö̧ Joab pä'inö̧: "ttö ucunä̧mä̧ tta̧'a̧ro̧cö̧sä̧." Ja̧hua̧nö̧ pä'attö Joabmä̧ huäbo'chucuä dacuä o'chu 'chu'ädö Absalón amiso'qui kä'co 'cuäo'önä̧ tahuinä̧cu̧ ja̧hua̧nö̧ tahuäja'anä̧ jinä̧ a̧'cua̧ra̧ daunä̧ ri̧nö̧. 15Ja̧hua̧nö̧ päi'omenä̧, Joab u̧mu̧huäyotö curä rohuäu 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ cueädätömä̧ to̧murȩ jo̧menä̧ huotö ji̧na̧'a̧ Absalónrö̧ sobucuachönä̧ ka̧cuä̧minä̧tö̧, ja̧hua̧nö̧tä̧ cuä'ö tticuinä̧cu̧.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Joabmä trompeta ppu'inö ja̧'hua̧nö̧ ppuomenä su̧ro̧da̧u̧mä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ tto'ca'anä ru̧ttä̧ra̧'a̧ja̧'a̧mä̧ tt'ca'acu ppa̧'ä̧chä̧chi̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Joabmä su̧ro̧da̧u̧mä juhua'a yabonä tti̧'chö̧ juiyönä jȩpi̧nö̧. 17Jahuätömä Absalón o'co jähuä ȩmo̧po̧'ö̧ de'iyu rö̧o̧mȩ käju rejunä ttȩni̧nä̧cu̧; ȩnö̧mä̧ inädönä u'chunö päi'önä rötö 'turu tticuinö̧cu̧, ja̧'hua̧nö̧ ttu'tura'anä Israel ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä yotöcu pönä dö'ecuächö tta̧mö̧nä̧ ttojusodera̧'a̧cu̧ i̧hui̧'i̧nä̧tö̧.18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Absalónmä ji̧nä̧ ö̧jä̧i̧mä̧, inähuiyättö tätähuä'ca ru̧hua̧ i̧rȩjä̧nä̧ pämäroppä päi'ome aditö ku̧ni̧nö̧ chutä ucuo isä'ca jö̧nä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Chi̧tti̧mä̧ to̧'a̧sä̧ imi oda'a ttörö ttamöcuäda pä'ömä." Ja̧u̧mä̧ o'inö chutä imitä ucuo isä'ca jö̧nä̧ adijä'camä, ja̧'hua̧nö̧tä̧ Absalón ö̧ä̧nä̧huä̧'ca pä'ö ottinä'ca jitä mo̧ro̧ jubö päi'önä.19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sadoc i̧tti̧, Ahimaasmä pä'inö: "Jitämä jopö chi̧'cha̧ cä'ädö icuittö adihuä huȩnȩ ru̧hua̧rö̧ jidähuäja, taboiyotö ttu̧mö̧ttö̧ Tu̧ru̧hua̧tä̧ tö̧ji̧pö̧ ppä'ädäji pä'ö. 20Joabmä ädätinö̧: Jitä mo̧ro̧ ucumä ja̧u̧ huȩnȩ jȩpö̧ 'cho̧cö̧jä̧; ucumä koronö mo̧ro̧tä̧ 'cui̧'chä̧cua̧jä̧, jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ ja̧u̧ huȩnȩmä̧ ȩpö̧ 'cho̧cö̧jä̧ ru̧hua̧ i̧tti̧ 'coru juoächa'a ja'attö.21Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Joabmä pä'inö Cus ttö̧ja̧sa̧rö̧: "Täi ji'ähuäji ru̧hua̧rö̧, to'cuäjimä" Cus ttö̧ja̧sa̧mä̧ Joabrö ucuotönö jȩpä̧ji̧'ca̧ jopö 'chi̧nö̧. 22Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Sadoc i̧tti̧ Ahimaasmä pä'äjita'anö pä'inö Joabrö: Kara'attö'inä todepocötä 'cuäopö'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧ ppä'ädiyittö Cus ttö̧ja̧sa̧'i̧nä̧ juhua'a yabocu i̧'chi̧ya̧ttö̧ pä'ö" "Joabmä ädätinö: ¿Dä̧bö̧ pä'ö jo'cua päcua'ajättö chi̧tti̧ huo̧jua̧jä̧ huȩnȩ ȩpö̧ cuaditähuättömä ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ mi̧cuämä cuemö jui̧yä̧cua̧jä̧? 23Ja̧u̧ juäi huä̧i̧nä̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ pä'inö Ahimaasmä: Ttömä jo̧chä̧cua̧sä̧" Ja̧'hua̧nö̧ päiyäcu Joabmä ädätinö̧" Jopi. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Ahimaasmä mänänä jopinö meje'cara̧'a̧ Cus ttö̧ja̧sa̧rö̧'i̧nä̧ 'cuä'o'inö kä'cotä24Davidmä ötahuiyä äpate ä'catä pinö. ya̧tȩ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧mä̧ isode ju'tä 'cha'achäcchö pinö, toomenä ya̧tȩ katätä jopö ötö'cöhuächia'a toinä̧cu̧. 25Tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧mä̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huopö ji'ähuinö ja̧u̧ ru̧hua̧rö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ jiähuäcu ru̧hua̧mä̧ pä'inö: "Ja̧u̧ kattätä ichöttömä huȩnȩ i'cächa'a juhua'amä" joäcuähuä i̧sa̧ päjimä täcö rȩbȩhui̧pi̧nö̧ ötahuiyära̧'a̧mä̧.26Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ to̧pä̧rö̧ ttahuä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ topinö̧ ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ joa'a ja̧u̧ to̧ä̧rä̧cuä̧huä̧ isa̧mä̧ huopinö̧ apate ttahuä̧rä̧cuhuä̧ isarö̧; ja̧u̧ru̧ pä'inö̧: "Topi, ja̧u̧cu̧mä̧ ka̧ra̧'i̧nä̧ ja̧u̧cu̧ jopu." Ru̧hua̧ päinä̧cu̧: "Ja̧u̧ ja̧'a̧ ka̧ra̧ huȩnȩ i'chächö ichömä̧." 27Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ to̧ä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ pä'inö̧: "ttö amucuädiösä ja̧u̧mä̧ Sadoc i̧tti̧ Ahimaas joä'ijöta'anö̧ jopäji." Ru̧hua̧ pä'inö̧: "Ja̧u̧ ä̧ adihuä i̧sa̧ jáu̧tä̧ ja̧'a̧ adihuä huȩnȩ i'chäcö ichömä̧."28Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Ahimaas ru̧hua̧rö̧ huopö̧ pä'inö̧: "¿Ji̧nä̧ o'cajuiyönä̧tä̧ adiunä̧ ja̧'a̧.?" Ja̧hua̧nö̧ ja̧,a̧ ja̧u̧mä̧ ja̧rȩyu̧nu pä'i'inö̧ ru̧hua̧ ä'cajome i'ä'inä̧ rȩjȩ pai'önä̧ jȩpö̧ pä'inö̧: CU̧RU̧HUA̧ DIOTÄ ppä̧dä̧u̧'jä̧, ja̧u̧tä̧ ji̧na̧'a̧ surojöttö ttö̧ja̧rö ppä'ädinö̧mä̧ ttö chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧rö̧ surojönä̧ amucudätörö." 29Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ ädätinö̧: "¿Mö̧ä̧ya̧ Absalóncumä̧ adiunä̧tä̧ ka̧cutö̧jä̧?" Ahimaas ädätinö̧: "Ji̧yȩnö̧ ji̧nö̧ Joab, ru̧hua̧ u̧mu̧huä̧ya̧ ttörö ucucu hueinö̧ ji̧nö̧, ru̧hua̧, ttömä̧ topinö̧sä̧ rö̧ä̧nä̧ huottäcuähua'a ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ 'chä̧hui̧'ö̧mä̧ topocöpinö̧sä̧. 30Ja̧u̧nu o'ca'a ru̧hua̧ pä'inö̧: "Pa̧'a̧chi̧ö̧ pȩnȩtä̧ kä̧mä̧di̧." Ja̧hua̧nö̧tä̧ Ahimaadmä̧ pporächiö ttuhuȩcuä̧nä̧ kä̧mä̧di̧nö̧.31Cus tto̧ja̧sa̧ jurunä ichia'attö pä'inö: "Chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧rö̧ adihuä huȩnȩ ka̧'a̧, TU̧RU̧HUA̧TÄ̧ ro̧'ȩpä̧ji̧ ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ ucuru to'ija̧'a̧cu̧ amucuädinä̧tö̧rö̧mä̧." 32Ja̧u̧nu̧ o'ca'a, ru̧hua̧mä̧ pä'inö̧ cus ttö̧ja̧sa̧rö̧: "¿Adiunä̧tä̧ ja̧'a̧ mö̧ä̧ya̧ Absalóncu̧mä̧? Cus ttö̧ja̧sa̧mä̧ ädätinö̧: "Ttö chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧ aboiyotö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä̧ to'ija̧'a̧cu̧ surojönä̧tä̧ amucuädätömä̧, ja̧u̧ muä̧ya̧rö̧ 'cuäopäjitä jä̧cuo̧tö̧." 33Ja̧hua̧nö̧ ä̧ju̧cu̧, ru̧hua̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ a̧'cua̧tta̧'ȩcuinö̧, räopächö 'chi̧nö̧ apate huä̧mȩ ä̧'ä̧huo̧ca̧cu̧. 'Chä̧nö̧kä̧nö̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ ajuähuinö̧: !Chui̧tti̧ Absalónhué, Chui̧tti̧hué, Chui̧tti̧hué! !Ucuru cuä'ö tticuäjome ttorö cuä'ö tticuäjahué Absalón, Chui̧tti̧hué, Chui̧tti̧hué!"

Chapter 19

1Joabrömä jiäcu'ähuina̧'a̧: topi ru̧hua̧mä̧ ajuä'u, ja'hua̧ta̧nö̧ a̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧ i̧tti̧ 2Absalonrö̧ amocuädö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ rohuähuö iso juottepäjimä hua'arera̧'a̧ ttö̧ja̧ jä̧yö̧ä̧no̧ tta̧'cua̧ tta̧ȩcuipinäu̧, o'catoinä suro̧da̧ö̧ curä ttö̧ja̧rö̧'inä, ä̧jö̧cuinä̧tö̧ pätta'a ja̧unu̧ mo̧ro̧"ruhua̧mä̧ a̧'cua̧ tta̧ȩcuinö̧ i̧ttirö̧ amocuädö.3Su̧ro̧da̧u̧mä̧ ja̧unu mo̧ro̧mä̧ diecuächinä̧tö̧ utahuiyära̧'a̧, ttö̧ja̧ dä'ättö ttödajuacha'a a̧'cua̧rö̧nä̧ rohuä'u ticho̧'jo̧mettö̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ ö'ä mö̧'ȩcu̧ päi̧cunä̧ huopinö:"chi̧tti̧ Absalon'hue, Absalon chi̧tti̧hué, chi̧tti̧hué"!5Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Joab do'ächi'inö ucuo ru̧hua̧ ojusodenä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ päinä̧cu̧: "Jitä mo̧ro̧ ucumä dä'ä ttu'ujä̧ cumöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧ o'catoi'önä to̧tä̧ro̧mȩtä̧ ucu curuhua̧rö̧ cu̧ji̧pö̧nä̧ ppä'ädö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu cui̧tti̧mö̧ umötö̧ tta̧'cua̧rö̧'i̧nä̧, cui̧tti̧mö̧ nätö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuirecua ka̧'cua̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuirecua pä̧i̧cu̧nä̧ huettö jȩjä̧ji̧'i̧nä̧. 6Juhua'amä repe'inöjä̧ jahuätö ucuru a̧'u̧tä̧tö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧'u̧ti̧nö̧jä̧ ucuru repe'ätörömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jitä mo̧ro̧ i̧jȩcuä̧cha̧'a̧ su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ comandantes ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ su̧ro̧da̧u̧ yoröiso micuähuocotö ucurumä. Ttö jitä pä'ösä Absalón ö̧ji̧nö̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ujutu o'catoi'önä hua'ö icuinätö̧jä̧ ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ cueseu'anö ji̧na̧'a̧.7Jitä ä̧rä̧mi̧'ö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mi̧cu̧ rä'opö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adiunä ucuocu cumöhuäyotö du̧ro̧da̧u̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧ru̧hua̧rö̧ päcumä jueönätä̧ jȩpi̧, kkorotö umätö̧ ttichoca'a jö̧ttö̧mä̧ pi̧yȩ yodomä ucutä cuojusodenä 'cuädopä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ juȩnȩ abonänö surojäcua'a ucuru o'ca juiyönä suronä 'cuäopinö ji̧nö̧ ucu möä̧ya̧ cu̧jä̧i̧ jitä pänä jubö. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucuo ru̧hua̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧mä̧di̧nö̧ bäreu ötahuiyä apate ä'ca ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji'ähuinö o'catoi'önä umätörö: "Topätucui ucuo ru̧hua̧mä̧ äpate ä'ca pö̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ötahuiyä ttö̧ja̧ o'catoi'önä 'chä̧hui̧'i̧nä̧tö̧ ucuo ru̧hua̧ ö̧jo̧mȩ, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ umätö̧mä̧ tö'ipächinä̧tö̧ ttojusodera̧'a̧cu̧tä̧.9Ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önätä pä'ä'chäcuähuähuinätö̧, ka̧ra̧ ka̧ra̧nä̧cu̧, o'catoi'önätä̧ Israel ttö̧ja̧ ttahuaruhuä o'cotömä pä'inätö̧nä̧: Ru̧hua̧mä̧ taboiyotö taditönä̧ huettomettö̧ rä'epö icuinä̧u̧jä̧. Ja̧u̧mä̧ filisteos ttö̧ja̧ taditönä̧ huettomettö̧ rä'epö icuinä̧u̧jä̧, ja̧'hua̧nä̧ rä'epö icuinömä̧ i̧rȩjä̧ttö̧mä̧ tö'ipächäji Absalón jähuänä. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Absalónrömä ujutu tu̧ru̧hua̧ päi'önä a̧dȩjanä da'epö pojopö tu̧ju̧ni̧nä̧cu̧mä̧, curä tturohuähuomettö̧ 'corujuo'ächäji. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ru̧hua̧rö̧mä̧ pä'äjita'anö ppa̧tä̧da̧rö̧ pä'ö tucuocua'attö̧?11Ru̧hua̧ Davidmä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ttö̧'i̧nä̧ ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧ Sadocrö̧'i̧nä̧ Abiatarö'inä pä'inö: Judáttö ucuo ttö̧ja̧rö̧ pa̧'a̧nö̧ ji'ähuitö: ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ucutumä röjinätä̧ ru̧hua̧rö̧ ojusode ruhuodecu pä'äjita'anö cui'cächätucuarö päcuätucua'attö, Israel ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä ru̧hua̧rö̧ adihuomenä ucuocu pä'äjita'anö ojusode ruhuodecu tti'cächarö pä'ö ttucuocua'anämä? 12Ucutumä chucuojattö tä'cö chahuaruhuäjä̧. ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö röjinätä̧ ru̧hua̧rö̧mä̧ pä'äjita'anö cui'cächätucua päcuätucua'attö?13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'ä̧ttö̧ jiähui Amasarö:¿ucumä̧'cu̧ ttö chidepämä ja̧'hua̧ta̧nö̧ chihue'quiyumä? jitä porö kä̧mädö̧ ucu ja̧'cua̧'a̧to ttö chumuhuäyotö su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä cu̧ja̧cua̧mä̧ Joab hue'äyome huȩcua̧cua̧mä̧. 14Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧rö̧ adihuomenä̧ aditö esecuinö̧ umä̧tö̧ Juda ttö̧ja̧ro̧. Ya̧tȩ ubo ja̧'i̧nö'a̧nötä. ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ hue'inätö̧ jua'attömä ro̧hua̧rö̧ pä'äjita'anö ppa̧hua̧cha̧ päinä̧tö̧. ppa̧'a̧chi̧ ucumä o'catoinä cumuhuäyotöcu. 15Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ ruhua̧mä̧ ppa̧'a̧chinö̧ ja̧unö o'comenä rȩbȩhuinö̧ jordannä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ Judattö u̧mä̧tö̧mä̧ 'chinä̧tö̧ Gigalra̧'a̧ ru̧hua̧cu̧ tottäcuahua päö, ja̧uru̧ Jordan aje ya̧nä̧jiä̧nä̧ cuäopa'a tta̧tta̧ra̧'a̧ päö.16Simei, Gera i̧tti̧, benjamita, Bahurimttö ichä̧cua̧hua̧, tö'cuhuächinö Juda umuhuäyotöcu ru̧hua̧ Davidcu toäcuahua päö. 17Benjamin umuhuäyotömä mil'nö jomenä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Saul umuhuäya̧ Siba i̧tti̧mö̧ 15nö huotö jina̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ 20nö huotö umuhuäyotö chutäcu, jua'attömä jordan aje 'cuäopinä̧tö̧ ru̧hua̧ a'ca jo̧mȩcu̧. 18kä'huächinätö̧ ru̧hua̧ ahuäruhuä o'catoinärö̧ 'cuäopö tticua päö, ru̧hua̧cu̧ adiu ttö̧ji̧pa päö, Simei, Gera i̧tti̧, ru̧hua̧ a'ca jome ja̧rȩyu̧nö̧ päi'ö ucuotinö Jordan aje ijä'huäcua'a a'caji.19Simei pä'inö̧ ru̧hua̧rö̧: "Ja̧u̧ jä̧'a̧ pä'ömä̧ päcuättö chu̧ru̧hua̧ ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ cu̧muhuä̧ya̧ surunä̧ jȩi̧nö̧ji̧nö̧mä̧ cuamucuädä chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧ Jersalén jaroi'inö̧ ji̧nö̧. Ppä'ädipittö, ru̧hua̧ amiso'quinä̧ surojönä̧ amucuädöjuiyönä̧. 20Jua'amä̧ cu̧mu̧huäyotö huo̧juä̧ttö̧ ttö suronä̧ jȩchi̧nö̧mä̧. Tocu'ajá, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö ja̧'a̧ jitä mo̧ro̧ José ahuaruhuättö ä̧cuo̧menä̧ ichäjimä̧ tocha pä'ö chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧rö̧."21Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Abisai, Sarvia chi̧tti̧, ädätö päinä̧cu̧: "¿Simeirömä̧ cuä'ö tticujuiyö'anö̧ ja̧'a̧ tä̧jí̧, ja̧u̧mä̧ suronä̧ pä'äji TU̧RU̧HUA̧TTÖ̧ 'cucuepö rö̧tä̧hua̧rö̧?" 22Ja̧u̧nu o'ca'a David pä'inö̧: "¿Däje tochö'anö̧ jä̧ttö̧ ucuturumä̧, Sarvia ki̧tti̧mö̧, jitä pä̧nä̧ chaboiyotö̧ 'cuarö̧nä̧ jö̧nä̧mä̧? ¿Jitämä̧ ya̧tȩrö̧'inä̧ cu'ö icuähuoca'a tä̧ji̧ Israelttö̧mä̧? ¿Jȩru̧pa̧sä̧ tä̧jí̧ jitä mo̧ro̧ ruhuo chö̧ja̧'a̧ Israelnä̧?" 23Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ru̧hua̧mä̧ pä'inö̧ Simeirö: "korujuo'ächocö cuä̧cua̧jä̧." Ja̧hua̧nö̧tä̧ jä̧cua̧jä̧ päinä̧cu̧ ru̧hua̧ma̧.24Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Saúl i̧tti̧ Mefibosetmä̧ ru̧hua̧ i'ätecuächa pä'ö 'chi̧nö̧. Ö̧jä̧pi̧yä̧mä̧ adiumä tta̧'a̧rä̧cuä̧huo̧cö̧ pinö, ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧'i̧nä̧ töcocö pinö ja̧'hua̧ta̧nö̧ ä 'cähuiyä'che'inä 'cui'ähuocö pinö, ru̧hua̧ töipächinö mo̧ro̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧, huȩnȩ juiyönä ojusodera̧'a̧ ppa̧huä̧cho̧mȩ jubö. 25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, Jerusalén ötahuiyära̧'a̧ttö̧ ichö ru̧hua̧cu̧ i'ätecuächomenä, ru̧hua̧mä̧ ja̧u̧rö̧ pä'inö: ¿Mefiboset tta̧'a̧nö̧ pä'ö ttöcumä cuichoca'ajä̧ttö̧?26Ja̧u̧mä̧ ädätinäcu̧: Chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧, chumöhuäya̧ öyaparehuäcusä; cumöhuä̧ya̧mä̧ ö̧jä̧pi̧yä̧mä̧ usurä i̧sa̧ jo̧mȩttö̧ mörönä huä̧mä̧dö̧ ru̧hua̧cu̧ chi̧'cha̧ pädäja'anä. 27Chumöhuä̧ya̧ Sibamä chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ suronä chö̧ji̧pö̧nä̧ jȩi̧nä̧cu̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocu jiäcuähuä i̧sa̧ jö̧nä̧ hua̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ucutä to'cuomenä adihua'acu jȩpi̧. 28Chä'o ahuaruhuämä o'catoi'önä chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧ ä'cattömä o'catoi'önätä 'coru juottächa pä'ötä huinätö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä pä̧mä̧dä̧ji̧jä̧ cumöhuäyotö cu̧cuȩ cucuome pȩjä̧tu̧cu̧. ¿Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ ti̧yȩ mi̧cuäunä pädö'anö̧ jö̧ chu̧ju̧nä̧ra̧'a̧ttö̧, juhua'a yabonö ru̧hua̧rö̧ jä̧dȩpä̧ra̧ pä'ömä?29Ja̧u̧nu o'ca'a ja̧u̧ru̧ pä'inö̧ ru̧hua̧: "¿Dä̧bu̧ jua'a yabocu jicuahua'ajä̧ttö̧? Tä'cö ttömä̧ pä'äjisä Siba'inä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö ucu'inä̧ pättamä̧ 'cä̧'ȩcu̧ cuaditäcuotöjä." 30Ja̧hua̧nö̧ päomenä̧, Mifibosetmä̧ ru̧hua̧rö̧ ädätinö̧: "A̧, huä̧inä̧ o'cajuiyönä̧ ȩma'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ topirö chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧mä̧ täcö adiunä̧tä̧ chutä ojusodera̧'a̧ ppa̧'a̧chä̧ji̧."31Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Barzilai, galaa ttö̧ja̧sa̧, Rogelimttö̧ mȩyȩhui̧nö̧ Jordánnä̧ ru̧hua̧cu̧ 'cuäopa pä'ö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ju̧huȩnȩ jubutä chucu ki̧nö̧. 32Ja̧u̧numä̧ Barzilaimä̧ juiyó bu̧o̧sa̧ ji̧na̧'a̧ ochenta a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ ru̧hua̧ u̧cuä̧mä̧ jo̧menö̧ jȩpö̧ ku̧ni'ä̧nö̧, Mahanaimnä̧ ö̧ji̧nö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ juiyó järé ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧. 33Ja̧u̧ ru̧hua̧ pä'inö̧ Barzilairö: "Ttucu ti̧'cha̧ ichí ttötä ucuru recuärö̧jö̧mä̧ chi̧yä̧cua̧jä̧ ttucutä cu̧jä̧cua̧'a̧nö̧ Jerusalennä̧."34Barzilaimä ru̧hua̧rö̧ ädätinö: ¿Tta̧'a̧nö̧ recuo mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ chö̧ja̧cua̧'a̧ttö̧ ru̧hua̧cu̧ Jerusalén ötahuiyära̧'a̧ chi̧'cha̧ pä'ömä? 35Ttömä 80nö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧rö̧sä̧. ¿Ttömä pi̧yȩmä̧ adiu ja̧'a̧ pi̧yȩtä̧ surojumä pädö'anö ja̧'a̧ti̧? ¿Ucu cumöhuä̧ya̧mä̧ ucu'inä au'inä nöä̧cu̧ esehua'anö tä̧ji̧? ¿Umätö̧'i̧nä̧ nätö̧'inä ra̧tta̧'a̧mä̧ chä̧ju̧cua̧'a̧nö̧ tä̧ji̧? ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ja̧u̧nu̧mä̧ cumöhuä̧ya̧mä̧ ucu chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧rö̧mä̧ a̧mä̧cö̧nä̧ jö̧nä̧mä̧ ö̧jö̧'a̧nö̧ttö̧? 36Cumöhuä̧ya̧mä̧ ucu ru̧hua̧cu̧ Jordán ajera̧'a̧cu̧ i̧'cho̧mȩtä̧'i̧nä̧ i̧'cha̧ pä̧huä̧rö̧jä̧cu̧. ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ru̧hua̧mä̧ jȩchi̧nö̧ micuämä imita päcusättö̧?37Cumöhuä̧ya̧rö̧mä̧ ojusodera̧'a̧cu̧ ppa̧huä̧chö̧nä̧ hue'ö icu ppä'ädipirö, chidepiyuttötä 'corujuodächomenä, chä'o minä'inä cha̧ju̧ mi̧nä̧'i̧nä̧ huattome peyänä 'turu tticuattö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ topi, yenatä̧ kö̧ cumöhuä̧ya̧ Quimamä. Chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧cu̧ ja̧u̧tä̧ aje ji̧jä̧cu̧mä̧ öjähuaja ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧rö̧mä̧ ucuru adihuomenä jȩ'cua̧rö̧jä̧.38Ru̧hua̧mä̧ ädätinö:Quimanmä ttöcu i̧chä̧cua̧, ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ jȩcha̧cua̧sa̧ ja̧u̧rö̧ adihua'anö jö̧ ttöru pa̧hua̧rö̧ju̧ amocuädö jȩcha̧cua̧sä̧. o'cajuiyö jaepö'mä ppädä̧dä̧cua̧sä̧ ucuru amocuädö". 39Ja̧unu o'comenä ttö̧ja̧ o'catoinä kähuächinä̧tö̧ Jordan aje ya̧nä̧ji'jä̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ruhua̧'inä̧ kähuinö, juene o'comenä ru̧hua̧mä̧ Barzilairö 'chö̧o̧pö̧ pä'inö ppädäcuähuäcuäjujä̧, jaunu o'ca'a Barzilaimä 'coju'isodera̧'a̧cu̧ ppa̧'a̧chinä̧ju̧.40Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ 'cuäopinö Gigalra̧'a̧, ja̧u̧tä̧cu̧ 'cuäopinö Quiman'inä. O'cato'inä juda su̧ro̧da̧u̧rö̧ i'cächinö Ru̧hua̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧nö israel ttö̧ja̧tttö̧ ppä'ächotö su̧ro̧da̧u̧'inä̧ i'cächinö̧. 41koronö̧ mo̧ro̧ päi'omenä israel tto̧ja̧ u̧mä̧tu̧mä̧ ru̧hua̧ ö̧jo̧mecu̧ ichu pä̧i'nä̧tö̧,¿tta̧'anö̧ päö ujututä tö̧ja̧hua̧tö̧, Juda umä̧tö̧mä̧, ucuru nä̧u̧cuinä̧tö̧ o'cotö, tti'cächaja̧'a̧ttö̧ ru̧hua̧ru̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ahuäruhuärö'inä Jordan jäyoto, David'inä chutä umuhuäyotucu.42Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, Judá umöhuäyotö umötö̧mä̧ ädätinätö̧ Israel ttö̧ja̧ umä̧tö̧rö̧: Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucuo ru̧hua̧mä̧ juhua'a ya'avutä täcö ahuaruhuä jö̧nä̧ ujutucu, ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö suräjäcujä̧ttö̧ ucumä pi̧yȩmä̧? ¿Ujutumä ja̧u̧ ucuo ru̧hua̧ u̧cuä̧ imita pä'ö ujunärö̧ cui'i'ätöjä̧? ¿Ujuturu ji̧yȩtȩ mippoönä iyähuä iyinöjä̧? 43Israel ttö̧ja̧ umä̧tö̧mä̧ ädätinätö̧ Judá ttö̧ja̧ umötö̧rö̧: Ku̧nä̧rä̧tö̧jä̧ dieznö tahuaruhuä 'cotö ucuo ru̧hua̧cu̧ ucuocuä̧rä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧jö̧ ji̧nä̧ yabonänö jueönä Davidrö ucututtö'inä abonänö. ¿Ucutumä ujuturu kö'cocotöjä̧? ¿Ja̧'hua̧nö̧mä̧cö̧ ji̧na̧'a̧ ujutö amöcuädö pättinömä i'cächiyitö tu̧ru̧hua̧ ucuo ru̧hua̧rö̧ ä'cojitä cu̧jä̧tu̧cu̧ ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧jä̧? Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Judá ttö̧ja̧ umätö̧ tti̧huȩnȩmä̧ isojö̧nä̧ ji̧na̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ u̧mä̧tö̧ ti̧huȩnȩttö̧mä̧
Chapter 20

1Juorö jo̧mȩttö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ 'cuäopina'anä juȩnȩ ki̧nö̧ huȩnȩ jö̧nä̧ mȩ'o̧pä̧rö̧ ja̧u̧ imimä Seba Bicri i̧tti̧ Benjamín ttö̧ja̧ i̧sa̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ja̧u̧mä̧ o̧huȩja̧ ä̧ja̧sä̧na̧ rä̧mi̧pönä ppu'u kä̧nö̧ pä'inö: David ujuturu iya päinömä jui'ätöjä̧ Isaí i̧tti̧ i̧yä̧cua̧ päinömä jui'ätöjä̧. O'catoi'önä umötö̧rö̧mä̧ ja̧'a̧tä̧ topi Israel i̧rȩjä̧ra̧'a̧ttö̧ ppa̧ttä̧cha̧'a̧nä̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Siba Bicri i̧tti̧cu̧tä̧ 'chä̧nö̧ o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧mä̧ Davidrö jaropi'inä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jordán ajettö kä̧mä̧dö̧ Jerusalén ötahuiyä mänä o'cajuiyönä̧ 'chi̧nä̧tö̧ judá umöhuäyotö ru̧hua̧ ö̧jo̧mȩ tö'cö jubö.3David Jerusalénttö ruhuodera̧'a̧ i̧rȩbȩhuo̧mȩnä̧ ja̧u̧mä̧ ruhuode tta̧ttä̧ra̧ pä'ö u̧ju̧ni̧na̧'a̧ hueö jȩä̧cuä̧hua̧ ttö̧ja̧ttö̧ 10nö̧ huotörö irecua päi'önä ȩmi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yodete isode tta̧ttä̧ra̧ pä'ö hue'ö ku̧ni̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ jahuätörö recuä rö̧jö̧tä̧ ppä'ädinö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juhua'a yabocumä ä'ocö puinö jahuätucumä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä rättopoca'atä ki̧nä̧tö̧ 'coro juottächö mo̧ro̧ jubö päi'önä, ttirecuo to'ätö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ pä'inö Amasarö: Huopi Judá umötö̧rö̧ ttö̧ca̧ca̧cua̧ pä'ö huäbodäcuä mo̧ro̧jö̧ o'ca'a, ucu'inä juhuene cu̧ja̧ pä'ö ja̧'a̧tó. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Amasamä ji'äu 'chi̧nö̧ judá ttö̧ja̧rö̧ ttö̧ca̧ca̧cui̧'a̧ pä'ö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chutämä ru̧hua̧ ö̧'ä̧ pähui'inomettö̧'i̧nä̧ yabonänö pinö churutä ru̧hua̧ hueinomettö'inä yabonänö.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä pä'inö Abisairö: Jitämä Seba Bicri i̧tti̧ ujuturu Absalón jȩo̧mȩttö̧'i̧nä̧ abonänö suronä jȩä̧cuä̧u̧jä̧. Jitä cu̧ru̧hua̧ umöhuäyotörö, chumöhuäyotöttö su̧ro̧da̧u̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ru'irö koro ju'tomä ötahuiyä 'quiyönä 'tö̧ä̧huä̧ odehuiyä ö̧'o̧cui̧'ä̧cua̧cu̧ ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä ö̧ji̧pä̧cua̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧ 7Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Joab umöhuäyotöttö 'chi̧nä̧tö̧ ja̧u̧ o'ca'anä cereteos tto'ca'acunä tö'cönänö, Pereteos ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'catoi'önö curä rohuäcuähuä juruhuätö. Jahuätömä Jerusalénmä o'ca'a ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧ Sebarö rutta pä'ö Bicri i̧tti̧rö̧.8Jahuätö inä̧ju rö̧äjunä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧, juȩnȩmä̧ ka̧'a̧ Gabaónnä̧, Amasa ichinö̧ toa pä'ö. Joabmä̧ curä rohuäu 'ca̧tä̧huä̧cuä̧huä̧ 'ca̧tä̧hui̧nö̧, jua'a̧ huä̧menä̧ äcänämä̧ rö̧ji̧na̧'a̧ äcä isäya curä'chu'inä̧. Ja̧u̧ ä'caja̧'a̧cu̧ i̧'chi̧'o̧menä̧ ucurä'chu moä̧chi̧na̧'a̧.9Ja̧hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧, Joabmä̧ pä'inö̧ Amasarö: "¿Adiunä̧ ja̧'a̧, chi̧jä̧hua̧?" Joabmä̧ ȩsȩhuä̧rö̧nö̧ Amasa ä 'cähuiyä'chenä̧ u̧mu u̧huo̧jua̧'a̧nä̧ i̧sä̧munä̧ 'chu'ädö 'chu̧huo̧pa̧ pä'ö. 10Amasamä̧ ttu̧huȩpä̧ro̧cö̧ pinö̧ Joab ö'ohuenä̧ i̧sä̧munä̧ na̧huä'chu 'chu̧huä̧ra̧'a̧nä̧. Ja̧u̧mä̧ ta'inö̧ Amasa ö'cäbiyu'inä̧ ppurahji'önä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧huä̧sa̧'inä̧ rȩjȩ́ huerächi'önä̧. Joab jua'a yabocumä̧ tahuococupinö̧, ja̧hua̧nö̧tä̧ 'corú pä'i'inö̧ Amasamä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Joab ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Abisai'inä̧, í̧jä̧hua̧cu̧ Bicri i̧tti̧ Sebarö ruhui'inä̧tö̧.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Joab umöhuäyotöttö ya̧tȩ Amasa ippeyänä kä̧mä̧dö̧ ja̧u̧mä̧ pä'inö: Chu Joabrö adihuomenä jȩpö̧mä̧, Davidcu ö̧ja̧'a̧ttö̧ Joab o'ca'anä i̧'cha̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ topirö." 12Amasamä mänä kä'co ucuojanätä̧ borepö pinö. Ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧tä̧ kä̧mä̧dä̧jä̧'cotö to̧pä̧rö̧ ttö̧ji̧yä̧cu̧, ya̧tȩmä̧ mä̧nä̧ttö̧mä̧ jäyäcu, cuähuä ka̧cuo̧mȩcu̧ ȩmi̧pi̧nä̧cu̧. Ja̧u̧mä̧ pö̧jä̧ta̧ mö̧ȩpi̧nä̧cu̧, ttö̧ja̧ o'catoi'önä chutä ö̧jo̧mȩ tö'cöttö 'cuäopäjimä kä̧mä̧dä̧jä̧'cotö to̧pä̧tö̧rö̧ ttö̧ji̧yä̧cu̧. 13Amasarö mänä jäyäcu pporädö icuäji o'ca'a ttö̧ja̧ o'catoi'önä Joab o'ca'anä 'chi̧nä̧tö̧ Bicri i̧tti̧ Sebarö o'ca'a ru'umä.14Sebamä umöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧cu̧ Israel ttö̧ja̧ ttahuaruhuä 'cotö o'catoi'önä ttö̧ja̧cuo̧mȩ 'cuä'opinätö̧, Abel de Bet Maaca jubö, ja̧'hua̧ta̧nö̧ bicritas pä̧ttä̧u̧ tti̧rȩjä̧nä̧ 'cuättopomenä ca̧ca̧cui̧pä̧jä̧tö̧mä̧ jahuätö'inä Seba o'ca'a 'chi̧nä̧tö̧. 15Jahuätömä rȩbȩhui̧pi̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ rȩbȩhui̧pö̧ Abel de Bet Maaca jäyänä tto'epinätö̧. Jahuätömä ötahuiyä ttoecuäbäcu 'chahuächäcuähuome aditinätö̧. O'catoi'önä su̧ro̧da̧u̧ Joabcu ka̧cuä̧tö̧mä̧ ötahuiyä ttoecuäbä kä'ö tticua pä'ö cuä'inätö̧. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ isaju huo̧juȩcu̧nä̧ a̧mä̧cu̧ädäju ötahuiyättö pä̧i̧cu̧nä̧ huopinäju̧: "¡Ä̧ju̧cui̧, ä̧ju̧cui̧ Joab! ¡Ttö chu̧jo̧mȩcu̧ ichi chucuocuacu!17Ja̧'hua̧nö̧ pä'ö huojäcu Joabmä jahuäju kö̧jo̧mȩcu̧ ichia'a päjinäcu̧: ¿UCutä ja̧'a̧ Joabmä? Ja̧u̧mä̧ ädätinäcua̧: "A̧ ttötäsä" Ja̧'hua̧nö̧ päcua päjinäcu̧: "Ttö ucu cumöhuäyaju cucuocu ä̧ju̧cui̧." Ja̧u̧mä̧ "ä̧ju̧cu̧sä̧ pä'ö ädätinäcua̧." 18Ja̧'hua̧nö̧ päcua ucuocuinä̧ju̧: Jahuätömä täbocumä ji̧yȩtȩ pähuä pä'inätö̧: Isopäi'önä Abel ro̧'ȩpö̧ jiähuinö usujä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ jiähuinömä̧ huȩnȩmä̧ adihuächö'anö̧ ja̧'a̧. 19Ujutumä ötahuiyä ttö̧ja̧ huȩnȩ juiyönä ka̧cuä̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ huettö'inä jȩpö̧ ka̧cuä̧tö̧jä̧. Ucumä Israel ttö̧ja̧ttö̧ ucuo ötahuiyä si'epö cuicua pä'ö jȩpö̧jä̧. ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ iya päinö racuädi'a päcua'attö̧?20Ja̧'hua̧nö̧ päjäcu Joabmä ädätömä pä'inö: Ttömä yorö'iso radädi'a pä'ö'inä, si'epö chicua pä'ö'inä huocösä. 21Ja̧u̧ päcumä isopäi'önämä̧ jo̧ca̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ kö̧ Efraín möä'canä̧, Bicri i̧tti̧ Seba pä'ö micua̧, ru̧hua̧ Davidrö to'ija̧'a̧cu̧ suronä̧ jȩpi̧nö̧. Ja̧u̧ ya̧tȩrö̧tä̧ iyitö, ja̧'hua̧nö̧ cuiyöttötä ttömä̧ porö ötahuiyättömä rädopächäcua̧sä̧." Jahuäju isajumä Joabrö pä'inäju̧: Ja̧u̧ Umä ötahuiyä ttoecuäbättö ucu cuja̧'a̧cu̧ icuähuäcua'a." 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ isajumä huo̧juȩcu̧nä̧ amöcuädäjumä ttö̧ja̧ o'catoi'önärö ucuocuinäju̧. Jahuätömä Bicri i̧tti̧ Seba U 'cui'opö icuinä̧tö̧, 'cui'opö icuäjä'cotömä Joabrömä̧ umicu̧ rä'epö icuinätö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ trompeta rä̧mi̧pö̧nä̧ ppö'inö ja̧'hua̧nö̧ ppö'omenä Joab umöhuäyotömä ötahuiyättö rä'opächö yotöcu pönä ttojusodera̧'a̧cu̧ i̧hui̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ tti̧hua̧'a̧nä̧ Joabmä Jerusalénä ru̧hua̧ ö̧ja̧'a̧cu̧ ppa̧'ä̧chi̧nö̧.23Jitämä̧ Joab päjimä̧ ki̧nö̧ Isral su̧ro̧do̧u̧cu̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧, Joiada chi̧tti̧ Benaíamä̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧ tta̧'a̧rätö̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä̧ ki̧nö̧. Adoram'inä̧ amäcöjuei aditätö 24ttu̧ru̧hua̧ päi'önä̧ ki̧nö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Ahilud i̧tti̧ Josafatmä̧ 'cuäopö huȩne huȩyu̧tu̧ ji̧na̧'a̧. 25Sevamä̧ huȩyu̧cuä̧ i̧sa̧ ji̧na̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Sadoc'inä̧ Abatar'inä̧ jähuätömä̧ Diosttö'inä̧ ttu̧ja̧ttö̧'inä̧. 26Jair ttö̧ja̧sa̧ Iramä̧ David ruhuo hueome aditätö ttu̧ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧.

Chapter 21

1David hueinö pä̧nä̧mä̧ huäbodäcuä A̧'Ȩ jo̧mȩnä̧ ppäi ki̧na̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä TTU̧RU̧HUA̧ Dioscu toäcuähua pä'ö usinö. ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ TO̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ päinäcu:" Pi̧yȩ ppäimä ucunätä cha̧'a̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jaumä Gabaón ttojarö hueö kuninö , jahuanö ja̧'a̧nä̧ Saúl'inä ahuäruhuä'inä jo̧nä̧mä̧ cuä'ö tticuinäu"2Gabaón ttö̧ja̧mä̧ Israel ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧cö̧ ji̧na̧'a̧; jahuätömä amorreos ttö̧ja̧cu̧ recuo mo̧ro̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. Jahuätö Israel ttö̧ja̧mä̧ ucuturumä isopäi'önä pähuä pä'ö ji'äu ku̧ni̧nä̧tö̧ cuä'ömä icuocotö täcuotöjä̧tó pä'ö jahuätörömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Saúlmä Israel ttö̧ja̧rö̧ ä'cuoyäumä cuä'ö icua pä'ö amöcuädinö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Israel ttö̧ja̧ huocotörö cuä'äu icua pä'inö, Israel ttö̧ja̧rö̧ ä'cuoyäu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Judarö'inä. 3Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧mä̧ ru̧hua̧ Davidmä Gabaón ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ ca̧ca̧to̧ po̧'ä̧ji̧'ca̧ jahuätörö pä'inö, ¿Däje jȩchö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucuturu ppädäda pä'ömä? ¿Tta̧'a̧nö̧ jȩpö̧ pärotö chicuäcuotöjä̧ttö̧ suronä jȩ'cuä̧tu̧cu̧ jȩpö̧ icuähuotö päcui'ätucua pä'ömä? ¿TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mö̧huäyotörö ppäcuädätucua pä'ömä, tide öadihuättö jȩ'cuä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧ttö̧ beipocö 'cuäopönä jȩpö̧ cu̧jä̧tu̧cua̧ pä'ömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ iso jö̧nä̧ pä'ö pätetö ku̧nä̧hui̧nö̧mä̧?4Gabaonitas ttö̧ja̧ ädätinätö Ja̧u̧rö̧: Plata, oro ja̧'a̧ teömäcö̧ ujutumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Saúl ahuaruhuä'inä. Yorätehu'a jahuätömä ujutucumä korotö huä̧i̧nä̧tä̧ cuä'ö icuähuocotö Israel ttö̧ja̧ ja̧'a̧tä̧ huotörö'inä. "David ädätinö; korojuei ucutu jäcuepätucumä ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ ttö jȩchä̧cuȩmä̧ uturu.5Jahuätömä ädätinätö̧ ucuo ru̧hua̧rö̧: "Cuä'ö tticua pä'ö jȩpi̧nä̧tö̧mä̧ recuätö ca̧ca̧cu̧ ujutu taboiyotö jö̧nä̧ jȩpi̧nä̧tö̧, jitä pänä pa̧'a̧nö̧ usurä tȩmä̧u̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jui'ätöjä̧ tö̧ja̧cuo̧mȩ Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ jacuä. 6Iyitö 7nö umätö̧rö̧ ja̧u̧tä̧ ahuaruhuä 'cotöttö ujuturu ichätucuitö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ujutumä u̧ru̧pä̧'quȩnä̧ ti̧'ä̧dö̧ nu̧'u̧ ti̧cuä̧cua̧ tu̧ru̧hua̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ Guibeá rȩjȩ Saúl i̧rȩjä̧, ja̧u̧mä̧ pätetö ku̧nä̧hua̧ pi̧nö̧ Ttu̧ru̧hua̧ttö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucuo ru̧hua̧ pä'i'inö: "Ttömä huo̧jua̧sä̧ ucuturutä chi̧yä̧cua̧sä̧."7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ suronä jȩä̧ji̧ micuä päi'önä ro̧ȩpo̧co̧cu̧ pinödo Mefibosetrömä, Jonatán i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ ja̧u̧mä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ isopäi'önä pähuä ji'äu ku̧ni̧nö̧ Saúl i̧tti̧rö̧ jahuätömä, David jö̧ttö̧'i̧nä̧, Saúl i̧tti̧ Jonatán jö̧ttö̧'i̧nä̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ötahuiyä hueähuä ru̧hua̧mä̧ Aja ittiju Rizpa ki̧tti̧mö̧ ta̧ju̧rö̧ ȩmä̧ji̧, Saúlttö ki̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nä̧ju̧, juhuaju ki̧tti̧mö̧ ta̧ju̧mä̧ micuinä̧tö̧ Armoni pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧ra̧mä̧ Mefiboset pä'ö. Davidmä Mical ki̧tti̧mö̧ cinconö huotörö ȩmi̧nö̧ jahuäjumä Saúl ittiju ji̧na̧'a̧. Jahuäjumä Barzilai i̧tti̧ Adrielrö uhuäbecuinäju ji̧na̧'a̧, ja̧u̧mä̧ meholat ttö̧ja̧sa̧ pinö. 9Ja̧u̧mä̧ iyö icuinö Gabaón ttö̧ja̧ ttu̧mö̧nä̧, jahuätö möä'cara̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ ti̧'ä̧dö̧ tu̧ni̧nä̧cu̧, o'catoi'önä sietenö huotömä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩnä̧ 'coru juo'ächinä̧tö̧, jahuätö cuähuä u̧huä̧ju̧ ca̧ca̧cuä̧ pä̧nä̧ pätecuächomenä cuä'ö tticuä̧u̧ 'coru juottächäcuotö ji̧na̧'a̧, ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧ cebada ocha ca̧ca̧cuä̧ pä̧nä̧.10Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Aja ittiju Rizpamä, sacuyu i̧sä̧ta̧ ȩmo̧po̧'ö̧ ttippeyänä setädö rötinäju̧ möä'ca ju'töttömä hua'aresa ppeyänä cuähuä ca̧ca̧cuä̧ pä̧nä̧ ajiya mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ ichö mo̧ro̧, jahuäjumä ppi̧yu̧ ju'tojunä co̧'ä̧rä̧tö̧ mo̧ro̧cö̧, yodocö̧ isotö pä̧i̧cuä̧tö̧ suro juottepiyaju pä'ömä kö'cocoju pinä̧ju̧. 11Davidrömä ji'ähuinätö Aja ittiju Rizpa Saúl umöhuäyaju ja̧'a̧nä̧ irecua päi'önä huaju jȩjä̧ji̧mä̧.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä 'chä̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ Saúl ihue'quiyö ȩmi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ Jonatán ihue'quiyö. Saúl i̧tti̧, ttö̧ja̧ umötö̧ Jabes galaad, jahuätömä näu̧cui̧nä̧tö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧ ttö̧ca̧ca̧cuo̧mȩ kä'cottö Betsán, juorötä ji̧na̧'a̧ filisteos ti̧'ä̧dö̧ ttu̧ni̧na̧'a̧mä̧ cuä'ö icuä'cotö Saúlrö Gilboattö. 13David juhuorömä ȩpi̧nö̧ Saúl ihue'quiyö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jonatán ihue'quiyö. Saúl i̧tti̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä ca̧ca̧ti̧nä̧tö̧ 7nö̧ huotö ttö̧ja̧ ttihue'quiyö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juorö ti̧'chö̧ ttu̧ni̧nä̧u̧rö̧ jahuätö.14Juhuene 'turinätö̧ jahuätömä Saúl ihue'quiyö ja̧'hua̧ta̧nö̧ Jonatán Sa'ul i̧tti̧, Benjamín i̧rȩjä̧ Zela, Cis uhuapareba po̧mȩ, chutä jä'o. Jȩpi̧nä̧tö̧ o'cajuiyönä ru̧hua̧ hueinömä jahuätmä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Dios ädätomenä churutä jättepäji rȩjȩttö̧.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ filisteosmä pä'äjita'anö Israel ttö̧ja̧cu̧ rohuähuinätö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä umöhuätotö su̧ro̧da̧u̧cu̧ huȩyȩhui̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ mȩyȩu̧ filisteoscu rohuähuinö. Davidmä curä rö̧ä̧nä̧ tturohuähuomenä juiyöpächi'inö. 16Isbi Benobmä, ttö̧ja̧ tä̧mö̧ tti̧tti̧ ji̧na̧'a̧, ja̧u̧ ödacuodä bronce pättöjueittö adicuodämä 300 siclos jo̧mȩnä̧ a̧mä̧qui̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucurä'chu jareä'chu u̧nä̧rä̧'chunä, Davidrö cuä'ö icua pä'ö jȩpi̧nö̧. 17Ja̧'hua̧nö̧ jȩi̧yä̧cu̧ Sarvia i̧tti̧ Abisaimä David ppä'ädömä, filisteos ruhuäu cuä'ö icuinö. Ja̧u̧nö̧ o'ca'a David umöhuäyotömä ja̧u̧ru̧ ji̧yȩtȩnä̧ huȩnȩtö̧ pä'inätö̧: Porö yabocumä ujutucumä curära̧'a̧mä̧ ichocö cuä̧cua̧jä̧, Israel ttö̧ja̧ ttitejähuare na'ȩpö̧ cuicu juiyäcua'anö.18Ja̧u̧nu̧ o'ca'a pä'äjita'anö filisteoscu Gob pä'ö micuomettö̧ curä rohuähuinätö̧, husat ttö̧ja̧sa̧ Sibecaimä̧, Safrö cuä'ö icuinö, ja̧u̧mä̧ Refaim i̧tti̧mö̧ 'cotöttö ya̧tȩ ji̧na̧'a̧. 19pä'äjita'anö Gob pä'ö micuomettö̧ curä rohuähuinätö̧ filisteoscu, betlemita ttö̧ja̧sa̧ Jaare Oregim i̧tti̧ Elhanánmä̧, geteo ttö̧ja̧sa̧ Goliatrö cuä'ö icuinö, ödacuodä i̧so̧'quȩ juähuo'quȩ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧.20Gat ötahuiyättö ttörähuomenä̧ 'cuäopina̧'a̧ ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ buo ki̧nö̧ u̧muttö̧'inä̧ ö̧jä̧pi̧yä̧ttö̧'inä̧ odo'chiyämä ji̧mutȩ ya'atenö̧ jo̧menä̧ kunä̧rö̧, o'cajuiyönä̧mä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧ ya̧tȩ pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩ. Ja̧u̧'inä̧ ichinö̧ ji̧na̧'a̧ Refaimra̧'a̧ttö̧. 21Ja̧u̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ya̧huä̧huä̧'cho̧menä̧, Simea i̧tti̧ Jonatán Davidtä i̧jä̧hua̧, cuä'ö icuinä̧cu̧. 22Jahuätömä̧ Refaim(tä̧mö̧) ahuaruhuä isotö ji̧na̧'a̧ Gat ttö̧ja̧, Jahuätömä̧ David u̧mu̧ttö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ su̧ro̧do̧u̧tä̧ cuä'ä tti̧cui̧nä̧u̧.

Chapter 22

1David ra̧'i̧nö̧ U̧RU̧HUA̧RÖ̧ o'ä'chö ra̧'i̧nö̧ ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ U̧RU̧HUA̧ aboiyotö ttu̧muttö̧ ö̧ji̧pö̧nä̧ ppädinö̧, ja̧hua̧ta̧'nö̧ Saul u̧mu̧ttö̧'inä̧. 2Ja̧u̧ ucuocuinö̧: "Ttö chido'quimä̧ CHU̧RU̧HUA̧tä̧ ja̧'a̧, ttö chujurumä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧ ji̧n'ä̧ surujöttö chö̧ji̧pö̧nä̧ ppä'ädinö̧'inä̧."4Chido'quimä̧ Diostä ja̧'a̧. Ja̧u̧nä̧tä̧ po̧cuipö̧sä̧ ki̧'i̧cuä̧mä̧, ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ chabo jähuä ttodecuäcumä̧ ja̧'u̧ ujurunä̧tä̧ ki̧'i̧pö̧sä̧, ja̧u̧nä̧tä̧ juruhuächi'ösä̧, ja̧u̧nä̧tä̧ surojöttö dajahuächösä. Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ surojöttö ttörö ppä'ädömä̧. 3Huo̧chä̧cua̧sä̧ CHU̧RU̧HUA̧RÖ̧, dijä̧ttö̧ adihuä i̧sa̧mä̧ chesecuarö, chaboiyotöttö chö̧ji̧pa̧.5Hua'are ppähuäbimä chippeyänä kärähuinäcu̧sä̧, ajiya juruhuoyamä a̧'ȩpö̧ icuattö pä'ö 'tö̧ȩ'i̧nä̧cu̧sä̧. 6Hua'are rutähuome appiyämä chippeyänä kärähuäcusä; hua'are mattä̧chö̧nä̧ jȩpö̧ ku̧nä̧huä̧mä̧, 'chuädi'äcusä.7Cha̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧rö̧ huopinö; Ttömä CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧rö̧ huochomenä; ja̧u̧mä̧ chutä ö̧jodettö huochömä ä̧ju̧cui̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppädattö pä'ö huochömä ä̧ju̧cu̧nä̧ rȩbȩhui̧pi̧na̧'a̧.8Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä rȩjȩmä̧ ttö̧ȩpö̧ cäyucuächina̧'a̧. Mo̧ro̧jä̧ 'chu̧huä̧ro̧mȩ'i̧nä̧ cäyucuächina̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ pporächi'ina'a, juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ öjö'cö juiyönä ja̧'a̧ttö̧. 9Ocurä isoppamä i̧ji̧yu̧nä̧ räopina'a ja̧'hua̧ta̧nö̧ ocurä kuhuö icuarämä änä räopina'a. Ja̧u̧nä̧tä̧ rȩdȩcuä̧china'a ä̧ya̧ri̧samä.10Ja̧u̧mä̧ mo̧ro̧jä̧ ba'epinö ja̧'hua̧nö̧ ba'epö mȩyȩhui̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧jä̧pö̧ dȩa̧'a̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ yo̧'cu̧ jo̧ppa ri̧na̧'a̧. 11Ja̧u̧mä̧ querubínä̧ huä̧mä̧di̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ huä̧mä̧dö̧ co'inö. Ja̧u̧mä̧ kä̧ru̧'coppa huä̧mȩnä̧ coa'a tottinä̧cu̧. 12Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ yo̧'cu̧ jo̧ppattö i̧sä̧ta̧ aditäji'ca̧ juä'ocuinö mo̧ro̧jä̧ ajiya isoppa rö̧ä̧nä̧ yo̧ppattö ca̧ca̧to̧po'ö.13Cu'upä urohuomettö̧ ä̧ya̧ri̧sa cuoäsa ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩcu̧ ttahuähuina'a. 14TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ cu'upä cöröa'a rä̧mi̧pi̧nä̧ jȩpi̧nö̧. Ja̧u̧ mo̧ro̧jä̧nä̧ kö̧mä̧ huopi'inö. 15Ja̧u̧mä̧ 'po̧'a̧ri̧nä̧ 'po'inö ja̧'hua̧nö̧ 'po'ö ttaboiyotörömä pperetö icuinö, cu'upä rounä̧ dö'ecuächö ttiperecuächönä jȩpi̧nö̧.16Ja̧unö̧ o'ca'a aje acu o̧dö̧nä̧ttö̧mä̧ toepächina̧'a̧; TU̧RU̧HUA̧ urohuähuomenämä ra̧huejö̧nä huoina̧'a̧ pi̧jä̧ttö̧ 'chuhuäromȩ ka̧cua̧tö̧mä räopächinätö i̧jiyunä päicunä̧ ppua'attö.17Mo̧ro̧jä̧ttö cu̧mu̧ kiä̧dö̧ aje suädiömettö̧ cha̧'a̧hua̧dö̧ jo̧mȩttö̧ cuȩminäcusä. 18chaboiyoto juruhuätöttö chö̧jipu̧nä ppäcuädinäcusä̧, jahua̧tömä tta̧utinäcusä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö ttörömä juiyo juruhuiä'nätö.19Cha̧'cua̧ tta̧dȩcu̧ mo̧ro̧ ttö chaboiyotö jö̧nä̧ ichinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TU̧RU̧HUA̧TÄ̧ ttörö ppä'ädinö̧mä̧. 20Ja̧u̧'inä pȩnȩ cähueome i'cächinäcu̧sä̧, ja̧u̧ chu̧ji̧pö̧nä̧ ppä'ädinö ttörö. 21TU̧RU̧HUA̧TÄ̧ adiunä ppädinäcu̧sä̧ yoyonö rö̧ä̧chi̧na̧'a̧ ttörö ro̧ȩcuä̧; ja̧u̧tä̧ ji̧na̧'a̧ pä'äjinö'anö yoyonö ttö chumöpi̧yä̧ töcö icuinö.22TU̧RU̧HUA̧TÄ̧ hua'adö ku̧ni̧nö̧ u̧mä̧nä̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojucumä ko̧cö̧sä̧ Diosttö 'quȩdi̧pä̧cha̧'a̧cu̧. 23O'cajuiyönä adiunä pä'ö ku̧nä̧huä̧mä̧ ttörö pätetö ku̧nä̧hui̧'i̧na̧'a̧ juhua'a jö̧ta̧'a̧nö̧tä̧ adicuä pätetö ku̧nä̧huo̧tu̧cu̧. ttömä 'quȩ'i̧pä̧cho̧cö̧sä̧ jahuätöttömä.24Juahuata'anö, jau ä'cattomä ttomä surojöma jui'imösä, suromämä j¸¸¸e¸po̧cö pinösä. 25Juahuanö, Ja̧'a̧ttö̧ , churuhuanä̧ pä'a̧ta̧'a̧nö̧ adihuome ujuninacusa jau toomenä adictä jȩcha̧ia̧ttö̧.26Ya̧tȩ ucuru ucuottömö jeöttömä, neumä jaurumö ucuötöja surojö jui'a jönätä ijȩpö̧jä̧ ucumä. 27Surojö jui'arumä, surojö juicutä ijȩpö̧jä̧, suropa̧cu̧mä huojunätä ädätöjä.28Ucumä̧ tahuaruhuä ttusuräunä jȩpinö̧jä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä̧ topöjä adiu jȩpö̧sä̧ pä'örö jä̧hua̧nö̧ hua̧römä̧ ucutä si'epö icujä. 29Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö ucutä ja̧'a̧ lampara kä̧dȩpa̧'a̧ ja̧'i̧nö̧'a̧ hua̧mä̧ CHU̧RU̧HUA̧, CHU̧RU̧HUA̧TÄ̧ ja̧'a̧ ttörö yo̧ö̧nä̧ jo̧me'nä̧ tejädömä̧.30Ucunä̧tä̧ jochö'anö̧ hua̧sä̧ tto̧ȩpä̧rö̧'inä̧ 'cuä'o'ö; Chö̧ä̧nä̧hua̧nä̧tä̧ ttödö'anö̧ hua̧sä̧ räbä'inä̧. 31Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Diosmä̧, u̧mä̧nä̧mä̧ juȩ'a̧. CHU̧RU̧HUA̧ i̧huȩnȩmä̧ surojö'inä̧ jui̧'a̧. JA̧U̧TA̧ ja̧'a̧ tto̧ȩpä̧räcuähuäbimä̧ o'catoi'önä̧ JA̧U̧NÄ̧ dajahuächätörömä̧.32Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ¿Di jä̧ttö̧ Diosmä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Tu̧ru̧hua̧ ja̧'a̧? ¿Di jä̧ttö̧ tu̧ru̧hua̧ Diosttö'inä abonänö ido'qui jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ hua̧mä̧? 33Diostä ja̧'a̧ ttörö dajömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ juȩ'ȩpä̧rö̧, mä̧nä̧ juȩ'ȩpä̧rö̧.34Ja̧u̧mä̧ jȩpö̧ chi̧jä̧pi̧yä̧ yä̧mä̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ chujuruhuönä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ möä'ca ju'toju isä'ca huä̧mȩ utäcusä. 35Ja̧u̧mä̧ u̧huo̧juȩtä̧cu̧sä̧ chumöpi̧yä̧mä̧ curä churohuähua pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chö̧jä̧pi̧yä̧mä̧ bronce 'po'obö chisetäda pä'ö.36Ucunä ra̧huä̧pi̧jö̧ttö̧ ki̧'ä̧cuä̧huä̧ ttoecuäcuähuäbi cuiyinä̧cu̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu ppäcuädönämä adiu ppädä'ijäcusä. 37Chiquichächi'oca'a chö̧ja̧ pä'ö yo̧mȩtȩ rö̧ä̧mȩ ku̧ju̧ni̧nä̧cu̧sä̧.38Ttömä chaboiyotörö tto'ca'anä ru'u si'epö icuinösä̧. Cho'ca'acumä ppa̧'a̧cho̧cö̧ pinösä̧ jo̧mȩnö̧ totte'ächome jubö. 39Ttömä ra'adi'ö kȩdö̧ chicuäjä̧u̧, jahuätömä ttä̧rä̧mi̧'ö̧ juiyönä huotö. Chö̧jä̧pi̧yä̧ dȩa̧'a̧ ma̧'ä̧mi̧nä̧tö̧.40Ucutä ja̧'a̧ ttörö chujuru iyömä̧ curä rohuäu 'chä̧nö̧ ttäcä isäbä ja̧'inö̧'a̧nö̧; Ucutä jȩpöjä̧ chi̧dȩa̧'a̧nä̧ pätti'önä̧ jitö ttörö ttörohuähua pä'ätörö. 41Ucumä̧ cuiyinä̧cu̧sä̧ ttu abojo̧mȩtä̧ chabo'iyotörömä̧; ttötä ji̧na̧'a̧ si'epö icjinö̧mä̧ ttörö kö'cocotö pinä̧tö̧rö̧.42Jitö huopinä̧tö̧ ppättädatö pä'ö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ'inä̧ ppa̧do̧co̧u̧ pinä̧tö̧; jahuätö huopinä̧tö̧ TTU̧RU̧HUA̧RÖ̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ ä̧dä̧to̧co̧u̧ pinä̧tö̧. 43Tömä̧ cuäcuäpinö̧sä̧ ppo̧ä̧'cua̧ pätti'önä̧, rȩjȩ i̧sa̧ppȩ jä̧inö̧'a̧nö̧, ttötä mänä̧ i̧sa̧ppȩttö̧ redä'ca juo̧dȩpi̧nä̧u̧.44Ucu'inä cha̧mö̧nä̧ chahuaruhuä pättä'chomettö̧ rä'epö cuicuinäcu̧sä̧. Ttörömä ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ chönä ku̧ju̧nä̧rä̧'i̧jä̧cu̧sä̧. Ttö̧ja̧ chi̧ȩru̧huä̧ö̧tä̧ ppä̧ttä̧dä̧rä̧cu̧sä̧. 45Ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧mä̧ ttihue'quiyunä kä̧mä̧dö̧ ja̧rȩyu̧ jö̧nä̧ pätti'inäcu̧sä̧. Chi̧huȩnȩ pädö ttä̧ju̧cu̧ta'anö jahuätömä ttucuotinäcu̧sä̧. 46Ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichäcuähuotömä dajahuächö ttö̧'ȩjo̧mȩttö̧ umicu̧ rä'opö ttöö̧'ä̧huä̧yo̧tö̧ ichinätö̧.47¡TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ 'cuäpönätä̧ kö̧! Chinähuämä ttesehuäcuähuä. Chö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ ttö̧mö̧ cä'epö ttesehuäcua̧, ra̧huä̧pi̧ju̧ttö̧ chöjipönä ppädähuämä juähuätä ja̧'a̧. 48Pide ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttörö suronä jȩpä̧tö̧rö̧ micuä jȩpö̧mä̧, ttö chi̧dȩa̧'a̧cu̧ ttö̧ja̧rö̧ ki'opö icumä. 49Chaboiyotö suronä jȩpä̧tö̧ttö̧ rä'epö icumä. Isopäi'önätä̧ ttörömä suronä jȩpä̧tö̧ ttu̧huä̧mȩnä̧ cä'epö ku̧ni̧nö̧jä̧. Ttö̧ja̧ surojuottepa pä'ätöttömä rä'epö cuicuinäcu̧sä̧.50Pa̧'a̧nö̧ jo̧mȩttö̧ ucurumä adihua'a pä'ösä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧ ttö̧'kȩtȩttö̧ ucu cui̧mi̧nä̧ ra̧dä̧cua̧sä̧. 51TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ ru̧hua̧rö̧ rohuäu isojuoepönä ppä'ädö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ eseu repeömä pojopö ȩmi̧nä̧cu̧ Davidrö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ 'cuäopönätä̧ i̧jȩpö̧.
Chapter 23

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ David röji ucuocuinömä - Isaí i̧tti̧ Davidmä rö̧ä̧nä̧ ttucuotinäcu̧, ja̧u̧mä̧ Jacob minä Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pojopö ȩmi̧nä̧cu̧, Israelttö ttesehuächi'önä ra̧huä̧huä̧ i̧sa̧ ji̧na̧'a̧. 2TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ a̧'cua̧ru̧hua̧mä̧ ttönä ucuocuinö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧huȩnȩmä̧ chi̧nȩnä̧ ki̧na̧'a̧.3Israel ttö̧ja̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ ucuocuinö̧ Israel ttö̧ja̧ ttido'quimä päinäcu̧sä̧: Jueö huȩnȩmä̧ ruhuo ttö̧ja̧rö̧ hue'ömä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧rö̧ ye'ecunö hue'ö. 4Ja̧u̧mä̧ mo̧ro̧ päia'a ajiya isoppa juiyö mo̧ro̧ kä̧hua̧ räo'omenä tejäda'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jä̧cua̧, ajiya ichö o'ca'a kä̧hua̧ tejädi'omenä rȩjȩttö̧ isä'cua bahuia'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.5Iso päi'önä̧tä̧, ¿Ttö chahuaruhuä mä̧cö̧ ja̧'a̧ pitömä̧ Dios ä'cajo̧mettö̧mä̧? ¿Cuiyöttömä̧ chi̧yä̧cua̧jä̧ pä'ocö pinö̧ ttörö, o'cajuiyönä̧ adiunä̧tä̧ hueyecujuiyönä̧? Ja̧u̧ mä̧cö̧ ja̧'a̧ ttö chö̧ji̧pö̧nä̧ ppä'dinö̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pa̧'a̧nö̧ ji̧ya̧ttö̧hué pädö'inä̧ jȩpö̧mä̧?6Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ suronä̧ huottömä̧ o'catoi'önä̧ so̧ä̧cä jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ huotö u̧micu̧ rä'epö icuähuotö jahuätömä̧ ȩmä̧huoco̧tö̧ ttadita huetta pä'ö'inä̧. 7Ya̧te jahuätörö me'ö̧mä̧ meö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ cuoräunä̧tä̧ ja̧hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä̧ dacuä̧'chu i̧so̧'quȩnä̧tä̧. Jahuätömä̧ kutä tticu'anö̧ huotö tto̧jo̧cuo̧mettö̧tä̧."8Pitö ji̧na̧'a̧ su̧ro̧da̧u̧ umätö̧ David umöhuäyotö huo̧juȩcuo̧tö̧mä̧: Joseb Basebet Tacmo ttö̧ja̧ jahuätömä su̧ro̧da̧u̧ huo̧juȩcu̧nä̧ huotö ttu̧ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧mä̧ koronö mo̧ro̧ päi'omenä 800nö umätö̧rö̧ cuä'ö icuinö.9Ja̧u̧nu̧ o'comenä ki̧nö̧ Eleazar Dodo i̧tti̧, Aho ttö̧ja̧ tti̧tti̧, huämetucuä huotöttö ya̧tȩ ju̧ru̧hua̧ David umöhuä̧ya̧. Ja̧u̧mä̧ juȩnȩtä̧ ki̧nö̧ jahuätö filisteo ttö̧ja̧ ca̧ca̧cui̧pö̧ pättä'chäcuähuomenä tturohuähua pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ juhuorö ppa̧ttä̧chä̧ji̧ o'ca'a. 10Eleazar ä̧rä̧mi̧'ö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ filisteos ttö̧ja̧cu̧ rohuähuinö umö'inä 'cuächi'önä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucurä'chumä umönä 'chu̧huä̧rä̧nö̧. TU̧RU̧HUA̧ ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ rohuäu ujurunä jȩpi̧nö̧. Su̧ro̧da̧u̧mä̧ ppa̧'ä̧chi̧nä̧tö̧. Ja̧u̧nu̧ o'comenä Eleazar, tto'co jähuä ttö̧ca̧ca̧ta̧ pä'ötä ppa̧'ä̧chi̧nä̧tö̧.11Ja̧u̧ o̧ji̧nö̧ o'ca'amä ki̧nö̧ Arat ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ Sama. Filistea su̧ro̧do̧u̧'i̧nä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cui̧nä̧tö̧ jȩru̧huä̧ pättanä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ topö Israel su̧ro̧do̧u̧mä̧ juorö ttö'ecuächinätö̧. 12Ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧nä̧ Sumamä juättä pättänä kä̧mä̧dö̧ ja'huätucu rohuähuinö. Filisrea su̧ro̧do̧u̧ru̧ cuä'äu icuinö jua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ppädäcuähuänä iso juo'epinö.13Treintanö su̧ro̧do̧u̧ jo̧mȩttö̧mä̧ huä̧mȩtuhuä huotötä mejä̧hui̧nä̧tö̧ cuähuä u̧huä̧ju̧ ca̧ca̧tä̧cuähuarära̧'a̧ David ö̧jo̧mȩ, Adulam idoräcu. Filistea su̧ro̧do̧u̧ ko̧cuä̧mi̧nä̧tö̧ de'a pämäroppa päi'omä Rafaím'nä. 14Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ Davidmä ki̧nö̧, idoränä, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ korotö Filistea su̧ro̧do̧u̧mä̧ ko̧cui̧nä̧tö̧ Belén ötahuiyänä.15Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä riänä ajiya ahua a̧di̧rijä̧chiäcu päi'nö:"Ya̧tȩ Belén ötahuiyänä ka̧ju rejuttö ajiya chahua pä'ö i̧ya̧cua̧sä̧, doächäcuähuomȩ ka̧'a̧ reju ajiya acuäjumä!" 16Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö Filisteos su̧roda̧unä päi'ö doächö baepinätö̧ huä̧mȩtucuä umätö juruhuätömä̧ ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö Belén ötahuiyä doächäcuähuome käju rejuttö ajiya ȩminä̧tö. Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö jahuätömä̧ ajiya ȩmäjä̧tö̧'cotö Davídrö ȩpö̧ iyinätö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ahua pä'ö kö'cocö pinö. ttahuajueimä, U̧RU̧HUA̧ iminätä toinö. 17Ja̧unö̧ o'ca'a päinö: Pi̧yȩmä oto ja̧'a̧ ttörömä CHU̧RU̧HUA̧, ttö pi̧yȩ chahua päömä.¿Chauttömä ttidepänä suräui̧huätö ttucuoja jäi̧nö'a̧nötä̧ ja̧'a̧?"Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ ahua päocu pinö. Umä̧tö̧ huä̧metucuä juruätö jȩttäji jina̧'a̧ ja̧uja̧jimä.18Abisai Joad i̧jä̧hua̧ Sarvia i̧tti̧. Ja̧u̧ jina̧'a̧ huä̧metucuänö huotö tturuhua̧ pinömä̧. Jaumä yautenä rohuäu 'chänö cuä'ö icuinö trescientonö huotörö.Ja̧umä̧ pajimä̧ huä̧metucuä su̧ro̧da̧uru ppa̧'a̧dö̧ oä'chinö̧. 19¿Ja̧umä̧cö tä̧ji̧ huä̧metucuä huotöttö juiyo u̧cuohua̧mä̧? Ja̧umä tturuhuä päiönä jea̧ pä'ö 'chi̧nö. Ucuohuajuimä yoretehuo ca'ajina'a ttocoumä huä̧metucuä su̧roda̧utä juiyo ri̧ä̧nä̧tä̧ ttucuohua'attö.20Benaia i̧sa̧mä̧ Joiada i̧tti̧ ji̧na̧'a̧; juiyo juruhuinö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ujuru i̧jȩpä̧'chi̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ Ariel i̧tti̧mö̧ ta̧ju̧ru̧ncuä'ö icuinö Moab i̧sa̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧mä̧ mȩyȩhui̧nö̧ reju jacuä jahuätömä möyähuirö cuä'inö jua'atä ö̧ja̧'a̧nä̧ diyahuächina'a. 21Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Egipcio i̧sa̧ böorö'inä cuä'inö. Ja̧u̧ Egipto ttö̧ja̧sa̧mä̧ umönä 'chu̧'ä̧ri̧nö̧ dacuodä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Benaia rohuähuinö ja̧u̧cu̧, i̧so̧'quȩ yo̧'quȩtȩnä̧tä̧. Ja̧u̧mä̧ Egipto ttö̧ja̧sa̧rö̧ 'cho'ipinö umöttö̧ dacuodä jua'a o'ca'amä cuä'ö icuinö chutä ödacuodänä.22Joiada i̧tti̧ Benanía ja̧'hua̧nö̧ jȩpi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ korotö umötö̧ huämetucuä juruhuätucu ottinäcu̧. 23Ja̧u̧mä̧ röänä ttucuotinä̧cu̧ korotö su̧ro̧da̧u̧ treintanö huotö abonänö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ juiyomä ucuo i̧sa̧mä̧ pocö pinö korotö su̧ro̧da̧u̧ huämetucuä pojopö ku̧nä̧hu̧ä̧tö̧ jö̧'a̧nö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ David hueinäcu̧ umöhuäyotö churutä tta̧'ä̧rä̧tö̧rö̧ huea pä'ö.24Treintanö huotö juruhuinä̧tö̧mä̧ pitö ja̧'a̧: Joab ö̧jä̧hua̧ Asael'inä, Belén ttö̧ja̧sa̧ Dodo i̧tti̧ Elhanán'inä, 25Harod ttö̧ja̧sa̧ Sama'inä, Harod ttö̧ja̧sa̧ Elica'inä, 26paltita ttö̧ja̧sa̧ Heles'inä, tecoa ttö̧ja̧sa̧ Iques i̧tti̧ Ira'inä, 27Anatot ttö̧ja̧sa̧ Abiezer'inä, husat ttö̧ja̧sa̧ Mebunai'inä 28Ahoh ttö̧ja̧sa̧ Salmón'inä, netofa ttö̧ja̧sa̧ Maharai'inä;29netofa ttö̧ja̧sa̧ Baana i̧tti̧ Heleb'inä, benjamín ahuaruhuä 'cotö tti̧rȩjä̧ttö̧ guibeá ttö̧ja̧sa̧ Ribai i̧tti̧ Itai'inä, 30Piratón ttö̧ja̧sa̧ Benaía'inä, Gaasttö pämäroppänä kö̧ Hidai'inä, 31Arbá ttö̧ja̧sa̧ Abi Albón'inä 32Saalbón ttö̧ja̧sa̧ Eliaba'inä, Jasén i̧tti̧mö̧'inä, Arar ttö̧ja̧sa̧ Sama i̧tti̧ Jonatán'inä;33Arar ttö̧ja̧sa̧ Sarar i̧tti̧, Ahím, 34maaca ttö̧ja̧sa̧ ahasbai i̧tti̧ Elifelet, gilon ttö̧ja̧sa̧ Ahitofel i̧tti̧ Eliam, 35carmel ttö̧ja̧sa Hesraí, arbi ttö̧ja̧sa̧ Paarai, 36Soba ttö̧ja̧sa̧ Natán i̧tti̧ Igal, Gad ahuaruhuä o'cotö i̧sa̧ Boni.37Amon ttö̧ja̧sa̧ Selec, beherot ttöja̧sa̧ Naharai, Sarvia i̧tti̧ öäre ttö̧ȩpärä̧cuä̧huä̧ obí ȩpä̧tö̧, 38Ira itri ttö̧ja̧sa̧, Gareb itri ttö̧ja̧sa̧, 39hitita ttö̧ja̧sa̧ Urías-o'catoi'önä̧mä̧ treinta y siete ji̧na̧'a̧.

Chapter 24

1Pä'äjita'anö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ rö̧ä̧nä̧ a̧mi̧surächi'inäcu̧ ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ Davidrö huehuepinö jahuätörö to'ija̧'a̧cu̧ pa̧'a̧nö̧ päiyarö pä'ö: "Israel ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Judá ttö̧ja̧rö̧'inä ttö̧ja̧cuo̧mȩ 'chä̧nö̧ pa̧ja̧tä̧ji̧." 2Ru̧hua̧mä̧ su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ chutäcu kö̧ Joabrö pä'inö: Israel ttahuaruhuä 'cotö ttö̧ja̧cuo̧mȩ 'chä̧nö̧ Danttö kä̧mä̧dö̧ Beerseba jubö ka̧cuä̧tö̧rö̧, ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧ curä tturohuähua pä'ö jo̧mȩnö̧ huotörö chu̧huo̧jua̧ pa̧ja̧tä̧ji̧."3Joabmä ru̧hua̧rö̧ pä'inö: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucu Cu̧ä̧nä̧hua̧tä̧ ttö̧ja̧rö̧mä̧ 100nö̧ huotöttö'inä yabonänö rö̧ä̧da̧jä̧, chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧ toönä päi'önä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ömä chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧mä̧ pi̧yȩmä̧ jȩa̧ pä'attö̧?" 4Ja̧'hua̧nö̧ pä'anä, ru̧hua̧ röji päömä su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ Joabrömä to'ija̧'a̧cu̧ pähuächina̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Joab'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotö'inä ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ rä'opächinä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ pa̧ja̧tö̧ 'chä̧nö̧mä̧.5Jahuätömä Jordán aje ji̧jä̧cu̧ kähuinä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ kähuäjä'cotö pämäroppä päi'ome huȩjö̧ ötahuiyä ö'ohuecu ka̧cu̧ Aroer ötahuiyättömä tö'cönänö ka̧cuä̧mi̧nä̧tö̧. 6Ja̧u̧nu̧ o'ca'a jahuätömä Gad ötähuiyä kä'conä 'cuä'o'ö Jazer ötahuiyära̧'a̧ ichinätö̧. Jahuätömä Tahtim Hodshi rȩjȩttö̧mä̧ Galaadra̧'a̧cu̧ ichinä̧tö̧, ja̧u̧nu̧ o'ca'amä Dan Jaánra̧'a̧cu̧ Sidón ötahuiyä jäyä jubö rȩbȩhui̧nä̧tö̧. 7Tiro ötahuiyä 'quiyönä adicuome'inä rȩbȩhui̧pi̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ heveos ttö̧ja̧ ttidepiyunä'inä juhuaátäcu canaán ttö̧ja̧ ttidepiyunä'inä o'cajuiyötä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Judá ttö̧ja̧ ttidepiyöttömä ö'ohuecu Beersebanä 'chä̧hui̧'i̧nä̧tö̧.8Jahuätömä ja̧huä̧jä̧ o'cajuiyönä cue'ächäjä'cotö, kä̧hua̧tö̧tä̧ 9nö päi'omenä mo̧ro̧mä̧ 20nä̧ jahuätömä Jerusalénra̧'a̧cu̧ ppa̧'ä̧chi̧nä̧tö̧. 9Ppa̧'ä̧chi̧'ä̧ji̧'ca̧ Joabmä curä rohuähuätö o'catoi'önä̧rö̧ ö̧'a̧tä̧ji̧mä̧ ru̧hua̧rö̧ ji'ähuinö. Israel ttahuaruhuä 'cotöttömä umä̧tö̧ juruhuätö curä o'chunö rohuähuäcuähuä jo̧mȩnö̧ huotömä 800 milnö jo̧mȩnä̧ ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Judá ahuaruhuä 'cotöttömä 500 milnö u̧mä̧tö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧'a̧.10Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ David amiso'qui o'cajuiyönä̧ a̧'cua̧tta̧'ȩcuinö̧ o'catoi'önä̧ ttö̧ja̧rö̧ pa̧ja̧tö̧ pa̧ja̧tä̧ji̧'ca̧. Ja̧hua̧nö̧ jä̧cu̧ ja̧u̧mä̧ pä'inö̧ U̧RU̧HUA̧RÖ̧: "Ttömä̧ rö̧ä̧nä̧tä̧ suronönä̧ jȩpö̧sä̧ pa̧'a̧nö̧ jȩcho̧menä̧mä̧. Jitämä̧ CHU̧RU̧HUA̧, cu̧mu̧huä̧yä̧ suronä̧ jȩä̧ji̧mä̧ ucutä ȩpö̧ tä'i jäyätä jȩpä̧ji̧sä̧ ttömä̧."11Ja̧hua̧nnö̧ ja̧'a̧ David yo̧ä̧i̧ ä̧rä̧ mi̧ä̧i̧'ca̧ i̧ja̧'a̧. Tö̧ö̧nä̧hua̧ Dios i̧huȩnȩ rȩmi̧pa̧ ä̧ji̧cui̧nö̧ Gadmä i̧huȩnȩ jiäcuähuä sarötä Davidrö jiähua pä'ö. 12Täi jiehueji David'rö: Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios pa̧'a̧nö̧ pä'äji "ttömä chiyecöjetö̧ trenö jo̧mȩnä̧ ja̧u̧ttö̧mä̧ yaöte ȩmi̧.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Gadmä 'chi̧nö̧ David ö̧ja̧'a̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ pä'inö ja̧u̧rö̧: "¿Rȩbȩhuä̧cua̧'a̧ huäbodäcuä a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ppäi ttöcuätucu mo̧ro̧ pi̧jä̧nä̧? ¿Ja̧'hua̧ta̧nö̧ huäbodäcuä kä̧hua̧tö̧ jo̧mȩnä̧ tucuipäcua'a jä̧cu̧ cuaboiyotöttö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätömä röttäcua̧jä̧? ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ huäbodäcuä mo̧ro̧ isotö ttirecunä? Jitämä pä'i däje huȩnȩ chȩpä̧cua̧'a̧ttö̧ ttörö hue'äjirömä. 14Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Davidmä pä'inö Gadrö ttömä rö̧ä̧nä̧ usurä ȩmä̧u̧sä̧... ja̧'a̧tä̧ topitö tu̧ru̧huä̧ umönä mata̧'a̧nä̧, ja̧'ta̧'a̧nö̧ ubo umönämä mata̧ pä'ocotöjä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ re ö̧jö̧mä̧ rö̧ä̧nä̧tä̧ ja̧'a̧tó.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tu̧ru̧hua̧mä̧ hue'inö isotörö Israelra̧'a̧ pä'ö mo̧ro̧ juoa'a ja̧'hua̧ta̧nö̧ 70 milnö ttö̧ja̧ to'e'inätö̧ ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ Danttö kä̧mä̧dö̧ Beerseb jubö. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ángelmä umö te'ädinö Jerusaléncu̧ ja̧u̧ ötahuiyä pparopö icua pä'ö tu̧ru̧hua̧mä̧ a̧mö̧cuädö pärohuinö. Rö̧ä̧nä̧ suroju'anö ji̧yä̧cu̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ päinäcu ángelrö̧ ttö̧ja̧rö̧ surojuoepa pä'ö: "Jo̧mȩ ja̧'a̧ jitämä cumö pporädi." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tu̧ru̧hua̧ umöhuä̧ya̧ ángelmä usurä ȩmä̧u̧nä̧ jȩpi̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tu̧ru̧hua̧ umöhuä̧ya̧mä̧ ángelmä ki̧nö̧ Arauna Jebuseo ppa̧'ȩpö̧ aditome.17Ja̧u̧nö̧ 'comenä Dabid ucuocuinö Tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧, angeli̧sa̧rö̧ topinö ttö̧ja̧rö̧ jȩpi̧cua̧: Ttömä söronä jȩpä̧ji̧sä̧, ucurömä ¿Pitö ovejatö̧rö̧mä̧ däje jȩcua̧'a̧ttö̧? jitämä jädepäcujä, ucumä ttörö rocuäpä̧ji̧ jua̧ta̧'a̧nö̧ chä'ottö chuahuäröhuärö'inä.18Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Gad ichinö David i̧ja̧'a̧cö̧ ja̧u̧mä̧ pȩi̧nä̧cu̧ "Täi, huä̧mä̧, aditäji Tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ kuicu iyähuome Abuseo sa̧ Aruana trigo pposicu aditä'iyömä. 19Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ David 'ca'achinö, Gad jiahuäita'anö, Dios hueö u̧ju̧nä̧i̧ta̧'a̧nö̧. 20Araunamä i̧mi̧ rä̧o̧pä̧i̧'ca̧ topinö huähuä ru̧hua̧ umuäyotöcö icha'a ijomäcö ja̧hua̧nö̧ topö araunamä ihuä'cäcu jarpyö̧nö̧ peiö ucuotönö jȩpi̧nö̧,21Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Arauna pä'inö: "¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ttö chu̧ru̧hua̧, ucuo ru̧hua̧ ichäja'ató umöhuäyotö huettö jȩä̧cuä̧ ttö̧ja̧cu̧mä̧?" David ädätinö: "Juhua'amä chema pä'ö icu cuiäre juatähuäcä, juhua'amä CHU̧RU̧HUA̧RÖ̧ ku icu iyähuome chadita pä'ö isotö'inä koromecu̧ pporädö ku̧nu̧ ttö̧ja̧ ttö̧jo̧mȩttö̧'i̧nä̧ imicu̧nä̧." 22Arauna pä'inö Davidrö: "Potó ucutumä, ttö chu̧ru̧hua̧, ucuo ru̧hua̧. Jȩpi̧ ucurutä adihuomenä, topihuä pȩnȩ kacuätötó pä̧cä̧yu̧ u̧mä̧tö̧ ku icu cuiyäcuotömä dau isodä'inä ka̧'a̧, pä̧cä̧yu̧rö̧ käcuoränö ti̧'ä̧dö̧ rö̧nä̧huodä. 23Pi̧yȩ o'ca'a juiyönä, ttö chu̧ru̧hua̧ ucuo ru̧hua̧, yo Arauna ucuru chi̧yä̧cua̧sä̧ ." Ja̧u̧nu̧ o'comenä pä'inö ucuo ru̧hua̧rö̧: CU̧RU̧HUA̧ Diostä a̧ päcuajä̧."24Ru̧hua̧mä̧ Araunarö̧ päinö: "Ja̧hua̧nömä̧cö,micuämä̧ ttötä ppa̧'a̧dö̧ chi̧mita̧cua̧sä.ttömä TU̧RU̧HUA̧RÖ mipponä̧ ku icu iyähuämä chiyiya̧cua̧sä täcö mitähuäjisä."Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö Davíd mitinö trigo ppa̧ȩpö̧ icuähuäcä inä päcärö'inä mitinö pärätä sincuenta siclo micuä jo̧mȩnä̧. 25Davidmä TÖ̧Ä̧NA̧HUA̧RO̧ öäre iyähuä iya pä'ö aditopo inö k yiu icu iyähuomȩ juȩnȩtä̧ ja̧'hua̧nö ja̧'a̧nä ja̧uru öäre iyähuä ku icu iya'anä'inä huȩnȩ juiyönä ka̧cuä̧huä̧ inä̧ ku icu iyinö öäre iyähuämä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä tti̧rȩjä̧ jö'tömȩ TÖ̧Ä̧NA̧HUA̧RÖ̧ jäepinätö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧umä̧ ttehuächiönä jepinö märichäjä̧ji hueyecunä Israel ttö̧ja̧nätä̧.

1 Kings

Chapter 1

1Ru̧hua̧ David täcö bö̧o̧'i̧sa̧ ji̧na̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pö̧ja̧ti̧yu̧ juättopa'anä̧'i̧nä̧ du̧'o̧sȩ jö̧nä̧'i̧nä̧ päi'ococu pinö. 2Ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ churutä ppä̧'ä̧dä̧rö̧ adicuä ttö̧ja̧ pättinäcu̧: "usu ti̧'chö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ yajute möäyajuru kirecuo'inä to'ajuru ujutu tu̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ kö̧ja̧ pä'ö, churutä juä'opö ippeyenä pä̧nö̧ kudupo kiyarö pä'ö."3Ja̧hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ jä̧ttä̧yä̧jä̧ usinätö̧,ttusomenä po̧cui̧pi̧nä̧tö̧ yajute moäyaju juiyo a̧'cua̧cua̧ju̧ru̧ Abisag pä'ö micuaju, Sunamita ttö̧ja̧ isajuru, jahuäjurumä i'cächö iyinätö̧ ru̧hua̧rö̧. 4Moäyäjumä juiyö a̧'cua̧cui̧nä̧ju̧. Jahuäjumä ru̧hua̧rö̧ ppä̧'ä̧dä̧ri̧nä̧ju̧, tta̧'a̧rö̧'i̧nä̧ tta̧jä̧ri̧nä̧cu̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ ru̧hua̧mä̧ idepä jähuämä ppä'ächi'o'cö pinö jahuäjucumä.5Ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ Adonias Haguit ki̧tti̧mä̧ chutä a̧'cua̧nä̧ amocuädö pä'inö: "ttötä jä̧cua̧'a̧ ru̧hua̧mä̧." Ja̧hua̧nö̧ pä'ö kä̧nö̧ öäre caruquiyä'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ca̧hua̧yu̧tu̧nä̧ huȩjä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ cincuetanö huotö u̧mä̧tö̧rö̧ jo̧mȩnö̧ jȩpi̧nö̧ chutä ä'canä jopönö tti̧'chä̧cuo̧tö̧rö̧. 6Ju̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jä'omä ji̧'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ i̧mi̧cu̧nä̧nö̧'i̧nä̧ päococu pinö: ¿tta̧'a̧nö̧ pä'ö jȩcu̧'ä̧jä̧ttö̧ pi̧yȩ'i̧nä̧ ji̧yȩ'i̧nä̧ jo̧nä̧mä̧? Ja̧hua̧ta̧nö̧ Adoniasmä ö̧jö̧ttö̧'i̧nä̧ juiyo a̧'cua̧cui̧nö̧, ja̧u̧mä̧ Absalon uhuäpächinö o'ca'a uhuäpächinö ji̧na̧'a̧.7Huȩnȩ 'quiecuä jä'epinö Sarvia ki̧tti̧ joabcu'inä Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'copäte'ö adicuä'i̧sa̧ Abiatarö'inä. Jahuätömä ppä̧'ä̧dä̧ri̧nä̧tö̧ ji̧na̧'a̧ Adoniasrö. 8Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'copäte'ö adicuä'i̧sa̧ Sadoc'inä, Joiada i̧tti̧ Benaia'inä, Dios päji jiäcuähuä i̧sa̧ Natan'inä, Simei'inä, Rei'inä o'ca toi'önä Davidttö ucuo ttö̧ja̧mä̧ Adoniascumä 'cho̧'co̧to̧ pi̧nä̧tö̧.9Adoniasmä o̧huȩjä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, pä̧cä̧yö̧rö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ korotö cuäcuähuotö bärepätöttö'inä cuä'ö icuinö Zohélet inähuä, aje i̧sä̧rä̧ ppöepome Rogel jäyättö. Ä̧tȩpi̧nö̧ chutä ahuaruhuä ru̧hua̧ i̧tti̧mö̧rö̧, o'ca toi'önä Judasttö u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ru̧hua̧ umuhuäyotö ppä'ädö adicuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧. 10Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Dios päji jiäcuähuä'i̧sä̧ Natanrö'inä, Benaíarö'inä, ö̧jä̧hua̧ Salomonrö'inä ä̧tȩpo̧cö̧ pi̧nö̧.11Ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Natanmä Betsabérö ucuocuinö Salomon a̧ju̧rö̧ pä'inö: "¿ucumä ä̧ju̧cuo̧co̧ju̧ päjäjujä tä̧ji̧ Adonias Haguit ki̧tti̧mä̧ ujutu tu̧ru̧hua̧ David ieruhuomenä chutätä ru̧hua̧ pä'i'önä jȩpä̧cuä̧huä̧ji̧ pä'ömä? 12Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu cua̧'cua̧rö̧ tta̧cu̧huä̧rä̧cuä̧hua̧ pä'ö jö̧ttö̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧tti̧ Salomón a̧'cua̧rö̧ tta̧cu̧huä̧ra̧ pä'ö jö̧ttö̧'i̧nä̧ pi̧yȩ jidähuä'anä ä̧ju̧cui̧.13Ru̧hua̧ David ä'ca jo̧mȩ do'ächi'ömä, pa̧'a̧nö̧ päcuhuaröja: ttö chu̧ru̧hua̧ ¿iso jö̧nä̧ pähuä pä'ö ku̧no̧cö̧ pinöjä tä̧ji̧, cu̧ru̧huo̧nä̧ kä̧nö̧ paju cu̧mu̧huäyajuru ucutä cui̧tti̧ Salomon ja̧cua̧'a̧ ttö chö'comenä ruhuo dȩä̧cä̧nä̧ ö̧'ä̧mä̧da̧cua̧ pä'ömä? ¿tta̧'a̧nö̧ pä'ö Adoniastä ru̧hua̧ päi'önä ö̧ja̧'a̧ jä̧ttö̧ jitämä? 14Ucu ru̧hua̧cu̧ ucuocu cu̧ju̧'a̧nä̧, ttö'inä cuo'ca'anä do̧dä̧chi̧'ä̧cua̧sä̧, kucuocuäjimä iso päi'önätä ja̧'a̧ pä̧dä̧cua̧sä̧.15Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Betsabemä ru̧hua̧rö̧ topö 'chinäju ä̧'o̧ca̧nä̧ ö̧'a̧'a̧. jau ru̧hua̧mä̧ juiyo böecuächinö ji̧na̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Abisag Sumanita ttö̧ja̧ isajumä ru̧hua̧rö̧ ppä̧'ä̧dä̧ri̧nä̧ju. 16Betsabemä ja̧rȩyu̧ pä'i'ö kihue'quiyunä pä̧mä̧dö̧ ucuotö jȩpi̧nä̧ju̧ ru̧hua̧rö̧. Ja̧hua̧nö̧ jȩji̧yȩcu̧ ru̧hua̧mä̧ päinäcua̧. ¿Däje pä̧huä̧rö̧ ja̧'a̧ttö̧? 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä kädätinäcu̧ chu̧ru̧hua̧ ucumä iso jö̧nä̧tä̧ pä'inöjä̧, ucu cumuhuäyajuru, CU̧RU̧HUA̧ Dios i̧mi̧nä̧, pa̧'a̧nö̧ jö̧nä̧: "iso päi'önä ucu cui̧tti̧ Salomóntä̧ jä̧cua̧'a̧ ttö cho'comenä ruhuo dȩä̧cä̧nä̧ ö̧'ä̧mä̧dä̧cua̧mä̧."18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä Adoniastä̧ ja̧'a̧ ruhuonä hue'ömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chu̧ru̧hua̧ ucumä jȩru̧pa̧jä̧. 19Ja̧u̧mä̧ pä̧cä̧yö̧ttö'inä, korotö cuäcuähuotö bärepätöttö'inä, o̧huȩja̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ recuätörö cuä'ö icuäji, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ o'ca toi'önä ru̧hua̧ i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧'i̧sa̧ Abiatarö'inä su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ Joabrö'inä ä̧tȩpä̧ji̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucu cu̧mö̧huä̧ya̧ Salomónrömä a̧tȩpo̧cö̧ päji, pä̧ji̧nä̧cu̧.20Ttö chu̧ru̧hua̧, o'ca toi'önä Israel ttö̧ja̧mä̧, ucu ru̧hua̧ päcu huȩnȩ ttä̧ju̧cua̧ pä'ö tta̧'a̧rä̧tö̧, Di ja̧cua̧'a̧ ja̧ pä'ö ruhuo dȩä̧cä̧nä̧ ö̧'ä̧mä̧dä̧cua̧mä̧, ucu ruhuo huecuä'ijö cuo'come. 21Ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a jö̧ttö̧mä̧ i̧mi̧cu̧nä̧tä̧ 'cuäopäcua'a ttö chu̧ru̧hua̧, ru̧hua̧ jä̧'o̧tö̧mi̧nä̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ ä'iomenä, ttörö'inä chi̧tti̧ Salomónrö'inä ttö̧ja̧rö̧ cuä'ö icuätö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jȩttä̧cuo̧tö̧jä̧.22Ji̧nä̧ ru̧hua̧cu̧ ucuocu kö̧ja̧'a̧nä̧, täcö do'ächi'inö Dios päji jiäcuähuä i̧sa̧ Natan. 23Adicuä ttö̧ja̧mä̧ yotäcu ru̧hua̧rö̧ jiähuopo'ö pä'inätö̧: pȩnȩtä̧ kö̧ Dios päji ji'äcuähuä i̧sa̧ Natanmä. ja̧u̧mä̧, ru̧hua̧ o̧'o̧mȩ do'ächiö ja̧rȩyu̧nu̧ pä'i'ö, ö'ä rȩjȩ becuächönä ucuotö jȩpi̧nö̧.24Natanmä pä'inö: ttö chu̧ru̧hua̧ ¿pa̧'a̧nö̧ jönä pä'inöjä̧?: Adoniastä jä̧cua̧'a̧ ttö cho'comenä ruhuo huȩa̧cua̧mä̧, ja̧u̧tä̧ ja̧cua̧ ruhuo chideäcänä ö̧'ä̧mä̧dä̧cua̧mä̧ ¿pä'inöjä? 25Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ mȩyȩhuä̧ji̧'ca̧ pä̧cä̧yö̧tto̧'i̧nä̧, de'a isotö bärepätöttö'inä, o̧huȩja̧tö̧ recuätörö cuä'ö'icu, o'ca toi'önä ru̧hua̧ i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧, su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotörö'inä, Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧'i̧sa̧ Abiatar'rö'inä a̧tȩpä̧ji̧. Jitämä cuänö'inä, au'inä ja̧u̧tä̧ ä'ca jo̧mȩ eseu kä̧nö̧ pä'ätö: ¡ru̧hua̧ Adoniasmä recuo ö̧jä̧cua̧!26Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ttö ucu cu̧mu̧huä̧ya̧rö̧'i̧nä̧ Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päteö adicuä ttö̧ja̧'i̧sa̧ sadoc'rö'inä Joida i̧tti̧ Benaiarö'inä, cu̧mu̧huä̧ya̧ Salomónrö̧'i̧nä̧ a̧tȩpo̧cö̧ päji. 27¿Pi̧yȩmä̧ chu̧ru̧hua̧ ucu huecuhuäji ja̧'a̧ tä̧ji̧, cumuhuäyotörö'inä jiäcuähuä juiyönä, di jä̧cua̧'a̧ jä̧ttö̧ ruhuo deäcänä ö̧'ä̧mä̧dä̧cua̧mä̧, jitä ru̧hua̧ huecu o'come huea pä'ömä?28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ David adätö pä'inäcu: Betsaberö huopiyittö. Jahuäjumä 'cha̧hui̧'ö̧ ä'ca jo̧mȩ kä̧mä̧di̧nä̧ju̧. 29Ru̧hua̧mä̧ iso jö̧nä̧ pähuä, pä'inö: chö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ 'cuäopönä kö̧, cha̧'cua̧ tta̧dȩcuo̧mȩnä̧'i̧nä̧ adihuächi'önä ppä̧dä̧rä̧cu̧sä̧, 30Israel ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dios i̧mi̧nä̧ micuähuächönä pähuä ucuru pädinö ta̧'a̧nö̧ pä'ösä: ucu cui̧tti̧ Salomóntä̧ jä̧cua̧'a̧ cho'comenä ruhuonä huȩä̧cua̧mä̧, ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ ruhuo chi̧dȩä̧cä̧nä̧ ö̧'ä̧mä̧dä̧cua̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ ta̧'a̧nä̧tä̧ jä̧'cua̧'a̧ jitämä. 31Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Betsabe ru̧hua̧ a'ca jo̧mȩ 'chä̧hui̧'ö̧ ja̧rȩyu̧nu̧ pä'i'ö ki'ä rȩjȩ becuächönä jȩpö̧ ucuotö pä'inäju: ¡'cuäopönätä̧ ö̧jä̧cua̧ ttö chu̧ru̧hua̧ Davidmä!32Ru̧hua̧ Davidmä pä'inö: "Ji'ähuiyätucuittö ttichi'a Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päteö adicuä i̧sa̧ Sadoc'rö'i̧nä̧, Dios päji jiäcuähuä'i̧sa̧ Natanrö'inä, Joida i̧tti̧ Benaiarö'inä." ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jahuatömä ichi'ö do'ächi'inätö̧ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ. 33Ru̧hua̧mä̧ päinäu̧: "cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ umuhuäyotörö ca̧ca̧to̧po̧'ö̧ chi̧tti̧ Salomónrö chäji mula isajunä huä̧ni̧pö̧ ȩpä̧tu̧cui̧rö̧ Gihónra'a. 34Juorötä Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päteö adicuä i̧sa̧ Sadocu, Dios päji jiäcuähuä i̧sa̧ Natancu adeja unä da'epö cujunätucuaröja Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ pä'i'önä, ja̧hua̧nö̧ jȩcu̧'ä̧tu̧cuo̧mȩnä̧ trompeta ppötta'anä pättäcuotö: ¡Ru̧hua̧ Salomónmä recuo ö̧jä̧cua̧!35Ja̧u̧nu̧ o'ca'a cui'chätucuaja ja̧u̧ o'ca'anä, ja̧u̧tä̧ i̧chä̧cua̧ chi̧dȩä̧cä̧nä̧ ö̧'ä̧mä̧da̧ pä'ö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧tä̧ ruhuo huȩä̧cua̧ ttö 'choca'anä. Ihueye ja̧u̧ru̧tä̧ pojopö ȩmi̧nö̧sä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ Judas ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä huea pä'ö. 36Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ joíada i̧tti̧ Benaía ru̧hua̧rö̧ adätö pä'inö: ¡ja̧hua̧nö̧tä̧ ja̧'a̧cua̧ja̧!, ja̧hua̧nö̧tä̧ pä'ö, ttö chu̧ru̧hua̧ U̧RU̧HUA̧ Diosmä . 37Diosmä chu̧ru̧hua̧cu̧ ö̧jä̧'i̧jö̧'anötä ö̧jä̧cua̧ Salomoncu'inä David hueinomettö'inä abonänö huȩä̧cua̧ Ja̧u̧mä̧.38Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päteö adicuä i̧sa̧ Sadoc'inä Dios päji jiäcuähuä i̧sa̧ Natan'inä Joíada i̧tti̧ Benaía'inä mȩyȩhui̧nä̧tö̧, jua'a jö̧ta̧'a̧nö̧ Cereteos ttö̧ja̧'inä, peleteos ttö̧ja̧'i̧nä̧ ichi'ö ru̧hua̧ David äji mulanä cä'epö huä̧nö̧ Salomónrö ȩpi̧nä̧tö̧ Gihónra̧'a̧. 39Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päteö adicuä i̧sa̧ Sadocmä, Dios ö̧jodettö ä̧ja̧'i̧sa̧na̧ a̧dȩja̧ a̧cuä̧na̧ ȩmo̧po̧'ä̧ji̧'ca̧ Salomónrö̧ unä dä'epinö. Ja̧'hua̧nö̧ dahuepäji o'ca'a trompeta ppötta'anä o'ca toi'önä ttö̧ja̧ huopinätö̧: ¡Ru̧hua̧ Salomónmä recuo huȩä̧cua̧! 40Ja̧u̧nu̧ o'comenä o'ca toi'önä ja̧u̧tä̧ o'ca'anä 'chä̧nö̧, märäna̧ ppö'ö kä̧nö̧ ra̧'i̧nä̧tö̧, ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ rö̧ä̧nä̧ eseu huotta'attö rȩjȩ'i̧nä̧ ttö̧ȩpi̧na̧'a̧.41O'ca toi'önä ttucuäji o'ca'a Adonías'inä ä̧tȩpä̧u̧'i̧nä̧ ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Joabmä trompeta pä̧i̧cu̧nä̧ rä̧mi̧pö̧nä̧ ppöttä'a ä̧ju̧cu̧ pä'inö: ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö huotta'a jä̧ttö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ pä̧i̧cu̧nä rä̧mi̧pö̧nä̧mä̧? 42Ja̧u̧ ji̧nä̧ ucuocu ö̧ja̧'a̧nä̧ , Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä i̧sa̧ Abiatar i̧tti̧ Jonatán ichi'inö. Adonías päinäcu̧: "do'ächi'i, ucutä ja̧'a̧ jueö adihuä huȩnȩ i'cächömä."43Jonatamä adätö pä'inö Adoníarö: ujutu tu̧ru̧hua̧ Davidmä täcö ru̧hua̧ päi'önä ku̧nä̧ji̧ Salomónrö̧tä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ hue'äji ja̧u̧cu̧ tti̧'cha̧ pä'ö 44Diosttö'inä̧ ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä i̧sa̧ Sadocrö'inä̧, Dios päji huȩnȩ jiäcuähuä'i̧sa̧ Natanrö̧'i̧nä̧, Joíada i̧tti̧ Benaíarö̧'i̧nä̧, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ Cereteos pä'ähuotöttö'i̧nä̧, Peleteos pä'ähuotöttö'i̧nä̧, jahuätötä ja̧'a̧ ru̧hua̧ aji mula isajunä̧ cä'epö huȩnä̧jä̧tö̧mä̧. Diosttö'i̧nä̧ ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä'i̧sa̧ 45Sadoc'i̧nä̧, Dios päji huȩnȩ jiäcuähuä'i̧sa̧ Natan'i̧nä Gihon idäyä jäyättö a̧dȩja da'epö ru̧hua̧ päi'önä ttu̧ju̧nä̧cu̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ juhuoröttömä esehuäyotötä ichäjätö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ötahuiyämä rö̧ä̧nä̧ ttö̧ȩpa̧ja̧'a̧. Pi̧yȩtä̧ ja̧'a̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ pä̧i̧cu̧nä̧ rä̧mi̧pö̧nä̧ huotta'a cuä̧ju̧cuä̧tu̧cu̧mä̧.46Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Salomonmä̧ täcö pä̧mä̧dä̧ji̧ ruhuo dȩä̧cä̧nä̧. 47Jahuätö ru̧hua̧ u̧mu̧huäyotö'inä̧ ru̧hua̧ Davidrö 'chä̧nö̧ pä'ätö: Salomon i̧mi̧nä̧ Diostä adiunä jȩä̧cua̧ ucu cui̧mi̧ttö̧'i̧nä̧ yabonä̧nö̧, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ uruhuomä̧ ucuttu'i̧nä̧ yabonä̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ jȩi̧yä̧cua̧. Ja̧u̧ ru̧hua̧mä̧ esehuäji ä̧'ä̧ppä̧nä̧ pä̧nö̧. 48Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'äji: Chu̧ru̧hua̧ adihuä i̧sa̧, Israel ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä̧, jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ iyäjäcusä chö'ärenä tochönä ruhuo dȩäcänä chö̧'ä̧'i̧jo̧mȩ pä̧mä̧dö̧rö̧.49O'ca toi'önä Adonías ä̧tȩpä̧jä̧u̧mä̧ ja̧u̧ huȩnȩ ä̧ju̧cu̧ ye'ecui'ö ya̧cu̧ pö̧nä̧ dö'ecuächinä̧tö̧. 50ja̧'a̧ Adoníasmä̧ Salomonrö̧ ye'ecui'ö ä̧rä̧mi̧'ö̧ tö'ipächö i̧sa̧rö ku'icu iyähuome ka̧cu̧ o̧na̧nä̧ 'chu'ädi'inö̧. 51Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Salomonrö̧ ji'äu pä'inä̧tö̧: "topi, Adoníasmä̧ ru̧hua̧ Salomonrö̧ ye'ecui'ö roomȩ i̧sa̧rö̧ ku'icu iyähuome ka̧cu̧ o̧na̧nä̧ 'chu̧huä̧rä̧nö̧ kä̧nö̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: ru̧hua̧ Salomon pi̧yȩ mo̧ro̧tä̧ jiähuattö pä'ösä ttö u̧mö̧huya̧ hua̧rö̧ curodänä cuä'ö'icu juiyäcua'a ja̧ pä'ö."52Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Salomónmä pä'inö: ja̧u̧mä̧ adihuä i̧sa̧ jö̧ttö̧mä̧, yoite uhuocoi'i̧nä̧ moä̧chi̧yä̧cua̧'a̧ rȩjȩra̧'a̧mä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧nä̧ surojö ka̧cu̧ttu̧mä̧ 'corupäi'ä̧cua̧. 53Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ru̧hua̧ Salomónmä̧ u̧mä̧tö̧rö̧ hue'inö i̧sa̧rö̧ ku'icu iyähuomȩttö̧ tti'cächarö pä'ö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ ichö ihue'quiyunä kä̧mä̧dö̧ ucuotö jȩpi̧nö̧. Ru̧hua̧ Salomón päinäcu̧: "Cuojusodera̧'a̧tä̧ täi."

Chapter 2

1David 'corujuhuächä̧cuä̧ mo̧ro̧ tö'cöhuächi'a'a, i̧tti̧ Salomónrö̧ huopo'ö, pä'inö: 2"Täcö jeruhua'ara'a 'corupä'i'ösä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cujuruhua. 3Dios hueinö̧mä̧ jȩpi̧, cui̧'chö̧ jö̧ a̧'u̧cuä̧, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ jȩpi̧ adiunä jȩtta̧ pä'ö hue'ö u̧ju̧ni̧nö̧'i̧nä̧, ji'äu u̧ju̧ni̧nö̧'i̧nä̧, Moises öäre hueähuä huȩnȩ huȩyu̧cui̧'i̧nö̧ta̧'a̧nö̧ jȩpi̧, ja̧hua̧nö̧ jȩcu'uttu̧mä̧ cui̧'cho̧ jö̧ o̧dü̧nä̧ttö̧ adiunä cu̧jä̧cua̧jä̧. 4ttörö ucuocu päinö ji̧nö̧ pätecuächäcua'a, pa̧'a̧nö̧ päinömä: Ucu cui̧tti̧mö̧ ttö huedäji o'ca juiyönä tta̧mi̧so'quittö'i̧nä̧, tta̧'cua̧rö̧ttö̧'i̧nä̧ adiunä̧ jȩpö̧ ttö̧jö̧ttö̧mä̧, ya̧tȩ'i̧nä̧ toiyäcua'a ucu cuo'comȩnä̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ i̧dȩä̧cä̧nä̧ ö̧'ä̧mä̧dä̧cua̧mä̧.5Ucumä huo̧ja̧jä̧ täcö Sarbia i̧tti̧ Joab ttörö jȩi̧nö̧mä̧, Israel ttö̧ja̧ttö̧ curä rohuäcuähuä ttö̧ja̧ tturuhuotörö ta̧ju̧ru̧ cuä'äu icuinö, Ner i̧tti̧ Abnerrö'i̧nä̧, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ Jeter i̧tti̧ Amasarö'i̧nä̧. Curä juiyönä kä̧cuä̧huä̧ pä̧nä̧, curä rohuäcuähuä ttöja̧ ttucuoja riähuächönä jȩpi̧nö̧. 6ja̧'a̧nä̧ ja̧uru̧mä̧ ucutä cu̧huo̧ju̧nä̧ jȩcu̧'a̧rö̧ja̧, bö̧o̧'i̧sa̧ ju'ächö kä̧nö̧ huȩnȩ juiyönä 'corujuhuächa̧'anä ja̧'a̧tä̧ tocu'ärö.7Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ galaadita ttö̧ja̧ttö̧ Barzilai i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧ eseu kä̧nö̧ cu̧cuä̧ cucuomȩttö̧ ttucua pä'ö docuhuädatöja, jahuätötä ji̧na̧'a̧ ttörö ppä'ädinä̧tö̧mä̧ cuböo Absalónttö̧ dajahuächö tödipächomȩnä̧.8Topittö, juhuenȩtä̧ ucutäcu kö̧ Gera i̧tti̧ Simeimä, Bahurim pättomettö Benjamin i̧tti̧mö̧ttö̧ ttö̧ja̧ i̧sa̧mä̧, pä̧i̧cu̧nä̧ ucumä surojuo'ächi pä'inömä̧ Mahanain pättome chu̧ji̧nö̧ pä̧nä̧. Simeimä mȩyȩhui̧'ö̧ Jordán ajettö ö̧'o̧cui̧'i̧nä̧cu̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ pä'inö̧sä̧, pa̧'a̧nö̧, "Ttömä curä'chunämä cuä'ö chicuococu cuä̧cua̧jä̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä ro̧cuȩpo̧ca̧'a̧nä̧ räopächa'anämä ja̧'a̧tä̧mä̧ to'cuärö. Ucumä huo̧juȩcu̧nä̧ hua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucumä ja̧u̧rö̧ jȩ'cuä̧cuȩmä̧ cu̧huo̧jua̧ pä'ö ja̧'a̧. Jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ ku̧ni̧jó jja̧u̧ 'corujuoächa pä'ömä.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä jä̧'o̧tö̧ mi̧nä̧cu̧ 'corujuo'ächinö ja̧'hua̧nö̧ 'corujuoächäja'amä chutä idepiyu jä̧'i̧jo̧mȩ 'turu tticuinä̧cu̧. 11David Israel ttö̧ja̧rö̧ ruhuomä hue'inö mo̧ro̧mä̧ cuarentanö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧. Ja̧u̧mä̧ Hebrón ötahuiyänämä sietenö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ruhuomä hue'inö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalénnämä treinta tresnö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ruhuomä hue'inö. 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Salomónmä jä'o David ruhuo hueinome pä̧mä̧di̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucuomä̧ 'quiyönö 'chu̧huä̧rö̧nä̧ ki̧na̧'a̧.13Ja̧u̧nu̧ o'ca Adonia, Haguit i̧tti̧mä̧ Salomón ja̧ju̧ Betsabé kö̧jo̧mȩcu̧ ichinö, jahuäjumä päjinä̧cu̧: ¿Ucumä huȩnȩ jä̧cu̧ ichäjijä̧? Ja̧u̧mä̧ ädätinö "huȩnȩmä̧ jo̧ca̧'a̧" 14Ja̧u̧ pä'ö cä'ädö pä'inö: Ji̧yȩtȩ ucuru jidähua pä'ösä, päcua "ucuocui" päjinö̧cu̧. 15Adoníamä pä'inö: "Ruhuomä ttö hueda pä'ö ja̧'a̧ pä'ömä huo̧jua̧ju̧jä̧, Israel ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä ruhuomä ttö hueda pä'ö tta̧'ä̧rä̧jä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ruhuo jä̧ji̧mä̧ pärohuächäja'a ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ chi̧jä̧hua̧tä̧ ru̧hua̧mä̧ pä'i'äji, isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧MÄ̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ pä̧huä̧rö̧ja̧'a̧ttö̧.16Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ji̧yȩtȩ jädepa pä'ösä ucuru, cuäppo̧tä̧rä̧ttö̧."Betsabé päjinäcu: Ucuocui." 17Ja̧u̧ pä'inö:" Ucuotönö pädäcuajä, ru̧hua̧ Salomónrö̧ cucuocuaja pä'ö, Abisag sunamita ttö̧ja̧'isajuru iyattö pä'ö chirecua päi'önä, ucurumä ä̧ppo̧tä̧ri̧yä̧cua ja̧u̧mä̧." 18Betsabé päjinäcu: Adihua'a, ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ chucuocuäjäcuajusä ru̧hua̧rö̧."19Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Betsabémä ru̧hua̧ Salomónrö ucuocu 'chi̧nä̧ju̧ Adonías hueäji'anö. Ru̧hua̧mä̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧ ihue'quiyunä kä̧mä̧dö̧ ucuotö jȩpi̧nö̧ ja̧ju̧ru̧, ja̧hua̧nö̧ jȩpä̧ji̧'ca̧ ppa'ä̧chi̧'ö̧ i̧dȩä̧cä̧nä̧ pä̧mä̧dö̧ ko̧ro̧cä̧ dȩä̧cä̧ tti'cächipa pä'ö hue'inö ja̧ju̧ ki̧'ä̧mä̧da̧ pä'ö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäju'inä̧ ippeye u̧huo̧jua̧'a̧nä̧ ja̧'a̧nä̧ pä̧mä̧di̧nä̧ju̧. 20Jahuäju pä'inä̧ju̧: "Ji̧yȩtȩ a̧'u̧cu̧nä̧ ucuotönö jädepäcujä, cuä̧ppo̧tä̧rä̧ttö̧." Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ ädätinö jahuäjuru: "Jä'epi, cha̧mö̧nä̧ cha̧ju̧, chä̧ppo̧tä̧ri̧yä̧cua̧ju̧jä̧." 21Jahuäju pä'inä̧ju̧:"Abisag sunamita ttö̧ja̧ isajuru iyi cuböo Adonías irecua päi'önä.22Ru̧hua̧ Salomónmä ja̧ju̧rö̧ ädätömä pä'inö: "¿Tta̧'nö̧ pä'ö sunam ttö̧ja̧sa̧ Abisagmä Adon'ia i̧mi̧nä̧ jäepa'attö̧? ¿Tta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ru̧'i̧nä̧ ruhuomä jä'epö cuiyoca'attö̧, ja̧u̧'i̧nä̧ chuböo jö̧nä̧ hua̧, sacerdote Abiatarö'inä juhua'atäcu Sarvia i̧tti̧ Joabrö'inä? 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ Salomónmä Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧ I̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ pä'inö: Diosmä jȩa̧'a̧ pä'acutä jȩa̧ttö̧jä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ yabonänö jȩa̧ päöttö'inä, Adonía pi̧yȩ huȩnȩ abo jähuä jö̧nä̧ ucuocuoca'a jä̧ji̧ttö̧mä̧.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jitämä Tö̧nä̧hua̧mä̧ 'cuäopönä kö̧, ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ ttörö ku̧ni̧nö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chä'o ruhuo hueinome rötäjimä juhua'atäcu ruhuomä huȩä̧cua̧ päinöta'anö ttö ja̧'hua̧nö̧ jȩpä̧ji̧mä̧, isopäi'önä̧tä̧ Adoníamä jitä mo̧ro̧tä̧ to'e'ächö. 25Ja̧'hua̧nö̧tä̧ Salomónmä Joida i̧tti̧ Benaíarö hue'inö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Benaíamä Aoníarö po̧cui̧pö̧mä̧ cuä'ö icuinö.26Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ru̧hua̧mä̧ sacerdote Abiatarö̧ pä'inö: Cua̧mö̧nä̧ cui̧rȩjä̧ Anatot rȩjȩra̧'a̧ täi. Ucumä cuä'ö tticua pä'ötä hua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttömä pi̧yȩ pä̧nä̧mä̧ cuä'ömä chicuococujä̧, juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios i̧ä̧ro̧ca̧ chä'o David ä'ca jo̧mȩttö̧ cuecuada'a ji̧yä̧cu̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ chä'o usurä ȩmä̧ö̧ta'anö usurä ȩmä̧huä̧ji̧jä̧. 27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Salomónmä TÖ̧Ä̧NA̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ sacerdote Abiatarömä hue'ö icuinö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päinö jinä pätecuächa pä'ömä, Silottö Elí ahuaruhuättömä juhua'a yabonö̧mä̧ adiitoco ttäcuotö päinö.28Jareö huȩnȩ rȩbȩhui̧pi̧na̧'a̧ Joabrö, Joabmä Adoníarö ki̧o̧pä̧rä̧ja̧'a̧, Absalónrömä ki̧o̧pä̧ro̧ca̧'a̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Joabmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧denä do'ächächö, ku icu iyähuoime ä̧ja̧ i̧sä̧na̧nä̧ hua'adi'inö̧. 29Joabmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧denä do'ächächäji'ca ku icu iyähuome jäyä pö̧ pä'ö ji'ähuinä̧tö̧ ru̧hua̧ Salomónrömä. Ja̧'hua̧nö̧ jittähuäcu Salomónmä Joiada i̧tti̧ Benaíarö hue'ömä pä'inö: "Cuä'ö icuäjirö."30Benaías Dios ö̧jodera'a̧ do'ächi'ö pä'inö Joabrö:" Ru̧hua̧mä̧ hueäjäcujä poröttö räcuopächa pä'ö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Joab ädätinö: Rä'opächocösä, huä̧i̧nä̧ porötä hua'ö chi̧cuä̧cua̧sä̧ jö̧nä̧. Ja̧hua̧nö̧ päiyäcu Benaíasmä ppa̧'ä̧chö̧ ru̧hua̧rö̧ ji'ähuinö Joab ädätö päji huȩnȩ. 31Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ pä'inö:" Chutä päji ta̧'a̧nötä̧ jȩpi̧rö̧, cuä'ö'icu 'turu cuicuaröja pä'ö hue'inö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧nä̧tä̧ micuähuächönä jȩpö̧ icuähuäcua'a ttöttö'i̧nä̧, chä'o ojusodettö'i̧nä̧, jerupätö ttucuoja huerächi'önä Joab jȩi̧nö̧ ji̧nö̧mä̧.32Diosmä jȩä̧cua̧ ttucuoja ji̧no̧yamä u päi'önä hua̧rö̧tä̧ ppa̧huä̧chö̧nä̧, chutä cuä'ö icuina'attö u̧mä̧tö̧ ta̧ju̧ru̧ chutättö'i̧nä̧ abonänö huȩnȩ jui'ätö adihuä ttö̧ja̧rö̧, jahuätörömä cuä'ö icuinö chä'o David'i̧nä̧ ieruhuomenä̧tä̧, jahuätö cuä'ö icuinä̧u̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧: Abnermä Ner i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, ja̧u̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ cuorä rohuäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ hueähuä i̧sa̧ ji̧na̧'a̧, jua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ ka̧ra̧mä̧ Amasa Jeter i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, ja̧u̧'i̧nä̧ Judá ttö̧ja̧ttö̧ cuorä rohuäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ hueähuä i̧sa̧ jue'i̧pa̧ ji̧na̧'a̧. 33Jahuätö ttucuoja Joabttö kä̧mä̧dö̧ ahuaruhuä'cotöra̧'a̧ päi'önä 'cuäopönä̧tä̧ 'chä̧cua̧'a̧ ja̧hua̧nö̧tä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Davidttö kä̧mä̧dö̧ ahuaruhuä'cotöttö'i̧nä̧, ojusodettö'i̧nä̧, ruhuo deäcättö'i̧nä̧ tu̧ru̧hua̧ttö̧ eseu kä̧cuä̧huä̧mä̧ 'cuäopönätä kä̧cua̧'a̧.34Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Joiada i̧tti̧ Benaíamä̧ 'chä̧nö̧ cuä'ö icuinö Joabrö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ chutä i̧rȩjä̧ttö̧ de'a jui̧yä̧jä̧nä̧ 'turu icuinäcu̧. 35ja̧'a̧ttö̧ ru̧hua̧mä̧ ku̧ni̧nö̧ Joiada i̧tti̧ Benaíarö̧ cuorä rohuäcuähuä ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä Joab ö̧jä̧'i̧jo̧mȩ, jua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ Diosttö'i̧nä̧, ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä'i̧sa̧ päi'önä ku̧ni̧nö̧ Sadocrö Abiatar ö̧jä̧'i̧jo̧mȩ.36Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ru̧hua̧mä̧ Simeirö̧ jittähuaja pä'ö huȩä̧ji̧'ca̧, pä'inö:" Jerusalén nä̧tä̧ cuojusode aditi, kara'acu'i̧nä̧ cui̧'cho̧ca̧'a̧tä̧ ju̧huȩnȩtä̧ cu̧ja̧. 37Cedrónnä̧ 'cuä'opö räcuopö mo̧ro̧mä̧ koro'i̧nä̧ jö̧ juiya'anä 'corupäcui'äcua̧jä̧, cu isäyuttumä cucuojatä huerächi'äcua'a." 38Simei ädätö pä'inö ru̧hua̧rö̧:" Päcumä adihua'a. Iso päi'önä chu̧ru̧hua̧ päcuta'anötä̧ jȩchä̧cua̧sä̧." Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Simeimä̧ Jerusalén nä̧ recuo mo̧ro̧ ki̧nö̧.39Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ huäbodäcuä a̧'ȩ päi'omȩnä̧ Simei umuhuäyotö ta̧ju̧ tö'ipächinätö Gat ötahuiyära̧'a̧, ju̧huȩnȩmä̧ Maaca i̧tti̧ Aquís ru̧hua̧ päi'önä hueome ji̧na̧'a̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Simeirö ji'äu pä'inätö:" Ucu cumuhuäyotömä̧ Gat ötahuiyära̧'a̧ ka̧cua̧tö̧. 40Ja̧hua̧nö̧ ä̧ju̧cu̧ yotäcu ä̧rä̧mi̧'ö̧ äji mörö̧nä huä̧cuä̧huäcä cä'epö huä̧no̧po̧'ö̧ 'chi̧nö̧ Aquís hueomȩ Gat ötahuiyära̧'a̧ umöhuäyotörö o'ö. Juhua'attö pä'äji ta'anö tto'ca'acu ppa̧huä̧di̧nä̧u̧.41Salomónrö̧ ji'ähuinä̧tö̧ Simei Jerusalénttö̧ rä'opö Gat ötahuiyära̧'a̧ i'chä̧ji'i̧nä̧ ppa̧huä̧chä̧ji̧'i̧nä̧. 42Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ Simei i̧'cha̧ pä'ö huopäji̧'ca̧ pä'inö: ¿Iso päi'önä pähuä chu̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ pä'ocö̧ pinösä tä̧ji̧ pa̧'a̧nö̧: Iso päi'önä kara'acu cui̧'cha̧ pä'ö poröttö räcuopö mo̧ro̧mä̧ hua'ö cui̧cuä̧cua̧jä̧ jönä̧mä̧. Ucumä pä'inöjä̧ päcumä̧ adihua'a, jȩchä̧cua̧sä̧ jö̧nä.43¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö iso päi'önä pähuä chu̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ päcuhuinö'i̧nä̧, ttö huedinö'i̧nä̧ jȩcu'oca̧'a̧ jä̧ttö̧. 44Juhua'a yabocutä ru̧hua̧ pä'inö Simeirö̧:" Ucumä o'ca juiyönä cua̧mi̧so'quittö a̧mo̧cuädö chä'o Davidrö jäyä jȩcu̧'i̧nö̧mä̧ huo̧ja̧jä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chu̧ru̧hua̧tä̧ suronä jȩcu̧'inö̧ ppa̧huä̧dä̧cua̧ ucuru.45Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ru̧hua̧ Salomónmä adiunä pä'ö ku̧nähua̧ jä̧cua̧, jua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ David ruhuo hueinö ji̧nö̧mä̧ 'cuäopönä̧tä̧ kä̧cua̧'a̧ adiutä Dios ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧." 46Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ Jioada i̧tti̧ Benaíasrö̧ hue'inö cuä'ö icuiyarö pä'ö, ja̧hua̧nö̧ hueäcu curä'chunä ta'ö cuä'ö icuinö Simeirö̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Salomón ruhuo hueömä adiunä̧tä̧ hue'ö ki̧nö̧.

Chapter 3

1Salomón Egipto ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Faraóncu huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧ jä'ecuinö ji̧na̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ Faraón ittijuru irecua päi'önä ȩmi̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ David öäre ötahuiyära̧'a̧ i'cächinä̧cua̧, ja̧u̧nu̧tä̧ pä̧nä̧ cä'ädinö chutä ojusode aditinö̧'i̧nä̧, Dios ö̧jo̧de aditinö̧'i̧nä̧, Jerusalén ötahuiyä tto̧ȩpä̧rä'ca'i̧nä̧. 2Pä'äjimä ji̧nä̧ isode Dios ö̧jo̧de adicuoca'attö o'ca toi'önä ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ ji̧nä̧'isocu ucuo isomȩ pättomȩ 'chä̧nö̧ i̧sa̧rö̧ cuä'ö'icu, ku'icu iyähuä jȩpä̧'i̧jä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 3Juhua'a yabocutä Salomónmä̧ Diosrö repe'ö jä'o David hueipinönä̧tä̧ 'chi̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ji̧na̧ isocu icuo isome pättome 'chä̧nö̧ i̧sa̧rö̧ cuä'ö'icu adiu a̧mȩu̧ juäicu huihuatö ku'icu iyä'chinö.4Ru̧hua̧mä̧ Gabaónra̧'a̧ 'chä̧nö̧ i̧sa̧rö̧ ku'icu iyinö, ihueye ju̧ä̧nȩtä̧ ji̧na̧'a̧ ucuo isome pättinomȩmä̧. Salomón milnö̧ jo̧mȩnä̧ i̧sa̧rö̧ ku'icu iyähuä jȩpi̧nö̧ juhuorö. 5Diosmä̧ Gabaónttö̧ 'cuoti̧nä̧ i̧jȩcuä̧chö̧ Salomónrö̧ pa̧'a̧nö̧ pä'inö:" Ucuru pä̧huä̧rö̧jö̧mä̧ jä'epi, chiyacu".6Ja̧hua̧nö̧ päcu Salomón pä'inö: Ttö chä'o ucu cumöhuä̧ya̧ Davidrö rö̧ä̧nä̧tä̧ re topö ppä'ädinö̧jä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ iso päi'önä̧ ucurutä ucuo te'äu ki̧nö̧ cuä'ca jo̧mȩttö̧mä̧, jueönä jäcuähuättö̧'i̧nä̧, jua'a jö̧ ta'anö̧ a̧mi̧so'quittö jueönä ki̧nö̧ ucutäcu. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucutä 'quȩ'ȩpö̧ ȩmö̧ ku̧ni̧nö̧jä̧ pi̧yȩ ucuttu re toäcuähuä, i̧tti̧rö̧ cuiyinö chutä uruhuo i̧dȩä̧cä̧nä̧ ö̧'ä̧mä̧di̧ya̧cu pä'ö jitä pi̧yȩ mo̧ro̧.7Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧, chu̧ru̧hua̧ Dios jitämä ttö cu̧mu̧huä̧ya̧rö̧ chä'o David ru̧hua̧ ö̧jä̧'i̧jo̧mȩ ku̧nä̧ji̧jä̧ ru̧hua̧ chö̧ja̧ pä'ö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttömä mö̧ä̧ya̧tä̧ hua̧sä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jeruhuäcusä ru̧hua̧ kä̧cuä̧huä̧mä̧. 8Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucu cu̧mu̧huä̧ya̧mä̧ kö̧ cu̧mu̧huäyotö recuätö ucutä 'quȩ'ȩpö̧ cuȩmi̧nä̧u̧ ttö̧'cä̧tȩnä̧, jahuätömä pa̧ja̧tä̧cuä̧huo̧mȩ'i̧nä̧ juiyönä huotö recuätö tta'attö. 9Ucu cu̧mu̧huä̧ya̧ amiso'quinä huäjunä ttu̧huȩpä̧rä̧chi̧'ö̧nä̧ jȩpi̧, ucutä cu̧mu̧huäyotörö adiunä'i̧nä̧ suronä'i̧nä̧ päda pä'ö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ¿Di jä̧ttö̧ pi̧yȩ cuiäre ötahuiyä bäreu hueö'anö hua̧mä̧.1010 Diosmä Salomón jäepäji eseunu topinö̧. 11Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Dios pä'inö: "Tta̧'a̧nö̧ pä'ö jäcuepäjättö pi̧yȩmä̧, jä'epocö päjijä recuo mo̧ro̧ kä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧, järe rö̧ä̧nä̧ ku̧nä̧rä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧, cuabo'iyotö tta̧'cua̧rö̧'i̧nä̧, ja̧hua̧nö̧ joca̧'a̧ jä'epäjijä huo̧juȩcu̧nä̧ amocuädäcuähuätä, 12topi, o'ca juiyönä jäcuepäjimä jȩchä̧cua̧sä̧. Iso päi'önä cuamiso'quittömä huo̧juȩcu̧nä̧ amocuädö ttu̧huȩpä̧rä̧chi̧'ä̧cuä̧huä̧ chi̧yä̧cua̧jä̧, ucu cu̧jä̧cua̧'a̧ ä'canä ya̧tȩ'i̧nä̧ u̧ju̧nä̧ro̧cö̧ ji̧nö̧, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ ucu cuo'ca'anä ya̧tȩ'i̧nä̧ u̧ju̧nä̧ri̧yä̧cua̧ ja̧umä̧.13Koro jäcuepocö jä̧ji̧'i̧nä̧ chi̧yä̧cujä̧, järe ruhuo, juhua'amä ucutä cucuo päi'önä ja̧'a̧, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ ucu huecu mo̧ro̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ korotö ruhuotöttömä ya̧tȩ'i̧nä̧ toäcua'a ucu'anö hua̧mä̧. 14Cuä'o David jȩpö̧ ö̧ji̧nö̧'a̧nö̧ ttö huedönätä cu̧jö̧ttö̧mä̧, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ chiäre hueähuä huȩnȩnä̧'i̧nä̧ jȩpö̧ cu̧ju̧ttu̧mä̧, recuo mo̧ro̧ cu̧ju̧nä̧ jȩchä̧cua̧jä̧".15Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Salomón ö'orächi'omȩnä̧ ttu'ȩpä̧rä̧chi̧'i̧nö̧ 'cuo̧ti̧nä̧ ja̧'a̧ pä'ö. Juhuorö Jerusalénra̧'a̧ ppa̧'ä̧chö̧ Dios hueähuä huȩnȩ iyinö ȩco̧ca̧ po̧mȩ 'chä̧hui̧'i̧nö̧. Juhuorö ä'cattö i̧sa̧rö̧ cuä'ö'icu huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧ iyinö, ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ cä'ädö o'ca toi'önä u̧mu̧huäyotöcu pä'cäri'i̧nä̧ jȩpi̧nö̧.16Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ta̧ju̧ nä̧tö̧ ttidepä iyä'chäcuähuä ttö̧ja̧ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ ichö ka̧cuä̧mi̧nä̧tö̧. 17Jahuätöttö yajute pä'inä̧ju̧:"Chu̧ru̧hua̧, ttö'i̧nä paju isaju'i̧nä̧ ji̧nä̧ yodetenä̧tä̧ ka̧cuä̧tö̧jä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjucu tö̧jo̧mȩttö̧ ttömä uhuäbecuäjäjusä chi̧tti̧rö̧.18Chuhuäbecuaja'attö huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'omȩnä̧ jahuäju'i̧nä̧ ki̧tti̧rö̧ uhuäbecuäjäju. Korotö'i̧nä̧ toönä̧tä̧ ujututä ka̧cuä̧jä̧tö̧jä̧ isodenä̧mä̧. 19Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ji̧yȩtȩ yodo yajuja ki̧tti̧ 'corupäi'äjiyäcua, yajutä u̧huä̧mȩnä̧ huä̧mä̧dö̧ kicuäcu. 20Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ yodo kä'co porächi'ö chi̧tti̧rö̧ chippeyenä pö̧rö̧ ȩmi̧pö̧ yajutä kippeyenä rutäu, ttö chippeyenä rutäjäju yajutä ki̧tti̧ 'corupä'i'äjirötä ttömä chä̧'ä̧ra̧'a̧nä̧.21Mo̧ro̧jä'canä chi̧tti̧rö̧ ahuate chiya pä'ö chö'orächi'omenä hua'ö icuäjirö topäjäjusä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ mo̧ro̧ päi'a'a adiunä tochomȩnä̧ chuhuäbecuäjäcu chi̧tti̧ päjimä̧cö̧ ja̧'a̧. 22Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ karaju isaju pä'inä̧ju̧:" Ja̧hua̧nö̧mä̧cö̧, a̧'cua̧rö̧mä̧ ttö chi̧tti̧, hua'ö icuäjitä ja̧'a̧ ucu cui̧tti̧mä̧ jö̧nä̧." Ja̧hua̧nö̧ päjäcua ä̧cuomȩnä̧ isaju päjäju pä'inä̧ju̧: Ja̧hua̧nö̧mä̧cö̧, ucu cui̧tti̧ ja̧'a̧ 'corupä'i'äjimä, a̧'cua̧rö̧mä̧ ttö chi̧tti̧ jö̧nä̧. Jahuätö nä̧tö̧mä̧ ja̧hua̧nö̧ pä'ä'chäcuähuinä̧tö̧ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧.23Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ pä'inö: Ucututtu yajutemä̧ pä'äju: pide a̧'cua̧rö̧tä̧ ja̧'a̧ ttö chi̧tti̧mä̧, ucu cui̧tti̧mä̧ 'corupä'i'äji jö̧nä̧, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ karaju pä'äju:Ja̧hua̧nö̧mä̧cö̧, ucu cui̧tti̧ ja̧'a̧ 'corupä'i'äjimä, ttö chi̧tti̧ ja̧'a̧ a̧'cua̧rö̧mä̧ jö̧nä̧. 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ pä'inö: "Curächu 'cächipätucui". Ja̧'hua̧nö̧ päu curä'chu 'cächö iyinätö̧ ru̧hua̧rö̧. 25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ pä'inö: ji̧'qui̧chä̧hua̧ a̧'cua̧rö̧rö̧mä̧ kä'canä nä'epätucui, ja̧'hua̧ta̧nö̧ päcuäda'a pajuru ichätucui, ju'hua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ päcuäda'a karajuru jö̧nä̧.26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧ a̧'cua̧rö̧ ja̧ju̧mä̧ ki̧tti̧rö̧ kamiso'quittö rö̧ä̧nä̧tä̧ ka̧'cua̧ juiyachi'äcua ru̧hua̧rö̧ ucuocu pä'inäju̧: "Chu̧ru̧hua̧, ja̧u̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧ a̧'cua̧rö̧rö̧mä̧ jahuäjurutä iyi, koro'inä joca'anämä cuä'ö cuicuärö. 27Ja̧'hua̧nö̧ päjiyäcua karaju pä'inä̧ju̧: "Ja̧u̧mä̧ ttö'inä chi̧tti̧mä̧cö̧ jä̧cua̧'a̧, ucu'inä cuittimäcö jä̧cua̧'a̧, huä'inä̧ na'epä̧tu̧cui̧rö̧. Ja̧hua̧nö̧ päjiyäcu ru̧hua̧mä̧ ädätö pä'inö: "Cuä'ömä cuicuätucuä, ja̧u̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧ a̧'cua̧rö̧mä̧ acuomenäji̧ isajurutä iyätucui. Jahuäjutä ja̧'a̧ ji̧nä̧'iso päi'önä jajumä". 28Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'ca toi'önä Israel ttö̧ja̧mä̧ ru̧hua̧ jueönä jȩpö̧ iyäji ttä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, rö̧ä̧nä̧ ye'ecuinätö̧ ru̧hua̧rö̧, iso päi'önä Diosttö huo̧juä̧huä̧'i̧nä̧, jueönä pähuä'inä ja̧u̧nä̧tä̧ ka̧'a̧ totta'attö.

Chapter 4

1Ja̧u̧ Salomontä̧ ji̧na̧'a̧ o'catoi'önä̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧. 2Pitö ji̧na̧'a̧ ja̧u̧ u̧mu̧huäyotö curäruhuä tturuhuotömä̧: Sadoc i̧tti̧ Acaria'inä̧ Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ ji̧na̧'a̧. 3Elihoref'inä̧ Ahias'inä̧ ji̧na̧'a̧do, Sisa ki̧tti̧mö̧mä̧, jahuätömä̧ juȩyu̧cuä̧ ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧. Josafmä Ahilud i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ ja̧u̧mä̧ mo̧ro̧ 'cuäopu jȩtto̧ huȩyu̧cuä̧ ttö̧ja̧'i̧sa̧ ji̧na̧'a̧. 4Benaia'mä̧ I̧oiada i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ curä ruhuä tu̧ru̧hua̧.Sodoc'inä̧ Abratar'inä̧ Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧ mo̧ro̧jä̧tö̧'i̧nä̧ pi̧jä̧ttö̧'i̧nä̧ 'cä'co päteö adihuä ttö̧ja̧.5Acaria'mä̧ Natan i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ curä ruhuotö tu̧ru̧hua̧ pinö ja̧u̧mä̧. Sabud'mä̧ Natan i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧ tö'cönä a̧hua̧ru̧hua̧. 6Ahisar'mä̧ isode tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ ji̧na̧'a̧. Adomiram'mä Abda ki̧tti̧ ji̧na̧'a̧ ja̧u̧ aditähuä päi'önämä u̧mä̧tö̧ amö'cö aditätörö hueähuä i̧sa̧ ji̧na̧'a̧.7Salomon'mä ku̧nä̧ri̧nö̧ to̧mu̧rȩ ta'arenö (12) huotö ruhuotörö Irael ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ huetta pä'ö ru̧hua̧rö̧ ppä'ädönö̧, jahuätö ji̧na̧'a̧ ru̧hua̧ u̧cuä̧ jui'ö ö̧jö̧ juiyönä i̧yo̧pä̧rö̧ ppä̧'ä̧dä̧rä̧tö̧mä̧ ojusodenä. 8Ya̧cu̧nä̧ iyi'änä̧tö̧ recuärö̧jö̧ juiyönä ya'ate kä̧hua̧ jo̧mȩnä̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧. Pi̧yȩ ja̧'a̧ jahuätö tti̧mi̧mä̧: Ben Hur'mä ki̧nö̧ Efrain i̧rȩjä̧ de'iyunä; 9Ben Decar'inä Macaz Saalbim'inä, Bet Semes ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Elón Bet Hanán'inä; 10Ben Hesed'inä hueähui'inäcu̧ pinö̧ Arubot ötahuiyänä (ja̧u̧ru̧ma̧ pätecuächina'a̧ Soco ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä Hefer rȩjȩ'i̧nä̧);11Bȩn Abinadad'mä, o'cajuiyönä Dor rȩjȩ huea pä'ö hueähui'inäcu̧(ja̧u̧ irecuamä Salomón ittiju Tafat pä'ö micuinäju̧ Salomón irecua jimicu'anötä̧); 12Baana'mä Ahilud i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, ja̧hua̧'a̧nö̧ Bet Sean'mä ki̧na̧'a̧ Seretan jäyä Jezeel dȩa̧'a̧cu̧tto̧ rötädipö Bet Seanttö̧ Abel Meola jubu päi'önä oto ji̧na̧'a̧ Jocmeam ya̧nä̧ ji̧jä̧ jö̧ ta̧'a̧nö̧tä̧; 13Ben Geberttömä Ramot'inä Galaadmä Manasesmä i̧tti̧ro̧ hueähui'ina'a ahuaruhuä o'catoi'önä; ka̧cui̧nä̧tö̧ Galaad'nä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ hueähui'inäcu̧ Agob i̧rȩjä̧'i̧nä̧ ja̧u̧mä̧, jua'amä ki̧na̧'a̧ Basan'nä, ttö̧ja̧ huämetucuä jo̧mȩ ötahuiyä räbiyä'inä bronce o̧juä̧ apatiyä ppe'tädäcuähuä o̧juä̧; 14Ahinadab'mä Iddo i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ Mahanaim'tö̧;15Ahimaas'mä, Neftalittö (ja̧u̧'i̧nä̧ irecua päi'önä ȩmi̧nö̧ Basemat'rö̧ Salomón ittijuru irecua päi'önä̧); 16Husai'mä Baanä i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ Aserttö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Beolottö; 17Josafafmä Pärúa i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, Isacarttö.18Simeimä̧, Ela i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, Benjamíntö̧; 19ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Gebermä̧, Uri i̧tti̧ ji̧a̧na̧'a̧, Galaad i̧rȩjä̧ttö̧, Basán ötahuiyä rȩjȩttö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧ ji̧na̧'a̧ chu'äcua̧ ru̧hua̧ huȩ'ä̧hua̧ ki̧nö̧mä̧ juä̧jä̧ rȩjȩnä̧.20Judá isotö'i̧nä̧, Israel isotö'i̧nä̧ rö̧ä̧nä̧ recuinätö̧ rȩba̧ aje rö̧otonä̧ jäyä pä̧ba̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jahuätömä̧ cuä̧nö̧ au ka̧cui̧nä̧tu̧do eseutä. 21Salomóntä̧ ji̧na̧'a̧ ruhuo hueinö̧mä̧ o'cajuiyönä̧ ruhuomä̧ ajettö rötädipö Filisteo tti̧rȩjä̧bu beipunä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Egipto rȩjȩ jäyä o'cajuiyönä̧tä̧. Jahuätö ttaditähuä micuämä̧ i̧yi̧nä̧tö̧do Salomónrö̧ o'cajuiyönä̧ tta̧'cua̧ro̧mȩ jubu. 22Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ Salomón ucua pä'ö recuä rö̧ji̧nö̧mä̧ ru̧hua̧ kä̧nö̧ ttö̧ja̧sa̧ ya̧tȩnö̧ ja̧'a̧nä̧ tu̧mu̧ to̧mö̧rȩ jähuä jo̧mȩnä̧ oba 220nö̧ suädi'ina'ado ya̧mö̧ i̧sa̧ppȩmä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 220nö̧ oba su̧'pȩnö̧ ji̧na̧'a̧ ya̧mö̧ i̧sa̧ppȩmä̧ jibacunä̧mä̧. 23To̧mu̧rȩ jähuä ji̧na̧'a̧ pä̧cä̧yö̧ bärecuotö tä̧mu̧, ttö̧ja̧sa̧ ya̧tȩ jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧ pä̧cä̧yö̧ mȩji̧yä̧'che cuäjecuotö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧ ta̧ju̧ jo̧mȩnä̧ ovejastö̧'i̧nä̧, de'a ruhuä'i̧nä̧ toönä̧mä̧ cuervo'i̧nä̧, cabra'i̧nä̧, Bufalo'i̧nä̧, jua'atanö̧ de'a ruhuä ju'tojunä̧ co̧'ä̧rä̧tö̧ bärecuotö'i̧nä̧.24Ja̧u̧tä̧ tta̧'ä̧ri̧nö̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩ o'cajuiyönä aje ya̧nä̧ ji̧nä̧ päi'önä̧, Tifsattö rutädipö juiyo oto Gaza jubu, o'catoi'önä̧ aje pi̧jä̧nä̧ ruhuotö'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ ru̧hua̧ huȩnȩ juiyönä huinö̧ juȩnȩ jäyänä ka̧cuä̧tu̧cu̧mä̧. 25Judá'i̧nä̧, Israel'i̧nä̧ jueö huȩnȩnä̧tä̧ ki̧nä̧tö̧ ta̧ju̧nä̧ huäi uba dau appiyä oju ro̧mȩ dȩa̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ higuera dau dȩa̧'a̧, Higo dau dȩa̧'a̧ Danttö̧ rutädipu Beerseba jubu cä'ädö o'cajuiyönä̧ Salomón hueinö mo̧ro̧mä̧.26Salomón ku̧nä̧ri̧nö̧do 40.000 mil jo̧mȩnä̧ cabayu̧tu̧ru̧ tto̧ȩcuo̧ca̧nä̧ öcaruquiyä do'ätörö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 12 milnö̧ cabayunä̧ huä̧nö̧ huo̧juä̧tö̧rö̧. 27Jahuätö ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ ruhuo hue'ähuotö ji̧na̧'a̧ ru̧hua̧ Salomón u̧cuä̧ iyinä̧tö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä̧ ttö̧ja̧ Salomón öäre mesanä̧ ichinä̧tö̧mä̧ kä̧hua̧ ya̧tȩ 'cuäopäji o'ca'a ya̧cu̧nä̧ iyinä̧tö̧do, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yorö'iso recuämä̧ röjö juiyönä̧ ucua pä'ömä̧. 28Jahuätö i'cächinä̧tö̧ ihueye ji̧yȩtä̧ rutähuome rutinä̧tö̧ cebada'i̧nä̧, Heno'i̧nä̧, cahuayutu̧ ttu̧cuȩ caruquiyä doähuä isotö'i̧nä̧ cahuayunä̧ huä̧nö̧ 'chä̧cuä̧huo̧tö̧'i̧nä̧, ya̧cu̧nä̧ i'cächinä̧tö̧do ttujuru pa̧ja̧cuä̧cho̧mȩ jubutä.29Diosmä̧ rö̧ȩnä̧ huo̧juä̧huä̧ iyinö Salomónrö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu̧huȩpä̧rä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ rȩba̧ rö̧ä̧ba̧ aje de'ähuoto jäyoto pä̧ba̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ ttu̧huȩpä̧rä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧. 30Salomón u̧huo̧ju̧mä̧ kä̧hua̧ räopa'acu ka̧cuä̧tö̧ ttö̧ja̧ ttu̧ttȩpä̧ro̧mȩttö̧'i̧nä̧ abonänö̧ huo̧jui̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Egipto ttö̧ja̧ ttu̧huo̧juo̧mȩttö̧'i̧nä̧ abonänö pa̧ja̧cuo̧mȩ juiyönä̧. 31Ja̧u̧mä̧ o'catoi'önä̧ pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ u̧mä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö huo̧jui̧nö̧do Etánttö̧, Ezraita, Hemán, Carcal, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Mahol i̧tti̧mö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö huo̧jui̧nö̧do ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä u̧huo̧jö̧mä̧ pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ tti̧rȩji̧yä̧ sobucuächö rä̧mi̧pi̧na̧'a̧do.32Ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ amöcuädö ucuocu huo̧juȩcu̧nä̧ 3.000 milnö̧ jo̧mȩnä̧ huȩyu̧ti̧nö̧do huȩnȩ 'quiecuä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mil cinconö̧ jo̧mȩnä̧ ra̧huä̧huä̧'i̧nä̧. 33Ja̧u̧mä̧ dauhuiyä imi o'ä'chinödo, cedro dauttö rutädö kä̧mä̧di̧nö̧do oä'cha pä'ö isopo pähuä dauttö räbänä becuänö̧ baujuäi cä'ädö. Ja̧u̧mä̧ ji'ähuinödo de'a ruhuä cahuayutu̧ ttötö'cö'i̧nä̧ ju'tojunä co̧'ä̧rä̧tö̧ ttötö'cö'i̧nä̧, rȩjȩnä̧ do'ähuätö ttötö'cö'i̧nä̧ jacuotonä̧ cuo̧'ä̧rä̧tö̧ po̧i̧ ttötö'cö'i̧nä̧. 34Pi̧jä̧ pa̧ja̧cu̧nä̧ ruhuäcuiyä ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧ ichinä̧tö̧do Salomón ucuocu u̧huo̧jö̧ ttä̧ju̧cua̧ pä'ö, pi̧jä̧ ruhuotö'inä̧ jahuätömä ä̧ju̧cu̧nä̧tö̧do u̧huo̧ju̧mä̧.

Chapter 5

1Tiro ru̧hua̧ Hiram hue'inö u̧mu̧huäyotörö Salomónmä̧ ru̧hua̧ päi'önä cä'epö ttu̧huä̧nä̧cu̧ pä'ö ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧ jä'o hueinö o'come pä'ö ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧; Hiram'mä̧ 'cuäopönä̧tä̧ esecu ki̧nö̧ ji̧na̧'a̧ David'cu. 2Salomón i̧huȩnȩ hue'inö Hiramrö pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 3Ucumä huo̧jua̧jä̧ chä'o David isode Dios i̧mi̧nä̧ aditö juiyönä ji̧nä̧cu̧, curätä jä̧'cha̧'a̧ttö̧, ja̧hu̧anö̧ ja̧'a̧nä̧ abo'iyotörömä iyipococu pinö ö̧jä̧pö̧ dea'atä ttö̧jö̧nä̧ jȩi̧nä̧cu̧.4Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chö̧ä̧nä̧hua̧ Diostä eseunu kä̧cuä̧huä̧ iyäjäcusä; koro'i̧nä̧ yecuäcuähuä juiyönä, chabo'iyotö'i̧nä̧ toönä chö̧jö̧nä̧. 5Ttötä aditösä Dios i̧mi̧nä̧ isode 'quiyode, chö̧ä̧nä̧hua̧ Dios päinö ta̧'a̧nö̧ chä'o David'rö pa̧'a̧nö̧ jö̧nä̧: Ucu cui̧tti̧ ruhuo ucu huecuhuä'ijome huea pä'ö chu̧ju̧nä̧cu̧tä̧ a̧di̧tä̧cua̧ isode röode ttö chi̧mi̧nä̧ pä'inö.6Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä hue'i, Livano rȩjȩttö̧ cedros dauhuiyä ttö̧'co̧rä̧hua̧ pä'ö; Ttö chumuhuäyotö'i̧nä̧ ucu cu̧mu̧huäyotö'i̧nä̧ jö̧nä̧. Ttötä ttaditö jö̧ micuä chi̧mi̧tä̧cua̧sä̧ jahuätörö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä huo̧jua̧jä̧ ujututtumä toa'a dauhuiyä 'co̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧mä̧ Sidonios ttö̧ja̧ jö̧'a̧nö̧mä̧.7Hi̧ra̧m Salomón i̧huȩnȩ ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, rö̧ä̧nä̧ esehuächi'ö pa̧'a̧nö̧ pä'inö:"Diostä ppä'ädö iyö pi̧yȩ mo̧ro̧, David i̧tti̧rö̧ huo̧juȩcu̧nä̧ amocuädö ötahuiyä bäreu jähuä huea pä'ö." 8Hiram i̧huȩnȩ hue'ö Salomónrö pa̧'a̧nö̧ pä'inö:"ä̧ju̧cuä̧ji̧sä̧ cui̧huȩnȩ huecuhuäjimä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'ca juiyönä jäcuepäjimä jȩchä̧cua̧sä̧ cedros dauhuiyättö'i̧nä̧, ciprés dauhuiyättö'i̧nä̧.9Ttö chu̧mu̧huäyotötä ttȩpä̧cuo̧tö̧ Lívanottö aje rö̧oto jobö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huoibänä huȩdä̧cua̧sä̧ ucutä päcuhuome jobö, juhuorötä chi̧yi̧pä̧cua̧jä̧, juhua'a yabo cuȩpa̧ pä'ö; Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧yȩtȩtä̧ jädepäcujä cuäcuähuä cuiyiyattö pä'ö chahuaruhuärö"10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Hiram'mä iyinädo Salomónrö cedros dauhuiyä'i̧nä̧, ciprés dauhuiyä'i̧nä̧ ihueye ja̧u̧ru̧ pä̧huä̧rö̧ji̧nö̧'a̧nö̧. 11Salomón iyinödo Hiram'rö veinte mil trigo jo̧mȩnä̧ ahuaruhuä ttu̧cuä̧ pai'önä, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ veintenö a̧dȩ acu oba'i̧nä̧; Pi̧yȩmä̧ a̧'ȩ jö̧ a̧'u̧cuä̧ iyinö Salomón'mä Hiram'rö. 12Uru̧hua̧ Diostä päinö'a̧nö̧ huo̧juȩcu̧nä̧ a̧mo̧cuädäcuähuä iyinödo Salomón'rö. Eseäcuähuätä ki̧na̧'a̧ Salomón'cu, Hiram'cu jo̧nä̧, ihueye jitötä pättähuinöta̧'a̧nö̧.13Ru̧hua̧ Salomón ca̧ca̧tö̧ hue'inö Israel ttö̧ja̧ttö̧ adicuä ttö̧ja̧rö̧. Jahuätö adicuä ttö̧ja̧mä̧ treinta mil'nö jo̧mȩnä̧ u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 14Ja̧u̧mä̧ hue'inö Lívano rȩjȩra̧'a̧ diez mil'nö huotörö kä̧hua̧ jö̧ a̧'u̧cuä̧, korotö tti̧'cha̧'a̧nä̧, korotö tticha'anä jö̧nä̧. Ya̧tȩ kä̧hua̧ Lívano'ra̧'a̧ ttö̧ja̧'a̧, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ ta̧ju̧ kä̧hua̧tö̧ jo̧mȩmä̧ ttoju'isodera̧'a̧ ttö̧ja̧'a̧ jö̧nä̧. Adoniram ji̧na̧'a̧ jahuätö adicuä ttö̧ja̧rö̧ to̧ä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ pinömä.15Salomón ku̧nä̧ri̧nö̧ umuhuäyotö sesenta mil'nö huotörö boecuä ttö̧ja̧rö̧, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ ochenta mil'nö huotörö dauhuiyä 'co̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧. 16Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Salomón u̧mu̧huäyotö jue'ipotömä ji̧na̧'a̧ tres mil tresciento'nö huotö, jahuätömä ja̧u̧ hueötä adicuä ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧.17Ruhua̧mä̧ tti'cächa pä'ö hue'inö inähuiyä bäreu'i̧nä̧, i̧nä̧ o'qui adiu juäi'i̧nä̧, juhua'amä isode röode dea'anä yi̧ȩcuä̧rö̧nä̧ ttu̧ju̧nä̧cua̧'a̧ pä'ö ji̧na̧'a̧. 18Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Salomón u̧mu̧huäyotö isode adicuä ttö̧ja̧'i̧nä̧, Hiram u̧mu̧huäyotö adicuä ttö̧ja̧'i̧nä̧, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ Gebalitas ttö̧ja̧'i̧nä̧ jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ ku̧ni̧nä̧tö̧ dauhuiyä'i̧nä̧, inähuiyä'i̧nä̧ isode röode ttaditäcua'a pä'ö.

Chapter 6

1Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ojuisode aditö Salomón ö̧jä̧mä̧di̧nö̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧. Pi̧yemä̧ 'cuäopina̧'a̧ 480 a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ recuina̧'a̧ ja̧unu̧ o'comenä Israel ötahuiyä ttö̧ja̧ Egipto rȩjȩttö̧ rättopinö̧ pänä, Salomónmä pa̧ja̧cuä̧nö̧ a̧'ȩ ruhuo hueinö pänä ji̧na̧'a̧ Israel ötahuiyänä, 'cä̧hua̧ Zif pättö pä̧nä̧ yaute a̧ȩttö̧ cä̧hua̧ttö̧ ta̧ju̧ päiomenä ji̧na̧'a̧. 2uode isode ru̧hua̧ Salomón aditinodemä u̧ru̧hua̧ Ö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jodemä ö'otocumä ttö̧ja̧ ta̧ju̧ ja̧u̧nö̧ tu̧mu̧ ji̧mu̧tȩ koromu̧ttö̧ to'cherenö jo̧mȩnä̧ otoinode jueöcumä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jö'tojucumä tu̧mu̧ to̧mu̧rȩnö̧ 'cuä'o'önä tti̧jä̧pu̧ttö̧ huabo'checuänö ji̧na̧'a̧ ju'tojucumä.3Dios ö̧jo̧de pä̧'tȩcuä̧nö̧ ä'ähuäbä dȩa̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ 'chä̧hui̧ö̧ cueächäcuähuomemä pa̧ja̧tä̧cuä̧hua̧'a̧ ji̧na̧'a̧ ttu̧mu̧ ji̧mu̧tȩnö̧ cueächähuomemä pa̧ja̧tä̧cuä̧hua̧'a̧ ji̧na̧'a̧ ttu̧mu̧ ji̧mu̧tȩnö̧ ja̧'a̧nä̧ huabo'checuänö o'otomä, Dios ö̧jo̧de öcähuemä, jueöcumä otoönänö ji̧no̧de pa̧ja̧cuä̧nö̧ 'cuönä koro öoto 'cä'conänö pätecuächönä ji̧na̧'a̧. 4Ja̧u̧mä̧ juode isodenä ku̧ni̧nö̧ 'po̧ö̧a̧te huäose jö̧nä̧ jacuänä kä̧nö̧ toäcuähuate cähueönä aditinö u̧mi̧nä̧ ka̧cu̧ jö̧'a̧nö̧ mäcö̧ jacuänä ka̧cu̧mä̧.5Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ aditinö isodenä tto̧ȩpä̧rä̧bi̧ to'cönänö ä̧cuo̧mȩnä̧ isode i̧so̧ca̧ rö̧ä̧ca̧'i̧nä̧ aditinö koro o̧ca̧hui̧yä̧'i̧nä̧ ppo̧'ö̧ o'ca̧ jäyänä sobucuächönä. 6Juode dȩa̧dä̧ i̧sä̧jä̧ rȩjȩmä̧ todäre metro ja̧'a̧nä̧ yabocunä 'cuäönä 25 centimetro jö̧nä̧ cäcuoräcu öcähuemä, kä'co päteö i̧sä̧jä̧mä̧ todäre metro ja̧'a̧nä̧ 27 centimetro öcähuemä. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ huäbodäcuä metro ji̧na̧'a̧ yabocu tu̧mu̧ to̧mu̧rȩnö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö̧jä̧pu̧ttö̧ jiutenö öcähuemä, juode isode jayänä u̧mi̧mä̧ 'co̧ö̧nä̧ hui̧ä̧dö̧ icuähuinode jäyänä räbänä yu̧ȩpä̧rä̧'cä̧nä̧ huȩnä̧rö̧ juiyönä.7Isodemä inähuiyä jo̧mȩnö̧ 'cuiähuättö 'ca̧tö̧ adicuinode ji̧na̧'a̧. Cuä'ö ttadita'a'inä ra̧mi̧po̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧, ö̧dä̧pä̧'quȩ ttö̧'co̧rä̧hua̧'a̧'i̧nä̧ koro cuoräu'inä rä̧mi̧po̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧ juode isode ttaditinö pänämä. 8Dios ö̧jo̧de ka̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧mä̧ apate ki̧na̧ doächahuate dȩa̧dä̧mä̧, ja̧u̧nö̧ o'comenämä 'cha̧huä̧chä̧cuä̧huä̧cä̧'i̧nä̧ ki̧na̧ kä'copäteö ppättia pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'nö̧ kä'co päteötö 'cha'achö 'cuä'oö huä̧bo̧jä̧cuä̧ ra̧'a̧ pättia pä'ö.9Ja̧hua̧nö̧'tä̧ Salomónmä aditinö Dios ö̧jo̧de jo̧mȩnö̧ yoratehuächiönä päiönä, juode isode yorätetö cä'ädonömä cedro icui'quiyuttö ku̧ni̧nö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ dauhuiyä odä bäreuttö'inä. 10Ja̧u̧ aditinö o̧ca̧hui̧yä̧ ca̧cua̧dä̧mä̧ rȩjȩ jö̧nä̧ ku̧nä̧'chö̧ ja̧u̧ odehuiyämä Dios ö̧jo̧de jacuä'inä, ya'atenämä todäre metro ja̧'a̧nä̧ 25 centimetronö̧ ju'tocumä; juode odehuiyä yö̧ȩpä̧ri̧na̧'a̧ cedro obuhuiyättö jurunä mo̧ä̧'chö̧ juiyäcua'anö.11Tu̧ru̧hua̧ Ti̧ä̧nä̧hua̧ i̧huȩnȩ rȩbȩhui̧na̧'a̧do Salomonrö̧ pä'inödo: 12"pode isode cuaditäjode ö'tö'cömä, ttö huedönä amucuädö cui̧chö̧tö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojö juiyönä jȩ'cuä̧cua̧jä̧, o'ca juiyönä ttö huedönä 'chänö, jahuätöcu, ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩtä̧ jueö jäcua̧'a̧ cua'o Davidrö padinömä. 13Ttömä chö̧jä̧cua̧sä̧ Israel ttö̧ja̧cu̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jaropiocö chä̧cua̧sä̧ jahuätörö".14Salomonmä ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ aditö cä'ädinö juode isodenä. 15Ja̧u̧nu̧ o'comenä ädita pä'ö cä̧mä̧di̧nö̧ juode isode räbiyä jacuänä cedro dauhuiyä odättö. Isode jacuättö cä̧mä̧dö̧ rȩjȩ jö̧nä̧ isode utora jubu cä'ädö, ja̧u̧mä̧ Cipre dau odiyättö suhuädiönä ppä'inö.16Ja̧u̧ aditinödo tu̧mu̧ jimutenö ja̧'a̧nä̧ koromöttö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ o'che jo̧mȩnä̧ ja̧u̧nu̧ o'comenä'inä odehuiyämä rȩjȩ pä'i'önä rötinödo cedro dauhuiyättö jutoju'inä ja̧u̧ aditinö po̧ca̧ i̧so̧ca̧mä̧ suroju 'quȩcuo̧ca̧mä̧. 17Yo̧ca̧tȩ jueipo̧ca̧ surojöttö 'quȩcuo̧ca̧ öotocumä ji̧na̧'a̧ ttö̧ja̧sä̧ a̧ma̧ to̧mu̧rȩ 'cuäönä ja̧'a̧nä̧ i̧jä̧pu̧ ji̧a̧tȩ 'co̧ro̧mu̧ huabo'checuänö. 18Juode isode jacuä 'qui̧na̧'a̧do päcuäi cedrotä, cahuiyäba calabaza pähuä a̧'cua̧ jähuä 'co̧ä̧hui̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ȩ'u̧ttö̧ a̧'cua̧jä̧'i̧nä̧ 'cärächa'a jö̧nä̧. O'ca juiyönä jacuänä yori'iso uhuähuoca'a ji̧na̧'a̧do u̧mi̧nä̧mä̧.19Salomonmä jo̧mȩnö̧ aditinödo juode isode o̧ca̧hui̧yä̧ jacuamä ku̧ni̧do U̧ru̧hua̧ ö̧ä̧nä̧hua̧ adiu pä'a ucuocu u̧ju̧ni̧nö̧ huȩnȩ hua'adö ötacua'a pä'ö juȩnȩtä̧. 20Juo̧ca̧ jacuämä tu̧mu̧ ji̧mu̧tȩnö̧ juänä co̧ro̧mu̧ttö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩmä̧ ö'otocumä, juo̧ca̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧so̧ca̧ jö̧ta̧'a̧nö̧tä̧ ji̧na̧'a̧ öcähuecumä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ju'tojucu'inä. Salomonmä isode räbiyä o'ca juiyönä tä̧rö̧ aditinödo oro pacuiottötä: ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Cedrottö mechö aditinö Diosrö iyähuä'ca'inä.21Salomonmä Dios ö̧jo̧de jacuä o'ca juiyönä päcuäi orottö mȩchö̧ aditinö, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mi̧nä̧ mu̧ȩcuä̧sä̧mä̧ cärenäsa̧mä̧ orottö ji̧na̧'a̧ pa̧tȩcuä̧nö̧'i̧nä̧ mȩchä̧hui̧na̧'a̧ orottö. 22Ja̧u̧ aditinö juode Dios ö̧jo̧de jacuä ca̧cu̧ o'ca juiyönä aditinö orottötä cädome jubu pä'iönä, Juo̧ca̧ jacuä jähuä Diosr iyö rötähuä o̧ca̧hui̧yä̧'i̧nä̧ odiyä'inä päcuä'i orottö mȩchö̧ aditinö.23Salomonmä aditinö ta̧ju̧ querubinörö̧ olivo dauttö, ya̧cu̧nä̧ ppa̧ja̧cuä̧nö̧ metro ja̧'a̧nä̧ 'cuä'o'önänö jö̧nä̧ ju'tojumä, jacuänä i̧so̧ca̧'i̧nä̧. 24Ya̧tȩ qurubin ujuabämä ji̧na̧'a̧do todäre metro jo̧mȩnä̧ ja̧'a̧nä̧ icuä'o'önä 25 centimetronö ö'otomä. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ca̧ra̧ querubin'inä ä̧cuo̧mȩnä̧'i̧sa̧ jö̧ ta̧'a̧nö̧ ju'tojucu'inä ö'otocu'inä. Ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ya̧tȩ ujuabä päjurettö karabäcu ö'otomä pa̧ja̧cuä̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ 'cuä'o'önä. 25Ja̧u̧ ca̧ra̧ querubin ujuabä öröämä pa̧ja̧cuä̧nö̧ metro ja̧u̧nä̧ 'cuä'o'önä. Jahuä ta̧ju̧ querubin tö̧ro̧ä̧'i̧nä̧ ttöoto'inä yorätehuinätödo, tta̧'cua̧juä̧'i̧nä̧. 26Ya̧tȩ querubin ö'otomä ji̧na̧'a̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ metro yabocunänö ka̧ra̧'i̧nä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧'i̧sa̧ ta̧'cuä̧juä̧'i̧nä̧.27Salomonmä querubinrömä surojötttö 'quȩcua̧ca̧nä̧ ku̧ni̧nö̧do. Ttujuabiyämä idäppänö jö̧nä̧ ku̧ni̧nö̧do, ya̧tȩ ujuäbä räbänä yo̧ȩpä̧rö̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧ra̧ querubin ujuabä korobä räbänä yo̧ȩpä̧rö̧nä̧ ttujuabiyä pä̧tȩcuä̧nö̧ yo̧ȩpä̧rö̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧do surojuttö 'quȩcuo̧ca̧ kä'co päteö jö̧nä̧. 28Salomonmä querubinörö päcuäi orottö 'tärö aditinödo.29Ja̧u̧mä̧ o'ca juiyönä isode rabiyänämä sobucuächönä i̧huȩnȩ ucuocua'a jö̧nä̧ querubin tta̧'cua̧juä̧tä̧ 'co̧ö̧ aditinö. 30Salomonmä isode rȩjȩmä̧ orottö jihuocuachönä rötonö todäre cueönä u̧mi̧nä̧'i̧nä̧ jacuänä'inä o̧ca̧hui̧yä̧ o'ca juiyönä.31Salomon isode apatiyä olivo dau odiyättö jacuänä doächäcuähuä o̧ca̧ apate'inä aditinödo. ditel'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ apate rönähuä'ca'inä ji̧mö̧tȩ jo̧mȩnä̧ o̧ca̧ 'torähuina'ado. 32Pa̧'a̧nö̧ jȩpu̧ aditinö apatiyä tatere oliva dau adiyättö, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ querubin tta̧'cua̧jä̧ dau odiyä huä̧mȩ 'co̧'i̧nö̧ huäri i̧so̧i̧ jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧ a̧'cua̧juä̧'i̧nä̧ ȩ'u̧ o̧tti̧ a̧'cuä̧jä̧ 'cärächa'a jö̧nä̧. Ja̧u̧mä̧ ttäropinö orottö querubinrö'inä huäri o̧i̧ jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧'i̧nä̧ orottö 'täropinödo.33Pa̧'a̧nö̧ jȩpi̧nö̧do Dios o̧jö̧de doächäcuome oliva dau odiyä ji̧na̧'a̧ pa̧jä̧cuä̧nö̧ o̧ca̧nä̧ sacuina'a ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ cipres dau odiyättö adicuina'ado tatere apatiyämä. 34To̧jä̧rȩ o̧ji̧yä̧ apate ji̧na̧'a̧ cärächönä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ karate apatemä tojäre ojiyä ji̧na̧'a̧ cärächönä. 35Ja̧u̧mä̧ odiyänä huä̧mȩ isotö ta̧'cua̧juȩ'co̧i̧nö̧do querubinörö'i̧nä̧, huäri o̧i̧ jä̧'i̧nö̧ a̧nö̧ jö̧'i̧nä̧ ȩu̧ o̧tti̧ 'cärächönä jö̧'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ orottö ttaropinödo 'co̧ö̧ aditäjimä.36Ja̧u̧mä̧ aditinö jacuänämä huäbodäcuänä pä'i'önä inähuiyä jo̧mȩnä̧ 'cui'ö adicuättö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧mä̧tȩnä̧ pä'i'önä ji̧na̧'a̧ cedro icui'quiyu.37Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧do̧demä rȩjȩ kada'camä pä̧ja̧cuä̧nö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ pä'ina'a zif kä̧hua̧nä̧ käda'camä. 38Tu̧mu̧ to̧mu̧rȩnö̧ ja̧'a̧nä̧, a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ Bul kä̧hua̧ pä̧nä̧, tu̧mu̧ ji̧mu̧tȩ ja̧'a̧nä̧ ko̧ro̧mu̧ttö̧ huäbo'checuänö pä'iomenä, juode isodemä jo̧mȩnö̧ cädäcuähui'ina'ado isodemä p'a̧nö̧ ttadija pä'ö i̧huȩyu̧ti̧nö̧'a̧nö̧tä̧. Salomonmä ttu̧mu̧ ji̧mö̧tȩnö̧ ja̧'a̧nä̧ kormu̧ttö̧ yo'chenö a̧'ȩnö̧ recuina'ado juode Dios ö̧jo̧de aditinö pänämä.
Chapter 7

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Salomónmö̧ chutä ojusode aditinö 13 a̧'ȩ päi'omenä cä'ädö. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ isodemä̧ aditinö̧ Libanö dauhuiyä ka̧cuo̧mȩ öotocumä 45 metros jo̧mȩnä̧ ki̧na̧'a̧, käcuoräcumä̧ 22 metros ja̧'a̧nä̧ 'cuäo'önänö ki̧na̧'a̧, ju'tojucumä̧ 13 metros ja̧'a̧nä̧ 'cuäo'önänö ji̧no̧de, jueipä o'camä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ 'chuä̧rö̧nä̧ cedro dauhuiyä o'cattö ku̧nä̧hua̧'a̧ttö̧ 'quitönä huinode.3Ja̧u̧ 'chuä̧rö̧ o'ca ju'tämä̧ cedro dauhuiyä odättö huä̧nä̧hui̧na̧'a̧ ja̧u̧ ki̧o̧pä̧rö̧mä̧ 45nö̧ o'ca ji̧na̧'a̧, ju'tä i̧sä̧jä̧ttö̧ ji̧jä̧cu̧ pönämö 15nö o'ca jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧hui̧na̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ icui'quiyu ju'tämä̧ cedrottötä huinode. 4Yäecuä atemä̧ huäbodäcuä ohuänä̧ ku̧nä̧hua̧'a̧ ka̧cui̧na̧'a̧ ja̧u̧ ohuättömä̧ huäbate cupönä̧ yoräteunä̧ ö'ä ja̧'a̧cu̧ pönä ka̧cui̧na̧'a̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ o'cajuiyönä̧ äpatiyä'i̧nä̧, icui'quiyu'i̧nä̧ yoräteunä pa̧ja̧cua̧'a̧ ji̧na̧'a̧, ja̧u̧mä̧ pä̧tȩcuä̧nö̧ pönä̧ ku̧nä̧hua̧'a̧ ka̧cui̧nö̧ huäbodäcuä ohuä jo̧mȩnä̧.6Salomónmä ji'cate jueipä'ca ku̧ni̧nö̧ öotocumä̧ 22metros ja̧'a̧nä̧ 'cuäo'önä ji̧na̧'a̧, öcähuecumä̧ 13 ja̧'a̧nä̧ 'cuäo'önä ji̧na̧'a̧. Pä̧tȩcuä̧nö̧mä̧ koro'ca'i̧nä̧ ki̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ojutä̧ro̧mȩ'i̧nä̧ ki̧na̧'a̧.7Juȩnȩ yabonä̧ aditinö yo̧ca̧tȩ i̧so̧ca̧ chutä uruhuonä doächäcuähuoca̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä̧huo̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧. Ji̧nä̧ isocu ruhuo ruhuo kada'ca pä'ö; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juo̧ca̧ttö̧mä̧ adiunä pä'ö ro̧ȩcuä̧tä̧ ki̧na̧'a̧. Juo̧ca̧ i̧so̧ca̧mä̧ huä̧mȩcu̧'i̧nä̧ dȩa̧'a̧cu̧'i̧nä̧ cedro odiyättö adicuina̧'a̧.8Chutä ä'ome imicunä jueipoca̧ ki̧na̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yo̧ca̧tȩ doächäcuähuoca̧'i̧nä̧ yoräteunä a̧di̧cuo̧ca̧ ki̧na̧'a̧. Salomónmä aditinö yodete isode faraón ittiju kojusode päi'önä̧ chutä irecua päi'önä̧ ȩmi̧nä̧cua̧.9O'cajuiyönä adicuämä̧ ji̧na̧'a̧ i̧nä̧huiyä micuäu juäittö ihueye ja̧u̧ juäitä 'cuiähuäcänä 'cui'ö pa̧ja̧cua̧'a̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ jö̧nä̧, jacuänä'inä̧ u̧mi̧nä̧'i̧nä̧ yoräteunätä̧. 10Dȩa̧'a̧nä̧ ppä'epö inähuiyä o'quimä̧ micuäu ji̧na̧'a̧, ja̧u̧ o'quimä bäreu ji̧na̧'a̧ 4 metros ja̧'a̧nä̧ 'cuäo'önä̧nö̧ ji̧na̧'a̧ koro o'quimä 3 metros ja̧'a̧nä̧ 'cuäo'önä ji̧na̧'a̧.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ juoröttö huä̧mȩcu̧mä̧ inähuiyä micuäu o'quinä adicuina̧'a̧, ihueye pajacua'a jö̧ta̧'a̧nö̧ jö̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ 'quiyö 'chuä̧rö̧ o'camä cedro dauhuiyä o'ca ji̧na̧'a̧. 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ doächäcuähuoca̧ u̧mi̧nä̧ tto̧ȩpä̧rä̧bänä̧mä̧ ki̧na̧'a̧ huäbodäcuä ohuänä inähuiyättö 'cui'ö icu adicua'a ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jihuätenämä̧ cedro dauhuiyä o'ca ki̧na̧'a̧, juhua'a jö̧ta̧'a̧nö̧tä̧ ji̧na̧'a̧ tu̧ru̧hua̧ ojusode jacuä doächäcuähuoca̧nä̧'i̧nä̧ isodenä doächäcuähuoca̧ jö̧ta̧'a̧nö̧tä̧ jö̧nä̧.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ Salomónmä hue'inö Hiramrö̧ Tirora̧'a̧ttö̧ icha pä'ö. 14Ja̧u̧mä̧ Neftali ahuaruhuä 'cotöttö recua ki̧tti̧ ji̧na̧'a̧, ja̧u̧ jä'omä̧ bronce pähuättö adicuä i̧sa̧ pinö. Tirottö uhuäpächinö ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Hiramä amöcuädäcuähuättö'i̧nä̧ jȩä̧cuä̧huä̧ttö̧'i̧nä̧ huo̧juȩcu̧nä̧ huinö, ja̧u̧ 'quiyö juäi broncettö adicuämä o'cajuiyönätä̧ huo̧jui̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ru̧hua̧ Salomónrö̧ i̧jȩcui̧nö̧. Churutä hueäjimä̧ o'cajuiyönä adicuämä jȩpi̧nö̧.15Hiramä̧ bronce isä'ca to'care ki'opö ku̧ni̧nö̧ ji'catepönä̧ öotocumä 8 metros ki̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ 5 metros ja̧'a̧nä̧ 'cuäo'önä̧nö̧ ki̧na̧'a̧. kä'co päte'ö jo̧mȩmä̧ pö̧jä̧'quȩ isappänä pa̧ja̧cua̧'a̧ ki̧na̧'a̧. 16'chuä̧rö̧ o'ca jȩi̧nö̧mä̧ todäre jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧; broncettö ȩttö̧ icu 'quiépö a̧'cua̧tö̧ cädinö̧mä̧; ji'cacu pönämä 2mtros ja̧'a̧nä̧ 25 cm. jo̧mȩnä̧ ki̧na̧'a̧ ju'tojucunä. 17Ji̧sa̧tȩmä̧ cuoräu appiyättö 'torö a̧'cua̧tö̧ ku̧nä̧hua̧'a̧ ki̧na̧'a̧ icui'quiyö u ju'tämä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ji'cate pönämä 7nö tädö appiyä ki̧na̧'a̧.18Ji'cacu pönämä rö̧nä̧huä̧mä̧ a̧ttä̧chi̧na̧'a̧ tohuäre jo̧mȩnä̧ ppo̧ö̧ juäittö, juhua'a jö̧ta̧'a̧nö̧tä̧ jȩpi̧nö̧ koro rö̧nä̧huä̧'i̧nä̧. 19Kä'co päte'ö icui'canä ru̧nä̧huä̧mä̧ Lirio dau ta'anö jö̧nä̧ a̧'cua̧cu̧nä̧ ki̧na̧'a̧, 1 metros ja̧'a̧nä̧ 8 cm jo̧mȩnä̧.20Todäre icui'quiyö ju'tä ru̧nä̧huä̧nä̧mä̧ 200nö̧ ppo̧u̧ obamä tohuärenä ki̧na̧'a̧ ya'acunä ki̧na̧'a̧, ya'acunä rö̧nä̧huä̧ jä̧ji̧ ippeyenä̧, ja̧u̧mä̧ cuoräuttö adicuä̧sa̧ u̧mi̧nä̧ ka̧cui̧no̧. 21Hiramä cä'epinö icuiquiyö ucuo isode kä'co jähuä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ icui'ca u̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ cäepäjä'ca imimä o'inö̧ Jaquin pä'ö, ja̧u̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö pähuä ji̧na̧'a̧ (Chu̧ru̧hua̧tä̧ ja̧'a̧ jȩpö̧mä̧) pä'ö; jua'a jö̧ta̧'a̧nö̧ icui'ca ö'ohue ja̧'a̧cu̧nä̧ cäepäjä'ca i̧mi̧mä̧ o'inö Boaz jö̧nä̧ ja̧u̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö pähuä ji̧na̧'a̧, (ja̧u̧ ya̧tȩnä̧tä̧ ja̧'a̧ tujuru ka̧'a̧) pä'ö. 22Icui'quiyö u ju'tämä̧ ku̧ni̧nö̧ Lirio dauhuiyä jö̧ a̧'cua̧rö̧ adicuä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ icui'quiyu adicuä jä̧ji̧mä̧ täcö cä'ädi.23'Quiyö juäittö isoyä pä'i'ö huerächönä jȩpö̧ aditinö ajiya rö̧nä̧rä̧cuo̧mȩmä̧ järobunö jö̧nä̧ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pa̧ja̧cuä̧ttö̧mä̧ 4 metros ja̧'a̧nä̧ 'cuäo'önänö ji̧na̧'a̧. Ju'tojucumä̧ 2 metros ja̧'a̧nä̧ 25cm ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ järobunö jö̧ pa̧ja̧cuä̧mä̧ 13 metros ja̧'a̧nä̧ 'cuäonä ki̧na̧'a̧. 24I̧so̧'ta̧ Broncettö adicuo̧'ta̧ dȩa̧'a̧mä̧ ku̧ni̧nö̧ tohuärenä calabaza pähuä a̧'cua̧rö̧nä̧ jö̧ oba, tomöre jähuämä ya'ute pa̧ja̧cuo̧mȩ ju'tome pönätä̧ ji̧na̧'a̧ ja̧u̧mä̧ ya'utetä päi'önä aditö ku̧nä̧huä̧ ji̧nö̧ ajiya huerächomecu̧mä̧.25Ajiya huerächö ri̧na̧'a̧ pä̧cä̧yu̧ 12nö̧ huotö ttu̧huä̧mȩnä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jacuäcumä ki̧na̧'a̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ki̧o̧pä̧rö̧ juäi'i̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä̧cä̧yu̧ huä̧mȩtucuämä̧ to̧pä̧ri̧nä̧tö̧ norte ra̧'a̧cu̧ korotö pä̧cä̧yu̧ huä̧mȩtucuämä̧ to̧pä̧ri̧nä̧tö̧ sur ra̧'a̧cu̧ korotö pä̧cä̧yu̧ huä̧mȩtucuämä̧ to̧pä̧ri̧nä̧tö̧ kä̧hua̧ räopa'acu, juhua'a jö̧ta̧'a̧nö̧ korotö huä̧mȩtucuämä̧ pä̧cä̧yu̧mä̧ to̧pä̧ri̧nä̧tö̧ kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧cu̧ päte'ö. 26Ajiya huerächome ijihuä ö̧rö̧ä̧mä̧ ji̧na̧'a̧ 8 cm jo̧mȩnä̧ ja̧u̧ jäyänämä̧ lirios ȩ'u̧ a̧'cua̧rö̧nä̧ jȩpö̧ adicuina'a. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ju̧huȩnȩmä̧ ki̧na̧'a̧ 44 mil litros jo̧mȩnä̧ ajiya acuome ji̧na̧'a̧.27Jueipä o'camä̧ broncettö̧ 10nö jo̧mȩnä̧ jȩpö̧ ku̧ni̧nö̧ ja̧u̧ ji̧yȩcu̧ pö̧nä̧ öotocumä ki̧na̧'a̧ 1 metros ja̧'a̧nä̧ 80 cm jo̧mȩnä̧ öcähuecumä juhua'a jö̧ta̧'a̧nö̧ öcähuecumä ki̧na̧'a̧ 1 metros ja̧'a̧nä̧ 80 cm jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ju'tojucumä̧ 1 metros ja̧'a̧nä̧ 35 cm jo̧mȩnä̧ ki̧na̧'a̧. 28Icui'quiyönä̧ adicuämä pi̧yȩ ji̧na̧'a̧: abiyämä 'ca̧tä̧hua̧'a̧ ki̧na̧'a̧ ja̧u̧ a̧'cua̧tö̧ ku̧nä̧huä̧cu̧ ka̧cui̧nö̧. 29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ abiyä jä̧ji̧nä̧mä̧ tta̧'cua̧jui̧yä̧ ka̧cui̧na̧'a̧: Mo̧ yähui a̧'cua̧juä̧'i̧nä̧, pä̧cä̧yu̧ tta̧'cua̧juä̧'i̧nä̧, querubines tta̧'cua̧juä̧'i̧nä̧ ki̧na̧'a̧, a̧'cua̧tö̧ ku̧nä̧huä̧ jä̧ji̧ icui'quiyö ju'tämä yä̧hui̧tö̧'i̧nä̧, pä̧cä̧yö̧'i̧nä̧ ttuhuäme ja̧'a̧cu̧'i̧nä̧ tti̧dȩa̧'a̧ ja̧'a̧cu̧'i̧nä̧ pa̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ ki̧na̧'a̧: korottö̧'inä korottö̧'inä do'ädö ku̧nä̧hua̧'a̧ ka̧cui̧na̧'a̧.30Yo'tacu pönämä̧ ki̧na̧'a̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩnä̧; ö̧jä̧pö̧ o'camä kä'co päte'ö a̧jui̧yä̧'i̧nä̧ ka̧cui̧na̧'a̧ broncettö adicuä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttumö töcäcuähuä deamä kiopä̧ri̧na̧'a̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ öyöca̧ri̧ jo̧mȩnä̧ kara'anä̧'i̧nä̧, kara'anä̧'i̧nä̧ ka̧cui̧na̧'a̧ a̧'cua̧tö̧ ku̧nä̧huä̧mä̧. 31Ttumö töcähuä ämä a̧'cua̧tö̧ ku̧nä̧huä̧ jacuä ki̧na̧'a̧ ja̧u̧mä̧ huä̧mȩ huä̧mȩcu̧ räopina'a 45 cm jo̧mȩnä̧ ja̧u̧ ämä järobönö jinö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ppädärö jähuämä̧ 68 cm jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧ Ä jäyänämä abiyä a̧'cua̧tö̧ ku̧nä̧hui̧na̧'a̧ ja̧u̧mä̧ kara'anä'i̧nä̧, kara'anä'i̧nä̧ yorätehua'anä järobönö jo̧cö̧ ji̧nö̧.32Pa̧ja̧cuä̧nö̧ ö̧jä̧pö̧ o'camä ka̧cui̧na̧'a̧ abiyä dȩa̧'a̧ jo̧mȩ, ö̧jä̧pö̧ o'canä kärächö o̧juä̧mä̧ kada'cattö chuä̧rö̧nä̧ ka̧cui̧na̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ö̧jä̧pö̧ o'ca ji'cate pönämä 68 cm jo̧mȩnä̧ ki̧na̧'a̧. 33Ö̧jä̧pö̧ o'camä carucä ö̧jä̧pö̧ o'ca jö̧ta'anötä̧ ji̧nö̧ i̧sä̧juä̧'i̧nä̧, rayo'i̧nä̧, ö̧jä̧pö̧ o'ca o̧tta̧'i̧nä̧ ȩttö̧ icu adicuä ji̧nö̧.34Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ i̧sä̧ta̧ abiyämä pa̧ja̧cuä̧nö̧ ö̧yö̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ji̧yȩcu̧ pönä ka̧cui̧na̧'a̧ pi̧yȩcu̧mä̧ ji̧yȩtȩ jähuätä päi'inö. 35Jueipä'ca ju'täcumä̧ ki̧na̧'a̧ järobönö jȩä̧cuä̧hua̧'a̧ 22cm jo̧mȩnä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ki̧o̧pä̧ro̧mȩ'i̧nä̧, i̧sä̧ta̧ abiyä'i̧nä̧ huä̧mȩmä̧ ya'ute jähuätä päi'önä jȩpö̧ ku̧nä̧hui̧na̧'a̧.36Ki̧o̧pä̧rö̧ o'ca beipome ju'tä'inä i̧sä̧ta̧ abiyä ju'tä'i̧nä̧. Hirammä be'epö ku̧ni̧nö̧ querubinesrö'i̧nä̧, mö yä̧hui̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ojyä'i̧nä̧ ku̧nä̧'chä̧cuä̧hua̧'a̧ jäyämä tu̧ju̧nu̧'a̧nö̧ jo̧mȩmä̧. 37To̧mö̧re jähuä jueipä o̧'ta̧mä̧ ȩttö̧ icu adicuä ji̧nö̧ ja̧u̧mä̧ ö̧rö̧ä̧ttö̧'i̧nä̧, öadihuättö'i̧nä̧ yoräteunä̧tä̧ a̧'cua̧cui̧nö̧.38Hirammä jȩpi̧nö̧ tomöre jähuä ttu̧mö̧ töcäcuähuä'i̧nä̧ 'quiyö juäi broncettö ja̧u̧ ji̧yȩcu̧ pönämä ya'ute pa̧ja̧cuo̧mȩ ja̧'a̧nä̧ 80 cm. jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'a̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ 880 litros jo̧mȩnä̧ ki̧na̧'a̧ ji̧na̧'a̧ ya'ute o̧'ta̧ pönämä. 39Diosrö ucuocuäcuähuode u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ ja̧'a̧nä̧mä̧ ku̧ni̧nö̧ ji̧mö̧tȩ jähuä o̧'ta̧hui̧yä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ö'ohuecu ja̧'a̧cu̧mä̧ ku̧ni̧nö̧ jimöte jähuä ajiya acu oba ö̧yö̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ ja̧'a̧nä̧ Diosrö ucuocuäcuähuodettömä kä̧hua̧ räopa'acuttö ja̧'a̧nä̧ ö'ohuecu ji̧na̧'a̧.40Hirammä juhua'a yabocu aditnö uri oba'i̧nä̧, quirähuä oya'i̧nä̧, o̧'ta̧hui̧yä̧'i̧nä̧ pa̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ cä'ädinö o'cajuiyönä adicui'amä ttu̧ru̧hua̧ ojusodettö ru̧hua̧ Salomónrö pätecuächinömä. 41Tu̧huo̧jö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ to'care icui'quiyö'i̧nä̧, to̧'ta̧rȩ i̧so̧'ti̧yö̧ jä̧ro̧bö̧nö̧'i̧nä̧ ja̧u̧mä̧ a̧'cua̧tö̧ ku̧nä̧huä̧ ji̧na̧'a̧. Juhua'a jö̧ta̧'a̧nö̧ to̧sa̧rȩmä̧ a̧'cua̧tö̧ ku̧nä̧hua̧'a̧ ki̧na̧'a̧ o̧'ta̧hui̧yä̧mä̧.42Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ 400nö̧ ppähuö juäimä tomöre jähuä ji̧na̧'a̧ jisacu pönämä. To̧'ta̧rȩ i̧so̧'ti̧yu̧ järobönä jö̧nä̧ juä̧o̧pä̧rö̧nä̧ rö̧ja̧ pä'ö ji̧nö̧ icui'quiyu u ju'tä jo̧mȩ. 43Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ tomöre jähuä ji̧na̧'a̧ kada'ca jähuäcu ttu̧mö̧ töcäcuähuäcumä.44Ajiya a̧'cuo̧'ta̧'i̧nä̧, pä̧cä̧yö̧ 12nö̧ huotö deanä 'chu̧'ä̧rä̧tö̧'i̧nä̧. 45Uri oyu'inä quirähuä oya'inä, o̧'ta̧hui̧yä̧ bäreu'inä pi̧yȩ o'cajuiyönä järemä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Hirammä aditinö, tu̧ru̧hua̧ ojusodettö ru̧hua̧ Salomónrö pätecuächinömä broncettö särutu icuähuä ji̧na̧'a̧.46Ru̧hua̧mä̧ o'cajuiyönä redä'cattö ȩttö̧ icu aditinö Jordán aje pämäroppättömä, ju̧huȩnȩmä̧ Sucot'inä, Saretán'inä 'quȩtȩ ji̧na̧'a̧. 47Broncettö adicuä järeäcuähuämä juiyö rö̧ä̧nä̧ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Salomónmä täcö a̧'cua̧ tta̧'ȩcuo̧cö̧ pinö juhua'a48Salomónmä hueinö jinö koro ku̧nä̧rä̧cuä̧huä̧ adicuä u̧ru̧hua̧ ojusode ka̧cui̧nö̧ ji̧nö̧ pa̧'a̧nö̧ pähuä: orottö adicuä'ca ku icu iyähuome, orottö adicuodä pan o̧ppä̧ rutähuodä ji̧na̧'a̧ u̧ru̧hua̧rö̧ ucuotö. 49Ocurä kunähuäcä'inä päcuäi orottö adicuäcä ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ i̧sä̧mö̧nä̧mä̧ jimöte jähuä ki̧na̧'a̧, ö'ohuecu ja̧'a̧cu̧mä̧ jimöte jähuä ki̧na̧'a̧ surojö juiyoca̧ pä̧tȩcuä̧nö̧ jo̧mȩ. Juhua'a jö̧ta̧'a̧nö̧ ȩ'u̧'i̧nä̧ tejädäcuähuä ocä'inä, 'cuiocuä ocä'inä päcuäi orottö adicuä ji̧na̧'a̧.50O̧'ta̧hui̧yä̧'i̧nä̧, uri oyu bäreu'inä, o̧'ta̧hui̧yä̧ bäreu huȩ'chä̧cä̧ bäreu'inä, incesarios'inä päcuäi orotä jinö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ surojö juiyoca̧ äpate isodänä runähuäya'inä, juhua'a jö̧ta̧'a̧nö̧ u̧ru̧hua̧ ojusode kä'co päte'ö äpate isodä'inä orotä jinodä.51Pa̧'a̧nö̧tä̧ jö̧nä̧ beichina'a o'cajuiyönä adicuä ru̧hua̧ Salomón hueinömä u̧ru̧hua̧ ojusode jähuä pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Salomómmä ȩpi̧nö̧ jä'o David ö̧ca̧ca̧ti̧nö̧ ji̧nö̧mä̧ or'inä, plata'inä, o̧'ta̧hui̧yä̧'inä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ o'cajuiyönä hua'adö rutinö ihueye hua'adö rutähuome u̧ru̧hua̧ ojusodenä.

Chapter 8

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ tä̧mö̧ huotörö huotta pä'ö hue'inö, Jacob minä 12 huotö ahuaruhä 'cotöttö jue'ipätöttö'inä, ttahuaruhuättö ucuo ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, Jerusalénra̧'a̧ttö̧ i̧sä̧ca̧ ttȩma̧ja̧ pä'ö David idepiyu Sión päi'önä. 2O'catoi'önä Israel ttö̧ja̧ttö̧ u̧mä̧tö̧mä̧ ru̧hua̧ Salomón ö̧'o̧mȩcu̧ 'chä̧hui̧'i̧nä̧tö̧ ja̧u̧nö̧mä̧ Etanim kä̧hua̧nä̧ ji̧na̧'a̧ ttö̧jä̧pö̧ttö̧ to'cherenö jo̧mȩnä̧ ja̧u̧nu̧mä̧ pä'cäri tteseu mo̧ro̧ ji̧na̧'a̧.3Yotäcu Israel ttö̧ja̧ttö̧ tä̧mö̧ jö̧nä̧ huotö kä̧jä̧tö̧mä̧ Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧'i̧nä̧ hueähuä huȩnȩ ȩcä̧ca̧ cä'epinätö. 4Levitas'inä Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧'i̧nö̧ Dios ö̧jo̧ca̧ ippeyenä ka̧cu̧'i̧nä̧ o̧'ta̧hui̧yä̧ ucuo jähuä ka̧cu̧mä̧ ȩpi̧nä̧tö̧. 5Ru̧hua̧ Salomóncu̧ o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'ätucumä Dios ö̧jo̧ca̧ ä'canä ka̧cui̧nä̧tö̧, ovejastö̧rö̧'i̧nä̧ pä̧cä̧yu̧rö̧'i̧nä̧, ku icu iyähuä jȩpi̧nä̧tö̧. Juä̧nȩmä̧ ttö̧ja̧mä̧ juiyo recuinätö̧ pa̧ja̧cuo̧mȩ'i̧nä̧ juiyönätä̧.6Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧mä̧ Dios ö̧jo̧ca̧ do'ädö ku̧ni̧nä̧tö̧ tu̧ru̧hua̧ ojusode ji̧nä̧ isocu surojötttö 'cäecuo̧ca̧ jacuä, Dios umöhuäyotö querubines ttujuabiyä dea'a ku̧ni̧nä̧tö̧. 7Juätö querubinesmä ttujuabiyä sedetanö ka̧cui̧nä̧tö̧ juo̧ca̧ huä̧mȩ a̧ttä̧rö̧nä̧, hua̧mȩmä̧ dauhuiyä o̧'qui̧yä̧ hui̧na̧'a̧. 8Ja̧u̧ dauhuiyä o̧na̧mä̧ rä'epö tticui'änö surojöttö 'cä̧ȩcuo̧ca̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ toäcuähui'ocö jinö u̧mi̧ra̧'a̧ päi'ö́nämä jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ jubö ja̧'hua̧nö̧tä̧ ki̧'i̧na̧'a̧.9Juo̧ca̧ jacuä korojuäi'inä juiyina̧'a̧, Moisésrö inä obi̧ tobir iyäcu ȩni̧nö̧tä̧ ȩqui̧na̧'a̧ Horebttö tu̧ru̧hua̧ Dios Israel i̧tti̧mö̧rö̧ ppädäcua'a päinöta'anötä̧ Egiptottö rättopinö. 10Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧ surojöttö 'cä̧ȩcuo̧ca̧ttö̧ rättopäji o'ca'a isoppa teoppa mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ mȩyȩhui̧'ö̧ Dios ö̧jo̧ca̧ a̧ttä̧chi̧'i̧na̧'a̧. 11Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧ isoppa mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ mȩyȩhui̧'o̧mȩnä̧mä̧, ttiäre iyähuä'inä ttaditö juiyönä̧tä̧ ji̧na̧'a̧ juoppa a̧ttä̧chi̧'ä̧ja̧'a̧ttö̧.12Salomónmä pä'inö: Chu̧ru̧hua̧ ucumä isoppa yo̧ä̧sa̧ joppanä chö̧jä̧cua̧sä̧ pä'inöjä̧. 13Jitämä, täcö cuojusodemä aditäjisä, juodenämä 'cuäopönätä̧ cu̧jä̧cua̧jä̧.14Ja̧u̧nu̧ o'comenämä ru̧hua̧mä̧ o'ca'acu topö Israel ttö̧ja̧rö̧ ä'canä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ topö adiunä pähuänä pä'inö. 15Pä'inö: tesehuätucua Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Diosrötä chä'o David minärö ucuocuinö'anötä jȩpä̧ji̧ chä'orömä pa̧'a̧nö̧ pä'inö. 16Egipto rȩjȩttö̧ räépö chicuinäu̧ttö̧mä̧ ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ ȩmä̧cö̧ pinösä̧ ttö chojusode aditäcua̧rö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chumöhuäya̧ Davidrötä ȩmi̧nö̧sä̧ ru̧hua̧ ö̧ja̧ pä'ö'inä Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä.17Chä'o David amiso'quittötä esehuäri̧nö̧, tu̧ru̧hua̧ Dios ojusode adita pä'ömä. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Diosmä ttö chä'o Davidrö pä'inö. Ttö chojusode cuadita pä'ö cuȩsȩhuä̧rö̧mä̧ adihua'a. 19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä ttö chojusodemä aditocö cuä̧cua̧jä̧, ucu cui̧tti̧ttö̧ ya̧tȩ aditäcua̧ ttö chojusodemä.20Tu̧ru̧hua̧ Diosmä chä'o Davidrö ucuocu päinöta'anö päji, uruhuonä oinomemä ttötä pä̧mä̧di̧nö̧sä̧, ucurutä ucuotö jȩä̧cuä̧huode'inä aditäjisä. 21Juode jacuä tu̧ru̧hua̧ ö̧jo̧ca̧'i̧nä̧ rötinösä̧, Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧ rä'epö icuinö, jueunä pähuä päinö'a̧nö̧tä̧.22Ja̧u̧nu̧ o'comenä Salomónmä tu̧ru̧hua̧ Dios ä'ca jo̧mȩ i̧sa̧rö̧ ku icu juä̧ca̧ äcanä kä̧mä̧di̧nö̧, o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧, u̧mö̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧cu̧ cä'epinö. 23Pa̧'a̧nö̧ pä'inö: Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Dios ucu'anö hua̧mä̧ ka̧ra̧mä̧ toa'a mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧ pi̧jä̧ dea'a'inä kö̧ päcumä jueötä jȩpö̧jä̧, chumöhuäyotö huotörömä, ucumä pa̧ja̧cuo̧mȩ juiyönätä̧ repecu i̧jȩcuä̧ i̧sä̧jä̧, ttamiso'qui jacuättö ucunätä̧ 'chä̧tu̧ru̧mä̧. 24Ttö chä'o David cumöhuäya̧ pinörö̧mä̧ iso jönä päcuinöta'anö jȩpi̧nö̧jä̧, ucuocu päcuinö'anö cumönä me'ö̧ isopäi'önätä̧ jȩpö̧jä̧ pi̧yȩ mo̧ro̧ jubumä.25Jitämä Israel ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ Diosjä̧ ttö chä'o Davidrö päcuinöta'anötä̧ jȩpi̧. Pa̧'a̧nö̧ pä'inöjä̧: Ucu cui̧tti̧mö̧ chä̧'ca̧nä̧ ttu̧'ȩpä̧rö̧nö̧ tti̧'chö̧ttö̧mä̧, ucu cui̧'chä̧'i̧jö̧ta'anö, yorö'iso ucu cui̧tti̧mö̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ruhuo huetta pä'ömä hueyecuoca'a jä̧cua̧'a̧. 26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jitämä, Israel ttö̧ja̧ Ttu̧ru̧hua̧ Diosrö, jä'epösä chä'o cu̧mö̧huä̧ya̧ Davidrö jȩchä̧cua̧sä̧ päcuinö jinö, iso juoäcua'anö.27¿Isopäi'önä ja̧'a̧ tä̧ji̧ pi̧jä̧ huä̧mȩ ö̧ja̧cua̧'a̧mä̧? ji̧'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ mo̧ro̧ji̧yä̧ ju'toju 'chu̧huä̧ro̧co̧cu̧jä̧, ttö chaditnädenämä cu̧ju̧ juiyö'anötä̧ hua̧jä̧. 28O'cajuiyönä̧tä̧ ttö cumöhuä̧ya̧ jädepömä ppä̧cuä̧dä̧cua̧jä̧, chu̧ru̧hua̧ Dios, ttö cumöhuä̧ya̧ cuä'ca jo̧mȩttö̧ huopönö jädepömä ä̧ju̧cu̧jä̧.29'Cuäopönätä̧ mo̧ro̧'i̧nä̧ yodo'inä to̧pä̧rö̧ kö̧jä̧ pode isode huä̧mȩ'i̧nä̧ jacuä'inä, ucumä pä'inöjä̧: "Ttö chimimä kä̧cua̧'a̧" ttö cumöhuä̧ya̧ poruttötä jädepömä ä̧ju̧cu̧jä̧. 30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧mä̧ ttö cumöhuä̧ya̧ jädepömä ä̧ju̧cu̧jä̧, cuahuaruhuä Israel ttö̧ja̧ jättepö'inä, juätömä porötä jättepäcuotö, ucumä cu̧jo̧mȩttö̧tä̧ cuä̧ju̧cuä̧cua̧jä̧, mo̧ro̧ji̧yä̧ttö̧ cuä̧ju̧cu̧ttö̧mä̧ suronä jȩttö̧mä̧ unichi'i.31Ya̧tȩ a̧hua̧ru̧hua̧rö̧ suronä jȩpä̧ji̧'ca̧ iso pähuänä, cuä'ca jo̧mȩ i̧sa̧ ucuoja ku icu iyähuomȩttö̧ pä̧cua̧. 32Ucumä mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ ä̧ju̧cu̧ jȩ'cuä̧cua̧jä̧ cumöhuä̧ya̧rö̧ suronä jȩpö̧jä̧ pä'ö ucuocuttömä, ja̧u̧rö̧mä̧ suronä jȩä̧ji̧ a̧'u̧cuä̧ ro̧cuȩpä̧cua̧jä̧.33Ucu cumöhuäyotö Israel ttö̧ja̧ suronä jȩttä̧ji̧ micuä ttaboiyotö suronä jȩpä̧cuä̧huo̧tö̧ ttö̧jo̧mȩnä̧, pä'äjita'anö ucu cuiminä suronä jȩttä̧ji̧ jä'epö ttichäcuotö pode cuojusodettö. 34Ucumä mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ ä̧ju̧cu̧mä̧ suronämä jȩ'cui̧yä̧cua̧jä̧ cuahuaruhuä Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧, ttä̧do̧tö̧ mi̧nä̧rö̧ cuiyinäjä̧ra̧'a̧ ppa̧cuä̧dä̧cua̧jä̧.35Ucuru suronä jȩtto̧mȩnä̧ mo̧ro̧'i̧nä̧ mu̧ȩcuä̧chö̧ ajiya'inä ichö juiyönätä jö̧ttö̧mä̧ pä'äjita'anö pocu cuojusodettö cui̧mi̧nä̧ jä'epö ttichäcuotö ttidepänä suronä jȩttä̧ji̧ 'cuäopa pä'ö. 36Ucumä mo̧ro̧ji̧yä̧ttö̧ cuä̧ju̧cuä̧cua̧jä̧, cumöhuäyotö suronä jä̧ttä̧ji̧mä̧ ro̧cuȩpö̧ jui̧yä̧cua̧jä̧ cuahuaruhuä Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧, jueö mänänä tti̧'chö̧nä̧tä̧ ocuipä̧cua̧jä̧, ajiya'i̧nä̧ ichönätä̧ jȩ'cuä̧cua̧jä̧ rȩjȩ cuiyinäjä̧nä̧mä̧.37Pi̧jä̧ttö̧ päi rȩbȩu̧ttö̧mä̧; suroju 'cuäopäcua'a tti'ettiyunä mä̧rä̧cä̧yu̧'i̧nä̧, ä̧ca̧u̧'i̧nä̧ ttucuäcuotö ttaboiyotö'inä cuahuaruhuärö tti̧rȩjä̧ 'chottipäcuotö, ttötahuiyä jä̧'i̧jo̧mȩttö̧ kä̧nö̧, koro tottocö jä̧'i̧jö̧'i̧nä̧ 'cuäopäcua'a. 38Ja̧u̧nu̧ o'comenä cuahuaruhuä Israel ttö̧ja̧ suroju 'cuäopä̧u̧ pode cuojusodettö ttumö cä'epö jättepäcuotö.39Ucumä mo̧ro̧jä̧ kä̧nö̧ cuäju̧cuä̧cua̧jä̧, suronämä jȩ'cu̧jui̧yä̧cua̧jä̧, ya̧cu̧nä̧rö̧ jȩttä̧'i̧jö̧ a̧'u̧cuä̧tä̧ cui̧yä̧cua̧jä̧, ucutä ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧ ta̧mi̧so'qui jacuä huo̧jua̧mä̧. 40Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttä̧do̧tö̧ mi̧nä̧rö̧ cuiyinäjänämä ye'ecunätä ttö̧ja̧ pä'ö ja̧,a̧.41Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ i̧chä̧cuä̧hua̧'i̧nä̧ cuahuaruhuä Israel ttö̧ja̧ huocotö ja̧'a̧nä̧ ko̧ro̧jä̧ rȩjȩra̧'a̧ttö̧ i̧chä̧cua̧ ucu cuiminämä. 42Buo cuimi ttä̧ju̧cuo̧mȩnä̧ cumöpi̧yä̧'i̧nä̧ cuojohuiyä'inä cujuru ttä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, podera̧'a̧ttö̧tä̧ jä'epö ttichäcuotö. 43Ucumä mo̧ro̧ji̧yä̧nä̧ cu̧mȩttö̧ cuä̧ju̧cuä̧cua̧jä̧ o'catoi'önä ucuru huopönö jä'epätörömä ppäcuädäcua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ o'cajuiyönä ppäcuädomenä ttu̧huo̧juä̧cua̧jä̧, Israel ttö̧ja̧ ucuru ttucuotö'anötä̧ ttucuotäcuotö pode ttö chaditodera̧'a̧tä̧ ucuru jä'epö ttichäcuotö.44Cuahuaruhuä ucutä huecuä̧mä̧nä̧ 'chä̧nö̧ ttaboiyotörö rohuäu tti̧'chö̧ttö̧mä̧, jua'attö ötahuiyäcu kärächi'ö jättepäcuotö ucu cui̧mi̧nä̧, ttö chaditinode cuojusodettö. 45Ucu mo̧ro̧ji̧yä̧nä̧ kä̧nö̧ cuä̧ju̧cuä̧cua̧jä̧ jättepömä jitörötä 'cuäopömä ppä'ädi.46Cuä'ca jo̧mȩttö̧ suronä jȩttö̧ttö̧mä̧ (¿Ya̧tȩ'i̧nä̧ suronä jȩpo̧cö̧mä̧ toa'a tä̧ji̧) jahuätörömä cu̧ra̧huä̧ra̧'a̧nö̧ ta̧ji̧, ttaboiyotörö iyö icu tti̧rȩjä̧ra̧'a̧ ttȩmi̧pö̧nä̧. 47Jahuätö jitörötä ttȩmi̧pi̧nä̧jä̧ra̧'a̧ ppa̧'a̧di̧'ö̧, pärou icu ucurutä jättepöttömä pa̧'a̧nö̧ pä'ö chu̧ru̧hua̧ ucu cuä'ca jo̧mȩttö̧ suronä jȩpä̧jä̧tö̧jä̧.48Ttamiso'qui jacuä'inä, tta̧mö̧cuädönä'inä pärou icu tta̧mö̧cuädöttömä ttaboiyotö tti̧rȩjä̧ra̧'a̧ttö̧, jua'attö kä̧nö̧ ttä̧do̧tö̧ mi̧nä̧rö̧ cuiyinä̧jä̧ra̧'a̧cu̧ topö jättepäcuotö, ttötahuiyära̧'a̧cu̧'i̧nä̧, ttö cuojusode chaditinodera̧'a̧cu̧.49Adiu cuidepiyönä kä̧nö̧ cuä̧ju̧cuä̧cua̧jä̧ jättepömä, o'cajuiyönä jättepömä ppä'äditö. 50O'cajuiyönä ucuru suronä jȩtti̧nö̧mä̧ unichi'iyitö ucuru suronä ttucuocuäji'inä, jȩttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ttaboiyo rȩrö̧jö̧nä̧ tottäcuotö.51Jahuätömä ucutä cuahuaruhuä ja̧'a̧ ucutä cuȩmi̧nä̧u̧ ja̧'a̧, Egiptora̧'a̧ttö̧ rä'epö cuicuinä̧u̧ curäunä ȩttä̧huo̧mȩttö̧. 52To̧pä̧rö̧nö̧ kä̧hui̧ cumöhuäya̧ jädepö'inä cuahuaruhuä Israel ttö̧ja̧ jättepö'inä, cuäju̧cu̧mä̧ huopinö jättepömä cuädätäcua'anö̧. 53Jahuätö pi̧jä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ i̧mi̧cu̧nä̧ 'quȩ'ȩpö̧ cuȩmi̧nä̧u̧, cumöhuäya̧ Moisésrö päcuinöta'anötä̧, Egipto rȩjȩttö̧ rä'epö icuinöjä̧ chu̧ru̧hua̧ Dios.54Salomón Diosrö ucuocu o'cajuiyönä jäepäji o'ca'a ku icu iyähuä'ca ä'ca ihue'quiyönä pä̧mä̧dö̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧cu̧ umö cä'epinö. 55O'catoi'önä Israel ttö̧ja̧rö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ ucuocu adiunä pähuä pä'inö. 56Adihua'a chu̧ru̧hua̧ cumöhuäyotö Israel ttö̧ja̧rö̧ eseäcuähuä cuiyömä, o'cajuiyönä päcuinöta'anö cumöhuä̧ya̧ Moisésrö. Ucumä 'cuäopönä to'epocö pinöjä̧.57Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ucumä ujutucutä ku̧jä̧, tä̧do̧tö̧ mi̧nä̧cu̧ cu̧ji̧nö̧'a̧nö̧tä̧, ji̧'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ jaropi'ocöjä̧. 58Tamiso'qui jacuä tesehuärönätä̧ jȩpi̧tö̧, ucu cumä̧nä̧nä̧tä̧ ti̧'chö̧nä̧, huȩyu̧tu̧ huecuinönätä̧ ttö̧jö̧nä̧, tä̧dä̧tö̧ mi̧nä̧rö̧ huecuinöta'anö̧tä̧.59Pi̧yȩtä̧ ja̧'a̧ chu̧ru̧hua̧rö̧ jädepömä mo̧ro̧'i̧nä̧ yodo'inä 'cuäo'önä tta̧huä̧ra̧ pä'ö, umöhuäyotörömä̧ ahuruhuä Israel ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ 'cuäopömä. 60Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧ o'catoi'önä ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ ya̧tȩtä̧ ja̧'a̧ Diosmä, ka̧ra̧mä̧ toa'a pä'ö. 61Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ujutumä Diosrö esetö tu̧jä̧tu̧cua̧ tu̧ru̧hua̧ huȩyu̧tu̧ hueinö jinötä̧ esetö, jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ jȩpö̧ tö̧jö̧'a̧nö̧tä̧.62Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧cu̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'ö ttiäre iyähuä iyinätö̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧tä̧. 63Salomón esecu iäre iyähuä iyönö, tu̧ru̧hua̧ Diosrö, 22 milnö pä̧cä̧yö̧rö̧'i̧nä̧, 120 mil ovejastö̧rö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ ru̧hua̧mä̧ o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧cu̧ tu̧ru̧hua̧ ojusodettö aditinätö̧.64Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ ru̧hua̧mä̧ tu̧ru̧hua̧ ojusode äpate ä'ca isotöttö, juoröttö ku icu ttiäre iyähuä iyönö, jȩru̧huä̧ ote ku icu iyähuä'inä, a̧dȩmä̧ eseäcuähuä iyähuä ji̧na̧'a̧, tu̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ bronce i̧so̧'ta̧mä̧ juiyo a̧'u̧cui̧nö̧'ta̧, jȩru̧huä̧ o̧dö̧'i̧nä̧, a̧dȩ isoya eseäcuähuä ttiäre iyähuä'inä ttiya pä'ömä.65Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ Salomónmä pä'cäri jȩpi̧nö̧ o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧cu̧, recuätö ca̧ca̧cui̧nä̧tö̧ Hamat ötahuiyä kä̧hua̧ räopa'acuttö'inä, Egipto rȩjȩ kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧cu̧ttö̧'i̧nä̧, pi̧yȩmä̧ tu̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ ji̧na̧'a̧, ä'canämä tti̧jä̧pö̧ttö̧ todärenö mo̧ro̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'a'inä ttö̧jä̧pö̧ttö̧nö̧ todärenö ji̧na̧'a̧ o'cajuiyönämä (4nö mo̧ro̧ ji̧na̧'a̧). 66Ttö̧jä̧pö̧ttö̧ huäbodäcuä mo̧ro̧ jä̧ji̧ o'ca'a Israel ttö̧ja̧mä̧ täcö pene jubutä ja̧'a̧ pä'inö, jahuätömä ru̧hua̧rö̧ adiunätä̧ pä'inätö̧, ttoju odehuiyära̧'a̧ ppa̧'a̧chö̧mä̧, juiyo ya̧'a̧huä̧rö̧nä̧ esehuinätö̧, ttu̧ru̧hua̧ Diosrö esehuinätö̧ u̧mö̧huä̧ya̧ Davidrö jȩi̧nö̧'i̧nä̧, ahuaruhuä Israel ttö̧ja̧rö̧ jȩi̧nö'i̧nä̧ amucuädö.

Chapter 9

1Salomón Dios öjode aditö cä'ädinödo, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ o'cajuiyönätä̧ jo̧mȩ päi'önä. Ru̧hua̧ chutä ö̧jode'inä. 2Tu̧ru̧hua̧ Dios i̧jȩpi̧nö̧do Salomónrö todäre päi'önä, Gabaón ötahuiyä uhuahua jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Dios pä'inö: ttöcu cucuocua'amä ä̧ju̧cui̧nö̧sä̧ jȩcu̧'i̧nä̧ juȩnȩtä̧ kö̧sä̧, ttö chiminä 'cuäopönätä̧ kä̧cua̧'a̧ chö'äriyä'inä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chamiso'qui'inä 'cuäopönä mo̧ro̧ chö̧jä̧cua̧sä̧ juȩnȩtä̧.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucu cuä'o David chä'ca jo̧mȩ ki̧nö̧ ucu'inä chä'ca jo̧mȩtä̧ kö̧jä̧, cuamiso'qui yorätehua'a jȩpi̧ o'cajuiyönä ttö pädömä, ucuotönö ttö huedömä. 5Ttö chö̧jä̧cua̧sä̧ ruhuonä huecuo'inä Israel ttö̧ja̧cu̧'i̧nä̧ 'cuäopönätä̧, ucu cuä'o Davidrö chucuocuinö'a̧nö̧, pä'inösä̧ todepö juiyä̧cua̧sä̧ ubo cuahuaruhuä o'cotöttö'inä ruhuonä hueähuome Israel ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cu̧ni̧chi̧'ä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧ cui̧tti̧mö̧cu̧'i̧nä̧, hueähuä huȩnȩ ji̧nö̧'i̧nä̧ ttö cuä'catucu jo̧mȩ chö̧jä̧cua̧sä̧, korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ esetö ttö'ä ja̧rȩyu̧ pä'i'ö jahuätörö jjȩ'cuä̧tu̧cu̧ttö̧'i̧nä̧. 7Ttö rȩjȩ chiyinäjä̧ttö̧mä̧ 'to'opö chi̧cuä̧cua̧sä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pi̧yȩ jähuänä ttö chiminä 'quȩi̧pä̧cha̧'a̧, ttö chiärettömä ji̧yȩtȩ uhuähua'a, Israel ttö̧ja̧mä̧ i̧jȩcuä̧ päi'önä kä̧tö̧ o'catoi'önä ötahuiyä ttö̧ja̧ jö̧nä̧.8Dios ö̧jode ki̧na̧'a̧ adiunä, o'catoi'önä jäyodenä 'cuäopätö'inä pättä'chipönä päi'äcua'a, ja̧'hua̧ta̧nö̧ pättäcuotö: ¿Däje pä'ö jȩi̧na̧'a̧ttö̧ po rȩjȩnä̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pode isodemä? 9ja̧'hua̧ta̧nö̧ pättäcuotö: Tu̧ru̧hua̧ Diosrö däje pä'ö jaroti'ina'attö̧ jö̧nä̧, Egipto rȩjȩttö̧ rä'epö icuinö̧rö̧mä̧, korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ teseta'attö̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ esetipö huettö jȩta̧'a̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tu̧ru̧hua̧ Dios ö'cächinö jahuätö o'catoi'önä̧rö̧ pocu surojomecu̧.1020 a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ Salomón Dios ö̧jodeínä todäre jo̧mȩnä̧ ötahuiyä cä'ädinö̧. 11Hiram, Tiro ru̧hua̧mä̧ 'cä̧chö̧ iyinö Salomónrö̧ cedro dauhuiyä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ oro'i̧nä̧, ru̧hua̧ Salomón Hiramrö iyinö veintenö jo̧mȩ ötahuiyä Galilea rȩjȩnä̧.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Hiram Tirottö rä'opinö ötahuiyä toipa pä'ö Salomón iyäjome, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ töju'quipiyunä ji̧nä̧u̧. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inö: ¿Däje ötahuiyä cuiyäcusättö̧ pi̧yȩmä̧, chu̧jä̧hua̧? ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ i̧mi̧ o'ö ku̧ni̧nö̧ Cabul rȩjȩ pä'ö, jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ jubö ja̧'hua̧nö̧tä̧ micuome. 14Hiram hue'ö icuinö ciento veintenö talentos jo̧mȩ oro.15Ru̧hua̧ Salomón Dios ö̧jode ttadita pä'ö jȩpi̧nö̧, chutä ö̧jode jö̧nä̧tä̧, ju'tänä isode'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ Jerusalén tto̧ȩcuä̧rä̧'ca'inä, ja̧'hua̧nö̧ Hazor'inä, Meguido'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Gezer'inä. 16Egipto ru̧hua̧ faraón ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Gezer-rö ȩmo̧po̧'ö̧, ku̧ni̧nö̧, hua'aretä iyinö (cuäcuäpö icuinö) Cananeosnä ka̧cuä̧tö̧rö̧ ötahuiyänä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Salomón iyinö chutä ittijuru irecua päi'önä.17Salomón si'epö icuinö juiyönätä̧, Gezer ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Bet-horón'inä. 18Baalat, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Tdmor'inä rȩjȩ de'a juiyä̧jä̧nä̧. 19Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä ötahuiyä'inä Salomón ö̧ju̧nä̧rö̧ ätahuiyä ppo̧u̧nä̧nö̧ jö̧'i̧nä̧ bäreu'inä, cäruquiyä'inä ötahuiyä ttö̧ja̧'i̧nä̧, cabayu̧tö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Salomón o'cajuiyönä Jerusalén'inä aditinö, o'cajuiyönä rȩjȩ uruhuo päi'önä jo̧mȩ.20O'catoi'önä̧tä̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧ Amorreosnä̧tä̧, Hetos'inä, Ferezeos'inä, Heveos'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jebuseos'inä, jahuätömä tti̧tti̧mö̧mä̧cö̧ ji̧na̧'a̧ Israel ttö̧ja̧mä̧. 21Chutä i̧tti̧mö̧ ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧ rȩjȩnä̧tä̧ jahuätömä röjinä̧tä̧, Israel ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧mä̧ jȩttö̧ juiyönä huinätö̧, Salomón jȩpi̧nö̧ jahuätörö adicuä ttö̧ja̧ jö̧nä̧ jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ jubö.22Ya̧tȩ'i̧nä̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧rö̧ huettö adicuä ttö̧ja̧ jö̧nä̧'i̧nä̧ Salomón jȩpo̧cö̧ pinö, jahuätörö curä rohuähuäcuähuä ttö̧ja̧ jö̧nä̧tä̧, ppä̧'ä̧dä̧rä̧tö̧'i̧nä̧, príncipes jö̧nä̧ huotö'inä, capitanes jö̧nä̧ huotö'inä, comandantes jö̧nä̧ pä'ähuotö'inä jahuätö ttöcaruquiyä'inä ttö̧ja̧ cabayu̧tu̧cu̧'i̧nä̧.23Salomón juȩ'i̧pa̧ jö̧nä̧ ki̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ to̧ä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧tä̧ jö̧nä̧ öäre adicuättö'inä quientos cicuentas, ötahuiyä ttö̧ja̧'i̧nä̧ aditö ka̧cui̧nä̧tö̧.24Faraón ittiju 'cha'achi'ö ki̧nä̧ju̧ ötahuiyänä David ö̧ji̧no̧mȩ isode Salomón aditinome; ja̧'hua̧ta̧nö̧ aditinö ji̧na̧'a̧ ju'toju lsode kö̧nä̧.25Salomón ya'ute a̧'ȩttö̧mä̧ huäbodä jomenä öäre iyähuä iyinö cuä'ö icu iyähuome u̧ru̧hua̧ Diosrö, ku icunö Dios ä'ca jome, ja̧u̧nö̧ o'ca'atä isode'inä cä'ädinö.26Ru̧hua̧ Salomón huoi'quiyö'inä aditinö Ezión-geber, ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ka̧'a̧ Elotcu mar rojo jäyoto, Edom rȩjȩnä̧, 27Hiram ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ hue'ö icuinö jahuätörö öäre adicuä ttö̧ja̧rö̧, marinerotö̧rö̧'i̧nä̧ aje rö̧o̧tonä 'cha̧'a̧dä̧ to̧pä̧rö̧ huo̧juȩcu̧nä̧ huotörö'inä, Salomón öäre adicuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧. 28OOfir dauhuiyä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'chi̧nä̧tö̧ juorö ȩmi̧nä̧tö̧ oro'inä, cuatrociento veinte talentos jo̧mȩ'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧ Salomónrö i'chächö iyinä̧tö̧.

Chapter 10

1Salomón öadihuä u̧ru̧hua̧ i̧mi̧nä̧ i̧rȩbȩhui̧nö̧ ä̧ju̧cui̧nä̧ju̧ Sabá rȩjȩ ttö̧ja̧ tturuhuajumä, jäecuänä 'quiyö juäicu ichinä̧ju̧ ka̧cuä̧mö̧ tojarö pä'ö. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jerusalénra̧'a̧ ichinäju̧ huo̧juä̧huä̧ ttö̧ja̧ recuätucu, a̧mȩu̧ juäi'inä, oro'inä rö̧ä̧nä̧ camellosnä i'cächinätö̧ rö̧ä̧nä̧ inä adiu'inä, Salomón ö̧jo̧mȩ ki̧'chi̧'o̧mȩnä̧ o'cajuiyönä kamiso'quinä ku̧ju̧nä̧rä̧ji̧mä̧ ucuocuinäju̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Salomónmä o'cajuiyönä jäjepäjimä ädätinäcua̧ ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ ki̧'i̧po̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧ ru̧hua̧ ädätocö juäimä. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Saba rȩjȩ ttö̧ja̧ tturuhuajumä Salomón u̧huo̧ju̧ o'cajuiyönä, isode aditinode'inä topinä̧ju̧. 5Juhua'a jö̧ta'anö u̧cuȩ cuäcuähuodänä cuäcuähuä ka̧'a̧'i̧nä̧, umöhuäyotö ttä'ome'inä churutä ppä̧'ä̧dä̧rä̧tö̧ ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧'i̧nä̧ adihua'a, umöhuäyotöttö jue'ipotö u̧cuȩ iyähuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, juhua'a jö̧ ta'anö u̧ru̧hua̧ ojosodettö i̧sa̧rö̧ cuä'ö icu jȩä̧'i̧jö̧'i̧nä̧ topö rö̧ä̧nä̧tä̧ ye'ecui'inäju̧.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧rö̧ päínäju̧: Isopäi'önätä̧ ja̧'a̧ ucu cuiärettö'inä, cu̧huo̧ju̧ttö̧'i̧nä̧ chi̧rȩjä̧ttö̧ chä̧ju̧cuä̧'i̧jö̧mä̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ chichome jubö, ji̧nä̧ estocoju päjäjusä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chi'äriyänä topö ju'totämä pä'ocojusä, chä̧ju̧cuä̧'i̧jo̧mȩttö̧'i̧nä̧ abonänö rö̧ä̧nä̧tä̧ adihuaja cu̧huo̧juö̧mä̧.8Cumöhuäyotömä eseu ka̧cuä̧tö̧, pi̧yȩ eseu ka̧cuä̧tö̧mä̧ huecu jȩä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧tä̧ ja̧'a̧, 'cuäopö cuä'ca jo̧mȩ kä̧tö̧tä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧huo̧juö̧ ä̧ju̧cuä̧tö̧tä̧. 9Cu̧ä̧nä̧hua̧ Diostä adihuä i̧sa̧mä̧ ucuru eseunö topinötä̧ Israel ttä̧ja̧ tturuhuo dȩä̧cä̧nä̧ öta pä'ö Diosmä 'cuäopönä̧tä̧ repe'inö Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧, ru̧hua̧ päcui'önä jȩi̧nä̧cu̧jä̧ jueönä jȩä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ adiunä jȩä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ jȩpö̧ ku̧ji̧ya̧rö̧ pä'ö.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ 120 talentos jo̧mȩnä̧ oro rö̧ä̧nä̧ adiu a̧mȩu̧ jähuä'inä rȩbȩhuo̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧ pä'äjimä, Sabá ttö̧ja̧ tturuhuaju kiyäji'anömä.11Juhuene yabonä Ofir rȩjȩttö̧ Hiram uhuoi'ca'inä oro'inä, sándalo dauhuiyä'inä inä adiu'i̧nä̧ i'cächinätö̧. 12Ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ Dios ojusode'inä, ru̧hua̧ ippeyänä ka̧cuä̧tö̧ ttoju odehuiyä'inä sándolo dauhuiyä odättö aditinö. Juhua'a jö̧ta'anö ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧ ttiäre 'porähuä oba arpas pähuä'inä, salterios pähuä'inä aditinö sándalo dauhuiyä'anö jö̧mä̧ yori'isotä ichoca'a ji̧na̧'a̧, jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ jubö päi'önä toäcuöhuoca'a.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ Salomón sabá rȩjȩ ttö̧ja̧ tturuhuajuru o'cajuiyönä pä̧huä̧ tojä'inä, jäjepäji'inä iyinä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧ji̧ o'comenä ruhuajumä cumöhuäyotucu ki̧rȩjä̧ra̧'a̧ ppa̧'ä̧chi̧nä̧ju̧.14Ya'ute du'o rȩjȩ micuä ttimitömä Salomón u̧ju̧nä̧rö̧ oromä (666) talentos jo̧mȩnä̧ a̧mä̧qui̧na̧'a̧do. 15Järe micuämä iyä'chätö, adiu ameu ttadita pä'ö hueähuä ttö̧ja̧, Arabia rȩjȩttö̧ o'catoi'önä ruhuotö, jä̧ttä̧yä̧jä̧ rȩjȩttö̧ jue'ipotö ttiyä'ijö pa̧ja̧cuä̧ juiyönätä̧.16Juhua'a jö̧ta'anö ru̧hua̧ Salomónmä 600nö tto̧ȩcuäräcuähuä bäreu obi oro isähuattö aditinödo, 6 kilos oro jomenä jȩpö̧ icu aditinödo jibicu pönämä. 17Juhua'a jö̧ta'anö oro isähuattö aditinödo 300nö tto̧ȩcuäräcuähuä ppo̧ö̧ obi, jibicu pönämä 3 libras oro jomenä jȩpö̧ icuinö. Ojusode'inä Libano de'iyunä aditö ku̧ni̧nö̧.18Juhua'a jö̧ta'anö ideäcä ruhuonä hue'ö ö̧'ö̧ ocä 'quiyö juäi marfil pähuättö aditinö ru̧hua̧mä̧, juhuäcä deäcämä juäocuä̧ri̧na̧'a̧ päcuäi orottö. 19Ruhuo deäcära̧'a̧mä̧ koromöttö̧nö̧ yochetenö 'chahuächäcuähuä ocä ki̧na̧'a̧, ji̧nä̧ isocu ju'toju jo̧mȩ ö̧'o̧mȩmä̧ yoräteunä ö̧'ä̧cänämä ki̧na̧'a̧ kara'anä'inä, kara'anä'inä öjo rötähuome, juhuenemä ta̧ju̧ bärepätö yä̧hui̧tö̧ rutähuotö ki̧nä̧tö̧. 20koromöttö̧nö̧ yochetenö o'ca ocä 'chahuächäcuähuä ocänä tom'rettö to'cherenö bärepätö yä̧hui̧tö̧ rutähuotö ki̧nä̧tö̧, kara'anä'inä pätecutä ruhuonä hueähuomettö̧mä̧ koromettö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧mä̧ adicuoca'a ji̧na̧'a̧ ruhuo deäcämä.21Juhua'a jö̧ta'anö ru̧hua̧ Salomón ahuähuä o̧'ta̧mä̧ orotä ji̧na̧'a̧ ojusode Libano de'ara̧'a̧ ko̧de jacuä jähuä'inä, Juhua'a jö̧ta'anö päcuäi orotä ji̧na̧'a̧, pärätättö adicuämä juiyina'a, Salomón ö̧ji̧nö̧ pä̧nä̧mä̧ ttöjö'cocö ja̧'a̧ttö̧. 22Ru̧hua̧mä̧ aje röoto̧nä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧ aje huoi'quiyu Tarsi rȩjȩra̧'a̧ttö̧ ichö'inä, Hiram rȩjȩra̧'a̧ttö̧ ichöcu. Huäbodäcuä du'o jo̧mȩnä̧mä̧ ya'utenätä̧ ichina'a huoi'camä Tarsi rȩjȩra̧'a̧ttö̧mä̧, jahuä'ca huoi'canämä ä'cächinätö̧ oro'inä, plata'inä marfil pättö'inä ji̧chu̧tu̧cu̧í̧nä̧, Juhua'a jö̧ta'anö i'cächinätö̧ pavo real pä̧ttä̧u̧rö̧'i̧nä̧.23Pa̧'a̧nä̧tä̧ rö̧ä̧chi̧na̧'a̧ ru̧hua̧ Salomón uruhuomä, u̧huo̧juö̧'i̧nä̧ o'catoi'önä rȩjȩ ruhuotö ttoju odönä. 24Rȩjȩ jä̧ttä̧yä̧jä̧ jö̧ttö̧tä̧ totta pä'inätö̧ ru̧hua̧ Salomón ö'ä u̧huo̧juö̧'i̧nä̧ ttä̧ju̧cua̧ pä'inä̧tö̧ Dios amiso'quinä u̧ju̧ni̧nö̧mä̧. 25Juhua'a jö̧ta'anö o'catoi'önä du'o jo̧ta'anö ttö̧jö̧nä̧rö̧ juäi ȩpi̧nä̧tö̧, orottö adicuä'inä platattö adicuä'inä, 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ o̧ta̧'i̧nä̧, rohuähuäcuähuä 'quiyöjuäi'inä, adiu a̧dö̧ juäi isoya'inä, cabayu̧tu̧rö̧'i̧nä̧ murotö̧rö̧'i̧nä̧.26Salomón caruquiyä'inä, caballonä huä̧nö̧ rohuähuäcuähuä ttä̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ca̧ca̧tö̧ ku̧ni̧nö̧ (1400)nö̧ jo̧mȩnä̧, caruquiyä'inä (12.000)nö jo̧mȩnä̧, caballonä huä̧nö̧ rohuähuäcuähuä ttä̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧. Ja̧u̧ juäimä rohuäcuähuä caruquiyä päjomȩtä̧ hue'inö, Juhua'a jö̧ta'anö hue'inö curä ru̧hua̧rö̧ Jerusalén ru̧hua̧rö̧ tta̧ttä̧ri̧ya̧rö̧ pä'ö. 27Ja̧u̧ ru̧hua̧mä̧ Jerusal'en pärätä rö̧ä̧nä̧ kö̧nä̧ jȩpi̧nö̧do, inä rö̧ä̧nä̧ ka̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ päi'önä, Juhua'a jö̧ta'anö cedro dauhuiyä'inä yoähui'önä de'a pämärome ka̧cu̧ higuera dauhuiyä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.28Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Egipto rȩjȩra̧'a̧ttö̧ i'cächinätö̧ Salomón ä̧ji̧mö̧ cabayu̧tu̧rö̧'i̧nä̧ öäre i̧sä̧ti̧yu̧ lienzo pähuä lino dauhuiyättö adicuä o̧ta̧, ru̧hua̧ öäre mitö micuänä iyä'chö adicuä ttö̧ja̧mä̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩra̧'a̧ttö̧tä̧ mitö ä'cächinätö̧ cabayu̧tu̧rö̧'i̧nä̧, pö̧jä̧ti̧yö̧ lienzos o̧ta̧'i̧nä̧. 29Egipto rȩjȩttö̧mä̧ caruquiyänämä ichina̧'a̧ (600)nö plata jo̧mȩnä̧, Juhua'a jö̧ta'anö räopina'a cabayunämä 150nö jo̧mȩnä̧, Juhua'a jö̧ta'anö jahuätönätä̧ po̧cui̧pi̧nö̧ o'cajuiyönä heteos ttö̧ja̧ tturuhuotöttö'inä, siria ttö̧ja̧ tturuhuotöttö'inä.

Chapter 11

1Jitämä: Ja̧u̧ ru̧hua̧ Salomónmä recuätö ko̧ro̧jä̧ rȩjȩra̧'a̧ttö̧ ichinä̧tö̧rö̧ öjö'cönä ji̧nä̧cu̧: Faraón ittijuru'inä, moanita ttö̧ja̧ttö̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, edomitarö'inä, Sidonitarö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Hititarö'inä. 2Tu̧ru̧hua̧ Dios jitötä Israel ttö̧ja̧ttö̧ hueina'anä: Ucutumä cu̧jä̧tu̧cu̧ korotöttömä jahuätö'inä ucuturu ttichö juiyäcua'anö, ucutu jahuätö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ ttö̧ja̧'a̧cu̧ cuichätucu juiyäcua'anö cuami iso'quitucunämä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Salomónmä öjö'cönä ji̧nä̧cu̧ nä̧tö̧rö̧mä̧.3Salomón irecuamömä setecientasnö ruhuonä hue'ätö ji̧na̧'a̧. Irecuamö ja̧'a̧nä̧ öjö'cönä huotömä trecientonö huotö ji̧na̧'a̧. Irecuamöttö korotömä ttami iso'qui jacuättö 'quȩ'i̧pä̧chi̧nä̧tö̧. 4Salomón bö̧o̧sa̧ juo'ächinö täcö, irecuamö ttami iso'quinämä korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tu̧cu̧tä̧ juo'ächinätö̧; jahuätö ttami iso'qui jacuättömä Ttu̧ru̧hua̧ Diosrömä ucuotocotö pinä̧tö̧, ttä'o David ami iso'qui jacuättö ucuo teähuinö'anömä.5Ja̧u̧ Salomónmä 'chinö Astoret, sidonios ttö̧ja̧ ttöänähuaju kö̧ja̧'a̧cu̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'chi̧nö̧ Milco ö̧jo̧mȩ, amonita ttö̧ä̧nä̧huä'ca ko̧mȩ. 6Salomónmä suronätä jȩpi̧nö̧ Ttu̧ru̧hua̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧, ja̧u̧mä̧ Tu̧ru̧hua̧cu̧ 'cho̧cö̧ pinö, ja'o David jȩi̧nö̧'a̧nö̧mä̧.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Salomón aditinö Quemos pä'ö micuä'ca, moab ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧rö̧, Jerusalén möä'ca juiächome, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ moloc pä'ö micuä'ca'inä, juä'ca tätähuä'camä Amon ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧huä̧'ca ji̧na̧'a̧. 8Ja̧u̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korome'inä, korome'inä rö̧ä̧nä̧ aditinö ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichäcuähuotö irecuamö ttiäre, jahuätö amehuoppa 'chopönä ttiyiyarö pä'ö. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku icu iyinö̧ jitörä ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧.9Tu̧ru̧hua̧mä̧ täcö pä̧i̧cuä̧chi̧'i̧nö̧ Salomónrö, ja̧u̧ Salomón ami iso'qui jacuättö ototä juhuächiyäcu. Ja̧u̧ Israel ttö̧ja̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä todärenä i̧jȩcui̧nö̧. 10Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä'canäji̧ ji'ähuinö pinö̧pi̧yȩmä̧, cui̧'chä̧ korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ ttö̧jo̧mȩmä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Salomónmä ucuotocö pinö. Ja̧u̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios hueinömä.11Juhua'a yabocu Tu̧ru̧hua̧mä̧ pä'inö Salomónrö "Dä̧bö̧ pä'ö jȩ'cuä̧jä̧ttö̧ pi̧yȩ iso jö̧nä̧ pä'ö ku̧nä̧huä̧ ji̧nö̧ jȩ'cuo̧ca̧'a̧ jä̧ttö̧, ttö jȩpö̧ chu̧ju̧ni̧nö̧ ji̧nö̧mä̧. Ttömä jȩpö̧ chi̧cuä̧cua̧sä̧ ucu ruhuo huecumä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä cumöhuä̧ya̧rö̧tä̧ chi̧yä̧cua̧sä̧. 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucu cuä'o Davidttömä jȩpö̧ icuocö chä̧cua̧sä̧; ucu jitä pi̧yȩnä̧ cu̧jö̧mä̧. Jitä ucu cui̧tti̧cu̧tä̧ hue'ö chu̧jmä̧dä̧cua̧sä̧. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ o'cajuiyönä ruhuomä jȩpö̧ icuocö chä̧cua̧sä̧; chi̧yä̧cua̧sä̧ cui̧tti̧mö̧ttö̧ ya̧tȩrö̧ ttö chu̧mö̧huä̧ya̧ Davidrö chiyinö ta'anö.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧mä̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧ Salomón a̧bo̧'cha̧ päi'önä, ru̧hua̧ Hadad ahuaruhuä edom ttö̧ja̧ ötahuiyä ttö̧ja̧cu̧ ja̧u̧ ru̧hua̧mä̧ isopäi'önä kada'cattömä Edom ahuaruhuä 'cotöttö i̧sa̧ ji̧na̧'a̧. 15Davidmä ki̧nö̧ pinö Edom ötahuiyänä Joab su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ rä'opinä 'coru juo'ächäjätörö rȩä̧dö̧ icua pä'ö. O'ca toi'önä umätö̧ Edom ötahuiyättö 'coru juo'ächäjätörö. 16Joab'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'ca toi'önä Israel ttö̧ja̧mä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ 6nö̧ kä̧hua̧tö̧ jo̧mȩnä̧ o'ca toi'önä Edom ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧ u̧mä̧tö̧rö̧ cuä'ö tticuome jubö. 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Hadadmä rä'epö tticuinä̧cu̧ korotö Edom ttö̧ja̧cu̧, jä'o'inä huettö jȩä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧cu̧ 'chi̧nö̧ Egiptora̧'a̧mä̧, juhua'amä Hadad a̧'u̧cuä̧i̧tä̧ ji̧na̧'a̧.18Jahuätömä Madian jaropi'ö rä'opinä̧tö̧ Parán pä'ö micuome juhuoröttö ȩmi̧nä̧tö̧ u̧mä̧tö̧rö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egiptora̧'a̧ rȩbȩhui̧nä̧tö̧ Egipto rȩjȩ ru̧hua̧ ö̧jo̧mȩ. Ja̧u̧mä̧ iyinä̧u̧ ttoju isode'inä, tti̧rȩjä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu̧cuȩ'i̧nä̧. 19Hadadmä po̧cui̧pi̧nö̧ adiunä ppädäcuähuä Faraón ä'cattö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Faraónmä iyinö ja̧u̧ irecuarö, chutä irecua kijähuajuru, ruhuaju Tahpenes kijähuajuru.20tahpenes quijähuajumä uhuäbecuinäju hadad ittirö ja̧u̧ru̧mä oinätö imimnä̧ genubat pä'ö. tahpenesmä puttadinä ju jau ji'quichahuarömä Egipto reje ruhua ojusodettö. jahuanö je'attö, genobatmä recuo kinö faraon ojusodenätä faron ittimöcu ppöttachö. 21Egiptora'a ojo̧mȩnämä, Hadadma David 'co rupäi'äji huenȩ äju̧cuinö̧, johuata'anö sorodau huruhuá joad corúpáäji huene Inä äja cúunö hadadma faraonrö pä'inä chi'ena húe'ittö, jua'a chi'cha'mä ttötá chidépiya ja̧'a. 22Jaunö ö'comenä Faraonmä pä'nö, ¿Hucu cuyoménämä daje recua röja̧'ajähö audepiyara'a ca'cha̧ pacunámä? Hadad mä ädätinö: recuarö̧jo̧coäa̧'a, chi'cha̧tä hueihö.2324Johua̧ta̧'anö Diosmä karo Salomón aboiyärö I'nä köninö, Rezón mä E'liada curahua Hadad Ezerhö töipächinäju jina'a, jaumä soba otahuuja hueähuä ra̧hua̧ pino. 25jaumä Israel Höja häboiyä jönä kinö Salomón öjinö pánämä, Ru̧hu̧a̧ Hádal huȩnȩ jönä jȩi̧na̧'ahö̧. Rezón mä Israel Höjarö a'utinö Aram otahuiyänä ru̧hu̧a̧ jönä hueinö pánämä.26Jahuanö ja'a jeroboam nabat IHémä, Efratéo de sereda ttö̧ja̧i̧sä̧ pinö ,jau̧mä Salomón u̧muhuáya úaio isa ji̧na̧'a ja̧ju̧mä Zérúa' pä'ö miaúnaju ji̧na̧'a récua kirecuomä tae'inigäcuä, ja̧ú mä hueähuä ru̧hua̧ Salomón a'boi̧yá pä'iinö. 27Hueähuä ru̧hua̧rö aboi̧yä jänä̧ jȩi̧naá mä, Salomón mä Milo möä'caraá úcuo tö jeä cuähuode aditin'öhö jina'a, jahúa̧ta̧'anö já'o David minä Ho'ecuä rä'ca apate cuä̧tä̧dö̧ jauná'attö.28Jeroboammä ubo ju̧ru̧hua̧ jina'a ja̧hu; nö ja'ahö möäya a'dicua isähä tóinäcu, jahua tá'anö josé ahuáruhuä höjarö, húeapä'ö hueinäcu̧. 29Jau̧nu pänämä jereboammi Jerusalen yö rä'opächinö, Jua'ahömä Dios pä'ö huene ji'ä cuähuä silonita höja sarö mänähö topäcuähuinö.Ahiamä ö'cáta̧ hueta ta̧ju̧ u̧mätöma mȩje'caámä ta̧ju̧ta̧ ka̧cui̧nätö. 30Jaunö o'ca'a, Ahiamä ö'cata̧hua̧hö chu'ädopo'ö 12 nö o̧ta̧ serocu icuinö.31Ja̧umä Jeroboamrö pä'inö tomure jahuä̧ o̧ta emi,Israel Hoja Huru huá Dios päahö; Topi, Hömä Salomón hueomehö emö Icusä Dieznö huohö Jacob minä áhuärahärö chiyäcuyä. 32Ja̧huanö ja'anä Salomón mä ya'ate jo'cob minä ahuärahua 'cotoöro aju närä' reda'ahö inä, o'coto nä jócob minä ahuäruhuä cotörö repeö chȩmina̧'ahö inä. 33Tocu pä'ö, Jahuätömä hörö Hiauipina'a hö astorctrö acuo tehähua'ahöinä , sidonio höänähuajarö, moab, höänähuaju quemos rö inä, Amón höja höäha hua milcom rö inä acuó teähuätö jätömä hö chumänänä mä ichocotö, chäca jo̧mȩhö adúnä jéha̧ pä'ümä, hömä kö'cocotö, hä'o David mi̧na̧ jȩi̧nöa̧npömä.34Jahua̧nö ja̧'anä̧, Salomón römä ócajigönä urúhúomä chódipiyä̧ cua̧sä̧ jahuanö̧ jo ca̧o, uruhuomä a'cuä̧rö̧mȩ jubömä recúo mo̧ro̧ hue'önä jechäcuä̧sä̧ ja̧umä chu̧mu húäyo chȩmi̧näcu̧ repedicu, jawtä ja̧'o chi̧huȩrȩ huédipinö repeö ki̧nömä. 35Hi uruhuonä̧ hueomȩhö 'cho̧dipä̧cua̧sa̧ ucuramä Diezmo tribú jo̧mȩnä jacób miaaq ahuarahuä 'cotörö chuyäcu chiya̧cua̧sa̧. 36Salomon jhirömä ya'ate tribu jo̧metä chiyipä cua̧mahuaä̧ya David minämä hö chäce jo̧mȩhöjnä, jü̧änemä que'epö chȩmi̧nöme, hö chi̧mi̧na̧ pahatä pä'ö.37ucuramä chȩmä̧ü̧a̧cua̧sa̧, Hörö pähuärö jepí huecuapä'ö, ucumä Israel ttö̧ja̧ hueähúä ru̧hua cu̧jä̧cuäa̧ja. 38a'cajuiyönä huedö cuäjacuhömä, Hö chumänätä ichö,chäcä jo̧mȩ hö adiunä jécöhömä, hueyöto huedípinösa ha'arö̧, chö̧ma̧huöya, David jeinöanö, je'cuttömä, cuä'o pönätä chöjacua̧sä̧ ucutäcu, cuojasodemä jo̧mȩnö jö̧nä, chä̧di̧tä̧cuasä̧ David ajusode chaditinä jahuaa̧nö ja̧'ahö Israel hö̧ja̧rö chiyä̧cua̧jä 39Hömä David ahuäruhuä 'kotöramä rode pácuasá, ja̧huä̧nö ja̧'anä̧ 'cuä'o pönö̧mä̧cö̧.40Jahua̧nö jiyäcu̧ salomon mä jeroboam nö cuä'ö l cuápäinö. jahuanö ja'ahö jeroboammä ärämächö egipto referá a tö ipächinö, sicacmä egipto hueähuä rahua jina'a jua'a egipto rȩjȩ ra'atä ki̧nö, salomon corajuächöme jubö.41Salomon Karo jȩinö inä, öjinö inämä, o'cajuiyönä uhuojönä jȩi̧nö inä mä o'cajuiyönä úhuojönä jeinö inämä ¿o'cajuiyönä salomón jeinö hueyö cuähänä̧mä hueyu̧ cuio̧ ca̧'a ji̧na'a täji̧? 42Salomónmä Jerusalenttö israel höja kacuinätöramä 40 nö da'o jo̧me'nä hue'inö. 43Jau 'corupäiomenämä, jä̧datötö minä̧cu huru̧ hiaunä̧cu̧ jä'ó David minä ldepiya nä̧ ja̧húanö ja̧'ahö chutä lhi Roboan mä, jä'o hueinö ö'comȩtä̧ hue'inö.

Chapter 12

1Roboamä 'chi̧nö̧ Siquera̧'a̧, dä̧bö̧ pä'ö jahuätö o'catoi'ö ichinätö̧ Siquera̧'a̧cu̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧ cä'epö huȩnö̧ ru̧hua̧ päi'önä. 2Jeroboamrö 'cuäopina'ado, Nabat i̧tti̧rö̧, pi̧yȩ huȩnȩmä̧ ä̧ju̧cui̧nö̧do Egiptora̧'a̧ kä̧nö̧, ru̧hua̧ Salomón ö̧jo̧mȩttö̧ tö'ipächinö ji̧na̧'a̧, ja̧u̧ Jeroboamä̧ Egiptora̧'a̧tä̧ ki̧nö̧do.3Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jahuätörömä hue'inödo ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huopö'inä huopinätö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jeroboamrö'i̧nä̧ o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧ huȩnȩ ucuocuärä̧'i̧jä̧tö̧'i̧nä̧ ichinätö̧do Roboamrö pä'inätö̧: 4Ucu cuä'omä ä̧mä̧cö̧ cä'epö huȩni̧nö̧. Jitämä cojeönä jȩpi̧yi̧tö̧ cuä'o ä̧mä̧cö̧nä tadita pä'ö hueina'anömäcö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu huecu taditäcuotöjä̧. 5Roboam pä'inödo jahuätörö: "Tätucuijo huäbodäcuä mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧, ja̧u̧nu̧ o'comenä ppa̧cuä̧chä̧tu̧cua̧ja̧ ttöcu." ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧mä̧ 'chi̧nä̧tö̧.6Ja̧u̧ ru̧hua̧ Roboamä̧ jä'epö ä̧ju̧cui̧nö̧ jahuätö ttä̧mö̧rö̧ Salom'on ru̧hua̧ hueinö pä̧nä̧ huȩnȩ 'qui̧'ȩpä̧rö̧ ji'ähuinätö̧rö̧, ja̧u̧ jä'orö a̧dȩcua̧ ö̧ji̧nö̧ pä̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ päinäcu̧: ¿Tta̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ ucuocu ro̧cuȩpa̧'a̧jä̧ttö̧ ttö̧ja̧rö̧ chädäta pä'ömä? 7Jahuatö ucuocu pättinäcu̧: "A̧'a̧ ucu jahuätö ttumöhuä̧ya̧ cuttömä jitä jahuätörö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adihuä cui̧huȩnȩnä̧ ädätö cucuocuttömä jahuätömä 'cuäopönä cumöhuäyotö ttäcuotö."8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Roboamä jerupätö a̧'cua̧rö̧nä̧ jȩpi̧nödo jahuätö buecuächätö huȩnȩ 'qui'epö ro̧'ȩpö̧ jittähuinömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩö̧mä̧ möäyotörötä jä'epö ä̧ju̧cui̧nö̧do chutä uhuäpächinö pä̧nä̧ pöttächinätö̧rö̧ ja̧u̧cu̧tä̧ ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ ä'ca jo̧mȩ ka̧cui̧nä̧tö̧. 9Ja̧u̧ päinä̧u̧: ¿Däje huȩnȩ cuiyätucua'attö̧ ucutumä ttö̧ja̧rö̧ chädäta pä'ö cucuocuätucu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'inö: cojeönä jȩ'cuä̧cua̧jä̧ cuä'o ujuturu a̧mä̧cö̧nä̧ hueinömä?10Muäyotö ja̧u̧cu̧ huo̧jui̧'i̧nä̧tö̧mä̧ ucuocuinä̧tö̧ Roboamrö̧, pä'inä̧tö̧: "Pa̧'a̧nö̧ ucuocuijo pitö ttö̧ja̧rö̧ ucuru pä'äjätörömä ucu cuä'o Salomón amäcönä jeinö ji̧nö̧mä̧ , ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä huecua'anö ja̧'a̧ cojeönätä̧. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö chä'o amäcö̧nä̧ jȩi̧nö̧mä̧, ttömä yabo rö̧ä̧chi̧'ö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧. Ttö chä'o ro̧'ȩpi̧nö̧ cuä'ö ja̧'hua̧nö̧ ji̧na̧'a̧nä̧ ttömä ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ i̧di̧yu̧tu̧nä̧.12Jeroboam'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä ttö̧ja̧ ichinä̧tö̧ Roboamrö̧ huäbodäcuä mo̧ro̧ o'comenä, ru̧hua̧ päinöta'anö: ppa̧cuä̧chä̧tu̧cua̧ja̧ huäbodäcuä mo̧ro̧ o'comenä ttöcu". (ttörö) 13Ja̧u̧ ru̧hua̧ ädätinö 'cä̧tȩnä̧ jahuätö ttö̧ja̧rö̧ jerupätö a̧'cua̧rö̧nä̧ tä̧mö̧ ro̧ttȩpä̧ji̧. 14Yabocu ucuocu 'chä̧nö̧ icuinö muäyotö jittähuinönätä̧ ä̧ju̧cu̧, pä'inö: Ttö chä'omä a̧mä̧cö̧ cä'epö huȩnö̧ hue'inö, yacutä rö̧ä̧chö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ ja̧u̧ ji̧nö̧ juäimä. Ttö chä'o ro̧'ȩpi̧nö̧ isappänä cuä'ö ttömä ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ i̧di̧yu̧tu̧nä̧."15Ru̧hua̧mä̧ ä̧ju̧cuo̧cö̧ pinö ttö̧ja̧ ttucuocua'a, täcö ja̧'hua̧nö̧ yoyonö 'chä̧nö̧ rä̧nö̧ 'cuäopa pä'ö päi'ina'ato tu̧ru̧hua̧rö̧, isopäi'önä jä̧cuȩ i̧huȩnȩ päinö ji̧nö̧. Diosmä Ahianä ucuocuinö, Silonita ttö̧ja̧sa̧ Jeroboamrö Nabat i̧tti̧rö̧.16Ji̧yȩnö̧mä̧ o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧ topinätö̧do ru̧hua̧ ä̧ju̧cuo̧ca̧'a̧ jahuätörö, ttö̧ja̧mä̧ ädätö pättinäcu̧: "¿Davidnämä däje tu̧ju̧nä̧rä̧cua̧'a̧ttö̧ ujutumä? ¡Ujutu Isaí i̧tti̧nä̧mä̧ yoriso jui'ätöjä̧ ki̧'ä̧cuȩmä̧! cuojusodera̧'a̧ tätucui Israel. David jitämä ucu cuojusodetä topi, pa̧'a̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Israel ttö̧ja̧ ttojusodera̧'a̧ ppa̧'a̧chi̧nä̧tö̧do. 17Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Israel ttö̧ja̧ Juda ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧mä̧, Roboamtä̧ ru̧hua̧ päi'önä ki̧nö̧ jahuätörö.18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ ru̧hua̧ Roboam hue'inö Adoniranrö̧, a̧mä̧cönä jö̧ juäi ttadita pä'ö hueähuä ru̧hua̧ päi'önä u̧ju̧ni̧nä̧cu̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧ inädönä icuäu cuä'ö tticuinäcu̧ hua'ö icuome jubö cä'ädö. 19Jarodäcuähuä ttö̧ja̧ huätö Israelmä esecuocotö David minä isotucu jitä jubö päi'önä.20O'catoi'önä Israel ttö̧ja̧ ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧do Jeroboam ppa̧huä̧chä̧ji̧ huȩnȩ ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧do, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ca̧ca̧cuä̧jätö̧ o'cotö huopinätö̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä ku̧ni̧nä̧tö̧ ja̧u̧rö̧. Täcö ya̧tȩ'i̧nä̧ toina'ado David ahuaruhuä o'cotö huetta'anä ttö̧ja̧ pä'ömä, jahuätucumö Juda ahuaruhuätä ji̧na̧'a̧ jahuätucu esecuinä̧tö̧mä̧.21Ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ Roboam Jerusalénra̧'a̧ i̧rȩbȩhui̧nö̧mä̧, ja̧u̧ ä̧tȩpi̧nö̧ o'catoi'önä Juda ahuaruhuärö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Benjamín ahuaruhuärö'inä; juȩnȩ ka̧cui̧nä̧tö̧do ciento ochenta milnö umätö̧ curä rohuähuätömä, Israel ttö̧ja̧cu̧ tturohuähua pä'ö, Roboam uruhuo ppättöda pä'ö, Salomón i̧tti̧.22Dios i̧huȩnȩ rȩbȩhui̧na̧'a̧ Semaíasrö, Diosrötä a̧'cua̧ huȩnä̧rö̧ kö̧nä̧ pä'ö: 23Ucuocuinö Roboamrö̧ Salomón i̧tti̧rö̧, Juda ru̧hua̧rö̧, Juda ojusodenä ka̧cuä̧tö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Benjamínrö̧'inä korotö ttö̧ja̧ ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ pä'i: 24Ja̧u̧ ru̧hua̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Ucumä tto'epä'chu rohuäu cu̧ji̧yä̧tö̧ cua'anö ja̧'a̧ cu̧jä̧hua̧tu̧cu̧mä̧, Israel ttö̧ja̧ ya̧cu̧nä̧ u̧mä̧tö̧ ppa̧'a̧chä̧tu̧cui̧ cuoju isodera̧'a̧tä̧, pi̧yȩ 'cuäopa pä'ö ttötä pä'ö jȩchi̧nö̧." Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jahuätömä ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧ ttu̧ru̧hua̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ i̧huȩnȩ, kärächi'ö amöcuädö ppa̧'a̧chi̧nä̧tö̧ mä̧nä̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧ tu̧ru̧hua̧ tö̧ä̧nä̧hua̧ jiähuäjimä.25Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Jeroboam ädätinö: Siquen ötahuiyämä ki̧na̧'a̧, Efrain i̧rȩjä̧nä̧ mö̧ä̧'quiyu jä̧jä̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juȩnȩtä̧ ki̧nö̧. Juorö rä'opö aditinö Penuelnä. 26Jeroboam amöcuädinö amiso'quittö jitämä pä'äjita'anö pa̧huä̧chä̧cua̧'a̧ David ojusodera̧'a̧tä̧. 27A̧'a̧ pitö ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ ku icu Dios ö̧jodettö Jerusalénttö̧ jȩtto̧mȩnä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧mä̧ pitö ttö̧ja̧mä̧ ttami iso'quinä amöcuädö pättä'chäcuotö pä'äjita'anö Roboamrö̧ Juda ru̧hua̧rö̧. Jahuätö cuä'ö tti̧cuä̧cua̧sä̧ ja̧u̧nu̧ o'comenä ppa̧ttä̧chä̧cuo̧tö̧ Roboamrö̧ Juda ru̧hua̧rö̧tä̧.28A̧'a̧ Jeroboam usinö aditö räepa pä'ö tätähuä'ca ta̧ju̧ pä̧cä̧yu̧ ppo̧'ä̧tö̧ tta̧'cua̧juä̧ orottö; ja̧u̧ pä'inö ttö̧ja̧rö̧: "Isopäi'önä otoa ja̧'a̧ ucuturumä Jerusalénra̧'a̧ cuichätucua pä'ö. Topätucui pitö ja̧'a̧ cu̧ä̧nä̧huo̧tö̧mä̧ Israel, ucuturu rä'epö icuinä̧tö̧mä̧ Egipto rȩjȩttö̧. 29Ja̧u̧mä̧ ya̧tȩrö̧ hue'ö ku̧ni̧nö̧ Betelnä'inä, ka̧ra̧rö̧mä̧ hue'ö ku̧ni̧nö̧ Dan-nä'inä. 30A̧'a̧ pa̧'a̧nö̧ jȩä̧ji̧mä̧ surojutä jȩpi̧nö̧do hua'aretä. Ttö̧ja̧mä̧ ka̧ra̧'a̧cu̧ pö̧nä̧ pperecuächinätö̧do, o'catoi'önä 'chi̧nä̧tö̧do juä̧mä̧nä̧ Dan jubö.31Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ aditinödo odehuiyä'inä mu̧ä̧'quiyu ju'tä Levi ahuaruhuä pocotö ji̧na̧'a̧ Dios i̧huȩnȩ adicuä ttö̧ja̧mä̧. 32Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Jeroboam huo̧juȩti̧nö̧do koromö ttu̧mö̧ttö̧ huämetucuä kä̧hua̧tö̧ jo̧mȩnä̧, Judattö pä'cäri jȩpö̧ jȩtti̧nö̧'a̧nö̧ jȩpi̧nö̧ ucuotö jȩtti̧nö̧'a̧nö̧; ku icu iyähuä iyinö tätu ku̧nähuä'ca huä̧mȩ huȩnö̧. Ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpi̧nö̧do Betelttö'inä ku icuinö pä̧cä̧yu̧ aditinä̧u̧rö̧. Betelnä hue'ö ku̧ni̧nö̧ sacerdoterö mö̧ä̧'ca ju'tä aditino̧mȩ.33Betelttö jȩi̧nö̧'a̧nö̧tä̧ ku icu iyähuä huä̧mȩ huȩnö̧ chutä jȩä̧cuȩ mo̧ro̧ pätetö ku̧ni̧nö̧ kä̧hua̧tö̧mä̧ 15 mo̧ro̧ pätecuächomenä ja̧u̧ kä̧hua̧nä̧ ji̧na̧'a̧ amiso'quittö suronä amöcuädinö pä̧nä̧; pä'cäri jȩpi̧nö̧ Israel i̧tti̧mö̧cu̧ ku icu iyähuome 'cha'achinö Incienso ujuhua pä'ö.

Chapter 13

1Ya̧tȩ ubo Dios u̧mö̧huä̧ya̧ u̧ru̧hua̧ i̧huȩnȩ päö'anö 'chä̧hui̧'i̧nö̧ Judattömä Bet-el jubö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jeroboammä ku icu iyähuome ki̧nö̧ a̧mȩu̧ juäi ku icu iya pä'ö. 2Ja̧u̧mä̧ u̧ru̧hua̧ i̧huȩnȩ päö'anö ku icu iyähuomemä to'ija̧'a̧cu̧ ucuocu pä'inö: ku icu iyähuome, ku icu iyähuome jö̧nä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'äji chu̧ru̧hua̧mä̧ David minä ahuaruhuättö ya̧tȩ ji̧'qui̧cha̧hua̧ u̧huä̧pä̧chä̧cua̧ Ja̧u̧mä̧ Josía pä'ö o̧ttä̧cua̧. ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ usurä ȩmä̧huä̧cua̧mä̧ sacerdotes huotö ju'toju jo̧mȩttö̧ ucurumä a̧mȩu̧ juäi ku icu ttiyö'anö jö̧nä̧ i̧yä̧cua̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧'i̧nä̧ ja̧'a̧nä̧ ucurumä ttö̧ja̧ ttihue'quiyutä jä̧cua̧'a̧ ku icu ttiyäcua'amä̧. 3Ja̧u̧nu̧tä̧ mo̧ro̧ Dios u̧mö̧huä̧ya̧mä̧ ji̧yȩtȩ i̧jȩcuä̧ iyö pä'inö: Pi̧yȩ ja̧'a̧ i̧jȩcuä̧ chu̧ru̧hua̧ ucuocuäjimä; pi'ca ku icu iyähuä'camä toe'ächäcuä'ca, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta̧'a̧nö̧tä̧ ä̧ya̧ri̧sa pi'ca jö'tä huȩju̧mä̧ isoyatä pä'i'ö toe'ächäcua.4Ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ ru̧hua̧ Jeroboamä ä̧ju̧cui̧nö̧ Dios umöhuä̧ya̧ to'ija̧'a̧cu̧ ucuocua'a Bet-elnä kä'camä toe'äcuä'ca pä'ö. Ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ u̧mö̧ cä'epö ku icu iyähuä'cattömä pä'inö: "Dios umöhuä̧ya̧rö̧mä̧ 'chu'ädätucui" jö̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ to'ija̧'a̧cu̧ pä'ö kä̧nö̧ u̧mö̧ cäepäjä̧mu̧mö̧ joi'inäcu̧ yorisotä ya̧huo̧pö̧ juiyönätä̧ päi'önä. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ku icu iyähuä'ca ppo̧u̧cu̧tä̧ päi'önä dirächipinä'ca, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö ä̧ya̧ri̧sa'inä juä'canä huäsamä isoyatä jö̧nä̧ päi'ina'a. Dios umöhuä̧ya̧ u̧ru̧hua̧ hueäji huȩnȩ jiähuäjimä isopäi'önätä̧ 'cuäopina'a.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mö̧ ädätö pä'inö Dios u̧mö̧huä̧ya̧rö̧: Ucuru jä'epösä cu̧ru̧hua̧ cu̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö jäcuepa pä'ö, ttö chumö adihuächi'a pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Dios umöhuä̧ya̧mä̧ u̧ru̧hua̧rö̧ jä'epinö. Ja̧'hua̧nö̧ jäepomenä ru̧hua̧ u̧mö̧mä̧ yotäcu adihuächi'inämö pä'äji jä̧ji̧'a̧nö̧tä̧ jö̧nä̧ päi'inäcu̧. 7Ja̧u̧nu̧ o'ca ru̧hua̧mä̧ pä'inö Dios umöhuä̧ya̧rö̧ ttöcu ichi chojusodera̧'a̧ cu̧cuȩmä̧ aunö cu̧cuä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧yȩtȩ mippounä chi̧yä̧cua̧jä̧ päinäcu̧.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Dios u̧mö̧huä̧ya̧mä ru̧hua̧rö̧ pä'inö; Cuojusode jähuä ju'tome cuiyöttö'inä ucucumä ichocusä, i̧ri̧si̧'i̧nä̧ cuocösä ajiya'inä ahuocösä poröttömä päinä̧cu̧. 9Pa̧'a̧nö̧tä̧ jö̧nä̧ huȩ'ä̧hua̧sa̧ chu̧ru̧hua̧ttö̧mä̧, ja̧u̧mö̧ ttörö pä'inö i̧ri̧si̧'i̧nä̧ cucuä, ajiya'inä cuahuä, mänä cui̧'chä̧mä̧nä̧mä̧ ppa̧cuä̧chä̧. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ koromä mänänätä ppa̧'ä̧chi̧nö̧ Bet-elra̧'a̧cu̧ i̧chä̧jä̧mä̧ mä̧nä̧nä̧mä̧ ppa̧'a̧cho̧cö̧ pinö.11Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ Betelnä̧mä̧ ya̧tȩ bö̧o̧sa̧ huȩ'ä̧hua̧ ki̧nö̧ ja̧u̧rö̧mä̧ chutä i̧tti̧mö̧ ichö jittähuinäcu̧ o'cajuiyönä Dios umöhuä̧ya̧ jȩä̧ji̧mä̧ ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ Bet-elttö, ttä'orömä ji'ähuinätö ru̧hua̧ ucuocuäji huȩnȩ'i̧nä̧. 12Ttä'omä jä'epinö: ¿Ti̧mä̧ mä̧nä̧nä̧ i̧huä̧jä̧ttö̧? pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ i̧tti̧mö̧mä̧ mä̧nä̧ i̧jȩpö̧ jittähuinäcu̧ Dios umöhuä̧ya̧ Judara̧'a̧ttö̧ i̧chä̧cuä̧hua̧ ppa̧huä̧jä̧mä̧ mä̧nä̧mä̧. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttä'omä̧ i̧tti̧mö̧rö̧ pä̧'i̧nö̧: mo̧ro̧jä̧nä̧ huäcuähuöya huȩnȩtu̧cui, jahuätömä̧ jo̧mȩnö̧ jȩpi̧nä̧tö̧ mo̧ro̧jä̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huȩ'ä̧hua̧ bö̧o̧sa̧ ja̧u̧nä̧ huä̧mä̧di̧nö̧.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Dios umöhuä̧ya̧ o'ca'anä rä'opächö 'chi̧nö̧, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧rö̧mä̧ po̧cui̧pi̧nö̧ mä̧ji̧yä̧ dau kada'ca ö̧a̧'a̧ jäepinäcu̧: ¿Ucutä täji̧ Dios umöhuä̧ya̧ Judara̧'a̧ttö̧ ichäjimä? Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ ädätinö A̧'a̧ ttötäsä pä'ö. 15Ja̧'hua̧nö̧ huȩ'ä̧hua̧ bö̧o̧sa̧mä̧ pä'inö: Ttöci ichi chojusodera̧'a̧ i̧ri̧si̧ cucua. 16Ja̧u̧mä̧ jua'a yabocu ädätinö: Ucucumä ppa̧dä̧chi̧yä̧cua̧sä̧ ucucumä chichiyä̧cua̧sä̧ i̧ri̧si̧'i̧nä̧ chucuiyä̧cua̧sä̧, ajiya'inä cha̧hui̧yä̧cua̧sä̧ poröttö ucucumä. 17Chu̧ru̧hua̧ i̧huȩnȩttö̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ huȩ'ä̧hua̧sä̧ i̧ri̧si̧mä̧ cucuä. Ajiya'inä cuahuä juhuoröttömä mänä cui̧chä̧mä̧nä̧mä̧ ppacuhuä̧chä̧.18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ bö̧o̧sa̧mä̧ pä'inö: Ttä'inä huȩ'ä̧hua̧sä̧ ucuta'anö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Dios umöhuä̧ya̧ isoppa hua̧mä̧ ttörö ucuocu pä'äji cuojusoder'a̧'a̧cu̧tä̧ ppa̧'ä̧di̧rö̧ i̧ri̧si̧ ucua pä'ö, ajiya'inä ahua pä'ö pa̧'a̧nö̧ pä'ö yapare jiähuinäcu̧. 19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Dios ja̧u̧cu̧tä̧ ppa̧'ä̧chi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧tä̧ ojusodettömä u̧cuȩ'i̧nä̧ cuinö, ajiya'inä ahuinö.20Ttu̧cuȩ rötö cuäcuähuodänä ttö̧'o̧mȩnä̧ u̧ru̧hua̧ i̧huȩnȩ rȩbȩhui̧na̧'a̧ ppa̧huä̧chä̧chö̧nä̧ päjinä. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ huȩ'ä̧hua̧mä̧ ji'ähuinö Dios umöhuä̧ya̧ Judara̧'a̧ttö̧ ichäjirömä päinäcu̧: Cu̧ru̧hua̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö u̧ru̧hua̧ i̧huȩnȩ'i̧nä̧ jarodö, u̧ru̧hua̧ Dios churutä pätetö hueäji'inä jȩpo̧cö̧. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ppa̧'ä̧chä̧ji̧jä̧. i̧ri̧si̧'i̧nä̧ cuäjijä̧, ajiya'inä ahuäjijä̧ cu̧ru̧hua̧mä̧ cucuó päinomettö̧ cuäjijä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu cuidepämä doächiyäcua'a cuä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ huattomemä.23Dios umöhuä̧ya̧ cuä̧nö̧'i̧nä̧ auínä cädomenä ja̧u̧ ppa̧huä̧chö̧nä̧ jȩpä̧ji̧mä̧ mö̧rö̧ba̧nä̧ huä̧cuä̧huä̧mä̧ jo̧mȩnö̧ jȩpi̧nö̧. 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Dios umöhuä̧ya̧ mä̧nä̧nä̧ i̧hui̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ i̧huo̧mȩ mö̧ yähui rä'o'ö cuä'ö icuinäcu̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ idepämä jȩpö̧ icuähua'atä mänänä pina'a. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ mö̧ yähui'inä mö̧rö̧ba̧'i̧nä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ka̧cui̧nä̧tö̧ o'co jähuä pȩjo̧mȩmä̧. 25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ u̧mö̧tö̧ 'cuätopomenä topinätö̧ ttö̧ja̧ i̧sa̧ idepämä mänänä do'opö icuähua'a pa̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ mä̧ yähuimä juhuene idepä po̧mȩtä̧ ki̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ huȩ'ä̧hua̧ bö̧'o̧i̧sa̧ ö̧jo̧mȩ ötahuiyänä rȩbȩu̧mä̧ tottäji huȩnȩ ji'ähuinätö̧.26Huȩnȩ ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧ huȩ'ä̧hua̧ bö̧'o̧i̧sa̧mä̧ mä̧nä̧ttö̧ ppa̧huä̧chö̧nä̧ jȩpi̧nö̧ pinömä pä'inö: Ja̧u̧ ubomä isopäi'önä Dios umöhuä̧ya̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ u̧ru̧hua̧ hueömä jarodinö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ u̧ru̧hua̧mä̧ mö yähuirötä iyö u̧ju̧ni̧nä̧cu̧ ja̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ 'co'copö icu cuä'ö icuarö pä'ö, chutä u̧ru̧hua̧ i̧huȩnȩ päjita'anö jö̧nä̧ 'cuäopa pä'ö. 27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ i̧tti̧mö̧rö̧ ucuocu pä'inö: mö̧rö̧ba̧nö̧ huä̧cuä̧huo̧mȩ cä'epö huȩnä̧tu̧cui̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä jo̧mȩnö̧ jȩpi̧nä̧tö̧. 28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ huȩ'ä̧hua̧ bö̧'o̧i̧sa̧mä̧ rä'opächö i̧'cho̧mȩnä̧ po̧cui̧pi̧nö̧ o'co jähuämä mänänä do'opö icuähua'atä pȩja̧'a̧. Mö̧ yähui'inä, mö̧rö̧ba̧'i̧nä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ka̧cui̧nä̧tö̧ o'co jähuä pä̧jo̧mȩ cuocö päji pinö. Juhua'a jö̧ta'anö mö̧rö̧ba̧rö̧'i̧nä̧ surojuo'epocö päji pinö.29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ huȩ'ä̧hua̧ bö̧'o̧i̧sa̧mä̧ Dios umöhuä̧ya̧ o'co jähuä ȩmö̧ cä'epinö, ja̧'hua̧nö̧ cä'epäji'ca̧ mö̧rö̧ba̧ ju'tä cä'epö huänö emipinö ötahuiyära̧'a̧cu̧ ppa̧'ä̧chö̧ ja̧u̧ru̧ 'cuäopäji ajuäu 'turu icuarö pä'ö. 30Churutä pätecuächinome u'turinäcu̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧rö̧ ajuäö pä'inö: Juiyodi̧ barahua'a ttö cha̧hua̧ru̧hua̧hu̧e.31Ja̧u̧nu̧ o'ca' 'turu icuäji'ca̧mä̧ i̧tti̧mö̧rö̧ ucuocu pä'inö: Ttö 'corupädi'omenämä 'turucuicuätucuattöja̧ Dios umöhuä̧ya̧rö̧ 'turu tticuinometä̧ ja̧u̧tä̧ ihue'quiyucutä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧tö̧ cutätucuaja̧ pä'inö. 32Koro pä'chäcuähuä'inä juiyönä isopä'önätä̧ pätecuächäcua'a ja̧u̧ jiähuinömä u̧ru̧hua̧ hueäji huȩnȩ Bet-elttö ku icu iyähuoca̧ toe'a pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö Samaria rȩjȩ ötahuiyä ju'toju jo̧mȩ ka̧cuä̧'i̧jö̧mä̧ o'cajuiyönätä̧ toechäcuätä ja̧'a̧ pä'ö.33Jeroboam pi̧yȩ o'cajuiyönä suronä ö̧jö̧mä̧ pärou icuocö pinö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ ya'utecutä hue'ö ku̧nä̧'chi̧nö̧ sacerdotes huotö pätti'önä suronä jȩpä̧tö̧rö̧ ja̧'a̧nä̧ surojö juiyö ötahuiyä ju'toju jo̧mȩttö̧mä̧. Pä̧huä̧rö̧jö̧'a̧nö̧ sacerdotes hua̧ päi'önä chö̧ja̧ pä'ösä pä'ömä ja̧u̧tä̧ ji̧na̧'a̧ täcö sacerdotemä ju'toju jo̧mȩttö̧mä̧. 34Pi̧yȩtä̧ ji̧na̧'a̧ suronä jȩä̧cuä̧huä̧ päi'önä ji̧nö̧mä̧ Jeroboam ojusodettö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ttö̧tä̧ mo̧'o̧po̧'ä̧chö̧ toe'ächinö pi̧jä̧ rȩjȩ huä̧mȩttö̧mä̧.

Chapter 14

1Ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ Jeroboam i̧tti̧ Abiasmä rö̧ä̧nä̧ na̧'a̧chi̧nö̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jeroboamä irecuarö pä'inö, jitätä ä̧rä̧mi̧'ö̧ jerucui'ipö täi Silora̧'a̧, yajuhuamä Jeroboam irecua pättö juiyäcua'anö: Juhua'atä kö̧ Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ Ahiasmä, ja̧u̧tä̧ ji̧na̧'a̧ ttö ruhuonä chö̧jä̧cua̧'a̧ ji'ähuinömä. 3Cumönä ȩpö̧ tai to̧mö̧rȩ jähuä pan o̧ppä̧'i̧nä̧, torta'inä i̧so̧'ta̧nä̧ ȩpö̧ mayaja'inä, ja̧u̧rö̧ cuiyaja, ja̧u̧nu̧ o'ca'a ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧ tocu jö̧nä̧ 'cuäopaja̧ pä'ö jäcuepaja.4Jeroboam irecuamä päjita'anö jȩpi̧nä̧ju̧; ä̧rä̧mi̧'ö̧ Silora̧'a̧ 'chi̧nä̧ju̧ Ahias ojusodenä ja̧u̧mä̧ juiyo uböecuächina'a ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ö'äriyämä ä̧to̧cä̧chi̧nö̧ ji̧na̧'a̧. 5Täcö Ahiasrö tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ä'canäji̧tä̧ jiähuaja'a ji̧na̧'a̧, Jeroboam irecuamä kichacuajuto ki̧tti̧ na̧huä̧chi̧yä̧cua̧, jahuäjurumä ttö pädö'anötä cuädätaja, jahuäjumä jerucui'upö kichäcuaju.6Ahiasmä jahuäju kicha'a rä̧mi̧pa̧'a̧ ä̧ju̧cui̧'i̧pö̧ äpate ä'ca päjia'a päinäcua̧: Do'ächi'ö Jeroboam irecua, ¿Tta'anö karajunä jerucui'ipö cuichäja'attö? Tta̧'a̧nö̧ pä'ö surojö huȩnȩtä̧ jidähua'a pä'ö huȩ'ä̧hua̧sä̧. 7Ppa̧'a̧chö̧mä̧ Jeroboanrömä pa̧'a̧nö̧tä̧ jicuähuaja, pa̧'a̧nö̧ pä'äji Israel ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä: Ttötä ji̧na̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ ȩmi̧nö̧mä̧ ru̧hua̧ jue'ipä kä̧nö̧ chu̧mö̧huäyotö Israel ttö̧ja̧rö̧ huecua pä'ö. 8David ojusode jacuättö ruhuo ȩmö̧ icuäjisä, ttötä chiyinö ja̧'a̧ttö̧ ttö chumöhuä̧ya̧ David ji̧nö̧'a̧nö̧mä̧ huocöjä̧ ucumä, ja̧u̧mä̧ ttö huedinö'a̧nö̧tä̧ jȩpi̧nö̧, a̧mi̧so'qui jacuä o'cajuiyönötä̧, ttö to̧chä̧ro̧mȩ kä'cottömä adiunä̧tä̧ jȩpi̧nö̧.9Ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ ä'canä ki̧nä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö suronä jȩpä̧'i̧jö̧, korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ o'ca ku icu iyähuome aditö iyä'ijö, chuju'cö juiyönätä̧, ttörömä jäyänä̧tä̧ icuipö. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jeroboam ojusodenämä surojutä i'cächö ichäjisä, Jeroboan cui̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, cumöhuäyotä tti̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧, o'catoi'unä Israel ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧, si'epö chicuäcua̧sä̧, ja̧u̧nu̧ o'comenä Jeroboam ojusodenä ttucuäre juatädö tticua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧.11Jeroboam ahuaruhuä 'cotöttö ötahuiyä jacuättö 'corupä'i'ätömä, ä̧hui̧ri̧tö̧tä̧ ttucuäcuotö, meje'cara̧'a̧ttö̧ 'corupä'i'ätömä, ju'toju ppi̧yu̧tä̧ ttucuäcuotö, ttö Dios päda'attö jä̧cua̧'a̧. 12Ucumä ä̧rä̧mi̧'ö̧ cuojusodera̧'a̧ täi, ötahuiyära̧'a̧ docuächi'ö ji̧yȩnä̧tä̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧mä̧́ 'corupäi'ä̧cua̧. 13O'catoi'önä Israel ttö̧ja̧mä̧ ttajahuäcuotö, 'corupäi'iyä̧u̧, ja̧u̧rö̧mä̧ rȩä̧dö̧ tticuäcuotö, Jeroboam ahuaruhuättömä ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ rȩä̧dö̧ tti̧cuä̧cua̧mä̧, ja̧u̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ adihuä i̧sa̧ jo̧mȩttö̧.14Diosmä Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ ka̧ra̧rö̧ ö̧ju̧nä̧cua̧, ja̧u̧mä̧ Jeroboam ahuaruhuä 'cotörö jȩpö̧ i̧cuä̧cua̧ jitä pi̧yȩnä̧tä̧, pi̧yȩmä̧ jitätä jä̧cua̧'a̧. 15Diosmä Israel ttö̧ja̧rö̧ ya'opö i̧cuä̧cua̧ na̧ja̧'quȩnä̧ ajiyanä 'cuäoi'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, ja̧u̧mä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ȩmö̧ i̧cuä̧cua̧ rȩjȩ adihuäjä̧ ttä̧do̧tä̧ mi̧nä̧rö̧ iyinäjä̧mä̧, Eufrates aje abó päte'ö pperetö i̧cuä̧cua̧, Asera ka̧'u̧cuä̧'i̧nä̧ ttadita'attö̧ Diosmä öjö'cö juiyönä jä̧cu̧. 16Israel ttö̧ja̧rö̧ iyö i̧cuä̧cua̧ Jeroboam suronä jȩä̧ji̧ mi̧cuämä, ja̧u̧mä̧ Israel suronä jȩttö̧nä̧'i̧nä̧ jȩpä̧ji̧.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jeroboam irecuamä ä̧rä̧mi̧'ö̧ tö'ipächinäju̧, Tirsara̧'a̧ttö̧ ichö apäte ä'ca cuäjomenä ji̧'qui̧cha̧hua̧mä̧ 'corupä'i'inö. 18Ja̧u̧ru̧mä̧ o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧ rȩä̧dö̧ tticuinäcu̧ Diosrö pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧, ja̧u̧ päinö'a̧nö̧tä̧, chutä umöhuä̧ya̧ i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧rö̧ jiähuinö'anötä̧19O'cajuiyönä Jeroboam uruhuonä jȩi̧nö̧'i̧nä̧, örohuähui̧nö'i̧nä̧, täbo cuyäru'tä huȩyu̧cui̧'i̧na̧'a̧. 20Jeroboam 22nö a̧'ȩ hue'inö 'corupäi'omenä jä'orö tticuinömȩtä̧ tticuinäcu̧, ja̧u̧ o'comenä i̧tti̧ Nadabtö ruhuo hue'inö.21Salomón i̧tti̧ Roboamä̧ 41nö̧ a̧'ȩ hua̧ kä̧mä̧di̧nö̧ Judas ttö̧ja̧rö̧ huea pä'ömä, 17nö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ Jerusalénä hue'inö, Ja̧u̧ ötahuiyämä Diostä 'quȩ'ȩpö̧ u̧ju̧ni̧no̧mȩ o'catoi'önä Israel ahuaruhuä 'cotörö chutä iminä ucuotö jȩtta̧rö̧ pä'ö, a̧ju̧mä̧ micuinäju̧ Naama pä'ö Amonitä isaju. 22Judas ahuaruhuä 'cotömä suronä jȩpi̧nä̧tö̧ ttu̧ru̧hua̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧, ö'ä'inä öjönä jȩtti̧nä̧cu̧, ttö̧do̧tö̧ mi̧nä̧ suronä jȩtti̧no̧mȩttö̧'i̧nä̧ abonänö suronä jȩpi̧nä̧tö̧.23Jahuätömä ucuotö jȩä̧cuä̧huä̧ o'ca'inä aditinätö̧, tta̧'cua̧jui̧yä̧ o'ca'inä, Asera ka̧'cua̧juä̧'i̧nä̧, mö̧ä̧'quiyö ju'toju'inä de'a'inä, dauhuiyä ka̧cuo̧mȩcu̧. 24Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ sodomitas'inä ka̧cui̧nä̧tö̧ juä̧jä̧ rȩjȩnä̧mä̧, jitörö pä̧huä̧rö̧jö̧ jȩpi̧nä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧ rä'epö icuinäu̧mä̧ jahuätö jȩttö̧'a̧nö̧tä̧ jȩpi̧nä̧tö̧.25Ji̧mö̧tȩ a̧'ȩ ru̧hua̧ Roboam hueomenämä, Egipto ru̧hua̧ Sisacmä Jerusalén ttö̧ja̧rö̧ rohuäu 'chi̧nö̧. 26Dios ojusodettö rö̧ä̧nä̧ micuäujuäi ȩmi̧pinö, ru̧hua̧ ojusodenä ka̧cu̧'i̧nä̧, Salomón orottö ku icu escudo jö̧nä̧ aditinö'inä ädoipinö.27Recuo ji̧nö̧ o'ca'a ru̧hua̧ Roboamä broncettö escudo obi aditinö, ja̧u̧mä̧ ötahuiyänä tta̧'ä̧rä̧tö̧ tturuhuotörö iyä'chinö, jahuätömä ru̧hua̧ ojusode äpate ä'ca tta̧'ä̧rä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 28Dios ojusode jacuä ru̧hua̧ doächomenä, tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧tä̧ ttȩpi̧nö̧. Ja̧u̧nu̧ o'comenä tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧cu̧ ttȩpi̧nö̧.29Ru̧hua̧ Roboam hueinö'inä, o'cajuiyönä jȩi̧nö̧'i̧nä̧ ¿Täbo huȩnȩttö̧ cronica cuyärö judas ttö̧ja̧ttö̧ ruhuonä ttö̧ji̧nö̧ huȩyu̧cui̧'o̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧ tä̧ji̧? 30Roboam'inä, Jeroboam'inä 'cuäopönätä̧ rohuäu ka̧cui̧nä̧tö̧. 31Roboam 'corupäi'omenä jä̧do̧tö̧ mi̧nä̧cu̧tä̧ ttötinäcu̧, David idepiyunä, a̧ju̧ ki̧mi̧nä̧ Maama pä'ö micuinäju̧ amonitas isaju ji̧na̧'a̧, ja̧u̧nu̧ o'comenämä i̧tti̧ Abiamtä̧ hue'inö.

Chapter 15

118 a̧'ȩ päi'omenä ru̧hua̧ Jeroboam Nabat i̧tti̧ Abiammä ruhuo huea pä'ö kä̧mä̧di̧pä̧ji̧ Judas rȩjȩnä̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ huäbodäcuä a̧'ȩ päi'önä hue'inö ruhuo Jerusalénnätä̧. A̧ju̧ ki̧mi̧mä̧ micuinäju̧ Maaca jahuäjumä Abisalón kittiju ji̧na̧'a̧. 3Surojutä o'cajuiyönä jȩpö̧ ki̧nö̧ chutä jä'o'inä jäyä jȩi̧ni̧yä̧cu̧ ja̧'a̧ ä̧cuo̧mȩnä̧tä̧ chutättö'inä; amiso'quittö'inä yorätehuoca'a ji̧na̧'a̧ u̧ru̧hua̧ Dioscumä, David amiso'quinä ji̧nö̧'a̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧.4David rö̧ä̧nä̧tä̧ repe'inö u̧ru̧hua̧ Diosrö lámpara tejädö ku̧nä̧hua̧'a̧ iyinäcu̧ Jerusalénnä; ja̧u̧nu̧ o'ca'inä i̧tti̧ cä'epö u̧ju̧nä̧cua̧ Jerusalénnätä̧. 5Davidmä u̧ru̧hua̧ Dioscumä jueönä̧tä̧ ki̧nö̧ ji̧na̧'a̧, mo̧ro̧'i̧nä̧ ö̧jö̧'i̧nä̧ o'cajuiyönä̧tä̧, tȩa̧u̧nä̧ jö̧'i̧nä̧ ahuaruhuä o'cotöttö'inä ja̧'hua̧nö̧ jä̧cua̧'a̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ curä päi'ina'a Roboamcu̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jeroboamcu̧'i̧nä̧ mo̧ro̧ jö̧ a̧'u̧cuä̧ o'cajuiyönätä̧ ö̧jö̧'i̧nä̧.7Koro'inä, Koro'inä jȩpi̧nö̧ jo̧mȩnö̧tä̧ Abiammä, o'cajuiyönätä̧ jȩpi̧nö̧ ji̧na̧'a̧, ¿Huȩyu̧tu̧ ku̧nä̧huo̧ca̧'a̧ tä̧ji̧ Crónicas cuyäru'tättömä Judattöhueähuä huȩnȩmä̧? Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curä päi'ina'a jahuätö ttö̧'quȩtȩttö̧ Abiamcu̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ Jeroboamcu̧'i̧nä̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Abiammä 'corupä'i'inö chutä ö̧tä̧mö̧mi̧nä̧cu̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ 'turu tticuinäcu̧ David ä̧ji̧no̧mȩ ötahuiyänä i̧tti̧ Asatä hue'inö jä'o ö̧ji̧nä̧mȩmä̧.9Veintenö jo̧mȩnä̧ Jeroboam Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧, Asa kä̧mä̧di̧nö̧ ruhuo huea pä'ö Judá rȩjȩnä̧. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ruhuo hue'inö ji̧na̧'a̧ cuarenta uno a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ Jerusalénnä; jä̧da̧mä̧ micuinä̧ju̧ ji̧na̧'a̧ Maaca, jahuäjumä Abisalón kittiju ji̧na̧'a̧. 11Asamä u̧ru̧hua̧ Dios toomenä jueönätä̧ jȩpi̧nö̧, jä̧do̧ David minä jȩi̧nö̧ta̧'a̧nö̧tä̧.12Tidepä hueö jȩpö̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ ötahuiyä rö̧o̧mȩ rä'opö icuinö sodoma ji̧nö̧'a̧nö̧ jo̧mȩttö̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧tä̧ tätähuä o'ca o'catoi'önä esetö jȩpi̧nä̧tö̧ jä̧do̧tö̧ mi̧nä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 13Jä̧da̧ Maaca'inä yajutä jähuä päi'önä jȩpi̧nä̧ju̧ ji̧na̧'a̧, ruhuaju jö̧nä̧ kö̧ja̧ pä'ö, ka̧'cua̧juä̧'i̧nä̧ esetö ucuotönö tturuhuaju jö̧nä̧. Asamä jȩpö̧ icuinö ka̧'cua̧juä̧ jö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ kuhuö icuinö möä'ca rȩjȩ pämäroppä jö̧nä̧ jo̧mȩttö̧.14Bäreu jähuä ko̧mȩmä̧ rö̧o̧mȩmä̧ 'cho'ipocotö pinätö̧; Asamä amiso'quittömä jueönätä̧ ki̧nö̧ u̧ru̧hua̧cu̧mä̧ o'cajuiyönä ö̧jö̧'i̧nä̧. 15Dios ö̧jodenä̧ i'chächu ku̧ni̧nö̧ jä'o'inä huo̧juä̧chi̧'ö̧mä̧ aditähuättömä ȩpö̧ ku̧ni̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧'i̧nä̧ ȩpö̧ ku̧ni̧nö̧: Oro'inä plata'inä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ ahuähuä o̧'ta̧'i̧nä̧.16Asa'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Baasa'inä Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧. Jahuätö ttö̧'quȩtȩttö̧ curä päi'ina'a o'cajuiyönä hue'ö ttö̧jo̧mȩttö̧. 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ 'cha'ächö Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Baasamä ucuotäcuähuä juiyönä Judanä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ramá ötahuiyä rättopächö juiyönä'inä, dottächö juiyönä'inä ki̧na̧'a̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ Asattömä, Judá rȩjȩ ru̧hua̧.18Asamä Dios ö̧jodenä ka̧cu̧ o'cajuiyönä ȩmi̧nö̧ plata'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ oro'inä rö̧ä̧nä̧ micuäu ka̧cui̧pi̧nö̧, ru̧hua̧ ojusodettö'inä rö̧ä̧nä̧ micuäuttö. Ȩpö̧ iyinö öäre adicuä ttö̧ja̧rö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ hue'inö Ben-adadrö, Tabrión i̧tti̧, Hezión i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ Siria rȩjȩ ru̧hua̧, ja̧u̧mä̧ ki̧nö̧ ji̧na̧'a̧ Damasconä pä'inödo: 19Ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ kä̧hui̧ ttöcu'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutä'inä ttö chä'inä, ucu cuä'o'inä ttö̧ji̧nö̧ ji̧nö̧'a̧nö̧; topihuä ttömä huȩdä̧cua̧sä̧ ji̧yȩtȩ iyähuä platanä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ oro'inä. Tö'ipächi ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ku̧jo̧mȩttö̧ ttu̧huȩcuä̧nä̧tä̧ Baasa Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ttö̧.20Ben Adadmä ä̧ju̧cui̧nö̧ ru̧hua̧ Asarö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ hue'ö icuinö su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotörö jue'ipotö, jahuätömä rohuähuinä̧tö̧ ötahuiyä rö̧o̧mȩ Israelttö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ 'chu'ädnätö̧ Ijónrö̧'i̧nä̧, Danrö̧'i̧nä̧, Abel de Bet Maaca ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'catoi'önä Cineret, ji̧nä̧ yo̧mȩtȩnä̧ o'catoi'önä Neftali i̧rȩjä̧ttö̧ ji̧na̧'a̧. 21Baasamä ä̧ju̧cui̧ pa̧'a̧nö̧ jö̧nä̧, cä'ädi'inö aditähuä'inä korotö'inä tteseunä ö̧jä̧'i̧jo̧mȩttö̧, Tisa rȩjȩnä̧tä̧ ppa̧'ä̧chi̧nö̧. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ Asamä o'catoi'önä̧rö̧ Judás rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ huopinö ca̧ca̧ti̧pinö. Ya̧tȩ'i̧nä̧ 'chä̧hui̧'o̧cö̧ pinö inähuä o'qui'inä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ dauuiyättö'inä Baasa aditinöttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ru̧hua̧ Asamä aditinö ji̧na̧'a̧ jahuätö Benjaín ö̧jo̧mȩ mö̧ä̧'ca tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ ttö̧jo̧mȩ ji̧na̧'a̧.23Koro'inä jo̧mȩnö̧ jȩpi̧nö̧ ji̧na̧'a̧ Asamä ja̧'hua̧nö̧ o'cajuiyönä juruhuinö, o'cajuiyönä̧tä̧ koro'inä jȩpi̧nö̧ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä bäreu'inä aditinö ji̧na̧'a̧ ¿Huȩyu̧tu̧ ku̧nä̧hui̧'o̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧ tä̧ji̧ cronicas cuyäru'tänämä hueähuä huȩnȩ Judáttö'inä? Öbuecuächinö jo̧mȩ jubö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ na'achi̧nö̧ ji̧na̧'a̧, ö̧jä̧pö̧ jo̧mȩ. 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Asamä 'corupä'i'inö jä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ 'turu tticuinä̧cu̧ jä̧do̧ ö̧ji̧no̧mȩ David ötahuiyänätä̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧ Josafat jä'o hueinome ki̧'i̧pinö.25Jeroboam i̧tti̧ Nadabmä ruhuonä huea pä'ö kä̧mä̧di̧nö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ todäre a̧'ȩ hueinö o'ca'a ru̧hua̧ Asa Judáttö; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ todäre a̧'ȩ jo̧mȩ hue'inö Israel ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧. 26Ja̧u̧nä̧ suronä jȩpi̧nö̧ ji̧na̧'a̧ Dios toomenä jä̧do̧tö̧ tti̧'chi̧no̧mȩnä̧tä̧ 'chi̧nö̧ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ suroju jȩpi̧nö̧ Israel tta̧ja̧rö̧'i̧nä̧.27Baasa, Ahias, i̧tti̧ Isacar a̧hua̧ru̧hua̧ pi̧nö̧ ji̧na̧'a̧, ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'ö pä'ä'chäcuähuipinätö̧ Nadabcu; Baasamä cuä'ö icuinö Gibetón rȩjȩttö̧, filisteos ttö̧ja̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Nadab o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧mä̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧ ttoecuächönä Gibetónttö'inä. 28Baasamä cuä'ö icuinö ji̧na̧'a̧, Nadabrö huäbodäcuä a̧'ȩ päi'omenä ru̧hua̧ Asa hue'ö ö̧jo̧mȩnä̧ Judea rȩjȩttö̧, ruhuo ru̧hua̧ ö̧ja̧ pä'ö.29Baasamä ru̧hua̧ pä'i'inö cuä'ö icuinö o'catoi'önärö̧ Jeroboam ahuaruhuärö. ya̧tȩ'i̧nä̧ a̧'cua̧rö̧ juiyönätä̧; ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ ki̧'ö̧ juiyönä Diosmä ucuocuinö i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧rö̧ Ahiasrö Silonita ttö̧ja̧ i̧sa̧rö̧. 30Jeroboam suronä jȩi̧nö̧mä̧ suroju jȩpi̧nö̧ ji̧na̧'a̧ Israel ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpi̧nö̧ ji̧na̧'a̧ Diosrö'inä Israel ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧.31Nadabmä̧ o'cajuiyötä ja̧'hua̧nö̧ jȩpi̧nö̧ ji̧na̧'a̧ ?¿Huȩyu̧tu̧ ku̧nä̧hui̧'o̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧ tä̧ji̧ cronicas cuyäru'tänämä Israel ttö̧ja̧rö̧ hueähuä huȩnȩttö̧mä̧? 32Asacu'inä, Baasacu'inä Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ curä rohuäu ka̧cui̧nä̧tö̧ ji̧na̧'a̧ yoräteönä̧tä̧ tturuhuonä.33Huäbodäcuä a̧'ȩ hue'inö ru̧hua̧ Asa Judá rȩjȩnä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Baasa, Ahias i̧tti̧ ruhuo huea pä'ö kä̧mä̧di̧nö̧ o'cajuiyönä Israel rȩjȩnä̧ ka̧cu̧ttö̧'i̧nä̧ öäretä päi'ina'a. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ veincuatro a̧'ȩ jo̧mȩ hue'inö. 34Jȩö̧mä̧ surojutä jȩpi̧nö̧, Dios to̧ä̧rö̧mä̧ ä'cattö Jeroboam i̧'chi̧nö̧ta'anötä 'chi̧nö̧ jjna̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suräjutä oipö icuinö Israel ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧.

Chapter 16

1Ja̧hua̧nä̧ ja̧'a̧ Dios Baasarö to'ija̧'a̧cu̧ päö huȩnȩ rȩbȩhui̧na̧'a̧ Janani i̧tti̧ Jehúru; pä'inö: 2I̧sa̧ppȩttö̧tä̧ cä'epinösä̧ ucurumä, juhua'a jö̧ta'anö chumöhuäyotö Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ juȩ'i̧pa̧ päcui'önä chu̧ju̧ni̧nä̧cu̧jä̧ ucumä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jeroboam Nabat i̧tti̧ u̧mä̧ni̧yä̧nä̧tä̧ cui'ächäjijä̧. Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö chumöhuäyotö Israel ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧nä̧ jȩpä̧ji̧jä̧. Pä̧i̧cu̧nä̧ chu̧ra̧huä̧ri̧ya̧cu̧ pä'ötä jȩpä̧ji̧jä̧.3Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö ucuru to'odejipö chi̧cuä̧cua̧sä̧ cuahuaruhuäcutä Nabat i̧tti̧ Jeroboam ojusode jȩpö̧ chicuinöta'anötä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ ucu cuojusode'inä. 4Pä̧huä̧rö̧jö̧'a̧nö̧ cua̧hua̧ru̧hua̧ ötahuiyättö 'corupäi'öttömä, ä̧hui̧ri̧tö̧tä̧ ttu̧cui̧'ä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö de'attö hua'ö icuttömä, mo̧ro̧jä̧ ppi̧yu̧tä̧ ttucui'ä̧cua̧.5Baasa koro aditinö'inä juhua'a jö̧ta'anö aditähuä ji̧nö̧'i̧nä̧ ujuru ji̧nö̧'i̧nä̧ ¿O'cajuiyönä huȩyu̧cua̧'a̧ ko̧ca̧'a̧ ta̧ji̧ Israel rȩjȩ ttö̧ja̧ tturuhuotö jȩtti̧nö̧'a̧nö̧tä̧ huȩyu̧tu̧ ku̧nä̧huä̧ cuyäru'tänämä? 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Baasa jä̧'o̧tö̧cu̧tä̧ 'coru pä'i'inö ja̧'hua̧ta̧nö̧ Tirsa pättome 'turu tticuinäcu̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ i̧tti̧ Elatä ru̧hua̧ ki̧'i̧pinö ö̧'ä̧'i̧jo̧mȩmä̧.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Dios ucuocuinö i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ Jehú Hananí i̧tti̧nä̧ to'ija̧'a̧cu̧ jähuätä ji̧na̧'a̧ Baasarö'inä ahuaruhuärö'inä suronätä̧ jȩä'cha̧'a̧ttö̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧, aditähuänä'inä suronä jȩpi̧nö̧ Dios pä̧i̧cu̧nä̧ ö̧ra̧huä̧rä̧pi̧ya̧rö̧ pä'ötä Jeroboam ahuaruhuärö 'cuäopinöta'anötä̧ jȩpö̧ icuiyarö pä'ö.8Juda ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧ Asa ru̧hua̧ ö̧ja̧'a̧ 26nö̧ du'o päi'omenä Baasa i̧tti̧ Ela Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧ Tirsa pättome ru̧hua̧nä̧ huea pä'ö kä̧mä̧di̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ todäre du'o jo̧mȩtä̧ ruhuomä hue'opo'inö. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Zimrí chutä umöhuäya̧ curä ruhuä ttu̧ru̧hua̧ curä caruquiyä ju'to jo̧mȩnä̧ hueähuä i̧sa̧ cuä'ö icuarö pä'ötä amöcuädinäcu̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Tirsa pättome ki̧nö̧ chutämä, a̧hua̧ru̧hua̧'i̧nä̧ tä̧'ä̧mä̧'chu̧'i̧nä̧ chutä umöhuäyotöttö juȩ'i̧pa̧ Arsa ojusodenä tirsa pättome. 1027nö du'o päi'omenä ASa ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä ru̧hua̧ hueö pänä, Zimri ichö cuä'ö icuinö, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ chutätä ru̧hua̧ päi'önä jȩpä̧cuä̧u̧ ruhuonä hue'inö.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ päi'önä i̧rȩbȩhuä̧ji̧ o'comenä juhua'a jö̧ta'anö ruhuo dȩä̧cä̧nä̧ ö̧'ä̧mä̧do̧mȩnä̧, Baasa i̧tti̧mö̧ o'catoi'önätä̧ cuä'ö icuinö. Ya̧tȩ'i̧nä̧ ö̧ji̧pö̧ juiyönä̧tä̧, tö'cönänö ahuaruhuärö'inä, esecuä'ijä̧u̧ru̧'i̧nä̧. 12Zimrimä pa̧'a̧nö̧tä̧ be'epäjipö icuinö Baasa ahuaruhuä o'catoi'önä̧rö̧tä̧, Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ Jehúnä to'ija̧'a̧cu̧ jiähuinöta'anötä̧ Baasarö. 13O'cajuiyönä Baasa suronä jȩi̧nö̧'i̧nä̧, i̧tti̧ Ela suronä jȩi̧nö̧'i̧nä̧, jitutä suronä jȩttu̧cu̧ jȩpi̧nä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧ suronä jȩtti̧ya̧tö̧ pä'ö. Ja̧u̧ su̧ro̧nä̧ jȩttö̧nä̧tä̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Dios amisurächi'iyatö pä'ö.14Koro Ela jȩi̧nö̧, juhua'a jö̧ta'anö o'cajuiyönä jȩi̧nö̧mä̧, ¿O'cajuiyönä huȩyu̧tu̧ rutähuoca'a tä̧ji̧ Israel ttö̧ja̧ tturuhuotö jȩtti̧nö̧'a̧nö̧tä̧ huȩyu̧tu̧ ku̧nä̧huä'tänämä?1527nö du'o päi'omenä juda rȩjȩ ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Asa ruhuonä huea'a, Zimri ruhuonä hue'a pä'ö kä̧mä̧di̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tirsa ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧ koromöttönö to'cherenö mo̧ro̧tä̧ hue'opo'inö, curä ruhuä ttadicuipoa'anätä̧, filisteos ttö̧ja̧ ttiäre ötahuiyä Gibetóncu tturohuähua pä'ö. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ curä ruhuä päjätömä ä̧ju̧cuo̧po̧'i̧nä̧tö̧, pa̧'a̧nö̧ pätta'a: Zimrimä to'ojicu suronä ucuocu ru̧hua̧rö̧, ja̧'hua̧nö̧ ucuocu ru̧hua̧rö̧ cuä'ö icuäji, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä ja̧u̧nu̧tä̧ mo̧ro̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧ ru̧hua̧ ö̧ja̧ pä'ö Omrirö huȩnä̧tö̧, curä ruhuä o'catoi'önä ttu̧ru̧hua̧rö̧ curä rohuähuäcuähuomettö̧. 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Omrimä Gibetón ötahuiyättö 'cha'achinö, Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä ja̧u̧cu̧ 'chi̧nä̧tö̧, Tirsa ötahuiyä'inä tto'epinä̧tö̧ rohuäu tticua pä'ö.18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Zimri ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ 'chu'ädö ttu̧ju̧na̧ja̧'a̧ toomenä, ru̧hua̧ ojusode jacuä do'ächinö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ isodenä ocurä rȩdȩtö̧ kuhuö icu 'coru pä'i'inö. 19Pi̧yȩmä̧ 'cuäopina'a chutä suronä jȩä̧'i̧ja̧'a̧ttö̧ juhua'a jö̧ta'anö suronä aditä'ija'attö Dios ä'ca jo̧mȩttö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jeroboam u̧mä̧ni̧yä̧nä̧tä̧ 'chä̧nö̧ icuinö, suronä jȩä̧'i̧jö̧ta̧'a̧nö̧tä̧ suronä jȩpi̧nö̧, Israel ttö̧ja̧ suronä jȩtti̧ya̧rö̧ pä'ötä jȩpi̧nö̧. 20Zimri aditähuä ji̧nö̧ttö̧ ki̧'i̧pinö, juhua'a jö̧ta'anö suronä jȩpö̧ ru̧hua̧ Elarö cuä'ö icua pä'ö amöcuädinömä ¿O'cajuiyönä huȩyu̧cua̧'a̧ ko̧ca̧'a̧ tä̧ji̧ Israel rȩjȩ ttö̧ja̧ tturuhuotö jȩtti̧nö̧ta'anö huȩyu̧tu̧ ku̧nä̧huä̧ cuyäru'tänämä?21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ ta'arenä päi'önä 'cä'ecuächinä̧tö̧. Ju'totö ttö̧ja̧ 'cä̧'ȩcuä̧chi̧nä̧tö̧mä̧ Ginat i̧tti̧ Tibnicu 'chi̧nä̧tö̧ ru̧hua̧ päi'önä ttu̧ju̧na̧ pä'ö, korotö 'quȩ'ȩcuä̧chinätömä Omricutä 'chi̧nä̧tö̧. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Omricu 'chi̧nä̧tö̧mä̧ Tibni-Ginat i̧tti̧cu̧ 'chi̧nä̧tö̧rö̧ cuä'ö icuinätö̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö Tibni'inä hua'ö icuinö, Omritä ru̧hua̧ pä'i'inö.2331nö du'o päi'omenä ru̧hua̧ Asa huea'a juda ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧, Omri Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧ huea pä'ö kä̧mä̧di̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tomöre jähuä päia'anä ttö̧jä̧pö̧ttö̧ to'cherenö du'o jo̧mȩnä̧ hue'inö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ koromöttönö to'cherenö du'o jo̧mȩnä̧ hue'inö Tirsa rȩjȩnä̧. 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Omrimä 66nö jo̧mȩnä̧ plata ä̧mä̧cö̧nä̧ Semerö mitinö rȩjȩ Samaria rȩjȩnä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ juȩnȩmä̧ ötahuiyä 'quiyönä aditinö, ja̧u̧ aditäji ötahuiyämä Samaria pä'ö o'inö, Semer imi jinötä̧ pä'äji rȩjȩ u̧ru̧hua̧ pinö imi.25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Omrimä Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ rö̧ä̧nä̧ suronä jȩpi̧nö̧, hueäcua'a ä'canä hue'inätö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö suronä jȩpi̧nö̧. 26Nabat i̧tti̧ Jeroboam i̧'chi̧no̧mȩnä̧tä̧ cue'ächinö, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö Israel ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧nä̧ suronä jȩpi̧nö̧, tätähuä'ca esetö Dios pä̧i̧cu̧nä̧ ö̧ra̧huä̧ri̧ya̧rö̧ pä'ötä jȩpi̧nö̧.27Koro Omri suronä jȩi̧nö̧, o'cajuiyönä jȩi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö ujurunä jȩä̧'chi̧nö̧mä̧ ¿O'cajuiyönä huȩyu̧cua̧'a̧ ko̧ca̧'a̧ tä̧ji̧ Israel rȩjȩ ttö̧ja̧ tturuhuotö jȩtti̧nö̧ta'anö huȩyu̧tu̧ ku̧nä̧huä̧ kuyäru'tänämä? 28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Omrimä hua'ö icuinö, o'co jähuämä Samaria rȩjȩnä̧tä̧ ttu'turinäcu̧, ja̧u̧ ruhuonä hueä'ijomemä i̧tti̧ Acabtä hue'inö.2938nö du'o päi'omenä Asa huea'a Juda ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧, Acab Omri i̧tti̧ huea pä'ö kä̧mä̧di̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧. 30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Acab Omri i̧tti̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧ Samaria rȩjȩnä̧ 22nö̧ du'o jo̧mȩnä̧tä̧ hue'inö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Acab Omri i̧tti̧mä̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ suronätä̧ jȩpi̧nö̧, ä'canäji̧ ruhuonä hue'inä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö suronä jȩpi̧nö̧.31Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jeroboam Nabat i̧tti̧ suronä jȩi̧nö̧ta'anö jȩa̧'a̧nä̧ ja̧u̧ru̧mä̧ surojoca'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ ji̧na̧'a̧, abora̧'a̧tä̧ suronä jȩö̧mä̧. Sidonio ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Et-baal ittijuru Jezabelrö, irecua päi'önä ȩmi̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ Baalrötä ö̧ä̧nä̧hua̧ 'cua̧rö̧nä̧ ucuo te'ähuinö. 32Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ i̧sa̧rö̧ cuä'ö icu kuhuö icuähuome'inä aditinö juhua'a jö̧ta'anö. 33Ja̧'hua̧nö̧ Acab Asrá a̧'cua̧juȩ'i̧nä̧ aditö ku̧ni̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ Acab korotö o'catoi'önä Israel rȩjȩttö̧ ruhuotö ä'canä hue'inä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö suronä jȩpi̧nö̧, Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Dios ami surächi'iyarö pä'ötä jȩpi̧nö̧.34Acab, Hiel Betel ttö̧ji̧nö̧ pä̧nä̧, Jericó ötahuiyä pä'äjita'anö aditinö, ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧ Abiram a̧'cua̧rö̧ micuähuächa pä'ö rȩjȩnä̧ ppäecuä̧rö̧ o'ca aditö ku̧ni̧nö̧, juhua'a jö̧ta'anö i̧tti̧ röjinä i̧sa̧ a̧'cua̧rö̧ micuähuächa pä'ö äpate odiyä'inä ku̧ni̧nö̧, Dios i̧huȩnȩ päö'anötä̧ Nun i̧tti̧ Josuénä ucuocuinö'anö.

Chapter 17

1Galaad rȩjȩttö̧ Tisba tö̧ja̧'i̧sa̧ Elías pä'inö Acab'rö: "Chu̧ru̧hua̧ kö̧" Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Dios ttö hue'ö jȩchä̧cu̧ i̧mi̧nä̧ pädömä, pi̧yȩ du'onämä ajiya isäte itete'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya'inä ichoca'a jä̧cua̧'a̧, ttötä pädome jubu.2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tu̧ru̧hua̧ pä'inö Eliarö: 3"Porö rö'äpächi täí kä̧hua̧ räopa'acu päte'ö; Jua'a dajahuächi Querit a̧jȩsä̧rä̧ ko̧mȩ, jua'amä Jordán ajettömä kä̧hua̧ räopa'acu ja̧'a̧. 4Cua̧bhuä̧cua̧jä̧ juä̧rä̧ ajé i̧sä̧rä̧ttö̧tä̧, ttötä huȩdä̧cua̧sä̧ ppi̧yu̧ru̧ cucua ttiyacu pä'ö."57Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Eliasmä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huäji ta'anö jȩpi̧nö̧. Juorö rä'opö 'chi̧nö Querit aje i̧sä̧rä̧ jäyä ö̧ja̧ pä'ö, Jordán ajettömä kä̧hua̧ räopa'acu päte'ö ji̧na̧'a̧. 6Ppi̧yu̧mä̧ yo̧ä̧sa̧ ja̧'a̧nä̧ i'chächinätö̧ pan'inä de'ä'inä jä̧'hua̧ta̧'anö ni̧pä̧ro̧mȩcu̧'i̧nä̧ i'chächinätö̧ pan ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ de'ä'inä, ja̧u̧mä̧ au ki̧nö̧ aje i̧sä̧rä̧ttö̧tä̧. Recuo mo̧ro̧ 'cuäopinö o'ca'a, aje i̧sä̧rä̧mä̧ joipächina'a ajiya ju'tojuttu pi̧jä̧ra̧'a̧ ichoca'attö.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocu pä'inö: 9Ä̧rä̧mi̧'ö̧ tä'i Sereptara̧'a̧, SIdón ti̧rȩjä̧cu̧, huȩnȩtä̧ cu̧jä̧. Ttöta hue'äjisä yajute recuarö ucuru ppäjädäcuajuru. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juorö rä'opö 'chi̧nö̧ Serepta ötahuiya ra̧'a̧cu̧, juhua'a ötrahuiyä do'ächäcuähuome ö̧rä̧bȩhuo̧mȩnä̧, yajute recua kö̧to̧mi̧ ca̧ca̧tö̧ kö̧ja̧'a̧ toipinö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjuru huopö pä'inö: "Ppä'ädipittö i̧so̧ttä̧nä̧ ajiya i'chächö chahua."11Ja̧'hua̧nö̧ päcua ajiya ȩmo̧po̧'ö̧ ki̧'cha̧'a̧ pä'äji ta'anö huopö päinäcua̧: Pan'inä cu̧mu̧nä̧ a̧'u̧cu̧nä̧ i'cächiyittö chucuá." 12Jahuäju ädätinäju̧: TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios kö̧ i̧mi̧nä̧ pädömä, jui'ajusä pan'mä, ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ a̧u̧cu̧nä̧tä̧ ka̧'a̧ Harinä i̧sa̧ppȩtä̧ ȩnä̧huä̧yu̧nä̧mä̧, jua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ a̧dȩ isoya 'carähuäbanämä a̧u̧cu̧nä̧tä̧ acua'a. Topäjijä ttömä mi o̧'quȩ ca̧ca̧tä̧ju̧sä̧ do'ädö chi̧tti̧mu̧cu̧ dä'ö chucua pä'ö, hua'ö chicuäcua'a ä'canä chi̧tti̧mu̧cu̧ chucua pä'ö." 13Elias pä'inö jahuäjuru: "Yecuecuä, jȩcu̧'a̧ päcuäji ta'anö jȩpi̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö chu̧cua̧ panttö̧ ȩttö̧po̧'i̧ cuiyattö, ja̧u̧nu̧ o'ca'a cuȩttä̧cua̧ju̧jä̧ cui̧tti̧mu̧cu̧ cucua pä'ömä.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Israel tto̧ja̧'i̧nä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios pinö, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Harinä i̧sa̧ppȩ ȩnä̧huä̧yu̧nä̧mä̧, beipächö juiyäcua'a, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ ta'anö a̧dȩ 'carähuäba jacuättö'inä ppu'epö kä̧cua̧'a̧, TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios u'tojuttu pi̧jä̧ra̧'a̧ ajiya huome jubu." 15Jahuäjumä Elias jiähuinö ta'anötä̧ jȩpi̧nä̧ju̧, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätö huä̧mȩtucuä huotömä recuo mo̧ro̧ cuä̧nö̧ ko̧cui̧nä̧tö̧. 16Harina i̧sa̧ppȩ ȩcä̧yu̧ttu̧mä̧ beipächö juiyönä jina'a, a̧dȩja̧ acuäba'inä beipächä juiyönä ppu'epö ki̧na̧'a̧, TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'inö ji̧nö̧ ta'anö, ja̧u̧tä̧ ihueye Elianä kä̧nö̧ ucuocuina'attö.17Ja̧'hua̧nö̧ ji̧nö̧ o'ca'a, isode uruhuaju ki̧tti̧ rö̧'ä̧nä̧ na̧'a̧chi̧nö̧. Ja̧u̧ u̧mä̧richeimä juiyo juruhuinäcu̧ jua'a jabocu ä̧jö̧ juiyö'anötä. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧ ja̧ju̧mä̧ pä'inäju̧ Eliasrö: "¿Däje jȩchä̧jä̧tö̧ ucuru tömä, TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajometömä? ¿Ttö suronä jȩchi̧nö̧ amucuädö chi̧tti̧rö̧ cuä'ö cuicua pä'öjä?"19Ja̧'hua̧nö̧ päjäcu, Elias ädätinö: "Cui̧tti̧rö̧ iyittö." Ja̧'hua̧nö̧ pä'opo'ö ja̧u̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧ cä'epö ȩpi̧nö̧ ju̧'to̧ju̧ i̧sä̧jä̧ra̧'a̧ ihueye chutä ä'äijo̧ca̧ra̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ cä'epö rätinä ä̧'ä̧huä̧ppä̧nä̧. 20TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosrö pä̧i̧cu̧nä̧ huopö jä'epö pa'inö: "CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios, paju recua kojusodenä chö̧ja̧ pä'ö huecuinäcua̧ ka̧'cua̧ ttä̧jȩcu̧nä̧ jȩpö̧jä̧ tä̧ji̧, ki̧tti̧rö̧'i̧nä̧ cuä'ö icu?" 21Ja̧'hua̧nö̧ pä'öpo'ö Eliasmä ji̧'qui̧cha̧hua̧ u̧huä̧mȩ ja̧'a̧nä̧ huäbodäcuänä jo̧mȩ huä̧mä̧di̧nö̧, jä'epinö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ Diosrö, pä'inö: " TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ucuotönö jädepäcujä ppä'ädittö pide ji̧'qui̧cha̧hua̧ a̧'cua̧ro̧ppa idepänä ppa̧huä̧chö̧nä̧."22TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ ä̧ju̧cui̧nö̧ Elias jäepajimä; Ji̧'qui̧cha̧hua̧ a'cuaröppa ppa̧huä̧chi̧nä̧cu̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ tto'ächinö. 23Eliasmä ä̧'o̧ca̧ra̧'a̧ttö̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧ cä'epö mȩyȩdö̧ a̧ju̧ru̧ iyökä̧nö̧ pä'inö: "Topi cui̧tti̧mä̧ a̧'cua̧rö̧." 24Ja̧'hua̧nö̧ päcua isajumä Eliasrö pä'inäju̧: "Jitämä huo̧juä̧ju̧sä̧ isopäi'önä ucumä Dios u̧mu̧huä̧yä̧jä̧, isopäi'önä ucu cuänä ucuocu TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ.

Chapter 18

1Pa̧'a̧nö̧ jo̧mȩnä̧ recuo mo̧ro̧ 'cuäopinö o'ca'a rȩbȩhui̧na̧'a̧ tu̧ru̧hua̧ tö̧ä̧nä̧hua̧ i̧huȩnȩ Elíasnä, huäbodäcuä du'o ajiya joö pä̧nä̧, pä'inödo: "Topi, i̧jȩcuä̧ji̧ Acabrö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö huȩdä̧cua̧sä̧ ajiya icha pä'ö juä̧jä̧ rȩjȩnä̧." 2Elíasmä i̧jȩcu̧ 'chi̧nö̧ Acabrö; Samaria ötahuiyänä ppäi rö̧ä̧nä̧ ppäi ttu'inätö̧do.3Acab huopinödo Abdiarö, ru̧hua̧ ojusode tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧rö̧. Abdiamä rö̧ä̧nä̧ a̧'cua̧ huȩnä̧ri̧nö̧do u̧ru̧hua̧ ö̧ä̧nä̧hua̧rö̧. 4Ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ Jezabel'inä cuä'äu icuinäjudo tu̧ru̧hua̧ tö̧ä̧nä̧hua̧ i̧huȩnȩ ttä'cacu 'cuä̧o̧pä̧cuȩ huȩnȩ ji'ähuä'ijätörö, Abdiamä ttö̧ja̧ ttu̧mö̧ jimöte ru̧hua̧ pu̧nä̧ daju icu hua'adä'chu rutinödo idoriyänä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pan o̧ppä̧ ttucua pä'öinä iyinödo, ajiya ttahua pä'öinä i̧yo̧pä̧ri̧nö̧do.5Acab pä'inö Abdiarö: "Topäji rȩjȩnä̧ 'chä̧nö̧ o'cajuiyönä aje o'uhuiyä duboriyä sö o̧dö̧nä̧'i̧nä̧. ujutumä tö̧'o̧cui̧'ä̧cuo̧tö̧jä̧ a̧'cua̧ra̧'a̧ mȩji̧yä'che tä̧ji̧mö̧ cabayu̧tu̧, mulatö'inä cuänö tta̧'cua̧ri̧'a̧ pä'ö, o'catoi'önä de'a ruhuä totte'äcuähua'acu pä'ö" hua'ö tticua'acu, 6Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jahuätö ttö̧ja̧mä̧ tti̧rȩjä̧ pö̧nä̧ ȩmö̧ tö'ipächinätö̧do ja̧huä̧jä̧nä̧ 'cuättopäcua'a pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya ttahua ttusähua pä'ö. Acabmä mänä jimätenä ichinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ abdiamä koromänä 'chi̧nö̧do.7Abdiamä mänänä ö̧ji̧'o̧po̧'a̧dä̧, Elíasmä a̧mu̧cuä̧ro̧co̧mȩ ö̧'o̧cui̧'i̧nä̧cu̧. Abdiamä ttu̧'ȩpä̧ri̧'i̧nö̧do ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ihue'quiyönä kä̧mä̧di̧nö̧do ö'ä rȩjȩcu̧ pä̧i̧'ö̧nä̧ ja̧rȩyu̧nö̧ jȩpi̧nö̧ ja̧u̧ pä'inö: "¿Ucutä ja̧'a̧ chu̧ru̧hua̧ Elíasmä? 8Elías ja̧u̧rö̧ ädätinö: "Topi Elíasmä pȩnȩtä̧ kö̧"9Abdías ädätinö: ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö suronä jȩ'cuä̧ttö̧ ucu cumöhuä̧ya̧rö̧ Acab umönä cuiya pä'ö ja̧u̧ cuä'ö icua pä'ö ja̧'a̧ pomä? 10Cu̧ru̧hua̧ cu̧ä̧nä̧hua̧ Diosr kö̧ pi̧jä̧nä̧mä̧ juiya'a tä̧ji̧ ruhuo'inä ttö chu̧ru̧hua̧ umätö̧rö̧ ttusa hue'a pä'ömä pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ ruhuonä hue'ätö'inä pä'ätö: "Elíasmä pȩnȩtä̧mä̧ toa'a, Acabmä o'catoi'önä ruhuo hue'ätörö pä'inö isopäi'önä päcuätucua'anö ja̧'a̧ tö̧'o̧cui̧'u̧ juiyönä hua̧jä̧ pä'ö pä'inö. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ u̧cu̧mä̧ pä̧cuä̧cua̧sä̧: "Täi, ji'ähuäji Elíasmä pȩnȩtä̧ kö̧ pä'ö."12A̧'u̧cua̧'a̧tä̧ jö̧ o'comenä, tu̧ru̧hua̧ tö̧ä̧nä̧hua̧ ȩpä̧cua̧jä̧ yo̧mȩtȩ ttö'inä chieruhuome. Ja̧u̧nu̧ o'comenä 'chä̧nö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧cuä̧huä̧cua̧jä̧ Acabrö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ ö̧'o̧cui̧'ä̧jä̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧, cuä'ötä i̧cuä̧cua̧sä̧. Ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧nä̧ ttö ucu cumöhuä̧ya̧ cha̧'cua̧ huȩnä̧rä̧'i̧jö̧sä̧ chu̧ru̧hua̧ chi̧ä̧nä̧hua̧rö̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧ttö̧tä̧ päi'önä. 13Ji'äcuähuocö pinäjä̧di̧, ttö chu̧ru̧hua̧rö̧ ttö jȩchi̧nö̧ tu̧ru̧hua̧ ti̧ä̧nä̧hua̧ i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ Jezabel cuä'äu kicuinö pä̧nä̧ 'cuäopinömä, ¿Tta̧'a̧nö̧ jȩpö̧ dajö chicuina'a päcua'attö̧, ttö̧ja̧ ji̧mö̧tȩ ruhuärö tu̧ru̧hua̧ ti̧ä̧nä̧hua̧ i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ ttö̧ja̧ ta̧ju̧ ja̧'a̧nä̧ ka̧ra̧ u̧mö̧ tomörȩnö̧ huotö pönärö dajö icuinösä̧ idorä jacuä jahuätörö cuäjepinösä̧ pan ttucua pä'ö ajiya ttahua pä'ö'inä iyocö pinösä̧ tä̧ji̧?14Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitämä ucumä pä'öjä̧ "Tä'i ji'ähuäji Elísmä pȩnȩtä̧ kö̧ pä'ö; cuä'ö icuattö pä'ö." 15Ja̧'hua̧nö̧ päji o'comenä̧ Elías ädätinö: "A̧'cua̧rö̧ curä ruhuotö tti̧ä̧nä̧hua̧, ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩ kö̧sä̧, isopäi'önä chi̧jȩcuä̧cua̧sä̧ Acabrö jitä mo̧ro̧."16Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jiähuinä̧cu̧ Elías päji huȩnȩ. 17Ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ Acab topinö Elíasrö, pä'inö: ¿Ucutä ja̧'a̧? Ucu Israel ttö̧ja̧ huȩnȩ pä̧i̧pä̧rö̧nä̧ jȩpä̧'chä̧'i̧jö̧mä̧!18Elías ja̧'hua̧nö̧ pä'a ä̧ju̧cu̧ ädätinö ja̧u̧rö̧ ttömä Israel ötahuiyä ttö̧ja̧ tta̧'cua̧tta̧ttȩcuä̧'chu̧nä̧mä̧ jȩpo̧cö̧ pä'ijusä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu cuä'ottö cuahuaruhuä jä̧'i̧ja̧'a̧ huȩnȩ kä'ebe'ä̧rä̧tu̧mä̧ chu̧ru̧hua̧ chi̧ä̧nä̧hua̧ hueinö huȩnȩ'i̧nä̧ jarotti'ä'chönä jȩpä̧tö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Baal tti̧ä̧nä̧hua̧rö̧ tta̧'cua̧ huȩnä̧rö̧ tti̧'chö̧nä̧. 19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jitämä, cui̧huȩnȩ hue'i Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä Carmelo de'a muä'quiyunä ttö̧ca̧ca̧cui̧'a̧ pä'ö ttöcu, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 400nö̧ huotörö Baal i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 400nö̧ huotörö yapare tti̧ä̧nä̧hua̧ isaju Asera ki̧huȩnȩ ji'ähuätörö'inä Jezabel kiäre mesattö cuä'ijätörö'inä."20Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Acabmä i̧huȩnȩ hue'inö o'catoi'önä Israel ttötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ ya̧nä̧ 'cuäopö jiäcuähuä ttö̧ja̧ ji'ähuäjätö pönä̧rö̧ Carmelo muö'cara̧'a̧ ttö̧ca̧ca̧cui̧ya̧rö̧ pä'ö jȩpi̧nö̧. 21Elíasmä ichinö ttö̧ja̧ ttö̧jo̧mȩ pä'inö: Jä'epö ä̧ju̧cui̧nö̧ jähuätörö ¿Ucutumä tta̧'a̧nö̧ pä'ö recuo päi'önä 'chä̧nö̧ cuicuätucuäcua'ajä̧ttö̧ a̧mö̧cuädö cucuocuätucumä? A̧'a̧ isopäi'önä ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ Ti̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä, ja̧u̧ru̧tä̧ cua̧'cua̧ huȩnä̧rö̧ tätucui. Ja̧'hua̧nö̧ pä'ö jiähua'anä ttö̧ja̧mä̧ yoriso ttädätococu pinö ji̧yȩtȩ tti̧huȩnȩ'i̧nä̧.22Ja̧'hua̧nö̧ 'koruttiyäcu Elías pä'inö jahuätö ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ "Ttö katätä ki̧'ö̧sä̧ tu̧ru̧hua̧ ti̧ä̧nä̧hua̧ i̧huȩnȩ isopäi'önä jiäcuähuä huȩnȩ jiäcuähuä isotö ttö̧ja̧sa̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Baalrö jiäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ 450nö̧ huotörö umätö̧ ja̧'a̧. 23Pa̧'a̧nö̧ pä'ö huopäjisä jahuätörö ta̧ju̧rö̧ Torotö̧rö̧ iyitö. Ja̧'a̧tä̧ topi jitörötä pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧ ttȩma̧'a̧nä̧ jitö'inä ya̧tȩ tororö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧rö̧ 'cui'cuipö tticuäcuotö ppo̧u̧cu̧ pö̧nä̧, ttu̧huȩnä̧ja̧ soähuäcä dauhuiyä huä̧mȩ, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ocurä juiyönätä̧ jahuäcä dȩa̧'a̧mä̧. Ttö'inä jo̧mȩnö̧ jȩchä̧cua̧sä̧ ka̧ra̧ tororö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chu̧huȩnä̧cua̧sä̧ soähuäcä huä̧mȩ, jahuäcä dȩa̧'a̧mä̧ ocurä chujuhui̧yä̧cua̧sä̧ juȩnȩmä̧. 24Ja̧u̧nu̧ o'comenä ucutumä cui̧ä̧nä̧huo̧tu̧cu̧ diosrö huopö cudoro'ätucuajä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö'inä chi̧ä̧nä̧hua̧rö̧ huo̧chä̧cua̧sä̧ chu̧ru̧hua̧ i̧mi̧nä̧ ocuränä ädätome jubö päi'önä ja̧u̧ jä̧cua̧'a̧ isopäi'önä Diosmä. Ja̧'hua̧nö̧ pä̧i̧yä̧u̧ jahuätö o'catoi'önä ädätinätö̧ pä'inätö̧: "Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ pi̧yȩmä̧ isopäi'önä adihua'a."25Pa̧'a̧nö̧ pä'inö Elíasmä Baal i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧rö̧: "Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutu'inä ȩmä̧tu̧cui̧ jo̧mȩnö̧ jȩpä̧tu̧cui̧ ä̧cuo̧mȩnä̧tä̧, dä̧bu̧ pä'ö ucutumä juiyo recuätöjä̧. ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ cu̧ru̧hua̧ cu̧i̧ä̧nä̧hua̧ iminä huopätucui, ocurämä cujuhuätucuó tororö soähuäcä dȩa̧'a̧mä̧. 26Jahuätö ȩmi̧nä̧tö̧ ja̧u̧ tororö i̧yä̧hua̧ päjirö ja̧u̧nu̧ o'comenä jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ ku̧ni̧nä̧tö̧do, huopö'inä huopinätö̧do tti̧ä̧nä̧hua̧ diosrö pä'ö mo̧ro̧ päia'a rutädipö kä̧hua̧ jueö päi'ome jubö cä'ädö, pä'inätö̧do: Baal ä̧ju̧cui̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ä̧dä̧to̧co̧u̧ pinätö̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ 'coru jö̧nä̧tä̧. Jahuätömä ku icu iyähuäca̧ jäyänä sobutä̧rö̧ tö'inätö̧do jahuäcä soähuäcä jäyänä.27Täcö mo̧ro̧ kä̧hua̧ jueö päia'a, Elíasmä jahuätörö ya̧'a̧huä̧'chi̧nä̧do pä'inö: ¡Pä̧i̧cu̧nä̧ huopätucuirö ja̧u̧ ja̧'a̧ diosmä jinä amöcuädö a̧'cua̧ra̧'a̧, koro jȩpö̧ 'cua̧ra̧'a̧, kara'a i̧huo̧cö̧ mä̧nä̧nä̧, ä'ö'inä ä'i'äji 'cua̧ra̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö'odarö pä'ö a̧'cua̧ka̧'a̧. 28Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧u̧mä̧ pä̧i̧cu̧nä̧ 'qui'ächö huopinätö̧do. Jitötä korojueinä nonopä̧cuä̧hui̧nä̧tö̧do, ihueye jȩttä̧'i̧jö̧ta'anö ttucuoja erome jubö päi'önä nonopä̧cuä̧hui̧nä̧tö̧ jitötätä. 29Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ kä'co jubö päi'önä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö ji̧nä̧ huopä'chinätö̧do ä'canä jiäcuähuä ttö̧ja̧'i̧nä̧ ni̧pä̧ro̧mȩ päi'önä ttiäre ku icu iyähuä iyinätö̧do, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ 'coru ji̧na̧'a̧do ya̧tȩ i̧huȩnȩ rä̧mi̧po̧ca̧'a̧tä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ ädäta pä'ömä,30Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Elías pä'inödo o9'catoi'önä ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧: "Ichätucui tö'cönänö päjita'anö o'catoi'önä ttö̧ja̧ ja̧u̧ ö̧jo̧mȩ tö'cö ichinätö̧do, ichi'ö ca̧ca̧cui̧pi̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧ru̧hua̧ i̧ä̧nä̧hua̧rö̧ i̧yä̧huo̧ca̧ surojuoächina'amä jareönä aditinödo. 31Elías 12nö ido'qui ȩmo̧po̧'ä̧nö̧do, yo'quite ido'quimä i̧jȩcuä̧ päi'önä ji̧na̧'a̧, Jacob i̧tti̧mö̧ yotucupönä yottähuäcua'a jö̧ta'anötä̧, dä̧bö̧ pä'ö Jacobtä ji̧na̧'a̧ tu̧ru̧hua̧ ti̧ä̧nä̧hua̧ ucuocuinäcumä päinäcu̧: "Ucumä cuimicuä̧cua̧jä̧ Israel pä'ö. 32Ja̧u̧ ido'quiyönä u̧ru̧hua̧ ö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ ku icu iyähuä'ca 'ca̧tö̧ tätö aditinödo ja'huä'ca jäyänä a̧hui̧yä̧ rö̧nö̧ sa'inödo soböcuöchönä ö̧rö̧ä̧'i̧nä̧ u̧huä̧ju̧ ote tena pä'ö satta'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧.33Ja̧u̧mä̧ mi tta̧ti̧nö̧do cuoäcua'a pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tororö'inä ppo̧u̧cu̧ o'ca pönä 'cui'cuipinödo de'ämä, ja̧u̧ toro idepämä suhuädi'önä rötinädo mica huä̧mȩ. Päinäu̧: Pa̧ja̧cuä̧nö̧ obanä ajiya su'epätucui ku icu i̧cuä̧huä̧cuȩ huä̧mȩ to'ätucui a̧cuä̧mä̧chi̧'ö̧nä̧ päi'önä riripö mi'inä. 34Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'inödo: Todärenä päi'önä jȩpä̧tu̧cui̧ hueöta'anö jȩpi̧nä̧tö̧ todärenä päi'önä, ja̧u̧nu̧ o'comenä pä'äjita'anö hueinä̧u̧ "Jȩpä̧tu̧cui̧ huäbodäcuänä päi'önä" jahuätö hueöta'anö jȩpi̧nä̧tö̧do huäbodäcuänä päi'önä." 35Ku icu iyähuä'ca sobucuächönä roya ajiya ki'ädi'ö a̧cuä̧mä̧chö̧nä̧ suädi'ina'ado.36Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku icu iyähuä jä̧ji̧ jȩtta̧ pättäji mo̧ro̧mä̧ täcö nipä̧ro̧mȩ päi'ina'ado, Elíasmä Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ ji̧na̧'a̧do tö'cönänö ichi'ö pä'inödo: Chu̧ru̧hua̧ chi̧ä̧nä̧hua̧, Abraham'inä i̧ä̧nä̧hua̧ Diosjä̧, Isaac'inä, Israel'inä, ja̧'a̧tä̧ topitö jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ ttu̧tȩpä̧ri̧'ä̧cua̧'a̧nö̧ ucutä ja̧'a̧ pä'ö Israel ttö̧ja̧ tti̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cumöhuä̧ya̧sä̧ pi̧yȩ jȩchö̧mä̧ ucu cui̧huȩnȩ päöta'anö jȩpö̧sä̧. 37Chu̧ru̧hua̧ chi̧ä̧nä̧hua̧ ä̧ju̧cui̧ttö̧, pitö ötahuiyä ttö̧ja̧ ucutä ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ pättönä, Dios'inä hua̧jä̧, ucutä ja̧'a̧ pä'ö ttamiso'qui jacuättö amöcuädö ppa̧ttä̧chö̧nä̧ jȩpö̧mä̧ ucutä ja̧'a̧ pä'ö.38Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩ tu̧ru̧hua̧ ti̧ä̧nä̧hua̧ ädätomenä ocurä ju'tojuttö maina'ado ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Diosrö ttiäre iyähuämä cuo'ö icuina'ado, pi̧yȩ mi'inä, inähuiyä'inä ajiya isahuiyanä acuäji'inä jo'epö icuina'ado ocurä rö̧ä̧nä̧ tejädi'ö du'i'omenä. 39Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ o'catoi'önä topinätö̧do ötahuiyä ttö̧ja̧ pi̧yȩmä̧, tti'äpiyämä rȩjȩcu̧ ja̧rȩyu̧ päi'önä jȩpi̧nä̧tö̧do, "Ja̧u̧ tu̧ru̧hua̧ ti̧ä̧nä̧hua̧ ja̧'a̧, ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ Diosmä, ¡ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ isopäi'önä tu̧ru̧hua̧ ti̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä! 40Ja̧'hua̧nö̧ pättiyäcu ä̧ju̧cu̧ Elíasmä pä'inö jahuätörö: "'Chu'ädätucuitö Baal i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧rö̧. Ja̧'a̧tä̧mä̧ to'cuätucuä jahuätörömä ya̧tȩ'i̧nä̧ ö̧ji̧pö̧tó." Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätörö 'chu'ädinätö̧, ja̧u̧nu̧ o'comenä Elíasmä Baal i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧rö̧mä̧ tti̧mȩyȩu̧nä̧ hue'inö Cisón aje siomecu̧ juorutä cuä'ö icuinäu̧.41Elíasmä pä'inödo Acabrö: "Ä̧rä̧mi̧'ö̧ cuiti cuä̧nö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ au'inä ahui, ä̧ju̧cui̧ ajiya icha'a ucuocua'a pä'inö." 42Ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopäji o'ca'a Acabmä ucua pä'ö huä̧mä̧di̧nö̧ ahua pä'ö'inä. Ja̧u̧nu̧ o'comenä Elíasmä 'cha'achu huä̧mipi̧nö̧do Carmelo möä'ca ju'tä päjure beipome jubö, chutä rȩjȩcu̧ ja̧rȩyu̧nö̧ päi'önä jȩpi̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i'ämä öjahuiyä 'quiyu 'cä̧tȩ päte'ö päi'önä jȩpi̧nö̧do.43Ja̧u̧ pä'inödo̧ umöhuäya̧rö̧: Jitämä cha'achö topi aje de'ähuotocu ja̧u̧mä̧ u̧ru̧hua̧ hueöta'anö ye pä'inö, 'cha'achö topäji'ca̧ pä'inö: "Yorisotä juiya'a." Ja̧'hua̧nö̧ jiähuäcu Elíasmä pä'inö ja̧u̧ru̧: "Pä'äjita'anö topi, ttumö ji̧mö̧tȩ ja̧'a̧nä̧ koromöttö̧ to'cherenö päi'önä." 44Ttumö koromöttö̧ to'cherenö päi'omenä. umöhuä̧ya̧ pä̧i̧nä̧cu "Topi, ajiya isoppa aje de'ähuotottö 'chahuächa'a, ji̧'qui̧nö̧tä̧ ttö̧ja̧sa̧ umö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧." Ja̧'hua̧nö̧ jiähuäcu Elíasmä ädätinö: 'Cha'ächö 'chä̧nö̧ ji'ähuäji Acabrö: Jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ caruquiyä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mȩyȩhuä̧chö̧ täi ajiya ichäcua'a ä'canä cu̧ji̧pa̧'a̧cu̧."45A̧'u̧cua̧'a̧tä̧ jä̧ji̧ o'comenä 'cuäopina'ado mo̧rjä̧'i̧nä̧ yo̧'cu̧ ni'ina'ado ajiya icha pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya isoppa'inä, ajiyamä rö̧ä̧nä̧ ichina'ado. Acabmä öcarucänä huä̧mä̧dö̧ 'chi̧nö̧do Jezreelra̧'a̧. 46Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ Elíasmä tu̧ru̧hua̧ ti̧ä̧nä̧hua̧ umö jacuä ki̧nä̧do. ja̧u̧mä̧ jueö i̧sä̧ta̧ äcänä isappänä rä'ädäcuähuo'äji'ca̧ ti̧'ä̧dö̧ ku̧nä̧huä̧ji̧'ca̧ jopö 'chi̧nö̧ Acab o'ca'anä Jezreel mänä doächäcuähuome jubö päi'önä. Rȩbȩhui̧nö̧do Acabttö ä'canänö Dios a̧'cua̧ ihueyenä.

Chapter 19

1Acabmä ji'ähuinö Jazabelrö o'cajuiyönä Elías jȩä̧ji̧mä̧, juhua'a jö̧ta'anö o'catoi'önä hue'ähuotörö curodänä cuä'äu icuäji'inä - jiähuinäcu̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jezabelmä hue'inäju̧ ya̧tȩ jiäcuähuä i̧sa̧rö̧ Elíasrö jiähuäja pä'ö, koro'inä pä'chäcuähuä juiyönä ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧mä̧ huä̧i̧nä̧ ro̧ttȩpa̧tö̧ pä'ö. A̧'a̧ yo̧ä̧i̧ mo̧ro̧ pi̧yȩtä̧ horasnä cua̧'cua̧rö̧mä̧ jȩpö̧ chicuococu päjijä̧, ucutä jahuätörö jȩpö̧ cuicuäji'anömä. 3Elíasmä ye'ecui'ö tö'ipächinö ö̧ji̧pa̧ pä'ö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Judá rȩjȩttö̧mä̧ Beersebarnä rȩbȩhui̧nö̧, juȩnȩtä̧ ku̧ni̧pi̧nö̧ u'uttädinäcu̧rö̧mä̧.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ i̧hui̧nö̧ mä̧nä̧nä̧ ya'ute mo̧ro̧ 'cuäo'önä de'a'inä jui̧yä̧jä̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ i̧huo̧mȩnä̧ mȩji̧yä̧ dau ko̧mȩ rȩbȩhui̧nö̧, täcö 'curupäia'anö päi'önä juiyöpächi'äjitä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juäitä dau u̧ju̧tä̧ro̧mȩ pä̧mä̧dö̧ pä'inö: "Täcö huä̧i̧nä̧ ja̧'a̧ chu̧ru̧hua̧ cha̧'cua̧rö̧mä̧ jȩpö̧ icuittö ttömä chä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ ji̧nö̧'a̧nö̧mä̧ adihuä i̧sa̧mä̧cö̧sä̧" 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ juäu dau u̧ju̧tä̧ro̧mȩ kada'ca pä̧mä̧dö̧ ä'i'inö, ja̧'hua̧nö̧ ä'i'äji o'ca'a ya̧tȩ isoppa hua̧ ichi'ö me'ö̧ päinäcu̧: "Ä̧rä̧mi̧'ö̧ cu̧cuä̧ cuiti" 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Elías ippeyä ja̧'a̧cu̧ toomenä topinö: U ja̧'a̧cu̧ jo̧mȩ sa̧dä̧'ca ka̧'a̧ adiunä cuä̧mi̧'ö̧nä̧ ocuränä ȩttä̧huä̧'ca. Juhua'a jö̧ta'anö ajiya acuäba'inä ka̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cuä̧nö̧'i̧nä̧ cuinö, au'inä ahuinö ja̧u̧ cä'ädömä pä'äjita'anö pä̧mä̧dö̧ ä'i'inö.7U̧ru̧hua̧ umöhuä̧ya̧ isoppa hua̧ päjitä ppa̧'a̧chö̧ todärenä päi'önä me'ö̧ päinäcu̧: Ä̧rä̧mi̧'ö̧ cu̧cuä̧ cuiti däje pä'ö mänänä cai̧huä̧cua̧'a̧mä̧ oto jä̧cua̧'a̧. 8Elíasmä ä̧rä̧mi̧'ö̧ u̧cuä̧'i̧nö̧ cuinö, a'u'inä ahuinö, ja̧u̧ u̧cuä̧ cuä̧nö̧ cä'ädömä täcö juruhuächi'inö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ i̧hui̧nö̧ ttö̧ja̧ ta̧ju̧ mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧, ttö̧ja̧ ta̧ju̧ yodo jo̧mȩnä̧ Horebnä i̧rȩbȩhuo̧mȩnä̧ jubö, juhuenä de'amä Dios ö̧jo̧mȩ ji̧na̧'a̧.9Juhuoröttömä idoränä do'ächi'ö ya'ute yodo jo̧mȩnä̧ ä'ö pinö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ru̧mä̧ u̧ru̧hua̧ i̧huȩnȩ rȩbȩhui̧pö̧ pa̧'a̧nö̧ päinäcu̧: ¿Elías porömä däje jȩ'cua̧'a̧ttö̧? 10Ja̧u̧mä̧ ädätinö ä'cuoyähuäcuäönö kö̧sä̧ ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä Israel ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧mä̧ ucuocu todeunä kä̧cuä̧huä̧ jä̧'i̧jö̧mä̧ jaropi'äjätö ucuru ucuotö jȩpö̧ ku icu iyähuä o'ca jä̧'i̧jö̧mä̧ jȩpö̧ icuäjätö. Ucuttö hue'ähuotö pä'ijätörömä curodänä cuä'äu icuäjätö ji̧nä̧ a̧'cua̧rö̧mä̧ ttö katä hua̧tä̧ ki̧'i̧pä̧ji̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧."11Ja̧u̧mä̧ päinäcu̧: U̧mi̧cu̧ rä'o'ö de'attömä cu̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ kä̧mä̧di̧, däje pä'ö täcö juȩnȩnä̧tä̧ 'cuädopa pä'ö kö̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ juȩnȩtä̧ ö̧ja̧'a̧ u̧ru̧hua̧ 'cuä'opinö isoppa juruhuoppa ichina'a de'a'inä toeina'a inähuiyä'inä durächipina'a tu̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Tu̧ru̧hua̧mä̧ isoppanämä ko̧cö̧ pinö, juoppa isoppa o'ca'anämä ttö̧ȩpi̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Tu̧ru̧hua̧mä̧ ttö̧ȩpö̧ juäinämä ko̧cö̧ pinö. 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ȩpä̧ji̧ o'ca'anämä ocurä'inä ichina'a, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ocurä o'ca'anämä ttucuocua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jä̧'i̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ra̧huä̧pi̧jö̧nä̧ ucuocuina'a.13Elías ja̧u̧ huȩnȩ ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧ ö'ä tto'ecuinö chutä ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ huä̧mȩ i̧sä̧ta̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ idorä ä'ca rä'opinö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tu̧ru̧hua̧ i̧huȩnȩ ä̧ju̧cui̧nö̧ churutä pa̧'a̧nö̧ ucuocu pä'a: ¿Elías däje jȩ'cua̧'a̧ttö̧ porömä? 14Ja̧u̧mä̧ ädätinö: Ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrömä ä'cuoyäunö kö̧sä̧. Israel ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ ucucu todeunä kä̧cuä̧huä̧ jä̧'i̧jö̧mä̧ jaropi'äjätö; ucuru ucuotö ku icu iyähuä o'ca jä̧'i̧jö̧mä̧ jȩpö̧ icuäjätö. Ucuttö hue'ähuotö pä'ijätörö'inä curodänä cuä'äu icuäjätö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧nä̧ a̧'cua̧rö̧mä̧ ttö ka̧tä̧hua̧tä̧ ki̧'i̧pä̧ji̧sä̧ ji̧nä̧ ttusäcusä cuä'ö tticuattö pä'ö.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tu̧ru̧hua̧ päinäcu̧: Mä̧nä̧ cuichinämänätä̧ ppa̧'ä̧chi̧ de'a jui̧yä̧jä̧ttö̧mä̧ Damascora̧'a̧tä̧ täi. Juhuene cui̧rȩbȩhuo̧mȩnä̧mä̧ a̧dȩj dacuepajá Hazeelrötä siria rȩjȩttö̧ ru̧hua̧ päi'önä ö̧jä̧cua̧rö̧. 16Mimsi i̧tti̧ Jehurö'inä a̧dȩja dacuepajá Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä ö̧jä̧cua̧rö̧, juhua'a jö̧ta'anö Safat i̧tti̧ Eliseorö'inä a̧dȩja dacuepajá Abet-Meolatt'inä ucutä cuo'come huȩ'ä̧hua̧ päi'önä aditä̧cua̧rö̧'i̧nä̧.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Hazael ucurä'chunä cuä'ö tticu juiyarö pä'ö tö'ipächäjirömä Jehútä jä̧cua̧'a̧ ja̧u̧rö̧ cuä'ö i̧cuä̧cua̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö Jehú ucurä'chunä cuä'ö tticu juiyarö pä'ö tö'ipächäjirömä Eliseotä jä̧cua̧'a̧ ja̧u̧ru̧ cuä'ö i̧cuä̧cua̧mä̧. 18Ttömä jȩchä̧cua̧sä̧: Israel ttö̧ja̧ttö̧mä̧ 7 mil jo̧mȩnä̧ huotörö Baal ä'ca jo̧mȩ ttihue'quiyunä ja̧rȩyu̧ pä'i'ö kä̧mä̧do̧co̧tö̧ pä'ijätörömä, juhua'a jö̧ta'anö ttänä'inä 'chu̧'o̧po̧co̧tö̧ pä'ijätörömä - pä'inö Tu̧ru̧hua̧mä̧.19Elíasmä juhuottö rä'opö ichomenä po̧cui̧pi̧nö̧ Safat i̧tti̧ Eliseorö 'cuä'opö ö̧ja̧'a̧ pä̧cä̧yu̧ 12nö̧ huotöcu isähuänä ttö̧ja̧cua̧'a̧nä̧, chutämä röjinä juȩ'ȩpä̧ri̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Elíasmä 'cuä'opinö eliseo ä'canä, ja̧'hua̧nö̧ 'cuä'opö kä̧nö̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ huä̧mȩ i̧sä̧ta̧ icuinö ja̧u̧ru̧tä̧ huä̧mä̧dö̧nä̧. 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Eliseomä pä̧cä̧yu̧rö̧ icuipö Elías o'ca'anä jopächö 'chä̧hui̧'ö̧ pä'inö: Jä'epösä ucuru huecuattö pä'ö chä'orö'inä, cha̧ju̧ru̧'inä te'äu 'chu̧do̧pa̧ja̧ pä'ö, ja̧u̧ni̧u̧u̧ o'ca'atä ucucu chi̧chä̧cua̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ päinöcu̧ täi, ppa̧'ä̧chi̧, ¿Ttömä däje jȩchä̧cu̧ttö̧?21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Eliseomä ppa̧'ä̧chi̧nö̧, ppa̧'ä̧chä̧ji̧'ca̧mä̧ pä̧cä̧yu̧rö̧ 'chu'ädö cuä'ö icuinö de'ämä ocurä so'äji'ca̧ ttö̧ja̧rö̧ iyä'chinö, ja̧'hua̧nö̧ i̧yä̧u̧ jahuätömä cuinätö̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'amä ä̧rä̧mi̧'ö̧ Elías o'ca'anä 'chinö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ täcö chutä aditähuä päi'önä ppä̧'ä̧dä̧ri̧nö̧.

Chapter 20

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Siria ttö̧ja̧rö̧ ru̧hua̧ Ben-adadmä umöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧rö̧ ca̧ca̧ti̧nö̧ ja̧u̧cu̧mä̧ 32nö̧ ruhuotö ppättäda'anä, ttä̧ji̧mö̧ cabsyu̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ttöcaruquiyä Samaría tö'cö ki̧nä̧tö̧ juȩnȩtä̧ kä̧nö̧ rohuäö icuinäcu̧. 2Huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ hue'inö Israel ttu̧ru̧hua̧ Acabrö jittähuäja pä'ö. 3Pa̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ pä'äji ru̧hua̧ Ben-adadmä cuiäre pärätätä, cuiäre oro'inä, ttötä chiäre jä̧cua̧'a̧ cumöhuäyotö nä̧tö̧'i̧nä̧, cui̧tti̧mö̧ adihuätö'inä ttötä jä̧cua̧'a̧.4Israel ru̧hua̧mä̧ ädätö pä'inö: Ucu päcu'anötä̧ jä̧cua̧'a̧, ttö chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧ o'cajuiyönä chu̧ju̧nä̧rö̧mä̧ ucutä cuiäre jä̧cua̧'a̧. 5Pä'äjita'anö huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧ ppa̧'a̧chö̧ pä'inätö̧ pa̧'a̧nö̧ pä'äji Ben-adadmä: hue'äjisä jittähuacu pä'ö. Cuiäre pärätä'inä, cuiäre oro'inä cui̧tti̧mö̧'inä cuittimörö'inä cui̧yä̧cua̧jä̧ pä'ö. 6Koromä pi̧yȩ juäisometä̧ huȩdä̧cua̧sä̧ chumöhuäyotörö, ucu cuojusode ttusähua pä'ö, cumöhuäyotö ttojusode'inä ttusähua pä'ö jahuätömä o'cajuiyönä nua'a jueimä ttȩmi̧pä̧cuo̧tö̧.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ru̧hua̧mä̧ ttipiyuttömä ttä̧mö̧ jö̧nä̧ huotörö huopö pä'inö: Ttu̧'ȩpä̧rä̧chi̧'ä̧tu̧cui̧ pidemä surojutä usu, ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧ chi̧rȩcua̧mö̧rö̧'i̧nä̧, chi̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ iyäjisä, chiäre pärätä'inä chiäre oro'inä iyäjisä. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ o'catoi'önä ötahuiyättö tä̧mö̧ jö̧nä̧ huotömä ädätinätö̧: cuesetärö, jä'epömä cu̧jä̧rö̧.9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ Ben-adad u̧mö̧huäyorö pä'inö: Cumöhuöyorö jäcuepäjimä jȩchä̧cua̧sä̧. Pä'äjita'anö jäcuäpömä jȩchi̧ya̧rö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ u̧mö̧huäyotörö'inä ja̧u̧rö̧ pä'äjita'anö ppa̧'ä̧chi̧nä̧tö̧ päji huȩnȩ jittähua pä'ö. 10Ben-adadmä pä'äjita'anö umöhuäyotörö pa̧'a̧nö̧ jittähuiyärö pä'ö hue'inö. Tö̧ä̧nä̧huo̧tö̧mä̧ huä̧i̧nä̧tä̧ cuä̧'ö̧ ttiicuattö ja̧, Samaria ötahuiyä i̧sa̧ppȩtä̧ päi'önä toe'öttömä, chumähuäyotörö'inä huäinä cuäcuättäcuotö.11Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ ädatinö, Yate curä ttö̧ja̧sa̧ ucurä'cacu jo̧mȩnö̧ räopächa pä'ö jo̧mȩnö̧ kö̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ jȩ'cuä̧cuo̧tö̧jä̧ päöjuiyö'anö ja̧'a̧ jo̧mȩnö̧ jȩpä̧tö̧ a̧'cua̧rö̧nä̧mä̧. 12Ädätäji huȩnȩ ä̧ju̧cu̧mä̧, koro ruhuotucu ahuoya au pä̧nö̧ umöhuäyotörö pä'inö jo̧mȩnö̧ adicuätucui päomenö jahuätömä jo̧mȩnö̧ adicuinätö̧ tturohuähua pä'ö.13Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Acadrö topö 'chä̧ji̧'ca̧ pä'inö pa̧'a̧nö̧ pä'äji chu̧ru̧hua̧ Diosmä ¿Cuaboiyotö recuätörö topäjä tä̧ji̧? Ttömä chaboiyotörö cuiminä chiyäcujä pidemä ttö chu̧ru̧hua̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ pä'ö. 14Acab ädätinö "Tide umönä? Ja̧u̧mä̧ pä'inö ötahuiyättö ruhuotö ttumöhuäyotö ttumönä iyipäji. Acab pä'inö ¿Dijä̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ urohuähuäcua̧mä̧? Ja̧u̧ ädätinö ucutä ja̧'a̧. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ötahuiyä ruhuotörö ca̧ca̧tö̧ pä'inö jahuätömä 232nö ji̧na̧'a̧, ja̧u̧nu̧ o'comenä ötahuiyä ttö̧ja̧'i̧nä̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧'i̧nä̧ o'catoi'önämä 7 milnö ji̧na̧'a̧.16Kä̧hua̧ jueö kö̧rö̧ rä'opächinätö̧, jua'atä ki̧nö̧ ru̧hua̧ Ben-adadmä, ojusodenö a̧huä̧yu̧ au tä̧'ä̧mä̧'chö̧tä̧ ki̧nö̧ umöhuäyotucutä, jahuätömä 32 milnö ji̧na̧'a̧ ppa'ädö ichäjätömä. 17Ötahuiyätö ruhuotö ttumöhuäyotö ji̧na̧'a̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ rä'opinätö̧mä̧, Ben-adadmä ä'canä jittähuäja pä'ö hueäja'a ji̧na̧'a̧. Täcö Samariara̧'a̧cu̧ u̧mä̧tö̧ ichäjätötó pä'ö.18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ pä'inö: Huȩnȩ juiyönä ttichäjittö'inä, rohuäu ttichäjittö'inä tta̧'cua̧ra̧'a̧nä̧ 'chu'ädätucuitö. 19Ötahuiyättö ruhuotö tturuhuotö päjätömä, ötahuiyättö rä'o'ö tto'ca'anä 'chä̧hui̧'ö̧ 'chuttädinäu.20O'catoi'önä ttaboiyotö päjätömä cuä'äu tticuinäu̧ korotömä töttipächa'a rutti'inäu̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Siria ttu̧ru̧hua̧ Ben-adad'i̧nä̧ umöhuäyotucu cabayu̧tö̧nä̧ tö'ipächinö. 21Israelttö ru̧hua̧'i̧nä̧ rä'opö cabayu̧tö̧nä̧'inä, caruquiyänä'inä 'chä̧tö̧rö̧mä̧ cuä'äu si'epö icuinä̧u̧.22Ja̧u̧nu̧ o'comenä Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧, Israelttö ru̧hua̧rö̧ pä'inö, jo̧mȩnö̧ adicui'ipö kä̧hui̧, ya'ute a̧'ȩ 'cuäo'ö o'ca'a, Siria ttu̧ru̧hua̧mä̧ pä'äjita'anö rohuäu i̧chä̧cua̧ ucuru. 23Siria ru̧hua̧ umöhuäyotömä pä'inätö̧: Israel ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧mä̧. mö̧ä̧'quiyö'inä ttö̧ä̧nä̧huotö ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jȩpö̧ tticuaja̧u̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pä̧mä̧roppätötä si'epö tticu'anö huotö.24Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ruhuotörömä emö icuätucui, su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotörö ku̧nö̧ 25U̧cu̧mä̧ ko̧ro̧tö̧ jarepotucu curä rohuähuätörö emö pä'äji tottechä'ächome yorecuächönä, cabayu̧tö̧nä̧'i̧nä̧ caruquiyättö'inä, ja̧u̧ o̧'co̧mȩnä̧tä̧ rȩjȩ pä̧mä̧romettö̧ turohuähuäcuotöjä̧, huȩnȩ juiyönätä jȩpö̧ ti̧cuä̧cuäu ruhuomä pättäji'anötä̧ jȩpi̧.26Ya'ute a̧'ȩ 'cuäopinö o'ca'a Ben Adadmä umöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧rö̧ ä̧tȩpi̧nö̧ Siriarö Afec rȩjȩttö̧ israel ttö̧ja̧ tturohuähua pä'ö. 27Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Israel i̧tti̧mö̧'i̧nä̧ usäu 'chi̧nä̧tö̧, täcö jo̧mȩnö̧ jȩpä̧tö̧'cotö ja̧'hua̧ta̧nö̧ topäcuähuinätö̧, Israel i̧tti̧mö̧ su̧ro̧da̧u̧mä̧ cabra i̧tti̧mö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ huinätö̧ Asiattö su̧ro̧da̧u̧mä̧ rȩjȩ pä̧mä̧ro̧mȩmä̧ suhuädi'ina'a.28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Dios u̧mö̧huä̧ya̧ 'chi̧nö̧ Israel ru̧hua̧ ö̧jo̧mȩcu̧ ja̧u̧rö̧ ucuocu pä'inö: Pa̧'a̧nö̧ pä'ö Diosmä Sirio ttö̧ja̧mä̧ pä'ätö möä'quiyötä ttö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä, meje'quiyutä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ su̧ro̧da̧u̧mä̧ recuätö ja̧'a̧nä̧ ucu cumönätä̧ chi̧yi̧pä̧u̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Dios ja̧'a̧ pä'ö ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧.296nö mo̧ro̧mä̧ ttahuaruhuäcu pönä ca̧ca̧cuä̧rö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧, ji̧mö̧tȩttö̧ todäre päi'omenä täcö curä rohuäu kä̧mä̧di̧nä̧tö̧, Israel i̧tti̧mö̧mä̧ cuä'ö icuinätö̧ Siriarö ya'ute mo̧ro̧tä̧mä̧ 100 milnö umätö̧rö̧. 30Korotömä tö'ipächinätö̧ Afec, ötahuiyära̧'a̧ jua'attö 27 milnö umätö̧rö̧ ka̧cui̧pä̧jä̧tö̧rö̧ ttoecuä'ca mo̧i̧nä̧u̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ben andad'inä ötahuiyära̧'a̧cu̧tä̧ tö'ipächö yo̧ca̧tȩnä̧ dajahuächinö.31Ja̧'a̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ umöhuäyotö pättinäcu̧, ujutumä ä̧ju̧cuä̧jä̧tö̧jä̧ Israel rȩjȩttö̧ ruhuotömä rȩrö̧jö̧ topätödo, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧, täcänä tȩä̧ta̧ tu̧nä̧huä̧tu̧cua̧, tusacuyunämä isappä ti̧'ä̧dä̧cuä̧u̧, rȩrö̧jö̧nö̧ topitö pähuä jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ ti̧'chä̧tu̧cua̧ ta̧'cua̧rö̧ jȩpö̧ icua'acu. 32Ja̧u̧nu̧ o'comenä i̧sä̧ta̧ täcänä ru̧nä̧hui̧'i̧pö̧ tusacuyunä isappä ti̧'ä̧dä̧cuä̧hui̧'i̧pö̧ Israel ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ 'chä̧hui̧'ö̧ pättinäcu̧: Cu̧mö̧huä̧ya̧ Ben adadmä pä'äji cha̧'cua̧rö̧ jȩpö̧ icuhuiyattöhue, ja̧u̧mä̧ ädätinö ji̧nä̧ a̧'cua̧rö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ ttö chi̧jä̧hua̧tä̧ hua̧.33Jahuätö umötö̧mä̧ adiunä päji huȩnȩ ȩpi̧nä̧tö̧, jurunänö päji huȩnȩ 'chä̧hui̧'ö̧ pä'inätö̧: Isopäi'önätä cui̧jä̧hua̧ Ben adadmä kö̧, ja̧'hua̧nö̧ pä'äji, ȩmä̧jä̧tu̧cui̧rö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ben adadmä Acab ä'ca jo̧mȩ 'chä̧hui̧'i̧nö̧, ja̧u̧nu̧ o'ca'a carucä ju'tä 'cahuächi'önä hueinäcu̧. 34Ben Adadmä̧ pä'inö: Ttömä cuiäre ötahuiyä chä'o 'choipinömä ppädäcua̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Damasconä cuähuä iyähuome päi'önätä̧ jȩ'cuä̧ji̧, chä'o Samaria ötahuiyä jȩi̧nö̧'a̧nö̧tä̧ pää'inö Acabmä, Ja̧'hua̧nö̧ päcua'attö cä'ädö chicuäcua̧jä̧ cui̧hua̧ pä'ö cuyäru isojänä huȩyu̧tu̧ tti̧huȩnȩ ppättahuaji o'ca'a i̧hua̧ pä'ö hue'ö icuinäcu̧.35Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧ tti̧tti̧, Dios päji'anötä̧ pä'inö a̧hua̧ru̧hua̧rö̧, jitämä cuä'ittö päcu ja̧u̧mä̧ cuä'u icua pä'ömä kä'co pinö. 36Ja̧u̧mä̧ päinäcu̧: Dios päjimä cuesetoca'aja̧ttö̧mä̧, poröttö tucuipächomenämä, möyähuiyätä jȩpö̧ i̧cuä̧cua̧jä̧ ja̧'a̧ttö̧, töipächäji o'ca'a ya̧tȩ mö yähui po̧cui̧pö̧ cuä'ö icuinäcu̧.37Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ka̧ra̧ uborö po̧cui̧pi̧nö̧, ja̧u̧rö̧ pä'inö, jitämä cuä'ittö. Päcu cuäinäcu̧ ötta päi'önätä̧. 38Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ tö'ipächäji'ca̧ mä̧nä̧ ä'ca tta̧'ä̧ri̧nö̧ ru̧hua̧ icha'anä, ö'änämä jerutäcuäu icuinö i̧sä̧bä̧ ti̧'ä̧dä̧cuä̧u̧.39Ru̧hua̧ 'cuäopomenämä päinäcu̧, huopö pä'inö ru̧hua̧rö̧ ucu cumöhuä̧ya̧mä̧ curä tturohuähuome kä'cottö tö'ipächäji, ja̧u̧mä̧ ttö chu̧ja̧'a̧cu̧ ichi'ö pä'äji pide uborö tta̧'a̧ru̧yi̧ttö̧ ja̧u̧ töipächöttömä ucu cua̧'cua̧rö̧nä̧tä̧ cuimitä̧huä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧ ya'ute talento pärätänä cuimitähuä̧cua̧jä̧. 40Ucu cumöhuä̧ya̧mä̧ koro'inä, koro'inä jȩö̧ pä̧nä̧ ja̧u̧ ubomä tu'ipächäji, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ päinäcu̧, ucutä ja̧'a̧ huȩnȩmä̧ ucu päcuäji'anötä̧ cumitä̧huä̧cua̧jä̧.41Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ ö'änä ti̧ä̧da̧cuä̧huä̧ta̧ ko̧'ä̧dö̧ cuä'ö icuinö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩo̧mȩnä̧ Israelttö ru̧hua̧mä̧ ttu̧'ȩpä̧rä̧chi̧'i̧nö̧ Dios päö huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ ja̧'a̧ pä'ö. 42Ja̧u̧mä̧ pä'inö pa̧'a̧nö̧ päji Diosmä ya̧tȩ a̧'cua̧rö̧ huedäji'anö jȩpö̧ cuicuaja'attö ucutä ja̧'a̧ i̧mi̧nä̧ tocue'äcua̧jä̧, cuahuaruhuä'inä ja̧u̧ ahuaruhuä totte'äji'anötä̧ totte'äcuotö. 43Ja̧'hua̧nö̧ päö ä̧ju̧cu̧ Israelttö ru̧hua̧mä̧ a̧'cua̧ juiyächi'inäcu̧ ajahuinö. Samariara̧'a̧ ojusodecu ppa̧'ä̧chi̧nö̧.

Chapter 21

1Recuo 'cuä'opinö O'ca'a Nabotmä Jezreel ttö̧jä̧'i̧sa̧ pi̧nö ja̧u̧mä̧ Samaria rȩjȩ ru̧hua̧ Acab Ojuisode tö'cönänö Uva pättä ku̧näri̧nö̧, 2Acabmä Nabotrö ucuocu päi'nö'' ucu cuiättä uva pättä iyittö chojusode to'cö ka'attö a'cuacunä ka'attö chu̧ju̧nä̧ pä'ö päröcuä'attömä adihuä juai uva pättä chi̧yä̧cuä̧sa̧ ucurumä, ja̧'hua̧nö̧ jä'änä cuema päcuttumä 'chimitä̧cuä̧jä̧ micuämä pärätänätä̧''3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Nabtmä Acabrö ädätinö̧: ''Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ tu̧ru̧hua̧mä iyiya̧cua̧ cu̧tä̧mö̧ mi̧nä̧ jȩpu̧ ttö̧ji̧nö̧mä.'' 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Acab ruhuo i̧sodenä do'acchiomenä, Nabot Jezreelita ttö̧ja̧ isa̧ päi'nö a̧möcuädi'omenä a̧misuräqui'inäcu pä'änö: Cutämuminä ä'cänäji jepö ttöjimä chiyiya̧cuä̧ja̧ pä̧'ina̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ru̧.'' Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä jaumä ä̧'ä̧ppä̧nä äppäcuänö pämädäji'ca̧mä ucua pä'ocu pinö.5Irecua Jezabelmä ja̧u̧ o̧jo̧mȩ chähuiö jä'epö pä'inäju: ¿ ttä̧'a̧nö pä'ö cuänö'inä cucuoca'a cua'cua tta̧cuȩcua̧ jä̧'ä̧ttö̧? 6ja̧u̧ ädätinä'ö̧ Ja̧hua̧nö ja̧'a̧nä̧ Nabot jezreelita ttö̧ja̧ I̧sa̧rö̧ ucuocu pä'äjisa̧. pärätänä chimitacu cuiättä iyittö cueseu̧nä jöttömä korottä cuiättä'inä chiyäcuä̧jä̧ ucutä cuiare päi'önä Ja̧hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧mä ädätinäcusa̧ ''ttö ucurumä uva pättämä chiyäcuä̧sa̧ päi'inäcusa̧.'' 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä Irecua jezabel, Jä'epö pä'inäju̧ ¿Israel ttö̧ja̧rö hueahua i̧sa̧mä'cö täji ucumä? Cua 'cua̧ esehuachi'onä ärämi'ö Cui̧tti̧ ttötä chiya̧cua̧ja̧ Nabot Jezreelita ttö̧ja̧ i̧sa̧ o'ättättömä.8Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö Jezabelmä Acab iminä cuyäru isojä hueyutumä tädecuächönä 'to'inäju ja̧utä imimä ja̧'huä̧nö ja̧'a̧ttö hueinäju tämo jönä huotöröi'nä ruhuottö ji̧nä yo̧metȩ cacacuiätörö̧'i̧nä̧ ja̧'a̧nä nabot Ötahuiyä tö'cö kä̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä hueinäju̧. 9Ja̧huaju cuyäru isojä hueyutojämä pä'a̧nö pä'inä'a '' cucuä ado̧chu̧ huopätucui ja̧'huanö ja̧'a̧nä Nabotrömä Ötahuiyä ttö̧ja̧ ttä'ca jo̧me kunätucui jönä pä'inä'a̧ 10Jä̧'hua̧nö jo̧nä̧tä̧ jaucumä umätö jueö jiähuo'cotö'inä kunätucui jahuanö ja̧'a̧nä ja'atä topätucuirö suröjuttu 'queecuä pä'iönä pä'inödö ucumä suronä pä'äjijä Diosrö'inä Jahuatanö ruhuoru inä jaumö O'ca'amä umicu epätucuirö inädunä icuau cuä'ö icuähuometa.11Ja̧huanö ja'attö Otahuiyänä kacuätö umätö'inä tämö jönä huotö'inä ruhuotö'inä jo̧nämä Jezabel cuyäru isojänä hueyutu huejäjita'anötä jepinätö jahuätömä . 12Jahuanö. ja'attö̧ Ötahuiyä ttö̧ja̧mä ttucuä a̧do̧chö pänö huotta'anä Nabotmä ja'huätö ttä'ca jo̧me pämädinö. 13Umätö ta̧ju ju'eönä jihuocotö'inä Nabotcutä pä̧mä̧di̧nätö̧; Ja̧hua̧nö ja̧'anä Jahuätömä Ötahuiyä ttö̧ja̧ kä'ca jo̧mettö Nabotrö suronä jiäu päi'nätö: ''Nabotmä Diosrömä ruhuarö'inä riänätä suronä pä'äji.'' jahua'anö ja'anä jahuätörömä Ötahuiyä umi inädunä icuäu cuä'ome emipinätö. 14ja'hua'anö ja'anä tämö jönä huotönä jezabel päju huene hueinätö, pä'änö pä'ina'a:'' jahuanö ja'attö Nabottmä inädunä icuäu cuä'ö tticuäcu 'corupä'iaji.''15jahuanö ja'anä jezabel Nabot rö inädunä cuä'ö tticuä'ä käjuco̧menä jahuäjumä Acabrö päjinäju '' jahuanö ja̧'a̧ttö̧ ä̧rämi'ö täi nabot jezreelita ttö̧ja̧ i̧sa̧ ucuä uva pättärä'a ja̧u̧mä yapare päi'nö pärätä iya pä'ö, jahua'anö ja̧'a̧ttö̧ Nabotmä jitämä a'cuarocu tä'cö ,corupä'i'inö.'' 16Acabmä Nabot 'Corupä'iäji pä'ö äjucuomenä yotäcu ä̧rä̧mi'ö̧ mȩyȩ huäcuö Nabot Jezreelita ttö̧ja̧ i̧sa̧ ucä uva pättärä'acu 'chinö.17Jahua̧ta̧'a̧nö turuhuamä Elia Tisbe Ötahuiyä ttö̧ja̧ i̧sa̧ jahuänä känö̧ Ucuocu pä'inö. 18Jahuanö ja'attö ärämi'ö Samaria Ötahuiyarä'a täi jua'attö topo cuocui'äcuaja Israelttö hueähuä ruhua Acabrö jaumä Nabot ucua uva pättärä'a kö jitämä, chutätä ucua ucua umäi'nä 'chäji.19Jahuanö ja'anä ucuocu pä'äjitö turuhuamä pa'anö pä'äji jönä: ¿Jahuanö jönätä isopäi'önä iä'ö icuäjijä täji,? Jahuanö ja'attö ucumä jauru chuiyäcuäja turuhuamä , Jahuanö pä'ö Nabot ucuoja ahuiritö nettinö'anö ähuiritumä ucu cuamonä cucuojä'nä nettäcuotö 20Ja'huanö ja'anä Acabmä Eliarö pä'inö ¿pocuipäjijä täji ttö chaboiyärömä'' Elia ädätinäcu. ''ttötä cho'ocuiäjitäcujä jahuanö ja'attö ucumä ichäjijä, cuamunätä suronä jecua̧ pä'ö turuhuä tö'arömettö.21Tu̧ru̧hua̧mä̧ pi̧yȩ päcujä: Topi ttömä jȩpu̧ chi̧cuä̧cua̧sä̧ yori'iso juiyönätä ucurumä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuru'inä u̧mä̧tö̧ ppo̧'ä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ cumuäyotörö'inä jönämä jȩpu̧ chi̧cuä̧cua̧sä̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧mä̧ jȩpö̧ chi̧cuä̧cua̧sä̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ huȩnȩ juiyönä ttö̧jä̧cuo̧tö̧. 22Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttömä jȩchä̧cua̧sä̧ ucu cuahuäruhuärömä Jeroboam Nabat i̧tti̧ ahuaruhuä jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ pättiönä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Baasa Ahias i̧tti̧ ahuäruhuä jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ ja̧hua̧nö̧ jö̧nä̧ ucumä ttö cha̧mi̧ surächiönä Israel ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧nä̧ jȩpi̧nö̧jä̧.23Tu̧ru̧hua̧mä̧ Jezabelrö jua jö̧ta̧'a̧nö̧tä̧ ucuocu pä'inö: Jezabelrömä ä̧hui̧ri̧tö̧ ttucuäcuotö ötahuiyä ttoecuäbä jäyättö. 24Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Acab ahuäruhuättö ya̧tȩ ötahuiyättö 'corupäiöttömä a̧hui̧ri̧tö̧tä̧ ttu̧cui̧ä̧cuotö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ u̧mi̧ i̧sa̧rö̧ttä̧ 'corupä'iöttömä mo̧ro̧jä̧nä̧ co̧ä̧rä̧tö̧ ppi̧yu̧tä̧ ttucuäcuotö".25Acab'anö hua̧mä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ toinä'a chutä amonä iyäu suronä jȩo̧i̧nö̧mä̧ Tu̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ irecua Jezabel suronä huȩjä̧ri̧na̧'a̧ttö̧. 26Acabmä tätähuä o'ca surojö ttidecuähua'anötä̧ jö̧ o'ca aditinö chutä ucuotäiyö o'catoinä Amorreo ttö̧ja̧mä̧ suronä jȩttö̧ca̧ ji̧na̧'a̧ttö̧ Tu̧ru̧hua̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧ ppä̧huä̧di̧nä̧u̧.27Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Acab pi̧yȩ huȩnȩ ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧'ca̧tä̧hua̧tä̧ sȩro̧cu̧ icu rö̧ä̧nä̧ ä̧'cua̧tta̧'ȩcui̧pö̧ suräjäpi ȩmo̧po̧ö̧ ttoecuinö. 28Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Tu̧ru̧hua̧mä̧ Elias Tisbi ttö̧ja̧ i̧sa̧rö̧ huȩnȩ jiahua pä'ö hueinö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inö: ¿Topi Acabmä chä'ca jo̧mȩttö̧ yiecuächö tä̧ji̧? 29Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ja̧u̧mä̧ chä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ yiecuächättö ttömä ji̧yȩtȩ mo̧ro̧mä̧ jȩpö̧ chi̧cui̧yä̧cua̧sä̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttömä cuahuäruhuä'inä cui̧tti̧mö̧'i̧nä̧ ttu̧mo̧rö̧mä̧ beadö jȩpö̧ chi̧cuä̧cua̧sä̧.

Chapter 22

1Sirio ttö̧ja̧cu̧ Israel ttö̧ja̧ Aram ttö̧ja̧cu̧ ttörohuähuoca'amä huabodäcuä du'o jo̧mȩnä̧ 'cuä'opina'a. 2Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ huäbodäcuä du'o pä'iomenä cuä'opomenä. Juda ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Josafat Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧ topö 'chinö.3Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ Ttu̧ru̧hua̧ Ujunärä̧u̧ru̧ pä'inö: ¿ucutumä jerupätöjä täji Ramot Galaadmä ujutu töäre ötahuiyä ja̧'a̧ pä'ömä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ujutumä ji̧yȩt'i̧nä̧ jȩpo̧co̧tö̧ pi̧nä̧tö̧jä̧ Siria ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ u̧mö̧ttö̧ chotipa pä'ömä? 4Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Josafatrö pä'inö: ¿ttöcu cuicha pä'öjä täji Ramot Galaad tttö̧ja̧cu̧ curohuähua pä'ö? Juhua'a jö̧ta̧'a̧nö̧ Josafat Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧ ädätinö: ttö'inä ucu jö̧ta̧'a̧nö̧tä̧ hua̧sä̧, chu̧mu̧huä̧yotö'inä ucu cumuhuäyotöta'anö huotö, chä̧ji̧mö̧ cabllotö'inä ucu cuä̧ji̧mö̧ cabollotöta'anö huotö.5ja̧u̧nu̧ o'comenä Josafat pä'inö Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧: "ttömä ucuru jäepusä jitätä Dios päö huȩnȩ jäcuepa pä'ö". 6Ja̧hua̧nö̧ päcu Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ 400nö huotö Dios pä'ö huȩnȩ jiäcuahuä ttö̧ja̧cu̧, ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cu̧pi̧nö̧, jahuätörö pä'inö: ¿Ramot Galaad ttö̧ja̧cu̧ rohuä chö̧sä̧ o cädädiäcua̧sä̧? Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätö pättinäcu̧: rohuähuäji Diostä iyä cuaje ja̧u̧ ötahuiyämä.7jahuanö ja'a Josafat pä'inö: ¿jinä pinemä ya̧tȩ ko̧ta̧ji̧ Dios pä''ö huene jiäcuähuä isa jäteparö pä'ömä? 8Israel ttöja̧ ttu̧ru̧hua̧ pä'nö Josafarö: Ji̧nä̧ ya̧tȩ Dios pä'ö huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ kö̧ jäteparö pä'ömä , Imla i̧tti̧ Micaias, ja̧u̧ru̧mä̧ esetocösä ttömä, ttörömä adihuä juäimä ji'ähuocö surojutä ji'äu. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Josafat pä'inö: ru̧hua̧ ja̧hua̧nö̧ cucuocuä. 9Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ cuöräruhuä ttu̧ru̧hua̧rö̧ huopö pä'inö: "Jurunänö icächö po'i Micaiasrö Imla i̧tti̧rö̧".10Jitämä Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Acab'i̧nä̧, Judá ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Josafat'inä jitötä tturuhuo dȩä̧cä̧nä̧ pȩji̧nä̧tö̧, ruhuo o̧ta̧ tta̧mö̧ca̧sa̧ ca̧tä̧hui̧ö̧, i̧mi̧mä̧, Samaria ötahuiyä toächäcuähuate apate a'ca, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoinä Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧mä̧ jiähue'inätö̧ jahuätö tta'ca jo̧mȩ. 11Quenaana i̧tti̧ Sedequías cuorrättö ppö̧ä̧hua̧na̧ aditopou pä'inö: "Tu̧ru̧hua̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'inö: pi̧yȩcu̧, ucutumä arameos ttö̧ja̧rö̧ cujuruhuäcuotöjä ttijiyöhuäyiunä". 12Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoinä Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧'i̧nä̧ yorätecunätä̧ jiähuinätö̧, pä'inätö̧: "Ramot Galaad rȩjȩ ttö̧ja̧rö̧ rohuähuö cujuruhuätöcua tätöcui, Tu̧ru̧hua̧mä̧ ja̧hua̧nö̧tä̧ jȩpä̧ji̧ ru̧hua̧ u̧mu̧nä̧mä̧".13Micaiasrö huopö ' chi̧nö̧ huȩnȩ ȩpö̧ jiäcuähuä̧sä̧nä̧ ucuocuinäcö pä'ö kä̧ö̧:"topi jitämä, Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧ tti̧huȩnä adiunätä̧ . Ppä'ädipi ica cui̧huȩnȩmä juätö jö̧ta̧nö adihuä jueitä pa'i. 14Micaias päötä: pa̧'a̧nö "pa̧'a̧nö TÄ̧NÄ̧ HUÄ ÖjÖ'a̧nö̧tä̧, TÖÄ̧NÄ̧HUÄ̧ päötä Jä̧cua̧'ä päötä jä̧cuä̧'ä pädädäcuäi̧mä̧. 15Ja̧hua̧nö̧ Jä̧'a̧ rö̧hua̧ pä'ca jo̧mȩ ichinö,rö̧huä̧mä̧ pä̧inä̧cö̧: "¿Micaias ti̧chö̧'anö̧ ja̧'a̧ti̧ Ramut Galaadra̧ cörä rohuahö, ja̧hua̧nö jo̧ca̧'acö? Micaias ädatinäcö̧: "rohuä'o iso jo'epäji" TÖÄ̧NÄ̧HUÄ̧ nä cö̧mu̧nä̧ iyäcua̧jä rö̧hua̧römä.16Ja̧hua̧nö̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a rö̧hua̧ päinäcö̧: ¿ta̧'a̧nö̧ riä̧nä̧ jädepei yäcuttö iso päiönä päcuattö päinä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ i̧mi̧nä̧mä̧?. 17Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Micaias päinäcö̧ "ttomä topinösä Israel ttö̧jä̧ u'catoinärö̧ ttipperecuächinatä mö'ä'carä̧cö̧, ohuejätö ttä̧'ä̧rö̧rö to'ätö jäinö'a̧nö̧tä, ja̧hua̧cuä i̧sa̧ to'ätö. ja̧'a̧ta̧ totuanö ja̧'a̧ yä̧'a̧cupuna ttojuso̧dȩra̧ ppa̧ttä̧chä̧nä̧tä ttö̧ä̧cuä̧nä̧tä̧."18Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel Tu̧ru̧hua̧mä̧ Josafatrö pä'inö: "¿Pitemä adiunämä jiähui̧chä̧cua̧, suronätä̧ ji̧ä̧huä̧cua̧ pä'ömä, jiähuocöpäjisä tä̧ji̧?" Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Micaíasmä pä'inö: 19Ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ä̧ju̧cui̧ Cu̧ru̧hua̧ Cui̧ä̧nä̧hua̧ Dios i̧huȩnȩ: ttömä topinö̧sä̧ chu̧ru̧hua̧ ideäcänä ö̧'a̧'a̧, Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cato'inä isoppa huotö mo̧ro̧jä̧nä̧ 'ka̧cua̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧u̧tä̧ ä'ca jo̧mȩ ka̧cui̧nä̧tö̧ yotutemä u̧mu̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧'i̧nä̧ ieruhua'aacu'inä. 20Ja̧u̧ Uruhua Ö̧nä̧hua̧ pä'inö: ¿Di jä̧ttö̧ Acabrö yapare jiähuäcua̧, 'chähuächäcuä'anö ja̧u̧nu̧ o'comenä Ramot Galaadttö ma̧'ö̧ icua pä'ö? jahuätöttö pä'inödo pi̧yȩ, korotö pänättö̧do ji̧yȩ.21Ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ya̧tȩ isoppa hua̧ ichinö pä̧tȩcuä̧nö̧, Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ kä̧mä̧di̧nö̧, pä'inö: ttö jä̧cua̧'a̧ yapare jidähuä̧cua̧mä̧ ja̧u̧ru̧. 22Ja̧u̧ Tu̧ru̧hua̧mä̧ pä'inö: ¿Ta̧'a̧nö̧do? Ja̧u̧ isoppa hu̧mä̧ ädätinö: Ttö jö̧cua̧'a̧ isoppa hua̧'a̧ chi̧'chä̧cua̧mä̧ jahuätö ä'canä jiäcuähuä ttö̧ja̧nä̧ doächiö yapare jittäunä jȩchä̧cua̧sä̧. Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ädätinö: ucu ka̧cuä̧mu̧ topäcuähuettö pättiönä jȩ'cua̧ja̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ juiyö adiu rä'opönä. Jitätä jȩ'cua̧ täö jȩ'cua̧ ja̧'a̧ ye'e. 23Jitä topi, ja̧u̧ u̧ru̧hua̧ Ö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ jahuätö ä'cotoiönä u̧ju̧nä̧rä̧u̧ ä'canä 'cuäo̧pä̧cuȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧ ttä'änä tucuocumä ya̧tȩ isoppa hua̧ yapare jittähue'a pä'ö hue'inö jahuätörö, Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ i̧huȩnȩ pä'ö 'cu̧nä̧ji̧ ucuru.24Ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Sodequia i̧tti̧ Quena'a 'cha'achinö, Micaia iebabanä cuä'inö, cuä'jica̧ pä'inö: ¿Ti̧mä̧ mä̧nä̧nä̧ 'chä̧nö̧ Chu̧ru̧hua̧ Chi̧ä̧nä̧hua̧ ttöttö rä'opä'chö ucuru ucuocuacu pä'ömä? 25Micaia pä'inö: "topi, ucumä ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧tä̧ cu̧huo̧juä̧chä̧cua̧jä̧, ä'ähuo̧ca̧pu̧nä̧ jopä'chötä Ttu̧cuȩpä̧ri̧ä̧cua̧jä̧". Ja̧u̧tä̧ jȩcuä̧cua̧jä̧ cudajuächa pä'ö.26Ja̧u̧ ru̧hua̧ Israel ttö̧ja̧ tu̧ru̧hua̧ pä'inö u̧mu̧huäyotörö". "Chuädätucuirö Micaiarö ȩpä̧tu̧cui̧rö̧ Amon ötahuiya rhuu̧a̧ ö̧jo̧mȩcu̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Josiarö'inä ttö chi̧tti̧rö̧'i̧nä̧. 27Jiähui ja̧u̧ru̧: ja̧u̧ ru̧hua̧mä̧ pä'ö: pide uborö cärenä rötätucuirö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧cuȩcuäje pä'ucuinö. Ppo̧u̧cu̧ pu̧nä̧ ajiya'inä ahua'a cuiyätucuaröjäm ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö chichome jubu pä'iönä cä'ädö". 28Micaiasmä pä'inö: "ppa̧'a̧cjhö̧ eseäcuähuänä cuirebeuttumä̧ Tu̧ru̧hua̧mä̧ ttö̧nä̧mä̧ ucuocuiyä̧cua̧, ja̧u̧tä̧ tta̧tȩcu̧nä̧ pä'inö: "Ttö̧ja̧mä̧ o'catoinä tta̧cu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧.29Israel ttö̧ja̧ttö̧ ru̧hua̧'i̧nä̧ Judáttö Josafat'inä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩnä̧ 'chi̧nä̧tö̧ Ramot de Galaadrö rohuäu tticua pä'ö. 30Israel ttö̧ja̧ttö̧ ru̧hua̧mä pä'inö Josofatrö: Ttömä imicu̧nä̧nö̧ jö̧nä̧ jȩpä̧cuä̧hui̧'i̧pö̧ dodächäcua̧sä̧ curä rohuäcuähuomemä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ "Ucumä ruhuonä ka̧nö̧ 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ta̧tä̧ cu̧'ca̧tä̧hua̧jä̧, ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ ru̧hua̧mä̧ täcö imicunä jö̧nä̧ jȩpä̧cuä̧huä̧ji̧'ca̧ curä tturohuähuomecu do'ächinö.31Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Siria rȩjȩ ru̧hua̧mä̧ 32nö̧ jo̧mȩnä̧ curä ruhuotöttö jue'ipotö ttöcaruquiyä hue'äji'ca̧mä pä'inö curohuähuätucuó korotö tä̧mö̧cu̧'inä, ppo̧'ä̧tö̧cu̧'inä ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ ya̧tȩru̧tä̧ rohuähuätucui. 32Curä ruhuä jue'ipotö ttöcaruquiyänä 'chä̧jä̧tö̧mä̧ Josafatrö topo pä'inätö: Isopäi'önä pidetä ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧tä̧cu̧ tturohuähua pä'ö 'chä̧hui̧'i̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ru̧hua̧ Josafatmä huopi'inö. 33Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Curä ruhuä jue'ipotö ttöcaruquiyänä 'chä̧jä̧tö̧mä̧ topinätö Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧cö̧ ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ttö̧mä̧ täcö 'quȩ'ȩcuä̧chi̧nä̧tö̧.34Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ ubo u'cupobö 'po'ö icuinö ja̧'hua̧nö̧ 'po'ö icuomenä jeruhuara̧'a̧tä̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧ döina'a ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ 'qui̧ya̧ta̧'i̧nä̧ 'cuäo'önä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ hue'inö umöhuäya̧ carucä pȩä̧dä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧rö̧ o'ca'a ja'acu kärädö 'po'ö poröttömä rä'epö icuittö täcö to'e'ösä pä'inö.35Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ curä ja̧u̧ mo̧ro̧ 'cuäo'önätä̧ rohuähuinä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ru̧hua̧mä̧ carucänä pinö Siria ttö̧ja̧ ttä'ca jo̧mȩ, ja̧u̧ töcäji ucuojamä carucä jacuätä huerächina'a. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Acabmä ja̧u̧nu̧tä̧ mo̧ro̧ ni̧pä̧ro̧mȩ 'corupä'i'inö. 36Täcö kä̧hua̧ a̧ttä̧chi̧'a̧'a̧ ttö̧ja̧mä̧ rä'opö huopö pä'inätö: "Ubomä ya̧cu̧ pänä öäre ötahuiyära̧'a̧cu̧ täi juhua'a jö̧ta'anö ttö̧ja̧ o'catoi'önä cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ pönä tätucui" Pä'ö huopinätö̧.37'Corupä'iäji o'camä ru̧hua̧rö̧mä̧ Samaria ra̧'a̧cu̧ ttȩmi̧pi̧nä̧cu̧; jua'ata 'törö tticuinäcu̧. 38Samaria ajiya huahuometti caru'cä näquinätö̧, ä̧hui̧ri̧tö̧mä̧ ucuo huerächö mettö̧ nȩi̧nä̧tö̧, juȩnȩmä̧ ttinecuo pocörö jȩä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧, aje ttiaijome ji̧na̧'a̧, Dios päji'anötä̧ 'cuä'opina'a.39Ru̧hua̧ Acab ö̧ji̧nö̧'i̧nä̧, o'ca juiyönä jȩi̧nö̧'i̧nä̧, Marfil aditinode'inä, o'ca juiyönä koro utahuiyä'i̧nä̧ aditinö'inä ¿cronica cuyäruttömä huȩyu̧cuo̧ ca̧'a̧ tä̧ji̧ Israel ru̧hua̧ ö̧ji̧nö̧mä̧? 40Ru̧hua̧ Acab 'corupä'i'omenä i̧tti̧ Ocoziatä ruhuo huea pä'ö ki̧'i̧pi̧nö̧.41Josofat Asa i̧tti̧ Judas ttö̧ja̧rö̧ huea pä'ö kä̧mä̧di̧nö̧ pa̧jo̧cua̧nö̧ a̧'ȩ cuä̧opäji o'ca'a ru̧hua̧ Acab hueinome. 42Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ Josafatmä 35 a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧, ruhuo huea pä'ö ö̧jä̧mä̧do̧nö̧mä̧, o'ca juiyönämä 25 a̧'ȩ hue'inö Jerusalenämä, a̧ju̧mä̧ Azuba silhi kittiju ji̧na̧'a̧.43Jä'o Asa jȩi̧nö̧'a̧nö̧tä̧ jȩpi̧nö̧, kara'acumä 'cäi̧cho̧cu̧ pi̧nö̧, Ttö̧ä̧nä̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ adiunä jȩpi̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ku icu iyähuome'inä 'choicuocu pinö, utahuiyä ttö̧ja̧'i̧nä̧, i̧sa̧rö̧ ku icu iyinätö̧, incienso'inä juorötä kuinätö̧. 44Josafatmä, Israel ru̧hua̧cu̧ esecuinö.45Josafat hue'inö pä̧nä̧ 'cuä'opinö'inä, uruhuo u̧ju̧nä̧ri̧nö̧'i̧nä̧, urohuähuinö'inä ¿Cronoca cuyäru'tänä huȩyȩcuo̧'ca̧ tä̧ji̧ ru̧hua̧ Juda jȩi̧nö̧mä̧? 46Jä'o Asa hueinö pä̧nä̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧, juajättö suron jȩä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ pinätörömä, ka̧cui̧pi̧na̧tö̧rö̧'i̧nä̧ rä'opö icuinö. 47Jaunu pänämä Edom ru̧hua̧mä̧ toina'a pabanä juehuä i̧sa̧tä̧ ru̧hua̧ jueäjome.48Josafatmä aje huoi'quiyö aditinö; ja̧u̧ aditinömä Ofira̧'a̧ oro ja̧'a̧tä̧ i̧'cha̧ pä'ö ji̧na̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ huoi'quiyö Ezión Geberttö pparöhuaya'attö 'cho̧'co̧tö̧ pi̧nä̧tö̧. 49Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Aca i̧tti̧ Ocoziasmä Josafatrö pä'inö: "Ja̧'a̧tä̧ topi huoiquiyönä cuettaya'anä chumuhuäyotö cumuhuäyotöcu". Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Josafatmä ja̧'a̧tä̧ topocö pinö. 50Josafat 'corupä'inö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä David ötahuiyänä u̧tö̧mi̧nä̧cu̧ 'törepö ttötinäcu̧; chutä i̧tti̧ Joramtä̧ ötahuiyä ru̧hua̧ pä'i'inö ja̧u̧ hueometä̧.51Acab i̧tti̧ Ocoziasmä Israel rȩjȩttö̧ samarianä ruhuo hue'a pä'ö kä̧mä̧di̧nö̧ Josafat Juda rȩjȩ ru̧hua̧ diecisieste a̧'ȩ päiomenä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ ja̧u̧mä̧ hueinö todäre a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ Israel rȩjȩttö̧mä̧. 52Dios to'omettö̧mä̧ surojutä jȩpi̧nö̧, jä'o u̧mä̧nä̧ i̧'chi̧no̧mȩnä̧tä̧ 'chi̧nö̧, ja̧ju̧ ku̧mä̧nä̧ ji̧nä̧mä̧nä̧tä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Nabat i̧tti̧ Jeroboam u̧mä̧nä̧nä̧tä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel suronä jȩttö̧nä̧ jȩpi̧nö̧. 53Ja̧u̧mä̧ Baal hueötä jȩpö̧ ucuoteäu'inä jȩpö̧ Dios ya'acutä ö̧ä̧i̧cu̧nä̧ jepinö, Israel Ttu̧ru̧hua̧, Jä'o jȩi̧nö̧ ji̧nö̧ta̧'a̧nö̧ tä̧.

2 Kings

Chapter 1

1Acab hua'ö icuinö o'co'a Moabmä Israel ttö̧ja̧cu̧ örohuähua pä'ö amocuädinödo. 2Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ocozíasmä Samaria'ra̧'a̧ kode ojusodettö ä̧'o̧ca huä̧mȩttö̧ päte'önä toäcuähuatenä mo̧'ä̧chi̧nö̧ idepänä rö̧ä̧nä̧ toe'önä. Ja̧hua̧nö̧ jä̧cu̧ huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ hue'ö kä̧nö̧, jahuätörö pä'inö: "'Chä̧nö̧ jä'epäjätucui Ecrón ötahuiyä ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ dios Baal Zebubrö, pi̧yȩ na̧dä̧chö̧ttö̧ chö̧'i̧pä̧cua̧'a̧ ja̧ pä'ö."3Ja̧jua̧nö̧ ja̧'a̧ Dios huȩ'ä̧hua̧ Angel'i̧sa̧ ucuocu pä'inö Elías tisbita ttö̧ja̧ i̧sa̧rö̧: Samaria ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ huȩä̧jä̧u̧ru̧ cu̧'o̧cui̧'a̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧ täi, jahuätörö jäcuepaja: '¿Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧ Diosmä toa'a tä̧ji̧, Ecron ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ dios Baal Zebub'rötä jä'epö cui̧'chä̧tu̧cu̧nä̧? 4Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'äji chu̧ru̧hua̧ Diosmä: "Cu̧'ä̧ppä̧ttö̧mä̧ ucumä cuä̧rä̧mi̧yä̧cua̧jä̧, ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ juhuorötä hua'ö cuicuome jobö." Ja̧hua̧nö̧ pä'ipötä Elíasmä i̧hui̧nö̧.5Hue'ähuotö päjätö ru̧hua̧ ö̧ja̧'a̧cu̧ ppa̧ttä̧cho̧mȩnä̧, jä'epö ä̧ju̧cui̧nä̧u̧: ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ppa̧cu̧huä̧chä̧tu̧cuä̧ttö̧? 6Jahuätö ädätö pättinä̧cu̧: "Ya̧tȩ Dios u̧mu̧huä̧ya̧ ujuturu po̧cui̧pö̧ pa̧'a̧nö̧ pä̧ä̧u̧jä̧: Tätucui jahuata'anö hue'äji ru̧hua̧rö̧tä ppa̧'ä̧chö̧ pa̧'a̧nö̧ ji'ähuätucuirö: "Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'äji pä'ö: ¿Israel rȩjȩnä̧mä̧ Dios toa'a tä̧ji̧, Ecrom ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ dios Baal Zebub'rötä jättepiyacu pä'ö huecunä? Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cu̧'ä̧ppä̧nä̧ cu̧'o̧mȩttö̧mä̧ cuä̧rä̧mi̧yä̧cua̧jä̧, iso päi'önä̧ ju̧huä̧ppä̧nä̧ cu̧'o̧mȩttö̧tä̧ hua'ö cui̧cuä̧cua̧jä̧."7Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ ru̧hua̧ pä̧i̧nä̧u̧: "¿Tta̧'a̧nö̧ hua̧ ja̧'a̧cuä̧ttö̧ ja̧u̧ Dios u̧mu̧huä̧ya̧ tocu'äjätucuäcumä, ucuturu pö̧cui̧pö̧ i̧mi̧cu̧nä̧ jö̧ huȩnȩ ji'ähuäjimä?" 8Ja̧hua̧nö̧ pä̧u̧ jahuätö ttädätinä̧cu̧: "Ja̧u̧ Dios u̧mu̧huä̧ya̧mä̧ i̧sa̧ uhuo'chettö adicua'a 'ca̧tä̧huä̧ji̧, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ äcänä kärocuächönä i̧sa̧ i̧jȩta̧ttö̧ adicua'a rö̧nä̧rä̧ji̧ jö̧nä̧." Ja̧hua̧nö̧ pättäcu ru̧hua̧ ädätinä̧u̧: "Ja̧u̧mä̧ Elías tisbita ttö̧ja̧'i̧sa̧ ja̧'a̧."9Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ru̧hua̧mä̧ hue'inö su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧, u̧mu̧huäyotö 50nö huotöcu Elías ö̧ja̧'a tti̧'cha̧ pä'ö. Ja̧u̧ su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ huä̧mi̧pi̧nö̧ Elías ö̧jo̧mȩ möä'ca ju'tä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ pä'inö ja̧u̧ru̧: "Dios u̧mu̧huä̧ya̧, ru̧hua̧mä̧ hue'äji cui̧mȩyȩhua̧ pä'ö." 10Ja̧hua̧nö̧ päcu Elíasmä ädätö pä'inö su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧: "Iso päi'önä Dios u̧mu̧huä̧ya̧ chö̧ttömä, ocurä mo̧ro̧jä̧ra̧ttö̧ mȩyȩhui̧'i̧, jahuata'anö 50nö huotö su̧ro̧da̧u̧ru'i̧nä̧, ttu̧ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧ cui'i'i." Ja̧hua̧nö̧ päö ji̧yȩnä̧tä̧ ocurä mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ mȩyȩhui̧'ö̧ chutä su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧, 50nö huotö u̧mu̧huäyotörö'i̧nä̧ cui'i'ina̧'a̧.11Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ Ocozíasmä pä'äji ta̧'a̧nö̧ ppa̧'ä̧dö̧ ka̧ra̧ su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧ hue'inö u̧mu̧huäyotö 50nö huotöcu Elías ö̧ja̧'a̧ tti̧'cha̧ pä'ö: Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ ucuocu pä'inö Elíasrö: "Dios u̧mu̧huä̧ya̧, ru̧hua̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'äji: 'Jurunä̧nö̧ i̧mȩyȩhuä̧cha̧ ji'ähuätucuirö jö̧nä̧."' 12Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Elías ädätö pä'inö jahuätörö: Iso päi'önä Dios u̧mu̧huä̧ya̧ chöttömä,ocurä mo̧ro̧jä̧ra̧ttö̧ mȩyȩhui̧'i̧, jahuata'anö 50nö huotö su̧ro̧da̧u̧ru̧'i̧nä̧, ttu̧ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧ cui'i'i." Ja̧hua̧nö̧ päö ji̧yȩnä̧tä̧ pä'äji ta'anö mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ Diosttö ocurä mȩyȩhui̧'ö̧ cui'i'ina̧'a̧ chutä su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧, u̧mu̧huäyotö 50nö huotörö'i̧nä̧.13Ju̧huȩnȩ yabonö ru̧hua̧mä̧ hue'inö huäbodäcuänä päi'önä 50nö huotö su̧ro̧da̧u̧ru̧. Pide su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ Elías ö̧jo̧mȩ 'chä̧nö̧ ä'ca jo̧mȩ ihue'quiyunä.pä̧mä̧dö̧ jä'epö pä'inö: "Dios u̧mu̧huä̧ya̧, jädepäcujä, ja̧'a̧tä̧ topi ttö cha̧'cua̧rö̧'i̧nä̧, pitö cu̧mu̧huäyotö 50nö huotö tta̧'cua̧rö̧'i̧nä̧ rö̧ä̧nä̧ adihua pä'ö ucu cuä'ca jo̧mȩttö̧. 14Iso päi'önä̧tä̧, ocurämä mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ mȩyȩhui̧'ö̧ äcuo̧mȩnä̧ ta̧ju̧ru̧ su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotörö ttu̧mö̧huäyotöcutä cui'i'ina̧'a̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä ja̧'a̧tä̧ topi ttö chö̧jö̧ adihua pä'ö ucu cuä'ca jo̧mȩttö̧."15Dios u̧mu̧huä̧ya̧ angel i̧sa̧ Elíasrö pä'inö: "Mȩyȩu̧ ja̧u̧cu̧tä̧ täi. Yecuecuä ja̧u̧ru̧mä̧." Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Elíasmä̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧ ja̧u̧cu̧ 'chi̧nö̧ ru̧hua̧ ö̧ja̧'a̧cu̧. 16Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Elíasmä Ocozíasrö pä'inö: "Pi̧yȩtä̧ ja̧'a̧ chu̧ru̧hua̧ Dios pääjimä: Baal Zebub Ecron ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ diosrötä jättepäjiyacu pä'ö huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ hue'äjijä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ¿Israel rȩjȩnä̧ Diosmä toa'a tä̧ji̧ ucu jäcuepö'anö hua̧mä̧? Ja̧hua̧nö̧ jȩcu̧'a̧ja̧'a̧ttö̧ cu̧'ä̧ppä̧ttö̧mä̧ cuä̧rä̧mi̧yä̧cua̧jä̧, ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ iso päi'önä̧tä̧ ju̧huä̧ppä̧ttö̧tä̧ hua'ö cui̧cuä̧cua̧jä̧."17Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ Ocozíasmä Dios Elíasnä ucuocuinö̧ta̧'a̧nö̧tä̧ 'coruju'ächinö. Ocozíasmä i̧tti̧ to'inö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ hueä'ijomemä Joramtä ruhuonä huea pä'ö kä̧mä̧di̧nö̧. Todäre a̧'ȩ päi'ina̧'a̧ Judá ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Josafat i̧tti̧ Joram huea'amä. 18Ocozías koro jȩi̧nö̧mä̧, ¿huȩyu̧cua̧'a̧ ko̧ca̧'a̧ tä̧ji̧ Israel ttö̧ja̧ tturuhuotö jȩtti̧nö̧ huȩyu̧tu̧ ku̧nä̧huä̧ cuyäru'tänä̧mä̧?
Chapter 2

1Pa̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧ tu̧ru̧hua̧ Dios Elíasrö isoppa kärähuoppanä mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ cäepäcua'a ä'canä, Elíasmä 'chi̧nö̧ Eliseocu Gilgalttö rä'opö. 2Elías pä'inö Eliseorö: "Pi̧nȩtä̧ ki̧'i̧pi̧, ttömä chu̧ru̧hua̧ hueäjäcusä Betelra̧'a̧ chi̧'cha̧ pä'ö." Ja̧hua̧nö̧ päcu Eliseo ädätinö: "Iso päi'önä chu̧ru̧hua̧mä̧ kö̧, ucu cu̧jö̧ ta̧'a̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucurumä icuipocösä." Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ta̧ju̧cuäyotö 'chi̧nätö̧ Betelra̧'a̧.3Dios päji huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ ju̧huȩnȩ Betelnä ka̧cuä̧tö̧mä̧ Eliseo ö̧jo̧mȩ 'chä̧nö̧ pa̧'a̧nö̧ pä'inä̧tö̧: "¿Ucumä huo̧jua̧jä̧ tä̧ji̧ jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ tu̧ru̧hua̧ Dios ucu cu̧ru̧hua̧rö̧ ȩmi̧pä̧cua̧'a̧mä̧? Ja̧hua̧nö̧ pättäcu Eliseo ädätinö: "A̧'a̧, huo̧jua̧sä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cucuocuätucuä ja̧u̧ juäimä." 4Elías pä'inö Eliseorö: "Eliseo, pi̧nȩtä̧ ki̧'i̧pi̧, ttömä chu̧ru̧hua̧ hueäjäcusä Jericó'ra̧'a̧ chi̧'cha̧ pä'ö." Ja̧hua̧nö̧ päcu Eliseo ädätinö: "Iso päi'önä chu̧ru̧hua̧mä̧ kö̧, ucu cujö̧ ta̧'a̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucurumä icuipocösä." Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätö 'chi̧nä̧tö̧ Jericó'ra̧'a̧.5Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Dios päji huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ ju̧huä̧nȩ Jericónä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ Eliseo ö̧jo̧mȩ ichö pä'inätö: "¿Ucumä huo̧jua̧jä̧ tä̧ji̧ jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ tu̧ru̧hua̧ Dios ucu cu̧ru̧hua̧rö̧ ȩmi̧pä̧cua̧'a̧mä̧?" Eliseo ädätinö: "A̧'a̧, huo̧jua̧sä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ juäimä cucuocuätucuättö päinä̧u̧." 6Ja̧hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a Elías pä'inö̧ Eliseorö: Pi̧nȩtä̧ ki̧'i̧pi̧, ttömä chu̧ru̧hua̧ hueäjäcusä Jordán'ra̧'a̧ chi̧'cha̧ pä'ö." Ja̧hua̧nö̧ päcu Eliseo adätinö: "Iso päi'önä chu̧ru̧hua̧mä̧ kö̧, ucu cu̧ju̧ta̧'a̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucurumä icuipocösä." Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ta̧ju̧cuäyotö 'chi̧nä̧tö̧.7Ja̧hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a cincuentanö̧ huotö Dios päji huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧'i̧nä̧ 'chä̧nö̧ jahuätö ttä'ca jo̧mȩ otonänö ka̧cuä̧mi̧pi̧nä̧tö̧; jahuätö ta̧ju̧ huotö Jordán aje jäyoto ttö̧ja̧cuä̧ma̧'a̧nä̧. 8Elías ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ huä̧mȩ i̧sä̧ta̧ ȩmo̧po̧'ö̧ to̧rä̧dä̧ji̧'ca̧ ajenä cuä'inö. Ja̧hua̧nö̧ cuäomenä ajemä kä'cotonä 'toi'ina̧'a̧ kara'anä'i̧nä̧, kara'anä'i̧nä̧ jö̧nä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätö ta̧ju̧cuäyotö rȩjȩ aje jo̧ä̧jä̧nä̧ 'cuä'opinätö.9Ja̧hua̧nö̧ 'cuättopäji o'ca'a, Elías pä'inö Eliseorö: "Jä'epittö däje jȩchä̧cua̧'a̧ ja̧ pä'ö ucuttu 'quä̧dȩcuä̧chä̧cua̧'a̧ ä'canä." Ja̧hua̧nö̧ päcu Eliseo ädätinö: "Ucuotönö jädepäcujä cua̧'cua̧ru̧hua̧ ucunä kä̧'i̧ji̧mä̧ ttönä ö̧jä̧mä̧dö̧nä̧ cuiyattö pä'ö." 10Elías ädätinö: "Juiyo 'quiyome päte'ö jäcuepäcusä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ iso päi'önä ttömä ucucu chö̧jä̧'i̧jo̧mȩttö̧ 'cä̧di̧pä̧cho̧mȩnä̧, jäcuepäjimä 'cuäopäcua'a, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧ ji̧yä̧cua̧'a̧."11Ja̧hua̧nö̧ ucuocuäyotö tti̧'cha̧'a̧nä̧ carucä ocurä cuoäcä cahuayu̧tu̧ dottäcä i̧jȩcuä̧chi̧na̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ päi'omȩnä̧ ta̧ju̧cuäyotö ttö̧ja̧cuä̧'i̧jo̧mȩttö̧ 'cä̧'ȩcuä̧chi̧nä̧tö̧ ya̧cu̧ pö̧nä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Elíasmä isoppa kärähuoppanä mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ cä'ecuächinö. 12Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ topö Eliseo pä̧icu̧nä̧ huopö pä'inö: "¡Cha̧mo̧nä̧ chä'o, cha̧mo̧nä̧ chä'o, Israel ttö̧ja̧ ttöcaruquiyä'i̧nä̧, ttö̧ja̧'i̧nä̧ ttä̧ji̧mö̧ ca̧hua̧yu̧tu̧'i̧nä̧!" jö̧nä̧. Ja̧u̧mä̧ juhua'a yabo topocö pinö Elíasrömä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ chutä ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ ko̧'ä̧dä̧cuä̧u̧ icu seropö icuinö to̧ta̧rȩnä̧ päi'önä.13Ja̧hua̧nö̧ jȩpä̧ji̧'ca̧ Elías ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ huä̧mȩ i̧sä̧ta̧ mo̧ä̧cho̧mȩttö̧ ȩmi̧pö̧, o'ca'acu ppa̧'ä̧chö̧ Jordán aje jäyoto 'chä̧hui̧'ö̧ kä̧mä̧di̧nö̧. 14Elías ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ huä̧mȩ i̧sä̧ta̧ mo̧ä̧cho̧mȩttö̧ ȩmä̧ta̧ jä̧ta̧nä̧ ajenä cuä'ö kä̧nö̧ pä'inö: "¿To ö̧jä̧ chu̧ru̧hua̧, Elías ö̧ä̧nä̧hua̧ Dios'mä?. Ja̧hua̧nö̧ pä'ö kä̧nö̧ ajenä cuäomenä, ajemä kä'conä 'to'i'ö bahuecuächina̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Eliseo 'cuä'opinö ya̧nä̧jijä̧ra̧'a̧.15Dios päji huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ Jericónä ka̧cuä̧tö̧mä̧ aje ya̧nä̧ji̧jä̧nä̧ kä̧nö̧ ja̧hua̧nö̧ jȩa̧'a̧ topö̧, pä'inä̧tö̧: "¡Iso päi'önä Elías a̧'cua̧ru̧hua̧ pä'ijimä Eliseonä kö̧ jitämä!" Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ tö'cönä̧nö̧ 'chä̧hui̧'ö̧ tti'ä rȩjȩ becuächönä jȩpö̧ ucuotö jȩpi̧nä̧tö̧ ja̧u̧ru̧. 16Jahuätö pä'inä̧tö̧ ja̧u̧ru̧: "Topi, ucu cu̧mö̧huäyotö juruhuätö ka̧cuä̧tö̧ pi̧nȩmä̧ cincuentanö̧ huotö. Jätepäcujä, ja̧'a̧tä̧ tocu'atö pä'ö ucu cu̧ru̧hua̧ Elíasrö usu ti̧'cha̧'a̧nä̧, Dios a̧'cua̧ru̧hua̧mä̧ Elíasrö ȩmi̧pö̧ möä'cara̧'a̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧ meje'cara̧'a̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧ icuipäji a̧'cua̧ra̧'a̧. Ja̧hua̧nö̧ pättäcu Eliseo ädätinö: "Isocö, tti̧'cha̧ pä'ö huecuhuätucuätö."17Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätömä juhua'a yabocutä jä̧ttȩpä̧rä̧cu̧, Eliseo pä̧i̧nä̧u̧: "Ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ hue'ätucuitö tti̧'cha̧." Ja̧hua̧nö̧ pä̧u̧ jahuätö hue'inä̧tö̧ cincuentanö huotö u̧mä̧tö̧rö̧ Elíasrö usu tti̧'cha̧ pä'ö, huäbodäcuä mo̧ro̧ ttusa'anä po̧cui̧po̧co̧tö̧ pinätö. 18Jahuätö ppa̧'ä̧chi̧nä̧tö̧ Eliseo ö̧ja̧'a̧ Jericó ötahuiyära̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätörö pä'inö: ¿Uturumä ji'ähuocö päjisä tä̧ji̧: cui'chä̧tu̧cuä̧ pä'ömä?".19Ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ Eliseorö ji'ähuinä̧tö̧: "Topi, jitämä pi̧yȩ jitähuäcujä iso päi'önä ötahuiyämä adiu aditö ku̧nä̧hua̧'a̧ ka̧'a̧ tocu'omȩnä̧mä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ajiyamä suraja'a, rȩjȩ'i̧nä̧ cuähuä ppuruhuoca'a. Ja̧hua̧nö̧ pättäcu 20Eliseo ädätinö: Ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ 'cächätucui i̧so̧'ta̧ ja̧rȩo̧'ta̧, 'cäruhuäbö'i̧nä̧ ju̧huo̧'ta̧nä̧ ȩca̧'a̧nä̧," ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ chutä päji ta̧'a̧nö̧ 'cächö ttiyinäcu̧.21Eliseo ajiya adihuoya ȩmi̧pö̧ u̧mi̧ rä'opächö 'cäruhuäbö ȩni̧nö̧ juhuoyanä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inö: "Chu̧ru̧hua̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 'Ttötä poya ajiya aditö icusä. Jitä poröttö kä̧mä̧dö̧ juhua'a̧ yabocumä hua'are'inä̧ juiyäcua'a̧, rȩjȩttö̧mä̧ pä'äji jä̧'i̧ji̧'a̧nö̧ cuähuä u̧huä̧ju̧ huä̧jö̧ juiyä'iji'anömä ji̧yä̧cua̧'a̧." 22Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ Eliseo ucuocuinomȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ jobu ajiyamä aditö icuähuoyatä päi'inoya.23Ja̧u̧nu̧ o'ca'a juhuoröttö rä'opächö Eliseomä 'chi̧nö̧ Betel'ra̧'a̧. Mä̧nä̧nä̧ i̧'chomȩnä̧ korotö ju̧huä̧nȩ ötahuiyä möäyotö rä'opö suronä pä'ö ya̧'ä̧huä̧'chi̧nä̧tö̧ ja̧u̧ru̧; jahuätö pä'inätö: "¡Topätucui, böo'i̧sa̧ uhuo'che jui̧'a̧rö̧,-topätucui böo'i̧sa̧ uhuo'che jui̧'a̧rö̧,! jö̧nä̧. 24Ja̧hua̧nö̧ pättä'chäcu o'ca'acu kärächi'ö ni̧'ä̧chi̧pö̧ topinö: Ja̧hua̧nö̧ topö kä̧nö̧ suronä pähuä pä'inö u̧ru̧hua̧ Dios i̧mi̧nä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ osotö̧ nä̧tö̧ ta̧ju̧ de'attö rä'oi'ö jahuätö möäyotö 42 nö̧ huotörö yö̧yö̧pö̧ icuinätö. 25Ja̧hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a, juhuoröttö rä'opö Eliseo 'chi̧nö̧ Carmelo möä'cara̧'a̧, juhuoröttö täcö ppa̧'ä̧chi̧nö̧ Samaria rȩjȩra̧'a̧.
Chapter 3

1Jitä ttö̧ja̧ tu̧mu̧ to̧mu̧rȩnö̧ ja̧'a̧nä̧ tti̧ä̧pu̧ttö̧ ji̧mu̧tȩnö̧ 'cuä'o'önä, koromuttö̧ huäbochecuänö a̧'ȩ pä'iomenä Josafat, Juda ru̧hua̧ hueinö pänä, Joramä, Acab i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ cä̧mä̧di̧nö̧do ruhuo huea pä'ö Israeel ttö̧ja̧rö̧ Samarianä ca̧cuä̧tö̧rö̧; 2ja̧u̧mä̧ ruhuonä hueinödo tu̧mu̧ tu̧mu̧ to̧mu̧rȩnö̧ ja̧'a̧nä̧ tti̧jä̧pu̧ttö̧ to'cherenö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧. Ja̧u̧ ru̧hua̧mä̧ Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ suronä jȩpi̧nö̧do, ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jä'o jua̧ jȩji̧nö̧'a̧nö̧mä̧cö̧; ja̧u̧mä̧ Jä'o jȩi̧nö̧ ro̧ö̧ Baalrö huä̧mȩ kuicu iyähuä ido'qui aditinö pporö icuinödo. 3Ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧mä̧ Roboa, suranä jeinö a̧'cua̧ huȩnä̧ri̧nö̧do, Nabal i̧tti̧mä̧, tide ji̧na̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧ Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ suronä jȩttö̧nä̧ jȩpi̧nö̧mä̧ ja̧u̧ta̧'a̧; ja̧u̧mä̧ jahuättömä ti'ipächocöpinödo.4Jitämä, mesanä Moab ra̧hua̧mä̧ oveja̧tö̧rö̧ puttädö yoecuä ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ iyäcua'a ji̧na̧'a̧ Israel ru̧hua̧rö̧ 100.000 mil oveja̧tö̧rö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ tuhuo'che'inä, 100,00 milnö ovejatö̧ ppo̧'ä̧tö̧rö̧. 5Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nö̧ ja̧u̧nö̧ o'comenä Acabmä huaö icuinödo, ja̧u̧ Moab ru̧hua̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ Tu̧ru̧hua̧ a̧bo̧'cha̧ pä'inödo. 6Ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Joramä ru̧hua̧mä̧ Samaria jaropi'inödo ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ curä rohuäu 'tti̧cha̧ pä'öupporädä pä'ömä.7Ja̧u̧mä̧ ya̧tȩrö̧ hueinödo Josafatrö jiähuaja pä'ö, Juda ru̧hua̧rö̧, pä'inödo: "Ja̧u̧ Moab ru̧hua̧mä̧ ya̧bo̧'cha̧ päiäji. ¿Ucumä ttöcu cuichäcuä'ai̧, Moabrö curä rohuäu ticuarö pä'ö?" Josafat adätinödo: a̧'a̧ ttö chi̧'chä̧cua̧sä̧. Ttömä ucu jö̧ta̧'a̧nö̧tä̧ hua̧sä̧, ttö chu̧mu̧huä̧yotömä ucu cumuhuäyotöta'anö huotö, chä̧ji̧mu̧ cuhuayutumä ucu cuä̧ji̧mu̧ ta'anötä̧ huotö". 8Ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ pä'inödo ja̧u̧mä̧: "ti̧mä̧ mä̧nä̧mä̧ ttötipacua jä̧ttö̧ ujutumä?" Josafat ädätinödo ja̧u̧mru̧: "Edom mänämä 'chä̧nö̧ rȩjȩ dauhuiyä jui̧yä̧jä̧ mä̧nä̧mä̧".9Ja̧hua̧nö̧ ji̧yä̧u̧mä̧ Israel ruhuotömä, Juda'inä, Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Edomttö̧ 'chi̧nä̧tö̧do i'quicha̧jä̧mä̧nä̧ so̧bu̧cuä̧nö̧ jȩpu̧ tu̧mu̧ ji̧mu̧tȩnö̧ ja̧'a̧nä̧ ko̧ro̧mu̧tö̧ tocherenö mo̧ro̧ jomenä. Pocuipocotö pinätö̧do ajiya curä ruhuä ttahua pä'ö'inä, ca̧hua̧yu̧tu̧ ttahua pä'ö'inä, korotö dea ruhuä ttahua pä'ö'inä. 10Ja̧hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Israel Tu̧ru̧hua̧mä̧ pä'inödo: "¿Däje jä̧'ä̧ttö̧ pi̧yȩmä̧? ¿Huopäjätö jä̧di̧ Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ huä̧mȩtu̧cuä̧ ruhuotörö Moab u̧mu̧nä̧ ma̧tö̧nä̧ päiönä?11Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Josafamä pä'inödo: ¿Pȩnȩmä̧ toadi̧ Tu̧ru̧hua̧ i̧huȩnȩ jiacuähuä ttö̧ja̧sa̧mä̧, ja̧u̧ru̧ jä'epu tä̧ju̧cua̧nö̧ ja̧'a̧ tta̧'a̧nö̧ pä'a jä̧ pä'ö Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ ja̧u̧nä̧ kä̧nö̧? Ya̧tȩ Israel ttö̧ja̧ Tu̧ru̧hua̧ u̧mu̧huä̧ya̧ pä'inödo: Josafat i̧tti̧tä̧ "Eliseotä pȩnȩtä̧ kö̧mä̧, ja̧u̧tä̧ ji̧na̧ Elias u̧mu̧nä̧ ajiya cä'epu toinömä". 12Josaf pä'inödo: "Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ i̧huȩnȩ ja̧u̧nä̧tä̧ ka̧'a̧". Ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Israel ru̧hua̧'i̧nä̧, Josafat'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Edom ru̧hua̧ päji'inä mejähuinätö̧do ja̧u̧ ö̧jo̧mȩ.13Eliseo pä'inödo Israel ru̧hua̧rö̧ "¿ Däje tochacu päcua'ajä̧ttö̧ ucumä? Täi cuä'o, cua̧ju̧ 'quiänä̧hua̧ jiacuähuä huȩnȩ ttö̧ja̧sa̧rö̧". "Ja̧hua̧nö̧ päcu Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ pä'inö ja̧u̧ru̧: "Isocö̧, dä̧bu̧ pä'ö Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ huopäji pitö huämetucuä ruhuotörö jäbecuänö jö̧nä̧ Moab u̧mu̧nä̧". 14Eliseo ädätinö: "Iso pä'ömä curä ruhuotö Tö̧pnä̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ ku̧, chi̧jä̧pu̧nä̧ chö̧jä̧cua̧ ä'canä, isopä'inä jȩä̧cuä̧huä̧ jö̧ttö̧mä̧ Josafat a'ca jo̧mȩ ucuotö kä̧mä̧dö̧ jä̧pä̧ji̧sä̧, Juda ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧ ttömä täcö to̧chä̧ri̧yä̧cua̧sä̧ ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ jicuä'opumä, topu'inä tochiya'anö hua̧sä̧.15Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ i'cächiyittö ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧sa̧rö̧. "Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuäopina̧'a̧do arpa 'po̧rä̧rä̧cuä̧huä̧'i̧sa̧ u'poromenä, Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ u̧mu̧nä̧ ichi'ina Eliseorö: 16Ja̧u̧ päinödo: "Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ pä'ö pi̧yȩ: "Rö̧ä̧nä̧ ähuiyä sa'ätucui pi̧yä̧ mȩji̧yä̧ ajiya juä̧ja̧nä̧ auhuiyä päiacua'anö". 17Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ pi̧yȩ pä'öto: "ucutumä to'cuiyäcuotöjä ajiya isoppa'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ yoriso tocuiyäcuotöjä ajiya icha'inä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pȩnȩ muä'quiyu kada'ca mejinä aje tö̧ä̧nä̧ suädiäcua'a pä̧cä̧yö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ dearuhuä'inä o'catoinä ttacuacuotö.18Pi̧yȩmä̧ Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧a'cattömä jeruhuococu. Ja̧u̧mä̧ Moabrö cujuruhuätucunä jȩä̧cua̧. 19Ucutumä ötahuiyä curohuähuätucua pä'ö ttoepu cuicuäcuotöjä kiyäbi tto̧ȩcuä̧ro̧mȩ'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'nö̧ ya̧'a̧tȩ ötahuiyä pu̧nä̧, o'ca juiyönä dauhuiyä adiumä cuiö cuicuäcuotöjä; ajehuiyä ou du̧mä̧rö̧ cuicuäcuotöjä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩjȩ cuähuä cu̧nä̧huä̧jä̧mä̧ ppo̧ö̧ i̧nä̧huiyä surojuo cuȩpä̧cuo̧tö̧jä̧ rȩjȩmä̧".20Ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ yo̧i̧mo̧ro̧ pä'ö mo̧ro̧ päiamä, Tu̧ru̧hua̧rö̧ tta̧cua̧ huȩnä̧rö̧ ku icu iyähuä pä̧nä̧mä̧, ichina'ado ajiyamä Edomcuttö̧, ajiyamä suädi'ina'ado.21Jitämä o'catoinä Moabita, ttö̧ja̧mä̧ a̧ju̧cui̧nä̧tö̧do o'catoinä ruhuotö rohuäu ichätö pä'ö jahuätörö; jahuätömä ca̧ca̧cui̧pi̧nä̧tö̧do ji̧nä̧yo̧mȩtȩ, o'catoinä curä röhupu 'ca̧tä̧cuä̧huä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ko̧ro̧ jä̧cu̧ bo̧ȩcuä̧ro̧mȩ ttoepinätö̧do. 22Jahuätömä yo̧ä̧sa̧ ja̧'a̧nä̧ pä'ö mo̧ro̧ päia'a porächinätö̧do ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ kä̧hua̧mä̧ kä̧dȩpi̧na̧'a̧do ajiyanä. ji̧yȩnö̧mä̧ moabitamä jitötä ttö̧jo̧mȩ pä̧tȩcuä̧nö̧ topinätö̧do ajiya, tottomenä rö̧ä̧nä̧ tuchuoja jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ cuocua'a. 23Jahuatömä huopinätödo: "¡Poyamä ttucuojatä ja̧'a̧!" isopäi'önä ruhuotömä cuä'äu jȩpu̧ ti̧cuä̧jä̧u̧ ja̧'a̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jitötä ka̧ra̧ ka̧ra̧cu̧ cuäu icuähuä jä̧tö̧ ja̧'a̧! ¿Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jitämä, Moab'ra'a, tö̧nä̧u̧cua̧ ti̧'chä̧tu̧cua̧!24Ji̧yȩnö̧mä̧ jahuätömä ichinätö̧ Israel ttö̧ja̧cua̧jä̧ rȩjȩnä̧, Israelitamä ttieruhua'a̧ra̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttoepu rohuäu icuinätö̧do Moab ttö̧ja̧rö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttä'cattömä ttö̧ji̧pa̧ pä'ö ti'ipächinätö̧do. Jahuätö curä ruhuä Israel ttö̧ja̧mä̧ ȩmi̧pi̧nä̧tö̧ Moab ttö̧ja̧rö̧mä̧ rȩjȩnä̧tä̧, cuä'äu icuinätö̧ jahuätörö. 25Israel ttö̧ja̧mä̧ ötahuiyä siepö icuinätö̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ rȩjȩ adiu ttorämemä, ya̧cu̧nä̧ u̧mä̧tö̧mä̧ i̧nä̧du icuähuinätö̧do cuähuä ppuruhua pä'ö cu̧nä̧huo̧mȩmä̧ surojuoä'chönä. Jahuätötä ajiya duboriyu'inä joepu icuinätö̧ ja̧hua̧'a̧ta̧nö̧ dauhuiyä cu̧'u̧ icuinätö̧. Yo̧mȩtȩtä̧ tuina'ado Kir Haresetä inädutä rötipinätödo juȩnȩmä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ curä rohuäcuähuä ttö̧ja̧tä̧ 'torupanä 'po'äuicu jȩpu̧ icuinätö̧.26Ji̧yȩnö̧ ru̧hua̧ Mesamä Moabrö topinö täcö curämä ttihueyecuä ja'a päinö, ja̧u̧ ȩmi̧nö̧ 700nö huotörö curä icuiätörö mänä 'cuiätö päiönä Edom ru̧hua̧ ö̧jo̧mȩ jubu päiönä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätömä hueyecuinätödo. 27Ja̧hua̧nö̧ huecuäji'ca̧mä̧ i̧tti̧ ä'canä i̧sa̧rö̧ ȩmi̧nö̧, ja̧u̧tä̧ ji̧na̧'a̧ ja̧u̧ o'comenä huea'anö huinömä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ku icu iyähuä iya'a päinödo curä rohuähuätörö to̧ȩpä̧rä̧bi huä̧mȩttö̧. Ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ rö̧ä̧nä̧ ro̧huä̧ri̧nä̧tö̧do ji̧na̧'a̧do ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel curä ttö̧ja̧mä̧ ru̧hua̧ Mesarö jaropinätö̧do. Jaropiäjo'cottö ppa̧'a̧chi̧nä̧tö̧do ta̧mu̧mä̧ tti̧rȩjä̧ra̧'a̧.

Chapter 4

1Yajute recua hue'ähuotö tti̧tti̧mö̧ttö̧ ya̧tȩ irecua o'cajumä ajuäunu ichi'ö pä'inä̧ju̧ Eliseorö: "Ucu cu̧mu̧huä̧ya̧ ttö chirecuomä täcö hua'ö icuäji, ucumä täcö huo̧jua̧jä̧ ja̧u̧ cu̧mö̧huä̧ya̧mä̧ u̧ru̧hua̧rö̧ ye'ecunu kä̧'i̧ji̧ pä'ö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jitämä ya̧tȩ ujutu timippotä'ijäcu ichäji, ja̧u̧mä̧ chi̧tti̧mö̧ ta̧ju̧ru̧ ȩmi̧pä̧ji̧ chutä hueö adicuä ttö̧ja̧ pätti'önä huea pä'ö." 2Eliseomä jahuäjuru pa̧'a̧nö̧ pä'inö: ¿Ucurumä däje jȩchäcua̧'a̧ jä̧ttö̧?, ¿Ji'ähuittö cuojusodera̧'a̧mä̧ däjetä ka̧'a̧ jä̧ttö̧? päcua, jahuäju ädätinä̧ju̧: "Cu̧mu̧huäyaju kojusodenämä yorö'isotä juiya'a, ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ cuäcuähuä a̧dȩ acuäbattömä jibatetä ka̧'a̧, päjinäcu.3Ja̧hua̧nö̧ päjäcu Eliseo päinäcua: U̧mi̧cu̧ täi cu̧jo̧mȩ ippeyenä ka̧cuä̧tö̧ttö̧ jä'epö 'carähuä oba cuȩma̧. Ja̧u̧ obamä iso päi'önä cu̧'o̧cui̧'ö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. 4Ja̧u̧nu̧ o'ca̧'a̧mä cui̧tti̧mö̧cu̧ cuojusode jacuä do'ächi'ömä äpate mö̧cuȩpa̧ja̧, ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ o'ca juiyö̧nä joö oba jä̧ji̧nä̧mä̧ a̧dȩja cu'caraja; ja̧hua̧nö̧ cu'caromȩnä̧ suhuädi'ö obamä i̧mi̧cu̧nä̧ cu̧ju̧na̧ja̧.5Ja̧u̧nu̧tä̧ pä̧nä̧ jahuäjumä Eliseorö jaropi'ö rä'opächinä̧ju̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ki̧tti̧mö̧cu̧ isode jacuä do'ächi'ö äpate mö̧'ȩpi̧nä̧ju̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ki̧tti̧mö̧ tti̧yo̧pä̧ra̧'a̧nä̧ 'carähuä joö obanä a̧dȩmä̧ 'carinä̧ju̧. 6Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ täcö o'ca juiyönä suhuädi'iyäcua ki̧tti̧mö̧ttö̧ ya̧tȩrö̧ jä'epinä̧ju̧ koroba joäba iyaju pä'ö, ja̧u̧mä̧ ädätinö joäbamä täcö juiya'a̧ pä'ö." Ja̧hua̧nö̧ ädätö ji̧yȩnä̧tä̧ a̧dȩmä̧ täcö juböpächi'ö joächi'ina̧'a̧.Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä ichi'ö Dios u̧mu̧huä̧ya̧rö̧ ji'ähuinä̧ju̧. Ja̧hua̧nö̧ jijähuäcu päinä̧cua̧: "Täi, a̧dȩmä̧ micuänä iyä'chö icu cui̧mi̧ppotä'ijimä mitäu icui, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ka̧cui̧pö̧mä̧ cui̧tti̧mö̧cu̧tä̧ cuä̧nö̧ cu̧jä̧cua̧ju̧jä̧.8Eliseomä ya'ute mo̧ro̧ 'chi̧nö̧ Sunemra̧'a̧cu̧, ju̧huȩnȩmä̧ isaju yajute ucuo isaju ki̧nä̧ju̧; Jahuäju ojipinä̧cu̧ u̧cuä̧ ucua pä'ö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Eliseomä ju̧huä̧nȩnä̧ 'cuäopö jö̧ a̧'u̧cuä̧ ucuä̧mä̧ juhuoröttötä cuä̧nö̧ kä̧'chi̧nö̧. 9Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ isajumä pä'inä̧ju̧ kirecuorö: "Jitämä topi, ttömä huo̧juä̧chi̧'ä̧ju̧sä̧ pide ubomä surojö jui̧'a̧ Diostä u̧mu̧huä̧ya̧ ja̧'a̧ pä'ö, ja̧u̧mä̧ pȩnȩnä̧tä̧ 'chö̧ 'cuäopönä̧tä̧.10Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä Eliseorö amocuädö ä̧'ä̧huo̧ca̧ a̧'u̧cu̧nä̧nö̧ jo̧ca̧ taditö'anö ja̧'a̧, ju̧huo̧ca̧nä̧mä̧ tu̧ju̧nu̧'a̧na̧ pä'ö ä̧'ä̧huä̧ppä̧'i̧nä̧, ttu̧cuä̧ rutu cuäcuähuodä'i̧nä̧, tejähuore'i̧nä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ujuturu topö ichomȩnä̧ ja̧u̧mä̧ ju̧huȩnȩtä̧ i̧rȩbȩhuä̧cua̧'a̧nö̧. 11Eliseomä pä'äji ta'anö i̧'cho̧mȩnä̧mä̧ täcö ju̧huȩnȩtä̧ rȩbȩu̧, ja̧u̧mä̧ ju̧huo̧ca̧ ä̧'ä̧huo̧ca̧nä̧tä̧ pä̧mä̧dö̧ ä'inö.12Eliseomä u̧mu̧huä̧ya̧ Giezi'rö pä'inö: "Sunamita ttö̧ja̧'isaju päjäjuru huopi." Ja̧hua̧nö̧ päcu huoomȩnä̧, jahuäjumä chutä ä'ca jo̧mȩ ichi'ö kä̧mä̧di̧nä̧ju̧. 13Eliseo u̧mu̧huä̧ya̧rö̧ pä'inö: "Ji'ähui jahuäjurumä;¡Ujuturu ppäcuhuäda pä'ömä ucumä rö̧ä̧nä̧tä̧ usurä ȩmä̧huä̧jä̧jujä̧dí pä'ö! ¿Däjetä jȩtö̧'a̧nö̧ jä̧ttö̧ ucurumä? ¿Ucu cutö'cömä ru̧hua̧rö̧ tucuocu'anöcö̧, ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧ curä ruhuä ttu̧ru̧hua̧rö̧ tucuocu'anöcö̧?" Ja̧hua̧nö̧ päcua jahuäju ädätinä̧ju̧: "Ttömä kä̧ju̧sä̧ ttötä chahuaruhuä ttö̧'quȩtȩtä̧."14Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Eliseomä pä'inö:¿Ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ däjetä jȩtö̧'a̧nö̧ jä̧ttö̧ jahuäjurumä? "Giezi ädätinö:" Jȩtö̧'a̧nö̧ jö̧mä̧, jahuäjumä ki̧tti̧mö̧ to'aju, kirecuomä juiyo bö̧o̧'i̧sa ja̧'a̧ täcö. 15"Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Eliseo hue'inö: "Huopiju." Ja̧u̧ huoäcua jahuäjumä äpate ä'ca jo̧mȩ ichi'ö kä̧mä̧di̧nä̧ju̧. 16Eliseomä pä'inö: "Pi̧yȩtä̧ juäi'isome du'onä, ya'ute du'o päi'omȩnä̧ ucumä cui̧tti̧rö̧ 'chu̧cu̧huä̧rä̧cua̧ju̧jä̧. Ja̧hua̧nö̧ päcua jahuäjumä ädätinä̧ju̧: "Isocö ttö chu̧ru̧hua̧ Dios u̧mu̧huä̧ya̧, cu̧mu̧huäyaju huajurumä yaparemä jicuhuähuättö."17Ja̧u̧nu̧ o'ca'a isajumä täcö möchaju pä'i'inä̧ju̧, ki̧tti̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧ uhuäbecuinä̧ju̧ ja̧u̧nu̧tä̧ juäi'isome ja̧'a̧nä̧ koro du'onä, Eliseo jahuäjuru päinö̧ta̧'a̧nö̧ iso päi'önä jö̧nä̧ pätecuächina̧'a̧. 18Ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧ böo juhuomenä, ja̧u̧mä̧ ya'ute mo̧ro̧ u̧mi̧cu̧ rä'opinö jä'orö toa pä'ö isä'cua 'cui'ö aditätöcu ö̧ja̧'a̧. 19Ja̧u̧mä̧ jä'orö pä'inö: "Ttö chu'isäyuhue, ttö chu'isäyuhue." Ja̧hua̧nö̧ päiyäcu Jä'omä u̧mu̧huä̧ya̧rö̧ pä'inö: "Ja̧ju̧ kö̧ja̧'a̧ ȩmi̧pi̧rö̧. 20"Ja̧hua̧nö̧ päcu ja̧u̧ u̧mu̧huä̧ya̧mä̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧ ȩmi̧pö̧ ja̧ju̧ru̧tä̧ iyinä̧cu̧, ji̧'qui̧cha̧hua̧mä̧ ja̧ju̧ köjahuiyä ju'tä pi̧nö̧ mo̧ro̧ kä'co tö'cöhuächi'ome jobö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧mä̧ ja̧u̧tä̧ pä̧nä̧ täcö 'corupä'i'inö.21Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ isajumä ä̧rä̧mi̧'ö̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧ rötinä̧ju̧ Dios u̧mu̧huä̧ya̧ ä̧'ä̧'i̧jä̧ppä̧nä̧, ja̧hua̧nö̧ rötipö rä'opächö kä̧nö̧mä̧ äpate mö̧'ȩpö̧ icuinä̧ju̧. 22Jahuäjumä kirecuorö huopo'ö pä'inä̧ju̧: 'Quȩtȩnä̧ mä̧cuä̧ cu̧mu̧huäyotöttö ya̧tȩrö̧ hue'ittö, jua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ mörö isajuru'i̧nä̧ hue'ittö jurunänö 'chä̧hui̧'ö̧ Dios u̧mu̧huä̧ya̧rö̧ tochopo'aja pä'ö.23Kirecuomä päinä̧cua̧: "¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ucumä ja̧u̧ru̧ topö cui̧'cha̧ päcuhua'a jä̧ttö̧ jitä pi̧yȩ mo̧ro̧mä̧? Kä̧hua̧ ja̧rȩpa̧'i̧nä̧ jo̧ca̧'a̧nä̧, sábado mo̧ro̧'i̧nä̧ jo̧ca̧'a̧nä̧. Ja̧hua̧nö̧ päcua jahuäjumä ädätinä̧ju̧: "O'ca juiyönä adihuäcua'a, jö̧nä̧tä̧." 24Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä mörörö jo̧mȩnö̧ jȩpä̧jä̧ju̧ 'caju ku̧mu̧huä̧ya̧ ppä̧dä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧rö̧ pä'inä̧ju̧: "Ti̧'cha̧ täi jurunänö; kä̧mä̧dä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ juiyönä ucuru ttötä jidähuome jobö.25Jahuäjumä ja̧hua̧nö̧tä̧ jö̧nä̧ rä'opächö 'chä̧jä̧ju̧'caju rȩbȩhui̧nä̧ju̧ de'a jo̧mȩ Carmelo pä'ö micuome Dios u̧mu̧huä̧ya̧ Eliseo ö̧jo̧mȩ. Ja̧u̧mä̧ oto kicha'a topö pä'inö u̧mu̧huä̧ya̧ Giezi'rö: 26"Topihuä, Sunamita ttö̧ja̧ isaju ju̧huȩnȩ kicha'a. Jopächö täi, te'äunu jäcuepaju: '¿Tta̧'a̧nö̧ ja̧ pä'ö jahuäjurumä, kirecuorö'i̧nä̧, ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧'i̧nä̧?" Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä ädätinä̧ju̧: "O'ca juiyönä adihua'a, jö̧nä̧tä̧."Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ de'a jo̧mȩ 'chä̧hui'ö̧mä̧ Dios u̧mu̧huä̧ya̧ Eliseo ö̧jä̧pi̧yä̧nä̧ hua'ädi'inä̧ju̧. Ja̧hua̧nö̧ jȩji̧yä̧cu̧ Giezi'mä 'chä̧hui̧'i̧nö̧ 'quȩ'ȩpö̧ icuaju pä'ö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Dios u̧mu̧huä̧ya̧ päinä̧cu̧: "Ja̧'a̧tä̧ topiju, juiyo rö̧ä̧nä̧ ka̧'cua̧ tta̧'ȩcuä̧ju̧, pi̧yȩ 'cuäopömä chu̧ru̧hua̧mä̧ jiähuococu päjisä.28Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä pä'inä̧ju̧: ¿Chu̧ru̧hua̧ ttömä jä'epinä̧ju̧sä̧ tä̧ji̧ chi̧tti̧rö̧? Ttömä pä'ocoju pinäju̧sä̧ tä̧ji̧; Yapare jicuhuähuättö pä'ömä?" 29Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Eliseomä u̧mu̧huä̧ya̧ Giezi'rö pä'inö: 'Ca̧tä̧huo̧po̧'i̧ cui̧'cha̧, chötta'ca'i̧nä̧ cu̧mu̧nä̧ ȩpi̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ isodera̧'a̧ttö̧ ya̧tȩrö̧ tocu'äcuäuttumä tecuhuähuärö, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ ya̧tȩ ucuru teäuttu'i̧nä̧ cuädätärö. Chötta'camä ji̧'qui̧cha̧hua̧ ö'ä huä̧mȩ cu̧huä̧na̧rö̧ja̧.30Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧ ja̧ju̧mä̧ pä'inä̧ju̧: "Pa̧'a̧nö̧tä̧ jö̧nä̧ chu̧ru̧hua̧ ö̧jö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧, ucu'i̧nä̧ ji̧nä̧ cu̧ja̧'a̧nä̧mä̧ ttömä chi̧cui̧pi̧yä̧cua̧jä̧." Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Eliseomä ä̧rä̧mi̧'ö̧ jahuäjucutä 'chi̧nö̧. 31Giezi'mä jahuätö ttä'canä 'chä̧nö̧ rȩbȩhuä̧ji̧'ca̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧ ö'ä huä̧mȩ rötinö ötta'camä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧mä̧ ucuocu'i̧nä̧ ucuocuocö pinö, ä̧ju̧cu̧'i̧nä̧ ä̧ju̧cuo̧cö̧ pinö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Giezi'mä o'ca'acu ppa̧'ä̧chö̧ Eliseorö pätecu ji'ähuinö: "Ji̧'qui̧cha̧hua̧mä̧ ji̧nä̧ tto'ächocö, pä'ö."32Eliseomä isodera̧'a̧ i̧rȩbȩhuo̧mȩnä̧ po̧cui̧pi̧nö̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧mä̧ 'coruju'ächäjirötä ä'ö pä̧cuä̧huä̧ppä̧nä̧ rö̧tä̧hua̧ ö̧'a̧'a̧. 33Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Eliseomä ä̧'ä̧huo̧ca̧nä̧ do'ächi'ö äpate mö̧'ȩpö̧ i̧cuä̧ji̧'ca̧ u̧ru̧hua̧cu̧ ucuocuinö. 34Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ä'ö pä̧cuä̧huä̧ppä̧nä̧ 'cha'ächi'ö ji̧'qui̧cha̧hua̧ u̧huä̧mȩ huä̧mä̧di̧nö̧; ämä ji̧'qui̧cha̧hua̧ äcu päi'önä, ö'äriyämä ö'äriyäcu päi'önä, u̧mu̧pi̧yä̧mä̧ u̧mu̧pi̧yä̧cu̧ jö̧nä̧. Ji̧'qui̧cha̧hua̧ idepä du̧'o̧sȩnö̧ päi'önä tejädi'ome jobö.35Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Eliseomä ä̧rä̧mi̧'ö̧ ä̧'ä̧huo̧ca̧ soböcuächönä cue'ächinö, ja̧u̧nu̧ o'comȩnä̧ pä'äji ta̧'a̧nö̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧ 'cha'ächi'ö huä̧mä̧di̧nö̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧mä̧ 7nö̧ jo̧mȩnä̧ dö'quinö, ja̧u̧nu̧ o'ca'a ö'äriyä ye'ädö topinö. 36Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Eliseomä Giezi'rö huopo'ö pä'inö: "Huopi sunamita isajuru." Giezi'mä ja̧hua̧nö̧ päcu huopinö, ja̧hua̧nö̧ huoäcua jahuäju ä̧'ä̧huo̧ca̧nä̧ dojächi'omȩnä̧ Eliseo päinä̧cua̧: "Ȩmi̧ cui̧tti̧rö̧." 37Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä do'ächi'ö Eliseo ö̧jä̧pi̧yä̧nä̧ hua'ädi'ö rȩjȩcu̧ ja̧rȩyu̧nu̧ pä'i'ö mo̧'ä̧mi̧nä̧ju̧, ja̧hua̧nö̧ jȩpi̧'i̧pö̧ ki̧tti̧rö̧ ȩmi̧pö̧ rä'opächinä̧ju̧.38Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Eliseomä pä'äji ta'anö Gilgal'ra̧'a̧cu̧tä̧ ppa̧'ä̧chi̧nö̧. Ju̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧mä̧ ppäi rö̧ä̧nä̧ 'cuäopina̧'a̧, Diosttö hue'ähuotö tti̧tti̧mö̧mä̧ ja̧u̧tä̧ ä'ca jo̧mȩ pȩji̧nä̧tö̧. Jahuätörö u̧cuo̧cuä̧ji̧'ca̧ u̧mu̧huä̧ya̧rö̧ hue'inö: Uriba röäbattö ocuränä ku̧nä̧di̧, hue'ähuotö ttu̧cuä̧ nö̧'ȩpö̧ dacuhua. 39Jahuätöttö ya̧tȩ de'ara̧'a̧cu̧ rä'opächinö dauhuiyä u̧huä̧ju̧ ȩma̧ pä'ö. Juhuoröttömä po̧cui̧pi̧nö̧ jite cuäcuähuä dau, u̧huä̧ju̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ 'to'inö ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ huä̧mȩ i̧sä̧ta̧'i̧nä̧ suhuädi'önä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä ppo̧u̧cu̧ pö̧nä̧ 'cui'ö ȩni̧nä̧tö̧ nö̧'ȩpö̧ dahuähuäba jacuä, ti̧yȩ juäijó pä'ömä ttieruhua'anä̧tä̧.40huähuä jä̧ji̧ tti̧yi̧nä̧u̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätö ttucua pä'ö ttö̧jä̧mä̧dö̧ ji̧yȩnä̧tä̧ huopi'ö pättinä̧u̧: "¡Dios u̧mu̧huä̧ya̧ pi̧yȩmä̧ ni̧yȩcuä̧ ja̧'a̧ pä'ö.!" Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuä̧nö̧mä̧ cuocotö pinätö̧. 41Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Eliseo pä'inö: "A̧'u̧cu̧nä̧ harina i̧sa̧ppä̧ iyätucuittö." Ja̧hua̧nö̧ ttiyäcu i̧sa̧ppä̧ ȩnä̧ji̧'ca̧ pä'inö: Ttö̧ja̧ ttucua iyätucuitö, täcö surojömä juiya'a uribanämä.42Ya̧tȩ ubomä Baal Saalisattö rä'opö ichinö Dios u̧mu̧huä̧ya̧rö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ u̧ju̧nä̧huä̧ u̧huä̧ju̧ttu̧ iya pä'ö, 20nö̧ o̧si̧ cebadattö adicuä'inä, jua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ u̧huä̧ju̧ o̧cha̧'i̧nä̧ jareönä 'toähuättö 'cächö iyinä̧cu̧. Ja̧hua̧nö̧ iyäcu Eliseomä u̧mu̧huä̧ya̧rö̧ pä'inö: "Ttucua iyä'chi ttö̧ja̧rö̧." 43U̧mu̧huä̧ya̧mä̧ pä'inö: ¿Tta̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ chucuäje'äcua'a jä̧ttö̧ 100nö̧ huotö ja̧'a̧mä̧? Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Eliseo päinä̧cu̧: Pi̧yȩmä̧ ttö̧ja̧rö̧ iyä'chi ttucua pä'ö, tu̧ru̧hua̧mä̧ ja̧hua̧nö̧tä̧ pä'ö. "Jahuätömä ttucuäcuotö, ja̧hua̧nö̧ ttucua'anä̧'i̧nä̧ ji̧nä̧ ka̧cui̧pä̧cua̧'a̧. 44Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ u̧mu̧huä̧ya̧mä̧ jahuätörö iyä'chinö; i̧yä̧'chä̧u̧ ttucua'anä'i̧nä̧ ji̧nä̧ ka̧cui̧pi̧na̧'a̧, Tu̧ru̧hua̧ i̧huȩnȩ ucuocu päinö̧ta̧'a̧nö̧ jö̧nä̧.
Chapter 5

1Naamanmä ru̧hua̧ Aram umuhuäya̧ pi̧nö̧, ja̧u̧mö̧ so̧ro̧da̧u̧ Ttu̧ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧, U̧ru̧hua̧ to̧ä̧ro̧mȩ ä'cattömä juiyo ucuo i̧sa̧ juȩi̧pa̧ ji̧na̧'a̧, ru̧hua̧ Aram adiunä ö̧ji̧pö̧nä̧, ja̧u̧ jacuänä Tu̧ru̧hua̧ ppädina'attö̧. Ja̧u̧mä̧ juiyo juruhua ucuo i̧sa̧ ji̧na̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ öttahuiyä lepra märichei ku̧nä̧ri̧nö̧. 2Arameo ttö̧ja̧ rohuäu tti̧cha̧'a̧ttö̧ juä̧jä̧ Israel rȩjȩttö̧ yajute isajuru ȩmi̧nä̧tö̧. Jahuäju isajumä, Naaman iracuarö ppä'ädärö ki̧nä̧ju̧.3Isajumä kuruhuajuru pä'inäju̧: ¡Ttö pähuäröja̧cu̧sä̧ chu̧ru̧hua̧mä̧ Samariattö Dios pä'ö huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧cu̧ ö̧ja̧huȩ! Ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ja̧u̧mä̧ chu̧ru̧hua̧rö̧ umäricheittö öipönä ppado'anöhua̧. 4Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧, Naaman, u̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ 'chä̧hui̧ö̧ jiähuinö Israel ttö̧ja̧ päjäji huȩnȩ.5Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Aramttö ru̧hua̧mä̧ pä'inö: Jitätä täi ttötä cuyärö isojänä hu̧yu̧tu̧ chi̧huȩnȩ hueö icusä, ru̧hua̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧mä̧, Naamannä pärätä diez talenton jo̧mȩnä̧ ȩmo̧po̧'ö̧ 'chi̧nö̧ 6milnö oro o̧bi̧'i̧nä̧, dieznö o̧ta̧ pörocuähuä'inä. 6Ja̧u̧mä̧ U̧ru̧hua̧ huȩyu̧tu̧ hueojä ȩmi̧pö̧ 'chinö Israel ttu̧ru̧hua̧ru̧ iya pä'ö; juhuojänämä pa̧'a̧nö̧ pä'inö:"Jitämä pojä cuäyätö isojä rȩbȩhui̧o̧mȩnä̧mä̧; chu̧mu̧huä̧ya̧ Naamarö huedaja'amä tocuäcua̧jä̧ ja̧u̧ru̧mä̧ öttahuiyä lepra märicheittö ö̧'i̧pö̧nä̧ ppä'ädiyittö"7Israelttö ru̧hua̧ ucuocu cä'ädömä, ö̧'ca̧tä̧hua̧ta̧ sȩro̧cu̧'icu ra̧hua̧rö̧ pa̧'a̧nö̧ pä'inö: "¿ttösä tä̧ji̧ Diosmä, cuä'ö icu'inä, tta̧cua̧rö̧'i̧nä̧ chiya pä'ö aditö chicuiyarö pä'ö jäepäcusä tä̧ji̧? pidemä ttöcu urohuähua pä'ötä usu.8Pa̧'a̧nö̧ jä̧ji̧, Eliseo, Dios u̧mu̧huä̧ya̧mä̧, ä̧ju̧cui̧nö̧ Israelttö ru̧hua̧ ö̧'ca̧tä̧cua̧tä̧ sȩro̧cu̧ icuäjimä, ja̧u̧mä̧ Israel ru̧hua̧rö̧ i̧huȩnȩ hue'inö pa̧'a̧nö̧ pä'ö: ¿Ta̧'a̧nö̧ pä'ö cu̧'ca̧tä̧hua̧ta̧ sȩro̧cu̧ cuicuättö? ja̧u̧ru̧mä̧ ttö chö̧ja̧'a̧cu̧ icha hueirö ja̧u̧nu̧tä̧ u̧huo̧juä̧chi̧ä̧cua̧ Israelnämä Dios pä'ö huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ kö̧ pä'ömä. 9Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Naamanmä ä̧ji̧mö̧ ca̧hua̧yu̧tö̧nä̧'i̧nä̧, öcäruquiyänä'inä rȩbȩhui̧pi̧nö̧, ja̧u̧mä̧ Eliseo ojusode apate ä'ca pä̧tȩcuä̧nö̧ kä̧mä̧di̧nö̧. 10Eliseomä u̧mu̧huä̧ya̧rö̧ hue'inö pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Jordan ajera'attö ttö̧mö̧ ko̧ro̧mö̧ttö̧ todärenö jo̧mȩnä̧ pötächiö nä'cäu icuäji, cuidepämä adihuächiäcua'a; suroju'inä juiyönätä̧.11Naamanmä a̧'cua̧tta̧'ȩcui̧pö̧ tö'ipächö känö pä̧'i̧nö̧: to̧pi̧huä̧ ttö̧mä̧ amucuädäjisä chö̧jo̧mȩcu̧, i̧chi̧ä̧cua̧ a̧'cua̧ra̧'a̧ pä'ö, chä'ca jo̧mȩ kä̧mä̧dö̧ u̧mu̧ cä'epö Ö̧nä̧hua̧rö̧ Diosrö jä'epö u̧mu̧nä̧ mȩ'ö̧, lepra siepö i̧cuä̧cua̧, jö̧nä̧. 12¿Abana'inä, Farfa'inä, Damascottö ajehuiyämä, o'cahuiyönä Israel rȩjȩ ajehuiyättö'inä abonänömä adihuocu tä̧ji̧? ¿Ja̧u̧ otottö chi'ö juiyö'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧, chadihuächi'a pä'ö? ja̧hua̧nö̧ pä'ipö a̧cua̧ suraja'anä̧tä̧ ppä̧'a̧chä̧chi̧nö̧.13Ja̧u̧nu̧ o'comenä Naaman u̧nu̧huä̧yotö tö'cönänä 'chä̧hui̧ö̧ ttucuocuinäcu; "Ta̧mo̧nä̧ tä'ö, Dios i̧huȩnȩ ji̧cuä̧huä̧ i̧sa̧, ji̧yȩtȩ jȩcui̧ya̧dö̧ jö̧ hue'ejittömä ¿jȩcui̧ya̧nö̧ hua̧ji̧a̧? ¿Ti̧yȩ yabo ja̧hua̧nö̧ jo̧'cu̧'a̧ ajiyanätä pötächi'i näcocu icui päcujä. 14Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧mö̧ to̧mo̧rȩttö̧ todäre jo̧mȩnä̧ Jordan ajettö pötächi'inö, Dios u̧mu̧huä̧ya̧ huejiya'anötä̧ esetö jȩpi̧nö̧. Idepämä pa'ajita'anö adihuächi'ina'a, ya̧tȩ ji̧'qui̧chä̧hua̧ idepä a̧'cua̧ru̧nä̧tä̧ ja̧hua̧nö̧tä̧ adihuächinö.15Naamanmä Dios umuhuä̧ya̧ ö̧ja̧'a̧cu̧tä̧ ppa̧'a̧chi̧nö̧, chutä'inä ja̧u̧cu̧tä̧ ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧, rȩbȩhuä̧hui̧pö̧mä̧ ä'ca jo̧mȩ ka̧mä̧di̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ pä'inö: "Jitämä täcö huo̧juä̧sä̧ ka̧ra̧ Dios anöhua̧mä̧ toa'a pi̧jä̧nä̧mä̧, Israel ttö̧ja̧nä̧tä̧ kö̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jä'epösä ttö cu̧mu̧huä̧ya̧ chi̧yä̧mä̧ 'chucuäda pä'ö". 16Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Eliseo ädätinö: "Chu̧ru̧hua̧mä̧ kö̧ ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ chesetäcumä, ttömä ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ ȩmo̧cö̧sä̧. Naamanmä Eliseorö huȩä̧ri̧nö̧ iäre iyähuä ȩmi̧ya̧rö̧ö̧ pä'ö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ȩmo̧cö̧sä̧ pä'inö.17Ja̧'huanö ja̧'a̧ pä'inö Naaman: Jahuanö j'a̧'atö, jäepusä ucuro Israel rȩma̧ttö chepäpe ta̧jö̧ Mulanä̧, porö yabocumä, ttö cä̧mu̧huä̧ya̧mä iyiyä̧cua̧ kuähuä ofrenda'i̧nä̧ ka̧ra̧ diorömä̧ , Israel ttöänähua̧ Diosrötä. 18ttö cö̧mu̧huä̧ya̧ jiyȩtetä cunöchiä pä'ö jä'epusa churu̧hua̧ ttö chu̧ru̧hua̧ i̧'chomenä̧ Rimon ojusadena ucuo teä'öi̧cho̧mȩna̧ , ttö̧ chimöna choädö chutäcutä jarȩyu̧ pädiä̧cuasa̧, churu̧hua̧ cumua̧ya̧rö̧mä piyȩ jȩö̧ttötä cunöchi'a pä'ösa. 19Eliseo pä'inö ya̧u̧ru̧: " Yecuecuocata ta'i" Jahua'anö ja̧'atö̧ Naaman ihui'inö20Ja̧u̧ma̧ otome jo̧ca̧'a̧tä̧ 'cha̧hui̧'i̧nö pi̧no̧ Dios hue'ä̧huä̧ Eliseo u̧mu̧ä̧ya̧ Giezi, chutä a̧möna pä'äcuinö : Ttö churu̧hua̧ jaropiäji mipponä iyahuä arameo i̧sa̧ Naaman, churu̧hua̧ 'cuäppunä kö̧, o'canä jochä̧ cua̧sä iyättö pä'ö 21Jahua'anö ja̧'atö Giezi Naaman O'canä chinö . Naaman o'cacu ijärachomȩna̧ topinö ya̧tȩ jopö icha'a, jahuano jiyäca ocarucätto meyehuächö 'chähui'inö teähurö pä'ö, jäepinäcu: ¿Ji̧yȩte surojö 'cuäopaäa täji ? 22Giezi pä'inö "Adiuna̧tä ja̧'a̧", ttöro ichätö Efrain de'ätö ta̧ju̧ muäyotö profeta ttitimö̧, micuä juyöna, cuiyä pä'o ya̧'a̧te päräte plata ttö jahuanö ja̧'a̧ to̧ta̧rȩ puja̧ta̧.23Naaman mä ädätinö riänä eseusä ta'are talentos jȩmȩnä̧ chiyacö pä'ömä . Naaman Gieziö huȩä̧ri̧nö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ta'are talentos plata jähuä nö'quinö tojäre dötäyösojänä , Pö̧jä̧ta̧ to̧da̧rȩ'i̧nä päröcuacö iyinö ,ja̧hua̧ta̧nö̧ ömöhuäyottö ta̧ju̧ru̧ sȩtädö iyinö, juätumä dotäyö ojä epinätä̧tö Giezi ippeyämenä 24Giezi täcu möä'ca sabnebä jo̧mȩ rä̧bȩhui̧nö̧ ja̧u̧mä̧ dotayö 'ojä ȩmi̧nö Ö̧mö̧nä̧ ,Ja̧hua̧ta̧no̧ daju icuinö isodenä; ja̧u̧mä̧ ttumuhu äyotörö Oto hue'icuinö̧ juätumä̧ i̧huinä̧tö̧ 25Giezi täcu doächi'inö ja̧hua̧ta̧nö̧ Ö̧rö̧hua̧ ä'cajo̧mȩ kä̧mä̧di̧nö̧ Eliseo pä'inö ja̧u̧ru̧ : ¿ Giezi, tottu cuichaja̧'a̧ttö̧? ja̧u̧mä̧ ädätinö " cu̧mö̧huä̧ya̧mä̧ " c'ho̧cu peji ji̧nȩtȩ pä'o'inä?"26Giezi rö pä'inö Eliseo mä̧ "¿c'ha̧cua̧rö̧hua̧mä̧ Ucucumä c'cho̧ca̧ja̧ tä̧ji̧, ubo ppä̧'a̧chȩi̧nö̧mä öäre carucänä U̧'o̧cui'acö pä'ö? ¿piye pä̧nämä̧ pärätä'inä ttiganä a̧ pätä pä'ö ja̧'a̧ti̧ , ja̧hua̧ta̧nö̧ Olivo'inä viña ä ku̧nä̧ huä̧'inä̧ Ohuejatö̧'inä pa̧cäyö̧'inä̧ ja̧hua̧ta̧nö ttömöhuäyoturu'inä? 27ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ , Naaman ömärichei lepramä Ucura kä̧mä̧da ja̧hua̧ta̧nö̧ cuahuäröhaä 'cotörö'inä 'cuäopanätä̧ Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Giezimä i̧hui̧'i̧nö a'camettömä̧, lepra ko̧nä̧rö̧tä̧ diyahua̧ppȩ teä̧ppȩ 'ka̧cua̧rö̧nä̧tä̧

Chapter 6

1Dios ihuȩnȩ jiäcuäcuä ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ Eliseorö jiähuähuinätö: "Ucutäcu ujutu tö̧ju̧cui̧no̧mȩmä̧ juiyo a̧u̧cui̧no̧mȩ ujututärö'inä o'catoinärö. 2Adiunänötä icuipitö ti̧cha̧ pä'ö jordan rȩjȩnä, jahuanö ja'anä u̧mä̧tö̧ttö̧ ya̧cu̧nä̧rö̧ dau ku̧tta juorutä, jahuanö ja'a taditäcuotöjä juȩnȩtä̧ tö̧ju̧cua̧ pä'ö. 3Jahuätuttö ya̧tȩ päinö:" Adiunänötä cui̧chö̧'anö ja'a cuiere adicuä ttö̧ja̧cu." Eliseo ädätinödo: "ttö chi̧cha̧cua̧sä̧"4Ja̧hua̧nö̧ ja'a jahuätucu räopächinö ja̧hua̧ta̧nö̧ jahuätö rä̧bȩhu̧ipinätö Jordan rȩjȩnä̧ dauhuiyättö'inä kuäu̧ kämädinätö. 5Ya̧tȩ pö̧nä̧ ku̧ä̧huo̧'inätö, däpä'que ö̧ paiönä jo̧mȩ aje acuoto mo̧o̧po̧ä̧cui̧na̧'a̧; Jaumä huopi'inö jahuatanö pä'ö: !ö̧ jahuanömäcö, ttö chu̧ru̧hua̧ oicuä i̧sa̧ juamä chioropo'aja'a!6Diosttö ubo jo̧na̧ hua̧mä̧ pä'äji: ¿ Ti̧nȩ mö̧a̧cha̧ja'cuä̧ttö? Eliseorö ijȩpinö ubomä mo̧ä̧cha̧jo̧mȩ. Jaunö o'ca'a dau cuiopo'inö aje jacuoto käinö, jaumä jȩpi̧nö̧ 'quiyu juäittö'inä ppoepina'a. 7Eliseomä painö: "ȩmo̧po̧i̧." Jahuanö ja'a öbo'inä umönä 'chuädopä'ö 'tti̧ȩpi̧nö.8Jitämä aram ru̧hua̧mä̧ kä'ädö kunö Israel ttöja̧ttö̧'inä rohuäcuähuä. Oäre adicuä ttö̧ja̧rö̧ jaepö äjo̧cui̧nö̧, painödö: "TTö chähuäränä'inä ö̧ja̧cua̧ jahuanö ja'a korome'inä". 9Diosttö äbo jo̧nä hua̧mä̧ hueö icuinö Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧nö̧ painödo: "TTö̧ȩcuä̧nä̧ kahui koromenä'inä cuäcuopo, arameo ttöja'inä chä̧no̧ juȩnȩnä̧tä̧ mȩjä̧huä̧tö̧."10Koronö Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ hueinö u̧mätörö'inä Diosttö ubo jo̧nä hua̧'inä päinö'anö ja̧unö. Röänä'inä yaute'inä jo̧mȩnä̧, ja̧u̧ ru̧hua̧mä̧ juatä chi̧nö̧, tta̧hua̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ jo̧nä̧'i̧nä̧ ki̧nö̧. 11Aram ru̧hua̧mä̧ rö̧ä̧nä̧tä ye'ecuä̧rö̧nä̧nö̧tä̧ kinö. Jahuanö ja'a ja̧u̧mä̧ huopo'inö oäre adicuä ttö̧ja̧rö̧ ja̧hua̧nö̧ ja'a päinö jahuatörö: "¿ Jahuanömäcö pacujuiyäcuotöjä ucutumä dijättö ujututtö kömä adiunänö Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ttö̧mä?"12Ja̧hua̧nö̧ ja'a ya̧cu̧nä̧ öäre adicuä ttö̧ja̧ päinätö: "¡ Ja̧hua̧no̧mä̧cö̧, ru̧hua̧, ttö chu̧ru̧hua̧, Dios ihuenä jiäcuähuä i̧sa̧ Eliseo Israel ttöja̧ ttu̧ru̧hua̧ pä'ö ru̧hua̧rö̧ Israelttö'inä, ucututä cucuocuätucu'inä jitutä pättäu'inä 13Ja̧u̧ ru̧hua̧mä̧ ädätinö:"Cui̧'cho̧'a̧nö̧ ja'a ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ topi Eliseomä to ö̧ja̧ pä'ö ttö'inä imätörö huedö'a̧no̧ ja̧'a̧ - jahuatanö po̧cui̧pätucuirö ja̧u̧rö̧. Jaurömä jahuarötö pä'inö: "Topi, Dotan rȩjȩnä'inä ö̧ja̧ pä'ö. "14Ru̧hua̧mä̧ hueinö Dotan rejera'a cabayuturö'inä caru'quiyä'inä ja̧hua̧nö̧ ja'a So̧ra̧da̧urö'inä. Jahuätumä ichinätö yodo jahuanö ja'a ötahuiya'inä sobucuächunä 15Adicuä i̧sa̧ Diosttö ubo jo̧nä̧ hua̧ yo̧a̧sa̧na̧ ä̧rä̧minö ja̧hua̧nö ja'a räopächinö u̧mi̧cui̧, pi̧nȩtä̧ ja'a recuätö so̧ra̧da̧u̧ cabayutucu'inä jahuanö Caru'quiyä'inä ötahuiyä'inä sobucuächi'önä. Jahuanö ja'a adicuä i̧sa̧ päinödö:" ¡oh, chu̧ru̧hua̧ ttö repedäcu! ¿daje jȩtacuajättö ujutumä?" 16Eliseo ädätinö: "Jahuänömäcö yecuäcuiä, ta'anö jo̧nä tto̧ju̧cua̧jättö ujutucumä jahuätumä recuätö jahuätucutä ka̧cuä̧tu̧'inä̧. "17Eliseomä ucuocu päinö: "Chu̧ru̧hua̧, ttömä ucurö ucuotunö ucutä baepiyittö oäriyättö'inä jau'inä toönä päiönä". Ja̧u̧nö̧ o'ca'a u̧ru̧hua̧mä̧ öäre bahuepiniyä̧cu̧ öäre adicuä i̧sa̧rö̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ topinö. ¡Möä'ca'inä rö̧ä̧nä̧tä̧ sobocuächönä ka̧cui̧nä̧tö̧ cabayutö'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ caru'quiyä'inä ocuriyä'inä Eliseo ö̧jo̧mȩcu̧. 18Arameos ttö̧ja̧mä̧ ö̧jo̧mȩcu̧ ichicuipinätö̧, Eliseomä U̧ru̧hua̧rö̧tä̧ jä̧ȩpä̧ri̧nö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'inö: pitö ttö̧ja̧rö̧mä̧ aräö'icuitö ruhuäcuähuänätä̧, ttömä jädepäcujä". U̧ru̧hua̧mä̧ jȩi̧ni̧yä̧cu̧, Eliseo jäepäji'a̧nö̧tä̧. 19Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Eliseo pä'inö Arameo ttö̧ja̧rö̧: "pi̧yȩmä̧ pa̧'a̧nö̧mä̧cö̧ ja̧'a̧ 'chä̧cuä̧huä̧mä̧, pi̧yȩ ötahuiyättö'inä Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttötä chȩpä̧cua̧sä̧ ucutu cusätucua̧u̧rö̧'i̧nä̧". Ja̧u̧mä̧ ja̧'a̧ ja̧u̧tä̧ 'chi̧nö̧ Samria rȩjȩra̧'a̧.20Samaria rȩjȩnp ttu̧ra̧bȩhuo̧mȩnä̧ Eliseomä pä'inö: "Chu̧ru̧hua̧ pitö u̧mä̧tö̧rö̧ ttöäriyä baepiyittö jahuätö'inä tottönä päiönä". U̧ru̧hua̧mä̧ bahuepiniyä̧cu̧ jahuatö ttöäriyä töttönä päiönä ja̧hua̧nö̧ jahuätumä ka̧cui̧nä̧tö̧ Samaria rȩjȩ ötahuiyä kä'co päteö. 21Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ päinö ja̧u̧rö̧ topoö: "¿ttö chä'o, mippotösä ttömä cuäö chicuäpä'ömä? ¿mippotösä cuäö chicua pä'ömä?22Eliseomä adätinö: "Ja̧hua̧nö̧mä̧cö̧ jahuätörömä cuä'ö cuicö juiyu'anö ja̧'a̧. ¿Cuä'ö cui̧cua̧cua̧jä̧ jahuätörömä titöjättö ȩmi̧po̧ö̧ huecuäömä curädä'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ 'pöonönä'inä? ku̧no̧po̧i̧ pan'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya'inä jahuätö 'ttä'ca jo̧mȩ. Jahuätö tucua päö'inä tahua päö'inä, ttu̧ru̧hua̧ ö̧jo̧mȩ ti̧'cha̧ pä'ö. 23Ru̧hua̧mä̧ rö̧pnä̧ jȩpo̧'o̧ j=ku̧ni̧nö̧ cuähuä'inä jahuäturö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätumä cuäjätö pinätö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ au'inä ahuajätö pinötö̧, ja̧u̧mä̧ hue'ö icuinäu̧, jahuätumä ppa̧'a̧chö̧ i̧hui̧nä̧tö̧ jitutä ttu̧ru̧hua̧ö̧ja̧'a̧tä̧. So̧ro̧da̧u̧ pitumä Arameo ttö̧ja̧ ja̧hua̧nö̧mä̧ recuo päiönä ppa̧'a̧cho̧co̧tö̧ pinätö̧ Israel ttö̧ja̧ ti̧rȩjä̧ra̧'a̧.24Ja̧u̧nä̧ o'ca'a pi̧yȩttö̧'i̧nä̧ Ben-Adad aram ru̧hua̧mä̧ o'ca toinärö ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧to̧po̧ö̧ umöhuäyotö so̧ro̧da̧u̧rö̧ jahuäta'anö Samariattö'inä 'chuädö ku̧ni̧nö̧. 25Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ rö̧ä̧nä̧tä̧ ppä̧i̧rö̧jä̧chi̧na̧'a̧ Samaria rȩjȩttö̧, recuä rö̧jä̧chi̧na̧'a̧ buru̧ba̧ öyu'inä pärätänä iyu'icuäcuina'a 80nö jo̧mȩnä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩnä̧ 1.23 litros isoya 'carö ku̧nä̧huoya unucuttö'inä korojuotö'inä adicuä'a ji̧na̧'a̧, 5nö jo̧mȩnä̧ pärätä ji̧na̧'a̧. 26Ru̧hua̧ Israel ttö̧ja̧ ttö̧ru̧hua̧ 'cuäopinö tto̧ȩpä̧rä̧bä̧nä̧'i̧nä̧ yajute isaju huopinäju ja̧u̧rö̧ päinä̧ju̧: "ppä'ädi, ru̧hua̧, ttö chu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧".27Ja̧u̧mä̧ päinö: "Ja̧u̧ Chu̧ru̧hua̧ ppädö'inä juiyu'anötä ja̧'a̧, ¿Ta̧'a̧nö̧tä̧ ppädädö'anötä̧ ja̧'a̧jä̧ttö̧ ttömä? ¿ku̧nä̧huä̧ o̧tȩ'i̧nä̧cö̧? 28Ja̧u̧ ru̧hua̧mä̧ yabocu 'chä̧hui̧'i̧nö̧: Ja̧u̧mä̧ "¿däjettö mȩo̧pä̧ri̧nä̧cu̧jä̧ttö̧?" jahuäjumä ädäinäju: ttörö päjäji paju isajurumä: iyittö ucutä cui̧tti̧rö̧ ujutumä jitämä ka̧cuä̧tu̧jä̧ tucuia'a päötä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ yo̧i̧ mo̧ro̧mä̧ ttö chi̧tti̧rö̧'i̧nä̧ tucuiäcuotujä, pä'inö. 29Ttö chi̧tti̧rö̧'i̧nä̧ cuäräunä dau cuätujä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ koro mo̧ro̧ päiomenä jahuäjurö pä'äjisä: iyittö cui̧tti̧rö̧ tucuarö pä'ö; ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä ki̧tti̧rö̧ daju icuinäju.30Ja̧huänö̧ ja̧´a̧ rö̧hä̧ isaju ki̧huȩnȩ ä̧ju̧ cuo̧mȩnä̧mä̧ , o̧´Ca̧Tä̧HUä̧Ta̧ sȩRu̧Co̧ ICUINö̧ (JITäMä Ja̧u̧Mä̧ ttoecuäbänä ´kuä´opinö), ja̧hua̧ta̧nö̧ Otahuiyä ttö̧ja̧maä̧ tuttinäcö ja̧hua̧ta̧no̧ o̧´ca̧tä̧huä̧ta̧mä̧ dötäyötto adicua ö̧jö̧näia̧ topinätö i̧jȩta̧ tto̧ȩcä̧iö̧nä̧. 31Ja̧u̧nu̧´camä ja̧u̧mä̧ pä´inö "pa̧á̧´nö̧ Dios ttörö jȩö̧ttö̧mä̧ , ja̧ha̧ta̧no̧."32ja̧hua̧no̧ ja̧´a̧nä̧ Eliseomä Ojusode jacuä pi̧no ja̧hua̧ta̧nö̧ buosotö´inä ja̧u̧cutä pȩji̧nä̧tö̧. "rö̧hua̧mä̧ hue´inö ya̧tȩ öbrö ja̧u̧ ä´cajo̧mȩ , ja̧hua̧nö̧."Topätucui, ¿tocu pä´ö pide cuä´icuähuähuäsa̧ i̧ttimä̧ chöyöyö ttȩpa̧pä´ö hueaja̧ttö? topätucui, huȩnȩ ȩcuä̧sa̧

ichi´omenämä̧ , apate mö̧´ȩpö icuätu cuijo, ja̧hua̧tä̧nö̧ apatemä mö̧ȩcuä̧nö̧tä̧ ku̧ju̧nä̧rä̧tucua̧ja̧ ja̧u̧ru̧mä̧. ¿ö̧rö̧hua̧ ijä̧pä̧ i̧cha cuocuoca´atä̧ji̧ ja̧u̧ o´canämä?"

33Ja̧hua̧na̧nö̧ ja̧´a̧nä̧ ja̧u̧ juätucu ji̧nä̧ Ucuocuanätä̧, täcu pi̧nȩtä̧ , hu̧ȩnȩ ȩcuä̧ i̧sa̧mä̧ mȩyȩhuipinö ja̧u̧ ö̧jo̧mȩ. rö̧hua̧mä̧ pä´inö ji̧nä: "jitämä , ja̧hua̧nö̧ja̧´a̧ , pi̧yȩ huȩnȩmä̧ tö̧ä̧nä̧hua̧ttötä ichö. ¿dä̧bö̧ pä´ö ttömä recua̧ , tta̧dä̧ra̧ pä´ö ja̧´a̧ttö̧ tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧?".

Chapter 7

1Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Eliseomä pä'inö: A̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ Dios i̧huȩnȩ, pi̧yȩtä̧ ja̧'a̧ Dios päömä: yo̧i̧ mo̧ro̧ kä̧hua̧ jitä ö̧jo̧mȩtä̧ päiomenä ya̧mö̧ i̧sa̧ppȩ chä̧i̧hua̧ppȩ Samaria ötahuiyä apate ä'ca pärätä micuänä iyähuäcua'a yaute ciclo jo̧mȩmä̧ micuähuäcua'a ya̧mö̧ i̧sa̧ppȩ yaute amöcomenä, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧, cebada i̧sa̧ppȩ'i̧nä̧ ta'are jo̧mȩnä̧ ämäca'a yaute ciclo jo̧mȩnä̧ micuähuacua'a. 2Ru̧hua̧rö̧ ppä̧dä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ ädätö pä'inö: Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧rö̧: mo̧ro̧ji̧yä̧nä̧ Dios päteinä toäcuähuäte bahuepöttömä ¿Pi̧yȩmä̧ 'cuäopö'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧? Eliseo ädätinöcu: Topihuä, ucutä cyamonä cuiärenä tocu'acua̧jä̧ 'cuäopa'amä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ttö̧mä̧ ucumä cucuiyä̧cua̧jä̧.3Pa̧ja̧cuä̧nö̧ huotö umätö̧ ttöttahuiyä huahuachocö juäiu nȩnȩpä̧tö̧ ki̧nä̧tö̧ ötahuiyä apate ä'ca. Jahuätömä jitötä pä'ächäcuinätö̧ ¿Däje pä'ö pȩnȩtä̧ tö̧'o̧ca̧'a̧jä̧ttö̧ hua'öticuome jubö päiönä? 4Ötahuiyära'a dotächöttömä ppeittö 'corupäti'äcuotöjä; pȩnȩtä̧ tö̧ji̧pö̧ttö̧'i̧nä̧, pa̧huä̧rö̧jö̧'a̧nö̧tä̧ hua'aö ticuäcuotöjä, ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ cuorä ru̧hua̧ Sirios ttö̧ja̧'a̧tä̧ ti̧'chä̧tu̧cua̧. Jahuätö tö̧ja̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ tottöttömä tö̧jä̧cuo̧tö̧jä̧ jahuätö cuä'ö tticuttumä huä̧i̧nä̧ cuä'ö tticuäcuotöjä.5Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧, nipä̧ro̧me a̧ra̧mä̧cuähuinä̧tö arameo ttö̧ja̧ ttö̧'ahuariyä tti'cha pä'ö; jua'a yabocumä juättömä̧ rȩbȩhui̧nätö yabocu oto jo̧mȩ ttö'äbariyära̧'a, Juȩnemä̧ ya̧tȩi̧'i̧nä̧ to'ina'a̧. 6ja̧'hua̧'a̧nö ja'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ - mä jȩpi̧nö aramero ttö̧ja̧ ttä̧ju̧cua̧ pä'ö carö'oquiyä rö̧'äönä jä̧inö̧'a̧nö̧ rä̧mi̧pä̧'a̧ Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ca̧huäyötuttö'inä - Ja̧'hua̧'anö ja̧'a̧nä rö̧'ä̧u̧nä̧ rä̧mi̧pä̧'a̧ ttä̧ju̧cu̧nä suro̧dö̧'u̧ recuätö tticha'a a̧cuä̧rö̧nä, Ja̧'hua̧'a̧nö ja̧'a̧ttö̧ juättömä̧ ya̧cupunä pä'ähuinätö: ''Israel röhuämä ä̧tȩpä̧ji̧'cu̧ Hititas ttöröhuä̧rö̧'i̧nä Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö Egipcios- rö̧'i̧nä̧ Ujutucu Rohuä'ö ticha Pä'ö''7Ja̧'hua̧'a̧nö ja̧'a̧ttö̧ su̧ro̧do̧'u̧mä a̧rä̧mi'ö̧ ttö̧'ipäichinätö̧ nipä̧ro̧mȩ ja̧'a̧; juättömä̧ jaropinä̧tö̧ odehuiyä ttö'ahuariyä'inä, cahuäyöttörö'inä; ttäjimö̧ mu̧ro̧ba̧rö̧'i̧nä; Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö odehuiyättö' ahuäriyä'inä̧ ju̧ta̧'a̧nö̧ cu̧ni̧pi̧nä̧tö̧, ttöji̧pä̧ du̧acuächinä̧tö̧. 8ja̧'hua̧'a̧nö ja̧'a̧ u̧mä̧tö̧ huäre cu̧närä̧tö̧ chi̧nä̧tö̧ ttö'ähuäriyä oto jo̧mecu; juättömä̧ 'chi̧nä̧tö̧ yodeterä̧'ä̧ ja̧'hua̧'a̧nö ja̧'a̧ttö̧ ttöcuä'inä̧ cuinätö auinä̧ a̧huinätö̧, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pärätä'inä , oro'inä̧ po̧jä̧ti̧yö̧'i̧nä̧, juȩnȩ O'cä'amä̧ juättömä̧ da̧ju'icuinätö̧ pä'ata'anö juättömä ppa'achi̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧mä dodepinätö̧ korodenä̧ juodettö'inä̧ ȩpi̧nä̧tö̧ korojuei, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'chä̧nö̧ dajinätö.9Juȩnȩ O'ca'a̧ juättömä̧ pä'ahuinä̧tö̧ ya̧cu̧pönä̧: '' adiumä̧ jȩpo̧'co̧ttöja ujutumä,'' Pi̧yȩ mo̧ro̧mä̧ adiu huȩnȩ mo̧ro̧, Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ujutumä̧ 'corö jö̧nä̧ttä̧ ,cacuetö̧jä̧ pi̧yȩnä̧mä. mo̧ro̧ juo'anä 'tattäröttömä̧, ro̧ȩcuättä ichäcua'a ujuturömä̧. Jitämä̧ ti'chätucua̧ röhua̧ o̧jo̧so̧dȩrä̧'a̧ ji̧ä'ö.'' 10Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juättömä̧ 'chi̧nä̧tö̧ Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ huopinä̧tö̧ rö̧'ä̧u̧ odehuiyä ' ta'a̧rä̧ttö̧rö̧ juättömä̧ päi'nätö '' Ujutumä arameo ttö'ahuäriyära̧ 'chä̧jä̧ttö̧jä̧ , Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩi̧'nä̧ to̧'a̧ja̧'a̧ jua'amä̧ cahua̧yotumä̧ ti'ä̧dä̧cuähua'a kä̧jä̧tö̧, murötö'inä̧ Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ti'ädäcuähua'a, ttö'ariyä'inä̧ juȩnȩtä̧ käja̧'a̧ 11''Juȩnȩ O'ca'amä suro̧da̧u̧mä̧ huo̧pi̧nä̧tö̧ Ja̧'ö̧ huȩnȩ, ja̧'ö̧nö̧ O'ca'a jiähuinätö rö̧hua̧ Ojuisoderä̧'a̧.12Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ röhuämä, ä̧rä̧mi'inö yodo ja̧'a̧ ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧mä päi'nö umu̧huäyotörö: ''ttö ji̧dä̧huä̧cuä̧sä̧ arameos ujuturö jȩttä̧ji̧. juättömä̧ huo̧juä̧tö Ujuturumä ppä'icuättö pä'ömä, Ja̧'hua̧'a̧mö̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juättömä̧ ö̧mi 'chinätö̧ ttö'ähuäriyäräcö̧ ttödajuächa'a pä'ö pä'ttiyö jo̧mȩ. Juättömä pä'ättö: juättö Ötahuiyättörä rä'topomenä, ujutumä 'chuttädäcoto̧ a̧'cuä̧rä̧tö̧rö̧ Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ötahuiyärä̧'a̧ tȩpäcuä'ö. 13Ya̧tȩ röhuä u̧mu̧huäyä̧ ädättö pä'inö̧'' ttö̧mä̧ jaepusäto, Ja̧'a̧ttä̧ topi korottö U̧mätö̧ ji̧mu̧tȩnö̧ huo̧tö̧ ca̧huä̧yö̧tö̧ ca̧cui̧pä̧jä̧tö̧, pi̧yȩ Ötahuiyänä. juättömä ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧tö̧ ca̧cui̧pä̧tö̧ Jä̧i̧'nö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. (recuätö̧ 'co̧rö juo'ächäjätöttä'cö); Ja̧'a̧ttä̧ topittö hueta̧'a̧nä̧ 'ta̧'a̧nö̧ ja̧pä'ötota.14Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juättömä huinätö̧ to̧'cä̧re carö'quiyä cahuyötö̧cuö̧ ja̧'hua̧'a̧nö̧ ru̧huä̧mä̧ huei'nö arameos suro̧do̧'u̧ ttö̧'ahuäriyärä'a pä'ö känö: '''chänö topäjätucui.'' 15Juättömä to'ca'anä̧ 'chi̧nä̧tttö̧ Jordánbu , Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ juä'amä̧ mä̧nä̧ O̧'cajuiyunä̧ pu̧jä̧ti̧u̧ö̧ttä̧ pä̧ji̧nä̧'a̧ Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ arameos -mä̧ ju̧ru̧nä̧, ttöipächä'chu ttömu̧jähuä'inä̧ i̧cui̧pu̧ duehuinättö, Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huȩnȩ jiäcuähuottömä̧ ppä̧'ä̧chi̧nä̧tö̧ ppa̧'a̧cho̧mä jiähuinä̧tö̧ ro̧cuä̧ro̧mä.16Utahuiyä ttö̧jä̧mä̧ rä'opinätö̧ Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ arameos ttö̧jä̧ tti̧äre ȩpi̧nä̧tö̧ ttö̧'a̧huariyättö̧mä̧, Ja̧'hua̧'a̧nö ja̧'a̧ harina i̧sä̧ppemä̧ iyinä̧tö̧ 'corömuttönö todärenä litronä ji̧bi̧tȩ pärätäbimä , Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cebada i̧sä̧ppȩmä̧ qui̧cȩnö̧ litros jo̧mȩnä̧ ji̧bi̧tȩ pärätäbi̧nä̧mä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ I̧huȩnȩ päi'nö̧tä̧'a̧nö̧. 17Ruhua̧mä huei'nö̧ churutä 'pädäcuähuä isä̧rö̧ 'ta̧huärä̧ pä'ö Ötahuiyä do'ächäcuähuomȩ , Ja̧'hua̧'a̧nö̧ Ja̧'a̧nä̧ ttö̧ja̧mä̧ kä̧du̧ tti̧cui̧näcu̧ äpate jo̧mȩttö 'corö juä'achinö turuhua̧ Dios i̧huȩnȩ Ji̧äcuähuä i̧sä̧ pä'inö'änö ruhua̧ topu̧ i̧chäjä̧cu̧.18'Cuä'opina̧'a̧ Ja̧'hua̧'a̧nö̧ Dios huȩ'äcua̧ päi'nötä'anö̧ ru̧hua̧rö̧, päi'nö: yo̧'a̧imä̧ pa̧'a̧ta̧'a̧nö̧ jo̧mȩnä̧ i̧yähuäcuä'a harina i̧sa̧ppȩ 'corömu̧ttö̧nö̧ todäre jo̧mȩnä̧ litronä ji̧bi̧tȩ pä̧rä̧tä̧bi̧nä̧, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cebada i̧sa̧ppȩ quincenö̧ litros jo̧mȩnä̧ ji̧bi̧tȩ pä̧rä̧tä̧bi̧nä̧ samaria apate ä'ca jo̧mȩttö̧. 19Ruhua̧rö ppädäcuähuä i̧sä̧mä̧ ädätinö̧ ja̧'a̧ Dios huȩ'ä̧cuä̧rö̧ pä̧'ä̧nö̧ päi'nö:'' Topittö, Ja̧'hua̧'a̧nö̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Yä'ȩcu̧'ate Jä'i ttö'inä̧ mo̧ro̧jä̧nä̧, ¿ Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧, cuä'opäja'a pi̧yȩmä̧? Eliseomä̧ ädätinö:''ucumä to'cuäcua̧jä̧ cuamonä̧ cui'ärenä̧ 'cuä'opä'ämä ja̧'hua̧'ä̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä̧ co'cöjä a̧'u̧cu̧nä'inä Ja̧'u̧ttömä̧. 20Pi̧yȩtä̧ ji̧na̧'a̧ jue'ö̧ 'cuä'opinömä ja̧'u̧ru̧mä̧, ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ötahuiyä ttö̧jä̧mä̧ kädinätö̧ Ötahuiyä do'ächäcuähuomettö̧; Ja̧'hua̧'a̧nö Ja̧'a̧ttö juoruttä 'corö juo'ächinö̧.

Chapter 8

1Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ Eliseomä isaju ki̧tti̧ 'corujuhuächa'a ttoädiyinäcua̧rö̧ ucuocu pä'inö: "Ä̧rä̧mi̧'ö̧ tö'ipächi porö cuahuaruhuä cuojusodenä̧ ka̧cuä̧tö̧ o'ca toi'önä̧cu̧, korome cu̧ju̧'anö jo̧mȩ cu̧ja̧ pä'ö, chu̧ru̧hua̧ Diosmä pi̧jä̧ rȩjenä̧ ppäi huȩä̧cua̧ ttu̧mö̧ ko̧ro̧mö̧ttö̧ ta'cherenö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧. 2Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuäjumä Dios päji huȩnȩ jiäcuähuä'i̧sa̧ i̧huȩnȩ esetö juhuoröttö rä'opächö i̧hui̧nä̧ju̧ Filisteos ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ra̧'a̧ kö̧ja̧ pä'ö̧ ttu̧mö̧ ko̧ro̧muttö ta'cherenö a̧'ȩ jo̧mȩnä.3Täcö ttu̧mö̧ ko̧ro̧mö̧ttö̧ ta'cherenö a̧'ȩ 'cuäoi'omȩnä̧ Filisteo ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ra̧'a̧ kö̧jä̧'iyomettö̧ jahuäjumä ppa̧'ä̧chi̧näju, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ ö̧jo̧mȩ 'chä̧nö̧ jä'epinä̧ju̧ kojusode jinode'i̧nä̧, ki̧rȩjä̧ ji̧nä̧jä̧'i̧nä̧ ppa̧huä̧da̧ju̧ pä'ö. 4Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ Dios päji huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ u̧mu̧huä̧ya̧ Giezicu ucuocu pä'inö̧: "O'ca juiyönä Eliseo jȩi̧nö ji'ähuittö." '5Ja̧hua̧nö̧ jäepäcu Giezimä ru̧hua̧rö̧ ji'ähuinö ji̧'qui̧cha̧hua̧ 'corupä'i'äjirö Eliseo ttoädinö ötö'cö, ja̧hua̧nö̧ jiähua'anä jahuäju isaju ki̧tti̧rö̧ 'coruju'ächa'a̧ ttoädiyinä̧cua̧mä̧ ru̧hua̧ ö̧jo̧mȩ ichi'ö jä'epinä̧ju̧ kojusode jinode'i̧nä̧, ki̧rȩjä̧ ji̧nä̧jä̧'i̧nä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Giezi pä'inö: "Chu̧ru̧hua̧, paju ja̧'a̧ jahuäju isajumä, ki̧tti̧ 'coruju'ächäjirö Eliseo ttoädiyinä̧cua̧mä̧." 6Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ jahuäjuru jä'epinö ki̧tti̧rö̧ 'cuäopinö ötö'cö. Jahuäju o'ca juiyönä 'cuäopinö jijähuinä̧cu̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ u̧mu̧huä̧ya̧rö̧ hue'ö pa̧'a̧nö̧ pä'inö: "O'ca juiyönä kiäre ji̧nö̧mä̧ ppa̧'ä̧dä̧tu̧cui̧ju̧, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ räjopinomȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ jobö ki̧rȩjä̧ttö̧ aditö cuȩmä̧tu̧cuä̧'i̧jö̧'i̧nä̧ ppa̧'ä̧dä̧tu̧cui̧ju̧."7Eliseomä̧ Damasco ötahuiyära̧ 'chi̧nö̧, juhua'amä ki̧nö̧ Aram ru̧hua̧ Ben Jadad, ja̧u̧mä̧ na̧'ä̧chi̧nö̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jittähuinä̧cu̧ Dios u̧mu̧huä̧ya̧mä̧ pi̧nȩtä̧ ichäji pä'ö." 8Ja̧hua̧nö̧ jittähuäcu ru̧hua̧mä̧ pä'inö Jazaelrö: "Mipponä iyähuä ȩmi̧pö̧ täi Dios u̧mu̧huä̧ya̧ ö̧ja̧'a̧, U̧ru̧hua̧ Diosrö jä'epi'ipö jiähuattö: ¿Pi̧yȩ märicheittö chö̧'i̧pä̧cua̧'a̧ ja̧ pä'ö?" 9Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jazaelmä Eliseo ö̧ja̧'a̧ 'chi̧nö̧ mipponä iyähuä adihuä juäi Damasco ötahuiyänä ka̧cu̧ ȩmi̧pö̧ 40nö huotö cameyu̧tu̧ ttȩpa̧'a̧nä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jazaelmä Eliseo ö̧jo̧mȩ pä̧tȩcuä̧nö̧ 'chä̧hui̧'ö̧ kä̧mä̧dö̧ pä'inö: "Ucu Ben Hadad i̧tti̧, Aram ru̧hua̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ hue'äji ucuru jädepiyarö pä'ö: '¿Pi̧yȩ märicheittö chö̧'i̧pä̧cua̧'a̧ tä̧ji̧, jö̧nä̧?10Eliseo ädätinö ja̧u̧ru̧: " 'Chä̧nö̧ Ben Hadad'rö ji'ähuirö, cumäricheittömä cu̧'i̧pä̧cua̧'a̧tä̧ ja̧'a̧ pä'ö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Chu̧ru̧hua̧mä̧ i̧jȩpä̧jä̧cu̧sä̧ ja̧u̧mä̧ iso päi'önä̧tä̧ 'corujuhuä̧chä̧cua̧ pä'inö̧. 11Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Eliseomä Hazael'rö ni̧'ä̧chö̧ topö, ajuähuinö. 12Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ öjö'quiyonä päi'äcu jä'epö ä̧ju̧cui̧nö̧ Hazael'mä: "¿Tta̧'a̧nö̧ jä̧cu̧ cuajuähuä chu̧ru̧hua̧? Ja̧hua̧nö̧ jäepäcu ädätinö: "Huo̧jua̧sä̧ ucumä Israel ttö̧ja̧rö̧ suronä jȩcu̧'ä̧cua̧jä̧. Ttoju odehuiyä'i̧nä̧ kuhuä'chö cui̧cuä̧cua̧jä̧, tti̧tti̧mö̧ möäyotorö cuä'ä'chö cui̧cuä̧cua̧jä̧ curä'chunä, modunä ka̧cuä̧tö̧rö̧ 'cä'ä'chö'icu ppo̧'ä̧tö̧rö̧ ppo̧u̧cu̧ pö̧nä̧ jȩpä̧'chö̧ cui̧cuä̧cua̧jä̧."13Ja̧hua̧nö̧ päcu Jazael ädätinö: "¿Tide ju̧'a̧ jä̧ttö̧ cu̧mu̧huä̧ya̧, ja̧u̧ juäi rö̧ä̧nä̧ jȩö̧'a̧nö̧ hua̧mä̧? Ja̧u̧mä̧ ähuiritä hua̧." Eliseo ädätinä̧cu̧: Chu̧ru̧hua̧ Dios i̧jȩpä̧jä̧cu̧sä̧ ucumä Aram ru̧hua̧ cu̧jä̧cua̧jä̧." 14Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Jazael Eliseo ö̧jo̧mȩttö̧ rä'opächö u̧ru̧hua̧ ö̧ja̧'a̧ 'chä̧hui̧'i̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jäepinä̧cu̧: "¿Tta̧'a̧nö̧ pättö Eliseomä ucuru? Ja̧u̧ ädätinö: "Ucumä cumäricheittö cu̧'i̧pä̧cua̧jä̧, ja̧hua̧nö̧ pä'äji Eliseomä." 15Ja̧u̧nu̧ o'ca'a koro mo̧ro̧, Jazaelmä pö̧jä̧ta̧ ȩmo̧po̧'ö̧ ajiyanä 'cuä'ädä̧ji̧'ca̧ Ben Hadad i'änä setädö huä̧ni̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ jȩä̧cu̧ 'corupä'i'inö. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Jazaelmä ja̧u̧ hueä'ijome huea pä'ö ru̧hua̧ pä'i'inö.16̧mö̧tȩ jähuä du'o päi'ina̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Acab i̧tti̧ Joram ruhuo huea pä'ö ö̧jä̧mä̧di̧na̧'a̧ttö̧mä̧. Ja̧u̧mä̧ Judá ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Josafat i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧ ruhuo huea pä'ö ö̧jä̧mä̧di̧nö̧ pä̧nä̧mä̧, Josafatmä Judá ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧ ru̧hua̧ ki̧nö̧. 17Joram ruhuo huea pä'ö ö̧jä̧mä̧di̧nö̧ pä̧nä̧mä̧ 32nö du'o jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jerusalen ötahuiyänä 8nö du'o jo̧mȩnä̧ hue'inö.18Joram'mä̧ Israel ruhuotö huettinö ta̧'a̧nö̧ hue'inö, jahuätöttömä Acab jȩi̧nö̧ ta̧'a̧nö̧. Ja̧u̧tä̧ Acab ittijuru irecua päi'önä ȩmi̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ suronä jȩpi̧nö̧. 19Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Diosmä Juda ttö̧ja̧rö̧ jȩpö̧ icua pä'ocö pinö, David minärö amoecuädö, ja̧u̧ru̧ ji'äcu u̧ju̧ni̧na̧'a̧ ji̧na̧'a̧ ucu cuahuaruhuämä 'cuäopönätä̧ lampara tejäda'a pä'inö'anä tȩjä̧dä̧rö̧nä̧ ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧ pä'ö.20Joram ö̧ji̧nö̧ pä̧nä̧, Edom ttö̧ja̧mä̧ Juda ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧ ttöjö'quiyönä jä̧u̧, jitötä i̧sa̧rö̧ ttu̧ru̧hua̧ pä'iönä ku̧ni̧nä̧tö̧. 21Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Joramä umuhuäyotö su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotörö'inä o'ca juiyönä caruquiyä'inä ȩmi̧pö̧ 'chi̧nö̧; ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ji̧nä̧ yodonä jä̧i̧ Edom ttö̧ja̧mä̧.22Jahua ja'a Edom ttöja̧mä Juda ttöja̧ ruhuonä huettömä kö'ococötö jitä piye ,moro ju̧bu päiönä . Jahuata'nö Libna'inä ko'cocöju pinäju jaunö pänämä 23Jua yabocu , Joram jeinö O'ca juiyönä ucuocuinätö ¿jau jeinömä hueyutu kunähuoca'a cuyärutänämä Juda ttöjattö korotö ruhuotö 24jettinö'inä̧?Joram'mä korupä'inö chutä jä'o tucu cuä'ächiö ö̧'a pä'ö, reädö tticuinäcu jä'otucu David idepiyunä Jaunö o'ca i̧tti̧ ocozias kamädinö jä'o hueinöme huea pä'ö25Acab itti joram'mä 12nö ä'e hueinö Israel töja̧rö , Joram itti Ocoziasmä päitä huea pä'ö kämädinö Juda ttö̧ja̧rö̧ 26Ocoziasmä veintidos a̧'e kunärinö ruhuonä huea pä'ö öjämädinö pänämä; jaumä yaute a̧'ȩ jometä hueinö Jerusalenämä a̧ju̧mä̧ micueinäju Atalia; Omri ittuju jin'a Israel töjarö ru̧huo̧nä hueö 27Ocoziasmä cueächinö acab ttö̧ja̧ ttojusode jacuättö jettö juäinä ; jau jeömä turuhua a'ca joomettö surojä̧na̧'a̧, Acab ojusodettö jȩttö̧tä̧ ijecuächa'attö , Ocoziasmä acab öjo̧ri̧ jina'a ittiju quirecuo28Ocoziasmä ppä'adäcuähuinö acab itti Joram Cu Aram ötahuiyä, ruhuarö örohuähua pä'ö Ramot Galaad rejettö arameo ttöjamä cuiopinätö Joram ötta päiönä 29ruhua̧ Joram'mä ppa'achinö ötta aditö icuähua päia pä'ö Jezreel ötahuiyära'acu arameo ttöja̧ Ramot ötahuiyära'acu . arameo ttöja Ramot rejettö ötta päiönä cuäpina'a Aram ötahuyä ru̧hua̧ Hazael'cu örohuähuomenä. Jahuanö ja'a Joram itti Ocozias Juda ttöja tturuhuamä meyehuinö Jezreel ötahuiyära'a acab itti joräm'rö toa pä'ö Ja̧u̧ joraminä öttahuiyä röanä cuiocuachaja'ttö
Chapter 9

1Ja̧u̧ Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧sa̧ Eliseomä huopinödo Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧ tti̧tti̧rö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ru̧ pä'inö: "Ti̧'cha̧ cuiärȩta̧ 'ctä̧huo̧po̧i̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ȩmo̧po̧ijó pi̧yu̧ i̧sa̧yu̧ ji̧'qui̧chä̧jä̧yu̧ a̧dȩja̧ a̧cuä̧yu̧ cu̧mu̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ isode Tomot Galaad'ra̧'a̧. 2ucu cui̧rȩbȩhui̧o̧mȩnä̧, Jehurö cusaja Jodafat i̧tti̧rö̧, Ninisi'inä 'qui̧tti̧rö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ doächiipu'ca̧mä̧ ahuätuhuä ttö̧'cä̧tȩttö̧ ä̧rä̧mi̧ö̧nä̧ jȩ'cuä̧rö̧ja̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jueönä ocuipä̧rö̧ja̧ isode i̧so̧ca̧ jacuäcu. 3Ja̧hua̧nö̧ jö̧ o'comenä a̧dȩja̧ a̧cuä̧yu̧ i̧sä̧yu̧ cuä̧mȩja̧ ȩmi̧pu̧'ca̧ a̧dȩja̧ i̧so̧yu̧nä̧ acuoya yäritö u huä̧mȩ tocuaröja, toäji'ca̧mä̧ päcuäja "pa̧'a̧nö̧ päöto Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧: Ttö ja̧'a̧ a̧dȩja̧ toäjimä Israel ttu̧ru̧hua̧ cu̧ja̧ pä'ö". Ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ apate barpu räopächö jȩpi̧; recuo nö̧ä̧chö̧ cu̧juo̧ca̧'a̧tä̧".4Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ ja̧u̧ mu̧ä̧ya̧mä̧, Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧sa̧mä̧ 'chi̧nö̧do ROmot Galaad'ra'a. 5Ji̧yȩnö̧ ja̧u̧ 'chä̧ji̧ca̧ i̧rȩbȩhuo̧mȩnä̧, curä ruhuä tturuhuotömä juȩnȩ u̧'ca̧ ttö̧'a̧tä̧ topinödo. A̧'a̧ ja̧u̧ mu̧ä̧ya̧ Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ pä'inö, "Ttömä ichäjisä ucuru huettäji i'cächö curä ruhuä tu̧ru̧hua̧. Ja̧u̧nu̧ o'comenä ädätö pä'inö: "¿Tidejä̧ttö̧ ujututtömä?" Ja̧u̧ mu̧ä̧ya̧ Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ädätinö: ucuru curä ruhuä tu̧ru̧hua̧rö̧". 6Ja̧hua̧nö̧ pä'a a̧ju̧cu̧ Jehumä ä̧rä̧mi̧ö̧ 'chä̧nö̧ isodera'a doächinödo. ja̧hua̧ta̧'nö̧ ja̧u̧ mu̧ä̧ya̧ Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ a̧dȩja̧ todinödo u ju'ttä toäji̧'ca̧ päínö Jehuru: Ja̧u̧ Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧, Israel ttö̧ja̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ DIos.7Acab ahuaruhuärömä hua'arenä pä̧tȩtö̧ cu̧nä̧huo̧tö̧, ucu Cu̧ru̧hua̧, ttö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩ'chä̧cua̧sä̧ ttö chumuhuäyotö ttöcuoja micuä päiönä, Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧ Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ umuhuäyotö o'catoinp ttucuoja micuä päiönä, Jesabel cumunä cuä'äu kicuina'attö̧. 8Acab ahuaruhuä o'catoinä ya̧tȩ'i̧nä̧ o̧ji̧pu̧ juiyönä päiönä hua'arenä cuä'äu icutä siepu icuähuäcuotö. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttötä Acabrö'inä i̧tti̧mu̧ u̧mä̧tö̧ ppo̧'ä̧tö̧rö̧ 'cui'icuipu chi̧cuä̧cua̧sä̧, hueära'anä. Adicuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ hueähuänä adicuä ttö̧ja̧ huocotörö'inä.9Ttömä Acab oju isodemä Joroboam oju isode ji̧na̧nö̧ jȩchi̧yä̧cua̧, Nabat i̧tti̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Baasa oju isode ji̧na̧'a̧nö̧, Ahhia i̧tti̧. 10Recuätö ä̧hui̧ri̧tö̧mä̧ Jezreelra̧'a̧ttö̧ ttucuiacuotö Jezabelrö, ja̧hua̧ta̧'nö̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ to̧ä̧cua̧ i'co jähuä ttötöra'a pä'ömä. "Ja̧hu̧a̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä'i̧sa̧ apate baepäji̧'ca̧ räopachö jopinödo".11Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ Jehumä u̧ru̧hua̧ u̧mu̧huä̧yo̧tö̧ttö i̧mi̧cu̧nä̧ kȩ'ȩcua̧chi̧nö̧do, ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ya̧tȩ pä'inö ja̧u̧ru̧, "¿O'catoinä adinä ja̧'a̧? ¿Dä̧bu̧ pä'ö ichäjä̧ttö̧ pide ta̧hua̧ru̧hua̧ suripächöucumä?" Jehu jahuätörö ädätinö: "Ucutumä huo̧juä̧tö̧jä̧ ja̧u̧ uborömä kora koronö pä'chö'inä huo̧ju̧ä̧tö̧jä̧". 12Jahuätö pä'inätö̧do, "ja̧u̧ juäinä yaparetä ja̧'a̧. Jiähuitö". Jehu ädätinö: "Ja̧u̧mä̧ pä'äji, pi̧yȩ'i̧nä̧ pä'ö, ji̧yȩ'i̧nä̧ pä'ö, ja̧hua̧ta̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ pä'äji, pi̧yȩ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ pä'ömä: Ttö ja̧'a̧ a̧dȩja̧ toäjimä Israel Ttu̧ru̧hua̧ cu̧ja̧ pä'ö". 13Ja̧hua̧nö̧ ttöcuocua'a ä̧ju̧cu̧ jahuatö ya̧cu̧nä̧ ttöäretiyu jurunä ko̧sä̧u̧ icuinätö̧ huä̧mȩnä̧ ttö̧ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nä̧ rötinätö̧ Jehu i̧dȩa̧'a̧ cä̧dö̧ 'chacuähuäcä huä̧mȩ'i̧nä̧. Jahuätömä ppuinätö̧do ättinö jöö otta rö̧ä̧nä̧ tä̧mi̧pu̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'inätödo, "Jehu ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧.14Pa̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧do Jehurumä, Josafat i̧tti̧rö̧, Nimsi ki̧tti̧rö̧, Joramrö jarodäcuähuäi̧sa̧ pä'inö. Jitämä Joramä surojö 'cuäopiya pä'ö ppä̧dä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ ji̧na̧'a̧, Romot Galaadttö ja̧u̧'i̧nä̧ o'catoinä israel ötahuiyä ttö̧ja̧'i̧nä̧, Aram ru̧hua̧rö̧m Azael huȩnȩ juoönä cäbeä'ca'attö. 15Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ ru̧hua̧ Joramä ppa̧'a̧chi̧nö̧do Jezreelra̧'a̧ ötta huahuächome jubö päiönä Arameo jȩtto̧mȩnä̧ toeinattö̧ Hazaelcu curä örohuähuinö ji̧na̧'a̧ töcönä päiönä, Aram ru̧hua̧cu̧. Jehu pä'inö Joram umuhuäyotörö: "a̧'a̧ päcuätucuttömä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ dajahuächö töipachadä̧ ja̧'a̧tä̧ to'cuätucuo ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä umicu rättopächiyönä, Jereelra̧'a̧ huȩnȩ jittähuiyäcua'anö ja̧u̧rö̧tä̧ huiyära'a". 16Ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Jehumä carucämä 'cha'achö huä̧mȩ pä̧mä̧dö̧ 'chi̧nö̧ Jezreelra̧'a̧ jubötä; a̧'a̧ Jorammä juȩnȩtä̧ icuä'pchö pinö ji̧na̧'a̧. Jitämä, Ocoziamä, Juda ru̧hua̧ pi̧nö̧, Joramrö̧ toa pä'ö ppa̧'a̧chi̧nö̧do.17Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ra̧hua̧pi̧jö̧ huȩnȩ jicuähuä ttö̧ja̧ Jereel ötahuiyänä ki̧nä̧tö̧do ju'tojunä cä̧nö̧ toäcuähuäcä huä̧mȩ kä̧nö̧ topinätö̧do tti̧dȩa̧cu̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ topinödo Jehu ahuaruhuä recuätörö otonänö tti̧cha̧'a̧ topu; ja̧u̧ päinödo: "Ttömä topusä recuätö u̧mä̧tö̧ imicuäyunä tti̧cha̧'a̧". Joramä pä'inödo, "ja̧ja̧ pidesä cahuäyunä huä̧nö̧ huo̧juä̧mä̧, jahuatörö iätecuä̧ja̧; jiähuirö jiähuäja: "¿Ucutumä huȩnȩ juiyönä ichätöjä? 18Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ya̧tȩ uborö cahuayunä huä̧nö̧ 'chä̧nö̧ huo̧jua̧rö̧ hueinö ja̧u̧ru̧ i̧ä̧tȩcua̧ja̧ pä'ö; ja̧u̧mä̧ pä'inödo: "Ja̧u̧ ru̧hua̧mä̧ pa̧'a̧nä̧ pä'öto: ¿Ucumä huȩnȩ juiyönä ichäjijä̧?" ja̧hua̧nö̧ jäepäcu Jehu ädätö pä'inö pa̧'a̧nö̧: "ucumä däje pä'ö huȩnȩ juiajä päcuächa'a jä̧ttö̧? kärächiö cahuayunä icha'achiö huä̧mä̧dö̧ choica̧'a̧nä̧ ichu". Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧ ru̧hua̧rö̧ pä'inätödo, " ja̧u̧ huȩnȩ jicuähuä ttö̧ja̧sa̧mä̧ jahuatörö po̧cui̧pu̧ päinätö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ ppa̧huä̧chi̧yä̧cua̧.19Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ ja̧u̧ru̧ u̧mi̧cu̧ jurunänö hueinö cahuayunä huörömä, tide jä̧ttö̧ jahuätöcu ichäjimä, "ja̧u̧ ru̧hua̧mä̧ pi̧yȩ pä'öto: ¡ucutumä huȩnȩ juiyönä ichätöjä̧?" Jehu ädätinö: "¿Däje pä'ö ucumä huȩnȩ juiyö topärö päcuä'cha'a jä̧ttö̧? cärächiö cahuayunä huä̧mä̧dö̧ cho'ca'anä ichu". 20Pä'äjita'anö huȩnȩ 'cuäopö to̧ä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ jiähuinätö̧do̧: "Ja̧u̧mä̧ jahuätörö po̧cui̧pu̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pa̧'a̧cho̧co̧tö̧. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Jehu oicuä ttö̧ja̧sa̧ i'chöta'anö 'chö̧, Nimsi ki̧tti̧, a̧'a̧ ja̧u̧mä̧ dea ru̧hua̧ juȩpä̧rö̧ jȩtu̧pa̧ i'chä̧i̧na̧'a̧nö̧tä̧ 'chö̧".21Joramä pa̧'a̧nö̧ pä'inö: "Jo̧mȩnö̧ jȩpi̧jó chiäre caruquiyämä". Jahuätömä hueö ta'anö jo̧mȩnö̧ jȩpi̧nä̧tö̧ caruquiyämä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Joram'inä, Israel ru̧hua̧'i̧nä̧, Ocozia'inä, Juda ru̧hua̧'i̧nä̧ ya̧cu̧nä̧ ttöäre caruquiyänä räopächö 'chi̧nä̧tö̧, Jehurö ttö̧o̧cui̧a̧ pä'ö. Jahuätömä tö̧o̧cui̧nä̧cu̧ Nabot i̧rȩjä̧nä̧ ja̧u̧mä̧ Jezreelita ttö̧ja̧sa̧ ji̧na̧'a̧do. 22Ji̧yȩnö̧mä̧ Joramä topinö Jehurö. Topu pä'inö: "¿Ucumä huȩnȩ juiyönä ichäjijäti̧ Jehu? "ja̧hua̧nö̧ jäepäcumä ja̧u̧mä̧ ädätinö: "¿Däje huȩnȩ juiyömä, cui̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ cua̧'cua̧ huȩnä̧rö̧ suripächö cua̧ju̧ kumäriä'inä jȩ'cuä̧chä̧tu̧cua̧'a̧mä̧, Jezabelmä suripächacoju tä̧ji̧?".23Ja̧hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Joramä öcaruquiyä cärädopoö tipächinödo ti'ipächö kä̧nö̧ pä'inö Ocoziarö: "Pomä ka̧'a̧ jarodö jaroiäcuähuä Ocozia pä'inö". 24Ja̧hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Jehumä uppopabu 'choö setädö ujuru o'cajuiyönä Joram upi'quiyu päteö 'poö icuinäcu̧; 'po̧a̧ri̧mä̧ ami iso'quinä ppuracuächönä 'cuäoinäcu̧, ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧mä̧ iäre carucänä ma̧i̧nö̧.25Ja̧hua̧nö̧ 'cuäopäji o'ca'a Jehumä Bidcarö pä'inö u̧ru̧hua̧ curä ru̧hua̧ tu̧ru̧hua̧rö̧, "caepu ȩmi̧pu̧ Nabot rȩjȩra̧'a̧ do'opu cuicuaröja ja̧u̧ Jezreel ttö̧ja̧rö̧mä̧. Ta̧á̧nö̧ cuamucuädäcua'ajä̧tö̧, ji̧yȩ ji̧nö̧ ttö'inä ucu'inö ti'chinö cahuayunä huänö isäbanö Acab o'ca'anä chi̧nä̧tö̧jä̧, ja̧u̧ jä'o, ja̧u̧ Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧, pi̧yȩ huȩnȩ ja̧u̧ru̧ 'cuäpä̧cuȩ iyö ä'canä jiähuinödo. 26Isopäiönä, ttömä topäjisä ni̧po̧ Naboth ucuojamä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mu̧ ttucuoja'inä, Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ jiähuinö ta̧'a̧nö̧tä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö mippoönä chi̧yä̧cua̧ja̧ pi̧jä̧ rȩjȩ deiyu'inä, pä'ö Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jitämä, ȩpi̧rö̧ ja̧huä̧jä̧ jacuä 'cuȩ'ȩpu̧ do'opu juȩnȩtä̧ cuicuaröjä, isopä'iönä Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ i̧huȩnȩ ucuocu päinöta'a̧nö̧tä̧".27Ji̧yȩnö̧ Jocazia ö̧ji̧nö̧ pä̧nä̧, ja̧u̧ Juda ru̧hua̧mä̧ pi̧yȩ 'cuäopa'a topinödo, ja̧u̧mä̧ ti'ipächinö huä̧mȩcu̧, mä̧nä̧ Bet Hagancu rä̧mä̧nä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jehu ruhuinäcu̧, pä'inö: "Cuä'ö icuirö ja̧u̧ru̧mä̧ öcaruquiyä'inä jȩpu̧ cuicuiyaröjä̧" ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Gur 'cha̧huä̧chä̧cuä̧huo̧mȩttö̧ a̧'cua̧ra̧'a̧nä̧ idiyähuächiönä cuäcuäpu tticuinäcu̧do, ja̧hua̧'a̧mä̧ ka̧'a̧ Ibleam ppeyänä. Ocaziamä ti'ipächinö Mequidora̧'a̧ juorötä huaö icuinödo. 28U̧mu̧huäyotötä idepä i'co jähuämä ocarucänä rötätö o'cotö Jerusalera̧'a̧ tȩpi̧nä̧cu̧do ttörö ticuinäcu̧ jäo minp uhuapäre ttö'törinome David minä ötahuiyänä.29Jitämä Joram tu̧mu̧ tomurenö ja̧'a̧nä̧ tö̧jä̧pö̧ttö̧ yo'chetönö a̧'ȩ päiomenä, Acab i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ ja̧u̧nö̧ pä̧nä̧ Ocozia ruhuo hueö ö̧ja̧ päö ötädinö pänä Juda rȩjȩttö̧ ruhuo hueinömä.30Ja̧u̧nö̧ ji̧na̧'a̧ Jehu Jezreelra̧'a̧ ichinö pänä, Jesabelmä pi̧yȩ ötö'cö ä̧ju̧cui̧nä̧ju̧do ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuäju isajumä kiäriyä tuähuinäju̧do kuhuo'che'inä adicuinäju̧do päteönä u̧mi̧cu̧ toäcuähuatenä to̧pä̧ri̧nä̧ju̧. 31Mä̧cuä̧ Jehu apatenä doächa'anä, juaju isaju pä'inäju̧ ja̧u̧ru̧ ¿ucumä huȩnȩ juiyönä ichöjä̧di̧, ucumä Zimri ji̧nö̧'a̧nö̧ huajädi̧, cu̧ru̧hua̧rö̧ cuä'ö icuocö pinö tä̧ji̧? 32Jehumä ju'tojucu topu päteönä toäcuä huatenä topö pä'inö: "¿Dijä̧ttö̧ chippeyänä kö̧mä̧? ¿Dii? " ja̧hua̧nö̧ jäepomenä ta̧ju̧ huä̧mȩtu̧cuä̧ tti̧tti̧mu̧ totta pä'ö jȩpä̧cuä̧huo̧tö̧mä̧ u̧mi̧cu̧ topärö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧do.33Jehumä pä'inö pa̧'a̧nö̧ "Do̧'o̧pu̧ i̧cui̧ju̧ rȩjȩcu̧". Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ doopu icuinätö̧ jezabelrö rȩjȩcu̧, ja̧hua̧ta̧'nö̧ yo̧mȩcu̧nä̧ isode räbänä 'cho'cheina'ado kucuojamä ca̧hua̧yu̧tu̧tö̧rö̧'i̧nä̧. ja̧hua̧nö̧ jȩpi̧nö̧ Jehumä i̧jä̧pu̧ dȩa̧'a̧ päiönä cä'ädö jihuopu icuinö. 34Ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ Jehu doächinödo ruhuo isodenä, doächäjica̧ au'inä, cuä̧nö̧'i̧nä̧ cuinödo. Ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧ pä'inö: "Paju isaju suronä pä'ö icuähuajuru, ttörö icuätucuiju, röji ja̧'a̧cu̧ tochipomenä paju isajumä ru̧hua̧ ittiju ja̧'a̧".35Jahuätömä o'cajähuämä 'törö icuäjinätödo ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätömä kidepämä po̧cui̧po̧co̧tö̧ pi̧nä̧tö̧do jahuäju ku isodetä po̧cui̧nä̧tö̧ ji̧na̧'a̧, ki̧jä̧pi̧yä̧ ku̧mu̧ kihue'quiyutä pina'ado. 36Ppa̧'a̧chä̧ jo'cotö pa'anö jiähuinätödo, Jehurö ja̧u̧ pä'inö, "pi̧yȩtä̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ chutä u̧mu̧huä̧ya̧ Eliasrö ucuocu jiähuinö ji̧nö̧mä̧ ja̧u̧ Tisbiterö pä'inö: Jezreel ra̧'a̧ttö̧mä̧ ttucuäcuotö Jezabel kidepämä. 37Ja̧hua̧ta̧'nö̧ Jezabel kidepämä tecu do'opu icuähuä ja̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ Jezreel deiyuttömä ya̧tȩ'i̧nä̧ päiyäcua'anö: "Pajutä ja̧'a̧ Jezabelmä.

Chapter 10

1Acabmä setentanö jo̧mȩnä̧ i̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧, jahuätömä Samaria rȩjȩnä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ Jehumä cuyäru isojä huȩyu̧tä̧ji̧'ca̧ hueinö Samaria'a̧ra̧. Jereelttö ruhuonä hueätörö'inä, tä̧mö̧ isotörö'inä, juhua'a jö̧ta̧'a̧nö̧ Acab ahuaruhuärö tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ huȩyu̧cuo̧jä̧nä̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ päina'a: 2Acab i̧tti̧mö̧mä̧ ucutucu ka̧cuä̧tö̧di̧, ucutumä ku̧nä̧rä̧tö̧jä̧fi̧ caruquiyä cuorä rohuäcuähuä ocä'inä, cahuayu̧tu̧ru̧'i̧nä̧, ötahuiyä 'quiyönä ttoecuiba'inä, taö rohuäcuähuä'inä juhua'a jö̧'a̧nö̧tä̧ jö̧nä̧ jeruhua'ara'atä pojä huȩyu̧cuo̧jä ucuturu rebehuomenämä. Acab i̧tti̧mö̧ttö̧ huo̧juȩcu̧nä̧ huotörö ȩmä̧tu̧cui̧ ji̧nä̧ isocu jueipotörö'inä. 3Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ chutä jäo uruhuo dȩä̧cä̧nä̧ hueätucuirö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ ahuaruhuärö curohuähuätucua pä'ömä jo̧mȩnö̧ ka̧cuä̧tu̧cui̧.4Jahuanö ja̧'a̧ jahuätömä suronä päijätö'cotö känömä jahuätötä pä'a huinätö: Topihuä Ruhuotö ta̧ju̧ huotöinä jehúramä jȩpo̧cu̧tö̧ pinätö. Ja̧huanö ja̧'a̧mä̧ ¿ ujutumä tta'anötä jȩtö̧'a̧nö̧ ja'a ja̧ttö̧ ja̧u̧cu̧ torohuähua päömä?" 5Jahuanö ja'anä Ruhuo jahuä juȩȩpä̧rö̧ adicuä isainä, ötahuiyättö Ru̧hua̧inä, tämö isotö'inä i̧tti̧mö̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttöjainä, Jehúramä pi̧yȩ ucuocuäcuähuä hueinätö: "Ujutumä cumöhuäyotötä huotöjä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutä huecu'umä ujutumä jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧, ujututtu ya̧teinä Ru̧hua̧ jö̧nä̧mä̧ jȩti̧yä̧cuo̧tö̧jä̧ ucurutä adihuome päteö jȩpi̧."6Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jerúmä todäre pä'inä cuyarö isajä huȩyu̧tu̧ jahuätörö pä'nö: Isopäiönä huotumä ttöcutä cu̧jä̧tu̧cu̧ttu̧mä̧,chihueneinä cuä̧ju̧cuä̧tu̧cu̧ttamä̧, yo̧ä̧i̧ mo̧ro̧tä̧ ichätucui Jezreelra'a pi̧yrtä̧ horasmä, Acab i̧tti̧mö̧ ttupiyä i'cächö. Ru̧hua̧ i̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧mä̧ Setentanö huotö jina'a, jahuätömä ötahuiyättö jueipötö jö̧nä̧ huotöcutä ka̧cui̧na̧tö̧ jahuätötä ttu'uttädinä̧u̧ ja̧'a̧ttö̧. 7Jahuätörö hueyucuojä rȩbȩhuo̧mȩnä̧ jahuätömä Ruhua i̧tti̧mö̧rö̧ Setentanö huotörö 'chu'ädö cuä'äu icuinätö, jahuätö tupiyämä ru'tucänä enö hueinätö Jerúru Jezreelnä öjome.8Ya̧tȩ huȩä̧hua̧ rebehuipö jiähuinö Jerúru Ru̧hua̧ i̧tti̧mö̧ ttupiyä i'cächäjätö ja̧'a̧ pä'ö, Juhuanö ja'a Jerúmä hueinö todare jomenä 'catö ttöta pä'ö ötahuiyära'a doächäcuahuome juhuenetä ttötia pä'ö ko̧ro̧ mo̧ro̧jubö. 9Jehúmä mo̧ro̧ päia'a räopö kä̧mädö̧ päinö o'catoi'önä ttö̧ja̧rö̧ <<¡ucutumä jerupätöjä! ¡ttätä päjisä chu̧ru̧hua̧rö̧ suromä amöcuädäjimä! ¡ttötä päjisä cuäö icuäjimä! ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ¿Di jä̧ttö̧ pitö o'catoinärö cuä'äu icuäjimä?10Cu̧huo̧juä̧tö̧cua̧ pä'ömä Tu̧ru̧hua̧ i̧huȩnȩmä̧ koromä juiya'a Acab ahuaruhuärö ucuocu päinömä rȩjȩra̧'a̧tä̧ mo̧ttä̧chä̧cuo̧tö̧ Acab ahuaruhuärö ucuocu pä'inö Tu̧ru̧hua̧mä̧ jȩpä̧ji̧ jȩa̧ pä'ö ucuocu u̧ju̧ni̧nö̧mä̧ u̧mö̧huä̧ya̧ Eliasrö. 11Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jehúmä cuä'äu icuinö o'catoinärö Acab ahuaruhuä Jereelnä ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧rö̧mä̧, o'catoinä u̧mä̧tö̧ jueipotörö'inä töcönänö ahuaruhuärö'inä sacerdote huotörö'inä. Jahuatöttö ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ a̧'cua̧rö̧rö̧rmä̧ ku̧ni̧po̧cö̧ pi̧nö̧.13Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jehúmä ä̧rä̧mi̧ö̧ 'chi̧nö̧ Samaria ttö̧ja̧cu̧ örohuähua pä'ö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ rȩbȩhui̧nö̧ Bet Ekednä äjicuäcuähuotörö tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ. 12Ja̧u̧mä̧ po̧cui̧pi̧nö̧ Judas ru̧hua̧ Ocaozias ahuaruhuärö jahuätörö jä'epinö: ¿Ucutumä titö jä̧ttö̧? pä'ö. Jahuätömä ttädätinäcu̧: "Ujutumä Ocozias ahuaruhuäjä pä'ö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ichäjätöjä ru̧hua̧ i̧tti̧mö̧rö̧ tota pä'ö'inä, ruhuaju Jezabel ki̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ tota pö'ö. 14Jehúmä umöhuäyotörö hueinö tta'cuara̧'a̧nä̧tä̧ 'chuttädattö pä'ö, ja̧hua̧nö̧tä̧ jö̧nä̧ tta̧cua̧ra̧'a̧nä̧ 'chuttpdinäu. Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä cuä'äu tticuinäu̧ Bet Eked isouttö. Jahuätömä 42nö jo̧mȩnä̧ u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧ Jehúmä jahuätöttömä ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ a̧'cua̧rö̧rö̧mä̧ ku̧ni̧po̧cö̧ pinö.15Juhuoröttö rä'opächö ichomenä, Jehúmä po̧cui̧pi̧nö̧ Recab ki̧tti̧ jonadab'rö chutä topö ichäcuru, Jehúmä ja̧u̧ru̧ teäunö jäepinö: "¿Ucu cuamiso'quittömä ttötäcu kö̧jä̧, ttö ucutäcu chö̧jö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧?" Jonadabmä ädätinö: A̧'a̧ ja̧hua̧nö̧tä̧ hua̧sä̧, Jehúmä pä'inö: Ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ cumö 'cächi ja̧hua̧nö̧ päcu Jonadabmä umö iyinö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jehúmä carucänä ja̧u̧cu̧ 'cha'ächinö. 16Jehúmä pä'inö ttöcu ichi tocu'a Chu̧ru̧hua̧nä̧ ä'cuoyähuäcuähuä chu̧ju̧nä̧rö̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jonadabrömä öcarucänä ȩmi̧pi̧nä̧cu̧. 17Samaria'a i̧rȩbȩhuo̧mȩnä̧, Jehúmä Acab ahuaruhuä Samarianä ka̧cui̧nä̧tö̧rö̧mä̧ o'catoinärö̧tä̧ cuä'äu icuinö. U̧ru̧hua̧ i̧huȩnȩ päö'anö, Elíasrö u̧huo̧jua̧ pä'ö iyinö ji̧nö̧mä̧.18Jehúmä ötahuiyä ttö̧ja̧cu̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cui̧pö̧ ucuocu jahuätörö päinö: Acabmä Baalrö a̧u̧cu̧nä̧tä̧ a̧cua̧ huȩnä̧ri̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jehúmä rö̧ä̧nä̧ a̧'cua̧ u̧huä̧nä̧rä̧cua̧. 19Jitämä Baalttä huähuotö o'catoinärö̧ ttörö i'cächätucui, o'catoi'önä ja̧u̧ru̧ esetätörö'inä, o'catoi'önä sacerdotes huotörö'inä ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ cuicuipätucuä uminä ö̧ji̧pa̧'a̧nä̧mä̧. Tta̧'a̧nä̧ pä'ö Baalrö ku icu iyähuä chiya pä'ö ku̧nä̧rö̧sä̧ ttömä. O'catoiönättö̧ ichocömä huaö i̧cuä̧cua̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jehúmä isopäi'önämä päocö pinö, ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ Baalrö esetätörö siepö icua pä'ö amöcuädö pä'inö. 20Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Jehúmä pi̧yȩ hueinö: " ucuocuätucui Baalrö ucuotönö" ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä jiähuinätö̧.21Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jehúmä hueinö o'catoinämä Israel ttä̧ja̧nä̧tä̧ ja̧'a̧ttö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Baalrö esetätömä o'catoi'önä 'chi̧nä̧tö̧. ubomä ya̧tȩ'i̧nä̧ ichoca'a jö̧nä̧mä̧ ki̧'i̧po̧cö̧ pi̧nö̧. Jahuätömä Baalrö ucuotö ucuocuäcuähuodera'a doächinätö̧. Röjinämä rö̧ä̧nä̧ suhuädi'ina'a kara'anä'inä kara'anä'inä jö̧nä̧. 22Jehúmä hueinö sacerdote huotö ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ uborö. O'catoi'önä Baalrö ucuotönö jȩpä̧tö̧ ttö̧'ca̧tä̧ti̧yu̧mä̧ räepi-pä'ö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ ubomä jahuätö ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧mä̧ räepinö.23Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jehúmä Recab ki̧tti̧ Jonadabcu doächinätö̧ Baalrö ucuotö jȩpä̧tö̧rö̧: "jueönätä pä'ätucui ucutu cu̧'quȩtȩtu̧cu̧nä̧mä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ toa'a Tu̧ru̧hua̧ u̧mö̧huä̧ya̧mä̧ ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ Baalrö ucuotötä ja'a̧". 24Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä doächinätö̧ ku icu iyähuä ttiya pä'ö. Jitä adiunänö jö̧nä̧ Jehúmä ȩmö̧ ku̧nä̧ji̧ ji̧na̧'a̧ 80nä jo̧mȩnä̧ u̧mä̧tö̧ su̧do̧da̧u̧ru̧ jahuätömä doächäcuähuome u̧mi̧tä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧, ja̧u̧mä̧ pä'inö: u̧mä̧tö̧ttö̧ ya̧tȩ cu̧mu̧tu̧cu̧nä̧ chi̧yä̧u̧ttö̧ toipächöttömä. Ya̧tȩ to'ipächa'anä ja̧'a̧tä̧ topäjimä chutä a̧'cua̧rö̧tä̧ i̧mi̧tä̧hua̧cua̧, töipächäji a̧'cua̧ö̧ micuä päiönämä.25Ku icu iyähuä jä̧ji̧ beichomenä Jehú hueinö tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, ji̧nä̧ isocu ruhuotörö'inp: "Doächö cuä'äu cuätucuitö, ya̧tȩ'i̧nä̧ toipächö". Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ curodänä cuä'äu icu u̧mi̧cu̧ do'opö tticuinäu̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'amä tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧, ji̧nä̧ isocu ruhuotö'inä doächinötö̧ Baalrö ucuotö jȩä̧cuä̧huode jacuä i̧si̧ca̧ra̧'a̧. 26Jahuätömä Baal ojusodenä ko'qui ido'qui ro̧'o̧quimä ȩmi̧nä̧tö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ juhuo'quimä ku'u icuinätö̧. 27Juhua yabocumä ido'qui ro̧'o̧'quimä cuäö icuinätö̧ Baalrö ucuotö jȩcuä̧ huode'inä jȩpö̧ icuinätö̧ ju̧huȩnȩ ji̧no̧mȩmä̧ ttute rejutä ju'epinätö̧. Ju̧huȩnȩmä̧ ja̧hua̧nö̧tä̧ jö̧nä̧ ki̧'i̧pi̧no̧mȩ jitä mo̧ro̧ jubö päiönä. 28Jehúmä ja̧hua̧nö̧tä̧ jö̧nä̧ jȩpö̧ icuinö Baalrömä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧ ttucuotäijömä ȩmö̧ icuinö.29ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jehúmä Nabat i̧tti̧ Jeroboam suronä jȩi̧nö̧mä̧ icuipicö pinö, ja̧u̧mä̧ jȩpi̧nö̧ ji̧na̧'a̧ israel ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧nä̧ päcäyä a̧'cua̧juä̧ tätähuä'ca ucuotö jȩttö̧nä̧ Betelttö̧'i̧nä̧, Danttö'inä. 30U̧ru̧hua̧mä̧ Jehúrö pä'inö: "Jȩcu̧'ä̧ji̧mä̧ adihua'a, ja̧u̧ jȩcu̧'ä̧ji̧mä̧ juea'attö chu̧ju̧ni̧nö̧ ji̧nö̧ jȩcu̧'a̧ttö̧. Ucu cuahuaruhuärö jȩcha̧ pä'ö amöcuädö chu̧ju̧ni̧nö̧ ji̧nö̧ jȩcu̧'a̧'a̧ttö̧. Ucu cuahuaruhuä 'cotömä Israel ttö̧ja̧ttö̧ ruhuodȩä̧cä̧nä̧ ttö̧ä̧mä̧dä̧cuo̧tö̧ pa̧ja̧nö̧ huotö jo̧mȩnä̧". 31Ja̧hu̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jehúmä amiso'quittömä o'cajuiyönämä jȩpo̧cö̧ pi̧nö̧, Israel ttja̧ Ttu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios i̧huȩnȩ päö'anömä. Ja̧u̧mä̧ ppa̧'a̧cho̧cö̧ pi̧nö̧ Jeoboam jȩi̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ suronä jȩtta̧ pä'ö jȩi̧nö̧ ji̧nö̧nä̧mä̧.32Ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧mä̧ Tu̧ru̧hua̧ amöcuädinö Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧mä̧ hui̧ä̧dö̧ icua pä'ö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jazaelmä ju̧huä̧jȩ rȩjȩttö̧ ko̧ro̧jä̧ rȩjȩcu̧ doähuomettömä Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ rohuäu icuinö. 33Jordan ajettö kä̧mä̧dö̧ kä̧hua̧ räopa'acu päteö o'cajuiyönä Galaad deiyunä ka̧cui̧nä̧tö̧mä̧ pitö ttahuaruhuä ji̧na̧'a̧ Gad'inä, Ruben'inä, Manasés'inä juhua'a jö̧ta̧'a̧nö̧ Aroer ötahuiyättö kä̧mä̧dö̧ Arnón aje isoucu ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ jö̧nä̧ Galaadcu, Basáncu deiyu jubötä ji̧na̧'a̧.34Jehú hueinö pä̧nä̧ 'cuäopinö ötö'cö, o'cajuiyönä jȩi̧nö̧'i̧nä̧ ujuru ji̧nö̧'i̧nä̧ Israel ttö̧ja̧ttä̧ ruhuotö pinätö̧ jȩttö̧ a̧u̧cuä̧ huȩyu̧cuä̧ cuyäru'tänä huȩu̧=yu̧cui̧'i̧na̧tä̧ ka̧'a̧. 35Jehúmä huaö icuinö ja̧do̧tö̧mi̧nä̧ ttö̧ji̧no̧mȩttö̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ 'turu tticuinäcu̧ Samaria rȩjȩnä̧, ja̧u̧ o'canämä chutä i̧tti̧ Joazaztä ru̧hua̧ pä'i'inö. 36Jehúmä hueinö Samaria rȩjȩttö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ veinti y ocho du'o jo̧mȩnä̧.

Chapter 11

1Ocazias a̧ju̧ Ataliamä ki̧tti̧ 'corupäia'a topinäju̧do ja̧ju̧mä̧ yotäcu ä̧rä̧mi̧ö̧ ru̧hua̧ juȩi̧pa̧ i̧tti̧mu̧rö̧ cuä'u icuinäjö̧. 2Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Josabamä Joram ittiju ji̧na̧'a̧, Ocazia ö̧ja̧huaju, Ocazias i̧tti̧ Joasrö ȩmo̧po̧'ö̧ icuinäcu ruhuotö jueipätö cuä'ö tticuomȩtä̧ päi'a'a ä̧'ä̧huo̧ca̧ jacuä dajö icuinö däjö icuinö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuä'ö icuocotö pi̧nä̧tö̧. 3Joasmä Josabacutä Dios ojusode jacuä dajähuächinätö̧ 'cotö ki̧nä̧tö̧ ji̧mö̧tȩttö̧ yautenö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ juäjattö ruhuaju Atalia huejö pänä ji̧na̧'a̧.4Ji̧mö̧tȩ koromotönö todärenö päiomenä Joiadamä hueinö jittähuaja pä'ö, cienö jo̧mȩnä̧ tturuhuotörö'inä, hueähuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, to̧ä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ o'catoinärö doädinö Dios ojusode jacuä, jatucu pa'anötä̧ ja̧cua̧'a̧ pä'ö ku̧ni̧nö̧, Dios ojusode jacuättö isonö ucuocuähuänätä̧ pä'ähuinätö̧. Ja̧u̧nö̧ o'comenä ru̧hua̧ i̧tti̧rö̧ i̧jȩpi̧nä̧u̧. 5Ja̧u̧mä̧ hueönö pä'inä̧u̧, "pi̧yȩ ja̧'a̧t'ó jȩcuä̧tu̧cuä̧cuä̧mä̧. ucutu huäbodäcuänä 'que'ecuotöttömä sabado mo̧ro̧ petecuächatömä ru̧hua̧ hueode tta̧cuä̧rä̧cuo̧tö̧jä̧. 6Korotö huäbodäcuänä 'que'ocuo̧tö̧mä̧ apate dȩa̧'a̧cy kä̧tȩmä̧ cu̧jä̧tu̧cua̧. Korotö huäbodäcuänä 'quȩ'ȩcuo̧tö̧mä̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ ttojusode abodenä to̧cuä̧rä̧cuo̧tö̧jä̧.7Korotö todäre jo̧mȩ 'cä̧'ȩcuo̧tö̧mä̧ sabado mo̧ro̧ aditocotömä, ru̧hua̧cu̧tä̧ Dios ojusode tta̧tta̧rä̧cuo̧tö̧. 8Korotömä ru̧hua̧ ippeyenä sobucuächönä cu̧jä̧tu̧cua̧, cu̧mu̧tu̧cu̧nä̧mä̧ cu'upä o'cä chu̧huä̧rä̧nö̧, ka̧ra̧rö̧'i̧nä̧ isahuänä doächörömä, cuä'ö cuicuätucuaja, ru̧hua̧ doächomenä'inä, rä'epomenä'inä ja̧u̧cu̧tä̧ cujä̧tu̧cua̧ja̧.9Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ cienö pö̧nä̧ hueähuä ttö̧ja̧ päjätömä Dios i̧huȩ jiäcuähuä'i̧sa̧ hueäjita'anö jȩpi̧nä̧tö̧. Tttömuhuäyotö pönärö̧ ȩmi̧nä̧tö̧, adicuocö mo̧ro̧ ttaditacuotörö'inä, adicuäcä mo̧ro̧ ttaditiyäcuptörö'inä, o'catoinä Joida ä'ca jo̧mȩ 'chä̧hui̧'i̧nä̧tö̧. 10Ja̧u̧nö̧ o'comenä, Dios i̧huȩn jiäcuähuä i̧sa̧ Joidamä, cienö pö̧nä̧rö̧ hueähuä ttö̧ja̧ päjätörö, dacuodiyä'inä curä obi'inä, David mi̧nä̧ iäre ji̧nö̧ Dios ojusodenä dajö icuinö iyächinö.11Tta̧hua̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ päjätömä, ttu̧mu̧nä̧ curä rohuäcuahuä 'chuä̧rä̧nö̧mru̧hua̧ ojusode sobucuächönä, ku icu iyähuome tö'cöhuächönä isähuänä ka̧cuä̧mi̧nä̧tö̧, ttuhuo̧ ja̧'a̧cu̧'i̧nä̧, ttö'ohue ja̧'a̧cu̧'i̧nä̧. 12Ja̧u̧nö̧ o'comenä Joidamä; ru̧hua̧ Joas i̧tti̧rö̧ o'ö chi̧nö̧, ja̧u̧ru̧mä̧ coronä isobö'inä iyinäcu. Ja̧u̧nu̧ o'comenä unä a̧dȩja̧ uhuäninäcu, ru̧hua̧ ö̧ja̧ pä'ö, o'catoinä ttu̧mu̧ 'pȩ'ö̧ esehuinätö̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö kä̧nö̧ ¡iacuarä kä̧hui̧ ru̧hua̧!13Ataliamä ttahuäräcuähuä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ ötahuiyä ttö̧ja̧'i̧nä̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huotta'a ä̧ju̧cu̧, Dios ojusodera'acu 'chä̧hui̧'i̧nä̧ju̧. Toja pä'ö. 14Ja̧rȩpa̧ ru̧hua̧rö̧ ttö̧hua̧na̧'a̧ tojomenä 'chiecuäca jäyä ö̧ja̧'a̧ topinäju̧, ihueye jȩttä̧i̧jä̧nö̧tä̧, tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ tturuhuotö'inä, trompeta ppö'ähuä ttö̧ja̧'i̧nä̧ ru̧hua̧ ippeyenä ka̧cui̧nä̧tö̧. O'catoinä ttö̧ja̧ juäjänä kä̧tö̧mä̧ ri̧ä̧nä̧ esehuinätö̧, trompetiyu'inä ppö'inätö̧ ja̧u̧nö̧ o'comenp Ataliamä kö̧'ca̧ta̧hua̧tä̧ sȩro̧cu̧ icu huopö kä̧nö̧ pä'inäju. ¡Suronä jȩcuä̧tu̧cuä̧cu̧sä̧ suronä jȩcuä̧tu̧cuä̧cu̧sä̧!15Ja̧u̧nu̧ o'comenä Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ Joidamä Dios ojusode jacuättö cuä'ö ttticuiyarö pä'ömä ku'cocö pinö, tta̧hua̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ tturuhuotörö juene ka̧cuä̧tö̧rö̧ hueinö cumuhuäyotö tohuärenä kä̧nö̧ tta̧'a̧rä̧tö̧ru̧mä̧ rä'opö icuätucui juoröttö ya̧tȩ ruäreö ö̧jö̧ttö̧mä̧ curodänä cuä'ö cuicuätucuäröja. 16Ja̧hua̧nnö̧ ja̧'a̧ chuädo poö ru̧hua̧ ojusodecu cahuäyotönä rättepäijätecuttö cuä'ö tticuinäcuä̧.17Ja̧u̧nu̧ o'comenä, Joidamä iso jö̧nä̧ pä'ö ku̧na̧hua̧nä̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ pinö, ru̧hua̧'i̧nä̧, ttö̧ja̧'i̧nä̧ Dios umuhuäyotö ja̧ pä'ö, ja̧hua̧ta̧nö̧, ru̧hua̧ ä'cattö'inä ttö̧ja̧ ttäcattö'inä iso jö̧nä̧ ucuocuähuänä pä'inö. 18Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, o'catoinä ttö̧ja̧mä̧ dios baal ojusodera'a 'chänö jȩpö̧ icuinätö̧ ja̧hua̧ta̧'nö̧ dios baalrö ku icu iyähuä o'ca'inä, a̧'cua̧jui̧yä̧ tätö, ku̧nä̧huä̧ o'ca'inä cuäcuäpö jȩpö̧ icuinätö̧, Matánrö dios baal pä'ö huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧rö̧'i̧nä̧ cuä'ö icuinätö̧ ku icu iyähuä ä'ca jo̧mȩttö̧, ja̧u̧nö̧ o'comenä Joidamä.19Joidamä ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ cienö pö̧nä̧rö̧ hueähuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, jahuätö o'catoinä ru̧hua̧rö̧ o'ipö 'chi̧nä̧tö̧ Dios ojusodettö, tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ ttojusode ä'canätä cuä'oiö ru̧hua̧ ojusodera'a 'chi̧nä̧tö̧. Jua'attö Joamä ruhuottö ttö̧i̧nä̧'ca̧nä̧ pä̧mä̧di̧nö̧. 20O'catoinä ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ esehuinätö̧, ötahuiyämä a̧'cua̧ttä̧ jö̧nä̧tä̧ ji̧na̧'a̧. Ataliarö ru̧hua̧ ojusodera'attö curodänä cuä'ö tticuaja'attö.21Joa hueö ö̧jä̧mä̧di̧nö̧ pä̧nä̧mä̧ ttö̧jä̧pö̧ttö̧nö̧ todärenö a̧'ȩtä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧

Chapter 12

1ji̧mö̧tȩ jähuättö todäre a̧'ȩ päiomenä̧ jehú, ja̧u̧mä̧ ruhuo hueinö joas ka̧mä̧ni̧nö̧,ja̧u̧mä̧ ruhuo hueinö 40nö a̧'ȩ jo̧mȩna̧ jerusalennä̧. a̧ju̧ ki̧mi̧mä̧ sibia päö micuinä̧jö Beerserba i̧nä̧. 2joasmä̧diönä̧ jö̧tä̧ jȩpö̧´ki̧nö̧ u̧rö̧hua̧ Dios a'ca jo̧mȩttö̧i̧nä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧na̧ joiada saserdote jö̧nä̧ hua̧mä̧ jiähuinö ji̧nö̧a̧nö̧tä̧. 3ja̧hua̧nö̧ otoönä ka̧cö̧ i̧nä̧ ja̧hua̧nö̧mä̧ jȩpö̧icö 'choipocotu pinä̧tö. ötahuiyä ttö̧ja̧ i̧nä̧ rö̧ä̧nä̧tä̧ usörä emä̧ö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ kuhua̧rö̧ icu i̧nä̧ ko̧mȩi̧nä̧ otoö i̧nä̧ bäreö i̧nä̧4joasmä̧ pä̧inö̧ saserdote jö̧nä̧ huo turu:"o'ca juiyönä̧ pärätä i̧nä̧ 'cä̧ 'chö̧ ti̧'cha̧ ttiäre iyähuä päiönä̧ ro̧ö̧ jähuä tö̧rö̧huä̧ Dios ö̧jo̧mȩ. ttö̧ja̧ i̧nä̧ pärätä i̧nä̧, ttö̧ca̧ca̧to̧ i̧nä̧ huȩyu̧tu̧ kö̧nä̧huä̧ttö̧ i̧nä̧, pärätä ȩmä̧huä̧ttö̧ i̧nä̧, ttö̧ja̧ttö̧ i̧nä̧ pojo cuä chönä ja̧hua̧ta̧nö̧ o'catoinä̧ pärätättö i̧nä̧ tiya päö Dios öjo̧dettö i̧nä̧. ttamisi'quittö ttamocuädö tiya päö ji̧na̧a̧. 5saserdote huotumä pärätä'i̧nä̧ ȩmö̧ chöädinä̧tö̧ pärätä chuä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ttö̧ i̧nä̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧ Dios ö̧jo̧de jacuä ka̧cö̧ suroju joächinaö̧ taditape ji̧na̧a̧623nö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ joas, saserdotetö̧mä̧ Dios o̧jode aditocotö pinä̧tö̧ ji̧na̧a̧ 7ja̧u̧nö̧ o'ca ru̧hua̧ joas huopinö̧ joiadarö saserdote jo̧nä̧ hua̧rö̧. ja̧hua̧ta̧no̧ korotö saserdote jo̧nä̧ huoturu i̧nä̧; ja̧u̧ jähuätörö päinö: ¿na̧bö̧ päö cuaditätöcuoca ji̧na̧a̧ttö̧. Dios ö̧jodemä̧?jitämä, pärätämä̧ cuȩmö̧huiyäcuotujä adicuä ttö̧ja̧ i̧nä̧ ca̧ca̧tä̧cuähuä tto̧ja̧ i̧nä̧ ttȩmö̧ jui yanö̧ ja̧a̧, ja̧hua̧nö̧ja̧a̧ u̧ma̧tö̧ jȩttö̧a̧nö̧ huoturu iyätöcui ttadita päö. 8saserdotȩtö̧mä̧ ttamocuädönä päii̧nä̧ö̧ pärätä i̧nä ttȩmö̧juiyäcuotö jua yabonö ttö̧ja̧ttö i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Dios ö̧jode'i̧nä̧ ja̧u̧tä̧ i̧nä̧.9toicu, joiada saserdote chu'ädinö̧ pärätä ä̧cäba, juäba miȩpäcuhua̧nä̧ 'tä̧ȩpinö̧ isoju, u̧huo̧ja̧cö̧ Diosrö köicö iyähuä'canä̧ tu'cunä̧ kö̧ni̧nö̧, Tö̧ä̧nä̧hua̧ ojöisodenä̧ icheiyanö̧ ya̧tȩ. saserdote templo doächäcuähuomä̧ huaadeiyätö mä̧ kö̧ni̧nä̧tö̧ juȩnȩtä̧ o'caj uiyönä̧ pär ätä Tö̧ä̧na̧hua̧ oju isode tti'cächömä. 10pärätä ä̧cä̧banä̧ ria̧na̧ ka̧a̧ tottomenä, rö̧hua̧ iäre huȩyu̧cuä̧ i̧sa̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ saserdote ttö̧rö̧huä̧ i̧nä̧ ichö ja̧hu a̧ta̧no̧ kö̧nö̧ jȩpi̧nä̧tö̧ pärätä sacuyunä̧ rou ja̧hua̧ta̧nö̧ pa̧ja̧ti̧nä̧tö̧, pärätä ttö̧o̧cu i̧ȩyö̧ tö̧ä̧nä̧huä̧ iäre templottö.11tö̧ä̧nä̧hua̧ iäre templo ttä̧ttä̧rä̧cuo̧ tö̧ u̧mä̧tu̧rö̧ ttö̧mö̧nä̧ jo̧mȩnö̧ pa̧ja̧tä̧cua̧ hua pärätä iyinä̧tö̧ huätömä̧. tö̧ä̧nä̧hua̧ iäre templo ttaditäcuotörö yitu ttäräbe äcuoturö ja̧hua̧ta̧nö̧ dau odiyä jȩttä̧cuo̧ tö̧ro̧ mitinä̧tö̧ juätömä̧, 12ja̧hua̧ta̧nö̧ reda'cattö aicuä ttö̧jä̧rö̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ inäo'cä 'cuiähuä ttö̧jä̧rö̧ i̧nä̧, tö̧ä̧nä̧hua̧ iäre templo aditötticuape inä̧o'ca jo̧me mö̧ cuiähuä i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ dauodiyä ttȩma̧päu, aditu tticuapäö mitö rȩcuä̧ri̧jä̧cuä̧ o'cajuiyönä̧13ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧na̧ plata i̧so̧'ta̧ yo̧'ta̧tȩ i̧nä̧ ttaitapemä̧ mitähuioca̧ja̧cua̧ tö̧a̧nä̧h ua̧ ö̧jodera̧ttö̧ tti'cähchäjaji pärätättöm ä,lampara 'cuiocuä i̧na̧, cuenca i̧nä̧, trompeta i̧nä̧, platattö i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ orott ö pa̧cua̧hua̧ i̧nä̧. 14Tö̧ä̧nä̧huä̧ ö̧jode aditätörö iyinä̧tö pi̧yȩ pärätämä.15yaacönä̧, juatömä pärätä aitötticuape mitähuiäjimä rȩcuä̧ri̧jo̧co̧pi̧nä̧tö̧ tti̧a̧tapäömä ja̧hua̧nö̧ja̧a̧ttö̧ aditäjätö̧rötä mitöicuinä̧tö̧, adihuä ttö̧ja̧ ji̧na̧a̧ juätö u̧mä̧tö̧mä̧. 16tö̧ä̧nä̧hua̧ iäre templora̧mä̧ 'cächäcuähuocana̧ surojö jȩpö̧ ka̧nö̧ i̧nä̧ surojö ä̧nä̧rö̧kä̧nö̧ i̧nä̧ ofrenda ttiyäjäyumä̧, saserdotȩtö̧ ttiäre ja̧'a̧ttö̧.17ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧ Gad ötahuiyäcö roh uahuinö Aram ru̧hua̧ Hazael, jerusale n ötahuiyäcö öroahuape ppa̧a̧chi̧nu̧ Hazaelmä̧ Gad 'chöädäjä̧ji̧'ca̧. 18jäo̧tö̧ Ocozias i̧nä̧ joram i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧n ö̧ josafat i̧nä̧ ttiäre o'cajuiyunä̧ ȩmi̧nö̧ juda ru̧hua̧ Joasmä̧, judanä̧ röhuotö 'cä̧ȩpö̧ ttö̧jö̧ni̧nö̧, yutä 'cä̧ȩpö̧ö̧jö̧ni̧nö̧'i̧nä̧, rö̧hua̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jodenä̧ huaadö ttö̧jö̧nä̧yu̧ oro, Aram ru̧hua̧ Hazaelrö hueinö̧. ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧ Hazael jerusalenttö̧ ihui̧i̧nö̧.19ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧nä̧ joasrö pä̧tȩtinö̧ mä̧, o'ca juiyönä̧ jȩi̧nö̧mä̧, ¿huȩyu̧cua̧ po̧ca̧a̧ cuyäru'tä judanä̧ ruhuo hueinä̧ tö̧rö̧ jiähuä'tänämä̧? 20yo̧mȩtȩnä̧ ca̧ca̧cö̧ toicö amocuädinä̧tö̧ umöäyotumä; Beth Millottö Joasrö cuäöicuinä̧tö̧ juätömä̧, Sila ma̧na̧na̧ i̧'cho̧mȩnä̧. 21Simeat i̧tti̧ Josacar, ja̧hua̧ta̧nö̧ Somer i̧tti̧ Jozabad ömäyotö, 'corupäiinö ja̧ö̧mä̧ cuäötticuäcö, juätömä ttötörinä̧tö̧ Joasrö jä̧no̧tö̧mi̧nä̧cö̧ David ötahuiyän ä̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧nä̧ i̧tti̧ Amasíasmä̧, jäo ö̧huo̧mȩ ru̧hua̧ joinö̧.

Chapter 13

1Veinti tresnö duo päinomenä ruhuonä huea'a Joas Ocazias i̧tti̧ Juda rȩjȩ ru̧hua̧, Joacaz Jehú i̧tti̧ ruhuonä huea pä'ö rötädinö Israel rȩjȩnä̧ Samariattö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ diecisietesnö duo jo̧mȩnä̧tä̧ ruhuonä hue'inö. 2Jaa̧u̧mä̧ suronätä̧ jȩpi̧nö̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧, Jeroboam Natal i̧tti̧ suronä jȩi̧nö̧nä̧tä̧ chi̧nö̧, Israel ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧nä̧ jȩpi̧nö̧ ja̧u̧mä̧; ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä pporächi'ocö pinö.3Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios Israel ttö̧ja̧rö̧ Siria ru̧hua̧ Hazael u̧mö̧nä̧tä̧ iyö icuinäu̧, Hazae i̧tti̧ Ben-adad u̧mö̧nä̧'i̧nä̧ iyö icuinä̧u̧ jahuätötä huetta'anä recuo ttö̧ja̧ pä'ö. 4Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Joacazmä Dios ppädiyarö pä'ötä jä̧'ȩpä̧ri̧nö̧. Diosmä ä̧ju̧cui̧nä̧cu̧, Israel ttö̧ja̧ usurä ttȩmä̧hua̧'a̧ toa'attö. Siria rȩjȩ ru̧hua̧'i̧nä̧ a̧cua̧tta̧nö̧ ji̧nä̧cu̧. 5Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Diosmä Israel ttö̧ja̧rö̧ ppädäcuähuä i̧sa̧rö̧ iyinö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sirios ttö̧ja̧ 'quiyönä chö̧ttä̧ro̧mȩttö̧ rä'opächinätö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel i̧tti̧mö̧mä̧ pä'äji ttö̧ji̧'ä̧nö̧ta̧'a̧nö̧tä̧ ki̧nä̧tö̧, ttoju odehuiyänätä̧.6Pi̧yȩ o'ca juiyönä 'cuäopa'anä'inä surojöttömä Jeroboam ojusode ttömä pporächi'ocotö pinätö̧, suronä jȩttö̧nä̧ jȩi̧na̧'a̧nä̧'i̧nä̧, jahuätucutä cue'ächinätö̧; juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ju Asera ka̧u̧ca̧juȩtä̧ ki̧na̧'a̧ Samarianämä. 7Joacazcumä ttö̧ja̧ recuätömä ki̧'i̧po̧co̧tö̧ pi̧nä̧tö̧, ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ caballönä cue'ächätö ttömä cicuentanö huotötä ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧, cäruquiyättömä tomörenö jahuä ocätä ki̧'i̧pi̧na̧'a̧, juhua'a jö̧ta̧'a̧nö̧ u̧mä̧tö̧ttö̧mä̧ diezmil jo̧mȩnä̧tä̧ ki̧'i̧pi̧nä̧tö̧; Siria rȩjȩ ru̧hua̧ jȩpö̧ icua ja̧'a̧ttö̧, rȩba̧'cuȩcu̧tti̧cua̧ba̧ jä̧i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ ku̧ni̧pi̧nö̧.8Joacaz aditinö ki̧'i̧pi̧nö̧ttö̧, o'ca juiyönä jȩi̧nö̧'i̧nä̧, ujuruhuinö'inä ¿huȩyu̧tu̧ ku̧nä̧hua̧'a̧ ko̧ca̧'a̧ tä̧ji̧ Israel ttö̧ja̧ tturuhuotö jȩtti̧nö̧ ta̧'a̧nö̧ huȩyu̧tu̧ ku̧nä̧huä̧ cuyäru'tänämä? 9Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Joacaz jä̧'o̧tö̧mi̧nä̧ 'corujuöttächinöta'anötä̧ korujuo'ächinö, ja̧hua̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Samaria rȩjȩnä̧tä̧ 'turu tticuinäcu̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ ruhuonä hueäi jomemä i̧tti̧ Joastä ruhuonä hueinö.10Treinta siestenö duo u̧ju̧nä̧rö̧mȩnä̧ Joas Juda ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧, ruhuonä huea pä'ö rötädinö Joas Joacaz i̧tti̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ Samarianä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ diez y seisnö duo jo̧mȩnä̧ hueinö. 11Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ suronätä̧ jȩpi̧nö̧. Nabat i̧tti̧ Jeroboam o'ca juiyönä suronä jȩi̧nö̧ttö̧mä̧ ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ ku̧ni̧po̧cö̧ pinö, Israel ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧nä̧ jȩpo̧nö̧ ja̧u̧mä̧, jahuätucutä cue'ächinö.12Joas koro jȩi̧nö̧mä̧, o'ca juiyönä aditinö'inä, Juda ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Amazsiascu rohuähuö ujuruhuinö'inä, ¿Huȩyu̧tu̧ ku̧nä̧hua̧'a̧ ko̧ca̧'a̧ tä̧ji̧ Israelttö ruhuotö pinätö̧ jȩtti̧nö̧ ta̧'a̧nö̧ huȩyu̧tu̧ ku̧nä̧huä̧tö̧nö̧mä̧? 13Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Joas jä̧'o̧tö̧mi̧nä̧ 'corujuottächinö ta'anötä̧ 'coruhuo'ächinö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ruhuonä hueä'ijomenä Jeroboamtä pä̧mä̧di̧nö̧: Joasmä Samarianätä̧ ttu'turinäcu̧ Israel ttö̧ja̧ tturuhuotö mi̧nä̧cu̧tä̧.14Eliseomä na̧'a̧chi̧nö̧ 'coripäiäcue märicheittötä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Joas Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ ja̧u̧ ö̧ja̧'a̧cu̧ mȩyȩhui̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ ajuähuö kä̧nö̧ pä'inö: "Ttö chä'o, ttö chä'o, Israel öcäruquiyä'inä caballönä cue'ächätö'inä ttȩmi̧pä̧cu̧jä̧. 15Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Eliseo pä'inäcu̧: 'po'obö'inä 'po̧ä̧hua̧ri̧'i̧nä̧ ȩmi̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ bo'obö'inä 'po̧ä̧huri̧'i̧nä̧ ȩmö̧ po'inö. 16Ja̧u̧nu̧ o'comenä Eliseo pä'inö: po'obö huä̧mȩ cumö huä̧ni̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ u̧mö̧ po'obö huä̧mȩ hu̧äni̧nö̧. Juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ Eliseo'inä u̧mö̧pi̧yä̧ huä̧ni̧nö̧ ru̧hua̧ u̧mö̧pi̧yä̧ huä̧mȩ.17Ja̧hua̧nä̧ ja̧'a̧ pä'inö: Päteönä toäcuähuate kä̧hua̧ räopa'acu kate baepi. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ pahuepomenä, Eliseo pä'inö: Dios öäre 'poähuä i̧sa̧ri̧ ki̧'i̧cuä̧ i̧sa̧ri̧, Siria ttöjattö'inä ttö̧ji̧pä̧cua̧ri̧; Sirio ttö̧ja̧rö̧ cuä'ö i̧cuä̧cua̧ri̧ Afecttö'inä bettipächome jubö päiönätä̧. 18Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'äjita'anö ppä'ädö pä'inö: 'po̧ä̧hua̧ri̧ ȩmu̧. Ja̧u̧nu̧ o'comenä Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ ȩmä̧ji̧ o'comenä, pä'inö: rȩjȩ cuä'i. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ huäbodäcuä jo̧mȩnä̧ cuä'ö cä'ädinö. 19Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Dios umöhuäya̧mä̧, ja̧u̧ru̧ ru̧hua̧rö̧ pä'inö: ji̧mö̧tȩnö̧ttö̧'i̧nä̧ koromö̧ttö̧ yochetenö jö̧ttö̧'i̧nä̧ cuäcuhuäjittömä, Siria ttö̧ja̧ttö̧mä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ ö̧ji̧pö̧ juiyönätä̧ jȩpö̧ cuicu'anö ja̧'a̧; ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä huäbodäcuä jo̧mȩnä̧tä̧ cujuruhuacua̧jä̧ Siria ttö̧ja̧rö̧mä̧.20Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Eliseo 'corupäi'inö jahuätötä 'turu tticuinäcu̧: Järeö duo päiomenä ju̧huä̧jä̧ rȩjȩra̧'a̧ Moab ttö̧ja̧ cuorä ru̧hua̧ dodepinätö̧. 21Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ya̧tȩ hua'ö icuäjirö ttu'turomenä 'cuä'opina'a, jeruhua'ara'a tä topinätö̧ Moab ttö̧ja̧ curä ru̧hua̧rö̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ 'coruopä'i'äjirö icuinätö̧ Eliseo huahuorä jacuä, 'corupäi'äji päji Eliseo ihue'quiyucu mȩä̧huä̧cho̧mȩnä̧, tto'ächipö ö̧jä̧pi̧yä̧nä̧ ä̧rä̧mi̧'i̧nö̧.22Hazael, Siria ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧, a̧cua̧tta̧nö̧ ji̧nä̧cu̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ Joacaz ru̧hua̧ ö̧ji̧nö̧ pä̧nä̧mä̧. 23Ju̧huȩttö̧'i̧nä̧ abonänö Diosmä re topinö jahuätörö. Juahua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ a̧'u̧ru̧ju̧nä̧nö̧ toinäu, Abrahamcu, Isacu Jacobcu adiunä pä'ö u̧ju̧ni̧na̧'a̧ttö̧, Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ to'odejipö icua jo̧mȩttö̧mä̧ ya'opö icua päocou pi̧nä̧tö̧ jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ jubö päiönätä̧. 24Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Siria ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ Hazael 'corupäi'inö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧tö̧ ruhuonä hueä'i jo̧mȩmä̧ i̧tti̧ Ben-adadtä ruhuonä hue'inö. 25Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Joacaz i̧tti̧ Joas pä'äjita'anö ppa̧'a̧chö̧ Hazael i̧tti̧ Ben-adad u̧mö̧ttö̧ ötahuiyä 'cho'ipinö ja̧u̧tä̧ cuorä rohuäu icu jä'o Joacazrö choipinö ji̧nö̧mä̧. Joasmä̧ huabodäcuä jo̧mȩnä̧ cuorä rohuähuö juruhuinö, ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ pä'äjita'anö ötahuiyä ppa̧'a̧dö̧ iyinö Israel ttö̧ja̧rö̧.

Chapter 14

1Joás todäre a̧'ȩ päi'önä hue'inö, Joacaz i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ Israel ru̧hua̧, Amasías Joás i̧tti̧, Judá ru̧hua̧, ruhuo hue'ö kä̧mä̧di̧nö̧. 2Ja̧u̧mä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧ tä̧ju̧ ji̧mu̧tȩnö̧ jo̧mȩ(25) a̧'ȩ ji̧yȩnö̧ ruhuo kä̧mä̧dö̧ hue'inömä; Ja̧u̧mä̧ hue'inö ta̧ju̧ji̧mu̧tȩ pa̧ja̧cuä̧nö̧(29) a̧'ȩ jo̧mȩ Jerusalén ötahuiyänä. Ja̧ju̧ ki̧mi̧mä̧ micuinäju̧ Joadán, Jerusalén ttö̧ja̧sa̧ju̧. Ja̧u̧mä̧ jȩpi̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajomettö adiunä uhuäunä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jä'o David ä'cajomettö̧mä̧ ja̧hua̧nö̧ topocöpinö. 3Ja̧u̧mȩ jȩpi̧nä̧ jä'o Joás jȩi̧nö̧ ta'anötä̧.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ju'toju jo̧mȩmä̧ jȩpä̧ icuocö pinö. Ttö̧ja̧mä̧ ji̧nä̧ juorö ju'tojuttötä i̧sa̧rö̧ 'cu'icu a̧mȩu̧nä̧ iyähua iyä'chö ko̧cui̧nä̧tö̧. 5'Cuäopina'a ji̧yȩnö̧ ruhuo adiunä kä̧mä̧dö̧ hue'omenä, ja̧u̧mä̧ u̧mu̧huäyotörö cuä'ö icuinö jä'orö cuä'ö icuinätö̧rö̧mä̧, Ja̧u̧ ru̧hua̧.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cuä'ö icuinätö̧ tti̧tti̧mu̧ru̧ cuä'ö tticua pä'ömä hue'o'cö pinö; ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧, ja̧u̧mä̧ huȩyu̧cuä̧ huȩnȩ päinö ta'anötä̧ jȩpi̧nö̧, Moisés i̧huȩyu̧ti̧nä̧ttö päota'anö, TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueinö ji̧nö̧ ta'anö, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Ttä̧'o̧tö̧mä̧ tti̧ti̧mö̧ jähuänä cuä'ö icuähuocotö ttäcuotö, ha̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧tti̧mö̧mä̧ ttä̧'o̧tö̧ jähuänä cuä'ö icuähuocotö ttäcuotö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧, ya̧cu̧pu̧nä̧ suronä jȩttä̧ji̧ttö̧ topö cuä'ö icuähua'a." 7Ja̧u̧mä̧ 10milnö Edom su̧ro̧do̧u̧rö̧ cuä'ö icuinö Sal pämäroppä päi'omettö̧; Ja̧u̧mä̧ ujurucu rohuäu 'cho'ipinö Sela ötahuiya'inä ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ i̧mi̧'i̧nä̧ pärötö icuinö Joctel pä'ö, ja̧'hua̧nö̧tä̧ micua'a jitä mo̧ro̧ jubu.8Ja̧u̧nu̧ o'a'a, Amasías hue'inö jittähuajá pä'ö Joasrö Joacaz i̧tti̧rö̧ Juhú ö̧do̧rö̧ Israel ru̧hua̧rö̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Ichi, rohuäutä ti'äpiyä totäcuähuätucua." 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, Israel ru̧hua̧ Joasmä, pärocua'attö ittöhuajá pä'ö hue'inö Amasíarö, Judá ru̧hua̧rö̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Cardo dau isade so̧a̧de Libanonä kade hue'inö Cedro Dau Libanonä̧ kä'ira̧'a̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Iyi ucu cuittijuru ttö chi̧tti̧ irecua päi'önä, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ de'ä i̧sa̧ Libanottö̧ ichö 'cuȩcu̧ icuäji cardo dau. 10Ucumä isopäi'önä rohuähuäjijä Edon ttö̧ja̧cu̧, cuamis'qui o'cajuiyönätä esu kö̧jä̧. Iso juocuepä'attö eseujä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttu̧huȩcuä̧nä̧ cuojuisodenätä̧ kä̧hui̧, tta̧'a̧nö̧ pä'ö ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö huȩnȩ jö̧nä̧ jȩcha̧cu̧ ucurumä ja̧'hua̧ta̧'nö̧ judarö'inä ucucumä?"11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Amasíamä ä̧ju̧cuo̧cö̧ pi̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Joás Israel ru̧hua̧mä̧, rohuäu 'chi̧nö̧ Judá ru̧hua̧ Amasíarö, pä̧tȩcuä̧nö̧ topäcuähuinätö Bet Semes ötahuiyättö, jua'amä ki̧na̧'a̧ Judá i̧rȩjä̧nä̧. 12Judámä Israel ttö̧ja̧ rohuäu tticuinäcu̧, ja̧'hua̧nö̧ päi'omenä ya̧cu̧pu̧nä̧ tujusodecu tö'ipachinätö̧.13Joás, Israel ru̧hua̧, Amasíarö 'chu'ädinö, Judá ru̧hua̧rö̧ Ocozías i̧tti̧rö̧, Bet Semes otahuiyättö. Rä̧bȩhui̧nö̧ Jerusalenra'a̧ ja̧'hua̧nö̧ rä̧bȩu̧ ki'opö icuinätö̧ Jerusalen ötahuiyä tto̧ȩpärä'ca Efraín apatettö kä̧mä̧dö̧ ttöecuyäbä u̧yu̧'ca̧ri̧ apate jubu cä'ädö, cuatrocientonö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ ttu̧mu̧ jubu jo̧mȩ ji̧na̧'a̧ ö'otomä. 14Ja̧u̧mä̧ ȩmi̧nö̧ o'cajuiyönä ttiäre oro ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pärätä'inä, o'cajuiyönä jahuätö tti'äre TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧denä ko̧cu̧mä̧, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mi̧cuäujuei ru̧hua̧ ojusodenä ko̧cu̧'i̧nä̧, ttö̧ja̧ juȩnȩ ko̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ppa̧'a̧di̧nä̧tö̧ Samariara̧'a̧cu̧.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä koro Joásrö huȩnȩ jo̧nä̧ ji̧nö̧mä̧, ja̧u̧ o'cajuiyönä jȩi̧nö̧ ja̧'a̧, ujuru ji̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Judá ru̧hua̧ Amasíacu örohuähuinö, ¿cuyäruttänä'inä huȩyu̧tu̧ rötähuoca'a Israel ruhuotö jȩtti̧nö̧mä̧? 16Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Joásmä jä̧do̧tö̧mi̧nä̧ ji̧nö̧ta̧'a̧nä̧ ä'inä ja̧'hua̧nö̧tä̧ rȩä̧dö̧ tticuinäcu̧ Samaria rȩjȩnä̧ Israel ruhuotö ttö̧'ö̧jo̧mȩ, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, i̧tti̧ Jeroboamtä̧, ö̧'ä̧'i̧jo̧mȩ ru̧hua̧ päi'önä pä̧mä̧di̧nö̧.17Amasías, Joás i̧tti̧, Judá ru̧hua̧mä̧, ki̧nö̧ to̧mu̧rȩ ji̧mu̧tȩ a̧'a̧ jo̧mȩ Joás korujuoächinö o'ca'amä, Joaacaz i̧tti̧, Israel ru̧hua̧. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä koro Amasías huȩnȩ jo̧nä̧ ji̧nö̧mä̧,¿Huȩyu̧tu̧'i̧nä̧ rötähuoca'a cuyäruttänämä Judá ruhuo jue'ätö jettinömä? 19Ja'huätömä Jerusalenttö Amasíarö kö'cö jui'ö yä̧huä̧'i̧nä̧ suronä ucuocuä'chinätö̧, Ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ tö'ipächinö Laquis ra̧'a̧cu̧, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja'huätömä u̧mä̧tö̧rö̧ hue'inätö ja̧u̧ o'ca'anä Laquisra̧'a̧ i̧'cho̧mȩttö̧ jua'attötä cuä'ö tticuinäcu̧.20Ja'huätötä pa'ajita'anä cabayunä tti'chächinäcu̧ ja̧u̧mä̧ rȩ'ä̧dö̧ tticuinäcu̧ jä̧do̧tö̧ mi̧nä̧cu̧ David idepiyunä. 21O'catoi'önä Judá ätahuiyä ttö̧ja̧mä̧ Azaríarö ttu̧ru̧hua̧ päi'önä 'cha'adö huä̧ni̧nä̧tö̧, ku̧nä̧ri̧nö̧ to̧mu̧rȩ ji̧mu̧tȩ ya'atenö a̧'ȩ, ruhuo hue'önä jȩpi̧nä̧tö̧ jä'ó Amasías huä'ijome. 22Azarías ji̧na̧'a̧ hue'inömä Elat ötahuiyä pä'äjita'anö aditö tticua pä'ö Judá rȩjȩnä̧, ru̧hua̧ Amasías jä̧do̧tö̧ mi̧nä̧cu̧ ä'äji o'ca'amä.23Joás i̧tti̧ Amasíamä to̧mu̧rȩ ji̧mu̧tȩnö̧ a̧'ȩ hue'inö, Judá rȩjȩnä̧mä̧, Israel ru̧hua̧ Joás i̧tti̧ Jeroboam Samarianä ruhuo hue'ö kä̧mä̧di̧nö̧; Ja̧u̧mä̧ ruhuo hue'inö 41nö a̧'ȩ jo̧mȩ. 24Ja̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cattö̧ surojönä jȩpi̧nö̧. Jeroboam suronä jȩi̧nö̧ttö̧'i̧nä̧ i̧mi̧cu̧nä̧ jȩa̧ pä'ömä amucuädä'cö pinö, Nabat i̧tti̧mä ja̧u̧ ji̧na̧'a̧ Israel suronä jȩttö̧nä̧ jȩpi̧nö̧mä̧. 25Pä'äjita'anö Israel tti̧rȩjä̧ ji̧no̧mȩ ko̧cuä̧mi̧nä̧tö̧ Lebo Lamattö kä̧mä̧dö̧ Mar de Arabá jubu, Israel ttö̧ja̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueinö ji̧nö̧ ta̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ ucuocuinö u̧mu̧huä̧yä̧ Jonas i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ Amitai i̧tti̧rö̧mä̧, Gat Hefer ötahuiyä ttö̧ja̧sa̧rö̧mä̧.26TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ topinö Israel ttö̧ja̧ usurä ttȩmä̧hua̧'a̧, o'catoi'önärö rö̧'ä̧nä̧ surojome päte'ö ji̧na̧'a̧, rö̧'ä̧nä̧ ttaditönä huȩttä̧rä̧u̧'i̧nä̧ juȩttä̧ro̧co̧u̧'i̧nä̧, ya̧tȩ'i̧nä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ppä'ädömä toina'a̧. 27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧u̧ru̧ ji'ähuinö si'epö'inä icuo'cö chä̧cua̧sä̧ mo̧ro̧jä̧ dȩa̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧; ttö̧jo̧mȩttö̧mä̧, Ja̧u̧mä̧ ttö̧ji̧pö̧nä̧ pa'adinö Jeroboam, Joas i̧tti̧nä̧.28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä koro Jeroboam huȩnȩ jo̧nä̧ ji̧nö̧mä̧, o'cajuiyönä jȩi̧nö̧, ujuru ji̧nö̧, curä ttörohuähua'anä hue'inö ja̧'hua̧ta̧'nö̧ pä'ajita'anö aditö icuinö Damasco ja̧'hua̧ta̧'nö̧ Hamat'inä, Judá rȩjȩnä̧ ko̧cu̧ Israel rȩjȩnä̧ päi'önä jȩpi̧nö̧, ¿Huȩyu̧tu̧'i̧nä̧ rötähuoca'a cuyäruttänämä Israel ruhuo jue'ätö jettinömä? 29Jeroboam jä̧do̧tö̧mi̧nä̧cu̧tä̧ ä'i'inö, Israel ruhuo hueinätu̧cu̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ i̧tti̧ Zacariamä jä'o jueä'ijome ruhuo huea pä'ötä pätecuächinö.

Chapter 15

1Ttö̧ja̧sa̧ ya̧tȩnö̧ a̧'ȩ päiomenä Joroboamä Israel Tu̧ru̧hua̧ pä'inö ji̧na̧'a̧, Azaria ruhuo huea ppä'ö rötädinödo Amasia ki̧tti̧ ji̧na̧'a̧ ja̧u̧mä̧ Juda ru̧hua̧. 2Azarias ruhuo huea päö ö̧ja̧mä̧di̧nö̧mä̧ tu̧mu̧ to̧mȩrȩnö̧ ja̧'a̧nä̧ tti̧jä̧pu̧ttö̧ yo'chetenö a̧'ȩ hui̧nö̧do. Ja̧u̧mä̧ ruhuonä pänö ttö̧ja̧ ta̧ju̧nu̧ ja̧'a̧nä̧ yabocu todäre a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ru̧hua̧ kä̧nö̧ hueinö Jerusalenä. Ja̧u̧ a̧ju̧ ki̧mi̧mä̧ micuinäju ji̧na̧'a̧ Jecolia päö Jerusalen ttö̧ja̧sa̧ju ja̧'a̧ttö̧. 3Ja̧u̧mä̧ Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ to̧ä̧ro̧mȩ a'cattömä juȩnä̧ a̧'cua̧ huȩnä̧ri̧nö̧ ji̧na̧'a̧ jä'o a̧'cua̧ huȩnä̧ri̧nö̧ 'chä̧nö̧ ö̧ji̧nö̧'a̧nö̧tä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩpi̧nö̧do Amasia jȩi̧nö̧'a̧nö̧.4Ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, jutoju jö̧ o̧du̧nä̧ttömä jȩpu̧ icuähuoca'a ji̧na̧'a̧do tocu päö ttöäre icienso kuicu i̧yä̧huä̧ ji̧nä̧ jȩtta̧'a̧ttö̧. 5Ja̧u̧ U̧ru̧hua̧ Ö̧ä̧nä̧hua̧ a̧'cua̧ ta̧huȩcu̧nä̧ jȩpi̧nö̧ ja̧u̧ ru̧hua̧rö̧mä̧, lepra märiche kä̧mu̧nä̧ jȩi̧nä̧cu̧ huaö icuome jubu päinönä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ojusodenämä katä kȩ'ȩpu̧ icuähuätä ki̧nö̧do. Jotamä, ru̧hua̧ i̧ttti̧ ji̧na̧'a̧, ruhup isodenä kä̧nö̧ juä̧jä̧ rȩjȩnä̧ ru̧hua̧ pä'iönä hueö ki̧nö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧.6Azaria koro jȩi̧nö̧mä̧, o'ca juiyönä jȩi̧nö̧mä̧ ¿Huȩyu̧tu̧ ku̧nä̧huo̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧di̧ Judas ruhuotö jȩtti̧nö̧ cronica cuyärunämä? 7Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Azariamä jäo mi̧nä̧ ä'i'ina'anötä̧ ä'i'inö jä̧o̧tö̧ mi̧nä̧cu̧tä̧; jahuätötä ttu'turinäcudo ö̧tä̧mu̧ mi̧nä̧ i'co jähuä ttötinome ji̧no̧mȩ David minä ötahuiyänä. Jotamä Azaria i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ mi̧nä̧ jäo hueinome o'come huea pä'ö pä̧mä̧di̧nö̧ ruhuonä.8Ttö̧ja̧sa̧ ya̧tȩnö̧ ödo'chiyä ja̧'a̧nä̧ ka̧ra̧ u̧mu̧ttö̧ yo'chetenö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ Azariamä Juda ruhuo hueö ki̧nö̧ ji̧na̧'a̧, Zacariamä Jeroboam i̧tti̧ ji̧na̧'a̧do Israel ttö̧ja̧rö̧ ruhuo hueö ki̧nö̧do Samarianä ttumu jimutenö ja̧'a̧nä̧ ko̧ro̧mu̧ttö̧ yochetenö cä̧hua̧tö̧ jo̧mȩnä̧. 9Ja̧u̧mä̧ U̧ru̧hua̧ Ö̧ä̧nä̧hua̧ to̧ä̧ro̧mȩ a'cattö surojutä jȩpi̧nö̧do, "jäo minä jȩi̧nö̧ ji̧na̧'a̧nö̧tä̧. Ja̧u̧mä̧ Jeroboam suronä jȩa̧ pä'ö amucuädö ji̧nö̧tttö̧mä̧ jaropiocö pinödo Nabat i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ ja̧u̧mä̧, ja̧u̧ ji̧na̧'a̧do Israel ttö̧ja̧ kȩi̧pä̧chö̧ jȩcuä̧huä̧ ttamucuädönä päiönä jȩpi̧nö̧.10Ja̧hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Salumä, Jabe i̧tti̧mä̧, ja̧u̧ abo'chatä̧ pä'i'inödo ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ idiyahuächiönä cuäji'ca̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ ttä'cattö cuäö icuinäcudo, ja̧u̧ o'come ruhuonähueö ki̧nö̧do. 11Zacaria koro jȩi̧nö̧mä̧, huȩyu̧cua̧'a̧ ka̧'a̧ cronica cuyärunä Israel ruhuotö jȩpu̧ ttö̧ji̧nö̧mä̧. 12Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ Jehurö U̧ru̧hua̧ Ö̧ä̧nä̧hua̧ i̧huȩnȩ jiähuinömä: "Ucu cui̧tti̧mä̧ttö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩ päiomenä Israel ttö̧ja̧ turuhuotö ruhuonä hueö ttö'inome tto̧'ä̧cuo̧tö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuäopäcua'a.13Jabe i̧tti̧ Salumä ruhuo huea pä'ö rötädinödo ttö̧ja̧sa̧ ya̧tȩnö̧ ja̧'a̧nä̧ ka̧ra̧ u̧mu̧ tomurenö koromuttö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ a̧'ȩ ji̧na̧'a̧ Azarias ruhuonä hueina'amä Juda ttö̧ja̧rö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ ttö̧ja̧mä̧ yaute kä̧hua̧ jo̧mȩtä̧ ruhuo hueinö Samarianämä. 14Manahemä GAdi i̧tti̧ ji̧na̧'a̧do ja̧u̧mä̧ 'cha'achö 'chi̧nö̧do Tirsara̧'a̧ttö̧ Samariacu. Juoröttö ttoepu 'chuädinödo Jabe i̧tti̧ Salumrö̧ Samariattö. Ja̧u̧tä̧ cuäö icuinäcudo ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ cuäö icuäji'ca̧ ja̧u̧ru̧ ru̧hua̧ pä'inödo ja̧u̧ hueäijome ji̧no̧mȩmä̧.15Koro Salum jȩi̧nö̧mä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩpu̧ pä'ö huȩnȩ jȩi̧nö̧mä̧, cronica cuyärunä huȩyu̧tö̧ rötähua'ado Israel ruhuotöttötökömä. 16Ja̧u̧nö̧ o'comenä Mahahemä Tirsattö'inä o'catoiö'närö̧ 'chu̧ä̧dä̧ji̧ca̧ cuäcuäpu icuinödo juȩnȩ ka̧cui̧nä̧tö̧rö̧mä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Tirsa jäyäcu kä'co pä'teö jo̧mȩ'i̧nä̧ dä̧bu̧ pä'ö jahuätömä ötahuiyänä doächa pä'ö baepocotö pinätödo ja̧u̧ru̧. Ja̧u̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ jȩpi̧nö̧do̧ o'catoiönä nä̧tö̧ muchotö cuä'ä'chö icuinödo ja̧u̧ ötahuiyättömä.17Ttö̧ja̧sa̧ ya̧tȩnö̧ ja̧'a̧nä̧ ka̧ra̧ u̧mu̧ttö̧dä̧ ja̧'a̧nä̧ i̧jä̧pi̧yu̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ a̧'ȩ päiönä Azariasruhuo hueinö pänä ji̧na̧'a̧ Manahem Judanä ruhuo huea päö ö̧jä̧mä̧di̧nö̧mä̧ Gadi i̧tti̧ ja̧u̧mä̧ Israel ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ ruhuonä huea pä'ö cä̧mä̧di̧nö̧do to̧mu̧rȩnö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ Samarianä. 18Ja̧u̧mä̧ U̧ru̧hua̧ Ö̧ä̧nä̧hua̧ to̧ä̧ro̧mȩ ä'cattö suronä jȩpi̧nö̧do. O'cajuiyönä a̧'cua̧rö̧ ö̧jä̧i̧mä̧, ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ Jeronoam suronä jȩi̧nö̧ttö̧mä̧ jaropiö 'quȩi̧pä̧cha̧ pä'ömä amucuädocö pinödo, Nabat i̧tti̧ ji̧na̧'a̧do ja̧u̧tä̧ ji̧na̧'a̧do Israel ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧nä̧ jȩpi̧nö̧mä̧.19Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Asiria ru̧hua̧ Pulmä' ichinö rohuähuö rȩjȩ 'choipa pä'ö ,ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Manahenmä Pulrö iyinö mil talento plata jo̧mȩnä̧, ja̧u̧ru̧ ru̧hua̧ Pulrö ppä'ädö ja̧huä̧jä̧ rȩjȩ Israel ttö̧ja̧'chottipö juiyönä 'chuä̧rä̧cuä̧hua̧ pä'ö. Pärätä ö̧'o̧cui̧'a̧ pä'ömä 20Manahemmä o'catoi'önä ruhuotörömä̧ ujurunä jä'epinö ru̧hua̧rö̧ mi̧tä̧huä̧rö̧ ö̧ja̧ pä'ö rȩjȩ 'choipa'acu ya'utenätämä tti̧mi̧tähua pä'ö ji̧na̧'a̧ cincuenta ciclo de plata jo̧mȩnä̧ ja̧u̧ Asiria ru̧hua̧rö̧mä̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Asiria ru̧hua̧mä̧ ppa̧'ä̧chi̧nö̧ i̧rȩjä̧ra̧'a̧cu̧.21Koro huȩnȩ o'cajuiyönä̧ Manahem jȩi̧nö̧mä̧¿huȩyu̧tu̧ rutähuoca'a tä̧ji̧ Israel ahuaruhuä 'cotö hueähuä ruhuotö tti̧mi̧ huȩyu̧tu̧ rötähuä'tänämä? 22Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Manahemmä 'corujuo'ächinö,jä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ 'corujuottächinö'anötä ja̧'hua̧nö̧ 'corujuo'ächäji o'ca'a i̧tti̧ Pekaiatä ruhuo hue'ö ki̧nö̧ ju'hua'a yabocumä.23Manahen i̧tti̧ Pekaiamä i̧tti̧ Azarias cincuenta a̧'ȩ u̧ju̧nä̧ra̧'a̧ ruhuo hue'ö kä̧mä̧di̧nö̧ Samaria rȩjȩttö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧; ja̧u̧mä̧ juȩnȩmä̧ hue'inö todäre a̧'ȩ jo̧mȩnä̧. 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ surojönätä hue'inö Tu̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧. Ja̧u̧mä̧ surojömä icuipocö pinö Nabat i̧tti̧ Jeroboam jȩi̧nö̧mä̧, ja̧u̧nä̧tä̧ pä'i'ö Israel ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧nä̧ jȩpi̧nö̧.25Ya̧tȩ su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ Peka pä'ö mi̧cua̧, Remalia i̧tti̧mä̧,yo̧huȩö̧nä̧tä̧ jȩpö̧ ku̧ni̧nö̧ Pekaiarö cuä'ö icua pä'ö. Cincuentanö huotöcu Galaadita ttö̧ja̧cu̧ ppä'ädäcuähuö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Argog'inä, Arie'inä, Pekamä cuä'ö icuinö ru̧hua̧ Pekaiasrö ruhuonä hue'ö päcuähuode jacuättö. 26Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧ Pekaia ucuocuinö'inä , o'cajuiyönä jȩi̧nö̧'i̧nä̧, cuyäru'tänä huȩyu̧tu̧ rötähua'a pa̧'a̧ Israel ahuaruhä 'cotö tti̧mi̧ huȩyu̧cuä̧'tä̧nä̧mä̧.27Remalia i̧tti̧ peka ruhuo hue'ö kä̧mä̧di̧nö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ i̧tti̧ Azariamä cincuenta y dos a̧'ȩ u̧ju̧nä̧ro̧mȩnä̧; ja̧u̧mä̧ hue'inö ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧mä̧ veinte a̧'ȩ jo̧mȩnä̧. 28Ja̧u̧mä̧ suronä jȩpi̧nö̧ Tu̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧. Ru̧hua̧ Pekamä̧ Ö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrömä u̧ni̧chi̧'i̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ surojömä icuipocö pi̧nö̧ Nabat i̧tti̧ Jeroboam Israel ttö̧ja̧rö̧ surojö jȩtta̧ pä'ö hueinömä.29Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ ,Tiglat Pileser Asiria rȩjȩ ru̧hua̧mä̧ ichö 'cho'ipinö, ötahuiyä Ijon'nä, Abel Betel Maaca'inä, Janoa'inä, Cades'inä, Hazor'inä, Galaad'inä, Galilea,inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä Neftali ahuaruhuä 'cotö tti̧rȩjä̧ o'cajuiyönä. Ja̧u̧mä̧ ötahuiyä jö̧ a̧'u̧cuä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ 'chu'ädö ȩmi̧pi̧nö̧ cärenä öta pä'ö Asiria rȩjȩra̧'a̧. 30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ela i̧tti̧ Oseamä rohuähuö cuä'ö icuinö Remalia i̧tti̧ Pekarö. Ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ Oseamä ja̧u̧ hueä'ijö o'come ruhuo huämädinö, Ozia i̧tti̧ Jotam veinte a̧'ȩ u̧ju̧nä̧ra̧'a̧ hue'ö kä̧mä̧di̧nö̧ Juda ahuaruhuä 'cotörörö. 31O'cajuiyönä Ru̧hua̧ Peka jȩi̧nö̧mä̧ cuyäru'tänä huȩyu̧tu̧ rötähua'a pa̧'a̧ Israel ahuaruhuä'cotö ruhuo hue'inätö tti̧mi̧ huȩyu̧tu̧ rötähuä'tänä.3233Ozias i̧tti̧ Jotammä Juda ahuaruhuä 'cotö tti̧rȩjä̧nä̧ hue'ö ö̧jä̧mä̧di̧nö̧ pä̧nä̧mä̧ veinticinco a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧, ja̧u̧nö̧ pä̧nä̧mä̧ ru̧hua̧ Pecahmä todäre a̧'ȩ päi'önä hue'ö ki̧nö̧ Israel rȩjȩnä̧mä̧. Ja̧u̧mä̧ Jerusalennä̧ kä̧nö̧ hue'inö dieciseis a̧'ȩ jo̧mȩnä̧. Ja̧ju̧mä̧ micuinäju Jerusa pä'ö; Jahuäjumä Sadoc pä'ö micuaju kittiju ji̧na̧'a̧34Jotammä U̧ru̧hua̧rö̧tä̧ ucuotö jȩpi̧nö̧ Tu̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧. o'cajuiyönä jä'o Azarias a̧'cua̧ huȩnä̧rö̧ jȩi̧nö̧ta̧'a̧nö̧. 35Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jotammä Dios ojusode ju'toju i̧sä̧jä̧ äpate isodä röodä ku̧nu̧ aditinö , ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ppo̧ö̧ odehuiyämä jȩpö̧ icuocö pinö möä'quiyu ppo̧ö̧ o̧'ca̧nä̧ huȩjö̧mä̧, ttö̧ja̧ ja̧u̧ odehuiyänä 'chä̧nö̧ i̧sa̧rö̧ ku'icu iyähuome a̧mȩhuö̧'i̧nä̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ tätähuä ucuotö jȩttä̧'i̧jo̧mȩmä̧. 36O'cajuiyönä Jotam jȩi̧nö̧mä̧ ¿cuyäru'tänä huȩyu̧tu̧ rötähuoca'a tä̧ji̧ Juda ahuaruhuä 'cotö ruhuo hue'ö jȩtti̧nö̧ huȩyu̧tu̧ rötähuä'tänämä? 37Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hue'inö Rasinrö̧ Asiria rȩjȩ ru̧hua̧rö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel rȩjȩnä̧ hueähuä i̧sa̧rö̧, ru̧hua̧ Pekarö'inä, Juda rȩjȩ ru̧hua̧rö̧ ttörohuähua pä'ö. 38Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Ru̧hua̧ Jo̧ta̧mmä̧ 'corujuo'ächinö,'turu tticuinäcu Jä̧do̧mi̧nä̧ Davidmi̧nä̧ öäre ötahuiyänä. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ja̧u̧ mi̧nä̧ hueä'ijö 'comȩmä̧ pä̧ro̧cua̧ i̧tti̧'ca̧ Acaztä ruhuo hue'inö ju'hua'a yabocumä.

Chapter 16

1Diescisieste du'onä Rumalias i̧tti̧ Peka ruhuo huinö pänä, Jotán i̧tti̧ Acazmä ruhuo de'äcänä 'chä'ächinö. 2Acazmä veinte du'o jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧rö̧ ru̧hua̧ jö̧nä̧ huea päö kä̧mä̧di̧nö̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jerusalenämä diesciseis du'o jo̧mȩnä̧ hueinö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Acazmä U̧ru̧hua̧ Dios esehuome päteömä jȩpo̧cö̧ pi̧nö̧ jä̧do̧ Davidminä jȩi̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧mä̧.3Tiejicu ji̧nö̧mä̧, Israel ttö̧ja̧ ruhuotöttömä surojötä i̧jȩcuä̧chö̧nä̧ 'chä̧nö̧ icuinö, chutä i̧tti̧rö̧mä̧ ocuränä ku icu iyähuä iyinö, pi̧jä̧ jȩttö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧. Ja̧u̧ juäimä Ttu̧ru̧hua̧ do'opö icuinö ji̧na̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ . 4Ja̧u̧mä̧ iyinö öäre iyähuämä a̧mȩu̧ juäi ku icu ju'tojujö ocunä dea jo̧mȩttö̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ dau jite pönä jatuhuäi kada'ca jo̧mȩttö̧.5Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Rezin Siriattö ru̧hua̧'i̧nä̧, Ramalías i̧tti̧ Pecaj Israe ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧'i̧nä̧ 'chi̧nä̧tö̧ Jerusalen ra̧'a̧cu̧ Acazrö ttöröhuähua pä'ö, ötahuiyä soböcuächönä. Ttoecuächinätö̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ 'choipocotö pi̧nä̧tö̧. 6Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧mä̧ Rezin Siria rȩjȩ ru̧hua̧mä̧ Elaz ötahuiyä ppä'ädinö Arameo ttö̧ja̧tä̧ ttö̧ja̧ pä'ö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Juda umöhuäyotö u̧mä̧tö̧rö̧mp rä'epö icuinö Elat ötahuiyänämä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Arameos ttö̧ja̧tä̧ ichinätö̧ Elat ötahuiyänämä. Ja̧u̧nu̧ ttö̧jä̧mä̧di̧na̧mä̧ jitä mo̧ro̧ päiönä ju̧huȩnȩtä̧ kä̧cuä̧tö̧.7Acazmä pa'anö jö̧nä̧ hueinö jiäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ Siriattö ru̧hua̧ Tiglat Pileserä pi̧yȩ jiäcuähuä jittähuiyarö pä'ö: "Ttömä ucutä cu̧mu̧hua̧yä̧ cha'anä ucutä cui̧tti̧sä̧ ppäcuhuädattö pä'ö ichi Arameo ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ umöttö'inä, Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ umöttö'inä, jahuätömä ttöcu rohuähuätö". 8Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Acazmä ȩmi̧nö̧ pärätä'inä, oro'inä u̧ru̧hua̧ ojusodettö ö̧'o̧cui̧ä̧i̧jmä̧, juhua'a jö̧ta̧'a̧nö̧ ruhuo isodettö uruhuo jahuä päi'önä ka̧cu̧ttu̧'i̧nä̧ ȩmi̧nö̧, ja̧u̧mä̧ mippo'önä iyähuä päiönä hueö icuinö Asiria rȩjȩttö̧ ru̧hua̧ öäre päiönä. 9Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä Asiriattö ru̧hua̧mä̧ a̧ju̧cui̧nö̧ ja̧u̧ jäepäjimä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Damasco ttö̧ja̧rö̧ rohuäu icu 'choipinö ja̧u̧ ötahuiyämä ja̧u̧nu̧ o'ca'amä ttö̧ja̧rö̧mä̧ ȩmi̧pi̧nö̧ Quirta umöhuäyotö päi'önä, ja̧u̧mä̧ Arameottö ru̧hua̧ Rezinrö'inä cuä'ö icuinö.10Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ Acazmä Damazascora'a 'chi̧nö̧ Asiattö ru̧hua̧ Tiglat Pileserö toäcuähua pä'ö. Damasco ötahuiyättömä topinö isarö cuäö icu iyähuodä ka̧'a̧, ru̧hua̧ Acazmä hueinö Sacerdote jö̧nä̧ adicuä'i̧sa̧ Uriasrö yojäte adicuojä. Isarö cuäö icu iyähuodä a̧u̧cuä̧ o'ca juiyönä ji̧yȩcu̧ pö̧nä̧ jö̧ ta̧'a̧nö̧ adicua'a. 11Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Uriasmä aditinö i̧sa̧rö̧ cuä'ö icu iyähuodä ru̧hua̧ Acaz Damacora'attö hueö kä̧nö̧ jiähuäji'anötä̧ jö̧nä̧. Ru̧hua̧ Acazmä Damascora'attö ppa̧huä̧chä̧cua̧'a̧ äcanänö cä'ädinä. 12Ru̧hua̧mä̧ Damascora'attö i̧rȩbȩhuo̧mȩnä̧ ja̧u̧mä̧ topinö isarö cuäu icu iyähuodä ka̧'a̧. Ru̧hua̧mä̧ tö'cö päiönömä juhuorörä öäre iyähuä iyinö.13Ja̧u̧mä̧ ku icu iyähuä jȩpi̧nö̧; cuähuä u̧huä̧ju̧ttö̧ iyähuä'inä jȩpi̧nö̧, ahuähuoyattö iyähuä'inä toächinö, juhua'a jö̧ta̧'a̧nö̧ esecuähuätä ka̧ pä'ö iyähuodänämä i̧sa̧ ucuoja riripinö. 14Brocen isodä u̧ru̧hua̧ äca jome ki̧nö̧dä̧mä̧, Diosrö ucuocuäcuähuode ä'ca i'cächinö Diosrö ucuocuäcuähuodecu brocen isodäcu 'cä̧tȩ jo̧mȩmä̧ avo ja̧'a̧cu̧ ja̧'a̧nä̧mä̧ ku̧ni̧nö̧ chutä öärodä jareodä isarö cuäö icu iyähuädä.15Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä ru̧hua̧ Acazmä sacerdote hua̧ Uríasrö hueö pä'inö: "rö̧ä̧ö̧ juäi iyähuodämä mo̧ro̧ päia'a iyähuämä ku icu i̧yi̧, cuähuä u̧huä̧ju̧ttö̧ iyähuämä ni̧pä̧ro̧mȩ ja̧'a̧cu̧ iyi, ru̧hua̧ öäre iyähuä'inä, o'catoinä ttö̧ja̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ amöcuädö iyähuä huä̧jo̧dä jutämä i̧sa̧. Ucuo riripätucui. Ja̧hua̧nöö̧ ja̧'a̧nä̧ bronce isodemä ttötä Dios ppädättö pä'ö jäepö jȩchä̧cuodä". 16Sacerdote Uriasmä o'ca juiyönä ru̧hua̧ Acaz hueäjimä pa̧ja̧cuä̧chö̧nä̧ jȩpi̧nö̧.17Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ Acazmä kada'ca 'chu̧huä̧rö̧ o'ca pporädö icuinö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧mö̧ töcäcuähuä ötahuiyä'inä ȩmö̧ icuinö; ja̧u̧mä̧ pä̧cä̧yö̧ brocenttö adicuotö ttedea'anä ro̧ya̧ ajiya'inä ȩmö̧ icuinö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ rȩjȩnä̧mä̧ rötinö inähuä. 18Asiria ru̧hua̧ttö̧ i̧mi̧cu̧nä̧ ji̧yä̧cu̧ U̧ru̧hua̧rö̧ ucuotö jȩä̧cuä̧huodettömä ȩmö̧ icuinö, sabado mo̧ro̧ jö̧ a̧u̧cuä̧ ucuotönö eseu jȩtta̧ pä'ö, juhuoröttötä 'tö'ö adicuä ji̧nö̧mä̧. Juhua'a jö̧ta̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ ru̧hua̧ doächäcuome uminä'inä.19Ru̧hua̧ Acaz hueinö pänä 'cuäopinömä Judasttö ruhuotö pinätö̧ jȩtti̧nö̧ a̧u̧cuä̧ huȩyu̧cuä̧ cuyärö'tänä huȩyu̧cui̧'i̧na̧'a̧tä̧ ka̧'a̧. 20Acazmä huaö icuinö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jä̧o̧tö̧ mi̧nä̧cu̧tä̧ 'turu tticuinäcu Davidminä öäre ötahuiyänä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ o'ca'anämä chutä i̧tti̧ Ezequiastp ru̧hua̧ päi'inö.

Chapter 17

1To̧mä̧rȩttö̧ todärenö a̧'ȩ Acaz Juda ttö̧ja̧rö̧ hueinö pänä, Ela i̧tti̧ Oseamä ruhuo huea pä'ö kä̧mä̧di̧nö̧. 2Ja̧u̧mä̧ hueinö samarianä'inä, Israelnämä ji̧mu̧trttö̧ pä̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩnä̧. Ja̧u̧mä̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ suronä jȩpi̧nö̧, ja̧u̧ ä'canä ruhuonä hueinätö jȩtti̧nö̧ a̧nö̧mä̧cö̧. 3Asiria ru̧hua̧ Salmanasarmä, Oseacu ru̧hua̧ hui̧nö̧ ja̧u̧mä̧ umuhuäyotö juepinäcu imippotötä mitähuinö.4Asiria ru̧hua̧mä̧ Osea suronä ucuocuächa' huo̧juä̧chi̧'i̧nö̧, Osea Egipto ru̧hua̧ Sorö jȩpi̧nö̧ ujurucu hueomettö̧ ppä̧dä̧ra̧ pä'ö; ja̧u̧nä̧ Asiria ru̧hua̧rö̧ kä̧hua̧ jö̧ a̧u̧cuä̧ imitähua ijanömä mitähuocö pinö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Asiria ru̧hua̧ ujurucu pä̧i̧cu̧nä̧ jȩpö̧ chuädö cärenä rutu icuinäcu. 5Ja̧u̧nö̧ o'comenämä Asiria ru̧hua̧mä̧ o'cajuiyönä ötahuiyä rohuäu cho'ipinö, Samaria'inä 'cho'inpinö huäbodäcuä a̧'ȩ ki̧nö̧ juȩnȩmä̧. 6Ji̧mö̧tȩttö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ a̧'ȩ Osea hueomenä, Asiria ru̧hua̧mä̧ Samaria'inä 'choipinö; Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ Asiria'acu Halahrȩjȩnä̧ u̧ju̧ni̧nä̧u̧ Habor ajenämä, Gozan'inä medo ttötahuiyä'inä ki̧na̧'a̧.7O'cajuiyönä pi̧yȩ cuä'opina'a Israel ttö̧ja̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö suronä jȩtti̧na̧'a̧ttö̧, epgipto ru̧hua̧ Faraón 'chu̧huä̧ro̧mȩttö̧ ja̧u̧nu̧mä̧ korotö ttö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ esetinätö̧. 8Juä̧jä̧ rȩjȩ Diosrö esetocotö jȩttö̧'a̧nö̧tä̧ jȩpö̧ ki̧nä̧tö̧ Dios rä'opö icuinö o'ca'amä, ji̧yȩmä̧ Israelttö ruhuotä jȩttä̧cuä̧ dottäri̧nö̧ ji̧na̧'a̧.9Israel ttö̧ja̧mä̧ Ttu̧ru̧hua̧ Dios öjö'cocö yä̧huȩi̧nä̧ jȩpi̧nä̧tö̧ jueinä jo̧cö̧. Ötahuiyä jö̧ a̧u̧cuä̧ tätähuä o'ca aditächö ku̧ni̧nä̧tö̧ to̧pä̧rä̧tö̧ ttö̧jo̧mȩ jutä'inä ötahuiyä ttoecuä'ca 'quiyä'ca huä̧mȩ'i̧nä̧. 10Möä'quiyö ju'tä'inä, Dauhuiyä dea'anä'inä ttö̧ä̧nä̧hua̧ ju̧ Asera ka̧cuä̧jui̧yä̧'i̧nä̧ o'quittö adicuä'a ärädächä ku̧ni̧nä̧tö̧.11Ja̧u̧ o'canä incienso pähuä ku icu iyä'chinätö̧ juä̧jä̧ ttö̧ja̧ Dios ȩpi̧nä̧u̧ ttö̧ju̧'a̧nö̧tä̧ jȩpi̧nä̧tö̧. Diosröämä ö'ä'inä ö̧jö̧nä̧ ri̧ä̧nä̧tä̧ suronä jȩpi̧nä̧tö̧. 12Juatömä tätähuä o'catä ucuo teähuinätö̧ Diosmä päina'a ji̧na̧'a̧. "Pi̧yȩmä̧ jȩ'cuä̧tu̧cuä̧".13Diosmä jiähua'iaja'a ji̧na̧' Israel ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ Judas ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧nä̧ o'cajuiyönä 'cuäopäcuämä pa'anö pä'inö: suronä jȩpö̧ cu̧jä̧tu̧cuä̧mä̧ttö̧mä̧ ppa̧'a̧chä̧tu̧cui̧, ttö huȩyu̧tö̧ huedinötä̧, jȩpä̧tu̧cui̧, ucuotönö cuä'otöminä jȩtti̧nö̧'a̧nö̧tä̧. Ttömä chumuhuäyotö chi̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧rö̧tä̧ hueinösä̧.14Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jätömä ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧pi̧nä̧tö̧ ttä̧'o̧tö̧ mi̧na̧'a̧nö̧tä̧ 'qui'inätö̧ Diosrö tteseta pä'ömä. 15Ttä'otö mi̧nä̧rö̧ ucuocu huȩyu̧tö̧ jueö pähuänä ucuocuinömä esetocotö pinätö̧. Juätömä esetocotö jȩttö̧tä̧ jȩpi̧nä̧tö̧, juätö'anötä̧ juo'ächinätö̧; ttippeyenä kä̧tö̧ jȩttö̧tä̧ jȩpi̧nä̧tö̧ jȩcuä̧tö̧cuo̧ pä'inömä jarodinätö̧.16Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hueipinömä jaropi'inätö̧do, curäuttö päcäyä i̧tti̧mö̧ tta̧u̧cuä̧ aditinätödo ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Asera ka̧cuä̧jä̧'i̧nä̧ aditinätödo ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Asera ka̧cuä̧jä̧'i̧nä̧ aditinätödo ucuotö jȩpi̧nä̧tö̧do mo̧ro̧jä̧ttö̧ si̧ri̧'cö̧i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ baalrö'inä esetinätö̧do. 17Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ocuränä kuicu iyähuä jȩpi̧nä̧tö̧, juei jiäcuähuä i̧sa̧rö̧'i̧nä̧, ttu̧mä̧ri̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧ suroju adita'anä ättäpäyotötä iyähuinätö̧ Dios ö̧'ä̧i̧tä̧ uhuäbeö ku̧ni̧nä̧tö̧. 18ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ rö̧ä̧nä̧ öjö'coca'attö to̧ä̧rä̧i̧jo̧mȩttö̧mä̧ siepö icuinäu̧, ja̧hua̧nö̧ jo̧'ca̧'a̧ Judas ttö̧ja̧tp ki̧'i̧pi̧nä̧tö̧.19Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Judas ttö̧ja̧'i̧nä̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hueinömä jȩpo̧co̧tö̧ pi̧nä̧tö̧, Diosrä esetocotö Israel ttö̧ja̧ jȩtti̧nö̧'a̧nö̧tä̧ jȩpi̧nä̧tö̧. 20Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'catoinä Israel ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ 'cotörö'inä icuipinäu̧, ja̧u̧mä̧ ro̧'ȩpö̧nö̧ ttaboiyotörötä iyipinä̧u̧ toö juiyönätä.21David uruhuo ji̧nö̧mä̧, Diosmä Israel ttö̧ja̧rö̧ 'choipomenämä, Jeroboam Nabat i̧tti̧rö̧tä̧ tu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧ jö̧nä̧tä̧ ku̧ni̧nä̧tö̧, ja̧u̧mä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ jö̧nä̧tä̧ ku̧ni̧nä̧tö̧, ja̧u̧mä̧ israel ttö̧ja̧rö̧ Diosttö 'quȩ'ȩpö̧ icuinö ja̧hua̧nö̧ jȩo̧mȩnä̧ Dios ä'cattö rö̧ä̧nä̧ suronä jȩpi̧nö̧. 22Israel ttö̧ja̧mä̧ Jeroboan su̧rä̧jä̧mä̧nä̧ oipa'acutä 'chi̧nä̧tö̧, suronä jȩttö̧mä̧ icuipocotö pi̧nä̧tö̧. 23Röjinä, Diosmä Israek ttö̧ja̧ttö̧mä̧ 'quȩ'i̧pä̧chi̧nö̧, Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧nä̧ ucuocuinö'a̧nö̧tä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ jitötä tti̧rȩja̧'a̧ ttȩmi̧pi̧nä̧u̧ Asiriara'a, jitä mo̧ro̧ jubötä jua'atä kä̧tö̧.24Asiria ru̧hua̧mä̧ Babiloniara'attö̧'i̧nä̧, Cutara'attö'inä, Ava ra'attä'inä, ttamat'ttöinä, Sefarvainttö'inä, ttö̧ja̧rö̧ 'cächinö, juätörö Israel ttö̧ja̧ ttötahuiyä Samarianä ku̧ni̧nö̧ juätömä ttidepiyötä juepö, juȩnȩ ötahuiyänätä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧. 25A̧cuo̧mȩnä̧ji̧ juä̧nȩ ttö̧ja̧ pä'ö tti̧rȩbȩhuo̧mȩnä̧mä̧ Diosmä esetocotö pi̧nä̧tö̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Diosmä mö̧yä̧hui̧tö̧rö̧ hueinö, juätömä yotucunärö cuä'ö icuinätö̧. 26Ja̧hua̧nö̧ ja̧u̧ juätömä Asiria ru̧hua̧rö̧ ucuocu pä'inätö̧. Ötahuiyä u̧mi̧ttö̧ i'cächö Samarianä cu̧ju̧ni̧nä̧u̧ pi̧nä̧tö̧mä̧, Dios pi̧jä̧ttö̧ jȩpö̧ ttö̧ja̧ pä'ö hueinömä jerupätö. Ja̧hua̧nö̧ ttieruhua'attö ttö̧'cä̧tȩnä̧ mö̧yä̧hui̧tö̧rö̧ huea'a topöjä. Juätö mö̧yä̧hui̧tö̧mä̧ ttö̧ja̧rö̧ cuä'ö icuätö, Dios pi̧jä̧ttö̧ hueinö jȩpö̧ ttö̧jo̧ca̧'a̧ttö̧.27Asiria ru̧hua̧nä̧ hueönö päinäu̧: Samaria ra'attö Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧, jua'attö cui'cächatucuarumä, jua'atä ttö̧ja̧ oipätucuitö, jua'attötä juä̧jä̧ttö̧ Dios päinö huȩnȩ jitähuäcuotö. 28Samariattä ttȩmi̧pi̧nä̧u̧ Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧ttö̧ ya̧tȩ, ichö Betelnä ki̧nö̧, juȩnȩtä̧ kä̧nö̧ Di̧osrö tteseta pä'ö jiähuinö.29Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichäcuähuotömä ttö̧ä̧nä̧hua̧tö̧rö̧tä̧ tätö ku̧nu̧ aditinätö̧ juätörömä Samaria ttö̧ja̧ ttaditinö ode ju'tä ku̧ni̧nä̧tö̧, ttö̧jo̧mȩ pö̧nä̧. 30Babilonia ttö̧ja̧mä̧ dios negalrö aditinätö̧, Hamat ttö̧ja̧mä̧ dios Asimarö aditinätö̧. 31Aveo ttö̧ja̧mä̧ dios Nibhazrö'inä - Tartac'rö'inä aditinätö̧. Serfaditamä tti̧tti̧mu̧rö̧ ku icu iyinätö̧ Adramelec'rö'inä - Anamelec'röinä, jätömä Serfarain ttö̧ä̧nä̧huo̧ttö̧ ji̧na̧'a̧.32Järeunä ichätömä Diosrö'inä esetinätö̧ jätömä pä̧huä̧rö̧ja̧'a̧nö̧ huotörö Dios päö huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧ jö̧nä̧ ku̧ni̧nä̧tö̧ pä̧huä̧rö̧ ja̧'a̧nö̧ ttiya pä'ömä. 33Diosrö'inä teseta'anö yitö ttö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ esetinätö̧ korome ttö̧ja̧ jȩttö̧'a̧nö̧tä̧ jȩpi̧nä̧tö̧.34Jitö pi̧yȩ mo̧ro̧ jubötä, ttä̧do̧tö̧mi̧nä̧'i̧nä̧ jȩtti̧nö̧'a̧nö̧tä̧ jȩpö̧ ka̧cuä̧tö̧, Diosrö'inä esetocotö hueinö'anömä jȩpo̧ci̧tö̧. Javobmi̧nä̧ ahuaruhuä 'cotörömä jȩttä̧cuä̧'i̧nä̧ huȩyu̧tö̧ ku̧ni̧nö̧, i̧mi̧mä̧ pärotö icuinäcu Israel jö̧nä̧tä̧. 35Israel ttö̧ja̧cu̧ jueönä ucuocu ku̧nä̧huä̧nä̧ pä'inö korotö ttö̧ä̧nä̧hua̧tö̧rö̧ ucuotö jȩtta̧i̧a̧nö̧mä̧ jȩcuä̧tu̧cuä̧ ä'cattö jä̧rȩyö̧ päiö'inä jȩcuä̧tu̧cuä̧, ku icu iyähuä'inä jȩcuä̧tu̧cuä̧.36Diosrötä esetätucui. Egiptottö ujurucu rä'opö icuinörö̧tä̧, ja̧u̧ Chuä̧cua̧rö̧tä̧ esetö cuiäre iyähuä'inä iyätucui. 37Ucuotönö ttö̧huȩcuä̧nä̧ Dios hueipinömä jȩpä̧tu̧cui̧, hueähuä huȩnȩ'i̧nä̧ huȩyu̧tö̧ iyinö, korotörumä cuesetätucuo. 38Dios ucutucu jueö pähuänä ucuocu u̧ju̧ni̧nö̧mä̧ cunichiätucuo ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧ ka̧ra̧ diosrömä cuesetätucuó.39Dios Chuä̧cua̧rö̧tä̧ ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ ta̧bo̧cha̧ ujuruttö tö̧ji̧pö̧nä̧ jȩä̧cua̧mä̧. 40Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ esetocotö pinätö̧; ttä̧do̧tö̧mi̧nä̧ jȩtti̧nö̧'a̧nö̧tä̧ jȩpi̧nä̧tö̧. 41ja̧hua̧nö̧tä̧, jareönä ka̧cuä̧tö̧mä̧ Diosrötä esetinätö̧, tteseta'anäi̧nä̧ jitötä ttö̧ä̧nä̧hua̧rö̧'i̧nä̧ esetinätö̧, jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ jubötä tti̧tti̧mö̧ 'cotö'inä ja̧hua̧nö̧tä̧ jȩpi̧nä̧tö̧.

Chapter 18

1Jitämä huäbodäcuä a̧'ȩ päiomenä, Osea, Ela ki̧tti̧, Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧, Ezequiel, Acaz, i̧tti̧ ruhuonä hueö kämädinö. 2Ja̧u̧mä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧ Veintecinco a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ruhuonä veintinueve a̧'ȩ jo̧mȩnä̧. A̧ju̧ kimimä mi̧cui̧nä̧ju̧ jina'ado Abi pö'ö jahuajumä Zacaria ittiju jina'a. 3Jaumä jueönä̧tä̧ jȩpö̧ kinö U̧RU̧HUA̧ a'ca jo̧mȩttö̧ toä̧ro̧mȩttö̧'i̧nä, jä̧do̧töminättö'inä Davidttö'inä ijȩcuä̧rö̧nä̧ jȩpö̧ kinö.4Jaumä pporädä'chö icuinö ju'ttojunä tu̧ju̧ni̧nö̧mä̧ttö̧'i̧nä, jȩpö̧ icuinö inähuä u'chonö kacu'inä, dauhuiyättö'inä Aserarö ttu̧ju̧ni̧no̧mȩttö̧ cuäau'inä icuinö. Moise aditinö Ji̧nö̧ broncettö̧ a̧ca̧rö jȩpö̧ icuinö jaunö mo̧ro̧ Israel ttö̧ja̧mä kuä'chö jȩpä̧'chi̧nä̧tö̧; jahuatanö i̧mi̧'i̧nä oinätö jina'a "Nehustán" pa'ö. 5Ezequias a̧'cua̧ huȩnȩri̧nö̧ uru̧hua̧ iänä̧hua̧rö̧, I̧sra̧ȩl ttö̧jä̧ ttu̧ru̧hua̧ Diosrö, judattö'inä o'cato'iönä ruhuotöttö'inä ya̧te'inä yori'isotä toina'a. Ja̧u̧ o'cua̧ huȩnä̧rö̧mä̧, toina'a yori'isotä ruhuotö jahuätöttö'inä a̧cuo̧mȩnä̧ta̧ ruhuonä hueinättö'ina.6A̧'cua̧ uhuenärina'attö dä̧bö̧ ja̧u̧ uru̧hua̧ iänä̧hua̧rö̧. Ja̧u̧mä̧ 'chänö'inä a̧'cua̧ huȩnaä̧rö̧ jaropiocö pinö. Jahuanö jo̧mȩnä̧ hueähuä huȩnȩ jȩa̧ pä'ö a̧'cua̧ huȩnä̧ri̧nö̧, iänähuä uru̧hua̧ moiserö iyähuinö ji̧nö̧tä̧. 7Ezequiacu kinödo uru̧hua̧mä, korome ichio̧me o̧du̧nä'inä, adiutä jȩö̧mä räopunä. Ja̧u̧mä Asiria rȩjȩ ru̧hua̧cu a̧bo̧'cha̧ päi'inö jahuatanö hueö'inä jȩpo̧cö̧ pinö̧. 8Filisteosrö rohuäu juruhuinödo Gaza jubö cä'ädo jahuatanö rȩjȩ jäyänö ttu̧ju̧cuo̧mȩ jubö, ju'tojunä adicuome'inä So̧ro̧da̧u̧ tta̧hua̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ ttö̧ju̧cuo̧mȩ ötahuiyä röome ttoecuächome jubö.9Pa̧ja̧cuä̧nö̧ a̧'ȩ päiomenä ru̧hua̧ Ezequias, ji̧mö̧tȩ jahuättö ta'cherenö duo paiomena Oseas ö̧ji̧nö̧ mo̧ro̧mä, Ela i̧tti̧ jina'a, israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ jina'a. Salmanasar Asiria ru̧hua̧ aboiyotö jina'ado Samaria ttö̧ja̧mä chuädö ku̧nä̧huo̧tö̧ päi'inätudo. 103nö a̧'ȩ röji beipomecu päiomenä jahuaturö ȩmi̧nä̧tö̧, 6nö a̧'ȩ ezequia ö̧ji̧nö pänä, jaunu pänä Oseasmä Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ pä'iönä hueinö; pa'a nötä jȩpö̧ 'chuädinätö Samaria ttö̧ja̧rö̧.11Jahuanö ja'a Asiria ru̧hua̧ ȩmi̧nö jina'a Israel ttö̧ja̧rö̧. Asiara'acu jahuatanö Habor ajenä Gozán ötahuiyä jahuatanö medo ttä̧ja̧ ttötahuiyättö'inä. 12Jaumä jȩpi̧nö jahuaturö esetäcuähuä'inä ttä̧ju̧ru̧ juiyunä ttu̧ru̧hua̧ Dios ihuene'inä, a̧ pättinö ji̧nö yori'iso ji̧'quichanö'inä jȩpo̧co̧tö pinätö̧, moiserö hueinö jinö'inä. Jahuatumä yapare huenemä a̧ju̧cuo̧co̧to̧ pinätudo.1314nö duo paiomenä ru̧hua̧ Esequias hueinö pänä jina'a. Senaquerib, Asiria ru̧hua̧ jina'a. ötahuiyättö'inä o'catoinä rohuähuinätö jahuatanö Juda ttö̧ja̧ttö'inä o'cato'inä rohuähuinätö jahuatanö juda ttö̧ja̧ttö'inä 'chuädinätö. 14Jahuanö ja'a Ezequiasmä, Juda ru̧hua̧rö̧, hueö icuinö i̧huȩnȩ Asiria ruhuarö, Laquis kinödo, päinödo: "Ttö suronä pä'ajisä ucuru tuipächi ttöttömä. ttömä chami'quidächiäcua̧sä̧." Asiria ruhuamä Ezequiarö jäepärinö päinö, Juda ru̧hua̧rö̧, 300nö talento oro'ina jina'a. 15Jahuanö jo̧menä Ezequiasmä jaurumä o'cajuiyunä pärätä Dios o̧jödettö a̧u̧cuiä̧jimä iyinö ru̧hua̧rö̧ öäre pärätä huaadö rotähuome.16Jahuanö ja'a, Ezequiasmä cuäö'icuinö apatiyä orottö adicuä Dios ö̧jo̧de jueönä yo̧ȩcuä̧ro̧nä̧ u̧ju̧ni̧nö̧ ocanä, jaumä iyinö oro Asiria ru̧hua̧rö̧. 17Ja̧hua̧nö̧ ja'a Asiria ruhuamä umöhuäyotö curä ru̧hua̧i̧rö̧ rohuäu tti'chönä jȩpi̧nö, hueinö tortanrö jahuanö ja'a Rabsaris'inä jahuatanö jueipa, ttu̧ru̧hua̧ Laquis ru̧hua̧ Ezequias Jerusalenä'inä. Jahuatumä tö'copächinätö ttö̧ja̧ma̧da̧ pä'ö aje reju huämenä, jahuätö ttö̧ja̧mä̧ kämädinönätö ppeyeunä. Ru̧hua̧ Ezequiasrö huopinätö, Hilcias, i̧tti̧ Elakim jina'a, 18ojusodenä kinö jina'a, Sebna huȩyu̧cua̧ i̧sa̧ päiönä ki̧nö̧, Asaf, i̧tti̧ jina'a joamä 'cuäopö huȩyu̧cuä̧ tto̧ja̧ i̧sa̧ jina'a aditähuämä.19Jahuanö jo̧menä curä ru̧hua̧ ttu̧ru̧hua̧ jueipa̧ päinö jahuäturö jiähuätucui Ezequiasrö ru̧hua̧ttö̧ buo jo̧nä huarö, Asiria ru̧hua̧'i̧nä päinö: tidejättö jada'cattö cua̧'cua̧ cuhuänä̧rä̧cumä? 20Ucumä cuihuenemä micuähuocutä ucuocujä, curä rohuäu ppä̧ä̧dä̧rä̧tu̧rö̧'inä ku̧nä̧rö̧sä̧ Jitämä. dirö cua̧'cua̧ cuhuänära'attö? Tidejättö ttörö cuaboi̧ya̧ paiönä cujuru iyumä? 21Ucumä topi isopäiönä cua̧'cua̧ huenä̧rö̧jä̧ cutta'ca suroju 'chänö'inä Egiptottöinä na̧ja̧'que ji̧nöttö'inä,jahuatanö ya̧tȩ ubo uhuämä̧dö̧ttö̧mä̧, o̧mo̧nä̧ ppurahuiönä 'cuäonätä ja'a Jautä jina'a Egipto ru̧hua̧ Faraonrö tta'cua̧ huenäräturö 'cuäopa'anö ji̧nö̧mä̧.22Jahuanö ja'anä ucutumä päcuätucuäcusä: ujutu'inä kacuätujä tu̧ru̧hua̧rö̧ ta'cua̧ huenä̧rö̧, Täo Diosrö, ¿jaumä jo̧ca'a jina'a, ju'tojunä tätähua'ca Ezequias ȩmö̧ icuinö Judarö'inö pä'ö jiäcuähui'inö ji̧nö̧ jahuatanö Jerusalenä'inä: ucutumä ucuotunö jȩcuätu̧cu̧aa'a̧nö̧ ja'a jerusalenttö tatahua'ca a'ca jo̧mȩttö̧? 23Jitämä adiunä jȩcha̧ pä'ö chu̧ru̧hua̧ hueähuänä, Asiria ru̧hua̧. Ttö chi̧ya̧cua̧sä̧ dos mil cahuayuturö, po̧cui̧pö̧'inä äjicuäcuähuotöttö'inä jahuätuttö.24¿Ta'anö jepö cuami'quicuächiätucuäcuajä̧ttö̧ ya̧tȩ curä ru̧hua̧ turuhuarö cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ umö̧hua̧ya̧ ji̧'qui̧cha̧rö̧mä̧? ucutumä jo̧mȩnö̧ cua̧'cua̧ huȩnärätu̧jä̧ cucara'quiyätä egiptora'attömä jahuatanö cahuayunä huä̧tu̧rö̧'inä 25¿Ttömä 'cha̧hui̧o̧cö̧sä̧ tä̧ji̧ chu̧ru̧hua̧ to'önämä chorohuahua pä'ö'inä porö'inä jȩpö chucua pä'ö'inä.? chu̧ru̧hua̧mä̧ pääji ttörö: jȩpo̧ icui pinemä."26Jahcuanö jo̧menä, Eliaquin, Hilcia i̧tti̧'inä, Sebna'inä jahuatanö joarö päinatö curä ru̧hua̧ tturuhua̧ juȩi̧pa̧: ppäadipö cumöhuäyoturö, ucuocui arameo tti̧huȩnȩnä̧ ujutumä ttötȩpä̧rä̧chiä̧cuo̧tu̧jä̧. ujutucumä cucuocuä Juda i̧huȩnȩnä̧mä̧ ttöja̧ tta̧ju̧cunä ttoecuäro̧me kacuätö ttä̧ju̧cua̧'a̧cu̧." 27Jahuanö ja'amä curä rohuähuätö ttu̧ru̧hua̧ päinö, jahuäturö: ¿churuhuamä hueäji curu̧hua̧rö̧ jahuätanö pi̧yȩ huȩnȩ cucuocuiyatucuorö pä'ö? ¿huene huocöpäjisä tä̧ji̧ cura rohuäu ttoecuäica huäme tto̧a̧ päömä, jahuanö huotumä jitutä ttite ttucu'anö ja'a jahuatanö jituta ttacueja ttahuocuotö ucutu'inä?"28Ja̧hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ curä ru̧hua̧ ttu̧ru̧hua̧ äräniö kämädö päicunä huopi'inö Judios tto̧ja̧ tti̧huȩnȩnä̧, pä'inö äjo̧cuätucui Asiria ru̧hua̧ i̧huȩnȩ. 29Ja̧u̧ ru̧hua̧mä̧ pä'ö: jarocuipätucuä Ezequias yapare jiahuätucuäcu pä'ömä, jaumä ucuturö pöcuipö'inä chujuruttö'inä cu̧ji̧pätu̧cu̧nä̧ ppäadiya'anö hua̧to. 30Ezequias u̧ru̧hua̧rö cua̧'cua̧ cuhuänärätucunä painödo: Jau u̧ru̧hua̧ isopäiönä ttö̧ji̧pö̧nä̧ päiönä ppä̧da̧cua̧ ujuturö, jahuatanö pi̧yȩ ötahuiyä Asiria ru̧hua̧ umänämä iyipocö ja̧cua̧.31Ezequiasrö cuäji̧cuä̧tu̧cuä̧, Asiria rȩjȩ ru̧hua̧ pa'anö pä'ö: Höcu'inä huȩnȩ juiyunä ja̧hua̧ta̧no̧ ttöcutä ichätucui. Ja̧hua̧no̧ ja̧'a̧ ya̧cu̧nä̧ ucututtömä vinottö'inä, Higuerrattö'inä ajiyattö'inä cuänö'inä ahuähuättö'inä cuamonä ucututä jahuättötä ja̧cua̧'a̧. 32Ucutumä pi̧yȩ jȩcuä̧cuo̧tu̧jä̧ ttö chirehuo̧mȩ jubö päiönä rȩjȩttö'inä cuirejätu̧cu̧ päiönä cuemä̧cuotu̧ja̧, ku̧nä̧huä̧ o̧tȩttö'inä, jareö vinottö'inä, panttö'inä, olivo rȩjȩ'i̧nä ja̧hua̧ta̧nö̧ sadö mayajattö'inä, huäö cuicuätucu juiyunä cu̧ja̧cua̧tu̧cua̧ pä'ö. Ezequiasrö cuäjo̧cuä̧tucuo päö'inä ucuturö päinödö: "Tu̧ru̧hua̧ ttö̧ji̧pu̧nä ppä̧da̧cua̧."33¿Ya̧cunärö ttöänä̧huo̧tö ppäädätö täji Asiria rȩjȩ ru̧hua̧ umöhuäyotu ttöja̧ttömä? 34¿TTö̧a̧nä̧huo̧tö̧ jo̧nä̧ huotumä ti̧nȩ ttö̧ju̧cua̧ jä̧ttö̧, Hamat'ina jahuatanö Arfad'inä jo̧nämä? ¿ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ jo̧nä̧ huotumä ti̧ne ttöju̧cua̧jä̧ttö, Serfavaim'inä, Hena'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ Iva'inä jo̧nämä? ¿Ti̧yȩnö jȩtti̧najä̧ttö̧ jahuätumä ttö chumöttö̧ ttö̧ji̧pu̧nä̧mä̧? 35Pi̧ja̧nä̧ ka̧cuätö̧ttö̧'i̧nä̧ o'catoiönä ttiänähuo̧ttö̧, ¿ Ya̧tȩ dios jo̧nä hua̧ öja̧di pi̧ja̧ rȩjȩttö̧ ttö chu̧ru̧chua̧ chumöttö ttö̧ji̧pu̧nä̧ ppädö'anö hua̧nä̧? ¿Ta'anö jȩö̧'anö jättö jau chu̧ru̧hua̧ jerusalenä ppada päömä ttötä chujuruttö'inä?36'Corunätä ka̧cui̧nä̧tö̧ ttö̧ja̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ädätocotö pinätö̧, jo̧mȩnö̧tä̧ jȩpö̧ u̧ju̧na̧'a̧ttö̧: "ädätäcuähuä'inä juiyunätä". 37Eliaquimä, Hilcias i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, ojusodenä ki̧nö̧ ji̧na̧'a̧, Sebnamä huȩyu̧cuä̧'i̧sa̧, Ezequiasrö ichicuipinätö̧ cronista ttö̧ja̧ tto̧ca̧ta̧hui̧yu̧mä̧ rä̧'chȩnö̧ jö̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jiähuinätö̧ ja̧u̧rö̧ so̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ juȩi̧pa̧ i̧huȩnȩ'i̧nä̧.

Chapter 19

1Ja̧u̧ huȩyu̧tu̧ hueäji ru̧hua̧ Ezequias ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧ pa'anö 'cuäopina'a, ja̧u̧mä̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧tä̧ Sȩro̧cu̧ icuinö, isata säcuyuttö adicuätata juä'ocui'ipö Dios ojusodera'a 'chi̧nö̧. 2Ja̧u̧mä̧ hueinö u̧mö̧huä̧ya̧ juȩ'i̧pa̧ Eliaquimrö'inä, huȩyu̧cuä̧'i̧sa̧ Sebnarö'inä, Dios ö̧jo̧denä adicuä tämö jö̧nä̧ huotättö'inä, i̧sä̧ti̧yu̧ säcuyuttö adicuä o̧ta̧ juä'ocuipö, tottaja pä'ö Dios i̧huȩnȩ icuä̧huä̧'i̧sa̧ Isaiasrö, Amoz i̧tti̧rö̧.3Jittähuäja pä'ö: Pa̧'a̧nö̧ pä'äji Ezequiasmä pä'ö: Jitä pi̧yȩ mo̧ro̧mä̧ tta̧cua̧ ttahuepömo̧ro̧ ja̧'a̧, suronä pähuä'inä mo̧ro̧ ja̧'a̧ pä'ö. Suronä pähuä'inä mo̧ro̧ ja̧'a̧ pä'ö. Diosrö suronä ucuocuäcuähuä'inä mo̧ro̧ ja̧'a̧. tti̧tti̧mö̧ ttuhuäpächäcuome tö'cö ja̧'a̧ttö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ki̧tti̧rö̧ kuhuäbecuäcuajumä kujuru juiya'a. 4Pide cuoräruhuä Ttu̧ru̧hua̧ juȩ'i̧pa̧ i̧huȩnȩ o'cajuiyönä ä̧ju̧cuä̧rö̧ huä̧mä̧ ucu Cu̧ru̧hua̧ Diostä ja̧'a̧, Asiria ttö̧ja̧ Ttu̧ru̧hua̧'i̧nä̧ ja̧'a̧nä̧ ucu'inä Cu̧ru̧hua̧ ja̧u̧ru̧tä̧ pätetö huea ja̧'a̧ttö̧ ku̧ Diosrö suronä pä'cha pä'ömä. Juhua jö̧ ta̧'a̧nö̧ suronä ucuocuächa pä'ö'inä, ja̧u̧ juäimä tä'cö ä̧ju̧cuä̧ji̧ ucu Cu̧ru̧hua̧ Diosmä jitämä Diosrötä jäepi ki̧'i̧ pä̧jä̧tö̧ ttö̧ji̧pi̧ya̧cu̧ pä'ötä.5Ru̧hua̧ Esequias u̧mö̧huä̧yotö pä̧ja̧tömä täcö Isaias ö̧jo̧mȩ ichi'inätö̧. 6Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ isaias pä'inä̧u̧: pa'anötä̧ päcuhuätucuaja Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ru̧mä̧: pa̧'a̧nö̧tä̧ pä'äji Diosmä: Yecuecuä ttucuocua'a cuä̧ju̧cuä̧ji̧mä̧, Asiria ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ ömuhuäyotö ttörö suronä pä'ächö ttucuocuäjimä. 7Poröttömä ja̧u̧nä̧tä̧ ya̧tȩ a̧cua̧ru̧hua̧rö̧ huedäcua̧sä̧, yapare huene'inä ä̧ju̧cuä̧cua̧ ja̧hua̧nö̧ a̧ju̧cu̧ i̧rȩjä̧ra̧'a̧tä̧ ppa̧huä̧chä̧cua̧; juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ i̧rȩjä̧ttö̧mä̧ curodänätä̧ toe'a pä'ö jȩchä̧'cua̧sä̧.8Rabsaces ppahuächomenämä, Asiria ru̧hua̧ päjirömä Libnacu rohuähuö ö̧ja̧'a̧tä̧ topinö. Laquisttömä tä'cö i̧hu̧'ä̧ji̧ pätta'a ä̧ju̧cua̧ja̧'a̧ttö̧. 9Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ ppätta'a ä̧ju̧cui̧nö̧ Etiopia ru̧hua̧ Tirhacamä ja̧u̧cu̧tä̧ cuörä örohuähua pä'ö rä'opächäji, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ ppa'achäji, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ ppa̧'a̧chä̧chi̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ru̧hua̧ hue'ähuotörötä hueinö Ezequiasrö tottaja pä'ö. pa̧'a̧nö̧.10Ezequias Juda rȩjȩ ru̧hua̧rö̧mä̧ pa'anö päcu'huätucuaja: Cu̧ru̧hua̧ cuesetäcu Dios yapare pächa'anämä ja̧'a̧tä̧mä̧ tocu'ä: Jerusalenmä Asiria rȩjȩ ru̧hua̧ umönämä iyö icuähuiyäcua'a pä'ömä. 11Pi̧nȩtä̧ ka̧'a̧ o'cajuiyönä ucu cuä̧ju̧cuä̧'i̧jö̧mä̧ Asiria rȩjȩ ruhuotö o'cajuiyönä rȩjȩ o̧du̧nä̧ttö̧ jȩttä̧'chä̧'i̧jö̧mä̧; ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ ¿ucumä cu̧jui̧pä̧cua̧jä̧ tä̧ji̧?12¿Ppa̧'a̧di̧nä̧tö̧ tä̧ji̧ jahuätö ttö̧ä̧nä̧hua̧tö̧ diostömä chä'o̧tö̧ jȩpö̧ tti̧cui̧nä̧u̧ ttö̧jo̧cu̧ o̧du̧nä̧ttö̧mä̧. pi̧yȩ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧: Gazan'inä, Haran'inä, Resefinä, Eden i̧tti̧mö̧ Telasarnä ka̧cui̧nä̧tö̧'i̧nä̧? 13¿Tȩnȩ ö̧jä̧ttö̧ Hamat ruhuä'inä, Arfad ruhuä'inä, Sefarvaim ötahuiyä ru̧hua̧'i̧nä̧, Hena ru̧hua̧'i̧nä̧ Iva ru̧hua̧'i̧nä̧?14Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ezequiasmä pi̧yȩ huȩyu̧tu̧ hue'ähuä ru̧hua̧ hue'ähuotö tti'cächöäjimä ȩmo̧po̧'ö̧ huȩyu̧cua̧'a̧ topö ucuocuinö ja̧u̧nu̧ o'comenä Ö̧ä̧nä̧hua̧ ojusodera'a 'chi̧nö̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ huȩyu̧cuo̧jä Ö̧ä̧nä̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ te'ädinö. 15Ja̧u̧nu̧ o'comenä Ezequias Ö̧ä̧nä̧hua̧ a'cajo̧mȩttö̧ jäepö pä'inö: Cuorä ruhuä ttu̧ru̧hua̧ Israel Ö̧ä̧nä̧hua̧ Dios querubin'inä u̧huä̧mȩnä̧ kö̧jä̧, ucutä ja̧'a̧ Diosmä pi̧jä̧ttö̧ ruhuonä huettomettö'inä abonänö hue'ähuä i̧sa̧mä̧, ucutä ja̧'a̧ mo̧ro̧jä̧ji̧yä̧'i̧nä̧ rȩjȩ'inä aditinömä.16Ä̧ji̧cui̧ttö̧ Chu̧ru̧hua̧, Chu̧ru̧hua̧ topittö, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ Senaqurib i̧huȩnȩ'i̧nä̧ ä̧ju̧cui̧. Ja̧u̧tä̧ kö̧ Diosrö ya̧'a̧huä̧'chö̧ hueäji ja̧'a̧ttö̧. 17Iso päiönätä̧, Chuȩru̧hua̧, Asiria rȩjȩcu̧ huotötä ja̧'a̧ ttö̧jö̧cu̧ o̧du̧nä̧'i̧nä̧, tti̧rȩji̧yä̧'i̧nä̧ jȩpö̧ icuinätömä. 18Jahuätömä jitö ttö̧ä̧nä̧hua̧tö̧ diostörö'inä ocuränä'inä kuhuä'chö icuinätö̧, iso päiönä diostömäcö ji̧na̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ dauhuiyättö'inä inähuiyättö'inä ttö̧ja̧'i̧sa̧tä̧ aditinö ji̧na̧'a̧ ja̧u̧mä̧.19Ujutu Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä jitämä tö̧ji̧pö̧nä̧ ppä'äditö, ucuru pä'äditö, ucuru jä'epösä, pi̧yȩ ujuruttömä, rȩjȩttö̧ o'cajuiyönä ruhuonä huettö o̧du̧nä̧ttö̧ ucurutä ttu̧huo̧jua̧ pä'ö Tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ ucutä ja̧'a̧, ya̧tȩtä̧ Tu̧ru̧hua̧ Diosmä.20Ja̧u̧nu̧ o'camenä Isaias Amoz i̧tti̧ Ezequiasrö i̧huȩnȩ hue'ö pä'inö: Pa̧'a̧nö̧ pä'ö Chu̧ru̧hua̧mä̧, Israel Ö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä: Senequen Asiria ru̧hua̧ jähuämä däje pä'ö jäcuepäjättö ttörömä, ucu jäcuepömä ä̧ju̧cuä̧ji̧sä. 21Pi̧yȩtä̧ ja̧'a̧ Dios ucuocujimä ja̧u̧ ötö'cönä: Sion ittiju uborö jeruoajumä ucuru esehuocoju, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ eseäcuähuä juiyönätä ya̧'a̧huä̧chä̧ju̧. Jerusalen ittiju'inä ucu cuoca'a ja̧'a̧nä̧ttö̧ cusäyu ri'äu icuäju. 22¿Dirö jä̧ttö̧ suronä pä'ächö ya̧cu̧huä̧huä̧cha̧'a̧mä̧ juhua'a jö̧ta̧'a̧nö̧ suronä pä'ä'chö curähuärä̧'cha̧'a̧mä̧? ¿Cua̧mo̧nä̧ ucuo te'äu cu'äriyänä cu̧rä̧huä̧rä̧cha̧'a̧mä̧, cui̧huȩnȩnä̧'i̧nä̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huocu'ä'cha'amä, dirö to'ojicu päcuhua'cha'a jä̧ttö̧? ¡to'ojicu pä'ächäjijä surojö jui̧'a̧ Israe ttö̧ja̧Ttö̧ä̧nä̧hua̧rö̧.23Cumöhuäyotö hue'ähuotönä suronä pä'ächö ya̧'a̧huä̧chä̧ji̧jä̧ Cu̧ru̧hua̧rö̧mä̧, tuha'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ pä'ächäjijä: chucaru'quiyänätä̧ cha'achinösä möä'quiyu juttämä, Libanottö chähuächäcuähuocome jä̧'i̧jo̧mȩ 'i̧nä̧ 'chi̧nö̧sä̧. Ttömä ku̧'ä̧u̧ chi̧cuä̧cua̧sä̧ Cedro dauhuiyättö ju'toju jö̧'i̧nä̧, juoröttö Cipres dahuiyä'inä dodächäcua̧sä̧, i̧rȩjä̧ a̧di̧huä̧jä̧ cuähuä ppöruhuä̧jä̧nä̧'i̧nä̧. 24Ttömä ajiya reju'inä sa'inösä, ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧ ttahuoya ajiyattö'inä ahuinösä, Egipto ajehuiyä'inä o'ca juiyönätä̧ jo'ädö icuinösä chö̧jä̧pi̧yä̧ dea'a isäyanätä̧.25¿Ä̧ji̧co̧cö̧ pä'ijö̧jä̧ ttö tabocutä jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ chu̧ju̧ni̧na̧'a̧mä̧, pä'äji ki̧nä̧tö̧rö̧ ppädädina'a'inä? jitämä jȩpä̧ji̧sä̧ ucu cui'cha pä'ö, pȩnȩ kö̧jä̧ ucumä 'quiyönä adicua ötahuiyä be'epäjipö cuicua pä'ötä. 26Ötahuiyänä kä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ttöjuru a̧u̧cu̧nä̧tä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, jȩpö̧ icuahuotörö'inä dä'ärjäuru'inä. Jahuätötä ja̧'a̧ de'anä ka̧cu̧ dauhuiyämä, isäcua ja̧ttu̧huä̧cua̧'i̧nä̧ isode huä̧mȩnä̧'i̧nä̧ dea'anä'inä ka̧cu̧mä̧, ruhuipiyönätä̧ ku'u icuähuinäcuamä.27Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucu cu̧'o̧mȩ'i̧nä̧, ucu räcuopome'inä, ucu docuhuächome'inä juhua'a jö̧ta̧'a̧nö̧ ttörö to'ojicu pä'ächö cu̧ra̧huä̧rä̧chö̧'i̧nä̧ huo̧juä̧sä̧ ttömä. 28Ttörö to'ojicu pä'ächö cu̧ra̧huä̧rö̧nä̧tä̧, ttötä ja̧'a̧ korotöttö'inä abonänö adihuä'i̧sa̧mä̧ päcuhuächötä rȩbȩhua̧ ja̧'a̧ttö̧ chä̧ju̧cu̧nä̧mä̧, tttömä chajua'che i̧sä̧ri̧ cui̧ji̧yu̧nä̧ äcuädö du̧ju̧nä̧cua̧sä̧, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ chöäre 'quiyönä chuähuädö juäi cuänä chö̧nä̧cua̧sä̧; cui̧'chä̧mä̧ mä̧nä̧nä̧tä̧ ppa̧cu̧huä̧chö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ ucurumä.29Pi̧yȩtä̧ ja̧'a̧ ucuru i̧jȩcuä̧mä̧: Pi̧yȩ du'onämä de'attö bautä cu̧cua̧cua̧jä̧, todare du'o pä'iomenä ja̧u̧ttö̧ bahuipätä cu̧cuä̧cua̧jä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ huabodäcuä du'o päiomenä ucumä cu̧ju̧nä̧ji̧ttö̧tä̧ 'tocuhuä̧cua̧jä̧ uva pättä'inä ku̧nu̧ ja̧u̧ huä̧ju̧ttu̧tä cu̧cuä̧cua̧jä̧. 30Juda ojusodenä ki̧'i̧pi̧nä̧tö̧tä̧ ja̧'a̧ttö̧ jipäcuotömä pä'äjita'anö dau ujuquecättö ba'ipö u̧huä̧ju̧ huȩja̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧. 31Ya̧tȩ ki̧'i̧pi̧nö̧mä̧ Jerusalenttö rä'opä̧cua̧, Sion möä'cattö'inä ttichäcuotö tottea'anä ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧mä̧, cuorä ruhuä Ttu̧ru̧hua̧ Dios a'cuoyehuäcuähuä i̧sa̧tä̧ jȩä̧cuä̧ pi̧yȩmä̧.32Ju̧huȩnä̧ yabonänö Tu̧ru̧hua̧mä̧ pi̧yȩ'i̧nä̧ pä'ö Asiria ru̧hua̧ ötö'cömä: Ja̧u̧mp pi̧yȩ ötahuiyänämä doächi̧yä̧cua̧, 'po̧ä̧hua̧ri̧ ya̧ri̧tȩí̧nä̧ po̧i̧yä̧cua̧, ju̧huȩnȩmä̧m juhua jö̧ta̧'a̧nö̧ ttoepäräbicumä i̧chi̧'i̧yä̧cua̧ ja̧u̧ ötahuiyä ä'ca jo̧mȩmä̧, ja̧u̧ ötahuiyäcu to'ojicu jö̧ 'quiyyöjuäi tto̧ȩpä̧rö̧'i̧nä̧ aditiya. 33I̧chi̧nä̧mä̧ mä̧nä̧nä̧tä̧ ppa̧huä̧chä̧cua̧, pi̧yȩ ötahuiyänä'inä doächi̧yä̧cua̧, pä'ö Tu̧ru̧hua̧ Diosmä. 34Ja̧hua̧nö̧ ja̧cua̧'a̧ ttötä tta̧da̧ra̧'a̧ttö̧ pi̧yȩ ötahuiyä ki̧'pö̧nä̧ ppädäda pä'ö, ttötä cha̧mo̧nä̧ repedäcuäunä'inä juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ chu̧mö̧hua̧ya̧ Davidrö repeda'attö'inä.35Ja̧hua̧nä̧ ja̧'a̧ koro'inä 'cuäopina'a ja̧u̧nu̧tä̧ yodo Dios hue'äcu angel'i̧sa̧ rä'opinö, Asirios cuorä ruhuä ttä'ecuomettö jȩpö̧ icua pä'ö 185,000nö̧ huotörö ruhuärö cuä'ö icuinö, mo̧ro̧ päi'a'a tto'orächiomenä o'catoinä 'corujuo'ächätötä pä̧ji̧nä̧tö̧. 36Ja̧hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧, Asiria ru̧hua̧ Senaqueribmä i̧hui̧'i̧nö̧, ppa̧'a̧chä̧chi̧nö̧ Ninive ötahuiyära'atä̧, ju̧huȩnȩtä̧ ki̧'i̧pi̧nö̧. 37Recuonänö 'cuäopäji o'comenä ö̧ä̧nä̧hua̧ Nisroc ojusodenä eseu ö̧ja̧'a̧nä̧, i̧tti̧mö̧ Adramelec'inä Sarezer'inä curodänä cuäcuäpö icuinätö̧. Ja̧u̧nu̧ o'comenä jahuätömä Ararat rȩjȩra̧'a̧cu̧ tö'ipächinätö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧ji̧ o'ca'a ruhuonä hue'äi jomemä i̧tti̧ Esar Hacóntä̧ ru̧hua̧ pä'i'inö.

Chapter 20

1Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ Ezequias rö̧ä̧nä̧ na̧'a̧chi̧nö̧ corupäio'onötä̧ päi'önä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Dios päji huȩnȩ jiäcuähuä'i̧sa̧ Isaias Amoz i̧tti̧ ja̧u̧ru̧ ichö pä'inö: Chu̧ru̧hua̧mä̧ pa'anö pä'ö: Cuoju isode adinänö aditö ku̧ni̧, hua'ö cuicuäcuajä, jahua'a yobo cujó juiyacuaja. 2Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Ezequias kärächi'ö redä'cacu i'ä becuächönä jȩpö̧ U̧ru̧hua̧rö̧ jä'epö pä'inö: 3Chu̧ru̧hua̧ o'ca juiyönä chamisoqui jacuättö ucu cuä'ca jo̧mȩttö̧ adiunä jȩchi̧nö̧ chamöcuädi'önä jȩpi̧ttö̧, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ jȩchi̧nö̧mä̧ adiutä ji̧na̧'a̧ cuä'ca jo̧mȩttö̧mä̧. Ja̧hua̧nö̧ pä'ö kä̧nö̧ Ezequiasmä pä̧i̧cu̧nä̧ huopö ajuähuinö.4Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Isaias juhuoröttö räocha pä'ö kä'co i̧'cha̧'a̧, U̧ru̧hua̧ Dios i̧huȩnȩ pähuächina'a: 5Ppa̧'ä̧chi̧nö̧ Ezequiasrö pa'anö jiähui, ttö chiäre ötahuiyä tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ Isarö pa̧'a̧nö̧ pä'ö Chu̧ru̧hua̧ cuä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧'i̧nä̧, David minä Ö̧nä̧hua̧ Dios'inä hua̧mä̧: "Ajucuäjisä jacuepäjimä, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ cuiäre isoya mo̧ö̧nä̧ cuajahue'a'inä topäjisä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ aditö chicuäcuojä cumäricheimä. Huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'omenä ttö chö̧jo̧dȩra̧'a̧ docuhuächäcuajä.6Ttötä 15 du'o jo̧mȩnä̧ cu̧jö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧, ttötä ppädädäcua̧sä̧ ucuru'inä pi̧yȩ ötahuiyä'inä, Asiria ru̧hua̧ u̧mu̧ttö̧ cu̧ji̧pa̧ pä'ö, ttötä ppädäda pöda'attö ppädädäcua̧sä̧ chu̧mu̧huä̧ya̧ David mi̧nä̧rö̧'i̧nä̧ amöcuädö. 7Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Isaias pä'iönä: Higos isähua aditätucui. Ja̧hua̧nö̧ hueäji ta'anö jȩpö̧ ötahuiyänä tuttepomenä. Ötahuiyä huähuächinöcu.8Ezequías pä'inö Isaiasrö pä'inö: ¿Ti̧yȩ i̧jȩcuä̧ i̧jȩpä̧cua̧sä̧ jä̧ttö̧ Chu̧ru̧hua̧mä̧ chötahuiyä huahuächipäji chuhuojua pä̧'ö̧'i̧nä̧, huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'omenä chutä öjodera'a dodächäcuä'inä jö̧nä̧mä̧? 9Isaias ädätinäcu: Pi̧yȩ ja̧'a̧ chu̧ru̧hua̧ ucuru i̧jȩpä̧cuä̧mä̧, iso päiönä ja̧'a̧ pä'ö cu̧huo̧jua̧ pä'ö, i̧huȩyȩ chu̧tä̧ u̧cuo̧cu̧ päinö ta'anö: ¿A̧'cua̧jä̧ huruyu jö̧nä̧, Dieznö kä̧dö̧ 'chä̧huä̧huo̧mȩ'nä̧cö o̧jȩpä̧cua̧'a̧mä̧?10Ezequias ädätinö: juiyo jeruhuocötä ja̧'a̧ a̧'cua̧juä̧ hu̧aruyu jö̧nä̧ Dieznö kä̧dö̧ 'chä̧cuä̧huo̧mȩ 'chö̧ttö̧'i̧nä̧, ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧ Dieznö tto'ca'acu kä̧dö̧ ppa̧huä̧chä̧cuä̧huo̧mȩ jö̧ttö̧'i̧nä̧. 11Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Dios päji huȩnȩ jiäcuähuä'i̧sa̧ Isaias huopinö U̧ru̧hua̧ Diosrö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ a̧'cua̧u̧ä̧ huaruyu jö̧nä̧ o'ca'acu ppa̧hua̧chi̧na̧'a̧ Dieznö 'chänö ppa̧huä̧chä̧cuä̧huä̧cä̧ jobö.12Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ Babilonia ru̧hua̧ Baladan i̧tti̧, Berodac Baladanmä cuyäru isojä'inä, koro mipponä iyähuä'inä hue'inö Ezequiasrö, ja̧u̧mä̧ ä̧ju̧cui̧na̧'a̧ ji̧na̧'a̧ Ezequiasmä rö̧ä̧nä̧ na̧'a̧chö̧ pä'ö. 13Ezequiasmä cuyäru isojä to'omenä rö̧ä̧nä̧ esehuächi'inö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ o'ca juiyönä ojusodenä ka̧cu̧'i̧nä̧ öäre rö̧ä̧nä̧ micuäu juäi'inä i̧jȩpi̧nö̧: pärätä'inä, oro'inä, koro a̧mȩu̧ juäi'inä, adihuä juäi a̧dȩ isoya'inä, curä rohuäcuähuä päjome'inä, koro o'ca juiyönä hua'adö utäijome'inä i̧jȩpi̧nö̧. Yi̧nȩtȩ'i̧nä̧ ki̧'i̧po̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧ ojusodettö'inä ruhuo hueäijomettö̧'i̧nä̧ jahuätörö i̧jȩpo̧co̧mȩ jo̧mȩnä̧.14Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Dios päji huȩnȩ jiäcuähuä'i̧sa̧ Isaias ru̧hua̧ Ezequiasrö ichö jä'epinö: ¿Tta̧'a̧nö̧ pättättö jähuätö u̧mä̧tö̧mä̧? ¿Törö tti̧chä̧jä̧ttö̧? Ezequias ädätinö: ötahuiyä otottö ichäjätö Babiloniara̧'a̧ttö̧. 15Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Isaias jäepinä̧cu̧: ¿Däjetä tottättö cuojö isodettömä? Ezequias ädätinö: Jahuätömä o'ca juiyönä chojusodenä ka̧cu̧ topäjätö. Ji̧yȩtȩ'nä̧ ki̧o̧ca̧'a̧ ja̧'a̧ chöäre rö̧ä̧nä̧ micuäu juäi jahuätörö chi̧jȩpo̧cö̧ jä̧ji̧mä̧.16Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Isaias pä'inö Ezequiasrö: A̧ju̧cui̧ Chu̧ru̧hua̧ Dios i̧huȩnȩ. 17Topi, jahuätömä tti̧chä̧cuo̧tö̧ ucuo cuojusodera'a, o'ca juiyönä cuä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ hua'adö ttu̧ju̧ni̧nö̧mä̧ jitä pi̧yȩ mo̧ro̧ jöbö ka̧cu̧mä̧ ttȩmi̧pä̧cuo̧tö̧ Babilonia ötahuiyära'a. Ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ ki̧'i̧pö̧ juiyönät. Ja̧hua̧nö̧ pä'ö Chu̧ru̧hua̧ Diosmä. 18Cui̧tti̧mö̧ uhuäpächinätö̧rö̧'i̧nä̧, ja̧u̧nu̧ o'ca'a ttuhuäppächäcuotörö'inä ttȩmi̧pä̧cuo̧tö̧. Babilonia ru̧hua̧ ojusodenä Eunuco huotötä ttö̧jö̧nä̧ jȩttä̧cuo̧tö̧.19Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ezequias pä'inö Isaiasrö: Chu̧ru̧hua̧ i̧huȩnȩ ucuocuäjimä adihua'a. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ amöcuädinö: Ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ jitä ttö cha̧'cua̧rä̧i̧mä̧ eseu kä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ juiyäcua'a tä̧ji̧. 20Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ koro Ezequias jȩi̧nö̧'i̧nä̧ o'ca juiyönä uruhuo ji̧nö̧'i̧nä̧, juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ ajiya rȩjȩ jacuänä 'chä̧nö̧ ötahuiyära'a todeunä adittinö ji̧nö̧'i̧nä̧ ¿Cuyäru'tänä huȩyu̧cua̧'a̧mä̧ juiya'a tä̧ji̧ Juda ttö̧ja̧ ruhuotö huettinöta'anömä? 21Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ezequiasmä hua'ö icuinö jä̧'o̧tö̧ mi̧nä̧cu̧tö̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'a i̧tti̧ Manasestä ru̧hua̧ huea pä'ö kä̧mä̧di̧nö̧ jä'o hueäijome.

Chapter 21

1Manase'inä ku̧nä̧ri̧nö̧do tu̧mu̧ tomurenö ja̧'a̧nä̧ ttö̧jä̧pu̧ttö̧ to'cherenö a̧'ȩ ruhuo huea pä'ö ö̧jä̧mä̧di̧nö̧ pä̧nä̧mä̧, ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧sa̧ ya̧tȩ 'cuäoanä ka̧ra̧ u̧mu̧ tomurenö ja̧'a̧nä̧ i̧jä̧pu̧ ji̧u̧tȩnö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ hueinödo Jerusalen ötahuiyänämä. Ja̧u̧ a̧ju̧mä̧ micuinäju Hepsiba pä'ö. 2U̧ru̧hua̧ Ö̧nä̧hua̧ ä'cattö suronä jȩpi̧nö̧do, ja̧u̧mä̧. Pi̧jä̧ ttö̧ja̧ jȩttä̧'chö̧ juäitä Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ 'tucuotocö ji̧nö̧ juäitä Israel ttö̧ja̧ räepö icuähuotö pätti'ina'anö̧tä̧. 3Ja̧u̧ aditinö muä'quiyu jutoju odonä Ezequia jȩi̧nö̧'a̧nö̧, jä'o, surojuoepu jȩpu̧ icuinö ji̧nö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ aditinödo korotö Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Baalrö kuicu iyähuä o'ca dea'inä jȩpi̧nö̧do, Acab jȩi̧nö̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ Ttu̧ru̧hua̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ o'cotö'inä siri'cö mo̧ro̧jä̧nä̧ rö̧jä̧tö̧rö̧ ö̧nä̧hua̧tö̧ juoepinödo jä̧rȩyu̧nö̧ jȩpä̧chö̧.4Manasesmä Dios ojusodenä aditinö korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ ku icu iyähuä o'ca. Uru̧hua̧ Ö̧ä̧nä̧hua̧ jiähuäjäcu ja̧'a̧nä̧ jarodinödo: "Isopä'inä Jerusalenätä jä̧cua̧to chi̧mi̧ 'cuäopunä kä̧cua̧'a̧mä̧. 5Ja̧u̧ aditinödo o'catoinä si̧ri̧'cö̧ mo̧ro̧jä̧nä̧ rö̧jä̧tö̧rö̧ ku icu iyähuä o'ca Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ojuisode pariyä tarärenä pä'iönä. 6Ja̧u̧mä̧ i̧tti̧rö̧ ocuränä 'cuäepäji icuinödo, jȩpi̧nö̧ ä'canä 'cuäopäcuȩ'i̧nä̧ märipä'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ huainätö̧rö̧ jättepa'a pä'ö'inä hueä'chinödo ttucuocunä'inä ä'cattö surojötä jȩpä̧'chi̧nö̧do ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Diosrö päitinödo surojuoächönä jȩa̧rö̧ pä'ötä.7Asera pä'ö micuaju ka̧'cuo̧jä̧ 'co̧'ö̧ adicua'a ja̧u̧tä̧ aditinodä, ja̧u̧mä̧ 'cächö ku̧ni̧nö̧ Tu̧ru̧hua̧ ojusodenä. Pode isodetä ji̧na̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ ucuocuinodemä Davidrö'inä ja̧'hu̧a̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧ Salomonrö̧'i̧nä̧, cua̧di̧tä̧cua̧jä̧ päinodemä:"Pode isode Jerusalen jacuä huodenätä ja̧'a̧ ,o'catoi'önä Israel ahuaruhuä 'cotömä̧, ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cu̧ pä'cäri jȩcu̧'ä̧cuo̧tö̧jä̧ 'cuäopönätä ttö chi̧mi̧nä̧. 8Ttömä jȩpo̧cö̧ pi̧nö̧sä̧ Israel ttö̧ja̧ ttö̧jä̧pö̧mä̧ ttä̧do̧tö̧ mi̧nä̧rö̧ chi̧yi̧nä̧jä̧ rȩjȩttö̧ kara'acu tti̧'cha̧ pä'ömä, ja'huätömä jueönätä tu̧huȩcuä̧nä̧ tti̧'cha̧ pä'ö ji̧na̧'a̧, jahuätö o'catoi'önärö jȩtta̧ pä'ö huedinötä jȩpö̧."ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä hueähuä huȩnȩ ttö chu̧mö̧huä̧ya̧ Moises hueinötä jȩpö̧." 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö̧ja̧mä̧ ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧ pi̧nä̧tö̧, Manases suronä jȩtta̧ pä'ö huea'attö, Suronä jȩpi̧nä̧tö̧ ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧ Tu̧ru̧hua̧ jȩpö̧ i̧cui̧nä̧u̧ pi̧nä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö Israel ttö̧ja̧ ttä'cattömä.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Tu̧ru̧hua̧mä̧ ucuocuinö umuhuäyotö,profetanä, pä'inö: 11"Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Manasesmä,Juda ahuaruhuä 'cotö ttu̧ru̧hua̧ hueähuä ru̧hua̧mä̧, surojö jȩpä̧ji̧,Amorreos ttö̧ja̧ ja̧u̧ ä'canä kinätö suronä jȩtti̧no̧mȩttö̧'i̧nä̧ abonänö , ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ suronä jȩpä̧ji̧ Juda ahuaruhuä 'cotörömä tätähuä'quiyutä aditö tteseta pä'ö hue'äji, 12ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧ Ttu̧ru̧hua̧mä̧, pa̧'a̧nö̧ pä'inö:" Topätucui, Ttömä chi'cächä̧cua̧sä̧ rö̧ä̧nä̧ surojö Jerusalenä'inä Juda ahuaruhuä 'cotörö'inä ya̧tȩ ucututtu surojö huȩnȩ ttucuocua'a ä̧ju̧cu̧ttu̧mä̧, cuä̧ja̧ isäjunämä suronätä rä̧mi̧pä̧cua̧,a̧.13Ttömä jȩchä̧cua̧sä̧ Jerusalen ötahuiyämä isabänä pa̧ja̧tö̧ Samaria ttö̧ja̧rö̧ jȩchi̧nö̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Acab ojusode'inä ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩchä̧cua̧sä̧; 14Ttömä töcö chi̧cuä̧cua̧sä̧ Jerusalen ötahuiyämä ,ya̧tȩ ttö̧ja̧ i̧sa̧ sä̧rä̧bä̧ töcö icuaji'anö,yoyonö töcä̧ya̧ kärächö kä̧nö̧ ju'tojucu'inä dea'acu'inä. Ttömä jarochi'ä̧cua̧sä̧ chiya pä'ö jȩpö̧ chu̧ju̧ni̧nö̧'i̧nä̧ chiyoca'atä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chi̧yi̧pä̧cua̧sä̧ ja'huätörömä ttabo iyotö tu̧mu̧nä̧tä̧. Jahuätörömä suronä̧tä̧ jȩttä̧cuo̧tö̧ ttabo iyotömä suronä jȩtti̧na̧'a̧ttö̧ ttu̧ju̧nä̧rö̧mä̧ o'cajuiyönä̧tä̧ ttö̧nä̧u̧cui̧yä̧cuo̧tö̧. 15Jahuätömä suronä jȩpi̧nä̧tö̧ ttö chä'ca jo̧mȩttö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutumä chö̧ra̧hua̧ri̧'ö̧nä̧ jȩpi̧nä̧tö̧jä̧, Cuä̧do̧to̧ mi̧nä̧ Egipto rȩjȩttö̧ rättopino̧mȩttö̧ kä̧mä̧do̧ jitä mo̧ro̧ jubö."16Manasesmä ji̧nä̧ isocutä,ttö̧ja̧ recuätörö cuä'ö icuinö huȩnȩ jui'ätörö'inö Jerusalen ötahuiyä o'cajuiyönätä kara'anättö kä̧mä̧dö̧ kara'anä jubö cä'ädö. Pi̧yȩmä̧ jȩa̧ päocö jä̧ji̧ jȩpö̧ suronä jȩpi̧nö̧ Juda sotö i̧sa̧mä̧, Jahuätömä ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpi̧nä̧tö̧ surojömä Tu̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧. 17Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Manases koro o'cajuiyönä suronä jȩi̧nö̧mä̧, ¿huȩyu̧tö̧ rötähuoca'a tä̧ji̧ cuyäru'tänä Juda ahuaruhuä 'cotö hueähuä ruhuotö tti̧mi̧ pä'tänämä? 18Manasesmä 'corujuo'ächinö jä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ 'corujuttächinöta̧'a̧nö̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'turu tticuinäcu chutä ojusode u̧mi̧ isaränä. Uza ötahuiyä ji̧na̧'a̧ juȩnȩmä̧. Manases I̧tti̧ Amonmä ja̧u̧ ötahuiyänä ruhuo hue'ö ki̧nö̧.19Ru̧hua̧ Amonmä veintidos a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧ ruhuo hue'ö ö̧jä̧mä̧di̧nö̧ pä̧nä̧mä̧; ja̧u̧mä̧ Jerusalenämä hue'inö todäre a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ . Ja̧u̧ ja̧ju̧mä̧ micuinäju Mesulemet pä'ö; jahuäjumä Haruz kittiju ji̧na̧'a̧ Jotba ötahuiyä ttö̧ja̧ isaju. 20Ja̧u̧mä̧ suronä̧tä̧ hue'inö Tu̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧, jä'o mi̧nä̧ Manases hueinöta'anötä.21Ru̧hua̧ Amonmä jä'o mi̧nä̧ hueinöta̧'a̧nö̧ hue'inö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttö̧ä̧nä̧huö̧tö̧ tätö adicuotörötä jä'o mi̧nä̧ esetinä̧u̧ru̧tä̧, ihue'quiyucu kä̧mä̧dö̧ ucuotö jȩpi̧nö̧ jahuätörötä. 22Ja̧u̧mä̧ jä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ Ttu̧ru̧hua̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrömä u̧nu̧chi̧'i̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Tu̧ru̧hua̧ oipomȩnä̧mä̧ 'cho̧cö̧ pi̧nö̧. 23Ru̧hua̧ Amon ojusodenä adicuä ttö̧ja̧mä̧ ja̧u̧ abo iyotötä pä'i'inä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ru̧hua̧rö̧mä̧ cuä'ö icuinä̧tö̧ chutä ojusode jacuättö.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttöjamä o'catoi'önärö cuä'ö icuinä̧tö̧ ru̧hua̧ Amon abo iyotö päjätörömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä ru̧hua̧ i̧tti̧, Josiasrötä ku̧ni̧nä̧tö̧ ru̧hua̧ ö̧ja̧ pä'ö jä'o ö̧jä̧'i̧jö̧ o'come ruhuo huea pä'ömä. 25Koro ru̧hua̧ Amon jȩi̧nö̧mä̧,¿huȩyu̧tu̧ rötähuoca'a tä̧ji̧ cuyäru'tänä Juda ahuaruhuä 'cotö hueähuä ruhuotö tti̧mi̧ huȩyu̧tu̧ rötähuä'tänämä? 26Ru̧hua̧ Amon ö'co jahuämä 'turu icuinätö jä'o mi̧nä̧rö̧ 'turu tticuinomȩtä̧ Uza ötahuiyänätä, Josiastä jä'o hue'ö ö̧jä̧'i̧jo̧mȩmä̧ pä̧ro̧cua̧tä̧ hue'ö ki̧nö̧.

Chapter 22

1Josiamä koromöttö huabochecuänö du'o huo̧nö̧ ruhuinä huea pä'ö ö̧jä̧mä̧di̧nö̧ pä̧nä̧mä̧. Ja̧u̧mä̧ Jerusalenämä hueinö treinta y unö du'o jo̧mȩnä̧, ja̧ju̧ ki̧mi̧mä̧ Jedidá ji̧na̧'a̧. 2Josíasmä adiunätä jȩpi̧nö̧do Ö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ ja̧u̧mä̧ o'cajuiyönä jä̧dó̧ Davidminä cueächinöta'anö jö̧nä̧ cueächinö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧'i̧nä̧, ohuöja'acunäinä yoröisotä i̧mi̧cu̧nä̧mä̧ 'quȩi̧cö̧ pinö.3Chutä hueinö pänä dieciocho du'onä Josíasmä hueinö chutä u̧mö̧huä̧ya̧rö̧ 'cuäopö huȩnȩ huȩyu̧cuä̧i̧sa̧ Safanrö Azalias ki̧tti̧rö̧, Melusan Idörö, Dios ojusodera'a i̧'chi̧ya̧rö̧ pä'ö pä'inö: 4"Täi sacerdote huotöttö juȩi̧pa̧ Hilcias ö̧jo̧mȩ, ja̧u̧ru̧mä̧ jiähui pärätä ȩma̧ pä'ö Dios ojusodera'a ttö̧ja̧ ttȩpi̧nö̧ ji̧nö̧, apate tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧ ttiyinö ji̧nö̧mä̧. 5Jitpmä huei ttiya pä'ö, jahuätömä tti̧mi̧ta pä'ö Dios ojusodettö suro juoächö adicuä ttö̧ja̧rö̧.6Mitätucui dau odiyä adicuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, adicuättö huo̧juȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, 'ca̧tö̧ adicuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, juhua'a jö̧ta̧'a̧nö̧ ttimita pä'ö dauhuiyä'inä, inähuiyättö 'toröicuähuä'inä Dios ojusode adicuä̧cuä̧ päiönä. 7Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätörö ttimita pä'ö pärätä iyähui'ajimä huȩyu̧tu̧ ku̧nä̧huä̧mä̧ jäcuepätucuä däje pä'ö jahuätö jȩttö̧mä̧ isopäiönä jö̧tä̧ jȩpä̧tö̧ ja̧'a̧ttö̧.8Sacerdote huotöttö juȩi̧pa̧ Hilciamä pä'inö Safanrö 'cuäopö huȩnȩ huȩyu̧cuä̧ i̧sa̧rö̧: "Ttömä po̧cui̧pä̧ji̧sä̧ hueähuä huȩnȩ cuyäru'tä Dios ojusodettömä". Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätä cuyäru'tämä Safanrö iyinö, jahuä'tänä ucuocuinö. 9Safanmä cuyäru'tä ru̧hua̧rö̧ iyinö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ru̧ jiäunumä pa̧'a̧nö̧ pä'inö: ucu cumöhuäyotömä pärätä ȩmä̧jä̧ttö̧ Dios ojusodenä ka̧cuä̧jö̧mä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ iyäjätö adicuä ttöja̧rö̧'i̧nä̧, adicuätö adiunä'cha pä'ö to̧pä̧rö̧ adicuä ttö̧ja̧rö̧i̧nä̧. 10Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ 'cuäopö huȩyu̧cuä̧i̧sa̧ Safanmä ru̧hua̧rö̧ pä'inö: Sacerdotettö juȩi̧pa̧ Hiliciasmä ttörö iyinö ji'täte cuyäru'tä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Safanmä ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ jahuä'tänä ucuocuinö.11Ru̧hua̧mä̧ huȩyu̧cuä̧ cuyäru'tä ucuocu huȩnȩ ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, ja̧u̧mä̧ chutä ö̧'ca̧tä̧hua̧ta̧ sȩro̧cu̧ icuinö. 12Ru̧hua̧mä̧ huinö sacerdote hua̧ Hiliciasrö'inä, Safan i̧tti̧ Ahicamrö'inä, Micaias i̧tti̧ Achorö'inä, 'cuäopö huȩyu̧cuä̧i̧sa̧ Safanrö'inä, chutä u̧mö̧huä̧ya̧ Asaiasröinä pä'inö. 13Tätucui Tu̧ru̧hua̧rö̧ jäcuepätucua ttörö'inä, ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧i̧nä̧, o'ca juiyönä Judattö'inä, cuyätu'tä cu̧'o̧cui̧ä̧tu̧cuä̧'tänä ucuocuäji huȩnȩ ötö'cö, Tu̧ru̧hua̧ ö̧ä̧i̧mä̧ juiyo rö̧a̧'a̧, ujutucu ö̧to̧huä̧hua̧ pä'ö rȩdȩcuä̧chä̧ji̧mä̧, tta̧'a̧nö̧ pä'ö u̧ju̧tu̧ tadotö minämä esetocotö pinätö̧ pi'tä cuyäru'tänä ucuocu hu̧nȩmä̧, yorö'isotä jȩpo̧co̧tö̧ pi̧nä̧tö̧ ujuturu äcanä huȩyu̧cuä̧chi̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧mä̧.14Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdote hua̧ Hilcias'inä, Ahicaminä, Acborinä, Safaninä, Asiasinä, jahuätömä ucuocu'chi̧na̧tö̧ ttä'ca ja̧'a̧cu̧ jiäcuähuä isaju Huldacu, jahuäjumä ki̧nä̧ju̧ jerusalénttömä jareö ötahuiyänä, Huldamä Salum irecuä jina'a ja̧u̧mä̧ ca̧tä̧cuä̧huä̧ti̧ya̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ pinö, Ticva i̧tti̧ ja̧u̧mä̧ Harhas pä'ö mi̧cua̧ ö̧dö̧ ji̧na̧'a̧. 15Jahuäjumä ädätinäju jahuätörö: "Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ ttö̧a̧nä̧hua̧ Diosmä pa'anötä pä'ö: jiähui ja̧u̧ uborämä ttörötä pä'ö hueäji," 16Tu̧ru̧hua̧ päömä pi̧yȩ ja̧'a̧: tottäcuotö, ttömä täcö a̧u̧cua̧'a̧tä̧ jö̧ o'ca'a hueösä surojö 'cuäopä pä'ö pene'inä ja'anä, ttojarö'inä, o'cajuiyönä cuyäru'tänä pä'ö huene Judá rȩjȩ Ru̧hua̧ ucuocuäjimä.17Däje pä'ö jahuätömä ttörö icuipinätö̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ korotö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧tä a̧mȩu̧ juäi ku icu iyinätö. Jahuänö jiyäcu juiyo chö̧rahuä̧ra̧ pä'ötä pä'iäcusä, o'cajuiyönä ucuo teäö jȩttä̧i̧jö̧mä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ poröttö rohuäcuähuä ttö chö̧a̧i̧ redecuächäjimä na̧hui̧pi̧yä̧cua̧'a̧. 18Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Judattö Ru̧hua̧römä, Di hueinäcuttu tu̧ru̧hua̧ jȩö̧'a̧nö̧ jö̧ jäcuepa päömä, pi̧yȩtä̧ ja̧'a̧ ji̧cu̧huä̧huä̧cuä̧mä̧ "Israel ttö̧jä̧ tu̧ru̧hua̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä pi̧yȩtä pä'ö cuyärutänä ucuocua'a cuäju̧cui̧nö̧ ji̧nö̧tä̧, 19Ucu cuamiso'qui 'cuäoquimä däje pä'ö ucutä usurä i̧sa̧ päcuhuiäjättö cu̧ru̧hua̧ a'ca jomettömä, jiyenö surojö cuäopäcua'a jiähua'a cuäjucuäji pänä pȩnȩi̧nä̧ ja'a̧nä̧ ttö̧jä̧rö̧i̧nä̧ jä̧cua̧'a̧ päömä, jahuätömä jȩpö̧ icuähuotö ja̧'a̧nä̧i̧nä̧ suronä pä'ö icuähuotötä ttöjacuäcuotö pä'ö. Jahuanö ja'amä däje pä'ö cu'catähuäta serocu icu ajahuinöjä ttö chä'ca jo̧mȩttö̧, ttöinä chä̧ju̧cui̧nä̧cu̧jä̧. Pi̧yȩtä̧ ja̧'a̧ tu̧ru̧hua̧ huäjuätö icu jiäumä.20Tocu äcuäjä, cuä̧do̧tö̧ mi̧nä̧cu̧ ji̧nä̧yo̧mȩtȩ päcuhuiönä jȩcha̧'a̧mä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ejeunatä jinäyomete 'tu̧ru̧ tti̧cuä̧cua̧jä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧tö̧ ucutä cuiärenämä tocui'i̧yä̧cuajä pene surojuoächa päöinä, ttö̧ja̧ suro juottächa päöinä huedäcua'amä.

Chapter 23

1Ru̧hua̧mä̧ Jerusalennnä ka̧huä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧, Judasttö ja̧ttö̧'i̧nä̧, Böosotörö ä̧tȩpi̧nö̧ ji̧na̧ yo̧mȩtȩ pättia pä'ö. 2Jerusalen ttö̧ja̧'i̧nä̧, Judas ttö̧ja̧'i̧nä̧ o'catoinäcu̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios ojusodera'a huä̧mi̧pi̧nö̧, ja̧u̧cu̧mä̧ 'chi̧nä̧tö̧, Sacerdote'inä; Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧'i̧nä̧, ppo̧'ä̧tö̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ ttä̧mu̧ra̧'a̧ cä'ädö ka̧cui̧nä̧tö̧ ru̧hua̧mä̧ Dios ojusodettö cuyärö oba po̧cui̧ pi̧nö̧, ja̧u̧ttö̧ 'ca'epi ttö̧ja̧ ttö'cattö Dios päinö huȩnȩ ucuocuinö.3Ja̧u̧nö̧ o'comenä chi'ecuä'ca ppeye kä̧mä̧dö̧ Dios ä'cattö järeächiönä ucuocuinö, iso päinä päcuinö ta̧'a̧nö̧ jȩtä̧cuo̧ttö̧jä̧, huȩyu̧cui̧'i̧nö̧mä̧ tami iso'qui o'cahuiyönä, ta̧mu̧cuädö o'ca juiyönä, jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧ cuyärö obanä huȩyu̧cui̧'i̧nö̧mä̧. O'ca toinä ttö̧ja̧mä̧ iso päinä jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧ päinätö̧.4Ja̧u̧nö̧ o'comenä sacerdote ttu̧ru̧hua̧ hueipä Hilciasrö, todärenä päiönä hueähuä ttö̧ja̧ Sacerdote'inä, Dios ojusode apate ä'ca tta̧hua̧ rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ hue'inö, Tu̧ru̧hua̧ ojusodenä ka̧cu̧, ttö̧ä̧nä̧hua̧ Baalrö'inä, Aserarö'inä, o'ca juiyönä mo̧ro̧jä̧ jähuä esetö jȩttä̧jö̧ jahuämä, Cedrón mejecara'attö ku tticuaja hueinö; jua'amä Jerusalen umittö ji̧na̧'a̧, cuoö icuäsa a̧ya̧ri̧sa̧tä̧ ä̧pi̧nä̧tö̧ Betelra'amä. 5Judasttö, acuomenä ruhuotö, sacerdote jö̧nä̧ tätähuä o'ca esetö ku icu iyähuä jȩtta̧ pä'ö huettinäurumä rä'opö icuinäu̧, juätömä Juda ötahuiyättö'inä, Jerusalenttö'inä ku icu iyähuä iyächinätö ttö̧ä̧nä̧hua̧tö̧ Baalrö 'inä, ka̧hua̧rö̧'i̧nä̧, yodo ka̧hua̧rö̧'i̧nä̧ Zodiacorö'inä o'ca juiyönä mo̧ro̧jä̧ jahuärö'inä.6ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧mä̧ Aseru a̧'cua̧ juiyä'inä, Dios ojusodettö rä'opö 'tticua pä'ö hueinö Cedro meje'cara'acu jua'amä Jerusalen umi ji̧na̧'a̧ juoruttö ku icuinätö̧, a̧ya̧ri̧sa̧ päiome jubö, ja̧u̧nö̧ o'comenä ötahuiyä ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ huattomecu do'opö icuinätö̧. 7Korome ttö̧ä̧nä̧hua̧ ju̧ Aserarö; nä̧tö̧ o̧ta̧ tö'töpö tti̧yä̧ i̧jo̧mȩ'i̧nä̧, Dios ojusodettö ttirecuo pocucu jȩtta̧ 'chä̧i̧jö̧ o̧ca̧hui̧yä̧'i̧nä̧ näcö icuinätö̧.8Josiamä o'catoinä sacertode huotörö Judas jäyänä ka̧cuä̧ i̧jä̧tö̧rö̧ i'cächinödo, o'ca juiyönä sacerdote huotö ku icu ttiyaijö o'co jȩpö̧ icuinö. Gebattö kä̧mä̧dö̧, Beerseba jubö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jerusalen huȩ'ä̧hua̧ ru̧hua̧ Josue apate ä'ca ku icu iyähuä jȩttä̧i̧yö̧ o̧'ca̧'i̧nä̧ jȩpö̧ icuinö, ja̧u̧mä̧ ka̧cui̧na̧'a̧ apate ö'ohue ja'anä. 9Sacerdote huotö Diosrö esetecotö ttiäre iyähuä iyäjisä törömä jerusalenttö ttiäre iyäcuä ku icu jȩttä̧'i̧yö̧ o'canä ttädita pä'ömä huȩo̧co̧u̧ pi̧nä̧tö̧. Juätömä pan ppö̧ä̧mö̧ juiyönä cuäcuähuä tti̧jä̧hua̧tö̧cu̧ cuinätö̧.10Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Josiamä Tofet pä'ö micuo̧'ca̧ Ben Hinom möä'ca kada'ca pämärächiome ki̧na̧'a̧, juoröttö tti̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ocuränä ku icu iyäijome ji̧na̧'a̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ Moloc'rö. 11Ja̧u̧mä̧ a̧mi̧pi̧nö̧ ca̧hua̧yö̧tö̧rö̧, Judasttö ruhuotö kä̧hua̧rö̧ ttiyinäu̧rö̧'i̧nä̧, juätömä Dios ojusode apate ä'ca i̧sa̧rö̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧, Ennöco Nata Melec ä'ö o̧'ca̧hui̧yä̧ tö'cö ji̧na̧'a̧, ja̧u̧mä̧ ru̧hua̧ ö̧jodenä adicuä i̧sa̧ ji̧na̧'a̧. Josiamä ku icuinö caruquiyä ka̧hua̧rö̧ ttiyanö o'ca'inä.12Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧mä̧ Acaz ö̧jo̧'ca̧ huä̧mȩ ka̧cu̧ o'ca'inä jȩpö̧ icuinö, Judasttö ruhuotö ttaditinö o'ca ji̧na̧'a̧, Manases aditinö o'ca'inä, Dios ojusode apate ariyä'inä. Josiamä ppo̧u̧cu̧ pö̧nä̧ diri'icu, Cidrón pämärächio pppmä do'opö icuinö. 13Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧mä̧ Jerusalen huȩnȩ ka̧cu̧ o'ca'inä jȩpö̧ icuinö, dea'acu Salomon suronä jȩi̧na̧'a̧cu̧ttö̧, Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧, ttö̧ä̧nä̧hua̧ Astoret'rö aditönö Sidonio ttö̧ä̧nä̧hua̧rö̧m Quemos'inä, Moab ttö̧ä̧nä̧hua̧ ji̧a̧'a̧ Milconmä Amon ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ ji̧na̧'a̧. 14Tätähuä o'cahuiyö'inä, diosa Asera ka̧'cua̧juiyä'inä jȩpö̧ icuinö, juȩnȩmä̧ huainätö̧ ttihue'quiyö osottö a̧tto̧pö̧ icuinö.15Josiasmä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Betelnä tätähuä o'ca ka̧cu̧'i̧nä̧ jȩpö̧ icuinö, Jeroboamä Nabat i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, Israel ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧nä̧ jȩpi̧nö̧ ji̧na̧'a̧, tätähuä o'ca aditö iyö ja̧u̧'i̧nä̧ jȩpö̧ icuinö ku icu iyähuä o'ca'inä Asera ka̧cuä̧ji̧yä̧'i̧nä̧ i̧sa̧ppä̧ päiönätä̧ jȩpö̧ ku icuinö. 16Pä'äjita'anö ppa̧'a̧chi̧ö̧ Josiamä juȩnȩ to̧pä̧rö̧ ki̧nö̧, juoröttö hua̧'a̧rȩsa̧ amucuädinö, ja̧u̧nu̧ o'comenä umuhuäyotörö ttihue'quiyö osa ttö'ca'ca̧ta̧ pä'ö hueinö, ja̧u̧mä̧ ku iyähuomettö ku icu, soroju jȩpjnö̧, pi̧yȩmä̧ 'cuäopina'a Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ jiähuinö'a̧nö̧tä̧.17Ja̧u̧ päinö ¿Däje ttaditinö tochättö ttömä? ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ pättinäcu̧, juäsa hua'aresamä Dios uhuhuäyotö Judara'attö ichinä̧tö̧ huattome pi̧yȩ ku icu Betelttö jȩcuä̧ji̧mä̧ ä'canä̧tä̧ jiähuinätö̧. 18Ja̧hua̧nö̧ jä̧cu̧ Josiamä pä'inö, ja̧u̧nu̧mä̧ ttu̧huȩcuä̧nä̧tä̧ topätucui, ya̧tȩ'i̧nä̧ mȩa̧ pä'ö jo̧ca̧'a̧ ttihue'quiyumä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ ttu̧huȩcuä̧nä̧tä̧ topinätö̧ Samariattö ichinätö̧ Dios pä'ö huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧ ttihue'quiyu'inä.19Samaria ötahuiyä huä̧mȩ o'cajuiyönä ka̧cu̧ odemä, Israelttö ruhuotö ttaditinö ji̧na̧'a̧, ttaditomenämä Dios ö'ä'inä öju̧nä̧ Jȩpi̧nä̧tö̧. 20O'catoinä Sacerdote huoturumä cuä'ö icuinö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧ ttihue'quiyu'inä ttuhuämenä huanö ku icuinö, ja̧u̧nu̧ o'comenämä Jerusalenra'attö ppa̧'a̧chi̧nö̧.21Ja̧u̧nu̧ o'comenä ru̧hua̧mä̧ o'catoinä ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ hueinö, jitämä pascua pä'cäri jȩpö̧ cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Dios esehuätucui, piba cuyärubanä huȩyu̧cui̧'i̧na̧'a̧ttö̧. 22Pi̧yȩ pascua pä'cärimä Israelttö jueces huettinö mo̧ro̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Israelttö ruhuotö'inä, Judasttö ruhuotö'inä jȩtto̧cö̧ ji̧nö̧ ji̧na̧'a̧. 23Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pi̧yȩ pascua pä'cärimä ttu̧ru̧hua̧rö̧ ucuotö jȩä̧cuä̧huä̧ jȩpi̧nä̧tö̧ Jerusalenttö̧, año diesciochonä ru̧hua̧ Josia hueinö pänä.24Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Josiamä huainätu̧cu̧, isoppa huotöcu ucuocuätöjä pä'ätörö'inä hueö icuinö, koro a̧'cua̧juiyä tesetäijö'inä, surojö tottömä Jerusalenttö̧'i̧nä̧, Judas rȩjȩttö̧'i̧nä̧ siepö icuinö, hueähuä huȩnȩ pätecuächu'anö jȩpi̧nö̧, Sacerdote Hilcia Dios ojusodettö o̧u̧cui̧nä̧'tänä pä'öta'anä. 25Ä'canä hueinättö̧mä̧ Josia'anö jue'inätö̧mä̧ to'ina'a, u̧ru̧hua̧rö̧ amiso'qui o'ca juiyönä, a̧cua̧rö̧ o'ca juiyönä, amucuädö o'ca juyönä u̧ru̧hua̧rö̧ repeö Moiserö hueähuä huȩnȩnä̧ hue'inö ta'anö jȩpi̧nö̧, juȩnȩ o'comenämä ru̧hua̧ Josia'anö hua̧mä̧ rä'opocupinö.26Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ ri̧ä̧nä̧ ö'äimä diya däcuähuocö pinö Judá ttö̧ja̧cu̧mä, Manasés korotö ttöänähuo̧ttörö ucuotö jȩttönä huei na'attö̧. 27Ja̧hua̧nö ja̧'attö Diosmä painö: ttömä judá ttömä pporächiösä, Israel ttö̧ja̧ttö̧ chöpporiä chi'inö'anö, Jerusalénmä 'quȩ'ȩpö̧ chȩmi̧no̧mȩ ja̧'a̧nä̧, icuipösä, juodettömä päinösä, juȩnȩtä̧ köja̧cua̧sä̧ttö̧mä̧.28Josias koro jȩi̧nö̧mä̧, koro'inä o'ca juiyönämä; ¿huȩyö̧cui̧ o̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧ tä̧ji̧ cronica cuyäru'tänämä Judattö ruhuotö jȩtti̧nö̧mä̧? 29Josias hueinö pänä Faraon Necao Egipto ru̧hua̧mä̧, Asiria ttö̧ja̧rö̧ ppä'ädö 'chi̧nö̧ Eufrate ajera'attö, jua'attö Josias topäcuähuinö Necaorö ttorahuahuome rö'cottö Necaomä Josiarö cuä'ö icuinö Meguidottö: 30Jua'a Meguiora'attö Josias umuhuäyotö caru'cänä rutipö ttä̧mi̧pi̧nä̧cu̧ Jerusalén ra'acu, jua'atä rȩ'ä̧dö̧ tticuinäcu, ja̧u̧nö̧ o'comenä; juä̧jä̧ ttö̧ja̧mä̧ Joacazrö ȩmi̧nä̧tö̧, ja̧u̧mä̧ Josias i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, unä a̧dȩja̧ huä̧nö̧; ru̧hua̧ ö̧jö̧nä̧ jä'o hueinö o'come hueinö.31Joacaz 23 a̧'ȩ hua̧ kä̧mä̧di̧nö̧ ruhuo huea pä'ö Jerusalénämä hua̧mȩ tucuätä hueinö ja̧ju̧ ki̧mi̧mä̧ Hamatal pä'ö micuinäju; ja̧ju̧mä̧ Jeremia Libana ttö̧ja̧ i̧sa̧ ittiju ji̧na̧'a̧. 32Joacazmä Tu̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ suronä jȩpi̧nö̧, jä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ suronä jȩtti̧nö̧'a̧nö̧tä̧. 33Faraon Necaomä Hama rȩjȩ Ribla ötahuiyättö cärenä utinäcu, Jerusalén hueö juiya pä'ö, ja̧u̧nä̧ o'comenä cien talento jo̧mȩnä̧'i̧nä̧, yaute talento oro jä'epinäcu imitahua pä'ö. Joacim Judanä hueinö.34Ja̧u̧nu̧ o'comenä ru̧hua̧ Necaomä, Josías i̧tti̧ Eliaquinrö, jä'o ru̧hua̧ ö̧ji̧nö̧ o'come ö̧ja̧ pä'ö, ja̧u̧mä̧ i̧mi̧ pärotö icuinäcu, Joacim pä'ö. Ja̧u̧nö̧ o'comenä otó ȩmi̧pi̧nö̧ Egipto ra̧'a̧ jua'attö cuä'ö icuinäcu. 35Joacimtä mitäcuinö Faraonrömä, pärätä'inä oro'inä. Juä̧jä̧nä̧ ttö̧jö̧ micuä ttimitähua pä'ö jä'epinö o'catoinä juä̧jä̧ ttö̧ja̧rö̧mä̧, pi̧yr pärätämä ttimitähuinö Faraon Necaorö.36Joacim 25 a̧'ȩ ku̧nä̧ri̧nö̧ ruhuo huea pä'ö, ö̧ja̧mä̧di̧nö̧mä̧, to̧mu̧rȩttö̧ yaute a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ hueinö Jerusalénämä. Ja̧ju̧mä̧ micuinäju Zeduba pä'ö; Ja̧ju̧mä̧ Pedaia Ruma ttö̧ja̧ i̧sa̧ ittiju ji̧na̧'a̧. 37Joacim'inä Suronä jȩpi̧nö̧ Tu̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧, jä̧do̧tö̧mi̧nä̧ jȩtti̧nö̧'a̧nö̧tä̧.

Chapter 24

1Joacin ö̧mo̧rö̧ pä̧nä̧ päia'a, Nabucodonosor Babilonianä ru̧hua̧. Joacimä öäre adicuä i̧sa̧ päi'önä ichinö huabodäcuä duo päiomenä ji̧na̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ ji̧na̧'a̧ ji̧nö̧ o'ca'a ja̧u̧cu̧mä̧ pä'chäcuähuänä päina'a. 2Diosmä hueinö so̧ro̧da̧u̧rö̧ Joacimcumä pätä'chacuacuipönä Caldeo ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ so̧ro̧da̧u̧ Arameottö'inä, Moabitattö'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩpö̧ ticua pä'ö, Dios ucuocu pä'ö ku̧ni̧nö̧ ji̧nö̧tä̧ öäre adicuä ttö̧ja̧rö̧.3Iso päi'önätä Dios päinö ji̧nö̧tä̧ ji̧na̧'a̧ Judarö rȩbȩhui̧nö̧ ji̧nö̧mä̧, choipinö toöttö'inä, Manasés suronä jȩi̧no̧mȩttö̧'i̧nä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ o'cajuiyönä ja̧u̧tä̧ ji̧na̧'a̧ jȩpi̧nö̧mä̧; 4Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ huȩnȩ'i̧nä̧ jui̧a̧rö̧ ucuojanä'inä riripinö, ja̧hua̧ ja̧'a̧ Jerusalemnä'inä su̧'pȩnö̧ suädiömä'inä huȩnȩ'i̧nä̧ jui̧a̧ ucupja. Tu̧ru̧hua̧ Diosrö ucuotunö jȩö̧'i̧nä̧ juiyua'anö ji̧na̧'a̧.5Koro'inä rö̧ä̧nä̧ jo̧mȩnö̧ jȩpi̧nö̧ Jpacimmä. jahuanö ja̧'a̧ o'cajuiyunä jȩpi̧nö̧, ¿huȩyu̧tu̧ kunähui̧o̧'ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧ tä̧ji̧ Cronicas cuyärubanä'inä hueähuä huȩnȩ Judattö'inä? 6Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ äi'inö Joacimä jä̧do̧tö̧ mi̧nä̧cu̧, ö̧ji̧no̧mȩmä̧ i̧tti̧ Joaquintä ruhuo hueinö ji̧na̧'a̧.7Egipto ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ räocuä juiyunä ki̧nö̧ ja̧hua̧jä̧ rȩjȩttö̧mä̧; dä̧bö̧ ji̧na̧'a̧ttö̧ Babilonia ru̧hua̧mä̧ o'cajuiyönä Egipto rȩjȩttö̧'i̧nä̧ aje jo̧mȩ jubö'inä ja̧u̧tä̧ ji̧na̧'a̧ Eufrates aje jubö päiönä ji̧na̧'a̧ ja̧u̧tä̧tä̧.8Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ 18nö du'o 'cuäopinö o'ca'a Joaquim ruhuonä ö̧ja̧ pä'ö kä̧mä̧di̧nö̧, ja̧hua̧ ja̧'a̧ ruhuonä ö̧ja̧ pä'ö kä̧hua̧tö̧ huabodäcuä jo̧mȩnä̧ Jerusalen ötahuiyänätä. A̧ju̧ ki̧mi̧mö̧ micuinäju ji̧na̧'a̧ Nehusta jahuajumä Elnatán ittiju ji̧na̧'a̧, Jerusalen ttö̧ja̧ i̧sa̧ ji̧na̧'a̧. 9Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ U̧ru̧hua̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧'i̧nä̧ surojö jȩpi̧nö̧ ji̧na̧'a̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧ ja̧u̧mä̧ o'cajuiyönä jäo jȩi̧nö̧mä̧ jo̧mȩnö̧ ka̧cua̧'a̧'i̧nä̧ topinö.10Ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ ru̧hua̧ Nabubodonosor, u̧mö̧huäyotö so̧ra̧da̧u̧ Babilonia rȩjȩ ttö̧ja̧mä̧ Jerusalen ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ sobucuächönä ka̧cui̧nä̧tö̧. 11Babilonia ötahuiyä ru̧hua̧, Nabucodonosor, ichi'inö ötahuiyära'acu u̧mö̧huä̧yotö so̧ro̧da̧u̧ soböcuächönä ttö̧ju̧cua̧'a̧ttö̧. 12Joaquim, Juda ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧, räopächinö babilonia ru̧hu̧ ö̧jo̧mȩcu̧, ja̧u̧mä̧ a̧ju̧rö̧'i̧nä̧ öäre adicuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, ucuo ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jueiopotu'inä. Babilonia rhua̧mä̧ ja̧u̧rö̧ chöädinö täcö 8nö duo päiomenä ja̧u̧tä̧ ruhuonä hueinö pänä ji̧na̧'a̧.13Nabucodonosor rö̧ä̧nä̧ micuäu juäittö'inä räepö icuinö Dios ojusodettö, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧ ö̧jä̧dȩttö'inä. Ja̧u̧mä̧ cuäcuäpö'inä icuinö ppö̧'ö̧nä̧nö̧ päiönä Salomón jo̧mȩnö̧ aditö u̧ji̧nö̧ ji̧nö̧'i̧nä̧ oro'inä, Israek ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧, DIos ö̧jo̧dȩttö, ttu̧ru̧hua̧ päinö ji̧nö̧á̧nö̧tä̧ ji̧na̧'a̧. 14Ja̧u̧mä̧ ȩmi̧pi̧nö̧ o'catoinä Jerusalemttö̧ huȩttä̧u̧rö̧'i̧nä̧, o'catoinä ttörohuähua pä'ö, 10milnö huotuttö huȩttä̧rä̧u̧rö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ a̧cua̧jä̧ adicuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧. Ya̧tȩttö̧'i̧nä̧ ttö̧ja̧ usurä isotö jö̧nä̧ huotöttö'inä ka̧cui̧po̧co̧tö̧ pi̧nä̧tö̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩttö̧mä̧.15Nabucodonosor ȩpä̧ji̧ Joaquin huȩä̧ttö̧'i̧nä̧ Babilonia rȩjȩra̧'a̧, ru̧hua̧ a̧ju̧rö̧'i̧nä̧, ttirecua̧mö̧rö̧'i̧nä̧, jueipotörö'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ rȩjȩ uruhuoturö'inä. Ja̧u̧mä̧ ȩmi̧pi̧nö̧ huȩttä̧u̧rö̧'i̧nä̧ Jerusalenttö babilonia rȩjȩra̧'a̧. 16O'catoinä curä rihuäcuähuä ttö̧ja̧ umätöttö̧, 7milnö huotutö'inä juahua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ a̧'cua̧jui̧yä̧ttö̧ adicuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ cuoräuttö adicuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ 1milnö huotörö. Juhua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ ucuo ttö̧ja̧rö̧ cuorä ttörohuähuiyarö pä'ö Babilonia ru̧hua̧mä̧ ȩmi̧pi̧nö̧ ji̧na̧'a̧. 17Babilonia ru̧hua̧mä̧ ku̧ni̧nö̧ Mataniasrö ru̧hua̧ päiönä, ja̧u̧mä̧ Joaquin jäo böo ji̧na̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ i̧mi̧mä̧ pärotö icuinäcu Sedequias pä'ö.18Sedequiasmä 21nö du'o jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧ ruhuonä hueä pä'ö ö̧jä̧bä̧di̧nö̧ pänämä; ja̧u̧mä̧ ruhuonä hueinö 11nö du'o jo̧mȩnä̧ Jerusalen ötahuiyänä. Ja̧u̧ a̧ju̧mä̧ micuänäjudo Hamatal pä'ö; jahuäjumä Jeremias ittiju ji̧na̧'a̧ Lbna ttö̧ja̧ isaju ji̧na̧'a̧. 19Ja̧u̧mä̧ suroju jȩpi̧nö̧ ji̧na̧'a̧ u̧ru̧hua̧ to̧ä̧ro̧mȩ o'cattö, ja̧u̧mä̧ o'cajuiyönätä̧ jȩpi̧nö̧ ji̧na̧'a̧ Joacim jȩi̧nö̧mä̧. 20Diosmä na̧hua̧ri̧pi̧nö̧ Jerusalen'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Juda'inä, a'ca jo̧mȩttö̧ umicutä räepö icuinö, Ja̧hua̧ ja̧'a̧ Sedequias pärocua'attö ittoti'inäcu Babilonia rȩjȩ ru̧hua̧rö̧.

Chapter 25

1koromöttönö pa̧ja̧cuä̧nö̧ du'o pä'i'omenä ru̧hua̧ Sedequias ruhuonä huea'a 'cuäopina'a, tomörenö ka̧hua̧tö̧ päiomenä, ka̧hua̧tö̧ to̧mö̧rȩnö̧ jahuä mo̧ro̧ päiomenä. Babilonia ötahuiyä ru̧hua̧, Nabucodonodor, umöhuäyotö cuoräruhuä o'catoinäcu ichinö Jerusalen ötahuiyäcu örähuähua pä'ö. Ja̧u̧ ötahuiyä pätecuänö kä̧mä̧dö̧, Jerusalen ötahuiyä jäyänä isäbä ttoepäräbä 'quiyönä aditinötö. 2Ja̧hua̧nö̧tä̧ ötahuiyämä ttoecua'atä ki̧na̧'a̧ yaute tomöre jähuä du'o päiönä ru̧hua̧ Sedequias ruhuonä hueome jubö päiönä. 3Ja̧u̧tä̧ du'onä pa̧ja̧cuä̧nö̧ kä̧hua̧tö̧ttö̧ koromöttö pa̧ja̧cuä̧nö̧ mo̧ro̧ päiomenä ötahuiyänä ppäi rö̧ä̧nä̧tä̧ juruhuina'a ju̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ kä̧tö̧ tucua pä'ö cuäcuähuämä juiyina'a.4Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ötahuiyä jä̧ji̧nä̧ do'ächö chi'ipinätö̧, curä ru̧hua̧ u̧mä̧ä̧tö̧ o'catoinä yodo apate mänänä tocare isä'ca ötahuiyä ttoepärä'ca 'cä̧tȩnä̧, ru̧hua̧ öäre ku̧nä̧huä̧ ppo̧'ö̧ adiyä jäyänä tö'ipächinätö̧, cuorä ru̧hua̧ Caldeos ötahuiyä jäyänö tta̧'a̧rö̧ ttö̧ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧, ru̧hua̧mä̧ Arabara'acuu̧ tö'ipächinö. 5Ja̧hu̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cuorä ruhuä Caldeosmä ru̧hua̧ Sdequiasrö rui'inätö̧ ja̧hua̧nö̧ rui'ö Jordan ajettö rȩjȩ pä̧mä̧ro̧mettö 'chuträdinäcu Jerico ötahuiyä tö'cöttö o'catoinä umöhuäyotö cuorä ruhuä päjätömä ja̧u̧ttö̧mä̧ oto pperecuächinätö̧.6Jahuätö ruhuotö 'chuätdö ttȩmi̧pi̧nä̧cu̧ Babilonia ru̧hua̧ ö̧ja̧'a̧ Riblara'a juhuorötä cuä'ö tticuarö pä'ö. 7Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jedequias i̧tti̧mö̧rö̧ chutä ä'ca jo̧mȩttö̧ toära'anä cuä'ö tticuiniyä̧cu̧. Ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ churutämä i'äriyä baropö icu, cuorä̧u̧sa̧ broncettö̧ adicuäsa̧nä̧ mö'quipö ttemipi̧nä̧cu̧ Babilonia ötahuiyära'a.8Babilonia ru̧hua̧ Nabocudocosor 19 a̧'ȩ ruhuo hueomenä, ka̧huä̧tö̧mä̧ ji̧mö̧tȩnö̧ jo̧mȩnä̧ mo̧ro̧mo̧ ko̧ro̧mö̧ttö̧ ta'cherenö päi'omenä, Nabuzaradan, babilonia ru̧hua̧ u̧mu̧huä̧ya̧, su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧m, Jerusalenra'a 'chi̧nö̧. 9Juhua'a ichö Dios ö̧jo̧de ku icuin, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧ ojusode'inä, o'ca juiyönä odehuiyä Jerusalenä ka̧cu̧mä̧ku icuinö, juhua'a jö̧ ta'anö odehuiyä ötahuiyänä ka̧cu̧ ucuo jähuä pättömä ku icuinö. 10O'ca toi'önä su̧ro̧da̧u̧ Babilonia ru̧hua̧ u̧mu̧huä̧yotömä Jerusale ötahuiyä soböcuächönä ttoecuä'ca kä'ö icuinätö̧.11Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ ki̧nä̧tö̧mä̧ juȩnȩ ötahuiyänä, Babilonia ru̧hua̧cu̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'inätö̧do, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Vulganä ca̧ca̧cui̧pi̧nä̧tö̧ pi̧nä̧tö̧mä̧ Nabusarada, ttö̧ja̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huotö ttu̧ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧ ȩmi̧pi̧nä̧u̧do dajö hua'adö ku̧nä̧huo̧tö pä'i'inätö̧do ja̧u̧ u̧mu̧nä̧. 12Tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧ ttö̧ja̧ usurä isotörömä ja̧'a̧tä̧ topinödo uva pättiyu ttaditäcuotö pä'ö amucuäda'attö ja̧hua̧jä̧ rȩjȩ adicuä ttö̧ja̧ pättiäcua'attö.13Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Caldeo ttö̧ja̧mä̧ ttu̧ru̧hua̧ tö̧ä̧nä̧hua̧ ojusode jacuä ka̧cu̧ broncettö adicuä o'ca yu̧ȩpa̧rö̧nä̧ ka̧cu̧mä̧ cuäö tȩ'chä̧rö̧ icuinätödo ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩjȩnä̧ 'quiyönä ppaepu rötähuäjä ajiya räba kiyönära päö kiädäcuähuä 'quiyumä Ttu̧ru̧hua̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ oju isodenä ka̧cuä̧i̧jö̧mä̧ ppoäsätä päiönä jȩpu̧ icuinätö̧do ja̧u̧nu̧ o'comenämä bronce cuoräumä ȩpi̧nä̧tödo Babiloniara̧'a̧. 14Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ȩmi̧pi̧nä̧tö̧do bäreu öribiyu'inä pala oya'inä, lampariyu'inä huȩ'chä̧qui̧yu̧'i̧nä̧, o'cajuiyönä daö juäopu jȩä̧cuä̧huä̧ broncettö̧ adicuä Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧ daö juattopäijö'inä ttihuiroaijö'inä Dios ö̧jo̧de jacuättö, Caldeos ttö̧ja̧mä̧ na̧u̧cu̧ ȩmi̧pi̧nä̧tö̧do. 1516icui'quiyu to'care bronce o'cainä, ajiya acuome'inä, ji̧yȩtä̧ kda'ca 'chu̧huä̧rö̧ o'cainä Salomon Dios ojusodenä aditinä ji̧nö̧mä̧; pi̧yȩ o'ca juiyönä cäepömä juiyöanötä jö̧nä̧ ämäquinö. 17Ji'cacu pönämä pa̧ja̧cua̧'a̧ ji̧na̧'a̧huä̧mȩcu̧nä̧ ko̧ro̧mö̧ttö̧ huäbochecuänö jo̧mȩnä̧, i'quiquiyu ji'cacu pönä bronce o'ca kä̧cui̧nö̧mä̧ pa̧ja̧cua̧'a̧ ji̧na̧'a̧ yaute pä̧ja̧cuo̧mȩ ja̧'a̧nä̧ ju'tometä jö̧nä̧ ju'toju jacumä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jäyämä a̧'cua̧tä̧cuä̧huä̧'a̧ ji̧na̧'a̧ ppötä̧huä̧sa̧ rö̧nö̧, ja̧u̧cu̧tä̧ rö̧ji̧na̧'a̧ broncettö adicuä oba'inä. Ja̧u̧ to̧'ca̧rȩ icui'quiyumä yoräteunätä a̧cua̧tö̧ ku̧nä̧hua̧'a̧tä̧ ka̧cui̧nö̧.18Su̧ra̧da̧u̧ttu̧ hueähuä i̧sa̧mä̧ cärenä öta pä'ö ȩmi̧pi̧nö̧ sacerdotettö juȩi̧pa̧ Seraiasrö'inä, ja̧u̧tä̧ ötö'cönä Sacerdote hua̧ Sofoniarö'inä, apatiyä tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ tttö̧ja̧ huämetucuärö'inä. 19ötahuiyättömä ȩmi̧nö̧ cärenä ötarö pä'ö ya̧tȩ cuo̧rä ru̧hua̧rö̧ tta'äiö adicuä i̧sa̧rö̧'i̧nä̧, ji̧mö̧tȩnö̧ huotö u̧mä̧tö̧ ru̧hua̧rö̧ jiähuä̧rö̧ adicuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, ötahuiyänä ka̧cui̧nä̧tö̧rö̧mä̧ cuorä ru̧hua̧ttö̧ 'cuäopö huȩnȩ huȩyu̧cuä̧ i̧sa̧ juȩi̧pa̧rö̧'i̧nä̧, ttö̧ja̧ ttö̧'quȩtȩttö̧ cuorä rohuähuö tti̧chä̧cuo̧tö̧rö̧ utu'chähua pä'ö huȩä̧hua̧rö̧'i̧nä̧, sesentanö huotö u̧mä̧tö̧ micuäunä juä̧jä̧ rȩjȩ ötahuiyä ka̧cui̧nä̧tö̧rö̧.20ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ cärenä ötinö o'ca'a Nabuzaradan cuorä ru̧hua̧ttö̧ hueähuä i̧sa̧mä̧ ȩpö̧ iyinö Babilonia ru̧hua̧rö̧ Riblanä ki̧nö̧rö̧. 21Juorö Ribla ötahuiyä Hamat rȩjȩttö̧, Babilonia ru̧hua̧mä̧ o'ca toinärö cuä'ö tticua pä'ö hueinö. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Juda ttö̧ja̧rö̧mä̧ tti̧rȩjä̧ttö̧ rä'opö icu, de'a ji̧yä̧jä̧ ra̧'a̧ ttȩmi̧pi̧nä̧u̧.22Juda rejenä kacuipinätö̧ttö , Babilonia atahuiyä hueähuä ru´hua Nabucodonosor somä̧ , Kacuipinätörö tottä̧ra̧ pä´ö hueinä, Gédalias, Ahican i̧tti̧rö, Ahicaumä Safan ittí ji̧na̧´a. 23O´catoinä Sorodau tturuhuo tömä̧ , Babilonía hueahuä ru̧hua Gedaliarö huea huä ruhua ujunä̧ji äju uünätö, jätömä Gedalias öjá´a Mizpará´a chi̧nätö, juätuuimä ´chinä̧tö̧ , Ismael Netania I´ttíinä, johanám caria i´tti̧ inä̧ , Sariamä tanhumet netotatita ttö̧ja̧ i̧ttí ji´naa,

o´cátoinä juätömä ttu̧mu̧huäjotucú po̧nä ´chi̧nätö̧.

24Gedaliamä juätö ttu̧mu̧huäjotö ttä´ca jomettö hueönä pä´inö, "caldeottö ucuo ttö̧jarömä yecue cuätucuä. juätucutä cujatu cúa̧, Babilonia rahua hueötä jepö, j´ahuanö je cuä túcuó̧mȩ nämä adiu´nä̧tä adiu´nä̧tä cú̧´jä cuo̧ ´tö̧ja̧".25Kähuatö jimötettö̧ todärenö jinö o´ca´a pa´anö ´cuä´opina̧´a, Ismael netánía Ittimä̧, Elisama ö̧do̧ jätömä ttahuär´ahuä tä jina̧´a, jätömä ttumuhuäyo tä ionö huotucú rehä̧nö cuä´ö Icuinä̧tö Gedaliarömä. 26Jahuanö ja̧´attö o´catoinä ttöjamä, ppo̧ä̧töttö tä̧mu̧ra´a ica´adö, o´catoinä sóró̧da̧u̧ ttúrúhuotö inä ärämiö Egipto ra̧ía ´chinätö, Babilonia ttöja̧rö̧ ri̧ȩnä̧ yette cúa´attö.27O'catoionä tto̧ja̧ a̧u̧cu̧nänö jo̧mȩttö'inä bäreumä jo̧mȩttö'inä, so̧ro̧da̧u̧ ttöruhuotöttö'inä, huȩnȩ päinä̧u̧ jahuanö ja'a Egipto rȩjȩra̧'a̧ ihuinätö babilonios ttö̧ja̧rö̧ ye'ecuiö.28Jaumä ucuocuinö repeönänö ucuotunö ruhuo dea'canä'inä korotö hueahuä röhuotö'ttö'inä kacuinätö jina'a Babilonia rȩjȩnä̧'inä. 29Evil Meredacmä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ pärötö icuinäcu ö'ca̧ta̧hua̧ta̧'inä ja̧'a̧ 'cha̧cua̧hua̧ jo̧nä̧ ku̧rö̧ Joaquinmä 'cuäopönä mo̧ro̧ ja̧u̧cu̧ta̧ a'ca jo̧mȩ ucuä'inä cuänö kinö. Ru̧hua̧ u̧cuä̧ ucuome mesa isodanä a'cua̧rö ö̧jo̧mȩ jubö. 30mo̧ro̧'inä 'cuäopönä u̧cuä̧mä̧ iyinäcu ru̧hua̧mä̧ o'cajuiyunä̧tä̧ ö̧jo̧mȩnä̧mä̧ ja̧u̧ta̧cu̧.

1 Chronicles

Chapter 1

11Adán'inä, Set'inä, Enós'inä, 2Cainán'inä, Mahalaleel'inä, Jared'inä, 3Enoc'inä, Matusalén'inä, Lamec'inä. 4Noé i̧tti̧mö̧ pinä̧tö̧mä̧ Sem'inä, Cam'inä Jafet'inä.5Jafet i̧tti̧mö̧ pinä̧tö̧mä̧ Gomer'inä, Magog'inä, Madai'inä, Javán'inä, Tubal'inä, Mesec'inä Tiras'inä. 6Gomeri̧tti̧mö̧ pinä̧tö̧mä̧ Askenaz'inä, Difat'inä Togarmá'inä. 7Javán i̧tti̧mö̧ pinä̧tö̧mä̧ Elisa'inä, Tarsis'inä, Quitim'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Rodanim'inä.8Cam i̧tti̧mö̧ pinä̧tö̧mä̧ Cus'inä, Mizrayin'inä, Fut'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Canaán'inä. 9Cus i̧tti̧mö̧ pinä̧tö̧mä̧ Seba'inä, Havila'inä, Sabta'inä, Raama'inä Sabteca'inä. Raama i̧tti̧mö̧ pinä̧tö̧mä̧ Seba'inä Dedán'inä. 10Cusmä, Nimrod jä'o ji̧na̧'a̧, ja̧u̧ ji̧na̧'a̧ rohuähuö ä̧cuo̧mȩnä̧ rȩjȩ 'cho'ipinömä.11Mizraim i̧tti̧ o'cotömä̧: Ludinta, Anaminta, Leabinta, ftuim. 12Patronsitas tö'inä̧ Casluitas tö'inä̧ ja̧hu̧a̧tänö̧ pituttötä ra̧opinätö Filisteos'inä̧ ja̧hu̧a̧tänö̧ Caftoritas'inä̧.13Canaán a̧co̧mȩnä i̧tti̧mä̧ Sidom jinä ja̧u̧nö o'comȩnä Het'inä̧. 14Canaán ahua̧ru̧huä o'cotö pinä̧tömä̧: Jebusitas, Amorreos, Gergeseos. 15Heveos, Araceos, ja̧hu̧a̧tänö̧ Simeos. 16Arvadeos, Zemareos ja̧hu̧a̧tänö̧ Hemateos.17Pitö ji̧na̧'a̧ Sem i̧tti̧mö̧mä̧, Elam'inä, Asur'inä, Arfaxad'inä, Lud'inä, Aram'inä, Uz'inä, Hul'inä, Geter'inä Mesec'inä. 18Arfaxadmä̧, Sela jä'o ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Sela, Eber jä'o päi'önä huinö. 19Eber i̧tti̧mö̧mä̧ ta̧ju̧ ji̧na̧'a̧. Ya̧tȩmä Peleg pä'ö micuinö, juhua'a ja̧u̧ ö̧ji̧nö̧ pä̧nä̧mä̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩttö̧mä̧ 'cä̧'ȩcuä̧chi̧nä̧tö̧. Ja̧u̧ ö̧jä̧hua̧mä̧ Joctán pä'ö micuinö.20pitö ttä'o ji̧na̧'a̧ Joctánmä, Almodad'inä, Selef'inä, Hazar Mavet'inä, Jera'inä, 21Adoram'inä, Uzal'inä, Dicla'inä, 22Ebal'inä, Abimae'inäl, Seba'inä, 23Ofir'inä, Havila'inä Jobab'inä; Pitö o'ca toi'önämä Joctán i̧tti̧mö̧ pinätö̧.24Seml'inä, Arfaxadl'inä, Selal'inä, 25Heberl'inä, Pelegl'inä, Reul'inä, 26Serugl'inä, Nacorl'inä, Tarél'inä, 27Abramä̧, ja̧u̧nu̧ o'ca'amä Abraham pä'ö ottinäcu̧.28Abraham i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Isaac'inä Ismael'inä. 29pitö ji̧na̧'a̧ i̧tti̧mö̧mä̧: Ä̧cuo̧mȩnä̧ Ismael i̧tti̧mä̧ pide ji̧na̧'a̧ Nebaiot'inä, Cedar'inä, Adbeel'inä, Mibsam'inä, 30Misma'inä, Duma'inä, Massa'inä, Hadad'inä, Tema'inä, 31Jetur'inä, Nafis'inä Cedema'inä. Pitö o'ca toi'önämä Ismael i̧tti̧mö̧ ji̧na̧'a̧32Abraham irecua Ceturattö i̧tti̧mö̧ pinätö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧; Zimram'inä, Jocsán'inä, Medán'inä, Madián'inä, Isbac'inä Súa'inä. Jocsán i̧tti̧mö̧ pinätö̧mä̧, Seba'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Dedán'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧. 33Madián i̧tti̧mö̧ pinätö̧mä̧ ji̧na̧'a̧; Efa'inä, Efer'inä, Hanoc'inä, Abida'inä Elda'inä. Pitö o'ca toi'önämä Cetura ki̧tti̧mö̧ ji̧na̧'a̧.34Abraham, Isaac jä'o ji̧na̧'a̧. Isaac i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Esaú'inä Israel'inä. 35Esaú i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Elifaz'inä, Reuel'inä, Jeús'inä, Jaalam'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Coré'inä. 36Elifaz i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Temán'inä, Omar'inä, Zefí'inä, Gatam'inä, Quenaz'inä, Timna'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Amalec'inä. 37Reuel i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Nahat'inä, Zera'inä, Sama'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Miza'inä.38Seir i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Lotán'inä, Sobal'inä, Zibeón'inä, Aná'inä, Disón'inä, Ezer'inä, Disán'inä. 39Lotán i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Hory'inä, Homam'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Timnamä̧, Lotán öjähuaju ji̧na̧'a̧. 40Sobal i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Alián'inä, Manahat'inä, Ebal'inä, Sofi'inä Onam'inä. Zibeón i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Aja ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Aná'inä.41Aná i̧tti̧mä̧ Disón ji̧na̧'a̧. Disón i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Amram'inä, Esbán'inä, Itrán ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Queran'inä. 42Ezer i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Bilhán'inä, Zaaván ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jaacán. Disán i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Uz ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Arán.43Israel ttö̧ja̧rö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ ru̧hua̧ hueäcua'a ä'canä, Edóm rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ ru̧hua̧ hue'inömä pide ji̧na̧'a̧ Beor i̧tti̧ Bela pä'ö micua̧, ja̧u̧ idepiyumä Dinaba pä'ö micuinome. 44Bela 'corujuoächomenä, ruhuo hueäji o'comemä Jobab, i̧tti̧ Zera Bosra pä'ö micuome ttö̧ja̧sa̧ ruhuomä hue'inö. 45Jobab 'corujuoächomenä ruhuo hueäji o'comemä, Husam teman ttö̧ja̧sa̧ ruhuomä hue'inö.46Husam 'corujuoächomenä, Bedad i̧tti̧ Hadadmä̧, madian ttö̧ja̧rö̧ rohuäu icumä Moab rȩjȩ 'cho'ipömä, hueäji o'comemä ruhuomä chutätä hue'inö. Ja̧u̧ idepiyumä Avit pä'ö micuinome. 47Hadad 'corujuoächomenä, hueäji o'comemä ruhuomä Masreca ttö̧ja̧sa̧ Samlatä hue'inö. 48Samla 'corujuoächomenä , hueäji o'comemä Rehobot Hanahar ttö̧ja̧sa̧ Saúltä hue'inö ruhuomä.49Saúl 'corujuoächomenä, hueäji o'comemä Acbor i̧tti̧ Baal Hanántä̧ hue'ínö ruhuomä. 50Acbor i̧tti̧ Baal Hanan 'corujuoächomenä, hueäji o'comemä, Hadadtä hue'inö ruhuomä. Ja̧u̧ idepiyumä Pai pä'ö micuinome. Ja̧u̧ irecuamä Mehetabel pä'ö micuinä̧ju̧, Matred kittiju, Mezaabtä ku̧do̧ju̧.51Hadad 'corujuoächomenä. Edom ttö̧ja̧ ttä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ttö̧ tturuhuotö päi'önä huinätömä pitö ji̧na̧'a̧ Timna'inä, Alya'inä, Jetet'inä, 52Aholibama'inä, Elá'inä, Pinón'inä, 53Quenaz'inä, Temán'inä, Mibzar'inä, 54Magdiel'inä, Iram'inä. pitö ji̧na̧'a̧ Edom ttö̧ja̧ ttä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ttö̧ tturuhuotö päi'önä huinätömä.

Chapter 2

1Israel i̧tti̧mö̧ pinä̧tö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧: Rubén'inä, Simeón'inä, Leví'inä, Judá'inä, Isacar'inä, Zabulón'inä, 2Dan'inä, José'inä, Benjamín'inä, Neftalí'inä, Gad'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Aser'inä.3Judá i̧tti̧mö̧ pinä̧tö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧: Er'inä, Onán'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Sela'inä, pitömä canaán ttö̧ja̧sa̧ Bet Súa ittijuttö i̧tti̧mö̧ ji̧na̧'a̧. Judá ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧ Er pä'ö micua̧mä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ toomenämä rö̧ä̧nä̧ suropinö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ cuä'ö icuinäcu̧. 4Chutä ö̧jo̧ri̧ju̧ Tamarmä, kuhuäbecuiniyä̧cu̧ Pérez'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Zera'inä. Judá i̧tti̧mö̧mä̧ cinconö̧ jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧.5Pérez i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧: Hezrón ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Hamul. 6Zera i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Zimri'inä, Etán'inä, Hemán'inä, Calcol ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Dara, o'catoi'önämä cinconötä̧. 7Carmi i̧tti̧mä̧ Acar ji̧na̧'a̧, Ja̧u̧mä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ huȩnȩ i'cächö iyinö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ öäre päi'önä hua'adö ku̧nä̧huä̧ u̧nä̧u̧cuo̧mȩnä̧. 8Etánmä̧, Azarías i̧tti̧ ji̧na̧'a̧.9Hezrón i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Jerameel'inä, Ram ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Quelubai'inä. 10Ramä̧, Aminadab jä'o ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Aminadabmä̧, Naasón jä'o ji̧na̧'a̧, ja̧u̧mä̧ Judá ahuaruhuä 'cotöttömä ttu̧ru̧hua̧ päi'önä ki̧nö̧ 11Naasónmä̧, Salmón jä'o ji̧na̧'a̧ juhua'atäcu Salmónmä, Booz jä'o ji̧na̧'a̧. 12Boozmä̧, Obed jä'o ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Obedmä̧, Isaí jä'o ji̧na̧'a̧.13Isaí ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧mä̧ Eliab ja̧'a̧, ja̧u̧ o'comenämö Abinadab, huämetucuä päi'önämä Simea, 14pa̧ja̧cuä̧nö̧ päi'önämä Natanael, ji̧mö̧tȩ ruhuä päi'önämä Radai, 15koromöttö̧ ya̧tȩnö̧mä̧ Ozem ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ koromöttönö ta̧ju̧ päi'önämä David.16Ja̧u̧ ijähuajumä Sarvia ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Abigail. Sarvia ki̧tti̧mö̧mä̧ pinätö̧mä̧ Abisai'inä, Joab'inä Asael'inä, jahuätömä huämetucuä ji̧na̧'a̧. 17Abigail uhuäbecuinäju Amasarö, ja̧u̧ jä'omä Jeter ji̧na̧'a̧ ismael ahuaruhuä 'cotö i̧sa̧.18Calebmä̧, Hezrón i̧tti̧ pinö, ja̧u̧mä̧ Azuba ki̧tti̧mö̧ ttä'o ji̧na̧'a̧, jahuäju irecuattö ittijumä Jeriot ji̧na̧'a̧. Jahuäju ki̧tti̧mö̧mä̧ pitö ja̧'a̧; Jeser, Sobab ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ardón. 19Azuba 'corujuojächäji o'ca'a Calebmä Efrata ttö̧ja̧ isajuru ȩmi̧nö̧ jahuäjumä uhuäbecuinäju̧ Hurö. 20Hurmä̧, Uri jä'o ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Urimä̧, Bezalel jä'o pinö.21Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Hezrón (sesentanö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ u̧ju̧nä̧ra̧'a̧) Galaad jä'o Maquir ittijuru ȩmi̧nö̧. Jahuäju kuhuäbecuäcurumä Segub pä'ö o'inö. 22Segubmä, Jair jä'o ji̧na̧'a̧, ja̧u̧mä̧ veintitresnö̧ ötahuiyä jo̧mȩnä̧ hue'inö Galaad rȩjȩttö̧mä̧.23Gesur'i̧nä̧ Aram'i̧nä̧mä̧ Jair ttö̧ja̧ ttidepiyu'inä Kenat ötahuiyä'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jäyänä huȩju̧ ötahuiyämä sesentanö jo̧mȩnä̧ 'cho'ipinä̧tö̧. O'catoi'önä ja̧u̧ ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧mä Maquir, Galaad jä'o i̧tti̧mö̧ 'cotö ji̧na̧'a̧. 24Hezrón 'corujuoächäji o'ca'a, Calebmä̧ Efrata ttö̧ja̧ isajuru irecua päi'önä ȩmi̧nö̧, jä'o minä Hezrón irecua pinä̧ju̧ru̧. Jahuaju kuhuäbecuäcumä Azur ji̧na̧'a̧, Tecoa jä'o.25Hezrón i̧tti̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧sa̧ Jerameel, i̧tti̧mö̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧sa̧mä̧ Ram ji̧na̧'a̧, ja̧u̧nu̧ o'comenämä Buna'inä, Orén'inä, Ozem'inä Ahías'inä ji̧na̧'a̧. 26Jerameel karaju irecuarö ku̧nä̧ri̧nö̧, kimimä Atara pä'ö micuinäju̧. Jahuäjumä Onam ja̧ju̧ ji̧na̧'a̧. 27Jerameel i̧tti̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧sa̧ Ram i̧tti̧mö̧mä̧ Maaz'inä, Jamín'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Equer'inä. 28Onam i̧tti̧mö̧mä̧ Samai'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jada'inä ji̧na̧'a̧. Samai i̧tti̧mö̧mä̧ Nadab'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Abisur'inä.29Abisur irecua kimimä Abinail pä'ö micuinäju̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäju kuhuäbecuiniyä̧cu̧ Ahbánrö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Molidrö'inä. 30Nadab i̧tti̧mö̧ pinätömä n Seled'i̧nä̧ Apaim'inä ji̧na̧'a̧, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Seledmä̧ i̧tti̧mö̧ to̧'a̧tä̧ 'corujuo'ächinö. 31Apaim i̧tti̧mä̧ Isi jina'a. Isi i̧tti̧mä̧ Sesán ji̧na̧'a̧. Sesán i̧tti̧mä̧ Ahlai ji̧na̧'a̧. 32Samai ö̧ja̧hua̧ Jada i̧tti̧mö̧mä̧, pitö ji̧na̧'a̧ Jeter ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jonatán. Jetermä̧ i̧tti̧mö̧ to'atä̧ 'corojup'ächinö. 33Jonatán i̧tti̧mö̧mä̧, pitö ji̧na̧'a̧ Pelet ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Zaza. Pitö ji̧na̧'a̧ Jerameel i̧tti̧mö̧ 'cotömä.34Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sesánmä i̧tti̧mö̧ ömätömä to'inö, suro nä̧tö̧rö̧tä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧. Sesánmä̧ umöhuäya Egipto ttö̧ja̧ i̧sa̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧ ja̧u̧ imimä Jarha pä'ö micuinö̧. 35Sesánmä̧ umöhuä̧ya̧ Jarha irecua päi'önä hue'inö ittijurumä. Jahuäjumä uhuäbecuinö Atairö.36Ataimä, Natán jä'o päi'önä huinö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Natánmä̧, Zabad jä'o päi'önä huinö. 37Zabadmä, Eflal jä'o päi'önä huinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Eflalmä̧ Obed jä'o päi'önä huinö. 38Obedmä̧, Jehú jä'o päi'önä huinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jehúmä̧ Azarías jä'o päi'önä huinö.39Azaríasmä̧, Heles jä'o päi'önä huinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Helesmä̧, Elasa jä'o päi'önä huinö. 40Elasamä̧, Sismai jä'o päi'önä huinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Sismaimä̧ Salum jä'o päi'önä huinö. 41Salumä̧, Jecamías jä'o päi'önä huinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jecamíasmä̧, Elisama jä'o päi'önä huinö.42Jerameel ö̧ja̧hua̧ Caleb i̧tti̧mö̧ pinä̧tö̧ttö̧, ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧sa̧mä̧ Mesa ji̧na̧'a̧, Ja̧u̧mä̧ Zif jä'o ji̧na̧'a̧. I̧tti̧mö̧ttö̧ ta̧ju̧ päi'önä hua̧mä̧, Maresa, Ja̧u̧mä̧ Hebrón jä'o ji̧na̧'a̧. 43Hebrón i̧tti̧mö̧ pinätö̧mä̧ Coré'inä, Tapúa'inä, Requem'inä Sema'inä ji̧na̧'a̧. 44Semamä̧, Raham jä'o päi'önä huinö, Jorcoamtä jä'o. Requemä, Samai jä'o päi'önä huinö.45Samai i̧tti̧mä̧ Maón ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Maónmä̧, Bet Sur jä'o ji̧na̧'a̧. 46Caleb irecuattö karaju irecua Efamä, uhuäbecuinäju Haránrö'inä, Mosa'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Gazez'inä. Haránmä, Gazez jä'o päi'önä huinö. 47Jahdai i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Regem'inä, Jotam'inä, Gesam'inä, Palet'inä, Efa'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Saaf'i̧nä̧.48Caleb irecuattö karaju irecua Maacamä, uhuäbecuinäju Seberö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Tirhanarö'inä. 49Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuäjumä uhuäbecuinäju Saafrö'inä, Madmana jä'orö, Sevarö'inä, Macbena jä'orö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Gibea jä'orö'inä. Caleb ittijumä Acsa pä̧'ö̧ mi̧cui̧nä̧ju̧. Pitö ji̧na̧'a̧ Caleb i̧tti̧mö̧ 'cotömä. 50Pitö ji̧na̧'a̧ Efrata ttö̧ja̧sa̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧ Hur i̧tti̧mö̧mä̧: Sobalmä̧ Quiriat Jearim jä'o ji̧na̧'a̧,51Salmamä̧, Belén jä'o ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Harefmä̧, Bet Gader jä'o ji̧na̧'a̧.52Quiriat Jearim jä'o Sobal, i̧tti̧mö̧ pinätömä: Haroemä̧, manahet ttö̧ja̧ttö̧ ppä'ächotö ttö̧ja̧sa̧ ji̧na̧'a̧ 53ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Quiriat Jearim ö̧tä̧mö̧ minämä̧ pitö ja̧'a̧: Itritas pä̧ttä̧u̧, Futitas pä̧ttä̧u̧, Sumatitas pä̧ttä̧u̧ juhua'atäcu Misraítas pä̧ttä̧u̧'inä. Zoratitas pä̧ttä̧u̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Estaolitas pä̧ttä̧u̧'inä pitöttö kada'cahuotö ja̧'a̧.54Salma ö̧ta̧mö̧ miinättömä pitö ji̧na̧'a̧: Belén ötahuiyä ttö̧ja̧ttö̧mä, Netofatitas pä̧ttä̧u̧'inä, Atrot Bet Joab pö̧ttö̧u̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Manahetitas pä̧ttä̧u̧ttö̧ ppä'ächotömä-- Zoraítas pä̧tti̧nä̧u̧, 55Jabesnä ka̧cuä̧ttö̧ huȩyu̧cuä̧ ttö̧ja̧ ttö̧tä̧mö̧ minämä pitö ji̧na̧'a̧: Tirateos pä̧ttä̧u̧, Simeateos pä̧ttä̧u̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Sucateos ppä̧ttä̧u̧'inä. Jahuätötä ji̧na̧'a̧ Quenit ttöjamä, jahuätömä Hamat kada'cahuinätö̧, jahuätö ttä̧do̧tö̧ minämä Recabitas pättinäu.

Chapter 3

1Pitö ji̧na̧'a̧ David i̧tti̧mö̧, Hebrón ötahuiyättö uhuäpächinätmä: Ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧mä̧ Amnón ji̧na̧'a̧, por Jezreel ttö̧ja̧ isaju Ahinoamttö̧; ja̧u̧nu̧ o'ca'a i̧tti̧mä̧ Daniel pä'ö micuinö, Carmelo ttö̧ja̧ isaju Abigailttö; 2Huämetucuä päi'önä i̧tti̧mä̧ Absalón ji̧na̧'a̧, ja̧u̧ ja̧ju̧mä̧ Maaca pä'ö micuinäju Gesur ötahuiyättö ru̧hua̧ Talmai ittiju. Pa̧ja̧cuä̧nö̧ päi'önämä Adonías ji̧na̧'a̧, Haguit pä'ö micuaju ki̧tti̧; 3ji̧mö̧tȩ ruhuä päi'önämä Sefatías ji̧na̧'a̧, Abital pä'ö micuaju ki̧tti̧; koromöttö ya̧tȩ päi'önämä Itream ji̧na̧'a̧, irecua Egla pä'ö micuaju ki̧tti̧.4Pitö seisnö huotö David i̧tti̧mö̧mä̧ Hebrón ötahuiyättö uhuäpächinätö̧, sietenö a̧'ȩ ja̧'a̧nä̧ seisnö̧ ka̧hua̧tö̧ jo̧mȩnä̧ ruhuo hueinä pä̧nä̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ruhuomä Jerusalén ötahuiyänämä 33nö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ hue'inö. 5Pitö cuatronö huotö i̧tti̧mö̧mä̧ Betsúa, ittiju Amielttö i̧tti̧mö̧ ji̧a̧na̧'a̧, ja̧u̧ i̧tti̧mö̧ Jerusalénttö̧ uhuäpächinätö̧mä̧: Simea'inä, Sobab'inä, Natán'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Salomón'inä ji̧na̧'a̧.6Korotö nuevenö huotö David i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧: Ibhar'inä, Elisama'inä, Elifelet'inä, 7Noga'inä, Nefeg'inä, Jafía'inä, 8Elisama'inä, Eliada'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Elifelet'inä. 9Pitö ji̧na̧'a̧ David i̧tti̧mö̧ pinätömä, korotö i̧rȩcua̧mö̧ttö̧ i̧tti̧mö̧rö̧ pa̧ja̧tä̧cuä̧huä̧ juiyönämä. Tamarmä jahuätö ttijähuaju ji̧na̧'a̧.10Salomón i̧tti̧mä̧ Roboam ji̧na̧'a̧. Roboam i̧tti̧mä̧ Abías ji̧na̧'a̧. El hijo de Abías fue Asa ji̧na̧'a̧. Asa i̧tti̧mä̧, Josafat ji̧na̧'a̧. 11Josafat i̧tti̧mä̧ Joram ji̧na̧'a̧. Joram i̧tti̧mä̧ Ocozías ji̧na̧'a̧. Ocozías i̧tti̧mä̧ Joás ji̧na̧'a̧. 12Joás i̧tti̧mä̧ Amasías ji̧na̧'a̧. Amasías i̧tti̧mä̧ Azarías ji̧na̧'a̧. Azarías i̧tti̧mä̧ Jotam ji̧na̧'a̧.13Jotam i̧tti̧mä̧ Acaz ji̧na̧'a̧. Acaz i̧tti̧mä̧ Ezequías ji̧na̧'a̧. Ezequías i̧tti̧mä̧ Manasés ji̧na̧'a̧. 14Manasés i̧tti̧mä̧ Amón ji̧na̧'a̧. Amón i̧tti̧mä̧ Josías ji̧na̧'a̧.15Josías i̧tti̧mö̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ji̧mä̧ ji̧na̧'a̧ Johanán, ja̧u̧ o'comenämä ji̧na̧'a̧ Joacim, huämetucuä päi'önämä ji̧na̧'a̧ Sedequías, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ päiönämä ji̧na̧'a̧ Salum. 16Joacim i̧tti̧mä̧mä̧ ji̧na̧'a̧ Jeconías'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Sedequías'i̧nä̧.17Jeconíasrö̧, 'chu'ädi'ö tȩmi̧pi̧nö̧ i̧tti̧mö̧ pinätömä pitö ji̧na̧'a̧ Salatiel'i̧nä̧, 18Malquiram'i̧nä̧, Pedaías'i̧nä̧, Senazar'i̧nä̧, Jecamías'i̧nä̧, Hosama'i̧nä̧, Nedabías'i̧nä̧.19Pedaías i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Zorobabel ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Simei. Zorobabel i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Mesulam ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Hananías; Selomitmä̧ jahuatötä ttöjähuaju ji̧na̧'a̧. 20korotö i̧tti̧mö̧mä̧ cinconö̧ jo̧mȩnä̧ huinätö; Hasuba'inä, Ohel'inä, Berequías'inä, Hasadías'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jusab Hesed'inä. 21Hananías i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Pelatías ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jesaías. ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Refaías pä'ö micuinö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotö i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧a̧'a̧ Arnán'inä, Abdías'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Secanías'inä.22Secanías i̧tti̧mä̧ Semaías ji̧na̧'a̧. Semaías i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Hatús'inä, Igal'inä, Barías'inä, Nearías'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Safat'inä. 23Nearías i̧tti̧mö̧ huämrtucuä jo̧mȩnä̧ huotömä pitö ji̧na̧'a̧ Elioenai, Ezequías ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Azricam. 24Elioenai i̧tti̧mö̧ sietenö huotömä pitö ji̧na̧'a̧ Hodavías, Elisaib, Pelaías, Acub, Johanán, Dalaías ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Anani'i̧nä̧.

Chapter 4

1Judá i̧tti̧mö̧ 'cotömä pitö ji̧na̧'a̧: Pérez'i̧nä̧, Hazrón'i̧nä̧, Carmi'i̧nä̧, Hur, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Sobal'i̧nä̧. 2Sobalmä Reaía jä'o ji̧na̧'a̧, Reaíamä̧ Jahat jä'o ji̧na̧'a̧. Jahatmä̧ Ahumai'i̧nä̧ Lahad'i̧nä̧ ttä'o ji̧na̧'a̧. Pitö ji̧na̧'a̧ zorat ahuahuä 'cotömä.3Pitö ji̧na̧'a̧ ttahuaruhuä 'cotö pinä̧tö̧ Etam kötahuiyänä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧mä Jezreel'inä, Isma'inä Ibdas'inä. Jahuäju kijähuaju ki̧mi̧mä Hazelelponi pä'ö micuinäju̧. 4Gedor idepiyunä ahuaruhuä 'cotöttö ä'coji ki̧nö̧mä̧ Penuelmä̧ ji̧na̧'a̧, Husa jä'o ji̧na̧'a̧ Ezermä̧. Pitö ji̧na̧'a̧ Hur ahuaruhuä 'cotö pinätömä Efrata ttö̧ja̧sa̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧ pi̧nö̧ Belén ötahuiyä aditinömä̧.5Tecoa Jä'o Asur irecua̧mö̧mä̧ ta̧ju̧ru̧ ki̧nö̧ Helarö'inä Naararö'inä. 6Naaramä̧, uhuäbecuinä̧ju̧ Ahuzamrö'i̧nä̧ Heferö'inä, Temenirö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ahatsarirö'inä. Pitö ji̧na̧'a̧ Naara ki̧tti̧mö̧mä̧. 7Pitö ji̧na̧'a̧ Hela ki̧tti̧mö̧ pinä̧tö̧mä̧ Zeret'inä, Izhar'inä, Etnán'inä. 8Cos'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Anud'inä, Zobeba'inä ttä'o ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Harum i̧tti̧ Aharhel ahuaruhuä 'cotö'inä.9Uböotö̧mä̧ ttucuotönä ki̧nö̧ Jabesmä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ i̧mi̧mä̧ ojinä̧cu̧ Jabes pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ pä'ömä ubara ttu'u o'caju juodinä̧cu̧ pä'ö. 10Jabesmä Israel TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ huopö pä'inö: Jädepömä iyittö pä'ö, rȩjȩ'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu cumönätä iyö chu̧ju̧nä̧cua̧jä̧ surojötttö tta̧cuä̧ra̧ttö̧ pä'ö, surojö juodächö juiyönä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Diosrö jäepäjimä ädätinäcu̧.11Sua uböo Quelubmä, Meir jä'o ji̧na̧'a̧, ja̧u̧mä̧ Eston jä'o päi'önä huinö, 12Estómä, Bet-Rafa'inä paseah'inä, Tehina'inä ttä'o ji̧na̧'a̧, Nahas ötahuiyättö, pitö ji̧na̧'a̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ji̧ Reca pä'ö micuome ki̧nä̧tö̧mä̧.13Cenaz i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧; Otoniel'inä, Seraias'inä jö̧nä̧. Otoniel i̧tti̧mö̧mä̧ pinätö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧: Hatat'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Meonotai'i̧nä̧. 14Meonotaimä̧ Ofra jä'o ji̧na̧'a̧: 15Jefone i̧tti̧ Caleb i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧; Iru'inä, Ela'inä Naam'inä. Ela ki̧tti̧mä̧ Quenaz ji̧na̧'a̧. 16Jehaleleli̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧; Zif'inä, Zifa'inä, Tirías'inä Asareel'inä.17Esdras i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧, Jeter'inä, Mered'inä, Eferinä Jalón'inä. Merced Irecua Egipto ttö̧ja̧ isajumä̧ o'caju juo'i̧nä̧ju̧; Miriamrö̧'i̧nä̧, Samai'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ Isbarö̧'i̧nä̧ ja̧u̧tä̧ ji̧na̧'a̧ Estemoa jä'omä, Pitö ji̧na̧'a̧ Faraón ittiju Bitia, Meredcu ö'cähuinäju ki̧tti̧mö̧ pinä̧tö̧mä̧. 18Mered irecua judia ttö̧ja̧ isajumä o'caju juo'inäju Jeredrö, ja̧u̧mä̧ Gedor jä'o ji̧na̧'a̧; Hebermä̧, Soco jä'o pinö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jecutielmä̧, Zanoa jä'o ji̧na̧'a̧.19Hodías irecua, Naham ijähuajuttö i̧tti̧mö̧mä̧ ta̧ju̧ ji̧na̧'a̧, jahuätöttö ya̧tȩmä̧ Gar ttö̧ja̧ isaju Keila kä'o ji̧na̧'a̧. ka̧ra̧mä̧ Estemaos, Maaca ttö̧ja̧sa̧ ji̧na̧'a̧. 20Simón i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧; Amnón'i̧nä̧, Rina'i̧nä̧, Ben Hanán'i̧nä̧ Tilón'i̧nä̧. Isi i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧; Zohet ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Benzohet jö̧nä̧.21Judá i̧tti̧, Sela, i̧tti̧mä̧ Er pä'ö micuinö, ja̧u̧mä̧ Leca jä'o ji̧na̧'a̧, Laadamä, Maresa jä'o pinö, ja̧'hua̧ta̧nö̧ jahuätöttö ttahuaruhuä 'cotömä Lino pättöjueittö aditinätö̧ Bet Asbea ötahuiyättö. 22Joacimä, Cozeba ötahuiyä ttö̧ja̧ u̧mä̧tö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Joás'i̧nä̧, Saraf'i̧nä̧, jahuätömä Moab rȩjȩnä̧ tti̧rȩjä̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧mä̧, Belén ötahuiyära̧'a̧ ppa̧'ä̧chi̧nä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. (Pi̧yȩ huȩnȩmä̧ täbocu huȩyu̧tu̧ ttötinö ja̧'a̧.) 23Pitöttö yotucunämä redä'cattö tätö adicuä ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧, jahuätömä Netaím ötahuiyänä'inä, Gedera ötahuiyänä'inä ka̧cui̧'ä̧nä̧tö̧ ji̧na̧'a̧, ru̧hua̧ iäre adicuä ttö̧ja̧ jö̧nä̧.24Simeón ahuaruhuä 'cotömä pitö ji̧na̧'a̧; Nemuel'inä, Jamín'inä, Jarib'inä, Zera'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ Saúl'inä. 25Saúl i̧tti̧mä̧ Salum ji̧na̧'a̧, Salum i̧tti̧mä̧, Mibsam ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Misma i̧tti̧mä̧ Mibsam ji̧na̧'a̧. 26Misma i̧tti̧mä̧ Hamuel ji̧na̧'a̧, Zacurmä, Misma ö̧do̧ ji̧na̧'a̧, Simeimä̧ ja̧u̧tä̧ ö̧jä̧hua̧yu̧ pinö.27Simeimä dieciseis huotö i̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧ nä̧tö̧mä̧ seisnö̧ jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧. Ttö̧jä̧hua̧tö̧mä̧ tti̧tti̧mö̧ recuätörömä i̧tti̧cuo̧co̧tö̧ pinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttahuaruhuämä rö̧ä̧nä̧mä̧ yo'ähui'ocotö pinätö, Juda i̧tti̧mö̧ ji̧nö̧'a̧nö̧mä̧. 28Jahuätömä Beerseba ötahuiyä'inä, Molada ötahuiyä'inä hazar ötahuiyä'inä, Sual ötahuiyä'inä ka̧cui̧nä̧tö̧.29Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jahuätömä Bilha ötahuiyä'inä, Ezem ötahuiyä'inä, Tolad ötahuiyä'inä, ka̧cui̧nä̧tö̧. 30Betuel ötahuiyä'inä, Horma ötahuiyä'inä, Siclag ötahuiyä'inä, 31Bet Marcabot ötahuiyä'inä, Hazar Susim ötahuiyä'inä, Bet Birai ötahuiyä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Saaraim ötahuiyä'inä. Pi̧yȩ ötahuiyä pönä ji̧na̧'a̧ ttidepiyömä, ru̧hua̧ David hueome jubö päi'önä.32Cinconö̧ jo̧mȩnä̧ ttidepiyu ji̧nö̧mä̧ pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ Etam'inä, Aín'inä, Rimón'inä, Toquén'inä Asán'inä, 33ötahuiyä jäyänä huȩju̧mä̧ Baal pä'ö micuomȩ jubö cä'ädö ji̧na̧'a̧. Pi̧yȩ pö̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ ttahuaruhuä 'cotöcumä.34Ttä̧o̧tö̧ minättö̧ ttö̧ja̧ tturuhuotö päi'önä huinätö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧; Mesobab'inä, Jamlec'inä, Amasías i̧tti̧ Josías'inä. 35Joel'inä, Jehú'inä, Josibías i̧tti̧mö̧ pinätö̧, Seraías i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, Asiel i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. 36Elioenai'inä, Jaacoba'inä, Jesohaía'inä, Asaías'inä, Adiel'inä, Jesimiel'inä, Benaía'inä 37ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Zizamä̧ Sifi i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, Alón i̧tti̧'inä, Jedaías i̧tti̧'inä Simri i̧tti̧'inä, Semaías i̧tti̧'inä. 38Pitö tti̧mi̧ rö̧tä̧rä̧tö̧mä̧ ttä̧'o̧tö̧ minättö̧ tturuhuotö päi'önä ka̧cui̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä yabocutä recuächinä̧tö̧.39Jahuätömä Gedor ötahuiyä tö'cönä̧nö̧ 'chä̧hui̧'i̧nä̧tö̧, pämärächi'omettö̧mä̧ kä̧hua̧ räopa'acu, ttä̧ji̧mö̧ ttu'cua usu 'chä̧nö̧mä̧. 40Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttä̧ji̧mö̧ ttucuä'cua rö̧ä̧nä̧ po̧cui̧pi̧nä̧tö̧. Ja̧huä̧jä̧ rȩjȩmä̧ rö̧i̧nä̧jä̧, u̧ni̧chä̧rö̧ kä̧cuä̧huä̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩnȩ juiyönätä̧. Cam ahuaruhuä 'cotömä ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧. 41Pitö ttä̧do̧ mi̧nä̧ttö̧ ttahuaruhuä ttimi rö̧ta̧rä̧tö̧mä̧, Judanä ru̧hua̧ Ezequía ruhuo hueinä pä̧nä̧ rȩbȩhui̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ichinö'cotö ju̧huȩnȩ ka̧cuä̧tö̧ hamita pä̧ttä̧u̧rö̧'inä, meunitas pä̧ttä̧u̧rö̧'inä rohuähuinä̧tö̧. Jahuätömä o'ca toi'önärö̧ si'epö icu ju̧huȩnȩtä̧ ka̧cui̧mi̧nä̧tö̧, ju̧huȩnȩmä̧ ttä̧ji̧mö̧ ttucuä'cua rö̧ä̧nä̧ ka̧cui̧yä̧u̧.42Simeón ahuaruhuä 'cotö 500nö jo̧mȩnä̧ huotömä Seir möä'cara̧'a̧cu̧ 'chi̧nä̧tö̧, tturuhuotucu; Pelatíascu'inä, Nearíascu'inä, Refaíascu'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Isi i̧tti̧ Uzielcu'inä. 43Jahuätömä Amalec ttö̧ja̧ ttidepiyuttö dö'ecuächinö'cotö ka̧cuä̧tö̧rö̧ si'epö icuinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ juȩnȩtä̧ ka̧cuä̧mi̧nä̧tö̧mä̧ jitä mo̧ro̧ jubö ka̧cuä̧tö̧.

Chapter 5

1Rubén i̧tti̧mö̧ pinätö̧, Rubénmä Israel ä̧cuo̧mȩnä̧ji̧ i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ uhuäpächinomettö uruhuo ji̧nö̧mä̧ iyähui'ina'a José i̧tti̧mö̧ 'cotöttö ja̧'a̧mä̧ Irael i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Rubenmä jäyä jȩpi̧nö̧ (jȩö̧ eiyeppata) Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ä'canä i̧tti̧ jȩi̧nö̧nä̧mä̧ hueyecuächoca'a ji̧na̧'a̧. 2Judá ujuru ku̧nä̧ri̧nö̧ ahuaruhuättö'inä abonänö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä ki̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ä'canä tti̧tti̧ jȩi̧nö̧nä̧mä̧ Joserötä pätecuächi'ina'a 3Israel ä'canä i̧tti̧ Ruben i̧tti̧mö̧ pinätömä pitö ji̧na̧'a̧: Hanoc, Falú, Hezrón ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Carmi'i̧nä̧.4Joel i̧tti̧mö̧ 'cotöttömä pitö ji̧na̧'a̧: Joel i̧tti̧mä̧ Semaías ji̧na̧'a̧. Semaías i̧tti̧mä̧ Gog ji̧na̧'a̧. Gog i̧tti̧mä̧ Simei ji̧na̧'a̧. 5Simei i̧tti̧mä̧ Micaía ji̧na̧'a̧. Micaía i̧tti̧mä̧ Reaía ji̧na̧'a̧. Reaía i̧tti̧mä̧ Baal ji̧na̧'a̧. 6Baal i̧tti̧mä̧ Beera ji̧na̧'a̧, pidemä ottächinäcu̧ Tilgat Pilneser, ä'canä Asiria ru̧hua̧ u̧ji̧no̧mȩcu̧. Beera ji̧na̧'a̧ Ruben ahuaruhuä 'cotö ttu̧ru̧hua̧ päi'önä ki̧nö̧.7Beera ahuaruhuärö tti̧tti̧mö̧ mi̧nä̧ttö̧ huȩyu̧tu̧ ku̧ni̧nä̧tö̧ ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧ tturuhuotörö Jeielnä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Zacariasmä. 8Azaz i̧tti̧mä̧ Bela ji̧na̧'a̧, Sema'i̧nä̧ i̧tti̧, Joel'i̧nä̧ i̧tti̧. jahuätömä ka̧cui̧nä̧tö̧ Aroernä̧, otonänö Nebottö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Baal Meónttö̧'i̧nä̧. 9Kä̧hua̧ räopa'acuttö kämädinömä meje'ca rö̧ä̧'ca tö'cöhuächi'ome jubö juhuenemä rö̧ä̧chi̧'o̧mȩ Eufrate aje jubö. Pi̧yȩmä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö jina̧'a̧ jahuätömä pä̧cä̧yu̧ recuätörö ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧ Galaad rejenä.10Saúl ö̧ji̧nö̧ mo̧ro̧mä̧ Ruben ahuaruhuäcu Agareno ttö̧ja̧rö̧ rohuähuinä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätörömä cuä'äu tticuinä̧u̧. Jahuätömä ka̧cui̧nä̧tö̧ Agareno ttö̧ja̧ korojuei iyähuä aditö ttö̧ji̧'ä̧nö̧mä̧ o'cajuiyönä tti̧rȩjä̧ pönä ji̧nö̧mä̧ juhua'amä Galaad rȩjȩ kä̧hua̧ räopa'acu jina'a'.11Galaad ahuaruhuämä ka̧cui̧nä̧tö̧ jahuätö ttö̧ja̧cuo̧mȩmä̧ tö'cöcu Basán rȩjȩnä̧ otó salca jö̧ta̧'a̧nö̧. 12Ttu̧ru̧hua̧ päi'önä kinömä Joel ji̧na̧'a̧, ja̧u̧ ahuaruhuättö'inä ö̧ji̧na̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tturuhuotömä ji̧na̧'a̧ safan'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Janai'inä juhua'atäcu Safat Basan rrȩjȩttö̧mä̧. 13Ji̧nä̧so ttä̧do̧tö̧ minättö̧ ttahuaruhuä 'cotömä pitö ji̧na̧'a̧: Micael'i̧nä̧, Mesulam'i̧nä̧, Seba'i̧nä̧, Jorai'i̧nä̧, Jacán'i̧nä̧, Zía'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Heber'i̧nä̧-- o'catoi'önämä sietenö ji̧na̧'a̧.14Pitöttö huämenä huȩyu̧cuo̧tö̧ttö̧ji̧na̧'a̧. Abihail ahuaruhuä 'cotömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Abihailmä Huri i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, Hurimä̧ jaroa i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Jaroamä̧ Galaad i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Galaadmä̧ Micael i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Micaelmä̧ Jesisai i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Jesisaimä̧ Jahdo i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Jahdomä̧ Buz i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. 15Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ahilmä Adiel i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ Guni i̧tti̧ ja̧u̧mä̧ ttu̧ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧ ahuaruhuä 'cotö.16Jahuätömä ka̧cui̧nä̧tö̧ Galaadnä, Basán ötahuiyänä jitötä ttidepiyunä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ juȩnȩ rȩjȩ sharon pä̧cä̧yu̧ ttucuä'cua jä̧ttä̧jä̧tä̧ ki̧no̧mȩ tti̧rȩjä̧ beipäromettömä otonänö ji̧na̧'a̧. 17Jahuätö o'catoi'önä cuyäru'tänä huȩyu̧cuä̧tö̧tä̧ ji̧na̧'a̧ täbocu ttä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ tti̧huȩyu̧ti̧nä̧u̧tä̧ Jotan ö̧'i̧nö̧ mo̧ro̧ Judá ru̧hua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israelnä Jeroboam ru̧hua̧ ö̧'i̧nö̧ pä̧nä̧.18Ja̧'hhua̧ta̧'a̧nö̧ Rubenista'inä, Gadista'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Manasés ahuaruhuä ju'totö jomenö huotö 'chi̧nä̧tö̧. Cuarenta y cuatro mil jo̧mȩnä̧ su̧ro̧da̧u̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧ jahuätömä huo̧juȩtä̧cuä̧huo̧tö̧ ji̧na̧'a̧ curä rohuähuäcuähuämä, jahuätömä cue'ädinä̧tö̧ ttoecuäcuähuä'inä juhua'atäcu curä o'chu'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'po'ähuinä̧tö̧ 'po̧'a̧ri̧nä̧. 19Jahuätömä Agareno ttö̧ja̧rö̧ curä rohuäu 'chi̧nä̧tö̧ Jetur'inä, Nafis'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Nodabrö'inä.20Jahuätö ttabo iyotöttömä ppädinäu ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ o'catoi'önä jahuätucu ka̧cuä̧tö̧mä̧ 'cä̧'ȩcuä̧chi̧nä̧tö̧ Ttö̧ä̧hua̧ Diosrö jä̧ttȩpä̧ra̧'a̧ttö̧ jahuätömä curä ka̧'a̧nä̧ jä̧'ȩpä̧rä̧tö̧mä̧ Israelista ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ yotäcu ädätinäu ja̧u̧ ya̧tȩrö̧tä̧ ucuo tettähua'attö. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä eminätö̧ ttä̧ji̧mö̧rö̧, camellotö̧ttö̧mä̧ 50,000 mil jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧, ja̧hua̧ra̧'a̧nö̧ ovestöttö̧mä̧ ji̧na̧'a̧ 250,000 mil jo̧mȩnä̧ juhua'atäcu burrotö̧mä̧ ji̧na̧'a̧ 2000 mil jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ umätö̧mä̧ 100,000 milnö jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧. 22Diosmä rohuähuinö jahuätönä pä'i'ö, jahuätömä cuä'ähuinätö̧ ttaboiyotörö recuätörö, jahuätömä ka̧cui̧nä̧tö̧ tti̧rȩjä̧nä̧ curä kinome jubö.23Manasés ahuaruhuä jö'totöttömä ki̧nä̧tö̧ Basan rȩjȩnä̧ otonänö Baal Hermón jo̧mȩttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Senir'inä (Hermon meje'ca jubö. 24Pitö ji̧na̧'a̧ ttahuaruhuättö tturuhuotö päi'önä ka̧cui̧nä̧tö̧mä̧; Efer'inä, Isi'inä, Eliel'inä, Asriel'inä, Jeremías'inä, Hodavias'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jadiel'inä. Jahuätö umätömä juruhuinätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ra̧huȩjö̧nä̧. Jahuätö umätömä ucuo jö̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ jahuätömä ttahuaruhuä tturuhuotö päi'önä ka̧cui̧nä̧tö̧.25Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä esetocotö pinätö̧ ttä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrömä. Päro cua'acu jahuätömä pi̧yȩ rȩjȩ jähuä tätähuä'catä ucuo te'äcuinätö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Diosmä pparopö icuiniyä̧u̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧. 26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pul a̧'cua̧ru̧hua̧nä̧ ttipperecuächönä jȩpi̧nö̧. Asirio ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Tiglat--Pilese, Asirio ru̧hua̧ oípö 'chi̧nö̧ Rubenista'inä Gadistarö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Manasés ahuaruhuä ju'totöttö'inä ji̧na̧'a̧ juhua'atäcu o'ipö päinä̧u̧ Halahra̧'a̧'i̧nä̧ Habor'ra̧'a̧'i̧nä̧, Harannä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Gazan ajecu ka̧cuä̧tö̧ jȩta̧ mo̧ro̧ jubö päi'önä.

Chapter 6

1Leví i̧tti̧mö̧mä̧ Gersón'inä, Coat'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Merari'inä, 2Coat i̧tti̧mö̧mä̧ Amram'inä, Izhar'inä, Hebrón'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Uziel'inä. 3Amram i̧tti̧mö̧mä̧ Aarón'inä, Moisés'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Miriam'inä.4Eleazarmä, Finees jä'o ji̧na̧'a̧, Fineesmä̧, Abisúa jä'o ji̧na̧'a̧. 5Abisúamä̧, Buqui jä'omä ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Buquimä̧, Uzi jä'o ji̧na̧'a̧. 6Uzmä, Zeraías jä'o ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Zeraíasmä, Meraiot jä'o ji̧na̧'a̧.7Amaríasmä, Meraiot jä'o ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Amaríasmä, Ahitob jä'o ji̧na̧'a̧. 8Ahitobmä, Zadoc jä'o ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Zadocmä, Ahimaas jä'o ji̧na̧'a̧. 9Ahimaasmä, Azarías jä'o ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Azaríasmä, Johanán jä'o ji̧na̧'a̧.10Johanánmä, Azarías jä'o ji̧na̧'a̧, ja̧u̧mä̧ ppä̧'ä̧dä̧rö̧ aditinö Salomón Dios ö̧jode Jerusalénä aditö u̧huȩni̧no̧de ji̧no̧denä. 11Azaríasmä, Amarías jä'o ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Amaríasmä, Ahitob jä'o ji̧na̧'a̧. 12Ahitobmä, Zadoc jä'o ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Zadocmä, Salum jä'o ji̧na̧'a̧.13Salumä, Hilcías jä'o ji̧na̧'a̧ ja̧u̧ Hilcíasmä̧, Azarías jä'o ji̧na̧'a̧. 14Azaríasmä̧, Seraías jä'o ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Seraíasmä̧, Josadac jä'o ji̧na̧'a̧. 15Josadacmä̧ 'chu'ädi'ö tȩpi̧nä̧cu̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Judá ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalén ttö̧ja̧rö̧ tti̧rȩjä̧ttö̧ ko̧ro̧jä̧ra̧'a̧ Nabucodonosor u̧mö̧nä̧ ȩpi̧nö̧ pä̧nä̧.16Leví i̧tti̧mö̧mä̧ Gersón'inä, Coat'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Merari'inä ji̧na̧'a̧. 17Gersón i̧tti̧mö̧mä̧ Libni'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Simei'inä ji̧na̧'a̧. 18Coat i̧tti̧mö̧mä̧ Amram'inä, Izhar'inä, Hebrón'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Uziel'inä.19Merari i̧tti̧mö̧mä̧ Mahli'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Musi'inä. Pitömä ttä̧'o̧tö̧ minättö̧mä̧ Levi ahuäruhuä 'cotö pä'i'inätö̧. 20Gersón ahuaruhuä 'cotömä i̧tti̧ Libni kä̧mä̧di̧na̧'a̧. Libni i̧tti̧mä̧ Jahat ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Zima ji̧na̧'a̧. 21Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Joa ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Iddo ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Zera ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Zeatrai ji̧na̧'a̧.22Coat ahuaruhuä 'cotömä i̧tti̧ Aminadab kä̧mä̧di̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Coré ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Asir ji̧na̧'a̧. 23Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Elcana ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Ebiasaf ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Asir ji̧na̧'a̧. 24Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Tahat ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Uriel ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Uzías ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Saúl ji̧na̧'a̧.25Elcana i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Amasai'inä. Ahimot'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Elcana'inä. 26I̧tti̧ttö̧ ta̧ju̧ päi'önä hua Elcana i̧tti̧mä̧ Zofai ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Nahat ji̧na̧'a̧. 27Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Eliab ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Jeroham ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Elcana ji̧na̧'a̧.28Samuel i̧tti̧mö̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧sa̧mä̧ Joel ji̧na̧'a̧, ja̧u̧ o'ca'anä i̧sa̧mä̧ Abías ji̧na̧'a̧. 29Merari i̧tti̧mä̧ Mahli ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Libni ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Simei ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Uza ji̧na̧'a̧. 30Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Simea ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Haguía ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧mä̧ Asaías ji̧na̧'a̧.31Pitö ja̧'a̧ umätö David ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧ jö̧nä̧ tta̧di̧tä̧rö̧nä̧ utinä̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ojusodenä, esecuinä ȩco̧ca̧ ju̧huȩnȩ ttötinö o'ca'a. 32Jahuätömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jode ca̧ca̧cu̧ pä̧cuähuode ä'cattö ra̧huä̧huä̧ a̧di̧tä̧ri̧nä̧tö̧, Jerusalénä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jode Salomón aditome jubö päi'önä. Jahuätömä a̧di̧tä̧ri̧nä̧tö̧ jȩtta̧ pä'ö hueähui'inöta'anötä̧.33Pitö ji̧na̧'a̧ tti̧tti̧mö̧cu̧ ra̧huä̧huä̧nä̧ a̧di̧tä̧ri̧nä̧tö̧mä̧. coat ahuaruhuä 'cotöttö ppä̧'ä̧dä̧ri̧nö̧mä̧ Hemán, ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧sa̧. 'Cuäopinö ppa̧'a̧di̧pö̧mä̧, ttö̧tä̧mö̧ mi̧nä̧ttö̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧: Hemánmä̧, Joel i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Joelmä̧, Samuel i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. 34Samuelmä̧, Elcana i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Elcanamä̧, Jeroham i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Jerohammä̧, Eliel i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Elielmä̧, Toa i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. 35Toamä̧, Zuf i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Zufmä̧, Elcana i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Elcanamä̧, Mahati̧tti̧ ji̧na̧'a̧ . Mahatmä̧, Amasai i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Amasaimä̧, Elcana i̧tti̧ ji̧na̧'a̧.36Elcanamä̧, Joel i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Joelmä̧, Azarías i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Azaríasmä̧, Sofonías i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. 37Sofoníasmä̧, Tahat i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Tahatmä̧, Asir i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Asirmä̧, Abiasaf i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Abiasafmä̧, Coré i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. 38Corémä̧, Izhar i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Izharmä̧, Coat i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Coatmä̧, Leví i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Levímä̧, Israel i̧tti̧ ji̧na̧'a̧.39Hemán aditähuättö a̧hua̧ru̧hua̧mä̧ Asaf ji̧na̧'a̧, ja̧u̧rö̧mä̧ umö u̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ ku̧nä̧hui̧nö̧. Asafmä̧, Berequías i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Berequíasmä̧, Simea i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. 40Simeamä̧, Micael i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Micaelmä̧, Baasías i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Baasíasmä̧, Malquías i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. 41Malquíasmä̧, Etni i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Etnimä̧, Zera i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Zeramä̧, Adaía i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. 42Adaíamä̧, Etán i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Etánmä̧, Zima i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Zimamä̧, Simei i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. 43Simeimä̧, Jahat i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Jahatmä̧, Gersón i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Gersónmä̧, Leví i̧tti̧ ji̧na̧'a̧.44Hemán aditähuättö ahuaruhuä Merari i̧tti̧mö̧mä̧ ö'ohuecunä ka̧cui̧nä̧tö̧. Jahuätömä do'ädinätö̧ Quisi i̧tti̧ Etánrö̧. Quisimä̧, Abdi i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Abdimä̧, Maluc i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. 45Malucmä̧, Hasabías i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Hasabíasmä̧, Amasías i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Amasíasmä̧, Hilcías i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. 46Hilcías mä̧, Amsi i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Amsimä̧, Bani i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Banimä̧, Semer i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. 47Semermä̧, Mahli i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Mahli mä̧, Musi i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Musimä̧, Merari i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Merarimä̧, Leví i̧tti̧ ji̧na̧'a̧.48Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ahuaruhuä Levitarötä hueähui'ina'a hueähuä huȩnȩ kode TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jodenä ttadita pä'ömä.49Aarónmä, i̧tti̧mö̧cu̧ ttiäre iyähuä ȩpi̧nö̧ i̧sa̧rö̧ ku icu iyähuomera̧'a̧cu̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttiäre iyähuä incienso pättö ku icu iyähuome ttaditähuä o'ca juiyönä surojö juiyome pättomettö. Pi̧yȩ ttiäre iyähuämä Israel ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧ jȩä̧cha̧ pä'ö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ umöhuäya̧ Moisés o'cajuiyönä hueinöta'anötä.50Aarón i̧tti̧mö̧ pinä̧tö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧: Aarón i̧tti̧mä̧ Eleazar ji̧na̧'a̧. Eleazar i̧tti̧mä̧ Finees ji̧na̧'a̧. Finees i̧tti̧mä̧ Abisúa ji̧na̧'a̧. 51Abisúa i̧tti̧mä̧ Buqui ji̧na̧'a̧. Buqui i̧tti̧mä̧ Uzi ji̧na̧'a̧. Uzi i̧tti̧mä̧ Zeraías ji̧na̧'a̧. 52Zeraías i̧tti̧mä̧ Meraiot ji̧na̧'a̧. Meraiot i̧tti̧mä̧ Amarías ji̧na̧'a̧. Amarías i̧tti̧mä̧ Ahitob ji̧na̧'a̧ 53Ahitob i̧tti̧mä̧ Zadoc ji̧na̧'a̧. Zadoc i̧tti̧mä̧ Ahimaas ji̧na̧'a̧.54Pi̧yȩ pö̧nä̧ ja̧'a̧ Aarón ahuaruhuä 'cotö ttö̧ja̧cua̧ pä'ö iyähui'inomemä, ju̧huȩnȩmä̧ Aarón ahuaruhuä 'cotö Coat jä'otö̧ mi̧nä̧ttö̧ yotöterötä (jahuätörötä ä̧cuo̧mȩnä̧ iyähui'ina'a). 55Jahuätörömä Judá i̧rȩjä̧ttö̧mä̧ Hebrón ötahuiyänä iyähui'inäu̧ äjicuäcuähuotö ttucuä'cua'inä ko̧mȩ, 56Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jefone i̧tti̧ Calebrömä ötahuiyä jäyänä huȩjö̧ ötahuiyä ppo̧ö̧'i̧nä̧ iyähui'inä̧cu̧.57Aarón ahuaruhuä 'cotörömä Hebrón ötahuiyättömö (dö'ecu i̧huä̧tö̧ ttidepiyu päi'önä) ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Libna pä'ö micuomettö̧mä̧ äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧ iyinätö̧, Jatir pättome'inä, Estemoa pättome'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧ iyinätö̧. 58Hilén pättome'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Debir ötahuiyä'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧.59Aarón ahuaruhuä 'cotörömä: Ppo̧ö̧ ötahuiyä Asán'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Bet Semes ötahuiyä'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧; 60juhua'atäcu Benjamín ahuaruhuä 'cotörömä Geba ötahuiyä ajicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, Alemet ötahuiyämä ajicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧c, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Anatot pättomemä ajicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧ iyähui'ina'a. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ötahuiyä o'ca juiyönämä trecenö jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧.61Coat ahuaruhuä 'cotöttö ka̧cui̧pä̧jä̧tö̧rö̧mä̧ 10nö̧ ätahuiyä jo̧mȩnä̧ iyähui'ina'a, Manases ahuaruhuättö 'cotöttö jö'totörömä. 62Gersón, ahuaruhuättö 'cotöttö ttö̧tä̧mö̧mi̧nä̧ttö̧mä̧, trecenö̧ ötahuiyä jo̧mȩnä̧ Isacar ahuaruhuä 'cotörö'inä, Aser ahuaruhuä 'cotörö'inä, Neftalí ahuaruhuä 'cotörö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Manases ahuaruhuä ju'totöttö Basán ötahuiyänä iyähui'ina'a.63Merari ahuaruhuä 'cotörömä docenö ötahuiyä jo̧mȩnä̧ iyähui'ina'a ttahuaruttö topö Ruben ahuaruhuä 'cotörö'inä, Gad ahuaruhuä 'cotörö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Zabulón ahuaruhuä 'cotörö'inä. 64Ja̧'hua̧nö̧tä̧ iyinätö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ Levi ahuaruhuärömä ttä̧ji̧mö̧ ttucuä'cua ko̧mȩ'inä. 65Jahuätömä 'cä̧'chu̧ iyinätö̧ tti̧rȩjä̧ pönä ä'cojitä ttimi rö̧tä̧rä̧jä̧tö̧rö̧mä̧ Judá ahuaruhuä 'cotörö'inä, Simeón ahuaruhuä 'cotörö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Benjamín ahuaruhuä 'cotörö'inä ja̧u̧ ötahuiyämä ttimi pönä o'inätö̧..66Coat ahuaruhuä 'cotöttö yotötemä iyähui'inäu̧ Efraín ahuaruhuä 'cotö ttidepiyu jinome. 67Siquennä (dö'icu i̧huä̧tö̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ) äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧ po̧ri̧yä̧'tä̧ päi'ome Efraín i̧rȩjä̧ ji̧no̧mȩ, Gezernä'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧ 68Jocmeam ötahuiyänä'inä, äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, Bet Horón pättome'inä, äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, 69Ajalón pättome'inä ,äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Gat Rimón rȩjȩ'inä, äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧.70Manasés ahuaruhuä 'cotöttö ppä'ächotömä coat ttö̧ja̧sa̧ ahuaruhuärö iyinätö̧: Aner pättome äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Bileam ötahuiyä'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧. Pi̧yȩ pönämä Coat ttö̧ja̧sa̧ ahuaruhuä 'cotöttö ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧ 'chottipinome ji̧na̧'a̧.71Gersón ahuaruhuä 'cotörömä, Manasés ahuaruhuä 'cotöttö ppä'ächotö ttö̧ja̧cuo̧mȩ jacuä iyähui'inäu: Golán Basán pä'ö micuome'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Astarot ötahuiyä'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧. 72Isacar ahuaruhuä 'cotömä iyinätö Gersón ahuaruhuä 'cotörömä: Cedes ötahhuiyä'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, Daberat ötahuiyä'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, 73Ramot ötahuiyä'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Anem pättome'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧.74Isacarmä̧ Aser ahuaruhuä 'cotöttömä eminö: Masal pättome'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, , Abdón ötahuiyä'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, 75Hucoc pä'ö micuomemä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, Rehob pä̧ttä̧jä̧ rö̧ä̧jä̧nä̧'i̧nä̧ äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧. 76Neftalí ahuaruhuä 'cotömä emin[tö: Galileanä̧mä̧ Cedes ötahuiyänä'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, Hamón pä'ö micuome'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, Quiriataim ötahuiyä'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧.77Levi ahuaruhuä 'cotöttö ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧ Merari ahuaruhuä 'cotörömä iyinätö Zabulón ahuaruhuä 'cotömä: Rimónnä'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, Tabornä'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧. 78Jahuätörömä iyähui'ina'a Jordán aje ji̧jä̧cu̧nä̧ Jericónä̧'i̧nä̧, ajettömä kä̧hua̧ räopa'acunä: rȩjȩ jui̧yä̧jä̧ttö̧ Beser pättome'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, Jaza ötahuiyänä'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, 79Cademot rȩjȩnä̧'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, Mefaat rȩjȩnä̧'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧. Pi̧yȩ pönä ji̧na̧'a̧ Ruben ahuaruhuä 'cotö ttiyinomemä.80levi ahuarumä Gad ahuaruhuä 'cotöttömä Ȩmi̧nä̧tö̧: Galaad möä'quiyöttömä Ramot ötahuiyä'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, Mahanaim pä'ö micuome'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, 81Hesbón ötahuiyänä'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jazer pä'ö micuome'inä äjicuäcuähuotö ttucuä'cua ko̧mȩcu̧.

Chapter 7

2Pa̧ja̧cuä̧nö ji̧na̧'a̧ Isacar i̧tti̧mu̧mä: Tola'inä Fúa'inä Jasub'inä ja̧'hua̧ta'anö Simrón'inä. 1Tola i̧tti̧mumä ji̧na'a̧ Uzi'inä Rafaias'inä Jeriel'inä Jahmai'inä Jibsam'inä ja̧hua̧ta̧'anö Samuel'inä . Jahuätlö ya̧cu̧cu̧nämä isode uruhuotö huinä̧tö̧, Toula ahuäruhuä o'cotömä rohuäcuähuättöm juruhuinä̧tö̧, juhua'a̧ yabocu isotö'inäu. Pa̧ja̧cuä̧ttö̧mä huinättö̧ 22.600 milnö huotö David ö̧ji̧nö mo̧ro̧mä. Uzi 3i̧tti̧mä ji̧na̧'a̧ Irahias. Ja̧u̧ i̧tti̧mumä ji̧na̧'a̧ Micael'inä Obias'inä Joel'inä ja̧'hua̧ta̧'anö Isias'inä jahuätö ji̧mutȩnö huotömä ttö̧tä̧muttö̧ uhuotäcuähuotö huinä̧ttö̧.4Jahuätö jinä̧ yo̧mȩtȩmä huinätö treinta y seis milnö huotö ji̧na'a̧ curä rohuäcuätömä ttö̧tä̧mu̧ mi̧nä̧tö̧ ȩmu̧ ku̧nä̧cuo̧tö̧mä̧, jahuätömä tti̧recuamurömä recuätörö ku̧nä̧rï̧nä̧tö̧ ttï̧ttï̧mu̧rö̧'inä. 5Ö̧jä̧cua̧tömä̧ , Isacar ahuäruhuä isotöttömä, ku̧nä̧rï̧nö ochenta y siete milnö huotörö curä rohuähuätörömä, ttötämuminä̧ttö̧ ȩmu̧ ku̧nä̧cuo̧tö̧mä.6Benjamín i̧tti̧mu̧ huämȩtucuämä ji̧na̧'a̧ Bela'inä Bequer'inä ja̧'hua̧ta'an Jediael'inä . 7Bela i̧tti̧mu̧ ji̧mu̧tȩnö huotömä ji̧na̧'a̧ Ezbón'inä Uzi'inä Uziel'inä Jerimot'inä ja̧'hua̧ta'a̧nö Iri'inä . Jahuätömä su̧ru̧da̧u̧ jueipotö ji̧na̧'a̧ ttö̧tämu̧tö̧ ȩmu̧ ku̧nä̧cuo̧tö̧ pinä̧tö̧:8Bequer i̧tti̧mu̧mä ji̧na'a̧ Zemira'inä Joas'inä Eliezer'inä Elioenai'inä Omri'inä Jeremot'inä Abias'inä Anatot'inä ja̧hua̧ta̧'anö Alamet'inä . Pitö o'catoinä̧mä̧ i̧tti̧mu̧ ji̧na̧'a̧. 9Ö̧tä̧muttö̧ pojopu pa̧ja̧tö̧ ku̧nä̧cuo̧tö̧mä ji̧na̧'a̧ 20.200nö huotö ttahuäruhuätö uhuo ruhuotömä ja̧hua̧jö̧ta'anö huinätö̧ curä rohuähuät'inä. 10Jediael i̧tti̧mä ji̧na̧'a̧ Bilhan. Bilhan i̧tti̧mumä pitö ji̧na̧'a̧ Jeus'inä Benjamín'inä Aod'inä Quenaana'inä Zetán'inä Tarsis'inä ja̧'hua̧ta'anö Ahisahar'inä.11Pitö o'catoinämä Jediael i̧tti̧mu̧ ji̧na̧'a̧. Ttötämu̧ttö̧ pojopu ku̧nä̧cuo̧tö̧ ji̧na̧'a̧ 17nö 200 nö huotömä tturuhuotö ja̧'hua̧ta̧'anö curä tturocuacua päö jo̧mȩnö jȩpu̧ ku̧nä̧cuo̧ttö̧'inä. 12.(Hir i̧tti̧mu̧ ji̧na̧'a̧ Supim'inä ja̧'hua̧ta'a̧nö Hupim'inä ja̧hua̧ta̧'anö Husimä Aher i̧tti̧ ji̧na'a̧.)13Neftalí i̧tti̧mu̧mä pitö ji̧na̧'a̧ Jahzeel'inä Guni'inä Jezer'inä ja̧'hua̧ta'anö Salum'inä .Pitömä Bilha ö̧nä̧mu ji̧na̧'a14Manasésmä i̧tti̧ ya̧tȩrö̧tä̧ ku̧nä̧ri̧nö uborö Ariel päö mi̧cua̧rö, karaju irecuattö aramea ttö̧ja̧sajuttu. Jahuäjutä uhuäbecuinä̧ju̧ Maquirö'inä Galaad jäorö'. 15Maquirmä Hupim'inä ja̧'hua̧ta'anö Supim'inä ttirecuarö ȩmi̧nö. Ttijäcuaju ki̧mi̧mä ji̧na'a̧ Maaca. Manasés ahuäruhuä isotö i̧sa̧mä ji̧na'a̧ Zelofehad, ja̧u̧ i̧tti̧mumä ku̧nä̧ri̧nö nä̧tö̧rö̧tä̧. 16Maquir irecua ji̧na'a̧ Maacamä jahuäju uhuäbecuinä̧ju̧ ki̧tti̧rö o'inä̧ju̧ i̧mimä Peres päö. I̧jä̧cua̧ i̧mi̧mä ji̧na'a̧ Seres ja̧'hua̧ta̧'anö i̧tti̧mu̧mä ji̧na'a̧ Ulam'inä ja̧'hua̧ta'anö Requem'inä.18am i̧tti̧mä ji̧na'a̧ Bedán. Pitömä Galaad ahuäruhuä o'cotö ji̧na'a̧ Maquir i̧tti̧ Manasés i̧tti̧. 17Galaad ijäcuaju Hamolequermä uhuäbecuinä̧ju̧ Isod'röinä Abiezer'röinä ja̧hua̧ta'anö Mahala'röinä. 19Semida i̧tti̧mu̧mä ji̧na'a̧ Ahián'inä Siquem'inä Likhi'inä ja̧'hua̧ta'a̧nö Aniam'inä20Pa̧'a̧nö ji̧na'a̧ Efraín ahuäruhuä o'cotömä: Efraín i̧tti̧mä ji̧na'a̧ Sutela. Sutela i̧tti̧mä ji̧na'a̧ Bered . Bered i̧tti̧mä ji̧na'a̧ Tahad. Tahad i̧tti̧mä ji̧na'a̧ Elada. 21Elada i̧tti̧mä ji̧na'a̧ Tahat. Tahad i̧tti̧mä ji̧na'a̧ Zabad. Zabad i̧tti̧mä ji̧na'a̧ Sutela. (Ezer'inä ja̧'hua̧ta'anö Elad'inä̧mä toeinä̧tö̧ Gat umu̧huäyotöttö päcäyärö nä̧u̧cu̧ ttichä̧ja̧ttö juhua'attötä ttuhuäpächi'ina̧'a̧nä̧. Ttäo 22Efraínmä i̧tti̧mu̧ totteiyäcu amucuädö rehuo mo̧ro̧ ajuäcuinö , ja̧hua̧'nö ja̧'a̧ttö i̧jä̧cua̧ttö retopu ppädö tti̧chi̧nä̧cu̧.23Ja̧u̧mä irecuacu äinö. Jahuäju muchaju huo'ö uhuäbecuinä̧ju̧ ji̧'qui̧cha̧cua̧rö̧. Efrain ja̧u̧ru̧ o'inö Beria päö, jahua'amä ahuäruhuärö surojö rä̧bȩcui̧na'a̧ttö̧. 24Ja̧u̧ ittijumä ji̧na'a̧ Seeramä, jahuäju hueinä̧ju ttadita päö Bet Horon ötahuiyä dea'cu ja̧hua̧ta'anö juttacumä Uzen Seera.]25I̧tti̧mä ji̧na'a̧ Refa. Refa i̧tti̧mä jina'a̧ Resef. Resef i̧tti̧mä jina'a̧ Talah. Telah i̧tti̧mä ji̧na'a̧ Tahan. 26Tajan i̧tti̧mä jina'a̧ Laadan. Laadan i̧tti̧mä ji̧na'a̧ Amiud. Amiud i̧tti̧mä ji̧na'a̧ Elisama. 27Elisama i̧tti̧mä ji̧na'a̧ Nun. Nun i̧tti̧mä ji̧na'a̧ Josue.28Ttiäre ttu̧ju̧nä̧rö̧'i̧nä̧ ttäomeinämä ji̧na'a̧ Betelnä jäyänä̧ ko̧cuä̧ttö̧inä̧ sobucuächönä. Recuächömä ko̧cui̧nä̧ttö̧ kä̧cua̧ räopa'acu päiönä Naaran jubö päiönä ja̧'jö̧ta'anö kä̧cua̧ mo̧ä̧chä̧'a̧cu̧ Gezer jubö päi'önä ja̧hua̧ta'a̧nö ippeyänä ko̧cu̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta'anö Siquem ippeyänä ko̧cu̧'inä Aya jubö ja'anä ippeyänä ötahuiyä'inä. 29Manases rȩje, beiomemä kina̧'a̧ Bet Sean ötahuiyä ja̧'hua̧ta'anö ppo̧'ö̧i̧nä,Taanac'inä ja̧'hua̧ta'anö, Mequido'inä ja̧'hua̧ta'anö ppo̧ö'inä Dor 'inä fccc ppo̧ö'inä. Piyȩ ötahuiyämä ko̧cui̧na'a̧ Jose ahuäruhuä o'cotö,30Hacer i̧tti̧mumä̧ ji̧na̧'a̧, Isua, Isui, ja̧'huata'anö̧ Bería'inä̧. Seramä̧ ijähuaju ji̧na̧'a̧. 31Bería i̧tti̧mumä̧ ji̧na̧'a̧, Heber ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Malquiel, Birzavit jä'ó ji̧na̧'a̧. 32Heber i̧tti̧mumä̧ ji̧na'a̧, Jaflet, Somer ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Hotam'inä̧. Suamä̧ ijähuaju ji̧na̧'a̧.33Jaflet i̧tti̧mumä ji̧na'a̧ Pasac'inä̧ Biimhal'inä̧ ja̧'hua̧ta'anö Asvat'inä. Pitö ji̧na̧'a̧ Jaflet i̧tti̧mumä̧. 34Somermä i̧jä̧cua̧Jaflet i̧tti̧murö̧ pitörö ku̧nä̧ri̧nö Jehubarö'inä̧ ja̧'hua̧ta'anö Aram'rö'inä̧. 35Somer i̧jä̧cua̧, Helem, i̧tti̧mumä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Zofa'inä Imna'inä ja̧'hua̧ta'anö Amal'inä.36fa i̧tti̧mumä ji̧na'a̧ Sua'inä Hamefer'inä Sual'inä Beri'inä ja̧'hua'ta'anö Imra'inä, 37Beser'inä Hod'inä Sama'inä Silsa'inä Itran'inä . 38Jeter i̧tti̧mu̧mä ji̧na̧'a̧ Jefone'inä Pispa'inä ja̧'hua̧ta'anö Ara'inä.39Ula i̧tti̧mu̧mä jina̧'a̧ Ara'inä Haniel'inä ja̧'hua̧ta'a̧nö Rezia'inä. 40Pitö o'catoinämä Aser ahuäruhuä o'cotö ji̧na̧'a̧. Jahuätomä ttotämu̧ minä̧ttö̧ uhuo ttö̧ja päiönä pojopu ku̧cuo̧ttö̧ ji̧na'a̧ ttahuäruhuärö ottipapäö, jähuätömä uhuo ttettahuinä̧u̧ rö̧ä̧ö̧nä̧tä̧, rohuäu'inä juruhuinä̧tö̧ ja̧' hua'anö jä̧'anä tturuhuotö'inä huinä̧tö̧. Ko̧cui̧nä̧tö̧ veintiseis milnö huotö ji̧na'a̧ curä ttorocuäcua päö pojopu jo̧mȩnö ku̧nä̧cuo̧tö̧mä.
Chapter 8

1Benjamin I̧tti̧mö Cinconö huotö O'canä uhuäpächinätömä pitö Ji̧nä̧'ä̧ Bela, Asbel Abiu, 2Nohainä Ja̧hua̧ta̧nö Rafainä 3Bela Itti̧mömä pitö jinä'ä Adan, Gera, Abiud, 4Abisúa Naamán, Ahoa, 5Gera, Sefufán e Hiran.6pitö ji̧na'a̧ Aad sotö pinätömä tto̧ja̧ ttoruhuoto päi'önä ki̧nätömä Geba ötahuiyättö, ja̧huä̧ta̧'a̧nö juȩne ttö̧jomettö̧ koro utahuiyärä̧ rä'ttopachapä'ö huetti̧nä̧u̧do manahat micuome. 7Naamán, Ahias Ja̧huä̧ta̧nö̧ Pera, Gera jinä̧'ä̧ rujinä̧ Jähuätö oipinömä juorö ttopächinomettö. Ja̧u̧mä̧ Uzai̧na̧ Ja̧huä̧ta̧'a̧nö Ahiud'inä̧ ttä'ö jina'a̧.8Saharaim'mä Itti̧cua̧chi̧nö jina̧'ä̧ Moab rȩjȩra̧ttö̧mä̧ ja̧hua̧'ä̧nö o'caa Irecuä̧mörö̧ Ja̧ro̧pi̧'nödo Hazim Ja̧hua̧ta̧'a̧nö Baarainä. 9Ja̧hua̧ta̧'a̧nö irecua Hodesttomä Sahamim.nä Itticuächinö i̧tti̧mömä̧ pittö ji̧na̧'a̧ Jobab, Sibia, Mesa, Malcam. 10Jeúz, Saquias Ja̧hua̧ta̧'a̧nö Mirmainä jinä'ä̧ pitö ji̧na'a̧ ittimömä päi'önä huinättö 11.ja̧u̧mä̧ jä̧hua̧ta̧'anö pitö inä ttä'o jina'a̧ Abitob ji̧na̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö Elpaal Huzimi̧nä̧.12Elpaal i̧tti̧mömä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Heber, Misam, Ja̧hua̧ta̧'a̧nö Semad inä ji̧na̧'a̧ jahuatömä aditinättödo oro pättö juei ja̧hua̧ta̧'a̧nö Led pättöinä jitötä ttidepichunä. 13Beriainä Semainä juenetä̧ ka̧cui̧nätö̧do. Jahuätömä usotö rohuotö jina̧'a̧ juȩnȩ Ajalónnä ka̧cui̧nätömä jähuätö jinä'a̧ Gat ötahuiyänä ka̧cuä̧töro̧ yaopö icuinätömä.1814Bería Itti̧mörö kunärinödo pitö ji̧nä̧'ä̧: Ahío, Sasac, Jeremot, 15Zebadias, Arad, Ader, 16Micael, Ispa, ja̧hua̧ta̧nö Joha, 17v 18 Elpaal I̧tti̧mörö Ku̧näri̧nödo pitö ji̧na'a̧ Zebadias, Mesulm, Hizqui, Heber, Ishmerai, Jezlias Ja̧hua̧ta̧'a̧nö, Jobab i̧nä̧.19Si̧mȩi̧ itti̧mömä pitö ji̧na'a̧ Jaquim, Zicri, Abdi, 20Elienai, Ziletai, Eliel, 21Adaias, Beraias, Ja̧hua̧ta̧'a̧nö, Simrat inä.22Sasac i̧tti̧mömä pitö Ji̧na'a̧ Ispán, Heber, Eliel, 23Abdón, Zicri, Hanan, 24Hananias, Elam, Anatonias, 25Ifdaias, Ja̧hua̧ta̧'a̧nö Peniel i̧nä Ji̧na'a̧,26Jerobam I̧tti̧mömä pitö ji̧na'a̧: Samserai, Sebarlas, Atalias, 27jaresias, Elias Ja̧hua̧ta̧'a̧nö Zicri inä̧ ji̧na̧'a̧ 28pitö Ji̧na'a̧ ttöruhuötö ruhuo hueähuotö pinätö̧mä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö Jahuätömä, Jerusalén nä ka̧cui̧nätödo.29Gabaón jäomä Jebiel ji̧na̧'ä̧, irecua ki̧mimä Maaca, pä'ö micuinäjö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧do Gabaónnä 30Ä̧cuo̧mȩnä̧ I̧tti̧mä Ji̧na'a̧ Abdón, Jä'ö O'ca'a Zur Cism Baal, Nadab, 31Gedor, Abio Ja̧huä̧ta̧'a̧nö Zequeri i̧nä̧.32Ka̧ra̧ Jehiel Itti̧mä ji̧na̧'a̧ Miiclot, ja̧u̧mä Simea Jä'o Ji̧na̧'a̧ Ja̧hua̧ta̧'a̧nö jahuätömä ttahuäruhuä tti̧ti̧i kunä Jerusalén Ötahuiyänä ka̧cui̧nätödo. 33Nermä̧ Cis jä'o ji̧na̧'a̧. Saúltä jä'o jina'a̧ Saúlmä Jonatán jä'o ji̧na̧'a̧ Malquisúa i̧na̧'a̧ Abinadab ja̧hua̧ta̧'a̧nö Baal inä̧. 34Ja̧hua̧ta̧'a̧nö Jonatán i̧tti̧mä Meri Baal Ji̧na̧'a̧ Meril Baal mä̧ Micaitä Jä'o ji̧na̧'a̧.35Micaias Itti̧mömä pitö ji̧na̧'a̧ Pitón, Melec tarea ja̧hua̧ta̧'a̧nö Acaz 36i̧nä. Acaz I̧tti̧mä Joada Ji̧na̧'a̧. Jo̧a̧da̧mä Alemet Jä'o Ji̧na'a̧ Azmavet 'i̧nä̧ Ja̧hua̧ta̧'a̧nö Zimri i̧nä Zimrimä̧ Mosa Jä'o Ji̧na̧'a̧ . 37Mosamä Bina Jä'o ji̧na̧'a̧ Binamä Rafa jä'o ji̧na'a̧. Rafamä Eleasa Jä'o ji̧na̧'a̧ Eleasamä Azel Jä'o ji̧na̧'a̧.38Azel i̧tti̧mömä Seisnö huotö ji̧na̧'a̧ Azricanm, Bocru, Ismael, Searias, Obadias Ja̧hua̧ta̧'a̧nö Hanán. pitö O'catoiönä, Azel I̧tti̧mö Ji̧na̧'a̧. 39Esec i̧tti̧mö tti̧ Jahuätömä pitö ji̧na̧'a̧ Ulam, Äcuomenä i̧tti̧ ji̧na'a̧ Jȩhúsmä̧ ja̧u̧tä̧ O'ca'ai̧ sa̧ Ji̧na̧'ä̧ ja̧hua̧ta̧nö Elimeletmä tercero i̧sa̧ ji̧na̧'ä̧. 40Ulam I̧tti̧mömä curäroähuä ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö 'poobönä inä roacuähuä ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧ 'Rȩcuä̧tö̧rö̧ tti̧tti̧mö̧rö̧ kö̧nä̧ri̧nä̧tö̧do Ja̧hua̧ta̧'a̧nö ttänämörö i̧nä̧ ku̧nä̧ri̧nätödo, Jahuatö O'catoiönämä ji̧na̧'a̧ 150 nö jomenä, pitö O'catoinämä Benjamin ahuaruhuä 'cotö ji̧na̧'a̧.

Chapter 9

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä ttä̧dä̧tö̧ mi̧nä̧ttö̧ jui'ädö topö huȩyu̧tu̧ ttö̧ti̧nä̧u̧. Ja'huätömä Israel ttö̧ja̧ ruhuotö tti'äre cuyäruttänä huȩyu̧tu̧ ttö̧ti̧nä̧u̧. Juda ttö̧ja̧mä̧ Babilonia'ra̧'a̧ ttȩmi̧pi̧nä̧u̧ suronä jȩttä̧ra̧'a̧ttö̧. 2Ja'huätöttö ä̧cuo̧mȩnä̧ ttötahuiyä pönä huȩtti̧nä̧u̧mä̧, sacerdote huotö, Levi ahuaruhuä 'cotö, Dios ö̧jo̧dȩ adicuä ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧. 3Yotucunä Judá ahuaruhuä o,cotö ji̧na̧'a̧, Benjamín ahuaruhuä o,cotö, Efraín ahuaruhuä o,cotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Manasés ahuaruhuä o,cotö'inä ko̧cui̧nä̧tö̧ Jerusalén ötahuiyänätä̧.4Ttaditipomenämä Amiud i̧tti̧ Utairö, Imri i̧tti̧ Omrirö, Bani i̧tti̧ Pérez ahuaruhuättö ya̧tȩ, Judá ahuaruhuä o'cotöttö. 5Silinitasttömä Asiasrö ji̧na̧'a̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧ i̧tti̧mö̧. 6Zerá i̧tti̧mu̧ttö̧mä̧ Jeuelrö ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧ ahuaruhuä o'cotömä 690nö ji̧na̧'a̧.7Benjamin ahuaruhuä o'cotöttömä ji̧na̧'a̧, Masulam i̧tti̧ Salú, Hodavías i̧tti̧ Asenúa i̧tti̧. 8Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jeroboham i̧tti̧ Ibenias'inä ji̧na̧'a̧, Uzi i̧tti̧ Elá'inä ji̧na̧'a̧, i̧tti̧ Micri'inä, Sefatías i̧tti̧ Mesulam; Ibnia i̧tti̧ Reuel. 9Ja̧u̧ ahuaruhuättö ttahuaruhua o'cotö tti̧mi̧ pä'tä cuyäru'tänä tti̧huȩyu̧ti̧nä̧u̧mä̧ 956nö̧ huotö ji̧na̧'a̧. Pitö o'catoi'önä ruhuotö ji̧na̧'a̧ tö̧tä̧mö̧ mi̧nä̧tö̧mä̧.10Sacerdote huotömä ji̧na̧'a̧ Jedaias, Joiaib ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jaquín. 11Juȩnȩmä̧ ki̧nö̧ Hilcia i̧tti̧ Azarías, Sadoc i̧tti̧ Mesulám, Ahitot i̧tti̧ Meraiot, jahuätö ji̧na̧'a̧ Dios ö̧jode tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧mä̧.12Juȩnȩtä̧ ki̧nö̧ Jeroboam i̧tti̧ Adaia'inä, Malquías i̧tti̧ Pasur'inä. Juȩnȩtä̧ ki̧nö̧ Adel i̧tti̧ Mesai'inä, Mesulam i̧tti̧ Jazera'inä, Imer i̧tti̧ Mesilemit'inä. 13Pitö ttahuaruhuämä, ttä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ttö̧ ruhuotö, 1760nö̧ ji̧na̧'a̧. Jahuätömä jo̧mȩnö̧ huinätö̧ Dios ö̧jode tta̧ttä̧ra̧ pä'ö.14Levi ahuaruhuä o'cotöttömä kinö Hasub i̧tti̧ Samaías, Hasabías i̧tti̧ Azricam, Merari i̧tti̧mu̧tö̧mä̧. 15Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ko̧cui̧nä̧tö̧ Bachacar, Heres, Galal, Micaia i̧tti̧ Matanías, Sicri i̧tti̧, Asaf i̧tti̧. 16Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ko̧cui̧nä̧tö̧ Semaias i̧tti̧ Obadías, Galal i̧tti̧, Asa i̧tti̧mu̧ Jedutún ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Berequías, Elcana i̧tti̧mä̧ ki̧nö̧ Netafalitas tti̧rȩjä̧nä̧17Ahimán'inä, Talmón'inä, Acub'inä, Salum'inä, ji̧na̧'a̧ apate tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧mä̧. ja'huätö ttu̧ru̧hua̧mä̧ ji̧na̧'a̧ Salum. 18Pä'äji pitömä kä̧hua̧ räopa'acu isarä apate tta̧huä̧rä̧cuä̧hua̧ ttö̧ja̧ Leví ahuaruhä o'cotö ji̧na̧'a̧. 19Coré i̧tti̧ Salum, Corámä Ebiasafel i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, jä'o ahuaruhuä ji̧na̧'a̧, Coraítamä ji̧yȩtȩ ppä̧'ä̧dä̧rö̧ ttäditähuä ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧, jisode apatiyä hua'adö ku̧nä̧tö̧ ji̧na̧'a̧ tä̧do̧tö̧mi̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jode isätä hua'adö ttu̧ju̧ni̧nö̧ ta'anö, ja'huätö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hua'adö köninätö.20Eleazar i̧tti̧ Fineesmä ä̧cuo̧mȩnä̧mä̧ ja'huätö ttu̧ru̧hua̧ päi'önä ki̧nö̧,TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧u̧cu̧'i̧nä̧ ki̧nö̧. 21Meselemías i̧tti̧ Zacaríasmä̧ Dios ö̧jode do'ächäcuähuome tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ ji̧na̧'a̧. "huȩnȩ ttucuocuome tto̧ȩcuä̧tä̧."22Apate tta̧ttä̧ra̧ pä'ö pojopö ȩmä̧huo̧tö̧mä̧ ji̧na̧'a̧ 212nö̧ jo̧mȩnä̧. Ja'huätö tti̧mi̧mä̧ ttidepiyu jo̧mȩ huȩyu̧tu̧ hua'adö rötähuina'a. David'rö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Samuel'röinä. David ja̧'hua̧ta̧'nö̧ Samuel'inä pätö ji'ähuätö päi'önä tta̧'u̧ ttö̧'ä̧nä̧ri̧nä̧u̧. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja'huätömä tti̧ti̧mu̧'i̧nä̧ apate TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jode ä'ca tta̧ttä̧ra̧ pä'ö pätecuächinätö̧, tto̧'ȩcuä̧ta̧nä̧'i̧nä̧. 24Ja'huätö tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧mä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩ päte'ö pätetö ku̧nä̧huo̧tö̧ pi̧nä̧tö̧, kä̧hua̧ räopa'acu'inä, kä̧hua̧ ma̧'ä̧cha̧'a̧cu̧'i̧nä̧, kä̧hua̧ u̧hui̧o̧jua̧'a̧cu̧'i̧nä̧, kä̧hua̧ ö'ohuecu'inä.25Ja'huätö ttahuaruhuä tö'cönänö ka̧cuä̧tö̧mä̧, ji̧mu̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ kärächönä pärou ki̧nä̧tö̧. 26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ huotö su̧ro̧do̧u̧ tturuhuotömä Levi ahuaruhuä isotömä, pätetö ku̧nä̧huo̧tö̧ pinätö pa̧ja̧cuä̧nö̧ päte'ö jo̧mȩ tta̧tä̧tä̧ra̧ pä'ö, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios o̧jodettö järe hua'adö ku̧nä̧huo̧mȩ. 27Ja'huätömä yodo jö̧ ta̧'a̧nö̧ Dios ö̧jode subucuächönä tta̧tä̧ra̧ pä'ö pätecuächinätö̧, tto̧ttä̧ra̧ pä'ö pätecuächä̧u̧ ja̧'a̧ttö̧. Ja'huatömä mo̧ro̧ päi'öta'anö ba'epinätö̧.28Ja'huätöttö korotömä Dios o̧jode tta̧ttä̧ra̧ pä'ö hue'ä huotö ji̧na̧'a̧; Ja'huätömä Dios ö̧jodenä jacuä ko̧cu̧ tti'chächome ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ räopome pa̧ja̧tä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 29Jahuätöttö korotö pönämä ro̧'ö̧ jähuä tta̧tä̧ra̧ pä'ö, ttu̧cuä̧ jua'opö cuäcuähuä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ harina i̧sa̧ppȩ, vino isota, a̧dȩja, a̧mȩu̧nä̧ 'copö, koro a̧mȩu̧'i̧nä̧.30Yotucunä Sacerdote huotö tti̧tti̧mö̧mä̧ adiunä a̧mȩhua̧ pä'ö'inä huihuatinätö̧. 31Ya̧tȩ Matatías, Levi ahuaruhuä isotö i̧sa̧, Salum Core ötahuiyä ttö̧ja̧sa̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, ttiäre iyähuä pan jo̧mȩnä̧ aditö ku̧nä̧huä̧ i̧sa̧ ji̧na̧'a̧. 32Yotucunä ja̧u̧ ahuaruhuämä, Coattö ichäcuähuotö ji̧na̧'a̧, pan chutä ä'cajome rötätö, Sabado mo̧ro̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ rötätö.33Rä̧'ä̧tö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ tturuhuotö'inä Levi ahuaruhuä o'cotömä ko̧cui̧nä̧tö̧ ro̧ca̧nä̧ koro ttaditaji juiyomenämä jua'amä mo̧ro̧'i̧nä̧ yodo'inä ttadita'atä ja̧'a̧ttö̧. 34Pitömä Levi ahuaruhuä o'cotöttö ruhuotö ji̧na̧'a̧ ja'huätö ttiäre cuyäru'tänä huȩyu̧tu̧ rötähua'attö ttahuaruhä isotö ji̧na̧'a̧ pä'ö. Ja'huätömä kocuinätö Jerusalennätä̧.35Gabaón jä'o, Jehiel, irecua ki̧mi̧mä̧ mi̧cui̧nä̧ju̧ Maaca, Gabaón ötahuiyänä ki̧nä̧ju̧. 36Ja̧u̧ i̧tti̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧sa̧mä̧ ji̧na̧'a̧ Abdón ja̧u̧ i̧tti̧ Zur, Cis, Baal, Ner, Nadab, 37Gedor, Ahio, Zacarías ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Miclot.38Simeam jä'o ji̧na̧'a̧ Miclotmä. Jahuätö'inä ttahuaruhuä ttö̧jo̧cuo̧mȩ tö'cö Jerusalennä ko̧cui̧nä̧tö̧. 39Nermä Cis jä'o ji̧na̧'a̧. Cismä Saúl jä'o ji̧na̧'a̧. Saulmä Jonatán jä'o ji̧na̧'a̧, Malqisúa, Abinadab; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Esbaal'inä̧. 40Jonatán i̧tti̧mä̧ Meril Baal ji̧na̧'a̧. Meril Baalmä Micaía jä'o ji̧na̧'a̧.41Micaia i̧tti̧mu̧mä̧ ji̧na̧'a̧, Pitón, Melec, Tarea ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Acaz. 42Acazmä Jara jä'o ji̧na̧'a̧, Jaramä̧ Alemet jä'o ji̧na̧'a̧, Azmavet, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Zimri'i̧nä̧. Zimrimä̧ Mosa jä'o ji̧na̧'a̧. 43Mosamä̧ Bina jä'o ji̧na̧'a̧. Binamä̧ Refaías jä'o ji̧na̧'a̧. Refaíasmä̧ Eleasa jä'o ji̧na̧'a̧. Eleasamä̧ Azel jä'o ji̧na̧'a̧. 44Azel i̧tti̧mu̧mä̧ ji̧na̧'a̧ Azricam, Bocru, Ismael, Searías, Obadías, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Hanán'i̧nä̧. Pitö ji̧na̧'a̧ Azel i̧tti̧mu̧mä̧.

Chapter 10

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ Filisteos ttö̧ja̧cu̧ ro̧huä̧hui̧nätö ttö̧ja̧mä̧ yotucu pönä ä̧ju̧cuä̧cuä̧hui̧nä̧tö̧ 2filisteos ttö̧ja̧rö̧ rohuäu totte'inö huȩnȩ Gilboa meje'cara̧'a̧ttö̧. Filisteos Saúl i̧tti̧mö̧rö̧ ru̧huä̧rö̧ ki̧nä̧tö̧, filisteos ttö̧ja̧mä̧ jahuätörö Jonatánrö'inä, Abinabadrö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Malquisuárö'inä tti̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ cuä'äu icuinätö̧. 3Saúlcu tturohuähua pä'ömä ra̧huȩji̧na̧'a̧ jahuätö curä rohuähuätö 'po'obö 'chu̧'ä̧rä̧tö̧ tta̧ttä̧ri̧nö̧mä̧ 'pottina̧'a̧ttö̧ rö̧ä̧nä̧ ubara ttu'inö.4Ja̧u̧nu̧ o'ca'a umöhuä̧ya̧rö̧ pä'inö Saúlmä curä'chu 'chu'ähuo'ö jahuä'chunätä̧ ta'ö icuittö, pide ö̧dä̧pä̧rö̧ päjure 'cui'ocuocö ichiömä suränä jȩä̧cua̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ pä'anä umöhuä̧ymä̧ ye'ecu päömä jȩä̧a̧mä̧ pä'ocö pinö, ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Saúlmä chutä ucurä'chu ȩmä̧huo̧'ö̧ huä̧mä̧dä̧cuä̧hui̧nö̧.5Saúl umöhuä̧ya̧ toomenä 'coru päi'a'atä ji̧yä̧cu̧, chutä'inä ucurä'chu ȩmä̧huo̧'ö̧ Saúl jä̧ji̧ta̧'a̧nö̧ huä̧mä̧dä̧cuä̧u̧ 'coru pä'i'inö. 6Ja̧'hua̧nö̧tä̧ Saúlmä to'e'inö i̧tti̧mö̧ huämetucuäcu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yo̧mȩtȩnä̧ ojusodenä ka̧cuä̧tö̧mä̧ to'e'ächinätö̧.7Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä pämäroppä päi'omettömä döttecuächaja'a topömä, Saúl'inä i̧tti̧mö̧cu̧ oe'ächä̧ji̧yä̧u̧mä̧ ttidepiyuttö dö'ecuächömä icuähui'inä̧tö̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a filisteosmä ju̧huȩnȩ ichäjä'cotö ka̧cui̧nä̧tö̧. Koro mo̧ro̧ juoomenä 'cuäopina'a, filisteos 'corujuo'ächäjätörö dochäu tticua pä'ö tti̧'chä̧ja̧'a̧mä̧ Saúl'inä i̧tti̧mö̧cu̧ Gilboa möä'canä 'corujuo'ächäjä'cotö ttö̧'ȩja̧'a̧tä̧ po̧cui̧pi̧nä̧tö̧.9Jahuätömä ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ ko̧'ä̧dö̧ icu, uyuyu'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucurä'chu'inä ȩmi̧nä̧tö̧, jahuätömä huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ hue'inä̧tö̧ filisteas ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, ttö̧ä̧nä̧hua̧ o'carö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ jittähuiyatö pä'ö. 10Jahuätömä curä'chumä ttö̧ä̧nä̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ ku̧ni̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ U jäyumä ttö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jo̧denä ti̧'ä̧dö̧ ru̧ni̧nä̧tö̧.11O'catoi'önä Jabes ttö̧ja̧ja̧ filisteos Saúlrö jȩttä̧ji̧ ttä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, 12curä rohuähuäcuähuä ttö̧ja̧mä̧ 'chi̧nä̧tö̧, 'chä̧jö̧'co̧tö̧mä̧ Saúl o'co jähuä ȩmi̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧ tto'co jähuä'inä Jabes ttö̧ja̧ ttidepiyucu ȩpi̧nä̧tö̧, jahuätömä cedro dau Jabes ttö̧ja̧ ttidepiyunä käi dȩa̧'a̧ Saúl ihue'quiyumä 'turu icuinä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpä̧jä̧'co̧tä̧mä̧ 7nö̧ mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ ttu̧cuä̧ a̧do̧chi̧nä̧tö̧.13Pa̧'a̧nö̧tä̧ Saúlmä to'e'ächinö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päinö ji̧nö̧ jȩo̧come ji̧no̧mȩnä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueäjimä ocuotoca'a jo̧mȩnä̧, ttucuotajueimä hua'inätucu ucuocuäjucu jijähuarö pä'ö jäepinomettö. 14Ja̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jihuiparö pä'ömä jä'epocö pinö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ cuä'ö icuinä̧cu̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧mä̧ ruhuo jä̧ji̧mä̧ Isaí i̧tti̧ Davidrötä iyähui'ina'a.

Chapter 11

1Ja̧u̧nö O'cä'a Israel ttö̧jä̧mä chi̧nätö David ö̧ja̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧nö Hebróninä päi'nö: topätucui ujutumä ucutä cuä'huäruhuä'ä̧. 2jareönä huäopä'ättöja̧, Saúl ruhuo hueinö pä̧'ä̧nä̧ ujuturu, Ucu ji̧nä̧'ä̧ I̧sraelttö su̧ro̧do̧u̧ru̧ hueinömä. Cuä'änähuä Diosmä pä'äji: 'Ucumä ttö chumuhuä yottörö 'I̧sraelttöjä̧rö̧ 'tä̧huä̧rä̧huä̧'ä̧ Ja̧'hua̧tä̧nö pä'äjitä̧'a̧nö ruhuä̧'ä̧ ju̧nä huehuä'cuä'ä ttö chumuhuäyottö Israel ttö̧jä̧rö̧. 3O'cätoi'ömä Ötacuiyä ttö̧jä̧ ttöruhuottömä päi'önä huottömä ruhuä Hebrónröinä ja̧hua̧tä̧'ä̧nö Davidruinä ruhuä jö̧nä huenettö jȩpi̧nättö jahuätörömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ ä'cä'ä jö̧me. ja'huätömä I̧srael ru̧huä̧ jö̧nä 'cä̧ȩpö̧ 'cö̧ninätö̧. pä̧'ä̧nötä̧, ji̧nä'ä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ i̧huȩnȩ jä̧i̧mä Samuelrö̧ uhuocuäjimä isopäi'ömätä jinä'ä.4Davidcumä Israel ttö̧jä̧ O'cätoi'önä 'chi̧nättö̧ Jerusalénrä̧ ( däjettö̧ , Jebúsj). juä'ä̧ rȩjȩnä 'cä̧hui̧nätö Jebuseosmä juenetä 'cä̧hui̧nätö̧. 5Jebús ttö̧jä̧mä päi'nätö Davidrömä: '' po'omä icho'cö. '' Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ Davidmä ujurujö̧nätä ȩminö Siónttömä. juenemä David idepiyu jinä̧'ä̧. 6David pä'äjimä:'' ya̧tȩ ä̧huömenä Jebuseos röhuäcu ä̧huä̧'ä̧ ttö̧ru̧huä̧ päi'önä jä̧huä̧'ä̧mä.''Ja̧'hua̧'a̧nötä Sarvia i̧tti̧ Joabmä ä̧huö̧menä rohuä huo 'chinö ja̧'huä̧nö ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ru̧huä̧ päi'önä ttojuninäcö̧.7Ja̧u̧nö O'cä'amä Davidmä juenätä 'kiyunä kä̧mädi̧nö Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ juenemä oinättö David idepiyu pä'ö. 8Ja̧u̧mä pä'äjitä̧'a̧nö jareächi'önä aditinö milo Ötahuiyättö jayänä 'töehuä'cä'abu kä'ädu. Joab aditinö pä̧'a̧ ji̧tä̧'ä̧nö jareächiönä juene Ötahuiyämä. 9Davidmä pä̧'ä̧ ji̧tä̧'a̧nö yabonötä uruhuomä röȩchi̧nä'ä yabonötä̧ jahua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧MÄ ja̧u̧täcuö̧ ö̧'ä̧ttö̧.10Pittö jinä'ä̧ Davidrö ppä'ädättömä uruhuo jai̧ i̧jȩhuä̧cu̧chu̧nä ki'opättömä ji̧nä yo̧metȩnätä̧ O'cä'atoi'önätä Israelttö̧jä̧mä. Ru̧huä̧ jö̧nä jȩpi̧nättömä. Israel ttö̧jä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ i̧huȩne uhuottönö jȩ'tö̧menämä. 11Pittö jina'a̧ su̧ro̧dö̧'ömä David umuhuä yottömä: Hacmoni, i̧tti̧ Jasobeammä treintanö juotttö ttö̧ru̧huä̧ ji̧na'a̧. Ja̧u̧mä trescientosnö huöttörö cuä'ähuö icuinö ja̧unömäpä̧nä̧mä dahuodänä.12Ja̧u̧nö O'cä'amä Dodo I̧tti̧ Eleazar ji̧na'a̧ Ja̧u̧ Ahohitamä ya̧tȩ ji̧na'a̧ u̧mätö̧ttö̧ cuämettö̧cuättö jö̧ru̧huä̧mä. 13Ja̧u̧mä ki̧nö Davidcu Pasdamim,nä. ja̧'hua̧ta̧'a̧nö juenetä 'cä̧cä̧huinätö O'cätoi'önä ji̧nä yo̧metȩ päi'ö ttörohuä pä'ömä Filisteosmä. yȩtȩtȩ ku̧nä̧huä̧ 'cä̧huome Su̧ro̧do̧'ö̧ttö̧mä diehuächinättö̧ filisteos ttömä. Ja'huätömä juenetä kä'cö kämädi̧nätö. 14Ja̧'hua̧nö jȩpö röhuähuotä 'toehuinätö filisteosttömä Jahua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HU̧ÄTÄ ttö̧ji̧pu̧nä jȩi̧nä'ö ttörohuähuomettö̧mä.15Ja̧unö,O'cä'a treinta juä'ättö ttöruhuottöttömä huämettö cuätä meyȩhui̧nätö i̧nähuäcumä David ö̧jo̧me'cö̧mä, Adulam idoräcumä. Filisteosttö ttö̧jä̧ttö̧ suro̧do̧'ö̧mä Refaim päroppä'ä päi'omä daja'ahuächu kähui̧nätö. 16Ja̧unö pä̧nämä Davidmä ujuru ki̧na'a̧, juȩne idoränämä, Filisteosmä juenetä 'tä'äbaränä Belén ttö̧jo̧ huä̧'a̧nä. 17Davidmä ajiya ahuä'a adi̧ri̧chi̧näcö̧ päi'nö: ''¡Belénnä kä̧ju ajiya ahuäjuttö ya̧tȩ chahuä'a pä'ö i̧yuttömä, Reju apate'kä'ä käjuttö!''18Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ ö̧mättö̧ huämettöhuä juruhuättömä doächinättö Filisteos sö̧rö̧dö̧u̧ päi'ö ja̧'hua̧nö päi'ö ajiyamä ȩminätö Belénnä 'cäjuttömä rejuttömä, apate'kä käjuttö. Ja'huätömä ahuinätö ajiyamä Davidrönä'ä ȩpö̧ i̧chi̧nä̧ttö̧, Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧nä ja̧umä ahuä pä'o kupinö. ja̧'hua̧nö ja̧'a̧nä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄRÖ̧TÄ̧ daepinö. 19Päinö ja̧unö O'ca'a: ''TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧, pi̧yȩttö̧mä chuttö'kuhuächichunä jȩpi̧ttö̧, ja̧'ö̧ chahuä pä'ömä, ¿ Usurä huemä huä'amä huäjua'anö ttö̧jo̧sa̧ uhuäjanä'ä̧? '' ja'hua'amä juättö usurä ttemähueä'attö, ja̧u̧mä ahuo'ku pinö, pi̧yȩ jähuämä umättö̧ huämetöhuä juruhuättö jȩtti̧nö ja̧'a̧.20Joab, ijä̧huä̧'ä̧ Abisaimä huämettöcuä cuä'ättöttö ttö̧ru̧huä̧ ji̧na'ä̧. yautenämä ödahuodänä huä'ä ju ihuinä trescientonö huottö umätö̧rö̧. ja̧umä huämetö uhuohuätö ppä'ächi'inö. 21huämetö huotötömä , ja̧urömä todärenä ichinätö̧ uruhuomä tö̧ru̧huä̧ jö̧nä päi'inö. Ja̧u̧mä jua'ätö isa̧mä jo̧'cä̧'ä̧nä̧.22Joiada i̧tti̧ Benaiamä ya̧tȩ ju̧ro̧huä̧ ji̧na'a̧ rö̧ȩi̧nä jȩpi̧nö. Ja̧umä huä'ö icuinö Ariel i̧tti̧mötö ta̧ju̧rö̧ Moabtömä. Ja̧hua̧ta̧nö ja̧u̧mä ja̧'hua̧ta̧nö reju jahuä'änä meyȩ ju̧ huä̧'ä̧juihuinö Leóntö rönä ji̧nä tähuä'a abo ttia̧'a̧nä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö egipcio ttö̧jö̧sa̧rö̧nä huä'ö ihuinö, ya̧tȩ ö'otomä ji̧mötȩjä̧ ttö̧chö̧'cä̧ri̧jo̧me huinö. 23ja̧'ö egipciomä ödahuodä'änä 'kunäri̧nö isö̧quȩ kä'conö'cähuoquȩ jä̧i̧ya̧'a̧nö jönä ja̧'hua̧nö ja̧'a̧nä ja̧umä ii̧so̧'quȩ yo̧'quȩtȩnätä rohuäjuinö. Egipcio ucurä' chu u̧mö̧tö̧ 'cho̧i̧po'ö huä'ö ihuinö chutä ucurä'chunä,.24Joiada Itti̧ Benaiamä bärehuö jähuä jȩpi̧nö, Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö huämetö huä'ätö juruhuätö tötinäcö̧. 25Ja̧umä O'cätoi'önätä töhuojuinäcö̧ treinta huä'atöttömä So̧ro̧do̧'ö̧ töruhuotö. Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧nä ja̧umä ttieruhuinäcu röȩi̧nä ttö̧huä̧menä huä̧ pä'ömä juä'ättö huämetöuä jö̧'ä̧nömä su̧ro̧do̧u̧ jö̧'a̧nömä. ja̧'hua̧nö ja̧'a̧nä Davidmä ujuninäcu̧ aditähuämä 'tä̧huä̧rä̧hu̧ä i̧sa̧ jö̧nätä,26Joab a̧huä̧ru̧huä̧ Asael isotö ji̧na'a̧ rohuäu juruhuätömä, ja̧u̧mä̧ Dodo i̧tti̧ Elhanan Belén ttö̧ja̧sa̧ ji̧na̧'a̧, 27ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Samot harod ttö̧ja̧sa̧'i̧nä̧, Heles pelon ttö̧ja̧sa̧'i̧nä̧, 28Iques i̧tti̧ Ira teco ttö̧ja̧sa̧, anatot ttö̧ja̧sa̧ Abiezer, 29husat ttö̧ja̧sa̧ Sibecai, ahottö̧ja̧sa̧ Ilai,30netofat ttö̧ja̧sa̧ Maharai, Baana i̧tti̧ Heled netofat tö̧ja̧sa̧, 31Ribai i̧tti̧ Itai Guibeá ttö̧ja̧sa̧ Benjamín ahuaruhuä isotö i̧sa̧, piraton ttö̧ja̧sa̧ Benaía, 32arroyos de Gaas ttö̧ja̧sa̧ Hurai, arbat ttö̧ja̧sa̧ Abiel, 33barhum ttö̧ja̧sa̧ Azmavet, saalbon ttö̧ja̧sa̧ Eliaba,34Gizon ttö̧ja̧sa̧ Hasem i̧tti̧mö̧, Sage i̧tti̧ Jonatán arar ttö̧ja̧sa̧, 35Sacar i̧tti̧ Ahíam arar ttö̧ja̧sa̧, Ur i̧tti̧ Elifal, 36meguerat ttö̧ja̧sa̧ Hefer, pelon ttö̧ja̧sa̧ Ahías, 37carmel ttö̧ja̧sa̧ Hezro, Ezbai i̧tti̧ Naarai,38Natán i̧jä̧hua̧ Joel, Hagrai i̧tti̧ Mibhar, 39amon ttö̧ja̧sa̧ Selec, beerot ttö̧ja̧sa̧ Naharai (Tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ Sarvia Joab itti), 40itrita ttö̧ja̧sa̧ Ira, itrita tö̧ja̧sa̧ Gareb, 41hitita tö̧ja̧sa̧ Urías, Ahlai i̧tti̧ Zabad,42ruben ttä̧ja̧sa̧ Siza Adina i̧tti̧ (rubenitattö ttu̧ru̧hua̧) ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja'huätöttömä 30nö, 43Maaca i̧tti̧ Hanan, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mitn ttö̧ja̧sa̧ Josafat'i̧nä̧, 44astarot ttö̧ja̧sa̧ Uzías, Sama ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jeheil aroer ttö̧ja̧sa̧ Hotam i̧tti̧mö̧ ji̧na̧'a̧,45Simri i̧tti̧ Jediael, Joha (i̧jä̧hua̧ tizi ttö̧ja̧sa̧), 46mahav ttö̧ja̧sa̧ Eliel, Jerebai ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Josavía Elnaam i̧tti̧mö̧, moab ttö̧ja̧sa̧ Itm, 47Eliel'i̧nä̧ Obed'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mesoba ttö̧ja̧sa̧ Jaasiel'i̧nä̧.

Chapter 12

1Pitö ji̧na̧'a̧ umätö ichinätö̧mä̧ David ö̧jo̧mȩcu̧ Siclagnä, a̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧ ö̧jo̧mȩ ji̧na̧'a̧ Saúlro amöcuä̧rö̧ ja̧u̧mä̧ Cistä i̧tti̧ ji̧na̧'a̧. Jahuätömä ka̧cui̧nä̧tö̧ su̧ro̧da̧u̧cu̧, curä rohuäu 'chä̧tu̧cu̧ ppä̧'ä̧dä̧rä̧cuä̧u̧ ttö̧ja̧ pä'ö. 2Jahuätömä ka̧cui̧nä̧tö̧ jo̧mȩnö̧ 'po'obucu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩnȩ juiyunä metta̧ pä'ö ttumö ttu̧huo̧jua̧'a̧na̧'i̧nä̧, ttieruhua'anä'inä inädö tticua pä'ö 'po'obunä 'opttähua pä'ö'inä, jahuätömä Benjamita ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ ji̧na̧'a̧, Saúltä ahuaruhuä esecu ttö̧jä̧u̧ ji̧na̧'a̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä ki̧nö̧mä̧ Abiezer ji̧na̧'a̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'a Joás ji̧na̧'a̧ jahuätö ta̧ju̧cuäyotö Semaa i̧tti̧mö̧ ji̧na̧'a̧ guibeatita ttö̧ja̧sa̧. ja̧'hua̧nö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ Jeziel'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Pelet'i̧nä̧, Azmavet i̧tti̧mö̧ ji̧na̧'a̧. ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ Beraca'i̧nä̧ juhua'atäcu Jehú'inä anonita ttö̧ja̧sa̧ ji̧na̧'a̧. 4Gabaonita ttö̧ja̧sa̧ ji̧na̧'a̧ Ismaíasmä su̧ro̧da̧u̧ ttö̧jda̧sa̧ ji̧na̧'a̧ 30nö̧ huotu su̧ro̧da̧u̧cu̧ ki̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 30nö̧ huotörö hue'inö su̧ro̧da̧u̧ru̧, Jeremias'inä, Jahaziel'inä, Johaná'inä Jocabad'inä Geratita ttö̧ja̧sa̧ ji̧na̧'a̧.5Eluzai'i̧nä̧, Jerimot'i̧nä̧, Bealías'i̧nä̧, Semarías'i̧nä̧, Sefatías'i̧nä̧ harufita ttö̧ja̧sa̧ ji̧na̧'a̧, 6coreítas Elcana ttö̧ja̧'i̧nä̧, Isías'i̧nä̧, Azareel'i̧nä̧, Joezer'i̧nä̧, Jasobeam'i̧nä̧, 7ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Joela'i̧nä̧ Jeroham Gedor ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ Zebadías'i̧nä̧.8Korotö pönä Gaditas ttö̧ja̧cu̧ ppä'ächi'inä̧tö̧mä̧ Davidcu ttujurucu möä'cara̧'a̧ tti̧cha̧ pä'ö, pitömä ä̧tȩcuä̧nä̧tä̧ curä rohuähuäcuähuä ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ huo̧juȩcu̧nä̧ curä tturohuähua pä'ö huo̧juȩtä̧cuä̧huo̧tö̧ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö curä rohuäu ttoecuäcuähuä obi'inä cuoräu o̧juä̧ttö̧ so̧u̧nä̧ adicuä o'chu'inä huo̧jui̧nä̧tö̧ 'chu̧ttä̧ra̧ pä'ömä; tti'ättö'inä pä̧i̧cuä̧tö̧ jö̧nä̧ yähui pä̧i̧cua̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huinätö̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juruhuinätö korojua̧ i̧sa̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧ e'ärä böo meje'canä kö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.9Ju̧huȩnȩtä̧ ki̧nö̧ ucuo ttö̧ja̧sa̧ Ezer'i̧nä̧, ta̧ju̧ päi'önä Obadías'inä, huämetucuä päi'önä Eliab'inä, 10pa̧ja̧cuä̧nö̧ päi'önämä Mismana jina̧, ji̧mö̧tȩ ruhuä päi'önämä Jeremías ji̧na̧'a̧, 11ko̧ro̧mö̧ttö̧ ya̧tȩnö̧mä̧ Atai ji̧na̧'a̧, ko̧ro̧mö̧ttö̧ ta̧ju̧ päi'önämä Eliel ji̧na̧'a̧, 12Ko̧ro̧mö̧ttö̧nö̧ huämrtucuämä Johanán ji̧na̧'a̧, ko̧ro̧mö̧ttö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧mä̧ Elzabad ji̧na̧'a̧, 13tomöre ruhuä päi'önämä Jeremías ji̧na̧'a̧, ttö̧jä̧pö̧ttö̧ ya̧tȩnö̧mä̧ Macbanai ji̧na̧'a̧.14Pitö ji̧na̧'a̧ Gad i̧tti̧mö̧mä̧ curä rohuähuäcuähuä ttö̧ja̧ tturuhuotö pinätö̧mä̧. Pabonänö hua̧mä̧ hue'inö 100nö jo̧mȩnä̧ ja̧u̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö hue'inö 1000nö jo̧mȩnä̧ huotörö. 15Jahuätömä ä̧cuo̧mȩnä̧ji̧ kä̧hua̧nä̧ 'cuä'opinä̧tö̧ Jordán rȩjȩra̧'a̧, rä̧'o̧pi̧nä̧tö̧ ttöaje beipö mo̧ro̧ ä̧'cuo̧mȩnä̧tä̧ huerächina'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧'ä̧ri̧nä̧tö̧ meje'canä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧cu̧'i̧nä̧16Korotö pönä Benjamin umöhuäyotö'inä, Judá umöhuäyotö'inä 'chinättö 'quiyönä Davidcu ttö̧ja̧ pä'ö. 17Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ raopinö Davidmä jahuätöcu ca̧ca̧cu̧ ö̧'ä̧mä̧da̧ pä'ö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ päinäu jiturutä: Isopäi'önä retopö ttörö ppäcuädipätucua pä'ö cuichäjätucuttömä, ucututä jinä yotute pä'i'ö cu̧jä̧tu̧cua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutu yapare pä'ö chaboiyotö jö̧nä̧ cu̧jä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧, tä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ ttä'o Diostä to̧ä̧cuä̧u̧jä̧, ja̧u̧tä̧ ro̧ȩpä̧tu̧cua̧cu̧jä̧, ja̧'a̧tä̧ra̧'a̧mä̧ surojömä jȩcho̧ca'a̧ttö̧.18Ja̧u̧nu̧ o'ca'a adihuä a̧'cua̧ru̧hua̧mä̧ ichinö Amasai jacuänä, ja̧u̧'i̧nä̧ ki̧nö̧ 30nö huotö ttu̧ru̧hua̧ päi'önä, pä'inö Amasaimä: "Ujutumä ucu cumöhuäyotö päi'önä huotöjä, David. Ujutumä ucutäcu kä̧tö̧jä̧, Isaítä i̧tti̧mä̧ huȩnȩ juiyönä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuturu ppä'ädä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ huȩnȩ juiyönä ppätädäcuotöjä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuä'o Dios ppädacujä. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Davidmä jahuätörö esecuäji'ca̧mä̧ umöhuäyotö tturuhuotö päi'önä u̧ju̧ni̧nä̧u̧.19Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Manasés umöhuäyotö'inä yotucupönä icuipinä̧tö̧ Davidcu ttesecua pä'ö ji̧yȩ mo̧ro̧ ichinätö filisteoscu, Saúltä tta̧bo̧i̧ya̧ jö̧nä̧ tturohuähua pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ppä'ädocotö pinätö filisteos ttö̧ja̧rö̧mä̧, jahuätö filisteos ttö̧ja̧mä̧ jä'eputä ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧ Davidrö ya'opö tticua pä'ö, jahuätömä pä'inätö̧: "Ja̧u̧mä̧ icuipö jui̧yä̧cua̧ ujturu u̧ru̧hua̧ Saúlcu icha pä'ömä ujuturu i̧mi̧cu̧nä̧ 'cuäopa'acu pä'ö. 20Siclagra̧'a̧cu̧ ichinö umöhuäyotö ppä'ächinä̧tö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Adnas'i̧nä̧, Jozabad'i̧nä̧, Jediaiel'i̧nä̧, Micael'i̧nä̧, Jozabad'i̧nä̧, Eliú'i̧nä̧, Ziletai'i̧nä̧, tturuhuotö päi'önä ki̧nä̧tö̧ Manasés umöhuäyotömä. miles jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧.21Jahuätömä David ppä'ädinä̧tö̧ rohuäu ttiäre näucuärä̧huä̧cuä̧ ttö̧ja̧rö̧, ä̧tȩcuä̧nä̧tä̧ curä rohuähuäcuähuä ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä jahuätömä curä ruhuähuätö ttö̧ja̧ tturuhuotö päi'önä ki̧nä̧tö̧. 22Mo̧ro̧ 'cuäopäji o'ca'a koro mo̧ro̧ i'chächinä̧tö̧ Davidrö ppättäda pä'ö, ja̧u̧nu̧ o'ca'a recuätö su̧ro̧da̧u̧ru̧ ku̧nä̧ri̧nö̧, Dios umöhuäyotö recuätörö u̧ju̧nä̧ri̧nö̧ ta'anö.23Pitö ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ huȩyu̧tu̧ rutähuotö pinätö̧mä̧ curä rohuähuäcuähuä ttö̧ja̧mä̧, David ö̧jo̧mȩcu̧ Hebrónnä, ja̧'hua̧nö̧ Saúl uruhuo jä̧ji̧ ttiyipa pä'ö, u̧ru̧hua̧ Dios päinöta'anö. 24Judáttö rä'opinätömä curä obittömä, cuoräu o̧juä̧ so̧u̧nä̧ aditäcuähuä ju'cohuinätömä pitö ji̧na̧'a̧ 6,800nö̧ huotö curä tturohuähua pä'ömä jo̧mȩnä̧ hui̧nä̧tö̧. 25Simeonitas ttö̧ja̧ttö̧mä̧ 7,100nä̧ huotö ji̧na̧'a̧ curä tturohuähua pä'ömä jo̧mȩnö̧ huinätö̧.26Levita ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ 4,600nö̧ huotö curä rohuähuäcuähuä ttö̧ja̧mä̧. 27Aarón ahuaruhuä 'cotö ttu̧ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧ Joidamä, ja̧u̧cu̧mä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ 3,700nö̧ huotö. 28Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Sadoc ubo mö̧ä̧ya̧ ju̧ru̧hua̧ yecuäcuähuä'inä jui̧'a̧, jä'o ahuaruhuättömä ku̧nä̧ri̧nö̧ 22nö̧ huotö ttö̧ja̧ tturuhuotörö.29Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Benjamin ahuaruhuä o'cotöttö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Saúl ahuaruhuä o'cotöttömä tres milnö huotö ji̧na̧'a̧. Jahuätöttö yotucupönämä Saúl hueinöta'anötä̧ jȩpä̧tö̧ji̧na̧'a̧ jita pi̧yȩ mo̧ro̧ jubö. 30Efraím ahuaruhuä o'cotöttömä 20.800nö curä ruhuä ji̧na̧'a̧, tä̧'o̧tö̧ mi̧nä̧tö̧tä̧ päi'önä ucuounä ko̧cuä̧tö̧. 31Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Manasés ahuaruhuä ju'totö jomenö huotömä̧ dieciocho milnö huotö u̧mä̧tö̧ ucuounä ko̧cuä̧tö̧ i̧chi̧nä̧tö̧ ji̧na̧'a̧ David ru̧hua̧ päi'önä ppättäda pä'ö.32Isacarttömä doscientonö tturuhuotö täbocu Israel ttö̧ja̧ jȩtä̧cuo̧tö̧ja̧ ujutumä päcuta'anö pättinö ji̧nö̧ huo̧juä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. O'catoi'önä jahuätö ttahuaruhuämä jahuätö huetta'anätä ko̧cui̧nä̧tö̧. 33Zabulón ahuaruhuättömä cincuenta milnö curä ruhuä ji̧na̧'a̧, jo̧mȩnö̧ huo̧juȩtö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧ rohuäcuähuättömä jo̧mȩnö̧ huotö pätecuächomenä pättöta'anö ttörohuähua pä'ö.34Neftalí u̧mu̧huäyotö su̧ro̧do̧u̧ttö̧mä̧ jahuätö o'catoi'önämä treintasiete milnö su̧ro̧do̧u̧ ji̧na̧'a̧ tto'ecuäbi'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dacua o̧'quȩ su̧'ä̧rä̧ huotö. 35Dan umuhuäyotöttömä 28,600nö huotö u̧mä̧ttö̧ jo̧mȩnö̧ huo̧juȩcuo̧tö̧ ttörohuähua pä'ö.36Aser umuhuäyotöttömä 40,000nö huotö u̧mä̧ttö̧ jo̧mȩnö̧ ttörohuähua huo̧juȩcuo̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 37Jodán aje päcuädotonämä, rubenitattö'inä gatitattö'inä ja̧'ha̧ta̧'a̧nö̧ Manasés u̧mu̧huäyotömä 120,000nö u̧mä̧tö̧ curättö rohuäcuähuämä jo̧mȩnö̧ 'chu̧'ä̧rä̧tö̧ ji̧na̧'a̧.38Pitö su̧ro̧do̧u̧mä̧ jo̧mȩnö̧ rohuäcuähuä ku̧nä̧rä̧tö̧mä̧ ichinätö̧ Hebrónra̧'a̧cu̧ David'rö Isrel rȩjȩ o'cajuiyönä ruhuo hueönä pättäda pä'ö. O'catoi'önä Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ David'rö ru̧hua̧ ö̧ji̧ya̧tö̧tä̧ päi'önätä. 39Jahuätömä David ö̧jo̧mȩ ko̧cui̧nä̧tö̧ hubodäcua mo̧ro̧ ttu̧cua̧ cuä̧nö̧ au hua'amä ttahuaruhua ttu̧cuä̧'i̧nä̧ tta̧huä̧'i̧nä̧ huettäja'attö̧. 40Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ jitö tö'cönä kocuätö Isacar'inä Zebulón'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Neftalí'i̧nä̧ i'chächinä̧tö̧ ttu̧cuä̧ pan burroto̧nä̧'inä camellotö̧na̧'i̧nä̧ mulanä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧cä̧yö̧na̧'i̧nä̧, koro'inä pasteles de higo, pasa i̧sa̧ppȩ'i̧nä̧ vino isoya 'inä a̧dȩja̧'inä pä̧ca̧yö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ovejatö̧tö̧'i̧nä̧, Israel ötahuiyättömä pä'cäri esehuinätö.

Chapter 13

1Davidmä recuätörö hue'ätörö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ciennö huotörö tturuhuotörö'inä jä'epö ä̧ju̧cui̧nö̧. 2Davidmä ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧rö̧ pä'inö: Ucuturu adihuomenä jö̧ttö̧mä̧, pi̧yȩmä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ ichö jö̧ttö̧mä̧ o'cajuiyönä̧tä̧ tahuaruhuä ti̧jä̧hua̧tö̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ pönä'i̧nä sacerdotetö̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ'i̧nä̧, Levi ahuaruhuä ttö̧ja̧cu̧ ötahuiyänä'inä huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ huedönä hue'ätucuittö. 3Ujutu pätti'a pä'ö ji'ähuätucuitö. Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios esecuinö ȩco̧ca̧ pä'äjita'anö ujutu tö̧jo̧mȩcu̧ chi'chächa hue'ätucuittö, isopäi'önätä Saúl ruhuo hueinö pä̧nä̧mä̧ churutä pä̧huä̧rö̧jö̧mä̧ usocotö pinä̧tö̧jä̧. 4Ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä jäepäjimä jȩpi̧ pättinäcu̧, juhua'amä ttö̧ja̧ tottomenämä adihuomenä ja̧'a̧ttö̧.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧rö̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧ti̧pi̧nö̧, Egiptonä ro̧to Sihorttö kä̧mä̧dö̧ Hamat jubö cä'ädö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ Quiriat Jearimra̧'a̧ttö̧ i'cächa pä'ömä. 6Davidmä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ o'catoi'önä̧cu̧ Baalara̧'a̧cu̧ 'cha'achinä̧tö̧, ju̧huȩnȩmä̧ Quiriat Jearim pä'ö ottinome ji̧na̧'a̧, Juda ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ tti'cächa pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧nä̧ u̧cuo̧cuä̧cuä̧huo̧ca̧, huä̧mȩnä̧ querubien pä̧ttä̧u̧ ttö̧ja̧cuo̧ca̧.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧mä̧ carucätta jareättanä rötinätö̧. Jahuätömä Abinadab ojusodera̧'a̧cu̧ i'cächinä̧tö̧. Aza'inä Ahio'inämä carucätta juȩ'ȩpä̧ri̧nä̧tö̧. 8David'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧cu̧ ttujurucu Dios to̧ö̧rä̧mȩttö̧ eseu tö'inä̧tö̧. Jahuätömä appiyänä 'porö, isäbanä cuä'ö, obi korobicu cuähuächönä cuä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ trompetanä ppö'ö ra̧'i̧nä̧tö̧.9Jahuätömä pättanä Quidón pättome (Trigo) ttitirome tti̧rȩbȩhui̧'o̧mȩnä̧, Uzamä i̧so̧ca̧ 'chuhuäda pä'ö umö ki̧'ä̧di̧nö̧ pä̧cä̧yu̧ äcuächi'ö ma̧tti̧yä̧cu̧. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧'ä̧i̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ tejädi'ina'a Uzarö ja̧'hua̧nö̧ päi'omenä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧rö̧ cuä'ö icuinö, juhua'amä i̧so̧ca̧ 'chuhuäda pä'ö umö ki̧ä̧dä̧jo̧ȩmȩttö̧. Ja̧u̧mä̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ 'coru pä'i'inö. 11Davidmä ra̧huä̧ri̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Uzarö cuä'ö icuäjiyäcu. Ju̧huȩnȩ ji̧no̧mȩmä̧ jitä mo̧ro̧ jubö päiu'önä Pérez Uza pä'ö ottomä.12Davidmä ye'ecuinö̧ Diosrö ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧. Ja̧u̧mä̧ pä'inö: "¿Tocu chi'chächa'anö̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧mä̧ isodera̧'a̧cu̧mä̧?" 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä idepiyuttömä ju̧huo̧ca̧mä̧ pporädömä icuocö pinö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Geteo ttö̧ja̧sa̧ Obed Edom ojusode jätätä rötinö̧. 14Dios esecuinö ȩco̧ca̧mä̧ Obed Edom ojusodenä̧mä̧ kä̧hua̧tö̧ huämetucuä jo̧mȩnä̧ ki̧na̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ahuaruhuärö'inä iäre u̧ju̧nä̧rö̧'i̧nä̧ adihuomenä ppädinä̧cu̧.

Chapter 14

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Hiram, Tiro ötahuiyä ruhuämä huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧rö̧ hue'inö Davidrö jiähua pä'ö cedro dauhuiyättö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dauhuiyä adicuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ juhua'atäcu ttoju odehuiyä adicuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, jahuätömä idode aditinätö̧ ja̧u̧ ojusode päi'önä. 2Davidmä huo̧jui̧nö̧ chu̧ru̧hua̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä cä'epö u̧huȩnä̧cu̧sä̧ pä'ömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ aditähuä ruhuo hueähuä cä'epö uhueninäcu Israel ttö̧ja̧rö̧ adihuomenä.3Jerusalénttömä Davidmä irecu̧qmö̧ recuätörö ȩmi̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ recuätö i̧tti̧mö̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧ u̧mö̧tö̧rö̧'i̧nä̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 4Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ i̧tti̧mö̧ juhuorö uhuäpächinä̧tö̧ tti̧mi̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ ttidepiyuttö Samúa'inä, Sobab'inä, Natán'inä, Salomón'inä , 5Ibhar'inä, Elisúa'inä, Elpelet'inä, 6Noga'inä, Nefeg'inä, Jafía'inä, 7Elisama'inä, Belliada ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Elifet'i̧nä̧.8Täcö filisteoamä ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧ Davidmä uruhuo cä'epö ttö̧huȩnä̧cu̧ pä'ö Israel rȩjȩnä̧mä̧ jahuätö o'catoi'önä Davidrö usu 'chi̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ David ä̧ju̧cui̧nö̧ jahuätö ttötö'cö ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ jueönä 'chinö jahuätörö urohuähua pä'ö. 9Filisteos ichinätö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Refain möä'ca ka̧cu̧ jȩpö̧ icuinätö̧.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ David Diosrö jä'epinö ppädarö pä'ö. Ja̧u̧mä̧ pä'inö ¿Tocu jȩpö̧ rohuäu tticu'anö huotöttö filisteosmä? ¿Ttö chumönätä̧ cui̧yä̧cua̧jä̧ jahuätörömä Ttu̧ru̧hua̧mä̧ pä'inö: rohuähui ucu cumönä chiyäcujä̧. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ rohuähuinätö̧ Baal perazim pättome jubö päi'önä juhuorötä si'epö icuinäu̧, juorö pä'inö: Ja̧u̧mä̧ pä'inö chu̧ru̧hua̧mä̧ ttö chumönätä̧ jjuruhuönä jȩpä̧ji̧ chaboiyotörö ajiya pä̧i̧cu̧nä̧ huerächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juȩnȩmä̧ i̧mi̧mä̧ Perazim pä'ö o'inätö̧. 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ filisteosmä cä'ädinätö̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ David hue'inö ku tticua pä'ö.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ filisteos ya'acutä jȩpä̧'chu̧ icuinätö̧. 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä Dios ppädarö pä'ö jä'epinö pä'äjita'anö Dios pä'inö ja̧u̧ru̧ "Ttä'cacumä tturohuähuö juiyö'anö ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ttotepö'anö ja̧'a̧ taboja'anätä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tätucui jahuätö ttö̧jo̧mȩ Bálsamo de'a i̧sä̧sa̧ jacuänä.151617Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ rä̧mi̧pa̧'a̧ cuä̧ju̧cuo̧mȩnä̧ kä̧rö̧'coppa icha'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ dauhuiyä ju'tä päjuriyä Bálsamo de'a i̧sä̧sa̧ ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ cujurucu rähuähui.

Chapter 15

1Davidmä chutä idepiyunä oju odehuiyä päi'önä aditinö. Ja̧u̧mä̧ jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ ku̧ni̧nö̧ Dios esecuinö ȩco̧ca̧ kä̧cuo̧mȩ'i̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ kä̧cuode isode i̧sa̧ i̧jȩta̧ttö̧ 'tu̧'u̧ aditinö. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä pä'inö: "Suro Levi ahuaruhuätä Dios esecuinö ȩco̧ca̧mä̧ ttu̧huä̧do̧hua̧ pä'ö ja̧'a̧, isopäi'önä jahuätömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pojopö ȩmi̧nä̧u̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ cuettäda pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧ iäre 'cuäopönätä̧ a̧di̧tä̧rö̧ ttö̧ja̧ pä'ö." 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä Jerusalén ötahuiyänä Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önärö̧ ca̧ca̧ti̧ pi̧nö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ pä̧cuo̧mȩ aditö u̧ju̧ni̧no̧mȩcu̧ ttȩpi̧ya̧rö̧ pä'ö.4Davidmä Aarón i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Levi ahuaruhuä 'cotörö'inä ca̧ca̧ti̧pi̧nö̧. 5Coat ahuaruhuä'cotöttö ttu̧ru̧hua̧mä̧ Uriel ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuä umätö̧mä̧ 120nö jo̧mȩnö̧ huinätö. 6Merari ahuaruhuä'cotöttö ttu̧ru̧hua̧mä̧ Asaías ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuä u̧mätö̧mä̧ 220nö jo̧mȩnä̧ huinä̧tö̧.7Gersón ahuaruhuä'cotöttö ttu̧ru̧hua̧mä̧ Joel ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuä umätö̧mä̧ 130nö̧ jo̧mȩnö̧ huinätö. 8Elizafán ahuaruhuä'cotöttö ttu̧ru̧hua̧mä̧ Semaías ji̧na̧'a̧, ahuaruhuä umätö̧mä̧ 200nö̧ jo̧mȩnä̧ huinätö̧. 9Hebrón ahuaruhuä 'cotöttö ttu̧ru̧hua̧mä̧ Eliel ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuä u̧mä̧tö̧mä̧ 80nö̧ huinä̧tö̧. 10Uziel ahuaruhuä 'cotöttö ttu̧ru̧hua̧mä̧ Aminadab ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuä u̧mä̧tö̧mä̧ 112nö̧ jo̧mȩnä̧ huinä̧tö̧.11Davidmä sacerdote Sadocrö'inä Abiatarö'inä ä̧tȩpi̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Levi ahuaruhuättömä, Urielrö'inä, Asaíasrö'inä, Joelrö'inä, Semaíasrö'inä, Elielrö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Aminadabrö'inä. 12Ja̧u̧mä̧ jahuätörö pä'inö: Ucutumä Levis ahuaruhuä tturuhuotöjä. Cua̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ töcäu icuätucui ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧jä̧hua̧tö̧rö̧'i̧nä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ 'chacuädätucuäcua'anö, ju̧huo̧ca̧ ka̧ pä'ö aditö chu̧ju̧ni̧no̧mȩcu̧.13Ucutumä ä'cojimä ȩpo̧co̧tö̧ pä'ijätöjä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ucuturu ro̧'ȩpä̧ji̧, juhua'amä churutä ujutu tusoca'a jä̧ja̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueinö huȩnȩ'i̧nä̧ tucuotocome jo̧mȩnä̧." 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdotetö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Levis ahuaruhuä'inä tta̧mu̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ töcäu icuinä̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Israel ttö̧ja̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ 'chattäda pä'ömä. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Levis ahuaruhuämä Dios esecuinö ȩco̧ca̧ o̧'qui̧yä̧ ttu'upi'quiyunä huȩnä̧u̧ huä̧do̧hui̧nä̧tö̧, Moisés hueita'anö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jȩttä̧cuȩ i̧huȩnȩnä̧ jiähuinöta'anötä̧.16Davidmä Levis ahuaruhuä tturuhuotörö ucuocuinö̧, tti̧jä̧hua̧tö̧ 'porö ra̧ttä̧cuo̧tö̧rö̧ hue'ö ku̧ni̧nä̧tö̧; appiyänä 'porähuänä'inä, arpasnä 'porö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tobirenä cuättönä'inä, pä̧i̧cu̧nä̧ rä̧mi̧pö̧nä̧ juhua'atäcu eseu ra̧ttö̧nä̧. 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Levis ahuaruhuämä Hermán Joel i̧tti̧rö̧ hue'ö ku̧ni̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧hua̧ru̧hua̧ Berequía i̧tti̧ Asafrö'inä. Jahuätömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Merari'inä Cusaías i̧tti̧ Etán ahuaruhuärö'inä hue'ö ku̧ni̧nä̧tö̧. 18Jahuätu ttahuaruhuä tti̧dȩ'a̧nä̧ hue'ö ka̧cui̧nä̧tö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧: Zacarías'inä, Jaazielm Semiramot'inä, Jehiel'inä, Uni'inä, Eliab'inä, Benaía'inä, Maasías'inä, Matatías'inä, Elifelehu'inä, Micnías'inä, Obed Edom ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jeiel'i̧nä̧, äpate ä'ca tta̧'ä̧rä̧tö̧ ji̧na̧'a̧.19Ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧mä̧ Asaf'inä Etán'inämä broncettö̧ adicuä obi pä̧i̧cu̧nä̧ rä̧mi̧pö̧nä̧ cuätta pä'ö huȩtti̧nä̧u̧. 20Zacarías'i̧nä̧, Aziel'i̧nä̧, Semiramot'i̧nä̧, Jehiel'i̧nä̧, Uni'i̧nä̧, Eliab'i̧nä̧, Maasías'i̧nä̧, Benaía'i̧nä̧mä̧ Alamot pä'ö micunä ka̧cu̧ appiyänä 'porinä̧tö̧. 21Matatías'i̧nä̧, Elifelehu'i̧nä̧, Micnías'i̧nä̧, Obed Edom'i̧nä̧, Jeiel'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Azazía'i̧nä̧mä̧ arpanä 'porätörö juȩ'ȩpä̧rö̧ o'ipinä̧tö̧.22Levis ahuaruhuä ttu̧ru̧hua̧ Quenaníasmä ra̧huä̧huä̧nä̧ oipö ra̧'ö̧ ji̧na̧'a̧ juhua'amä ra̧huä̧huä̧ huo̧juȩcuä̧ ttö̧ja̧sa̧ jo̧mȩttö̧. 23Berequías'i̧nä̧ Elcana'i̧nä̧mä̧ i̧so̧ca̧ tta̧huä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧. 24Sebanías'i̧nä̧, Josafat'i̧nä̧, Natanael'i̧nä̧, Amasai'i̧nä̧, Zacarías'i̧nä̧, Nebaía ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Eliezernö̧mä̧, sacerdotes jö̧nä̧ huotömä, Dios esecuinö ȩco̧ca̧ ä'cattö trompetanä ppö'inätö̧. Obed Edóm'inä Jeh'ias'inämä i̧so̧ca̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧.25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ David. Israel ttö̧ja̧ tturuhuotö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ recuätörö hue'ätö'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ Obed Edóm ojusodenä pa̧'a̧ esehuäyotö ȩmö̧ 'chi̧nä̧tö̧. 26Levis ahuaruhuä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ ttu̧huä̧do̧hua̧'a̧nä̧ Diosmä ppä̧'ä̧dä̧ri̧nö̧, jahuätömä pä̧cä̧yu̧mä̧ sietenö huotörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ovejastö̧ u̧mä̧tö̧mä̧ sietenö huotörö ku icu iyinätö.27Davidmä ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ jacuänä ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ lino pö̧jä̧ta̧ a̧di̧huä̧ta̧ 'ca̧tä̧hui̧nö̧, Levia ahuaruhuä i̧so̧ca̧ huä̧do̧huä̧tö̧'i̧nä̧, ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Quenanías ra̧huä̧huä̧ u̧ru̧hua̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Davidmä sacerdotetö ttö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ lino pö̧jä̧ta̧ 'ca̧tä̧hui̧nö̧. 28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ eseu huopäyotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧sa̧ ä̧ja̧ i̧sa̧na̧nä̧ ppö'äyotö, obinä'inä cuä'äyotö, juhua'atäcu appiyänä 'porö kä̧nö̧ arpanä'inä 'poräyotö 'cha'adinä̧tö̧.29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuino ȩco̧ca̧ David idepiyura̧'a̧ rȩbȩhui̧po̧mȩnä̧, Saúl ittiju Micalmä ventananä topinä̧ju̧. Jahuäjumä ru̧hua̧ David eseu töa'a topinä̧ju̧. Ja̧'hua̧nö̧ topömä ka̧'cua̧nä̧ ja̧u̧rö̧mä̧ cöjö'cö juiyönä topinä̧ju̧.

Chapter 16

1Jahuätömä Dios ö̧jo̧ca̧ i'cächinatö, jahuanö ja'a rutinätö ke'copetäi David pujäta̧ttö aditino̧ dänä̧ ä̧täcuanä jo̧catä̧ ita pei. 2Jahua̧nö̧ ja'a iyinätö ttiärä ku'icö iyahuä'ina jahuata'ano adihuä̧ kȩ'cuehuä̧'ina Jahua̧nö̧ ja'a David kuiicu iyahuä cä'adä i'ca Ja'apino tturuhua iminä jähuätö ttä̧ja̧rö̧ adinä̧tä̧ ttijäpäi 3Jahua'nö ja'a jorömä 'quä̧ a̧picuinaö o'cato inarö Israel ttö̧jaro̧mä̧ tajöcuäyotörö yorätähunätä, nätörö'ina, U̧mätö̧rö̧'ina Jahuata'a̧nö̧ panttö'ina , umätö̧rö̧ 'ina, Jahua̧ta̧nö̧ Sanä'ca jeä̧cuähuatto'ina iyinä̧ö jottapunä4David hueö 'Kuinö ppä̧dä̧racua̧hua̧ ttöjarä̧ Levitärö Dio ioca a'ca jö̧mä pämä̧nö̧ jättäpapäö. Israel ttöja̧ ttianahuarö. Pa'cär ijepö'ina , adihua päöna Jahuata'ano tturuhuaro ese ö rä̧ö̧nä 5Jahuätö Levitamä pitö Jina'a , a'canä Oicuäsamä jina'a Asaf, jau icomänä oicuä̧ sama jina'a Zacaria: Jeiel'ina, semiramot 'ina, Jehiel ina Matatias, Eliab'ina, Obed-Edom' ina Ja̧huata̧'nö̧ Jeiel' ina . Pitöma tti̧ärä rahuahua epö pori̧na̧tö̧ jahuata'ano cuö rahuahuabana'ina .Asaf mä pȩi̧cunä rämipönä po̧ri̧nö̧ 6Sacerdote Benahia'ina ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Jahaziel' ina , Recuonänö ju'ca'a fui̧nä̧tö̧ Fuahuananä Dios ujöca̧ a'ca Jo̧ma̧7Jahuano ja'a jaunö̧ mo̧ro̧ , David a̧cömänaji Asafrö teinö̧ Jahuata'anos ja̧hua̧to̧rö̧ 'ina rattäpäi Turuhuarö eseönö 8Tu̧ru̧hua̧rö̧tä̧ tesehua peetöcui 9Jaurota raetöcui , eseö̧nö̧ ra̧ȩtö̧ cui̧ Ja̧örötä : Ucuocuatöcui o'ccahuiyunä aditahua adiuna ijepeimä10Esehuetöcui surönä jiä imina. Jitö̧na töahahuaro Diosrö usatömä tamiso qui jacuana ttäsehui̧pä̧cua̧nö̧ 11Dios ujurötä usetöcui quäcuädiätöcuaca atä cuacua huȩnȩrötöcui Jaunätä12Jau jȩ imä amäcuädäcui adiunätä ijä pächä̧imä , ttijä ttiäröhuähuä 'ina Jahuata'ano jiäö u̧ju̧ninö̧nä̧ 13Ucutö Israel ahuaröhuä 'cotömä umuäyotöoma , ucutö Jacob ahuarohuämä, eminä̧ö̧jä̧ 14Dios tä ja'a , ujutu tanahu amä, jauma jiäö u̧ju̧ni̧nö̧mä̧ pije rȩjȩ jettäyä̧ jätä ka'a.15TTa̧a̧ rä̧cuahuätö cui jiaö ujuninö cuöpönta amu̧cuä̧dö̧nö̧ Jau pau cu'ninö recuatörö mil jo̧mä̧nä̧ o'ca'anä ichätörö 16Amöcuadätö cui Jau Abrahan rö'ina jiäö ujunino̧ma Jahuata'ano Isaac rö sopä'inä pä'inö. 17Piya jina'a Tecu Jacob rö Ji'a̧huinö̧mä tta̧huäräcuä'i̧ Jomenö . Jahuata'ano Israel nämä todecuinöse ese 'acuhuä beipe chocö jahue 18Jau peino: "ttotä chiyacuasȩ Canaan reje cuite mötto chiya pedi̧näjȩmä̧19ttömä̧ päinö̧sä̧ pi̧yȩmä̧ ji̧nä̧ recuätucuiyätucuäi, a̧u̧cuo̧tu̧tä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ichäcuähuotö rȩjȩttö̧mä̧. 20juätumä 'chi̧nä̧tö̧ tti̧rȩji̧yä̧ pö̧nä, korotu röhuotu huettö o̧nö̧nä̧. 21ja̧u̧mä̧ hueocupinö̧ ya̧tȩ i̧nä̧ pä̧i̧cu̧nä̧ hueö jȩa̧tu̧pemä̧; juäturu repeö röhuoturu ra̧huä̧ru̧nö̧. 22pa̧a̧nö̧ päinö̧: "mä̧cuä̧tu̧cuo ȩmö̧chu̧ju̧ni̧nä̧u̧ru̧mä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ surojunämä̧ jȩ'cuä̧tu̧cuä̧ chiäre profetastö̧ru̧mä̧".23Tu̧ä̧nä̧hua̧rö̧ ra̧a̧tö̧cui̧, pi̧jä̧ o'cajuiyunä̧. jiähuätucui ppäädäjäjimä̧ mo̧ro̧ 'cuäoputanö̧. 24öadihuä i̧jȩpä̧tu̧cui̧ pi̧jä̧ pa̧ja̧cunä̧, pi̧jä̧ pa̧ja̧cu̧nä̧ adihuä juei jȩä̧jä̧yö̧.25Tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ buo ja̧a̧ttö̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ri̧ä̧nä̧tä̧ ttesehuapehua̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ korotu tti̧ä̧nä̧hua̧tu̧ i̧nä̧ yettecuapehua̧ ja̧a̧ttö̧. 26koro rȩjȩ ttö̧'ja̧ tti̧ä̧nä̧hua̧tu̧mä̧ tätähuä o'catä ja̧a̧ttö̧, ja̧a̧hua̧nö̧ ja̧a̧na̧ yidemä mo̧ro̧ji̧yä̧ aditunö̧ Tu̧ä̧nä̧hua̧ ja̧a̧. 27 i̧tȩa̧u̧ i̧nä̧ öjurö i̧nä̧ ka̧a̧ u̧jo̧mȩmä̧. eseäcuähuä i̧nä̧ öjurö i̧nä̧ u̧jo̧mȩmä̧.28iyätucui Tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧, utahuiyänä ttähuäruhuäpönä̧ kä̧tö̧, Tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ iyätucui eseäcuähuä i̧nä̧ cujurutucö i̧nä̧; 29iyätucui Tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧mä̧ eseäcuähuä i̧mi̧nä̧ micuäunä̧. I'cächätucui cuiäre iyähuä ja̧hua̧ta̧nö̧ i'ä a'cajo̧mȩ ichätucui. Tö̧ä̧nä̧hua̧ tȩa̧u̧nä̧ i̧jo̧mȩ ä'ca ja̧rȩyu̧nö̧ pä̧mä̧nä̧tu̧cui̧.30tti̧ä̧hui̧pi̧ I'ä ca'cajo̧mȩttö̧, rȩjȩ o'cajuiyunä̧. tacu jo̧mȩnö̧ jȩpu̧kö̧nä̧hua̧ ka̧a̧ pi̧jä̧nä̧mä̧; boreapemä̧ juiyaa. 31mo̧ro̧ji̧yä̧ i̧nä̧ pi̧jä̧ rȩjȩ i̧nä̧ esehuipätucui; pi̧jä̧ pa̧ja̧cö̧nä̧ päätucui: "Tö̧ä̧nä̧hua̧tä̧ ja̧a̧ hueömä̧."32aje rioto i̧nä̧ ra̧huä̧ri̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ o'catoinä̧ juotonä̧ ka̧cuä̧tö̧ i̧nä̧ esehuächiö huopätucö. ttiättöyu i̧nä̧ esehuächii ja̧hua̧ta̧nö̧ o'catoinä̧ juȩnȩ ka̧cuä̧tö̧ i̧nä̧. 33ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧ dauhuiyä i̧nä̧ eseu huottunä̧ jȩpä̧tö̧cui̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ i'ä a'camȩttö̧, rȩjȩra̧ ro̧ȩpö̧ icha ja̧a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧.34Tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ adihua päättöcui, ja̧u̧mä̧ adihuä i̧sa̧ ja̧a̧ttö̧, rȩri̧jö̧nä̧ toömä̧ beipocatä 'chö̧ä̧ru̧ja̧a̧ttö̧. 35ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧ päätöcui: "tö̧ji̧pö̧nä̧ ppääditö, Dios öjuturu ppä̧ä̧dä̧rö̧. yȩnȩtȩtä̧ ju̧nä̧ kö̧ni̧tö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ppääditö korotö ttidepiyuttö, ro̧u̧ cui̧mi̧nä̧ adiu pätäpe ja̧hua̧ta̧nö̧ ucurutä adiu eseu jȩtape."36Tö̧ä̧nä̧hua̧, Israel Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios, tesehuaru päätöcui beipö juiyu kä̧mä̧do̧mȩttö̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ beipö juiyu jöbu. utahuiyä ttö̧ja̧mä̧ päinä̧tö̧: "jua̧a̧nö̧tä̧ ja̧a̧cuä̧" ja̧hua̧ta̧nö̧ eseshuinä̧tö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧.37ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧ttö̧ Davidmä̧ kö̧ni̧pi̧nö̧ Asaf rö̧ i̧nä̧ i̧jä̧hua̧tu̧rö̧ i̧nä̧ Dios esecu u̧jo̧ca̧ pä̧tȩcuä̧nö̧, juenȩtä̧ Dios esecu u̧jo̧ca̧ pä̧tȩcuä̧nö̧ kä̧nö̧ ttaditape, mo̧ro̧ a̧u̧cuä̧ ttaditäjäyuttö̧ topu. 38Obed-Edom sesenta y ochonö̧ ttahuäruhuäcö juȩnȩtä̧ 'cä̧tȩnä̧. Obed-Edom, Jedutún i̧tti̧ i̧nä̧, Hosa cö yo̧mȩtȩnä̧, apate tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧'ja̧cö̧ 'chi̧nä̧tö̧, 39Sadoc, Sacerdote ttö̧'ja̧ i̧sa̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ ahuäruhuä Sacerdotes ttö̧'ja̧mä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ ppättädape Dios ö̧jode pä̧tȩcuä̧nö̧ Gabaón jö'tä.40juätumä ttiäre kuicu iyähuä ttiyape ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ mo̧ro̧ i̧nä̧ yodo i̧nä̧. Tö̧ä̧nä̧hua̧ iäre hueähuä huȩnȩ Israel ttö̧'ja̧rö̧ hueähuä jö̧nä̧ iyinö̧nä̧ pö̧ta̧nö̧tä̧. 41Hemán i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Jedutún i̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ juȩnȩtä̧ tti̧mi̧ pö̧nä̧ huo̧ttä̧jä̧jö̧ ttii̧ja̧cuo̧mȩ, Tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ adihua pätta päö, rȩri̧jö̧nä̧ topu jȩä̧cuä̧huä̧ beipö̧juiyunä̧ jȩtta̧pe ttesecua ja̧a̧ttö̧.42Hemán i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Jedutún i̧nä̧ trompeta ppudapäö ki̧nä̧tö̧, cínbalos i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ koro ro̧ö̧ jähuä ra̧u̧kä̧nö̧ 'porähuä i̧nä̧. Jedutún i̧tti̧mö̧mä̧ apate huäadö kö̧ni̧nä̧tö̧. 43ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧ utahuiyä ttö̧'ja̧mä̧ ttoju odehuiyäcu ppa̧a̧chi̧nä̧tö̧ David i̧nä̧ oju isodera̧ ppa̧a̧chi̧nö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ahuäruhuärö adiunä̧ päö kö̧ni̧nu̧.

Chapter 17

1Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a David ojusodenä ö̧jo̧mȩnä̧ profeta Natánrö pä'inö: Adiunä jo̧co̧cu̧sä̧ ttömä chojusode cedro dauhuiyä adiu juäittö adicuodenä chö̧ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios hueähuä huȩnȩ ȩco̧ca̧mä̧ pö̧jä̧ta̧ ttoecua'atä ka̧'a̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ profeta Natán ädätö pä'inö: ya̧nä̧ cuamiso'qui jacuättö cuamöcuädäjimä jȩpi̧, Diosmä ucutäcu kö̧.3Ja̧hu̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧nö̧ yodotä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios i̧huȩnȩ ichina Natanrö pa̧'a̧nö̧ kä̧nö̧: 4"Täi ja̧hua̧ta̧'nö̧ chö̧mö̧huä̧ya̧ David'rö jiähui: pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päömä: ucumä tu̧'o̧cö̧ jä̧cua̧jä̧ ttö chö̧jä̧cuode isodemä. 5Ttömä ko̧cu peiyösä isodenämä Israel ttö̧ja̧rö̧ ttö chicächinö mo̧ro̧tä̧ kä̧mä̧dö̧ jitä mo̧ro̧ jubö päiönä. Ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧tä̧ ttömä pö̧ja̧ta̧ttö̧ adicuäba isodenätä̧ kȩi̧yö̧sä̧ kuicu iyähuometä̧, ri̧ä̧nä̧ koromenö pönätä̧. 6O'ca juiyönä tti̧chö̧ o̧du̧nä̧mä̧ ttömä chȩi̧yö̧sä̧ o'catoinä Israel ttö̧'quȩtȩnä̧tä̧, ¿Ttö ya'atenä jiähuinösä tä̧ji̧ korojue Israel tturuhuotuttö korotö ttö chu̧mu̧huäyotörö tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ pädeiyahuö̧rö̧mä̧ pä'ö kä̧nö̧". ¿Dä̧bö̧ pä'ö 'ti̧cuä̧tu̧cuo̧ca̧jä̧ttö̧ cedrottö ttö chojusode?"7"Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chömöhuäya̧ David'rö jiähui: "Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios päömä: Ttömä mȩji̧yä̧'chettö rä'epö chicuinäcö̧jä̧, ohueha̧tö̧rö̧ tta̧cuä̧ro̧mȩttö̧, chidepiyu Israel ttö̧ja̧rö̧ hue'ö cö̧ja̧ pä'ö. 8Ttömä ucucutä ki̧nö̧sä̧ cui̧cho̧mȩ jö̧ta̧'a̧nö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'ca toinä cuaboyoturö'inä cuä'camettö̧ be'epejö chicuinä̧ö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttömä jȩchä̧cua̧sä̧ ucu cui̧mi̧nä̧ pi̧jä̧nä̧ kä̧tö̧ tä̧mö̧ tti̧mi̧ 'cua̧rö̧nä̧.9Ttömä chö̧jö̧dä̧cua̧sä̧ ucurumä ji̧nȩtȩ chömöhuäyotö Israel ttö̧ja̧rö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ juȩnȩtä̧ chu̧ju̧nä̧cua̧'ö̧ juätömä jitötä tta̧mo̧nä̧ ttö̧jo̧mȩ ttö̧ja̧cua̧ pä'ö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ mä̧'o̧pä̧rä̧cua̧huo̧tö̧ ttö̧ji̧yö̧nä̧. Yabocumä ttö̧ja̧ suropätö huȩtta̧ra̧nä̧ ko̧co̧tö̧ ttäcuotö, äcanä jȩttȩi̧nö̧'a̧nö̧mä̧. 10Juätö jȩtti̧nö̧ta̧'a̧nö̧ ttö hue'ö chö̧jö̧ni̧nö̧ mo̧ro̧ jubö päiönä micuäönä pä'ätörö chidepiyö Israel ttö̧ja̧nä̧, Ja̧hua̧nö̧ ttömä o'catoinä cuaboyotörö huȩdä̧cua̧sä̧. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧dä̧cu̧jä̧ Ttö, CUI̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, isode 'tö̧'ö̧ chi̧yä̧cua̧jä̧.11'Cuäopäcua'a täcö cuä̧'o̧tu̧cu̧ cui̧hua̧ pä'ö mo̧ro̧ pä̧tȩcuä̧cho̧mȩnä̧, ttömä chäräbȩä̧cua̧sä̧, ucu cuo'canä cuahuäröhuä 'cotöttö ya̧tȩrö̧; ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutä cua̧mo̧mnä̧ cuahuäröcuättö ya̧tȩ jä̧cua̧. ttömä öröhuo chö̧jö̧nä̧cua̧sä̧. 12Ja̧u̧mä̧ isode 'tö̧'ö̧ i̧yä̧cua̧ ttörö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttömä uruhuo dȩä̧cä̧'i̧nä̧ 'cuäopönä chö̧jö̧nä̧cua̧sä̧.13Ttömä ja̧u̧ Jä'o päinä chö̧jä̧cua̧sä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ chi̧tti̧ jä̧cua̧'a̧. Ttömä jȩpö̧ icuocu chä̧cua̧sä̧ esecu chö̧jö̧ni̧nö̧ jueönä kä̧cuä̧huä̧ ja̧u̧nä̧mä̧. Saulrö jȩpö̧ chicuinö'anömä̧cö̧, ucu cuä'canä hue'inörö̧. 14Ttö̧mä̧ chojusodenä chö̧jö̧nä̧cua̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ churuhunä'inä 'cuäopönätä̧, ruhuo dȩä̧cä̧'i̧nä̧ 'cuäopönä kä̧cua̧'a̧." 15Natanmä David'rö ucuocuinö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧yȩ huȩnȩ o'ca juiyönä ji'ähuinö, ja̧hua̧nö̧tä̧ 'cuo̧ti̧nä̧ toäji o'ca juiyönä ji'ähuinö.16Ja̧hua̧nö̧ ru̧hua̧ David do'ächinö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ pä̧mä̧di̧nö̧ pä'inö ja̧u̧mä̧: ¿Dichattö ttömä, CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ däje ja̧'a̧ttö̧ chahuäröhuä ttörö pȩnȩ jubö i'cächö cui̧ya̧ö̧mä̧? 17Pi̧yȩmä̧ cuiä'camettö̧mä̧ ji̧'qui̧cha̧nö̧ jahuätä ja̧ Chu̧ru̧hua̧ Dios. Ucumä cö̧mö̧ä̧ya̧ ahuäröhuä ttötö'cö'inä ucuocuejiyä tta'cacu jähuä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧jȩpä̧cu̧sä̧ ucumä yodoji chahuäröhuä ttichäcuotörö, CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios. 18¿Däje ri̧ä̧nä̧ ttö, Davidmä päda pä'ö ja̧'a̧ttö̧ ucurumä? ucumä cö̧mö̧huä̧ya̧rö̧ ucuotö jȩpö̧ i̧jȩpȩji̧yä̧. Ucumä cö̧mö̧ä̧ya̧rö̧ iyeiyä adihuäjuei ji̧yȩtȩ.19CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cö̧mö̧huä̧ya̧rö̧ adihua pä'ömä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutä cuamäcuadinö iso päi'a pä'ömä, ucumä jȩpȩi̧jä̧ pi̧yȩ ri̧ä̧nä̧ jähuä chieru juei cui̧jȩpa̧ pä'ö o'ca juiyönä cuaditähuä ucuo jähuä. 20CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuta'anö hua̧ ka̧ra̧mä̧ tohua'a, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuttö'inä ka̧ra̧mä̧ tohua'a, ujutu tä̧ju̧cuȩ iyänötä̧ 'cuäopönä. 21Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ¿Pi̧jä̧nä̧mä̧ titö ttö̧ja̧ ja̧'a̧ttö̧ cömöhuäyotö Israel huotömä, ucutanö hua̧mä̧ ditä, Dios; Egipto rȩjȩttö̧ ppacuädinä̧ö̧ ucutä cuahuäröhuä 'cua̧rö̧nä̧, ucutä cui̧mi̧ jȩcua̧ pä'ö rö̧ä̧nä̧ jähuänä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttierujuei jȩpö̧kä̧nö̧? Ucumä rö̧ä̧nä̧ ötahuiyä rä'epinöjä̧ cumuäyotö ttiä'camettö̧tä̧, Egipto rȩjȩttö̧ räcuepina̧ö̧tä̧.22Ucumä Israelttötä jȩpi̧nä̧jä̧. Cua̧mo̧nä̧ cuahuäröhuärö 'cuäopönätä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Tu̧ru̧hua̧ Diosrä juo'ächinöjä̧. 23Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucu jiäö kö̧nö̧ jȩcui̧nö̧mä̧ cö̧mö̧ä̧ya̧rö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuäröhuärö'inä 'cuäopönätä̧ ka̧'a̧, ucutä cucuocuinö̧ta̧'a̧nö̧tä̧ jȩpi̧. 24Cui̧mi̧mä̧ 'cuäopönätä̧ ka̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ri̧a̧'a̧, ttö̧ja̧ pättacu pä'ö: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧mä̧ Israel Ttu̧ru̧hua̧ Dios ja̧'a̧, chojuisodemä, David, cö̧mö̧huä̧ya̧ ojusodemä cuiä'cametä̧ ka̧'a̧nä̧.25Ja̧hua̧nö̧tä̧ ucumä, chu̧ru̧hua̧ Dios cö̧mö̧hua̧ya̧rö̧mä̧ ieru juei i̧jȩpȩjä̧ isode cuaditacua pä'ö ucutä. Pi̧yȩ jähuä ja̧'a̧ttö̧ ttömä cö̧mö̧huä̧ya̧mä̧, po̧cui̧pȩji̧sä̧ ucuru jädepa pä'ö chujuru. 26Jitämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, ucutä ja̧'a̧ Diosmä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧yȩ adihu juei jȩpä̧ji̧jä̧ jiä'ö ku̧nu̧ cö̧mö̧huä̧ya̧tö̧: 27Cö̧mu̧huä̧ya̧ ojusode adiunä päcua pä'ö i̧cha̧ pä'ö, ucu CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ adiunä pä'öku̧nȩji̧jä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuäopönätä̧ adiu pä'äcuätä jä̧cua̧".

Chapter 18

1Piyȩ o'camä̧ cua'apina'a David filisteo rohuähuinö ciepicunö. Jua̧o̧mä 'chuadinö Gat pattome juaneitahuiyämä filisteo tottocomȩcu̧ 2Jua̧amä ju̧nö̧'ca̧ma̧ Moab tti̧ja̧ro̧ röa̧cuinö̧ jua̧nö ja'a taco moabitas ttija̧ama David umuayota̧ta paina̧to̧ utahuiyana ttimi̧ta paöji̧na'a3junu'camä̧ Davidma roacui̧nö̧ Hadedro'ina Ezerro'ina, Soba jamal Ru̧hua̧ jina'a, juanu ja'ana cuea'china̧to̧ Hadad'ina Ezer'ina ttorohuö Eufrates ajȩna̧ ttuji̧napao 4Davidmä 'chuadinö cari̧qui̧yo milno jomena, juatanö uma̧to̧ ca̧hua̧yo̧toro̧ ko̧na̧ro̧toro siete mil no jomena̧ chuadinö jua̧tanö veintemilnö jomenä jina'a Haded ppada̧racuahua ttijama̧. Davidmä 'catoina cä̧hua̧yo̧turo isa'cä cu̧ca̧hua̧yoto tija̧puna ttitadapao herinö, juanö ja'aa juato ttare cari'cämä ria̧na ki'ina cienö jomenä.5Juanö ja'a Damascotto arameo ttija̧ma̧ ichinatto ppa'adina̧to̧ Ha̧da̧d'ina Ezer'ina Soba Ruhuä̧ jina'a̧, Davidmä veintidos mil jomenä cua̧i̧cui̧nö uma̧to arameosro 6Jua̧nu ja̧i'ca Davidmä kininö curä ro̧ucuahuä ttia̧ra̧ Damascatto Aram pattömȩ juata̧no̧ arameosmä juao̧ umuayotota̧ paina̧to̧ cachina̧to itahuiya ttimitapaö ju̧ma jua̧ro̧ta iyina̧to TTia̧na̧huamä Davidromä iyinö ya'acuna ca'achiapaö korome i'chomettoina7Davidmä cu̧ra̧ rohuähuö tto̧ȩcua̧racuäbi to̧a̧ca̧ttö adicua chu̧adino Hadad Ezer ttomuayotu ttare kometto Jerusalencu cachina̧to 8Jorö cun'ina tibhat'ina, Hadad Ezer ttotahuiyä jina'a Dahuimä ria'ana̧ 'chuädinö bronce. Salomonmä piyȩ broncettomä hueinö iso'ta ju'acua broncetto ttaditapaö chuar'oca̧na̧ broncetto taditapao9Juana ja'a tou, Hamat ruhua̧ , ajicui̧nö̧ Davidrö cateinä Hadad Ezer tto umua̧yo̧to̧ su̧ro̧doura̧ roacu̧ kä̧icuinaa Soba juei̧pa̧ Ru̧hua̧ jina'a 10Tou ittöromä hueinö ucuo teähuiyaropaö, Ruhuä Davidrö tȩa̧huökänomäiso jonä ppada̧cua̧ juanöjamä Davidmä̧ Hadad Ezer, roacu̧ käicua̧tto Hadad Ezer ju̧na̧mä tourö ttorähuapau jȩpo̧ ttijina'atto Ucuo tecuahuä kora̧jui cachö plata tto'ina, to̧hua̧'ca̧tto̧'ina jua̧tanö broncetto'ina 11Ruhuä Davidmä piyȩ körajui caȩpö̧ ija̧na̧pao jina'a ia̧na̧ hua̧romä juau̧cu̧ta̧ plata pattojueinä tohua̧ca̧ina catoina ttirejȩjapona̧ tti̧'chachapa'o hueättö : Edom'ina, Moab'ina, Amon ttija'ina, Fileisteos, amalec'ina12Sarvia itti,jina'a Abisaimä , edomitasrö dieciocho mil jomȩna̧ cuaicuino̧ pamäro ppa 'caruhuäbottamä. 13Edomnä̧ cura̧ ro̧huä̧cuahuä ttijaro̧mä jȩpa̧ ki̧ninö jua̧tanö catoinä edomitasmä ppa'achina̧tta David umuayotota patti'inä. Ttia̧na̧hua̧ma̧ Davidro iyinö ya'acuta ujurö iyinö koreme i'chomeina14Davidmä Israel cajuiyonä hueinä juao̧mä̧ juȩȩpa̧ri̧nö jua̧ta̧nö itahuiya ttija catoinä ro̧epinö. 15Sarvia ittijina'a joabma jua̧u̧mä̧ chinö Josafat umua̧yoto̧ suro̧dou̧ tturuhua̧ jina̧'a̧ , Ahilud ittijina' jua̧u̧ma Isacua hua ttija̧isa jina̧'a̧ 16.Ahitab itti jina'a Sadocma, Abimelecmä Abiatar itti jina'a juatomä Diostto'ina ttija̧tto'ina ppa̧da̧ra cuahua̧ ttija̧ji̧na̧'a̧ jua̧tanö Savsa huȩyo̧cua̧ ttija̧i̧sa̧ jina'a 17Joiada itti jina'a itti jina'a Benaia kinö cereteos cu'ina jua̧tanö peeleteoscu'ina David ittimomä huina̧to̧ Ruhuä̧ eppayajome jueipoto huȩnȩ kiepa jiacuahua ttija̧ jina'a

Chapter 19

1Recuo ji̧nö̧ o'ca'a 'cuäopina'a Nahas, Amonitas ttu̧ru̧hua̧ 'corujuo'ächinö, ja̧u̧nu̧ o'ca'amä i̧tti̧tä̧ ru̧hua̧ päi'önä ki̧nö̧ jä'o ö̧jä̧'i̧jo̧mȩ. 2Davidmä pä'inö: " Adiutä jȩchä̧cua̧sä̧ ja̧u̧ Hanún i̧tti̧ Nahasrö̧mä̧ ja̧u̧ jä'ömä ttörö adiunätä̧ jȩi̧na̧'a̧ttö̧." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä u̧mu̧huäyotörö huȩnȩ jittähua pä'ö hue'inö ja̧u̧ru̧ topö tti̧'cha̧ pä'ö a̧'cua̧ tta̧huȩcuo̧mȩ. David u̧mu̧hhuäyotömä dodepinätö Amonitas tti̧rȩjä̧ ra̧'a̧ Hanún a̧'cua̧tta̧huȩcuo̧mȩ ttu̧cuo̧cuä̧ra̧ pä'ö. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Amonitatö ucuo ttö̧ja̧mä̧ Hanúnru̧ pä'inätö̧: "¿Davidmä cuä'o minärö̧ ucuotö jȩa̧'a̧ pä'öjä tä̧ji̧ u̧mu̧huäyotörö huea'amä? ¿Ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ u̧mu̧huäyotömä ti̧rȩjä̧ usäu ichätötä̧ttö̧ ja̧u̧nu̧ o'comenämä ti̧rȩjä̧ 'chottipapä'ö?"4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Hanúnmä David u̧mu̧huäyotörö 'chuhuädinö, ttuhuo'che'inä kirö icuinö, ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧mä̧ ttäcättö kä̧mä̧dö̧ 'cui'ö icu hue'ö icuinäu ppa̧ttä̧cha̧ pä'ö hue'ö i̧cui̧nä̧u̧. 5'Cuäopaji huȩnȩ Davidrö jitähuomenämä, huȩnȩ ji'ahuätörö hue'ö icuinö jahuätörö jittähuaja pä'ö rö'änätä dä'ä ttuttome. Jaa̧u̧ päinäu̧: Jericora̧'a̧tä̧ ka̧cuä̧tu̧cui̧ cuä'cähuiyä'chetucu bahuo o'ca'atä pä'äji ta'anö cuichätucua, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ppa̧'a̧chä̧tu̧cui̧."6Amón ttö̧ja̧ David rö̧'ä̧nä̧ a̧'cua̧ ttä̧huȩcuä̧ji̧ huȩnȩ ttä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, Hanún ahuaruhuämä Amón ttö̧ja̧cu̧mä̧ hue'inätö̧ mil talento pärätä jo̧mȩnä̧ Arameo ttö̧ja̧rö̧ 32mil jo̧mȩnä̧ caruquiyä ttö'ärohua pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ca̧hua̧yu̧tu̧nä̧ huä̧ttö̧tä̧ Aram ttä̧ja̧mä̧,Maacattö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Sobattö'inä. 7Jahuätömä 32mil jo̧mȩnä̧ mi̧tö päröhuinätö Maaca ru̧hua̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ ahuaruhuä Medebattö ichäjättötö'inä. Amon ttö̧ja̧mä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cu̧ ötahuiyä ttö̧ja̧cu̧ curä rohuäu rä'opinätö.8David pi̧yȩ huȩnȩ ä̧ju̧cu̧mä̧, hue'inä Joabrö u̧mu̧huäyotö su̧ro̧do̧u̧cu̧ jahuätörö topö i̧'chi̧yarö̧ pä'ö. 9Amón ttö̧ja̧mä̧ ötahuiyä apate ä'ca jo̧mȩnö̧ tta̧'a̧rö̧ ko̧cui̧nä̧tö̧ curä ttörohuähua pä'ötä, korotö hue'ähuä ttö̧ja̧ ppättädätö pä'ö ichäjätömä kara'a meje'cara'atä ko̧cui̧nä̧tö̧.10Joab ä'canä curä ttörohuähua pä'ö isäbänä ttö̧ja̧ to'omenämä, su̧ro̧do̧u̧ ä'canä ko̧cuä̧tö̧ttö̧, Israelttö su̧ro̧do̧u̧ huo̧juä̧tö̧ttö̧ pojopö ku̧ni̧nö̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'a Arameos ttöjacu örohuähua pä'ö. 11Korotö su̧ro̧do̧u̧mä̧, i̧jä̧hua̧ Abisairö hue'inö korotä su̧ro̧do̧u̧ru̧ o'ipö i̧sä̧mä̧nä̧ ku̧nu̧ Amón u̧mu̧huäyätö su̧ro̧do̧u̧cu̧ ttörohuähua pä'ö.12Joabmä pä'inö: "Arameos ttöro rohuäu ttujuru'uttumä, Abisai ucumä ttörö ppä'ädö cui̧chä̧cua̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Amon ttö̧ja̧ ucuru rohuäu ttujuru'uttumä, ttötä ucuru ppä'ädö chi̧chä̧cua̧sä̧. 13Juruhuätucui tujuru ti̧jȩpä̧tu̧cua̧ tahuaruhuärö amucuädö, Dios idepiju jo̧nä̧ huotömä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ jȩa̧cua̧ churu pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧ ujuturumä.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Joab u̧mu̧huäyotö su̧ro̧do̧u̧mä̧ 'chinätö Arameos ttö̧ja̧cu̧ curä ttörohuähua pä'ö, isäbänä ko̧cuä̧mi̧nä̧tö̧, tti̧'chä̧u̧mä̧ ye'ecui'ö tö'ipächinätö. 15Amón u̧mu̧huäyotö su̧ro̧do̧u̧mä̧ to̧pi̧nä̧tö̧ Aran su̧ro̧do̧u̧ tottipächa'a, ja'huätö'inä tö'ipächinätö Joab i̧jä̧hua̧ abisaitömä, ja̧'hua̧nö̧tä̧ ppa̧'a̧chi̧nä̧tö̧ ötahuiyära'a. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Joabmä ppa̧'a̧chi̧nä̧ Amón ttö̧ja̧cu̧tä̧ juorötä ppa̧'a̧chi̧nö̧ Jerusalernra̧'a̧cu̧.16Israel ttö̧ja̧rö̧ rohuäu ttiyähuäji amucuädinätö Arán ttö̧ja̧mä̧, Ja̧'hua̧nö̧ jä̧u̧ Eufrate aje pä̧tȩcuä̧nö̧ ko̧cuä̧tö̧rö̧ jättepaja pä'ö hue'inätö rohuäu ppättädätö pä'ö juȩnȩ hue'ähuä ru̧hua̧ Hadac-Ezer u̧mu̧huä̧yä̧ Sofac ji̧na̧'a̧ su̧ro̧do̧u̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧. 17Ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopaji Davib'rö jittähuomenä, Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä ca̧ca̧ti̧'ö̧ Joraán aje'inä 'cuä'o'ö 'chi̧nä̧ ja'huätö ttö̧jo̧cua̧'a̧cu̧. Jo̧mȩnö̧ su̧ro̧do̧u̧ru̧ pojopö ku̧ni̧nä̧ Arameos ttö̧ja̧cu̧ örohuähua pä'ö ja̧hua̧nö̧tä̧ rohuähuinätö ja̧u̧cu̧mä̧.18Arán su̧ro̧do̧u̧ dö'ecuächinätö Israel su̧ro̧do̧u̧cu̧ ttörohuähuomenä, Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ Davibmä siete milnö Arameos jo̧mȩ cuä'äu icuinä caruquiyänä 'chä̧tö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuarenta milnö ttö̧jä̧pö̧nä̧ 'chä̧tö̧rö̧. Su̧ro̧do̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ Sofac'rö'inä cuä'ö icuinö. 19O'catoi'önä ruhuo jue'ätö Hadad Ezer u̧mu̧huäyotömä huo̧juä̧hui̧nä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ ujuturumä rohuäu tticuäjä'a pä'ö, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davibcu esecu hueöta'anö aditö ko̧cui̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Aran ttö̧ja̧mä̧ Amón ttö̧ja̧rö̧mä̧ ppättäda pä'ocotö pinätö̧.

Chapter 20

1Du'o Juou a'cu , hueahua ruhuotö curäia tti'echö pänä. Joab su̧ro̧da̧u̧rö̧ epinö ttörohuähuapäio Amonitas tti̧rȩja̧ tounätä jepo icuinato Jaumä ruba atuhuiya sobacuachöna kämädinö . Davidmä Jerusalen nätä kuipinö . Joabmä kämädö̧ Ro̧huähuinö Raba ätahuyämä ujuruhuinäu2Davidmä jähuäto ruhuomä känö huänäräcuähuo̧bu̧ eminö, emomenamä treinta y cuatro kilos oro jomena, jaia topinö , juhuobunamä hä 'o' qui adiu kimaia Juobumä ruhuana känö huänäräcuahuobo Davidrö huäninätö Davidmä curättö toieatö ttiare röanä raiopö icuinö 3Juumäa , otahueyä ttojarö ra'epö icuinö amäcö juai haditna hueaparo ttaditönä hue'inö jähuätörömä coriubanä roropö ttaditapiö soa'chuna ina, dapäyu näyä ttojarö jahuanö ttaditapaiötä hueinö jahuanö jaittö Davidmä su̧ro̧dau Jeruzalemra'a ppa'aechinätö4Jaunö o'caia paianö 'cuäopina'a Gezer rejettö curä paiina'a Fileiteoscu. Sibecaimä, usalista huamä sipairö ttuja̧ otopinatö isoto isaiö . Filieos huotömä 5Gob rȩjȩtö̧ päräjitainö curä panina'a Filiteosui Elhaman, Juir ittibetlemita lahmirö cuä'ö icuinö hitita ttö̧ja̧sa̧ Goliat i̧ja̧hua̧ , Jau ödacuodä isoiquemä röä̧ina'a6Gat rejetto oro curä 'cuäopina'a yate o̧to̧pa kinö umö piyä̧mä̧na'mä i̧jä̧pi̧xä̧'inä jimötenätätämä ödo'chiyämä 6nö o'che kunärinäö. 7Jahu'na otopinätö isotö isa jina'a Jaumä Israel ttoja su̧ro̧da̧rö̧ yahuä'icho nienä simea ihi Jonatan David i̧jä̧hua̧ cua̧'ö icuinacu 8Pitömä Gab rejettö otopinätö ttahuäruhuä 'cotö jinaia . Janjuatö o'catoi'önä David umottö toeinatö David umöhuäyotö toeinatö David umöhuäyotö surodau ttömöttö to'e'inätö.

Chapter 21

1Ya̧tȩ Israel ttö̧ja̧ tta̧bo̧iya̧ satanamä ä̧rä̧mi'inö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ Davidrö huea päö jȩpi̧nö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ u̧'a̧ta̧ päö. 2Davidmä pä'inö Joabrö'inä, ja'hua̧ta̧nö̧ umuhuäyotö su̧ro̧da̧ö̧ tturuhuotörö'inä "chä̧no̧ pa̧ja̧tä̧'jä̧tö̧cui̧ Israel ttö̧ja̧rö̧, Beersebattö kä̧mä̧dö̧ Danbö 'cä'ädö ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttörötä jicuähuätöcuajá tta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧cuaja̧ päö cho̧huo̧jua̧. 3Joabmä pä'inö̧:"Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diostä jea̧'ja̧ su̧ro̧da̧u ttö̧ja̧cuo̧me cien'nö̧ jo̧mettö̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ yabocutä ttirecuächunä. ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Chu̧ru̧hua̧ ,ru̧hua̧, ¿pitumä ucu huecumä jepo̧co̧tu̧ tä̧ji̧ chu̧ru̧hua̧?¿tta̧'anö̧ päö chu̧ru̧hua̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ jȩa̧'jo?¿tta̧'a̧nö̧ päö suroju i'cacha'a̧ttö̧ israel ttö̧ja̧rö̧?".4ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ röjinämä ru̧hua̧mä̧ Joab ihuene ä̧ju̧cuo̧ca̧'a̧ ttö pädomenätä̧ ja̧'a̧ päö hueinö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧ji̧ o'ca'a Joabmä räopächö chi̧nö̧, israel rȩjȩnämä o'ca juiyönä cueächinö. Jaunu o'comenä jerusalenra̧'a̧cu̧ ppa̧'a̧chinö täcö. 5Joabmä rä̧bȩhuä̧ji̧'ca̧ ru̧hua̧ Davidrö jiähuinö israel ttö̧ja̧ o'catoinä̧rö̧ u̧'a̧tä̧ji̧ . Israelnä'mä 1millon 100mil'nö jo̧menä̧ u̧mä̧tö̧ ka̧cuä̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ Judanä'mä 470mil'nö jo̧menä̧ u̧mä̧tö̧ ka̧cuä̧tö̧.6Ja̧'hua̧nö ja̧'anä̧ Leví ahuäruhuättö'inä, Benjamin ahuäruhuättö'inä pa̧ja̧cuo̧ca̧'a̧ jina̧'a̧, ru̧hua̧ amocuädö hueäji uju'coca'attö Joab.7Dios'inä kö'copinö ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopäjimä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ro̧ȩpinö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧. 8Davidmä pä'inö Diosrö:"ucu cuä'cattö rö̧ä̧na̧tä̧ suronä̧ jȩpu̧sä̧ pa̧'a̧nö̧ jȩchä̧ji̧mä̧. Jitämä rȩru̧ju̧nä̧ topittö ro̧cuȩpä̧ttö̧ iso päi'önä jäyätä amocuädäjisä.9Tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧, ru̧hua̧ David u̧mu̧huä̧ya̧ Gadrö pä'inö: 10"täi david u̧jomecu̧ jicuahuarö: Tö̧ä̧nä̧hua̧mä pa'anö pä'äjito päö: chiyäcujä̧to huäbodäcuä jo̧menätä̧. juorömä ya'ate amocuädi."11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Gadmä chä̧hui'ö̧ ru̧hua̧ Davidrö jiä'huinö:"Tö̧ä̧nä̧hua̧mä pa'anö pä'äjito: piyȩttömä ya'ate topi.12Huäbodäcuä a̧'ȩ jo̧menä̧ ppäi ttöttäcuotö, ja̧'hua̧ta̧nö̧ huäbodäcuä kä̧'hua̧ jo̧menä̧ ttaboiyotö ru̧ttä̧rä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ curächönä rohuähuö ttöjuruhuäcuotö, koromä ja̧'hua̧ta̧nö̧ huäbodäcuä mo̧ro̧ jo̧menä ro̧ȩcuä̧ Tö̧ä̧nähua̧ ucurächöttöcö̧, ja̧u̧mä̧ hua'are märichäi, Tö̧ä̧nä̧hua̧ huȩa̧hua̧ angel'isa̧tä̧ o'cajuiyö Israel rȩjȩnä̧ ro̧ȩpa̧cua̧, jitämä amocuädö ya'ate pojopö topi ttörö hueäji'rö cuamocuädäji jidähuäcua'anö."13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ David pä'inö Joabrö: "ttömä rö̧ä̧nä̧tä̧ huene päi'ösä. ja̧'a̧tä̧ topittö tö̧ä̧nä̧hua̧ umuttö̧tä̧ modä̧cha̧'a̧nä̧ ttö̧ja̧'isa̧ u̧mu̧ttö̧ modä̧cha̧ päo'cusä chö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ rȩru̧ju̧nä̧ toäcuähuämä rö̧ä̧nä̧tä̧ sü̧'pȩ hua̧." 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ Israel rȩjȩnä̧ märichei hue'inö, ttö̧ja̧mä̧ 70mil'nö jomenä toe'inä̧tö̧. 15Diosmä Angel'isa̧rö̧ hue'inö̧ Jerusalen utahuiyänä ro̧ȩpa̧ päö. Täcö jo̧menö̧ ro̧ȩpa̧ päö jȩa̧, Tö̧ä̧nä̧hua̧ topinö, topö amocuädäji päroticuinö rö̧ä̧nä̧ röȩcuä̧ ttȩmu̧'a̧nö̧ ji̧yä̧cu̧. Päinö̧ Angel huȩa̧hua̧ ro̧ȩpa̧ päö hueä'jäcurö:"¡'cä'ädi'i! cu̧mu̧nä̧ jȩcua̧ päcuäji'jä̧ji̧'inä̧ jaropi'i." ja̧u̧nu̧mä̧ Angel huȩa̧hua̧mä̧ Ornán Jebuseo trigo ppa̧huȩpä̧yäränä ki̧nö̧.16David ju'tojucu cä'epö topinö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huȩ'a̧hua̧ isoppa hua̧ mo̧ro̧jä̧ttö̧ pi̧jttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö ö̧ja̧'a̧; U̧mu̧nä̧ curä'chu ca̧ȩpä̧nö̧ ki̧nö̧ Jerusalenra̧'a̧cu̧ huä̧mȩ. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ David juȩnȩ ko̧cuä̧tö̧ttö̧ tä̧mu̧tä̧, ciliciottö 'ca̧tȩhuä̧ttö̧, pȩjä̧mi̧nä̧tö̧ ttö'äpiyä rȩjȩcu̧ päi'önä. 17David pä'inö Diorö: "¿Ttö jä̧'a̧ hue'äjimä su̧ro̧do̧u̧ru̧ ttö̧'a̧ta̧ pä'ö? Iso päi'önä ttötä ja̧'a̧ suronä jȩpä̧ji̧mä̧. ¿Pitö chumuhuäyotömä, däje jȩtä̧jä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ro̧ȩcuä̧ ttȩma̧pä'ömä? ¡CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios! ttö chahuaruhuäcutä cu̧mu̧nä̧ ro̧'ȩpi̧ttö̧, ucu huecu märichei ttö̧ja̧rö̧ rä̧bȩu̧ juiyäcua'anö."18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huȩ'a̧hua̧ isoppa hua̧ hue'inä Gad'rö jiähua pä'ö David'rö, Davidmä 'chahuächa ji'ähuiurö i̧sa̧rö̧ 'cu'icu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyähuome aditäjä u̧huä̧ju̧ pojopö adicuome Jebuseo ttö̧ja̧sa̧ Ornán idepiyunä. 19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davibmä 'cha'achö jȩpi̧nö̧ Gad jiähuäjita'anö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧nä̧. 20Ornán u̧huä̧ju̧ ö'oja'anä, Ja̧u̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ huotömä dajahuächinätö̧.21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ David ichinö Ornán ö̧ja̧'a̧cu̧, Ornán topinö David icha'a. Ja̧u̧mä̧ u̧huä̧ju̧ ö'ojomettö̧ cä'ädi'ö David ö̧ja̧'a̧cu̧ i'ä rȩjȩcu̧ pä'i'inö̧. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ David pä'inö Ornánrö̧: "Micuänä iyittö pene rȩjȩ cuähuä pojö adichome i̧sa̧rö̧ 'cu'icu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyähuome chaditä. Ttömä chi̧mi̧tä̧cua̧sä̧ micuäu jö̧ta'anö ro̧ȩcuä̧ märichei chidepiyuttu koromecu̧ pporächi'äcua'anö23Ornán pä'inö David'rö: "Ucutä cui'äre a̧'cua̧rö̧nä̧ ȩmi̧, chu̧ru̧hua̧. Ucurutä adihua'a tocu'omenä jȩpi̧ ja̧u̧ru̧mä̧. Chi̧yä̧cua̧jä̧ pä̧cä̧yö̧rö̧'i̧nä̧ 'cu'icu iyähuä cuiyapä'ömä, u̧huä̧ju̧ bi̧'cä̧huä̧ dau odä'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ 'cu'icu iyähuä trigo ote'inä; o'cajuiyönä chi̧yä̧cua̧jä̧ ucurutä." 24Ru̧hua̧ Davidmä pä'inä Ornánrö̧: "Ja̧hua̧nö̧mä̧cö̧, mitötä chȩma̧ pä'ösä mi̧cuä̧huo̧mȩ jö̧ta̧'a̧nö̧. mippo'önämä ȩmo̧cö̧sä̧ cuiäremä ja̧hua̧nö̧ ttörö micuähuocömä iyocösa CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧MÄ̧."25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä juhuenemä seis siglo jo̧mȩnä̧ mitinö̧. 26Davidmä ku icu iyähuome TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyähuome aditinö ja̧'hua̧nö̧ juorötä ttiäre ku icu iyähuä'i̧nä̧ juhia'atäcu huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧ iyähuä'i̧nä̧ iyinö̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ huoäcumä ku icu iyähuome jo̧mȩ huä̧mȩttö̧ ocurämanä mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ ädätinä̧cu̧. 27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ u̧mö̧huä̧ya̧ ángelrö hue'inö ja̧'hua̧nö̧ hueäjäcumä ucurä'chumä ȩjä̧ta̧nä̧tä̧ pä'äjita'anö ȩnä̧hui̧nö̧.28Davidmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Ornam u̧cuä̧ cuähuä trigo ppä̧huȩcuo̧mȩttö̧ ädätäja'a topinö, Jebus ttö̧ja̧sa̧mä̧ juorötä ja̧u̧nö̧tä̧ pä̧nä̧ i̧sa̧rö̧ ku icu iyinö. 29Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ Moisésmä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧de aditina'a ji̧na̧'a̧ de'a jui̧yä̧jä̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttiäre iyähuome ku icu iyähuome'i̧nä̧ aditinö̧ ja̧u̧mä̧ Gabaón ötahuiyättömä ju'toju jo̧mȩ ki̧na̧'a̧. 30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ David jȩä̧cuȩ jiähuarö pä'ö ju̧huȩnȩ 'chä̧nö̧ Diosrömä̧ jä'epocö pinö̧ juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mö̧huä̧ya̧ ángel ucurä'chu yecua'attö.

Chapter 22

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä pä'inö: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ö̧jo̧demä penetä kä̧cua̧'a̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ttöäre iyähuä ocuränä ku iyähuä 'quȩ'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧'ca'inä. 2Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Davidmä umöhuäyotörö hue'inö ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pätti'a pä'ö, o'catoi'önä ichäcuähuotörö Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧cu̧ ttö̧ca̧ca̧cui̧'a̧ pä'ö. Ja̧u̧ hue'ö ku̧ni̧nö̧ inähuiyättö'inä, redä'ca 'quiyönä adicuä'cattö'inä Dios ö̧jo̧de ttadita pä'ö.3Davidmä jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ ku̧ni̧nö̧ a̧di̧tä̧cuȩ'i̧nä̧ rö̧ä̧nä̧tä̧ 'quiyö jähuättö jutujui a̧ri̧ttö̧'i̧nä̧ äpatiyä doächäcuähuome ku̧nä̧huä̧cuȩ äpate bahuecuächönä ku̧nä̧huä̧ o̧bi̧'i̧nä̧, ja̧u̧ juäittömä̧ rö̧ä̧nä̧tä̧ aditö ku̧ni̧nö̧. Broncettö'inä. 4Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ Cedro dauhuiyättö'inä ttö̧'ca̧ra̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. (Sidón ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Tiros ttö̧ja̧'i̧nä̧ i'cächinä̧tö̧ dauhuiyä o'ca rö̧ä̧nä̧ David ö̧jo̧mȩcu̧. 5Davidmä pä'inö: Ttö chi̧tti̧ Salomón ja̧u̧ mö̧ä̧ya̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu̧huȩpä̧rä̧cuä̧huä̧ juiyönä hua̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ojusode aditö'anö hua̧mä̧. Ucuotäcuä̧hua̧ jä̧cua̧. Ko̧ro̧jä̧ rȩjȩnä̧ ucuounä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ eseäcuähuättö'inä, ttö jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ ku̧nö̧sä̧ cha̧di̧tä̧cuä̧'i̧nä̧. "Davidmä jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ ku̧ni̧nö̧ 'corujuoächäcua'a ä'canämä.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ i̧tti̧ Salomónrö huo̧pi̧nö̧ hue'ö ku̧ni̧nö̧ a̧di̧tö̧cuä̧, Israel ttö̧ja̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jä̧cuodemä. 7Davidmä pä'inö: Salomónrö: "Ttö chi̧tti̧, ä̧cuo̧mȩnä̧mä̧ a̧mö̧cuädinösä̧ chadita pä'ö ttö chojusode TÖ̧Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios i̧mi̧nä̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttörö ichö pääjäcusä: Ucurömä topösä ttucuoja päi'önä jȩ'cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧tä̧ rohuäu cu̧ja̧'a̧. Ucumä cuadita pä'ömä jui̧cuä̧cua̧jä̧ isode Ttö chiminämä, ttömä topösä rȩjȩttö̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ ttucuoja päia'a.9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cui̧tti̧ huȩnȩ juiyönä hua̧ ja̧u̧ ubomä. chi̧yä̧cua̧sä̧ o'cajuiyönä cuaboiyotörö koromecu̧ttö̧'i̧nä̧, ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ Salomón ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ huȩnȩ'i̧nä̧ juiyönä ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ Israel ttö̧ja̧cu̧. 10Ja̧u̧mä̧ a̧di̧tä̧cua̧ ttö chiminä yodete, Ja̧u̧mä̧ ttö chi̧tti̧ jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttömä ja̧u̧tä̧ jä'o päi'önä. Ttö jȩchä̧cua̧sä̧ ruhuo hue'ö kä̧cuä̧huä̧mä̧ 'cuäopönätä̧ Israel ttö̧ja̧cu̧.11Ttö chi̧tti̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ucutäcu kö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku̧ju̧nä̧ra̧ pä'ömä iyö. Cuadita pä'ö Cu̧ru̧hua̧ Dios ö̧jo̧de ja̧'hua̧nö̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ pä'ö. 12TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ya̧tȩtä̧ i̧yä̧cua̧ jȩchä̧cuȩ'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu̧huȩpä̧rä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ hueähuä huȩnȩttö̧'i̧nä̧, ucuotäcuähuättö'inä ucu Cu̧ä̧nä̧hua̧ Dios ja̧u̧tä̧ u̧ju̧nä̧cua̧jä̧ ruhuo huecua pä'ö'inä Israel ttö̧ja̧rö̧. 13Ucumä o'ca juiyönä cu̧ju̧nä̧rä̧cua̧jä̧ ttö̧ȩcuä̧nä̧ ucuotönö hueähuä huȩnȩttö̧'i̧nä̧ cu̧ru̧hua̧ iyinä Moissésrö'inä, Israel ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧. Cujuruhuajä̧ repe'önö̧tä̧, Yecuecui'ö juiyönä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuächi'äcuähuä'inä juiyönä.14Topi pä̧i̧cu̧nä̧ adicua'a cu̧ru̧hua̧ ö̧jo̧de orottömä rö̧ä̧nä̧tä̧ 3,400nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ platattö'inä 34,000nö jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ bronce'inä, juhua'atäcu 'quiyö juäi rö̧ä̧nä̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dauhuiyättö'inä inähuiyättö'inä. Ucumä o'cajuiyönä cuȩmö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧.15Ucumä ku̧nä̧rö̧jä̧ rö̧ä̧nä̧ adicuä ttö̧ja̧rö̧; inähuiyättö adicuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, dauttö adicuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, redä'cattö tätö adicuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pa̧cuo̧mȩ juiyönä korottö'inä adicuä ttö̧ja̧rö̧. 16Ttaditö'anö huotö orottö'inä, platattö'inä, broncettö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'quiyöttö'inä. Kä̧mä̧dö̧tä̧ cuaditö'anö ja̧'a̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ucutäcu ö̧jä̧cua̧.17Davidmä hue'inö Israel ttö̧ja̧ttö̧ tä̧mö̧ jö̧nä̧ huotörö Salomónrö ppättäda pä'ö chutä i̧tti̧rö̧-- pä'inö. 18TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ucutäcu ku̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩnȩ juiyönä iyäjäcujä kara'acuttö'inä. Ja̧u̧mä̧ ttujurucu kä̧cuä̧huä̧ iyäjäcusä ötahuiyä ttö̧ja̧cu̧ kä̧cuä̧huä̧. Recuätö ka̧cuä̧tö̧mä̧ CU̧RU̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ iyähuiotö cutahuiyä päi'önä. 19Usi TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosrö o'cajuiyönä cuami iso'qui jacuättö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cua̧'cua̧rö̧ jacuättö'inä juhua'atäcu Dios esecuinä ȩco̧ca̧'i̧nä̧ i'cächö cuichö'anö ja̧'a̧, o'cajuiyönä ka̧cu̧'i̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios iminä adicui'inodenä.

Chapter 23

1Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ täcö Davidmä ö̧jö̧ttö̧mä̧ juiyo bö̧o̧sa̧ ja̧'a̧, i̧tti̧ Salomónrö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ruhuo hueönä ku̧ni̧nö̧. 2Ja̧u̧mä̧ Israelttö ucuo ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, sacerdotetö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ leví ahuaruhuä 'cotörö'i̧nä̧ ca̧ca̧ti̧pinö. 3leví ahuaruhuä 'cotörömä̧ 30nö a̧'ȩ ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧tä̧cö̧ yabonänö̧cö̧ pa̧ja̧ti̧nä̧tö̧. Jahuätö o'catoi'önä̧mä̧ 38 milnö jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧.4Jahuätöttö 24 milnö huotö ji̧na̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧de tta̧'a̧rö̧ aditätömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 6 milnö jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧ su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotö'i̧nä̧, juhua'atäcu röji pähuä ttö̧ja̧cu̧mä̧. 5Tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧mä̧ 4 milnö, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ 4 milnö ji̧na̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuo te'au ttö chaditinö̧nä̧ 'porö ra̧'ä̧tö̧mä̧, pä'inö Davidmä. 6Jahuätörömä 'cä̧'chö̧ icuinö Leví i̧tti̧mö̧ 'cotöcu pätti'önä; Gersóncu̧'i̧nä̧, Coatcu̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Meraricu'i̧nä̧.7Gersón ö̧tä̧mö̧mi̧nä̧ttö̧ i̧tti̧mö̧ pinä̧tö̧mä̧ Laadán'i̧nä̧ Simeí'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧. 8Laadán i̧tti̧mö̧mä̧ huämetucuä ji̧na̧'a̧: Jehiel'i̧nä̧, ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua, Zetam'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Joel'i̧nä̧. 9Simeí i̧tti̧mö̧mä̧ huämetucuä ji̧na̧'a̧: Selomit'i̧nä̧, Haziel'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Harán'i̧nä̧. Pitö ji̧na̧'a̧ Laadán ö̧tä̧mö̧ mi̧nä̧ttö̧ i̧tti̧mö̧ ttö̧ja̧ tturuhuotö päi'önä ka̧cui̧nä̧tö̧mä̧.10Simeí i̧tti̧mö̧mä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧: Jahat'i̧nä̧, Zina'i̧nä̧, Jeús'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Beríá'i̧nä̧. 11Ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧mä̧ jö̧ huinömä Jahat ji̧na̧'a̧, ja̧u̧ o'comenämä̧ Zina pä'ö micuinö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jeus'i̧nä̧, Beríasnömä tti̧tti̧mö̧ recuätörömä to'inä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ ttaditähuättömä ya̧tȩtä̧ i̧tti̧mö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ ttu̧ju̧ni̧nä̧u̧.12Coat i̧tti̧mö̧mä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧tä̧ ji̧na̧'a̧: Amram'i̧nä̧, Izhar'i̧nä̧, Hebró'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Uziel'i̧nä̧. 13Amram i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧: Aarón ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Moises'i̧nä̧. Aarónmä 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧hua̧ ji̧na̧'a̧ ro̧ö̧ ka̧cuo̧mȩ chutä'i̧nä̧ i̧tti̧mö̧'i̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ incienso kuhuinä̧tö̧ Ja̧u̧ hueö'acuä jȩpö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ i̧mi̧nä̧ 'cuopönä̧tä̧ adiunä̧ ji̧ya̧tö̧ pä'ömä. 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Moisés Dios u̧mö̧huä̧ya̧, i̧tti̧mö̧mä̧ Leví ahuaruhuä 'cotöcu ppä'ächi'inä̧tö̧.15Moisés i̧tti̧mö̧mä̧ Gersón'i̧nä̧, Eliezer'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧. 16Gersón ä̧cuo̧mȩnä̧ji̧ i̧tti̧mä̧ Sebuel pä'ö micuinö̧. 17Eliezer ä̧cuo̧mȩnä̧ji̧ i̧tti̧mä̧ Rehabías ji̧na̧'a̧. Eliezer korotö i̧tti̧mö̧rö̧mä̧ to'inö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Rehabíasmä i̧tti̧mö̧ recuätörö ku̧nä̧ri̧nö̧. 18Izhar ä̧cuo̧mȩnä̧ji̧ i̧tti̧ ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ Selomit pä'ö micuinö.19Hebrón i̧tti̧mö̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ji̧ i̧tti̧mä̧ Jerías pä'ö micuinö, ja̧u̧ i̧jä̧hua̧mä̧ Amarias ji̧na̧'a̧ huämetucuä päi'önä̧mä̧ Jehaziel ji̧na̧'a̧ ja̧u̧ ö̧jä̧hua̧mä̧ Jecamán pä'ö micuinö̧. 20Uziel i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧: ä̧cuo̧mȩnä̧ji̧ i̧tti̧mä̧ Micaía ji̧na̧'a̧, ta̧ju̧ päi'önämä̧ Isaía ji̧na̧'a̧.21Merari i̧tti̧mö̧mä̧ Mahli'i̧nä̧ Musi'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧. Mahli i̧tti̧mö̧mä̧ Eleazar'i̧nä̧ Cis'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧. 22Eleazarmä i̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧mä̧ to̧'a̧tä̧ suro nä̧tö̧rö̧tä̧ u̧ju̧nä̧ra̧'a̧ 'corujuo'ächinö. Cis i̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧mä̧ jahuätö nä̧tu̧cu̧ tti̧rȩcua̧mö̧ päi'önä ȩmä̧cuä̧hui̧nä̧tö̧. 23Musi i̧ti̧mö̧mä̧ Mahli'i̧nä̧, Eder'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jeremot'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧.24Leví ö̧ta̧mö̧ mi̧nä̧ttö̧ i̧tti̧mö̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧, jahuätömä ttö̧ja̧ tturuhuotö jö̧nä̧ huinä̧tö̧, tti̧mi̧ huȩyu̧tu̧ pa̧ja̧cuo̧tö̧mä̧ ttö̧tä̧mö̧ mi̧nä̧ttö̧ ttaditinö̧tä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧denä̧mä̧ aditinä̧tö̧, 20nö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ yabonä̧nö̧'i̧nä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧tä̧. 25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Davidmä pä'inö: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Israel ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ umöhuäyotörömä 'cuä'ächi'ö ttö̧'ä̧jä̧mö̧nä̧ jȩpi̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ ttojusode jö̧nä̧ 'cuäopönä ttö̧ja̧cui̧ya̧rö̧ pä'ö Jerusalénnätä̧. 26Leví ahuaruhuä 'cotömä yabonö̧ Dios ö̧jo̧de cuettädö juiyäcua'anö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä juodetä jacuättö adicuä'i̧nä̧ cuettädö juiyäcua'anö̧.27David röji i̧huȩnȩ ji̧nö̧mä̧ Leví ahuaruhuä 'cotöttö 20nö̧ a̧'ȩ yabocu ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧ ttö̧'a̧ta̧ pä'ö ucuocuinö. 28Jahuätö ttaditähuämä Aarón i̧tti̧mö̧cu̧ ppä'ächi'ö TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧denä ttadita pä'ö ji̧na̧'a̧. Jahuätömä umi isarä'i̧nä̧, ä'ähuä o̧ca̧'i̧nä̧, töcäu icuähuä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jähuä'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ koro TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧de adicuä'i̧nä̧ tta̧ttä̧ra̧ pä'ö huȩä̧hui̧'i̧nä̧u̧. 29Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pan o̧ppä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ rutähuä'i̧nä̧ trigo i̧sa̧ppȩ adihuäjuäi iyähuä'i̧nä̧ pan o̧ppä̧ ppö̧ä̧mö̧ juiyö'i̧nä̧, ȩttö̧ iyähuä'i̧nä̧, a̧dȩjacu huihuatö iyähuä'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä ö̧rö̧ä̧ pa̧ja̧tö̧ rö̧nä̧huä̧'i̧nä̧.30Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä mo̧ro̧ juoöta'anö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuo te'äu ttesehua pä'ö porächi'änä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö nipä̧ro̧mȩcu̧'i̧nä̧ 31cuä'ächi'ö pä̧mä̧dä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧'i̧nä̧, kä̧hua̧ ja̧rȩpa̧ pä'cärinä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'cärinä'i̧nä̧ ttöäre iyähuämä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ttiyäcua'anö̧. Juȩnȩnä̧ recuätö jä̧cua̧'a̧ pä̧hui̧'i̧nö̧'a̧cuä̧tä̧ 'cuäopönä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩmä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧.32Jahuätö ttu̧mö̧nä̧ ki̧na̧'a̧ ca̧ca̧cu̧ pä̧cuä̧huo̧ca̧ surojö'i̧nä̧ jui̧yo̧ca̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttahuaruhuä Aarón i̧tti̧mö̧rö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧denä ttaditomenämä ppä̧'ä̧dä̧ri̧nä̧tö̧.

Chapter 24

1Aarou ahuaruhuättö ji̧na̧ ji̧yi̧ȩtȩ aditinätömä pitötä ji̧na̧'a̧: Bada'inä, Adiu'inä, Eleazar'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Itamar'inä. 2Nadan'inä, Abiu'inä ttä'o korujuäcuäcua'a ä'canä korujuochinätö̧. Jahutömä tti̧tti̧mö̧ toinätö̧., ja̧u̧nö̧ o'ca'a Eleazar'inä Itamar'inä jahuätötä ji̧na̧'a̧ Sacerdotes päiönä aditinätö̧mä̧. 3Davidmä Sadoc'cu ji̧na̧ yo̧mȩtȩ esecuinö ja̧u̧ Sadocmä Eleazar ahuäruhuä 'cotöttö to̧dȩpa̧ ji̧na̧'a̧. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Ahimelecmä Itamar ahuätuhuä 'cotöttö to̧dȩpa̧ ji̧na̧'a̧. Jahuätörömä sacerdete ttö̧jö̧nä̧ 'quȩ'ȩpö̧ hueinö.4Korotö'inä ka̧cui̧nä̧tö̧ Eleazar ahuätuhuä 'cotöttö ruhuotö jö̧nä̧ huotömä. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Itamar ahuäruhuä 'cotö'inä ka̧cui̧nä̧tö̧ ruhuotö jö̧nä̧ huotömä. Eleazar ahuäruhuä 'cotömä 'que'ecuächinätö̧ diesciseisnö jo̧mȩnä̧. Jahuätömä jȩpi̧nä̧tö̧ ttahuäruhuäcu pö̧nä̧ ruhuotö ttö̧jö̧nä̧. Jua'a jö̧ ta̧'a̧nö̧ Itamar ahuäruhuä 'cotöttömä 'qu'ecuächinätö̧ ochonö jo̧mȩnä̧. ruhuotö ttö̧jö̧nä̧. 5Jahuätömä 'que'ecuinä̧tö̧ yoräteunätä surojö juiyönä hueö ttö̧ja̧ pä'ö Diosttö hueö ku̧nä̧huo̧tö̧ ja̧'a̧ttö̧, Eleazar ahuäruhuä 'cotöttö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Itamar ahuäruhuättö'inä yoreteunä.6Huȩyu̧cu̧cuä̧ i̧sa̧ Natanael i̧tti̧ Semaiasmä Levis isotö huȩyu̧ti̧nö̧. Hueähuä ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩtttö̧ jitötä ttajuäruhuättö ruhuotö tti̧mi̧nä̧. Sadocmä sacerdote ttahuäruhuättö ruhuotö ka̧cui̧nä̧tö̧ sacerdote hua̧ ja̧'a̧ttö̧, Abiatar i̧tti̧ ahimelec ahuäruhuä'inä ruhuotö ka̧cui̧nä̧tö̧ sacerdote jacuämä jahuätö'inä, Levis ahuäruhuä ja̧'a̧ttö̧. Äcuomenä ruhuotö ttö̧ja̧cuo̧tö̧rö̧ ji̧yȩtȩ ttu̧huo̧hua̧ pä'ö ttticuomenä pätecuächina'a Eleazar ahuäruhuä 'cotörö ja̧u̧nu̧ o'comenä Itamar ahuäruhuä 'cotörö.7Jahuätömä pitö ji̧na̧'a̧: Joiarib'inä, Jedeias'inä, 8Harim'inä, Seorim'inä, 9Malquias'inä, Mijamin'inä, 10Cos'inä, Abias'inä,11Jesua'inä, Secanias'inä, 12Eliasbínä, Jaqui'inä, 13Huäa'inä, Jesebea'inä, 14Bilga'inä, Imer'inä,15Herzir'inä, Afises'inä, 16Petaias'inä, Hezequiel'inä, 17Jaquin'inä, Gamul'inä, 18Delaia'inä, Maazias'inä,19Pitömä cuäpinätö̧ tti̧mi̧ huȩyu̧cuä̧chä̧ji̧ ta̧'a̧nö̧ Ttu̧ru̧hua̧ ojusode jäcuä ttadita pä'ö. ttu̧ru̧hua̧mä̧ ttä̧do̧ Aarónrö̧ iyinö ta'anö iyinä̧u̧. Israel ttö̧ja̧mä̧ ttu̧ru̧hua̧ Dios Aaronrö̧ jiähuinö ta̧'a̧nö̧ jȩpi̧nä̧tö̧.20Levis ahuäruhuättö kä̧cui̧pä̧jä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ȩmi̧nä̧tö̧ ppättädära pä'ö. Amram i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧ Subaelrö: Ja̧u̧ i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧ Jehediarö. 21Rehabias i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧, Rahabias i̧tti̧mö̧ttö̧ juȩpä̧rö̧ huo̧jua̧ Isiasrö. 22Izharita i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧ Selomot'rö, Selomot i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧ Jahat'rö.23Pitö ji̧na̧'a̧ Hebron i̧tti̧mö̧mä̧: Jeriamä ttö̧ja̧rö̧ adiunä juȩpä̧rö̧ huo̧jua̧ ji̧na̧'a̧. Ka̧ra̧mä̧ Amaria'inä, Jahaziel'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧ra̧mä̧ Jocamán. 24Uziel ahuäruhuä 'cotöttömä ppä'ächi'inö Micaia. Micaia ahuäruhuättömä Sumir ji̧na̧'a̧. 25Micaia ö̧ja̧huä̧ Isias ji̧na̧'a̧. Isias i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧ Zacarias ji̧na̧'a̧.26Merari i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧ Mahali'inä Musi'inä ji̧na̧'a̧. Jaazia i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧ beno'inä ji̧na̧'a̧. 27Merari i̧tti̧mö̧mä̧: Jaasias'inä, Beno'inä, Soham'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Ibri'inä ji̧na̧'a̧. 28Mahli i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧ Eleazartä ja̧u̧mä̧ i̧tti̧mö̧ toinö.29Cis i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧ Jerameeltä. 30Musi i̧tti̧mö̧mä̧: Mahli'inä, Edar'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerimot'inä ji̧na̧'a̧. Pitötä ji̧na̧'a̧ ttahuäruhuä pönä ttti̧mi̧ huȩyu̧cui̧nä̧u̧mä̧. 31Pitö ö̧mä̧tö̧mä̧ 'chinätö̧ odehuiyänä tta̧'a̧rö̧ ttadita pä'ö. ttahuäruhuö möäyotö jitötä isotucu pönä. Ru̧hua̧ David'inä, Sa̧do̧c'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Ahilec'inä, ttä'ca jo̧mȩ ji̧na̧'a̧ yo̧mȩtȩ 'chi̧nä̧tö̧ sacerdote huotöttömä ttahuäruhuäcu pönä. Jahuätömä tticuomenä pätecuächäjätötä, Aaron ahuäruhuärö jȩi̧nö̧ ta̧'a̧nö̧ jȩpi̧nö̧tö̧.

Chapter 25

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ David ȩmö̧ ku̧ni̧nö̧ Asaf, Hemán ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jedutún tti̧tti̧mö̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧de ttadita pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu̧huo̧juȩti̧nä̧u̧ arpattö'inä, appiyänä 'poyähuä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ címbalottö'inä. Pitö ji̧na̧'a̧ aditä̧ri̧nä̧tö̧mä̧. 2Asaf i̧tti̧mö̧ Jose, Netanías ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Asarela'inä ji̧ä̧huä̧ra̧'a̧nä̧ Asaf, ru̧hua̧ David ji̧ä̧huä̧ra̧'a̧nä̧. 3Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Gedalías, Zeri, Jesaías, Simei, Hasabías ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Malatatías'inä ji̧na̧'a̧ seisnö huotö Jedutún i̧tti̧mö̧mä̧ o'ca toinämä. Jedutún ji'äunu̧ to̧ä̧ri̧nä̧u̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ arpanä 'porönö ra̧'i̧nä̧tö̧ adihua'a pä'ö.4Pitö ji̧na̧'a̧ Hermán i̧tti̧mu̧mä̧: Buquías'i̧nä̧, Matanías'i̧nä̧, Uziel'i̧nä̧, Sebuel'i̧nä̧, Jeremot'i̧nä̧, Hananías'i̧nä̧, Hananí'i̧nä̧, Eliata'i̧nä̧, Gidalti'i̧nä̧, Romanti Ezer'i̧nä̧, Josbecasa'i̧nä̧, Maloti'i̧nä̧, Hotir ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Mahaziot'i̧nä̧. 5Pitö ji̧na̧'a̧ o'catoi'önä Hermán i̧tti̧mö̧mä̧ ru̧hua̧ David ji̧ä̧huä̧ri̧nä̧u̧mä̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuota'attö Hermán i̧tti̧mö̧rö̧ iyinä̧cu̧ catorcenö i̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧rö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nä̧tö̧rö̧mä̧ huämetucuärö.6O'catoi'önä ttä'otä ji̧ä̧huä̧ri̧nä̧u̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ö̧jo̧de ucuotönö̧ jȩtta̧'a̧nä̧, jahuätömä ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧ pinä̧tö̧ 'porönä címbalonä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ appiyänä 'porähuättö'inä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ru̧hua̧ Davidmä ji'ähuärinö̧ Asafrö'inä, Jedutúnrö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Hermánrö̧'i̧nä̧. 7Jahuätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä huo̧juȩcuo̧tö̧ pinä̧tö̧ ra̧tta̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ recuächinä̧tö̧ 288 huotö jo̧mȩnä̧. 8Tticuomenä jueö pätecuächötä adita pä'ötä icuinätö̧, o'catoi'önä̧tä̧ yoräteunä möäyotöröä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ böecuächätörö'inä ppo̧'ä̧tö̧rö̧ huo̧juȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧.9Ucuotö Asaf i̧tti̧mö̧ttö̧: ä̧cuo̧mȩnä̧ tticuomenä maina'a José ahuaruhuättö; todäre päi'omenä maina'a Gedalíasttö ahuaruhuättö, o'catoi'önä̧mä̧ docenö huotöttömä̧. 10Huäbodäcuänömä maina'a Zacurö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ahuaruhuärö'inä̧ o'catoi'önä docenö huotöttömä̧. 11Pa̧ja̧cuä̧nö̧ päi'önä maina'a Izrirö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧, ahuaruhuärö'inä o'catoi'önä docenö huotöttömä; 12Jimöte jähuä päi'önä̧mä̧ maina'a Netaniasrö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧, ahuaruhuärö'inä o'catoi'önä docenö huotöttömä.13Koromöttö ya'utenömä maina'a Buquíasrö, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä, o'catoi'önä docenö huotöttömä. 14Koromöttö̧ todäre päi'önämä maina'a, Jesarelarö, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä o'catoi'önä docenö huotöttömä. 15Koromöttö huäbodäcuä päi'önämä, Jesahíasrö, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä o'catoi'önämä docenö huotöttömä. 16Koromöttö pa̧ja̧cuä̧nö̧ päi'önämä maina'a; Mataníasrö, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä o'catoi'önämä docenö huotötä.17Tömäre jähuä päi'önä̧mä̧ maina'a Simeirö, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä, o'catoi'önämä docenö huinätö̧. 18Oncenö päi'önämä maina'a, Azareelrö, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä, o'catoi'önämä docenö huotötä. 19Docenö päi'önämä maina'a Hasabíasrö, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä o'catoi'önämä docenö huinä̧tö̧. 20Trecenö päi'önämä maina'a Subabelrö, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä o'catoi'önämä docenö huinä̧tö̧.21Catorcenö päi'önämä maina'a Matatíasrö, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä o'catoi'önämä docenö huinä̧tö̧. 22Quincenö päi'önämä maina'a Jeremotrö, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä o'catoi'önämä docenö huinä̧tö̧. 23dieceseisnö päi'önämä maina'a Hananíasrö, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä o'catoi'önämä docenö huinä̧tö̧. 24diecisietenö päi'önämä maina'a Josbecasarö, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä o'catoi'önämä docenö huinä̧tö̧.25dieciochonö päi'önämä maina'a Hananírö, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä o'catoi'önämä docenö huinä̧tö̧. 26Diecinuevenö päi'önämä maina'a Malotirö, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä o'catoi'önämä docenö huinä̧tö̧. 27Veintenö päi'önämä maina'a Eliatarö, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä o'catoi'önämä docenö huinä̧tö̧. 28Veinte unonömä maina'a Hotirö, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä o'catoi'önämä docenö huinä̧tö̧.29Veinte dosnömä päi'önämä maina'a Gidaltirö, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä o'catoi'önämä docenö huinä̧tö̧. 30Veinte tresnö päi'önämä maina'a Mahaziotrö, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä o'catoi'önämä docenö huinä̧tö̧. 31Veinte cuatronö päi'önämä maina'a Romantirö, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä o'catoi'önämä docenö huinä̧tö̧.

Chapter 26

1Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧do apatenä to̧ȩpä̧rö̧ ta̧tta̧rä̧cuo̧tö̧rö̧ ttaditähuä punä 'quȩ'ȩpȩö̧ ttiyinömä: Coreíta ötahuiyä ttö̧ja̧ttö̧ rötädipu kä̧mä̧dö̧, 2Meselemianmä Core i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, ya̧tȩ Asaf ahuaruhuä 'cotö ttö̧ja̧sa̧ ji̧na̧'a̧. Meselemiamä ku̧nä̧ri̧nö̧do: i̧tti̧rö̧mu̧rö̧, a̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧mä̧ Zacaria ji̧na̧'a̧, ja̧u̧nu̧ o'comenä todärenä päiönä itti̧mä̧ Jediael ji̧na̧'a̧, huäbodäcuänä päiönä i̧tti̧mä̧ Zebadias ji̧na̧'a̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ päiönä i̧tti̧mä̧ Jatniel ji̧a̧na̧'a̧, 3ji̧mu̧tȩnö̧ päiönämä Elam ji̧na̧'a̧do koromö̧ttö̧ yo'chetenö päiönämä i̧tti̧mä̧ Johanán pä'ö micuinödo, koromu̧ttö̧ tocherenö päiönä i̧tti̧mä̧ Elioneai pä'ö micuinö..4Obeb Edomä i̧tti̧mu̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do Semaia ji̧na̧'a̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧tti̧mä̧, ja̧u̧ o'comenä i̧tti̧mä̧ Joa ji̧na̧'a̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ päiönämä Sacar ji̧na̧'a̧ ji̧mö̧tȩnö̧ huotö päiönämä Natanael ji̧na̧'a̧, 5Ko̧ro̧mu̧ttö̧ yo'chetenö päiönämä Amiel ji̧na̧'a̧ ko̧ro̧mu̧ttö̧ to'cherenömä Isacar ji̧na̧'a̧do ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ko̧ro̧mu̧ttö̧ huabochecuänö päiönämä Paultai ji̧na̧'a̧ Diostä ji̧na̧'a̧ Obe-Edomrö ppä'ädinömä i̧tti̧mu̧ u̧ju̧na̧ra̧ pä'ömä. 6Semaiamä, i̧tti̧mä̧, ttuhuäpächiyinäcu̧do chutä ahuaruhuärö tta̧tta̧ra̧cuo̧tö̧ päiönä; juätö u̧mä̧tö̧mä̧ amucuädäcuähuättö'inä tu̧ȩpä̧rö̧nö̧ adicuättö'inä huo̧juȩcu̧nä̧ aditinätödo..7Semaia i̧tti̧mö̧mä̧ Otni'inä, Rafael'inä, Obed'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Elzabad 'inä ji̧na̧'a̧do. Ja̧u̧ a̧hua̧ru̧hua̧mä̧ Eliu ji̧na̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Semaquiattö u̧mä̧tö̧mä̧ amucuädäcuähuä'inä uhuäbeö adicuä'inä huo̧jui̧nä̧tö̧do juätömä. 8Pitö o'catoinämä Obed Edom i̧ja̧hua̧tö̧ o'cotö ji̧na̧'a̧do. Juätömä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mu̧ tti̧tti̧mu̧'i̧nä̧ ahuaruhuä 'cotö'inä u̧mä̧tö̧mä̧ Dios ö̧jodenä adicuä'inä tu̧ȩpä̧rö̧'i̧nä̧ aditö'inä huo̧jui̧nä̧tö̧do juätömä ka̧cui̧nä̧tö̧do ttö̧ja̧ huä̧mȩtu̧cuänö ja̧'a̧nä̧ u̧mu̧ ji̧mu̧tȩttö̧ to'cherenö jahuätömä Obed-Edom ahuäruhuä 'cotömä. 9Meselamiamä ki̧tti̧mu̧ru̧'i̧nä̧ ku̧nä̧ri̧nä̧ju̧do ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧hua̧ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧, u̧mä̧tö̧ jȩtta̧'a̧nö̧ huotömä ttu̧mu̧ to̧mu̧rȩnö̧ ja̧'a̧np i̧jä̧o̧u̧ ko̧ro̧u̧tö̧ huabo'checuänö ji̧na̧'a̧do 'cotö'inä ttö̧mä̧.10Hosamä ä'canä hueähuä ttö̧ja̧sa̧ pä'ö huinö ubo ji̧na̧'a̧ pidemä. 11Hilcías todäre päiönä i̧sa̧ ji̧na̧'a̧, Tebaliamä huabodacuä päiönä ji̧na̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ päiönömä Zacaria dä̧jä̧ ji̧na̧'a̧do.12Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ apatiyä tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧ ttaditähuä päiönä'quȩ'ȩpu̧ ttiyinömä ä'canä huȩa̧hua̧mä̧ pä'ömä isopäinä tta̧di̧tä̧cuȩpu̧nä̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧do, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttahuäruhuä jö̧ ta̧'a̧nö̧tä̧ Tu̧ru̧hu̧a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ i'äre. 13Jahuätömä ttö̧''o̧cuä̧ päiönä pätecuächäcureu ttö̧'o̧cui̧a̧ pä'ö isate icuinätö̧do muäyotö'inä tä̧mu̧ buäcuächätö'inä, ttahuäruhuäröpunä pätecuächaja pä'ö, ya̧tȩtä̧ apate pu̧nä̧ ttiätecuächa pä'. 14Ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ ttö̧'o̧cuä̧ päiönä pä̧tȩcuä̧cha̧ mo̧a̧ pä'ö isate icuinätö̧do apate kä̧hua̧ räopacu ka̧tȩnä̧ dirö pä̧tȩcua̧cha̧ja̧ pä'ö, icuäjä'cotö tottomenä Selemiarö̧ pä̧tȩcuä̧chi̧na̧'a̧do. Ja̧u̧mä̧ o'comenämä pä'äji icu jȩttä̧ji̧ta̧'a̧nö̧tä̧ kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ 'cä̧tȩnä̧ pätecuächaja pä'ö; ticuomenä Zacariarö pä̧tȩcuä̧chö̧nä̧ ma̧i̧na̧ oocuä päiönämä; ja̧u̧ i̧tti̧mä̧, huȩnȩ jo̧mȩnä̧mä̧ ro̧ȩcuä̧i̧sa̧ jö̧nä̧ huinödo a̧'cua̧pi̧nö̧ hua̧'a̧ ja̧'a̧tö̧.15Obed-Edomä kä̧hua̧ mö̧ä̧cha̧'a̧cu̧ katenä huettinäcu ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ i̧tti̧mu̧rö̧mä̧ ttaditahuä päönä pä̧tȩtö̧ hueinödo korojuei hua'adö ku̧nä̧huo̧mȩ aditö ttö̧ja̧ pä'ö. 16Supimä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Hosa'inä, pä̧tȩtö̧ ttu̧ju̧ni̧nä̧u̧do apate ka̧hua̧ räopa'acu kä̧tȩnä̧, Celequet ahuaruhuä ttapate tö'cönänö jo̧mȩ, juttacu mänänä. Ya̧cu̧nä̧ ttahuäruhuä punärö̧ to̧pä̧rö̧ tta̧'a̧rö̧ pä'ö hueähuina'ado.17Pi̧yȩ adicuänämä tu̧mu̧ ji̧mu̧tȩnö̧ ja̧'a̧nä̧ ko̧ro̧mu̧ttö̧ to'chenö Lȩvi̧ta̧ ji̧na̧'a̧, ka̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧mä̧, pa̧ja̧cuä̧nö̧ huotö punä ji̧na̧'a̧ mo̧ro̧mä̧, ka̧hua̧ möächa̧'a̧cu̧'i̧nä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ huotö punä̧rö̧ hueähui'ina'ado koro juei hua'adö rötähuomemä pa̧ja̧cuä̧nö̧ tö̧ja̧rö̧ hueähuina'ado tta̧'a̧rö̧ ttadita pä'ö ta'are ädäcua̧cu̧ pu̧nä̧. 18Ka̧hua̧ ieruhua'acu apate beipomemä hueö ku̧ni̧nä̧tö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ huotö ttö̧ja̧rö̧ tta̧ta̧ra̧ pä'ö mä̧nä̧nä̧ ta̧ta̧ra̧ pä'ö hueinätö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ beipunä ttö̧ja̧rö̧ ta̧tä̧ra̧ pä'ömä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ beipunä tticuomemä ta̧ju̧ru̧ hueinätö̧. 19Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ To̧ä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧ ttaditähuä punä ya̧cu̧nä̧rö̧ 'quȩ'ȩpȩö̧ ttiyinömä Core ahuaruhuä 'cotötä seädeina'ado ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Merari'inä. .20Levita ttö̧'cä̧tȩnä̧mä̧, Ahia ji̧na̧'a̧do Dios ojusode jahuä pärätä tta̧hua̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Tu̧ru̧hua̧ iäre ri̧ä̧nä̧ micuäu tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧'i̧sa̧ ji̧na̧do. 21Laadán ahuaäruhuä 'cotömä mȩjä̧hui̧nä̧tö̧ Gersoncutä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Laadán ahuaruhuärö ä'canä oicuä ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧do, Gerson ahuaruhuämä, ja̧u̧ isotömä Gerson ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧, Jehieli'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ki̧tti̧mu̧cu̧. 22Zetan ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuo Joel'inä Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ojusodenä korojuei ca̧ca̧tö̧ rötähuome to̧ä̧rä̧cuä̧hua̧ ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧do.23Amran ahuaruhuämä su̧ro̧do̧u̧ ji̧na̧'a̧do, Izhar'inä Hebron'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Uziel'inä ji̧na̧'a̧. 24Moises i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ Gersomä, Gerson i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ Sebuelmä Moises ö̧do̧ ji̧na̧'a̧do, ttiäre ca̧ca̧tö̧ hua'adö rötähuome to̧ä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧. 25Eliazer ahuaruhuämä 'cotömä Rehabias i̧tti̧mu̧ dä̧jä̧ ji̧na̧'a̧do, ja̧u̧ Rehabias i̧tti̧mä̧ Jesias ji̧na̧'a̧, ja̧u̧ Jesaua i̧tti̧mä̧ Joran ji̧na̧'a̧, Joram i̧tti̧mä̧ Zicri ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Zi̧cri̧ i̧tti̧mä̧ Selomit ji̧na̧'a̧.26Selomit ahuaruhuätä ji̧na̧'a̧do ttu̧ru̧hua̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧ iäre korojue ttiyö ca̧ca̧tö̧rö̧ rötähuome hua̧'a̧dä̧rö̧ ttötä pä'ö pätecuächinatömä, ru̧hua̧ David dä̧jä̧ ji̧na̧'a̧, ya̧tȩmä̧, ä'canä oicuä ttö̧ja̧ ttahuaruhuärö recuätö ttö̧ja̧rö̧ hueahuä ru̧hua̧m ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ 'quȩ'ȩpȩi̧ö̧ ku̧nä̧'chi̧nö̧do. 27Jahuatömä ttaboiyotöcu curä rohuäu icu tujurunä 'choipu ttȩma̧ji̧mä̧ Tu̧ru̧hua̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧ ojusodenä rȩcuä̧rö̧ juei ttȩma̧ pä'ö ji̧na̧'a̧do. 28Jahuaätö'inä ji̧na̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ 'quȩ'ȩpu̧ hueö u̧ju̧ni̧nö̧ ta̧'a̧nö̧tä̧ Dios i̧huȩnȩ hueö jiäcuähuä i̧sa̧ Sameulrö, Cis ki̧tti̧ Saulrö Abner i̧tti̧mä̧ Ner ji̧na̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Sarvia ki̧tti̧mä̧ Joab ji̧na̧'a̧do. Jitö o'catoinä Tu̧ru̧hua̧ 'quȩ'ȩpu̧ u̧ju̧ni̧nö̧ta̧'a̧nö̧tä̧ Solomit hue'anätä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧do juätömä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuä'i̧nä̧ 'cotö.29Izhar ahuaruhuä ji̧na̧'a̧, Quena ttö̧ja̧'i̧nä̧ i̧tti̧mu̧'i̧nä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ huȩnȩ jo̧mȩnä̧ to̧ä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧ ttaditähuä pä'ö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ curä ruhuä tta'anäinä ro̧ȩcuä̧ huȩnȩ'i̧nä̧ huinätö̧, isopainä ro̧ȩcu̧ä̧ hueähuä huȩnȩ pä'ö ta̧'a̧nö̧ adicuä ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧do. 30Hebron ahuäruhuä 'cotömä, Hasabias'inä u̧bu̧o̧tö̧'i̧nä̧, 1.700 u̧mä̧tö̧ ppura päiönä jȩtta̧ päötä huotö ji̧na̧'a̧, Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ttadita pä'ö hueö u̧ju̧ni̧nö̧ ji̧na̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧ aditähuä'inä. Jahuätömä ka̧cui̧nä̧tö̧do Jordan aje jäyä ka̧hua̧ ieruhua'acu päteö ji̧na̧'a̧do juȩnȩmä̧.31Hebron ahuaruhuämä, Jeria ji̧na̧'a̧ ja̧u̧ ahuaruhuärö ä'canä hueähuä ru̧hua̧mä̧ chutä ahuaruhuättö pojopu tottomenä ja̧u̧tp ji̧na̧'a̧do chu̧ä̧cua̧tä̧ tu̧mu̧ to̧mu̧rȩnö̧ ja̧'a̧nä̧ yabocu pa̧ja̧cuä̧nö̧ a̧'ȩnö̧ David hueinö pä̧nä̧ tti̧mi̧ huȩyu̧tu̧ rötähuotörö tta̧'a̧nö̧tä̧ recuätöttö ttö̧kä̧tȩnä̧mä̧ u̧mä̧tö̧ jȩpu̧'i̧nä̧, amucuädö'inä, huo̧juä̧tö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧do Jezer Galaadnämä. 32Jeriamä chutä ahuaruhuärö ku̧nä̧ri̧nö̧ 2.700nö̧ hueähuä ttö̧ja̧ huo̧ju̧nä̧ hueinätö̧rö̧ a'canäji̧, Davidmä juätörö hueinö to̧pä̧rä̧rö̧ huähuotö ji̧na̧'a̧ Ruben ahuaruhuä 'cotörö; Manases otonätä ahuaruhuä'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Gad ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, ji̧yȩcu̧nä̧ Diosttö todeunä jö̧ juimä ja̧hua̧ta̧'nö̧ ötahuiyä hueähuä ru̧hua̧ ötö'cö jähuä'inä.

Chapter 27

1Pitö ji̧na̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ ttahuaruhuä tturuhuotö, milnö jo̧mȩnä̧'i̧nä̧, ciennö jo̧mȩnä̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotö, ru̧hua̧rö̧ ppä̧'a̧dä̧rö̧ aditinä̧tö̧mä̧. Yotutemä su̧ro̧da̧u̧mä̧ ppä̧'ä̧dä̧rö̧ aditinätö̧ kä̧hua̧tö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧'ȩ jö̧ta̧'a̧nö̧. Jisatenämä veinticuatro milnö u̧mä̧tö̧ jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧. 2Yotute 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ kä̧hua̧nä̧ hue'inömä Zabdiel i̧tti̧ Josobeam ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧ huȩä̧u̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧mä̧ veinticuatro milnö u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 3Ja̧u̧mä̧ Pérez i̧tti̧mö̧ 'cotöttö i̧sa̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotö o'catoi'önärö̧ hue'inö ä̧cuo̧mȩnä̧ kä̧hua̧nä̧.4Yotute 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧ttö̧ kä̧hua̧tö̧ ta̧ju̧ päi'omenä̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ Ahoa i̧tti̧ Dodai ji̧na̧'a̧. Miclotmä ja̧u̧ o'comenä hue'ö ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧ huȩä̧u̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧mä̧ veinticuatro milnö u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 5Kä̧hua̧tö̧ huämetucuä päi'omenä su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ ki̧nö̧mä̧, sacerdote ja̧'a̧nä̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ hua̧ Joiada i̧tti̧ Benaía ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧ huȩä̧u̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧mä̧ veinticuatro milnö u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 6Pide Benaíamä treintanö huotöttö ya̧tȩ pinömä treinta huotö ttu̧ru̧hua̧ pinö. Ja̧u̧ huȩä̧u̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧tu̧cu̧ ki̧nä̧ i̧tti̧ Amisabadmä.7Pa̧ja̧cuä̧nö̧ kä̧hua̧tö̧ päi'omenä ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ hue'inömä Joab i̧jä̧hua̧ Asael ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ i̧tti̧ Zedaíamä ja̧u̧ hueinö o'come hue'inö. Ja̧u̧ huȩä̧u̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧mä̧ veinticuatro milnö u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 8Cinconö kä̧hua̧tö̧ päi'omenä ttu̧ru̧hua̧ ju̧nä̧ hue'inömä Izra i̧tti̧ Samhut ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧ huȩä̧u̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧mä̧ veinticuatro milnö u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 9Seisnö kä̧hua̧tö̧ päi'omenä ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ hue'inömä Tecoa ttö̧ja̧sa̧ Iques i̧tti̧ Ira ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧ huȩä̧u̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧mä̧ veinticuatro milnö u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧.10Sietenö kä̧hua̧tö̧ päi'omenä ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ ki̧nö̧ pelonita ttö̧ja̧sa̧, Efraín ahuaruhuä 'cotö i̧sa̧. Ja̧u̧ huȩä̧u̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧mä̧ veinticuatro milnö u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 11Ochonö kä̧hua̧tö̧ päi'omenä ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ hue'inömä Husat ttö̧ja̧sa̧, Sibecaí, Zera ahuaruhuä 'cotö ttö̧ja̧sa̧. Ja̧u̧ huȩä̧u̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧mä̧ veinticuatro milnö u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 12Nuevenö kä̧hua̧tö̧ päi'omenä ru̧hua̧ jö̧nä̧ hue'inömä Anotot ttö̧ja̧sa̧, Benjamin ahuaruhuä 'cotöttö ya̧tȩ ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧ huȩä̧u̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧mä̧ veinticuatro milnö u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧.13Dieznö kä̧hua̧tö̧ päiomenä ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ hue'inömä Maharai, Netofa ötauiyä ttö̧ja̧sa̧, Zera ahuaruhuä 'cotö ttö̧ja̧sa̧. Ja̧u̧ huȩä̧u̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧mä̧ veinticuatro milnö u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 14Oncenö kä̧hua̧tö̧ päi'omenö ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ hue'inömä Benaía ji̧na̧'a̧ Piratón ötahuiyättö, Efraín ahuaruhuä 'cotö ttö̧ja̧sa̧. Ja̧u̧ huȩä̧u̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧mä̧ veinticuatro milnö u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 15Docenö kä̧hua̧tö̧ päi'omenä ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ hue'inömä Heldai ji̧na̧'a̧, Netofa ötahuiyä ttö̧ja̧sa̧, Otoniel ahuaruhuä 'cotöttö. Ja̧u̧ huȩä̧u̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧mä̧ veinticuatro milnö u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧.16Pitö ji̧na̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ ttahuaruhuä 'cotöttö tturuhuotö jö̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧mä̧: Rubén ahuaruhuä 'cotö ttu̧ru̧hua̧mä̧ Zicri i̧tti̧ Eliezer ji̧na̧'a̧. Simeón ahuaruhuä 'cotö ttu̧ru̧hua̧mä̧ Maaca i̧tti̧ Sefatías ji̧na̧'a̧. 17Leví ahuaruhuä 'cotö ttu̧ru̧hua̧mä̧ Kemuel i̧tti̧ Hasabías ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Aarón i̧tti̧mö̧ 'cotö ttu̧ru̧hua̧mä̧ Sadoc ji̧na̧'a̧. 18Judá ahuaruhuä 'cotö ttu̧ru̧hua̧mä̧ Eliú ji̧na̧'a̧, David u̧bö̧o̧tö̧ttö̧ ya̧tȩ. Isacar ahuaruhuä 'cotö ttu̧ru̧hua̧mä̧ Micael i̧tti̧ Omri ji̧na̧'a̧.19Abdías i̧tti̧ Ismaíasmä Zabulón ahuaruhuä 'cotö ttu̧ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧. Azriel i̧tti̧ Jerimotmä Neftalí ahuaruhuä 'cotö ttu̧ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧. 20Azazías i̧tti̧ Oseasmä Efraín ahuaruhuä 'cotö ttu̧ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧. Pedaías i̧tti̧ Joelmä, Manasés ahuaruhuättömä ju'totötä ttu̧ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧. 21Zacarías i̧tti̧ Iddomä, Galaattö Manasés ahuaruhuä 'cotöttömä ju'totötä ttu̧ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧. Abner i̧tti̧ Jaasielmä, Benjamin ahuaruhuä 'cotö ttu̧ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧. 22Jeroham i̧tti̧ Azareelmä, Dan ahuaruhuä 'cotö ttu̧ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧. Pitö ji̧na̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ tturuhuotö päi'önä ka̧cui̧nä̧tö̧mä̧.23Davidmä ji'ähuocö pinö veintenö a̧'ȩ ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧mä̧, suro möäyätörö'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ ttirecuächönä jȩchä̧cua̧sä̧, mo̧ro̧jättö siri'cö jä'inö'anö päina̧'a̧ttö̧. 24Sarvia i̧tti̧ Joabmä umätö̧rö̧ pa̧ja̧tö̧ öjämäda'anä, cä'ädocö pinö. Pa̧'a̧nö̧ jo̧mȩttö̧ Diosmä Israel ttö̧ja̧rö̧ ro̧'ȩpi̧nö̧. Pi̧yȩ ö̧'a̧ti̧nö̧mä̧ David aditinö huȩyu̧tu̧ rötähuinä̧'tä̧nä̧mä̧, huȩyu̧tu̧ rutähuoca'a ji̧na̧'a̧.25Adiel i̧tti̧ Azmavetmä rö̧ä̧nä̧ micuä juäi ka̧cuo̧mä̧ tta̧'a̧rö̧ ji̧na̧'a̧. Uzías i̧tti̧ Jonatánmä pättiyunä ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧, ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧, ja̧u̧tä̧ jäyänä hu̧ȩju̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧'i̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tto̧ä̧rä̧cuä̧huo̧mȩ 'quiyönä adicuome ka̧cuä̧tö̧ ttu̧cuä̧ pȩjo̧mȩ to̧pä̧rö̧ tta̧'a̧rö̧ ji̧na̧'a̧. 26Quelub i̧tti̧ Ezrimä, jitö rȩjȩ saú adicuä ttö̧ja̧ to̧pä̧rö̧ tta̧'a̧rö̧ ji̧na̧'a̧. 27Ramá ttö̧ja̧sa̧ Simeimä Uva adiyä ku̧nä̧huo̧mȩ to̧pä̧rö̧ tta̧'a̧rö̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Sifmot pättome ttö̧ja̧sa̧ Zabdimä, uva ko̧mȩ'i̧nä̧, vino oya ka̧cuo̧mȩ'i̧nä̧ to̧pä̧rö̧ tta̧'ä̧rö̧ ji̧na̧'a̧.28Geder ttö̧ja̧sa̧ Baal Hanánmä, ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cu̧ olivos dauhuiyä'inä, Sicómoro dauhuiyä'inä, to̧pä̧rö̧ tta̧'ä̧ri̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Joásmä a̧dȩja ca̧ca̧tö̧ ku̧nä̧huo̧mȩ to̧pä̧rö̧ tta̧'ä̧ri̧nö̧. 29Sarón ttö̧ja̧sa̧ Sitraimä, Sarónttö ajicuäcuähuotörö tta̧'ä̧rä̧tö̧rö̧ to̧pä̧rö̧ tta̧'a̧ri̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Adlai i̧tti̧ Safatmä, ajicuäcuähuotörö pämäroppä ka̧cuä̧tö̧rö̧ to̧pä̧rö̧ tta̧'a̧ri̧nö̧.30Ismael ahuaruhuä 'cotöttö Obilmä Camellostörö to̧pä̧rö̧ tta̧'ä̧ri̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Meronot pättome ttö̧ja̧sa̧ Jehedíasmä burö̧ba̧tö̧ nä̧tö̧rö̧ to̧pä̧rö̧ tta̧'a̧rö̧ ji̧na̧'a̧. Agar ki̧tti̧mö̧ 'cotöttö Jaziz pä'ö micuamä̧, yotute ajicuäcuähuotörö to̧pä̧rö̧ tta̧'ä̧ri̧nö̧. 31Pitö o'catoi'önämä ru̧hua̧ David öäre to̧pä̧rö̧ tta̧'ä̧ri̧nä̧tö̧.32David imiya Jonatánmä, adiunä jiähuärä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ ji̧na̧'a̧ ja̧u̧ huo̧jua̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩyu̧cuä̧ i̧sa̧ pinö. Hacmoni i̧tti̧ Jehiel ru̧hua̧ i̧tti̧mö̧rö̧ to̧pä̧rö̧ tta̧'a̧ri̧nö̧. 33Ahitofelmä ru̧hua̧rö̧ adiunä ji̧'ä̧huä̧rö̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Arqui ttö̧ja̧sa̧ Husaimä yo̧ä̧huä̧i̧nä̧tä̧ adiu ji̧'ä̧huä̧rö̧ ji̧na̧'a̧ ru̧hua̧rö̧mä̧. 34Ahitofel o'comenä̧mä̧ aditömä Benaías i̧tti̧ Joiada ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ o'comenämä Abiatar ji̧na̧'a̧. Joabmä ru̧hua̧ u̧mö̧huäyotö ttu̧ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧.

Chapter 28

1Davidmä Jerusalen ötahuiyänä jinä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧tipinö̧ o'catoinä umuhuayotö tturuhuotörö: israel ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ su̧ro̧da̧ö̧ tturuhuotöttö'inä, chutä ru̧hua̧ umuhuäyotö jueipotö tturuhuotöttö'inä, su̧ro̧da̧u̧ milesnö huotö tturuhuotöttö'inä, cientosnö huotö tturuhuotöttö'inä, ru̧hua̧'inä i̧tti̧mö̧'inä̧ o'cajuiyunä̧ ttöäre tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ tturuhuotö'inä, curä rohuähuö juruhuätö tturuhuotöttö'inä.2 Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ruhua̧ David ä̧rä̧miö̧ kä̧mä̧dö̧ pä'inö̧ "chahuäruhuä'inä, chumuhuäyotö'inä ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧. Ttömä chami'iso'quinämä amocuädösä Tö̧ä̧nä̧huä̧ ö̧jä̧cuode 'cuäopönä ka̧ja̧cuode chadita päö, Tö̧ä̧nä̧huä̧ ucuocu huȩyu̧tu̧ u̧ju̧nino̧ca̧ juodenä̧tä̧ kä̧mä̧da̧ päö, Tö̧ä̧nä̧hua̧ jä̧ttä̧pä̧ya̧tä̧ uruhuo kä̧mä̧da̧ päö, täcu o'ca'juiyunä jomenötä̧ ttadita päö jȩpö̧ kö̧na̧hua̧'a̧. 3 Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'anä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios päinä̧cu̧sa̧: ucumä ttö chö̧jä̧cuodemä cuaditiyä̧cua̧jä̧ ttö chiminämä, ucu ubomä curä rohuäcuähuä ttöja̧'isa̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ cu̧mu̧nämä 'cu'huä̧nä ttöcuoja huerächa'a.4Ja̧'hua̧nö̧ ja'anä̧ , Israel ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dios, chäo ahuäruhuä o'catoinättö̧ ttörötä pojopu hueä'jacusä israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä̧ chö̧ja̧ päö 'cuäopönätä. Ja̧umä̧ judá isotöttötä pojopu hueö kö̧nä̧ji̧. Judá ahuäruhuä o'cotöttömä ja̧'a̧hua̧ta̧nö̧ chäo ujosodettömä, chäo i̧tti̧mö̧ o'catoinättö̧mä ttörutä pojopu eminä̧cu̧sä̧ israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä̧ chö̧ja̧ päö. 5 chi̧tti̧mö̧ o'catoinä̧ttö̧ chö̧ä̧nä̧hua̧ chesehua päö i̧yi̧näu̧tö̧mä̧, ja̧umä̧ chi̧tti̧ Salomonrö̧tä̧ pojopu eminö tö̧ä̧nä̧hua̧ uruhuonä 'ca̧tä̧dö̧ kö̧nö̧ jepö̧ israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä.6Ja̧u̧mä̧ päi'nä̧cu̧sä̧: cui̧tti̧ Salomontä̧ aditä̧cua̧ ttö chijä̧cuodemä ja̧'hua̧ta̧nö̧ umi̧ jähuä'inä, ttötä ja̧u̧ru̧ pojopu ȩminu̧sä̧ chi̧tti̧ päi'önä ö̧ja̧ päö, pärocua'attö jä'o päiönä chö̧ja̧ päö. 7 Ttömä ja̧ö̧ uruhuomä 'cuäopönä̧ ka̧'a̧ päö jȩchä̧cua̧sä̧ pärocua'attö ttö hueähuä chiyö 'quiyunä esehuä̧ru̧nö̧ jȩu̧ttömä̧ jitä mo̧ro̧ ucu cu̧jö̧'a̧nö̧.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, israel ttö̧ja̧ o'catoinä̧ cuä'catöcu jo̧mettö̧, jitä mo̧ro̧ tö̧ä̧bä̧dö̧mä̧ tö̧ä̧nä̧hua̧tä̧ öäretä ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ ujutucutä kö̧, o'catoinä pine ichiätö ka̧cuä̧tömä̧ cuiä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ hueömä o'cajuiyunä jȩpä̧tu̧cui̧. piyȩ'inä̧ jȩpä̧tu̧cui̧ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ adihuome cuemä̧tö̧cua̧cua̧'a̧nö̧ juene o'comenä cui̧ti̧mö̧tu̧cu̧ru̧ cujuniä̧tö̧cua̧cua̧nö̧ jua'a yabo tti̧tti̧mö̧'inä̧ juenetä̧ aditu ttö̧ja̧cua̧'a̧nö̧.9 Jitä ucu, chi̧tti̧ Salomon, ttö cuä'o chö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrömä eseti ja̧'hua̧ta̧nö̧ hueömä cuami'isoquittö ȩsȩhuä̧ro̧nö̧ jȩpi̧ cua̧'cua̧rö̧hua̧ttö̧mä̧ jomenö̧ jȩ'cua̧ päö kä̧hui̧. tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ ttami'isoqui jacuä topö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jȩtö̧mä̧ tamocuädömä tucuocumä o'ca juiyunä huo̧juä̧. Ucu ja̧u̧ru̧ cusuttümä cu̧ho̧cui̧'ä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ ja̧u̧ru̧ jaro'cuiöttömä 'cuäpönä mo̧ro̧tä̧ ya̧o̧cua̧cua̧jä̧. 10 Amocuädi Tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ imicunä̧ pojopu ȩminä̧cu̧jä̧ chutä ö̧jäcuode Ro̧'o̧de cuaditiyarö päö. Quiyunä känö̧ juruhuächiö cuaditaja.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Davidmä i̧tti̧ Salomonrö iyinö isojä huȩyu̧cuojä o'cajuiyunä jomenö jȩpö̧ kö̧na̧hua̧'a̧ acomenä doächiäcuähuo̧ca̧ jahuä'inä, isode jättäyode jahuä'inä, jinä'isocö jueipo̧ca̧ jahuä'inä, jinä'isocö käpo päteö isoca̧ jahuä'inä̧, rȩrö̧ju̧nä̧ toäcuähuäbi kä̧jä̧cuo̧ca̧'inä̧. 12Ja̧'hua̧ta̧ņö̧ Töä̧nä̧hua̧ ojusode uminä adicuä̧cuä̧ jähuä'inä iyinö, isode jäyänä kä̧jä̧cuä̧'o̧cä̧ jähuä'inä, Dios öäre koro juei kö̧nä̧huä̧cuo̧ca̧ jähuä'inä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ koro juei Dios öäre jähuä to̧pä̧rö̧nö̧ pa̧ja̧tärö̧nö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huo̧ca̧'inä̧.13Ja̧umä̧ hue'inö diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'inä̧ kä'co päteö adicuä ttö̧ja̧ro̧ 'quȩ'ȩpö̧tticua päö ja̧'hua̧ta̧nö̧ levitasttö'inä, Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jä̧cuodenä̧ ya̧cu̧nä̧ ttaditähuä pönä ttiya'cha päö, ja̧'hua̧ta̧nö̧ koro juei Töänähua̧ oju'isode jacuä ka̧cuä̧cuä̧ ttaditä̧cuä̧'inä̧. 14Ja̧'hua̧ta̧nö̧ pa̧ja̧tö̧ iyinö̧ o'cajuiyunä oro jähuättö'inä tta̧di̧cuä̧ pö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ pa̧ja̧tö̧ iyinö o'cajuiyunä plata jähuättö'inä tta̧di̧cuä̧ pö̧nä̧, koro jueittö'inä ttaditä̧cuä̧ pönä. 15pi̧yȩmä̧ o'ca juiyunä pa̧ja̧tö̧ iyinö candelabros isa'cä pa̧ja̧tö̧ topö orotto ttadita päö isä'cä huäme o̧tta̧nä co̧ä̧cuä̧'inä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ pa̧ja̧tö̧ iyinö candelabros isa'cä pa̧ja̧tö̧ topö platattö ttadita päö isä'cä huäme o̧tta̧nä co̧ä̧cuä̧'inä̧.16Ja̧u̧mä̧ oro pa̧ja̧tö̧ iyinö mesa pan o̧ppä̧ rutähuodä ä'ca jo̧mȩ kä̧cuodä yodäcunä ttaditäcuȩmä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ plata'i̧nä̧ platattö mesa odiyä tta̧di̧tä̧cuemä. 17Ja̧u̧mä̧ huȩ'chä̧qui̧yä̧ idepä juaocuä̧cuȩ'i̧nä̧, obahuiyä'i̧nä̧, o̧'ta̧hui̧yä̧'i̧nä̧ tta̧di̧tä̧cuȩmä̧ oromä päcuäitä iyinö̧. Ja̧u̧mä̧ ja̧u̧ o̧'ta̧hui̧yä̧ ji̧yȩcu̧nä̧mä̧ orottötä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧cuä̧cuȩ obamä̧ platattö ttaditiyarö pä'ö iyinö̧.18Ja̧u̧mä̧ incienso ku̧huä̧huo̧ca̧ ttaditäcuȩmä̧ oro adihuäjueittö pa̧ja̧tö̧ iyinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ querubines ttujuabiyä setetanä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ esecuinö ȩco̧ca̧ a̧ttä̧chi̧'ö̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ tta̧di̧tä̧cuȩ oro'inä̧. 19Davidmä pä'inö̧: "Pi̧yȩmä̧ o'cajuiyötä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päinö'a̧cuä̧tö̧ huȩyu̧tu̧ rutinösä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ huo̧juȩcu̧nä̧ chaditönä̧ iyinä̧cu̧sä̧."20Davidmä i̧tti̧ Salomónrö̧ pä'inö̧: " Cujurucu a̧mö̧cuädi. Cuaditajä̧. Yecuecuoca'atä, cua̧'cua̧ huȩnä̧rö̧nö̧tä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios, chuä̧nä̧hua̧ Diosmä ucutäcu kö̧. Ja̧u̧mä̧ icuipömä jaroi'ococu cuä̧cua̧jä̧ cuaditähuämä o'cajuiyötä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧de aditö cäcuädome jubö päi'önä. 21Topittö, Dios ö̧jo̧de ttaditäcuotörömä sacerdote huotörö'i̧nä̧ Leví i̧tti̧mö̧ 'cotörö'inä 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧hua̧. Jahuätömä ucutäcu ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧, o'catoi'önä yo̧mȩtȩnä̧ ttadita pä'ö jo̧mȩnö̧ ka̧cuä̧tu̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huo̧juȩcu̧nä̧ ttaditähuä aditätö'i̧nä̧. Su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotö'i̧nä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ o'catoi'önä̧tä̧ ucu huecunä jȩtta̧ pä'ötä jo̧mȩnö̧ ka̧cuä̧tö̧."
Chapter 29

1Ru̧hua̧ David pä'inö o'catoinä ca̧ca̧cuä̧tö̧rö̧: Salomon ttö chi̧tti̧ chutä Dios ö'ojoäcu jina̧ muä̧ya̧ yoriso jȩru̧pa̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ adicuämä̧ rö̧a̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ Dios ö̧jodemä̧ ttö̧ja̧ ttoju'isodemä̧cu̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios oju'isode. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttömä adiutä jȩpä̧'jiö̧sä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios oju'isodenä chiya pä'ömä. Oro iyusäto orottötä ttadita pä'ö, platattö adicuämä ja̧'hua̧ta̧nö̧ platattötä ttadita pä'ö, broncettö adicuä̧mä̧ broncettötä ttadita pä'ö, hierrottö adicuämä̧ hierrottä ttadita pä'ö, ja̧'hua̧ta̧nö̧ dau odämä dau odiyättötä ttadita päö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'anä̧ ónice ido'quiyä'inä̧ iyusätó, ja̧u̧ o'quimä̧ pȩo̧pö̧ jȩtta̧ pä'ö, inä o'quimä utuhuomä 'coro 'coronö̧ jö̧nä̧ 'ko̧'u̧ ttu̧ju̧na̧ pä'ö, o'cajuiyunä inä o'qui adiu a̧'cua̧cu̧nä̧ jö̧ttö̧'inä̧ - ja̧'hua̧tanö̧ marmol inäo'quiyättö'inä rö̧ä̧nä̧tä̧ iyusäto3Jitämä chö̧ä̧nä̧hua̧ Dios oju'isode, chesehua'attö ttömä täcö iyusä ttötä chöäre orottö'inä, platattö'inä juhua'atä jähuä päi'önä, pi̧yȩmä̧ jȩpö̧sä̧to pojopö chujuninö̧ o'cajuiyunä adihuä i̧sa̧ oju'isodenä̧ chiya päö. 4adihuä juäi Ofir orottö 3mil talento jomenä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ platattö i̧sa̧ppȩnö̧ jȩa̧cua̧hua̧'a̧ 7mil talento jo̧menä̧ piyȩmä̧ isode jäyänä̧ ttoecuäbänä̧ bechö mö̧ȩpö̧ ttadita päö. 5ja̧'hua̧ta̧nö̧ iyusä orottö'inä, orottö ttaditäcua'anö̧ platattö'inä platattötä ttadicua'anö koro juäinä ttadita päö, ihueye quiyö juäi adicuä ttö̧ja̧ ttadita päö.¿ dijä̧ttö̧ ka̧ra̧ ppä'da päömä Tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ jitä mo̧ro̧ chutä esehuächiomettö̧.?6ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttöäre iyähuämä jitötä amocuädö iyähuä ja̧'a̧ttö̧ jinä̧ yotöte ttö päi'önä huotötä iyinä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧ ttahuäruhuä o'cotöttö'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ su̧ro̧da̧u̧ ttöruhuotöttö'inä, ru̧hua̧ umuhuäyotö ttöruhuotöttö'inä ttesehuächiomettö̧ ttöäre iyö ppä'ädinätö̧. 7Ja'huätömä iyinä̧tö̧ Dios ö̧jode adicuä ttadita päö, pärätä o̧bi̧ttö̧mä̧ 5mil talento jomenä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ orottömä 10mil dracmas jo̧menä̧, platattömä 10mil talento jomenä, broncettömä 18mil talento jomenä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ hierrottömä 100mil talento jomenä.8korotö pönämä inä o'qui adiu a̧'cua̧cunä̧ säröhuo'qui jo̧ juäittö iyinä̧tö̧ hua'adö kö̧nä̧huo̧mȩ tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jodenä̧, Jehiel to̧pä̧rö̧ tta̧huä̧ro̧mȩ, ja̧umä̧ Gerson ahuäruhuä o'cotö isa̧ pinö̧. 9ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ esehuinä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ttiya'a topö ttöäre iyähuä jitötä amocuädö ttiya'a topö ttami'isoquittö ttesehuächiomenä Tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧. Ru̧hua̧ David'inä rö̧ä̧nä̧ esehuinö̧10Davidmä adiunä ja̧ pä'inö Tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ recuätö tta'ca jo̧mȩttö̧. Pa̧'a̧nö̧ pä'inö: "ucutä ja̧'a̧ tesehuäcumä Tö̧ä̧nä̧hua̧" Israel ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ ujutu ta̧do̧tö̧minä̧ tesehinä̧cu̧ 'cuäopönä̧ kinö̧, 'cuäopönä̧ ö̧jä̧cua̧. 11Ucutä cuiäre ja̧'a̧ tö̧ä̧nä̧hua̧, cu̧rö̧ä̧'inä̧, cujuru'inä, cuisärö'ö'inä, cujuruhuö'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca juiyönä u̧ru̧hua̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'ca juiyönä pi̧ja̧'inä̧ mo̧ro̧jä̧'inä̧ ucutä cuiäre. Ucutä cui̧rȩjä̧tä̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tesehuäcumä̧ ucutä ja̧'a̧ o'ca juiyönä uruhuo kada'ca hua̧tä̧.12ucuttötä icha'a ruhuo jä'huämä ja̧'hua̧tanö̧ ucuo ja̧cuä̧'inä̧, ucutä ja̧'a̧ hueömä o'catoinä̧rö̧, ucutä cu̧mu̧nä̧ ka̧'a̧ cujuru'inä. ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ötahuiyä ro̧ä̧chö̧nä̧'inä̧ jȩpö̧jä̧, ucutä cujunä̧ra̧'attö̧ cujuru'inä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ötähuiyä ttö̧ja̧rö̧ yabocö ttujuru cuiya päö'inä hua̧jä̧. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios, ujutumä̧ ucuru adihua'a päö esehuätöjä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ cui̧mi̧ ucuote'ä'ö esehuätöjä̧.14¿ Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ ttömä di cha'ajä̧ttö̧ , chidepiyö'inä̧ däje ucuo ko̧mȩ ja̧'a̧ jä̧ttö̧, ujuturutä pä̧huä̧rö̧'jo̧mȩnä̧ piyȩ tiya päö ju̧mä̧? iso päi'önä o'ca juiyönä piyȩmä̧ ucuttötä icha'a. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ujutumä suro ucu cuiärettö emutä̧ ppa̧'a̧dä̧tö̧jä̧. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ujutumä̧ ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧jä̧, ucu cuä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ cueächäcuähuä ttö̧ja̧tä̧ huotöjä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ tö̧tä̧mu̧ minä̧'inä o'catoinä̧ ja̧'hua̧nö̧ huinä̧tö̧. Ujutu tö̧moro̧mä̧ pijä̧nä̧ kä̧dȩpa̧'a̧ jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧ yoriso juiätöjä̧ yo̧̧u̧tä̧ ka̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ pi̧ja̧nä̧ kä̧nö̧ tta̧'a̧rö̧ tö̧jö̧'inä̧ juiätöjä̧.16Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios, ca̧ca̧tä̧'ja̧tu̧jä̧ piyȩ ucu cuiäremä adihuä'juäimä cu̧jä̧cuode tadita päö ucu ädihuä i̧sa̧ cui̧minä̧ - ucuttötä icha'attö, ucurutä tiyö.17Ttöinä huo̧jua̧sä̧, chu̧ru̧hua̧ Dios, ucumä ttami'iso'qui jacuä topöjä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ adiu jȩpä̧tu̧ru̧tä̧ eseujä̧. Ttömä̧ adiu jȩchö̧mä̧ chami'iso'quinä̧ ttötä iyähuäja'jisä piyȩ o'cajuiyönä ppädäda päömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä eseunö̧ topösä ucu cumuhuäyotö utahuiyä ttö̧ja̧ penetä̧ kä̧to̧ iyätö jitutä ttesehuächiomettö̧ ttöäre iyähuä ucuru iyätö.18TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Abraham'inä, isaac'inä, israel'inä ttö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä̧, tä̧do̧tö̧ mi̧nä̧'i̧nä̧ cu̧mö̧huäyotö'i̧nä̧ tta̧mö̧cuädömä yorö'iso cunichi'ä. Ttami iso'quimä ucu cu̧ja̧'a̧cu̧tä̧ o'ipitö. 19Chi̧tti̧ Salomónrö̧mä̧ eseunä jö̧ iyiyittö ucuttö hueähuä huȩnȩ'i̧nä̧, jȩ'cuä̧cuȩnä̧ cuesecuinö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩttä̧cuȩ pä'ö cu̧ju̧ni̧nö̧'i̧nä̧ jȩö̧nä̧tä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ o'cajuiyötä ruhuode adicuäcua'a a̧mö̧cuädö ku̧nä̧huä̧mä̧ aditö cädäcua'anö, ttö jo̧mȩnö̧ ca̧ca̧tö̧ chu̧ju̧ni̧nö̧nä̧."20Davidmä ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧rö̧ pä'inö̧: "Jitämä Cu̧ä̧hua̧tu̧cu̧ Diosrö adiu ppäcuädatöjä pä'ätucui." Ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä̧tä̧ Diosmä adiutä ppädatöjä pä'inä̧tö̧, ttä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrömä, ttu ja̧rȩyu̧ pä'i'ö TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuo te'ähuitö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩcu̧'i̧nä̧ ttihue'quiyönä kä̧mä̧dö̧ ja̧rȩyu̧ pä'i'inä̧tö̧. 21Koro mo̧ro̧mä̧ jahuätömä i̧sa̧rö̧ cuä'ö icu TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyinä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttöäre ku icu iyähuä'i̧nä̧ iyinä̧tö̧ ja̧u̧ru̧mä̧. Iyinä̧tö̧ pä̧cä̧yu̧rö̧mä̧ milnö jo̧mȩnä̧ huotörö, ovejastö̧ u̧mä̧ö̧tö̧rö̧mä̧ milnö jo̧mȩnä̧ huotörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ovejastö̧rö̧mä̧ milnö jo̧mȩnä̧ huotörö, tta̧huȩ vino isoya'i̧nä̧ juhua'atäcu rö̧ä̧nä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä ttö̧'a̧cuä̧cho̧mȩ jo̧mȩnä̧.22Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ cuänö'i̧nä̧ cuinä̧tö̧, ahuähuä'i̧nä̧ ahuinä̧tö̧ eseumä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧. Jahuätömä David i̧tti̧ Salomónrö̧ todärenä̧ päi'önä̧ ru̧hua̧ jö̧nä̧ ku̧ni̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuonä a̧dȩja da'epinä̧tö̧ ruhuonä̧ hueattö pä'ö. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Sadocrömä sacerdote jö̧nä̧ a̧dȩja da'epinä̧tö̧. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Salomónmä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧dȩä̧cä̧nä̧ pä̧mä̧di̧nö̧ jä'o David pä̧nö̧ ruhuo hueä'ijomemä. Ja̧u̧ aditömä adihuomenä räopina'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä̧tä̧ ttucuotinä̧cu̧.24Ttö̧ja̧ tturuhuotömä o'catoi'önä̧tä̧, su̧ro̧da̧u̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ David i̧tti̧mö̧'i̧nä̧ päcumä jȩtä̧cuo̧töjä pä'ö huȩnȩtö̧ pä'inä̧tö̧ ru̧hua̧ Salomónrömä. 25TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ rö̧ä̧nä̧tä̧ ucuomä iyinö̧ Salomónrömä Israel ttö̧ja̧ ttä'cattömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ujurumä yabonä̧nö̧ ka̧ra̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ ru̧hua̧rö̧ iyocome jä̧'i̧jo̧mȩnä̧ iyinä̧cu̧.26Jesé i̧tti̧ Davidmä ruhuonä hue'inö Israel ttö̧ja̧cuo̧mȩmä̧ o'cajuiyötä. 27Davidmä Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ 40nö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ruhuonä̧mä̧ hue'inö. Ja̧u̧mä̧ Hebrón ötahuiyänä̧mä̧ 7nö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ hue'inö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalén ötahuiyänä̧mä̧ 33nö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ruhuomä̧ hue'inö. 28Ja̧u̧mä̧ juiyo bö̧o̧sa̧tä̧ 'corujuo'ächinö̧ ö̧jö̧nä̧ rö̧ä̧nä̧ esehuinö̧'ca̧tä̧, öäremä rö̧ä̧nä̧ ku̧nä̧rö̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuotäcuähuä ku̧nä̧rö̧tä̧. I̧tti̧ Salomóntä̧ ja̧u̧ ruhuo hueä'ijomeȩmä̧ pä̧mä̧di̧nö̧.29Ru̧hua̧ David isojuoepinömä profeta Samuel'i̧nä̧, profeta Natán'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ profeta Gad'i̧nä̧ 'cuäopinö huȩnȩ huȩyu̧cuo̧mȩ huȩyu̧cua̧'a̧ pa̧'a̧. 30Ju̧huȩnȩmä̧ huȩyu̧tu̧ rutähua'a ruhuo pä̧nö̧ jȩi̧nö̧'i̧nä̧, isojuoepinö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ru̧ surojö 'cuäopinö̧'i̧nä̧, Israel ttö̧ja̧rö̧ 'cuäopinö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotö tti̧rȩjä̧nä̧ ruhuo hueinö'i̧nä̧.

Ezra

Chapter 1

1Persia rȩjȩ ru̧hua̧ Ciro, ä̧cuo̧mȩnä̧ uruhuo ö̧’ä̧ma̧di̧nö̧ a̧’ȩ, tö̧a̧na̧hua̧ DIOS Jeremianä ucuocuinö ji̧nö̧ pätecuächina'a, ja̧hua̧nö̧ ja̧’a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diostä, Persia rȩjȩ ru̧hua̧ Ciro a̧’cua̧ru̧hua̧rö̧ porädinö. Ciro i̧huȩnȩ o’ca juiyönä ruhuo hueome jubö rä̧mi̧pi̧na̧'a̧. I̧huȩnenä’inä, huȩyutu̧’i̧nä, hueinö̧ pa̧’a̧nö̧ jö̧nä: 2Persia rȩjȩ ru̧hua̧ Ciro pa̧’a̧nö päi’nö̧: CHÖ̧A̧NA̧HUA̧ Dios mo̧ro̧jä̧ ru̧hua̧ iyäcusä pi̧jä̧ uruhuo o’cajuiyönä ja̧hua̧nö ja̧’a̧ttö̧ hueäcusä isode chutä ö̧jä̧cuode chadita pä’ö, Judea rȩjȩ Jerusalen ötahuiyänä.3Dios pojopö ȩmi̧nä̧u̧ttö̧ cui̧'chä̧tu̧cu'a̧nö̧ ja̧'a̧ jerusalen ötahuiyära'a̧cu̧ Israel ttö̧ja̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios öjode cuaditätucua, ja̧u̧tä̧ ja̧’a̧ttö̧ Jerusalén ttö̧ja̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä. 4Huedome ka̧cuä̧tö̧, o'ca toi'önä jä̧huä̧jä̧ rȩjȩttö̧ ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧mä̧, cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩttö̧ iyätucui platattö’inä, orottö’inä, äjicuäcuähuotöttö’inä, korottö’inä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ pö̧nä̧ cuamöcuädätöcuomettö̧ ttiäre iyähuä Dios oju isode Jerusalénnä huode ja'ate'ö'inä iyätucui."5Ja̧huanö ja̧'ä̧ Juda'inä Benjamín'inä ttähuäruhuä 'cotö juehipotö, Diottö i'nä ttöja̧ttö̧ i̧'nä̧ kä'co päteö adicuä ttö̧ja̧ Levita'inä, jahua̧no̧ ja̧'a̧ tti̧'cha̧päö o'cato'inä tta'cua̧ru̧hua̧nä̧ ttesehuächiönä̧ porädinö̧ tö̧a̧na̧hua̧ Dios öjä̧cuode ttaditiyarö päö Jerusalen ötahuiyänä. 6O'cato'inä jäyänä ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ ppä'ädinätö̧ platattö'inä̧, orottö'inä̧, äjicuäcuähuotöttö'inä̧, korojuäittö'inä̧, korojuäi'a̧cua̧cu̧na̧jö̧ttö̧i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ttö̧äre iyähuättöinä̧.7Ja̧hua̧ta̧nö̧ ru̧hua̧ Ciromä̧ Tö̧a̧na̧hua̧ ö̧jodettö o̧'ta̧hui̧yä̧ räepicui̧nö̧ Nabucodonosor jerusalenrä̧'a̧ttö̧ ȩmö̧ i̧hui̧nö̧'ca̧ chutä ö̧ä̧na̧huo̧tö̧ ttö̧jodenä̧ do'ädö u̧ju̧ni̧nö̧. 8Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Persia rȩjȩ ru̧hua̧ Ciro pärätä tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ Mitrídatesrö iyinö ppa̧hua̧na̧ pä'ö jua'a yabo Juda rȩjȩ ru̧hua̧ Sebasarö. o'cajuiyunä iyinö9Pi̧yȩ ja̧'a̧to ja̧u̧mä̧, Treintanö oro ötahuiyä bäreö milnö plata ötahuiyä bäreö veintinuevenö nahuodiyä. 10treintanö oro ötahuiyä cuatro ciento dieznö plata ötahuiyä ja̧hua̧ta̧nö̧ korottö'inä milnö ötahuiyä jo̧mȩnä̧. 11Pi̧yȩ ocajuiyunämä orottöi'inä platattö'inä, cincomil cuatrocientonö jo̧mȩnp pä'i'ina ja̧u̧nö̧ o'ca'a Sebasarmä ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ Babilonia rȩjȩ ruhuo umuäyotö pä'i'önä huinätö̧cö̧ ja̧u̧ o'cajuiyunä ttȩpa̧ pä'ö hueinö Jerusalén.

Chapter 2

1Pitö ji̧na̧'a̧ ji̧yȩnö̧ pänä utahuiyänä ru̧hua̧ Nabucodonosor hueinö pänä ki̧nä̧tö̧ Babiloniattö̧ rä'epö icuinaö̧ tti̧tti̧mö̧ 'cotö ppa̧'a̧chi̧nä̧tö̧ ttidepiyucu. 2Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ pitömä ichinätö̧ Zorobabelcu, Jesua'inä, Mardoqueo'inä, Bilson'inä, Mispar'inä, Bigva'inä, Rehum'inä jahuatanö Baana'inä jina'a.3Paros ittimö 'cotöinä ji̧na'a, dos mil setenta y dos nö jo̧menä. 4Sefatias ittimö'cotö'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧. Tres cientos setenta y dos nö jomenä. 5Ara ittimö 'cotu'inä jina'a̧ seteciento setenta y cinco nö jomenä. 6Pahat Moab, Jesua juhatanö Joab'inä tti̧tti̧mö 'cotömä jina'a: dos mil ochocientos doce nö jo̧menä.7Elam ahuäruhuä 'cotömä̧: mil docientos cincuenta y cuatro 8jo̧mȩnä̧. Zatu ahuäruhuä 'cotömä: noveciento cuarenta y cinco jo̧mȩnä ji̧na'a. 9Zacai ahuäruhuä 'cotömä̧: seteciento sesenta nö jo̧mȩnä̧. 10Bani ahuäruhuä 'cotämä̧ ji̧na̧'a̧: seiscientos cuarenta y dos nö jo̧menä.11Bebai i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ seisciento veinti tresnö jo̧mȩnä̧. 12Azgad i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ mil doscientos veintidosnö jo̧mȩnä̧. 13Adonicam i̧tti̧mö̧mä̧ ji̧na̧'a̧ seiscientos sesenta y seisnö̧ jo̧mȩnä̧. 14Bigvai i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ dos mil cincuenta y seisnö̧ jo̧mȩnä̧.15Adín i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ cuatrocientos cincuenta y cuatronö̧ jo̧mȩnä̧. 16Ater'i̧nä̧ Ezequías i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ noventa y ochonö̧ jo̧mȩnä̧. 17Bezai i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ trescientos veintitrésnö̧ jo̧mȩnä̧. 18Jora i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ ciento docenö̧ jo̧mȩnä̧.19Hasum i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ doscientos veintitrésnö̧ jo̧mȩnä̧. 20Gibar i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ noventa y cinconö̧ jo̧mȩnä̧. 21Belén i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ ciento veintitrésnö̧ jo̧mȩnä̧. 22Netofa i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ cincuenta y seisnö̧ jo̧mȩnä̧.23Anatot i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ ciento veintiochonö̧ jo̧mȩnä̧. 24Azmavet i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ cuarenta y donö̧ jo̧mȩnä̧. 25Quiriat Jearim'i̧nä̧, Cafira'i̧nä̧ Beerot'i̧nä̧ i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ setecientos cuarenta y tresnö̧ jo̧mȩnä̧. 26Ramá, Geba i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ seiscientos veintiunonö̧ jo̧mȩnä̧.27Micmas i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ ciento veintidosnö̧ jo̧mȩnä̧. 28Betel, Hai i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ doscientos veintitrésnö̧ jo̧mȩnä̧. 29Nebo i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ cincuenta y dosnö̧ jo̧mȩnä̧. 30Magbis i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ ciento ciencuenta y seisnö̧ jo̧mȩnä̧.31Ka̧ra̧ Elam i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ mil doscientos cincuenta y cuatronö̧ jo̧mȩnä̧. 32Harim i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ trescientos veintenö̧ jo̧mȩnä̧. 33Lod, Hadid'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ Ono'i̧nä̧ i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ setecientos veinticinconö̧ jo̧mȩnä̧.34Jericó i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ trescientos cuarenta y cinconö̧ jo̧mȩnä̧. 35Senaa i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ tres mil seiscientos treintanö̧ jo̧mȩnä̧.36Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päteö ttö̧ja̧: Jesúas ojusode Jedaías ahuäröhuä o'cotömä: noveciento setenta y tresnö. 37Imer i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ mil cincuenta y dosnö̧ jo̧mȩnä̧. 38Pasur i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ mil doscientos cuarenta y sietenö̧ jo̧mȩnä̧. 39Harim i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ mil diecisietenö̧ jo̧mȩnä̧.40Jesúa'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ Cadmiel'i̧nä̧, Hodavías'i̧nä̧ i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ Setenta y cuatronö̧ jo̧mȩnä̧. 41Dios ö̧jode ucuo isode rohuähuäcuähuä ttö̧ja̧ Asaf i̧tti̧mö̧ 'cotömä ji̧na̧'a̧ ciento veinticochonä̧ jo̧mȩnä̧. 42Dios ojusode ä'ca tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ 'cotömä pitö ji̧na̧'a̧, Salum i̧tti̧mö̧'i̧nä̧, Ater i̧tti̧mö̧'i̧nä̧, Talmón i̧tti̧mö̧'i̧nä̧ Acub i̧tti̧mö̧'i̧nä̧, Hatita i̧tti̧mö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ Sobai i̧tti̧mö̧'i̧nä̧ jahuätö o'catoi'önämä ji̧na̧'a̧: ciento treinta y nuevenö̧ jo̧mȩnä̧.43Pitö jina̧'a̧ Dios ö̧jode jacuä adicuä ttö̧ja̧ päi'önä ka̧cui̧nä̧tö̧mä̧: Ziha i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Hasufa i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Tabaot i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧ 44Queros i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Siaha i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Padón i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧. 45Lebana i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Hagaba i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Acub i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, 46Hagab i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Salmai i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Hanán i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧.47Gidel i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Gahar i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Reaía i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, ji̧na̧'a̧ 48Rezín i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Necoda i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Gazam i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, 49Uza i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Paseah i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Besai i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, 50Asena i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Mehunim i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Nefusim i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧.51Bacbuc i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Hacufa i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Harhur i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, 52Bazlut i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Mehida i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Harsa i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, 53Barcos i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Sísara i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Tema i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, 54Nezía i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Hatifa i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧.55Salomón umöhuäyotö tti̧tti̧mö̧ 'cotömä pitö jina̧'a̧: Sotai i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Soferet i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Peruda i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, 56Jaala i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Darcón i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Gidel i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, 57Sefatías i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Hatil i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Poqueret Hazebaim i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Ami i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧. 58O'catoi'önä salomón umöhuäyotö tti̧tti̧mö̧ 'cotö Dios ö̧jode tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ tresciento noventa y dosnö ji̧na̧'a̧.59Pitö ji̧na̧'a̧ rä'opinä̧tö̧mä̧ Tel Mela ötahuiyättö'inä, Tel Harsattö'inä, Querubttö'inä, Addánttö'inä, Imerttö'inä, ja̧'hua̧nö̧ ttahuaruhuä o'cotörö'inä jerupächinätö̧. 60Delaía i̧tti̧mö̧ 'cotöttö'i̧nä̧, Tobías i̧tti̧mö̧ 'cotöttö'i̧nä̧, Necoda i̧tti̧mö̧ 'cotöttö'i̧nä̧, ppä'ächi'inätö̧ seiscientos cincuenta y dosnö jo̧mȩnä̧.61Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Diosttö'inä, ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö hueähuä ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ 'cotömä pitö ji̧na̧'a̧: Habaía i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Cos i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧, Barzilai i̧tti̧mö̧ 'cotö'i̧nä̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'a Barzilai galadita ittijurö irecua päi'önä ȩma̧ji̧'ca̧ kä'o imi o'ähuinö. 62Ja̧'hua̧ta̧nö̧ usinätö̧ ttä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ tti̧mi̧ räopäbanä ttusomenä'inä po̧cui̧po̧co̧tö̧ pinätö̧ Diostto'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co pä'ö adicuä ttö̧ja̧, ttö̧jä̧'i̧yo̧mȩttö̧mä̧ ya'opö icuähuotö pä'i'inätö̧, suropätö tta'attö. 63Ja̧'hua̧no̧ ja̧'a̧ ötahuiyä hueähuä ru̧hua̧ pä'inö jahuätörö: ja̧u̧ ro̧ö̧ jähuättömä ya'ute'inä cucuiyätucua'anö ja̧'a̧, Diosttö'inä, ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö adicuä ttö̧ja̧ Urim'inä, Tumim'inä huettomenätä ttucua pä'ö ji̧na̧'a̧.64Jahuätö o'catoi'önämä cuarenta y dos mil trescientos sesentanö, jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧. 65jahuätörö pa̧ja̧cuä̧ juiyönä ru̧hua̧ umöhuäyotö u̧mä̧tö̧ttö̧'i̧nä, nä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ (pitö ji̧na̧'a̧ siete mil trescientos treinta y sietȩnö̧ jo̧mȩnä̧) ja̧'hua̧ta̧nö̧ Dios ö̧jode jacuä ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧ u̧mä̧tö̧ttö̧'i̧nä, nä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ o'catoi'önämä doscientosnö jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧.66Ä̧ji̧mö̧ caballostö̧ttö̧mä̧ Setecientos treinta y seisnö̧ jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧. Ä̧ji̧mö̧ mulastö̧ttö̧'i̧nä̧ Doscientos cuarenta y cinconö̧ jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧. 67Ä̧ji̧mö̧ camellostö̧ttö̧'i̧nä̧ Cuatrocientos treinta y cinconö̧ jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧. Ä̧ji̧mö̧ asnotö̧ttö̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧ Seis mil setecientos veintenö̧ jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧.68Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä 'chi̧nä̧tö̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios ö̧Jode Jerusalén ötahuiyänä huodenä jahuätö tturuhuotö patriarcas pä'ähuotö rutinätö̧ jitötä ttu̧ru̧hua̧nä̧ ttesehuächi'omettö̧ Dios ö̧jode ttaditiyatö pä'ö. 69jahuätöttömä ya̧cu̧pönä ttaditähuä ttu̧ju̧nä̧ro̧mȩttö̧ iyinätö̧ sesenta y un mil dracmas oro jähuättö, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ cinco mil libras plata jähuättö'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ciennö jo̧mȩnä̧ pö̧jä̧ti̧yö̧ Diosttö'inä, ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co pä'ö ruhuotö ttu̧'ca̧tä̧hui̧yö̧.70Ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧ Sacerdotesttö'inä, levistattö'inä, ötahuiyä ttö̧ja̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios ö̧jode jacuä adicuä ttö̧ja̧'i̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ juȩnȩ, ötahuiyänä o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ juȩnȩ ötahuiyänä̧tä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧.

Chapter 3

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Israel ttö̧ja̧mä̧ ttö̧jä̧'i̧jo̧mȩcu̧, ppa̧ttä̧chä̧ji̧ o'ca'a kä̧hua̧ koromöttö̧ ta̧ju̧ jo̧mȩnä̧ päi'ina'a, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jerusalénttö ji̧na̧'a̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cu̧ pätti'omenämä ubo ya̧tȩnö̧tä̧ pättia'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ pä'i'inätö̧. 2Josadac i̧tti̧ Jesúa'inä, ahuaruhuä'inä Diosttö'inä, ttö̧ja̧ttö̧'inä ppä̧dä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧mä̧ jahuätömä Salatiel i̧tti̧ Zorobabel'inä. Ahuaruhuämä ä̧rä̧mi̧'ö̧ Israel TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ i̧sa̧rö̧ ku icu iyähuome aditinätö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios umöhuä̧ya̧ Moisés i̧huȩyu̧ti̧nö̧ hueähuä huȩnȩ päö'acuä ppädäcuähuä ttiya pä'ö.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä i̧sa̧rö̧ ku icu iyähuome kada'ca ka̧cui̧nä̧tö̧ juiyo yecuäcuähuämä jitönämä ka̧'a̧tä̧ surojömä pȩja̧'a̧ tti'ä suronä jȩttö̧ttö̧ juhua'attö iyinä̧tö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ päia'anä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧'ä̧i̧ ni̧pä̧chi̧'a̧'a̧nä̧ mipponä i̧sa̧rö̧ ku icu iyähuä. 4Jahuätömä Ovejatö̧ ttöäre pä'cäri'inä topinätö huȩyu̧cuä̧ huȩnȩ pa̧'a̧nö̧tä̧ ma̧ä̧jä̧'a̧mä̧ i̧yinätö̧ ihueyecuätä jȩttö̧ ji̧na̧'a̧, isopäi'önä hueyecua'a hueähu huȩnȩ päö'anötä. 5Jȩttä̧'i̧jö̧'a̧nö̧tä̧ mipponä ppädähuä iyähuä ki̧na̧'a̧, mo̧ro̧ jö̧'a̧cuä̧ ttiyä'ijö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ kä̧hua̧ ja̧'a̧cuä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä pä'cäri mippoönä ppädäcuähuä ttiyä'ijö'inä tto̧ȩcuä̧nä̧ jȩpö̧ ku̧nä̧huä̧ ji̧na̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ a̧mö̧cuädö, jitötätä amöcuädö mippoönä ppädäcuähuä ttiyä'ijö̧nä̧tä̧ ji̧na̧'a̧.6Jahuätömä mipponä ku icu iyähuä kä̧mä̧di̧nä̧tö̧ iyinätö TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ kä̧hua̧ ko̧ro̧mö̧ttö̧ ta̧ju̧ päi'omenä ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧ttö̧ tȩa̧pa̧nä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧ä̧ro̧ca̧nä̧ jȩpö̧ ku̧nä̧huo̧ca̧nä̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pärotö iyinä̧tö̧ ido'quittö aditö aditä'ihuotörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧'cua̧tö̧ adicuä ttö̧ja̧rö̧'inä ttu̧cuȩ'i̧nä̧, ahuähuä'inä, aceite'inä, Sidón'inä, Tiro'inä ttö̧ja̧ ttiäre ji̧na̧'a̧, juhua'amä cedro dauhuiyä huettiyatö pä'ö jina'a. juotö aje rö̧o̧to , Libano Jope pähuomettö huetta pä'ö ji̧na̧'a̧ Ciro, hueäjita'anötö ji̧na̧'a̧ Persia Ru̧hua̧.8Yottömä todäre kä̧hua̧ päi'omettö̧ todäre du'o päi'omettö̧tä̧ Jerusalénttö ichinä̧tö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ojusodecu Zorobabel'inä Josadac i̧tti̧ Jesúa'inä korotö Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ ppä̧dä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ Levista'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitö usurähuö kä̧nö̧ ichinä̧tö̧cu̧tä̧, Jerusaléra̧'a̧cu̧ ppa̧'a̧chi̧nä̧tö̧, aditö ka̧cuä̧mi̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 20 a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ Levistarö ttaditähuä iyinätö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tä̧mö̧rö̧mä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ojusode ttadita'anä to̧ttä̧ra̧ pä'ö. 9Jesuá i̧tti̧mö̧rö̧ ku̧ni̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'inä Cadmiel'inä i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ juhua'atäcu Juda ahuaruhuä o'catoi'önä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ojusode ttadita'a to̧ttä̧ra̧ pä'ö. Jahuätucumä ka̧cui̧nä̧tö̧ Henadad i̧tti̧mö̧'cotö'inä, ahuaruhuä'cotö pinätö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttahuaruhuä Levista'inä.10Adicuä ttö̧ja̧ ku̧ni̧nä̧tö̧ ttö̧tä̧mö̧mi̧nä̧ jähuä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jode jacuä. Diosttö'inä, ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö ppä̧dä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧mä̧ pi̧yȩ hue'inä̧tö̧ ä̧rä̧mi̧'a̧ pä'ö ttö̧'ca̧tä̧hui̧ya̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppoähuänacu̧ juhua'atäcu Levista'inä, Asaf i̧tti̧'i̧nä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ttucuo te'ähuinä̧tö̧, korojuei 'chu'ähuära'a, Ja̧'hua̧nö̧ David u̧mö̧ ji̧nö̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ hue'inö Israel ttu̧ru̧hua̧mä̧. 11Jahuätömä eseu kä̧nö̧, ra̧'i̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ adihua pä'ö, "¡Jä'omä adihuä i̧sa̧! Todecuinätö̧, Israel a̧'cua̧ ö̧huä̧nä̧ri̧nö̧nä̧mä̧ 'cuäopönä ki̧na̧'a̧."O'catoi'önä pä̧i̧cu̧nä̧ huopö kä̧nö̧, tö'ö kä̧nö̧ esehuinätö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ta̧'a̧cu̧ ttö̧tä̧mö̧ mi̧nä̧ jähuä ka̧'a̧ttö̧.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päte'ö ppä̧dä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ Levista'inä jinäso tturuhuotö oicuä ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ bö̧o̧sa̧tö̧'i̧nä̧, ä̧cuo̧mȩnä̧ isode topinätö, pode isodenä ttö̧tä̧mö̧ mi̧nä̧ jähuä ttö̧jö̧ni̧no̧mȩtä̧ ku̧ni̧nä̧tö̧ ttiäre o'ca, jahuätömä pä̧i̧cu̧nä̧ rä̧mi̧pö̧nä̧ ajahuinätö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ korotö recuätömä eseu huopinätö rö̧ä̧nä̧ rä̧mi̧pö̧nä̧. 13Tocu ttö̧ja̧mä̧ ttö̧'ȩpä̧rö̧ tottoca'attö. tö'ö huotta'a'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttesehua'a'inä ttö̧ja̧ ttajahua'inä rä̧mi̧pi̧na̧'a̧, isopäi'önä ttö̧ja̧mä̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huopö kä̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ ttesehua'a ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ oto ucuocunä rä̧mi̧pi̧na̧'a̧.

Chapter 4

1Jitämä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ju̧da̧'i̧nä̧ , Benjamin'inä̧ ttaboiyotö ä̧jucuinä̧tö̧ korotö tti̧rejä̧ra̧'a̧ttö̧ ttumuäyotö päiönä huinätömä jitämä Dios i̧jode aditätödo israel ttöjä̧ ttö̧a̧na̧hua̧ Dios. 2jaunö o'ca'a zorobabel'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ahuaruhuä ttö päionä huotö'inä ttö̧ja̧cuo̧mecu̧ 'chä̧hui'ö̧ jahuätö päinätö̧ ucutucu tadita'anä ja'atä̧ topätöcuitö ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucutu ju̧ta̧'a̧nö̧ ujutu'inä ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ ja̧u̧ru̧tä̧ töäre köicu iyähuä'inä jepä̧tö̧jä̧ Asiria rȩjȩ ru̧hua̧ Esar-Hadon po ötahuiyänä i'cächinöme jubu.3Ja̧'hua̧nö̧ ja'a̧nä̧ Zorobabel'inä, Jesua'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttahuäruhuä ttö päiönä huotö'inä pä'inä̧tö̧ ucutumäcö̧, ujutu ja̧'a̧ ji̧nä̧'iso DIOS i̧jo̧de tadita pä'ö huotömä jitämä ujutumä tö̧ä̧nä̧hua̧ DIOS i̧jode taditäcuotöjä̧ Israel ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ DIOS. Persia rȩjȩ ru̧hua̧ Ciro hueinöta'anötä̧.4Juene ötähuiyä ttö̧ja̧, judaro'inä̧ ahuäruhuärö'inä 'cuättächiönä jepinä̧tö̧ jahuätömä judarö'inä ahuäruhuäro'inä ttaditö juiyönä ye'epe'ä'chö ra̧huä̧ri̧nä̧tö̧. 5Jua'a yabonö̧ ru̧hua̧ umuhuäyotörö mitö hue'inä̧tö̧ DIOS i̧jode ttaditöjuiyönä jȩtta̧ pä'ö piyȩmä̧ Persia rȩjȩ ruhuotö Ciro'inä, Dario'inä, huettinö pänä 'cuäopina'a. 6A̧cuo̧mȩnä̧ Asuero, Persia rȩjȩ ru̧hua̧ päiönä ö̧jä̧mä̧do̧menä pä'äjita'anö hueyu̧tu̧ hue'inätö̧do Juda ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ Jerusalen'nä kacuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ttamisura'attö.7Ja'huatanö ru̧hua̧ Artajerjes a̧cuo̧mȩnä̧ hueinö pänä Bislan'inä, Mitridates'inä , Tabeel'inä Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ahuäruhuä'inä ru̧hua̧rö̧ huȩyu̧tu̧ huȩi̧nä̧tö̧ 8juojä cuiyäru'isojämä arameo ttihuenenä'inä hueyu̧cua̧'a̧nä̧ Persia ttö̧ja̧ tti̧huȩnȩnä̧ räepicu hueyu̧ti̧nä̧tö̧.9ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ u̧mu̧a̧ya̧ Rehum'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ huȩyu̧cuä̧ isa̧ simsai'inä Jua'a yabo ahuaruhuä'inä ja'huatömä hueähuä raotö jina̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ru̧hua̧ Erec umuäyotö soro̧da̧u'inä̧, Babilonia ttö̧ja̧'inä̧, susa ttö̧ja̧'i̧nä̧, cuiyäru isojä huȩyu̧tu̧ hueinä̧tö̧. 10ja̧'hua̧ta̧nö korome ötahuiyä pönä ka̧cuä̧to̧ Asnapar räepöicuinä̧u̧ Samaria ttö̧ja̧ ttidepiyumä kacuinätö'inä, korotö aje jijenä̧ ka̧cuä̧tö̧'inä̧ huȩyu̧tu̧ huei̧nätö̧.11Pojämä ru̧hua̧ Artajerjes'rö huȩyu̧tu̧ huettinojä ppächojä ja̧'a̧, ucu cumuäyotö aje jijenä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ pa'anö huȩyu̧tu̧ hucätäjä̧. 12Tu̧ru̧hua̧ ucu cu̧huo̧ja̧ pä'ö pä̧huä̧röjä̧u̧jä̧ judio ttö̧ja̧ Babilonia rȩjȩra̧'a̧ttö̧ räopö jerusalenra̧'a̧ rȩbȩhuä'cotö jarodä'chö suronä jeä̧cuä̧huä̧ ötahuiyä aditätö ja̧'hua̧ta̧nö̧ quiyujuäi kadaquiya jueittö öttahuiyä jäyänä ttoecuäbä'inä̧ aditätö.13Jitämä pi̧yȩ'inä cu̧huo̧ja̧pä'ätöjä̧ po ötahuiyä pitö cättäda'a ju̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ötahuiyä ttoecuäbä'inä̧ cättäda'a ju̧tto̧i̧nä̧ ucuru korojuäittö'inä tto̧ja̧ ttöare pärätä'inä ttimitä'ayumä pitömä ttimitiyacua'atä ja̧'a̧ rahuotörömä ttöja̧ ttoare pärätä jä̧'ä̧yu̧mä̧ täcö rȩbȩhui̧ya̧cua̧'a.14Ja'huano ja̧'a̧ttö̧ ujuti cu cumuäyotömä ru̧hua̧ ucuru pitö suronä jȩtta̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ totöjuiya'anö ja'a pä'ö amocuädö cuiyäru isojä huȩyu̧tu̧ hueätöjä̧. Täbojähuä cuyäru cu̧ju̧nä̧rö̧nä̧ ttä̧no̧tö̧minä̧ ttoto'cu ttösa päö huecua'anö ja̧'a̧, ja̧ö̧täbojahuä cuiyaruttötä cu̧'o̧cuia̧cua̧ja̧, 15co̧cui̧pö̧ iso päiönätä̧ ja'a pä'ö pitömä kadattötä jarodäcuähuä ttö̧ja̧ ruhuotörö'inä̧ ötahuiyänä ka̧cua̧tö̧ro̧'iinä̧ ra̧huȩpiju̧nä̧ huottö päömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ täbocumä suronä jȩttä̧'chi̧yä̧'ö̧ siepö tticuinä̧'ö. 16¡Ruhua! ja̧'hua̧nö̧ pä'ö cu̧huo̧jä̧ pä'ätö̧jä̧ pitö po otahuiyä cättäda'a jo̧ttömä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ötahuiyä ttoecuäba'inä cattada'a jottömä ucumä ötahuiyä aje ji̧jȩnä̧ ka̧hua̧ moa̧cha̧'a̧cu̧ ka̧cuä̧törömä̧ huȩcui̧yä̧cua̧jä̧.17Cuiyäru isojä huettojä topö ru̧hua̧ ädätö hue'inö huene ötahuiyä ru̧hua̧ Rehumru'inä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ huȩyu̧cuä i̧sa̧ Simsayru'inä̧ jua yabo ahuäruhuä Samaria ötahuiyänä kacuätörö'inä̧ aje ji̧jȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧'inä jahuanötä ja̧'a̧cua̧jä̧ pä'ö. 18Cuiyäru isojä huȩyu̧tu̧ huecuätöcuojämä räepicu jittähuäjäcusä. 19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttösa pä'ö hueäjisä täbo cuiyärunä, iso päiönä co̧cui̧päjätöjä̧ täbocutä päiönä huene ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ ruhuotöru jarodä'chö, rohuähuä'chö jȩpä̧yä̧tö̧ ja̧'a̧20Jerusalen ötähuiyänä ä̧tȩcui̧nä̧tä̧ täbocutä päiönä ucuo ruhuotö huettinömä ja̧'a̧ ttöruhuömä aje ji̧jä̧bö cäa̧dö hueinä̧tö̧ jua yaboinä ttöruhuä̧ korojuäittö'inä ttöäre pärätättö'inä̧ mitinä̧tö̧ ja'huätö ruhuotörömä. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä hueusä jua'a ötahuiyä ttadita'a cattadia pä'ö jiähuätöcui jareö hueahua huedomejubö. 22Ucutu'inä ttö̧ȩcuä̧nänö̧ ttöȩpä̧rä̧cuä̧huö̧nö̧ jȩpä̧tö̧cuijo ¿ya'acu huene rö̧ä̧nä̧ joacha'anä ja̧'a̧tä̧ totöjuiya'anö ja̧'a̧ juayabo ruhuotorö'inä ppädoca'a ja'huanö jomenämä?23Jaunö̧ o'ca'a ötahuiyä Ru̧hua̧ Rehum'inä̧, hueyucuä̧ i̧sa̧ Simsay'inä̧ juayabo ahuäruhuä'inä̧ ru̧hua̧ Artajerjes huȩyu̧tu̧ hueäji ä̧ju̧cu̧ yotäcu Jerusalen. 24Ja̧'hua̧nö̧ ja'attö̧ Jerusalen'inä̧ Dios i̧jode ttadita'amä ca'adi'inätö, ja̧rȩpa̧ Persia rȩjȩ ru̧hua̧ Dario todare a̧'ȩ hueu pätecuächomejubö.

Chapter 5

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ profeta Hageo'inä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ profeta Iddo i̧tti̧ Zacarias'inä̧, Israel ttö̧ja̧ ttö̧ana̧hua̧ Dios iminä̧ hueäjita'anö̧ jiähuinä̧tö̧ Judios ttö̧ja̧rö̧ Juda ötahuiyänä kacuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 2Zolatiel i̧tti̧ Zorobabel'inä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ Josadac i̧tti̧ Jesua'inä ä̧rä̧mä̧cuä̧hui̧pö̧ pä'äjita'anö Dios i̧jo̧de aditinätö̧ Jerusalén ötahuiyänä ja̧'hua̧ta̧nö̧ Dios umuhuäyotö profetatö̧'i̧nä̧ ppä'ädinätö̧.3Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ aje ji̧jȩ ötahuiyä ru̧hua̧ Tatnai, ja̧'hua̧ta̧nö̧ Sectar-Boznai'inä juayabo ahuaruhuä'i̧nä̧ jahuätörö 'chähuiö pä'inä̧tö̧, ¿Di jä̧ttö̧ ucuturu huȩyu̧tu̧ hueähuä Dios i̧jo̧de'inä, ötahuiyä ttoecuäbä'inä cuaditätucua pä'ö hueäjimä? 4Jua'a yabonö ucuocu pä'inä̧tö̧ ¿Titö pönä jä̧ttö̧ cuaditätucua pä'ö hue'äjätömä tti̧mi̧ tö̧huo̧ja̧ pä'ätöjä? 5Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä jahuätö mu̧o̧sa̧tö̧ judio ttö̧ja̧nä̧ to̧pä̧ri̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttaboiyotömä pi̧yȩ topinä̧tö̧ ttadita'anä, ja'huätömä ru̧hua̧rö̧ pi̧yȩ huȩnȩ cuiyäru isojänä huȩyu̧tu̧ huetta pä'inätö̧ ru̧hua̧ Dario u̧huo̧ja̧ pä'ö.6Pojä ja̧'a̧ cuiyäru isojä Eufrates aje ji̧jȩ ru̧hua̧ Tatenai ja̧'hua̧ta̧nö̧ Sectar-Boznai'inä jua yabo ahuäruhuärö'inä ru̧hua̧ Dariorö huettinojämä. 7Cuiyäru isojämä pa̧'a̧nö̧ huȩyu̧tu̧ hue'inä̧tö̧ ru̧hua̧ Dariorö: "huȩnȩ juiyönä cui̧ja̧'a̧ topö teähuätöjä.8Judá ötahuiyära'a topötihuäji huȩnȩ taditähuä̧ ja̧'a̧ttö̧ ¡ru̧hua̧! ucuru cu̧huo̧ja̧ pä'ätöjä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Dios böo ijode pä'äjita'anö ttadita'a topätöjä isodemä inähuiyä bäreuttö 'ca̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ jäyänämä dau adiyättö ttoepö aditätö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tta̧'cua̧pö̧nö̧ ye'ecunänö ttadita'attö ya'acutä juruhuächiätö. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ujutumä mu̧o̧sa̧tö̧rö̧ jäepö ä̧ju̧cuä̧jä̧tö̧jä̧ ¿Di jä̧ttö̧ ucuturu huȩyu̧tu̧ hueähuä Dios ijode'inä ötahuiyä ttoecuäbä'inä cuaditätucua pä'ö hueäjimä? 10Juene o'comenä jua'a aditätö ttöruhuotö ttimi'inä cu̧huo̧ju̧nä̧ huȩyu̧tu̧ hueta pä'ö jä'epäjätöjä.11Jahuätömä pa̧'a̧nö̧ adätö pä̧ttä̧ju̧jä̧ ujutumä mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧, pi̧jä̧'i̧nä̧ ru̧hua̧ Dios umuhuäyotöjä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ujutumä pä'äjita'anö aditätöjä. Täbocutä ttaditinode jinode Israel ttu̧ru̧hua̧ aditinode jinode.12Ja̧u̧nu̧ o'ca'a tä̧do̧tö̧mi̧nä̧ Dios a'ca jo̧mȩttö̧ suronä jȩtto̧mȩnä̧ babilonia rȩjȩ ru̧hua̧ Nabucodonosor umunä iyö ujuninäu̧, ja̧u̧mä̧ Dios ijode'inä ppari'icu surojoepinö, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ötahuiyä'inä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ i̧rȩjä̧ra̧'a̧cu̧ huettö jȩä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ jö̧nä̧tä̧ ȩpi̧nä̧u̧ Babilonia rȩjȩra̧'a̧cu̧. 13Ja̧'hua̧nö̧ ji̧nö̧ o'ca'a Babilonia rȩjȩ ru̧hua̧ Ciro ä̧cuo̧mȩnä̧ uruhuo ö'ämä̧di̧nö̧ a̧'ȩnä̧ chutä ru̧hua̧ Ciro hueähuä huȩyu̧tu̧ iyö hueinö pä'äjita'anö Dios ijode ttadita pä'ö.14Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ru̧hua̧ Ciromä korojuäittö'inä oro o̧'ta̧hui̧yä̧ttö̧'i̧nä̧ plata o̧tta̧hui̧yä̧ttö̧'i̧nä̧ ppä'ädinö Nabucodonosor Jerusalén, ötahuiyära̧'a̧ttö̧ Dios i̧jode jacuä ka̧cu̧ rä'epicu ö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ ttö̧jo̧dȩnä̧ doädö u̧ju̧ni̧nö̧'i̧nä̧ ru̧hua̧ Ciromä Babilonia ttö̧ja̧ ttö̧ä̧na̧hua̧tö̧ tti̧jode jacuättö räepicu chutä u̧mu̧huä̧ya̧ ippeye ru̧hua̧ pä'iönä ujunä̧jä̧cu̧ Sesbasarö iyinö. 15Ja̧u̧ iyö pä'inö a̧ja̧ pi̧yȩ o̧tta̧hui̧yä̧mä̧ Jerusalén ötahuiyära̧'a̧ Dios ijode ttaditode jacuä kö̧nä̧ji̧.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ru̧hua̧ Sesbasarmä Jerusalén ötahuiyära̧'a̧cu̧ ichö ja̧u̧ ro̧u̧ jähuä doädo kö̧ni̧nö̧ Dios i̧jodenä. Podemä ja̧u̧nu̧tä̧ päiönä kä̧mä̧nö̧ ttaditina'amä jitäbö ji̧nä̧ jo̧mȩnö̧ päiönä cädäcuähuoca'a.17Jitämä ru̧hua̧ cuesehuä̧ru̧nä̧ ju̧ttö̧mä̧ cumuhuäyotörö täbo cuiyärumä ttösä huei isopäiönä ru̧hua̧ Ciro huȩyu̧cuä̧ huȩnȩ iyö hueina̧ja̧ pä'ö juode Dios ijode ttadita pä'ö Jerusalén ötahuiyä isopäiönä ja̧'hua̧nö̧ ju̧ttö̧mä̧ ru̧hua̧ ucu cuamöcuädö cui̧huȩnȩ tä̧ju̧cua̧ pä'ätöjä.

Chapter 6

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ Dario hueinö ttösa pä'ö täbocö cuyärö hua'adö kö̧nä̧huo̧mȩ. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ po̧cui̧pi̧nä̧tö̧ Acmeta ötahuiyättö jo̧mȩnö̧ huȩyu̧tö̧ rutähuaba̧.3ä̧cuo̧mȩnä̧ a̧'ȩ ru̧hua̧ Ciro, ö̧'ä̧mä̧di̧nö̧ pä̧nä̧ ja̧u̧mä̧ ucuocuinö̧ ya'ute huȩnȩ Dios ojusode jerusalennä̧ huodenä pä'ajita'anö̧ aditö tticuiyarö pä'ö i̧sa̧rö̧ ku'icu iyähuome, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jäyä jähuämä jueunä kä'conä, ju'tojucö'inä 60nö̧ u̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩnä̧. 4Ja̧jua̧ta̧'a̧nö̧ huäbodäcuä o̧rä̧ inähuiyä bäreuttö, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ya'ute dau isodä jareodättö ja̧u̧ micuämä ru̧hua̧ öärettötä micuähuächia pä'ö. 5Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ppa̧tta̧na̧ pä'ö hue'nö orottö'inä, korojueittö'inä platattö'inä, Dios ojusode jerusalen'nä ki̧nö̧ ji̧nö̧ Nabucodonosor i'cächinö̧ ji̧nö̧ Babilonia ötahuiyänä u̧ju̧nä̧ pä'ö juode jacuä ka̧cui̧nö̧mä̧ hue'ö icuinö hua'adö ttu̧ju̧na̧ pä'ö Dios ojusodenä jerusalen utahuiyänä huodenä.6jitämä Tatnai'inä, Setar Boznai'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jitucu esecu ö̧jä̧u̧'i̧nä̧ ajettö otonä̧nö̧ kä̧tu̧cu̧ jahuätucumä ppäcuächi'ätucuä. 7ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ mȩcuo̧pä̧ra̧tu̧scua̧ Dios aditähuä ojusode jacuä ka̧cu̧mä̧. ru̧hua̧ huähuä'inä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ judiottö tämö̧, juȩnȩ ttäditäcuotö Dios ojusode.8Ttö hue'ösä huedö jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä'ö jähuätö tämö̧ Judio huotö, Dios ojusode ttadita pä'ö aje ya̧na̧cu̧ttö̧ ru̧hua̧ imippotumä ttimita pä'ö adicuä ttö̧ja̧rö̧ cädiäcuähuä juiyönä. 9ja̧hua̧ta̧'nö̧ recuärö̧jö̧ttö̧mä̧, Becerrorö'inä carnerottö'nä corderottö'inä, ku'icu iyähuä ttiya pä'ö mo̧ro̧jä ru̧hua̧rö̧, Trigotto'inä 'cäruhuäbuttu'inä uva isoyatto'inä a̧nȩttö̧'i̧nä̧, Diotto'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä kä'copäte'ö aditätuttö'inä Jerulen'nä huettuta'anö̧tä̧.'cuäopunä mo̧ro̧ ji̧nö̧ a̧'u̧cuä̧ i̧yätucui cädiäcuhuä juiyunä. 10ku'icu iyähuä ttiyäcua'anö̧ mo̧ro̧jä̧ ru̧hhua̧rö̧, Diorö jä̧ttȩpa̧ra̧ pä'ö ru̧hua̧ru̧'inä i̧tti̧mu̧ru̧'i̧nä̧11jahuata'a̧nö̧ ttö hueösä ya̧tȩ ttö pädäji jarodorömä, oju isodettö dau isode jepicö jo̧u̧rö̧mä̧ jodänätä jȩpö̧ i̧cua̧hua̧cua̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ coju isodemä jepö icuähuäcuode. 12Juä̧'ä̧nö̧ jä̧'ä̧ttö Dios jä̧ttäpäyä̧ cumä siepicuäcuä röhuotöru'inä̧ ttöyä̧rö'inä̧ Dios ojusode jepö tticuäpä'ätöru̧mä̧, Jerusalen utahuiyänö̧ huode. tto, Dariomä päösä, piyemä jȩpä̧tu̧cui̧13Jähuänö jä̧'a̧ttö ru̧huä̧ Tatnai, aje päcuadoto. ru̧huä̧mä̧ jahuätänö Setar Boznai jitäcu ija''ö'inä jȩpinätö yotacö röhuä̧ Dario pa̧jita'anö̧tä. 14Judio ttö tämö'ina aditinä̧tö ajeo'inä Zacaria'inä̧ jähuätorö icuäopinö̧'inö tto'kotinä, aditinätö Israel ttöja ttiänahua pä'inöta'anötä Ciro'inä, Dario'inä, Artajerje'inö̧ Persia ruhuotö jinö'ä̧. 15Pode Isodemä̧ aditö kättädinode huabodäcuä morö pa'iomenä jaönöta Kahua adar öjino pä̧nä̧, sexto a̧'ȩ ruhua̧ Dario hueinö pa̧nä jina'a.16Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ utahuiyä ttöjä̧ Israelita'nä, Sacerdote'inä, Levita'inä korotö karenä pinatö'inä esehuinatö Dios ojö̧sode kaädo aditö. 17Jähuatömä iyinatö cien toro nö jo̧mȩna̧, cien carneros nö, huotorö'inä̧ ja̧hua̧tanö cuatrociento corderos nö jo̧mȩna̧ iyinätö eseunö Dios ojö̧sodenä, Doce'nö umatö cabrios ttö'inä, jahuata̧'a̧nö iyinätö ttiare kaicu iyahua päiönä o'ca juiyönä Israel ttöjä̧ jayä jetta'ayö amocuadö, Israel ttöjä yäco ponä ttijomȩttö. 18Ja̧hua̧tömä koninatö Sacerdotettö̧'inä̧ Levitatto'inä kaepönö ttaditapäö Dios iare adicuä Israel utahuiyänä, juatta cuyarötta moises hueyotö utinätta päutaa'a̧nöta.19Ja̧huanö ja̧'a̧ ja̧huatömä jauno pänä kinä̧töma̧ pä'cäri pascua pattö esehuinätö catorce mo̧ro̧ päiomenä a'cana kä̧hua̧ jina'a̧. 20Ja̧hua̧tö Sacertode'inä, Levita'ina o'cato'inä näkehuinätö̧, cuäicuinätö kuicui̧yähuä päkarinä ttiyapä'ö amöcuädö usurä emehuinätörö'inä yitötä'inä.21Jahuata'a̧nö israelita ttöja idepä cuinatöru̧'inä pä'ca̧ri pänä jinä juätö'inä jina̧'a̧ surähuinätömä kä'äcuädunätö pähuärijönä jöpö katöttö amöcuädacuähuinätö Israel ttu̧ru̧hua̧ ttiänähua̧ Diosrutä. 22Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ pä'cari jäpö esehuinätö pan ppöȩmö̧hu̧iyunä jimatättö todärö mö̧rö̧ jomänä, ttesehunä jepi̧nö ttu̧ru̧hua̧ ttiänahua̧ Diosmä, jahuatanö ru̧hua̧ Asiriattö umunä kuni̧nu̧ i̧ärä iyähua ijecuächunä, Israel ttöja̧ ttö̧änähua̧ Dios osodenä.

Chapter 7

1Jitämä pi̧yȩ o'ca'a ru̧hua̧ Artajerjes, Rey de Persia, Persia rȩjȩ ru̧hua̧ ö̧ji̧nö̧ pä̧nä̧, 'ca'achinö Esdramä Babilonia ötahuiyäcö. Esdra i̧tti̧mö̧ o'catömä pitö ji̧na̧'a̧, Seraías'inä, Azarias'inä, Hilcías'inä, 2Salum'inä, Sadoc'inä, Ahitob'inä, 3Amarias'inä, Azarias'inä, Meraiot'inä, 4Zarahias'inä, Uzi'inä, Buqui'inä, 5Abisú̧a'i̧nä̧, Finees'inä, Eleazar'inä, ja̧u̧mä̧ Aaron i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ Sacerdote hua̧.6Esdramä 'ca'achinö pinö Babilonia ötahuiyära'acö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩyu̧cuä̧ i̧sa̧ ji̧na̧'a̧ hueähuä huȩnȩ, Dios Moiserö hueinö, Israel ttö̧ja̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dios iyinäu̧, Diostä juȩpä̧ra̧'a̧nä̧ ttö̧ja̧ jättepömä iyinö ru̧hua̧mä̧. 7Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ahuäruhuä o'cotöttö'inä Sacerdotettö'inä, Levitattö'inä, Dios öjode ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧, apate ä'ca tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ isotöttöinä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios ojö isode aditä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧'i̧nä̧ 'chi̧nä̧tö̧ Jerusalén ötahuiya ra̧'a̧ yimötettö̧ todäre a̧'ȩ ru̧hua̧ Artajerje hueinö pänä.8Ji̧mö̧tȩ kä̧hua̧ päiomenä ja̧u̧nö̧tä̧ a̧'ȩ päiomenä rmȩhui̧nä̧tö̧ Jerusalen ötahuiyära'a. 9Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ rä'opinö yaute mo̧ro̧ ja̧u̧nö̧tä̧ a̧'ȩnä̧, ja̧u̧nö̧tä̧ ji̧na̧'a̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧ ji̧mö̧tȩ a̧'ȩ päiomenä rȩmȩhui̧nö̧ Jerusalen ötahuiyänä, Diostä ji̧na̧'a̧ ja̧u̧cö̧ ki̧nö̧mä̧. 10Esdramä ämöcuädö kö̧ni̧nö̧ ji̧na̧'a̧ Dios iäre aditätörö ö̧ja̧ pä'ö Israel ttö̧ja̧rö̧ Dios hueötä jiähua pä'ö.11Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ Artajerjes iyipinömä Esdrarö sacerdote ö̧ja̧ pä'ö'inä, huȩyu̧cuä̧ i̧sa̧ pä'önä hueähhuä huȩnȩ chö̧ä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ ö̧ja̧ pä'ö'inä iyinöcö̧. 12Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧ Artajerjes, Sacerdote Esdras, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Diosttö hueähuä huȩnȩ hhuȩyu̧cuä̧ ttö̧ja̧'i̧sa̧ päiönä. 13Ttö, ru̧hua̧ hueösä chi̧rȩjä̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ sacerdote huotö'inä, Levita'inä, Jerusalen ötahuiyära̧ tti̧'cha̧ pä'ömä, ucucu tti̧'cha̧ pä'ö ja̧'a̧.14Ttö, ru̧hua̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧mö̧tȩttö̧ to'arenö hhuotö ppä̧dä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧cu̧ hue'ätöjä o'cotörö Juda ötahuiyänä'inä, Jerusalén ötahuiyänä'inä, töcuipatöcua pä'ö, Dios iäre hueähuä hu̧nȩttö̧ ucutötä cu̧huo̧jä̧chi̧ä̧tö̧cuo̧mȩttö̧. 15Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧'i̧nä̧ umuäyotö'inä iyinätö̧ platattö'inä, orottö'inä iyinätö̧ ttesehuächiomettö̧ Israel Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö, Jerusalén ötahuiyänä huodenä. 16Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Babilonia ötahuiyättömä platattö'inä, orottö'inä ttö̧ja̧ ttesehuhächiomettö̧i̧nä̧, sacerdote ttiyomettö'inä, ttesehuächiomettö̧ ttötömä Dios ojuisode Jerusalén ötahuiyänä huodenä.17Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ cuimitähua, päcäyu̧ttö̧'i̧nä̧, carnerottö'inä, corderottö'inä, trigottö'inä, ahuähuättö'inä, Dios oju isodenä cuiyaja Jerusalénä huodenä. 18Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ platattö'inä, orottö'inä ki̧'ö̧mä̧, ucuru'inä, cui̧ja̧hua̧tö̧rö̧'i̧nä̧ adiunä jo̧mȩnä̧ tocuipa Diosrö adihuomenä.19Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ korottö'inä esehuächiö ttiyäjimä cuiyipa Dios oju isodenä Jerusalén ötahuiyänä huodenä. 20Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Cui̧ä̧nä̧hua̧ Dios oju isodenä cuiya päcumä iyi ttö yiärettötä ȩmö̧ iyi.21Ttö, Artajerje ru̧hua̧ huopönö pä'ösä tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧ aje ya̧nȩcö̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ hueösä sacerdote esdras Dios i̧huȩnȩ huȩyu̧cuä̧ huȩä̧hua̧ jäepömä cuiyätöcuarö pä'ö. 22Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ cien coron trigottö'inä, cienö oba vinottö'inä cienö oba a̧nȩja̧'i̧nä̧, 'cäruhuäbö pa̧ja̧ta̧cuä̧huo̧ca̧'a̧ttö̧. 23O'ca juiyönä Dios pä'ömä iso jö̧nä̧ iyätöcui Dios oju isodenä ro̧ȩpä̧cö̧ pä'ö ru̧hua̧ Artajerjerö'inä, i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧.24Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jiähuösä ucuturu o'ca toinärö̧ cu̧huo̧juä̧tu̧cua̧ pä'ö sacerdote huotörö'inä, Levitarö'inä, ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, apate a'ca tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ Dios oju isode ppä̧dä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ oju isode ttöruhuotö ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ya̧tȩ'i̧nä̧ cho̧i̧pä̧rö̧ jä̧ȩpä̧ä̧cuä̧huä̧ juiyunä.25Ucu Esdras Diosttö huo̧juä̧hua̧ kö̧mä̧ o'ö ku̧ni̧ jueces huotörö'inä ötahuiyä ruhuotörö'inä, hutta pä'ö aje ya̧nȩ ji̧yä̧cö̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jerupätörö'inä cu̧hu̧juȩta̧. 26Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Cui̧ä̧nä̧hua̧ Dios hueähuä huȩnȩttö̧'i̧nä̧, ötahuiyä ru̧hua̧ hueähuä huȩnȩttö̧'i̧nä̧ jarodätömä ro̧ȩcuä̧ ttamöcuätö hua'arenä'inä, tta̧cua̧ra̧'a̧nä̧ 'töricö'inä cärenä pänö'inä.27Tö'o Diostä adihuä i̧sa̧ ji̧na̧'a̧ ru̧hua̧ ami iso'quittö esehuächiönä jȩpi̧nö̧mä̧, ucuotönö jȩa̧ pä'ö Jerusalénä huodenä. 28Ja̧rȩyu̧nö̧ jȩpö̧ esehuächiö jȩpi̧nö̧ ötahuiyä ru̧hua̧'i̧nä̧, ta̧huä̧ra̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ruhuotö tta'cattö esehuinäcö̧sä̧ ttö'i̧nä̧, Diosttö ppädäcuähuänä esehuächiö ca̧ca̧ti̧pi̧nö̧sä̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ ötöcö ttö̧'chä̧cuo̧tö̧rö̧.

Chapter 8

1Pitö ji̧na̧'a̧ isode uruhuotö pä'iönä ki̧nä̧tö̧mä̧täbocu babilonia ötahuiyättö ttö'cö rä'opinätö̧ ru̧hua̧ Artajerje hueinö pänä. 2Finȩes ahuaruhuä o'cotöttömä, Gersón. Itama ahuäruhuä o'cotöttömä, Daniel. David i̧tti̧mö̧ o'cotöttömä, Hatús, 3Secanías i̧tti̧mö̧'i̧nä̧, Paros i̧tti̧mö̧'i̧nä̧, Zacarías ja̧u̧cö̧'i̧nä̧ ji̧na̧'a̧ 150 jo̧mȩnä̧ u̧mä̧tö̧.4Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Pahat Moab i̧tti̧mö̧ o'cotöttö'inä: Zerahías i̧tti̧ Elioenai. Jahuätöcömä ji̧na̧'a̧ 200 jo̧mȩnä̧ u̧mä̧tö̧. 5Secanias ahuaruhuä o'cotömä, Jahaziel i̧tti̧mö̧'i̧nä̧, jahuätö o'catoinä 300nö u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 6Adin ahuäruhuä o'cotöttö'inä Jonatan i̧tti̧ Ebed 'inä jähuätömä 50nö u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 7Elam ahuäruhuä o'cotöttö'inä Atalias i̧tti̧ Jesaías jähuätöcömä 70nö u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧.8Sefatias ahuäruhuä o'cotö'inä Micael i̧tti̧ Zebadias. jahuätömä 80nö u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 9Joab ahuäruhuä o'cotöttö'inä Jehiel i̧tti̧ Obadias, jahuätöcömä 218 u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 10Josifías i̧tti̧ Selomit ahuäruhuä o'cotöttömä 170nö u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 11Bebai ahuäruhuä o'cotöttö'inä: Bebai i̧tti̧ Zacaria. 28nö jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧.12Azgad i̧tti̧mö̧ o'cotöttö'inä Hacalan i̧tti̧ johanan, hähuätöttömä 110 u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 13Adonicam ahuäruhuä o'cotöttö'inä. Ä'ca tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧mä̧ pitö ji̧na̧'a̧ Elifelet'inä, Jeiel'inä Semadias jahuätöcu i'chinätö̧mä̧ 70nö jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧. 14Bigvai ahuäruhuä o'cotömä, utai'inä, Zabad'inä jähuätömä 70nö jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧.15Esdrasmä pä'inö: "ttö ca̧ca̧cui̧pi̧nö̧sä̧ cueächäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ Ahava mä̧nä̧cö̧ttö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ huäbodäcuä mo̧ro̧ pä'iönä ä'ö ki̧nä̧tö̧jä̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ usähuipinö̧sä̧ Sacerdote huotörö'inä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ po̧cui̧po̧cö̧ pi̧nö̧sä̧ Levi ahuäruhuä o'cotöttömä juorumä. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ hue'inösä̧ Eliezer, Ariel, Semaias, Elnatan, Jarib'inä, Elnatal'inä, Natan'inä, Zacarias'inä, Mesulan'inä jahuätömä ruhuotö ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ joriab'inä Natn'inä huo̧jȩcuä̧ ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧.17Hue'inösä Iddo, ö̧ja̧ Casifia ötahuiyä ru̧hua̧ u̧jo̧mȩ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ji'ähuipinösä Iddorö ttöcuocuä̧cuä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧jä̧hua̧tö̧ ppä̧dä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ Casifia pä'ö micuome Isodenä ttö'cächa pä'ö Dios ojuisode.18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ i'cächö ttiyä̧ö̧jä̧ Diosrö pä̧huä̧rö̧ jo̧mȩnä̧ ya̧tȩ ubo ttö̧ȩpä̧rö̧'rö̧. Mahli i̧tti̧mö̧ o'cotö'inä Levi i̧tti̧'i̧nä̧ Israel i̧tti̧, Serebias i̧tti̧mö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧ja̧hua̧tö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Diesciochonö ji̧na̧'a̧. 19Ja̧u̧cu̧mä̧ ichinö Asabias'inä ja̧u̧nä̧ ji̧na̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Merari i̧tti̧ Jesaías, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧ja̧hua̧tö̧'i̧nä̧ i̧tti̧mö̧'i̧nä̧ 20nö jo̧mȩnä̧ u̧mä̧tö̧ ji̧na̧'a̧. 20ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios ö̧jo̧de jacuä adicuä ttö̧ja̧'i̧nä̧. David ruhuotöcö iyu ttö̧ji̧ni̧nä̧u̧ Levita ppä̧'ä̧dö̧rö̧ ttö̧ja̧ pä'ö jahuätöcömä ji̧na̧'a̧ 220nö jo̧mȩnä̧ hue'ähuotö ji̧na̧'a̧ tti̧mi̧cö̧ pö̧nä̧.21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttömä jä'epinösä DIosrö chu̧cuä̧'i̧nä̧ a̧'no̧chö̧, Ahava aje jäyotottö ucuo teähuönä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios o'ca jo̧mȩttö̧ chutä mänä juȩ'ȩpa̧ra̧'a̧nä̧ ti̧chi̧ya̧rö̧ pä'ö ja̧'hua̧ta̧na̧'a̧nö̧ ppo̧'ä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ o'ca juiyönä tȩpö̧'i̧nä̧. 22Nä̧'ä̧ri̧ji̧jö̧nä̧ ji̧na̧cö̧sä̧ ru̧hua̧rö̧ jä̧nȩpä̧ra̧ pä'ömä, umöäyotö su̧ro̧da̧ö̧rö̧ tta̧tta̧ra̧ttö̧ pä'ö, chabojotöttö chichome tta̧tta̧ra̧ttö̧ pä'ö täcö ru̧hua̧rö̧mä̧ tocuocuinö o'ca'a ji̧na̧'a̧, Diostä iyö kö̧ni̧nä̧tö̧jä̧, jitö ttösanä'inä adiunätä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttujurucö tti, tti'äicö ttö̧ja̧nä̧'i̧nä̧ ttönichi'a pä'ö. 23Tu̧cuä̧ a̧no̧chi̧ö̧ jäepinätöjä̧ Diosrö jätepäjimä adätinäu̧jä̧.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ 'cä̧ȩpö̧ ku̧ni̧nö̧sä̧ 12nö̧ huotö ruhuotö jue'ipätörö: Serebías'inä, Hasabías'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ 10nö̧ huotö ö̧ja̧hua̧tö̧ttö̧'i̧nä̧. 25Pa̧ja̧ti̧nö̧sä̧, platattö'inä, orottö'inä korottö'inä ru̧hua̧'i̧nä̧ ippeyä ttö̧ja̧'i̧nä̧ o'catoinä Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ ttötinöttö̧.26Pa̧ja̧ti̧nö̧sä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧mö̧ttö̧ 650nö̧ plata o̧bi̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ 100nö o̧ta̧hui̧yä̧ platattö'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ 100nö̧ jo̧mȩnä̧ orottö. 27Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ 20nö̧ o̧ta̧hui̧yä̧ oro 1000 dracmanö jo̧mȩnä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ to̧ba̧rȩ broncettö̧ sayuticö adicua a̧'cuä̧cö̧nä̧ orota'anö.28Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'inösä, ucutömä Dios öäre huotöjä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧yȩ cuiyätöcö'inä plata'inä, orottö'inä cuiäre iyähuä cuiyätöcumä Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios öäre ja̧'a̧. 29Tta̧'a̧rö̧nö̧ hua̧'a̧dä̧rö̧ repeätöcui ruhuotö ttä'ca jo̧mȩttö̧ sacerdotettö'inä levitattö'inä korotö ruhuotö isode uruhuotö Jerusalén ötahuiyättö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios oju isodettö'inä, ttäca jo̧mȩttö̧ cui'ätätucua pä'ö. 30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tti̧yi̧nä̧u̧ sacerdoterö'inä, levitarö'inä pa̧ja̧tö̧ platattö'inä, orottö'inä, korottö'inä ttȩpa̧ pä'ö Dios oju isode Jerusalén utahuiyära̧'a̧.31Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ chi̧nä̧tö̧jä̧ Ahava aje jäyotonä 12 a̧cuo̧mȩnä̧ a̧'ȩ pä'iomenä chi̧nä̧tö̧jä̧ Jerusalén ra̧'a̧cö̧, ja̧'hua̧nö̧ Tu̧ru̧hua̧ tta̧hua̧ra̧nä̧tä̧ chi̧nä̧tö̧jä̧ ppädinäu̧jä̧ taboyotöttö tö̧ji̧pa̧ pä'ö. 32Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jerusalén utahuiyära̧ doächinätö̧jä̧, ji̧nä̧tö̧jä̧ juȩnȩ huäbodäcuä mo̧ro̧.33Pä̧ja̧cuä̧nö̧ mo̧ro̧ päia pa̧ja̧ti̧nä̧tö̧jä̧ platattö'inä, orottö'inä, korottö'inä, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios oju isode jacuättö sacerdote Meremot u̧mö̧ jacuättö, Urias i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, ja̧u̧cö̧mä̧ ki̧nö̧ Fines i̧tti̧'i̧nä̧ Eleazar, jahuätöcö'inä ki̧nä̧tö̧ Jesua i̧tti̧ Jazabad, Binúi i̧tti̧'i̧nä̧ Noadías jahuätömä Levita ji̧na̧'a̧. 34Ja̧u̧nö̧ pä̧nä̧ ttö̧a̧ti̧nö̧mä̧ jo̧mȩnö̧ iyähui'ina.35Pä'äji cärenä pinätö̧ tti̧tti̧mö̧ 'cotö ppä̧'ä̧chi̧nä̧tö̧mä̧ ttiäre iyähuä köicu iyinätö̧ Israel ttö̧ja̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö, 12nö pä̧cä̧yö̧ u̧mä̧tö̧rö̧ i̧yi̧nä̧tö̧ Israel ötahuiyänä, 96nö carnero, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ 77nö̧ cordero̧tö̧rö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ 12nö u̧mä̧tö̧rö̧ cabrio ja̧u̧mä̧ ttiäre iyähuä iyinätö̧ jäyä jȩtta̧'a̧yö̧ amöcuädö o'ca juiyönä ttöäre kö icu iyähuä iyinätö̧ Ttu̧ru̧hua̧rö̧. 36Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ iyinätö̧ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ umöäyotö tta'ca jo̧mȩttö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ aje ya̧nȩ ruhuotö ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ ppä'ädinä̧tö̧ ötahuiyänä'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios oju isodenä'inä.

Chapter 9

1Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ pi̧yȩ bäiche'ca, ruhuotömä hi̧jo̧mȩcu̧ ichiö päinätö̧: Israel ttö̧ja̧mä̧ Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'cobeö adicuä ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Levita'inä pitö ötahuiyä tti̧rȩjȩ ji̧no̧mä̧ cä'adiocopinätö̧, Cananeos'inä Heteos'inä, Ferezeos'inä, Jebuseos'inä, Amonita'inä, Moabita'inä, egipcios'inä amorreo'inä isopeinä ja̧'a̧ suronä jȩpä̧tö̧jä̧ pa'ähuinätö̧. 2Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ juatö jitötettö tti̧tti̧mö̧ nä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ u̧mä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ ȩmi̧nä̧tö̧, Tö̧ä̧nä̧hua̧ a̧di̧huä̧'i̧sa̧ u̧mä̧ya̧ tomä pi̧jä̧ rȩjȩ ötahuiyä ttö̧ja̧cu̧ jo'ächinätö̧. Ä̧cuo̧mȩnä̧ ruhuotöttö'inä ttömuäyotöttö'inä pi̧yȩ, jähuä suronä jȩpi̧nä̧tö̧.3Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ pi̧yȩ huȩnȩ a̧ji̧cuä̧'ca̧, chi̧'ca̧ta̧hua̧ta̧hua̧ta̧mä̧, jahuätanö bo̧ja̧ta̧ tö̧ä̧ta̧'a̧i̧nä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ chuhuo'che ti̧ȩcu̧ chu'inä chäcähui 'chäinä mȩä̧huö̧ pa̧huä̧nö̧ chä'ca tta̧ȩcui̧nö̧sä̧. 4ttocutä ji̧na̧ yo̧mȩtȩ ba'inätö̧ Israel Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Dios i̧huȩnȩ ye'ecuatu'inä surojo jahuättö, ttömä ki̧nö̧sä̧ ye'ecua'chö ni̧pä̧ro̧mȩ i̧sa̧rö̧ iyähuäyomebö päi'inä.5Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ni̧pä̧ro̧mȩ tta̧rȩ mipponä iyähuä yo̧mȩttö̧mä̧, chu̧'o̧mȩttö̧mä̧ ä̧rä̧mi̧ö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ chicatä̧hua̧ta̧ meahuo po̧ja̧ta̧ ri̧a̧ta̧'i̧nä̧, chihue'kiyö kä̧mä̧dö̧ jä̧rȩyö̧ pä'iö, juahuänä ja̧'a̧ ka̧ȩpi̧nö̧sä̧ ttota Chö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ä'ca jo̧mȩ. 6Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä̧'i̧nö̧sä̧: "Ttötä Chö̧ä̧nä̧hua̧ Dios, chuhuojuächi'inä yedecunä'inä päiäcusä ocu cui̧jä̧cu̧ chia cadepapaomä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ujutö ttömä ujutu suroju jȩttö̧tä̧ ri̧ä̧chi̧na̧'a̧, ujutötä jahuämä mo̧ro̧ja̧bö bo'o joa'a.7Ujutu tö̧tä̧mö̧ mi̧nä̧mä̧ mo̧ro̧ttö̧ kä̧mä̧nö̧ pä'i'ina jitä mo̧ro̧jubö pai'ina rö̧ä̧nä̧ suronätä̧ kä̧cuä̧tö̧jä̧; ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ujutötä jahuänä, ujutötä turöhuotö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'copäteö adicuä ttö̧ja̧'i̧nä̧ pi̧jä̧ttö̧ ruhuotö tti̧mö̧nä̧ iyicuahuotö pi̧nä̧tö̧jä̧.8Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, jitämä aa̧u̧cu̧nä̧tä̧ ki̧'i̧pa̧'a̧ttö̧, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios re toömä ujuturumä a̧u̧cuo̧tö̧rö̧tä̧ cua'arettö ttö̧ji̧pö̧nä̧ rä̧mȩcui̧na̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧u̧cu̧nä̧ ppädäcuähuä adihuä öadihuä ko̧mȩttö̧. Ja̧u̧mä̧ Dios ujuturu tiärichä kä̧dȩpö̧nä̧ jȩa̧ pä'öja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧u̧cuo̧mȩ tta̧mi̧ diyau tȩma̧ pä'ö. 9Ujutumä pä̧i̧cu̧nä̧ huettö jȩä̧cuä̧ ttö̧ja̧jä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä unichioco̧u̧ pi̧nä̧tö̧jä̧ ja̧hua̧nu̧ jo̧ca̧'a̧ icuipocu jäcuätä jȩi̧nä̧u̧jä̧. Ja̧u̧mä̧ pi̧yȩmä̧ Persia ru̧hua̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ jȩpi̧nö̧ tujuru jareunä icha'a pä'ö, pä'äjita'anö ppa̧'a̧nö̧ 'tö̧ta̧ pä'ö Dios ojusode ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ surojoächinö täräpea pä'ö. Ja̧u̧mä̧ piyemä jȩpi̧nö̧ Judattö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalenttö̧'i̧nä̧ huȩnȩ juiyönä tö̧ja̧ pä'ö ttoecuä'ca ichatö pä'ö.10Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä, ¿Däje pätöanö jä̧ttö̧ pi̧yȩ o'comenämä? Ujutumä unichiätöjä huecuinö huȩnȩmä̧, 11hueähuä huȩnȩ cumuhuäyotö cui̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ pa̧'a̧nö̧ päcuomenämä: "Pi̧yȩ rȩjȩ ucu to'ächö huȩmä̧jä̧mä̧ suroju jȩä̧cuä̧huä̧ kä̧jä̧ ja̧'a̧. Ötahuiyä juä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ttö̧ suronä jȩttö̧ttö̧ su̧rä̧jä̧ ja̧'a̧. Jahuätömä aboratä suroju jö̧ jȩpi̧nä̧tö̧ korotö ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ suroju joepächö. 12Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, jitämä, juitijurumä cuiyätucuä jahuätö tti̧tti̧mu̧ru̧mä̧; jahuätö ttittijuru'inä huȩmä̧tö̧cuä̧ cui̧tti̧mu̧ru̧ ja̧'a̧tȩu̧mä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ adiunä ttö̧ja̧ pä'ö'inä, recuonä adicuomenä ttö̧ja̧jä̧ pä'ömä jȩcuä̧tö̧cuo̧, tujuru tȩmä̧cua̧nö̧ pä'ö'inä ja̧hua̧ta̧'nö̧ adiunä cuä̧nö̧ ttö̧ja̧cua̧nö̧ juä̧jä̧ rȩjȩttö̧, cui̧tti̧mu̧tu̧cu̧rö̧ recuo ttö̧ju̧na̧ra̧ pä'ömä.13Ji̧nä̧ suronä jȩtö̧ micuä päi'inä cuäopinö'ca'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ujututä timicuä jähuänä, täcö ucutä, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios, suronä jȩtö̧ micuä päinä tȩma̧ pä'ö jö̧mä̧ tȩmi̧yu̧nä̧ jȩpi̧nö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ hua'arettö ti̧ji̧pö̧nä̧ jȩpi̧nö̧. 14¿Pä'äjita'anö Ucutä huecuinö huȩnȩ'i̧nä̧ töarotiäcuotöjä tä̧ji̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ korotöcu suronä jȩä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ttö̧ tirecua päiönä tȩmä̧cuo̧tö̧jä̧? ¿Cu̧no̧huä̧ri̧yä̧cua̧jä̧ tä̧ji̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧tȩi̧nä̧ i̧ji̧pi̧yö̧nä̧ cuä'äucui̧cuä̧cuä̧u̧jä̧ tä̧ji̧, karacu dipäyäcuähuä juiyunä?15Tö̧ä̧nä̧hua̧, Israelttö Dios, Ucumä jueö jö̧sa̧jä̧, a̧u̧cu̧nä̧nö̧tä̧ huotötä ki̧'i̧pi̧nä̧tö̧jä̧ pi̧yȩ mo̧ro̧ jubömä. ¡Topi! Cuä'ca jo̧mȩ ka̧cuä̧tö̧jä̧, ujututä jähuänä, ya̧tȩ'i̧nä̧ cuä'ca jo̧mȩ u̧ja̧ pä'ömä hueyecua pi̧yȩ jähuänämä".

Chapter 10

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Esdraa Diosrö jä̧'ȩpä̧rö̧ ucuocuinö ajahuipö kä̧nö̧ jua'a ta'anö Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ojusode ä'ca jä̧rä̧yö̧nö̧ pä̧mä̧ni̧nö̧ recuätö Israel ttö̧ja̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö jä̧'ȩpä̧rä̧nä̧tö̧mä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cui̧pi̧nä̧tö̧, ö̧mä̧tö̧'i̧nä̧ nä̧tö̧'i̧nä̧ juatanö ppo̧'ä̧tö̧'i̧nä̧: Juatanö ttö̧ja̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ ajabö huopinätö̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jehiel i̧tti̧ Seraniamä ädätinö, juata'anö Elam i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ jua'ata'anö Esdrasrö pä'inö: "Ujutömä Suronä jȩpä̧tö̧jä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ jua'ata'anö ȩmi̧nä̧tö̧jä̧ nä̧tö̧rö̧ koromä̧ttö̧ ttö̧ja̧ rȩjȩ i'chäcuähuotöttö; jua̧ta̧nö̧ pi̧yä̧tö̧mä̧ ji̧nä̧ ka̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ ta̧cua̧ ttö̧ä̧nä̧ra̧ pä'ömä.3Jitämä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧mä̧ ujötömä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios esecuatöjä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ya'opicuatöjä nä̧tö̧rö̧mä̧ jua'ata'anö juätöttö uhuäpächinätörö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧, pa̧'a̧nö̧ jiähuönö Tö̧ä̧nä̧hua̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ujutö Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hueähuä yä'acuiyätö'inä, jua'ata'anö hueähuä huȩnȩ päöta'anö jȩpä̧tu̧cui̧. 4Ä̧rä̧mi̧'i̧ jitämä ucu cuä̧rä̧mä̧ cuaditähuätä pä'ia, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ öjutömä ucucutä ttö̧jä̧cuo̧tö̧jä̧; juröhuächö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cuaditähuämä aditö kä̧hui̧.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Esdrasmä ä̧rä̧mi̧ö̧, pitö Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'copäte adihuä ttö̧ja̧'i̧nä̧, jua'ata'anö Levita'inä ttöröhuotö pä'iönä käcueyätörö ttöröhuo ucuo iyö ku̧ni̧nö̧; jua'ata'anö o'ca toiönärö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, tä'cö pitö ttö̧ja̧rö̧mä̧ adinänö peina̧'a̧. Juata'anö juattömä a̧ jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧ pä'inätö̧. Ja̧hua̧nö̧ 6ja̧'a̧ttö̧ Esdras Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ojusode ä'cattö ä̧rä̧mi̧'ö̧nö̧, Eliasib i̧tti̧ johanán ä'oca̧cö̧ 'chi̧nö̧. Jua'a chi̧nö̧ca̧mä̧ pan'inä cuocu pi̧nö̧, ajiya'inä ahuocö pinö, ichäcuphuotö suronä jȩttä̧'cha̧ttö̧ a̧cua̧'tta̧'ȩcuä̧'chi̧nö̧.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tti̧hȩnȩ huicuinätö̧ Judanä'inä juata'anö Israelnä'inä o'ca toinärö̧ ichäcuähuotö tti̧tti̧mö̧cö̧'i̧nä̧ ppa̧'a̧chi̧nä̧tö̧ ji̧na̧ yo̧mȩtȩ pättia pä'ö. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ huäbodäcuä mo̧ro̧ ichätörömä, pitö ruhuotö ja̧'hua̧ta̧nö̧ tä̧mö̧'i̧nä̧ pättimötanö jȩpo̧co̧tö̧rö̧mä̧ i̧jo̧mä̧mä̧ o'ca juiyönä jiäcua, ja̧u̧mä̧ täcö ppörächiö i̧jä̧cua̧ ichäcuähuotöttö'inä.9Pa̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧ yo̧mȩtȩ ka̧cui̧nä̧tö̧ o'ca toinä u̧mä̧tö̧ Juda umöäyotömä Jua'atanö Benjamin umöäyotömä Jerusalénnä huäbodäcuä mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ yaute ka̧hua̧ mo̧ro̧ Veintenä ja̧u̧ kä̧hua̧mä̧ koromö̧ttö̧ huäbodäcuä päiomenä ji̧na̧'a̧. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ä̧rä̧mi̧ö̧ Esdras Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ käco päteö adicuä i̧sa̧ ji̧na̧'a̧, pa̧'a̧nö̧ pä'inö: Ucututä söronä jȩta̧ttö̧mä̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ i̧mi̧cu̧nä̧ ichäcuähuotörö ȩmi̧nä̧tö̧jä̧ Israel ja̧hua̧nö̧ huȩnȩ huotöjä.11Jitämä ucuo teähuibusä Tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧, o'ca toinä Tä'o Dios ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩpä̧tu̧cui̧ cua̧mo̧nä̧tö̧cu̧, porächiätöcui rȩjȩ ttö̧ja̧ttö̧ ichäcuähuotöttö'inä.12O'ca toinä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ tö̧jo̧mȩttä̧ adätinätö̧ tti̧huȩnȩ pä̧i̧cu̧nä̧: "ujutumä päcutanö jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧. 13Juata'anö ttö̧ja̧ recuätö ki̧nä̧tö̧ ju̧nu̧mä̧ a̧'ȩ pä̧nä̧ ji̧na̧'a̧. Ujutumä juiätöjä tujurömä ttö̧jä̧pu̧nä̧ i̧mi̧ tö̧ja̧cua̧ pä'ömä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧yȩmä̧ yaute mo̧ro̧'i̧nä̧ todäre mo̧ro̧'i̧nä̧ adicuämä juiyäcua'a, täcö rö̧ä̧nä̧ huȩnȩ huotöjä suronä jȩti̧na̧'a̧ttö̧ pi̧yȩttö̧mä̧.14Jitämä ja̧'a̧tä̧ topi ujutu töröhuotörömä o'ca juiyönä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ i̧jȩcuä̧rö̧ tti̧jȩyo̧mȩttö̧'i̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ a̧'a̧ ujutu tidepiyönä nä̧tö̧rö̧ kara'attö ichäcuähuotörö huȩnȩ juiyönä ttichäcuanö ötahuiyä tä̧mö̧ jȩpö̧ tu̧ju̧ni̧nö̧ kä̧cua̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧huȩyu̧ti̧nö̧ ppädäcuähuä ttö̧ja̧'i̧nä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios amisurächiomebö ujututtö̧ 'quȩi̧pä̧chä̧cua̧nö̧. 15Asael i̧tti̧ Jonatan ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Jahazias, Ticvas i̧tti̧ pä'ähuinätö̧ pi̧yȩ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Mesulam,ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Sabetai'inä, Levita'inä ppä'ädinätö̧.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ ttö̧ja̧ yattopinä̧u̧ ppa̧'a̧chö̧ pä̧'ä̧nö̧ jȩpi̧nä̧tö̧. Esdras u̧mä̧tö̧rö̧ pojopö ku̧ni̧nö̧ ttö̧tä̧mö̧mi̧nä̧tö̧ ttöröhuotö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧tä̧mi̧nä̧tö̧ ji̧na̧'a̧ ttojusodemä, o'ca toinä juätömä ttimi pö̧nä̧ ji̧na̧'a̧. ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ topinätö̧ jaömä acomenä'inä mo̧ro̧ koromöttöka̧hua̧ pä'ia. 17Äcomenättö̧ ka̧hua̧ päia mo̧ro̧mä̧, juetö huo̧juȩchi̧nä̧tö̧ u̧mä̧tö̧ coromettö̧ ichäcuähuotörö nä̧tö̧rö̧ ttö̧ja̧cua̧mä̧.18Pitö ttö̧'cä̧tȩnä̧mä̧ Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ käco päteö adicuä ttö̧ja̧'i̧nä̧ ya̧cu̧nä̧ ji̧na̧'a̧ ka̧cui̧nä̧tö̧mä̧ nä̧tö̧rö̧ koromettö̧ ichäcuähuhotörö. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Jesua ahuäruhuä 'cotöttö'inä, Josadac i̧tti̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ i̧ja̧hua̧tö̧ Maasías'inä, Eliezer'inä, Jarib'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Gedalías'inä. 19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tti̧mö̧ pättäjimä hueicuinätö̧ tti̧rȩcua̧tö̧rö̧ nä̧tö̧rö̧mä̧ täcö huȩnȩ huotötä ja̧'a̧ttö̧, ja̧u̧ huȩnȩ huotöjä pätta'attö ya̧tȩ i̧sa̧rö̧ iyinätö̧.20ja̧'hua̧ta̧nö̧ imer i̧tti̧mä̧ttö̧: Hananí ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Zebadi'inä. 21Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Harim i̧tti̧mö̧ttö̧: Maasías, Elías, Semaías, Jehiel, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Uzai'inä. 22Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Pasur i̧tti̧mö̧ttö̧: Elionei, Maasías, Ismael, Matanael, Jazabad ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Elasa'inä.23Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Levita i̧tti̧mö̧ttö̧: Jazabad, Simei, Kelaía, ja̧'hua̧nö̧ pä'ömä Kelita, Petaías, Judá, Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Eliezer. 24Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧ttö̧mä̧: Eliasib'inä. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ apate tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ttö̧mä̧: Salum'inä, Telem'inä Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Uri'inä. 25Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ kcui̧pi̧nä̧tö̧ttö̧mä̧, Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Paros i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧: Ramí'inä, Jezeías'inä, Malquías'inä, Eleazar'inä, Malquías Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Benaía'inä.26Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Elam i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧: Matanías'inä, Zacarías'inä, Jehiel'inä, Abdi'inä, Jeremot'inä Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Elías'inä. 27Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Zatu i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧: Elioenai'inä, Eliasib'inä, Matanías'inä, Jeremot'inä, Zabad'inä, Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Aziza'inä. 28Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Bebai i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧: Johanán'inä, Hananías, Zabai'inä Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Atlai'inä. 29Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Bani i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧: Mesulam'inä, Maluc, Adaía, Jasub'inä, Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Seal Ramot'nä.30Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Pahat Moab i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧: Adna'inä, Quelal'inä, Benaía'inä, Maasías'inä, Matanías'inä, Bezalel'inä, Binúi, Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Manasés. 31Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Harim i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧: Eliezer'inä, Isías'inä, Malquías'inä, Semaías, Simeón, 32Benjamín, Maluc, Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Semarías'inä.33Hasum i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧: Matenai'inä, Matata'inä, Zabad'inä, Elifelet, Jeremai'inä, Manasés Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Simei. 34Bani i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧: Madai'inä, Amram'inä, Uel'inä, 35Benaía'inä, Bedías'inä, Quelúhi'inä, 36Venías'inä, Meremot'inä, Eliasib'inä,37Metaías'inä, Matenai'inä, Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Jaasai'inä. Benúi i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧: Simei'inä, 38Bani'inä, Binúi'inä, Simei'inä, 39Selemías'inä, Natán'inä, Abaías'inä, 40Macnadebai'inä, Sasai'inä, Sarai'inä.41Azareel'inä, Selemías'inä, 42Salum'inä, Amarías, Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ José'inä. 43Nebo i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧: Jeiel'inä, Matatías'inä, Zabad'inä, Zabina'inä, Jadau'inä, Joel'inä, Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Beaía. 44Pitö o'ca toinä nä̧tö̧rö̧ koromettö̧ ichäcuäcuotöttömä ȩmi̧nä̧tö̧ ji̧na̧'a̧ Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätöttö ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧ tti̧mö̧rö̧.

Nehemiah

Chapter 1

1Hacalias i̧tti̧, Nehemía ucuocu i̧huȩnȩ: Quesliu ka̧hua̧nä̧, jmö̧tȩ a̧'ȩ päiomenä, Susa ötahuiyä ji̧nä̧ ttoecuäi. 2Hananía, Chi̧jä̧hua̧tö̧ttö̧ ya̧tȩ, Juda ttö̧ja̧ jitötecu ichi'ia jätepinäcu̧ Judio ttö̧ja̧ tö'ipächinätörö'inä, Judio ttö̧ja̧ recuätöttö juȩnȩtä̧ ka̧cuä̧tö̧ ttötö'cö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧nö̧ Jerusalem ötahuiyä ötö'cöinä.3Jacuätö ädätinätö̧: "Jitö ja̧huä̧jä̧nä̧ yu'ätu tȩi̧po̧mȩttö̧ ka̧cui̧pä̧tö̧mä̧ ri̧ä̧nä̧ huȩnȩ ja̧u̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ta̧cua̧tta̧'ȩcuä̧tö̧, Jerusalem ötahuiyä ttoepa'camä ppärö'icuähua ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä apateyä'inä co'ö icuähua'a.4pi̧yȩ huȩnȩ yotäcö cha̧ju̧cö̧ta̧nö̧,ajau pä̧mä̧ni̧nö̧sä̧, Dios mo̧ro̧jä̧ ö̧ru̧hua̧ i'a'camä̧ttö̧ yörutä jäepökänö̧ chö̧cuä̧ inä̧. a̧no̧tö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ cha̧'cua̧tta̧ȩcötä ki̧nö̧sä̧ mo̧ro̧ inä̧ yodo inä̧. 5päinö̧sä̧ ja̧ö̧ 'ca."chu̧rö̧hua̧ öcutä ja̧a̧ ,mo̧ro̧jä̧ru̧hua̧mä̧,to̧ttä̧rä̧cö̧ böo,hueähuä huȩnȩ huaadö kö̧nu̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ repeö yörutä yitö jueönä̧ jȩpä̧tö̧rö̧mä̧repeö huaadö kö̧nö̧jä̧6cuiäriyä bäepi ja̧hua̧ta̧nö̧ jädepö ä̧jö̧cui̧, israel idepiyö i̧minä̧ yodo i̧nä̧ mo̧ro̧'inä̧ öcutä cuä'camȩttö̧ jäepö jitä cö̧mö̧ä̧ya̧ cuä̧jö̧cua̧pe, cömöayotö öcutä. Israel idepiyö surojö jȩtta̧'cha̧i̧yö̧ jiäösä jitämä,öcurötä toicu surojö jȩpä̧'chä̧i̧yä̧tö̧jä̧.ta̧ju̧cuäyotu,ttö inä̧, surojö jȩpä̧yä̧to̧jä̧ chäo ojuisodecu ja̧hua̧ta̧nö̧. 7hueähuä huȩnȩ cuiäremä̧ huaadö kö̧no̧co̧tö̧pääiyätujä ja̧hua̧ta̧nö̧ ucörötä toicöju̧nä̧ yaatecutä surojönä jȩpä̧i̧ya̧tö̧jä̧,Moises cö̧muä̧ya̧rö̧ ucötä huecuinö̧ jueujähuämä̧ jȩpo̧co̧tö̧ pä'äyätöjä8cu̧mu̧ä̧ya̧ moisesrö päcuinö huȩnȩ cuamocuada päö jädepäcöjä, pa̧a̧nö̧päcuino̧: toicö jäyä jȩcua̧tö̧cöttömä, koro ötahuiyänä ka̧chö̧ chi̧cua̧cua̧ö̧jä̧, 9ja̧hua̧nö̧ja̧a̧nä̧ pi̧yȩ hueähuä huȩnȩ huedinö ttörutä ichö jȩcua̧tu̧cö̧ttö̧mä̧, mo̧ro̧jä̧ nȩa̧nä̧ ttipperecuächina̧nä̧'inä̧, chi̧mi̧ ka̧ja̧pe jȩpö̧ chö̧jö̧ninome tti̧ja̧pe chi̧'ca̧chä̧cuä̧ö̧.'10jitämä,cuidepiyötä ja̧a̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ cömöäyotötä ja̧a̧ juatunä, jö̧rö̧hua̧mö̧ cö̧mö̧nä̧ ja̧hua̧tanö cöjurö o'cajuiyönä̧ cuȩmi̧nä̧ö̧ ja̧a̧to juatumä. 11chö̧rö̧hua̧: jaepösä ttö ucöru cui̧mi̧nä̧ öcuo teäö jȩttape yitö cömöäyotu jättepö inä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ttö jädepö inä̧ jitä a̧ju̧ci̧. Jitä pide ubo a'ca jo̧mȩttö̧ rȩrijö̧ topu iyi ja̧hua̧ta̧nö̧ cö̧muä̧ya̧rö̧ i̧rä̧mȩö̧nä̧ iyi. "ttömä ru̧hua̧ a̧huo̧'ta̧ iyä̧cuä̧'i̧sa̧ jö̧nä̧ ki̧nö̧sä̧".

Chapter 2

1Nisan ka̧hua̧nä̧,rö̧hua̧rö̧ iyinusä̧ uva isoya chötä rö̧hua̧ jȩpö̧ ö̧jö̧noya ja̧unö̧mä̧ ja̧unö̧mä̧ Artajerjes veintenö̧ a̧ȩ hueöpä̧nä̧ ji̧na̧a̧,jitä.rö̧hua̧ a'cattö cha̧cua̧tta̧ȩcuo̧cu paayösä. 2päinö̧ rö̧hua̧ ttörö:"¿cuiämä tocu ja̧a̧ a̧'cua̧tta̧ ja̧a̧ttö̧? na̧a̧chö̧ na̧mä̧ iähuocöjä.cuami iso'ki a̧'cua̧tta̧huȩpa̧tä̧ ja̧'a̧."yeinö̧sä̧ ja̧hua̧nö̧ pä'äcö".3rö̧hua̧rö̧ päinö̧sä̧:"¡rö̧hua̧ 'cuäopunä̧tä̧ kä̧hui̧!¿chiämä̧ a̧'cua̧tta̧ ja̧pȩmä̧ jo̧ca̧? ötahuiyä,chäo cha̧jö̧ huattinomȩ ocuränä coicuina̧ apatiyä'inä̧ pparö icuähuatä kö icuinätö̧".4ja̧u̧nö̧ o'ca rö̧hua̧mä̧ päinö̧ ttörö:"¿däje jȩcha̧ päcuattö̧?" Diosrö jäepinö̧sä̧. 5rö̧hua̧rö̧ ädätinö̧sä̧: "öcötä cuiäre a'ca jo̧mȩttö̧ pide cö̧möä̧ya̧ adiö jȩä̧yö̧ttö̧mä̧,Juda ötähuiyärä̧ huecuanö̧ ja̧a̧,ttö päitanö̧ ötahuiyä jodepapechäo cha̧jö̧ huattino̧mȩ." 6rö̧hua̧ ädätinö̧ (ippeyämȩpi̧nä̧jö̧ röhuajömä̧):"¿ti̧yȩnö̧ ppa̧cuä̧chä̧cuä̧jö̧ ta̧a̧nö̧ recuo cui̧jä̧cua̧jö̧?"chi̧cha̧cuä̧ mo̧ro̧ jidähuomȩnä̧ hueapemä̧ a̧'cua̧ adihuächiina̧cö̧7rö̧hua̧rö̧ päinö̧sä̧ ttö:"judára̧ chi̧'cho̧mȩnä̧ gobernadortö̧ aje yaacö ttidepiyönä̧ 'cuädopape cartas ojiyä iyähuiape ttöru öcutä rö̧hua̧rö̧ adiöttömä̧. 8Asafrö ja̧hua̧ta̧nö̧ carta yojäte huei, rö̧hua̧ iäre deahuiyä tta̧a̧rö̧rö̧, Templo isode jäyänä̧ ttoecuä'ca apatiyä odiyä chaitape dau odiyä iyattöpe, ötahuiyä ttoecua'ca jähuä inä̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ chi̧jä̧cuode isode jähuä inä̧. "ja̧hua̧ta̧nö̧, ttönä̧tä̧ ki̧na̧a̧ Dios hu̧mö̧ a̧di̧huä̧mö̧mä̧ ja̧jua̧nö̧ ja̧a̧ttö̧, jädepäjäjimä iyinö̧ rö̧hua̧mä̧9Rö̧hua̧ iäre carta ojiyä iyinö̧sä̧ aje yaacö gobernadortö̧ tti̧ja̧cuo̧mȩ 'chä̧jä̧ji̧'ca̧, sö̧ro̧do̧u̧ ttö̧ja̧rö̧ ttöcö huea ji̧na̧a̧ rö̧hua̧mä̧ jitä, 10Israel idepiyö ttö̧ja̧rö̧ ya̧tȩ ppaada päö ösö ichäji päö tta̧jö̧cuo̧mȩnä̧ ri̧ä̧nä̧ ttami̧ sö̧rä̧chi̧nä̧ö̧ Sambalat Horonita ttö̧ja̧ isa̧ inä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ö̧muä̧ya̧ Tobias Amonita ttö̧ja̧ isa̧ inä̧11mo̧ro̧ huäbodäcuä jo̧mȩna̧ä̧ ki̧nö̧sä̧ Jerusalenra̧ 'chä̧jä̧ji̧'ca̧. 12ttö ö̧mä̧tö̧ ichäjätöcö yodo ä̧rä̧mi̧i̧nä̧ tö̧jä̧. Jerusalenna jȩchä̧cuä̧ chami iso'kinä̧ ö̧jö̧nä̧jä̧ji̧mä̧ ya̧tȩrö̧ inä̧ jiähuocöpinö̧sä̧ ttöcömä̧ dea i̧sa̧mä̧ toina̧a, chö̧hua̧cö̧ttö̧ ka̧ra̧mä̧ toina̧a13möa'ca apatenä̧ yodo räopinö̧sä̧, Jerusalen ttoecuä'ca topinö̧sä̧ söräjue icuähuome apatecö ja̧hua̧t a̧nö̧ deanisotöru cö aje huerächo mȩcö̧ juȩnȩ päte 'chä̧jä̧ji̧'ca̧, ocöränä coicuina̧ ji̧na̧a̧ daö odiyä inä̧ pparöhuächina̧ ji̧na̧a̧ ja̧ö̧mä̧. 14rö̧hua̧ iaje ko̧mȩ ja̧hua̧ta̧nö̧ aje huerachome apate ko̧mȩ 'chinö̧sä̧ ja̧ö̧ ocamä. cuädopapema̧ dea i̧sa̧ chö̧huä̧cö̧rö̧mä̧ 'co̧i̧na̧a̧15ötahuiyä ttoecuä'ca adiö ösä huinö̧sä̧ ja̧ö̧ yodo möa'ca ju'tä 'caa chachaji̧'ca̧, ppa̧a̧chi̧nö̧sä̧ möa'ca apatenä̧ rädopanä̧tä̧. 16judios ttö̧ja̧rö̧mä̧ jiähuocöpinö̧sä̧ jȩcha̧ja̧ji̧ma̧ chi̧'cho̧mȩnä̧ jerupinä̧tö̧ juȩnȩ hueätömä,sacerdoterö inä̧, ttiäre kö̧nä̧rä̧tö̧rö̧ inä̧, aditäturö'inä̧ jeruoinä̧tö̧.17Juätörö päinö̧sä̧:"topätöjä huenȩnä̧ tö̧ja̧, ocöränä̧ coö icuina apatiyä jerusalen jähuämä.ichätöcui, Jerusalen ttoecuä'ca päitanö̧ tadita, däänä̧ ti̧ji̧ya̧pe." 18Ji̧dähui̧nä̧ö̧ DIOS ö̧mu̧ a̧di̧huämu̧mä ttöcö ka̧'a̧ päö ja̧hua̧ta̧nö̧ rö̧huä̧ ttörö pääjinä. juätömä pättinä̧cö̧sä̧: "taita tä̧rä̧ma̧ hueitö." juätömä ttaitähuänämä̧ jöröhuächiinä̧tö̧.19ya̧a̧hueö̧ pää'chinä̧tö̧ Samba lat i̧nä̧Tobias inä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Gesem arabe ttö̧jä̧ i̧sa̧ inä̧ päinä̧tö̧:"¿rö̧hua̧ ttö̧ 'kä̧cui̧chä̧tö̧cua̧?¿däje jȩ'cuä̧tö̧cuä̧?" 20ädätinö̧sä̧ jähuätörö:"tö̧ä̧n ä̧hua̧ DIOSmä̧ ti̧rä̧mȩö̧nä̧ jȩä̧cuä̧ tad itu mä̧.taditäcuotöjä tä̧rä̧mä̧cuo̧tö̧jä̧ ja̧ö̧tä̧ ömöäyotutattö. jerusalennä̧mä̧ huȩnȩ 'cuäopinö̧mä̧ juiätöjä öcötömä̧."

Chapter 3

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ adicuä juȩ'i̧pa̧, Eliasibmä̧, i̧ja̧hua̧tö̧ Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ adicuä ttö̧ja̧cu̧ ä̧rä̧mi̧u̧mä̧ aditinätö̧ ovejattö̧ ttapate. Jahuätömä i̧mi̧'i̧nä̧ o'ömä apate ki̧no̧mȩtä̧ ku̧ni̧nä̧tö̧. Jahuätömä Jotto jo̧mȩ Cienttö kä̧mä̧tö̧ Hananeel jubu o'inätö̧ i̧mi̧mä̧. 2Yabocumä Jerico ttö̧ja̧mä̧ aditinätö̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ jahuätöcu aditinätö̧ Imir i̧tti̧, Zacur'i̧nä̧.3poi̧rö̧ tti'cächome apate aditina̧tö̧ seena i̧tti̧mö̧mä̧. cuoräö i̧sä̧juä̧ miȩcuä̧jua̧ apate kö̧ni̧nä̧tö̧ juatömä̧. 4'cä̧ȩcuä̧chino̧me aditicuinö̧ Meremotmä̧. Cos i̧tti̧ Urias i̧tti̧ ja̧'a̧ ja̧ö̧mä̧. tö'cöna̧ aditinö̧ Mesulam. Mesezabeel i̧tti̧ Berequías i̧tti̧ ja̧a̧ ja̧ö̧mä̧. tö'cönä aditinö̧ Sadoc. Baan a i̧tti̧ ja̧a̧ ja̧ö̧mä̧. 5tö'cönä̧ aditinä̧tö̧ Tecoitas ttö̧ja̧ i̧nä̧.to̧ä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧tä̧ hueinä̧tö̧ ttaditähuä ja̧a̧nä̧ ttöröhuotömä6Peseah i̧tti̧ Joiada'inä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ Besodías i̧tti̧ Mesulam'inä apate ttäbo jö̧ aditicuinätö̧. 7Jahuätömä apate chö̧'ä̧ro̧mȩ'i̧nä̧, chö̧ȩcuä̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttoecuä'inä ku̧ni̧nä̧tö̧. Juayabocumä Gabaon ttö̧ja̧ Melatías'inä, Meron ttö̧ja̧sa̧ Jadón'i̧nä̧, Gabaon ttö̧ja̧sa̧'i̧nä̧ ja̧'a̧nä̧ Mizpa'inä ttö̧ja̧'i̧sa̧ ji̧na̧, ruhuo hueätö ttö̧jo̧mȩ aditicuinätö̧, aje cha̧nä̧ ji̧jä̧cu̧.8Juaya abocumä Uzie pättäcu ji̧na̧'a̧, Harhaía i̧tti̧, orottö räö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ korojuei a̧'u̧cuä̧ adicuättö̧ja̧ i̧sa̧, surajuo'aya adihuäyiunä aditinö, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧cu̧mä̧ aditinö Hananías, a̧mȩu̧ jähuä adihuä i̧sa̧. Jahuätömä ppa̧'a̧nö̧ aditinätö̧ Jerusalén ötahuiyä cähueönänö ttoecuome jobö pä'iönä. 9Juaya abocumä Refarías ji̧na̧'a̧ jahuätöcumä, Hur i̧tti̧, suroju juoyämä aditinö. Ja̧u̧mä̧ Jerusalén ötahuiyä rȩjȩ pähuäta käco jubö hueinö. 10Juaya abocu jahuätöcumä, Jedaías, Haeumaf i̧tti̧, ojusode jäyäcutä surojuoyinö adicuächiönä aditinö. Juaya abocumä ja̧u̧cu̧mä̧ Hatus Hasabinías i̧tti̧ ji̧na̧'a̧ surojome adicuächiönä aditinömä.11tta̧tto̧mȩ yorätecuäunä̧ koro 'cä̧ȩpö̧ surojichinö adihuächiönä̧ aditinä̧tö̧ Moab pahat i̧tti̧ Hasub i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Malaquias i̧tti̧ Harim i̧nä̧. 12 juätucu tu'cunä̧ Salum, Halohes i̧tti̧, Jerusalen pätecuanä̧ hueö, ittimö̧ nä̧tö̧cö̧ yoräteäcuäönä̧ surojuja̧ja̧ji̧ adihuächiönä̧ aditicuinö13Hanun'įnä jąhuątąnö zanoa ttöją 'įnä surojome aditicuinätö valle apate pättome .juätömä ppą'ąnö adidicuinätö,ją'huątąnö apate'inä kųnįnätö,'kiyönä möęcuäįnä,jąhuątąnö 'kiyönä ppeꞌtachi'a pä'ö kkönähuä o'que'įnä.jahuätömä miles codo jǫmęnä Muladar apatettö'inä oto aditinäto14Recab i̧tti̧ Malaquías, Bet Haquerem rȩjȩ oicuä i̧sa̧, Muladar apate surojuochina adihuächiönä aditinö. Ja̧u̧mä̧ 'tö̧'ö̧mä̧ apatiyä kö̧nä̧'chi̧nö̧, 'quiyönä yi̧cuä̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ 'quiyönä ppe'täyi'önä ku̧nä̧huä̧ o̧'qui̧'i̧nä̧. 15Hoze i̧tti̧ Salum'inä, Mizpa rȩjȩ ruhuo hueähuä ttö̧ja̧ i̧sa̧, ppa̧'a̧nö̧ 'tö̧'i̧nö̧ Fuente pättome apate. Ja̧u̧tä̧ 'tö̧'inö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧tto̧cuä̧nä̧ kö̧ni̧nö̧ ja̧hua̧nö̧tä̧ kö̧ni̧nö̧ apatiyänä 'quiyönä yi̧ä̧cuä̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ 'qui̧yö̧nä̧ ttojecuä o̧'quȩ'i̧nä̧. Ja̧u̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ppa̧'a̧nö̧ 'tö̧'i̧nö̧ ttoecuome Siloé äjesoro pä'ö micuome ru̧hua̧ öätta tö'cönänö, David ö̧rȩjä̧ttö̧ mȩyȩcuä̧cuä̧huä̧'cä̧ räopomettömä otonänöttö̧.16Azbuc i̧tti̧ nehemias, Bet sur ötahuiyä rȩjȩ pätecuanä̧ ru̧hua̧, David uhuapare po̧mȩ patecu suroju ja̧ja̧ji̧ aditicuinö̧, ttö̧ja̧ juruhuätö ttoju isodejöbu ja̧hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧tä̧ ttöja̧ i̧sa̧ttö ajiyaacuönä adicuomejubö. 17ja̧u̧ o'canä, Levitas ttö̧ja̧mä̧ surojujä̧jä̧ji̧ adihuächiönä̧ adituicuinä̧tö̧, juätucutä Bani i̧tti̧ Rehum ja̧u̧cu̧tä tu'cunä, Keila rȩjȩ pätecuanä̧ ru̧hua̧ Hasabías, i̧rȩjä̧ ja̧a̧tȩö̧18Jąų o'comenämä,surojome aditicuinätö ahuäruhuämä,Henadad įttį Bavai'inä juätucutä aditino,keila ręję päcuädanä hueähuä röhuą'inä. 19Jesúa įttį Ezer'inä surojome aditicuino jo'hua yabocu,Mizpa ręję huehuä röhuą'įnä,juęnę 'abo cörä rohuäö 'cahuächäcuähuome surojuoächina ppą'ąnö aditö icuinö,ttoecuä'ca jäyä20Ja̧u̧ o'canämä, Zabai i̧tti̧ Barucmä eseunö korome surojome adicuächiönä aditinö, toecuä'ca jäyättömä Elisib apate jubö cä'ädö, ji̧nä̧ isocu ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ Diosttö'inä adicuä i̧sa̧. 21Ja̧u̧ o'comenämä, Urías i̧tti̧ Meremot Cos i̧tti̧, korome surojome adicuächiönä aditinö. Elisib ojusode apatettö kä̧mä̧dö̧ Eliasib ojusode peibome jubö.22Juaya abocumä ja̧u̧mä Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ adicuä ttö̧ja̧, u̧mä̧tö̧ Jerusalén jäyänä ka̧cuä̧tu̧mä̧ suroju adicuächiönä aditinätö̧. 23Jahuätö tto'comenä Benjamín ahuaruhuä o'cotö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Hasub ahuaruhuä o'cotö'inä jitötä ttojusode abojanä surojome adicuächiönä aditinätö̧. Jahuätö tto'comenämä Ananías i̧tti̧ Azarias i̧tti̧ Maasías, chutä ojusode ya'acunänö jo̧mȩ surojuochinome adicuächiönä aditinö. 24Ja̧u̧ o'comenämä Henadad i̧tti̧ Bunúi korome surojome adicuächiönä aditinö, Azarías ojusode kä̧mä̧dö̧ toecuome jäyäcu cä'ädö.25tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttöja̧ isa̧ i̧jo̧mȩ ru̧hua̧ oju isode hua̧mȩttö̧ kä̧mä̧nö̧ tta̧hua̧rä̧cuähuäcä jäyänä isä'ca jöbu adihuäciunä̧ aditicuinö̧ Palal i̧tti̧ Uzaimä. ja̧u̧ o'canä Pedaias i̧tti̧ adihuächiönä̧ aditicuinö̧. 26ttoecuäcättö hua̧mȩnä̧nö̧ jö̧nä̧ Ajiya apate päö pattome teruhuanä̧ päteöcö joruttu jäyäcunä̧nö̧ Ofel ttöja̧ templonä̧ kä̧tu̧ aditicuinä̧tö̧ a'cua̧chiönä̧. 27ja̧u̧ o'canä̧ Tecoi̧tas acua̧cuä̧chiunä̧ aditicuinä̧tö̧ 'cä̧ȩpö̧, 'cuäonä̧nö̧ riäcä tta̧huä̧rä̧cuähuäcä toicu, Ofel rȩjȩ ttoecuä'ca oto ju̧ta̧nö̧28Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ adicuä ttö̧ja̧mä̧ Caballos pättome apate surojuochinome adicuächiönä aditinätö̧, ya̧cu̧nä̧ ttojusode abonättö̧. 29Jahuätö tto'comenämä Imer i̧tti̧ Sadocmä ojusode abonä surojuächinome adicuächiönä aditicuinö. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ o'comenämä, Secanías i̧tti̧ Semaíasmä̧, kä̧hua̧ räopa'acu apate tta̧'a̧rö̧, surojuochinome adicuächiönä aditicuinö. 30Ja̧u̧ o'comenämä Selemías i̧tti̧ Hananías, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Salef ttö̧mö̧ yautettö ya'chete päiomenä i̧tti̧ Hanún, korome surojuoächinome aditicuinö. Jahuätö tto'comenä Berequias i̧tti̧ Mesulamä ojusode jäyäcu abonä surojuochinome adicuächiönä aditinö.31Jąų o'comenämä,Malquias,orottö'inä räuttu'inä korojue ą'ųcuä adicuä ttöjąisą,Dios ojusode aditätö ttojusode jubö sorojuoächinome ppą'ąnö aditicuinö, 32ją'huątąnö järe iyähuä ttöją ttiyeinome juęnętä jäyä inspeccion apate,jąhuątąnö odehuiyä jo'tojunänö kącų ovejas apate jäyänänö

Chapter 4

1Jitä Sanbalat ttoecuäbi aditätujä päö ttihuirähua ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧, Judios ttö̧ja̧rö̧ ya̧a̧hua̧'chi̧nö̧ i̧nä̧ ra̧huä̧rö̧ i̧nä̧ jȩpi̧nö̧ yutä jacuättö korojue jinö a̧nö rä̧nȩcuachattö. 2Samaria sörodo̧ö̧ tti̧ja̧cuo̧mȩttö̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ yutä i̧jä̧hua̧tö̧ ttia'camettö, päinö̧: ¿Judios ttö̧ja̧ ttöjuru juiätömä däje jȩtta̧ttö̧? ¿yitutä ötahuiyä ttäräbeanö̧ huotö tä̧ji̧? ¿kuicö iyu jȩtta̧nö̧ huotu tä̧ji̧? ¿yaate mo̧ro̧tä̧ cättädanö̧ huotu tä̧ji̧ ttaitähuä? ¿ kuitticuinömȩnä̧ surojujoächinö̧ inähuiyä pääjitanö adiujoächunä jȩtta̧no̧ huotu täji̧? 3ja̧hua̧ta̧nö̧ Tobias amonita ttöja̧ isa̧ ja̧u̧tä̧ ippeyänä känö̧ päinö: "juätö ttaitomȩ yajutetä ahuari isaju kajachöttö i̧nä̧, inähuättö ttoecuäbi ttaitäjäjäbi pparuachanö ja̧a̧4ä̧ju̧cui̧,Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios,micuäpocotu a̧'cua̧rö̧nä̧ jȩtta̧u̧jä̧.jitorötä ppa̧'a̧di̧ ya̧ttä̧huȩ'ä̧chumä̧ , ja̧'hua̧ta̧nö̧ tta̧mo̧nä̧ hue'äö ttö̧jo̧mȩttö̧ ttaboiyotö näu̧cö̧ tticuatö pä'ö iyicuitö. 55ucutä cui'ä'cattömä suronä jȩttö̧mä̧ cuä̧tto̧pä̧rä̧tö̧ cöjö'cocö jähuä jȩttö̧'i̧nä̧ cunuchi'ätö,juatömä aditätörö ttami surächi'önä jȩpi̧nä̧tö̧. 6ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö ttoecuäbämä 'tö̧'inä̧ti̧jä̧ ,Ja̧hua̧ta̧nö̧ ju'tojucuttumä kkä'co jubö tö̧ä̧hua̧ ki̧na̧'a̧ jattäjiyatä juamä ttö̧ja̧ to̧ppo̧ri̧jö̧nä̧ adicuä ttöjö'cattö ji̧na̧'a̧7Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä Sabalat'inä, Tobía'inä, Arabe ttö̧ja̧'inä, Amon ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Adodes ttö̧ja̧'i̧nä̧ Jerusalén ötahuiyä ttoecuome ppa̧'a̧nö̧ adicuämä ya'acutä cha̧'a̧ pä'ö'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pparöhuächinome ji̧no̧mȩmä̧ täcö chi̧ȩcuȩcha̧ pä'ö, ttä̧ji̧cuo̧mȩnä̧, rö̧ä̧nä̧tä̧ ttamisörä̧chi̧i̧nä̧u̧ jahuätumä. 8O'catoinä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'inätö̧ jahuatörö suronä jȩtta̧'a̧ pä'ö amöcuädinätö̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jerusalén ötahuiyä ttöjarö rohuäu ichinätö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätörö re'tetö tticua'a pä'ö. 9Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ujutumä Tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ jä'epö'inä ya̧tȩrö̧ ku̧ni̧nä̧tö̧jä̧ yo̧do̧'i̧nä̧ mo̧ro̧'i̧nä̧ tta̧hua̧ra̧'a̧tö̧ pä'ö jacuätö micuä jȩtta̧ pättomettö̧.10Ja̧hua̧nö̧ o'comenä Judá ttö̧ja̧mä pä'inätö̧: "Ämöcö ȩpä̧tö̧ ttöjurömä jiyöcuächia. Ttaditomenä ka̧cui̧pö̧ jäcuä rö̧ä̧nä̧ ka̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttoecuäpi ppa̧'a̧nö̧ 'tö̧ti̧ya̧nö̧ huptöjä ujutumä". 11Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ujutu tabo'iyotömä pä'ötö: "Jahuätömä jerupö'inä ttieröhuäcuotö, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ tottiyäcuotöjä chä̧hui̧ö̧ cuä'ö ticuome jubö, ja̧hua̧nö̧tä̧ ttaditähuä cä'ätönä jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧.12Ja̧u̧nu̧ pänämä Judio ttö̧ja̧ jahuätöttö töcönänö ka̧cui̧nä̧tö̧mä̧ ichinätö koromettö̧ ju̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ujutucu'inä to̧mu̧rȩ jo̧mȩnä̧ huotö ucuocuinätö̧, pa̧'a̧nö̧ ju̧nä̧ amöcuädö ku̧nä̧tö̧ ucuturumä pä'ö jiäcuinätö̧. 13Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ uttömä ku̧ni̧nö̧sä̧ ttoecuome dȩa̧ päteö ttö̧ja̧rö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ juȩnȩ abonä'inä. Ku̧ni̧nö̧sä̧ ttöcuro odiyäcu'inä, ttöcuopö opö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttöötacuotäcu'inä ya̧cu̧nä̧ ttahuaröhuäcu. 14Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ topinösä, ä̧rä̧mi̧i̧nö̧sä̧ ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ ru̧hua̧cu̧ töcönä esecu ka̧cuä̧tö̧rö̧ pä'inösä, hueähuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'nö̧ utahuiyä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧: "Yecuecuätucuätu". Cuamöcuädätöcunä Tu̧ru̧hua̧rö̧tä̧ amucuädätucui, juiyo ucuo hua̧rö̧, amöcuädö pä'äcuä'inä jui̧'a̧rö̧. Töcönä cuahuäruhuäru'inä, cui̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, cuirecuamötö̧cu̧ruö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ cuojuisode amöcuädö rohuähuätucui.15taboyotu ttamocuädäji jä̧jä̧ji̧ ujuturu i̧jȩcuä̧cha̧ja̧ päu ttä̧ju̧cuomenä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Dios i̧nä̧ ttamocuädäji ja̧ja̧ji̧ kara joepomenä̧, ppa̧a̧chinä̧tujä̧ o'catoinä̧ ttoecuäbira̧ ya̧cupunä̧ taitähuära̧tä̧. 16ttoecuäbira̧ta̧ aditinä̧tö̧ ja̧u̧nö̧ pä̧nä̧ chumöäyotu jo'totumä, korotu jo'totumä̧ dacuodä 'chuä̧ri̧nä̧tö̧, ttoecuäbi i̧nä̧, 'poähuobö i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ curä rohuäu 'ca̧tä̧cuä̧hua̧ kö̧nä̧ri̧nä̧tö̧, o'catoinä̧ ruhuo hueätömä̧ Judá̧ ttö̧ja̧ ttaboja ttö̧ja̧cua̧nä̧.17ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ adicuasotu jitötätä ttoecuäbä aditätötä,ja̧hua̧ta̧nö̧ ämäcö ȩpä̧chö̧ kä̧nö̧nä̧ tti̧ja̧cuo̧mȩpönä tta̧'a̧ri̧na̧tö̧.o'catoinätä ttö̧mö̧ ji̧mö̧tȩnä̧tä̧ aditinätö,ja̧hua̧ta̧nö̧ ko̧ro̧mu̧na̧ma̧ ttöcöräcuähuä 'chö̧'ä̧ri̧nä̧tö̧. 18o'catoinä 'ti̧ä̧huä̧sa̧mä̧ ippeyänämä ucurodätä cue'ädinö,ja̧hua̧ta̧nö̧ trompeta ppuähuäsa̧mä̧ chippeyämetä ki̧nö̧19Ru̧hua̧cu̧ töcönä esecu ka̧cuä̧tu̧rö̧'inä, su̧ra̧da̧u̧ ttöröhuotörö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ utahuiyä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ pä'inösä: "Adicuä rö̧'ö̧'i̧nä̧ rö̧'a̧, otonänö'inä ja̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttoecuäpittömä ka̧ra̧ttö̧mä̧ otonänö jö̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧jä̧. 20Trompeta rä̧mi̧pa̧'a̧ cuä̧ju̧cuä̧tö̧cuo̧mȩcu̧ jurunänö cui̧'chi̧'ä̧tö̧cua̧ pä'ö ja̧'a̧ ja̧hua̧nö̧ jö̧nä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pätiätucua'a pä'ö. Tu̧ru̧hua̧ Diostä ujuturu ja̧'a̧tȩö̧ urohuä̧hua̧cua̧.21Ja̧hua̧nö̧ jö̧nä̧tä̧ jȩpö̧ aditö ka̧cuä̧jä̧tu̧jä̧. Ujututtö jö'totömä curä'chö 'chu̧'ä̧ri̧nä̧tö̧jä̧ pä'i mo̧ro̧ jo̧mȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ si̧ri̧'co̧tö̧ rättome jubö. 22Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'inösä utahuiyä ttö̧ja̧rö̧: "Hueätucui ya̧cu̧nä̧ u̧mä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'nö̧ huettö jȩä̧cuä̧ ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ Jerusalén utahuiyä jacuä yodo to'ächö ttö̧ja̧, ja̧hua̧nö̧tä̧ jȩpö̧ yodo tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ jö̧nä̧ttö̧ja̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ mo̧ro̧mä̧ 'töä̧huä̧ jö̧nä̧ ttö̧ja̧cua̧cua̧nö̧. 23Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö'inä, chö̧ja̧hua̧tö̧'i̧nä̧, chöbu'otö'inä, huetö jȩä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧, su̧ro̧da̧u̧ ujutucutä ka̧cuä̧tu̧'i̧nä̧, ya̧'a̧tȩ'i̧nä̧ ö̧ä̧rȩta̧ ko̧ro̧ta̧mä̧ pärohuäcuähuocotö päjätöjä̧, ya̧cu̧nä̧tä̧ ujututtömä u̧ru̧huä̧huä̧cuä̧tä̧ chö̧ä̧rä̧ji̧, ajiya tȩma̧ ja̧'a̧ pä'ö jö̧ttö̧'i̧nä̧.

Chapter 5

1Ja̧'hua̧'ja̧ttö̧ u̧mättö̧ ttirecuamucu̧mä ä̧rä̧mi̧ö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huopinä̧tö̧ rä̧cuä̧rö̧ ttacuärucuä Judiorö. 2Ju̧ä̧nȩ ya̧cu̧nä ko̧cuȩttö̧ttömä päinä̧tö: "Tti̧tti̧mu u̧mättö'inä ja̧'anä nä̧tu̧cu̧mä recuätöjä.Ja̧'hua̧ ja̧'ttö jȩru̧huä̧ o̧du̧mä tucua iyätucuitö ä̧cua̧rö̧ tö̧ja̧." 3Korotö'inä ko̧cu̧ pä'inättö̧: " Ujutumä töätta ku̧nä̧cuä̧nä̧tä̧ ta̧'cua̧ roecuätöjä, ja̧'hua̧'a̧nö ja̧'a̧ttö̧ ppäi pänämä tojusodenä jȩru̧huä̧ tu̧ju̧nä̧rä̧cua̧'anö̧.4Korotö'inä päinätö̧: "Ujutumä pärätä pärocuinä̧tö̧jä̧ ru̧hua̧rö̧ timita'päö tiättiyu micuä̧ mä. 5Jitämä ji̧nä̧ ujutu tidepä'inä tucuoja'inämä yoretecua'a ti̧jä̧cua̧tö̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧ ja̧'ttö̧ ujutu ti̧tti̧mumä yoretecua'a ucutu cui̧tti̧mu jö̧ta̧'anö̧tä̧. Ujutumä juiyó huettau̧jä̧ ti̧tti̧murö u̧mätö̧rö̧'inä nä̧tö̧'inä iyö ticua päötä töäre adicuä ttö̧ja̧tä̧ ttö̧ja̧ päö. Ujututtö ya̧cu̧nä̧ tittijumä täcö adicuä isajutä huaju.Ja̧'hua̧'anö ja̧'anä ujutumä ppätädö juiyönä̧ huottöjä, jitamä korotötä huetta'atö ujutu tiättiyunä̧mä̧."6TTömä pä̧i̧cu̧nä̧ huopunö ttucuocua'a chä̧ju̧cuo̧menä̧ juiyö chami surächiäcusä. 7Ja̧'hua̧'anö ja̧'a̧ttö̧ ttömä amucuädösä pi̧yȩ pädapäö jahuätö tturuhuo uhuo ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧mä. Pi̧yȩ päinösä̧ jahuätörömä: "Ucutumä micuä jä̧ȩ̈pä̧rä̧tö̧jä̧ abonä̧nö ttiyätucuacu päö ya̧cu̧nä̧rö̧ cuamonä huijä̧cua̧rö̧. "ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ jȩpu̧sä̧ jinä̧ yo̧mȩtȩ pä̧i'ö ttucuocuatö päö jahuätörö. 8Jahuätörö päinösä̧: " Ujutumä, huottöjä huo̧jȩcu̧nä̧tä̧, ttö̧jä̧cua̧tö̧ judios pinä̧tö̧rö̧tä̧ mitö ppa̧'a̧dä̧ttö̧jä̧ huȩhuȩttä̧u̧ru̧, ko̧rotö tti̧rȩji̧yä̧rä̧'a̧ iyö tti̧cui̧nä̧u̧ru̧, ja̧'hua̧ta̧'anö ucutumä micuänä iyö icuinätö̧jä̧ cui̧jä̧cua̧tö̧rö̧ u̧mä̧tö̧rö̧'inä nä̧tö̧rö̧'inä pä'äjita'anö ujuturu ppa̧'a̧dö̧ mitö tȩmiya̧ttu̧cua̧cu̧ päö!" Jahuätömä 'coruchi'inätö koro pättapäömä tä'cö juijinä̧tö̧.9Pa̧'a̧nö'i̧nä päinösä̧: " Ucutu jȩ̈cuä̧tu̧cu̧mä adicuoca'a .¿ Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö yettecuoca'a cua̧rö̧nä̧ ko̧cuttö̧jä̧ tä̧jï̧ ko̧ro̧jä̧nä ko̧cuä̧ttö̧ ujutu tabo iyotö yä̧ttä̧cua̧cha̧'a̧nämä? 10Ttö'inä ja'hua̧ta'anö chi̧jä̧cua̧ttö̧'inä chumuhuäyotö'inämä pärocuätöjä pärätä ja̧hua̧ta'anö jȩru̧cuä̧'inä jahuätörömä. Ja̧'hua̧'a̧nö jo̧mȩ'nämä täcö ttö̧jä̧mä̧dä̧'a̧nö ja̧'a̧ micuä jä̧ȩpä̧rö̧mä tiärocuinöji̧nömä. 11Ppa̧'a̧dï̧ jitä mo̧ro̧tä̧ ttiättiyu'inä ttu̧cuä̧ uva pätta'inä ä̧dȩ̈ adicuä pätta'inä ja̧'hua̧ta'anö 'toju odehuiyä'inä ja̧'hua̧jö̧ta'anö pärätättö kä̧ȩ̈cuä̧'inä jȩ̈rü̧cuä̧'inä vino soya jareö'inä ja̧'hua̧ta'anö ä̧dȩ̈ oya ucututä jä̧cuȩ̈pä̧rï̧nä̧tu̧cu̧ jahuättörö."12Ja̧u̧nö o'ca'a jahuättö päinättö: ."Ppa̧tä̧dä̧cuo̧ttö̧jä̧ jahuätörö 'chotipinöjinömä täcö juhua'a yabocumä jahuätörömä jä̧tȩ̈pä̧rï̧yä̧cuo̧ttö̧jä̧. Jȩ̈tä̧cuo̧tö̧jä̧ ucu päcu'anötä̧." Ja̧hua̧ ja̧'a̧ttö̧ huopusä jȩ̈pu̧sä̧ sacerdotes huotörö jȩ̈tä̧cuo̧tö̧jä̧ pättäji iso päiönä̧ jȩ̈ttä̧cua̧'nö. 13Ttömä chö'ca̧ta̧cua̧ta̧ ȩ̈juä̧bi̧'inä ri'ri päcuähuö päinösä̧: " Dios'inä riripu'icu ojusodettömä u̧micu̧tä̧ ttöäre ttu̧ju̧nä̧rö̧ o'cajuiyönä päjäji jȩ̈po̧cö̧rö̧mä. Ja̧u̧mä juiyönä riripu icuäcua̧tä̧ päiäcua̧. O'catoinä ju̧cuä̧nȩ pä̧jä̧ttö̧mä päinä̧ttö̧: " Ja̧hua̧'a̧nötä̧ ja̧'a̧cua̧", ja̧hua̧ja̧ttö jahuätömä esehuinä̧ttö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ .Jahuättö ttö̧ja̧mä pättajita'anö jȩ̈pi̧nä̧tö̧.14Ji̧yȩ̈nö pänä̧ ji̧nö̧ Judá rȩ̈jȩ̈ttö̧ cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ päiönä chöji̧nö̧ ji̧nömä ji̧na'a̧ veinte a̧ȩ̈ttö̧ kä̧bä̧dö̧ trintidos ä̧ȩ̈ jobu kä'ädö Artajerjes uhuo ru̧hua̧ ö̧ji̧nö, doce a̧ȩ jo̧mȩnä ttö'inä chi̧jä̧cua̧ttö̧'i̧nämä huocottö pinättö̧jä̧ ru̧hua̧ iyö juäittömä. 15Ja̧'hua̧'ja̧'a̧nö täbo'cö ttö chä'canä ruhuotö ko̧cui̧nä̧tö̧mä, ttö̧ja̧rö̧ ämä'cönä jȩ̈pä̧chi̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta'anö pärätä'inä 'choipächinä̧tö̧ cuarentanö o̧bi̧ jo̧menä yaute mo̧ro̧ ttucuome ju'to ja̧'hua̧ta'anö vino isoya'inä. Ja̧hua̧ta̧'anötä̧ ttumucuäyotö'inä suronä̧ta̧ cuä'cuäpu jȩpinä̧tö̧ ttö̧ja̧rö̧mä. Ja̧'hua̧'a̧nö ja̧'a̧nä ttömä ja̧'hua̧'anömä jȩpo̧'cö pinösä̧ Diosro ye'ecu.16Ttötä juhua'a yabocu aditinösä̧ 'toecuäbämä, ja̧hua̧'nö ja̧ttö̧ rȩ̈jȩ̈mä mitäcuocotö pinä̧ttö̧jä̧. Ja̧'hua̧'ja̧'a̧ttö̧ ttö chumucuäyotö o'catoinä̧cu̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ päiötä ju̧cuä̧nȩ aditinä̧tö̧jä̧. 17Ttö chiäre mesanämä ko̧cunä̧tö̧ judios huotö'inä ja̧hua̧ta̧'anö ruhuo aditätö'inä., ciento cincuentanö huotö jo̧mȩnä, jitö ichäcuähuotöttö ujutucu ttö̧ja̧ päö tippeyänä jo̧mȩ.18Jitä aditinä̧tö̧ mo̧ro̧ jöta̧'a̧nömä päcäyärö, ji̧mu̧tȩttö̧ yautenö ovejatö̧rö̧ ȩmu̧ ku̧nu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö ppi̧yu̧ru̧'i̧nä ja̧'a̧nä to̧mu̧rȩ jö̧ mo̧ro̧mä vino isoya jö̧mä o'cajuiyönä̧ta̧ rö̧ä̧ö̧nä̧. Ja̧hua̧ ja̧'attö̧ ttömä pi̧yȩ o'cajuiyönä̧mä ttu̧cuä̧mä jä̧ȩ̈pä̧ro̧'cö̧ pinösä̧ ru̧hua̧rö̧mä, jä̧ȩ̈pä̧rä̧cuä̧mä juiyó ämä̧cönä ji̧na'a̧ ttö̧ja̧rö̧mä. 19Dios chamucuädönämä adiutä 'cachitö pitö ttö̧ja̧rö̧ o'catoinärö jȩ̈chä̧ji̧mä.

Chapter 6

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Sanbalat'inä, Tobías'inä Árabe Gesem'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotö ttaboiyotö'inä ötahuiyä ttoecuäbä ppa̧'a̧di̧pö̧ yo̧mȩtȩ'i̧nä̧ huäose jö̧nä̧ ki̧'ö̧ juiyönä taditäja'amä ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧, ji̧nä̧ äpatemä chu̧mju̧no̧ca̧'a̧ jä̧ja̧'a̧nä̧. 2Sanbalat'inä Gesem'inämä pa̧'a̧nö̧ pä'ö jittähuiyatö pä'ö hue'inä̧tö̧: "Ichätucui, jinä yo̧mȩtȩ mȩje'ca Ononä totäcuähuätucua." Ja̧'hua̧nö̧ pättömä surojuottepattö pä'ö pättinä̧cu̧sä̧.3Ttömä huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ hue'inö̧sä̧ jahuätörö pa̧'a̧nö̧ pä'önö: Ttömä rö̧ä̧ö̧ adicuä aditösä chi̧mȩyȩhua̧ pä'ömä juiya'a. ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ttadita'anämä cä'ädi'ö ucutu cu̧jä̧tu̧cua̧'a̧cu̧mä̧ chi̧mȩyȩhua̧ päcuätucua'attö̧? 4Jahuätömä ä'coji tti̧huȩnȩ jä̧ji̧tä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩ huettinä̧cu̧sä̧, huettö'a̧cuä̧mä̧ ji̧yȩtä̧tä̧ ppa̧'a̧dä̧rö̧ chädätinä̧u̧.5Sanbalatmä umöhuäya̧rö̧ hue'inö chu̧jo̧mȩcu̧ huȩyu̧cuojä mö̧ȩcuo̧ca̧'a̧tä̧ 'chu̧huä̧rä̧nö̧ ichönä jimöte jähuä jomenä päi'önä. 6Juhuojänämä huȩyu̧cui̧na̧'a̧: Ttö̧ja̧rö̧mä̧ o'catoi'önä̧rö̧ jiäcuähui'äja'a, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Gesemä pä'ö, ucumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ judioscumä amöcuädö ku̧nä̧ji̧jä̧ curohuähua pä'ötä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ötahuiyä ttoecuäbämä aditöjä. Pi̧yȩ jittähuäjinämä pä'ö, Ucumä jahuätö ttu̧ru̧hua̧ cuä̧cua̧jä̧ jö̧nä̧.7Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä profetarö ucu Jerusalénä cutö'cu jiähuacu pä'ö hueinäcu̧jä̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: ! ¡Ucuhue Judá ru̧hua̧! Ucu jicuäumä isopäi'önätä ru̧hua̧mä̧ ä̧ju̧cuä̧cua̧sä̧ päcunä ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yotucu pönärö̧ tucuocua hue'itö.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttömä chi̧huȩnȩ hue'ömäpä'inösä: Yoröiso ucu päcu'änömä jo̧ca̧'a̧ jä̧ja̧'a̧, ucutä cuamönä pa̧ja̧tö̧ a̧mö̧cuädäji'ca̧ päcuäji ja̧'a̧." 9Isopäi'önä o'catoi'önä̧tä̧ yetecui'önä jȩtta̧ pä'ö amöcuädäjätö: Jahuätö ttaditömä cättädi'aja pä'ötä ja̧'hua̧nö̧mä̧ jo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä Chö̧ä̧nä̧hua̧ Dios chujurutä iyittö.10Ttömä Mehetabel i̧tti̧ Delaía i̧tti̧ Semaías ojusodera̧'a̧ i̧u̧ i̧huä̧ji̧sä̧ kara'acumä i̧'chu̧ juiyönä ojusodenätä̧ ö̧'a̧ pättäcurö. Ja̧u̧mä̧ pä'äji: Dios ojusodenä ttö̧ca̧ca̧cui̧'a̧, juhuode jacuätä, pȩjä̧mö̧mä̧ juhuode äpatemä mö̧tȩpä̧cuo̧tö̧jä̧, juhua'amä ucuru cuä'ö icu tticha'attö. Ucuru cuä'ö icumä yodotä ttichäcuotö. 11Ttömä ädätäjisä: "¿Ttö ttö̧ja̧sa̧mä̧ tocu jȩpö̧tä̧ tudipächa'anö̧ttö̧? Ttö jö̧'a̧nö̧ hua̧mä̧ ¿Dios ö̧jo̧de jacuä dodächö'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧ chö̧ji̧pa̧ pä'ömä? Ttömä do'ächocö chä̧cua̧sä̧.12Chierahupunä̧tä̧ jä̧cu̧sä̧ Ja̧u̧mä̧ Dios 'a̧nö̧nö̧mä̧ yo̧ca'a̧ttö̧ hueäjäcurö'inä jä̧u̧mä̧ ttöcumä toijucutä ucuocuinä̧a̧ttö̧. Tobias'ina ja̧hua̧ta̧nö̧ Sanbalat'inä Jahuätu aditinä̧tö̧ttö̧mä̧. 13Ja̧huätumä po̧cui̧pä̧jä̧tö̧ ttö yediyatö pä'ö̧; ttömä ja̧u̧ päöta̧a̧nö̧tä̧ jȩchiya̧rö̧ jahuätumä jahuätu jo̧ta̧'a̧nö̧tä̧ jarodäcuähuänä̧tä̧ Ja̧hua̧nö̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧rȩyu̧nö̧ päiö ucuotänäinä 14Tobias'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ Sanbalat'inä Jahuätö ttamöcuädöttö̧i̧nä̧ iyitö̧ , ttö chu̧ruhua̧ Dios, jahuätö O'cajuiyunä jȩttäji̧mä̧ Noadias amöcuädöttö'inä ucuocujä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ koroturö'inä jiäcuähuä ttö̧jarö inä yettecunä jȩpä̧'chätu̧rö̧15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ötahuiyä ttoecuäbämä mo̧ro̧mä̧ veinte cinconä kä̧hua̧tä̧ Elulnä, cincuenta dosnö mo̧ro̧ o'ca'a. 16O'catoi'önä taboiyotö pi̧yȩ ttä̧ju̧cuä̧ji̧ o'ca'amä, o'catoi'önä tippeyänä ka̧cuä̧tö̧mä̧ ye'ecui'äjätö, jahuätömä tta̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧tä̧ kä'äu icuäjätö ttucuomä. isopäi'önä ja̧u̧ adicuämä Dios ppäda'anä aditäjätö pä'ö ttu̧huo̧jua̧'a̧ttö̧.17Jitä cuaopö pänämä amöcuädö jȩpä̧tö Juda cuyäru Ojiyä huȩyu̧tu huȩyu̧tu hueähuättöinä röä̧nätä̧ hueätö Tobiasrö Ja̧huättäö'inä röänätä̧ hueätö Toviasrö. Ja̧hua̧ta̧nö̧ Tobias ihueyu̧ta̧ i̧huȩnȩ'ina Jahuäturö rebȩhui̧nä̧tö̧ 18Judanämä röä̧n'ä̧tä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ Jahuatumä kinätö iso Jo̧nä pä̧'ä'chö pättö'inä micuäunä̧ ; Jaumä Secanias Ojo̧ri Ji̧na̧'a̧ Ara i̧tti̧. Jau i̧tti̧mä Johanan irecuarö'inä ȩmi̧nö̧ Mesulam i̧tti̧jurö Berequias i̧tti̧ Ji̧na̧'a̧ 19Jahuätumä Ucuocuinä̧tö̧ Ji̧na̧'a̧ adiuna i̧jȩcuä̧chö̧nä̧ adicuättö'inä Jahuanö Ja̧'a̧ Jiähuinätö ttö chihuȩnȩttö̧'i̧nä̧ Ja̧u̧rö Tardias ucuocu ihuȩyu̧ti̧nö̧ttö̧'i̧nä̧ huecä'chö icuinä̧tö ye'epeä'chö jȩä̧cuä̧ttö̧tä.

Chapter 7

1ttömä apate isodä kȩi̧no̧mȩtä̧ ku̧ni̧nö̧sä̧ ötahuiyä ttoepa'ca jo̧mȩnö̧ päiäjio o'ca, apate a'ca ta̧huä̧rä̧cua̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧ hueö kö̧ninö̧sä̧. 2jerusalen ötahuiyä to̧pä̧rö̧ ta̧'a̧ra̧ pä'ö ttötä chö̧jä̧hua̧ Hananirö̧ hueipinö̧sä̧, Hananicö̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩnä̧,pidemä̧ ö̧mä̧tö̧ juruhuätöruto̧pä̧rö̧ tta̧a̧rȩyö̧ ja̧a̧ ji̧na̧a̧,tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrömä̧ korotöttö inä̧ abonä̧nö̧ yeecuinö ja̧hua̧ta̧nö̧ ucuotö inä̧ ucuotinö̧.3jähuätörömä päinö̧sä̧: "kä̧huä̧ kä̧hua̧ döiome jöbö Jerusalen apatemä ba̧cuȩpätöcuapemä juiyato.apate a'ca tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧jä̧ tta̧tta̧ra̧nä̧,apatemä mö̧ȩpö cuicuätöcuaja 'kiyönä̧ ppe'tädö, jerusalen jacuä sö̧rö̧dö̧u ka̧cuä̧tö̧rö̧ hueätöcui,korotömä juȩnȩtä̧ tti̧jö̧mȩ tta̧tta̧ra̧päö,ja̧hua̧ta̧nö̧ kortörömä ttojö isode ä'ca tta̧tta̧ra̧pe." 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ötahuiyämä ö̧rö̧ä̧'i̧nä̧ rö̧a̧'a̧nä̧ öcähue'inä cähueinome, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ ötahuiyä jacuä ka̧cuä̧tö̧mä̧ a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ huinätö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yörö'iso isode'inä pä'äjita'anö jareodemä adicuoca'a ji̧na̧'a̧.5Tto chianahuamä chamiso'quinamä ujonacusa rohuötocu chucuo̧cuäpaö, soradoä ttorohuoö̧tocú itahuiya 'ina ttahuáruáponä ttihuiyotä̧pao.tto cuyaröta cocui ponosa ttotamo̧minatta rao'pa'ta acumena jua̧juittó ppa'achina̧toro̧ juano ja'ana koro'ina hui̧to rotahuaa jua'tama6Pito jina'a ttijamä ttosurahuömetto juaja rejera ho chinatomä yaopicúahuometto jua'aná nabú conosor, Babilonia Ruhuü̧, taco juatora 'chuadinö̧ Juatomä ppa'achina̧china̧to̧ Jerusalenaina'ina Judána'ina, Jito cuna ttötahuiyapanä. 7Juatomä ichina̧to̧ Zorababelcu̧ Jesú'ina,Nehemias azarías, Raamias, nahamani, Mareloqueo, Bilsán, Misperet, Bigrai, nehum'ina Baana'ina.Numeramä Israel itahui yama uma̧to̧ina ppa'achina̧to̧ja yabocumä:8Paros ahuäröhuä'cotömä,dosmil ciento sesenta y dos jo̧mȩnä̧. 9Sefatias ahuäröhu 'cotömä,trescientos sesenta y dos jo̧mȩnä̧. 10Ara ahuäröhuän'cotömä,seiscientos cuarenta y dos jo̧mȩnä̧.11Pahat Moab ahuäröhuä 'cotömä, Jesúa'inä, ja̧hua̧ta̧nö̧ Joab'inä tahuäröhuä 'cotönä, dos mil ochocientos dieciocho. 12Elam ahuäröhuä 'cotömä, mil doscientos cincuenta cuatro. 13Zatu ahuäröhuä 'cotömä, ochocientos cuarenta cinco. 14Zacai ahuäröhuä 'cotömä, setecientos sesenta.15Binúi ahuäröhuä 'cotömä,seiscientos cuarenta ocho. 16Bebai ahuäröhuä 'cotömä,seiscientos veintiocho. 17Azgad ahuäröhuä 'cotömä,dos mil trescientos veintidos. 18Adonicam ahuäröhuä 'cotömä,seiscientos sesenta siete19Bigvain ahuäröhuä 'cotömä,dos mil sesenta siete. 20Adin ahuäröhuä 'cotömä,seisciento cincuenta cinco. 21Ater ahuäröhuä 'cötö'inä,Ezequias ahuäröhuä 'cotö'inä noventa ocho. 22Hasum ahuä̧röhuä 'cotömä,trescientos veintiocho23Bezai ahuäröhuä 'cotömä,trescientos veinticuatro. 24Harif ahuäröhuä 'cotömä,ciento doce. 25Gabaon ahuäröhuä 'cotömä,noventa cinco. 26Belenttö ö̧mä̧tö̧mä̧, jä̧huä̧tä̧nö̧ Netofatto'inä,ciento ochenta ocho27Ananot ö̧mä̧tö̧mä̧,ciento veintiocho. 28Bet Azmavet ö̧mä̧tö̧mä̧,cuarenta dos. 29Quiriat Jearimttö ö̧mä̧tö̧mä̧ ,Cafira'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ Beerot'inä,setecientos cuarenta tres. 30Rama'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ Geba'inä ö̧mä̧tö̧mä̧ seisciento veintiuno31Micmasttö ö̧mä̧tö̧mä̧,cientoveintidos. 32Hai'inä, ja̧hua̧ta̧nö̧ Betel'inä,ciento veintitres. 33korome Nebottö ö̧mä̧tö̧mä̧,cincuenta dos. 34korome Elamttö ö̧mä̧tö̧mä̧,mil doscientos cicuenta y cuatro35Harimttö ö̧mä̧tö̧mä̧,trescientos veinte. 36jericóttö ö̧mä̧tö̧mä̧,trescientos cuarenta cinco. 37Lood'inä, ja̧hua̧ta̧nö̧, Hadid'inä, ja̧hua̧ta̧nö̧ ono'inä ö̧mä̧tö̧mä̧,setecientos veintiuno. 38Senaattö ö̧mä̧tö̧mä̧,tres mil novecientos treinta39sacerdoges huotöttömä:Jedaias ahuäröhuä 'cotö(Jesúa ahuäröhuättömä),novescientos setenta ytres. 40Imer ahuäröhuä 'cotömä,mil cincuenta dos. 41Pasur ahuäröhuä 'cotömä,mil doscientos cuarenta y siete. 42Harim ahuäröhuä 'cotömä ,mil diecisiete.43Levi sotuttömä:Jesúa ahuäröhuä 'cotö'nä ,ja̧hua̧ta̧nö̧ Cadmiel'inä,Binui'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ Hodavias 'inä ,sesentacuatro. 44ra̧huä̧huä̧ sotuttömä:Asaf ahuäröhuä 'cotö,ciento cuarenta ocho. 45apate ä'ca tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ttö̧mä̧ Salum ahuäröhuä 'cotö'inä,Ater ahuäröhuä'cotö'inä,Talmon ahuäröhuä 'cotö'inä,Acub ahuäröhuä 'cotö'inä ,Hatita ahuäröhuä 'cotö'inä,sobai ahuäröhuä 'cotö'inä ,ciento treinta ocho.46Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ojusode adicuä ttö̧ja̧ttö̧mä̧:Ziha ahuäröhuä 'cotö'inä,Hasufa ahuäröhuä 'cotö'inä,Tabaot 47ahuäröhuä 'cotö'inä ,Queros ahuäröhuä 'cotö'inä,Siaha ahuäröhuä 'cotö'inä,Padon 48ahuäröhuä 'cotö'inä,Lebana ahuäröhuä 'cotö'inä,Hagaba ahuäröhuä 'cotö'inä,Salmai 49ahuäröhuä 'cotö'inä Hanan ahuäröhuä 'cotö'inä,Gidel ahuäröhuä 'cotö'inä,Gahar ahuäröhuä 'cotö'inä.50Reaia ahuäröhuä 'cotö'inä,Rezin ahuäröhuä 'cotö inä,Necoda ahuäröhuä 'cotö'inä,Gazam 51ahuäröhuä 'cotö'inä,Uza ahuäröhuä 'cotö'inä,Paseah ahuäröhu 'cotö'inä, 52Besai ahuäröhuä 'cotö'inä ,Mehunim ahuäröhuä 'cotö'inä,Nefisesim ahuä̧röhuä 'cotö'inä.53Bacbuc ahuäröhuä 'cotö'inä,Hacufa ahuäröhuä 'cotö'inä,Harhur ahuäröhuä 'cotö'inä, 54Bazlut ahuröhuä 'cotö'inä,Mehida ahuäröhuä 'cotö'inä,Harsa ahuäröhuä 'cotö'inä, 55Barcos ahuäröhuä 'cotö'inä,Sisara ahuäröhuä 'cotö'inä,Tena ahuäröhuä 'cotö'inä, 56Nezia ahuärhuä 'cotö'inä,Hatifa ahuäröhuä 'cotö'inä57rö̧huä̧ salomon ömöhuäyotö ttahuäröhuä 'cotömä:Sotai ahuäröhuä 'cotö,Soferet ahuäröhuä 'cotö'inä,Perida ahuäröhuä'cotö'inä, 58Jaala ahuäröhuä 'cotö'inä, Darcon ahuäröhuä 'cotö'inä,Gidel ahuäröhuä 'cotö'inä, 59Sefatiad ahuäröhuä 'cotö'inä,Hatil ahuäröhuä 'cotö'inä,Poqueret hazebaim ahuäröhuä 'cotö'inä,Amon ahuröhuä 'cotö'inä. 60Tö̧ä̧nhua̧ Dios ojusode adicuä ttö̧ja̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ rö̧hua̧ Salomon ömöhuäyotö ttahuäröhuä 'cotö'inä o'catoinämä,trescientos noventa y dos jo̧mȩnä̧ ji̧na̧61pitö ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧ Tel-Melattö'inä,Tel Harsa'inä, Querubttö'inä, Adonttö'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ Imerttö'inä ppa̧'a̧chi̧nä̧tö̧mä.ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ juätu ttahuäruhuä ttö̧tä̧mö̧mi̧nä̧mä Israel ttahuäruhuä 'cotu ja̧'a̧ pä'ömä ttu̧huo̧juä̧chi'iyunä ji̧nä̧ö̧ 62:Delaía ahuäruhu'cotö'inä, Tobias ahuäruhuä 'cotö'inä, ja̧hua̧ta̧nö̧ Necoda ahuäruhuä 'cotö'inä,642 jo̧mȩnä̧.ja̧hua̧ta̧nö̧ sacerdotes 63huotumä pitöna:Habaía ahuäröhuä'cotö,Cos'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ Barzilai'inä(Barzilai Galaad rȩjȩ i̧sa̧ i̧tti̧mö̧ttö̧ yajuteru ȩmi̧nö̧ ji̧na̧ irecuarö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ i̧mi̧nä̧ ottinäcu jina̧).64pitömä Ttö̧tämö̧mi̧nä̧ ttimi räopome usinätö,ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ juätumä ttu̧'o̧cui̧'ö̧ juiyönä ji̧nä̧ö̧,ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdotes kä̧nö̧ adicuomettö suropäturu a̧'cua̧rö̧nä̧ rä'epö tti̧cuinä̧ö̧. 65ja̧hua̧ta̧nö̧ juäturumä pä'ino rö̧hua̧mä̧ Turi mcö'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ Urimcö̧'in ya̧tȩ sacerdotes hua̧ räopome jöbö päiönä huettö juiyö'anö ji̧na̧ sacerdotes huotö ku icu iyähuä sotu tt u̧cuä̧ ttiyuttumä ttucu juiyö'anö ja̧'a̧.66ttö̧jä̧ ca̧ca̧cuä̧tö̧ o'catoinämä cuarenta y dos mil trescientos sesenta 67,umuhuäyotuttö'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ umuhuäyaju̧tö'inä imicunämä siete mil tres cientos treinta siete jö̧mȩnä̧ ka̧cuinä̧tö̧ juä̧nȩmä̧ juätuttömä.juätumä doscientos cuarenta cinco jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧ ö̧mä̧tö̧ ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ nä̧tö̧'inä.69ttä̧ji̧mö̧ ca̧hua̧yu̧tö̧mä̧ pa̧ja̧tu̧mä̧ setecientos treinta seisnö jo̧mȩnä̧ ji̧na̧,ttä̧ji̧mö̧ cahuayu nä̧tumä̧,dosciento 68cuarenta cinco jo̧mȩnä̧,camellutu̧mä̧,ja̧hua̧ta̧nö̧,cuatroscientos treinta cinco jo̧mȩnä̧,ja̧hua̧nö burrotö̧mä̧,seis mil setecientos veinte70Tabocö yyoto̧tetto ttahüaruhua ttorptomq ttare mippona ppadacuahuä iyinato̧ ttadita'atto,Juao ruhuamä iyinö micuahuajui, mil dracmas to̧ huäcä, cicuentá tazones'ina bajatiya̧'ina quiniento trentanó jomena Diostto'iná ttija̧ttoiná käcapatea ppadorra̧cua̧ hua̧ ttija̧ ttarei'ina. 71Taboeö ttotamümi̧natto̧ hahuäruhuäho jito̧tettö horohuöoto iyina̧to̧ miaiáhuojui haditina'aho, veinte mil dracmas, tohuaca̧ jomenä juatanä dos mil doscientos micuahuajael' pláta pattojuel. 72Koro̧to itahuiya kia'atomä iyina̧to̧ veinte mil drama to̧hua̧ca̧ jua̧tanö dos mil jomena plata pättajuiina tti'cata huatiyoma sesenta y siete jomenä Dios ho'ina Hijáho'ina kä'copateo ppadára̧ra̧cuahua̧ hija̧ hicata̧huatiyomä.73ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sacerdotes huotö'inä,levi sotu'inä,apate tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧'inä̧ ,ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧'inä̧,ttö̧jä̧ttö̧ korotö'inä ,Tö̧ä̧nä̧huä̧ Dios ojusode adicuä ttö̧ja̧'i̧nä̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ o'catoinätä ttidepiyupunätä ka̧cui̧nä̧tö̧.ji̧mö̧tȩttö ta'are kä̧hua̧nä̧mä̧ ,Israel ttö̧ja̧mä̧ ttidepiyupunätä ka̧cui̧nä̧tö̧

Chapter 8

1ttö̧ja̧mä̧ o'catoinä ya̧tȩ ttö̧jasa̧ 'cu̧a̧rö̧nä̧tä̧ ca̧ca̧cui̧nä̧tö̧ isarä kähue'chiome apate Agua pättome pä̧tȩ̈cuä̧nö̧.Esdras huȩyu̧cuä̧sa̧rö̧ jä'epinätö cuyäröba Moises i̧huȩyu̧ti̧nö̧ hueähuä huȩnȩ räopäba,juäbamä Israel ttö̧ja̧rö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ iyinäba. 2ji̧mö̧tȩttö̧ ta'are kä̧hua̧nä̧ acuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧,sacerdotes Esdrasmä hueähuä huȩnȩ ttö̧ja̧ ttö̧ca̧ca̧cuo̧mȩ i'cächö ichinö,nätö̧'inä̧ ö̧mä̧tö̧'i̧nä̧ ,ja̧hua̧ta̧nö̧ o'catoinä ttuȩpä̧rä̧chiu̧nö̧ aju̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ . 3ja̧u̧mä̧ Agua apate pättome pä̧tȩcuä̧nö̧ isare kähueächiome kä̧mä̧di̧nö̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ ucuocuinö pä'i mo̧ro̧jattö kä̧mä̧domä̧ mo̧ro̧ kä'co jubö ö̧mä̧tö̧ ttiä'camettö,nä̧tö̧'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ ttuhuȩpä̧rö̧nä̧nö̧ huotö o'catoinärö.ja̧hua̧ta̧nö̧ ttö̧ja̧mä̧ o'catoinätä nö̧ä̧chipö̧nö huehuä huȩnȩ cuyäröba ä̧ju̧cuä̧ri̧nä̧tö̧.4ja̧hua̧ta̧nö̧ Esdras, huȩyu̧cuä̧ ttö̧ja̧ i̧sa̧, ä̧rä̧mi̧ö̧ kä̧cuä̧huä'canä̧ otoa'canä̧ ä̧rä̧mi̧i̧nö̧. juȩnȩtä̧ ippeyäme ä̧rä̧mi̧'cotö ki̧nä̧tö̧ Matatías i̧nä̧, Sema i̧nä̧, Anías i̧nä̧ , Urías i̧nä̧ Hilcías i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Matatías i̧nä̧, Sema, Anias, Urias, Hilcías ja̧hua̧ta̧nö̧ Maasías, ö̧mu̧ u̧huo̧ja̧na̧ ä̧rä̧mi̧ä'cotu kä̧nö̧ ka̧cui̧nä̧tu̧ juätumä ja̧hua̧ta̧nö̧ Pedadías, Misael, Malquias, Hasum, Hasbadana, Zacarias ja̧hua̧ta̧nö̧ Mesulam ö̧mu̧ eruhuanä̧ ä̧rä̧mi̧aä'cotu kä̧nu̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ juätumä̧, 5Esdra ttö̧ja̧ ttia'camȩttö̧ baepinö̧ cuyäru'tä, juamä ttö̧jä̧ tti̧ja̧cuomȩttö̧nä̧ jo'tojunä̧nö̧ i̧ja̧ttö̧ ä̧rä̧mi̧i̧nä̧tö̧ ttö̧ja̧ o'catoinä̧6Esdras Tu̧rhua̧rö̧ adihua pä'inö,chutä Diosrö,ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ o'catoinä ttö̧ja̧ ttö̧mö̧ cä'epö ädätinätö:"!jąhuąnö̧tä̧ ja̧cua̧!"ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ juätö tti'ä rȩjȩ becuächönä jȩpö̧ Tu̧ru̧hu̧a̧rö̧ ucuotunö esehuinätö. 7ja̧hua̧ta̧nö̧ Jesúa'inä̧, Bani'inä,Serebias'inä,Jamin 'inä, Acub'inä,Sabetai'inä, Hodias'inä, Maasias'inä,Kelita'inä,Azarias'inä, Jozabed'inä,Hanan'inä,pelaias'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ levi sotu'inä ppä̧'ädärinätö̧ ttö̧ja̧rö̧ hueähuä huȩnȩ ttö̧ttȩpä̧rächi'önä,ttö̧ja̧mä̧ juȩnȩtä̧ ttö̧ja̧nä̧. 8cuyärö'tä ucuocuinätö,Dios hueähuä huȩnȩ isä'tä,aeiu rä'epö icu ji'ähuinätö,ja̧hua̧ta̧nö̧ pa̧'a̧nö̧ ja̧'a̧to pä'ö ji'ähuinätö ttö̧ja̧ ttö̧ttȩpä̧rchi'a pä'ö.9Nehemias otahuiyähueähuä rö̧hua̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Esdras ttö̧ja̧ttö'inä Diosttö'inä kä'co päte adicuä rö̧hua̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ huȩyu̧cuä̧ ttö̧ja̧sa̧'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ levitas 'inä ji̧na̧ otahuiyä ttö̧ja̧rö̧ ttö̧huo̧juä̧chi'önä jiähuinä̧tö̧mä̧,otahuiyä ttö̧ja̧rö̧ pä'inätö:"pi̧yȩ mo̧ro̧mä̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios suroju jui̧'a̧ ö̧mo̧ro̧ ja̧'a̧.cua̧'cua̧ tta̧cuȩcuä̧tucuä ajau'inä cuauahuätucuä."otahuiyä ttö̧ja̧mä̧ ri̧ä̧nä̧ ajahuinätö hueähuä huȩnȩ jittähua ä̧jucu̧. 10ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Nehemias pä'inö jahuätörö: tätucui,cu̧cuä̧ cuäjätucui a̧deu̧ttö ja̧hua̧ta̧nö̧ sa̧doya au kä̧nö̧ ,ja̧hua̧ta̧nö̧ ji̧'chicha̧nö̧ ttiyaja hue'ätucui ttu̧cuä̧ jo̧mȩnö̧ jȩpu̧ ku̧no̧co̧tö päjätöru,pi̧yȩ mo̧ro̧mä̧ täcu Tu̧ru̧hua̧ suroju jui̧'a̧ ö̧mo̧ro̧ ja̧'a̧ pä'ö.cua̧'cua̧ tta̧cuȩcuä̧tucuä,esehuäcuähuä'inä tujuru'in Tu̧ru̧hua̧nä̧tä̧ ka̧'a̧11ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ levitamä otahuiyä ttö̧ja̧rö̧ ttö'coruchi'a pä'ö hue'inätö pä'ö kä̧nö̧:"¡'coruchi'ätucui!" jitä mo̧ro̧mä̧ Tu̧ru̧hua̧ suroju jui̧'a̧ ja̧'a̧ pä'ö,cua̧'cua̧ tta̧cuȩcuätucuä." 12o'catoinä otahuiyä ttö̧ja̧mä̧ i̧huinä̧tö̧ ttö̧mä̧nä̧ pönä ttu̧cuä̧ ttucua pä'ö,au'inä ttahua pä'ö,ttu̧cuä̧ cuä̧nö̧ eseu ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'iö ttesehua pä'ö ri̧ä̧nä̧ esehuinätö jittähuäji huȩnȩ ttu̧huo̧juä̧chi̧'a̧ttö̧.13todäre mo̧ro̧ päiomenä o'catoinä ttö̧ja̧ ttahuäröhuäpönä ttö̧tä̧mi̧nä̧ttö̧ tturuhuotö,sa erdotes huotö'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ levi sotu'inä,Esdrascö ji̧na̧ yo̧mȩtȩnä̧ ichinätö,huȩyu̧cuä̧ sa̧cö̧,hueähuä huȩnȩnä päö ttu̧huȩpä̧rä̧chiäcuähuä ttȩma̧pä'ö. 14ja̧hua̧ta̧nö̧ huehuä huȩnȩnä̧ huȩyu̧cua̧ po̧cui̧pi̧nä̧tö̧ juätömä Tö̧ä̧nä̧huä̧ hueö ö̧jö̧ni̧nö̧ Moisesnä ji̧mö̧tȩttö ta̧'a̧re kä̧hua̧nä̧mä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ ttö̧ja̧cuanö ja̧'a̧ odehuiyänä pä'cäri pä̧nä̧mä̧. 15jittähuanö ja̧'a̧ ttutahuiyäpönä o'cajuiyönä,ja̧hua̧ta̧nö̧ jerusalen nä'inä,pä'ö känö:"de'a tätucui ,ja̧hua̧ta̧nö̧ olivos ojiyä i'cächätucui ppa̧'a̧chö̧mä̧,de'a olivo'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ mirto'inä,ojiyä otou'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ dauhuiyä ojiyä'inä,beome ttö̧ja̧pȩ 'tö̧tta̧ pä'ö,huȩyu̧cua̧ pö̧ta̧nö̧tä̧16utahuiyättö̧ja̧ räopu ppa̧a̧china̧tö̧ ojiyäcu ja̧hua̧ta̧nö̧ ttoju isode aditnä̧tö̧ yitutäru ki̧a̧pe, isode hua̧mȩjähuä i̧nä̧ yitutä ttiarettö aditinä̧tö̧, ttoju isode i̧mi̧ i̧nä, Dios oju isode i̧mi̧huäosejo̧mȩ i̧nä̧, Ajiya apate pättome tu'cunä̧nö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ttoju isodettö räopö pa̧cuä̧huo̧mȩ Efraín apate päö pättome i̧nä̧. 17o'catoinä̧ ca̧ca̧cuä̧rö̧ ka̧cuȩi̧yä̧tu̧mä̧ kora rȩjȩttö̧ ppa̧a̧chä̧jä̧'cotu yotäcu doju isode tu̧u̧ aditu ka̧cui̧nä̧tö̧ ja̧u̧nä̧tä̧, Josue i̧ji̧nö̧ pä̧nä̧, Nun i̧tti̧, ja̧u̧nö̧ pä̧nä̧tä̧ paiunä, Israel ttö̧jä̧mä̧ piyȩ pä'cari esuottö̧ju̧no̧ca̧ji̧na̧a̧. ja̧hua̧ta̧nö̧ tteseömä̧ ri̧ä̧nä̧tä̧ ji̧na̧a̧18ja̧hua̧ta̧nö̧ mo̧ro̧ jö̧ a̧'u̧cuä̧,ä̧cuo̧menä̧ mo̧ro̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ röji mo̧ro̧ jubö,Esdras ucuocuinö Dios. hueähuä huȩnȩ cuyärö'tä,ja̧hua̧ta̧nö̧ sietenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ pä'cäri ki̧na̧'a̧ octavo mo̧ro̧ päiomenä solemne ki̧na̧,pä'ö ttö̧jö̧ninö ucuotunö.

Chapter 9

1jitämä ji̧yȩtä̧ kä̧hua̧nä̧ veinticuatro mo̧ro̧,Israel ttö̧ja̧mä̧ huotti̧näö̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ re ruhuä 'ca̧tä̧cuähuä̧ta̧ 'ca̧tä̧hui̧nä̧tö̧ ttu̧cuä̧'inä̧ a̧dochu̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ ttö huä̧mȩ ucurä i̧sa̧ppȩ icuähuinätö. 2Israel ttahuäruhuä 'cotömä o'catoinä ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧cu̧mä̧ 'kä̧'i̧pächinö. ä̧rä̧mi̧'i̧nä̧tö̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ yitutä suroju jäyä jȩtti̧nö̧ ji'ähuinätö,ja̧hua̧ta̧nö̧'i̧n ttä̧do̧tömi̧nä̧ suronä jȩpö̧ ttö̧ji̧nö̧'i̧nä̧.3ttö̧jo̧mȩpunättö ä̧rä̧mi̧nä̧tö̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios öäre hueähuä huȩnȩ cuyäruba ucuocuinätu pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩnä̧ mo̧ro̧ttö̧mä̧.koro pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩ jä̧huämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ö'ä'camettö ja̧rȩyu̧nu̧ pä'i'ö jiähuinätö̧ a̧ja̧huä̧ru̧nu̧ jȩpu̧ kä̧nö̧. 4Serebias'inä,Buni'inä ,Sebanias'inä, Cadmiel'inä, Bani'inä, Jesua'inä,levitas sotu'inä,Bani'inä ja̧hua̧tanö̧ Quenani'inä 'kahuächäcuähuome ä̧rä̧mi̧'i̧nä̧tö̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosrö tti̧huȩnȩ pä̧i̧cunä̧nö̧ huopinätö.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Levis ahuaruhuä 'cotömä pä'inä̧tö̧: Jesúarö'inä Cadmielrö'inä, Banirö'inä, Hasabníasrö'inä, Serebíasrö'inä, Hodíasrö'inä, Sebanías ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Petaíasrö'inä: Ä̧rä̧mi̧'ö̧ ra̧'ä̧tu̧cui̧ jitä'inä 'cuäopönä̧tä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosrömä. " Cui̧mi̧ usärö adihua'a pätätucua, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä adihuomenä ppädömä ra̧'ö̧nä̧ ucuo cä'epätucui. Ucumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧JÄ̧, ya̧tȩtä̧ hua̧jä̧. 6Ucumä mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧ uhuäbe'inöjä̧, mo̧ro̧ji̧yä̧'i̧nä̧ u̧huä̧mȩnä̧ päi'önä, umähuäyotö su̧ro̧da̧u̧rö̧'i̧nä̧ u̧ju̧nä̧rö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩjȩnä̧mä̧ o'ca juiyönä ka̧cu̧nä̧. Dä'ähuoto'inä juotonä ka̧cu̧'i̧nä̧. Ucumä ja̧u̧ o'cajuiyönä a̧'cua̧rö̧nä̧ iyöjä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mo̧ro̧jä̧ttö̧ su̧ro̧da̧u̧mä̧ ucuru ucuo te'ähuätö.7TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä ucutä ja̧'a̧,Abramrö pojopinömä,ja̧hua̧ta̧nö̧ Ur otahuiyä Caldea rȩjȩttö rä'epicuinömä i̧mi̧'inä iyinömä Abraham pä'ö. 8ucu cuiä'camettö jueönä ki̧nö̧ amiso'quinämä pä'ö po̧cui̧pinöjä̧,ja̧hua̧ta̧nö ja̧ucu̧ iso päiönä jȩ'cuä̧cuȩ huȩnȩ jȩpi̧nö̧jä̧ ahuäröhuä'cotörö cananeos ttö̧rȩjä̧ cuiya pä'ö,ferezeos ttö̧rȩjä̧'i̧nä̧,gergeseos'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ jebuseos ttö̧rȩjä̧'inä̧ .ucumä pä'ö cu̧ju̧ninö̧mä̧ iso jö̧nä̧ jȩpi̧nö̧jä̧ ucumä jueötä hua̧ cuattö9ucumä tä̧do̧tö̧mi̧nä̧ Egipto rȩjȩttö̧ usurä ttȩmä̧hua̧nä̧ topinöjä,ja̧huta̧nö̧ aje rioto Cañas pattome tu'cöttö ttajahua'inä ä̧ju̧cui̧nöjä̧. 10i̧jȩcuä̧'i̧nä̧ iyinöjä̧ ,ja̧hua̧ta̧nö̧ ttö̧ja̧ ttieru jähuä'inä Egipto rȩjȩ rö̧hua̧rö̧ jȩpi̧nö̧jä̧,i̧rȩjä̧'i̧nä̧ i̧rȩjä̧ tto̧ja̧ o'catoinärö, ja̧hua̧ta̧nö̧ o'catoinä ömöhuäyoturu'inä ,ucumä huo̧jui̧nö̧jä̧ Egipto rȩjȩ ttö̧ja̧mä̧ surojunä jȩtti̧na̧mä̧ juätucu .ucumä ja̧hua̧nö̧tä̧ ja̧'a̧nä̧ cui̧mi̧ i̧jȩpö̧

jȩ'cui̧na̧mä̧ jitä pi̧yȩ mo̧ro̧bötä ka̧'a̧

11ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧,ucumä aje rioto'inä 'kä̧'epö̧ icuinöjä juätö tti'ä'camettö,rȩjȩ jometä 'cuättopä pä'ö aje rioto kä'conä juätö 'kuättopa pä'ö,ja̧hua̧ta̧nö̧ jitu ru̧ärȩi̧nä̧tu̧rö̧mä̧ täcuometä kä'ö a̧'ȩpö̧ cuicui̧näö̧,inäyö ämäcäyö jȩi̧nö̧'a̧nö̧tä̧ aje täcuome ma̧'a̧cha̧ pä'ö12Mo̧ro̧mä̧ ajiya isoppa i̧sä̧ma̧nä̧ o'ipinö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yodomä ocurä cuo̧ä̧ma̧nä̧ o'ipinöjä̧, mä̧nä̧nä̧ tejädönä ja̧'hua̧nö̧ tejäda'anä mä̧nä̧nä̧ tti̧'cha̧ pä'ö. 13Sinaí möä'cattö mȩyȩhui̧nö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätucu mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ ucuocuinö̧jä̧, adihuo̧mȩnä̧ jȩä̧cuä̧huä̧ iyinö̧jä̧, juhua'atäcu isopäi'önä hueähuä huȩnȩ'i̧nä̧, adihuomenä ppädönä hueähuä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueähuä huȩnȩ'i̧nä̧.14ttu̧huo̧juä̧chi̧'önä jȩpi̧nö̧jä̧ cuaditähuä kä'ädö huirochi'ö cuö̧ji̧nö̧ ro̧ö̧ mo̧ro̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ hueähuä huȩnȩ'i̧nä̧ cuiyinäö̧,pä'ö cu̧ju̧ninö̧'inä̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ cu̧mu̧huä̧ya̧ Moisesnä kä̧nö̧ iyinöjä ji̧yȩtȩ hueähuä huȩnȩ. 15ttucua ppäi juiya pä'ö pan mo̧ro̧jä̧ttö̧ iyinujä,ja̧hua̧ta̧nö̧ ttahua a̧di̧ri̧jo̧mȩnä̧mä̧ inähuättö ajiya rä'epö iyinöjä,ja̧hua̧ta̧nö̧ jiähuinöjä rȩjȩ chi̧yä̧cua̧sä̧ päcuinä̧jä̧mä16ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ juätumä ja̧hua̧ta̧nö̧ tä̧do̧tu̧mi̧nä̧ ucuotäcuhuä̧ juiyönä jȩpi̧nä̧tö̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ jarode'u jȩpi̧nä̧tö̧,huehuä huȩnȩ cuiyinömä ä̧ji̧cuo̧co̧töpinätö. 17juätömä ttä̧ji̧cua̧ pä'ocotupinätö̧ ,ja̧hua̧ta̧nö̧ juätumä amöcuädocotupinätu ttö̧ja̧ ttieru juei jȩ'cui̧nö̧nä̧ ttö̧'quȩtȩ jo̧mȩttö̧,ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧ jarodutä jȩpi̧nä̧tö̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧ jarodä'chö jȩpu̧ kä̧nö̧mä̧ ya̧tȩ ttu̧ru̧hua̧rö̧ ku̧ni̧nä̧tö̧ huettanä jȩpu̧ kä̧nö̧ ppa̧yttä̧cha̧ pä'ö.ja̧hua̧nö̧tä̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios reri̧jö̧ riä̧nä̧ ku̧nä̧rö̧jä̧,adihuä isäjä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ cua̧'cua̧pu̧nu̧ jȩpu̧jä̧,cui̧'ä̧i̧cu̧mä̧ 'co̧pa̧nu̧tä̧ hua̧jä̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ repeäcuähuäcumä jueipötä riänä̧ ku̧nä̧rö̧jä̧.icuipocupinöjä̧ ucumä.18ucumä icuipocupinöjä̧ ya'atecutä ji̧yȩnö̧ päcäyä a̧'u̧cuä̧ coräu jähuänä du'unä da'u jȩtti̧nö̧'i̧nä̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ pä'inätö:"pide ja̧'a̧ cu̧ä̧nä̧huä̧ dios Egipto rȩjȩttö̧ rä'epö icuinömä,"juätu Ucuru ri̧ä̧nä̧ suronä pä'ä'chö jȩtta̧nä̧'inä̧. 19Ucumä,re rö̧jö̧nä̧ toäcuähuäsa̧ cuattumä, meje'cattumä icuipocupinöjä.mo̧ro̧mä̧ ya'atecutä icuipocana mo̧ro̧jä̧ttö mȩyȩdoppamä mä̧nä̧nä̧ tti̧'cho̧mȩnä̧mä̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ yodomä ocuränä 'chi̧nö̧jä̧ mä̧nä̧ tti̧'cho̧mȩ jö̧ta̧nö̧ cuitejädap

pä'ö.

20Ucumä adihuä i̧sa̧ cua̧'cua̧ rö̧hua̧rö̧ ji̧ä̧huä̧rä̧ pä'ö iyinöjä, ja̧hua̧ta̧nö̧ maná cuiyinö'inä ttättömä 'cho'ipocupinöjä,ttahua a̧di̧ri̧jo̧mȩnä̧mä̧ ajiya iyinöjä. 21Ucumä cuarentanö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧mä̧ meje'cattumä cuiyinäö̧ ya'ate'inä recuä rö̧jö̧ juiyunä. ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yö̧mä̧ beipocana ,ja̧hua̧ta̧nö̧ ji̧ä̧mö̧ca̧na̧ tti̧jä̧pi̧yö̧mä̧.22tturuhuo'inä cuiyinä̧ö̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ otahuiyä'inä ja̧hua̧nö̧tä̧ rȩjȩ'inä̧ cuiyinäö̧ otopiyä jä̧'chö̧nä̧ yȩnȩtepönä jäyä jö̧ta̧'a̧nö̧.ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitötä Sehón rȩjȩmä̧ tti̧rȩjä̧ päiönä ȩmi̧nä̧tö̧,Hesbón rö̧hua̧rö̧' inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ Og rȩjȩ'inä,Basan rö̧hua̧rö̧ .23Ucumä tti̧tti̧mö̧rö̧'inä̧ pa̧ja̧cuä̧ juiyönä mo̧ro̧jä̧ siri'co jȩi̧ya̧nö̧ jȩpi̧nö̧jä̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ rȩjȩ päcuinä̧jä̧ra̧ i'cächö cu̧ju̧ni̧nä̧ö̧.ttä̧dotu̧mi̧nä̧rö̧ ji'äö ku̧ni̧nö̧jä̧ dottächäcuotu päö ,ja̧hua̧ta̧nö̧ ttö̧ja̧cuäcuotupä'ö. 24ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ 'chi̧nä̧tö̧ ttö̧ja̧mä̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ rȩjȩnä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ Ucumä huecuinä̧ö̧ juäturumä juä̧jä̧ rȩjȩ ttö̧jä̧ ttiä'camä,Cananeos ttö̧ja̧,Ucumä ttu̧mu̧nä̧ iyinöjä̧,tturuhuoturu'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ juä̧jä̧ rȩjȩ ttö̧jä̧rö̧'inä,Israel ttö̧ja̧ jiturutä pä̧huä̧ rö̧jo̧mȩnä̧ jȩtta̧ pä'ö.25Jahuätömä ötahuiyä 'quiyönä aditö ku̧nä̧huo̧mȩ'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuähuä ku̧nä̧huo̧mȩ'i̧nä̧ 'cho'ipinä̧tö̧ jjuhua'atäcu odehuiyä jare rö̧ä̧nä̧ ka̧cu̧ odehuiyä'inä, rejuhuiyä sahuähuä oju'inä, cuähuä ka̧cuo̧mȩ'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ olivo ku̧nä̧hua̧'a̧ ka̧cuo̧mȩ'i̧nä̧ juhua'atäcu u̧huä̧ju̧ cuäcuäjhuä dauhuiyä rö̧ä̧nä̧ ka̧cuo̧mȩ'i̧nä̧ 'cho'ipinä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuinätö̧ su'ädi'ö ja̧ro̧ pätti'ome jubö päi'önä, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ ucu re ku̧ju̧nä̧mä̧ eseäcuähuinä̧tö̧.26ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ juätumä jarode'utä juo'ächinätö,ja̧hua̧ta̧nö̧ to'icutä jȩpu̧ jarode'inätö ucuru.cuiäre huähuä huȩnȩ cuiyinömä ttabo jäyäcutä ku̧ni̧pi̧nä̧tö̧.cui̧huȩnȩ jiäcuähuä soturu cuä'ö icuinätu juätumä,ucuru ppä̧ttä̧cha pä'ö pä̧i̧cunä̧nö̧ ji'ähuinäturu,juätumä ri̧ä̧nä̧ to'icutä jȩpi̧nä̧tö̧. 27ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucumä ttaboyotu ttu̧mu̧nä̧ cuiyinä̧ö̧ usurä ttȩmä̧hö̧nä̧ jȩpi̧nä̧turu̧.ja̧hua̧ta̧nö̧ usurä ȩmä̧hö̧ ttö̧ju̧ pä̧nä̧mä̧ juätumä ucuru jä'ȩpä̧rö̧nö̧ ajacuähuinätö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ mo̧ro̧jä̧ra̧ttö̧ a̧ju̧cui̧nö̧jä̧ Ucumä ja̧hua̧ta̧nö̧ ucumä ri̧ä̧nä̧ re rö̧jö̧ toäcuahuänätä ttaboyotu ttu̧mö̧ttö̧nä̧ ppäcuädinä̧hö̧ ri̧ä̧nä̧ pönä.28ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ 'cuä'ächi'ö tti̧'ä̧mädäji o'ca ucu cui'ä'camettö pä'itanu suronä jȩpi̧nä̧tö̧,ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ucumä ttaboyotu ttu̧mu̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ cuicuipi̧nä̧ö̧,ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juäturumä ttaboyotutä huettinä̧ö̧.ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ juätu ppa̧'a̧chinä'cotumä Ucuru ajacuä̧huinätu,mo̧ro̧jä̧ra̧ttu̧ ka̧nö̧ cuä̧ju̧cui̧nä̧ö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ri̧ä̧nä̧ pönämä repeäcuähuä cu̧ju̧nä̧ra̧ttö̧ ppäcuädinä̧ö̧. 29Ucumä jicuähuinä̧ö̧ hueähuä huȩnȩ cuiyinö ppa̧ttä̧cha̧ pä'ö jȩtta̧pe.ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ re juiyönä jȩpi̧nä̧tö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ cuiäre hue'ö cu̧ju̧ni̧nö̧nä̧ ä̧jucuo̧cotupinätu. juätumä pä'ö cu̧ju̧ni̧nö̧cö̧nä̧ imicunä suronä jȩpi̧nä̧tu,ja̧u̧mä̧ kä̧cu̧ä̧huä̧ iyö eseturumä.esetocotu pinätu juätumä,ja̧hua̧nö jo̧ca̧ adiu ttä̧ju̧cuo̧catä jȩpi̧nä̧tö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ttä̧ju̧cuocatä jȩpi̧nä̧tïö̧ juätumä.30ucumä cuami 'qui'inöjä̧ ri̧ä̧nä̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ,ja̧hua̧ta̧nö̧ adihuä cua̧'cua̧rö̧hua̧nä̧ ji'ähuinöjä cui̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧nä̧ kä̧nö̧.ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ä̧ju̧cuocotupinätu juätumä.ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä̧tȩcuä̧nö̧ otahuiyä ttö̧ja̧ ttö̧mö̧nä̧ cuiyinä̧ö̧. 31ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ o'catoinärumä be'epö icuocu pinöjä re rö̧jö̧ toäcuähuä ri̧ä̧nä̧ cu̧ju̧nä̧ra̧ttö̧,ucumä Dios cua̧'cua̧pu̧nu̧ kö̧cuattumä icuipocupinöjä ja̧hua̧ta̧nö̧ re rö̧jö̧ toäcuähuäsa̧cuattumä.32ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jitämä,Tö̧änä̧hua̧ Dios, buo,ju̧ru̧hua̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ Dios ttesetiyunä jö̧ jȩpö̧, esecuinö'inä päinometä kö̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ repeäcuähuä'inä 'cuäopunätä kö̧nä̧rö̧,ja̧'a̧tä̧mä̧ cuicuipätö pi̧yȩ o'cajuiyönä usurä ȩmä̧cuähuä ujuturu ichinömä,turuhuoturu'inä,ruhuotu tti̧tti̧mö̧'inä,sacerdotes huotu'inä,cui̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧jä'inä;ja̧hua̧ta̧nö̧ ujutu tä̧dotuminärö̧'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ o'catoinä cuahuäruhuä Asiria rȩjȩ ruhuotu huettinö pänättö jitä mö̧rö̧ jubö,ucu cuiä'camettömä micuäpocotu 'cua̧ru̧nä̧ ttö̧ja̧nä̧. 33o'cajuiyönä ujuturu icheiyunänä ucumä adihuäsa̧jä̧,ja̧hua̧nö̧tä̧ ja̧'a̧nä̧ Ucumä jueötä jȩpei̧yö̧jä̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ suronätä jȩpȩiyätujä ujutumä. 34turuhuotu'inä,ruhuotu tti̧tti̧mö̧'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ sacerdotes huotu'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ tä̧dotumi̧nä̧'inä hueähuä huȩnȩ cuiyinömä jȩpocotu peiyätu,huecuipinu'inä ttä̧jicua̧ pä'ömä jȩpocotu peiyätu ja̧hua̧ta̧nö̧ esecu pä'ö cu̧juni̧nö̧'inä jicuähuina̧'anä̧.35jitutä tturuhuo hue'ö ttu̧jo̧mȩttö̧'inä.jiturutä cuiäre adihuä juäi cuiyinunä̧ kä̧nö̧ ttesehua'anä,ri̧ä̧nä̧ jähuä ,ja̧hua̧tnö̧ jitutä tti'ä'came rȩjȩ ppuruhuä̧jä̧ cuiyinanä,ucurumä ucuo te'ähuocotupinätu suronä jȩpö̧ ttö̧jo̧mȩ mä̧nä̧ttö̧nä̧ ppa̧'a̧chocotupinätu.36huettanä kä̧tö̧tä̧ huotujä jitämä,tä̧do̧tu̧mi̧nä̧rö cuiyinä̧jä̧ rȩjȩttö adihuä juei cuiyinuttu,ja̧hua̧ta̧nö̧ cuähuä u̧huä̧ju̧ cu̧ä̧nö̧ ttesehua pä'ö,¡ juä̧jä̧ttutä huettanä kä̧tötä juo'ächinätöjä̧ jitämä! 37ti̧rȩjä̧ttö ri̧ä̧nä̧ taditu ri̧'ä̧chumä ruhuoturutä 'cha̧'a̧ suronä jȩti̧nö micuä jähuänä ujuturu huetta pä'ö cu̧ju̧ni̧nä̧hö̧.ujututä tidepänä'inä hue'ätu juätumä,ja̧hua̧ta̧nö̧ tä̧ji̧mö̧rö̧'inä jiturutä pä̧huä̧ ru̧ja̧cu̧. ri̧ä̧nä̧ ta̧'cua̧ juiyächi'atä kä̧tu̧jä̧.38pi̧yȩ o'cahuiyunä jähuänämä,ujutumä esecu huȩyu̧tu̧ rutu jueunä tö̧ja̧ pä'ö jȩpi̧nä̧tö̧jä̧.jua'a uppepu rötähua cuyärunämä turuhuotu tti̧mi̧ räopa,levita sutu'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ sacerdotes huotu'inä.

Chapter 10

1ji̧na̧a̧ tti̧mi̧ huȩyu̧tu̧ fi̧ȩcuä̧mi̧nä̧ huȩyu̧ti̧nä̧tu̧mä̧: Nehemias, Hacalias i̧tti̧, ru̧hua̧ ippeyänä hueö, ja̧hua̧ta̧nö̧ Saserdotestö̧ firma päinä̧tö̧mä̧ ji̧na̧a̧ Sedequias i̧nä̧, 2Seraías i̧nä̧, Azarías i̧nä̧, Jeremias 3i̧nä̧, i̧nä̧, Amarías i̧nä̧, Malquías i̧nä̧,4Hatús i̧nä̧, Sebanías i̧nä̧, Maluc i̧nä̧, 5Harim i̧nä̧, Meremot i̧nä̧, Obadías i̧nä̧, 6Daniel i̧nä̧, Ginetón i̧nä̧, Baruc i̧nä̧, 7Mesulam i̧nä̧, Abías i̧nä̧, Mijamín i̧nä̧, 8Maazías i̧nä̧, Bilgaí i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ Semaías i̧nä̧. Saserdotestö̧mä̧ pitu ji̧na̧a̧.9Levitastö̧mä̧ ji̧na̧a̧: Jesúa, Azanías i̧tti̧, Binúi, Henadad ahuarihuä ttö̧ja̧, Cadmiel i̧nä̧; 10ja̧hua̧ta̧nö̧ Levitas ttö̧ja̧ ippeyänä ahuaruhuä, Sebanías i̧nä̧, Hodías i̧nä̧, Kelita i̧nä̧, Pelaias i̧nä̧, Hana̧n i̧na̧, 11Micaia i̧nä̧, Rehob i̧nä̧, Hasabías i̧nä̧, 12Zacur i̧nä̧, Serebías i̧nä̧, Sebanias i̧nä̧, 13Hodías i̧nä̧, Baní i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Beninu i̧nä̧. 14juȩnȩ ötahuiyänä hueätumä ji̧na̧a̧: Paros i̧nä̧ Phat i̧nä̧, Moab i̧nä̧, Elam i̧nä̧, Zatu i̧nä̧, Bani i̧nä̧,15Buni i̧nä̧, Asgad i̧nä̧, Bebai i̧nä̧, 16Adonias i̧nä̧, Bigvai i̧nä̧, Adín i̧nä̧, 17Ater, Ezequías i̧nä̧, Azur i̧nä̧, 18Hodias i̧nä̧, Hasum i̧nä̧, Bezai i̧nä̧, 19Harif i̧nä̧, Anatot i̧nä̧, Nebai i̧nä̧, 20Magpias i̧nä̧, Mesulam i̧nä̧, Hezir, 21Mesezabeel, Sadoc, Jadúa,22Pelatias i̧nä̧, Hanán i̧nä̧, Ananías 23Oseas i̧nä̧, Hananías i̧nä̧, Hasub i̧nä̧, 24Halohes i̧nä̧, Pilha i̧nä̧, Sobec i̧nä̧, 25Rehum, i̧nä̧, Hasabna i̧nä̧, Maasías i̧nä̧, 26Ahías, Hanán i̧nä̧, 27Maluc i̧nä̧, Harim i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Baana i̧nä̧28ja̧hua̧ta̧nö̧ utahuiyä dö̧ja̧ ka̧cui̧pä̧jä̧tö̧ Saserdote ju̧nä̧ huotu i̧nä̧, Levitas i̧nä̧, apate a'ca tta̧hua̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ i̧nä̧, ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧ i̧nä̧, templonä̧ adicuä ttö̧ja̧ i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ o'catoinä̧ 'ca̧i̧cha̧ja̧tö̧ i̧nä̧ ippeyänä utahuiyättö ja̧hua̧ta̧nö̧ Diosrö ucuo teäu tti̧ja̧pe päinä̧tö̧ i̧nä̧, ttirȩca̧mö̧ i̧nä̧, tti̧tti̧mö̧ttö̧ tti̧tti̧mö̧ i̧nä̧, o'catoinä̧ ttö̧ttȩpä̧rö̧nä̧ huotu i̧nä̧, 29tti̧ja̧hua̧tu̧cu̧ ca̧ca̧cu̧ pa̧ma̧ni̧nä̧tö̧, ruhuonä ka̧cuä̧tu̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ jȩpu̧ku̧ni̧nä̧tö̧ yorätecuäunä surojunä päö Dios u̧mä̧nä̧nä̧ tti̧'cha̧päö to̧pä̧ru̧ka̧nö̧ i̧nä̧ hueähuä huȩnȩ Tu̧ä̧nä̧hua̧ Dios u̧mu̧ä̧ya̧ Moisesrö iyinu̧nä̧ tti̧'cha̧ päö, hueinö i̧nä̧ yurutä adihuapäö i̧nä̧.30ujutumä pääu ku̧ni̧nä̧tu̧jä̧ ti̧tti̧mö̧mö̧ nä̧turu̧ tiyiyape ttidepiyu rȩjȩ pääturu ujutu i̧nä̧, tȩmi̧yape ji̧na̧a̧ tti̧tti̧mö̧ nä̧tu̧ru̧ ti̧tti̧mu̧ru̧ tiyapemä. 31pa̧a̧nö̧nä̧ päuku̧ni̧nä̧tu̧ juätu utahuiyä ttö̧ja̧ korojue mitu iyähuä i̧nä̧ korojue cuäcuähuä 'cuäächiu descansa päähuä mo̧ro̧ tti'cächuttumä, tȩma̧pemä juiya päö koro Ro̧u̧ mo̧ro̧ i̧nä̧ ȩmo̧co̧tu̧jä̧ päö ji̧tähi̧nä̧ö̧. Septimo año ju̧ta̧nö̧ korojue tu̧ju̧nä̧ji̧ descansa pääpe cäädutu̧ju̧nä̧cuo̧tujä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Judios ttu̧ja̧ ttimippotu mituticuäcuotujä.32 ja̧hua̧ta̧nö̧ i̧nä̧, a̧ päintu̧jä̧ platattö 4 gramo jo̧mȩnä̧ Tu̧ä̧nä̧hua̧ Dios oju isodenä̧ tiyape yaate a̧'ȩ ju̧ta̧nö̧ korojueunä̧ ppäädipapäö, 33pan tu̧ju̧na̧pe I̧jo̧mȩ i̧nä̧, ofrendanä̧ beipujuiyunä̧ ttiyu cuäcuähuä o̧nu̧ju i̧nä̧, 'cuäächiu pa̧cua̧hua̧ mo̧ro̧ kuicu iyähuä i̧nä̧, yodo kä̧hua̧ järea räopa pä'cäri i̧nä̧ pä'cäri i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ pä̧tȩtö̧ ku̧nä̧huä̧ pä'cari i̧nä̧, suroju juiyu kuicu iyähuä i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ suroju jȩtu̧ ttoepuu̧ju̧na̧ päu kuicu iyähuä jȩta̧päu Israel ttö̧ja̧ tti̧mi̧nä̧, o'cajuiyunä̧ yoräteunä̧ Tu̧ä̧nä̧hua̧ Dios ojuisodenä̧ ttaitäjäiyu.34ja̧hua̧ta̧nö̧ sacerdotestu̧ i̧nä̧, Levitas ttu̧ja̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ utahuiyä ttu̧ja̧ i̧nä̧ iso'qui icuinä̧tö̧ dauisodä kuicuiyähuodä ttiyape. iso'qui o'quiyumä pojopuku̧na̧pȩji̧na̧ yitute tahuäruhuättu dauisodä tti'cächäcuoturu tuä̧nä̧hua̧ Dios ojuisodera̧ yaate a̧'ȩ pa̧tȩtu̧ta̧nö̧. duisodämä kuicuiyahuapeji̧na̧a̧ tu̧a̧nä̧huä̧ iäre kuicu iyähuä'canä̧, hueähuä huȩnȩ huȩyu̧cua̧pu̧ta̧nö̧. 35päuku̧ni̧nä̧tu̧jä̧ Tu̧a̧nä̧hua̧ Dios ojuisodenä̧ ti'cachape a'canä tuju̧nä̧huä̧ cuähuättö, ja̧hua̧ta̧nö̧ a'canä̧ cuähuä iyu o'cajuiyunä̧ dauttö yaaate a̧'ȩ ju̧ta̧nö̧. 36ja̧hua̧ta̧nö̧ yotä hueähuähuȩnä̧ huȩyu̧cua̧ pu̧ta̧nö̧, ujutumä a̧ päinä̧tu̧ja̧ Tu̧ä̧nä̧huä̧ DIOS ojuisodenä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧, Saserdotestö̧ juaa ja̧cuä aditäturui̧nä̧, ti̧tti̧mö̧ a'canä ttiarettö i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧, ta̧ji̧mö̧ ovejastu̧ttu̧ i̧na̧.37ujutu ja̧a̧ a'canä ti'cachäcuotumä tiäre trigo isahuanö̧ ya̧ca̧hua̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ tiäre iyähuä cuäcuähuä o̧nö̧ju̧ i̧nä, dauttu cuähuä iyu o'cajuiyunä̧ i̧nä̧, vino järeö i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ aceite i̧nä̧ i'cächötiyäcuotujä sacerdotestö̧rö̧, tua̧nä̧hua̧ Dios ojuisode jacuä huaadö ku̧nä̧huo̧mȩ. levitas ttu̧ja̧rö̧ i'cächutiyäcuotujä diezmo tiare rȩjȩ jähuä juätu levitastö̧mä̧ a̧tȩcuä̧nä̧ diezmo ca̧ca̧cuä̧ ttö̧ja̧ ja̧a̧ttö̧ o'cajuiyu rȩjȩ tadi̧tä̧jä̧nä̧. 38ya̧tȩ sacerdote ttö̧ja̧i̧sa̧, Aarón isotu i̧sa̧ttö̧, i̧ja̧pe ja̧a̧to levitas ttu̧ja̧ diezmos ttȩmo̧mȩ. Levitas ttö̧ja̧mä̧ tti'cächape ja̧a̧to to̧mu̧rȩ jähuä diezmo jähuättö Tu̧ä̧nä̧hua̧ Dios ojuisode jacua micuaujähua huaadö kö̧nä̧huo̧mȩ.39Israel ttu̧ja̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ levi ttu̧ja̧ isotu i̧nä̧ tti'capechape ja̧a̧ttö̧ cuäcuähuä o̧nu̧ju̧ tu̧ju̧nä̧yu̧ttö̧, vino järeu i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ aceite inä̧, korojue dahuähuä oba i̧nä̧ ahuähua o̧'ta̧ ro̧u̧ja̧huä huaadö ku̧nä̧huo̧mȩ ja̧hua̧ta̧nö̧ Saredotestö̧ aitö tti̧jo̧mȩ i̧nä̧, apate tta̧a̧rä̧cuä̧huä̧ ttu̧ja̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧ i̧nä̧ ka̧cui̧pä̧tö̧. surojunä̧mä̧ ku̧ni̧po̧co̧tu̧jä̧ Tuä̧nä̧hua̧ Dios ojuisodemä̧.

Chapter 11

1ötahuiyä ttö̧ja̧ tturuhuotö jerusalen otahuiyänä ka̧cui̧nä̧tö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ jö'totömä iso'qui icuinätö̧ tti̧'cä̧'cha̧ pä'ö to̧mö̧rȩjähuättumä ya̧tȩrö̧ ö̧ja̧ pä'ö jerusalennä ,ja̧hua̧ta̧nö̧ ötahuiyä suroju'inä juiyome,ja̧hua̧ta̧nö̧ ko̧ro̧mö̧ttö pa̧ja̧cuänö̧ ruhuämä 2ka̧cuinätö̧ otahuiyä korome.ja̧ö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ adi'u pä'ö ku̧ni̧nä̧tö̧ o'catoinä jerusalen nä ttö̧ja̧ pä'ätörömä.3su̧ro̧dau̧mä̧ pitu ji̧na̧ päcuädänä Jerusalen otahuiyänä ka̧cui̧ntumä.ja̧hua̧nö̧tä̧ ja̧'a̧nä̧,Juda rȩjȩ otahuiyäpönättumä o'catoinä tti̧rȩjä̧ pönätä ka̧cui̧nä̧tu̧,Israel ttö̧ja̧nä̧ korotu pönä ka̧cui̧nätu jua'a,sacerdotes huotu'inä,levisotu'inä,Dios ojusode adicuä ttö̧ja̧'i̧nä̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ rö̧hua̧ Salomon 4umuhuäyotu ttahuäruhuä 'cotu'inä.Juda ahuruhuä 'cotu'inä korotu pönämä ka̧cui̧nä̧tu̧ Jerusalen otahuiyä jacuä,ja̧hua̧ta̧nö̧ Benjamin ahuäröhuä 'cotu'inä korotu pönä ka̧cuinä̧tö̧.Juda ttö̧ja̧ttömä pitö ji̧na̧:Ataias,Uzias i̧tti̧,Zacarias i̧tti̧,Amarias i̧tti̧,Sefatias i̧tti̧,Mahalaleel i̧tti̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ Fares ahuäruhuä'cotuttu ya̧tȩ.5Maasias'inä juȩnȩtä ki̧nö̧,Baruc i̧tti̧,Col Hoze i̧tti̧,Hazaías i̧tti̧,Acadias i̧tti̧,Joiarib i̧tti̧,Zacarias i̧tti̧,Silonita ki̧tti̧.Fares i̧tti̧mö̧ 6o'catoinämä 468 jo̧mȩnä̧ ji̧na̧ Jerusalen otahuiyänä ka̧cui̧nä̧tu̧mä̧.huo̧juätu̧ ji̧na̧ juätu ö̧mä̧tu̧mä̧.7Benjamin ahuäruhuä'cotumä pitö ja̧'a̧:Salú,mesulan i̧tti̧,Joed i̧tti̧,Pedaias i̧tti̧,Colaias i̧tti̧,Maasias i̧tti̧,Itiel i̧tti̧,Jesaias 8i̧tti̧.Ja̧hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧ o'canämä,Gabai'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ Salai'inä,novecientos veintiochonö ö̧mä̧tö̧ 9jö̧mȩnä̧ o'catoinämä.Joel,Zicri i̧tti̧mä̧,toä̧rä̧cuähuäsa̧ ji̧na̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ Juda,Senúa i̧tti̧'inä,otahuiyänä hue'ö ji̧na̧ ä̧cuo̧menä hue'ö o'canä.10sacerdotes huotuttumä:Jedaías,Joiarib i̧tti̧, jaquín'inä, 11Seraías, Hilcias i̧tti̧,Mesulam i̧tti̧,Sadoc i̧tti̧,Meraiot i̧tti̧,Ahitob i̧tti̧,Dios ojusode tta̧'a̧rö̧, 12ja̧hua̧ta̧nö̧ isode adicuä jȩpi̧nä̧tö̧ esecuinäö,ö̧mä̧tu̧mä̧ ochocientos veintidosnö jo̧mȩnä̧,Adaiascu ji̧nä̧ ji̧yȩtȩnä̧,Jeroham i̧tti̧,Pelalías i̧tti̧,Amsi i̧tti̧,Zacarías i̧tti̧,Pasur i̧tti̧,Malquias i̧tti̧.13ö̧jä̧hua̧tu̧mä̧ ttahuäruhuä tturuhuotu ji̧na̧,ö̧mä̧tu̧mä̧ doscientos cuarenta y dos,ja̧hua̧ta̧nö̧ Amasai,Azareel i̧tti̧,Azai i̧tti̧,Mesilemot i̧tti̧,Imer i̧tti̧, 14ja̧hua̧ta̧nö̧ ö̧jä̧hua̧tö̧'i̧nä̧,ö̧mä̧tö̧ cörä rohuäcuähuä juruhuätu,o'catoinämä 128nö jo̧mȩnä̧;Zabdielmä öäre suro̧da̧u̧ hueähuäsa̧ ji̧na̧,Gedolin i̧tti̧.15Levi sotuttumä:Semaías,Hasub i̧tti̧,Azricam i̧tti̧,Hasabías i̧tti̧,Buni i̧tti̧, 16ja̧hua̧ta̧nö̧ Sabetai'inä Jozabad'inä,Levi sotuttu tturuhuotu ji̧na̧,jąhuątąnö Dios ojusode huä̧mȩnä̧ ttaditanä aditätu tturuhuotu ki̧nä̧tö̧.17Manatiasnä̧ ki̧nö̧,Micaía i̧tti̧ ,Zabdi i̧tti̧,ya̧té Asaf ahuäröhuä 'cotö i̧sa̧,'chuhuä̧rä̧cuähuä i̧sa̧ rutädipinö adihuä jueitä jȩpö̧ kä̧nö̧ Diosrutä jä'epö,ja̧hua̧ta̧nö̧ Bacbuquias,ttesecuäö̧ttö̧ ka̧ra̧ o'canä i̧sa̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ Abda,Samúa i̧tti̧,Galal i̧tti̧,Jedutúni̧tti̧. 18o'cajuiyönä ötahuiyä rö̧o̧mȩ ka̧cuinätö levitas ttö̧ja̧ doscientos ochenta y cuatronö.19apate tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ sotumä:Acub'inä,Talmón'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ esecuinä̧hö̧'inä,apate ä'ca tta̧'a̧rö̧ mo̧ro̧ juo'ä'chinätö,ö̧mä̧tö̧ ciento sesenta y dosjo̧mȩnä̧. 20ja̧hua̧ta̧nö̧ Israelttö korotumä ja̧hua̧nö̧tä̧ ttöäre sacerdotes huotuttu'inä jua jö̧ta̧nö̧ Levisotu'inä Júda rȩjȩnä̧ o'cajuiyu otahuiyänä ka̧cui̧nä̧tö̧.ya̧cu̧pu̧nä̧ tti̧rȩjä̧ pä̧tȩcuä̧chinä̧jä̧nä̧tä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧. 21Ofel pättometä ka̧cui̧nä̧tu̧ Dios ojusode adicuä ttö̧ja̧mä̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ Ziha'inä Gispa'inä juäturu to̧pä̧rö̧ tta̧'a̧ri̧nä̧tö̧.22levi soturu tta̧'a̧rö̧ su̧ro̧da̧u̧sa̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧,jerusalen otahuiyänä ppä̧'ä̧dä̧rö̧ ka̧cui̧nä̧tu̧ru̧,Uzi ji̧na̧'a̧,Bani i̧tti̧,Hasabías i̧tti̧,Matanias i̧tti̧,Micaía i̧tti̧,Asaf ahuäruhuä 'cotuttu i̧sa̧,Dios ojusodenä adicuättömä ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧ ji̧na̧'a̧. 23rö̧hua̧ hueanätä ka̧cui̧nä̧tö̧ juätumä,ja̧hua̧ta̧nö̧ hueähuä iyähui'ina ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧mä̧ mo̧ro̧ jö̧ta̧nö̧ recuä rö̧jö̧ttö topö. 24ja̧hua̧ta̧nö Petaías,Mesezabeel i̧tti̧,Zera ahuäröhuä 'cotuttusa̧,Júda i̧tti̧,rö̧hua̧ ippeyänä ki̧nö̧ o'cajuiyö ttö̧ja̧ jȩttö̧ jähuä ji̧'ä̧huä̧rö̧.25otahuiya a̧'u̧cu̧pönä'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧tä̧ pättiyu'inä, Quiriat Arbanä ka̧cui̧nä̧tö̧ Juda ttö̧ja̧ttö korotu pönämä ja̧hua̧ta̧nö̧ ttoäre otahuiyä ppo̧'ö̧'inä̧ juȩnȩtä̧ ki̧na̧. 26ja̧hua̧nö̧tä̧ Jesúanä'inä ka̧cui̧nä̧tö̧ juätumä,Moladanä'inä,Bet Peletnä'inä, 27Hazar Sualnä'inä, Beersebanä'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧tä̧ otahuiyä ppo̧'ö̧ odi̧yä̧nä̧'inä̧.ja̧hua̧ta̧nö̧ ka̧cui̧nä̧tu̧ Siclagnä̧, Mecona ja̧hua̧ta̧nö̧ ttutahuiyä ppo̧u̧, 29Rimónnä̧ i̧nä̧, Zoranä̧ i̧nä̧, Jarmutnä̧ i̧nä̧, 30Zanoanä̧ i̧nä̧, Adulamnä̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ttutahuiyä ppo̧u̧nä̧ i̧nä̧, Laquisnä̧ i̧nä̧, ttiattiyunä̧ i̧nä̧ Azecanä̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ttötahuiyä ppo̧u̧ i̧nä̧, jua̧a̧nö̧ ja̧a̧ ka̧cui̧nä̧tu̧ Beersebattö ka̧ma̧nö̧ Hinom pa̧mä̧ro̧mȩ jubö. 31Benjamin isotu ttö̧ja̧mä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ Gebattö kä̧mä̧nö̧ yaacu jubö, Micmasnä̧ i̧nä̧, Aíanä̧ i̧nä̧, Betelnä̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ttutahuiyä ppo̧u̧nä̧ i̧nä̧. 32Anatotnä̧ i̧nä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧, Ananías, 33Hazor i̧nä̧, Rama i̧nä̧, Gitaim i̧nä̧, 34Hadid i̧nä̧, Seboim i̧nä̧, Nebalat i̧nä̧, 35Lod i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Ono i̧nä̧, dea jähuättö̧ puttähuä ttu̧ja̧ ttu̧jo̧mȩ pämäromȩ. 36korotu levitas ttö̧ja̧mä̧ Ka̧cui̧nä̧tu̧ Judá utahuiyänä̧ Benjamín isotu ttö̧ja̧ru̧ ttatta̧ra̧pe huȩtti̧pi̧nä̧ö̧.

Chapter 12

1pitu ji̧na̧a̧ Sserdotestö̧ttu̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ levitas ttö̧ja̧ttö̧ i̧nä̧ 'caachinä̧tu̧mä̧ Zorobabel, Salatiel i̧tti̧cu̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Jesúai̧cu: Serarías i̧nä̧, Jeremias i̧nä̧, Esdras i̧nä̧, 2Amarías i̧nä̧, Maluc i̧nä̧, Hatús i̧nä, 3Secanías i̧nä̧, Rehum i̧nä̧, Meremot i̧nä̧,4ki̧nä̧tö̧ Iddo i̧nä̧, Ginetón i̧nä̧, Abías i̧nä̧, 5Mijamín i̧nä̧, Maadías i̧nä̧, Bilga i̧nä̧, 6Semaías i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ Joiarib i̧nä̧, Jedaías i̧nä̧, 7Salú i̧nä̧, Amoc i̧nä̧, Hilcías i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ Jedaías i̧nä̧. pitu ji̧na̧a̧ Sacerdotestö̧ tturuhuotu pinä̧tu̧mä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ttȩsȩcuä̧u̧ Jesúa i̧ji̧nö̧ pä̧nä̧.8Levitas ttö̧ja̧mä̧ ji̧na̧a̧ Jesúa, Binúi i̧nä̧, Cadniel i̧nä̧, Serebías i̧nä̧, Judá i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Matanías i̧nä̧, adiu päu ra̧huä̧huänä̧ chu̧ä̧ri̧nä̧tu̧mä̧ ji̧na̧a̧, ttesȩcuä̧u̧cu̧ yorätecuäunä̧. 9Bacbuquías i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Uni i̧nä̧ ȩsȩcuä̧u̧cu̧. juatu ttiä a'cajo̧mȩ kä̧mä̧ni̧nä̧tö̧ ttaitähuä ko̧mȩjubu.10Joiacim jäo ji̧na̧a̧ Jesúamä̧, Joiacim, Eliasib jäo ji̧na̧a̧, Joiada jäo ji̧na̧a̧ Eliasibmä̧, 11Jonatán jäo ji̧na̧a̧ Joiadamä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ Jadúa jäo ji̧na̧a̧ Jonatánmä̧.12Joiacim ö̧ji̧nu̧ pä̧nä̧, saserdotestö̧mä̧ pitu ji̧na̧a̧tol, ttahuäröhuä tturuhuotumä̧ ji̧na̧a̧: Merariasmä̧ Serariás u̧ru̧hua̧ ji̧na̧a, Hananíasmä̧ Jeremias u̧ru̧hua̧ ji̧na̧a̧, 13Mesula'mmä̧ Esdras u̧ru̧hua̧ ji̧na̧a̧, Johanánmä̧ Amarías u̧ru̧hua̧ ji̧na̧a̧, 14Jonatánmä̧ Melicú u̧ru̧hua̧ ji̧na̧a̧, Ja̧hua̧ta̧nö̧ Josemä̧ Sebanías u̧ru̧hua̧ ji̧na̧a̧.15yaacu ti̧'chi̧apemä Adna mä̧ Harim u̧ru̧hua̧ ji̧na̧a̧, Helcaimä̧ Meraiot u̧ru̧hua̧ ji̧na̧a̧, 16Zacariasmä̧ Iddo u̧ru̧hua̧ ji̧na̧a̧, Mesulam mä̧ Ginetón u̧ru̧hua̧ ji̧na̧a̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ 17Zicrimä̧ Abías u̧ru̧hua̧ ji̧na̧a̧... Miniamíncu. Piltai mä̧ Moadías u̧ru̧hua̧ ji̧na̧a̧. 18Samúa mä̧ Bilga u̧ru̧hua̧ ji̧na̧a̧, Jonatán mä̧ Semaías u̧ru̧hua̧ ji̧na̧a̧, 19Matenai mä̧ Joiarib u̧ru̧hua̧ ji̧na̧a̧, Uzi mä̧ Jedaías u̧ru̧hua̧ ji̧na̧a̧, 20Calai mä̧ Salai u̧ru̧hua̧ ji̧na̧a̧, Eber mä̧ Amoc u̧ru̧hua̧ ji̧na̧a̧, 21Hasabías mä̧ Hilcías úrúhua̧ ji̧na̧a̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ Natanael mä̧ Jedaías u̧ru̧hua̧ ji̧na̧a̧.22Eliasib u̧ji̧nö̧ pä̧nä̧mä̧, Levitas ttö̧ja̧ Eliasib i̧nä̧, Joiada i̧nä̧, Johanán i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Judúa i̧nä̧ huȩyu̧tu̧ttu̧jö̧ni̧nä̧ö̧ ttahuaruhuä tturuhuotö a̧cua̧ru̧nä, ja̧hua̧ta̧nö̧ Sacerdotestö̧mä̧ hueyu̧tu̧ttu̧jö̧ni̧nä̧ö̧ ji̧na̧a̧ Darío Persia ttö̧ja̧ i̧sa̧ ruhuo u̧hui̧nö̧ pä̧nä̧. 23Leví isotö ttö̧ja̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ ttahuaruhua tturuhuotu i̧nä̧ huȩyu̧tu̧ttu̧jö̧ni̧nä̧ö̧ Crónicas cuyaru'tänä̧ Johanán u̧ji̧nö̧ pä̧nä̧ jubö, Eliasib i̧tti̧.24Levista turuhuotömä pitö pö̧nä̧ ji̧naä̧ Hasabias, Serebias karamä Jesua Kamiel i̧tti̧ yitucu jinä̧yö̧mȩte ttö̧jäucu päiö ttä'ca jö̧mȩ kä̧mä̧dinä̧tö̧; ra̧ö̧kä̧nö adihua'a pättapä'ö; kara'anä kätu̧cu ädätäcuä huärö, David Dios u̧ma̧huöya̧ hueinö̧nä̧tä esetö 25Matanias Inä, Bachuquias Inä, Obadias Inä; Mesulam Inä, Talmon Inä karamä̧ Acub, pitömä̧ hua'adö rutähuä o̧ca̧ apa'tiyä'ca tö'canänö tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ ji̧na'a 26O'catoinä juätömä̧ Joacim , Josua Itti, Josadac öjidnö pä̧nä ka̧cunä̧tö̧ ja̧u̧numä hueähuä ra̧hua̧ Nehemia hueinö mo̧rö̧ Esdramä Dios pä'ö huene jiäcuä huä Isä̧ Ja'anä̧ hueyöcuä̧ Isaa̧ pinö.27jerulasen otahuiyä jareächi'önä ttaditinömä,levisoturu usinätu ttö̧ja̧mä̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ o̧di̧yä̧nä̧ jö̧ta̧nö̧,jerusalen otahuiyära̧ tti'cächatö pä'ö jareächi'önä ttaditinö eseunu pä'cäri jȩtta̧ pä'ö.adiunu i̧jȩcuä̧nö̧nä̧ jȩpö̧ kä̧nö̧,coräuttu adicuä o'tanä cua'ö ra̧'ö̧ kä̧nö̧,'porähuobu'inä, jąhuątąnö korojue 'porähuä'inä. 28jerusalén otahuiyä päcuäda ttoecuächönä ca̧ca̧cui̧nä̧tö̧ ra̧huä̧huä̧ sotu päcuotutä,ja̧hua̧ta̧nö̧ Netofatitas sotu ttö̧jo̧mȩ otahuiyänä'inä.29Bet Gilgalttö i̧nä̧ ichinä̧tö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Geba rȩjȩttö̧ i̧nä̧, Azmavet ttö i̧nä̧, ra̧hua̧hua̧ ttö̧ja̧mä̧ odehuiya ppo̧u̧ 'tö̧tti̧na̧ ji̧na̧a̧ Jerusalén utahuyä jäyänä, 30Sacerdotes ttö̧ja̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ levitas ttö̧ja̧ i̧nä̧ surojunä̧ ttu̧ju̧nä̧ru̧ tucäuicuinä̧tö̧, ja̧u̧nö̧ o'caa ttö̧ja̧ surojunä̧ ttu̧ju̧nä̧rö̧ tucuicuinä̧tö̧, apatiyä i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ utahuiyä ttoecua'ca i̧nä̧.31ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧ jȩpi̧nö̧sä̧ Juda utahuiyänä̧ hueähuä ttö̧jä̧ utahuyä ttoecuä'ca huä̧mȩ 'cattächönä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ ri̧ö̧ ra̧huä̧huä̧ todäre jo̧mȩnä̧ o'inö̧sä̧ adihua päö jȩtta̧pe. Yaatemä̧ utahuiyä ttoecuäbi u̧juo̧ja̧nä̧ päteucu ji̧na̧a̧ Muladar apate ka̧a̧cu̧.32Osaías i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Judá utahuiyä ttu̧ja̧ tturohuotöttu i̧nä̧ 'chi̧nä̧tö̧ o'canä̧, 33juätö tto'canä̧ 'chi̧nä̧tö̧ Azarías i̧nä̧, Esdras i̧nä̧, Mesulam i̧nä̧, 34Judá i̧nä̧, Benjamín i̧nä̧, Semaías i̧nä̧, Jeremias i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ Sacerdotes tti̧tti̧mö̧ korotupu̧nä̧ 'chi̧nä̧tu̧ trompeta 'chu̧ä̧rä̧nö̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ Zacarías, Jonatán i̧tti̧ Semaías i̧tti̧, Matanías i̧tti̧, Micaías i̧tti̧, Zacur i̧tti̧, ya̧tȩ Asaf isotö i̧sa̧.36jua̧ta̧nö̧ ka̧cui̧na̧tö̧ Zacarías ahuaruhuä, Semaías i̧na, Azareel i̧nä̧, Milalai i̧nä̧, Gilalai, Maai i̧nä̧, Natanael, Judá i̧nä̧, Hanani i̧nä̧, ra̧tta̧pe jȩä̧cuä̧huä̧ David iare ra̧huä̧hua̧ Dios u̧mu̧ä̧ya̧. Escras huȩyu̧cuä̧ ttu̧ja̧ i̧sa̧mä̧ juätu tta'canä̧ 'chi̧nö̧. 37ajiya huerächome päu pättome apatenä̧ 'caachinä̧tu̧ jueunä̧ David utahuya 'caachäcuähuäcänä̧ utahuiyä ttoecuä'ca 'caachome, David ojuisode pätenä̧, ajiya apatenä Oriente pätecu.38ja̧hua̧ta̧nö̧ kara ra̧hua̧hua̧ adiu päu jȩttu̧mä̧ karanä̧ 'chi̧nä̧tu̧. ttu̧mä̧ utahuiyä ttoecuä'ca huä̧mȩnä̧ tto'canä̧ chi̧nö̧sä̧ ttu̧ja̧ korotu pu̧nä̧cö̧, ocurä kuähua isode riodenä̧, cähueomȩ utähuiyä ttoecuä'canä̧ i̧nä̧, 39ja̧hua̧ta̧nö̧ Efrain apatenä̧ i̧nä̧, täbosa apatenä̧ i̧nä̧, po̧i̧ apatenä̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Hananeel oju isode riodenä̧ i̧nä̧, isode riode cien pättodenä̧ i̧nä̧, Ovejas apate jobu, ja̧hua̧ta̧nö̧ ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧ Guardia apate päu pättomȩ apatenä̧.40ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ adihuä juei ra̧huä̧huä̧ iyätumä ta̧jucuäinätä Dios ojusodenä ttö̧ja̧cua̧ pä'ö ȩmi̧nä̧tö̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ chö̧jo̧mȩ ȩmi̧nö̧sä̧ ttö'inä su̧ro̧da̧u̧ ju'totucu ttöcö ichinätu. 41ttö̧ja̧cuome ȩmi̧nä̧tö̧ sacerdotes huotu'inä: Eliacim'inä, Maasías'inä, Miniamín'inä ,Micaías'inä, Elioenai'inä, Zacarias'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ Hananias'inä, trompetascumä, 42Maasías'inä, Semaías'inä, Eleazar'inä,Uzi'inä, Johanan'inä,Malquias'inä,Elam'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ Ezer'inä.ttu̧ru̧hua̧ a̧'cua̧rö̧nä̧ hu̧a̧ Izrahíascö ra̧'i̧nä̧tö̧ ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧mä̧.43juätumä̧ ri̧ö̧ jähuä kuicu iyähuä iyinä̧tu̧ ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ esehuinä̧tö̧, Tö̧ä̧nä̧hua̧ DIOS ri̧ä̧nä̧ tteseunä̧ jȩa̧ttö̧, na̧tu̧ i̧nä̧ ppo̧ä̧tö̧ i̧nä̧ esehuinä̧tö̧. ri̧a̧na̧ tteseumä̧ Jerusalénttö̧nä̧ otonä̧nö̧ rä̧i̧pö̧nä̧ esehuinä̧tö̧.44ö̧mä̧tö̧rö̧ ö'inätö ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ korojue ttiyu juei hua'adö rötähuo̧ca̧ tta̧ttä̧ra̧ pä'ö,.cuähuä ä̧cuomenä jähuä'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ diezmos iyähuä'inä,sacerdotes huoturu hueähuä huȩnȩttö jäepö ji̧na̧ korojue ttö̧ca̧ca̧ta̧ pä'ö ttöäre päiönä ja̧hua̧ta̧nö̧ levita sotu'inä.otahuiyä tö'cönänö ka̧cu̧ pättiyunä hueähui'inä ya̧cupunä ttadita pä'ö.sacerdotes huoturumä Júda ttö̧ja̧mä̧ esehuinätö ja̧hua̧ta̧nö̧ juätutä ttä'canä kä̧tö̧ levita sotu'inä. 45Ttu̧ru̧hua̧ Dios öäre adicuä'inä aditinätö ,ja̧hua̧ta̧nö̧ suroju jȩpö̧ icu adicuä'inä,David hue'ö ö̧jö̧ni̧nö̧ päötanö ja̧hua̧ta̧nö̧ i̧tti̧ Salomon'inä,ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja'inä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧tä̧ jȩpi̧nä̧tö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ apate tta̧huä̧rä̧cuähuä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧.46recuo pä̧nä̧ jo̧mȩnä̧,Davidmi̧nä̧ ö̧ji̧nö̧'pä̧nä̧'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ Asafminä̧ ö̧ji̧nö̧'inä̧,ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ hueähui'ina,ja̧hua̧ta̧nö̧ eseunu ra̧huä̧huä̧'inä ki̧na̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ adiunu eseujȩä̧cuähuä'inä. 47Zorobabel ö̧ji̧nö̧ mo̧ro̧ pä̧nä̧'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ Nehemías ö̧ji̧nö̧ pä̧nä̧'inä,ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧mä̧ mo̧ro̧ ttöcua pä'ö iyinätö̧ o'catoinä Israel ttö̧ja̧mä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ apate ä'ca tta̧rä̧cuähuä ttö̧ja̧rö'inä,levita soturu ttu̧cuȩ ttiya pä'ö jö̧'inä imicunä 'quȩ'ȩpö̧ ku̧ni̧nä̧tö̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ Aarón ahuäröhuä 'coturu ttiya pä'ö'inä ji̧yȩtȩ 'quȩ'ȩpö̧ ku̧ni̧nä̧tö̧ levita sotumä.
Chapter 13

1ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ ttö̧ja̧ ttä̧ju̧cuä̧ra̧nä̧ Moises öäre cuyäru'tä ucuocuinätu.jua'anämä huȩyu̧cua̧ pi̧na̧ ya̧tȩ pä'ö'inä Amonita i̧sa̧mä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Moabita i̧sa̧'i̧nä̧ Diosrö ucuocu ttö̧ca̧ca̧cuomemä ya'atecutä dottächa pä'ömä jo̧ca̧na̧. 2pi̧yȩmä̧ ji̧na̧ Israel ttö̧ja̧ Israel ttö̧ja̧ panppä̧cö'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ ajiyacö'inä ttichocomeno̧mȩnä̧,ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧tä̧ Balaamrötä ucuocuinätö ji̧na̧ Israel ttö̧jrö̧ suronä pä'ä'cha pä'ö.ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä,Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä adihuäjueitä juo'epinö suroju jä̧ji̧mä̧. 3o'catoinä ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧rö̧mä̧ Israelttömä rä'epö icuinätö yotäcu hueähuä huȩnȩ ttä̧ju̧cu̧ta̧nö̧.4jitämä,pi̧yȩ ä'canämä,sacerdotes hua̧ Eliasibmä,'chö̧ä̧rä̧cuä̧huä̧sa̧ ji̧na̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ojusodenä cuäcuähuä hua'adö ku̧nä̧huä̧ o̧ca̧huiyä.Tobias tö'cö a̧huä̧rö̧hua̧ pinö. 5Tobiasrömä ttö̧cuä̧ hua'adö rö̧tä̧huo̧ca̧ ri̧o̧ca̧ jȩpö̧ iyinö Eliasibmä,cuäcuähuä o̧tȩ ttiyu hua'adö ttuteinome ji̧na̧ ä'canämä juä̧nemä̧, incienso'inä,järe'inä,ja̧hua̧ta̧nö̧ cuäcuähuä o̧tȩ Diezmosnä ttiyu'inä,jareö vino'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ a̧dȩ isoya'inä,ja̧u̧mä̧ levi soturu pä̧tȩtö̧ ku̧nä̧hui̧na̧,ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧'inä,apate tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ sacerdotes huoturu ppädäcuähuä'inä.6ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pi̧yȩ o'cajuiyönä pä̧nä̧mä̧,Jerusalen otahuiyänämä ko̧cupinösä ttömä.täcu rö̧hua̧ Artajerjes treinta y dosnö a̧'ȩ päiomenä, Babilonia rö̧hua̧ ttömä ja̧u̧ rö̧hua̧ ö̧ja̧ 'chi̧nö̧sä̧.koro 'cuäopinö o'ca,rädopa pä'ö rö̧hua̧rö̧ jä'epinösä,ja̧hua̧nö̧ 7ja̧'a̧ttö̧ Jerusalen otahuiyära̧ ppa̧'a̧chinösä.Dios ojusode ö̧mi̧ isaränä ttö̧cuä̧ rötähua ya'ate Tobiasrö aditu iyö Eliasib siuronä jȩi̧na̧ ttu̧'ȩpä̧rä̧chi'inösä.8ri̧ä̧nä̧tä̧ pä̧i̧cuächi'inösä ja̧hua̧ta̧nö̧ ttö̧cuä̧ rötähuome ö̧mi̧ rä'eö icuinösä o'cajuiyönä Tobias öäre räepinönä. 9o̧ca̧hui̧yä̧ o'cajuiyönä suroju ka̧cu̧ jȩpu̧ tticua pä'ö hue'inösä ja̧hua̧ta̧nö̧ Dios ojusode jähuä järe pä'itanö jareönä juȩna.ȩ ku̧ni̧nö̧sä̧,cuäcuähuä o̧tȩ ttiyinö'inä, ja̧hua̧ta̧nö̧ incienso'inä.10ja̧hua̧ta̧nö̧ ttu̧cuä̧ levi soturu ttiya pä'o jä̧ji̧mä̧ 'kä̧'chö̧ icuocoto pinätö pä'ö huo̧juä̧chi'inösä,ja̧hua̧ta̧nö̧ ya̧cupunä tti'ättiyura̧tä̧ chi̧nä̧tö̧,levi sotu'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ ra̧huä̧huä sotu'inä ji̧na̧ aditätu pinätu. 11ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ su̧ro̧da̧ö̧ huoturu ucuocu pä'inösä:"¿Dios ojusode tocu ja̧'a̧ icuicua ja̧'a̧ttö̧?"chö̧ca̧ca̧ti̧nä̧hö̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ aditu ttö̧ja̧cua̧ pä'ö chu̧ju̧ni̧nä̧hö̧.12ja̧hua̧nö̧ diezmo iyähuä i'quächinätö cuäcuähuä o̧tȩ o'catoinä Judá ttö̧ja̧mä̧,vinosoya jareoya'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ i̧so̧ca̧ hua'adö rötähuo̧ca̧ jähuä a̧dȩ isoya'inä. 13Selemiasrö kö̧ni̧nö̧sä̧ cuäcuąhuä tta̧huä̧rä̧cuähuä sa̧ ö̧ja̧ pä'ö ,sacerdotes hua̧rö̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ Sadoc'inä ,huȩyu̧cuä̧ i̧sa̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ levo sotuttumä,Pedaiasrö.Hanan'iná̧ ki̧nö̧ juätutä ttippeyänä,Zacur i̧tti̧,Matanias i̧tti̧,tta̧'cua̧ huȩnä̧rä̧tö pä'ö päinä̧ö pättinä̧ö̧.ttesecuinähö̧rö ttäre ȩpö̧ iyö ji̧na̧ ttaditähuämä . 14amocuädittö ,CHö̧ä̧nä̧hua̧ Dios,pi̧yȩ jähuänä ja̧hua̧ta̧nö̧ adihuä juei cuojusodenä'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ jua adicuänä'inä jȩchȩiyumä cunuchi'ä.15ji̧yȩ mo̧ro̧mä̧ Judá ttö̧ja̧rö topinö̧sä̧ ttömä 'cuä'ächi'ö pä̧cuähuä mo̧ro̧ uva 'cuȩcuähuome tti̧'cuȩcua̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ cuäcuähu o̧tȩ ri̧ä̧nä̧ pönä tti'cächa,ja̧hua̧ta̧nö̧ asno ö̧huä̧mȩ rotö tyi'cächa,ja̧hua̧ta̧nö̧ vino isoya'inä,uva'nä,higo'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ ämäcu juei o'cajuiyönä,Jerusalen otahuiyä jacuä i'cachinätö 'cuä'ächi'ö pä̧cuähuä̧ mo̧ro̧.ttömä ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ cuäcuähuä ttiyä'cha pä'ö ucuo̧cuärinösä̧.16¡Jerusalen otahuiyänä ka̧cuinätu̧ Tiro ö̧mätu̧mä̧ po̧i̧rö̧'inä i'cächinätö ja̧hua̧ta̧nö̧ cuäcuähuä'inä o'cahuiyö ka̧cu̧,ja̧hua̧ta̧nö̧ Juda ttö̧ja̧rö̧ micuänä pä'ö iyinätu 'cuä'ächi'ö pä̧cuähuä mo̧ro̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ otahuiyänä'inä! 17ja̧hua̧nö̧ Juadattö tturuhuotucu pä'ähuinösä:"¿ucutu pi̧yȩ suroju jȩpö̧ cu̧jä̧tucumä̧ däje ja̧'a̧ttö̧,'cuä'ächi'ö pä̧cuähuä mo̧ro̧ ttucuotoca jȩpö̧? 18¿cuä'otucu̧tu'inä jȩtto̧cu̧nu̧ tä̧ji̧ pi̧yȩmä̧? ja̧hua̧ta̧nö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios,¿pi̧yȩ suroju i'cächocupinö täji̧ ujuturu,ja̧hua̧ta̧nö̧ po otahuiyänä'inä ?'cuä'ächi'ö pä̧cuähuä mo̧ro̧ ttucuotoca jȩpö̧ Israelnä yabocutä Dios ö̧ä̧i̧ i'cächätujä ucutumä jitämä."19'cuä'ächi'ö pä̧cuähuä mo̧ro̧ ä'canä Jerusalen otahuiyä apatenä yo̧i̧'i̧na̧ yotäcutä,apatiyä mö̧ȩpö tticua pä'ö hue'inösä ja̧hua̧ta̧nö̧ baecuächu juiya pä'ö 'cuä'ächi'ö pä̧cuähuä mo̧ro̧ 'cuä'opome jöbö.apatiyänä chumuhuäyotuttö koroturu ku̧ni̧nö̧sä̧ ämäcö juä ya'ate pä'ö'inä ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ doächu juiya pä'ö. 20järe iyähuä ttö̧ja̧'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ 'quä̧hu̧nä o'cajuiyönä järe micuänä pä'ö iyähuä ttö̧ja̧'i̧nä̧ Jerusalen otahuiyä ö̧mi̧ todärenö päiönä ca̧ca̧cuinä̧tö21ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttömä jidähuinä̧ö̧:"¿ttoecuäbä ö̧mi̧nä̧ dä̧bö̧ pä'ö ttö̧ca̧ca̧cua̧ttö̧?pä'äjitanö jȩttuttumä,chö̧mö̧nä̧tä̧ 'chudä̧däcuä̧ö̧!"jua ya'acu ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧tä̧ kä̧mä̧dö̧,'cuä'ächi'ö pä̧cuähuä mo̧ro̧mä̧ ppa̧'a̧chocotupinätu̧. 22ja̧hua̧ta̧nö̧ suroju jȩpö̧ tticua pä'ö levita soturu hue'inösä,ja̧hua̧ta̧nö̧ apatiyu ttä'a̧rö tticha pä'ö'inä,'cuä'ächi'ö pä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧ ucuotunu jȩta̧ pä'ö,ja̧hua̧ta̧nö̧ pi̧yȩ jähuänä ttorö'inä amucuädi,CHö̧ä̧nä̧hua̧ Dios,ja̧hua̧ta̧nö̧ re rö̧jö̧nä̧ topittö ttörö repeäcuähuä cu̧ju̧nä̧ro̧mȩttö̧ chesecuinö jähuänä.23ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ jua̧ta̧nö̧ topinö̧sä̧ Judios ttu̧ja̧ ttirecua ȩmä̧tu̧ru̧ na̧tu̧ Asdod ttu̧ja̧cu̧, Amón i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Moab i̧nä̧. 24tti̧tti̧mu̧ttö̧ korotu punä̧mä̧ Asdod tti̧jhuȩnȩ huirähuinä̧tu̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ ja̧a̧na̧ Judá tti̧huȩnȩmä̧ ttihuirähuiyunä̧ ji̧na̧ö̧, koro utahuiyä tti̧huȩnȩtä̧ huirähuinä̧tu̧.25ja̧hua̧ta̧nö̧ ta̧ju̧ pätiattu pädinä̧cu̧, surojunä̧ i̧nä̧ päu chu̧ju̧ni̧nä̧u̧, cuäinö̧sä̧ korotu pu̧nä̧ru̧mä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ ttuhuo'chenä̧ i̧nä̧ 'ti̧nȩpi̧nä̧ö̧. Dios i̧mi̧nä̧ pättunä̧ jȩchi̧nä̧ö̧:"cui̧tti̧mö̧ nä̧tu̧ru̧ i̧nä̧ u̧mä̧tu̧ru̧ i̧nä̧ i̧tti̧cuo̧co̧tu̧jä̧, tti̧tti̧mö̧ nä̧tu̧ i̧nä̧ ȩmo̧co̧tu̧ttäcuotu cui̧tti̧mö̧ru̧ i̧nä̧ ucuturu i̧nä̧. 26¿surojunä̧ jȩpo̧cu̧pi̧nö̧ Salomónmä̧, Israel ru̧hua̧mä̧, pitu nä̧tu̧ jähuänä̧? pi̧jä̧ pa̧cu̧nä̧, ru̧hua̧ ju̧ta̧nö̧ hua̧mä̧ tohuina̧a, ja̧umä̧ Dios repeinä̧cu̧. ja̧hua̧nö̧ ja̧a̧ttö̧ Diosmä ru̧hua̧ u̧ju̧ni̧nä̧cu̧ israel o'cajuiyunä̧. recuo jo̧ca̧tä̧, ichäcuähuotu i̧rȩcua̧tö̧ suroju jȩu̧nä̧ jȩtti̧nä̧cu̧. 27¿jȩta̧pe ja̧a̧, jua̧a̧nö̧ ja̧a̧mä̧, ucuturu ä̧ju̧cu̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ pi̧yȩ suroju jȩpu̧, DIosru toicu ja̧a̧cu̧ surojunä̧ jȩpu̧ pitu ichäcuähuotucu tirecua ȩmö̧?"28ya̧te Joiada i̧tti̧mö̧ttö̧, Eliasib i̧tti̧, sacerdote juȩi̧pa̧, Sanbalat Horonita ttu̧ja̧ i̧sa̧ u̧jo̧ri̧ ji̧na̧a̧. jua̧ta̧nö̧ ja̧a̧nä̧, chiä'camȩttö̧ pporäduchicui̧nä̧cu̧. 29amocuädi juäturu. chu̧ä̧nä̧hua̧ Dios, juätumä̧ Sacerdocio jähuä ya̧tta̧hua̧'cha̧ttö̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ sacerdocio jähuä esecu jȩä̧cuä̧huä̧ levitas jähuä i̧nä̧.30jua̧ta̧nö̧, o'cajuiyunä̧ kara̧ jähuättö tucuchicui̧nä̧ö̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ kö̧ni̧nö̧sä̧ ttaitähuäpunä̧ sacerdotes ttö̧ja̧nä̧ i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Levitas ttu̧ja̧nä̧ i̧nä̧, ttaitähuä pu̧nä̧ ya̧cu̧pu̧nä̧ru̧, 31huaadu ku̧ni̧nö̧sä̧ dau okurä kuähuä dau odiyä kuicu iyähuä pa̧tȩcuä̧chomenä̧ tiyape ja̧hua̧ta̧nö̧ chiäre a̧cumȩnä̧ jähuä i̧nä̧, amocuädi ttöru, Chu̧ä̧nä̧hua̧ Dios, adiunä̧.

Esther

Chapter 1

1Asuero ru̧hua̧ jö̧nä̧ hueinö pänä (ja̧u̧ ru̧hua̧ Asueromä̧ India rȩjȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ oto Etiopía rȩjȩ jubö 127 rȩji̧yä̧ jo̧mȩnä̧ ruhuome hue'inö),2Ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ ru̧hua̧ Asueromä̧ isopäi'önä i̧dȩä̧cä̧ ruhuo dȩä̧cä̧nä̧ pä̧mä̧di̧nö̧ ötahuiyä 'quiyönä adicuome Susanä.3Huäbocuä a̧'ȩ päi'önä ruhuo huea'a, o'catoi'önä chutäcu tö'cönä aditätucu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mö̧huäyotucu pä'cäri ku̧ni̧nö̧. Persia rȩjȩttö̧ su̧ro̧do̧u̧'i̧nä̧, Media rȩjȩttö̧ ru̧hua̧cu̧ tö'cönänö aditätö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧huä̧jä̧nä̧ ruhuo hue'ätö'i̧nä̧ ja̧u̧tä̧ ä'ca jo̧mȩttö̧.4Uruhuo öadihuä'i̧nä̧, ucuo öadihuä recuo mo̧ro̧ 180nö̧ mo̧ro̧ hueä'iji'i̧nä̧ ijepinö.5Ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧ jo̧mȩ päi'omenä, sietenö̧ mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ pä'cäri ku̧ni̧nö̧. Susa ötahuiyättö ruhuodenä aditätömä o'catoi'önä 'chi̧nä̧tö̧, böottö kä̧mä̧dö̧ ji̧'chi̧cha̧hua̧ jubö cä'ädö. Ja̧u̧ pä'cärimä ki̧na̧'a̧ ruhuode u̧mi̧ isarä cuähuä ka̧cuo̧mȩttö̧.6U̧mi̧ isarä cuähuä ka̧cuo̧mȩmä̧ a̧'cua̧cui̧'i̧na̧'a̧ pö̧jä̧ta̧ tȩä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧, tuhuoppönö jä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧, lino pättö appiyättö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tädönä tuhuöttö'i̧nä̧, orottö adicu o̧bö̧'i̧nä̧ jueö isä'ca mármol pättöjueittö adicuä'canä äcu rö̧ni̧nä̧tö̧. Pä̧cuä̧huä̧cä̧'i̧nä̧ orottö'inä̧ plata'inä adicuäcä̧ ki̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kȩdä̧huä̧jä̧mä̧ mármolttö'inä, madreperlatt'inä (nácar pä'ö'inä ottö) ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adoquinesttö'inä adicuina̧'a̧.7Ahuähuämä oro o̧'ta̧nä̧ iyähui'ina̧'a̧. Yo̧'ta̧tȩ pö̧nä̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isopäi'önä rö̧i̧na̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ adihuä i̧sa̧ jo̧mȩttö̧.8Vino ttahuömä pähuä huȩnȩ pähuächina̧'a̧cu̧ ahuinätö̧. "Ya̧tȩ'i̧nä̧ ahui pä'ömä hue'ocö pinö." Ru̧hua̧mä̧ hue'ö ku̧ni̧nö̧ o'catoi'önä̧ ruhuodenä aditä'ijätömä, ttä̧tȩpä̧ö̧ yotucunä adiu ttesehuomenä jȩtta̧ pä'ö.9Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ruhuaju Vasti'inä ru̧hua̧ Asuero ruhuo hueodenä aditätö nä̧tu̧cu̧ päcäri ku̧ni̧nä̧ju̧.10Sietenö mo̧ro̧ päi'omenä ru̧hua̧mä̧ vino ahuomenä esehuächi'önä päi'äcu Mehumanrö'i̧nä̧, Bitzarö'i̧nä̧, Harbonarö'i̧nä̧, Bigtarö'i̧nä̧, Abagtarö'i̧nä̧, Zetarö'i̧nä̧ Carcasrö'i̧nä̧ (sietenö huotö chutäcu tö'cönänö aditö ppä̧'ä̧dä̧rä̧tö̧rö̧,), pä'inö,11chä'ca jo̧mȩ ruhuaju Vastirö isopäi'önä cu'uttähuäcu i'cächätucuiju. Ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chutäcu tö'cönänö aditö kuadihuä i̧jȩpa̧ pä'inö, kuadihuämä juiyo adihuinäju̧.12Ja̧'hua̧nö̧ ä̧tȩpa̧'a̧nä̧, ruhuaju Vastimä ru̧hua̧ o'ätucuiju pä'ö huȩä̧jä̧u̧ jittähuäcuamä ötähui'inä̧ju̧. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ru̧hua̧mä̧ rö̧ȩnä̧ ra̧huä̧ri̧pinö, jacuänättö̧ ö̧'ä̧i̧mä̧ räo'önä päi'önä.13Ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ ru̧hua̧mä̧ huo̧juä̧tö̧ pä'ö ttu̧huo̧juä̧ö̧rö̧ jä'epö ä̧ju̧cui̧nö̧, mo̧ro̧ jähuä'inä huo̧juä̧tö̧rö̧ (isopäi'önä̧tä̧ ru̧hua̧ o'catoi'önä hueähuä huȩnȩ'i̧nä̧ ro̧ȩcuä̧ huȩnȩ'i̧nä̧ huo̧juä̧tu̧cu̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ jȩpi̧nö̧)14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧cu̧ tö'cönänö aditätömä pitö ji̧na̧'a̧ Carsena'i̧nä̧, Setar'i̧nä̧, Admata'i̧nä̧, Tarsis'i̧nä̧, Meres'i̧nä̧, Marsena'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Memucán'i̧nä̧, sietenö jo̧mȩnä̧ huotö ruhuotö Persia rȩjȩnä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Media rȩjȩnä̧'i̧nä̧. Jahuätömä ja̧u̧cu̧ todeunä aditätömä, uruhuo hueome jacuättömä ttaditähuämä korottö'i̧nä̧ yabonänö jö̧ aditinätö̧.15Hueähuä huȩnȩ huea'acu jȩpö̧mä̧ ¿Ruhuaju Vastirumä tocu jȩttö̧'a̧nö̧ttö̧ ru̧hua̧ Asuero huȩä̧jä̧u̧ jittähuomenä kutähue'äja'amä?16Memucanmä ru̧hua̧cu̧ aditätö'inä ttä'ca jo̧mȩttö̧ pä'inö: " Ruhuaju Vastimä suro ru̧hua̧rö̧tä̧mä̧cö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧jä̧ rȩjȩ ru̧hua̧ uruhuo huȩä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ o'catoi'önä̧rö̧tä̧ to'ija̧'a̧cu̧ jȩpä̧ju̧.17Isopäi'önä ruhuaju jȩjä̧ji̧ jähuämä nä̧tö̧mä̧ o'catoi'önä̧tä̧ ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧. Jahuätö nä̧tö̧mä̧ ja̧u̧ jähuänä ttirecuomö̧rö̧mä̧ kö'cocotö ttäcuotö. Jahuätömä pättäcuotö: Ru̧hua̧mä̧ ä'ca jo̧mȩ ki̧'cha̧ pä'ö ä̧tȩpa̧'a̧nä̧, 'cho̧ko̧ju̧ päjäju.18Ja̧u̧ mo̧ro̧ ni̧pä̧chä̧cua̧'a̧ ä'canä, Persiattö'inä Mediattö'inä ucuo nä̧tö̧ ruhuaju jjȩjä̧ji̧ huȩnȩ ä̧ju̧cuä̧tö̧mä̧ ja̧u̧ huȩnȩtä̧ pättäcuotö ru̧hua̧cu̧ tö'cönänö aditätörömä. Rö̧ä̧nä̧ kä̧cua̧'a̧ kö'cöjui'ö ra̧huä̧rä̧cuä̧huä̧mä̧.19Ru̧hua̧ esehuächi'önä jö̧ttö̧mä̧, ucu päcu huȩnȩ huecua pä'äjusä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Persas ttö̧ja̧ttö̧ Medas ttö̧ja̧ttö̧ hueähuä huȩnȩ huȩyu̧cua̧'a̧cu̧ jä̧cua̧'a̧, ja̧u̧mä̧ si'epömä icuähuoca'a jä̧cua̧'a̧, Vasti'inä ucu cua'ca jo̧mȩmä̧ ichocoju käcuaju. Ru̧hua̧tä̧ karaju ruhuaju jahuäjuttö'inä yabonänö huajurö u̧ju̧nä̧cua̧.20Ru̧hua̧ päö huȩnȩ uruhuo hueome o'cajuiyönä jiähuäcuähui'omenä, tti̧rȩcua̧mö̧mä̧ o'catoi'önätä̧ ttirecuomö̧rö̧mä̧ ttucuo ttiyäcuotö, ucuo ku̧nä̧rö̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ ucuo jui̧'ä̧ jubö cä'ädö."21Ru̧hua̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ruhuo hue'ätö'inä ja̧'hua̧nö̧ päji̧mä tteseunä ji̧nä̧u̧. ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Memucan päjita'anötä̧ jȩpi̧nö̧ ru̧hua̧mä̧.22Ja̧u̧mä̧ huȩyu̧cuojämä juä̧jä̧mä̧ jä̧ttä̧yä̧jä̧tä̧ hue'inö, tti̧rȩjä̧ pönä ka̧cuä̧tö̧ tti̧huȩyu̧ta̧'a̧cu̧. Ja̧u̧mä̧ u̧mä̧tö̧ yotucunä̧rö̧mä̧ isode uruhuotö jö̧nä̧ ttö̧ja̧cu̧nä̧ hue'inö. Pi̧yȩ pähuä huȩnȩmä̧ ru̧hua̧ huȩä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ ttucuocua'acu huȩyu̧cui̧'i̧na̧'a̧.Esther
Chapter 2

1Pi̧yȩ 'cuäopäji o'ca'a, ru̧hua̧ Asuero ö̧'ä̧i̧ pȩjä̧mecho̧mȩnä̧, Vastirö a̧mö̧cuädö kä̧nö̧ jȩji̧nö̧'i̧nä̧ a̧mö̧cuädinö̧. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuäjuru pähuä huȩnȩnä̧ to'ija̧'a̧cu̧ päinö'i̧nä̧.2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ u̧mö̧huäyotö churutä ppä̧'ä̧dä̧rä̧tö̧mä̧ pä'inä̧tö̧: "ru̧hua̧ irecua päi'önä̧ nä̧tö̧ uborö jerupättö a̧'cua̧cuä̧tö̧ttö̧ ttusu'anö̧ ja̧'a̧.3Ru̧hua̧mä̧ uruhuo huȩä̧jä̧ jä̧ttä̧jä̧ ruhuotö jö̧nä̧ ttö̧ja̧cu̧nä̧ o'ö u̧ju̧na̧ pä'ö ja̧'a̧, nä̧tö̧ a̧'cua̧cuä̧tö̧rö̧ Susa ötahuiyättö̧ harén pättomȩ huodenä̧ nä̧tö̧ muäyotö a̧'cua̧cuä̧tö̧rö̧ ca̧ca̧tö̧ ttu̧ju̧na̧ pä'ö, ru̧hua̧cu̧ tö'cönä̧nö̧ aditö Hegai ru̧hua̧ i̧rȩcua̧mö̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ tta̧huä̧rö̧nä̧ hue'ätucui, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isähua'i̧nä̧ i̧yä̧cua̧.4Mö̧ä̧yaju ru̧hua̧ eseunä̧ huajumä̧ päji'önä̧ ku̧nä̧huä̧cua̧ju̧ Vasti ku̧ji̧nö̧ o'comȩ." Pi̧yȩ pättömä̧ ru̧mä̧ juiyo eseunä̧ ji̧nä̧cu̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpi̧nö̧.5Ya̧tȩ judío ttö̧ja̧sa̧ Susa ötahuiyänä̧ ki̧nö̧, ja̧u̧mä̧ Mardoqueo ji̧na̧'a̧, Jair i̧tti̧, Simeón ö̧do̧ jua'a Cis ö̧do̧, Benjamín ahuaruhuä 'cotö i̧sa̧.6Ja̧u̧mä̧ Jerusalénttö̧ ttȩmipä̧u̧cu̧ tti'cächinä̧cu̧, jitö judas rȩjȩttö̧ ru̧hua̧ Jeconíacu̧ yo̧mȩtȩnä̧ tti 'cächinä̧u̧cu̧ Babiloníattö̧ ru̧hua̧ Nabucodonosor cärenä̧ pȩjä̧tö̧ jö̧nä̧ ȩpi̧nä̧u̧cu̧.7Ja̧u̧mä̧ Hadasarö tta̧'a̧ri̧nö̧ jahuäjumä Ester ja̧'a̧, i̧mi̧ya̧ ittoju, isopäi'önä̧ jahuäjumä̧ kä'o'i̧nä̧ ka̧ju̧'i̧nä̧ to!inä̧ju̧. Jahuäju möäyajumä̧ kuadihuämä̧ juiyo adihuinä̧ju. Mardoqueomä̧ chutä a̧mö̧nä̧ ittiju päi'önä̧ ȩmi̧nä̧cua̧.8Ru̧hua̧ hueäji huȩnȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ päji huȩnȩ'i̧nä̧ jittähuomȩnä̧, nä̧tö̧ möäyorö recuätörö Susanä̧ huode ruhuodera̧'a̧ ttȩpi̧nä̧u̧. Hagai tta̧huä̧rö̧nä̧ huettinä̧u̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧ ö̧ Esterö'i̧nä̧ ruhuodera̧'a̧ ȩpä̧jä̧'cotö, nä̧tö̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ Hegai tta̧huä̧ra̧jö̧ pä'ö.9Möäyajumä̧ ja̧u̧ esehuomȩnä̧ ki̧nä̧ju̧, ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ ja̧u̧cu̧ esecuinä̧ju̧. Yotäcu tujuähuäcuähua'i̧nä̧ iyö kä̧nö̧ ku̧cuȩ'i̧nä̧ iyinä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ ruhuodettö ttömöhuäyotö nä̧tö̧ ppä̧ttä̧dö̧rö̧nä̧ hueinä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ jahuäjurumä̧ ku̧mö̧huätotö nä̧tö̧cu̧ nä̧tö̧ ttoju isode adihuodenä̧ pporädö u̧ju̧ninä̧cua̧.10Esrermä̧ chahuaruhuämä̧ jahuätö pä'ömä̧ ji'ähuocoju pinä̧ju̧, juhua'amä̧ Mardoqueo yorö'iso jicuähuo pä'ö ro̧'ȩpö̧ u̧ju̧nina̧'a̧ttö̧.11Mardoqueomä̧ mo̧ro̧ji̧'a̧cuä̧ ruhuodettö cuähuä ka̧cuo̧mȩ pä̧tȩcuä̧nö̧ nä̧tö̧ ttojusode huämo̧denä̧ ppa̧'a̧chä̧rö̧ cue'ächö ki̧nö̧, tocutä̧ kä̧ju̧qui̧ pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ däjetä jȩtta̧cua̧qui̧ pä'ö u̧huo̧jua̧ pä̧huä̧rö̧jä̧cu̧.12Yotucunä̧ möäyotö ru̧hua̧ Asuerorö topö tti̧'cha̧ pä'ö pätecuächomȩmä̧, jȩtta̧ pä'ö hueähui'ähui'inö ucuotömä̧, nä̧tö̧ yotucunä̧mä̧ kä̧hua̧tö̧ 12nö̧ huotö jo̧mȩnä̧ ttadicua pä'ö ji̧na̧'a̧, 6nö̧ kä̧hua̧tö̧ jo̧mȩnä̧ mirra a̧dȩttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotö 6 kä̧hua̧tö̧nä̧mä̧ ameu̧ttö̧'i̧nä̧ isähuattö'i̧nä̧ tuttähua pä'ö ji̧na̧'a̧.13Möäyaju ru̧hua̧rö̧ topö ki̧'chomenä̧mä̧, nä̧tö̧ ttojusodettömä̧ ji̧yȩtȩ köjö'cö ttiyaju pä'ö ji̧na̧'a̧,ruhuodera̧'a̧ kȩpa̧ pä'ö.14Pä'ö ni̧pä̧cha̧'a̧ jahuäju do'ächinä̧ju̧, koro mo̧ro̧ mo̧ro̧juoa'amä̧ Saazgaz ru̧hua̧ u̧mö̧huäya ja̧u̧tä̧ i̧rȩcua̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ tta̧huä̧rodera̧'a̧tä̧ ppa̧'ä̧chi̧'ä̧nä̧ju̧. Jahuäjumä pä'äjita'anö̧mä̧ ppa̧jächa̧ pä'ö ji̧na̧'a̧ churutä esehuomenä jȩjä̧ji̧ttö̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kicha pä'ö huoöttötä.15Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ester ki̧'cha̧ pä'ö jö̧ mo̧ro̧ rȩbȩhuo̧mȩnä̧ (Mardoqueo i̧mi̧ya̧ Abihail ittiju, a̧mö̧nä̧ ittuju päi'önä̧ ȩmi̧nä̧cua̧) ru̧hua̧ ö̧jo̧mȩcu̧, koromä jä'epocoju pinä̧ju̧, ru̧hua̧ u̧mö̧huä̧ya̧ Hegai nä̧tö̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ iyocömä. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Estermä o'catoi'önä ttesehuomenä ki̧nä̧ju̧.16Estermä̧ ru̧hua̧ Asuero ojusode jacuode ttȩpi̧nä̧cua̧ kä̧hua̧tö̧mä̧ 10nö̧ huotö pätti'omenä̧, kä̧hua̧ Tebet pättäcunä, ruhuomä 7nö a̧'ȩ päi'önä huea'a.17Ru̧hua̧ Esterö juiyo repe'inö korotö irecuamöttö̧'i̧nä̧ yabonä̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adiu esehuomenä̧ jȩpi̧nä̧ju̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩji̧yä̧cu̧ isopäi'önä pöttähuä cunä cä'epö huȩnö̧ ruhuaju jö̧nä̧ utinä̧cua̧, Vasti ku̧ji̧no̧mȩ o'come.18Ru̧hua̧mä̧ o'catoi'önä chutäcu tö'cönä̧nö̧ aditätucu'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mö̧huäyotucu'inä pä'cäri ku̧nö̧mä̧, "Ester pä'cäri pä'ö o'inö" ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧, ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ pärätä ru̧hua̧rö̧ ttiyä'iji'i̧nä̧ a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ ttiyönä jȩpi̧nö̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ aditähuä ja̧'a̧ttö̧ mippoönä̧ iyähuä iyä'chinö.19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ todärenä päi'önä nä̧tö̧ uborö jerupätö ttö̧ca̧ca̧cui̧'ä̧ja̧'a̧, Mardoqueo ru̧hua̧ oju'isode äpate'ca pi̧nö̧.20Estermä ji̧nä̧ jahuätö jahuätö ja̧'a̧ chahuaruhuämä jahuätö isajusä pä'ömä ji'ähuocoju pinäju̧, Mardoqueo ro̧'ȩpö̧ jiähuinö̧ta'anö̧tä̧. Jahuäjumä Mardoqueo päöta'anö̧tä̧ jȩpi̧nä̧ju̧, pöttadä kä̧nö̧ jihuomenä jȩji̧nö̧ta̧'a̧nö̧tä̧.21Ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧ Mardoqueo ru̧hua̧ ojuísode äpate ä'ca ö̧'a̧'a̧nä̧, ta̧ju̧ ru̧hua̧cu̧ tö'cönänö̧ aditä'ijätö Bigtán'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Teres'i̧nä̧ doächi'äcuähuome tta̧'ä̧rä̧tö̧ ra̧huä̧ri̧pö̧ ru̧hua̧ Asuerö cuä'ö tticua pä'inä̧tö̧.22Mardoqueomä̧ ja̧u̧ huȩnȩ huo̧jui̧'ö̧ ruhuaju Esterö ji'ähuinö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Estermä Mardoqueo iminä ru̧hua̧rö̧ ji'ähuinäju̧.23Huȩnȩ jä̧ji̧ adiunänä usähuipö tottomenä, isopäi'önä̧tä̧ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jahuätö ta̧ju̧ru̧mä̧ nu̧huä̧huo̧chö̧nä̧ nu̧'u̧ tticuinä̧u̧. Ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopinö ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ cuyäru'tä Crónicas pähuä'tänä huȩyu̧cui̧'i̧na̧'a̧.
Chapter 3

1Pi̧yȩ 'cuäopäji o'ca'a, ru̧hua̧ Asueromä̧ Agag ttö̧ja̧sa̧ Hamedata i̧tti̧ Amánrö̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä rötinö, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ucuo dȩä̧cä̧nä̧ o'catoi'önä chutäcu tö'cönä̧nö̧ aditätöttö'inä ttu̧ä̧mȩnä̧ ö̧jö̧nä̧.2O'catoi'önä ru̧hua̧ u̧mö̧huäyotö äpate ä'ca tta̧'ä̧rä̧tö̧mä̧ 'cuäopönätä̧ Amán ä'ca jo̧mȩ ttihue'quiyönä kä̧mä̧dä̧'chi̧nä̧tö̧, jȩtta̧ pä'ö ru̧hua̧ hueinöta'anötä̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩtta̧'a̧nä̧ Mardoqueomä̧ yorö'iso ihue'quiyönä'i̧nä̧ kä̧mä̧do̧cö̧ pinö.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ u̧mö̧huäyotö äpate ä'ca tta̧'ä̧rä̧tö̧mä̧ Mardoqueorö pä'inätö̧: "¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ru̧hua̧ hueäjimä cucuotoca'attö̧?"4Jahuätömä ja̧u̧rö̧ mo̧ro̧ji̧nö̧'a̧cuä̧ ji̧'ä̧huä̧ri̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ jittähua'anä̧ jȩa̧ pä'ö hueähui'inö̧mä̧ jȩa̧ pä'ocö pinö. Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧u̧ Mardoqueomä̧ judío ttö̧ja̧'i̧sa̧sä̧ pä'ija'a, pä'ijömä isopäi'önä jȩa̧ja̧ pä'ö ja̧u̧ jȩu̧ huȩnȩ Amánrö̧ ji'ähuinätö.5Amán ä'ca jo̧mȩ, Mardoqueo ihue'quiyönä ö̧jä̧mä̧do̧ka̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧rȩyö̧ päi'oca'a topö Amánmä rö̧ȩnä̧ ra̧huä̧ri̧pinö.6Ja̧u̧mä̧ Mardoqueorötä cuä'ö icua pä'ö a̧mö̧cuädinö, juhua'amä Mardoqueo ahuaruhuämä̧ jahuätö ja̧'a̧ pä'ö ji'ähuäji ru̧hua̧ u̧mö̧huä̧ya̧ jiähuäjäcu. Amánmä ru̧hua̧ Asuero ruhuo hueome ka̧cuä̧tö̧ Mardoqueo ahuaruhuä judíos ttö̧ja̧rö̧mä̧ o'catoi'önä̧rö̧ si'epö icua pä'inö.7A̧cuo̧mȩnä̧ kä̧hua̧nä̧ (Nisán pättäcunä̧) 12nö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ru̧hua̧ Asuero ruhuo huea'a, ttu̧huo̧jua̧ pä'ö icu toäcuähuä, Amán ä'ca jo̧mȩttö̧ mo̧ro̧ji̧nö̧'a̧cuä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kä̧hua̧ jö̧'a̧cuä̧ icu tottomȩnä̧, icu toäcuähuämä pätecuächina̧'a̧ kä̧hua̧mä̧ 12nö̧ huotönä̧ (Adar pättäcunä)8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Amánmä̧ ru̧hua̧ Asuero pä'inö: "Curuhuo huȩcuä̧jä̧nä̧mä̧ jä̧ttä̧jä̧tä̧ yotöte ttö̧ja̧ pperecuächino'cotö ka̧cuä̧tö̧. Huettö huȩnȩmä̧ korotö huettö huȩnȩcu̧mä̧ yorätehuoca'a, ja̧'hua̧nö̧ jä̧u̧ ru̧hua̧ päji huȩnȩmä̧ ucuotocotö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩmä̧ ttö̧ja̧cua̧ pä'ömä huocotö.9Ru̧hua̧ esohuomenä jö̧ttö̧mä̧, cuä'äu tticuatö pä'ötä hue'itö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧ öäre aditötörämä, diez milnö jo̧mȩnä̧ pärätä chi̧mi̧tä̧cua̧sä̧.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ödo'che i̧so̧bö̧ sello po̧bö̧ ko̧'ä̧dä̧cuä̧u̧, judíos ttö̧ja̧ tta̧bo̧i̧ya̧ Agag ttö̧ja̧sa̧ Hamedata i̧tti̧ Amánrö̧ iyinö.11Ru̧hua̧mä̧ Amán pä'inö̧: "Pärätämä ucurutä chiyäcua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuahuaruhuärö'inä. Ja̧u̧ pärätämä ucuru pä̧huä̧rö̧jo̧mȩ jȩ'cua̧jä̧."12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ttö̧ huȩyu̧cuä̧ ttö̧ja̧rö̧ mo̧ro̧mä̧ 13nä̧ kä̧hua̧tä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ ru̧nä̧ ä̧tȩcui̧'i̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ ru̧hua̧ ruhuo huȩä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ o'catoi'önä ruhuo hue'ätörö'i̧nä̧, ötahuiyä ttö̧ja̧ tturuhuotörö'i̧nä̧ tti̧rȩjä̧ pönä ka̧cuä̧tö̧ tti̧huȩyu̧tu̧'a̧cuä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttucuocu'a̧cuä̧, Amán päji huȩnȩmä̧ huȩyu̧cui̧'i̧na̧'a̧. Ru̧hua̧ Asuero i̧mi̧nä̧ huȩyu̧tä̧'cotö ödo'che i̧so̧bö̧nä̧ micuähuächönä ta'inä̧tö̧.13Päji huȩnȩmä̧ ru̧hua̧ ruhuo huȩä̧jä̧ jä̧ttä̧jä̧tä̧ huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧ 'chä̧nö̧ iyä'chinätö̧, cuä'ö icu si'epö tticua pä'ö, ppo̧'ä̧tö̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ tä̧mö̧ jubö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppo̧'ä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttiäre 'chottipa pä'ö'inä. mo̧ro̧tä̧ 13nä̧ kä̧hua̧mä̧ 12nö̧ hu̧otönä (Adar pättäcunä).14Pähuä huȩnȩ jä̧ji̧mä̧ tti̧rȩjä̧ pönättö̧mä̧ hueähuä huȩnȩ päi'önätä bo'epö huȩyu̧ti̧nä̧tö̧. Ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ o'catoi'önärö ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧mä̧ jo̧mȩnö̧ ttö̧ja̧cua̧ pä'ötä jiähuäcuähui'ina̧'a̧.15Huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧mä̧ ru̧hua̧ hueäji ttiyä'cha pä'ö jurunä rä'opächinätö̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ paji huȩnȩmä̧ Susa ötahuiyänä huode ruhuodenä̧'i̧nä̧ iyähui'ina̧'a̧. Ru̧hua̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Amán pȩjä̧mö̧ ahuinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Susa öyahuiyä ttö̧ja̧mä̧ ttieruhuönä päi'inä̧u̧.
Chapter 4

1Mardoqueo o'cajuiyönä jȩttä̧ji̧ huo̧jui̧'ö̧mä̧, i̧ä̧rȩta̧ sȩro̧cu̧ icu a̧'u̧ttö̧ ka̧tä̧huä̧cuä̧huä̧ta̧ 'ca̧tä̧u̧ ä̧ya̧ri̧sa unä icuäcuähuinö. Ja̧u̧mä̧ ötahuiyä ka'cocu rä'o'ö ajaunö pä̧i̧cu̧nä̧ huopinö.2Katätä ru̧hua̧ ojusode äpatecu 'chi̧nö̧, isopäi'önä a̧'u̧ttö̧ 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ta̧ 'ca̧tä̧huä̧tö̧rö̧mä̧ dottächa pä'ömä hueähuocome ja̧'a̧nä̧.3Rȩjȩmä̧ jä̧ttä̧jä̧tä̧ ru̧hua̧ hueäji huȩnȩ'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ päji huȩnȩ'i̧nä̧ rȩbȩhuä̧jo̧mȩmä̧ judíos ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä̧tä̧ tta̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧mä̧, ttu̧cuȩ a̧do̧chö̧ ba̧ra̧huä̧u̧ ajahuinä̧tö̧. Jahuätöttö recuätö a̧'u̧ttö̧ 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ta̧ 'ca̧tä̧u̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧ya̧risanä pȩjä̧mi̧nä̧tö̧.4Nä̧tö̧ möäyotö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Esterö kumöhuäyotö nä̧tö̧'i̧nä̧ ruhuaju kö̧jo̧mȩ ichi'i'ö jittähuäcua ruhuajumä ka̧'cua̧tta̧ päi'inäcua̧. Jahuäjumä Mardoqueo ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ ö̧'ca̧tä̧hua̧ pä'ö hue'inä̧ju̧ (a̧'u̧ ttu'u 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ta̧ ko̧'ä̧dä̧cuä̧huö̧ icu) ja̧'hua̧nö̧ hueja'anä̧ ö̧'ca̧tä̧hua̧mä̧ pä'ocö pinö.5Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cua̧, Estermä ru̧hua̧ u̧mö̧huä̧ya̧ yajurutä ppä̧da̧ra̧ pä'ö hueinä̧cu̧rö̧ ichi'önä huopinäju̧. Jahuä̧jumä Mardoqueomä däje 'cuäopäcu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ däje jä̧cu̧ ja̧'hua̧nö̧mä̧ jȩa̧'a̧ttö̧ pä'ö topö i̧'chö̧nä̧ hue'inäju̧.6Ja̧'hua̧nö̧ huejäcu Hatacmä̧ Mardoqueo cuähuä iyähuome ru̧hua̧ ojusode äpate pä̧tȩcuä̧nö̧ ö̧'a̧'a̧ topö 'chi̧nö̧.7Mardoqueomä 'cuäopäjimä̧ ji'ähuinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Amán pärätä chi̧yä̧cua̧sä̧ päji'inä, jua'atäcu judíos ttö̧ja̧rö̧ si'epö icu micuä ru̧hua̧ öäre pärätä i̧yä̧cuȩ'i̧nä̧.8Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ bo'epö huȩyu̧cuojä Susa ötahuiyättö judíos ttö̧ja̧rö̧ si'epö tti̧cuä̧cuȩ jiähuojä ttiyojä'inä iyinö. Mardoqueomä pi̧yȩ jȩpi̧nö̧ Hatac i̧jȩpi̧ya̧rö̧ pä'ö Esterö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧mä churutä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'i̧nä̧ ppädänö ucuocu ki̧'chi̧ya̧rö̧ pä'ö.9Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Hatacmä̧ Mardoqueo ucuocuäji ji'ähuinö Esterömä.10Ja̧'hua̧nö̧ jiähuäcua Estermä, Mardoqueo ö̧ja̧'a̧cu̧ ppa̧huä̧cha̧ pä'inä̧ju̧ Hatacrömä̧11Juhua'a yabonö pä'inä̧ju̧: "O'catoi'önä ru̧hua̧ u̧mö̧huäyotö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧ i̧rȩjä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ huo̧juä̧tö̧ ya̧tȩ ubo jö̧ttö̧'i̧nä̧ isaju jö̧ttö̧'i̧nä̧ a̧tȩcui̧'o̧ca̧ra̧'a̧ u̧mi̧ isaränä do'ächörömä ji̧yȩtȩ hueähuä huȩnȩtä̧ ka̧'a̧, 'corujuoächa pä'ötä, a̧'cua̧rö̧ ö̧ji̧pa̧ pä'ömä chu ru̧hua̧ itta'ca ki̧ä̧dä̧cu̧tä̧ ja̧'a̧. Ttö ru̧hua̧ ö̧ja̧'a̧ chi̧'cha̧ pä'ömä 30nö mo̧ro̧ päi'omenätä huottäcuajusä.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Hatacmä̧ Ester jijähuäji Mardoqueorö ji'ähuinö.13Mardoqueomä pi̧yȩ huȩnȩ hue'inö: Ruhuodenä̧ chu̧ja̧'a̧ttö̧ korotö judíos ttö̧ja̧ totte'ächa'anä̧ chu̧ji̧pä̧cua̧ju̧sä̧ pä'ömä cua̧mö̧cuädä.14Pi̧yȩ pä̧nä̧ 'coruchi'ö cu̧ju̧ttö̧mä̧ koro judíos ttö̧ja̧mä̧ tta̧'cua̧ ttȩma̧'a̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojuttö rättopächa'anä̧, ucu'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuahuaruhuä'i̧nä̧ totte'ächäcuotö. ¿Diqui̧ huo̧jua̧mä̧ ucutä ja̧'a̧cö̧ pa̧'a̧nö̧ jö̧ mo̧ro̧ ruhuaju jö̧nä̧ pä̧mä̧di̧nä̧ju̧mä̧?15Ja̧'hua̧nö̧ päcua Estermä pi̧yȩ huȩnȩ hue'inä̧ju̧ Mardoqueorömä̧,16"Judíos ttö̧ja̧ Susa ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧ ttö̧ca̧ca̧cui̧'ö̧nä̧ jȩ'cua̧ täi ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧cuȩtu̧cu̧ a̧do̧chö̧ ttörö'i̧nä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧nä̧ jäcuepätucuaja. Huäbodäcuä mo̧ro̧, huäbodäcuä yodo jo̧mȩnä̧ cu̧cuȩtu̧cu̧mä̧ cucuätucuä. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö'inä nä̧tö̧ mö̧ä̧yotucu ja̧'hua̧nö̧tä̧ ttu̧cuȩmä̧ ta̧do̧chä̧cuo̧tö̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ru̧hua̧rö̧mä̧ tochäjäcuajusä, hueähuä huȩnȩmä̧ hueoca'anä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö tode'öttömä huä̧i̧nä̧ jä̧cua̧'a̧."17Mardoqueomä̧ 'chä̧ji̧'ca̧ jȩa pä'ö Ȩstȩr huejäjimä̧ o'cajuiyötä jȩä̧i̧nö̧.
Chapter 5

1Huäbodä mo̧ro̧ o'ca'a Estermä isopäi'önä̧ kö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧'ca̧tä̧huä''coju ruhuodettö umi isarä cuähuä ka̧cuo̧me jacuä kí̧nä̧ju̧¸ ru̧hua̧ ojusodettömä̧ pä̧tȩcuä̧nö̧ · Ru̧hua̧mä̧ isopäi'önä̧ í̧dȩcä̧nä̧ pinö̧¸ isopäi'önä̧ ojusodera̧'ą doächäcuhuome pä̧tȩcuąnö̧.2Ruhuaju Ester u̧mí̧ isaränä ä̧rä̧mi'ä̧'coju ku̧ja̧´a̧ topömä̧¸ rö̧ȩnä̧ esehuächi´inö. Ja̧u̧mä̧ itta'ca orottö adicuä'ca 'chu̧huä̧rä̧'''canä̧ jahuäju kö̧ja̧'a̧cu̧ kí̧'ä̧dí̧nö̧. Estermä̧ tö'cönä̧nö̧ ichi'ö juä'ca päjure mȩ'í̧nä̧ju̧.3Ja̧u̧nö̧ o'ca'a ru̧hua̧mä̧ jahuäjurö pä'inö̧: ¿ruhuaju Ester däje pä̧huä̧rö̧jä̧cụ? ¿däje jäcuepa päcuättö̧ churuhuottö'í̧nä̧ kä'co jo̧mȩ chiyäcuajujä̧"·4Estermä̧ pä'inä̧ju̧ "Ru̧hua̧ esehuächi''önä̧ jö̧ttö̧mä̧¸ ru̧hua̧ ö'äcäri päi'önä̧ jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ chu̧ju̧nä̧jí̧nä̧ jitä mo̧ro̧ Amánrö̧ ä̧tȩpa̧ pä'äjusä.¨5Ja̧u̧nö̧ o'ca'a ru̧hua̧mä̧ pä'inö̧¸ "A mánrö̧ jurunä̧ o'opo'ätucui¸ Ester hueju jȩa̧. "Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ru̧hua̧'inä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Amán'inä̧ Ester päcäri jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ ku̧ju̧nä̧ja̧'ạ 'chí̧nä̧tö̧.6Pä'cärinä̧ Vino isoya ttiyä'chäja'a jí̧nä̧ ka̧'a̧nä̧ ru̧hua̧mä̧ Esterö päinö: "¿Däje jäcuepa päcuättö̧? ja̧u̧mä̧ iyähui'äcuajujä̧. ¿däje jäcuepa päcuättö̧? ruhuo jäcuepöttö'í̧nä̧ juto'mȩ chiyäcuajujä̧." .7Estermä̧ ädätinä̧ju̧ "Ttö ucuru jäpömä̧ pí̧yȩ ja̧'a̧8Ucu ru̧hua̧ ttörö esehuächi'unö̧ topö jädepäji ucuotö cuiya päcuttömä̧, ru̧hua̧'í̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Amán'í̧nä̧ yo̧ȩi̧ mo̧ro̧ ucutö cu' ä'cäritucu jö̧nä̧ jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ chu̧ju̧nä̧cuȩra̧'a̧ cuichätucua pä'äjusä ja̧'hua̧nö̧ cuichätucuomenä̧tä̧ ru̧hua̧ jäepäjimä̧ chädätäcuajusä."9Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ Amánmä̧ a̧'cua̧nä̧ ȩsȩhuä̧ya̧ rä'opinö̧. Ja̧'hua̧nö̧ rä̧'o̧pä̧ya̧ Mardoqueorö ruhuode äpate ä'ca ö̧'a̧'a̧ toomȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chutä ä'ca jo̧mȩ yorö'iso ä̧rä̧mi̧'o̧ca̧'a̧ u̧ni̧chä̧rö̧ u̧'i̧yä̧cu̧, Mardoqueorö rö̧ȩnä̧ ra̧huä̧ri̧pinö̧ Amánmä̧.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Amánmä̧ a̧misurococu 'cua̧rö̧nä̧ jȩpö̧ ojusodera̧'a̧ 'chinö̧. chä̧hui̧'ä̧ji'ca̧mä̧ chutä ahuaruhuärö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ irecua Zeresrö'i̧nä̧ ottäjiyarö pä'ö hue'inö.11Amánmä̧ uruhuo öadihuä'i̧nä̧ i̧tti̧rö̧ recuätörö u̧ju̧nä̧ra̧'a̧'i̧nä̧ o'cajuiyönä̧ aditähuä ucuo iyä'ija'a'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧ttö̧ tö̧'cönä̧nö̧ aditätöttö'i̧nä̧ jua'atäcu u̧mö̧yotöttö'i̧nä̧ ttu̧huä̧mȩnä̧ jö̧nä̧ ö̧ja̧'a̧'i̧nä̧ ji'ähuinö̧.12Amánmä̧ pä'inö: "Ruhuaju Estermä korotörö'i̧nä̧ kä̧tȩpo̧ca̧'a̧ ttörötä ä̧tȩpä̧ju̧, ru̧hua̧cu̧ chi̧'cha̧ pä'ö pä'cäri jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ cu̧ju̧nä̧ji̧ra̧'a̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuäjumä yo̧ȩi̧mo̧ro̧ jȩjä̧cuȩnä̧'i̧nä̧ ru̧hua̧cu̧ yo̧mȩtȩnä̧ chö̧ja̧ pä'ö ä̧tȩpä̧ju̧.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pi̧yȩ o'cajuiyönä̧mä̧ ji̧nä̧ Mardoqueo ru̧hua̧ ojusode äpate ä'ca ö̧'a̧'a̧ tochomenä̧ ttörömä̧ micuähuoca'a."14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ irecua Zeres'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuä'i̧nä̧ ocatoi'önä̧ pättinä̧: "Nu̧huä̧huo̧chö̧ öotomä̧ 23nö̧ jo̧mȩnä̧ ju'tojucumä̧ otoochö̧ aditi. Yo̧ȩi̧mo̧ro̧mä̧ ru̧hua̧rö̧ cucuaja juo̧chö̧nä̧tä̧ Mardoqueorö ti̧'ä̧dö̧ tö̧na̧. Ja̧u̧nö̧ o'ca'atä ȩsȩhuä̧ya̧ pä'cärira̧'a̧mä̧ ru̧hua̧cu̧ cui̧'chä̧cua̧'a̧nö̧ . "Pi̧ye pättönä̧ Amábmä̧ esehuächi'önä̧ päi'äcu nu̧huä̧huo̧chö̧ ttaditönä̧ hue'inö.
Chapter 6

1Ru̧hua̧mä̧ ja̧u̧nö̧ yodomä̧ ä'ocö pinö̧ ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ u̧mö̧huäyotörö ruhuo hueö tö'cö huȩyu̧cui̧'i̧nö̧ tti'cächiyarö pä'ö hue'inö̧, ja̧u̧ huȩnȩmä̧ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ pä̧i̧cunä̧ rä̧mi̧pö̧nä̧ ttucuocuiniyä̧cu̧.2Ja̧u̧ huȩnȩmä̧ po̧cui̧pi̧nä̧tö̧ Mardoqueo ru̧hua̧ u̧mö̧huäyotö ta̧ju̧rö̧ Bigtánrö'inä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Teresrö'inä̧, ruhuode äpate ä'ca tta̧'a̧rä̧tö̧ ttötö'cö päinö ru̧hua̧ Asuerorö cuä'ö tticua pä'ö jȩttä̧ji̧yä̧cu̧.3Ru̧hua̧mä̧ jäepö ä̧ju̧cui̧nö̧: "¿Mardoqueo pi̧yȩ jȩi̧na̧'a̧mä̧ jȩi̧nö̧ mi̧cuä'i̧nä̧ ucuo'i̧nä̧ ttiyinä̧cu̧?" Päomenä̧ ru̧hua̧ u̧mö̧huäyotö möäyotömä̧ ädätinä̧tö̧: "Yoröiso iyähui'ococu pinö̧."4Ru̧hua̧mä̧ pä'inö̧: "¿Dijä̧ttö̧ umi isaränä̧ kö̧mä̧ ja̧u̧tä̧ pä̧nä̧ Amán mä̧ ru̧hua̧ ojosodenä̧ u̧mi isaränä rä'o'äji'ca̧ ki̧nö̧ ru̧hua̧cu̧ ucuocua pä'ö Mardoqueorö nu̧'u̧ icua pä'ö jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ u̧ju̧nä̧ji̧ tö'cö.5Ru̧hua̧ u̧mö̧yotömä̧ ttädätinä̧cu̧: "U̧mi isaränä̧ kö̧mä̧ Amán ja̧'a̧". Ru̧hua̧mä̧ pä'inö̧: "doädätucuirö."6Amán doächia'a'a ru̧hua̧mä̧ päinä̧cu̧ "¿Däjetä jȩttö̧'a̧nö̧ttö̧ ya̧tȩ ru̧hua̧ ucuotö eseunä̧ hua̧rö̧mä̧?" Ja̧'hua̧nö̧ päcu Amánmä̧ a̧'cua̧nä̧ pä'inö: "¿Ru̧hua̧ma̧ dirö ucuotö esehua'anö̧ttö̧ ttörötä?"7Amánmä̧ ru̧hua̧rö̧ pä'inö: "Ya̧tȩ ru̧hua̧ ucuotö esehuäcurumä̧,8Isopäi'önä̧ 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ta̧ ru̧hua̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧'įjäta̧ i'cächätucui, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ caballo ru̧hua̧ huä̧nö̧ i̧'chä̧i̧jä̧cu̧ unä̧ diadema pättöjuei huȩnä̧rö̧rö̧'i̧nä̧.9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ 'ca̧tä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ caballorö'i̧nä̧ ru̧hua̧ u̧mö̧huäyotöttö ucuo ku̧nä̧rö̧rö̧ iyähuäcua'a. Ru̧hua̧ ucuotö esehuäcu ö̧'ca̧tä̧hua̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ topätucui, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ caballorömä̧ ötahuiyättö mä̧nä̧nä̧ jäyänä̧ 'chä̧nö̧ cuettäda'a ä'ca 'chä̧nö̧ huotta'anä̧: ¡Pi̧ye jȩpö̧ chö ru̧hua̧ ucuotö esehuäcumä̧!"10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧mä̧ Amánrö̧ pä'inö̧: "Jurunä̧ rä'opächö, 'ca̧tä̧cuä̧ta'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ caballorö'i̧nä̧ ȩmo̧po̧'ä̧ji̧ jȩchä̧cua̧sä̧ päcuäjita̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pi̧yȩ jȩpi̧ judío ttö̧ja̧'i̧sa̧ Mardoqueo ru̧hua̧ ojusode äpate ä'ca pö̧rö̧mä̧. Cucuocuäjimä̧ yoröiso ji̧qui̧nö̧i̧nä̧ jäyämä̧ jȩcuo̧".11Amánmä̧ 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ta̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ caballorö'i̧nä̧ ȩmo̧po̧'i̧nö̧. Mardiqueorö 'ca̧tä̧ji̧'ca̧ caballonä̧ u̧hua̧'a̧nä̧ jäyänä̧ 'chä̧nö̧ ötahuiyättö mä̧nä̧nä̧ cue'ädinö̧. ä'canä̧ 'chä̧nö̧ huotta'anä̧ "¡Pi̧ye jȩpö̧ chö ru̧hua̧ ucuotö esehuäcumä̧!"12Mardoqueomä̧ ru̧hua̧ ojusode äpatecu ppa̧'a̧chi̧'i̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Amánmä̧ jurunä̧ ojusodecu ppa̧'ä̧chä̧chi̧nö̧ a̧'cua̧tta̧'ȩcu̧nö̧ u tto̧'ȩcuä̧rä̧ya̧.13Amánmä̧ irecua Zeresrö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuärö'i̧nä̧ 'cuäopäjimä̧ o'cajuiyönä̧ ji'ähuinö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ abuaruhuämä̧ huo̧juä̧tö̧ ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ irecua Zeres'i̧nä̧mä̧ pättinäcu̧: :"Mardoqueo judio ttö̧ja̧sa̧ ä'ca jo̧mȩ ma̧'a̧mä̧ji̧jä̧ ja̧u̧cu̧mä̧ cuihueyecuä̧cua̧jä̧ isopäi'önä̧tä̧ ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩ ma̧cuä̧mä̧cua̧jä̧."14Ji̧nä̧ ja̧u̧cu̧ ucuocu ttö̧ja̧cua̧'a̧nä̧ ru̧hua̧ u̧mö̧huäyotömä̧ ichi'ö jurunä̧ ȩmipi̧nä̧tö̧ Amánrö̧mä̧ Ester päcäri jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ cu̧ju̧nä̧ja̧'a̧cu̧.
Chapter 7

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Amán'i̧nä̧ ruhuaju Estercu pä'cärira̧'a̧ 'chi̧nä̧tö̧.2Todäre mo̧ro̧ päi'omȩnä̧, ji̧nä̧ vino ttiyä'cha'anä̧ ru̧hua̧mä̧ Esterö pä'inö: "¿Ucu ruhuaju Estermä̧ däje jäcuepa päcua'attö̧? Jäcuepömä̧ iyähuäcuajujä̧ ¿Ti̧yȩtä̧ jäcuepättö̧? jäcuepöttömä̧ ruhuomä̧ kä'co jo̧mȩ iyäcuajujä̧."3Ja̧'hua̧nö̧ päcua ruhuaju Estermä̧ kädätinä̧cu̧: "Ucu ru̧hua̧rö̧ adihuomenä̧ jö̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuesehuächi'önä̧ jö̧ttö̧mä̧ jädepömä cha̧'cua̧rö̧ ki̧'a̧ pä'ötä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chahuaruhuä tta̧'cua̧rö̧tä̧.4Isopäi'önä̧ ujutumä̧ iyö icuähuotöjä̧, ttö'inä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chahuaruhuä'i̧nä̧ si'epö tticuatö pä'ö. Suro a̧mä̧cö̧ jähuä ttaditönä̧tä̧ u̧mä̧tö̧'i̧nä̧ nä̧tö̧'i̧nä̧ iyö icuähuotö töttömä̧ 'coruchi'ö chö̧ja̧ pä'ö ja̧'a̧, tta̧'cua̧tta̧ttȩcu̧ juiyöttömä̧pi̧yȩ jȩpi̧yi̧ttö̧ pä'ömä̧ jädepö juiyö'anö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧rö̧mä̧."5Ja̧'hua̧nö̧ päjäcu ru̧hua̧ Asueromä̧ ruhuaju Esterö pä'inö̧ "¿Dijä̧ttö̧ ja̧u̧mä̧? ¿Tȩnȩ ö̧jä̧ttö̧ ucu cua̧'cua̧rö̧ ja̧'hua̧nö̧ suroju jȩpä̧ji̧mä̧?"6Estermä̧ pä'inäju̧: "¡ja̧u̧mä̧ to'ija̧'a̧cu̧tä̧ hua̧, ja̧u̧ taboiya, Amánmä̧ suropa̧!" Ja̧'hua̧nö̧ päjomȩnä̧ ru̧hua̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ruhuaju'i̧nä̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧ rö̧ä̧nä̧ ye'inö̧.7Ru̧hua̧mä̧ a̧misurächi''äcu ä̧rä̧mi'ö̧ pä'cärinä̧ vino au ttö̧'o̧mȩttö̧ ruhuodettö cuähuä cu̧nä̧huo̧mȩcu̧ 'chi̧nö̧ ja̧'huanö̧ ja̧'a̧nä̧ Amánmä̧ ki̧'i̧pi̧nö̧ a̧'cua̧rö̧ toe'ächö juiyönä̧ ruhuaju Esterö jäepa pä'ö ja̧u̧mä̧ o'cajuiyönä̧ surojumä̧ churutä ma'a̧mä̧ huo̧jui̧'i̧nö̧.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ ruhuodenä̧ cuähuä ka̧cuo̧mȩttö̧ vino isoya ttiyä'choca̧ra̧'a̧cu̧ ppa̧'ä̧chi̧'i̧nö̧. Amánmä̧ deäcänä̧ Ester kö̧'ä̧jo̧mȩ ta'ipäji'ca̧ pi̧nö̧. Ru̧huąmä̧ päinö̧: "¿Ja̧u̧mä̧ ruhuajuru chä'ca jo̧mȩttö̧, cha̧mö̧nä̧ chojusodettö urohuähuäcua'a?" Ru̧hua̧mä̧ ji̧nä̧ ucuocu ö̧ja̧'a̧nä̧ u̧mö̧huäyotö̧mä̧ Amánrö̧ i'ä a̧tto̧pi̧nä̧tö̧.9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Harbona ru̧hua̧ ötö'cönä̧ kä̧nö̧ ppä̧'ä̧dä̧rä̧'i̧tö̧ttö̧ ya̧tȩmä̧ pä'inö: "Nuhuä̧huo̧chö̧ ju'tojucumä̧ 22nö̧ jo̧mȩnä̧ o̧to̧o̧chö̧ Amán ojusode ppeyänä̧ ra̧'a̧. Mardoqueo ru̧hua̧rö̧ cuä'ö tticu juiyönä̧ ucuocuäjirö nu̧u̧ icua pä̧jo̧chö̧." Ru̧hua̧mä̧ pä'inö: "Juo̧chö̧nä̧tä̧ ti̧ä̧dö̧ ru̧nä̧tu̧cui̧rö̧."10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Amánrö̧mä̧ Mardoqueorö nu̧hua̧ päjochö̧nä̧tä̧ ti̧'ä̧dö̧ ttu̧ninä̧cu̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ru̧hua̧ a̧misuräjimä̧ pȩjä̧mä̧china̧'a̧.
Chapter 8

1Ja̧u̧nö̧tä̧ mo̧ro̧ ru̧hua̧ Asueromä, judíos tta̧bo̧i̧ya̧ Amán öäre Esterö iyinö. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Mardoqueomä̧ ja̧u̧nö̧tä̧ kä̧mä̧dö̧ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ aditinö, isopäi'önä Estermä ru̧hua̧rö̧ Mardoqueomä̧ pa̧'a̧nö̧ cha̧hua̧ru̧hua̧ pä'ö jijähua'attö.2Ru̧hua̧mä̧ ödo'che i̧so̧bö̧ sello po̧bö̧ Amánrö̧ ppä̧huä̧dä̧jä̧bö̧ ko̧'ä̧dä̧u̧ Mardoqueorö iyinö. Estermä̧ Amán öäre ji̧nö̧ Mardoqueorö iyinäju̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ester pä'äjita'anö̧ ru̧hua̧cu̧ ucuocuinäju̧. Jahuäjumä̧ kihue'quiyönä kä̧mä̧dö̧ ki'ä rȩjȩcu̧ pä'i'ö ajahuö kä̧nö̧ jä'epinä̧ju̧ Agag ttö̧ja̧'i̧sa̧ Amán suronä a̧mö̧cuädö, judíos ttö̧ja̧rö̧ si'epö icua päinö jȩnȩbötä si'epö icuiyaju pä'ö.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ itta'ca orottö adicuä'ca Ester kö̧ja̧'a̧cu̧ kí̧'ä̧dí̧nö̧ Ja̧'hua̧nö̧ ki̧ä̧dä̧cua̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ kä̧mä̧di̧nä̧ju̧.5Jahuäju pä'inä̧ju̧: ru̧hua̧ eseunä jö̧ttö̧mä̧, adiu jȩchö̧ toöttömä, ja̧u̧ jȩchö̧ ru̧hua̧rö̧ jueönä jö̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttörö eseunä toöttömä̧ Agag ttö̧ja̧sa̧ Hamedata i̧tti̧ Amán, judíos ttö̧ja̧ ru̧hua̧ uruhuo huȩä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ si'epö icua päö pähuä huȩnȩ i̧huȩyu̧ti̧no̧jä si'epö icu tti̧huȩyu̧ta̧ pä'äjusä.6Isopäi'önä ¿Tocu cha̧mi̧ 'quidächi'anöttö̧ chahuaruhuärö suroju ma̧ä̧ma̧dä̧mä̧? ¿Tocu cha̧mi̧ 'quidächi'anöttö̧ chahuaruhuärö si'epö tticua'anä̧mä̧?7ru̧hua̧ Asueromä ruhuaju Esterö'inä Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Mardoqueo judío ttö̧ja̧sa̧rö̧'inä̧ pä'inö: "Topittö̧, Esterömä, Amán ojusode iyäjisä Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yotutemä nu̧huä̧huo̧chö̧nä̧ ti̧'ä̧dö̧ rö̧nä̧tö̧, isopäi'önä judíos ttö̧ja̧rö̧ urohuähua pä'äjirömä̧.8ru̧hua̧ i̧mi̧nä̧ korojä huȩyu̧ti̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ru̧hua̧ ödo'che i̧so̧bö̧ sello po̧bö̧nä̧ ta'i. isopäi'önä pähuä huȩnȩ ru̧hua̧ i̧mi̧nä̧ huȩyu̧cui̧'ä̧ja̧'a̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ödo'che i̧so̧bö̧ sello po̧bö̧nä̧ tahuähua'amä si'epömä icuähuoca'a."9Ja̧u̧nö̧ o'ca'a ru̧hua̧ttö̧ huȩyu̧cuä̧ tttö̧ja̧rö̧ huopinätö̧, ja̧u̧nö̧ pä̧nä̧mä̧ kä̧hua̧mä̧ huämetucuä pätti'omenä, ja̧u̧ kä̧hua̧mä̧ Siván pättäcu, mo̧ro̧tä̧ 23nä̧. Pähuä huȩnȩmä̧ o'cajuiyönä Mardoqueo judíos ttö̧ja̧ ttötö'cö huea'acu huȩyu̧cuä̧chi̧na̧'a̧. Ja̧u̧mä̧ huȩyu̧cuä̧chi̧na̧'a̧ ja̧huä̧jä̧nä̧ ruhuo hue'ätörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ ru̧hua̧cu̧ tö'cönänö aditätörö'inä, Indiattö̧ kä̧mä̧dö̧ Etiopía rȩjȩ jubö cä'dö, 127nö rȩjȩnä̧, ji̧jä̧cu̧pö̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ tta̧mö̧nä̧ tti̧huȩyu̧ta̧'a̧cu̧, yotucupönä tti̧huȩnȩ pö̧nä̧ ttucuocua'acu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Judíos ttö̧ja̧'i̧nä̧ tta̧mö̧nä̧ tti̧huȩnȩnä̧ huȩyu̧tö̧ ttucuocua'acu.10Mardoqueomä̧ ru̧hua̧ Asuero i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ huȩyu̧ti̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧ ödo'che i̧so̧bö̧ sello po̧bö̧nä̧ ta'inö. Ja̧u̧ cuyärömä huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧ caballostö̧ korotöttö'inä abonänö adiu ttö̧'ö̧ttä̧dä̧u̧ juruhuätö ru̧hua̧rö̧ ppä̧'ä̧dä̧rö̧ aditätönä huȩjö̧ ttȩpö̧nä̧ hue'inö.11Ru̧hua̧mä judíos ttö̧ja̧ ötahuiyä pönä ka̧cuä̧tö̧rö̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cu̧ pȩjä̧mö̧ tta̧'cua̧rö̧ tto'ecuäcuähuö tturohuähua pä'ö hueinä̧u̧: cuä'äu tticua pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧huä̧jä̧nä̧ttö̧ ka̧cuä̧tö̧ su̧ro̧do̧u̧ rohuähuäu ichätörömä si'epö tticua pä'ötä, ppo̧'ä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧ka̧'a̧ttö̧mä̧ ttiäre 'chottipönä.12Ru̧hua̧ Asuero ruhuo huȩä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ pi̧yȩmä̧ jȩtta̧ pä'ö ja̧'a̧, mo̧ro̧mä̧ 13nä̧ kä̧hua̧tö̧tä̧ 12nö̧ huotö pätti'omenä̧, Adar kä̧hua̧ pättäcunä.13Pähuä huȩnȩ bo'epö huȩyu̧cuä̧mä̧ hueähuä huȩnȩ jö̧nä̧tä̧ jittähua pä'ö ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧rö̧mä̧ o'catoi'önä̧rö̧ jittähua pä'ö ja̧'a̧. Judíos ttö̧ja̧mä̧ ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧mä̧ jo̧mȩnö̧tä̧ ttö̧ja̧cua̧ pä'ö ja̧'a̧ ttaboiyotucu micuä jö̧nä̧ tturihuähua pä'ömä.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧mä̧ caballostö̧ juruhuätö ru̧hua̧rö̧ ppä̧'ä̧dä̧rö̧ aditätönä huȩjö̧ jopinätö̧. Jahuätömä recuomä tta̧ttä̧ro̧ca̧'a̧tä̧. Ru̧hua̧ päji huȩnȩmä̧ Susa ötahuiyänä huode ruhuodettö'inä ji'ähuinätö̧.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Mardoqueomä ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ rä'opömä isopäi'önä ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ ja̧'tu̧huä̧ta̧'i̧nä̧, tȩä̧ta̧'i̧nä̧ 'ca̧tä̧hui̧'ö̧, u'uttähuämä orottö adicua'a huȩnä̧hui̧'ö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huä̧mȩnä̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ tädönä tu̧huä̧ta̧ lino pättöjueittö adicuäta̧ 'ca̧ta̧hui̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Susa ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ eseu huopinä̧tö̧.16judíos ttö̧ja̧mä̧ eseäcuähuinätö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ra̧huä̧pi̧jö̧ttö̧ ka̧cui̧pä̧jä̧tö̧jä̧ pä'äcuäumä eseäcuäu ucuo te'äcuähuinä̧tö̧.17Tti̧rȩjä̧ pö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä pönä̧ ru̧hua̧ päji huȩnȩ rȩbȩhuo̧mȩ pönämä, judíos ttö̧ja̧ttö̧mä̧ eseäcuähuä ka̧'a̧ttö̧ pä'cäri ku̧ni̧nä̧tö̧. Recuätö ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ judíos ttö̧ja̧ jö̧nä̧tä̧ juo'ächinä̧tö̧, juhua'amä judíos ttö̧ja̧rö̧ rö̧ȩnä̧ yettecua'attö̧.
Chapter 9

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ kä̧hua̧tä̧ 12nö̧ huotö päi'omȩnä̧ja̧u̧mä̧ Adar pättäcunä̧ mo̧ro̧tä̧ 13nä̧, ru̧hua̧ttö̧ hueähuä huȩnȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ päji huȩnȩ'i̧nä̧ päö'anö̧ ttaboiyotörö judíos ttö̧ja̧rö̧ si'epö tticua pättinö̧ pätecuächomenä̧' jȩtta̧ pättäjimä̧ pärohuächina̧'a̧ Judíos ttö̧ja̧tä̧ kȩdö̧ tticuinä̧u̧ jahuätörö tta̧mi̧surö topinä̧tö̧rö̧mä̧. 2Judíos ttö̧ja̧mä̧ ttidepiyö pönä̧ ru̧hua̧ Asuero ruhuo huȩä̧jä̧ttö̧mä̧ ca̧ca̧cu̧ pȩjä̧mi̧nä̧tö̧, jitörötä suronä̧ jȩpä̧tö̧rö̧ tturohuähua pä'ö jo̧mȩnö̧ jȩpä̧cuä̧u̧ ku̧nö̧huö̧mä̧. Ya̧tȩ jahuätucumä̧ urohuähuamä̧ pä'ocö pinö̧, juhua'amä̧ jahuätö o'catoi'önärö̧tä̧ yecuäcuähuä̧ ka̧'a̧ttö̧.3 Ja̧huä̧jä̧ rȩjȩttö̧ ru̧hua̧cu̧ tö'cönä̧ aditätö'inä̧ jä̧huä̧jä̧ttö̧ ruhuo hue'ätöi̧nä̧, ru̧hua̧ öäre adihuomenä̧ topö tta̧'ä̧rä̧tö̧'i̧nä̧, judíos ttö̧ja̧rö̧mä̧ ppä'ädinä̧tö̧, juhuaa'amä̧ jahuätömä̧ Mardoqueorö yettecua'attö. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Mardoqueomä̧ ru̧hua̧ ojusodettömä̧ ucuo i̧sa̧ pinö̧, jȩö̧ tö'cömä̧ ja̧huä̧jä̧ jä̧ttä̧ ucuohuina̧'a̧ ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧ ucuomä̧ juhua'a yabonö rö̧ä̧cha̧'a̧ttö̧. 5Judíos ttö̧ja̧mä̧ ttaboiyotörö curä o'chunä̧ rohuäbuinä̧tö̧. cuä'äu icu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ si'epö icu jitörö pä̧huä̧rö̧jo̧mȩ jȩpi̧nä̧tö̧ jitörötä kö'cocotörömä̧.6Ucuo ötahuiyä Susattö, judíoa ttö̧ja̧mä̧ 500nö̧ huotö u̧mä̧tö̧rö̧ cuä'ö icu si'epö icuinä̧tö̧. 7Jahuätömä cuä'ö icuinä̧tö̧ Parsandatarö'i̧nä̧, Dalfonrö'i̧nä̧, Aspatarö'i̧nä̧, 8Poratarö'i̧nä̧, Adalíarö'i̧nä̧, Aridatarö'i̧nä̧, 9Parmastarö!i̧nä̧, Arisalrö'i̧nä̧, Aridairö'i̧nä̧, Vaizatarö'i̧nä̧, 10Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Hamedata i̧tti̧ judíos ttö̧ja̧ ttaboi̧ya̧ Amán i̧tti̧mö̧ dieznö̧ huotörö'i̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ cuä'ä tticua'anä̧ ttöäremä̧ ȩmi̧po̧co̧tö̧ pinä̧tö̧.11Ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧tä̧ ji'ähuinä̧tö̧ ru̧hua̧rö̧mä̧ ucuo ötahuiyä Susattö cuä'äu tticuä̧u̧ ttötö'cömä̧.12Ru̧hua̧mä̧ ruhuaju Esterö pä'inö̧: Susa ötahuiyättömä̧ 500nö̧ huotö u̧mä̧tö̧rö̧ cuä'äu icuätö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dieznö̧ huotö Amán i̧tti̧mö̧'i̧nä̧. ¿Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ tocu jȩttä̧ttö̧ ru̧hua̧ ruhuo huȩä̧jä̧ttö̧ kororö ka̧cui̧pä̧jä̧tö̧rö̧mä̧? Jitämä̧ ¿Däjetä jäcuepättö̧? Jäcuepömä̧ iyähuäcuajujä̧. ¿Däjetä pä̧huä̧rö̧jä̧cu̧ttö̧? ucuru pä̧huä̧rö̧jö̧mä̧ iyähuäcuajujä̧.13Ester ädätinä̧ju: "ru̧hua̧ cueseunä̧ jü̧ttö̧mä̧, päcuinö̧ huȩnȩ päö̧ta'anö̧ judíos ttö̧ja̧ Susa ötahuiyänä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ yo̧ȩi̧mo̧ro̧ jȩttö̧nä̧ huecua pä'äjusä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Amán i̧tti̧mö̧ tto'co jähuä nu̧huä̧ o̧chö̧nä̧ ti̧'chö̧ ttö̧nö̧nä̧ huecua pä'äjusä."14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jäjepäjita'anö̧ jȩttö̧nä̧ hue'inö̧ ru̧hua̧mä̧. Ru̧hua̧ päji huȩnȩmä̧ Susa ötahuiyänä iyinä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Amán i̧tti̧mö̧ dieznö̧ huotö tto.co jähuämä̧ ti̧'chö̧ ru̧ni̧nä̧tö̧.15 Judíos ttö̧ja̧ Susa ötahuiyänä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cui̧pinä̧tö̧ mo̧ro̧mä̧ 14nä̧ kä̧hua̧tä̧ Adar pättäcunä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Susa ötahuiyättömä yabonö̧tä 300nö̧ jo̧mȩnä̧ huotö̧ u̧mä̧tö̧rö̧ cuä'äu icuinä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuärö̧ ttöäremä̧ ȩmi̧po̧co̧tö pinä̧tö̧.16Korotö Judíos ttö̧ja̧ ru̧hua̧ ruhuo huȩä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'inä̧tö̧ tta̧'cua̧rö̧ toe'ächö juiyönä̧ tturohuähua pä'ömä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttaboiyotö suronä̧ jȩttö̧ttö̧ tta̧'cua̧ ȩmö̧mä̧ kö'cocotö pä'ijätörömä̧ 75000nö̧ jo̧mȩnä̧ huotörö cuä'äu icuinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cuä'äu tti̧cuä̧u̧ ttöäre rö̧ȩnä̧ micuäu jähuämä̧ emipo̧co̧tö̧ pinä̧tö̧.17 Pi̧yȩmä̧ 'cuäopina̧'a̧ mo̧ro̧mä̧ 13nä̧ kä̧hua̧tä̧ Adar pättäcunä̧. Mo̧ro̧ 14nä̧mä̧ 'cuä'ächi'ö pȩjä̧mö̧ pä'cäri ku̧nö̧ eseäcuähuinä̧tö̧. 18 Ja̧'hua̧nö̧ jȩtta̧'a̧nä̧ judíos ttö̧ja̧ Susa ötahuiyänä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ mo̧ro̧mä̧ 13nä̧'i̧nä̧,14nä̧'i̧nä̧ ca̧ca̧cu̧ pȩjä̧minä̧tö̧. 15nö̧ mo̧ro̧ päi'omenä̧ !cuä'ächi'ö pȩjä̧mö̧ pä'cäri mo̧ro̧ jö̧nä̧ ku̧nu̧ eseäcuähuinä̧tö̧. 19Pa̧'a̧nö̧ jo̧mȩttö̧ judíos ttö̧ja̧ ötahuiyä jäyänä ka̧cuä̧tö̧mä̧, ttoju odehuiyä 'tö̧'i̧nä̧tö̧mä̧, mo̧ro̧mä̧ 14nä̧ kä̧hua̧tä̧ Adar pättäcunä̧ eseäcuähuä mo̧ro̧ jö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'cäri mo̧ro̧ jö̧nä̧ topinä̧tö̧, jua'atäcu ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧mä̧ ka̧ra̧ ka̧ra̧nö̧cu̧ mippounä̧ iyähuä'i̧nä̧, ttu̧cuȩ'i̧nä̧ iyäcuähuinä̧tö̧ jahuätömä̧.20 Mardoqueomä̧ pi̧yȩ tö'cömä̧ huȩyu̧tu̧ rutinö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩyu̧cuä̧ ojiyä'i̧nä̧ judíos ttö̧ja̧ ru̧hua̧ Asuero ruhuo huȩä̧jä̧ jä̧ttä̧jä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ hue'inö̧, tö'cönä̧nö̧ ka̧cuä̧rö̧rö̧'i̧nä̧ oto ka̧cuä̧tö̧rö̧'inä̧,21jȩttö̧nä̧ hue'inä̧tö̧ mo̧ro̧mä̧ 14nä̧'i̧nä̧, 15nä̧'i̧nä̧ Adar pättäcunä̧ a̧'emä̧ 'cuäopönä̧tä̧. 22Pi̧yȩ mo̧ro̧ ji̧na̧'a̧ judíos ttö̧ja̧ ttaboiyotöttö tta̧'cua̧ ttȩmö̧nä̧ ji̧nö̧ mo̧ro̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tta̧'cua̧ tta̧ttȩcuinö̧ttö̧ eseäcuähuänä̧tä̧ pärohuächinö̧ kä̧hua̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧'u̧ ttuhuähuättö pä'cäri jȩä̧cuähuä̧ jö̧nä̧tä̧ pärohuächinö̧ mo̧ro̧mä̧. Ja̧u̧ mo̧ro̧mä̧ pä'cäri ku̧nö̧ cuesehuätucua pä'ö ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mippoönä̧ iyäbuä'i̧nä̧, ttu̧cuȩ'i̧nä̧ ka̧ra̧ ka̧ra̧nö̧cu cuiyäcuäbuärucua pä'ö ja̧'a̧, jua'atäcu usurä isotörö'i̧nä̧ mippounä̧ iyähuä̧ cuiyätucua pä'ö ja̧'a̧23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ judíos ttö̧ja̧ kä̧mä̧dö̧ pä'cäri jȩttä̧ji̧mä̧ yabonö̧tä̧ jȩpi̧nä̧tö̧, Mardoqueo jahuätörö huȩyu̧tu̧ hueäjita'anö̧tä̧. 24Ja̧u̧nö̧ pä̧nä̧mä̧ o'caroi'önä̧ judíos ttö̧ja̧ ttaboi̧ya̧ Hamedata i̧tti̧ Amánmä̧, judíos ttö̧ja̧rö̧ si'epö icua pä'ö a̧mö̧cuädö ö̧jö̧nina̧'a̧ jina̧'a̧ pur pättö jueinä̧ icu topö. pi̧yȩmä̧ ttu̧huo̧jua̧ pä'ö icu toäcuähuä ji̧na̧'a̧ tottepächönä̧ si'epö tticua pä'ö. 25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ huȩnȩ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ rȩbȩhuipo̧mȩnä̧, ja̧u̧mä̧ hue'inö̧ cuyäru isojä Amán su̧ro̧pa̧ judíos ttö̧ja̧rö̧ cuä'ö icua pä'ö a̧mö̧cuädinö̧ jä̧ji̧mä̧ churutä ma̧ä̧mi̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ä̧nö̧chö̧nä̧ ti̧'ä̧dö̧ ttö̧na̧tö̧ pä'ötä jina̧'a̧.26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧unö̧ mo̧ro̧mä̧ Purim pä'ö o'inä̧rö̧, pur pä'ö ottinomȩttö̧, o'cajuiyönä̧ cuyäru isojänä huȩyu̧cuä̧chi̧nö̧ jähuänä̧mä̧, o'cajuiyönä̧ tottinö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧huärörö 'cuäopinö̧''i̧nä̧. 27Judíos ttö̧ja̧mä̧ jareö ttä̧dotö̧ ttö̧ji̧nö̧'i̧nä̧ ja'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttadita pä'ö ji̧nö̧'inä̧. ja̧u̧jȩttinö̧'i̧nä̧ jitötä jähuätä jina̧'a̧, tti̧tti̧mö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä̧ jahuätucuca̧ca̧cui̧pä̧tö̧mä. A̧'ȩ jö̧ta'anö̧ pi̧yȩ todäre mo̧romä̧ pä'cäri jȩtta̧ pä'ötä ji̧na̧'a̧. Koro ja̧'a̧nä̧'inä̧ pä'cäri jȩtta̧ pä'ö jinö̧mä̧ ji̧yȩtä̧ ä̧'ȩnä̧ jȩtta̧ pä'ötä ji̧na̧'a̧.28Ja̧u̧mo̧ro̧mä̧ pä'cäri ttö̧jö̧nö̧ mo̧ro̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ totta pä'ö jina̧'a̧, yabobö̧ yo'ähui'ätö'inïä̧. ji̧n yotute isotö'i̧nä̧, tti̧rȩjä̧ pönä̧ ka̧cuä̧tö'i̧nä̧ ötahuiyä ttö̧ja̧'i̧nä̧ totta pä'ö ji̧na̧'a̧. Pitö judíos ttö̧ja̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧!a̧nö̧ jahuätöttö yo'ähuätö'i̧nä cättädi'oca'a jȩtta̧ pä'ö pähuächinö̧ta'anö̧ adihuomȩnä̧ jȩttö̧ mo̧ro̧ jä̧cua̧'a̧ Puri pättö mo̧ro̧mä̧, ja̧bua̧nö̧ jö̧ttö̧tä̧ ttunichi̧'a pä'ö ji̧na̧'a̧.29Ruhuaju Ester Abihail ittijumä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Mardoqueo judío ttö̧ja̧sa̧nömä̧ ucuo kö̧nä̧ huȩyu̧ti̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pojä̧ tojäre päi'önä̧ purim pättö tö'cö huȩyu̧cuojämä̧ isopäi'önä jojä ja̧'a̧ pättinojä.30Cuyäru isojä huȩyu̧cuojämä̧ judíos ttö̧ja̧rö̧mä̧ o'catoi'önä̧rö̧ hue'inä̧tö̧, ru̧hua̧ Asuero ruhuo huȩä̧jä̧nä̧ 127nö̧ rȩji̧yä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧, judíos ttö̧ja̧rö̧ isopäi'önä̧ eseunö̧.31Pojä cuyäru isojä huȩyu̧cuojämä̧ icu tottomenä̧ ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧ jä̧cua̧'a̧ pättinö̧ mo̧ro̧ tottomenä̧ juojä cuyäru isojämä̧ isopäi'önä̧ ji̧na̧'a̧. judío ttö̧ja̧sa̧ Mardoqueomä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ruhuaju Estermä̧ judíos ttö̧ja̧rö̧ jȩttö̧nä̧ hue'inä̧tö̧. Judíos ttö̧ja̧mä̧ huecuätucumä̧ jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧ pä'inä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ujututtö yo'ähuätö'i̧nä̧ jua'atäcu tu̧cuȩ a̧do̧chö̧'i̧nä̧ tajahuäcuotöjä̧ pä'inä̧tö̧. 32Ester ji̧na̧'a̧ icu tottomenä̧ pätecuächinö̧ mo̧ro̧ pä'cäri jȩtta̧ pä'ö hue'inä̧ju̧jä̧, ja̧u̧ huȩnȩmä̧ cuyäru'tä huȩyu̧cuä̧china̧'a̧.
Chapter 10

1 Ja̧u̧ jä̧ji̧ o'ca'a ru̧hua̧ Asueromä̧, de'a ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, aje rö̧oto kä'co o̧sa̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ru̧hua̧ mitähuä pärätä ttiyunä̧ jä'epinö̧.2O'cajuiyönä̧ ujurunä̧ isojuoepinö̧mä̧, Mardoqueo uruhuo rö̧ä̧chö̧nä̧ ru̧hua̧ äräbe'inö̧mä̧ Mediattö ruhuotö ja̧'hua̧ta̧'anö̧ Persias ruhuotö ttöäre cuyäru 'tä Cronicas pättä'tänä huȩyu̧tu̧ rötähua'a.3Mardoqueo judíos ttö̧ja̧sa̧mä̧, ru̧hua Asuero o'ca'anä̧ ru̧hua̧ jö̧nä ki̧nö. ja̧u̧mä̧ judios ttö̧ja̧ttö̧mä̧ ucuo ku̧nä̧rinö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuä judios ttö̧ja̧mä̧ rö̧ȩnä̧ ttesehuinä̧cu̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ahuaruhuä adihuoménä̧ ppä'ädinö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuä o'catoi'önä̧rö̧ huȩnȩ juiyönä̧ ttö̧ja̧ pä'ötä ucuocuinö̧.

Job

Chapter 1

1Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ ki̧nö̧ Uz rȩjȩnä̧ ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ Job pä'ö micuinö̧, Ja̧u̧ Jobmä̧ surojö'i̧nä̧ jȩpo̧cö̧ ja̧'a̧ jueö huȩnȩtä̧ jȩpö̧mä̧, Diosrömä̧ ucuotinö̧ ja̧'hua̧nö̧ ucuotö surojuttömä 'cä̧'i̧pä̧chi̧nö̧. 2Ja̧u̧ i̧tti̧mö̧ uhuäpächinä̧tö̧ u̧mä̧tö̧mä̧ sietenö ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nä̧tö̧mä̧ huämetucuätä, 3Ja̧u̧ ä̧ji̧mö̧rö̧mä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧ ovejastö̧mä̧ siete milnö jo̧mȩnä̧, camellostö̧rö̧mä̧ tres milnö̧ jo̧mȩnä̧, pä̧cä̧yu̧ ta̧ju̧pö̧nä̧ huotömä quinientosnö̧ jo̧mȩnä̧, bö̧rö̧ba̧tö̧rö̧mä̧ quinientosnö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mö̧huäyotörömä̧ recuätörö. Ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ ju̧huȩnȩ kä̧hua̧ räopa'acu ka̧cuä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö̧ rö̧ä̧nä̧ ru̧hua̧ pinö.4I̧tti̧mö̧ ya̧cu̧pö̧nä̧ ttiya pä'ö pätetö ku̧nä̧huä̧ mo̧ro̧ päi'omenä̧, ja̧u̧mä̧ ttojusode pönä pä'cäri jȩtta̧ pä'ö. Jahuätömä hue'inä̧tö̧ ttö̧jä̧hua̧tö̧ huämetucuä nä̧tö̧rö̧ ottäjiyatö pä'ö hue'inä̧tö̧, cuä̧nö̧'i̧nä̧ au'i̧nä̧ 'cuättopa pä'ö jahuätucu. 5Pä'cäri beipächö̧ mo̧ro̧ päi'omȩnä̧, Jobmä̧ jahuätörö huottäjiyarö pä'ö hue'inö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ surojö juittönä̧tä̧ jȩpö̧ i̧cui̧nä̧u̧. Ja̧u̧mä̧ mo̧ro̧ juoöta'anö porächi'änö ja̧'hua̧nö̧ porächö mipponä̧ iyähuä iyi'änö i̧tti̧mö̧ yotucupönä jähuänä̧ ja̧u̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ättö: " Chi̧tti̧mö̧mä̧ surojö jȩpä̧tö̧ 'cua̧ra̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Diosrö ttamöcuädönä suronä pä'ätö 'cua̧ra̧'a̧ pä'ö." Jobmä pi̧yȩmä̧ 'cuäopönä̧tä̧ jȩpi̧nö̧.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ya'ute mo̧ro̧ ichinä̧tö̧ Dios i̧tti̧mö̧ huotömä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ ä'ca jo̧mȩ i̧jȩcu̧ ko̧ro̧nö̧ jä̧'i̧ta̧'a̧nö̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Ähuettä'i̧nä̧ jahuätucu ichinö̧. 7TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ähuettärö pä'inö̧: "¿Tottö cuichättö̧?" Ja̧'hua̧nö̧ päcu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ähuetämä̧ ädätö pä'inö̧: "Pi̧jä̧ rȩjȩ jä̧ttä̧yä̧jä̧ cueächäru̧ kä̧'i̧jö̧'ca̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧cuä̧däjä̧'i̧nä̧ cueächö kä'ijö̧ca̧. 8"TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ähuetärö pä'inö̧: ¿Chu̧mu̧huä̧yä̧ Job ötö'cömä̧ tocu cuämu̧huädättö̧? I̧Isopäi'önä pi̧jä̧ rȩjȩnä̧mä̧ ja̧u̧ ja̧'a̧nö̧ hua̧'a̧mä̧ toa, ja̧u̧ ya̧tȩ ja̧'a̧nö̧ suröju'i̧nä̧ jȩpo̧cö̧ pä'ijumä̧ jueönä̧tä̧ jȩpo̧ kö̧mä̧ ya̧tȩ Diosrö ucuotö ja̧'hua̧ta̧nö̧ surojuttö'inä̧ 'cä̧'i̧pä̧chu̧mä̧."9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ähuetämä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ädätö pä'inö̧: ''¿Jobmä̧ ji̧yȩtȩ ppädäcuähuä juiyönä ucuota'anö̧ ja̧'a̧ Diosrömä̧? 10¿Ji̧yȩtȩ ja̧u̧ ippeyänä tto'epö ku̧no̧cö̧ pinö, ojusode jäyänä̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ chutä ö'äre ka̧cuo̧mȩ o'cajuiyönä̧ ttoecuächunä̧mä̧? Ucumä̧ ppäcuädä'ijäcu aditähuänämä̧, Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ä̧ji̧mu̧ ppä̧cä̧yu̧rö̧'i̧nä̧ yabonö̧ yottäunä̧ jȩpä̧'i̧jö̧jä̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧mä̧. 11ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä̧ jo'tojucu cumö̧ cä'epu o'cajuiyunä̧tä̧ u̧ju̧nä̧rö̧mä̧ mȩ'i̧, isopäi'önä̧ surönä̧ pä'ö juiyäcu pä'ö ucu cui'ä'ca jo̧mȩttö̧ 12TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ähuetärömä pä'inö̧: "U̧ju̧nä̧rö̧mä̧ o'cajuiyönä̧ topirö, ucu cumönä̧tä̧ kä̧'a̧. ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ a̧'cua̧rö̧mä̧ mȩcuä̧rö̧." ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧mȩttö̧mä̧ ti'ipächinö̧ ähuettämä̧.13Ya'ute mo̧ro̧ 'cuäopinä'a̧ Job i̧tti̧mu̧ nä̧ttö̧'i̧nä̧ u̧mä̧ttö̧'i̧nä̧ cuinätö̧ ja'huatanö vino'inä au pȩji̧nä̧tö̧ ttubuo ä'canä i̧sa̧ ojusodettö. 14Ya̧tȩ huȩnȩ jiäcuäcuä i̧sa̧ ichö pä'inö Job-rö: ''Cuä̧ji̧mö̧ pä̧cä̧yö̧mä 'cuȩ'cu̧ ko̧cuä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ burrotö̧'i̧nä̧ juȩnȩtä̧ ppeyänä 'cuä̧nö kä̧cuä̧tö̧. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Sabeo ttö̧ja̧ ichi'ö ttȩmi̧pä̧jä̧u̧ jahuätömä cumuhuäyotörö cuä'äu icuäjätö curä'chunä. Ttö katätä tö'ipächäjisä ucuru jidähua pä'ö.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ ji̧nä ucuocua'anä, ka̧ra̧'i̧nä̧ ichi'ö pä'inö: Mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ Dios ocurämä mo̧a̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o̧huȩja̧ttö̧mä̧ cuo'ö icuäjätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cumuhuäyotö'inä. Ttö katätä tö'ipächäjisä ucuru jidähua pä'ö. 17''Ja̧'hua̧nö̧ ja̧u̧ ji̧nä ucuocua'anä ka̧ra̧'inä ichi'ö pä'inö: Caldeo ttö̧ja̧ huäbosacuänä jo̧me ichi'ö rohuäu'icu ȩmi̧pä̧jä̧tö̧ cameyu̧tu̧ru̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ cumuhuäyotörö'inä cuäcuäpö icuäjätö curä'chu so̧ä̧'chunä. Ttö katätä tö'ipächäjisä ucuru jidähua pä'ö.''18Ja̧u̧ ji̧nä̧ jiahua'anä, ka̧ra̧'inä ichi'ö pä'inö: "Cui̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧tti̧mö̧ nä̧tä̧'i̧nä̧ cuä̧nö̧ pȩjä̧tö̧ vino isoja au pä̧nö̧ ttubuo ojusodenä. 19Kä̧ro̧'co̧ppa isode 'chu̧huä̧ro̧mȩ'i̧nä̧ pparächi'önä pä̧'i̧cu̧nä̧ döäja'a de'a jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧cu̧ttu̧ ichö. Ja̧'hua̧nö̧ dö'ö isode jö̧rä̧chi̧'a̧ ja̧'a̧ muöyotörö, ja'huätömä 'coru pä'i'äjätö. Ttö ka̧tä̧hua̧tä̧ tö'ipächäjisä ucuru jidähua pä'ö."20Ja̧'hua̧nö̧ ä̧ju̧cu̧ Job ä̧rä̧mi̧'ö̧, ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ serocu icuinö, uhuo'che'inä 'cui'äu icu, ö'ä rȩjȩcu̧ ma̧'ä̧mö̧, u̧ru̧hua̧ Diosrö ucuo te'ähuinö. 21Pä'inö: "Chuhuäpächomemä juiyönätä̧ ichinösä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juiyönätä̧ ppa̧dä̧chä̧cua̧sä̧ jua'amä. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ja̧'a̧ iyinömä, ja̧u̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ja̧'a̧ 'cho'ipäjimä. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ imitä̧ ja̧'a̧ ppädäcuähuämä." 22Pi̧yȩ pa̧'a̧nö 'cuäopömä, Job-mä surönä'inä jȩpo̧cö̧ pinö, Diosrö'inä ucutä ja̧'a̧ ttörö suronä jȩpö̧mä̧ pä'ocö pinö.

Chapter 2

1Ja̧'hua̧'a̧nö ja̧'a̧ yaute mo̧ro̧ 'cuäopina'a̧ DIOS i̧tti̧mö 'chä̧hui̧'i̧nä̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ a'cajome. Ähuettä'inä 'chä̧hui̧'i̧nö̧ jahuätö ttö̧'cä̧tȩnä̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ a'cajome. TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ähuettärö pä'inö: ¿Tottö cuichä jä'ä? 2Ja̧'hua̧nö̧ jäepäcu ähuettä ädätinö TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ pä'inö: Pi̧jä̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ra̧'a̧tä̧ cue'ächä̧rö̧ kä̧'ji̧sä̧.3TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ädätinö ähuettärö: ¿Ttö huedö jȩpä̧'i̧jö̧ Job-römä däjetä cuamucuädä? Juä̧jä̧ rȩjȩnä̧mä̧ ya̧tȩ ttö̧ja̧sä̧'i̧nä̧ toa'a juä̧u̧'a̧nö̧ adiu jueinätä̧ jȩpö̧mä̧, DIOSRÖ ucuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojöttö'inä 'quä̧'i̧pä̧chä̧rö̧ kö̧ma̧. Jua̧u̧mä̧ ji̧nä̧ 'chu̧'ä̧ra̧cuä̧u̧ o'cajuiyönä, ucú suronä jȩcu'a̧ pä'ö jä̧cuȩpä̧ra̧'a̧nä'i̧nä̧ juo̧u̧rö̧, surojö jȩpo̧cö̧rö̧ surojocuepä päcumä.4Ähuettämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ädätömä̧ pä'inö̧: "Isopä'iönä idepänä barachi'a ja̧ pä'ö'i̧nä̧, ttö̧ja̧sa̧mä̧ o'cajuiyönä u̧ju̧nä̧ru̧mä̧ a̧'cua̧rö̧ jähuänä iya pä'ötä hua̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucu cu̧mö̧ te'ädö ihue'quiyönä'i̧nä̧, idepänä̧'inä mȩ'i̧rö̧, to'cuajattö̧ cuä'ca jo̧mȩttö̧ suronä päöjuiyacu ja̧ pä'ö." 6TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ päinä̧cu̧. Topittö̧, ja̧u̧mä̧ jitämä ucu cu̧mu̧nä̧ kö̧, suro a̧'cua̧rö̧tä̧ mȩcuä̧rö̧."7Ja̧'hua̧nö̧ päcu ähuettämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧mȩttö̧ rä'opächinö̧. Ja̧u̧mä̧ Job öttahuiyä barau jähuänä räopönä jȩpi̧nö̧ ö̧jä̧pi̧yä̧ dȩa̧'a̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ U huä̧mȩ jubö cä'ädö. 8Jobmä redä'cattö adicuä i̧sä̧ ȩmi̧nö̧ ja̧huä̧bi̧nä̧tä̧ öcarähua pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ä̧ya̧ri̧sa huö̧mȩ pä̧mä̧di̧nö̧.9Ja̧u̧nu̧ o'ca irecuamä̧ päjinä̧cu̧: "¿Ji̧nä̧ surojömä jui̧'a̧ jö̧nä̧ cu̧ja̧ päcua'a? Diosrö suronä pä'ötä 'corujuo'ächi." 10Ja̧'hua̧nö̧ päjäcu ja̧u̧mä̧ päinä̧cua̧: "Ucumä isaju a̧mö̧cudocoju 'cua̧rö̧nä̧ ucuocuäjö̧jä̧ttö̧. ¿Diosttömä̧ adiutä tȩma̧ pä'ö ja̧'a̧ tä̧ji̧ surojömä tȩmo̧ca̧'a̧tä̧? Pi̧yȩ huȩnȩ ucuocu o'cajuiyönä̧ttö̧mä̧, Job ättömä̧ surojö pähuämä räopächoca'a ji̧na̧'a̧.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, ahuaruhuä huämetucuämä ja̧u̧ru̧ surojö rȩbȩhuä̧ja̧'a̧ 'cuäopö o'cajuiyönä ä̧ju̧cuä̧jä̧'cotö, ttö̧jo̧mȩ pönättö̧ yotucu pönä ichinä̧tö̧ jahuätömä: Teman ttö̧ja̧sa̧ Elifaz'inä, Súah ttö̧ja̧sa̧ Bildad'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Naamat ttö̧ja̧sa̧ Zofar'i̧nä̧. Jahuätömä a̧mö̧cuädö ku̧ni̧nä̧tö̧ ya'ute hora jo̧mȩnä̧ ja̧u̧cu̧ ajau'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ a̧'cua̧ ȩmö̧nä̧ ppä'ädö tticharö pä'ömä.12Jahuätö otonä̧ kä̧nö̧ bo̧yu̧cu̧ tottomenä̧, juätömä̧ yorisotä ttieruhuinä̧cu̧. Jahuätömä pä̧i̧cu̧nä̧ rä̧mi̧pö̧nä̧ ajaumä; yotucu pönä tti̧ä̧rȩti̧yu̧ sȩrä̧u̧ icu kä̧nö̧ ocurä isä̧ppȩ ju'tocu icuäcuähuinä̧tö̧. 13Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ juätömä̧ sietenö mo̧ro̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ sietenö̧ yodo jo̧mȩnä̧ ppȩjä̧mi̧nä̧tö̧ ja̧u̧cu̧ juä̧jä̧ rȩjȩnä̧mä̧. Yorö'iso ya̧tȩ'i̧nä̧ ucuocuocö pinö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätö tottomȩnä̧ ja̧u̧ usurä ȩmä̧u̧mä̧ ro̧ȩi̧nä̧ jähuä ji̧na̧'a̧.

Chapter 3

1Ja̧u̧ 'cuäopäji o'ca'a, Job ucuocu chutä uhuäpächinometä̧ surojönä pä'äcuähuinö. 2Ja̧u̧ pä'inö: 3"Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ chuhuäpächoca'a ji̧nö̧ttö̧tä̧ adihua'a, yodomä pä'inätö̧: "Ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧ uhuäbecuäjäju."4Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ 'cuäopinö ttieruhuadó; Ju'toju kö̧ Dios ttamucuädöjuiyönä jȩa̧tö̧do, kä̧hua̧ kä̧dȩpö̧'i̧nä̧ ja̧u̧ru̧ kä̧dȩpö̧ juiyado. 5Yo̧ö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö hua'are tto̧ȩpä̧rö̧'i̧nä̧ tta̧mo̧nä̧tä̧ jö̧ jahuä. Ajiya isoppatä a̧ttä̧di̧a̧rö̧do̧ ja̧u̧ru̧mä̧; O'cajuiyönä yo̧ö̧nä̧ jö̧mä̧ isopäi'önätä yettecunä.6Ji̧yȩnö̧ yodo ji̧nö̧mä̧, yo̧ö̧ yodotä a̧ttä̧chi̧'na̧ttö̧hue. Cuesehuätucuä yaute mo̧ro'i̧nä̧ ya'ate a̧'ȩttö̧mä̧; ttö̧'o̧cui̧'ö̧ juiyado kä̧hua̧ttö̧ pa̧ja̧cuo̧mȩ'i̧nä̧. 7Topätucui, ja̧u̧nu̧ yodomä ya̧tȩn'i̧nä̧ uhuäpächö juiyinado; cuesehuätucu juiyö'anö ji̧na̧'a̧ ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧mä̧.8Suronä ja̧ pä'ö pättä pä'ö ja̧'a̧ ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧, jitö dä'ähuotö buo äca ö'orächönä jȩpö̧ huo̧juä̧tö̧mä̧. 9Mo̧ro̧ ä'cacu siri'cä'inä ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧mä̧. Ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ mo̧ro̧ ttusomenä'inä, ttö̧'o̧cui̧ö̧ juiyinado; Mo̧ro̧ juo̧a̧'a̧'i̧nä̧ tottöäjuiyönä, 10dä̧bu̧ mu̧ȩcuä̧cho̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧jä̧ttö̧ cha̧ju̧ttu̧ chu'uttächi'omemä, ttörö huȩnȩ jö̧mä̧ tochö juiyönä dajahuächinado11 ¿Dä̧ pe'ö 'corö́ pädiocaa ji̧na̧a̧jä̧ttö̧ chuhuächinö̧tä̧? ¿Dä̧ pe'ö chä̧'cua̧rö̧hua̧rö̧ chiyähuocaa ji̧na̧'a̧ttö̧ kuhuä beönötä̧ chä̧jú̧? 12¿Dä̧ pe'ö kuäbecuinättö̧ttö̧ kihue'quiyunä kä̧mä̧dö̧? ¿Ta̧'a̧nö̧ pe'ö kajecuinättö̧ttö̧ ttörömä?13Ja̧'hua̧nö̧ ju̧ttö̧mä̧ jitämä pa̧ji̧sä̧ 'corönätä̧. Chäinö̧ttö̧mä̧ 'cuäächö pa̧ji̧sä̧. 14Pi̧jä̧́ rȩjȩ́ ruhuotöcu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩnȩ́ qui̧ȩpä̧rä̧tu̧cu̧'i̧nä̧, jitämä juiätö jitötä huatö oba ttaditina'a̧ttö̧.15Ruhuotö tti̧tti̧mö̧cu̧ ttä'ecuä'chinö̧ttö̧mä̧ttö̧, ya'tenä juätömä oro ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧, juätömä̧ ttojusodenämä̧ platatä rö̧ä̧nä̧ ku̧nä̧ri̧tö̧. 16'Corujuo'ächinätö̧tä̧ ttuhuäpächinö̧ttö̧mä̧ttö̧, ppö'ä̧tö̧ yorö'iso tȩa̧u̧ topocotö jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧.17Juoröttötä, suropätömä huȩnȩmä̧ juhua'a yabonö jȩpo̧co̧tö̧ ttäcuotö; juoröttötä mȩ'o̧pä̧rä̧tö̧mä̧ 'cuä'ächi'ö ttö̧'ä̧jä̧cuo̧tö̧. 18Juoröttötä, cärenä pȩjä̧tö̧mä̧ yo̧mȩtȩnä̧ 'cuä'ächi'ö ttö̧'ȩjä̧cuo̧tö̧; jahuätömä tturuhuotö hue'ö huottö ttö̧ju̧cuo̧ca̧'a̧ttö̧. 19Juoröttömä ta̧ju̧cuäyotö ka̧cuä̧tö̧, ppo̧'ä̧tö̧'i̧nä̧ tä̧mö̧'i̧nä̧; juoröttömä tturuhuotö huettömä̧ jȩpo̧co̧tö̧ ttäcuotö.20¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ttuhuäpächönä jȩ'cua̧'a̧ttö̧ usurä ttȩmä̧huä̧cua̧'a̧nä̧mä̧? ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö usurä ȩmä̧huä̧tö̧rö̧mä̧ yabonö a̧'cua̧rö̧ ttö̧jö̧nä̧ jȩpö̧jä̧ttö̧; 21ya̧tȩ'i̧nä̧ micuä päi'önä jȩo̧co̧cö̧ ja̧'a̧nä̧ 'corujuoächatä pä'örömä; 'corujuoächäcuähuätä usurumä rö̧ä̧nä̧ micuäu dajö icuähuä ttusa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧? 22¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö a̧'cua̧rö̧ ttu̧ju̧nä̧ jȩä̧u̧jä̧ttö̧, hua'arenä pä̧nö̧tä̧ ttesehua'anö huotörömä̧?23¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö a̧'cua̧rö̧ iyöjä̧ttö̧ ya̧tȩ u̧mä̧nä̧'i̧nä̧ dajö dajahuächäcurumä, ya̧tȩ Dios tto'epö u̧ju̧nä̧cu̧ru̧mä̧? 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, ttu̧cuä̧ ttucuajueimä, ajautä ajausä; chajaumä ajiya jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huerächa'a.25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö yedecunä̧ ji̧nö̧mä̧ ttörötä ma̧ä̧mi̧nä̧cu̧sä̧; ttö chedecuinö̧mä̧ rȩbȩjui̧nä̧cu̧sä̧. 26U̧ni̧chä̧rö̧mä̧ chu̧ju̧juiyönä̧ jä̧cu̧sä̧, 'coruchi'ö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä'ächi'ö'i̧nä̧ chu̧ja̧jueimä huȩnȩtä̧ kä̧cu̧sä̧.

Chapter 4

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, Elifaz temanita ttö̧ja̧ i̧sa̧ ädätö pä'inö: 2"Ya̧tȩ ucucu ucuocua pä'ö jȩö̧ttö̧mä̧, ¿cuami 'quicuächi'ö'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧?. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ¿Ditä ro̧ȩpa̧'rö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cucuocua pä'ömä?. 3Topi, ucumä recuätörö huo̧juȩtä̧ji̧jä̧; 'cuä'ächiätörö ucumä ttujuru iyö pä'ädäjijä.4Ucu cui̧huȩnȩmä̧ kiyönä 'chu̧ä̧ra̧'a̧ mo̧ttä̧cha̧'a̧nö̧ cuotörö, ucumä kiyönä ttö̧jö̧nä̧ jȩpä̧ji̧jä̧ 'cuä'achiätörö. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä ucurutä huȩnȩ ichäcujä ämä'cönä; ja̧'hua̧ta̧nö̧ 'cuä'ächi'ö'inä 'cuäcuächi'önä jä̧cu̧jä̧. 6¿Yecuecu juiyönä cua'cua huä̧närö̧jä̧ta̧ji̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ surojö'inä juiyönä cu̧ä̧nä̧hua̧rö̧tä̧ a̧mu̧cuä̧rö̧ 'chö̧jä̧ tä̧ji̧?.7Cu'arodoca'a, pi̧yȩ ötö'cö amucuädi: ¿Dijä̧ttö̧ surähuinömä suronä'inä jȩo̧ca̧'a̧nä̧? ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttö'inä ¿Ti̧yȩnö̧ adiunä jȩpä̧tö̧rö̧ 'cui'opömä tticuinä? 8'Cuäopomettö̧ tochomenä, jitö tta̧mo̧nä̧tä̧ korotörö suronä jȩpä̧tö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩnȩ jö̧nä̧tä̧ jȩpä̧'chä̧tö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧tä̧ ȩmä̧tö̧. 9Dios amiyuppanä ppuomenämä jahuätömä chä̧cuä̧hui̧'o̧co̧u̧; CHUTÄ amisurächi'omenämäcu ppöomenämä cuo'ötä icuätö.10Mö yähui duruhuomenä, mö yähui ro̧huä̧rö̧ huoöttö'inä, mö yä̧hui̧tö̧ möäyotö ttacupiyä'inä - jahuätömä 'torö icuähuäcuotö. 11Mö yähui bu̧o̧sa̧ u̧cuä̧ juiyäcu ja̧'i̧nö̧'a̧nö̧; Mö̧ yä̧hui̧tö̧ tti̧tti̧mö̧mä̧ pperetö icuähuotö pi̧jä̧ o'cajuiyönä.12Rȩbȩhui̧nä̧cu̧sä̧ ya̧nä̧́ jähuä ttörö, ja̧'hua̧nö̧ seppappanö ä̧ju̧cui̧nö̧sä̧ juo̧mä̧. 13Ihueye täcunä ttääita'anö Chäa̧ra̧'a̧nä̧tä̧ ä̧ju̧cui̧nö̧sä̧ ya̧nä̧ jähuä.14Chihue'quiyu täcu ri̧ȩnä̧ ye'ö tti̧ä̧hui̧pi̧nö̧sä̧. 15Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jä̧ttä̧pä̧ya̧ 'chȩtá̧ päi'inö̧sä̧ chiänä isoppa ttii 'cuäo'omenä.16Adihuä a̧'cua̧ ru̧hua̧mä̧ ja'a̧tä̧ ki̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ a̧'cuä̧juä̧mä̧ ja̧u̧ ja̧'a̧ pä'ömä jerupinö̧sä̧. Ji̧yȩtȩ a̧'cuä̧juä̧ ttö chä'ca jo̧mȩ 'corujueinä̧ kö̧mä̧; ji̧yȩtȩ pa̧'a̧nö̧ pä'a ä̧ju̧cui̧nö̧sä̧. 17Ya̧tȩ hua'are ttö̧ja̧sa̧mä̧ Diosttö'i̧nä̧ yabonä̧nö̧ adihuä i̧sa̧ tä̧ji̧? ¿Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧mä̧ uhuäbe'inö̧ttö̧'i̧nä̧ yabonä̧nö̧ päcuäitä hua̧ tä̧ji̧?18Topittö̧, Dios u̧mö̧huäyotörö a̧'cua̧ ö̧huȩnä̧ro̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧; Ja̧u̧ u̧mö̧huäyotö ángelesrä micuähuocotö päöttömä, 19¿tta̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ttö̧ jitö isode redä'cattö tätähuodenä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧, i̧sä̧ppȩttö̧ 'chu̧huä̧rodenä, juätömä kȩdö̧ icuähuotö ttäcuotö jurunä̧nö̧ ppȩrȩpö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧?20Mo̧ro̧ päi'acu jö̧ttö̧'i̧nä̧, ni̧pä̧ro̧mȩcu̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧ jahuätömä si'epö tticuäu̧; jahuätömä ya'utecutä hua'ö tticuäcuotö, yotute'i̧nä̧ tottö juiyönä̧tä̧. 21¿Ttoju odehuiyä appiyämä̧ jo̧ca̧'a̧ jahuätö 'torö tticumä? Jahuätömä hua'ö icuätö; jahuätömä huo̧juä̧ huȩnȩ'i̧nä̧ jui'ätötä hua'ö tticuäcuotö.

Chapter 5

1Jitämä̧ huopi; ¿Yä̧tȩ ädätacuja̧ pä'ötä? ¿ suröju jui'ätömä̧ tiderö jäcue päcuä'ajattö̧ ppädacu pä'ömä̧? 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä̧i̧mä̧ ttö̧ja̧sa̧ huo̧juȩcu̧nä̧ a̧mu̧cuädocörö cuä'ö icu; a'cuoyäcuähuämä̧ huo̧juȩcu̧ a̧mö̧cuädocörö cuä'ö icu. 3Ttömä̧ topä'isä yä̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ huo̧juȩcu̧nä̧ a̧mu̧huä̧docömä̧ isojuo'epö rȩbȩu̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ojusodenä̧mä̧ u̧ni̧chä̧ra̧'a̧nä̧ surönä̧ ja̧'a̧rö̧ pä'ötä jȩpö̧ chu̧ju̧ni̧nä̧cu̧.4Cui̧tti̧mö̧'i̧nä̧ surojöttö ttö̧ji̧pa̧ pä'ömä̧ oto ttäcuotö; juätömä̧ ötajuiyä ä'ca mö̧ä̧cuodätä jö̧rä̧dö̧ i̧cuä̧cuä̧u̧. Yä̧tȩ'i̧nä toa'a juorö ttö̧ji̧pu̧nä̧ ppä̧dä̧cua̧mä̧. 5Ttucua ppäicuätömä ttu̧ju̧nä̧huä̧ttö̧ cuätö; juätömä̧ ji̧nä̧ so̧'ö̧ 'cä̧ti̧yä̧ttö̧ ca̧ca̧tä̧tö̧. Ttähua a̧di̧ri̧jä̧u̧mä̧ yabonö̧tä̧ ruhuotö juo'ätö.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ surojömä rȩjȩttö̧mä̧ puttächiocö; huȩnȩ jö̧'i̧nä̧mä̧ rȩjȩttö̧mä̧ bahui'ocö. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧mä̧ uhuäpächätö huȩnȩ ttu̧ju̧nära̧ pä'ö, ocurä i̧sa̧rö̧ ju'tojucu coacha'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ pä'ö.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ttötämä chö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrötä chu̧sä̧cua̧sä̧; 9JA̧U̧TÄ̧ ja̧'a̧ rö̧ä̧ö̧nä̧ putächiönä̧ adihuä juäi jȩpu̧mä̧ pa̧ja̧cuo̧me'inä juiyönä. 10JA̧U̧MÄ̧ ajiya'inä iyö rȩjȩ ja̧'hua̧ta̧nö̧ hue'ö ajiya dea isarära'acu'inä.11Ja̧u̧mȩ jȩpö̧ ju'toju jo̧mȩ cä'epö u̧huä̧na̧ pä'ö jitö suräu kä̧tö̧rö̧; ro̧huä̧pi̧jö̧ juiyome u̧huä̧nä̧ pä'ö jitö tta̧'cua̧tta̧'ȩcu̧ ko̧cuä̧tö̧rö̧. 12Suronä amucuädätö jȩtta̧ pättö'inä jȩttö̧ juiyönä jȩpö̧, ttu̧mu̧nä̧ jȩttö̧'i̧nä̧ iso juottepö juiyönä. 13Ja̧u̧mä̧ huo̧juä̧tö̧jä̧ pä'ö jȩttö'inä tta̧mo̧nä̧tä̧ ttȩki̧pö̧nä̧ jȩpö̧; suronä amucuädö jurunä jȩttö̧mä̧ tta̧mo̧nä̧ be'ipö kä̧nö̧ jȩpä̧tö̧.14Ja'huätömä yo̧ö̧tä̧ po̧cui̧pä̧tö̧ mo̧ro̧ kä'cottö'inä, Kä̧hua̧ jueö ko̧ro̧'i̧nä̧ yodo tti̧'cha̧'a̧ ja̧'i̧nö̧'a̧nä̧tä̧ 'chä̧tö̧. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ja̧u̧mä̧ ppä'adö ttö̧ja̧ usurä isotörö suronä pättä'chä̧u̧ru̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ recuärö̧jä̧u̧ru̧ ruhuotö pä̧i̧cu̧nä̧ huettä'anä kä̧tö̧rö̧. 16Usurä'isa̧'i̧nä̧ ppädäcuähuö u̧ju̧nä̧ra̧ pä'ö, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩttä̧cö̧tä̧ pättä'chäcua'anö.17Ä̧ju̧cui̧, ttö̧ja̧sä̧rö̧ DIOS tä̧bo̧tö̧ jiähuäcumä adiunätä̧ ö̧jö̧nä̧ jȩä̧cua̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, O'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧ i̧tä̧bo̧tö̧mä̧ cujö'quiyunä to'cuä. 18Juo̧ú̧ ttöttä päi'önä jȩo̧mȩmä̧ juo̧nu̧'ca'amä juäopu kunu̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttöttä päi'önä jeo̧mȩmä̧ chutä u̧mu̧nä̧tä̧ aditicu. 19Juo̧u̧tä̧ ppä̧dä̧cua̧jä̧ koro muttö̧nö̧ yautenö huȩnȩ́ cu̧ju̧nä̧rö̧mä̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧, koro muttö̧nö̧ yautenö huȩnȩ́ cu̧ju̧nä̧rö̧mä̧ ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ surojömä 'cuäopi̧ yä̧cuá̧jä̧.20Juo̧u̧tä̧ ppä̧dä̧cuä̧jä̧ ppäi pänä'i̧nä̧ 'corupäcuiacu, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curä rohuähuätö ttäre espadattö'inä ppä̧dä̧cua̧jä̧ cuä'ö tticuiyönä. 21Ucuru suronä pättöttö'inä yecue cu'i̧yä̧cua̧jä̧; juo̧u̧ suronä pättömä suro joepocaa. 22Ri̧ȩnä̧ ppärö̧jö̧mä̧ ucumä ya̧a̧u̧tä̧ ya̧cua̧huä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dea isotörö'inä yecue cu'i̧yä̧cua̧jä̧.23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucumä̧ esecuinöjä̧ inä̧hui̧yä pättanä ka̧cu̧nä̧tä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ isotö de'a ka̧cuä̧tö̧mä̧ ucucumä huȩnȩ juiyönä̧tä̧ ttö̧jä̧cuo̧tö̧. i̧so̧ttö̧ttä̧ jä̧'cuä̧'a̧ cua̧hua̧rö̧huä̧mä̧. 24Ucu cuojusodemä ra̧huä̧pi̧jö̧ttö̧ ki̧'ä̧cua̧'a̧; cuä̧ji̧mö̧rö̧ do'ächö cui̧'chä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ recuä rö̧jo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧. 25Ucu'i̧nä̧ ku̧ju̧nä̧huä̧mä̧ rö̧ä̧chä̧cua̧'a̧, cui̧tti̧mö̧'i̧nä̧ mȩje'ca̧ mȩji̧yä̧'chȩ jä̧'i̧nö̧'a̧nö ttäcuotö.26Ucu bö̧o̧sa̧ juocuächomenämä hua'ötä cui̧cuä̧cua̧jä̧, cuähuä jo̧mȩnö̧ huȩju̧ mo̧ro̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 27Topittö, pi̧yȩmä̧ ka̧cuä̧mö̧ totinö; ja̧'hua̧nö̧tä̧; ä̧ju̧cui̧rö̧ ä̧ju̧cu̧ huo̧jui̧'i̧rö̧ ucutä cua̧mä̧nä̧ pa̧ja̧tä̧tä̧."

Chapter 6

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Job ädätömä̧ pä'inö: 2"Oh, cha̧'cua̧ tta̧dȩcu̧tä̧ a̧mä̧cö̧ jö̧ttö̧mä̧; ¡Usurä chȩmä̧u̧ o'cajuiyönä rö̧nö̧ toäcuähuänä rö̧nö̧ tottöttömä! 3Isopäi'önä̧tä̧ a̧mä̧cä̧cua̧'a̧ rȩba̧ ajenä pä̧ba̧ ö̧a̧mä̧cättö'i̧nä̧ yabonä̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ chi̧huȩnȩ chucuocumä, micuähuocö jö̧nä̧tä̧ ja̧'a̧.4O'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧ u'popa̧ri̧mä̧ ttönä̧tä̧ ka̧'a̧, cha̧'cua̧ru̧hua̧mä̧ ni̧yȩcuojatä au; Dios rö̧ä̧nä̧ yepä'chumä ttö chö̧ja̧'a̧cu̧ icha'a. 5¿De'a bö̧rö̧ba̧mä̧ a̧'cua̧ ro'ecu huoanö̧ tä̧ji̧ ucuä'cua ka̧'a̧nä̧mä̧? ¿Päcäyä'i̧nä̧ ucua ppäittö ji'anö tä̧ji̧ ucuä'cua ka̧'a̧nä̧mä̧? 6¿Cuäcuähuä unuä̧ juiyömä ttucua'anö̧ ja̧'a̧ tä̧ji̧ 'cäruhuäbö juiyönä̧'i̧nä̧? ¿Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧sa̧ iäyättö teomemä u̧nu̧ä̧ ka̧'a̧ tä̧ji̧?7Ttömä ja̧u̧ chuju'cocömä̧ mȩ'o̧pä̧ro̧cö̧sä̧; Juätömä̧ ttö̧cuȩ chu̧su̧ru̧tö̧ jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ huotö ttörömä. 8Oh, ttö chu̧ju̧nä̧ra̧ pä'ö jädepumä̧; oh; Diosmä̧ iyattö pä'ötä ja̧'a̧ chu̧ju̧nä̧ra̧ pä'ö pä̧huä̧rö̧jö̧nä̧ tochömä: 9¡Dios ttörö kȩdi̧cua̧ pä'öttömä̧ ya'utecutä kȩdö̧ icua pä'ötä hua̧sä̧, ja̧u̧ u̧mu̧tö̧ cä'ädö icuttömä̧ cha̧'cua̧ru̧mä̧ toe'ächa pä'ötä ja̧'a̧!10Pi̧yȩmä̧ ji̧nä̧ ttörö cha̧'cua̧ chȩmö̧nä̧ ppädö ka̧'a̧ — ji̧nä̧ ttörö barau beipächoca'anä̧mä̧ esehuocösä: surojö jui̧'a̧ i̧huȩnȩmä̧ ya'ocuocö pinö̧sä̧. 11¿Däjettö̧ chujurumä̧ ji̧nä̧ juhua'a yabonö tta̧dä̧ra̧ pä'ömä̧? ¿Tȩnȩ jubö bedipächäcua'attö, cha̧'cua̧rö̧ juha'a yabonö chotoda pä'ömä?12¿Ttö chujurumä i̧nä̧ o'qui ujuru tä̧jí̧? ¿O ttö chidepämä broncettö̧ adicua'a? 13¿Ja̧'hua̧nö̧ mä̧cö̧ ttötä chamonämä chujuru'inä jui̧'a̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ huo̧juä̧huä̧'i̧nä̧mä̧ räe'pö i̧cuä̧hua̧tä̧ hua̧sä̧ ttömä?14Ya̧tȩ a̧hua̧ru̧hua̧ ijiyuhuächi'öttömä re topö ppädäcuäcuä i̧jȩpö̧'a̧nö ja̧'a̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä juiyo ju̧ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧ unichi̧ö̧ yecuecuoca'a päcuäcusä. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chi̧jä̧hua̧tö̧ huotömä a̧'u̧cunä̧tä̧ huotö ttörö jueönä esetätömä, aje a̧u̧cuo̧to̧ jä̧'i̧nö̧'anö de'a jui̧yä̧jä̧ttö̧, a̧mo̧nä̧tä̧ huerächiö 'cuäo'oya jä̧'i̧nö̧'a̧nö. 16Ja'huätömä diyähuo'qui yo̧ö̧tä̧ a̧ttä̧di̧'i̧nä̧u̧ , ja̧'hua̧ta̧nö̧ di̧ya̧hua̧ppȩmä̧ jahuätönätä̧ dajahuächa'a. 17Ja'huätö dutti'omenämä isoya pä'i'ö siähuächa'a; ja'huätö ttö̧jo̧memä dutti'omenämä isoyatä pä'i'ö joipächa'a.18Isähuänä 'chänö ajiya usu jäyäcu pe'ächächinätö; Ja'huätömä cuähuä'inä furuhuocome ajiyä'inä juiyome cue'ächinätö ja̧'hua̧nö̧tä̧ dä'ähuächätö. 19Temattö̧ rä'opö isähuänä tti̧'cho̧mȩnä̧ topinätö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Sabáttö isähuänä 'chä̧tö̧ jahuätörö tta̧ttä̧ra̧'a̧. 20Ja'huätömä ttöjö'cö juiyönä ji̧na̧'a̧ ajiya tö̧'o̧cui̧'ä̧cua̧'a̧cö̧ pättäja'amä jahuätörötä topö. Jahuätö ttö̧jo̧mȩcu̧ 'chä̧hui̧'ö̧ tottomenämä yaparetä ji̧na̧'a̧.21Jitä, ucutumä chahuaruhuä 'cua̧rö̧nä̧mä̧ jȩpo̧co̧tö̧jä̧ törö; ucutumä ttörö suronä 'cuäopötä topö ye'ecui'ätöjä. 22¿Tömä pä̧dä̧jä̧u̧jä̧, ji̧'qui̧cha̧nö̧ iyätucuittö; ko̧ro̧nö̧mä̧ mippoönä iyähuä cuiäre micuäu jähuättö iyätucuittö; 23ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chaboiyotö ttu̧mu̧ttö̧ ppä'ädätucuittö; ko̧ro̧nö̧mä̧ ppä'ädätucuittö ttörö kö'cocotö ttumutö?24Huo̧juȩ ti̧ttö̧, huȩnȩ́ juiyönä chi̧ji̧nö̧tä̧ chi̧jä̧cua̧sä̧; ttö̧dȩpä̧ rä̧chi̧'ö̧nä̧ jȩpi̧ttö̧ ttö jäyä jȩchi̧nö̧mä̧. 25jue'ö huȩnȩ jö̧ttö̧mä̧, suronämä päocösä; Ja̧'hua̧nö̧ huȩnȩ́ juida'anä ucutumä ro̧cu̧ȩpä̧ tu̧cuä̧cu̧sä̧.26Chi̧huȩnȩ nä̧́tä̧mä̧ ro̧cuȩpä̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ ucuocusä jȩchi̧yö̧nä̧ ja̧cú̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chi̧huȩnȩmä̧ kä̧rö̧'coppatä ȩmi̧pa̧a̧. 27Ucutumä o'cajuiyönätä̧ jȩ'cuä̧tu̧cua̧'a̧nö̧ huotöjä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩyo̧rö̧'i̧nä̧ iyö cuicuätucua'anö huotöjä ja̧'hua̧ta̧'á̧nö̧ cua̧hua̧ru̧hua̧ tu̧cu̧rö̧'i̧nä̧ jaro'cuiä tucua'anö huotöjä.28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jitämä̧, topittö, ucu cui'ä topömä yaparemä jidähuococujä. 29Ttömä jä̧dȩpä̧u̧jä̧; jueönä huȩnȩ jö̧cö̧ ucutunä ka̧ pä'ömä cuiyähuätucuä. Isopäi'önä̧tä̧ ja̧'a̧ ttö jähuämä isopäi'önä huȩnȩtä̧ ja̧'a̧. 30¿Chi̧nȩnä̧mä̧ surojö pä'chäcuähuä ka̧'a̧? ¿Chämä pi̧yȩmä̧ surojö pä'ömä päocoyä?

Chapter 7

1¿Ttö̧ja̧sa̧mä̧ pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ttö̧ pä̧i̧cu̧nä̧mä̧ aditocö? ¿U̧mo̧ro̧ mo̧ro̧mä̧, mitö jurunä̧tä̧ adita pä'ö huȩ'ä̧hua̧ u̧mo̧ro̧ mo̧ro̧ jä̧'i̧jö̧'a̧nö̧mä̧ jo̧ca̧'a̧? 2A̧mä̧cö̧ jähuä aditönä huȩ'ä̧hua̧mä̧ nipä̧cha̧'a̧ o̧ju̧tä̧ro̧mȩ i̧'chi̧'a̧ pä'ö pä̧huä̧rö̧jä̧cu̧, mitö jurunä̧tä̧ adita pä'ö huȩ'ä̧hua̧ ttimitarö pä'ö toa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ topö_ 3ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpä̧cuä̧hua̧sä̧ usurä chȩmä̧u̧ kä̧hua̧tö̧nä̧ cha̧mi̧'qui'ächi'ö chö̧ja̧ pä'ömä; yodomä huȩnȩtä̧ rö̧ä̧nä̧ kö̧nä̧ iyähui'inä̧cu̧sä̧.4Chu̧rä̧mä̧do̧mȩnä̧mä̧, cha̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ pä'äusä: ¿Ti̧yȩnö̧ chä̧rä̧mi̧'ä̧cua̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yodomä̧ ti̧yȩnö̧ i̧huä̧cua̧'a̧ttö̧? Mo̧ro̧ juoa'a jubö ppa̧'ä̧chä̧rö̧ cue'ächö kä̧nö̧ 'cuä'ächi'ösä. 5Chidepämä̧ mi̧yu̧tä̧ juoächina̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩba̧ i̧sa̧ppȩtä̧; chi̧jȩta̧ uttahuiyämä̧ 'cuäi'omenä ja̧u̧nu̧ o'ca'amä isähuatä pä'i'ö räopinä̧cu̧sä̧.6Chu̧mo̧ro̧mä̧ juiyo jurunä̧ 'cuäoa'a 'tö̧ä̧hua̧ppä pö̧jä̧ta̧nä̧ ttittopa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧; recuomä tta̧ttä̧ro̧ca̧'a̧tä̧. 7Diosmä̧, ttö cha̧'cua̧rö̧mä̧ ju̧ättoppa jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ pä'ö a̧mö̧cuädittö; chi'äriyämä juhua'a yabocumä̧ adiumä tooca'a jä̧cua̧'a̧.8Dios öäre, ttörö to̧ä̧rö̧mä̧, tä'cö juhua'a yabocumä topocö; ja̧u̧ Dios ö'äriyämä täcö ttönätä̧ ko̧cuä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ täcö ttömä toäcua'a. 9Ajiya isoppa ka̧ca̧cui̧pö̧ dä'ähuächäcua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö, hua'are reju Seolra̧'a̧ mȩyȩhuä̧tö̧mä̧ pä'äjita'anömä ppa̧'a̧cho̧co̧tö̧. 10Ja̧u̧mä̧ ojusodera'amä ppa̧'a̧cho̧cö̧ jä̧cua̧; ö̧jo̧mȩttö̧'i̧nä̧ pä'äjita'anömä ttu̧huo̧juo̧co̧cu̧ jä̧cua̧.11Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ttö chu̧cuo̧cuä̧cua̧sä̧; 'corunämä chö̧ji̧yä̧cua̧sä̧ cha̧cua̧ ajacuättö; Ttö cha̧'cua̧nä̧ chusuräu pä̧dä̧cua̧sä̧. 12¿Ttömä aje dähuoto i̧sa̧ buo 'cua̧rö̧nä̧ hua̧sä̧ tä̧ji̧ ucu ttörö tta̧'a̧rä̧tö̧rö̧ cu̧ju̧nu̧nä̧mä̧?13Pa̧'a̧nö̧ pädomenämä: Chö'omenätä suronä jö̧mä adiunä jä̧cua̧sä̧, 14ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chä'ome ja̧'a̧ ttörö suronä jö̧ adinänö jä̧cuo̧mȩmä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧, UCUMÄ chu̧'cuo̧ti̧nä̧ yecuepe'äcusä ja̧'hua̧nö̧tä̧ i̧jȩcuä̧cha̧'a̧ tochönä'inä; 15ja̧'hua̧nö̧ jo̧ttö̧mä̧, ttomä nu̧'u̧ tticuäcu pä'ajisä tode'a pä'ötä chidepä'inä repedoca'atä.16Cha̧'cua̧rö̧mnä̧ chöjo'cö juiyönä jä̧cu̧sä̧; a̧'cua̧rö̧ chö̧jö̧ juiyö'anö ja̧'a̧ 'cuäopönämä; katätä jaropi'ätucuittö ttö chö̧jö̧ mo̧ro̧mä̧ micuähuoca'a. 17¿Tide jua̧'a̧ jä̧tö̧ ttö̧ja̧sa̧a̧mä̧ UCU tocu'arö pä'ömä, ja̧u̧ru̧ cuamucuäda pä'ömä, 18mo̧ro̧ juoöta'anö tocu'arö pä'ömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuäopönä ko̧cuä̧mö̧ tocu'arö pä'ömä?19¿Törö ja̧a̧tä̧ to'cua peömä tta̧'a̧nö̧ recuä cua'a̧ttö̧, ttötä chä isoya 'cudädiomebu ja̧a̧tä̧ to'cuiyä̧cua̧sä̧? 20Ji̧nä̧́ suronä jȩchi̧nö̧mä̧, ¿ ucurumä ta̧'a̧nö̧ jȩa̧nö̧ttö̧ juo̧u̧mä̧, u̧mä̧tö̧rö̧ to̧'cua̧ra̧'a̧ttö̧mä̧? ¿Ucurö toicu jö̧mä̧ dä̧ pe'ö ttörö cuiyättö, ttötä'inä jȩchi̧yö̧nä̧ jö̧mä̧?21¿Ttö suronä jȩchi̧nö̧mä̧ unichiö dä̧ pe'ö ja̧a̧tä̧ to'cuoca̧a̧ttö̧? Cha̧'cua̧rö̧mä̧ ji̧'qui̧cha̧nö̧tä̧ ki̧ä̧cu̧sä̧; ttöhuȩcuä̧nä̧ topu cuichöttömä, täcö 'corujodä chö'caatä ja̧cua̧a̧.

Chapter 8

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Bildad suá ttö̧ja̧sa̧ ädätömä pä'inö. 2¿Tiyȩnö jubö pi̧yȩmä̧ cucuocuäcuäcua'attö? ¿Ti̧yȩnö̧ jubö cucuocu huȩnȩ isoppamä̧ juruhuoppa jö̧nä̧ jä̧cua̧'a̧ttö̧? 3¿Diosmä adihuomenä jȩä̧cuä̧huä̧mä̧ surojuoepa̧'a̧nö̧ tä̧ji̧? ¿Jueö huȩnȩmä̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧, surojuepa'anä̧ tä̧ji̧?4Ucu cui̧tti̧mö̧mä̧ Diorö suronä jȩpä̧jä̧tö̧; ujutumä huojuättöjä ja̧u̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ ja̧u̧mä̧ ö̧tä̧bo̧ta̧rö̧ pä'ö suronä jȩä̧ji̧nä̧tä̧ iyipäjäcu. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chamöcuädomenä ucumä̧ Diosrö usäji 'cua̧ra̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧jȩpä̧ji̧ 'cua̧ra̧'a̧ jäcuepäjimä ju̧ru̧hua̧rö̧tä̧.6Ucumä surojö'i̧nä̧ jui̧'a̧ cuttömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jueö jähuätä jȩpö̧ cuttömä, Ja̧u̧mä̧ isopäi'önä̧tä̧ ucuru ppäda pä'ö a̧mö̧cuädäcua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuojusodettömä̧ adihuomenä ä'coji ji̧no̧mȩttö̧'i̧nä̧ yabonä̧nö̧ kö̧nä̧ jȩä̧cua̧jä̧. 7Ä̧cuo̧mȩnä̧ kä̧mä̧do̧mȩmä̧ a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ ji̧na̧'a̧nä̧, ucurumä rö̧ä̧nä̧ ru̧hua̧ cunä̧ jȩä̧cua̧jä̧.8Ji̧yȩtȩ jädepäcujä̧, mo̧ ka̧cui̧nä̧tö̧rö̧ jä'epö ä̧ju̧cui̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ ttu̧huo̧jui̧'i̧nö̧ jittäu adiu ä̧ju̧cui̧. 9(Ujutumä nipo̧ mo̧ro̧ uhuäpächäjätöjä ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ jerupätöjä Pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ttö̧ tu̧mo̧ro̧mä̧ isopäi'önä̧tä̧ yo̧'cu̧ joppa jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ ja̧'a̧). 10¿Jahuätömä ttu̧huo̧juȩto̧co̧cu̧ cuä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jittähuococu cuä̧cua̧jä̧? ¿Cua̧'cua̧ttö̧ räopönä ttucuocuococo cuä̧cua̧jä̧?11¿Ajiya iso'ta juiyomettö'i̧nä̧ böojuo'anö̧ ja̧'a̧ tä̧ji̧ papiro isäbumä̧? Ja̧u̧ juei isäbömä ajiya juiyome'i̧nä̧ buo juoa'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧? 12Ja̧u̧mä̧ ji̧nä̧ ja̧'tö̧hua̧'a̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ 'cui'opö icuähuoca'anä̧, ja̧u̧ juei isäbömä koro adiyättö'i̧nä̧ ä'canä̧ joipächö ja̧'a̧.13ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ o'catoi'önä̧ Diosrö u̧ni̧chi̧'ä̧tö̧ ttu̧mä̧ni̧yä̧mä̧, surönä̧ jȩpä̧tö̧ tta̧ttä̧rö̧mä̧ toepächäcua'a. 14Cua̧'cua̧ cu̧huȩnä̧rö̧mä̧ 'toi'äcua'a, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'quiya'a jacuä cu̧jä̧'i̧jö̧mä̧ ähuiyo'ö oppa pärioppa jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. 15Ja̧u̧mä̧ ojusode huä̧mȩ pä̧mä̧dö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ 'chu̧huä̧ru̧ juiyönä jä̧cua̧; ja̧u̧mä̧ 'chuhuäda'anä̧, 'chuhuächi'ö juiyönä̧ jä̧cua̧.16Kä̧hua̧ idea'acumä ja̧u̧mä̧ ja̧'tu̧pa̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ i̧tȩa̧u̧mä̧ o'cajuiyönä̧tä̧ kä̧dȩpa̧'a̧ ku̧nähuaränä. 17Ihuehui appiyämä inähuiyä ppeyätä ca̧ca̧cua̧'a̧; ja̧u̧mä̧ adihua pä'ömä ihuiyä kada'quiyätä usu. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ 18jahuätömä ttö̧jo̧mȩttö̧ koromecu̧ ttupporächöttömä to'e'ättö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩmä̧ surojome pä'ö jarottome: Ttömä ucurumä yaute'inä topocö pinösä̧.'19Topi, ya̧tȩ eseu ö̧jö̧mä̧; koro dauhuiyätä bahuäcua'a juȩnȩ rȩjȩ ji̧nomemä̧. 20Topi chö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä do'opumä icuocö jä̧cua̧ surojö jui̧'a̧rö̧mä̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ȩmo̧cö̧ jä̧cua̧ suronä jȩpö̧ ko̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧.21JA̧U̧TÄ̧ ja̧'a̧ ucuru ya̧'a̧u̧ huopönö, cueseunä jȩa̧cua̧mä̧. 22Ucuru kö'cocotö pä'ijätömä dä'ä ttuttäcuotö; suronä jȩpä̧tö̧ ttojusode'inä jua'a yabocumä juiyäcua'a.

Chapter 9

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Job ädätö pä'inö: 2Ttömä ttö̧ȩpä̧rö̧sä̧ ucú päcumä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ¿Tta̧a̧nö̧ ujuruhua'anötö̧ ttöjasämä DIOS ro̧ȩpu̧mä̧? 3Ya̧tȩ juo̧u̧cu̧ päächäcuä'uttömä pa̧'a̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ pääjisä pa pe'ömä juiyaa ja̧'hua̧nö̧ ri̧ȩnä̧ jö̧ttö'i̧nä̧ ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ adati̧yä̧cua̧.4Diosmä amiso'quinämä huo̧juä̧huä̧ huȩnȩ ku̧nä̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ujurumä ju̧ru̧hua̧; ¿Dijä̧ttö̧ ya'utenä Ja̧u̧rö̧ 'qui'ädäcuäu to'ija̧'a̧cu̧ pä'inömä juhua'atäcu jȩö̧mä̧ isojuo'epinömä?-- 5Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ jiähuoca'a rö̧ä̧nä̧ ö̧ra̧huä̧ri̧'o̧mȩnä̧mä̧ mö̧ä̧'ca kara'acu pporädö ku̧nö̧mä̧ --- 6Ja̧u̧mä̧ rȩjȩmä̧ boreönä jȩpö̧ ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ 'chu̧huä̧ro̧mȩmä̧ tti̧ȩpö̧nä̧ jȩpö̧.7Ja̧u̧ Diostä ja̧'a̧ kä̧hua̧rö̧ cuä̧rä̧mä̧ päö'acuätä jȩi̧yä̧cu̧mä̧; ja̧'hua̧ta̧nö̧ si̧ri̧'cörä'inä, kä̧dȩpu̧ juiyönä jȩpö̧mä̧, 8Chutä katätä mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧ te'ädö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ aje ppau obi'i̧nä̧ kä̧dö̧ icumä, 9ja̧u̧mä̧ uhuäbe'inömä̧ äteyu siri'corö'inä, oyunä ttu̧rȩju̧nä̧ jȩpö̧mä̧.10Ja̧u̧ Diostä ja̧'a̧ bäreö jähuä jȩpö̧mä̧, ttu̧huo̧jui̧pö̧ juiyönä jö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ jȩtto̧cö̧ jähuä pa̧ja̧cuä̧ juiyö'i̧nä̧. 11Topittö̧, Ja̧u̧mä ttö chippeyänä 'cuä'opö ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopa'anä̧ ttömä tochococu, koromä otonä 'cuä̧'opu ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopa̧'a̧nä̧ chu̧huo̧jui̧pö̧ juiyönä hua̧. 12Ja̧u̧ ji̧yȩtȩ 'choiputtömä ¿Dijä̧ttö̧ ja̧u̧rö̧ jȩ'cuä̧ päö'anö hua̧? ¿Dijättö ja̧u̧rö̧ päö'anö̧ hua̧mä̧? ¿Ucumä däje jȩ'cuä̧ttö̧ jö̧nä̧?13Dios ö̧'ä̧i̧mä̧ ȩmö̧ icuocö jä̧cua̧; Rahabrö ppä'ädätömä Ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ ttucuomä̧ te'ähuocotö. 14¿Tta̧'a̧nö̧ jö̧nä̧tä̧ Ja̧u̧ru̧mä̧ chädäta'anö̧ttö̧, ji̧yȩtȩ Ja̧u̧cu̧ chucuocua'a̧nö̧ jö̧ jȩpö̧ chu̧ju̧na̧'a̧nö̧ tä̧ji̧? 15Adihuä i̧sa̧ chuttö'i̧nä̧, Ja̧u̧ru̧mä̧ chädätö juiyö'anö ja̧'a̧; ttädätajueimä röji pähuä ttö̧ja̧sa̧ rerö̧jö̧nä̧ toattö pä'ötä jädepö'a̧nö̧ ja̧'a̧.16Ji̧nä̧ Ja̧u̧ru̧ huochöttö'i̧nä̧, Ja̧u̧mä̧ ädäta'anä, ttömä Ja̧u̧ru̧ huochömä ä̧ju̧cuä̧cu̧sä̧ pä'ömä chesetö juiyö'anö̧ ja̧'a̧. 17Isopäi'önä Ja̧u̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ kä̧ru̧'co̧huoppanä̧ kȩdö̧ icuäcusä ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ chuttahuiyämä koro'i̧nä̧ jo̧ca̧'a̧nä̧ yabonötä̧ rö̧ä̧cha̧'a̧. 18Ja̧u̧mä̧ yorö'isä a̧'u̧cu̧nä̧tä̧'i̧nä̧ juächu juiyönä jȩä̧cu̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩtta̧jueimä Ja̧u̧mä̧ reö jähuätä jä̧huä̧pä̧ya̧ susuhuächönä jȩä̧cu̧sä̧.19Ttujuru jähuä jö̧ttö̧mä̧, ¡topätucui ja̧u̧mä̧ ju̧ru̧hua̧ ja̧'a̧! Ji̧yȩtȩ adihuomenä̧ jȩä̧cuä̧cuä̧ jö̧ttö̧mä̧, ¿Di̧jä̧ttö̧ ä̧tȩpö̧'a̧nö̧ hua̧mä̧? 20Ttömä surojömä̧ jȩpo̧cö̧ cha'anä̧, chä̧mö̧nä̧ chätätä ro̧'ȩpö̧'a̧nö̧ hua̧sä̧; ja̧'hua̧ta̧nö̧ surojuttömä chu̧ji̧pi̧na̧'a̧nä̧, chi̧huȩnȩtä̧ ka̧cuä̧mö̧ toö'anö̧ ja̧'a̧ hua̧sä̧ suronä jȩpö̧ pä'ömä̧.21Ttömä surojö jȩpä̧ji̧ pä'ömä huȩnȩcuä̧cho̧cö̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttötä cha̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧mä̧ tta̧'ä̧rä̧cuä̧huo̧cö̧sä̧; cha̧'cua̧rö̧mä̧ cha̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧tä̧ ku'cähuocösä. 22Imicu̧nä̧ jö̧nä̧mä̧ jo̧ca̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ ttömä̧ pä'ösä ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧ surönä jȩpo̧co̧tö̧rö̧'i̧nä̧ surönä̧ jȩpä̧tu̧cu̧ yo̧mȩtȩnä̧ siepö icu. 23Ji̧yȩtȩ mä̧richei̧ rȩbȩö̧ ttieruhua'anä̧ cuä'äö icuttömä̧, jau̧mä̧ ya̧tȩ surönä̧ jȩpo̧co̧tö̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧ ya̧huä̧hua̧'a̧nö̧tä̧ hua̧. 24Pi̧jä̧ rȩjȩmä̧ suronä jȩpä̧tö̧ ttö̧mo̧nä̧tä̧ iyähui'i̧na̧'a̧; Diosmä̧ ru̧ji̧ pä'ö icuähuä ttö̧jä̧rö̧mä̧ tti'ä a̧tto̧pö̧. Ja̧u̧tä̧ pi̧yȩ'i̧nä̧ jȩpö̧ ja̧'a̧mä̧ ja̧u̧ttö̧mä̧ ¿di jä̧ttö̧ ka̧ra̧ jȩö̧'a̧nö̧ hua̧?26Ttö chöjö̧ mo̧ro̧mä̧ juiyo jurunä 'cuäopa'a ya̧tȩ huȩnȩ ȩcuä̧ i̧sa̧ joö'anö; ttö a̧'cua̧rö̧ chö̧jö̧mä̧ töipächa'a; jahuätömä adiunämä tottococusä chö̧jo̧mȩttö̧mä̧. 25Jurunätä̧ 'cuäopätö huoi'ca papiro o̧na̧ttö̧ adihuä'ca jä̧i̧nö̧'anö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ buo pare ö̧'o̧ya̧rö̧ ȩmu̧ jurunä rȩjȩcu̧ juiächiö ema jä̧i̧nö̧anö.27Ttörö barau unichi̧ö̧ chö̧jö̧ttö̧mä̧,chi'änämä cha̧'cua̧ ttö̧dȩcu̧mä̧ juiyö̧'anö ja̧'a̧ eseutä chö̧ja̧'a̧ttö̧, 28ttö pi̧yȩ o'cajuiyönä chusuräumä yedecunä jä̧cu̧sä̧ ucuru, huo̧jua̧sä̧ ucu cuä'cattömä huȩnȩ hua̧sä̧ pä'ö. 29Ttömä ro̧ȩcua̧ chö̧jä̧cua̧sä̧; ja̧'hua̧nö̧ jä̧'a̧ttö̧,?Tocu pä'ö juhua'a yabocu chörocuacua?.30Tötä chamonö diyahuoppa i̧sa̧ppȩttö̧ chötöcäuttu'inä ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ chu̧mu̧mä̧ adiunätä tea'a, teönätä̧ hua̧sä̧ pädöttö'inä, 31Diosmä sa̧huä̧hua̧rä̧ ra̧'a̧tä̧ kä'ö icuajacusä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cha̧mo̧nä̧ chö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧'i̧nä̧ amisuru'anö ja̧'a̧ törömä.32Diosmä ttö̧ja̧sa̧ mä̧cö̧, ttö'anömä, ttö chädätarö pä'ömä, ja̧u̧cu̧ ticha pä'ömä suronä jȩttö̧rö̧ röji pähuomecu̧. 33Ya̧tȩ'i̧nä̧ röji pä'ömä toa'a ujuturu pa̧'a̧nö̧mä̧cö̧ pä'ö mea̧ pä̧'ö̧mä̧.34Ka̧ra̧ röji pä'ömä toa'a Dios ötta'ca ttörö huä'ca jȩpö̧ icu'anö hua̧mä̧, yedecunä yepä'chu jȩpö̧ icumä. 35Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ yedecuoca'a chucuocua'anö ja̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ jueimä ttönä ka̧'a̧ttö̧, jȩchö̧ juiyönä jä̧cu̧sä̧.

Chapter 10

1Täcö 'cuä'ächächusä cha̧'cua̧rö̧nä̧mä̧. Täcö juȩö̧nä̧tä̧ chu̧cuo̧cuä̧cua̧sä̧ ttörö surojömä̧. 2Diorö pä̧dä̧cua̧sä̧; Ucutä jähuä päcuättö, ji'ähuittö 'ta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ pä̧cua'attö̧. 3Ja̧'hua̧nö̧ ttörö cuinepä̧ra̧'a̧mä̧ adihuäcujä tä̧ji̧, u̧sä̧rö̧jä̧ ucutä cu̧mö̧nä̧ adicuämä ya̧cuä̧hua̧'a̧nä̧ suronä jȩpä̧tö̧ tta̧mö̧cuädäjimä?4Ttö̧ja̧ 'cua̧rö̧nä̧ cui'äre ku̧nä̧rö̧jä̧? ¿Topujä ttö̧ja̧sa̧ toa'a jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧. 5Ucu cu̧mo̧ro̧mä̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧ ttu̧mo̧ro̧ jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ ja̧'a̧, cuhuäpächinö̧ a̧'ȩ'i̧nä̧ ku̧nä̧rö̧jä̧ ttö̧ja̧ 'cua̧rö̧nä̧, 6ucumä suronä jȩchö̧ ka̧cuä̧mö̧ topöjä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩchö̧ o'ca'anä ru̧'ä̧rö̧jä̧, 7ucumä huo̧ja̧jä̧ pidemä surojö jui̧'a̧ pä̧'ö̧mä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ toa'a ppädö'anö hua̧mä̧ ucu cu̧mu̧ttö̧mä?8Cu̧mö̧pi̧yä̧nä̧mä̧ ttö̧ja̧sa̧ jö̧nä̧ chäcua'acutä aditinö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttönä todeu'inä o'cajuiyönä̧tä̧ ja̧'hua̧nö̧ cuaditina'anä jitämä si'epö cuicua päcuäcusä. 9A̧mö̧cuädittö, jitämä jädepäcijä, redä'ca i̧sa̧ppȩttö̧ cuaditinäcu̧ cha'anä; ¿Pä'äjita'anö redä'ca i̧sa̧ppȩra̧'a̧cu̧ cuȩpä̧cua̧sä̧?10Atateja juättopa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ juäcuopococu pinö̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ queso jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ uppäcuähua jö̧nä̧mä̧ jȩ'cuo̧co̧cu̧ pi̧nö̧sä̧? 11Ttö ja̧ttä̧pä̧ya̧nä̧mä̧ chi̧jȩta̧'i̧nä̧, chidepä'i̧nä̧ ku̧ni̧nö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ chihue'quiyö'i̧nä̧ chihuehui appiyä'i̧nä̧ bi'cäunä̧ ku̧ni̧nö̧jä̧.12Cha̧'cua̧ru̧ cuiyinä̧cu̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cutodecuinö̧mä̧ päcuinäcusä; ucu ppäcuädömä̧ cha̧'cua̧ru̧hua̧rö̧ adiu jȩpö̧ ku̧nö̧. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pi̧yȩmä̧ ucu cuamiso'quinä̧ daju cuicuinä̧cu̧sä̧. Ttömä̧ pi̧yȩ cuä̧mö̧cuädinö̧mä̧ juo̧jua̧sä̧: 14ttö suronä̧ jȩchi̧nö̧tö̧mä̧, ucumä̧ to'cu'anö ja̧'a̧; surönä̧ jȩchä̧ji̧mä̧ jȩpö̧ icu juiyö'a̧nö̧ hua̧sä̧.15Ttö su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧ hua̧ chöttömä, ¡ttöhue! Ttömä adihuä i̧sa̧ chöttömä̧, chu̧'i̧nä̧ cädepu juiyö'anö̧ hua̧sä̧, juhua'amä̧ täcö rö̧ä̧nä̧ su̧ro̧pa̧ cha'attö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttötä cha̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ usurä chȩmä̧u̧tä̧ tochäcuähua'attö. 16chu a̧mö̧nä̧ pajatö cäecuttömä, ucumä̧ mö yähui 'cua̧rö̧nä̧ rucua'anö̧ hua̧sä̧; juhua'a yabonä̧nö̧, ucu cujurömä cui̧jȩpä̧cua̧sa̧.17Ucumä jarepätörö 'cächöjä ttö jȩchi̧nö̧ ittähua pä'ö ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ucu cuamisurunä jo̧mä̧ rö̧ä̧chi̧a̧'a̧ ttöcu̧mä̧; ro̧cuȩpä̧cu̧sä̧ cumuhuäyotö su̧ru̧da̧u̧ jarepätucu.18¿Tocu pä'ö, cha̧ju̧ 'cöacuä jahuätö räepu ku̧ju̧ni̧nä̧ttö̧? Ttömä pä̧cua̧rö̧jä̧cu̧sä̧ yucuäpächö juiyinädó pä'ötä, ya̧tȩ'i̧nä̧ tö'ö juiyäcua'anö. 19Ttö cha̧ju̧ 'cö'acuä jahuättötä todeinädó pädönä jä̧cu̧sä̧ cho̧jö̧ juiyäcua'anö20¿Ttö cha̧'cua̧rö̧ mo̧ro̧mä̧ ji̧'qui̧cha̧nö̧tä̧ chi̧'i̧po̧ca̧'a̧ tä̧jí̧? Ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ja̧'á̧tä̧ topittö, jurunätä̧ 'cuä'ächö chä̧'a̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ topittö, 21pä'äji ta'anö ppa̧'a̧chö̧ tochocomecu̧ chi̧'chä̧cua̧'a̧ ä'canä, rȩjȩ yo̧mȩcu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hua'are tto̧ȩpä̧ro̧mȩcu̧, juȩnȩ rȩjȩmä̧ yo̧mȩ yo̧ö̧ yodo jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, 22juȩnȩ rȩjȩmä̧ hua'are isoppatä ro̧mȩ, adiunä jȩpö̧ ku̧nä̧huä̧ jui̧yö̧nä̧ jo̧mȩ, tȩa̧u̧mä̧ yodo kö'co jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ jo̧mȩ."

Chapter 11

1Naamatita ttö̧ja̧sä̧ Zofar ädätönö päinö: 2¿ttädätiyaanö̧ ja̧'a̧ o'cajuiyönä ucuocumä? ¿pä̧huä̧ri̧ ja̧'a̧nö̧ cucocumä isojo̧cö̧? 3¿Ri̧ȩnä̧ cucuocua'anä tädätiyäcuotöjä? ujutu tuhuȩjȩtö̧mä̧ ya̧a̧u̧tä̧ ya̧a̧hua̧chö̧jä̧, ¿ucuru ya̧tȩ'i̧nä̧ dää töepa pe'ömä juiyaa.4Ja̧'hua̧nä̧ ja̧a̧ päöjä DIOSRÖ: ucú cuä'cattömä huȩnȩ́'i̧nä ju̧iasä ttö chesetinö. 5Ucuhué, DIOS ucuru suronä päötömä; u̧huȩtä̧cua̧jä̧ ya̧nä̧́ jähuä huo̧juä̧huä̧ttö̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juo̧u̧ttö̧ tö̧ȩpä̧ra̧ chi̧'ä̧cuä̧huä̧mä̧ ro̧a̧a̧. Huo̧juä̧chi̧i̧, DIOS ro̧ȩpo̧co̧cu̧jä̧ ro̧ȩpa̧'a̧nä̧ jö̧ttö̧mä̧ Suronä jȩ'cu̧ttö̧.7¿Ucumä cu̧huo̧ju̧a̧'anö̧ ja̧'a̧ tä̧ji̧ Diosrö usumä? ¿Ucumä jo̧mȩnö̧ cu̧huo̧jua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ tä̧ji̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧rö̧mä̧. 8Ja̧u̧mä̧ mo̧ro̧jä̧ jö̧'a̧nö̧ ju'toju hua̧ ja̧'a̧; ¿ucumä däje jȩ'cu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧? Ja̧u̧mä̧ hua'are reju täcuäjuttö yabonä̧nö̧ hua̧ ja̧'a̧; ¿Ucumä tocu cu̧huo̧ju̧a̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧? 9Öotomä rȩjȩttö̧'i̧nä̧ yabonä̧nö̧ otoa'a, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ käcuoräcumä aje rö̧o̧to̧ttö'i̧nä̧ ya̧bonä̧nö̧ cähueächia'a.10Ja̧u̧ 'cuäopöttömä, korojuei'i̧nä̧ 'coruchi'äcua'a, Ja̧u̧ ya̧tȩrö̧ ro̧ȩpa̧ pä'ö huoöttömä, ja̧'hua̧nö̧ huoa'amä ¿Ditä jä̧cua̧.a̧ttö̧ Ja̧u̧ru̧ jȩ'cuä̧ päö'anö hua̧mä̧? 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧ yaparehuätörö'i̧nä̧ huo̧jua̧mä̧; ¿Suronä jȩttö̧ topömä Ja̧u̧mä̧ huo̧jui̧'o̧cö̧? 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧ huo̧jui̧'o̧co̧tö̧mä̧ ttu̧huo̧jui̧pö̧ juiyönä huotö; jahuätömä̧ ttötäcuotö de'a i̧sa̧rö̧ bu̧ro̧ba̧mä̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ ttö̧ja̧srö̧ uhuäbecuomenämä.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ a̧mö̧cuädittö cua̧mö̧cuädö jueönä̧ jo̧mȩnä̧ cua̧mö̧cuäjittömä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios ö̧jo̧mȩcu̧ cujohuiyä ki̧cuä̧dö̧ttö̧mä̧; 14a̧mö̧cuädittö suronä jȩä̧cuä̧huä̧ cu̧mö̧nä̧ kö̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ surojömä oto icuinö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuahuaruhuä suronä jȩtta̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧mä̧ topocö pinö̧jä̧.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ isopäi'önä̧tä̧ dä'ä juiyönätä̧ bo̧yu̧cu̧ to'cu'anö̧ ja̧'a̧; juhua'atäcu 'quiyönä̧ cu̧ju̧ttö̧mä̧ yecuecua pä'ömä̧ juiya'a. 16Ucuru surojumä cu̧ni̧chi'anö ja̧'a̧; cua̧mö̧cuä̧dä̧cua̧jä̧ ajiya räopoya ijiyächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧. 17Ucu cua̧'cua̧rö̧mä̧ kä̧dȩpä̧cua̧'a̧ kä̧hua̧ jueö ku̧rö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧; yo̧ö̧mä̧ ka̧'a̧nä̧, mo̧ro̧ juoa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ pärohuächäcua'a.18Tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ko̧mȩttö̧ ra̧huä̧pi̧jö̧ttö̧mä̧ tta̧huä̧rä̧cu̧ cu̧ju̧'a̧nö̧ ja̧'a̧, juhua'amä̧ cuippeyänämä ra̧huä̧pi̧jö̧ttö̧ ttoepönä̧ cu̧ja̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuä'ächi'ö cu̧'ä̧mä̧dä̧cua̧jä̧ huȩnȩ juiyönä̧tä̧. 19Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuä'ächi'ö cu̧'ä̧mä̧do̧mȩnä̧mä̧ ya̧tȩ'inä̧ ucurumä yepä'chococu cuä̧cua̧jä̧; ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧, recuätö ttö̧ja̧ ttu̧sä̧cua̧jä̧ ppcuädatö pä'ö.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧́ ttö̧ja̧ suropätömä ttiäriyämä̧ jäyätä toäcua'a; ttodajuächa pä'ö'i̧nä̧ juittäcuotö, röji tta̧ttä̧rö̧mä̧ ji̧yȩtȩtä̧ jä̧cua̧'a̧ 'coru juottächa pä'ötä.

Chapter 12

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Job ädätö pä'inö: 2''Jeruhuoca'a ucutumä ttö̧ja̧jä̧; huo̧juä̧huä̧ huȩnȩmä̧ ucutucutä 'corujuoächäcua'a. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö'inä ku̧nä̧rö̧sä̧ huo̧jä̧chi̧'ä̧cuä̧huä̧mä̧ ucutu jö̧ta'anö yoreteunä̧; Ucutu cui̧dȩ'a̧tu̧cu̧nä̧mä̧ huocösä. Isopäi'önä̧tä̧, ¿Ditä jä̧ttö̧ jȩru̧pa̧mä̧ pi̧yȩ jö̧'a̧nö̧ jö̧mä̧?4Ttö chahuäruhuä chippeyänä ko̧cuä̧tö̧mä̧ ya̧'tä̧cuä̧cu̧sä̧ - chi̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö huopu jädepi̧yä̧u̧, !JA̧U̧TÄ̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö jädepu ädätömä! ttömä huȩnȩmä̧ jui̧'a̧sä̧- ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä ya̧'a̧huö̧tä̧ ya̧tta̧huä̧cu̧sä̧. 5Ttö̧ja̧ huȩnȩ juiyönä ka̧cuä̧tö̧jä̧ pä'ätö̧mä̧ ya̧'a̧huä̧'chä̧tö̧ huȩnȩ huotörömä kö'cöjui'ö; juhua'a yabocu surajatö pä'ötä jȩpä̧'chä̧tö̧ jahuätömä. 6Nä̧u̧huä̧rä̧tö̧mä̧ adiu jö̧nä̧tä̧ ka̧cuä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ Diosrö suronä pä'ä'chö ka̧cuä̧tö huȩnȩ juiya'a pä'ö ; 'tamonä ttumunä ttaditötä ucuo teähuätö.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä, jä'epi de'a isotörö, ja'huätötä ucuturu ttu̧huo̧juȩtä̧cuo̧tö̧; jä'epi ju'tojunä co̧'ä̧rä̧tö̧ ppi̧yu̧ru̧, ja'huätötä ucuturu pättäcuotö. 8Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä pi̧jä̧ rȩjȩrö̧ ucuocuätucui; ja'huätötä ucuturu ttu̧huo̧juȩtä̧cuo̧tö̧; Dä'ähuotö po̧i̧tä̧ ucuturu huäjunä jittähuäcuotö.9¿Isotöttö dijä̧ttö̧ jȩru̧pa̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧TÄ̧ ja̧'a̧ pa̧'a̧nä̧ aditinömä pä'ömä? 10Ja̧u̧ u̧mu̧nä̧tä̧ ka̧'a̧ o'cajuiyönä pi̧jä̧nä̧ ko̧cuä̧tö̧ tta̧'cua̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧jä̧ ttö̧jä̧ ttä̧'cua̧roppa'inä.11¿Cucutaanö huo̧jua̧jä̧ ö̧nö̧ä̧mä̧ ja̧'hua̧a̧ta̧'a̧nö̧ ttöcuocuaa cuä̧ju̧cu̧mä̧ a̧ju̧cu̧tä̧ huo̧jua̧jä̧? 12Buäcuächätönämä huo̧juä̧huä̧ ka̧a̧; huo̧jua̧hua̧mä̧ kö̧nä̧rä̧tö̧ recuó moró̧ tti̧jä̧mȩttö̧tä̧.13Huo̧juä̧huä̧'i̧nä̧ ujurö'inä DIOSNÄTÄ̧ ka̧a̧; jiäcuähuä'inä ttö̧huȩ pä̧rä̧chi̧ä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ juo̧u̧nä̧tä̧ ka̧a̧. 14Ä̧ju̧cui̧, juo̧u̧tä̧ jȩpu̧'icumä, pääjita'anömä aditö könähuo̧cö̧; juo̧ú̧ ya̧tȩrö̧ cärenä utomenämä, räepu tticua pe'ömä juiyaa. 15Ä̧ju̧cui̧, juo̧ú̧ ajiya hueocaa jö̧ttö̧mä̧, juȩnȩmä̧ joichaa; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ juo̧ú̧ ajiya hueöttömä, pi̧jä̧́ o'cajuiyönä ichaa.16Tujurumä Ja̧u̧nä̧tä̧ ka̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huo̧juä̧huä̧ huȩnȩ'i̧nä̧, ttö̧ja̧ yapare ji̧ttä̧huä̧u̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yapare ji'äumä todärecue'ö ujuru ku̧nä̧rö̧. 17Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ o'ipumä rö̧'ȩpö̧ jiäcuähuä ttö̧ja̧rö̧'inä otonä̧tä̧, ttö̧jä̧pu̧ i̧säya jui'ö dä'ä ttö̧'ätö, Ja̧u̧mä̧ pärotö pärotö icu röji pä'ö icuätörömä jerupätö jö̧nä̧tä̧. 18Ja̧u̧mä̧ jȩpö̧ icu cärenä̧sa̧ ruhuotö ttucuo jö̧nä̧ jä̧sa̧mä̧, ja̧u̧mä̧ ttäcänä kärocuächönä i̧sä̧ta̧ rö̧nö̧.19Ja̧u̧mä̧ oto ȩpö̧ sacerdotetö̧rö̧mä̧, ttö̧jä̧pu̧ isäya jui'ö dä'ätötö̧nätä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juruhuätörö'i̧nä̧ si'epö icu. 20Ja̧u̧mä̧ pärötö icu jitö tta̧'cua̧ huȩnȩrä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cho'ipu tä̧mö̧ huo̧juä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 21Ja̧u̧mä̧ ppȩrȩtö surojö ruhuotö̧ru̧'i̧nä̧ ttöhuämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juruhuätö ttu̧juru juittächi'önä jȩpu̧.22Ja̧u̧mä̧ yo̧u̧ jacuä ka̧cu̧ dajö icuähuä'i̧nä̧ i̧jȩpö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hua'inä̧tö̧ ttö̧'o̧mȩ yo̧mȩttö̧'i̧nä̧ tȩya̧u̧ra̧'a̧cu̧ rä'epö ku̧nö̧. 23Ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧rö̧ ttujuruhuächönä jȩpö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ si'epö'i̧nä̧ icu; Ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧rö̧mä̧ rö̧ttä̧chö̧'i̧nä̧ jȩpö̧ juhua'atäcu cärenä pȩjä̧tö̧rö̧ ottipa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ o'ipö.24Pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ ttö̧ja̧ tturuhuotö ttu̧huo̧juö̧'i̧nä̧ 'cho'ipö; Ja̧u̧mä̧ de'a jui̧yä̧nä̧ mä̧nä̧'i̧nä̧ juiyome cuettächönä jȩpö̧. 25Jahuätömä tȩya̧u̧ juiyome cue'ächö kä̧nö̧ rättopächa pä'ö borepäcuähuätö; Ja̧u̧mä̧ ya̧tȩ tä̧'ä̧mö̧ 'tobäbänö i̧'cha̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ tti̧'chö̧nä̧ jȩä̧cuo̧tö̧.

Chapter 13

1Topittö, ttö chi'äremä o'cajuiyönä̧tä̧ pi̧yȩmä̧ toina'a; chä̧ja̧ ä̧ju̧cu̧mä̧ huo̧juä̧chi̧'i̧na̧'a̧. 2Ucu cu̧huo̧juö̧mä̧ ttö'i̧nä̧ chu̧huo̧ju̧, ttömä ucu cui̧dȩ'a̧dä̧mö̧ huocösä.3Pa̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧, ttömä o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧cu̧mä̧ chucuocu'anö ja̧'a̧; ttömä Dioscumä pa̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ pä'ö jidähuipö'anö̧ ja̧'a̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä isopäi'önä huȩnȩmä̧ yapare huȩnȩnä̧tä̧ mö̧'ȩpö̧ icuätöjä̧; ucutumä jahuapö ruhuä cuätucua'anö̧ nattä̧chö̧ adicuä jerupätöjä. 5¡Oh, ucutu o'catoi'önä 'coruchi'ö cu̧'ȩjä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧! Huo̧juȩcu̧nä̧ ucuocuätö 'cua̧rö̧nä̧ huajatäjä.6Jitämä ttö amucuädö pädö ttu̧huȩcuä̧nä̧nö̧ ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧. 7¿Ucutumä suronä pä'ä'chöcänö cucuohuäcuotöjä ta̧ji̧ Diosrömä ja̧'hua̧ta̧nö̧ amonä̧tä̧ cucuohuäcuotöjä kö JA̧U̧NÄ̧MÄ̧? 8¿Ucutumä jueönätä̧ jui̧jȩpä̧cuo̧tö̧jä̧ tä̧ji̧ repeähuämä JA̧U̧RU̧? ¿Ucutu Dios ä'cattö jueönä päcuätucua'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧?.9?Adihuäcua'a tä̧ji̧ JA̧U̧ ka̧cuä̧mu̧ to'omenämä ucuturu? ¿Ucutumä yapare jihuäcuotöjä kö ja̧u̧ru̧mä̧ ttö̧ja̧rö̧ jicuähuä'iyätucua'anötä̧? 10JA̧U̧MÄ̧ juȩö̧nä̧tä ro̧ȩpä̧cuo̧tö̧jä̧ ucutumä koro da̧ja̧rö̧nö̧ päcuätucuttumä.11¿Yecuecu juiyönä ja̧'a̧ ucuyo ku̧nä̧rö̧rö̧'i̧nä̧? ¿Yecuecu juijä̧tu̧cu̧nä̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ ro̧ȩpö̧'a̧nö̧ jö̧mä̧? 12Ucutu ji̧yȩtȩ päcuätucumä ä̧ya̧ri̧ isoppa jä̧'i̧nä̧ta̧'a̧nö̧tä̧ ja̧'a̧; Ttocuecuätucumä dau huä̧mä̧ isä'cua jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ huotöjä.13Mä̧cuä̧ 'coruchi'ätucui, katätä ku̧ni̧pä̧tu̧cui̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧tä̧ chucuocu'anö ja̧'a̧, hua̧i̧nä̧ 'cuäopa'a 'cuäopa'anö jö̧mä̧. 14Cha̧mo̧nä̧ chidepätä chi̧yä̧huä̧cua̧sä̧; cha̧mo̧nä̧ cha̧'cua̧rö̧tä̧ chȩmä̧huä̧cua̧sä̧. 15Topätucui, huä̧i̧nä̧ ja̧'a̧ ttörö cuä'ö icuttu̧'i̧nä̧, jȩcha̧ji̧mä̧ jui̧'a̧sä̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, chutä ä'ca jo̧mȩtö̧ pä̧dä̧cua̧sä̧ ttö chamucuädömä.16Pi̧yȩ ja̧a̧ pä'anö hua̧sä̧ ttörö, ya̧tȩ ttö̧ja̧sä̧ a̧'cua̧ huȩnä̧ro̧cö̧ jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ juo̧ú̧ a'cajo̧mȩ chi̧jä̧mä̧do̧mȩnä̧. 17Ttö chucuocumä ttö̧ȩpä̧rö̧nö̧ ä̧ju̧cu̧jä̧ DIOS; ttö pädömä rȩbȩhua̧a̧ ucú cuä̧ju̧cu̧nä̧.18Jitä ä̧ju̧cui̧, ttö amucuädäjisä jidähua pe'ö; ttömä huo̧jua̧sä̧ surojömä jȩpo̧cö̧sä̧. 19¿Hueitä toa'acö̧ ttörö toicu päajimä pä'ö icuähuomettö̧? Ttörö toicu pä'ö cuichöttömä, cui̧jȩ pa̧cu̧sä̧ ttö jäyö jȩchi̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ jäyä́ jȩchi̧nö̧cu̧tä̧ 'coruchiötä ka̧ji̧sä̧.20Dios, ttönämä todärenä jähuätä jȩpi̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ dajahuächocösä ucuttömä. 21cu̧mö̧ ttörö suronä jȩä̧mö̧mä̧ ȩmö̧ icui, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucuttö ra̧huä̧pi̧jö̧ surojuoepa'anä̧mä̧ ja̧'a̧tä̧mä̧ to'cuä̧ttö̧. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huopittö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttömä̧ chä̧dä̧tä̧cua̧sä̧, ttö chucuocua'anä ä̧ju̧cui̧ttö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä ädätittö.23¿Tta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö surojönä jȩchö̧mä̧? Suronä jȩchö̧ chu̧huo̧jua̧ ji'ähuittö? 24¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö cudahuächa'attö ttörumä, cuabo'iya̧ a̧'cua̧rö̧ jȩttö̧'a̧nö̧ jȩ'cuä̧cu̧sä̧ttö̧? 25¿Ucumä isojä koojä o'ca'anä ru̧cuä̧cusä̧ttö̧? ¿Oba joipächinömä cusächa'a tä̧ji̧?26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttörömä to'ija̧'a̧cu̧ jö̧ reö jähuätä huȩnȩtä̧'chö̧jä̧; mö̧ä̧ya̧ chö̧jä̧i̧ surojö jȩchi̧nö̧tä̧ ji̧nä̧ jȩpö̧jä̧ päcuäcusä. 27Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chö̧jä̧pi̧yä̧nä̧ cärenäsa̧ cu̧nä̧cu̧sä̧; jȩchö̧mä̧ o'cajuiyötä to̧'cuä̧rä̧cu̧sä̧; chu̧jä̧pö̧ rȩjȩ kȩdä̧huä̧cho̧mȩ'i̧nä̧ ka̧cuä̧mȩ'ö̧ to'cuäcusä; 28isopäi'önä, ttömä korojuei yoyoja̧'a̧ pparuhuächö jä̧'i̧na̧'a̧nö̧, pö̧jä̧ta̧ isotö ttu̧cui̧'ä̧ta̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ hua̧sä̧.

Chapter 14

1Ttö̧ja̧sa̧mä̧, isajuttö uhuäpächö ja̧'a̧, ja̧u̧mä̧ a̧'u̧cu̧nä̧ mo̧ro̧tä̧ kö̧, ja̧'hua̧nö̧ ö̧jo̧mȩnä̧ rö̧ä̧nä̧ huȩnȩ jö̧nä̧tä̧ kö̧. 2Ja̧u̧mä̧ ba'i'ö rȩjȩttö̧ ȩ'u̧ bahuia'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hua'icu jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧; ja̧u̧mä̧ tö'ipächö yo̧'cu̧ jö̧nä̧ o̧ju̧tä̧ro̧ppa ttöipächa'a jä̧'i̧na̧'a̧nö̧, juoppamä yȩnȩtä̧mä̧ rocoppa. 3¿Ucumä pi̧yȩmä̧ topocöjä? ¿Ucumä ttörö ka̧cuä̧mȩ'ö̧ topöjä?4¿Ditäjä̧ttö̧ teöttö idicu räepö'anö̧ hua̧mä̧? Ya̧tȩ'i̧nä̧ toa'a. 5Ttö̧ja̧sa̧ u̧mo̧ro̧mä̧ jo̧mȩnö̧tä̧ beipächäcuome'i̧nä̧ jȩpö̧ ku̧nä̧hua̧'a̧. U̧cutä ja̧'a̧ pa̧'a̧nö̧ kä̧hua̧tö̧ jo̧mȩtä̧ ö̧jä̧cua̧ pä'ömä; ucutä ja̧'a̧ ö̧jä̧cuo̧mȩ'i̧nä̧ 'cuäoi'ö juiyönä̧tä̧ jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ ku̧ni̧nö̧mä̧. 6Ja̧u̧ru̧mä̧ ja̧'a̧tä̧ topi, 'cuä'ächi'ö ö̧'ä̧mä̧dä̧cua̧'a̧nö̧, u̧mo̧ro̧ mo̧ro̧ esehuäcua'anö mitö huettäcu jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, jȩa̧'a̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧.7Dau 'cui'opu tticuä'inä jinä a̧'cua̧ri̧a̧ pä'ö ja̧'a̧, pä'äjita'anö jareä'i baö ka̧ pä'ö, 'corujuoächö juiyönä. 8Rȩjȩttö̧ ihuehui appiyä biecuacha'anä'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ dau kada'ca'ca rȩjȩ pparuhuächanä'inä, 9ajiya tö'cönä̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ba'ö kä̧cua̧'a̧ dau jareöitä.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö̧ja̧ i̧sa̧ 'coru juoächomenämä ujurumä toea'a ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧nu̧ o'camä ¿to'qui chö̧ ja̧u̧mä̧? 11Duborä'inä aje'inä joipächö dähuächö jä̧i̧nö̧'anö jö̧nä̧, 12cuätö ttö̧ja̧mä̧ ttä'ometä̧ 'corupäiätö pä'äjita'anömä tto'ächocotö. Jinä mo̧ro̧ji̧yä̧ ko̧mȩjobumä, jahuätömä ttottächiyäcuotö ttäomettö̧mä̧.13¡Äyo, däjö cuicuattöhue hua'are reju ra̧'a̧tä̧ huȩnȩttö̧ oto jo̧mȩ, dajö icuähuome cu̧ju̧nä̧ra̧ttö̧ cu̧'ä̧i̧ 'cuäopächome jubu, ucutä cuichäcuome pätetö cu̧ja̧na̧ pä'ö juȩnȩtä̧ cu̧ja̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'a törö cuamucuädä! 14Ya̧tȩ 'corujuoächöttömä, ¿pä'äji tra'anö ö̧jö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧? Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧, juȩnȩta̧ tta̧dä̧ra̧ huä̧'i̧nä̧ cuädächi'anä'inä ttörö ȩmö̧ ttichome jubu.15Ucu huocu'uttumä, ttömä ädätajisä. Ucumä pä̧huä̧rö̧ja̧cu̧jä̧ cu̧munä cuadita pä'ö. 16Ucumä pa̧ja̧ta̧ji̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tta̧ja̧ra̧ji̧jä̧ chö̧jä̧do̧mȩtä̧cu̧; Ucumä ttö suronä jȩcho̧'i̧nä̧ amucuädocö päjijä. 17Suronä jȩchö̧mä̧ dajötä icuajijä; ucumä pä'ajijä ja̧u̧mä̧ su̧ro̧nä̧'i̧nä̧ jepocö.18Ji̧nä̧́ mu̧ä'ca'inä ppärocuächö ma̧a̧ juiyome ki̧ö̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ päiomenä pporächiö inähuiyä'inä korome pä̧huä̧da̧a̧; 19ajiya suädiö rȩjȩ́ i̧sä̧ppȩ'i̧nä̧ ticopaa ja̧'hua̧nö̧ ajiya diö́ töcopu beichaa ido'qui'inä. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧jä̧, ucumä ttö̧ja̧'i̧sä̧ tta̧hua̧rö̧'i̧nä̧ beipeipu icujä.20Ucumä ihueye ro̧ȩpu̧jä̧ huaarenätä̧ juo̧u̧rö̧; huaicurumä pärotö icujä iämä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juȩnȩbutä unichiöjä huaicurumä. 21Cui̧tti̧mu̧rö̧ ucutönö to'cöttömä, juo̧u̧mä jȩru̧pa̧; suronä jȩttö̧í̧nä̧ jähuätö, juo̧u̧mä̧ topocö. 22Juo̧u̧rö̧ baraumä suro idepänätä̧ barau, ja̧'hua̧nö̧ ja̧cú̧ a̧'cua̧ tta̧ȩcu̧.

Chapter 15

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Elifaz teman ttö̧ja̧sa̧mä̧ ädätömä̧ pä'inö: 2¿Ya̧tȩ tta̧ja̧sa̧ huo̧jua̧mä̧ u̧huo̧jö̧ ja̧'a̧nä̧ micuähuocönä ädäta'anö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ a̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧tä̧ kä̧hua̧ räopa'acuttö ichoppatä ȩnä̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ tä̧ji̧? 3¿Ucuocuäjimä̧ kada'cahuome a̧mö̧cuädö juiyö'anö̧ ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧'i̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ ucuocumä adiunä ppädömä ucuocuocö?4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, ucumä Diosrö ucuotähuä̧mä juiyudö icujä, ucumä ja̧u̧ru̧ a̧mö̧cuädäcuähuämä tto'epöjä, 5Ucu suronä cuamucuädömä̧ cuätä jiähua'a; cucuocumä huo̧jua̧ ucuocua'a 'cua̧rö̧nä̧ ucuocujä. 6Cua̧mö̧nä̧ cuätä suronä̧ päcujä. ttö pädömä̧cö̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, cua̧mö̧nä̧ cuätä suronä̧ ucuocu pä'ö jiähuäcujä.7¿Ucu ja̧'a̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ ttö̧ja̧sa̧ uhuäpächinö̧mä̧? ¿Mö̧ä̧quiyu'i̧nä̧ ä'canä u̧huä̧bȩ'ä̧cuä̧hua̧ jö̧nä̧ ki̧nö̧jä̧? 8¿Ucumä Dios u̧huo̧juö̧ i̧jȩcuä̧cho̧cö̧ ä̧ju̧cuä̧'i̧jö̧jä̧? ¿Ucu ya̧tȩ ja̧'a̧ huo̧juä̧huä̧ huȩnȩ ku̧nä̧rö̧mä̧? 9¿Ujutu tu̧huo̧juö̧ttö̧nä̧ ti̧yȩpö̧nä̧tä̧ ku̧huo̧jua̧'a̧ttö̧? ¿Ujutu tu̧huo̧jui̧po̧cö̧mä̧ ucumä huo̧jui̧'ö̧jä̧?10Ujutumä yorätehuätöjä, uhuo'che tȩ'a̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ bö̧o̧sa̧ttö̧'i̧nä̧, ucu cuä'ottö yabonänö̧ böecuättö̧'i̧nä̧. 11¿Cua̧'cua̧ cuȩmö̧nä̧ Dios ppädömä juiyo a̧'u̧cu̧ ja̧'a̧ ucurumä̧, eseäcuähuä ttucuocu huȩnȩ'i̧nä̧mä̧?12¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö cuamiso'quimä ȩma̧u̧ cuicua'attö? ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö cui'äremä ra̧huä̧rä̧tö̧ ja̧'a̧ttö̧ 13tocu pä'ö cua̧'cua̧ru̧hua̧rö̧mä̧ Diosrö to'ija̧'a̧cu̧ jȩpö̧ ppa̧cuä̧dä̧cuä̧hua̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧huȩnȩnä̧mä̧ pä̧i̧cu̧nä̧ päcua'attö̧? 14¿Tidejua̧'a̧ ttö̧ja̧sa̧ttö̧ surojö jui̧'a̧ kö̧mä̧? ¿Tidejua̧'a̧ttö̧ isajuttö uhuäpächinö adiu jȩpö̧mä̧?15¡To̧pä̧jä̧, Diosmä 'cä̧'ȩpö̧ u̧ju̧nä̧cu̧rö̧'i̧nä̧ a̧'cua̧mä̧ huȩnä̧ro̧cö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ toomenämä mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧ adihuocojä̧; 16Yorö'iso adihuocö su̧ro̧tä̧cuä̧hua̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adiu jȩpo̧cö̧mä̧, ttö̧ja̧sa̧ surojö ajiya ttahua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ au.17Ä̧ju̧cui̧ttö̧, ttötä ji̧dä̧cuä̧cua̧jä̧;ttö töchinömä ji̧dä̧cuä̧cua̧sä̧, 18ttä̧mu̧ ttä'otö̧ huo̧juä̧tö̧ juhua'a yabo ji̧ttäcuinömä, ttädo̧tö̧ minättö̧ huäjuönä tu̧huo̧jui̧'i̧nö̧mä̧.19Pi̧yȩmä̧ ttä̧do̧tö̧ minä jahuä jinä'a̧, jähuätörötä iyähuina'a̧ tti̧rȩjä̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ya̧tȩ i̧chä̧cua̧hua̧mä̧ doächa pä'ömä juiyina'a̧. 20Ya̧tȩ ubo suronä jȩpä̧'chö̧mä̧ 'cuä'opunä mo̧ro̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ suräu ko̧, ttö̧ä̧nä̧hua̧tä̧ 'cä̧ȩpu̧ ku̧ni̧nö̧ jarodö usurä cuapä'ö 'cuä'opunä duo jö̧ta'anö. 21A̧ja̧nä̧mä̧ rä̧mi̧pä̧cu̧ ye'cuächönä; adiu jo̧mȩnä̧ ko̧sä̧ pä'omenämä, ja̧u̧mä̧ a̧bo̧'cha̧ i̧chä̧cua̧.22Ja̧u̧mä̧ amucuädocö yo̧mȩ ppa̧dä̧chä̧cua̧sä̧ pä'ö'inä; curä'chutä ttä̧huä̧rä̧cu̧ ja̧u̧mä̧. 23U̧cuä̧ u̧sä̧rö̧ koromenö cue'ächötä kö̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ä'chö: ¿To cu̧jä̧? Ja̧u̧mä̧ juo̧juä̧cuä̧u̧ to̧dȩ'ä̧cua̧sä̧ pä'ömä. 24A̧'cua̧ ro'ecu ye'ecu na̧'a̧chö̧; ja̧u̧tä̧ rö̧ä̧nä̧ cuä'ö rötäcu ja̧u̧mä̧, ru̧hua̧ curä rohuäu i̧'chä̧cua̧'a̧ jä̧cu̧ a̧'cua̧ roecua'a cua̧rö̧nä̧.25Ja̧u̧mä̧ Diosrö kö'cö jui'ö umu cä'epö huoina'a̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ucuo te'ähuinö ttötäsä pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧ ä'cajo̧mȩttö̧, 26ppide tö̧ja̧sa̧ jarodömä Dios ö̧ja̧'a̧cu̧ jopö ja̧rȩyu̧nu̧ pä'i'ö, 'toecuäbä pöäbä ttoecuänö.27Pi̧yȩmä̧ jeaa, ji̧nä̧́ iä́ bä̧rȩpa̧mä̧ abo'inä bä̧rȩpa̧mä̧ i'ä a̧tto̧cu̧ juo̧u̧mä̧, 28ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiya jȩpi̧cuähuome ki̧nö̧; ahuaruhuä'inä tti̧jo̧co̧mȩ ji̧no̧mȩ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jui'ö tti̧ji̧po̧mȩ ki̧i̧pi̧nä̧tö ttiärettömä.29Juo̧u̧mä̧ järe ru̧hua̧ i̧ji̧yä̧cua̧; järe u̧ju̧nä̧rö̧'i̧nä̧ recuomä kö̧nä̧ro̧cö̧; a̧'cua̧juȩ yo̧'cö̧ jö̧i̧nä̧ recuomä i̧ji̧yä̧cua̧ pi̧jä̧ rȩjȩnä̧mä̧. 30Yo̧'cö̧́ ja̧a̧ttö̧mä̧ juo̧u̧mä̧ rä̧o̧pi̧yä̧cua̧; u̧ju̧nä̧rö̧mä̧ 'cho̧i̧pä̧cua̧; DIOS ättö ro̧ȩpo̧mȩnä̧mä̧ juo̧u̧mä̧ hua'ö i̧cuä̧cua̧.31Micuähuocö jähuämä cua̧'cua̧ cu̧huȩnä̧rä̧, a̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧tä̧ ttuyapareäcuäumä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, micuä'i̧nä̧ juiyötä jä̧cua̧'a̧ ja̧u̧rö̧ i̧yä̧huä̧cuȩmä̧. 32Hua'ö i̧cuä̧cuȩ pä̧nä̧ ä'canä 'cuäopäcua'a pi̧yȩmä̧, ä̧na̧jui̧yä̧mä̧ täcö ja̧'tu̧huoo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧ 33Uva daumä u̧huä̧ju̧ ji̧nä̧ ja̧'tu̧hua̧'a̧nä̧ sahuepächäcua'a; ja̧u̧mä̧ ȩ'u̧ yȩ'ȩpu̧ icuäcua'a olivo dau yȩ'ȩpö̧ icua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.34Ttö̧ja̧ suronä jȩpä̧tö̧mä̧ tti̧tti̧mö̧ tottäcuotö; ocurätä ku icuiyäcuotö ttojusode mitäu ttȩmi̧no̧demä̧. 35Jahuätömä̧ surojötä muchotö juo'ätö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ surojötä uhuäbecuätö, ttöcuä̧ba̧mä̧ yaparetäcuähuätä muchotö juo'ätö."

Chapter 16

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Jobmä ädätö pä'inö: 2"Ttömä ja̧u̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ jö̧ ä̧ju̧cuä̧'i̧jö̧sä̧; ucutumä o'catoi'önä tta̧'cua̧ ttȩmö̧nä̧ ppädäcuähuämä̧ jui'ätöjä. 3¿Ttucuocu micuähuocömä röjinä̧mä̧ beipächä̧cuä̧di̧? ¿Ucutumä däjé päi'ätucuäcuttö, ja̧'hua̧nö̧ cuädätäcucunä̧mä̧?4Ttö'i̧nä̧ ucutumä chucuocua'anö̧ ja̧'a̧ ucutucumä, Ucutu ttö chö̧jo̧mȩ cu̧tä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧; ttömä ca̧ca̧to̧po̧'ö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧huȩnȩtu̧cu̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ päi'önä jȩpö̧ uturu suronä pädö'anö̧ ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chu yäcapö ya̧dä̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. 5¡Oh, tocu chucuocu'anö̧ttö̧ ttesehuipönä̧mä̧! ¡tocu chättömä tta̧'cua̧ adiu päi'önä chucuocu'anöttö̧ ba̧ra̧huä̧ji̧ jȩa̧cha̧ pä'ömä!6Ttö chucuocuttö'i̧nä̧ ttörö baraumä ppeächi'oca'a; chucuocuoca'a jö̧ttö̧'i̧nä̧, ¿tocu ppä̧ttä̧dä̧cua̧sä̧ttö̧? 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Dios, täcö 'cuä'ächi'ösä; chahuaruhuärömä o'catoi'önä̧rö̧tä̧ cuä'äu icuinö̧jä̧. 8Chidepä'i̧nä̧ joipächönä̧ jȩ'cui̧nä̧cu̧sä̧, ttö̧ja̧mä̧ surojö jȩpi̧nö̧ pä'ötä pättäcusä; chidepä siähua'a topömä suronä̧ jȩpi̧nö̧ pättäcusä ja̧'hua̧ta̧nö̧ chi'ä'i̧nä̧ jiähua'a.9Diosmä u̧ra̧huä̧rö̧nä̧ 'chu'ädinö̧'ca̧, ru̧huä̧rä̧cu̧sä̧; ja̧u̧mä̧ ä̧chi̧nö̧ jȩä̧cu̧sä̧, cha̧bo̧i̧yo̧tö̧mä̧ to̧ttä̧rä̧cu̧sä̧, chupparohuächi'a'anä̧. 10Ttö̧ja̧mä̧ nö̧'ä̧chö̧ to̧ttä̧rä̧cu̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttätä ätta to̧pä̧rä̧tö̧ ttörömä; suronä jȩpö̧ chi'ebabanä cuäcuättäcusä; jahuätömä ttörö to'ija̧'a̧cu̧ a̧mö̧cuädö ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pȩjä̧mä̧jä̧tö̧.11Diosmä iyäcusä ttö̧ja̧ suronä jȩpä̧tö̧rö̧tä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ icu u̧ju̧nä̧cu̧sä̧ suropätö ttu̧mu̧nä̧tä̧. 12Ttömä ä'canämä adiunä ki̧nö̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ JA̧U̧TÄ̧ 'cho'ipinäcu̧sä̧. Jueönämä, JA̧U̧TÄ̧ chu̧ru̧pä̧'quȩnä̧ 'chuädö rȩjȩtä̧ pädiönä jȩpu̧ icuinä̧cu̧sä̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ JA̧U̧MÄ̧ ttörötä pätetö topinö.13Ja̧u̧ umuhuäyotö ppoäcuä ttö̧ja̧ ttörö sobucuächönä ka̧cuä̧tö̧ ; Dios'inä ttö chöjäcuorätenä ppuratö ppoäcusä rȩrö̧jö̧nä̧'i̧nä̧ to'ococusä; ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttö cha̧ttö̧ soya rȩjȩ huerachönä jȩä̧cu̧sä̧. 14JA̧U̧MÄ̧ ttörö ttoecuä'ca pparachiönä jȩä̧cu̧sä̧ yautetämä̧'cö̧; JA̧U̧MÄ̧ curä rocuöcuähuäcuä i̧sa̧ jä̧i̧nä̧'anö̧ jopu ttö chö̧ja̧'a̧cu̧.15Rettömä ciliciotö 'tö̧'ä̧hua̧'a̧tö̧ attopösä chi̧jȩta̧mä̧; churuhuo'inä rȩjȩtä̧ pä̧cu̧sä̧. 16Rö̧ä̧nä̧ chajuähua'a chi'ä'inä tuhuäcä jä̧cu̧sä̧; Chi'äriyä'inä 'corujuo'ächätö tti'äre 'cua̧ra̧sä̧ 17ttu̧mu̧nä̧'i̧nä̧ 'tattoca'anä, ttömä adiunätä ucuocusä chu̧ru̧hua̧cu̧mä̧.18Chucuojamä rȩjȩ'i̧nä̧, 'cucuächöjuiyädó; ttörö 'cuäopömä o'catoi'önä ttu̧huo̧jua̧ ji'ähuätucui. 19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ jitämä, tocu'äcuotöjä, Iso päi'önä ja̧'a̧ pä̧cua̧mä̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ kö̧; JA̧U̧TÄ̧, ttönä ji̧ä̧huä̧cua̧mä̧, ju'toju mo̧ro̧jä̧ ra̧'a̧tä̧ kö̧.20Ttö chahuaruhuämä ttörö ya̧a̧huä̧'chä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö chi̧'chȩrejamä DIOSRÖTÄ dahuipoya chajahuomenä. 21Ttö jädepäcujä moro̧jä̧ttö̧'i̧nä̧ huo̧juä̧jä̧, DIOS huo̧jua̧jä̧ pide ttö̧ja̧sä̧rö̧mä̧, ttö̧ja̧sä̧ ippeyanä kö̧rö̧ jȩä̧i̧ya̧'a̧nö̧. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ yaute duó 'cuäpäjittömä , chi̧'chä̧cua̧sä̧ yo̧mȩtȩ jua'attömä ttömä ppa̧dä̧chi̧yä̧cua̧sä̧.

Chapter 17

1Ttö̧ cha̧'cua̧ru̧hua̧mä̧ täcö yoyonö beipächa'a, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chu̧mo̧ro̧mä̧ beipächa'a, hua'arebamä jo̧mȩnö̧ tta̧huä̧ra̧'a̧ ttörömä. 2Isopä'iönätä̧ ttörö ya̧'a̧huȩ'ä̧tö̧mä̧ ka̧cuä̧tö̧, ttö chi'äremä 'cuäopönä̧tä̧ to̧ä̧ra̧'a̧ chö̧ra̧huä̧ra̧ pä'ö jȩpä̧'chu̧tä̧. 3Ya'ute cuiya päcuinö iyittö, huo̧jua̧sä̧ ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ ttö ucucu todeönä chu̧ju̧mä̧; ¿dijättö̧ ca̧ra̧ juȩnȩ ku̧mä̧ ttörö ppadö'anö̧ hua̧mä̧?4Isopäi'önä ucu, Diosmä, ttamiso'qui oto juoächönä jȩpi̧nö̧jä̧ huo̧jui̧'ä̧cuä̧huä̧mä̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ucumä hue'ocö pi̧nö̧jä̧ ttörö 'cuätto'a pä'ömä. 5Ja̧u̧ ya̧tȩ ahuaruhuä tti̧yä̧cuȩ jä̧ji̧ ji'äu icuttömä, i̧tti̧mö̧mä̧ jahuätönä usurä ttȩhuä̧cuo̧tö̧.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧ ji̧yȩtȩ pätta̧'a̧ ja̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ pärohuächinösä̧; jahuätömä chi'änä surepätö. 7Chi'äremä̧ ä̧to̧cä̧cha̧'a̧ barahuomettö̧, chidepämä̧ o'cajuiyötä hui̧ä̧chä̧cha̧'a̧ yo̧o̧ppa jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 8Ttö̧ja̧ adiu jȩpä̧tö̧mä̧ pi̧yȩ usurä ttemä̧u̧nä̧, ttö̧ja̧sa̧ huȩnȩ jui̧'a̧mä̧ a̧mi̧suru to̧ä̧cua̧ ttö̧ja̧sa̧ su̧ro̧pa̧rö̧.9Ttö̧ja̧sa̧ huȩnȩ jui̧'a̧mä̧ 'qui̧yu̧nä̧ 'chu'ä̧rä̧cuä̧u̧ ö̧jä̧cua̧, chu adiu jȩpö̧mä̧ ujuruhuächä̧cua̧ juhua'a yabonö̧tä̧. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutu o'catoi'önä̧mä̧, pocu ichätucui; ttömä huo̧juȩcu̧nä̧ a̧mö̧cuädörömä po̧cui̧po̧cö̧ chä̧cua̧sä̧ ucuttumä.11Chumo̧ro̧ ji̧nö̧mä̧ 'cuäopächina'a; jȩcha̧ja̧ pädinömä hueyecuächina'a, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pa̧'a̧nö̧tä̧ ja̧'a̧ chamiso'qui ku'quecumä̧. 12Pitö ttö̧ja̧mä̧, ya̧huä̧huä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧mä̧, mo̧ro̧mä̧ yodo jö̧nä̧tä̧ pärotätöä tȩya̧u̧mä̧; tȩya̧u̧mä̧ tö'cö ka̧'a̧ yo̧u̧ttö̧mä̧.13Hua'are rejumä chojusode 'cua̧rö̧nä̧tä̧ a̧mö̧cuädösä; yo̧mȩtä̧ rötinö̧sä̧ chä̧'ä̧ppä̧mä̧; 14Rejura̧'a̧ttö̧ pä'inö̧sä̧: "Ucumä chä'ojä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mi̧yu̧huä̧'i̧nä̧: "Ucumä cha̧ju̧cö̧, chijähuajucö̧, 15ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ tȩnȩ ka̧'a̧ttö̧ ttö tta̧dä̧rö̧mä̧? ¿Ttö tta̧dä̧rö̧mä̧ ditä toö'anö ja̧'ttö̧? 16¿Tta̧dä̧rö̧mä̧ ttötäcu mȩyȩhua̧'a̧ ja̧'a̧ hua'are äpate jubö rȩjȩ i̧sa̧ppȩra̧'a̧cu̧ ti̧mȩyȩhuo̧mȩnä̧mä̧?

Chapter 18

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Suhita ädätö pä'inö: 2''¿Ucumä ti̧yȩnö̧tä̧ cäcuädäcua'ajä̧tö̧ ucuocumä? Amucuädi pi̧yȩ, ja̧u̧nö̧ o'ca'a ujutu'inä tucuocua3¿Tocu pä'ö de'a isotö 'cuarö̧nä̧ to'cuätö; ttamucuädö'inä juiätö 'cua̧rö̧nä̧tä̧ to̧'cuä̧u̧jä̧ ucumä? 4Ucutä cuamonä cuami suräcu serocu icuäujä?Rȩjȩmä̧ jaroi'öanö ja̧'a̧ ucunä ja̧'hua̧ta̧nö̧ inähuiyä'inä koromȩcu̧ pporächiöanö ja̧'a̧?5Iso päi'önätä̧, ttö̧ja̧sa̧ a̧'cua̧rö̧mä̧ tȩa̧u̧ na̧hui̧'a̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ na̧hui̧'ä̧cua̧; ocurä cuomenä'inä kä̧dȩpö̧ jui̧yä̧cua̧. 6Ttȩa̧u̧mä̧ ojusode ttö'inä yo̧ä̧cua̧; Chutä ö̧ra̧pa̧ra̧'i̧nä̧ na̧'ȩpö̧ä̧ i̧cuä̧hui̧yä̧cua̧.7Otonänö i̧'cha̧ pä'ö'inä ujurumä jui̧'ä̧cua̧; amonä amucuädö jȩö̧mä̧ churutä surojuepäcua̧. 8A̧mo̧nä̧ ä̧tȩcuä̧ setädö rötähuomecu̧ i̧'chö̧nä̧ ki̧tto̧pä̧cu̧ya̧; ja̧u̧mä̧ i̧'chi̧cua̧ 'cu̧tȩ ko̧mȩcu̧.9Ya'ute 'cäro̧ca̧ isappättö 'ti̧ȩpä̧rä̧cua̧jä̧ cui̧jä̧pu̧nä̧ ti̧'ä̧chi̧'ö̧; 10juo̧u̧rö̧ amucuädö u̧mä̧nä̧nä̧ ka̧cua̧a̧ ya'ute 'cä̧ro̧ca̧ isappä dajicuähuaa rȩjȩ́ jacuänä. 11Ye'ecumä kä̧cua̧'a̧ pätecutä; jahuätömä i̧'chö̧nä̧tä̧ tti̧'chä̧cuo̧tö̧.12Cuäre micuäujei cuju̧na̧ra̧'a̧nä̧ pärotö i̧cuä̧cua̧jä̧ u̧su̧rä̧sä̧ joö ppäittöcunä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ surojö cujunärö̧tä̧ tta̧huä̧rä̧cu̧jä̧ cuippeyänä. 13Cuidepänä nacuä̧chö̧tä̧ jiyudu icuäcujä; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ä̧cuo̧mȩnä̧ cumäricheitä cuidepänä o'cajuiyönä jiyudu cuä'ö icuäcujä.14Ja̧u̧mä̧ ojusodenä 'quiya'a ö̧jo̧mȩttö̧mä̧ rä'epö i̧cuä̧huä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hue'ö i̧cuä̧huä̧cua̧, hua'are hue'ö ö̧ja̧'a̧cu̧tä̧. 15Chutä ahuaruhuämä ko̧co̧tö̧ ttäcuotö chutä ojusodenämä, azufre pättö riripö icuähua'a tottö o'ca'amä̧.16Dȩa̧'a̧dä̧ttö̧ ihuehui apiyämä̧ joächächäcua'a; ju'tojunä̧ttö̧mä̧ ä̧na̧jui̧yä̧mä̧ 'ca̧rä̧u̧ i̧cuä̧huä̧cuȩ. 17Ya̧tȩ'i̧nä̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩttö̧ a̧mö̧cuädäcuähuocö jä̧cuȩ; mä̧nä̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ juiyäcua'a.18Ja̧u̧mä̧ tȩya̧u̧ttu̧mä̧ yo̧u̧ra̧'a̧cu̧tä̧ ȩcuä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ pi̧jä̧ttö̧mä̧ rä'epötä i̧cuä̧huä̧cua̧. 19Ja̧u̧mä̧ i̧tti̧ uborömä ku̧nä̧ro̧cö̧ jä̧cua̧, i̧tti̧ juhua'a yabo i̧tti̧mö̧ttö̧'i̧nä̧ ahuaruhuättömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuä totte'ächa'anä ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧. 20Jitö kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧cu̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ ya'ute mo̧ro̧ ja̧u̧cu̧mä̧ usurä ȩmä̧u̧tä̧ 'cuättopäcuotö; jitö kä̧hua̧ räopa'acu ka̧cuä̧tö̧mä̧ pi̧yȩnä̧ yettepä'chäcuotö.21Isopäi'önä ja̧'hua̧nö̧tä̧ huotö ttäcuotö adiunä jȩpo̧cö̧ ahuaruhuä, Diosrö jerupätömä."

Chapter 19

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Job ädätömä̧ pä'inö̧: 2"¿Ti̧yȩnö̧ jubö ttörömä usurä chȩmä̧u̧nä̧ jȩ'cuä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ cui̧huȩnȩtu̧cu̧nä̧ chu'toruhuächunä̧tä̧?3Ucutu ttörö suronä päcuätucumä dieznö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧'a̧; ucutumä dä'ärö̧jo̧co̧u̧jä̧ ttörö pä̧i̧cu̧nä̧ päcuä'chätucua'amä. 4Isopäi'önä surojö jäyä jȩchi̧nö̧ttö̧mä̧, suronä̧ jȩchi̧nö̧mä̧ ttönätä̧tä̧ ki̧'ä̧cua̧'a̧.5Ucutumä ttöttö'inä abonänö adihuä isotöjä pä'äcuätöjä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö chusuräumä ya̧'a̧cuȩä̧tö̧jä̧ 6ucutumä cu̧huo̧juä̧tu̧cua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ Diosmä̧ suronä jȩchä̧ji̧tä̧ chuädö ku̧nö̧ ro̧ȩpä̧cu̧sä̧.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö, ttömä huopu jäepusä: ¡ppädattö pä'ö! ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩinä ädätococusä. 8Ttömä ajahuö huopusä ppädattö pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ppädäcuäcuämä juiya'a. JA̧U̧MÄ̧ ttö chumänä 'toecuäbä cuä̧ta̧dö̧ ku̧ni̧nä̧ 'cuädoö juiyönä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧na̧ inä JA̧U̧MÄ̧ ttö chu̧mä̧nä̧mä̧ yo̧ö̧nä̧ta̧ jȩä̧cu̧sä̧. 9JA̧U̧TÄ̧ pporädö icuäcusä churuhuo'inä,ja̧'hua̧ta̧nö̧ JA̧U̧TÄ̧ 'choipäcusä chunä huo̧bu̧ pö̧ttä̧huo̧bu̧'inä.10Ja̧u̧mä̧ o'cajuiyönä juidönätä̧ jȩä̧cu̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ koro jȩcha̧ji̧mä̧ jui̧'a̧sä̧; Cha̧u̧ chu̧huä̧nä̧ro̧mȩ'i̧nä̧ juiyönätä dau ke'opö tticua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ke'opö icuäcusä. 11Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ ttärötä öätetö ö̧'ä̧i̧mä̧; Ttörömä abo'iyotörö toa'a 'cua̧rö̧nä̧tä̧ to̧ä̧cu̧sä̧. 12Umuhuäyotö su̧ro̧do̧u̧mä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ppäsecu ichätö; Jahuätömä ttujurucu ichätö ttö chö̧ja̧'a̧cu̧ ja̧'hua̧nö̧ ichö kö̧cuä̧tö̧ kojusode sobucuächönä.13Chi̧jä̧huä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ttöttö otonätä̧ ttö̧jö̧nä̧ jȩpö̧; jä'ecu kö̧jä̧u̧'i̧nä̧ ttörömä ttamisurutä topätö. 14Ttötä isotö'inä ppättäda pä'ocotö; Ttö'cönä chahuaruhuä'inä ttunichi'inäcu̧sä̧.15Jitö ji̧nä̧́ chojusodenä ka̧cui̧ pi̧nä̧tö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö huedö jȩpä̧tu̧'i̧nä̧ i̧mi̧cu̧nä̧ tottäcusä; kara'attö ichö́ jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ ttä'cattömä. 16Ttö huedäcuru huochomenä'inä, juo̧u̧mä̧ ädätococusä, ttö ucuocu jädepomenä'inä.17Ttö chamepu̧ttö̧ kö'cocoju chirecua'inä; ttö chaju̧tö̧ huäpächinätö̧ ttömä suro̧pä̧sä̧. 18ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppo̧ä̧tö̧'i̧nä̧ mu̧ä̧yotö'inä ttöjö'cococusä; ttö ä̧rä̧mi̧ö̧ chucuocuomenä'inä, jähuätömä ttörö toicutä cuocuätö. 19O'catoinä tö'cönä chahuaruhuä'inä ttöjö'cococusä, jitö ttö rȩpȩdä̧u̧'i̧nä̧ ttörömä kö'cocotö.20Chihue'quiyumä chi̧jȩta̧nä̧ bä̧i̧pä̧ra̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ chidepä'i̧nä̧; ttömä chu̧ju̧juiyö'anö ja̧'a̧nä̧ kö̧sä̧. 21Ttörö rȩrö̧jö̧nä̧ topätucuittö, ttörö rȩrö̧jö̧nä̧ topätucuittö, chahuaruhuä, Dios u̧mö̧mä̧ ttörö mȩä̧huä̧cha̧ja̧'a̧. 22¿Ucutumä tta̧'a̧nö̧ pä'ö ru̧cuä̧rä̧tu̧cuä̧cu̧sä̧ttö̧ Dios jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧mä̧? ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö chidepä 'cuäipächa'anä̧mä̧ yabonö̧mä̧ usurä ȩmä̧u̧ juiyadó päcuätucuococösättö?23¡Oh, chucuocumä jitämä huȩyu̧tö̧ rötiyottó! ¡Oh, ja̧u̧ huȩnȩmä̧ cuyäru'tänä huȩyu̧ti̧yo̧ttó! 24¡Oh, huȩyu̧cuo̧'qui cuoräuttö adicuo'quinä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ cu'upä isähuanä 'co̧'ö̧ ino'quinä ttötadó 'cuäopönä̧ pö̧nä̧!25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö chutö'cömä, ttörö ppä̧dä̧cua̧mä̧ kö̧ pä'ömä̧ huo̧jua̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ röji päi'omȩnä̧ ja̧u̧mä̧ pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ 'cuä̧o̧pä̧cua̧; 26chi̧jȩta̧ dȩa̧'a̧nä̧ kö̧ chidepämä̧, to̧ȩpä̧chä̧cuȩ, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ chidepänämä Diosrömä to̧chä̧cua̧sä̧. 27Ttömä cha̧mö̧nä̧ chi'ärenä to̧chä̧cua̧sä̧, ka̧ra̧nä̧mä̧cö̧. Chamiso'quimä jacuänättö̧ adiumä aditoca'a.28Ucutu päcuätucuttömä: "¡Tocu ujutumä o'ca'anä rutäcua'attö̧ ja̧u̧ru̧mä̧! Ja̧u̧ttö̧ huȩnȩ jö̧nä̧ jö̧mä̧ chunätä̧ ka̧'a̧, 29ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ curä'chutä ye'ecui, isopäi'önä Dios ö̧ra̧huä̧rö̧mä̧ curä'chunä̧ ro̧ȩpä̧cua̧, Diosmä ro̧'ȩpö̧ pä'ö cu̧huo̧juä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧."

Chapter 20

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Zofar naamat ttö̧ja̧sa̧ ädätömä̧ pä'inö̧: 2"Cha̧mö̧cuädönämä̧ jurunä̧nö̧ chädäta pä'ö hueäcusä, ucu päcunä cha̧'cua̧ rodecumä. 3Päcu chä̧ju̧cu̧mä̧ ttörömä suronä päcutä ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ 'cha̧'cua̧ru̧hua̧nä̧ huo̧juä̧chi̧'ö̧mä̧ chädäcujä.4¿Ucumä jȩru̧pa̧jä̧ mo̧ täbocu 'cuäopinömä, Dios ttö̧ja̧sa̧rö̧ pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ u̧ju̧ni̧nö̧mä̧: 5ttö̧ja̧sa̧ su̧ro̧pa̧mä̧ isojuoepömä jurunä̧tä̧ ja̧'a̧ pä'ömä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttö̧ja̧sa̧ su̧ro̧pa̧mä̧ jurunä̧tä̧ eseu pä'ömä?6Ttämonä ucuo tettähuömä mo̧ro̧ jä̧ra̧'a̧ rä̧bȩcua̧'a̧nä̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttu'inä ajiya isoppara'a rä̧bȩcua̧'anä, 7jahuätömä ttödäpähuächäcuotö 'cuä'opunätä̧ ttamonä ttite 'cua̧rö̧nä̧; jitö ja̧u̧ru̧ topäjätömä pättacuotö:'? Tene ö̧jä̧ ja̧u̧mä̧?'.8Ja̧u̧mä̧ 'cuo̧ti̧ cua̧rö̧nä̧ ö̧dä̧pä̧cuä̧'chä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ po̧cui̧cuo̧cö̧ jä̧cua̧, yodotä tottö o'ca'a jä̧i̧nä̧'anö u̧ni̧chi̧ä̧cuä̧huä̧cua̧. 9Ttöärenä topinätö̧'i̧nä̧ juhua'a yabocumä to̧tti̧yä̧cua̧; ahuäruhuä'inä pä'äjita'anämä totti̧yä̧cua̧.10I̧tti̧mö̧mä̧ pä'äjita'anö esecu ttucuocuäcuotö usurä isotörö; suronä jȩpi̧nä̧tö̧mä̧ pä'äjita'anö ppa̧ttä̧dä̧cuo̧tö̧ micuäu juäi tȩmipi̧nö̧mä̧. Muä̧ya̧ ujuruhua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ujuruhuätö ttidepänämä. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chutäcu rȩjȩ jacua rȩä̧dö̧ i̧cuä̧huä̧cuä̧.12Ja̧'hgu̧a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ suronä jȩä̧cuä̧huä̧mä̧ adihua'a adiunä a̧dö̧ juäi cucua'a 'cua̧rö̧nä̧, jua'amä i̧nȩ de'a dajó icuähua'a ȩnä̧ra̧'a̧nä̧ jȩpö̧, 13jua'amä juȩnȩtä̧ ȩnä̧rö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ rä'epö icuä'inä pä'ocö ättömä-- 14Tu̧cuä̧ ttucuomenä ttu̧huä̧sa̧ jacuättömä ä̧'ti̧pä̧chö̧; Äca u̧mä̧nȩhuä̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ pärohuächäcu ja̧u̧ jacuättömä.15Juo̧u̧mä̧ äre micuäujei u̧ju̧nä̧rö̧mä̧ huaadötä kö̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ juo̧u̧mä̧ pääjita'anö i̧mi̧cu̧ räepu'icú; u̧ju̧nä̧rö̧ jacuätöttä DIOSTÄ räepu'i̧cuä̧cua̧. 16Juo̧u̧rö̧ surojötä ȩpi̧cuä̧cua̧; suronä ucuocutä äcá u̧mä̧nȩhuä̧ jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ cuäötä̧ i̧cuä̧cua̧17Adihuäjuei iyömä ȩmi̧yä̧cua̧ juo̧u̧mä̧, maya ju̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧ä̧de'ca'inä. 18Aditähuättö'inä ppa̧a̧dö̧ tti̧cuä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuänö'inä ucuiyä̧cua̧. Iäre micuäu juäittö ȩmu̧'i̧nä̧ ärehuiyä̧cua̧ juo̧u̧mä̧. 19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧a̧ ucuo teähuaattö unöchi'inö ttö̧ja̧ usurä isotörö; aditocode ji̧no̧dȩnä̧ ucuo juiyönä doächinö̧ juo̧u̧mä̧.20Dä̧bu̧ pe'ö chutä eseu i̧ji̧nö̧mä̧ ttö̧huȩpä̧rä̧chi̧o̧ca̧a̧ ji̧na̧'a̧ttö̧, chutä u̧ju̧nä̧ri̧nö̧ttö̧ a̧mu̧nä̧ ö̧ji̧pa̧ peömä ju'i̧a̧. 21Juo̧u̧mä̧ yoriso ji̧'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ kö̧ni̧po̧cö̧ pinö; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ u̧mu̧jähuä rö̧ä̧chö̧'i̧nä̧ recuomä ö̧ju̧nä̧ri̧yä̧cua̧. 22Ri̧ȩnä̧ micuäu juei ö̧ju̧nä̧ra̧'a̧nä̧ huȩnȩ́ jö̧tä̧ jȩä̧cua̧; juo̧ú̧ u̧mu̧jähuä usurä isotö o'catoinä ttȩmi̧pi̧ni̧ya̧cu̧.23Ja̧u̧ u'cäbiyu u̧cuȩ suhuädi'önä päi'omenä̧, Diosmä̧ a̧mi̧su̧rächi'äcu ja̧u̧rö̧ ö̧'ä̧i̧mä̧ i̧cuä̧cua̧; Diosmä̧ rö̧ȩpö̧ ja̧u̧rö̧ ma̧ä̧mö̧nä̧ jȩä̧cua̧ cuä̧nö̧ ö̧'a̧'a̧nä̧. 24ja̧u̧mä̧ curä rohuähuäcuähuä ȩpä̧tö̧ttö̧ tö̧i̧pä̧chä̧cua̧, 'po'obu broncetö isopunä̧ 'po̧'ä̧huä̧cua̧. 25'Cu̧'u̧pa̧ri̧mä̧ anane 'cä̧tȩ doächi'ä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ppurahui'önä; isopäi'önätä̧ päjure so̧'o̧mȩ saruhuomemä atiyanä ppurahui'ö räo'äcua'a; rö̧ä̧nä̧ yecuäcuähuämä ja̧u̧rö̧ icha'a.26Yorö'iso yo̧u̧tä̧ a̧ttä̧di̧a̧'a̧ rö̧ä̧nä̧ micuäu jähuämä; ocurä ttö̧ja̧ kuhuähuocarämä kutä icuäcuarä; ojusodenä ka̧cu̧'i̧nä̧ o'cajuiyötä ku icuäcua'a. 27Mo̧ro̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ suronä̧ jȩä̧ji̧ tti̧jȩpä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ ja̧u̧cu̧ tturohuähuäcuotö jiäcuähuä jö̧nä̧tä̧.28Cuojusodettö ruhuo juocumä̧ to̧ȩpä̧chä̧cuȩ; öäremä räopäcua'a Dios ö̧ra̧huä̧rö̧ mo̧ro̧. 29Pi̧yȩ ja̧'a̧ su̧ro̧pa̧rö̧ 'cuä̧o̧pä̧cuȩ Dios a̧mö̧cuädö u̧ju̧ni̧nö̧mä̧, ja̧u̧ru̧ iya pä'ö Dios yȩnȩtȩ u̧ju̧ni̧nö̧mä̧.

Chapter 21

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Job ädätömä pä'inö̧: 2Pädö adiunä̧nö̧ cuä̧ju̧cu̧ttö̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ ttö cha̧'cua̧ chȩmö̧nä̧ cuiyätucua pä'ö jö̧mä̧. 3Cua̧mi̧'qui'ächi'ijó ttö'i̧nä̧ ucuocusä; ucuocu cädädö o'ca'atä, yabonö̧mä̧ ya̧cuä̧huä̧'cha̧ja̧.4Ttö chutö'cömä, ¿Ttö̧ja̧sa̧rö̧ ja̧'a̧ ttö pädä'chumä̧? ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ttömä̧ tta̧dä̧ri̧pö̧ juiyönä̧ hua̧sä̧ttö̧? 5Topittö ja̧'hua̧ta̧nö̧ ye'i'i juhua'atäcu cu̧mö̧nä̧ cuätä mö̧'ȩcui̧. 6Ttö usurä chȩmä̧u̧ cha̧mö̧cuädomenä̧, ttömä rö̧ä̧nä̧ yedecunä̧ jä̧cu̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ye'ecu ttö̧dä̧u̧tä̧ chidepämä̧ 'chuhuädäcusä.7?Tocu pä'ö suronä jȩpä̧tö̧mä̧ recuo kä̧nä̧ ttibiehuä ja̧'hua̧ta̧nö̧ tturuhuo'inä ttujurucu rö̧ä̧chä̧u̧? 8Tti̧tti̧murö̧'i̧nä̧ topätö buo huo'ö jo̧mȩnö̧ tö̧jo̧cua̧'a̧ jahuätöcutä ja̧'hua̧ta̧nö̧ tö̧nä̧mu̧rä̧'i̧nä̧ topö esehuätö adiunä ttö̧ja̧'a̧ttö̧. 9TTahuäruhuä'inä surojöttö yecuäcuämä juiyönä ka̧cuä̧tö̧; ja̧'hua̧ta̧nö̧ jahuätömä Dios'inä ro̧ȩpo̧co̧u̧.10Ttä̧ji̧mu̧ to̧ro̧tö̧'inä yabocutä rö̧ä̧chö̧ tti̧tti̧cui̧yä̧u̧; ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttä̧ji̧mu̧ pä̧'cä̧yö̧ ttuhuäbecuomenä ya̧tȩ'inä toe'oca'atä ji̧yä̧u̧. 11Jahuätö tti̧tti̧mu̧rö̧ hueäö'icuätö oveja̧ttö̧ 'cua̧rö̧nä̧ eseu tö'ö ttö̧jö̧nä̧. 12Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ jahuätömä rä̧'ä̧tö̧ tambor'inä cuä'ö arpa'inä pporö ja̧'hua̧ta̧nö̧ mä̧ra̧nä'inä rä̧mi̧pu̧nä̧ jȩpö̧ eseu.13Ja'huätö ttö̧jö̧mä̧ recuä rö̧jö̧ juiyönä ko̧cuä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ kä̧nö̧nötä̧ 'co̧ru̧juä̧i̧nä̧ mejä̧huä̧tö̧ hua'are rejucu. 14Ja'huätö Diorömä pä'ötö: Ujututtumä tö'ipächi UCU huecuinö huȩnrmä̧ tu̧huo̧jua̧ pä'öcotöjä. 15¿O'cajuiyönä u̧ru̧hua̧mä̧ tidejä̧ttö̧, ujutu ja̧rȩyu̧nu̧ pä'i'ö tucuotärö? ¿Däje öadihuä tȩmö̧'a̧nö̧ jä̧ttö̧ JA̧U̧RU̧ ucuocu jättepöttömä?16Topojä, ¿O'cajuiyönä ttu̧ju̧nä̧rö̧mä̧ tto̧mo̧nä̧ jähuä tä̧jí̧? Ttömä ja'huätä jarodätö ro̧ttȩpa̧'a̧mä̧ tocha'inä pä'ocösä. 17¿Suronö jȩpä̧tö̧ ttö̧ra̧pa̧ra̧mä̧ tta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ jo̧mȩnä̧ na̧hui̧'ö̧'a̧nö̧ jä̧ttö̧, su̧ro̧nä̧ jȩttö̧mä̧ jitörötä ichäcua'a? ¿Tta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ jo̧mȩnä̧ pa̧'a̧dö̧ ro̧ȩpä̧cua̧'a̧ jä̧ttö̧ ja'huätörömä? 18¿Tta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ jo̧mȩnä̧ ppa̧'a̧dä̧rö̧ cuähuä o'co'cua isoppa döome ko̧ro̧nö̧mä̧ isä'cua kä̧rö̧'co isoppa do'opö icua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ttäcua'a jä̧ttö̧?19Ucutu päcuätucumä: DIOS ya̧tȩ suronä jȩö̧ttö̧ ȩpu̧ ro̧ȩpu̧ tti̧tti̧mu̧rö̧tä̧ . 20suronä jȩpä̧ji̧tä̧ imitähua pe'ö ka̧a̧ juo̧ú̧ suronä jȩä̧ji̧ ttö̧huȩpä̧rä̧chi̧ä̧cua̧'a̧nö̧. Ja̧'a̧tä̧ topirö chutä iärenä toaanä churutä siepu i̧cuä̧cuȩi̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ö̧'cajui yönä ju̧ru̧hua̧tä̧ ȩma̧'a̧nä̧ ö̧ra̧huä̧ri̧po̧mȩttö̧. 21ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ¿ tta̧'a̧nö̧ jȩa̧cua̧'a̧ttö̧ ahuaruhuärömä huaö́ icu'cua'amä, kä̧hua̧tö̧ recuonänö 'cuäopäji'caa.22¿Ya̧tȩ'i̧nä̧ toa'a Diosmä ö̧huo̧juȩta̧ peömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juo̧u̧mä̧ hueö́ morö̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧? 23'cuorunä kä̧nö̧́ yoräteunätä̧ ujuru'inä ya̧tȩ ttö̧ja̧'i̧sä̧ 'coröjuei chäiya'anö. 24Juiyo bä̧rȩpa̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ a̧'cua̧ adiunä kö̧ mu̧ä̧yotö ttihue'quiyu jä̧i̧nö̧'a̧nö̧.25Ka̧ra̧mä̧ a̧'cua̧nä̧ a̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧tä̧ 'corujuo'ächö, ya̧tȩmä̧ yorö'iso adiu jȩä̧cuä̧huä̧mä̧ jȩru̧pa̧tä̧. 26Jahuätömä yoräteutä rȩjȩ 'turu tti̧cuä̧u̧; ta̧ju̧cuäyotö miyu̧tä̧ a̧tto̧pö̧ tticuäcuotö.27Topöjä, cua̧mö̧cuädönä chu̧huo̧juä̧cu̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttörö surnä jȩ'cua̧ pä'ö pä̧huä̧rö̧jö̧nä̧ to'cumä. 28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucumä pä'öjä: ¿Tȩnȩ ka̧cua̧'a̧ttö̧ ruhuotö ttojusodemä? ¿Tȩnȩ ka̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧sa̧ su̧ro̧pa̧ ya'utenä ki̧nö̧ ojusodemä?29¿Yorö'iso ttö̧ja̧ cue'ächö ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ jä'epocä pä'ijöjä? ¿Pi̧yȩ ja̧'a̧ pä'ö jahuätö jittäu jȩru̧pa̧jä̧ tä̧ji̧ 30ttö̧ja̧sa̧ su̧ro̧pa̧mä̧ surojö mo̧ro̧ pätetö ku̧nä̧hua̧ pä'ömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ Dios ö̧ra̧huä̧rö̧ mo̧ro̧mä̧ oto ȩcuä̧cua̧ pä'ömä?31¿Ditäjä̧ttö̧ su̧ro̧pa̧ ä'ca jo̧mȩ 'chä̧hui̧'ö̧ ucumä̧ ja̧'hua̧nö̧ hua̧jä̧ pä'ö'anö̧ hua̧mä̧? ¿Ditäjä̧ttö̧ ja̧u̧ suronä jȩä̧ji̧ jähuänä imita'anö̧ hua̧mä̧? 32Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ja̧u̧mä̧ hua'are rejura̧'a̧tä̧ ȩcuä̧cua̧; ttö̧ja̧mä̧ ja̧u̧ uhuapareba huä̧mȩ tta̧'a̧rö̧ ttö̧'ȩjä̧cuo̧tö̧. 33Pämäroppä päi'omȩ hua'are ttu'tura̧ppȩmä̧ a̧dö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧; ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä ja̧u̧ o'ca'anä tti̧'chä̧cuo̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ttö̧ja̧ ttirecua'attö ja̧u̧ ä'canä'i̧nä̧ 'chä̧tö̧.34¿Ja̧u̧nu̧mä̧ tocu cha̧'cua̧ chȩmö̧nä̧mä̧ ppäcuäda'anö̧ttö̧ micuähuocö jähunä̧mä̧, ucumä̧ päcumä̧ yapare jähuätä ja̧'a̧mä̧?

Chapter 22

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Teman ttö̧ja̧ i̧sa̧ Elifaz ädätö pä'inö: 2''¿Ya̧tȩ Diosrö pädö'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧? ¿JA̧U̧MÄ̧ huo̧juä̧sä̧ pä'örö rehuä rä̧jä̧cu̧ tä̧ji̧? 3¿O'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ adiunä jȩpö̧ cu̧ju̧mä̧ eseu tä̧ji̧? ¿JA̧U̧RU̧MÄ̧ jo̧mȩnö̧ ja̧'a̧ tä̧ji̧ ucu huȩnȩ juiyönä cu̧i'chömä?.4¿JA̧U̧RU̧ cucuotö jahuänä tä̧ji̧ ro̧ȩcuä̧nä̧ ȩpa̧'a̧mä̧? ¿Ucu rö̧'ä̧ö̧nä̧ suronä jȩ'cu̧nä̧mä̧cö̧? 5¿Ucu suronä jȩ'cu̧mä̧ beipome juiya'a?.6Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ucumä ja̧'ȩpä̧ri̧nö̧jä̧ micuäujuäi iyacu pä'ö suronä'inä jȩo̧ca̧'a̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ 'cho'ipä'chinöjä̧ ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ jui'ätö ttö̧ji̧pö̧nä̧. 7Ucumä ajiya'inä iyicö pinöjä ttö̧ja̧ 'cuä'ächi'ätö ttahua pä'ö'inä; ppäicuächätörö ttu̧cuä̧'i̧nä̧ cuiyoca'a jȩpi̧nö̧ja̧, 8ucumä, cujurucu kä̧nö̧, rȩjȩ'i̧nä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧jä̧, ucumä, cucuohui̧nö̧jä̧, ja̧u̧nbä̧tä̧ ki̧nö̧ja̧ ucumä.9Rȩcua̧mö̧ juo'ätörö ji̧'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ cuiyoca'a tti̧u̧nä hue'ö icuinöjä̧; reyotö juo'ätörö'inä usurä ttȩmäu̧nä̧tä̧. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, cuippeyänämä ro̧huä̧pi̧jö̧tä̧ moru'o kä̧cu̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ye'ecur'ö cua̧'a̧cua̧ tta̧'ȩcu̧jä̧. 11Yo̧'ö̧tä̧ yo̧a̧'a̧, tocu'u juiya pä'ö; ajiya su'ädi'ötä a̧ttä̧di̧'ä̧cu̧jä̧.12¿Ju'toju moro̧ ja̧ra̧'a̧mä̧ ko̧cö̧ DIOSMÄ? ju'toju rä̧tö̧rö̧ ¡si̧ri̧'co̧rö̧ topi, juätöttö'inä abora̧a̧ kö̧¡ 13Ucú päcumä ¿Däjé u̧huo̧jua̧'a̧ttö̧ DIOSMÄ? ¿Idicuoppanä kä̧nö̧́ pä'änö hua̧mä̧ juo̧u̧tä̧ ja̧'a̧? 14Juo̧u̧mä̧ ajiya isoppa idicuoppanä todetö kö̧ni̧nö̧ ujuturu to̧ä̧rä̧ pä'ö. Juo̧ú̧ otó känö to̧pä̧rö̧ pi̧jä̧nä̧ 'cuäopu.15Ä'coji jȩtti̧nö̧mä̧ jȩ'cuä̧cua̧jä̧ ttö̧ja̧ tta̧'cua̧ huȩnä̧ro̧co̧ttö̧ jȩtö̧mä̧, 16jitö huaö tticuäcua ä'canä ȩmi̧pi̧nä̧u̧, jitö 'chö̧huä̧ro̧mȩttö̧'i̧nä̧ 'toinätö̧, 17jitö DIOSRÖ päinätö̧: ujututtömä̧ 'quȩi̧pä̧chi̧; jitö päinätö̧mä̧: ¿o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ ujuturumä jȩo̧co̧u̧jä̧?18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ja̧u̧mä̧ adihuäjueitä ojusodenämä suädi'önä ku̧ni̧nö̧; suropätö ttadita pä'ö tta̧mö̧cuädinömä ttöttömä oto ja̧'a̧. 19Jueönä a̧mö̧cuädätömä tti̧rȩhuä̧cuo̧mȩ topätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ esehuätö; suronä jȩpo̧co̧tö̧ pä̧ttä̧u̧mä̧ suronä jȩpä̧tö̧rö̧ ya̧'a̧huȩ'ä̧tö̧. 20Jahuätömä pä'ätö: isopäi'önä̧tä̧ jitö ujuturu to'ija̧'a̧cö̧ a̧mö̧cuädinä̧tö̧mä̧ si'epö icuähuäcuotö; ocurämä ttöäre ku icuiniyä̧u̧.21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Dioscu esecu icui ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧cu̧ huȩnȩ juiyönä ku̧ja̧; ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucurumä adihuäjuäitä ichäcua'a. 22Jädepäcujä ȩmi̧yi̧ttö̧, Änä ucuocuäjimä; cuamiso'quinä adiu jȩpö̧ ku̧ni̧23Ujuru ku̧nä̧ru̧cu̧ ppa̧cuä̧chö̧ttö̧mä̧, pä'äjita'anö ru̧hua̧ juo̧cuä̧cua̧jä̧, cuojusodenä̧ ka̧cuä̧tö̧ suronä jȩä̧cuä̧huä̧ cättädi'öttömä̧. 24Cuiäre rö̧ä̧nä̧ micuäumä̧ rȩjȩ i̧sa̧ppȩnä̧ icu icui, ofirttö oro'i̧nä̧ aje i̧sä̧rä̧ttö̧ inädö 'cä̧tȩ, 25ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä̧ ju̧ru̧hua̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ ucu cuiäre oro jä̧cua̧mä̧, plata rö̧ä̧nä̧ micuäu jö̧nä̧ jä̧cua̧mä̧.26Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧rö̧ eseunö̧ topö, Diosrö cua̧'cua̧ huȩnä̧rö̧ cutu'cöhuä̧chä̧cua̧jä̧. 27Ja̧u̧cu̧ cu̧cuo̧cuä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ cucuocuomenä ja̧u̧mä̧ ä̧dä̧tä̧cua̧jä̧; ja̧u̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ päcuinö̧mä̧ cuiya pä'ötä jä̧cua̧'a̧. 28Ucutä'i̧nä̧ ji̧yȩtȩ jȩ'cuä̧cuȩ pä'ö ku̧ju̧nä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧mä̧ isojuocuepönä jȩä̧cua̧jä̧; cui̧'cho̧mȩmä̧ tȩya̧u̧tä̧ kä̧dȩpä̧cua̧'a̧.29Diosmä̧ ucuo te'ähuätörömä̧ ucuo tettäu juiyönä̧ jȩpö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧mä̧ ttihueyenenä̧ kä̧tö̧rö̧tä̧ ra̧huä̧pi̧jö̧ttö̧ ttu̧ji̧pö̧nä̧ ppä'ädö. 30Ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧sa̧ suronä̧ jȩpö̧rö̧'i̧nä̧ u̧ji̧pu̧nä̧ ppä'ädö; dijä̧ttö̧ tto̧ji̧pu̧nä̧ jȩö̧a̧nä̧ juä̧'a̧mä̧ adiu jȩcu̧ttö̧tä̧; ucumä jueö huȩnȩ jȩ'cuo̧mȩttö̧tä̧ ja̧u̧mä̧ rä'epö icu ppä̧dä̧cua̧jä̧."

Chapter 23

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Job ädätö pä'inö: 2''Jitä mo̧ro̧ ttö barahuäcu huochömä reäcusä; chu̧mu̧'i̧nä̧ ämäcäcusä na̧'a̧chö̧ huocha'attö.3¡Äyo, chu̧huo̧jua̧dó ö̧jo̧mȩ chö̧'ö̧cui̧a̧rö̧! !ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧ ö̧jo̧mȩcu̧ chi̧cha̧!. 4Ttörö 'cuä'opu ä'ca jo̧mȩ jidäcuarö ja̧'hua̧ta̧nö̧ chucuocu'anö jö̧mä̧ ku̧nä̧rö̧sä̧. 5Ttömä ja̧u̧ i̧huȩnȩmä̧ chu̧cuo̧juä̧chi̧ö̧'anö cua̧sä̧ Ja̧u̧tä̧ ädätö jiuttumä ttörö.6¿Ja̧u̧ ttörömä ujurucu pä̧i̧cu̧nä̧mä̧ ätätocö päjí? Isocö̧, Ja̧u̧ ttörömä ä̧ju̧cua̧ji̧. 7Juorötä ja̧u̧mä̧ päacusä pidema suronä'inä jȩpo̧cö̧ pinö. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ suronämä jȩpo̧cö̧ pinö päacusä röji pähuä i̧sa̧tä̧.8Topätucui, ttomä 'chö̧sä̧ kä̧hua̧ räopa'acu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ja̧u̧ juȩnȩmä̧ ko̧cö̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ kä̧hua̧ maä̧cha̧'a̧cu̧, ja̧u̧ aditö ö̧jo̧mȩmä̧, tochö juiyö'anö ja̧'a̧, kä̧hua̧ ö'ohueja̧'a̧cu̧ ja̧'a̧, ja̧u̧ ödajuächa'amä to'chö juiyarö pä'ö.10Ja̧'hua̧nö̧ ja'a̧ juo̧u̧mä̧ huo̧jua̧ ttö chi̧'chä̧mä̧nä̧mä̧; juo̧ú̧ ttörö ka̧cuä̧mu̧ toomenämä, oro jä̧i̧nö̧a̧nö̧ ttömä rä̧do̧pä̧cua̧sä̧. 11I̧jȩpi̧nä̧mä̧nätä̧ 'chö̧ä̧rä̧cuä̧huä̧'i̧sä̧ ttömä; juä̧mä̧nä̧tä̧ 'chä̧i̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ karaacumä topocö päijösä. 12Ttö ppa̧a̧cho̧cu̧ pinösä̧ ucú cuättö huecumä; chu̧cuȩttö̧'i̧nä̧ abonänö amucuärö̧sä̧ ucú päcuinömä.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ juo̧u̧mä̧ DIOSTÄ ja̧'a̧, ¿Juo̧u̧tä̧ pärohuö icua'anö hua̧mä̧? Jȩa̧päö amöcuädäjimä jȩpu̧mä̧. 14Jȩa̧ pä'ö amöcuädinömä jȩä̧cu̧sä̧; ri̧ȩnä̧ ka̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jö̧'i̧nä̧.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ttömä yedecunä̧ jä̧cu̧sä̧ ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ ttö Ja̧u̧ru̧ chamöcuädomenä, ttömä Ja̧u̧ru̧ yȩ'ȩcua̧sä̧. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Diosmä chamiso'qui juiyöhuächönä, o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ yepä'chinä̧cu̧sä̧. 17Yo̧u̧mä̧ jo̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧ ttörö röji ra̧'a̧ jubö ȩpi̧nö̧mä̧, rö̧ä̧nä̧ yo̧u̧ ji̧na̧'a̧ ttö chi'änä̧ a̧ttä̧di̧'i̧nö̧mä̧.

Chapter 24

1¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ suronä̧ jȩpä̧tö̧rö̧ ro̧ȩpä̧cuȩ mo̧ro̧mä̧ pä'ö ku̧nä̧cö̧? ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö jitömä Dios päöta'anö̧ jȩpä̧tö̧mä̧ ro̧ȩpä̧cuȩ mo̧ro̧ rȩbȩhua̧'a̧mä̧ topocotöttö?2Ttö̧ja̧ suropätömä rȩjȩ 'to'opö ku̧nä̧huä̧ pporädö icuätö'i̧nä̧; ttö̧ja̧ suropätömä ka̧cuä̧tö̧ ovejastö̧rö̧ ttujurucu nä̧u̧cu̧ ttä̧ji̧mö̧ ttucuä'cua ka̧'a̧cu̧ ku̧nä̧tö̧'i̧nä̧. 3Jahuätömä buroba̧tö̧ ttä̧'o̧tö̧ to'ätörö nä̧u̧cuä̧rä̧tö̧; jahuätömä recuä käji päcäyärö'i̧nä̧ nä̧u̧cuä̧tö̧ ttö'ärohuäji pärätä ppa̧ja̧da̧tö̧ pä'ö. 4Jahuätömä rä'epö icuätö mänättö̧mä̧ jäyäcu usurä isotörömä; ttö̧ja̧ usurä isotömä jähuätöttömä tta̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ jitötätä dajahuächätö.5Topittö, pitö ttö̧ja̧mä̧ usurä isotömä ttaditähuättö räopätö de'a jui̧yä̧jä̧ttö̧ bö̧rö̧ba̧tö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, adiu ttö̧'ȩpä̧rö̧nö̧ ttu̧cuȩ usumä̧; arabias ttö̧ja̧ ttu̧cuä̧ ttiyö'anö̧cö̧ tti̧tti̧mö̧rö̧mä̧. 6Ttö̧ja̧ usurä isotömä̧ yodo rä'opö ca̧ca̧tä̧tö̧ korotö tti'ättiyuttö, juätömä̧ korotö suropätö ttö̧ja̧ tu̧ju̧nä̧huä̧ttö̧tä̧ uvas ocha ca̧ca̧tä̧tö̧. 7Juätömä̧ yodo 'cuäo'önä ttö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧'i̧nä̧ jui'ätötä ä'ecuätö; juätömä̧ diyau ttottecua̧ pä'ö'i̧nä̧ jui'ätö.8Jahuätömä mö̧ä̧'ca ajiya ichomȩnä̧ a̧cuä̧bȩ'ä̧u̧; juätömä̧ i̧nä̧yu ri̧ä̧yu ppeyänä̧ ä'ecuätö jua'amä̧ ttödajuächome'i̧nä̧ juitta'attö. 9Ttö̧ja̧ suropätö'i̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ tta̧ju̧ katatettö reyotörö 'cä̧'ȩpö̧ icuätö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧ suropätö ka̧cuä̧tö̧ ppo̧'ä̧tö̧rö̧ ȩmi̧pä̧tö̧ usurä isotö ttö'ärohuäji ppa̧ttä̧dä̧cua̧'a̧nö̧. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö̧ja̧ usurä isotömä̧, ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧mä̧ jui'ätötä cue'ächätö; ppäittö cuettächa'anä̧, juätömä̧ korotö ttu̧cuä̧ ote isä'cuatä ju'cohuätö.11Tto̧ja̧ usurä isotö merätö a̧dȩ suronä jȩpa̧tö̧ ttojusode jacuättö; jahuätömä 'cuȩ'cuä̧tö̧ uva isoya suronä jȩpä̧tö̧ ttiärenä, ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧nä̧ jahuatötä surähuätö ttacua a̧di̧ri̧jä̧u̧. 12Ttö̧ja̧mä̧ ttötähuiyättö'inä cuopätö; barahuä̧u̧ ajau, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Diosmä jättepumä ä̧cuo̧cö̧.13Jahuätö suronä jȩpä̧'chä̧tö̧mä̧ yotucunämä kö'cocotö tȩä̧u̧mä̧; jahuätömä ttu̧mä̧nä̧'i̧nä̧ jerupätö; ja̧'hua̧ta̧nö̧ jahuätömä juä̧mä̧tä̧'i̧nä̧ kä̧mä̧do̧co̧tö̧. 14Mo̧ro̧ juoäcua'a a'canä porächö ä̧rä̧mö̧ usurä isotörö recuä rö̧jä̧u̧ru̧ cuä'ö icuähuä i̧sa̧mä̧; yodomä ja̧u̧mä̧ nä̧u̧cuä̧rä̧cuä̧cua̧ i̧sa̧ 'cua̧rö̧nä̧ cua̧.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧, ttirecua pocojuru jȩä̧cuä̧huä̧ tta̧huä̧ra̧'a̧ nipä̧ro̧mȩ juoöta'anö; ja̧u̧ pä'ö: Ya̧tȩ'i̧nä̧ topocö jä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ ka̧ra̧nä̧ a̧'a̧hui̧'ö̧tä̧ jȩpä̧'chö̧. 16Yo̧u̧nu̧nä̧tä̧ ko̧cuä̧tö̧ suronä jȩpä̧tö̧mä̧ isodenä ko̧cu̧ ttö̧nä̧u̧cua̧ pä'ö; jahuätömä mu'ȩcui̧'ö̧tä̧ pȩjä̧tö̧ mo̧ro̧mä̧; ja'huätörömä micuähuyoca'a tȩa̧u̧mä̧. 17Ja'huätö ä'catoi'önärö̧mä, 'quiyö yodomä mo̧ro̧ ja̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jä̧u̧; Ja'huätömä suronä jȩä̧cuä̧hua̧ ahuaruhuätä huotö yo̧ö̧ yodomä18Ja'huätömä o'capäi'önätä 'coru juo'ächätö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ajiya huä̧menä tteyuoppa rä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ to'epächätö; tti̧rȩjä̧ ttö̧jo̧mȩ'i̧nä̧ suroja pä'ö pähua'atä ja̧'a̧; ya̧tȩ'i̧nä̧ aditöjui̧yä̧cua̧ ja'huätö tti'ätta uva pättanämä. 19Duhuomenä aje diyahuo'qui dä'ähuächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ȩmi̧pa̧'a̧ hua'are rejumä suronä jȩpä̧'i̧jä̧tö̧rö̧mä̧.20Uäbecuinäju̧'i̧nä̧ kö̧ni̧chi̧ä̧cua̧sä̧; idepämä a̧dö̧'cua̧rö̧nä̧ ttö̧cuä̧cua̧ mi̧yö̧tä̧, juo̧u̧mä̧ täcö ttamucuädi̧ya̧cua̧ juayabocumä; pa̧'a̧nö̧ jȩpu̧, siepu i̧cuä̧cua̧ surojömä daú siepu tticuaa ja̧i̧nö̧'a̧nö̧. 21Suro̧pa̧mä̧ ki̧tti̧mu̧ toajurö ucuotocö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juo̧u̧mä̧ adiunämä jȩpo̧cö̧ recuarömä.23DIOS räepuicú ujurunätä̧ ttö̧ja̧ ttöruhuo kö̧nä̧ra̧tö̧rö̧'i̧nä̧; juo̧ú̧ amucuädiomenämä tta̧'cua̧ri̧a̧mä̧ päocö. 22DIOSTÄ tta̧'cua̧ ttȩmu̧nä̧ jȩä̧u̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jähuätömä tta̧'cua̧ a̧di̧huä̧u̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jȩttö̧mä̧ to̧ä̧rä̧u̧.24Pitö ja̧'a̧ ucuo ttȩttä̧huä̧u̧mä̧; ji̧nä̧, a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ mo̧ro̧ ja̧'a̧nä̧, jahuätömä tti̧huä̧cuo̧tö̧, isopäi'önä̧tä̧ jahuätömä rȩjȩtä̧ ki'epö icuähuäcuotö; jahuätömä korotö o'catoi'önä̧cu̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pätti'äcuotö; jahuätömä 'cui'opö icuähuäcuotö u̧huä̧ju̧ ote 'chu̧huä̧ro̧mȩ 'cui'opö tticua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 25Ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧, ¿Ditä ja̧'a̧ttö̧ ttömä isopäi'önä ya̧pa̧rȩhua̧ chaja pä'ö ka̧cuä̧mö̧ toö'anö hua̧mä̧? ¿Di ja̧'a̧ttö̧ ttö chucuocumä micuähuocö pä'ö ka̧cuä̧mö̧ toö'anö hua̧mä̧?

Chapter 25

1Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Bildad Suá ttö̧ja̧sa̧mä̧ ädätömä pä'inö̧: 2Ruhuo hueö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yecuäcuähuä'i̧nä̧ Ja̧u̧nä̧tä̧ ka̧'a̧; Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧ ka̧ pä'ö jo̧mȩtä̧ kö̧nä̧ jȩpö̧mä̧. 3¿U̧mö̧huäyotö su̧ro̧da̧u̧mä̧ juänenä recuätö pä'ö ttö̧'a̧ta̧'a̧nö̧ tä̧ji̧? ¿I̧tȩya̧u̧mä̧ dirötä tejäda'attö?4¿Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ tocu u̧huo̧jua̧'a̧nö̧ttö̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ Dioscu adiu ku̧sä̧ pä'ömä? ¿Tocu surojö jui̧'a̧ jö̧nä̧mä̧, Chutä'i̧nä̧ ȩmä̧cu̧ jö̧nä̧mä̧ uhuäpächinä̧ttö̧ isajuttömä? 5Topittö, yodo kä̧hua̧'i̧nä̧ Ja̧u̧ru̧mä̧ kä̧dȩpo̧cö̧ jä̧cua̧; si̧ri̧'cö̧'i̧nä̧ Ja̧u̧ toomenämä adihuocotötä huotö. 6¡Tta̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧, mi̧yu̧huä̧ 'cua̧ra̧mä̧, ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧mä̧ mi̧yu̧huä̧ jö̧nä̧ hua̧!"

Chapter 26

1Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Jobmä̧ päi'nö̧: 2"¡Tocu ppäcuäda'anö̧ ja̧'a̧ttö̧ yä̧tȩ ujuru'i̧nä̧ jui̧'a̧rö̧mä̧! ¡Tocu ö̧ji̧po̧nä̧ jȩ'cu̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ öjonä̧'i̧nä̧ ujurumä̧ jui̧'a̧rö̧mä̧! 3¡Tocu jicuähua'anö̧ ja̧'a̧ttö̧ ya̧tȩ huo̧juȩcu̧nä̧ a̧mu̧cuädäcuähuä jui̧'a̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ jiäcuähuättö huo̧jui̧'ä̧cuä̧huä̧ ttucuocua'a rä̧mipö̧nä̧'i̧nä̧! 4¿Di ppäda'anä̧ cuocuäjättö pi̧yȩ huȩnȩmä̧? ¿Di a̧'cua̧ru̧hua̧ ichinä̧ttö̧ ucurumä̧?5'Corujuo'ächätömä̧ ye'ecu tti̧ä̧huä̧tö̧, jitö aje dȩa̧'a̧ ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'catoi'önä̧tä̧ ju̧huȩnȩ ka̧cuä̧tö̧mä̧. 6Hua'are rejumä̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ bahuecua'atä ka̧'a̧, a̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ si'ecu icuähua pä'ömä mö̧ȩcua̧'a̧tä̧ ja̧'a̧ Ja̧u̧nä̧mä̧.7JA̧U̧MÄ̧ cäepu rö̧ni̧nö juiyomettö̧ mo̧ro̧ji̧yä̧mä̧ ka̧cua̧ u̧cuo̧jua̧'a̧cu̧ttu̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ juiyomettö̧ rö̧ni̧nö rȩjȩ'i̧nä̧. 8JA̧U̧MÄ̧ ajiya isoppa ri'oppa ca̧ca̧tö̧ rö̧ni̧nö, ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ juoppamä 'quȩrä̧hui̧ocoppa jua'attömä.9JA̧U̧MÄ̧ yodo ka̧cua̧ ö̧ro̧mȩ'i̧nä̧ ajiya isoppa a̧tta̧chi̧'ö̧nä̧ jȩpu̧. 10JA̧U̧MÄ̧ aje dähuoto jo̧mȩttö̧ ȩmu 'quȩ'ȩpu̧ ku̧ni̧nö̧ mo̧ro̧ ja̧cuä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ yo̧'ö̧ ja̧cuä̧'i̧nä̧.11Mo̧ro̧jä̧ 'chu̧'ä̧rö̧ o'ca'inä ye'ecui'ö ttö̧'ä̧hua̧'a̧ CHUTA amisurächiu'omenämä. 12Ja̧u̧mä dä'ähuoto ppahuomenä'inä ujurunä huirodö rö̧nö̧; Chutä u̧huo̧juo̧mȩnä̧ si'epö icuinö Rahab'rö'inä13Amiyu isoppanä ppö'ö rö̧ni̧nö̧ mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧; ucurä'chu ppurahui'önä ta'inä äca tö'ipächörö. 14Topi, pi̧yȩ ji̧'qui̧cha̧nö̧tä̧ ja̧'a̧ ujuruttu i̧jȩpö̧mä̧; ¡Ujutumä seppappanö ucuocua'atä ä̧ju̧cuä̧tö̧jä̧ ja̧u̧ru̧mä̧! ¿Dijä̧ttö̧ u̧huo̧juä̧chi̧'a̧nö̧ hua̧mä̧ ujuruttu pä̧i̧cu̧nä̧ rä̧mi̧pa̧'a̧mä̧?"

Chapter 27

1Job yabocu ucuocu ju̧o̧u̧ru̧ pä'inö: 2DIOSMÄ kö̧ päösä, ttö chusuräu'inä ȩmi̧pu̧nö̧, ö'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧, ttö cha̧'cua̧rö̧'i̧nä̧ cha̧'cua̧ tta̧dȩcu̧nä̧ jȩpi̧näcu̧sä̧, 3ji̧nä̧ cha̧'cua̧rȩ'i̧mä̧, DIOS amiyoppamä chi̧ji̧yu̧nä̧tä̧ ka̧a̧. jua̧'a̧nö̧tä̧ chi̧jä̧cua̧sä̧.4Ttö chättömä iso jo̧cö̧mä̧ chucuocuiyä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chi̧nȩttö̧'i̧nä̧ iso jo̧cö̧mä̧ chucuocui̧yä̧cua̧sä̧; 5ttömä ucutu päcuätucumä iso ja̧a̧ jö̧nä̧mä̧ päocösä; huaö́ chicuomejubu huäjunä chi̧jä̧i̧mä̧ ä̧ppu̧tä̧ro̧cö̧sä̧.6Ttömä huȩnȩ jui̧'a̧sä̧ pädäutä 'quiyönä chu̧dä̧rä̧cuä̧huä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö jinä cha̧'cua̧rä̧i̧mä̧ chamucuädäjäjimä cä'ädi'ocö chä̧cua̧sä̧. 7Ttö cha̧bo̧'cha su̧ro̧pa̧ hua̧mä̧ ro̧ȩcuä̧ i̧sa̧tä̧ ro̧ȩpa̧rö̧ pä'ö; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö cha̧bo̧'cha̧ päi'önä kö̧rö̧mä̧ ro̧ȩcua̧tä̧ ö̧jä̧cua̧.8Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧, ¿Tta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧jä̧ttö̧ su̧ro̧pa̧ a̧'cua̧ u̧huä̧nä̧rö̧mä̧ Dios ja̧u̧ a̧'cua̧rö̧ 'cho'ipö ȩmi̧po̧mȩnä̧mä̧? 9¿Diosmä ä̧ju̧cuä̧cua̧tä̧ji̧ ajuäunu jäepömä ja̧u̧ru̧ huȩnȩ jö̧ ichomenämä? 10¿Esehuäcua̧tä̧ji̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧rö̧mä̧ ja'huatanö 'cuä'opönä jä̧ȩpä̧cua̧ tä̧ji̧ Diosrömä?.11Ttömä ucuturu Dios ujuru chu̧huo̧juȩtä̧cuo̧tö̧jä̧; ttömä o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧ a̧mö̧cuädömä̧ daju icuocö chä̧cua̧sä̧. 12Topätucui, ucutu o'catoi'önä cua̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ topinä̧tö̧jä̧; ¿ja̧u̧nu̧mä̧ tta̧'a̧nö̧ pä'ö ja̧u̧ micuähuocömä cucuocuätucua'attö̧?13Diosmä a̧mö̧cuädö ku̧ni̧nö̧ ttö̧ja̧sa̧ su̧ro̧pa̧ i̧rȩbȩhuä̧cuo̧mȩmä̧, pi̧yȩtä̧ i̧yä̧cua̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ ja̧u̧ suronä jȩpö̧rö̧ iya päinö̧mä̧: 14I̧tti̧mö̧ recuätörö ku̧nä̧rö̧mä̧ curä'chunä cuä'äu i̧cuä̧hui̧yä̧cua̧; ja̧u̧ i̧tti̧mö̧mä̧ ttu̧cuä̧'i̧nä̧ yorö'iso juittäcuotö.15Jitö hua'au tticuinö o'ca ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧mä̧ mä̧richeittö hua'ö tticuäcuotö, ja̧'hua̧ta̧nö̧ rȩcua̧mö̧mä̧ juätörömä̧ ajahuocotö ttäcuotö. 16Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ sö̧ro̧pa̧mä̧ pärätä'i̧nä̧ redä'ca i̧sa̧ppȩmä̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ca̧ca̧tö̧ uta'anä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pu̧jä̧ti̧yu̧'i̧nä̧ redä'ca jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ö̧ca̧ca̧ta̧'a̧nä̧, 17ja̧u̧mä̧ ppu̧jä̧ti̧yu̧'i̧nä̧ ö̧'ca̧ca̧ta̧'a̧nä̧ ttö̧ja̧ adiu jȩpä̧tö̧mä̧ ttötäcuotö ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttö̧ja̧ suronä̧ jȩpo̧co̧tö̧mä̧ pärätämä̧ jitötä tta̧mö̧nä̧ 'cä̧'ȩcu̧ ttiyä'chäcuähuäcuotö.18Ja̧u̧mä̧ äucä adita'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ aditö ojusodemä, tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧sa̧ udahuochome adita'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 19Ja̧u̧mä̧ ruhuotö ttä̧'ä̧ppä̧nä̧ ä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ juhua'a yabonömä̧ ja̧'hua̧nö̧mä̧ jȩa̧ pä'ömä huocö; iäre ye'ädö toomenä̧ o'cajuiyönä toepächa'atä ji̧na̧'a̧.20Yecunä jö̧nä̧ rȩbȩcuä̧cu̧ aje 'cua̧rö̧nä̧; yodo cu'upätä cuä'ö ȩmi̧pä̧cu̧. 21Ka̧cua̧ rä'opa'acutu ichoppa oto ȩmi̧pä̧cu̧; ojusode ö̧jo̧mȩttö̧'i̧nä̧ u̧mi̧cu̧ juatädö räepu icuäcu.22Juoppa cuächi'oca'a ppu'ö icuäcu ja̧u̧mä̧; huoppatö töipächapä'ö jȩa̧nä̧'i̧nä̧ töipächiyönä ja̧cu̧. 23Ja̧u̧mä̧ u̧mu̧ ppȩö̧tä̧ ya̧cuä̧cuä̧'chä̧cu̧; amonä ojusodettö juanö rä̧mi̧pu̧nä̧ räepu icuäcu.

Chapter 28

1Iso päi'önä ka̧'a̧ 'cua̧ra̧'a̧ plata sattome, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ oro päcuäitä päi'önä 'cu tticuome'inä. 2Cuoräumä rättepö ja̧'a̧ rȩjȩttö̧; Cobremä 'cu icuähua inähuattö räopächa pä'ö.3Ttä̧ja̧sa̧mä yo̧ö̧ si'epö tȩa̧u̧ttö̧ ȩpö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ usu oto bȩtti̧pä̧ro̧mȩttö̧, yo̧mȩ jacuä pȩjö̧'i̧nä̧ usätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ täcua'a jacuä pȩ'ö̧'i̧nä̧. 4Ja̧u̧mä̧ reju sa'ö ttö̧ja̧ ttö̧jo̧cuo̧mȩttö̧'i̧nä̧ oto, ya̧tȩttö̧'i̧nä̧ cue'ächö i̧'cho̧co̧mȩ. Ja̧u̧mä̧ ototä kö̧ ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧; ja̧u̧mä̧ isappänä ti̧ä̧dä̧cuä̧hua̧'a̧tä̧ hui'cupö kö̧.5Cuähuä'inä rȩjȩttö̧tä̧ bahuö́, ucurähua'inä deanamä huihuacuaa. 6Safiro o'qui'inä ka̧a̧ juä̧jä̧nä̧ttö̧tä̧ cuo̧cui̧cua̧a̧, ja̧'hua̧ta̧'nö̧ juo̧ú̧ i̧sa̧ppȩnä̧mä̧ ka̧a̧ oro'inä.7Korotö isotörö cui'inä jȩru̧pa̧ juo̧ú̧ ö̧jo̧mȩmä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pare'inä toocome. 8Isotö adihuätö'inä juȩnȩmä̧ cuettächocome ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧i̧cua̧ mö̧ yähui'inä juȩnȩnä̧mä̧ 'cuäopocome9Ttö̧ja̧sa̧mä̧ inäcä 'quiya'a sa'ö icu; inähuä kada'ca jo̧mȩ jubu sa'ö. 10Inähuiyä kä̧tȩnä̧ isäju sa'ö; ja̧'hua̧nö̧ sa'ö jua'attö topö micuäu juäi. Aje huerächö juiyönä sasapä cuä̧tä̧dö̧ icuätö; 11jua'a jacuä dajö icuähua'a pejö, Ja̧u̧mä̧ panä tottönä päi'önä i̧jȩpö̧.12¿Torö po̧cui̧cua̧'a̧ jä̧ttö̧ huo̧juä̧hua̧ hȩnȩmä̧? ¿Tȩnȩjä̧ttö̧ huo̧juä̧huä̧ kada'cahuoimemä? 13Ttö̧ja̧sa̧mä̧ jȩru̧pa̧ ja̧u̧ imicuäumä; pi̧ji̧ ttö̧ja̧ttö̧mä̧ po̧cui̧cuo̧cö̧ huo̧juä̧huä̧mä̧. 14Aje täcuomettö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩjȩ jacuättö'inä pä'ätö: Ttönämä ko̧ca̧'a̧; dä'ähuoto'onä päa'a: Ttucumä ko̧cö̧,15Oronä'i̧nä̧ mitömä̧ ȩmä̧huo̧cö̧; ja̧'hua̧ta̧nö̧ platanä'i̧nä̧ mi̧cuähuöcumä pa̧ja̧tä̧cuä̧huo̧cö̧ ja̧'a̧. 16Ofirttö oro'i̧nä̧ ónix'inä, Safiro'inä micuäucumä̧. 17Oromä̧, Cristal pättöcumä imicuämä yorätehuoca'a; ja̧'hua̧ta̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ micuäu oro adihuäjueicumä päroäcuähuoca'a.18Yabonä coral imicuäcu'inä jazpe imicuäcu̧'i̧nä̧ ttu̧huȩnȩta̧ pä'ömä jo̧ca̧'a̧, huo̧juä̧huä̧ huȩnȩmä̧ rubíes micuähuomȩttö̧'i̧nä̧ yabonänö micuäu ja̧'a̧. 19Etipíattö topacio pättöcu'i̧nä̧ yorätehuoca'a, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ päcuäi orocu'i̧nä̧ ja̧u̧ mi̧cuäu'a̧nö̧mä̧ micuähuoca'a.20¿Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ huo̧juä̧huä̧ huȩnȩmä̧ tottö icha'attö̧? ¿Torö kadä'cahua'attö huo̧jui̧'ä̧cuä̧huä̧ huȩnȩmä̧? 21O'catoi'önä tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧mä̧ tottö juiyönä daju ku̧nä̧hua̧'a̧ huo̧juä̧huä̧ huȩnȩmä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppi̧yu̧ mo̧ro̧jä̧nä̧ co̧'ä̧rä̧tö̧'i̧nä̧ ja̧u̧mä̧ topocotö. 22Si'epö icuähuä'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ hua'are'i̧nä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'a: ujutumä suro rä̧mi̧pö̧tä̧ ja̧u̧ tö'cömä tä̧ja̧nä̧mä̧ ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧jä̧.23Dios pa̧'a̧nö̧ po̧cui̧cuä̧ pä'ö huo̧jua̧ ja̧u̧mä̧; Ja̧u̧mä̧ ja̧u̧ ko̧mȩ'i̧nä̧ huo̧jua̧. 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ja̧u̧mä̧ pi̧jä̧ rȩjȩttö̧ tti'äre beipa'a ka̧cu̧'i̧nä̧ topö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä mo̧ro̧jä̧ dȩa̧'a̧ ka̧cu̧ topö. 25Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ isoppa ujuru'i̧nä̧ iyinö juhua'atäcu ajiya ro̧mȩ pö̧nä̧'i̧nä̧ huo̧jua̧mä̧.26JA̧U̧MÄ̧ hueähuänä pä'ö ku̧ni̧nö̧ ajiya jä̧cuä̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ cu'upä köröächomenä u̧mä̧nä̧ jä̧cuä̧'i̧nä̧ jȩpi̧nö̧. 27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ JA̧U̧MÄ̧ huo̧jä̧cuä̧mä̧ topinö jȩttö̧ttö̧ micuäcua'a pä'ö ku̧ni̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ka̧cuä̧mu̧'i̧nä̧ topinö JA̧U̧MÄ̧. 28JA̧U̧MÄ̧ päinö ttö̧ja̧rö̧mä̧: CUÄ̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧RU̧MÄ̧ ye'ecunö topätucui ja̧u̧mä̧ huo̧jä̧cuä̧ ja̧'a̧; surojöttö töipächäcuäcuämä huo̧jä̧chi̧'ä̧cuä̧cuä̧ ja̧'a̧.

Chapter 29

1Job yabocu ucuocu pä'inö: 2" Isottö̧, Dios ä̧cuo̧mȩnä̧ kä̧hua̧nä̧ tta̧huä̧rä̧ji̧'a̧nö̧ tta̧huä̧rä̧ttö̧hué, 3chutä i̧tȩa̧u̧mä̧ chuyunä kä̧dȩpä̧jä̧cu̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ yo̧mȩ'i̧nä̧ chutä i̧tȩa̧nä̧tä̧ cueächäjisä.4¡Isottö̧, ttö möä̧ya̧ chö̧ji̧no̧mȩ ji̧ya̧ttö̧huȩ, Diosma cha̧hua̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ chojusode'inä tta̧'a̧ri̧nö̧, 5o'cajuiyönä JU̧RU̧HUA̧ ji̧nä̧ ttucu ö̧ji̧nö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chi̧tti̧mu̧'i̧nä̧ ttötä chippeyanä ko̧cui̧nä̧tö̧, 6ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ chu̧mä̧nä̧nä̧ päcayä atateja isähua'inä a̧ttä̧chi̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ inähuättömä rä'opö huerächina'a a̧dȩja̧.7Ötahuiyänä dodächomenämä o'catoinä ca̧ca̧cu̧ tti̧ä̧mä̧do̧mȩtä̧ pä̧huä̧di̧'ȩnö̧sä̧ chö̧o̧mȩ päi'önä ötahuiyättömä, 8u̧mä̧tö̧ muäyotö'inä ucuotönö tottinäcu̧sä̧ otonätä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ buäcuächätö'inä ucuotönö ä̧rä̧mi̧'i̧nä̧tö̧ ttörö.9Ruhuotö tti̧tti̧mu̧'i̧nä̧ chichomenämä ttöcuococa'atä ki̧nä̧tö̧; ttänämä ttö̧mu̧tä̧ mu̧ȩcui̧nä̧tö̧ juätömä. 10Tti̧huȩnȩ'i̧nä̧ raepocotö pinätö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttättömä pättä pe'ömä juinätö̧.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, chucuocuäji ttä̧jö̧cuä̧ji̧ o'ca'a, jahuätömä adiunä jö̧nä̧tä̧ pä̧ttä̧cua̧sä̧; topi'ö o'cotömä, jahuätömä chutö'cö ji'ähuinä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ji'äu isopäi'önä ja̧'a̧ pä'inä̧tö̧ 12isopäi'önä ttö ji̧na̧'a̧ ja̧u̧ usurä i̧sa̧rö̧ u̧ji̧pö̧nä̧ ppä'ädinö ttörö huopönö jäepomenä̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧tȩ jä'o to̧'a̧mä̧, ppädö'anö hua̧ toiyäcumä. 13Adiu pähuämä ttörö ichina̧'a̧ chu toepächa pä'ö huäjinä̧mä̧; ttömä recua kamiso'quinä eseäcuähuä ra̧jö̧nä̧ jȩpi̧nö̧sä̧.14Adihuomenä̧ jȩpi̧nö̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩchä̧ji̧mä̧ ttörötä a̧ttä̧di̧'i̧na̧'a̧; adiu ttö jȩchä̧ji̧mä̧ ttö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, ttucäyuhuä'ca jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧. 15Ttömä ä̧to̧ca̧ i'äre jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huinösä̧, ppi̧sä̧ppi̧sä̧ 'chu̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huinö̧sä̧. 16Recuä rö̧jä̧cu̧ jä'o jö̧nä̧ huinö̧sä̧; ttömä ka̧cuä̧mö̧ topä'chinö̧sä̧ ji̧nä̧ chi̧ȩru̧huä̧u̧rö̧mä̧.17Ttömä ttö̧ja̧sa̧ su̧ro̧pa̧ äcä dö'ö icuinö̧sä̧. Ttömä ttö̧'o̧ya̧rö̧ ȩmö̧ icuinö̧sä̧ ttajupiyä 'cä̧tȩttö̧. 18Ja̧u̧nu̧ o'ca'a pä'inösä̧: Ttömä chä̧'ta̧nä̧ hua'ö chi̧cuä̧cua̧sä̧; ttö chu̧mo̧ro̧mä̧ yabonö rö̧ä̧chä̧cua̧'a̧ rȩba̧ o̧tȩ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 19Ttörö 'chu̧huä̧ro̧mȩmä̧ ajecu 'chu̧huä̧rö̧nä̧ ka̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ yodo 'cuäo'önä chä̧na̧jui̧yä̧ 'cho̧ru̧huö̧tä̧ acuäbe'a'a.20Ucuotäcuähuämä jareö jö̧nä̧ 'cuäopönä̧tä̧ ka̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ 'po'obö jareobö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ 'cuäopönä̧tä̧ chujurumä ka̧'a̧ chu̧mö̧nä̧mä̧. 21Ttö̧ja̧mä̧ ttö pädömä ä̧ju̧cuä̧tö̧; jahuätömä ttörö tta̧'ä̧ri̧nä̧tö̧; jahuätömä 'coruchi'ö pȩji̧nä̧tö̧ ro̧'ȩpö̧ jidähua'a ttä̧ju̧cua̧ pä'ö. 22Ucuocu cädädomȩnä̧, jahuätömä yabonä̧nö̧ ucuocuinä̧tö̧; ttö̧ chucuocumä jahuätörö maina'a ajiya dahuipa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.23Jahuätömä ttörö tta̧'ä̧ri̧'ä̧nä̧tö̧, ajiya tta̧ttä̧ra̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧; jahuätömä ttä ba'epinä̧tö̧ ttö chucuocu ttahua pä'ömä, ajiya röji ja̧'a̧cu̧ ichoya jȩa̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 24Ttönä ya̧'a̧hui̧nö̧sä̧ jahuätö ttörö tta̧ttä̧ro̧co̧mȩnä̧; jahuätömä ya'ocuocotö pinä̧tö̧ chi'änä tȩya̧u̧mä̧.25Ttö ji̧na̧'a̧ jahuätö jȩttä̧cuȩ a̧mö̧cuädinö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ ki̧nö̧sä̧; su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ ki̧nö̧sä̧, usurä ȩmä̧huä̧tö̧rö̧ tta̧'cua̧ ttȩmö̧nä̧ ppä̧dä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ 'cua̧rö̧nä̧.

Chapter 30

1Jitä ttöttö'inä abonänö muäyotömä yori'iso juiätö ttörötä ya̧'a̧cuä̧tö̧, pitö muäyotö ttä̧o̧tö̧rä̧mä̧ ttucu ttadita pä'ö'inä chöjö'cö juiya'anö ja̧cu̧sä̧ chä̧ji̧mu̧rö̧ tta̧'a̧rä̧tö̧ ä̧hui̧ri̧tö̧ tippeyä'inä. 2Jueönämä, ¿tocu jö̧nä̧ ppättädö'anö ja̧'a̧ttö̧ jahuatö ttä̧o̧tö̧ biecuächätö ttujuru'inä juiyönä jiyupächätömä? 3Jahuatömä usurä isotö ja̧'a̧ttö̧ ppäittö siähuächinätö̧; dea jui̧yä̧jä̧ttö̧ yodomä ihuehui appiyätä 'chainätö̧ jahuätömä.4Jahuätömä dea isä'che reä'chetä queinä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ dau ojiyä'inä ja̧'a̧nä̧; retamä dau ihuehui appiyätä ji̧nä'a̧ ttu̧cuä̧mä̧. 5Jahuätömä 'kö'kö jui'ö huopu räepu icuähuotö juinätö̧ nä̧u̧cuä̧rö̧rö̧ o'ca'anä ru̧ä̧rö̧ huotta'a jä̧i̧nö̧'anö. 6Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä i̧huö̧mä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ dea pämäroppä ajehuiyä juttä ja̧'a̧nä̧ i̧nä̧huiyätä redähuacu jo̧mȩ.7Surä'cua jacuättö huopinätö̧ burrotö̧ huotta'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧; ppäsecu ko̧cui̧nä̧tö̧ dauhuiyä dȩa̧'a̧, iso päi'önämä, ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ 'cua̧rö̧ juiyönä huinätö̧. 8Ja'huätömä rä'epö tti̧cui̧nä̧u̧ ttö̧ja̧rö̧ cuä'ähuotörö 'cua̧rö̧nä̧.9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä, ja'huätö tti̧tti̧mu̧mä̧ ttörö 'cuäopinömä ra̧ra̧pö̧ ya̧ttä̧huȩ'ö̧nä̧tä̧ jȩpä̧tö̧. 10Ja'huätö ttörömä kö'cöcötö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧tö̧ ttöttömä ototä ko̧cuä̧tö̧; ja'huätömä ichi'ömä chi'änä suttäcusä. 11Diostä ja̧'a̧ chu'popobö isappä'inä juiyudinömä u̧huo̧jua̧'a̧ttö̧ ttö chamöcuädö, jittö ttörö ya̧'a̧huä̧'chä̧'i̧jä̧tö̧mä̧ yettecuoca'atä chä'cajo̧mȩtö̧ ya̧'a̧huä̧'chä̧tö̧.12Chu̧huo̧jua̧'a̧nä̧ chu̧mu̧nä̧tä̧ cä̧'ȩpä̧u̧ surojö huȩnȩ́ cuocuätörömä; juätömä otó ttȩpä̧cu̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ toicutä amucuädätö ttörömä. 13Chujunärö̧'i̧nä̧ ttȩmi̧pi̧ni̧yä̧cu̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ siepu tticuiniyä̧cu̧sä̧, juätörö ttoepu ppäädaji'inä toäcusä.14Juätö ttichinäcu̧sä̧ suro̧da̧u̧ curä rohuähuö ttichaa jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ ötähuiyä 'quiädö kö̧nä̧huä'ca jäyänä; juätö ttä̧u̧ta̧'a̧ttö̧ ttörö 'chottipinäcu̧sä̧. 15Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ yeecue'inösä̧; ttö chucuomä ajiya isoppa otó ȩmi̧pa̧a̧ ja̧i̧nö̧a̧nö̧ ȩpi̧cu̧i̧nä̧cu̧sä̧; ttö chiäremä ajiya isoppa toepächaa ja̧i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ ja̧cu̧sä̧.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jitämä cha̧'cua̧rö̧mä̧ 'corujuoächometä̧ ja̧'a̧; recuo mo̧ro̧ usurä ȩmä̧cuä̧huä̧tä̧ 'chuädi'inä̧cu̧sä̧. 17Yodomä chihue'quiyömä 'tä̧rä̧chä̧cha̧'a̧; baraumä juächumä cha̧'cua̧ chȩmö̧ juiyönä ja̧'a̧.18Dios ö̧rö̧ä̧mä̧ chu̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧nä̧ 'chuhuädi'ina'a; pärochina'a ttö'ca̧tä̧huä̧ta̧ u̧rä̧u̧sa̧ jä̧i̧nö̧'a̧nö̧. 19Ja̧u̧mä̧ redähuara̧'cu̧ icuinäcu; redä'ca i̧sa̧ppȩ 'cua̧ru̧nä̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧ya̧ri̧sa 'cua̧rö̧nä̧tä̧ juo'ächinö̧sä̧.20Ttömä ucuru jä'epösä, ja̧'hua̧nö̧ jädepa'a ucumä ädätocöjä; chä̧rä̧mi̧'o̧mȩnä̧mä̧, yotäcu to'cuäcusä. 21Ucumä pärotähuö ttörömä suronätä̧ jȩpä̧'i̧jö̧jä̧; cujurunä̧tä̧ ttörömä rö̧'ä̧rö̧jä̧.22Ucumä ttörö cä'epä'ijujä isoppacutä ja̧'hua̧nö̧ oto ȩpö̧ yabocutä cuicuä'ijäcusä juhua'atäcu cu'upä rohuome'i̧nä̧ yabonä. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ hua'arera̧'a̧tä̧ cuȩpä̧cua̧sä̧ pä'ömä̧ huo̧jua̧sä̧, hua'ö tticuäcuomemä o'catoi'önä a̧'cuä̧rä̧tö̧mä̧ juhua'atä pätecuotö.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ¿dijä̧ttö̧ ma̧ä̧cho̧mȩnä̧ ppäda pä'ö u̧mö̧ tȩä̧dä̧cua̧mä̧? ¿Dijä̧ttö̧ huȩnȩ jä̧cu̧ ppättädarö pä'ö jä'epocömä? 25¿Ja̧u̧ huȩnȩ hua̧rö̧mä̧ ajahuocö pi̧nö̧sä̧ tä̧ji̧? ¿Recuä rjä̧cu̧ru̧mä̧ u̧su̧rä̧ i̧sa̧ jö̧nä̧ jȩpo̧cö̧ pinösä̧ tä̧ji̧? 26Ttöma adiu juäi chusomenämä, surojötä rȩbȩhui̧na̧'a̧; tȩya̧u̧ tta̧dä̧ro̧mȩnä̧mä̧, ja̧u̧ tȩya̧u̧ ka̧ pä'ö jo̧mȩmä̧ yo̧ö̧tä̧ rȩbȩhui̧na̧'a̧.27Chamiso'quimä a̧'cua̧ tta̧huȩcua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ a̧'cua̧'i̧nä̧ ȩmo̧ca̧'a̧; usurä ȩmä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧mä̧ huȩnȩcuä̧chö̧nä̧tä̧ ichina'a. 28Ttömä ppa̧'ä̧chä̧rö̧ cue'ächö kä̧'i̧jö̧sä̧ yo̧ö̧nä̧ kä̧nö̧mä̧, ja̧u̧ yo̧ö̧mä̧ mo̧ro̧ kä̧hua̧ jähuämäcö̧ ja̧'a̧; ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧trttö̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧ huopäjisä ppättädattö pä'ö. 29Ttomä de'a ä̧hui̧ri̧tö̧ tta̧hua̧ru̧hua̧sä̧, recuätö avestrus pä̧ttä̧u̧'i̧nä̧.30Ttö chi̧jȩta̧mä̧ idicua'a ja̧hua̧ta̧nö̧ mo̧ä̧chö̧'i̧nä̧ mo̧ä̧chä̧cu̧sä̧; chihue'kiyu'inä duottö cuo'ö icuäcusä. 31Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ , ttö chiäre arpamä ka̧'a̧ cua'are rä̧cuä̧cuä̧ta̧, ttö chiäre mä̧rä̧nä̧mä̧ jitö ajahuätörö rä̧cuä̧cuä̧ta̧ ka̧'a̧.

Chapter 31

1Ttötä cha̧mo̧nä̧ pä'ähuinösä isajurumä pä̧huä̧rö̧jö̧nä̧ topocö chä̧cua̧sä̧; ¿ Tta̧'a̧nö̧ pä'ö uborö jerupajurumä pä̧huä̧rö̧jö̧nä̧ tocha? 2Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧, ¿Tta̧'a̧nö̧ rö̧'a̧nä̧ jo̧mȩ hua̧ jä̧ttö̧ Dios ju'toju kö̧mä̧, o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ ju'toju kö̧mä̧ tta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ iyö'anö hua̧jä̧ttö̧?3Ttämä amucuädä'ijösä ro̧ȩcuä̧mä̧ yapareehuätörötä jö̧cö̧ pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jö̧mä̧ suronä jȩpä̧tö̧rö̧tä̧. 4¿Diosmä topocö ja̧'a̧ ttö yȩchö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chi̧'cho̧mȩ'i̧nä̧?5Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yapare'inä isó 'cua̧rö̧nä̧ jȩchä̧'i̧ttö̧mä̧, 6huȩi̧nä̧tä̧ ro̧ttȩpä̧cu̧sä̧ DIOS'INÄ u̧huo̧jua̧cua̧'a̧nö̧ ttö chö̧jä̧'i̧ji̧.7Adiu jȩpu̧ chi̧jä̧'i̧ttö̧ jarochi'öttömä, churonä jȩpu̧ chi̧jö̧ttö̧mä̧, juo̧u̧ttö̧ chu̧mu̧mä̧ suro joepajaa, 8ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧a̧ jö̧ttö̧mä̧, chadita'anä ja̧a̧tä̧ topittö korotö ttöcuäcua'anö; juo̧u̧ cuäcuähuämä ttö chu̧cuȩ kö̧nä̧huo̧mȩttö̧tä̧ ttȩmä̧cua̧'a̧nö̧.9Ttö chämiso'quittö Käraju köadihuä pä̧huä̧ tochinättö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ chippeyänä kö̧ ojusode apate ä'ca ttä̧'a̧rö̧ ki̧nä̧ji̧sä̧, 10ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ka̧rá̧ u̧cuȩ́ ote kijära'anä ja̧'a̧tä̧ topiju chirecuarö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotö juajurö töcuotäcua'anö.11Cuä'ö icuähuä surojönä̧ jö̧mä̧; ja̧u̧mä̧, cuä'ö icuähuä surojömä röji pä'ö icuähuä ttö̧ja̧tä̧ ro̧ttȩpä̧cua̧sä̧. 12Isopäi'önä ja̧u̧mä̧ ocurä hua'are reju o'cajuiyö̧nä cuo'ö icua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧ ja̧'a̧ juhua'atäcu chu̧cuä̧ cuähuä'i̧nä̧ cuo'ö icua'anö ja̧'a̧.13Ttö yadocuinö̧ttö̧mä̧ adihuomenä̧ jȩä̧cuä̧huä̧ jättepomenä chu̧mö̧huäyotö u̧mä̧tö̧cö̧, nä̧tö̧cö̧ jahuätömä ttöcu pä'ächäcuähuinä̧tö̧, 14¿ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ tocu jȩchä̧cua̧'a̧ttö̧ Dios ttörö suronä̧ jȩpä̧ji̧ päöttömä? ¿Ja̧u̧ ro̧ȩpa̧ttö̧ pä'ö ichomenä̧, ja̧u̧rö̧ tocu chädätäcua'attö? 15¿Ja̧u̧ttö̧mä̧ cha̧ju̧ ku̧cuä̧ba̧ jacuättö chu'uttächi'önä jȩpi̧nö̧mä̧ ucuturu'i̧nä̧ cu'uttächi'ätucunä̧ jȩpo̧cö̧ pinö? ¿Ja̧u̧tä̧ jo̧ca̧'a̧ cu̧cuä̧ba̧ jacuättö o'catoi'önä̧rö̧ tta̧'cua̧rö̧ iyinömä̧?16Ttö usurä ȩmä̧huä̧tö̧ pä̧huä̧ttöttö tto̧dȩpä̧rä̧'i̧jö̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧mä̧ recua rö̧ä̧nä̧ ajau kä̧to̧cä̧chö̧nä̧mä̧ jȩpo̧cö̧ pä'ijösä, 17ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧mä̧ chu̧cuä̧mä̧ katätämä̧ cuocö pä'ijösä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttä̧'o̧tö̧ to'ätörö'i̧nä̧ ttu̧cuä̧mä̧ iyä'ijösä, 18isopäi'önä̧ cha̧'ö̧cuä̧i̧tä̧ päi'önä rȩyo̧mä̧ ttötäcu jä'o jö̧nä̧ böojuo'inö̧, ja̧ju̧ recuarörö̧mä̧ o'ipinö̧sä̧, cha̧ju̧ ku̧cuä̧ba̧ttö̧ päi'önä̧.19¡Ya̧tȩ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ recuä rö̧jä̧cu̧ 'cua̧ra̧rö̧ topä'ijösä, ya̧tȩ ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ jui̧'a̧rö̧ tochomenä̧mä̧; 20A̧mi̧so'quinä adiunä päoca'a jö̧ttö̧mä̧ juhua'amä chä̧ji̧mö̧ ovejas tti̧jȩti̧yu̧ttö̧ du'osȩnö̧ pätti'önä juä'ocuoca'attö̧, 21ttö̧ja̧ reyotörö ttö suronä jȩchä̧'i̧jö̧ttö̧, juhua'amä ötahuiyä äpatettömä ppä'ädösä pä'ö topö jȩchä̧'i̧jö̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ i'cächätucui ttö suronä̧ jȩchä̧'i̧jö̧!22Ttö isopäi'önä pi̧yȩ jȩchä̧'i̧jö̧ttö̧mä̧, chu'upi'ca 'choähuächönä jȩö̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chujo 'chu̧huä̧ro̧mȩttö̧ 'toi'önä jȩö̧ttö̧mä̧. 23Juhua'amä Diosttö si'epö icuähuä yedecua'attö̧; uruhuottö'i̧nä̧, pi̧yȩmä̧ jȩcha̧ pä'önä jo̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧.24¡Oro adicuä juäinämä ttömä cha̧'cua̧ huä̧nä̧ro̧'cö̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucurutä esetösä'inä pä'ocösä; 25ttö chidepänä chesehuönä ji̧nö̧mä̧ rö̧ä̧i̧nä̧'a̧, ttötä chamonä chu̧mu̧nä̧ aditö rö̧ä̧' i̧nä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ro̧ȩcuä̧mä̧ 'cächö ro̧ȩpi̧ttö̧!.26Mo̧ro̧ ka̧cua̧ ösäruhua'a'i̧nä̧ topinösä̧, yodo ka̧cua̧ ösäruhuönä i̧'cha̧'i̧nä̧ topinösä̧, 27ja̧'hua̧ta̧nö̧ yä̧huä̧'i̧nä̧mä̧ chamiso'qui jahuättömä uhuo tedähua'anö'inä jä̧cu̧sä̧, ttö chu̧mu̧nä̧ chänä'inä chu̧do̧pu̧nä̧ pä'iönä jahuatörö 28-piyȩ'i̧nä̧mä̧ ttö̧ja̧rö̧ cuähuä ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ röji pähuä isotötä ro̧ttȩpa̧pä'ö ja̧'a̧, Dios ju'toju ru̧hua̧rö̧ chä̧ppu̧ta̧ra̧'a̧ttö̧.29¡Ttömä esehuocö pä'ijösa ttö ttörö kö'cocotö tottepo'ächa'anä'inä ko̧ro̧nö̧mä̧ esehuä'ijösän ja'huätörö ro̧ȩcuä̧ ichomenämä, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ pocu ichö ro̧'ȩpä̧tu̧cui̧ttö̧! 30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧, ttö chättömä räopaca'a ja'huätörö suronä ja̧ pä̧huä̧mä̧.31ttö chojusodenä ko̧cuä̧tö̧ chumuhuäyotämä̧ pä'ocotö päjijätö, ¿Dijä̧ttö̧ tomä jȩru̧pa̧sä̧ Job ucuomettö̧mä̧ sudädi'önä cuocö pä'ijösä päö'anö hua̧mä̧? 32(Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ i̧chä̧cuä̧hua̧mä̧ ötahuiyättö ttu̧cuä̧ iyähuomemä ki̧'i̧po̧cö̧, ttömä 'cuäopönätä̧ chapatemä ba'epä'ijösä 'cuä'opö i̧huä̧tö̧rö̧mä̧), ja̧'hua̧nö̧ jȩchö̧ juiyä'ijöttömä, ¡pa̧'a̧nö̧ suronä yȩpä̧'i̧'ö̧jä̧ pä'ätucuittö!33Jarodö jȩchö̧mä̧ dajö́ icuocö pinösä̧ ttö̧ja̧ jȩttö̧'a̧nö̧mä̧, 34ttö̧ja̧ recuätörö yedecua'attö, chahuaruhuä ttöjö'cocö'inä yedecunä ji̧nä̧cu̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ 'coröchiötä ki̧nö̧sä̧ i̧mi̧'i̧nä̧ räocuä juiyönä, ¡ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ jiähuätucuittö jarodö jȩchi̧nö̧mä̧!35¡Ya̧tȩ ä̧ju̧cua̧ peö jȩö̧ttö̧mä̧ ttörö! topi, pi̧yȩtä̧ kö̧nä̧rö̧sä̧; ädäta'a̧na̧tä ja̧'a̧tä̧ topi o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧tä̧ ¡jä̧yä̧́ jȩchi̧nö̧ yȩyö̧cu̧ä̧ pu̧ttö̧mä̧! 36Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ jueinätä̧ i̧jȩcua̧ra̧'a̧nä̧ ka̧ji̧sä̧; chunä puttähuo̧bu̧ huä̧ji̧ya̧'a̧nö̧. 37Ttö jiähuajisä juo̧u̧rö̧ o'cajuiyönä jȩchi̧nö̧a̧'u̧cuä̧; juo̧ú̧ ru̧hua̧rö̧tä̧ jueönä jiähuajisä̧.38Chi̧rȩjä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ sahuähuä o̧mä̧'i̧nä̧ 'cuäopönä̧tä̧ yo̧mȩtȩnä̧, 39ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧huä̧jä̧ u̧cuä̧ cuähuä jä̧huä̧jä̧rö̧ chimitoca'a cuä'ijusäcö̧ ja̧u̧ u̧ru̧hua̧rö̧ a̧'cua̧rö̧ toe'ächönä jȩpä̧'i̧ju̧sä̧cö̧, 40ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ trigo bahuajueimä soä'cuatä bahuönä̧ jȩpi̧ juhua'atäcu cebada bahuajueimä isä'cuatä bahuönä." Job i̧huȩnȩmä̧ pa̧'a̧nö̧tä̧ ucuocu cä'ädinö.

Chapter 32

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pitö huämetucuämä juhua'a yabonö̧ Jobrömä ädätocotö pinä̧tö̧ juhua'amä chutä toäcuähuomenä̧mä̧ adihuä i̧sa̧ ja̧'a̧ttö̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ päi'omenä Ram a̧hua̧ru̧hua̧ bus ttö̧ja̧sa̧ Berequel i̧tti̧ Eliúmä rö̧ä̧nä̧ ra̧huä̧ri̧pi̧nö̧; Jobrö rö̧ä̧nä̧ ra̧huä̧ri̧pi̧nä̧ juhua'amä Diossrötä pättäjueimä a̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧tä̧ adiu jȩpö̧sä̧ pähuiyäcu.3Eliúmä rö̧ä̧nä̧ ra̧huä̧ri̧pö̧nä̧ ahuaruhuä huämetucuä jo̧mȩnä̧ huäjätucu juhua'amä Jobrö ttädätiyococu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ jähuätömä Jobrömä yabocutä suronä pä'ächinätö. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Eliúmä̧ Jobcu ucuocua pä'ö tta̧huä̧rä̧ja̧ö̧a̧ ji̧na̧'a̧, juhua'amä korotömä ja̧u̧ttö̧'i̧nä̧ yabonänö ttä̧mö̧ ji̧na̧'a̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Eliú toomenä pitö huämetucuämä ttädätoca'a ji̧yä̧cu̧ rö̧ä̧nä̧ ra̧huä̧ri̧pi̧nö̧.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Buz ttö̧ja̧sa̧ Baraque i̧tti̧ Eliúmä ucuocumä pä'inö: "Ttömä mö̧ä̧ya̧sä̧, ucutumä täcö tä̧mö̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ cha̧mi̧'qui'ächi'äjisä, chucuocu juiyönä jä̧ja̧'a̧ ttö cha̧mö̧cuädömä. 7Pä'äjisä: "Recuo mo̧ro̧ ki̧nö̧tä̧ ucuocu'anö jä̧ja̧'a̧, recuo mo̧ro̧ ka̧cui̧nä̧tö̧tä̧ huo̧juä̧huä̧ huȩnȩmä̧ ttu̧huo̧juȩta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ a̧'cua̧ru̧hua̧rö̧ ku̧nä̧rö̧; o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧ a̧mi̧yuppatä ja̧'a̧ ttu̧huo̧jui̧pö̧nä̧ jȩo̧ppa̧mä̧. 9Ttö̧ja̧ ttucuo ku̧nä̧rä̧tö̧tä̧mä̧ jo̧ca̧'a̧ huo̧juä̧tö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ böecuächätötämä̧ jo̧ca̧'a̧ adihuomenä jȩä̧cuä̧huä̧ huo̧jui̧'ä̧tö̧mä̧. 10Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ ttömä ucuturu pä'ösä: Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ttö̧; ttö'i̧nä̧ chu̧huo̧ju̧ huȩnȩ pä̧dä̧cua̧sä̧.11Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, ucutu hui̧huȩnȩtu̧cu̧ ttä̧'a̧ri̧nö̧sä̧ ; ttömä ä̧ju̧cui̧nö̧sä̧ jihuähuätucumä ucutu päcuätucua pä'ö cuamuhuädätucua'anä . 12Jueönämä, to̧pä̧ri̧nö̧sä̧, ucuturu ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Job esecuächi'önämä adätö ucuohuocotö pinättö̧jä̧.13pa̧'a̧nö̧mä̧ päcuätucuäjó: '!Po̧cui̧pä̧tö̧jä̧ huo̧jä̧cuä̧mä̧!' Diostä ro̧ȩpä̧cua̧ Jobmä; yautecu ttö̧jä̧ i̧sa̧mä̧ jȩ'ö̧ juiya'a. 14Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Job ttörömä suronä pä'ö ucuocuocö, ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutu päcuäjätucumä ädätocö chä̧cua̧sä̧.15Pitö huämetucuä u̧mä̧tö̧mä̧ pättö juiyönä pä̧i̧'ä̧u̧; Job-rö'inä ttädätö juiyönä huotö; jua'a yabocu koro pätta pä'ö'inä jui'ätö. 16¿Tta̧dä̧rö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ ttucuocuoca'attö̧, ju̧enetä ttädätoca'a ttö̧jo̧cua̧'a̧ttö̧?17Isocö, ttö'inä chä̧dä̧tä̧cua̧sä̧; ttö'inä pä̧dä̧cua̧sä̧ chu̧huo̧ju̧mä̧. 18Pädä pä'ömä rö̧ä̧nä̧ ku̧nä̧rö̧sä̧; a̧'cua̧ru̧hua̧mä̧ ttö jacuä kä̧nö̧ hueäcusä. 19Topätucui, chamöcamä vino a̧tti̧pa̧ pä'ö mö̧'ȩpö̧ ttu̧ju̧na̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jä̧cu̧sä̧; 'carähuäba jareäba, ppa'ö icua pä'ö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.20Ttömä chucuocuä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧ adiunä̧nö̧ pä̧di̧'ä̧cua̧sä̧ 'cua̧ra̧'a̧; chä ba'epö chä̧dä̧tä̧cua̧sä̧. 21Ttesehuipönä̧tä̧mä̧ i̧jȩpo̧cö̧ chä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ ucuo teäcuähuä ojiyämä iyocö chä̧cua̧sä̧. 22Jȩru̧pa̧sä̧ a̧u̧ juei ojiyä chiya pä'ömä; ja̧'hua̧nö̧ jȩchö̧ttö̧mä̧ ttörö aditinö̧mä̧ a̧'u̧cua̧'a̧tä̧ jö̧ o'ca'a si'epö i̧cuä̧cua̧sä̧.

Chapter 33

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä, Ttö Jobmä̧, jädepäcujä, chucuocumä̧ ä̧ju̧cui̧ttö̧; adiu ä̧ju̧cui̧ttö̧ o'cajuiyönä̧ chu̧cuo̧cu̧mä̧. 2Jitä, topittö, chä ba'epö, kä̧mä̧dö̧ ucuocuinösä̧. 3Chucuocumä jueö huȩnȩtä̧ räopa'a chamiso'quittömä; chämä ucuocua'a päcuäi chu̧huo̧jö̧ huȩnȩtä̧.4TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ a̧'cua̧ru̧hua̧tä̧ ja̧'hua̧nö̧ ttörö jȩpi̧nö̧mä̧; o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧ a̧mi̧yuppamä cha̧'cua̧rö̧ iyina'a. 5Ucu jȩ'cu̧'a̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧, ädätittö; chä'ca jo̧mȩttö̧ cui̧huȩnȩmä̧ adiu jȩpö̧ ku̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧ kä̧mä̧di̧.6Topittö, Ttö'i̧nä̧ ucu jö̧ta̧'a̧nö̧ yorätehua̧sä̧ Dios toomenämä̧; ttö'i̧nä̧ redä'ca i̧sa̧ppȩttö̧ a̧di̧cua̧sä̧. 7Topittö, ttörö yecuecua pä'ömä juya'a; ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttö pädömä ucurumä amä̧co̧cö̧ jä̧cuȩ.8Ttö chä̧jucuo̧mȩnä̧mä̧ isopäi'önätä ucuocuäjijä̧; ttömä cucuocua'a rä̧mi̧pa̧'a̧ ä̧ju̧cuä̧ji̧sä̧: 9Ttömä surojömä jui̧'a̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojö jȩä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ jui̧'a̧sä̧; ttömä suronä jȩpä̧ji̧jä̧ jö̧nä̧mä̧ pä'ähuocösä, juhua'atäcu ttönämä juiya'a suronä jȩä̧cuä̧huä̧mä̧.10Topittö, Diosmä ttöcu urohuähua pä'ö pätecuächa'a; Ja̧u̧mä̧ toäcusä a̧bo̧i̧ya̧ jö̧nä̧tä̧. 11Ja̧u̧mä̧ chö̧jä̧pi̧yä̧nä̧ nö̧'cö utäcusä; chi̧'cho̧mȩmä̧ o'cajuiyötä to̧ä̧rä̧cu̧sä̧. 12Topittö, pi̧yȩ pa̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ päcumä jui̧'a̧jä̧, ttötä chädätäcujä, Diosmä isopäi'önä̧tä̧ ttö̧ja̧sa̧ttö̧'i̧nä̧ abonä̧nö̧ böo ja̧'a̧.13¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö Ja̧u̧cu̧mä̧ päcuä'chäcuähua'attö? Chutä jȩö̧mä̧ ujuturumä jiähua pä'ömä juiya'a. 14Diosmä ya'utenä̧tä̧'i̧nä̧ todärenä̧tä̧'i̧nä̧ ucuocu, ttö̧ja̧sa̧mä̧ toöjuiyönä̧tä̧. 15'Cua̧ti̧nä̧'i̧nä̧, yodo i̧jȩcuä̧chö̧nä̧'i̧nä̧, ttö̧ja̧sa̧ täcunä ä'i'omenä'i̧nä̧, ä̧'ä̧ppä̧nä̧ pä̧nö̧ ä'i'omenä'i̧nä̧.16Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ Dios ttö̧jä̧ tta̧ja̧ säju baepu pä̧i̧cu̧nä̧nö̧ pä'ö ttu̧huo̧juä̧chi̧'a̧rö̧ pä'ö, 17suronä jȩpu̧ ttö̧jo̧mȩttö̧ räepu icua pä'ö, ja̧hua̧ta̧nö̧ ttötä ja̧'a̧ pä'äu ttö̧jö̧ttö̧ otonänö 'que'ȩpa̧ pä'ö. 18Diosmä ttö̧jä̧ i̧sa̧ a̧'cua̧rö̧ tta̧'a̧rö̧ cua'are rejura'a i̧'chä̧'a̧nö̧ jo̧mȩttö̧.19Ttö̧ja̧ i̧sa̧mä̧ ro̧ȩcua̧ cua̧ ä̧'ä̧ppä̧nä̧ ö̧'ö̧nä̧ baracuäcu, ihue'quiyu jacuä'inä cädö juiyönä , 20u̧cuä̧'i̧nä̧ pä̧cuä̧ juiyönä Ja̧'hua̧ta̧nö̧ a̧'cua̧nä̧ eseunu ucuinö'inä öjö'cö juiyönä21Idepä'inä tottöjuiyönä si'ähuächö; ihue'quiyu, uhuähuocö ji̧nö̧'i̧nä̧, jitäma huäkö'cotä i̧jȩcuä̧chä̧cu̧. 22Iso päi'önätä, a̧'cua̧ru̧hua̧mä̧ tö'cöpächö hua'are ra̧'a̧cu̧tä̧, a̧'cua̧rö̧mä̧ cuä'ö icuätö ttö̧jo̧cua̧'a̧cu̧tä̧.23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ angel hua̧ ja̧u̧ru̧ ppä'ädö jiähua'anö hua̧ ö̧jö̧ttö̧mä̧, ppädäcuähua i̧sa̧, ya̧tȩ ángel milesnö jo̧menä ttirecuomettö, ja̧u̧ru̧ i̧jȩpa̧ pä'ö pa̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ iso jö̧nä̧mä̧ pä'ö, 24ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ angel hua̧ ja̧u̧ru̧ re topö Diosrö jiättumä: "ppä'ädi pittö hua'are rejura̧'a̧cu̧ mo̧ttä̧chö̧'a̧nö̧ huotörö; po̧cui̧pä̧ji̧sä̧ ja̧u̧ru̧ ppä'ädörömä,"25Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ idepämä ji̧'qui̧cha̧hua̧ sa̧'cu̧rä̧ hua̧ jä̧'i̧na̧'a̧nö̧ pärohuächina'a; ujurumä pä'äjita'anö̧ ppa̧huä̧chi̧'ä̧cua̧'a̧ mö̧ä̧ya̧ pä̧nä̧ ujuru ji̧nö̧ta̧'a̧nö̧. 26Ja̧u̧mä̧ Diosrö u̧cuo̧cuä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Diosmä ja̧u̧rö̧ rȩpȩä̧cua̧, chutä Dios i'ä topö esehuarö pä'ömä. Diosmä ttö̧ja̧sa̧ i̧rȩbȩhuö̧nä̧ jȩpö̧.27Ja̧u̧nö̧ o'ca'a ja̧u̧mä̧ korotö ttä'ca jo̧mȩttö̧ rä̧'ö̧ kä̧nö̧mä̧ pä̧cua̧: Ttömä suronä̧ jȩpi̧nö̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku'quecutä jȩpi̧nö̧sä̧ ja̧u̧mä̧ isopäi'önä ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ suronä jȩchi̧na̧'a̧nä̧ Diosmä ro̧ȩpo̧co̧cu̧ pi̧nö̧sä̧. 28Diosmä cha'cuarömä hua'are rejura̧'a̧tä̧ ȩpa̧'a̧nä̧ ppa̧'a̧di̧pö̧ ppädinä̧cu̧sä̧; ttö cha̧'cua̧rö̧mä̧ tȩya̧u̧mä̧ yabonö̧tä̧ toäcua'a.29Topittö, Diosmä pi̧yȩ o'cajuiyönä jȩpö̧ ttö̧ja̧sa̧ ya̧tȩnä̧mä̧, todärenä̧mä̧, huäbodäcuänä jö̧nä̧'i̧nä̧, 30a̧'cua̧rö̧ hua'are rejura̧'a̧ttö̧ ppa̧huä̧di̧pa̧ pä'ömä, a̧'cua̧rö̧nä̧ tȩya̧u̧ tejädarö pä'ömä.31Adiu ä̧ju̧cui̧, Job juhua'atäcu ttörö ä̧ju̧cui̧ttö̧; 'coruchi'ö ja̧'hua̧nö̧ ku'coröchi'omenä ttömä chu̧cuo̧cuä̧cua̧sä̧. 32Ji̧yȩtȩ päcua päcuttömä̧, ädätittö; ucuocui, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucumä suronä jȩpo̧cö̧jä̧ pä'ö chu̧huo̧juä̧cua̧sä̧. 33Ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧, ttörö ä̧ju̧cui̧; 'corunä kä̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ huo̧juä̧huä̧ huȩnȩ chu̧huo̧juȩtä̧cua̧jä̧."

Chapter 34

1Kara'anä̧mä̧ Eliúmä yabocu ucuocuinö: 2"Chucuocua'a ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, ucutu huo̧juä̧huä̧ ttö̧ja̧mä̧; ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ttö̧, ucutu huo̧jui̧'ä̧cuä̧huä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧mä̧. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tä̧ja̧mä̧ ucuocumä huo̧jui̧a̧'a̧ ttu̧cuä̧ tucuomenä nö tu̧huo̧jua̧'a̧ jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧.4Ta̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧tä̧ adiumä tȩmä̧cuo̧tö̧jä̧: ujutu ta̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧tä̧ tu̧'o̧cui̧'ä̧tu̧cua̧ adihuäjueimä. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jobmä pä'inö: Ttömä surojömä jui̧'a̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Diosmä adihuomenä jȩä̧cuä̧huä̧mä̧ iya pä'ocö päji. 6Cha̧mö̧cuädömä̧ chu̧ju̧nä̧ra̧'a̧, ya̧pa̧rȩhua̧ pä'ötä pä̧'ä̧hua̧sä̧. Chuttahuiyämä yorö'iso huahuächica'a, surojö jȩä̧cuä̧huä̧mä̧ juida'anä̧.7¿Ka̧ra̧ Job'a̧nö̧ hua̧'i̧nö̧ ö̧ja̧'a̧, ajiya ttahua jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ya̧'a̧huȩ'ö̧ rötömä̧, 8jitö suronä a̧mö̧cuädätucu cue'ächömä ja̧'hua̧ta̧nö̧ suropätucu cue'ächömä? 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ pä'inö: Yorö'iso micuähuoca'a ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ eseäcuähuä ȩmö̧'ca̧ Diosrö pä̧huä̧rö̧jö̧ jȩpö̧rö̧mä̧.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ttö̧ ucutu huo̧jui̧'ä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧mä̧: Dios surojö jȩa̧ pä'ömä tö'cömä ko̧cö̧ jä̧cua̧; suronä jȩpä̧ji̧ ö̧jo̧mȩcu̧mä̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧ tö'cönänömä ko̧cö̧ jä̧cua̧. 11Ja̧u̧mä̧ ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ aditähuä jä̧ji̧mä̧ ppa̧'a̧di̧pö̧; Ja̧u̧mä̧ yotucu pönä tta̧mö̧cuä̧dö̧ micuä ttö̧'o̧cui̧'ö̧nä̧ jȩpö̧. 12Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Diosmä su̧ro̧pa̧rö̧mä̧ ja̧'a̧tä̧ to̧ä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ adihuomenä jä̧cuȩmä̧ ji'ähuocö.13¿Di hueinä̧cu̧ jä̧ttö̧ pi̧jä̧ tta̧huä̧ra̧ pä'ömä? ¿di jä̧ttö̧ pi̧jä̧ o'cahuiyönä aditinömä chutä huea pä'ö? 14JA̧U̧TÄ̧ a̧monä amucuädö aditö u̧ju̧ni̧nä'attömä, JA̧U̧TÄ̧TÄ̧ ja̧'a̧ a̧'cua̧ ru̧hua̧rö̧ amiyuppa ppu'ö ku̧ni̧nö̧mä̧, 15ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧ ttidepämä o'cajuiyönä rȩjȩra̧'a̧tta̧ ppa̧huä̧chö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ pä'äjita'anö16Jitä ucu cu̧huo̧juä̧chi̧ö̧ttö̧mä̧, pi̧yȩ ä̧ju̧cui̧; ttö pädö. 17¿Adihuäjuäi a̧u̧tu̧mä̧ hueöanö ja̧'a̧ tä̧ji̧? ¿Ucumä ro̧cuȩpu̧anö ja'a täji Dios adihuä i̧sa̧ ju̧ru̧hua̧rö̧mä̧?18Dios, dijä̧ttö̧ ru̧hua̧rö̧ päö'anö hua̧mä̧: 'ucumä suronä jȩpö̧jä̧' ko̧ro̧nö̧mä̧ pä'ö juiyo adihuä i̧sa̧jä̧: '¿Ucutumä suronätä̧ jȩpä̧tö̧jä̧?' 19Dios, dijä̧ttö̧ ucuo te'ähuocömä ötahuiyänä hue'ätörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pärätättö ruhuotörö'inä usurä isotöttö'inä abonänö, jua'amä jitötä tta̧mo̧nä̧ ttu̧mu̧nä̧ ttaditina'a̧ttö̧. 20Jeruhua'anätä̧ hua'ö tticuäcuotö; yodo kä̧hua̧ jue'ö päi'a'a yȩ'ȩpö̧ icuähuäcuyotö ja̧'hua̧nö̧tä̧ 'cuätto'äcuotö; ttö̧ja̧ juruhuätömä ttȩpä̧cuä̧u̧ oto, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö̧ja̧ ttu̧mu̧nä̧mä̧cö̧.22ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Diosmä to̧pä̧rö̧ ya̧cu̧pö̧nä̧rö̧ to̧pä̧rö̧; ja̧u̧mä̧ cui̧'cho̧mȩtä̧cu̧ to̧pä̧rö̧. 21Yo̧ö̧'i̧nä̧ juiyäcu, yo̧ä̧sa̧ päi'ä pä'ö'inä tta̧'a̧ro̧cö̧ suronä jȩpä̧'chä̧tö̧ tta̧mo̧nä̧tä̧ ttödajuächa pä'ö'inä. 23Diosmä recuä rö̧jo̧co̧cu̧ ttö̧ja̧rä̧ yabocu usähua pä'ömä; recuä rö̧jo̧ca̧'a̧ ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧rö̧'i̧nä̧ ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩtö̧ ro̧ttȩpa̧ pä'ömä.24JA̧U̧MÄ̧ juruhuätöjä pä'ätörö si'epö icu jȩttö̧'i̧nä̧ u̧huo̧jua̧'a̧ttö̧ rȩcuä̧ rö̧jo̧co̧cu̧ u̧huo̧jua̧ pä'ömä; JA̧U̧TÄ̧ ku̧nu̧ korotörö ruhuo cuetta pä'ömä. 25Pa̧'a̧nö̧tä̧ jȩpö̧ JA̧U̧MÄ̧ jȩttö̧'i̧nä̧ täcö u̧juo̧jua̧'a̧ttö̧; JA̧U̧MÄ̧ jahuätörö yodo ttieruhua'anä ichö 'cho'ipö si'epu i̧cuä̧u̧.26JA̧U̧MÄ̧ korotö totta'anä 'cuä'ö icu ttö̧ja̧rö̧ cuä̧'ö̧ icuätörö 'cua̧rö̧nä̧ suronä jȩtta̧'a̧ttö̧. 27päinö'anö tti̧'cho̧ca̧'a̧ jä̧yä̧cu̧ 'quä̧'ipä̧chö̧ tti'cha'attö. 28ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧, usurä isotö churutä 'chä̧nö̧ tta'ahuönä jȩpi̧nä̧ttö̧: JA̧U̧MÄ̧ ä̧ju̧cui̧nä̧ jahuätö ta̧'cua̧ ta̧ȩcu̧ huotta'a.29Ja̧u̧ 'coruchi'ö ö̧'o̧mȩnä̧mä̧, ¿Doijä̧ttö̧ ro̧ttȩpa̧'a̧nö̧ hua̧ pä'ö'anö hua̧mä̧? Ja̧u̧ i'ä daju icuttömä, ¿Dijä̧ttö̧ toö'anö hua̧mä̧? Ja̧u̧mä̧ ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧rö̧ ruhuonä̧ hue'ö ttö̧ja̧sa̧rö̧mä̧ yoräteunä̧tä̧, 30Su̧ro̧pa̧ ruhuonä̧ hue'ö juiya pä'ömä, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧tä̧ ttö̧ja̧rö̧ ro̧ȩcuä̧mä̧ ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ ro̧ȩcuä̧mä̧ juiyäcua'a.31Ta̧mö̧cuädätucua yu̧a̧tȩ Diosrö päöttömä: ttömä isopäi'önä̧tä̧ huȩnȩcuä̧chö̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yabonö̧mä̧ surojömä jȩpo̧cö̧ chä̧cua̧sä̧, 32tochö juiyönä jö̧ huo̧juȩti̧ttö̧, ttömä surojö jȩpä̧ji̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩcha̧'a̧nä̧ juhua'a yabonö̧mä̧ jȩpo̧cö̧ chä̧cua̧sä̧. 33¿Ucutu cuamöcuädätucumä Diosmä ttö̧ja̧sa̧ suronä jȩä̧ji̧tä̧ ro̧ȩpä̧cua̧'a̧ tä̧ji̧, ucutu Dios jȩö̧ chuju'cätucuoca'amä? Ucutumä̧ pojopö ȩmä̧tu̧cui̧, ttömäcö ja̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ji'ähuätucuitö ucutu cu̧huo̧juä̧tu̧cu̧.34Ttö̧ja̧ huo̧jui̧'ä̧cuä̧huä̧ ku̧nä̧rätö̧mä̧ ttörö pättäcuotö, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö, yotucu pönä huo̧juä̧huä̧ ku̧nä̧rö̧mä̧ ä̧ju̧cu̧mä̧ pä̧cua̧: 35Job huo̧huä̧huä̧'i̧nä̧ jui̧'a̧ kä̧nö̧ ucuocu; i̧huȩnȩmä̧ huo̧juä̧huä̧ huȩnȩ jo̧ca̧'a̧.36Suro Jobrö ro̧ȩcuo̧mȩcu̧ tȩpö̧ttö̧mä̧ a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ jȩi̧nö̧ jähuänä̧tä̧'i̧nä̧ su̧ro̧pa̧ ucuocua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ucuocuäjomȩttö̧. 37Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ suronä̧ jȩä̧cuä̧huä̧mä̧ ji̧nä̧ yabonö jȩpö̧; ujutu tä'ca jo̧mȩttö̧ u̧mö̧pi̧yä̧nä̧ 'pȩ'ö̧nä̧ ya̧'a̧huȩ'ö̧; Diosrö to'ija̧'a̧cu̧ rö̧ä̧nä̧ ucuocu."

Chapter 35

1Koromä Eliumä yabonö pä'inö: 2"¿Ucu cua̧mö̧cuädömä̧ adiu ja̧'a̧ pä'öjä pa̧'a̧nö̧ päcuomenä̧mä̧: Dios ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ surojömä jui̧'a̧sä̧? 3Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ jä'epö, ¿Ttörö däjetä ppädäcua'attö̧ pi̧yȩmä̧? ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ¿Suronä jȩchä̧ji̧ cädädi'öttömä adiu chu̧ju̧'a̧nö̧ tä̧ji̧?4Ttömä ucutu chä̧dä̧tä̧cua̧sä̧ ta̧ju̧cuäyotörö ucurutä'i̧nä̧ juhua'atäcu cuahuaruhuärö'i̧nä̧. 5Mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧cu̧ bo̧yu̧cu̧ topi ja̧'hua̧ta̧'nö̧ topirö; mo̧ro̧jä̧ topi, juhua'amä̧ ucuttö'i̧nä̧ abonä̧nö̧ ju'toju ja̧'a̧.6Ucu suronä jȩcuä̧ji̧ttö̧mä̧, däje suraja'anö ja̧'a̧ttö̧ Diosrömä? ¿Ucu suronä jȩ'cu̧ rö̧ä̧ö̧nä̧ ca̧ca̧cu̧tu̧mä̧, däje sura'anö ja̧'a̧ttö̧ JA̧U̧RU̧MÄ̧? 7¿Ucu surojö'inä jui'ö cu̧jö̧ttö̧mä̧, däjetä cuiyö'anö ja'a̧ttö̧ JA̧U̧RU̧MÄ̧? ¿Däjetä emuanö ja̧'a̧ttö̧ ucu cuiyömä? 8Ucu suronä jȩ'cu̧mä̧ tto̧ja̧ i̧sa̧rö̧tä̧ suro juoepujä ttö̧ja̧ i̧sa̧ cua'attö, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucu adiu jȩ'cu̧mä̧ korotö tti̧tti̧mu̧rö̧ adicua'anö ja̧'a̧.9Ttö̧ja̧mä̧ juiyo juruhuätö suronä jȩpu̧ huȩttä̧u̧ , cuopu jäepätä ppättädatö pä'ö. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩttö̧'i̧nä̧ pä'ocö: ' ¿Tené ö̧jä̧ ttörö aditinömä, yodo ra̧huä̧huä̧ iyä'ijömä, 11de'a rȩjȩnä̧ isotöttö'inä abonänö huo̧juȩcu̧nä̧ tö̧jö̧nä̧ huo̧jȩtä̧'i̧jö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ mo̧ro̧jä̧ ppi̧yu̧ttu̧'i̧nä̧ abonänö huo̧jö̧nä̧ ttö̧jö̧nä̧ jȩpä̧'i̧jö̧mä̧?.12juorö huopätö, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Diosmä ädäto̧co̧u̧ tta̧mo̧nä̧tä̧ ucuo te'äu suronä jȩtta̧'a̧ttö̧. 13Diosmä iso päi'önätä̧ a̧mo̧nä̧ huottömä a̧ju̧cuo̧cö̧; o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ adiunämä topocö jä̧cua̧ ja̧u̧ru̧mä̧. 14¡Tta̧'a̧nö̧ ä̧ju̧cua̧cu̧ tochococu päcua'amä̧, ucu jȩcu̧'u̧mä̧ ä'cajo̧mȩtä̧ ja̧'a̧, Ja̧u̧ru̧tä̧ tta̧'a̧rö̧sä̧ päcua'amä!15Ja̧u̧mä̧ ä̧dä̧tä̧cua̧jä̧ ucumö pä'öjä amisurächi'a'anä'inä ja̧u̧mä̧ ro̧'ȩpo̧cö̧, Ja̧u̧mä̧ a̧'cua̧ ro'ecuocö u̧mu̧huäyotö suronä jȩtta̧'a̧nä̧'i̧nä̧. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Job ucuocumä yaparetä ucuocu; Ja̧u̧ ȩnä̧ro̧ ucuocua pä'ö yapare huo̧jua̧sä̧ pä'ötä.

Chapter 36

1Eliú yabocu ucuocu pä'inö: 2"Yabonänö chucuocua'anä ä̧ju̧cui̧, ji̧'qui̧cha̧nö̧ Dios ötö'cö chi̧jȩpa̧ pä'ösä ji̧yȩtȩ ucuru. 3Ttö chu̧huo̧ju̧mȩ ji̧dä̧huä̧cua̧sä̧; ttömä iso päi'önä ja̧'a̧ pä̧dä̧cua̧sä̧ ro̧'ȩpö̧ röji pähuämä pi̧jä̧ aditinötä̧ ja̧'a̧ pä'ö.4Ja̧'hua̧no̧ ja̧'a̧ttö̧, ttö pädömä amonämä jo̧cö̧ jä̧cuä̧; ya̧tȩ ucucu kö̧mä̧ huo̧juä̧huä̧ttö̧mä̧ 'quiyönä kö̧. 5Topi, Diosmä juiyo ju̧ru̧hua̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ öjö'coca'a jö̧nä̧mä̧ jȩpo̧'cö̧; Ja̧u̧mä̧ ju̧ru̧hua̧ ja̧'a̧ttö̧ huo̧ju̧'i̧nä̧ huo̧jua̧.6JA̧U̧MÄ̧ juiyo suronä jȩpä̧ttö̧ tta̧'cua̧rö̧mä̧ hua̧'a̧dä̧rö̧mä̧ ku̧no ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitö adiu jȩpä̧tö̧ ja̧'a̧nä̧ surähuätörömä re'topu ppa'ädö. 7JA̧U̧MÄ̧ 'cuä'opunä to̧pä̧rö̧ kö̧ adiunä ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧, uruhuo dȩä̧cä̧nä̧ u̧tä̧u̧ ruhuotö 'cua̧rö̧nä̧ 'cuäpunä̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ jahuätömä käecuätö täcuotö.8Jahuätö cu̧rä̧u̧sa̧nä̧ ti̧ä̧dä̧cuä̧huo̧tö̧ surähuö ttö̧jö̧mȩnä̧mä̧, 9ja̧'hua̧nö̧ jö̧mȩnä̧mä̧ JA̧U̧MÄ̧ i̧jȩpö̧ jiäu jahuätö jȩttä̧ji̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucuo juiyönä jȩttä̧i̧'inä ttötä ja̧'a̧ pä'ö jȩttö̧'i̧nä̧.10Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ja̧u̧mä̧ jȩtta̧ pä'ö jiäumä ttä̧ju̧cu̧nä̧ jȩpö̧, juhua'atäcu jahuätörömä̧ hue'ö surojöttö 'cä̧ttȩcuä̧chi̧ya̧rö̧ pä'ö. 11Jahuätö ttä̧ju̧cu̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuo tettäuttömä ja̧u̧rö̧ ttöäremä yabonö rö̧ttö̧chä̧cuo̧tö̧ eseäcuähuä a̧'ȩ jö̧nä̧tä̧. 12ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätö ttä̧ju̧cuo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧, curänä̧tä̧ totte'ächäcuotö; jahuätömä hua'ö tticuäcuotö huo̧jui̧'ä̧cuä̧huä̧ juittomettö.13Jahuätö Diosrö tta̧'cua̧ huȩnä̧rä̧co̧tö̧mä 'cuäopönätä pää̧i̧cuä̧tö̧; jahuätömä Dios ro̧ȩpo̧mȩnä̧ ppädatö pä'ö huottöcuotö. 14Ji̧nä̧ mö̧ä̧yotö ttö̧jä̧i̧ 'corujuo'ächätö; tta'cuarömä ttu̧ru̧hua̧rö̧ ucuotö ttidepä iyä'chäutä to'e'ächätö.15Diosmä tta̧'cua̧ tta̧'ȩcuä̧tö̧rö̧ tta̧'cua̧ tta̧ttȩcu̧ttö̧ rä'epö icu ȩmö̧; Ja̧u̧mä̧ suronä jȩttä̧u̧ttö̧ ttä̧ju̧cu̧ jȩpö̧. 16Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ Ja̧u̧mä̧ tta̧'cua̧ tta̧ttȩcu̧ttö̧ rä'epö icua pä'ö a̧mö̧cuädö rö̧ä̧mȩ huȩnȩ'i̧nä̧ juiyomȩcu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu̧cuä̧ a̧dȩu̧ mesa i̧so̧dä̧nä̧ jo̧mȩnö̧ ko̧mȩcu̧.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä suropätörö ro̧ȩcua̧'a̧tä̧ pätetö ku̧nä̧hua̧jä̧; ro̧ȩcuä̧'i̧nä̧ adihuomenä jȩä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ 'chu'ädö ku̧ni̧nä̧cu̧jä̧ ucumä. 18Cu̧'ä̧i̧ ya̧huä̧huä̧'chä̧cuä̧huä̧ra̧'a̧tä̧ ȩmi̧pa̧'a̧nä̧mä̧ ja̧'a̧tä̧ to'cuäcuähuä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧'i̧nä̧ ö̧rö̧ä̧mä̧ cu̧ji̧pö̧nä̧ jȩpö̧ kara'acu ȩpo̧cuó.19¿Ucu cuiäre pärätämä ppädö'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧, 'cua̧'cua̧ tä̧cuȩcu̧ juiyönä, cuamonä cujurunä̧tä̧ o'cajuiyönä ppäcuädäcuä'cua'anö ja̧'a̧tä̧ji̧? 20Yodo pä̧huä̧ to'cuä, suronä jȩ'cua̧ pä'ömä ka̧ra̧rö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpä̧ttö̧rö̧mä̧ siepu icuähua'a ttö̧jo̧mȩtö̧mä̧. 21Ttu̧ȩpä̧rä̧huä̧huä̧u̧ kä̧cui̧ surojöttömä 'quȩi̧pä̧chö̧ täcö cusuräunä ka̧cuȩmu̧ to̧pä̧cua̧cua̧ cua̧jä̧ .22Topi, Diosmä jueötä cua̧ ujuru'inä juiyo ju̧ru̧hua̧; ¿Ja̧u̧ttu̧'i̧nä̧ abonänö huo̧jȩcuä̧ i̧sa̧mä̧ toa'a? 23¿Ja̧u̧ru̧mä̧ huo̧jȩtö̧mä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ toa'a pa̧'a̧nä̧ jȩ'cua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'ömä: 'Ucumä suronä jȩpä̧ji̧jä̧ pä'öanö hua̧i̧nä̧ toa'a?' 24Ucumä jȩi̧nö̧ amuhuädö eseu ra̧'i̧ ttö̧ja̧ ra̧tti̧nö̧'anö.25Ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä ja̧u̧ aditö u̧ju̧ni̧nö̧ topätö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ aditö u̧ju̧ni̧nö̧mä otonätä̧ topätö. 26Topätucui, buó ja̧'a̧ Diosmä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ujutu adiunämä huo̧juä̧chi̧'o̧co̧tö̧jä̧ ja̧u̧ru̧mä̧; uhuäpächinö a̧'ȩ'i̧nä̧ pa̧ja̧cuo̧mȩ jui̧'ä̧.27Ja̧u̧mä̧ ajiya dahuipöta'anö ca̧ca̧tö̧ ppe'ädö ju'tojunä rä̧mä̧dö̧ ajiya huerächa pä'ö, 28ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ ajiya isoppanä pä'i'ö rȩjȩcu̧ huerächa'a ja̧'hu̧a̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ ajiyamä icha'a ttö̧ja̧rö̧. 29Ja̧'hua̧nö̧tä̧ ja̧'a̧, ¿Ya̧tȩ'i̧nä̧ huo̧juä̧chi̧'o̧cö̧ ja̧'a̧ ajiya isoppa rö̧ä̧nä̧ ra̧'a̧ toa'anä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu'upä rohua'a'inä ojusode jacuättömä?30Ä̧ju̧cui̧, juo̧ú̧ cuupä örohuaa jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ jȩo̧mȩnä̧ ajé deähuoto jacuä yo̧o̧mȩ'i̧nä̧ tejädönä. 31Juo̧u̧ ö̧jo̧mȩmä̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧rö̧ hue'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ri̧ȩnä̧ iyö ttö̧cuȩ'i̧nä̧.32Juo̧u̧mä̧ 'chuä̧rö̧ u̧mu̧nä̧ cuupä örohuähuö jo̧mȩnö̧ i̧cua̧ peö icua päome. 33Cuupä cöröächomenä jiähuaa kärö̧'coppa juröhuoppa ichacuaa päö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧ju̧cu̧ ttö̧huo̧juä̧cuo̧ttö̧ ichaa päö.

Chapter 37

1Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧, chamiso'qui'inä ttö̧ä̧hua̧'a̧; koromenö pporochö kä̧cu̧sä̧. 2A̧ju̧cui̧, isó, ä̧ju̧cui̧ i̧huȩnȩ rä̧mi̧pa̧'a̧, rä̧mi̧pö̧mä̧ ättö röopa'a. 3Ja̧u̧mä̧ hue'ö mo̧ro̧jä̧ dȩa̧'a̧ jo̧mȩmä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu'upä örounä'inä hue'ö pi̧jä̧ sobucuächönä.4Aboja̧'a̧cu̧ttu̧ i̧huȩnȩmä̧ rä̧mi̧pa̧'a̧; Ucuo ru̧huä̧ i̧huȩnȩ rä̧mi̧pa̧'a̧; Cu'upä'inä rohuoca'a i̧huȩnȩ rä̧mi̧po̧mȩnä̧mä̧. 5Dios huo'omenämä a̧'cua̧cu̧nä̧ huopö; Ja̧u̧mä̧ jȩpö̧ bäreu juäi tu̧huo̧huä̧chi̧'ö̧ juiyönä. 6Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ hue'ömä ajiya isoppa'ina. Pi̧jä̧ra̧'a̧ mȩyȩhua̧ pä'ö'inä; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya ichapä'ö'inä, ucu'inä pärocuochi ajiyä rö̧oyä 'cuarönä.7Ja̧u̧mä̧ ttaditö o'catoi'önä̧rö̧ juhua'a yabo ttaditö juiyönä jȩpö̧, ttö̧ja̧mä̧ Ja̧u̧ jȩpö̧ aditö tottäcua'anö. 8Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ isotötö ttudahuächäcuotö ja̧'hua̧nö̧ dajahuächö dajahuächäcuähuome ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧. 9Kä̧ru̧'coppa juruhuoppamä kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧cu̧ttö̧ icha'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isoppa diyahuoppamä̧ ttu̧huo̧jua̧'a̧dä̧cu̧ttö̧ icha'a.10Dios amiyuppattömä diyahuo'quitä räopa'a; aje diyahuoto cähueächi'otomä cuoräu jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ 'quiya'a. 11Isopäi'önä̧tä̧, Ja̧u̧mä̧ ajiya isoppa di̧ya̧tȩ joppa ö̧ä̧mä̧cä pa̧ja̧tö̧; Ja̧u̧mä̧ juoppa ajiya isoppanä̧ cu'upa cuäunä jȩpö̧.12Ja̧u̧mä̧ ajiya isoppamä kä̧ru̧'co̧u̧nä̧ jȩpö̧, juoppatä ja̧'a̧ Ja̧u̧ huea'acutä pi̧jä̧ o'cajuiyönä jȩo̧ppamä. 13Ja̧u̧mä̧ pi̧yȩ o'cajuiyönä 'cuäopa pä'ö jȩpö̧; ko̧ro̧nö̧mä̧ ttu'ärohuächa pä'ö'i̧nä̧, ko̧ro̧nö̧mä̧ chutä i̧rȩjä̧ adihuächa pä'ö'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ko̧ro̧nö̧mä̧ chutä esecu utodecuina̧'a̧cu̧ jȩa̧ pä'ö'i̧nä̧.14Job pi̧yȩ, ä̧ju̧cui̧; mä̧cuä̧ kä̧mä̧dö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧mö̧cuädi Dios adihuäjuei jȩä̧'i̧jö̧. 15¿Ucumä huo̧jua̧jä̧ Dios ajiya isoppa churutä pä̧huä̧rö̧jo̧mȩ ajiya isoppa huea'amä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juoppattötä cu'upä rou räo'önä jȩa̧'a̧mä̧?16¿Ucumä huo̧jä̧chi̧'i̧jä̧ta̧ji̧ ajiya isoppa mo̧ro̧jä̧nä̧ ra̧'a̧mä̧, Dios huo̧jö̧nä̧tä̧ juiyo adi̧unä jȩi̧nö̧mä̧? 17¿Ucumä huo̧jä̧chi̧'i̧jä̧tä̧ji̧ ku̧'ca̧tä̧hui̧yu̧ dui'inä ja̧'a̧mä̧ ka̧cua̧ ieruhua'acutu ichoppa huirochi'ö ja̧'a̧mä̧?.18¿JA̧U̧MÄ̧ mo̧ro̧ji̧yä̧ kä̧dȩpu̧ du'unä 'quiyönä kö̧nä̧ aditinö tti'ä toäcuähuodä jä̧i̧nö̧'anö̧ jönä ¿ucumä ja̧'hua̧nö̧ jȩ'cu̧anö ja̧'a̧ tä̧ji̧? 19ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ huo̧jȩti̧tö̧ pätö'anö jö̧ ja̧u̧ru̧ ujutumä jerupätöjä jitäcua pä'ömä ujututä tamucuädomemä yo̧ä̧u̧jä̧. 20¿JA̧U̧CU̧ chucuocua pä̧huä̧rö̧jä̧cu̧sä̧ pädö'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧? ¿ya̧tȩ ko̧ tä̧ji̧ siepu icuarö pä'ähuömä?.21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitä, ttö̧ja̧mä̧ kä̧hua̧ mo̧ro̧jä̧ ra̧'a̧ttö̧ kä̧dȩpö̧mä̧ tottö juiyönä ja̧'a̧ isoppa tto̧ȩpä̧ro̧ca̧'a̧ ö̧ro̧mȩnä̧mä̧. 22Kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ttu̧ icha'a tu̧huä̧cä̧nö̧ säru'unä - Dios öadihuämä i̧jȩcuä̧cha̧'a̧ yettecui'önä.23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ O'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧rö̧mä̧, ¡ttö̧'o̧cui̧'i̧ya̧nö̧ huotöjä! JA̧U̧MÄ̧ buo ujurumä; Ja̧u̧mä̧ ka̧ra̧rö̧tä̧ ro̧'ȩpö̧ ka̧ra̧rö̧mä̧ ro̧ȩpo̧ca̧'a̧ jö̧nä̧mä̧ huocö iso päi'önätä̧ hua̧. 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ttö̧ja̧mä̧ JA̧U̧RU̧ ye'ecuätö. Ja̧u̧mä̧ tta̧mo̧nä̧ tta̧mu̧cuä̧dä̧u̧tä̧ huo̧juä̧tö̧jä̧ pä'ätörömä adiunämä ä̧ju̧cuä̧cö̧.

Chapter 38

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Jobrö isoppa jiuruhuoppanä huopömä pä'inö: 2¿Dijä̧ttö̧ pi̧yȩ yo̧u̧ chadita pä'ö cha̧mö̧cuädina'acö ieruhua'anä i'cächömä? 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, cuäcänä ti̧'ä̧dä̧cuä̧hui̧ ubo 'cua̧rö̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ji̧yȩtȩ jä'epö chäjucuäcuajä ja̧'hua̧nö̧ jädepomenä cuädäta pä'ötä jä̧cua̧'a̧.4¿Tȩnȩ cu̧ji̧nä̧ttö̧ Ttö̧ rȩjȩ chuhuäbeinö̧mä̧? Ji'ähuittö, rö̧ä̧nä̧ huo̧juä̧huä̧ cu̧ju̧nä̧rö̧ttö̧mä̧. 5¿Di ji̧na̧'a̧ttö̧ öotomä pȩnȩ jubötä jä̧cua̧'a̧ pä'inö̧mä̧? Ji'ähuitö, cu̧huo̧juö̧ttö̧mä̧. ¿Di ji̧na̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ öoto pa̧ja̧cuä̧mä̧ otodinö̧mä̧?6¿Däjenä kada'camä 'chu̧huä̧rö̧nä̧ ku̧nä̧hui̧'i̧na̧'a̧ttö̧? ¿Dijä̧ttö̧ ido'qui ä̧cuo̧mȩnä̧ iso'qui rutinö̧mä̧ 7si̧ri̧'cö̧ yo̧mȩtȩnä̧ mo̧ro̧ päia'a ra̧'i̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios i̧tti̧mö̧ o'catoi'önä eseu huottäcuotö?8¿Di ji̧na̧'a̧ttö̧ aje 'quȩrä̧hui̧a̧'a̧ äpate mö̧'ȩpi̧nö̧mä̧, ttöacuä jäcuättö räopa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ räopäja'amä--- 9Ajiya isoppa ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ chu̧'ca̧ti̧nö̧mä̧ juhua'atäcu rö̧ä̧nä̧ yo̧u̧ i̧sä̧ta̧nä̧ juä'opinö̧mä̧?10Ja̧u̧ ji̧na̧'a̧ Ttö aje rö̧o̧tomä pȩnȩ jubö beipäcua'a pä'ö chu̧ju̧ni̧nö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttömä tto'epö kä̧nö̧ äpate'i̧nä̧ ku̧nu̧mä̧, 11pa̧'a̧nö̧ pä'inö̧sä̧: "Ucumä pȩnȩ jubötä cui̧rȩbȩhua̧já̧, juhua'a yabonö̧mä̧cö̧; pȩnȩ ja̧'a̧ Ttö 'to'opö chu̧nä̧cuo̧mȩmä̧ aje ppau obi ucuo tecuäumä.12¿Ya'utenämä, ucu ku̧ji̧nö̧ mo̧ro̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧mä̧, mo̧ro̧ juoa pä'ö'i̧nä̧ hue'ä'ijöjä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mo̧ro̧ juoaja'amä a̧di̧tä̧cuȩ o'cajuiyönä u̧huo̧jua̧'a̧mä̧, 13pi̧jä̧ rȩjȩ o'cajuiyönä 'chu̧huä̧ra̧ pä'ömä, ttö̧ja̧ suropätörö'i̧nä̧ jäyäcu yȩ'ȩpö̧ icu'anö ja̧'a̧ pä'ömä?14Rȩjȩmä̧ a̧'cua̧juä̧mä̧ pärohuächa'a redä'ca pä̧mä̧dö̧nä̧ tattomenä pärohuächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧; o'cajuiyönä̧tä̧ pi̧yȩnä̧tä̧ i̧jȩcuä̧cha̧cua̧'a̧ huäkä'co jö̧nä̧tä̧ pö̧jä̧tö̧ pätecu 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ta̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 15Ttö̧ja̧ suropätömä i̧tȩya̧u̧mä̧ ya'ocuätö; suronä tta̧mö̧cuädäjimä cä'ädi'ätö.16Aje rö̧o̧to räopome topö i̧hui̧nö̧jä̧? ¿Aje rö̧o̧to dȩa̧'a̧ttö̧'i̧nä̧ yabonä̧nö̧ cue'ächö i̧hui̧nö̧jä̧? 17¿Hua'are reju äpate'i̧nä̧ i̧jȩcuä̧chi̧nä̧cu̧jä̧? ¿Topinö̧jä̧ yo̧ppa hua'are isoppa äpate'i̧nä̧? 18¿Rȩjȩ öcähue'i̧nä̧ huo̧jui̧'i̧nö̧jä̧? Ji'ähuittö, o'cajuiyönä cu̧huo̧ju̧ttö̧mä̧.19¿Tené ka̧'a̧ jä̧ttö̧ tȩu̧ mä̧nä̧ra̧'a̧ 'cuächö 'chä̧cuä̧huä̧mä̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ tené ka̧'a̧jä̧ttö̧ yo̧'ö̧ idepiyumä? 20¿Ucumä tȩ'a̧u̧ra̧'a̧cu̧ ocuipa'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ yo̧'ö̧ aditö ö̧jo̧mȩcu̧'i̧nä̧? ¿Ucumä po̧cui̧pö̧ juiyö'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧ jahuätö ttu̧mä̧nä̧ra̧'a̧ ppa̧tta̧cha̧ pä'ö? 21Ucurumä täcö jeruhuoca'a, cuhuäpächinö o'ca'atä ja̧'a̧ttö̧; !täcö rö̧ä̧'ö̧nä̧ a̧ȩ hua̧jä̧!22Po̧cui̧pi̧nö̧jä̧ di̧ya̧hua̧ppȩ ca̧ca̧tö̧ hua'adö ku̧nä̧huo̧mȩ, ja̧'hua̧ta̧nö̧ topinöjä̧ diyau o̧'qui̧ hua'adö ku̧nä̧huo̧mȩ'i̧nä̧, 23pi̧yȩmä̧ TTÖTÄ hua'adö chu̧ju̧ni̧nö̧ curä rohuähuäcuäcuä päi'ö mo̧ro̧ pä'iomenä jä̧cuä̧ pä'ö? 24¿Timäjä̧ttö̧ mä̧nä̧ cu'upä örohuö'inä 'cä̧'chö̧ icuämämä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nöä̧'i̧nä̧ kä̧rö̧'co isoppa kä̧cua̧ rä'opa'cutu pi̧jä̧ra̧'a̧ pperetomemä?.25¿Dijättö uhuäbe'inömä ajiya u'tojuttu huerächö suhuäda pä'ömä, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä dijätö cu'upä rou'inä ichönä jȩpi̧nö̧mä̧, ttö̧ja̧sa̧ toächä̧jä̧nä̧ ajiya'inä ichönä jȩpi̧nö̧mä̧, 26ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ de'a jui̧yä̧jä̧nä̧'i̧nä̧, ttö̧ja̧sa̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ toächome, 27ja̧'hua̧nö̧tä̧ iyepa'a rȩjȩ cuähuä ppöröhuocome'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ to̧ä̧cho̧mȩ'i̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ i̧yȩpo̧mȩnä̧ dede'cuamä ppuru'unä buo juoa'a?28¿Ju'tojuttu ichoyamä jä'o ku̧nä̧roya tä̧ji̧? ¿Di öacuä jacuättö icha'a jä̧ttö̧ mo̧ro̧ päi'a'a diyaumä? 29¿Di öacuä jacuättö icha'a jä̧ttö̧ diyahuo'quimä? ¿Dijä̧ttö̧ tȩa̧u̧ iyinömä mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ sä̧ru̧hua̧ppȩ kä̧dȩpö̧nä̧? 30Ajiya'inä dajahuächa'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pärohuächa'a inähuä 'cua̧rö̧nä̧tä̧; täcuome huä̧mȩnä̧mä̧ diyahuo'quitä ja̧'a̧.31¿Ucuohuinörö̧ u̧rä̧u̧sä̧ ku̧na̧'a̧nö̧cö̧, Oriónrö̧ nö̧'cähuappä ejädö cuicu'anö hua̧jä̧cö̧? 32Si̧ri̧'cö̧ pä̧cuä̧yu̧nö̧ rö̧jä̧tö̧rö̧ ocuipa'anö hua̧jä̧cö̧ ttu̧rȩja̧ pä'ö pähuichinö mo̧ro̧ tti̧jȩcuä̧cha̧ pä'ömä? ¿Aje yähui isajuru ki̧tti̧mö̧cu̧ ocuipa'anö hua̧jä̧? 33¿Mo̧ro̧jä̧ jä̧cuȩ pä'ö ku̧nä̧huä̧'i̧nä̧ huo̧jua̧jä̧? ¿Mo̧ro̧jä̧ttö̧ hueähuä huȩnȩmä̧ pi̧jä̧ rȩjȩnä'inä cutu'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧?34¿Cui̧huȩnȩmä̧ ajiya isoppa ra̧'a̧cu̧ huu'cui'anö ja̧'a̧, ajiya rö̧ä̧nä̧ ichoya ucuru a̧tto̧i̧'a̧cu̧ pä'ömä? 35Cu'upä rou'i̧nä̧ rä̧o̧pa̧ pä'ömä huecu'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧ jahuätö pȩnȩtä̧ ka̧cuä̧tö̧jä̧ pättacu pä'ömä?36¿Di̧jä̧ttö̧ huo̧juä̧huä̧ huȩnȩ ajiya isoppanä̧ ku̧ni̧nö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ huo̧jui̧'ä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ ajiya i̧sa̧ppȩnä̧ iyinö̧mä̧? 37¿Di̧jä̧ttö̧ ajiya isoppä pperecuächomenä̧ ö̧'a̧ta̧nö̧ juä'amä̧. ¿di̧ja̧ttö̧ 'ca̧nä̧ri̧yö̧ ajiya a̧cuä̧yu̧ mo̧ro̧ja̧rä̧ttö̧ toö icuä'anö̧ juä̧'a̧mä̧. 38ajiya isoppäppämä̧ 'quiyä'ca pä'ömä pijä̧ rȩjȩmä̧ Korö'cacu päi'a 'quichunä̧tä̧ che'ecuäcuäcuätä.39¿Mö̧ yähui isaju ku̧'o̧ya̧rö̧ cuäcu'anö̧ ja̧'a̧nö̧cö̧ tti̧tti̧mö̧ suttädi'önä cuiyö'anö̧cö̧ 40jahuätö ttäjuttö durupö ttö̧'ȩjo̧mȩnä̧mä̧ juhua'atäcu dajahuächäcuähuome, dajahuächo'cotö tta̧'a̧rö̧ ttö̧'ȩja̧'a̧dä̧mä̧?41¿Dijä̧ttö̧ cuervos ttu̧cuä̧ iyömä tti̧tti̧mö̧ Diosrö ajaunö̧ jättepomenä̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu̧cua̧ jui̧yä̧u̧ juiyupächätörömä?

Chapter 39

1¿Ucumä huo̧jua̧jä̧ de'a cabrastö̧ tti̧tti̧mö̧rö̧ inähuiyära̧'a̧cu̧ ttȩpö̧ mo̧ro̧mä̧? 2¿Ucutumä to'cuätucu'anö ja̧'a̧ yä̧mö̧ tti̧tti̧mö̧rö̧ ttu̧ju̧nä̧ra̧'a̧? ¿Ucumä ju̧huȩnȩnä̧ kä̧hua̧tö̧ jo̧mȩnä̧ ttu̧cuä̧ba̧mä̧ ru̧nä̧rä̧tö̧ pä'ö cu̧'a̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧? ¿Ucumä huo̧jua̧jä̧ tti̧tti̧mö̧rö̧ o'cajuottäcuȩ mo̧ro̧mä̧?3Jahuätömä rȩjȩ pä̧mä̧dä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ pä̧mä̧dö̧ tti̧tti̧mö̧ po̧'ä̧tö̧rö̧ o'cajuo'ätö ja̧u̧nu̧ o'ca'amä o'cajuottomenä barahuäjimä ppȩä̧chi̧'ä̧u̧. 4Tti̧tti̧mö̧mä̧ yabonö juruhuächätö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ de'a i̧sä̧jä̧ttö̧tä̧ böo juo'ätö; jahuätö rä'opätömä pä'äjita'anö̧mä̧ ppa̧'ä̧cho̧co̧tö̧ ttäcuotö.5¿Di jä̧ttö̧ burro dea i̧sa̧rö̧ pä̧cuä̧rö̧jö̧ anö ö̧jö̧nä̧ hueinömä? ¿Di jä̧ttö̧ burrorö ju̧ru̧hua̧rö̧ ti̧ä̧dä̧cuähuappä ejädö icuinömä, 6ja̧'huatanö TTÖTÄ jinä'a̧ ja̧u̧ ojusode Arabah ö̧ja̧ pä'ö jȩpi̧nö̧'i̧nä, 'cäruhuäbu sa̧dä̧jä̧nä̧ ojusode'inä ?7Ja̧u̧mä̧ öjö'cö juiyönä jä̧cu̧ ötahuiyättö huo'ömä;ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧mä̧ ä̧ju̧huo̧cö̧ o'ihuä i̧sa̧ huo'ö'inä 8.Ja̧u̧mä̧ cueächö deatä ucuä'che jö̧ta̧'anö; ja̧u̧mä̧ juä̧nȩtä̧ usu ucuade ja̧ttu̧cua̧de ucua pä'ö.9¿De'a päcayäma eseunu ö̧ja̧'a̧ tä̧ji̧ ucuru u̧ru̧hua̧ päi'önä kä̧nä̧mä̧? ¿Ja̧u̧mä̧ ucu cuä̧ji̧mö̧ ttucuome ö̧ja̧ pä'a tä̧ji̧? 10¿De'a päcayärömä isappänä ti̧'ä̧dö̧ cu̧ju̧nä̧cuo̧mȩ sahuiyacupä'ö huȩcuä̧rö̧'a̧nö̧ to̧ji̧ ucumä? ¿Ja̧u̧mä̧ de'a pämäroppänä ucunä cueächö'anö tä̧ji̧?11¿Ju̧ru̧hua̧ pä'ö ja̧u̧ru̧ cua̧u̧ cu̧huä̧nä̧rö̧'a̧nö̧ tä̧ji̧? ¿Cuaditähuä'inä aditiyacu pä'ö cuiyö'anö tä̧ji̧ ja̧u̧ru̧? 12¿Ja̧u̧ru̧ta̧ tta̧cuä̧rö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ cu̧cuä̧ u̧huä̧ju̧ ote cuojusodera̧'a̧ i'chächiyacu pä'ömä, u̧huä̧ju̧ ote ö̧ca̧ca̧ti̧ya̧cu̧ pä'ö pojopö icuähuaränä?13¿Avestruz ujuabä cue'ö eseu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja'huätömä eseu cuetta'a tä̧ji̧? 14Ja'huätömä rȩjȩtä̧ rötätö ttiädumä, rȩjȩ i̧sa̧ppȩnä̧ du̧'o̧sȩnö̧ rȩba̧nö̧ pa̧ pä'ö; 15Ja'huätömä unichi'ätö ö̧jä̧pö̧ ji̧'u̧tȩnä̧tä̧ kä̧dö̧ icu'anö huottöjä pä'ömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ de'a isotö 'cuȩ'cu̧ tticu'anö ja̧'a̧ pä'ö'inä.16jitämä̧ topi, curumä̧ ka̧'a̧ cuäbo ja̧'a̧nä̧; cu̧huä̧ba̧ jahuänä̧tä ka̧'a̧ cujurumä̧. 17i̧cui̧ri̧'pa̧mä̧ cedro dau hui'cuä'a jä̧'i̧nö̧ ja̧'a̧nö̧ jo̧nä̧ juä̧'a̧; idepämä̧ körö idepäcu ppächi'a'a. 18ihue'quichumä̧ bronce tubos jä̧i̧'nö̧ jo̧nä̧ jui'nö̧; ö̧'a̧jui̧yä̧mä̧ cuo̧rä̧u̧nä̧ ja̧i̧'nö̧ jo̧nä̧ jui̧nö̧.19¿Ucumä cabayu ujuru iyinö̧jä̧? ¿Ucu ji̧na̧'a̧ cabayu u̧ru̧pä̧'quȩnä̧ uhuo'che ru̧ni̧nö̧mä̧? 20¿Ya'utenämä ucumä märäcäyuhuä töa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ tö'inä̧jä̧? Ucuo ru̧hua̧mä̧ yettecui'önä̧ juäpö ja̧'a̧.21Ja̧u̧mä̧ ujurucu te'chäu ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ujurumä esehua'a; ja̧u̧mä̧ jurunä jopö curä urohuähua pä'ö. 22Ja̧u̧mä̧ yecuäcuähuämä ya̧'a̧huȩ'ö̧tä̧ rötö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ na̧'a̧chi̧po̧cö̧; curä'chu ye'ecumä tu'ipächocö. 23'Ti̧'tä̧na̧mä̧ jäyänä rä̧nö̧ huoa'a, dacuodäcu cuäecuächära̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dacuä'chucu.24Ja̧u̧mä̧ rȩjȩnä̧mä̧ jurunä jopö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ujurucu; trompeta rä̧mi̧po̧mȩnä̧, ja̧u̧mä̧ yȩnȩtä̧mä̧ huirochi'ömä ko̧cö̧. 25Trompeta rä̧mi̧po̧mȩnä̧mä̧ ja̧u̧mä̧ pä'ö, ¡Aja! Curä tturohuäumä otmenä̧ji̧ 'cö̧'ö̧, su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huoömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curä rohuäu huottömä̧.26¿Paremä ucu cu̧huo̧ju̧ jähuänä co̧'ä̧rö̧, ja̧u̧ ujuabiyä kä̧hua̧ ö'ohue ja̧'a̧cu̧ setächia'amä?27¿Paremä ucu huecuäcu mo̧ro̧jä̧ ju'tojucu co'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ iä ötomemä ju'toju ppä'ö? 28Ja̧u̧mä̧ po̧ri̧yä̧'tä̧ päi'ome kö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧'chu̧ jo̧mȩ beipome ojusode aditö, ko̧ju̧ppa̧'a̧ abotä.29Jua'attötä ö̧'o̧ra̧rö̧mä̧ usu; i'äriyämä yorö'iso otonä̧ huähua'a. 30I̧tti̧mö̧mä̧ ucuojatä ahuätö; ttö̧ja̧ hua'inä̧tö̧ ttö̧'o̧jo̧mȩ'i̧nä̧, ja̧u̧mä̧ ju̧huȩnȩtä̧ kö̧.

Chapter 40

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ yabocutä ucuocuinö Job-rö; Ja̧u̧ päinäcu̧: 2¿Ya̧tȩ i̧mi̧cu̧nä̧ pä'cha pä'ömä, juepö'anö ja̧'a̧ o'cajuiyönä u̧ru̧hua̧rö̧mä̧? Dioscu ucuocumä, Chutä ädäta'anä ä̧ju̧cui̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Job TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ädätö pä'inö: 4"Topittö, ttömä micuähuocösä; ¿Tta̧'a̧nö̧ chädätacujättö ttömä? Ttömä chu̧mu̧nä̧ chätä mu'ȩcu̧sa̧. 5Ttö ya'utenä ucuocuinösä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ädätocöchä̧cuä̧sä̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧, todärenätä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jua'a yabocumä jȩpo̧cö̧ chä̧cua̧sa̧ä̧."6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ adätinö Job-rö pä̧i̧cu̧nä̧ cu'upä cuähua'a jacuänä pa̧'a̧nö̧ pä̧'ö̧: 7"Jitämä jo̧mȩnö kä̧hui̧ pä̧i̧cu̧nä̧ cuaditä ubo 'cua̧rö̧nä, TTÖTÄ jä̧dȩpä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ jädepomenämä ttörömä cuä̧dä̧tä̧cua̧jä̧.8¿Ttörömä iso päi'önätä ya̧pa̧rȩhua̧ pä'öjä ucumä? ¿Ttörö ro̧cuȩpä̧cua̧jä̧ adiunätä jȩpö̧jä̧ pädöttömä? ¿Ucumä ju̧ru̧hua̧jä̧ Dios öjo jö̧ta̧'a̧nö̧? 9¿Ucumä cu'upä örohua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nä̧ huocu'u'anä hua̧j ja̧u̧ huoä'ijö'anö?10Jitämä 'catehui'ö kähui curuhuottö ja̧hua̧nö̧ topö tucuotäcua'anö; ucutä cua̧mo̧nä̧ adicui'ö kä̧hui̧ ttucuotönä ru̧hua̧ 'cua̧rö̧nä̧. 11Cu̧'ä̧i̧ tottönä i̧jȩpi; topi o'catoi'önärö̧ huo̧juä̧tö̧jä̧ pä'ätörö pättöjuiyönä 'cu̧'u̧ cuicuatö.12Topi o'catoi'önärö̧ huo̧juä̧tö̧jä̧ pä'ätörömä pättöjuiyönä rȩjȩcu̧tä̧ jui'ädätucuitö; Ja̧'hua̧nö̧ jarodätö ttö̧jo̧cuo̧mȩmä̧ usätucui kä̧dö̧ cuicuätucua. 13O'catoi'önärö̧tä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩtä̧ rȩjȩ jacuä rȩä̧dö̧ icuätucui; ttö̧ja̧'i̧nä̧ toächoime dajö icu ti̧'ä̧dö̧ ku̧nä̧tu̧cui̧. 14Ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'u̧ttu̧tä̧ ttötä pä̧dä̧cua̧jä̧ iso päi'önä cuaa̧mo̧nä̧ cu̧mu̧ ujurunätä iso juo'epöjä cu̧ji̧pa̧ pä'ömä.15Jitämä̧ topi Behemotrö, ttö chaditinä̧cu̧ ucuru chaditinö̧ta̧'a̧nö̧; ja̧u̧mä̧ isä'cua cu päcäyä jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ jö̧nä̧. 16jitämä̧ topittö̧, ujurumä̧ abonä̧tä̧ ka̧'a̧; ujurumä u̧cuä̧ba̧ jacuä idepänätä ka̧'a̧.17I̧hui̧ri̧'pa̧mä̧ cedro dau hui'cua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ juä̧'a̧; idepämä̧ koro idepäcu todehua'a. 18ihue'quiyumä̧ bronce ona jä̧i̧'nö̧'a̧nö̧; ö̧'a̧jui̧yä̧mä̧ cuorä̧u̧jä̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.19Ja̧u̧mä̧ Dios u̧huä̧bȩ'i̧nä̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ ja̧'a̧, Ya̧tȩ Dios ja̧'a̧ uhuäbe'inömä, kä'ö icua pä'ö'i̧nä̧ hua̧. 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ po̧ri̧yä̧'tä̧ päi'omȩttö̧ u̧cuä̧mä̧ ucuäjetäcu; de'a isotömä tö'cönä̧nö̧ järehuätö. 21Ja̧u̧mä̧ Loto pä'ö micuäi dȩa̧'a̧ 'cuä'ächi'ö pä̧mä̧dö̧ duboriyanä ka̧cu̧ obö 'cä̧tȩ dajahuächö.22Loto pä'ö micu 'cä̧tȩ yo̧'cu̧sa̧ jo̧mȩ daju icuäcu; aje i̧sä̧rä̧nä̧ ka̧cu̧tä̧ jäyänä̧ sobucuächönä tto̧ȩpä̧rä̧cu̧. 23To̧pi̧ttö̧, aje puruhuoto jäyoto'i̧nä̧ suädi'öttömä̧, ja̧u̧mä̧ ttö̧'ä̧huo̧cö̧; ja̧u̧mä̧ a̧'cua̧ huȩnä̧rö̧, Jordán aje'i̧nä̧ i̧ji̧yu̧ jubö suhuädi'öttö'i̧nä̧. 24¿Ya̧tȩ ja̧u̧ru̧ isobönä äcuädö 'chuhuäda'anö tä̧ji̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧'i̧nä̧ chutä ä̧tȩcuä̧ jähuänä̧ i̧ji̧yu̧nä̧ 'tä̧'ȩpa̧'a̧nö̧ tä̧ji̧?

Chapter 41

1¿Ucumä leviatánrö ajua'chenä ttocu'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧? ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧mä̧ ¿Äcänä isappänä cunu'ca'anö tä̧ji̧? 2¿I̧ji̧yu̧nä̧ ä̧nu̧chu̧nä̧ ti̧cuä̧dö̧'a̧nö̧ tä̧ji̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'ttö̧'i̧nä̧ äcänä ajua'chenä cuittopa'anö tä̧ji̧? 3¿Ucu rö̧ä̧nä̧ ajahuäcuähua'anö tä̧ji̧? ¿Ja̧u̧mä̧ u̧'cua̧pö̧nä̧ adihuomenä ucuru ucuocu'anö̧ tä̧ji̧?4¿Ja̧u̧mä̧ ucucu esecu'anö tä̧ji̧, 'cuäopönä̧tä̧ ucu cu̧mö̧huä̧ya̧ päi'önä ö̧ja̧ pä'ö? 5¿Ppiyuhuäcu ttiärehua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧u̧cu̧ cuiärehua'anö tä̧ji̧? ¿Cumöhuäyaju päi'önä cunu'ca'anö tä̧ji̧. Po̧i̧ 'choähuä ttö̧ja̧mä̧, ¿Ja̧u̧cu̧ ji̧yȩtȩ jȩttä̧cuȩ jȩpö̧ ttu̧ju̧na'a̧nö̧ tä̧ji̧? 6¿Jare iyähuä ttö̧ja̧cu̧ ji̧yȩtȩ ttö'ärohua pä'ö 'cä̧ttȩcua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ tä̧ji̧.7Ppoähuobunä i̧jȩta̧ 'tä̧u̧nä̧ ppocu'anä hua̧jä̧ ta̧ji̧ ja̧'hua̧nta̧'a̧nö̧ raba'canä unä tacu'anö hua̧jä̧? 8Ja̧u̧ru̧ cu̧mu̧nä̧ mȩ'i̧ ya'utenätä'inä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucumä cua̧mu̧cuä̧dä̧cua̧jä̧ curohuähuinäme ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ jua'a yabocumä jȩpo̧cö̧cuä̧cua̧jä̧. 9Topi, Ja̧'hua̧nö̧ jȩcho̧mȩnä̧ adihuäcua'a pä'ömä yaparetyä ja̧'a̧; ¿Ya̧tȩ ja̧u̧ru̧ topömä rȩjȩ ppoächö'anä hua̧?10Ya̧tȩ'i̧nä̧ ju̧ru̧hua̧mä̧ toa'a Leviatanrö̧ yȩ'ȩpö̧ ö'orädö'anö hua̧mä̧; ¿Dijä̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧, TTÖ chä'cajo̧mȩ ö̧jä̧mä̧dö̧'a̧nö̧ hua̧mä̧? 11¿Dijä̧ttö̧ TTORÖ ä̧cuo̧mȩnä̧ iyinömä ja̧'hua̧nö̧ jȩi̧nö̧ micuä ttö chimitarö pä'ömä? O'cajuiyönä mo̧rpjä̧ dȩa̧'a̧ ko̧cu̧mä̧ ttö chiäretä ja̧'a̧. 12Ttömä 'corunämä ko̧cö̧ chä̧cua̧sä̧ Leviatán öjattö ujuru tö'cömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ujuruttu öädihuä'inä.13¿Di jä̧ttö̧ ö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ huä̧mȩ jähuä ejö icu'anö hua̧mä̧? ¿Di jä̧ttö̧ doächi'önä ppoö'anö hua̧mä̧ poönä tto̧ȩpä̧rä̧tra̧'i̧nä̧? 14¿Di jä̧ttö̧ ja̧u̧ äca jacuä bahuepö'anö hua̧mä̧, acupiyä rö̧ä̧nä̧ ko̧cuo̧mȩ, juiyo ro̧huä̧pi̧jo̧mȩ? 15Ucurä o'chumä isähuänä tto̧ȩpä̧rö̧nä̧ ko̧cua̧'a̧, 'quiyönä jäbetö nö̧'cähua'a.16Ttto̧ȩpä̧rö̧ abiyamä juiyo 'ca̧tä̧huä̧nö̧ ko̧cui̧na̧'a̧ ja'huätörö isoppa'inä 'cuäopö juiyönä. 17Karabiyäcu bochäunä ko̧cua̧'a̧; ja̧'hua̧nö̧ ppȩyä̧bä̧nö̧tä̧ ko̧cu̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧nä̧tä̧ juorö kä̧ȩcuä̧chö̧ juiyönä. 18Jä̧'chi̧o̧mȩnä̧mä̧ tȩa̧u̧ kä̧dȩpa̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ hua̧; I'äremä mo̧ro̧ päi'a'a kä̧hua̧ räopa'a tuhuadä jä̧'nö̧'a̧nö̧ hua̧.19Ättömä räepu ucurä coäma̧tä̧ tejähuare coaa ja̧i̧nö̧'a̧nö̧ kȩdȩpu̧ räepunä ucuräte u̧mi̧cu̧. 20I̧ji̧yu̧ttö̧mä̧ ucurä isoppa räopäcu uriba ucuränä duiö cuäräpu räopaa jä̧i̧nö̧'a̧nö̧. 21Juäomenämä ucurä cuoäsa jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ juäpu ä́nämä̧ ucurämatä̧ räepunä.22Ujuru kö̧nä̧rö̧ u̧rö̧pä̧kȩnä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä'cattömä ri̧ȩnä̧ yeecu tti̧ttä̧huä̧cu̧. 23I̧jȩta̧'i̧nä̧ idepäcu todeunätä̧ 'qui̧yä̧ta̧ chunätä̧ todeunä; 'quiyunä pporächi'iyunä juorumä̧. 24Ami'iso'qui'inä 'qui̧a̧ inähuä jä̧i̧nö̧'a̧nö̧, rȩjȩ́ jacua inähuä pähuä 'quiyähuä jä̧i̧nö̧'a̧nö̧.25Ja̧u̧ ä̧rä̧mi̧'o̧mȩnä̧mä̧, ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧'i̧nä̧ ye'ähuipätö; yettecunä jä̧ö̧mä̧ juorömä rä'opächätö. 26Curä'chu cuähuächomenämä yorö'iso jȩä̧cho̧ca̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dacuodämä jȩä̧cho̧ca̧'a̧, 'po̧'a̧ri̧'i̧nä̧, koro curä rohuähuäcuä ä'chu jö̧'i̧nä̧. 27Ja̧u̧mä̧ cuoräu jähuämä isä'cua 'cu̧a̧rö̧nä̧ amöcuä̧dö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ broce jö̧ttö̧mä̧ isodä hua'ö icuodä jä̧'i̧nö̧ 'cu̧ä̧rä̧cu̧28'Po̧'a̧ri̧mä̧ a̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧mä̧ töächo̧ca̧ri̧; ja̧u̧rö̧mä̧ ino'quinä 'po̧ä̧huä̧ta̧mä̧, isä'cua jö̧nä̧tä̧ pärohuächa'a. 29Cuähuächemä isä'cua 'cua̧rö̧nä̧tä̧ jä̧cu̧; dacuä'chu ttujurucu icuähuä'chumä ya̧'a̧huȩ'ö̧tä̧ rötö. 30Juiächi'omemä i̧so̧'ta̧ di̧ä̧huo̧'ta̧ so̧o̧mȩ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jä̧cu̧; ja̧u̧ o'comä rutipö redähuanä̧mä̧ trigo ca̧ca̧tö̧ cuettächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.31Ja̧u̧mä̧ ajiya isoppa teoppa jȩjö̧ uribanä du'oya dattomenä cuäräomenä räopoppa jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧; ja̧u̧mä̧ huäose jo̧mȩmä̧ jȩpö̧ uribanä da'epö pojopö ȩmä̧huoya ra̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 32Ja̧u̧mä̧ aboja'anä̧mä̧ tteyuhuoppa kä̧dȩpö̧nä̧ jȩpö̧; ya̧tȩmä̧ a̧mö̧cuäda'anö ja̧'a̧ uhuo'chemä säruhua'a pä'ötä.33Pi̧jä̧ rȩjȩnä̧mä̧ ja̧u̧'a̧nö̧ hua̧mä̧ toa'a, ja̧u̧mä̧ yecyuäcuähuä juiyönä ö̧ja̧ pä'ö ku̧nä̧hua̧ ja̧'a̧. 34Ja̧u̧mä̧ o'cajuiyönä ucuo teäcuähuä'inä topö; ja̧u̧mä̧ o'catoi'önä ucuo te'ähuätö tti̧tti̧mö̧ ttu̧ru̧hua̧ ja̧'a̧.

Chapter 42

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jobmä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ädätömä pä'inö: 2ucumä o'cajuiyönä jȩ'cu̧'a̧nö̧ hua̧jä̧ pä'ömä huo̧jua̧sä̧, yorö'iso ji̧yȩtȩ pätetö ku̧ju̧ni̧nö̧mä̧ ttoecuoca'a jä̧cua̧'a̧. 3¿Dijä̧ttö̧ a̧mö̧cuädö jui̧'a̧ i̧rȩbȩhua̧ päinö daju icu'anö̧ hua̧? ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttömä chu̧huo̧i̧jui̧po̧cö̧tä̧ ucuocuinö̧sä̧, chu̧huo̧jui̧pa̧ pä'ömä̧ juruhuötä, ja̧u̧mä̧ ttömä chieruhuinö ja̧'a̧.4Ucumä̧ ttörö pä'äjijä: Jitämä ä̧ju̧cui̧, Ttösä ucuocumä; ji̧yȩtȩ jä̧dȩpä̧cua̧jä̧ jädepömä jicuähuattöjä. 5Ttömä ucurumä ä̧ju̧cu̧tä̧ chä̧ju̧cui̧nä̧cu̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä tochäcujä̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chuju'cococujä; i̧sa̧ppȩnä̧'i̧nä̧, a̧ya̧ri̧sanä'i̧nä̧ pä̧mä̧dö̧ ppa̧'a̧dä̧cuä̧u̧ a̧mö̧cuädösä.7'cuäopina'a Job-rö pi̧yȩ huȩnȩ päji o'ca'a, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'inö Elifaz tema ttö̧ja̧sa̧rö̧: "Ucuru rö̧ä̧nä̧ chamisuräcusä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuahuaruhuä ta̧ju̧ru̧'i̧nä̧, ja'huätömä TÖ chötö'cö jueönämä ucuocuocotö, TTÖ chu̧mu̧huä̧yä̧ Job jȩä̧'i̧'a̧nö̧mä̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä, ucututä i'chächätucui ji̧mu̧tȩ ta'are huotö to̧ro̧tö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧ca̧yö̧rö̧'i̧nä̧, chu̧mu̧huä̧ya̧ Job öja'acu tätucui, ja̧'hua̧nö̧ 'chä̧nö̧ ucututä iyätucui 'cu'icu iyähuä. Chu̧mu̧huä̧yä̧ Job-tä ucutunä pätetö u̧cuo̧cuä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ chȩsȩtä̧cua̧sä̧ jäepömä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ suronä jȩchö̧ juiyäcua'anö ucutu suronä jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧'a̧nä̧. Ucutumä jueönä ji'ähuocotöjä ttö chöttö'cömä, TTÖ chu̧mu̧huä̧yä̧ Job jȩä̧'i̧'a̧nö̧mä̧." 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Elifaz tema ttö̧ja̧sa̧, Bildad suh ttö̧ja̧sa̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Zofar naama tta̧ja̧sa̧'i̧nä̧ 'chä̧nä̧ jȩpi̧nä̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ hueäji ta'anö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ esetinö Job-römä.10Job ahuäruhuärö amucuädö ucuocu jä'epomenä, Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ppädinäcu̧ pä'äji u̧ju̧nä̧ri̧nomettö'inä abonänö u̧ju̧nä̧rö̧nä̧ iyö. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Job i̧jä̧hua̧tö̧ u̧mä̧tö̧ nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧ru̧ huo̧ji̧nä̧tö̧'i̧nä̧ 'chi̧nä̧tö̧ ja̧u̧ ö̧jo̧mȩcu̧ ja̧u̧tä̧ ojusodettö cuinä̧ttö̧. Jahuätömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧u̧ru̧ usurä ȩmä̧u̧nä̧ jȩä̧ji̧ amucuädö re'topinätö̧. Ya̧cu̧pö̧nä̧ Job-römä iyinätö̧ plata ttö'inä ji̧'qui̧cha̧nö̧ ja̧'hgu̧a̧ta̧'a̧nö̧ oro o̧bu̧'i̧nä̧.12Röji ja̧'a̧cu̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ppa'adinö Job a̧'cua̧rö̧mä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ ji̧nä̧mȩttö̧'i̧nä̧ abonänö; Ohueja̧tö̧rö̧mä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧ catorce milnö jo̧mȩnä̧, seis milnö ca̧mȩyu̧tu̧, milnö pä̧cä̧yö̧rö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ milnö bö̧rö̧tö̧rö̧. 13Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku̧nä̧ri̧nä̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö i̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huämetucuä i̧tti̧mö̧ nä̧tö̧rö̧. 14Ä̧cuo̧mȩnö̧ ittijuru o'inö Jeminä, ja̧u̧nu̧ ö'ca'a ittijuruCesia, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ röjinä ittijuru Keren Hapuc.15Pi̧jä̧ o'cajuiyönä po̧cui̧pä̧cuä̧hui̧'o̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧ nä̧tö̧ adihuätörö Job i̧tti̧mö̧'a̧nö̧. Ttä'omä ujunärö iyipinäu̧ ttu̧bu̧o̧tö̧rö̧ iyöta'anö. 16Ja̧'ha̧nö̧ 'cuä̧o̧pi̧nö̧ o'ca'a, Job-mä ki̧nö̧ 140 a̧'ȩ jo̧mȩnä̧; topinö i̧tti̧mö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧mö̧ tti̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧, pa̧ja̧cuä̧nö̧ yottähuächinome jubu. 17Ja̧'hua̧nö̧ ö̧jä̧'i̧jö̧ o'ca'a Job-mä 'corupä'i'inö, juiyo bu̧o̧sa̧ juo'ächötä.

Ecclesiastes

Chapter 1

1Pi̧yȩ ja̧'a̧ huo̧juȩcuä̧ ttö̧ja̧sa̧, David Jerusalénnä ru̧hua̧ jö̧nä̧ hue'inö i̧tti̧ i̧huȩnȩmä̧. 2Huo̧juȩcuä̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ pi̧yȩ pä'ö. "Ajiya isoppa jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, kä̧ru̧'coppa kä̧ru̧'cohua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, o'cajuiyönätä̧ toepächä̧cuȩ, jäecuä huȩnȩtä̧ ku̧ni̧pö̧. 3¿Däje ppädötä ttu̧ju̧nä̧rä̧cua̧'a̧ttö̧ kä̧hua̧ i̧dȩa̧'a̧ kä̧nö̧ o'cajuiyönä aditö ka̧cuä̧tö̧mä̧?4Jitä ka̧cuä̧tö̧mä̧ 'corujuottächa'anä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotömä̧ a̧'cua̧rö̧ ka̧cuä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopa'anä pi̧jä̧ rȩjȩmä̧ 'cuäopönä̧tä̧ kä̧cuä̧jä̧. 5Mo̧ro̧ kä̧hua̧mä̧ rä'opö'ca̧ ma̧'ä̧chö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ pä'äjita'anö räopa pä'ö jurunä̧ 'chö̧. 6Kä̧ru̧'coppamä kä̧hua̧ u'ohuecu ppöoppa juhua'atäcu kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ mo̧ruhuoppa, 'cuäopönä̧tä̧ oto 'chä̧nö̧ rä̧nö̧ kä̧ru̧'co̧hua̧'a̧nä̧ pä'äjita'anö̧ ppa̧huä̧cho̧ppa.7O'cajuiyönä̧ ajehuiyämä̧ ajecu suhuäda'a, ja'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yorisotä suhuädio'ca'a ajemä̧. juȩnȩcu̧ ajehuiya ka̧cuo̧mȩcu̧mä̧ 'cha̧'a̧, juȩnȩ pä'äjita'a̧nö̧tä̧ ppa̧huä̧chä̧'a. 8O'cajuiyönä̧ juiyuhuächötä ja̧'a̧, ya̧tȩ'i̧nä̧ jiäu juiyönä̧tä̧. Tti'äriyänämä̧ tottö juiyönätä̧, ttä̧ja̧hui̧yä̧huä̧nä̧'inä̧ adiu tä̧ju̧cu̧ juiyönä̧tä̧.9Ji̧yȩtȩ ä'coji ka̧cui̧nö̧mä̧, ja̧u̧tä̧tä̧ kä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ jiyȩtȩ jȩ'cui̧nö̧mä̧, pä'äjita̧'a̧nö̧ jȩttä̧cuȩ ja̧'a̧. yorisotä juiya'a jareömä̧ ka̧hua̧ i̧dȩa̧'a̧dä̧ttö̧mä̧. 10¿Ji̧yȩtȩ ka̧'a̧ pättö'anö jö̧: Topittö pi̧yȩ ja̧'a̧ jareömä̧? korojuei ka̧cu̧mä̧ täbocutä päi'önä̧ ka̧cui̧'ä̧nö̧ ja̧'a̧, mo̧ täbocutä päi'önä recuomo̧ro̧ ujutö ttö̧jä̧cua̧'a̧ ä'cojitä ka̧cui̧nö̧. 11Täbojähuä cuäopinö̧mä̧ ya̧te'inä a̧mö̧cuädömä̧ toa'a, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ji̧yȩtȩ recuo ji̧nö̧ o'ca'a cuäopinö̧mä̧, juhua'atäcu ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ 'cuä̧o̧pä̧cuȩmä̧, ja̧u̧'i̧nä̧ a̧mö̧cuädäcuähuocö jä̧cuȩ.''12Ttömä huo̧jȩcuä̧ i̧sa̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ Israelttömä ucuo ru̧hua̧ pä'inä'inä ki̧nö̧sä̧ Jerusalén'nä̧mä̧. 13Ttö chamucuädome su̧ppȩnö̧ jö̧nä̧ iyähuinösä̧ susa pä'ö huo̧jȩcu̧nä̧ huo̧ji̧cuä̧ pi̧jä̧nä̧ kä̧nö̧ jȩttö̧. Ja̧u̧ susumä adicuä amä'cö ja̧'a̧ Diostä iyinö ttö̧ja̧rö̧ ttamucuädiyarö pä'ö. 14Ttö topösä o'cajuiyönä kä̧cua̧ i̧dȩ'a̧cu̧ ko̧cu̧nä̧ aditinömä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ topi, ja̧u̧ o'cajuiyönämä isoppa 'cua̧rö̧nä̧tä̧ jö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ juoppa chuädö tta̧cua̧rö̧'a̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧. 15¡Suahuacuächömä juettepa pä'ö juiyö! ¡Toeächömä pa̧cuä̧mä juiyö!.16Ttötä cha̧mo̧nä̧ chami so'quicu ucuocu pä'inösä̧: ''Topi, Jerusalén'nä ä̧cuo̧mȩnä̧ ki̧nä̧ttö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö huo̧jä̧cuä̧ ku̧nä̧rö̧sä̧ ttö̧mä̧. Ttö chamucuädönämä topä'ijösä rö̧i̧'ö̧nä̧ huo̧jä̧cuä̧'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttu̧ȩpä̧rä̧cuä̧cuä̧'inä. 17''Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ttömä chu̧huo̧ji̧'a̧ pä'ö jȩpi̧nä̧sä̧ chamiso'qui jacuättömä̧ huo̧jä̧cuä̧'inä ttu̧ttȩpä̧ro̧ca̧'a̧ jȩä̧cuä̧cuä̧'inä micuähuoca'a päcuä'inä. Ttömä pi̧yȩmä̧ huo̧jä̧chi̧'i̧nö̧sä̧ sä̧ru̧'cu̧ isoppa tta̧tta̧ra̧ pä̧'ö̧ jȩtta̧'a̧ 'cua̧rö̧nä̧tä̧ ja̧'a̧pä'ö. 18Rö̧ä̧nä̧ huo̧jä̧cuä̧mä̧ tteseunämä rä̧bȩcuä̧huä̧huo̧'cö̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ huo̧jä̧cuä̧mä̧ rö̧ä̧cha̧'anä barahuö'inä rö̧ä̧cha̧'a̧.

Chapter 2

1Chamonä chamiso'quinätä̧ pä'ähuinösä̧: "Ichi jitämä, ttötä cho̧cuä̧mö̧ topäcuäusä cheseunänö jo̧menä," Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ topi, pi̧yȩ'i̧nä̧ isoppa 'cuäopa'a ja̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ ja̧'a̧. 2Ya̧ttä̧u̧ ötö'cömä pä'inösä̧: "ttu̧ttȩpä̧ro̧cö̧" ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ȩsȩu̧nu̧ kö̧sä̧ pähuämä: "¿Däje micuäu?"3Vino a̧tti̧poyä aumä tta̧'a̧nä̧ cheseu'anö ja̧'a̧ttö̧ pä̧'ö̧ chamiso'quittö ko̧cuä̧mö̧ topäcuähuinösä̧. huo̧juä̧huä̧mä̧ chamucuädönätä oipa'anä iyähuinäsä̧, jacuänämä micuähuäcönä 'quiyönä repe'ö chö̧ja̧'a̧nä̧. Ttömä chö̧'o̧cui̧'a̧ pä'inösä̧ ttö̧ja̧mä̧ däje öadihuä ttö̧'o̧cui̧'o̧'a̧nä̧ ja̧ pä'ö mo̧ro̧jä̧ dȩa̧'a̧ttö̧mä̧ ji̧nä̧ pi̧jä̧nä̧ a̧'cua̧rö̧ ttö̧jä̧i̧mä̧4Kä̧mä̧dinäsä̧ aditö bäreu, chojusodettö aditö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ uva pättä'inä kö̧ni̧nö̧sä̧. 5Aditinösä̧ isode ä'ca a̧'cua̧cu̧nä̧ ka̧cu̧'i̧nä̧ ja̧'a̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧ ttö̧ca̧ca̧co̧mȩ'i̧nä̧; ju̧ȩnȩtä̧ kö̧näjisä̧ o'cajuiyönä 'cä̧huö̧nä dauhuiyä u̧huä̧ju̧ cuäcuähuä'inä. 6Aji acuäba'inä aditinösä̧ dauhuiyä i̧yȩpä̧ra̧ peö buojoa'anä.7Kö̧nä̧ri̧nö̧sä̧ ä̧mä̧cö̧ adicuä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hu̧a̧ta̧'a̧nö̧ adicuä ttö̧ja̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧; chojusode jacuättö adicuä ttö̧ja̧ tti̧tti̧mu̧ huäpächinätö̧rö̧'i̧nä̧ kö̧nä̧ri̧nö̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kö̧nä̧ri̧nö̧sä̧ ri̧ȩnä̧ isotö a̧u̧cu̧nä̧ huotörö'inä ri̧ȩnä̧ huotörö'inä ohueja̧tö̧rö̧, Jerusalén rȩjȩttö̧ ruhuotö pinätö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö̧ kö̧nä̧ri̧nö̧sä̧. 8Ri̧ȩnä̧ kö̧nä̧ri̧nö̧sä̧ pärätättö'inä orottö'inä, koro rȩjȩ́ ruhuotö ttiäre ri̧ȩnä̧ micuäuttö'inä. Kö̧nä̧ri̧nö̧sä̧ ra̧ȩttö̧rö̧ ttörö u̧mä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ natö̧ttö̧'i̧nä̧, chidepä hueönä jȩpu̧ ki̧nö̧sä̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧ tti̧tti̧mu̧ ja̧i̧nö̧'a̧nö̧ recuätö nätu̧cu̧.9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ yabonä̧ rö̧'ä̧chi̧nö̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yabocutä chu̧mö̧ jähuä rö̧ä̧nä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧sä̧ chä'canä Jerusalénä ki̧nä̧tö̧ttö̧ abonänö, juhua'atäcu chu̧huo̧ju̧ huȩnȩmä̧ ttöcutä ki̧na̧'a̧. 10O'cajuiyönä chi'äre kö'cönä toömä, ttömä kö'cönänömä̧ topocöpi̧nö̧sä̧ ja̧u̧mä̧. Ttömä̧ chämiso'quinä kämädoca̧'a̧ ji̧na̧'a̧ cheseynä jȩö̧mä̧, juhua'amä̧ chami̧'iso'quimä̧ esehuina'a chäditähuä o'cajuiyöttötä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ eseäcuähuätä ji̧na̧'a̧ chaditähuättö micuä jö̧nä̧ iyömä.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ topinösä o'cajuiyönä chu̧mö̧pi̧yä̧ aditinö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chaditinömä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pä'äjita'anö̧ pädömä, o'cajuiyötä isoppa ottipa pä'ö jȩtta̧'a̧ jä̧'i̧na̧'a̧nö̧tä̧ ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧mä̧ yabonä̧nö̧ ȩmä̧huä̧mä̧ juiyina̧'a̧ kä̧hua̧ dȩa̧'a̧dä̧ttö̧mä̧. 12Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ amucuädinösä huo̧juä̧huä̧ huȩnȩtä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧mö̧cuädäcuähuä juiyönä̧ jȩä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧. ¿Däjetä jȩä̧cua̧'a̧ttö̧ cho'ca'anä̧ ru̧hua̧ ö̧jä̧cua̧mä̧, däjetä ichäcua'attö̧, jȩcho̧cö̧ jä̧'i̧jö̧ttö̧mä̧?13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttömä huo̧jui̧'i̧nö̧sä̧ huo̧juä̧huä̧ huȩnȩmä̧, huo̧jui̧'ä̧cuä̧huo̧cö̧ u̧huä̧mȩnä̧ jö̧ja̧'a̧ pä'ö, ja̧'hua̧ta̧nö̧ tȩya̧u̧mä̧ yo̧u̧ u̧huä̧mȩnä̧ jö̧ta̧'a̧nö̧. 14Huo̧juä̧huä̧ huȩnȩ ku̧nä̧rö̧mä̧ unä̧ a̧mö̧cuädö i'ärenämä topö 'chö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ a̧mö̧cuädäcuähuä jui̧'a̧mä̧ yo̧u̧nä̧tä̧ 'chö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ttömä huo̧jua̧sä̧ ti̧rȩbȩhuä̧cuo̧mȩmä̧ yȩnȩtȩtä̧ ja̧'a̧ pä'ötä.15Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ chamiso'quinä pä'inö̧sä̧: A̧mö̧cuädocörö 'cuäopömä ttörö'i̧nä̧ 'cuäopäcua'adi̧. Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧, ¿Tocu yoräteu juiyönä chäcua'attö rö̧ä̧nä̧ huo̧jua̧ cha'amä? Ttömä chamiso'quinä pädäunä ji̧na̧'a̧: Pi̧yȩ'i̧nä̧ isoppa jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ jö̧" 16Isopäi'önä ttö̧ja̧sa̧ huo̧jua̧mä̧, huo̧juo̧cö̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ recuo mo̧ro̧mä̧ a̧mö̧cuädäcuähuocö jä̧cua̧. Yodoji mo̧rmä̧, o'cajuiyönä̧tä̧ unichi'äcuähuäcua'a. Ttö̧ja̧sa̧ huo̧jua̧'i̧nö̧ hua'ö i̧cuä̧cua̧, a̧mö̧cuädocö 'corujuoächöta'anö.17Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ cha̧'cua̧ru̧'i̧nä̧ chuju'cö juiyunä̧tä̧ ji̧nä̧cu̧sä̧ jua'amä̧ O'cajuiyönätä̧ kä̧hua̧ i̧dȩä̧ttö̧ adicuämä̧ ttörömä̧ surojutä ji̧na'a̧. Ja̧u̧mä̧ o'cajuiyönä̧ ajiya isoppa ottipa'a pä'ö jȩtta̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧ntä̧ ja̧'a̧ttö̧ 18O'cajuiyunä kä̧huä̧ i̧dȩa̧ttö̧ aditö chirȩbȩhui̧nö̧mä̧ chuju'cö juiyunä̧ jä̧cu̧sä̧, ja̧u̧mä̧ cho'ca'acutä chu̧ju̧ni̧'ä̧cuȩ jo̧mȩttö̧, ttö̧ja̧sä̧ ttö cho'ca'anä̧ ichörötä.19Isopäi'önä̧tä̧ ¿Dijä̧tö̧ ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧rö̧ u̧huo̧juä̧cua̧cö̧ a̧mu̧cuädö jui̧ä̧cua̧cö̧ pä'ö u̧huo̧juä̧cua̧mä̧? Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ O'cajuiyunä̧ chäditinö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huo̧juä̧huä̧ huȩnȩmä̧ kä̧hua̧ dȩa̧'a̧ttö̧ chaditinö̧'i̧nä̧ u̧ru̧hua̧ pä̧i̧'ä̧cua̧mä̧. pi̧yȩmä̧ajiya isoppa jö̧'a̧nö̧tä̧ jä̧cuȩ. 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, chami̧'isoqui'inä̧ O'cajuiyunä̧ kä̧hua̧ i̧dȩa̧nä̧ ka̧nö̧ chaditäji chämö̧cuädomenä̧mä̧ cha̧cua̧tta̧ päi'i̧näcusä.21Yotucunä ka̧cuä̧tö̧ ttu̧ȩpä̧rö̧nö̧ huo̧jö̧nä̧ aditäjätö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ja̧u̧mä̧ u̧juni̧ä̧cuä̧ u̧ju̧nä̧rö̧mä̧ o'cajuiyönä yaute'cö jȩpo̧'cö̧ päjirötä. Pi̧yȩi̧nä̧mä̧ duoppa 'cua̧rö̧nö̧tä̧ jö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ surojötä 'cächö. 22Tocu pä'ö jä̧'a̧'jä̧ttö̧, ¿däje ppäda jä̧ttö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ aditätörömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ inä ka̧cua̧ dua'anä ttami 'kiächiö aditätö jo̧mȩnö̧ huottepapä'ö tä̧ji̧? 23Mo̧ro̧ji̧nö̧ ä̧u̧cuä̧ ttaditomenä baracuä̧u̧ tta̧'cua̧ tta̧ȩcuä̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ yodomä tta̧'cua̧ adiunämä ttäö juiyönä jä̧u̧. pi̧yȩ'inämä duoppatä jö̧.24Koro adiumä jö̧mä̧ juiya'a suttädiönä cuänö a'u ttaditäcuättö o'cajuiyönä adihuomenä po̧cui̧pu̧tä̧ eseu adihua'amä. Topinösä̧ pi̧yȩmä̧ Diosttötä ichö pä'ö. Tocu ja̧'a̧ttö̧, 25¿Di jä̧ttö̧ u̧cuä̧ ucu'anö hua̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ esehuäcuähuä'inä u̧ju̧nä̧ra̧'a̧nö̧ hua̧mä̧ Diosttö i̧mi̧cu̧nä̧ jö̧nä̧mä̧?26Ucututtu ya̧tȩrö̧ iya päcurutä, Diosmä iyö huo̧juȩcu̧nä̧ kä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧, huo̧juȩcu̧nä̧ jȩä̧cuä̧huä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tteseu'inä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, suronä jȩä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧rö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ iyö aditähuä ppäsepö ö̧ca̧ca̧ta̧ pä'ö ja̧'hua̧nö̧ ca̧ca̧tö̧ iya pä'ö Dios päöta'anö jȩpö̧rö̧. Pi̧yȩ'i̧nä̧ yapare adiu ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧so̧ppa̧nä̧tä̧ coepächö.

Chapter 3

1O'cajuiyönätä̧ u̧mo̧ro̧ kö̧tä̧ ja̧a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ moro̧jä̧ttö̧ pätetöjö̧'a̧cuä̧tä̧ ja̧a̧. 2Ttöhuä pächö moro̧'i̧nä̧ ka̧a̧, huäitticu moro̧'i̧nä̧ ka̧a̧, cuähuä ttö̧jö̧nö̧ morö̧'i̧nä̧ ka̧a̧, cuähuä u̧huä̧ju̧ ttö̧ca̧tä̧tö̧ moró̧'i̧nä̧ ka̧a̧, 3totteö moró̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧i̧pu̧ moró̧'i̧nä̧ ka̧a̧, surojottepu moró̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttäditö moró̧'i̧nä̧ ka̧a̧.4Ttäjahuö moró̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧ttä̧u̧ moró̧'i̧nä̧ ka̧a̧, huaitticu moró̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ baira ttitö moró̧'i̧nä̧ ka̧a̧, 5inädu tticú moró̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ inädu tte'tö moró̧'i̧nä̧ ka̧a̧, huaadö korottö ttö̧ja̧rö̧ tteseu moró̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotö ttö̧ja̧rö̧ huattädocö moró̧'i̧nä̧ ka̧a̧.6Korojuei ttusa pä'ö'i̧nä̧ mo̧ro̧mä̧ ka̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧'a̧ ttusa'a kättädi'a pä'ö'i̧nä̧, mo̧ro̧mä̧ ka̧'a̧ korojuei adiu jȩpö̧ ttu̧ju̧na̧ pä'ö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mo̧ro̧mä̧ ka̧'a̧ dochäu tticua pä'ö'i̧nä̧. 7pö̧jä̧ti̧yu̧ sȩrö̧ tticu mo̧ro̧'i̧nä̧ ka̧'a̧ juhua'atäcu pu̧jä̧ta̧ 'tö̧ttö̧ mo̧ro̧'i̧nä̧ ka̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö'coröchi'ö mo̧ro̧'i̧nä̧ ka̧'a̧ juhua'atäcu ttucuocu mo̧ro̧'i̧nä̧ ka̧'a̧.8Repe'äcuäu ttu̧ju̧ mo̧ro̧'i̧nä̧ ka̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttuju'cö juiyönä jö̧ mo̧ro̧'i̧nä̧ ka̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩnȩ juiyönä ttu̧ju̧ moro'inä ka'a. 9¿Däje micuätä yabonä̧nö̧ ȩmä̧cua̧'a̧jä̧ttö̧ adicuä ttö̧ja̧sa̧mä̧ aditähuättömä? 10Ttömä topä'i̧jösä adicuä Dios iyinö pi̧jä̧ ttö̧ja̧ jo̧mȩnö̧ päi'önä ttadita pä'ötä.11Diosmä 'cuäopä̧cuȩ mo̧ro̧mä̧ jo̧mȩnö̧tä̧ jȩpö̧ ku̧ni̧nö̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ja̧u̧mä̧ tta̧miso'quinä 'cuäopö̧cuȩmä̧ jo̧mȩnä̧ iyö ku̧ni̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ iyina'anä pi̧jä̧ ttö̧ja̧mä̧ Dios aditähuämä huo̧u̧i̧'o̧co̧tö̧, ä̧cuo̧mȩnä̧ kä̧mä̧dö̧ aditinomettö̧ röji kädinome jubömä̧.12Korottö'i̧nä̧ ya̧bo̧nä̧nö̧ jö̧mä̧ adihuäjuei eseäcuähuätä ka̧'a̧ pä'ö huo̧jua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧nä̧ tta̧'cua̧rä̧i̧tä̧ adihuäi jȩä̧cuä̧hua̧'a̧ pä'ö'i̧nä̧, 13juhua'atäcu o'catoi'önä̧tä̧ cuätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuätö, juhua'atäcu ttu̧huo̧jua̧ pä'ö ja̧'a̧ ttaditähuättö ichöttömä ttesehua pä'ötä ja̧'a̧. Pi̧yȩmä̧ Dios mippounä ppädö ja̧'a̧.14Ttömä huo̧jua̧sä̧ ji̧yȩtȩ Dios jȩö̧mä̧ 'cuäopönä̧tä̧ kä̧cuȩ ja̧'a̧. Yorö'iso yabonä̧nö̧'i̧nä̧ rö̧ä̧dä̧cuä̧huo̧cö̧, jȩpö̧'i̧nä̧ icuähuocö, juhua'amä Diostä ja̧'a̧ttö̧ churutä ucuotönö ttutu'cöhuächarö pä'ötä jȩpi̧nö̧mä̧. 15Ji̧yȩtȩ ka̧cu̧mä̧ mo̧ ka̧cui̧nö̧tä̧ ja̧'a̧; ka̧cuä̧cuȩ'i̧nä̧ ka̧cui̧nö̧tä̧ ja̧'a̧. Dios jȩpö̧ ttö̧ja̧rö̧mä̧ daju ku̧nä̧huä̧ ttusa pä'ötä.16Ttömä surojö jȩttö̧tä̧ tpä'ijösä kä̧hua̧ dȩa̧'a̧ttö̧, adiu jȩä̧cuä̧huä̧ ka̧'a̧nö̧ jo̧mȩttö̧mä̧, adiu jȩä̧cuä̧huä̧ ka̧ jueimä, suronä̧ jȩä̧cuä̧huä̧tä̧ ka̧'a̧ ju̧huȩnȩmä̧. 17Cha̧mi̧so'quinä̧mä̧ pä'inösä̧: "Diosmä̧ adihuomenä jȩä̧cua̧ adiunä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩpä̧tö̧rö̧ ro̧ȩcuä̧cuȩ mo̧ro̧'i̧nä̧, jȩttä̧cuȩ mo̧ro̧'i̧nä̧ ka̧'a̧."18Ttötä chamonä amucuädö pä'ähuinösä̧: Diosmä ttö̧ja̧rö̧ ka̧cuä̧mö̧ topö de'a isotö 'cua̧rö̧nä̧ huottöjä pä'ö i̧jȩpa̧ pä'ö.''19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ ttö̧jo̧cuä̧cuo̧mȩ'i̧nä̧ de'a isottö ttö̧jo̧cuä̧cuo̧me'inä yoretehua'a. Ujututä 'coru huotächomenä jä̧i̧nö̧'anötä ja̧'a̧ ka̧rä̧ 'cöru pä'ömenämä. Ja̧u̧ juä'oppamä yoretehua'a jahuätö o'catoinärö̧. Juiya'a ttö̧jä̧ttö̧ juiyo abonänö̧ jö̧mä̧ de'a isotucumä. ¿Juä'toppamä pi̧yȩ o'cajuiyönä mä̧'cö̧ tä̧ji̧? 20O'cajuiyönä jinä yo̧mȩtȩtä̧ cha̧'a̧. O'cajuiyönä rȩjȩ i̧sa̧ppȩttö̧tä̧ ichö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'cajuiyönätä̧ i̧sa̧ppȩra̧'a̧ttä̧ ppa̧huä̧chö̧.21¿Di jä̧ttö̧ huo̧jua̧ ttö̧ja̧tta̧'cua̧ ru̧hua̧ ju'tojucu i̧'schä̧cua̧ pä'ömä ja'huata'anö isotö tta̧'cua̧ru̧hua̧ pi̧jä̧ rȩjȩ jacuäcu i̧'chä̧cua̧ pä̧'ö̧mä̧? 22Pä'äjita'anä huo̧juä̧chi̧pi̧nä̧sä̧ ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ adihuä jueimä juiya'a pä'ö aditähuä eseunu aditörömä, ja̧'hua̧nö̧ jö̧mä̧ ttadita pä'ö hueähuättä ja̧'a̧. ¿Di jä̧ttö̧ pä'äjita'anö i'chächö'anö hua̧mä̧ ja̧u̧ jȩi̧nö̧ o'ca'a 'cuäopö toa pä'ömä.

Chapter 4

1Moró̧ kä̧huá̧ i̧dȩa̧ttö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huȩttä̧u̧rö̧ päita'anö topusä. ¡Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ topinösä̧, pä̧i̧cu̧nä̧ huȩttä̧u̧ ttö̧ja̧ tti̧'chȩrȩja, tta̧'cua̧ ttȩma̧ peö'inä topu'inä toätö ya̧tȩ'i̧nä̧! ¡Huȩä̧rä̧tö̧ ttö̧mu̧nä̧tä̧ ki̧na̧a̧ ttöruhuomä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ toinaa tta̧'cua̧ ttȩmu̧nä̧ jȩpu̧mä̧.2Ttö eseusä ttö̧ja̧ huaicuätörö, juätö hua'ö́ icuinätö̧rö̧'inä , a̧'cua̧ rä̧tö̧rö̧mä̧cö̧, juätö ji̧nä̧ a̧'cua̧rö̧ kä̧tö̧rö̧mä̧cö̧. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ji̧nä̧ uhuäpächocotömä adihuaa ji̧nä̧́ ttö̧jo̧ca̧a̧ttö̧, topocotö jinä surojönä jȩä̧'chö̧'i̧nä̧ moró̧ kä̧huá̧ i̧dȩa̧ttö̧.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö topinösä̧ ya̧cu̧nä̧ ttaditö ttaditähuä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ya̧cu̧nä̧mä̧ huo̧juȩcu̧nä̧ ttaditäjimä ttippeyänä kä̧tö̧tä̧ ttamisurunä jö̧ ja̧'a̧. Pi̧yȩ'i̧nä̧ isoppa 'chu'ädi'ö ottipa pä'ö jȩtta̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ jö̧.5Amucuädö jui̧'a̧mä̧ aditö jui'ö u̧mö̧tä̧ 'chu'ädäcuähui'ö'ca̧ kö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ u̧cuä̧mä̧ a̧mo̧nä̧ idepätä cu. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ adihua'anö ja̧'a̧ huȩnȩ juiyönä ji̧'qui̧cha̧nö̧ aditö yabonä̧nö̧ ȩmö̧ttö̧tä̧ todärenä̧ ȩmä̧huo̧mȩttö̧mä̧ isoppa 'chu'ädi'ö ttȩpa̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'anötä̧ ja̧'a̧.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttömä pä'äjita'anö a̧mö̧cuädinösä̧ yabonö micuähuocö jähuä tö'cö, ajiya isoppamä yabonötä̧ toepächoppa kä̧hua̧ dȩa̧'a̧dä̧ttö̧mä̧. 8Pa̧'a̧nö̧ hua̧ ja̧'a̧ katätä kö̧mä̧. Ja̧u̧mä̧ a̧hua̧ru̧hua̧'i̧nä̧, i̧tti̧'i̧nä̧, ö̧jä̧hua̧'i̧nä̧ to̧'a̧. Ttaditähuämä o'cajuiyönätä beipächocö ja̧'a̧, Tti'äriyänä̧mä̧ to̧ttä̧ra̧'a̧tä̧ huotö ruhuotö jö̧nä̧ kä̧cuä̧huä̧mä̧. Ja̧u̧mä̧ a̧mö̧cuädö: ¿Dirö ja'ute'ö chadita'attö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ cha̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧mä̧ eseumä chu̧ju̧ juiyö'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧? Ja̧u̧'i̧nä̧ ajiya isoppa jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ ja̧'a̧, ja̧u̧mä̧ surojötä ja̧'a̧.9Ta̧ju̧mä̧ ya̧tȩtä̧ aditomettö̧'i̧nä̧ yabonä̧nö̧ aditätö; ta̧ju̧cuä̧yotö ttaditöttömä adiu micuähuächönä ttimita pä'ö huotö. 10Isopäi'önä ya̧tȩ ma̧ä̧chö̧ttö̧mä̧, ka̧ra̧mä̧ a̧hua̧ru̧hua̧rö̧ cäepa pä'ö ja̧'a̧. Kara'anä̧mä̧, tta̧'cua̧ tta̧huȩcuä̧cuä̧huä̧mä̧ kä̧cua̧'a̧ katä ma̧ä̧cho̧mȩnä̧tä̧, ya̧tȩ'i̧nä̧ äräbe'ocomȩnä̧tä̧. 11Ta̧ju̧cuäyotö ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ttä'ecuttömä̧, du̧'o̧sȩ jö̧nä̧ ttäcuotö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ¿Tocu du̧'o̧sȩnö̧ jä̧cua̧jä̧ttö̧ katätä hua̧mä̧?12ttö̧jo̧sä̧ ya̧tȩtä̧mä̧ huetäcutä jä̧cuä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ tä̧ju̧jo̧ jo̧ttö̧mä̧ rohuäu ttöjuruhuäcuottö, isapppä huäboppäcuänä nu̧'cä juä'amä̧ jurunä̧mä̧ 'töio'ca'a.13U̧su̧rä̧'i̧sä̧ mu̧ä̧yä̧ttö̧ adicuä'anö̧ ja̧'a̧ juo̧juȩcu̧nä̧ a̧mu̧cuädöttö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ ru̧hua̧ bu̧'i̧sä̧mä̧ a̧mu̧hu̧ädäcuä jui̧'a̧mä̧ tä'co jitäjunä̧'ä̧ jä̧ju̧cuä̧ pä̧o̧'cö̧. 14pi̧yȩmä̧ isopäi'önä ja̧'a̧ ya̧tȩ mu̧ä̧yä̧ ru̧huä̧ i̧'ä̧mä̧do̧mȩnä̧mä̧ cärenä̧ttö̧ ka̧mä̧dö̧, ruhuottömä̧ u̧su̧rä̧sä̧ ju̧nä̧tä̧ uhuäpächinä̧.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ inä, ttömä topinösä̧ kä̧cua̧ dua'anä cuechö ttö̧ja̧'a̧ mu̧ä̧ya̧rö̧ ucuo ru̧hua̧ päi'önä cä'epö ttu̧huä̧na pä'ö jȩtta̧'a̧. 16Beipoca'a ttö̧ja̧ recuätö ru̧hua̧ ja̧rȩpa̧ hueö tteseta pä'ömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'inä recuo nänö jö̧ o'camä jahuätötömä ucuo tettähui̧ya̧cua̧. Pi̧yȩmä̧ jerucuoca'a duo ppatä ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ sä̧ru̧'cuoppa chuttäda pä'ö ru̧ttä̧ra̧'a̧ jä̧i̧nö̧'anötä̧ ja'a.

Chapter 5

1Ucuotönö täi Dios ö̧jodera̧'a̧ cui̧'cho̧mȩnä̧mä̧, adiunä cuä̧ju̧cuä̧ra̧tä̧ täí. Adiunä ja̧'a̧ ä̧ju̧cu̧ cui̧'cha̧'a̧mä̧ jitöja yapare 'cu iyähuä iyö huottötä ja̧'a̧ yapare jerupö tta̧'cua̧ jui̧yä̧u̧ huottömä.2Cuättömä o'capäi'önämä cucuocuä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuamiso'quina'inä o'capäi'önämä cuiyähuä Dios ä'cajomemä. Diosmä mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧tä̧ kö̧. ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä pi̧jä̧nä̧tä̧ kö̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ rö̧ä̧nä̧mä̧ cucuocuä. 3Rö̧ä̧nä̧ jȩcu̧'u̧a̧nö̧ jö̧ kö̧ttö̧mä̧ dä̧bö̧ juiyo cua̧'cua̧ rocuecuä, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ja̧u̧tä̧ cu̧'cuo̧ti̧cuä̧cua̧jä̧. Jua'a yabocu cucuocuttumä, jua'a yabocu yaparetä cucuocu'anö hua̧jä̧.4DIOS ucuocu u̧ju̧nu̧mä̧, recuomä tta̧cuä̧rä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧a̧ tä̧ra̧a̧ huotörömä esehuocö DIOSMÄ. Jȩ'cua̧ peö hueömä jȩpi̧. 5Cuese cuocaa jö̧ttö̧mä̧ adihuaa, jȩ'cuo̧ca̧ra̧a̧ cuese cuaacu.6Päcuä cuättömä cuidepä jäyä ki̧a̧cu̧. Sacerdoterö'inä jicuähuä: päcuäjimä jidähuiya̧cua̧sä̧. ¿Jidäuttömä, DIOS öjö'quiyönä ja̧'a̧cu̧ päcuäji ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ aditö cui̧o̧cui̧'i̧nö̧ surojoepa'acu. 7Amunä cu̧'cuo̧ti̧cu̧mä̧ cui̧jȩpä̧ huȩnȩ́ jocuä cha'acu. DIOSRÖ ucuoti.8Cuidepiyu jacuättö adiunä ttö̧jö̧ juiyönä usurä isotörö pä̧i̧cu̧nä̧ huȩ'ä̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧nä̧u̧cuä̧ra̧'a̧ tocu'uttumä, yecuecui'ä ya̧tȩ'i̧nä̧ ieruhua'a 'cua̧rö̧nä̧mä̧, ruhuo hue'ätöttö ttumuhuäyotörö to̧pä̧rä̧tö̧ ko̧cuä̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö yabonänö tturuhuotö'inä ko̧cuä̧tö̧. 9Ja̧hu̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧, pi̧jä̧ttö̧ cuähuä iyömä o'catoi'önärö̧tä̧ iya'a. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧'i̧nä̧ ja̧u̧ ppättä cuähuättötä ȩmö̧ cu.10Ya̧tȩ pärätä ku̧nä̧rö̧mä̧ tä'cö päprätämä ku̧nä̧rö̧sä̧ pä'öcö. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧tȩ järe rö̧ä̧nä̧ ku̧nä̧rö̧mä̧ yabocutä u̧ju̧nä̧ra̧tä̧ pä'ö. Pi̧yȩ'i̧nä̧, cäepächötä ja̧'a̧. 11Cuaditomettö yabocutä yoähuächöttömä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧mä̧ yo'ähuächätö ttu̧cuä̧ cuä̧nö̧, ¿Däje öädihuä ja̧'a̧jä̧ttö̧ ruhuo hueähuä u̧ru̧hua̧rö̧mä̧, chutä ö'ärenä toa pä'ötä?12Adicuä ttö̧ja̧sa̧mä̧ u̧ni̧chä̧rö̧ adiu ä'ö ja̧'a̧, rö̧ä̧nä̧ ucuttö'i̧nä̧, a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ ucuttö'i̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ u̧mö̧ jähuä rö̧ä̧nä̧ ku̧nä̧rö̧mä̧ adiumä ä̧'o̧cö̧.13Rö̧ä̧nä̧ surojötä ka̧'a̧ tochomenämä̧ mo̧ro̧ kä̧hua̧ dȩa̧'a̧ttö̧mä̧: U̧ru̧hua̧ rö̧ä̧nä̧ micuäu ca̧ca̧tö̧ ötöttömä̧, a̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ usurä ȩmä̧huä̧cuȩtä̧. 14Ttö̧ja̧sa̧ öäre rö̧ä̧nä̧ ku̧nä̧rö̧ surojö 'cuäopomenä öäre'i̧nä̧, chutä a̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ i̧tti̧'i̧nä̧, i̧tti̧ jö̧nä̧ juhuepinäcu̧'i̧nä̧ toe'ächöttömä̧, jui̧'a̧tä̧tä̧ ö̧ji̧pä̧cua̧.15Ja̧'hua̧nö̧ ttö̧ja̧sa̧ ja̧ju̧ cu̧cuä̧ba̧ jacuättö jui̧'a̧tä̧ uhuäpächöta'anö pi̧jä̧nä̧ttö̧mä̧ jui̧'a̧tä̧ i̧huä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ aditähuä jä̧ji̧mä̧ ȩpo̧cö̧ jä̧cua̧. 16Koro suronä pättö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧mä̧ pi̧jä̧ ttö̧jsa̧mä̧ ichinöta'anö̧tä̧, i̧hua̧ pä'ötä jä̧cua̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ¿Däjé yabonänö ȩmä̧cua̧'a̧ttö̧ aditö isoppa 'chuhuädöttömä̧? 17Pi̧jä̧nä̧ ö̧jö̧ mo̧ro̧mä̧, a̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧ kä̧nö̧tä̧ u̧cuä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧a̧nä̧tä̧ a̧'cua̧ tta̧huȩcuä̧cua̧ u̧mä̧richeittömä̧ juhua'atäcu amisuräcua̧.18Topittö, Ttö tochä'ijömä adiu jä̧'i̧ja̧'a̧ cuä̧nö̧ ttö̧ja̧'a̧ttö̧, au ttö̧ja̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ eseu ttö̧ja̧'a̧ttö̧ aditö yabonä̧nö̧ ttȩmä̧ji̧nä̧, ji̧nä̧ kä̧hua̧ dȩa̧'a̧nä̧ kä̧nö̧ aditö ttö̧ja̧cuä̧i̧mä̧, ji̧nä̧ Dios pi̧jä̧ ttö̧ja̧cua̧ pä'ö iyina'amä. Isopäi'önä pi̧yȩ ja̧'a̧ ttö̧ja̧sa̧ aditähuämä.19Pä̧cuä̧rö̧ja̧'a̧nö̧ ya̧tȩrö̧ Diostä pärätä rö̧ä̧'ö̧nä̧ ru̧hua̧ jö̧nä̧ iyäcumä esehuächiö ȩmu̧'anö ja̧'a̧ aditäcuä repeächiönö.> pi̧yȩmä̧ Diostä mippoönä iyö ja̧'a̧ pä'ö. 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ ö̧ji̧nö̧mä̧ amucuädö juiyö anö ja̧'a̧, Diostä jȩä̧cu̧ eseähuäcuänätä̧ ö̧ja̧ pä'ö.

Chapter 6

1Suronä jȩtta̧'a̧ to̧pö̧sä̧ mo̧ro̧ kä̧huä̧ i̧dȩa̧'a̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩttä̧u̧ ttö̧ja̧ rö̧ä̧nä̧ surähuätö. 2Diosmä iyö'anä hua̧ o'cajuiyönä töäre ttu̧ju̧nä̧rö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧sa̧rö̧mä̧ adiunätä churu recuärö̧jo̧tä̧ u̧ju̧nä̧rö̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Diostä ji̧yȩtȩ kȩ'ȩpö̧ iyäcu eseu ö̧ja̧ pä̧'ö̧. Ko̧ro̧nö̧mä̧, korotötä järehuätö ja̧u̧ iärehuajimä. Pi̧yȩ'i̧nä̧ coepächö, yaparetä tta̧'cua̧tta̧huȩpö̧.3Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ 100nö huotö ttä'o jö̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ recuo a̧'ȩ ö̧jö̧ttö̧'i̧nä̧, recuo mo̧ro̧ a̧ȩ jo̧mȩ ö̧ja̧'a̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ a̧'cua̧rö̧nä̧ eseujuiyönä jö̧ttö̧mä̧ ja̧u̧mä̧ adiunämä rȩä̧dö̧ tticuococu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä'ösä ji̧'qui̧cha̧hua̧ kä'conä ma̧'i̧pö̧mä̧ ja̧u̧ttu̧'i̧nä̧ abonänö adihuäcu. 4Jȩru̧pa̧tä̧ uhuäpächa'attö ja̧'hua̧nö̧ jeru'unätä̧ 'cuä'o'ö ya̧tȩ'i̧nä̧ ieruhuäcu i̧mi̧mä̧.5Juo̧u̧ 'qui̧chä̧hua̧mä̧ jerupinö kä̧hua̧rö̧'i̧nä̧ topocö pinö, 'cuäächötä pu̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö̧ja̧sä̧mä̧ 'cuächia peömä ji̧a̧. 6ji̧nä̧́ dos mil años ö̧jö̧ttö̧'i̧nä̧ ttö̧ja̧'i̧sä̧mä̧ huo̧juä̧chi̧'o̧cö̧ adiunä ju̧ jȩpu̧ ö̧ja̧ pe'ömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ 'chö̧jä̧ o'cato'inä korotö tti̧'chä̧'i̧jo̧mȩtä̧.7O'cajuiyönätä̧ adita'anä ya̧tȩ ttö̧ja̧sä̧mä̧ ucua peö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucua ppä̧rö̧jö̧mä̧ cädiococu. 8ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ¿ttö̧ja̧sä̧ huo̧ju̧ä̧sä pä'änä amucuädäcuähuä jui̧'a̧ arodöttö? ¿Ttö̧ja̧sä̧ u̧su̧rä̧'i̧sä̧mä̧ ji̧nä̧ huo̧ju̧nä̧ jȩpu̧ korotö ttö̧ja̧ ttä'cajo̧mȩttö̧?9Adihuaa cu̧ju̧nä̧rö̧tä̧ cuesehua'amä juicumä cuamucuädä, 'chucuäda'anö isoppa 'chopoppamä. 10Tti̧mí̧ kö̧nä̧rä̧tö̧ täcö ka̧cua̧tö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧mä̧ huo̧juä̧cuä̧hui̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttöjö'quiyönä joächinätö̧ juo̧ú̧ päicurumä o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧rö̧mä̧. 11Ri̧ȩnä̧ ttöcuocomenämä, surojötä rö̧'a̧cha̧a̧, ¿juo̧u̧cu̧mä̧ ttö̧ja̧sä̧mä̧ rȩbȩhuo̧cö̧? 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ¿ttö̧ja̧sä̧rö̧ adiumä jarodö känö i̧jä̧'i̧jö̧ moró̧ dicö̧́ huo̧jua̧mä̧, a̧ttä̧ro̧mȩ 'cuäopaa jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧mä̧?

Chapter 7

1Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ adiu jȩpö̧mä̧ a̧mȩu̧ rö̧ä̧nä̧ micuäu jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ hua̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ 'corujuoächomenämä adihuäcua'a uhuäpächinomȩttö̧'i̧nö̧ yabonä̧nö̧. 2Reruhuä pä'i'äjätö ttojusodera̧'a̧ tti̧'chö̧ttö̧tä̧ adihua'anö ja̧'a̧, pä'cäri ka̧'a̧ tti̧'cha̧jueimä, isopäi'önä reruhua päi'äcuähuämä tta̧'cua̧rö̧ beipächiome ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧ ji̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ ttamiso'quimä pi̧yȩ ttötähua pä'ö ja̧'a̧.3Tta̧'cua̧ tta̧huȩcuä̧cuä̧huä̧mä̧ adiu ja̧'a̧ ya̧huä̧huä̧cuä̧huä̧ttä̧'i̧nä̧, juhua'amä tti'ä a̧'cua̧tta̧ jö̧ 'cuäoio'ca'amä ttamiso'quinä esehuäcuähuätä icha'attö. 4Huo̧juä̧huä̧ huȩnȩ ku̧nä̧rö̧ amiso'quimä reruhuä juo'äjätö ttojusodenä ka̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ huo̧juȩcu̧nä̧ a̧mö̧cuädocö amiso'quimä ka̧'a̧ pä'cäri jȩpä̧tö̧ ttojusodenätä̧.5Huo̧juȩcuä̧ huȩnȩ ku̧nä̧rö̧ u̧ra̧huä̧rö̧ cuä̧ju̧cu̧ttö̧tä̧ adiu'anö ja̧'a̧, a̧mö̧cuädäcuähuä jui̧'a̧ ra̧hua̧'a̧ ttä̧ju̧cua̧jueimä. 6Isopäi'önä uriba dȩa̧'a̧ttö̧ so̧u̧ a̧ri̧ cuoa'a rä̧mi̧pa̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, rä̧mi̧pa̧'a̧ tta̧mö̧cuädäcuähuä jui'ä ya̧ttä̧u̧mä̧. Pi̧yȩ'i̧nä̧ isoppa jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ toepächö.7Isopäi'önä ya̧tȩrö̧ suronä jȩä̧cuä̧huä̧mä̧ huo̧juȩcu̧nä̧ a̧mö̧cuädörö a̧mö̧cuädö juiyönä jȩä̧cuö̧ä̧huä̧ ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yaparetö mi̧tä̧rä̧cuä̧huä̧mä̧ amiso'qui surojuoepö ja̧'a̧.8Ji̧yȩtȩ beipomenä adicua'anö ja̧'a̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ kä̧mä̧do̧mȩttö̧; ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttö̧ja̧ tta̧'cua̧ diyaunä cuätömä adicuätö ttötä ja̧'a̧ pä'ätöttö'inä abonänö, 9cuami surunä jö̧mä̧ jurunämä cui̧jȩpä̧, ttamisunä jö̧mä̧ ttamucuädö juiätönä kö̧.10Päcuä:'' ¿Tocu pä'ö ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧mä̧ pi̧yȩmä̧ juiyo adihuianä'a̧?''Pi̧yȩmä̧ ucumä huo̧jȩcu̧nä̧mä̧ jȩpö̧mä̧ jäepo'cöjä.11Huo̧juä̧huä̧mä̧ juiyo adiu rö̧ä̧nä̧ micuäujuäi ja̧'i̧nö̧'a̧nö̧ tä̧do̧tö̧mi̧nä̧ ttiyipinö ja̧'a̧ttö̧. Recuärö̧jä̧u̧ru̧ iyö ja̧'a̧ttö̧ jitö ji̧nä̧ pi̧jä̧ttö̧ kä̧hua̧rö̧ topätörö. 12Ja̧u̧ huo̧juä̧huä̧mä̧ surojöttö huo̧juȩcu̧nä̧ ttö̧jö̧nä̧ ppädö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä topö huo̧juä̧chä̧cuä̧huä̧ öadihuä päi'önämä huo̧juä̧huä̧mä̧ tta̧'cua̧rö̧ ja̧'a̧ jitö ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧mä.13Dios aditähuä topi: ¿Dijättö juepö'anö hua̧mä̧ CHUTÄ hui̧su̧'u̧nö̧ aditina'amä?14Du'o adiuttömä, kä̧tu̧cui̧ cua̧'cua̧ adihua'atä juo̧ú̧ duomä, duó surojöttömä, pi̧yȩ amucuädätucui: DIOS iyinö yoräteunä adiunä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojö'inä. Pa̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, jerupätöjä tä'cacu jäcuȩi̧mä̧.15Chidepä hueö'anö känö ri̧ȩnä̧ topinäsä̧. Ttö̧ja̧ adiu jȩtta̧'a̧nä̧ huaö́ icuinätö̧ adiu jȩttö̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö̧ja̧ jarodätömä recuo ka̧cuä̧tö̧ surojö jȩtta̧'a̧nä̧. 16Adihua̧sä̧ päcuähuä ucutämä, topu cuamunä cu̧huo̧ju̧mä̧. ¿Ucututä surojö joecuätöjä?17Suronä̧ jȩä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧jö̧nä̧ cujuiya'anö̧ ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'ttö̧'i̧nä̧ jȩru̧pa̧ jö̧'a̧nö̧mä̧ ¿Ta̧'a̧nö̧ pä'ö ä'canä̧ 'coru juoächa'ajä̧ttö̧? 18Adihua'anö ja̧'a̧ ucutu huo̧juä̧huä̧ huȩnȩtä̧ 'quiyunä 'chu̧cuä̧rä̧cuä̧huä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adiu jȩä̧cuä̧huä̧ cäcuädi'ätucuoca'a jö̧ttö̧mä̧. Isopäi'önä ttö̧ja̧sa̧ Diosrö ucuotöttömä jȩö̧'a̧nö̧ jö̧mä̧ i̧rȩbȩhuä̧cua̧.19Huo̧juä̧huä̧ huȩnȩmä̧ huo̧juä̧huä̧ huȩnȩttö̧'i̧nä̧ juruhuö ja̧'a̧, to̧mu̧rȩnö̧ ttö̧ja̧ ruhuotö ötahuiyänä̧ ka̧cuä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧. 20Ttö̧ja̧sa̧ adihuä̧ i̧sa̧mä̧ toa'a pi̧jä̧nä̧mä̧ adiu jȩpu̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojö'i̧nä̧ jȩpo̧cö̧mä̧21Ucuocuäji ji̧yȩcu̧ pö̧nä̧mä̧ cuä̧ju̧cuä̧, cuä̧ju̧cu̧ttö̧mä̧ cu̧mö̧huä̧ya̧ ä̧ju̧cui̧'ö̧ca̧ suronä päcu 'cua̧ra̧'a̧. 22Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö ucutä'i̧nä̧ huo̧jua̧jä̧ cua̧'cua̧nä̧ cua̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ korotörö 'cuäopönä̧tä̧ suronä päcuä'ijö'i̧nä̧.23Pi̧yȩmä̧ o'cajuyiyönätä̧ ka̧cu̧mö̧ topinö̧sä̧ huo̧juä̧huä̧ huȩnȩnä̧tä̧. Ttömä pä'ösä: huo̧juä̧huä̧ huȩnȩ chu̧ju̧nä̧rä̧cua̧sä̧," ja̧'hua̧nö̧ pädina'amä chamäcuädinomettö̧'i̧nä̧ yabonä̧nö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧sä̧. 24Huo̧juä̧ huȩnȩmä̧ otou jähuä ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ täcu jähuä ja̧'a̧, ¿Ditä ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ ö̧'o̧cui̧'ö̧'a̧nö̧ hua̧mä̧? 25Cha̧mö̧cuädönä kärädö topinösä chu̧huo̧jua̧ pä'ömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧cuä̧mö̧ topinösä̧ juhua'atäcu huo̧juä̧huä̧ huȩnȩ'i̧nä̧ usinö̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isopäi'önä jiäu huȩnȩ'i̧nä̧, juhua'atäcu surojömä micuähuocö ja̧'a̧ pä'ö chu̧huo̧jua̧ pä'ö'i̧nä̧, a̧mö̧cuädäcuähuocömä tta̧mö̧cuädö jui'ätö jȩä̧cuä̧huä̧ ji̧na̧'a̧.26Ttömä po̧cui̧pi̧nö̧sä̧ nä̧tö̧ttö̧ yotötemä̧ ttamiso'quimä kä'ö icuähuätä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juäocuächönä jö̧tä̧ rö̧ä̧nä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧, ttu̧mö̧pi̧yä̧mä̧ cä̧rȩnä̧sa̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huotö, ja̧u̧mä̧ hua'arettö'i̧nä̧ yabonä̧nö̧ reö ja̧'a̧. Ya̧tȩ Dioscu esecu icutä jä̧cua̧'a̧ ja̧u̧ttö̧ u̧ji̧pä̧cua̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ suronä̧ jȩpö̧mä̧ ja̧u̧ jähuätä oipächä̧cua̧.27Ttö chu̧'o̧cui̧'i̧nö̧ cu̧'o̧cui̧'ä̧tu̧cua̧ pä'ösä," Pä'ö huo̧juȩcuä̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧. Ttö chu̧'o̧cui̧'ä̧ji̧mä̧ koro'i̧nä̧ po̧cui̧pi̧nö̧sä̧, isopäi'önä jö̧ po̧cui̧pö̧ jidähua pä'ömä. 28Pi̧yȩ ja̧'a̧ ji̧nä̧ ttö chusumä, ja̧'hua̧nö̧ chusa'anä ji̧nä̧ po̧cui̧po̧cö̧sä̧. Ttömä milnö jo̧mȩnä̧ huotöttömä adiu jȩpö̧rö̧mä̧ ya̧tȩrö̧tä̧ po̧cui̧pi̧nö̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ nä̧tö̧ o'catoi'önä̧ttö̧mä̧ yajuterö'i̧nä̧ po̧cui̧po̧cö̧sä̧29Ttomä pi̧yȩ ji̧yȩtȩtä̧ po̧cui̧pi̧nö̧sä̧: Diosmä ttö̧ja̧ adiunä huotörötä ucuäbe'inö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nö̧ jahuätömä surojötä usu rö̧ä̧ö̧nä̧ surähuätö.''

Chapter 8

1¿Dijä̧ttö̧ ttö̧ja̧sa̧ huo̧juä̧mä̧? ¿Dijä̧ttö̧ huo̧jua̧mä̧ tta̧'cua̧rö̧nä̧ jȩttä̧cuä̧ pätetö ku̧nä̧huo̧mȩ? Huo̧juä̧huä̧mä̧ tö̧ja̧sa̧ huäjunä ö̧jö̧ i̧jȩpö̧nä̧ jȩö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chutö ö̧jo̧'o̧nä̧ pärohuächö.2Ttömä täbotö jidähuäcujä ru̧hua̧ hueöta'anä jȩpö̧ kä̧hui̧ Dios ä'cajometömä ucuotö tta̧dä̧rä̧cua̧jä̧ pä'inöjä̧. 3Ä'cajo̧mȩttö̧ jurunä ttödopächa pä'ömä jȩcu̧'ä̧, suronä jȩpä̧tö̧rö̧ ppä'ädä̧rö̧mä̧ cu̧jä̧, ru̧hua̧mä̧ jȩpö̧ churutä pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧. 4Ru̧hua̧ päöta ja̧'a̧ ruhuo hueähuä jö̧mä̧, ja'huanö ja'attö, ¿Dijä̧ttö̧ ja̧u̧ru̧ pä̧cua̧mä̧: "Däje jȩcu̧'ä̧?"5Ru̧hua̧ttö̧ hueähuä huȩnȩ́ ucuotömä, ro̧ȩcuä̧ ȩmo̧cö̧. Ya̧tȩ ttö̧ja̧sä̧ amiso'quittö huo̧jua̧mä̧, jȩö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩä̧cuȩ'i̧nä̧ huo̧jua̧ huettö eseta'attö. 6Jȩttö̧a̧'u̧cuä̧ ka̧a̧ adiunä pätecuächö'i̧nä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧a̧ ttädätö moró̧'i̧nä̧, ttö̧ja̧sä̧ttö̧ huȩnȩjö̧'i̧nä̧ ri̧ȩnä̧ ka̧a̧. 7Jerupätöjä tä'cacu 'cuäpä̧cuȩi̧mä̧. ¿Jiähua jidä̧jä̧ toätöjä 'cuäopä̧cuȩi̧mä̧?8Ya̧tȩ'i̧nä̧ to'aa tta̧'cua̧rö̧ u̧ru̧hua̧mä̧ ttoepa pe'önä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huaare'inä u̧ru̧hua̧mä to'aa. Ja̧'hua̧nö̧ curä tturohuahuaa päiomenämä ya̧tȩ'i̧nä̧ huea pe'ömä to'aa ttö tä'i päömä. Ya̧tȩ suronä jȩä̧'í̧ttö̧mä̧ juo̧u̧mä̧ tta̧huä̧ro̧co̧cu̧ jä̧cua̧. 9Ttö̧ȩpä̧rä̧chi̧'i̧nö̧sä̧ o'cá̧juiyönä pi̧yȩ́ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ri̧ȩnä̧ amucuädinösä̧ o'cajuiyönä 'cuäopu moró̧ kä̧hu̧á̧ i̧dȩa̧tto̧. Topinösä̧ ttöruhuonä tturohuahuaa ttö̧ja̧ korotörö huetta peö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juo̧u̧mä̧ adihuocaa juätörömä.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ inä, topinösä̧ suronä jȩpä̧ttö̧rö̧ ucuotönö tti̧rȩä̧da̧'a̧ surojö'inä juiyäjänä, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ juä̧jä̧ttö̧ baropö ucuo teähuinä̧ttö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ jahuätö suronä jȩttä̧ji̧ jä̧ji̧mä̧. Pi̧yȩ'i̧nä̧mä̧ micuäcuo'cö. 11Ttö̧ja̧rö̧ cuähuä i̧sa̧rö̧ jurunänö ro̧ttȩpo̧ca̧'a̧ jomenämä , juhuä'a yabocutä suronä jȩttä pä'ötä ja̧'a̧.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ surojö jȩpä̧'chö̧mä̧ cien'nö jo̧mȩnä̧ jȩa̧'a̧nä̧'inä recuo jo̧mȩnä̧ ö̧jä̧cua̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ huo̧jua̧sä̧ Diosrö ye'ecunö ucuo teähuätömä adiutä jä̧cuo̧tö̧ ttucuota'attö. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ suronä jȩpä̧ttö̧rö̧mä̧ adiunämä ji̧yä̧cuo̧ttö̧; ttä̧'cua̧rö̧mä̧ recuonämä ttö̧ji̧ya̧cuo̧tö̧. Ttö̧jä̧ji̧ mo̧ro̧mä̧ ttä̧'cua̧juȩ soppatä 'cuä'opäcua'a Diosrö ttucuotö juiya'attö14Koro ajiya isoppa toepächoppa jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧'i̧nä̧ ka̧'a̧, koromä pi̧jä̧ rȩjȩttö̧ rö̧ä̧nä̧ adicuä'i̧nä̧ ka̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ adiu jȩpä̧tö̧rö̧mä̧ 'cäopöta'anö suronä jȩpä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ 'cuäopa'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩpä̧tö̧tö̧ 'cuäopöta'anö 'cuäopa'a adiu jȩpä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. Ttömä pä'ösä pi̧yȩ'i̧nä̧ ajiya isoppa toepächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧tó. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttömä pä'ösä eseäcuäu ka̧cuä̧tu̧cui̧ jö̧nä̧tä̧, isopäi'önä ttö̧ja̧sa̧mä̧ mo̧ro̧ kä̧hua̧ dȩa̧'a̧ttö̧mä̧ cuä̧nö̧tä̧, autä, eseutä kö̧tó. Ja̧u̧ eseäcuähuämä ji̧nä̧ pi̧jä̧nä̧ ö̧jä̧i̧ cuäopönä aditö ö̧jö̧nä̧tä̧ pä̧chä̧rä̧cua̧'a̧ mo̧ro̧jä̧ dȩa̧'a̧dä̧ttö̧ Dios iyä'ijömä.16Chamiso'quinä huo̧jui̧pö̧ tochomenä huo̧juä̧huä̧ huȩnȩ chu̧huo̧jua̧ pä'ömä juhua'atäcu pi̧jä̧ rȩjȩttö̧ ttaditä'ijö chu̧huo̧jui̧pa̧ pä'ömä, ttä'oca'a mo̧ro̧'i̧nä̧ yodo'i̧nä̧ ttaditä'ijö, 17ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ a̧mö̧cuädinösä̧ Dios aditähuämä o'cajuiyötä, ttö̧ja̧sa̧mä̧ u̧huo̧jui̧pö̧ juiyönä hua̧, mo̧ro̧ kä̧hua̧ dȩa̧'a̧dä̧ttö̧ kä̧nö̧ ttaditömä. Huä̧i̧nä̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ aditö u̧huä̧ju̧ ö̧'o̧cui̧'a̧ päa'anä, po̧cui̧po̧cö̧ jä̧cua̧. Ttö̧ja̧sa̧mä̧ huo̧juä̧huä̧ huȩnȩ ku̧nä̧rö̧sä̧ pähua'anä̧, ja̧u̧mä̧ isopäi'önä̧mä̧ huo̧juo̧cö̧ jä̧cua̧.

Chapter 9

1Cha̧mö̧cuädönämä pi̧yȩ o'cajuiyönä a̧mö̧cuädinö̧sä̧ chu̧huo̧jui̧pa̧ pä'ö ttö̧ja̧ adiu jȩttö̧'i̧nä̧, ttu̧huo̧juö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttaditähuä'i̧nä̧. Ja̧u̧mä̧ o'cajuiyönä̧tä̧ Dios u̧mö̧nä̧tä̧ ka̧'a̧. Ya̧tȩ'i̧nä̧ jȩru̧pa̧, eseäcuähuäcö̧, kö'cähuocöcö̧ ya̧tȩrö̧ rȩbȩhuä̧cuȩmä̧.2O'cajuiyötä yȩnȩtȩtä̧ rȩbȩhuä̧cua̧'a̧. Adiu jȩpä̧tö̧'i̧nä̧ suronä jȩpä̧tö̧'i̧nä̧ ju̧huȩnȩtä̧ tti̧rȩbȩhuä̧cuo̧tö̧, adihuätö'i̧nä̧, surojö jui'ätö'i̧nä̧, surojöcu huihuacuächinä̧tö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧sa̧rö̧ ku iyätö'inä iyocotö'i̧nä̧. Adiu jȩpä̧tö̧ 'corujuottächöta'anö, 'corujuottächäcuotö surojö jȩpä̧tö̧'i̧nä̧. Ya̧tȩ i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ pä'ö jö̧ta'anö 'corujuoächä̧cua̧, ya̧tȩ i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ pähuä jȩa̧ pä'ö yȩ'ȩcua̧i̧'i̧nä̧.3Mo̧ro̧ kä̧hua̧ dȩa̧'a̧ ka̧cuä̧tö̧ jȩttö̧mä̧ o'cajuiyötä surojöra̧'a̧tä̧ rȩbȩhua̧'a̧tó, o'catoi'önä juhua'atä rȩbȩhuä̧tö̧. Ttö̧ja̧ tta̧mi̧so'quimä suronä jȩä̧cuä̧huä̧tä̧ su̧'pȩnö̧ ka̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧tä̧ jȩä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ ji̧nä̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧cuä̧i̧mä̧ ttamiso'quinä ka̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ja̧u̧nu̧ o'ca'amä hua'arera̧'a̧tä̧ 'chä̧tö̧.4Ya̧tȩ o'catoi'önä a̧'cua̧rä̧tu̧cu̧ todeunä kö̧mä̧, tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ku̧nä̧rö̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ ähuiri a̧'cua̧rö̧ttö̧tä̧ adihua'anö ja̧'a̧, mö yähimä 'corujuoächa'anä. 5Isopäi'önä ttö̧ja̧ ji̧nä̧ a̧'cua̧rö̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ 'corujuotächäcuotöjä pä'ömä huo̧juä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ 'corujuo'ächätömä jerupätö. Ttȩmä̧cuȩ ji̧nö̧'i̧nä̧ iyähuocotö ttäcuotö juhua'amä täcö unichi'äcuähuotö jo̧mȩttö̧.6Repecu'inä, cua̧u̧tu̧'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuami sunä to'cuinömä tä'cö mo̧tä̧ 'cuäopö siäcuächinö. Pä'äjita'anömä jȩ'cuä̧ pä'ömä ppa̧cuä̧cho̧'cö̧ jä̧cuä̧ pi̧jä̧nä̧mä̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ täi cumänänä, eseunutä̧ cuiti cu̧cuä̧ pa̧ppȩmä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ahui vino isoya'inä cuämiso'quittö eseunu, Diosmä esunu jȩ'cu̧mä̧ adiunätä̧ topö. 8Cu̧'ca̧tä̧hui̧yu̧'inä teönätä̧ kä̧hui̧ 'cuäopönä ja̧'hua̧ta̧nö̧ cunä'inä a̧dȩja da̧ȩcua̧tä̧.9Cuirecua repecuäcuacumä 'cuäopuönä mo̧ro̧ cua'cuarä̧'i̧tä̧ eseutä kä̧hui̧ ji̧nä̧ cua̧'cua̧ra̧mejobu, pi̧jä̧nä̧ kä̧nö̧ cuaditähuä micuä pä'inä iyinäcua̧ ja̧'a̧. 10Cumunä cuadita pä'ö cu'o̧hui̧ö̧mä̧, aditi ja̧u̧mä̧ cujurucu, cuare rejura'a cui̧cho̧mȩnämä ucumä jahuattömä juiyacua'a adicuä'inä jiäcuähuä'inä huo̧jö̧nä̧ ttu̧ȩpä̧rä̧cuä̧'inä.11Ttömä kä̧hua̧ dȩa̧'a̧ttö̧mä̧ micuäu'anö jö̧ topä'ijösä: Joäcuähuämä o'capäi'önä jopörötämä pätecuächoca'a. Rohuäcuähuä'inä pätecuächoca'a ju̧ru̧huä̧tö̧rö̧tä̧mä̧. Cuäcuähuämä huo̧juä̧rö̧tä̧mä̧ pä̧tȩcuä̧cho̧ca̧'a̧. Järe rö̧ä̧nä̧ ku̧nä̧rä̧cuä̧huä̧mä̧ huo̧juȩcu̧nä̧ kö̧sä̧ pä'örötämä pätecuächoca'a. Pädäcuähuämä topö huo̧juä̧chä̧tö̧rö̧tä̧mä̧ pätecuächoca'a. Ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopo, 'cuäopomenämä o'catoi'önärö̧tä̧ 'cuäopö. 12Ya̧tȩ'i̧nä̧ jȩru̧pa̧ 'corujuoächäcuomemä, pö̧i̧ mayanä huottopomenä ȩ'qui̧pä̧tö̧ hua'are ra̧'a̧tä̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, ko̧ro̧nö̧mä̧ ppi̧yu̧ tä̧tȩcuä̧ ko̧mȩ ttȩ'qui̧pa̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. De'a isotö 'cuarönä, ttö̧ja̧rö̧mä̧ 'cuäopötä cuä̧tä̧dö̧ ku̧na̧'a̧ ttieru'unätä jua'a ma'ä̧tö̧.13Ttö'inä topä'ijösä huo̧juä̧huä̧ kä̧hua̧ i̧dȩa̧'a̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ tochomenämä rö̧ä̧nä̧ jähuä 'cua̧rö̧nä̧ ja̧'a̧. 14Ki̧na̧'a̧ ötahuiyä a̧'u̧cuo̧mȩ juȩnȩmä̧ ttö̧ja̧ a̧u̧cu̧nä̧tä̧ ko̧cui̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ttö̧jo̧cuo̧mȩ ya̧tȩ ru̧hua̧ u̧mu̧häyotö su̧ro̧do̧u̧cu̧ ichö ötahuiyä ttäecuächönä kä̧mä̧di̧nö̧. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, juȩnȩ ötahuiyänä ya̧tȩ huo̧jua̧ ja̧'a̧nä̧ u̧su̧rä̧i̧sa̧ ki̧nö̧, ja̧u̧, o̧huo̧juo̧mȩnä̧ ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ ppädö'anö ji̧na̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a, ja̧u̧ru̧mä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ amucuädocö pinö u̧su̧rä̧ i̧sa̧ jo̧mȩttö̧.16Rijönämä huo̧juä̧chi̧'i̧nö̧sä̧: ttujurutö'inä abonänö adihuö huo̧juä̧huä̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö̧ja̧sä̧ usurä'i̧sä̧ amucuädömä ttöjö'cocö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuocu'inä ttä̧ju̧co̧co̧cu̧.17Ruhuotöttö'inä ja̧'a̧ta̧ra̧a̧ huotöttö'inä pä̧i̧cu̧nä̧ ttöcuocuttö'inä ttö̧ȩpä̧rö̧ ttä̧ju̧cuä̧cu̧ ttö̧ja̧sä̧ ttö̧huȩcuä̧nä̧ adiunä ucuocurömä. 18Curä rohuähuäcuähuättö'inä abora adiu huo̧ju'ä̧cuä̧huä̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ surojö jȩä̧cuä̧huä̧'i̧sä̧mä̧ adiumä surojoepu.

Chapter 10

1Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ na̧nö̧ 'corujuo'ächätömä amȩu̧mä̧ surojuo'epätö huaönä̧tä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta'anö ja̧'a̧tä̧ jȩä̧cuä̧huä̧mä̧ a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ jö̧ja̧'a̧nä̧ huo̧juä̧huä̧ huȩnȩ'i̧nä̧, ucuotäcuähuä'i̧nä̧ surojuoepa pä'ö ja̧'a̧. 2Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ huo̧juä̧huä̧ huȩnȩ ku̧nä̧rö̧mä̧ jueönä̧tä̧ ja̧rȩyu̧ pä'i'ö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö̧ja̧sa̧ huo̧juȩcu̧nä̧ huocömä amiso'quimä ttuóhue ja̧'a̧cu̧tä̧ ja̧rȩyö̧ pä'i'ö. 3Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ huo̧juȩcu̧nä̧ a̧mö̧cuädocömä̧ ji̧mä̧tȩ mä̧nä̧nä̧ i̧'cho̧mȩnä̧, a̧mö̧cuädäjimä̧ a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ ku̧nä̧rö̧, ja̧u̧rö̧mä̧ ttö̧ja̧ o'catoi'önä ka̧cuä̧mö̧ to̧ttä̧cua̧ ja̧u̧mä̧ a̧mö̧cuädäcuähuä jui̧'a̧tó pä'ötä.4Ru̧hua̧ suro a̧mö̧cuädöttötä ucuru to'ija̧'a̧cu̧ jȩö̧ttö̧mä̧, cuaditähuämä käcuädi'ä. A̧mö̧cuädönänö jȩä̧cuä̧huä̧mä̧ tta̧mi̧suru mȩya̧dö̧ i̧cu̧ ja̧'a̧'.5Ka̧hua̧ dȩa̧'a̧ttö̧mä̧ surojö ka̧'a̧ topä'ijösä, jiyete 'cuä̧o̧pö̧ ru̧hua̧ jäyä jȩo̧mȩnä̧: 6Ruhuotö adiunä̧ a̧mö̧cuädocotörö ttö̧ja̧ tturuhuotö jö̧nö̧ ttö̧jö̧nä̧ ku̧nä̧'i̧jä̧tö̧, ttö̧ja̧ jȩttä̧ji̧ isojuo'epätörömä ruhuo kä̧cuä̧huä̧mä̧ tti̧dȩra̧'a̧nä̧ ttö̧jö̧nä̧tä̧ ku̧nä̧'i̧jä̧tö̧. 7Ttömä topä'ijösä a̧mä̧cö̧ aditönä huȩ'ä̧hua̧mä̧ cabayunä u̧hua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧mö̧cuädäji isojuo'epömä rȩjȩnä̧tä̧ cueächa'a a̧mö̧cö̧ aditönä̧ huȩ'ä̧hua̧ 'cua̧rö̧nä̧tä̧.8Ya̧tȩ reju sauttömä jahuäjunä̧tä̧ ma̧ä̧cha̧'a̧nö̧ ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧tȩ ttoecuäbä ki'opö icuttömä, äcätä yö̧ö̧'a̧nö̧ hua̧. 9Ya̧tȩ ido'qui 'ta'umä juo'quitä yö̧o̧po̧'ä̧cha̧'a̧nö̧ hua̧ juhua'atäcu ya̧tȩ dauhuiyä'ca̧rä̧u̧mä̧ ji̧yȩttö̧tä̧ ra̧huä̧pi̧jö̧nä̧ kö̧.10Curä'chu sa̧huȩcuo̧co̧'chu jö̧ttö̧mä̧, ya̧tȩ sa̧huȩpo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧, ttujurucutä 'cuittopa pä'ö jodä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ huo̧juä̧huä̧ huȩnȩmä̧ isojuottepönä̧ ppädö ja̧'a̧. 11Ä̧ca̧rö̧ pahuähuä ttö̧ja̧sa̧ pahuäcua'a ä'canä yö̧'ö̧ttö̧mä̧, pahua pä'ömä juiyäcua'a.12Ya̧tȩ huo̧juä̧huä̧ huȩnȩ ku̧nä̧rö̧ ucuocuomenämä 'cuiocuächö ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ huo̧juä̧huä̧ huȩnȩ ku̧nä̧rö̧cö̧ cuocuttömä a̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧tä̧ kä'äu icu.13Ja̧'a̧tä̧ra̧'a̧ hua̧ kä̧mä̧dö̧ ucuocuomenämä, yapare jö̧tä̧ ucuocunä räopäcu ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ röjinämä ahuaruhuärö suronä pähuätä räopöcu. 14Jä̧'a̧tä̧ra̧'a̧ hua̧mä̧ yabocutä yoähuächönä ucuocu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nö̧ yȩtȩ'i̧nä̧ jȩru̧pa̧ 'cuä̧o̧pä̧cuä̧mä̧. ¿Dijä̧ttö̧ huo̧jua̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'a ichö?15Ja̧'a̧tä̧ra̧'a̧ huotö rö̧ä̧nä̧ adittö 'cuä'ächächätö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧mä̧ yoröisotä jerupächätö ötahuiyä ra̧'a̧ 'chä̧cuä̧huä̧mä̧'i̧nä̧16¡Äyó rejé, ucuhué, ucu cu̧ru̧hua̧ ruhuo hueähuä ieru'uttumä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ru̧hua̧ cui̧tti̧mö̧'i̧nä̧ mä̧ro̧ juoöta'anö pä'cäritä jȩpö̧ eseu ttö̧jö̧ttö̧mä̧! 17¡Adiunätä jä̧cua̧jä̧ ucumä, rȩjȩ, cu̧ru̧hua̧ huo̧juȩcu̧nä̧ hua̧ hueöttömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧ cui̧tti̧mö̧'i̧nä̧ pätecuächometä ttucua pä'ö, 'cuättächi'ö juiyönä tä̧ttä̧mä̧cha̧ pä'ö mä̧cö̧!18Ö̧tä̧rö̧jä̧cu̧ cuojusode cuaditocomenämä maä̧cha̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cua̧mo̧nä̧ cu̧mu̧nä̧ cuadotocomenämä cuojusode'inä era'a. 19Ttö̧ja̧mä̧ ttu̧cua̧ da'ätö ya̧'a̧huä̧rö̧nö̧ ttö̧ja̧ pä'ö, vino isoyamä ppädipa'a tta̧'cua̧rö̧nä̧ ttesehuipa pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pärätämä ppädipa'a recuä rö̧jö̧ tȩma̧ pä'ö.20Ru̧hua̧rö̧mä̧ suronämä päcuä, ji̧'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ cuamucuädönämä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu cu̧jo̧mȩ ko̧cuä̧tö̧ ruhuotörö'inä suronämä päcuä. Ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'u̧ttu̧mä̧ ju'tojunä co̧ä̧rö̧ ppiyuhuä ȩpö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ päcumä; Ujuabä'inä juiya'anö pperecuächö cucuocumä.

Chapter 11

1Cu̧cuä̧ hue'i aje huämotonä, pä'äjita'anö recuo mo̧ro̧ 'cuäopö o'ca'a pä'äjita'anä cu̧'o̧cui̧'ä̧cua̧jä̧. 2Ko̧cuä̧mö̧ topi ji̧mu̧tȩ ta̧'a̧rȩnö̧ jo̧mȩnä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä ji̧mu̧tȩ huäba'acuä jo̧mȩ huotönä, ucumä ji̧nä̧ jȩru̧pa̧jä̧ pi̧jä̧ra̧'a̧ surojö ichäcua'a pä'ömä. 3I̧so̧ppa̧nä̧ ajiyä rö̧nä̧rö̧ttö̧mä̧, pi̧jä̧ rȩjȩnä̧tä̧ iyepö icua'a, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dau kä̧hua̧ ieruhua'acu mäö̧ttö̧mä̧, u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ ma̧ö̧ttö̧'i̧nä̧, ma̧o̧mȩ päte'ö maö̧ttö̧'i̧nä̧, juȩnȩtä̧ pä̧cua̧'a̧.4Ya̧tȩ ku̧nä̧hua̧ ru̧hua̧ kä̧rö̧'cö isoppätä to̧a̧rö̧ttö̧mä̧ u̧ju̧nu̧ juiyö'anö ja̧'a̧. ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧tȩ ajiya isoppätä to̧ä̧rö̧ttö̧'i̧nä̧ u̧huä̧ju̧ toö juiyö'anö ja̧'a̧. 5Kä̧rö̧'copä döome päte'ö ucu cu̧huo̧ju̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧ ihue'quiyumä tta̧'a̧nö̧ pöttächa'a jä̧ttä̧ ttu̧cuä̧ba̧ jacuätömä, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ Dios aditähuämä huo̧juä̧chi̧'o̧co̧tö̧jä̧, dijättö o'cajuiyönä uhuäbe'inömä.6Mo̧ro̧ päia'a cuähuä u̧huä̧ju̧mä̧ ku̧nö̧jä̧; ni̧pä̧cho̧mȩ jubö aditöjä̧ cuadita'anö jome jubö, juhua'a cuähuä rö̧ä̧chä̧cuȩmä̧ cuiruhua'attö, mo̧ro̧ päia'acu ku̧ju̧nä̧ji̧cö̧, ni̧pä̧ro̧mȩcu̧ cu̧ju̧nä̧ji̧cö̧, pi̧yȩcö̧, ji̧yȩcö̧, yoräteu ku̧ju̧nä̧ji̧mä̧ iyäcua'acö̧. 7Isopäi'önä̧tä̧ tȩya̧u̧ topömä esehuätöjä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ti'äriyä kä̧hua̧rö̧ topömä esehua'a. 8Ya̧tȩ recuo mo̧ro̧ ö̧jö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧nä̧tä̧ eseu ö̧jö̧nä̧tä̧ pä'irö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ yo̧u̧ mo̧ro̧ i̧chä̧cuȩ'i̧nä̧ a̧mö̧cuäda pä'iröjó, isopäi'önä rö̧ä̧ö̧ jä̧cuȩ ja̧'a̧. Pi̧yȩ o'cajuiyönämä ajiya isoppa toepächoppa jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ ja̧'a̧.9Esehui, mö̧ä̧ya̧, mö̧ä̧ya̧ ku̧jä̧i̧tä̧, cuamiso'quinä eseu kä̧hui̧ ji̧nä̧ mö̧ä̧ya̧ ku̧ju̧ mo̧ro̧tä̧. Cua̧mö̧cuädomenä eseunä̧ jö̧nä̧tä̧ täi, ji̧yȩtȩ cui'ärenä to'cuomenä adiunä jö̧nä̧tä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Diostä jä̧cuä̧ jȩ'cu̧ o'cajuiyönä jä̧ȩpä̧cua̧mä̧. 10Cuamiso'quinä cuamisurunä ku̧mä̧ ya'ocu icuähui, ji̧yȩtȩ cuidepänä baraunä jö̧ttö̧mä̧ 'cä̧'i̧pä̧chi̧, isopäi'önä mö̧ä̧ya̧ ku̧ju̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cujurumä isoppa jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ jö̧.

Chapter 12

1Mö̧ä̧ya̧ jö̧nä̧ ku̧jä̧i̧tä̧ ucuru uhuäbe'inö̧rö̧mä̧ a̧mö̧cuädi, suronä jö̧ mo̧ro̧ ichäcua'a ä'canä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu ji̧yȩtȩ a̧'ȩnä̧ päcuäcua'a ä'canä̧: "Ja̧u̧mä̧ cheseu juiyönä jä̧cu̧sä̧," 2Pi̧yȩ jȩpi̧ mo̧ro̧ kä̧hua̧'i̧nä̧, yodo kä̧hua̧'i̧nä̧, si̧ri̧'cö̧'i̧nä̧ natti̧'ä̧cua̧'a̧ ä'canä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya ichö o'ca'a ajiya isoppa yo̧o̧ppa ppa̧huä̧chi̧'ä̧cua̧'a̧ ä'canä.3Ja̧u̧mä̧ jä̧cua̧'a̧tó ruhuodenä tta̧'ä̧rä̧tö̧ ttö̧ttä̧u̧ mo̧ro̧ juhua'atäcu juruhuätö'i̧nä̧ ttu'tuhuöcuächö mo̧ro̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nä̧tö̧'i̧nä̧ a̧'u̧cu̧tä̧ huotö trigo tattö mo̧ro̧ juhua'atäcu jitö ventananä to̧pä̧rä̧tö̧mä̧ se'pä jö̧nä̧tä̧ tottäcuotö.4Ja̧u̧ pänämä jä̧cua̧'a̧ mä̧nä̧ apatiyu mi̧ȩcuä̧cho̧mȩnä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ kärö ttaditäcä i̧huȩnȩ 'inä kä̧mä̧dä̧cua̧'a̧, ttö̧ja̧mä̧ ppiyuhuä i̧huȩnȩ ä̧ju̧cu̧mä̧ yettecuiäcuotö, ja̧'hua̧ta̧nö̧ nä̧tö̧ po̧ä̧tö̧ ra̧ttö̧'inä rä̧mi̧pö̧'inä beipächäcua'a.5Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ päi'omenä ttö̧ja̧mä̧ ju'toju'inä yettecuäcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mänättö̧ ro̧huä̧pi̧jö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dau ote a̧mo̧ri̧yä̧ttö̧ u̧huä̧ju̧'i̧nä̧ 'cärächäcua'a, mä̧rä̧cä̧yu̧'i̧nä̧ rö̧ä̧nä̧ dottähuäcuotö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuamucuädönä jȩcu̧'a̧ päcu'inä jäyätä jä̧cua̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ ttö̧ja̧sa̧mö̧ i̧'chä̧cua̧ 'cuäopönä ojusode jä̧cuo̧mȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ba̧ra̧huä̧u̧mä̧ mä̧ni̧yä̧nä̧ tti̧mȩyȩhuä̧cuo̧tö̧.6Amucuädi ucuru aditinörö̧ pärätä isappä 'toi'äcua'a ä'canätä̧ ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttöämä i̧so̧'ta̧ ja̧'tu̧huo̧'ta̧ kä̧dö̧ icuähuäcua'a ä'canä, 'cä̧nä̧ri̧yu̧ aje pö̧o̧mȩttö̧ diähuäcua'a ä'canä, reju ä'cattö kärähuäcä ö̧jä̧pö̧ isä'ca pparächi'äcua'a ä'canä, 7redä'ca i̧sa̧ppä̧ rȩjȩ ra̧'a̧ ichinomecu̧ ppa̧huä̧chä̧cua̧'a̧ ä'canä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios a̧'cua̧ru̧hua̧ iyinö ö̧ja̧'a̧cu̧ ppä̧huä̧cho̧mȩ jubu.8"Isoppa rȩjȩ tö'cönä ro̧ppamä," pä'ö huo̧juȩcuä̧ i̧sa̧, "O'cajuiyönä beometä rö̧nä̧rö̧ yabocumä dä'ähuächö." 9Juo̧juȩcuä̧ i̧sa̧mä̧ huo̧jua̧ ji̧na̧'a̧ ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧rö̧ huo̧juȩti̧nö̧ topö ttu̧huo̧jui̧ya̧rö̧ pä'ö. Ja̧u̧mä̧ huo̧jui̧pi̧nö̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'nö̧ ttucuocua pä'ö huo̧juȩti̧nö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ jue'epö aditinä jä̧cuä̧ ttucuocu.10Huo̧juȩcuä̧ i̧sa̧mä̧ usinö iso jö̧nä̧ pättötä i̧huȩyu̧ta̧ pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jueönä jö̧tä̧. 11Huo̧juä̧tö̧ ttucuäcumä so̧ö̧ a̧ri̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧. Jutujui a̧ri̧ täcunä doächi'a'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ huo̧juȩcuä̧ isotö ji̧yȩtȩ pähuä ttucuocumä, ja̧hua̧nö̧ huo̧juä̧huä̧mä̧ ya̧tȩ oicuä i̧sa̧ u̧huo̧juȩtö̧ ja̧'a̧.12Chi̧tti̧, amucuädi yabonänö: cuyäru o'tä rö̧ä̧nä̧ cuaditä, ja̧u̧mä̧ beipocö ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ cu̧huo̧jui̧'ö̧ttö̧mä̧ cuidepä'inä 'cuä̧chi̧'ä̧cua̧jä̧.13Ttucuocuäji röjinä o'cajuiyönä ttä̧ju̧cuä̧ji̧ o'ca'amä, Diosrö yecuecua pä'ötä ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueö huȩnȩ'i̧nä̧ adiu jȩpö̧ ku̧ju̧nö̧ttö̧mä̧, isopäi'önä pi̧yȩ ja̧'a̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧ jȩtta̧ pä'ö jö̧mä̧. 14Diosmä o'cajuiyönä ro̧ȩcuä̧ra̧'a̧tä̧ i'cächä̧cua̧, yoräteönä daju ku̧nä̧huä̧cu̧tä̧, adiu ja̧ pä'ö'i̧nä̧, surojö ja̧ pä'ö'i̧nä̧.

Isaiah

Chapter 2

1Ppi̧yȩ ja̧'a̧ Amuz i̧tti̧ Isaíasrö i̧jȩcuä̧chi̧nö̧mä̧ Judas ttö̧ja̧ ttötö'cö'inä, Jerusalén ötahuiyä ötö'cö'inä. 2Röji mo̧ro̧ päi'omenä, Tu̧ru̧hua̧ ojusodenä koro de'attö'inä abonä̧nö̧ rö̧ä̧cua̧'a̧; o'ca toi'önä tti̧rȩji̧yä̧ pö̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ tti̧'chä̧cuo̧tö̧ ja̧u̧ru̧tä̧.3Recuätö ttötahuiyä jö̧ odunättö̧ ichö pättäcuotö: "Ti̧'chä̧tu̧cua̧ Tu̧rhua̧ ö̧jo̧mȩ, Jacob Ö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ojusodenä, ja̧u̧tä̧ u̧huo̧juȩta̧tö̧ pä'ö juhuämä mänänä ti̧'chö̧nä̧. Siónttömä räopäcua'a hueähuä huȩnȩ Jerusalénttömä Dios i̧huȩnȩtä̧.4Ja̧u̧tä̧ pä'ö i̧cuä̧cua̧ recuätö ttii̧rȩji̧yä̧ pö̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧. Curodiyä ji̧nö̧mä̧ pärohuächäcua'a rȩjȩ 'cuȩ'cuä̧cänätä, juhua'a jö̧ ta'anö dacuodiyämä 'cuiähuobönätä. Juhua'a yabocumä tti̧rȩji̧yä̧ pönä ka̧cu̧ä̧tu̧cu̧mä̧ curämä juiyäcua'a, curä tturuhuähua pä'ö huo̧juȩtä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ juiyäcua'a.5¡Ichätucui, Jacob ahuaruhuä, ti̧'chä̧tu̧cua̧ Tu̧ru̧hua̧ i̧tȩa̧u̧nä̧. 6Ucumä icuinöjä̧ cutahuiyä ttö̧ja̧rö̧. Jacob ahuaruhuärö, jahuätömä kä̧hua̧ räopa'acuttö ichätö pȩttö̧tä̧ rö̧ä̧nä̧ pȩpä̧'chä̧tö̧, filisteos ttö̧ja̧ ttumäri'ätä, juhua'a jö̧ ta'anö korojttö̧ ichäcuähuotocu jȩttä̧cuä̧ pä'äu ku̧nä̧tö̧.7Cui̧rȩjä̧ttö̧ pärätä'inä, oro'inä, rö̧ä̧nä̧ suädi'önä ku̧nä̧rö̧jä̧. Cuiäre rö̧ä̧nä̧ micuäu juäimä beipächoca'a. Juhua'a jö̧ ta'anö Cui̧rȩjä̧ttö̧mä̧ suädi'önä ku̧nä̧rö̧jä̧ cuä̧ji̧mö̧ cahuayuturu̧, juhua'a jö̧ ta'anö cuiäre caruquiyä'inä rö̧ä̧nä̧ pa̧ja̧cuä̧ juiyönä ka̧'a̧. 8Cui̧rȩjä̧ttö̧mä̧ suädi'önä ku̧nä̧rö̧jä̧ tätähuä o'catä. Ttö̧ja̧mä̧ ttömönä adicuätä ucuotö jȩpä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ ta'anö jitötä ttödo'chiyänä adicuätä.9Ttö̧ja̧mä̧ tti̧huȩ'qui̧yö pä̧mä̧dö̧ ja̧rȩyu̧ pä'i'ö ucuotö pätta'anä pä'äjita'anömä ttä̧rä̧mi̧'i̧yä̧cuo̧tö̧. 10Täi cudajahuächa inähuiyä 'quȩtȩ rȩba̧ jacuä. Dios ö̧jo̧mȩttö̧ i̧tȩa̧u̧ uruhuottö. 11Ttö̧ja̧ i̧sa̧ amöcuädömä jȩpö̧ icuäu juiya päi'äcua̧, Ja̧u̧tä̧ ucuo tȩa̧u̧mä̧ hui̧'ä̧dö̧ icuähuiyäcua'a, ya̧tȩtä̧ Diostä jä̧cua̧'a̧ ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ ucuo i̧sa̧mä̧.12Tu̧ru̧hua̧ korottö'inä abonänö ju̧ru̧hua̧mä̧ ya'ute mo̧ro̧ jȩpö̧ ku̧ni̧nö̧, jitä ttamönä ucuo te'ähuätörö ro̧ȩpo̧ä̧cuä̧ mo̧ro̧. 13Juhua'a jö̧ ta'anö o'ca juiyönä Cedro dauhuiyä Libano rȩjȩnä̧ ka̧cu̧ ju'toju jähuä'inä, juhua'a jö̧ ta'anö basán rȩjȩnä̧ ka̧cu̧'i̧nä̧.14Juhua'a jö̧ ta'anö möä'quiyu ju'toju jähuä'inä möä'quiyu rȩjȩ jähuä'inä, 15o'ca juiyunä ju'to 'cha'achi'ipö toäcuähuäcä'inä huämenä, ju'toju ttoecuä'ca'inä. 16O'ca juiyunä Tarsis ttö̧ja̧ ttuhue'quiyu'inä o'ca juiyunä adihuäjuäi tuhuecuä'inä.17Ttö̧ja̧ i̧sa̧ ucuo teäumä toe'ächiyäcua̧, ttö̧ja̧ pättä'chumä jȩpö̧ icuiyäcuotö, ya̧tȩ Diostä o'ca toi'önä ttuhuämenä hueähuä ru̧hua̧mä̧. 18TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuo tettähuäjimä ki̧'i̧pö̧ juiyunä jȩpö̧ i̧cuä̧cua̧. 19Tu'ipächö dajahuächätucui idoriyä jacuä, rȩjȩ ahuiyä jö̧ odunä Tu̧ru̧hua̧ i̧tȩa̧u̧ ujuruttömä. Ja̧u̧ huea pä'ö ä̧rä̧mi̧'o̧mȩnä̧ rȩjȩmä̧ ttö̧ȩpä̧cua̧'a̧.20Ja̧u̧ mo̧ro̧ päi'omenä ttö̧ja̧mä̧ jitötä ttä̧ä̧nä̧huä̧ ucuotö jȩtta̧ pä'ö ttaditinö jinömä do'opö tticuäcuotö orottö'inä pärätättö'inä tätö ttaditinö jinömä. 21Jahuätömä inähuiyä de'a dauhuiyänä dodettächäcuotö, Dios i̧tȩu̧ttö̧'i̧nä̧, uruhuottö'inä ttudajuächa pä'ö. Juhua'amä Dios pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ ro̧ȩpa̧ pä'ö ö̧jä̧mä̧dö̧ pä̧nä̧. 22Pi̧jä̧ ttö̧ja̧rö̧mä̧ cua̧'cua̧ cu̧huȩrä̧tu̧cuó ¡Cua̧'cua̧rö̧tö̧cu̧mä̧ juiyo bea'a!

Chapter 3

1Topii, recuätö curä ruhuä ttu̧ru̧hua̧rö̧ täcö 'choipa pä'ötä ja̧'a̧tó Jerusalén'inä, Judá'inä ttu̧cuȩ aditö iyopä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ o'catoi'önä pan (i̧ri̧si̧) iyopärätörö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya ttahua pä'ö iyopärätörö'inä. 2Ja̧u̧ ubo ju̧ru̧hua̧, ja̧u̧ curä rohuähuäcuähuä ttö̧ja̧sa̧, jau ötahuiya ttö̧ja̧rö̧ ä'canä oicuä i̧sa̧ huȩnȩtö̧ ttö̧ji̧pa̧ pä'ö ttejächi'önä ppä̧dä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧'i̧nä̧, ja̧u̧ Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧sa̧'i̧nä̧ ja̧u̧ ä'canä 'cuäopäcue jiähuäräcua̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧u̧ bö̧o̧sa̧'i̧nä̧; 3Ja̧u̧ ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ cincuentanö jo̧mȩnä̧ huotö ttu̧ru̧hua̧ ja̧'a̧, ja̧u̧ ubo ttö̧ja̧ ttucuotäcu'inä, huȩnȩ jo̧mȩnä̧ 'quȩcuä̧ i̧sa̧'i̧nä̧, korojuei tä̧tä̧rö̧ adicuä i̧sa̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ra̧'a̧nö̧ märi'inä.4Ttömä päcuotö muäyotö ä'canä oicuä ttö̧ja̧ pä'ö chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suro muäyotötä huettäcuotö jahuätörömä. 5Ttö̧ja̧ o'catoi'önä ttabo iyotötä ttäcuotö, ja̧u̧ ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ korotö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttipeyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧; ja̧u̧ i̧tti̧ pä̧i̧cu̧nä̧ ra̧huä̧rö̧ yepe'acua̧ bö̧o̧sa̧rö̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suro i̧sa̧ micuähuocömä ucuotäcuähua̧rö̧ ucuttu'inä abonänö hua̧sä̧ pä̧cua̧ ja̧u̧rö̧.6Ya̧tȩ ubomä̧ 'chuä̧dä̧cua̧ ubuorö ja̧u̧ ojusodenä kö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ pä̧cua̧: "Ucumä ju̧nä̧rö̧jä̧ juäocuäcuähuätä; ucu ujutu tu̧ru̧hua̧ päi'önä ku̧ja̧ pä'ätöjä̧ ruhuo huecuatö pä'ö, ja̧'hua̧t'a̧nö̧ ucu cumöpi̧yä̧ttö̧ surojupcuepomenätä ma̧'ä̧chä̧cua̧'a̧nö̧. 7Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧tä̧ ja̧u̧mä̧ huopö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧cua̧: Ttömä recuä rö̧jö̧ iyä i̧sa̧ päi'önämä chö̧ji̧yä̧cua̧sä̧; Ttömä jui̧'a̧sä̧ ire o̧si̧'i̧nä̧, i̧sä̧ti̧yu̧ pö̧jä̧ti̧yö̧'i̧nä̧. Ucumä jahuätö ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ hueähuä i̧sa̧jö̧nä̧mä̧ cu̧ji̧ni̧yä̧cua̧jä̧ ttörömä.8A̧a̧ isopäi'önä jȩ'cua̧ttö̧jä̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ chö̧jö̧nä̧ päi'önä. Jerusalén'inä pparächi'ö ma̧ä̧chä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Judá'inä ma̧ä̧chi̧na̧'a̧, dä̧bö̧ pä'öjä̧ttö̧ ti̧hhuȩnȩ tucuocu'inä jȩttö̧'i̧nä̧, Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ öjö'cocö jȩta̧'a̧ttö̧, öadihuä ö̧jö̧'i̧nä̧ totta'anä Tu̧ru̧hua̧ i'äre tuä'cua päi'önä jȩtta̧'a̧ttö̧. 9Jahuätö suronä jȩttä̧ji̧mä̧ jeruhuoca'a tti'änä i̧jȩpö̧nä̧ jiähua'a: ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö surojö jȩttä̧ji̧mä̧ jiähuä̧ra̧'a̧ Sodomattö̧ ji̧nö̧a̧'a̧nö̧; jahuätömä daju tticua pä'ömä jjuiya'a ¡Ayoo jahuätuhue! Ttumönätä surojö i'cächäcuähuäjä̧tó jitötätä.10Ji'ähui ttö̧ja̧ surojö juiyönä kä̧tö̧rö̧mä̧ adiutä 'chä̧cua̧'a̧ pä'a, a̧a̧ jahuätö ja̧'a̧ ttaditähuä u̧huä̧ju̧ttö̧ ttucuäcuotömä. 11¡Jacoo suronä jȩpö̧hue! suronätä 'chä̧'cua̧ chutä amönä aditäjimä micuä päi'önä ä̧tȩcua̧ päi'önätä jjä̧cua̧'a̧ ja̧u̧ru̧mä̧. 12Chu̧ju̧nä̧rä̧u̧ chumöhuäyotö, cuabo iyotömä ppo̧'ä̧tö̧tä̧ pätti'äcuotö; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nä̧tö̧tä̧ huettäcuotö jahuätömä. Ttö chahuaruhuä, jitö mänä suräjämänä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mä̧nä̧ cui̧'chä̧tu̧cua̧ pä'ö cuamöcuädinämä'inä jerutö tticuäcuotö.13Ja̧u̧ Tu̧ru̧hua̧ tö̧ä̧nphua̧tä̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧ kö̧ ö̧jä̧pö̧nä̧ isappänä cuäa pä'ö, umöhuäyotörö ja̧u̧mä̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧ kä̧mä̧dö̧ ö̧jä̧pö̧nä̧ yo̧ä̧huä̧i̧nä̧ jȩtti̧nö̧ jiähua pä'ö ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧. 14Ja̧u̧ Tu̧ru̧hua̧mä̧ i̧chä̧cua̧ buäcuächinä̧tö̧rö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ ro̧ȩcuä̧ i̧sa̧ päi'önä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mö̧huä̧yo̧tö̧rö̧ ä̧'ca̧nä̧ oicuä isotörö ucutumä surojuo'epö be'ecuächinätö̧jä̧ juätta uva pätta; usurä isotörö nä̧u̧cuä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧mä̧ cuojusodenä ka̧cuä̧tö̧. 15¿Dä̧bö̧ kä̧dö̧ i̧nȩpä̧'chö̧ cuicuätucua'attö̧ ucutumä ttö cuahuaruhuärö tti'ä nori'chönu jȩttö̧nä̧ usurä isotörömä? Pi̧yȩ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ ji'äu päinömä curä ruhuä ttu̧ru̧hua̧.16Ja̧u̧ Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ pä'inö Sión i̧tti̧mö̧ nä̧tö̧mä̧ tta̧mö̧nä̧ repeäcuähuätä huotö, tti'cho̧mȩnä̧mä̧ ichätö ttupiyä sanebänötä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti'ärenä nori'chunutä jȩpö̧ kö'cähuä jȩpä̧'chä̧tö̧ rererö rähua rosurosunö tö'ätö ttö̧jä̧pi̧yä̧nä̧ tottatö pä'ö. 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ja̧u̧ Tu̧ru̧hua̧mä̧ huare huasi i'qui oyanä 'cärächu märichei Sión i̧tti̧mö̧ nä̧tö̧ ttö̧jä̧pi̧yä̧nä̧ i'quihuäcuotö pä'inö Ja̧u̧ Tu̧ru̧hua̧mä̧ ttuhuo'che saunä sahueba päi'önä jȩä̧cua̧.18Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧mä̧ ja̧u̧ Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ 'choipäcua̧ rö̧ä̧nä̧ micuäu ttutturuhuä'canä ttö̧nä̧huä̧'i̧jö̧, ttunä a̧'cua̧cu̧nä̧ ttu̧huȩnä̧huä̧'i̧jö̧ pöttähuä obä, yodo kä̧hua̧ pä'ö tȩo̧bu̧ jö̧nä̧ räopa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧ juäi'inä. 19Ttä̧ja̧nä̧ a̧'cua̧cu̧nä̧ rö̧jö̧ o̧sa̧'i̧nä̧, ttu̧mö̧ca̧ca̧nä̧ rö̧nä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttunä tȩä̧ta̧ huȩnä̧rä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧; 20Tti'ä 'ca̧huä̧cuä̧huä̧ o̧ta̧'i̧nä̧ cuoräu o̧sa̧'i̧nä̧ ttu̧jä̧pö̧ ttutturuhuä'canä ru̧nä̧huä̧'i̧nä̧, ttu̧cuä̧ba̧ 'quiyönä ti̧ä̧dä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧mȩhuoya ȩjö̧ o̧ca̧'i̧nä̧, pparata emähuä märä'inä2123Ja̧u̧mä̧ ttödo'che o̧bö̧'i̧nä̧ 'cho̧i̧pä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧ji̧yu̧nä̧ a̧'cua̧cua̧ pä'ö ru̧nä̧rä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧. 22Pä'cärinä jȩpö̧ ö'cäu 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ o̧ta̧'i̧nä̧ ttunä huȩnä̧cuä̧huä̧ o̧ta̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ tto̧dä̧ru̧huabiyä ttu̧mö̧nä̧ 'chuä̧rä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧.24A̧dö̧nä̧ amehuä'inö jueimä huautä huase jä̧cua̧'a̧; ttäcä isäya rä̧'i̧nö̧ jueimä suröjuäi isappätä rä̧cua̧'a̧, ttunä a̧'cua̧cu̧nä̧ 'cuittähuä'inöjueimä cahuäränö jä̧cua̧'a̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pö̧jä̧ta̧ pä'cärinä 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ta̧ jä̧ji̧ jueimä hua'are pä̧nä̧ 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ta̧ i̧di̧cuä̧ta̧ jä̧cua̧'a̧; tta̧'cua̧cuä̧'i̧nö̧ jueimä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ocuränä cuottäppä̧ räopä'inö'anötä jä̧cua̧'a̧. 25Ucu cumöhuäyotomä curä'chunä 'cui'cuipö icuähuäcuotö 'corujuottächönä päi'önä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cumöhuäyotö curä rohuäu juruhuätömä tturohuähuäcuotö. 26Jerusalén äpate bäreö a̧'cua̧ tta̧huȩcuä̧cua̧'a̧ jiröjirönö ajuäcuähuä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jä̧cua̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ katä kä̧cua̧'a̧ rȩjȩtä̧ pȩjä̧cua̧'a̧.

Chapter 4

1Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧mä̧ nä̧tö̧ koromö̧ttö̧ ta̧ju̧nu̧ huotömä ya̧tȩ uborö 'chu'ädi'ipö pättäcuotö: Ujututtu cuäcuähuämä ujutumä tucuäcuotöjä̧, ujututtu ihueye 'ca̧tä̧cuä̧huä̧mä̧ ujutumä tö̧'ca̧tä̧huä̧cuo̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ topitö cui̧mi̧ tȩma̧'a̧nä̧ dä'ä juiyönä pätopärönä jä̧'i̧jö̧tä̧ jȩpö̧ icuitö. 2Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧mä̧ tu̧ru̧hua̧ttö̧ ä̧na̧juä̧ päi'önä pöttächipömä juiyo adihuäcua'a ujuru jähuä ja̧'a̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ rȩjȩttö̧ u̧huä̧ju̧ päi'önä jö̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päi'önä ucuotäcuähuä jäcua̧'a̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Siónnä kö̧rö̧'i̧nä̧ juhua'a jö̧ ta'anö jerusalénnä kö̧rö̧'i̧nä̧ pättäcuotö surojö jui'ätö pä'ö, o'catoi'önä ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ huȩyu̧tu̧ ku̧nä̧huä̧cua̧'a̧ Jerusalénnätä ka̧cuä̧tö̧ pä'ö. 4Pi̧yȩmä̧ 'cuäopäcua'a ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ Siónttö̧ i̧tti̧mö̧ nä̧tö̧ surojö ttu̧ju̧nä̧rö̧ Tu̧ru̧hua̧tä̧ töcö icu pänä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalén kä'cottö kä̧mä̧dö̧ ttucuojänä surojö 'cucuächi'inö töcö icuomenä, A̧'cua̧ru̧hua̧ ro̧ȩcuä̧ i̧sa̧nä̧ juhua'a jö̧ ta'anö A̧'cua̧ru̧hua̧ ocurä i̧sa̧ du̧'a̧nä̧.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Siónttö de'ahuiyä o'cajuiyönä huämenä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ca̧ca̧cui̧pö̧ huȩnȩ ucuocuäcuähuome huämenä'inä, Tu̧ru̧hua̧mä̧ uhuäbe'äcua̧ mo̧ro̧mä̧ isoppa idicuoppa ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yodó tejäda pä'ömä ocurä cuo'ö kä̧dȩpa̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧; pi̧yȩ o'cajuiyönä huämenämä Tu̧ru̧hua̧ öadihuätä isärutä kä̧cua̧'a̧. 6Tta̧huä̧ra̧ pä'ö'inä ppäda pä'ö'inä jö̧mä̧ mo̧ro̧ du'omenä ppäda päömä ttinö jö̧nä̧ jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tta̧huä̧rä̧cua̧'a̧ ajiya ichomenä'inä, ra̧huȩnö̧ 'cuäopomenä'inä.

Chapter 5

1Jitämä ra̧dä̧cua̧sä̧ rö̧ä̧nä̧ redepäcuru, chutä i'ätta uva pättanä huä̧nȩtȩ Ttö ro̧dȩpä̧cu̧mä̧ möä'ca kada'ca rȩjȩ ppuruhuome, jittate uva pättamä rö̧tä̧ri̧nö̧. 2Ja̧u̧mä̧ rȩjȩ cuä'epö inä o'qui'inä emö icu. Adihuäjuäi uvattö ku̧ni̧nö̧ ö'ätta kä'co päte'ö ju'tju sa'u ärädö ku̧ni̧nö̧ to̧ö̧rä̧cua'a pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ uva ocha ppi̧ȩcuäcä'inä aditinö, ja̧u̧nu̧ o'comenä uva sa̧dö̧ huȩji̧ya̧rö̧ pä'ö tta̧'ä̧ri̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ uva reötä huȩji̧nä̧yä̧cu̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä ucutä Israel ttö̧ja̧mä̧ Judáttö umätö̧'i̧nä̧ ttö chötö'cö'inä chi'ätta ötö'cö'inä ucutä ja̧'a̧ pä'ätucuittö. 4¿chi'ätta uva pättanämä däje jȩchö̧'a̧nö̧ jö̧ ka̧'a̧nä̧ jȩchö̧ juiyönä jä̧cu̧sä̧ttö̧ ttömä?

¿cuäcuähuänä sa̧dö̧ cha̧mu̧cuä̧ra̧'a̧nä̧ cuä̧cuä̧huä̧nä̧ rȩö̧tä̧ räopa'attö?

5Jitämä ttötä chi'ättanä jȩcha̧mä̧ päda'anä, ä'canä jȩchä̧ji̧mä̧ pperetö chicuäcua̧sä̧ ju'toju isäcä'inä kä'ö chicuäcua̧sä̧, de'a isotörö 'cuȩ'cu̧ tticuäcuotö 6huä̧i̧nä̧tä̧ toe'ächa'anä to̧chä̧cua̧sä̧ 'cui'ö'inä 'cuidö jui̧yä̧cua̧sä̧ aditö'inä chu̧ju̧ni̧yä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ isä'cua so̧ä̧'cua̧ bahuäcua'a. Ttömä ajiya isoippara̧'a̧ttö̧'i̧nä̧ ajiya ichö juiyönä huȩdä̧cua̧sä̧ jahuättanä.7Mo̧ro̧ji̧yä̧ttö̧ su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ Dios i'ättiyö jö̧nä̧ huotömä Israel ttö̧ja̧ ja̧'a̧ Judá umötö̧mä̧ i'ätta adihuätta jö̧nä̧ huotö isopäi'önä adihuä u̧huä̧ju̧ huȩja̧'a̧nä̧ tta̧'a̧ri̧nö̧, ja̧'a̧nä̧ suronätä̧ cuä'äu icu jȩpi̧nä̧tö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩtto̧mȩnä̧ pä̧i̧cu̧nä̧ ppa̧ttä̧da̧ttö̧ pä'ö huotta'a rämipina'a.8¡Jati jitöhue ttoju odehuiyä isarijä'inä 'cho'ipä'chätöhue ji̧yȩtä̧'i̧nä̧ ki̧'i̧pä̧'chö̧ juiyönätä̧ cui̧rȩjä̧nä̧tä̧ cu̧ji̧pä̧'chä̧tu̧cu̧nä̧ jȩpä̧tu̧hue! 9Mo̧ro̧ji̧yä̧ttö̧ su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ päinö̧cu̧sä̧: rö̧ä̧nä̧ odehuiyämä icuicuä odetä kä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ odehuiyä bäreu'inä ttö̧ja̧ toötä kä̧cua̧'a̧. 10Pa̧ja̧cuä̧nö̧ hectarea jättamä 21 litro uva isoya 'inä räopö juiyäcua'a, to̧mö̧rȩ to̧mu̧rȩ jähuä.11------ku̧nä̧huä̧ o̧bi̧ ka̧'a̧nä̧ jicä----o̧bi̧ jo̧mȩtä̧ kä̧cua̧'a̧. 12¡Ja̧ti̧ yo̧a̧'a̧nä̧ porächätuhue juruhuoya ttȩma̧ pä'ö jahuätömä yodo juoächome jubö ahuähuä ju̧ru̧cha'anä -- tta̧'a̧rä̧tö̧!

Chapter 7

1Acaz Jotan i̧tti̧ ru̧hua̧ ö̧ji̧nä̧ mo̧ro̧ Judanä, Jotam Uzia i̧tti̧ Judá ru̧hua̧ ji̧na̧'a̧, Rezin Aram ru̧hua̧ ki̧nö̧ Peka remalias i̧tti̧ Israelnä 'chi̧nä̧tö̧ Jerusalénra̧'a̧ rohuähuö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jȩpo̧co̧tö̧ pinätö̧. 2David ojudera̧'a̧ ji'ähuinätö̧ Aram'inä Efreín sotö'inä ttä̧ju̧cuo̧mȩnä̧ ttamiso'quinä'inä tti̧ä̧hui̧nä̧u̧ umöhuäyotö'inä tti̧'ä̧hui̧nä̧tö̧ dauhuiyä isoppa du'omenä tti̧ä̧hua̧'a̧'i̧nä̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios pä'inö: Isaíasrö täi cui̧tti̧mö̧cu̧ Sear Jazub ru̧hua̧ Acazrö to'cu'a ajesotta huäna beipome päjure tticuähuome. 4Pä'inö ttoecuänä kä̧hui̧ cua̧'cua̧ tta̧cuȩcuä̧, pitömä ra̧huä̧rä̧tö̧ Rezim, Aram, Peka, Remalías i̧tti̧'i̧nä̧.5Ji'ähuirö Aram, Efraín, Remalías i̧tti̧'i̧nä̧, pitömä suronä jȩtta̧ pä'ö jä̧u̧mä̧ pä'ätö, 6Juda ötahuiyä dottächi'a ttömä yettecui'äcuotö, do'ächi'äjätömä ka̧ra̧ ru̧hua̧rö̧ ttö̧ju̧nä̧cuo̧tö̧jä̧ Tabeel i̧tti̧rö̧.7Dios pä'ö ja̧'hua̧nö̧mä̧ 'cuäopö jiyäcua'a, 8Aram ja̧'a̧ umä Damasco ja̧'a̧, Damasco Umä Rezin ja̧'a̧ sesenta y cinco a̧'ȩ jä̧cuȩ Efraín sotömä totte'ächäcuotö. 9Efraín umä Samaria ja̧'a̧, Samaria umä Remalias ja̧'a̧ ucumä 'quiyönä kä̧hui̧ cua̧'cua̧ huȩnä̧rö̧ cu̧jä̧cua̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧ 'quiyönä ko̧cö̧jä̧.10Ö̧ä̧hua̧ Dios pä'pjita'anö ucuocuinö ru̧hua̧ Acazrö. 11Jä'epi Cu̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö uhuähuocö juäi'inä pi̧jä̧ rȩjȩ dea'a ahuä'inä mo̧ro̧jä̧ jähuä'inä. 12Ru̧hua̧ Acaz pä'inö Ttömä jä'epocösä Chö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrömä kä̧mä̧dö̧'i̧nä̧ topocösä.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inö Isa'iasrö ä̧ju̧cui̧ David ojusode isotömä, ¿Umä̧tö̧'i̧nä̧ pä'ätucui, Cuänä̧hua̧ Diosrö'inä pä'ätucui? 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Diostä pä̧cua̧mä̧, jajute isaju uborö jerupaju, muchaju päji'äcuaju, kuhuäbecuäcuaju ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ EMANUEL Diosmä ujutucu kö̧. 15U̧cuȩmä̧ a̧dȩ mantequilla sa̧dö̧ juäi uhuo̧juä̧chi'iome jubö surojömä̧ ya'acu adihuä juäitä ȩma̧ pä'ö.16Pide ji̧'qui̧cha̧hua̧mä̧ ä'canä u̧huo̧jui̧'o̧mȩnä̧ suroju adiu juäitä ȩmö̧ jȩä̧cua̧, Rȩjȩ ta̧ju̧ ruhuotörö ucumä ucuoti to̧ä̧jä̧tä̧ ki̧o̧'ä̧cua̧'a̧. 17Chö̧ä̧nä̧hua̧ ro̧ȩpä̧cua̧ ucuturu o'catoi'önä cuä'o isotörö'inä Efraín 'cä̧'i̧chi̧nö̧ juda ja̧u̧mä̧ i'cächäcua̧ Asiriaru̧hua̧rö̧.18TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosrö jua̧pö̧ na̧nö̧rö̧'i̧nä̧ attopö Egipto maya̧'chä̧'i̧nä̧ huopö. 19Jahuätömä o'catoi'önä ttichäcuotö redä'ca ajehuiyänä, inähuiyänä idoriyänä ttaditäcuotö so̧ä̧'cua o'cajuiyönä mȩji̧yä̧'i̧nä̧.20Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios navaja so̧o̧dänä quirö i̧cuä̧cua̧, Eufrate ajettö i'cächäcuähuäcua'a Asiria ja̧'a̧ Umä uhuo'che'inä, öjohuiyä'inä 'to'opö i̧cuä̧cua̧ i'ä i̧'sa̧'chȩ'i̧nä̧. 22JI̧yȩnö̧ mo̧ro̧ ya̧tȩ ubo u̧ju̧nä̧rä̧cua̧ pä̧cä̧yu̧rö̧ ovejarö ta̧ju̧rö̧. 21Päcäyä ovejastö̧ ttatateja leche rö̧ä̧nä̧ ka̧'a̧ttö̧ jahuätö ttiya'attö ja̧u̧mä̧ u̧cuä̧cua̧ queso isähua i'cächu iyö rȩjȩnä̧ kä̧tö̧mä̧ ttucuäcuotö queso isähua.23Jiyenö moro adihuome milnö jomenä micuähuinome jitämä so̧ö̧tä̧ rädocätä ja̧'a̧. 24U̧mä̧tö̧ ttichäcuotö 'po'obönä 'po'i ȩmö̧ rȩjȩmä̧ de'atä juoächina'a resabä. 25Jahuätömä otomenä ttö̧jä̧cuo̧tö̧ mi̧cattö pättiyu resabä ye'ecu rädocä ovejatö̧ pä̧cä̧yu̧ ttucuome ja̧'a̧.

Ezekiel

Chapter 1

1A̧'ȩmä̧ 30nä, kä̧hua̧tä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ päi'omenä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧mö̧tȩ mo̧ro̧nä̧, cärenä pȩjä̧tu̧cu̧ ttö̧'cä̧tȩ Quebar aje jäyoto tö'cönänö̧ chö̧jo̧mȩnä̧ 'cuäopina̧'a̧. Mo̧ro̧jä̧ bahuecuächa'attö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧jȩpö̧ topinösä̧. 2Ja̧u̧ kä̧hua̧ttö̧ ji̧mö̧tȩ mo̧ro̧ päi'ö pänä̧mä̧ ru̧hua̧ Joaquínrö idepiyuttu rä'epö tticuina'attömä cinco a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ päia'a 3TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Buzi i̧tti̧ sacerdote Ezequielrö ucuicuinö, caldeos pä̧ttä̧u̧ tti̧rȩjä̧ttö̧, Quebar ajettrömä tö'cönä̧nö̧ttö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ujurunätä̧ ki̧nö̧ juȩnȩmä̧.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttömä topinösä̧, ja̧'hua̧nö̧ tochomenä cä̧ru̧'coppa pä̧i̧cu̧nä̧ kärähuoppamä chu̧huo̧hua̧'a̧cu̧nä̧ttö̧ ichina'a; ajiya isoppamä ocuräcu, juoppatä jacuättö cu'upä rohuinö ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ juoppa jacuättö o'cajuiyöttä kä̧dȩpi̧na̧'a̧, juhuoppa ajiya isoppa jacuä cuou ocurämä säruhuö kä̧dȩpö̧nä̧ ji̧na̧'a̧. 5Juhuoppa kä'comä isotö tta'cuarö kö̧nä̧rä̧tö̧ 'cua̧ro̧ttö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧. Pitömä pa̧'a̧nö̧ huinätö̧: Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ 'cua̧rö̧nä̧ huinätö̧ 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yotucu pönämä tti'ämä pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö isotö yotucunämä ttujuabiyämä pa̧ja̧cuä̧nö̧ abiyä jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧.7Ötahuiyämä jue'inö, jaa̧'hua̧nö̧ ja̧'anä ö̧jä̧pi̧yä̧ dea'amä päcäyä i̧tti̧ ö̧noji̧yä̧ jä̧i̧nö'a̧nö ja̧'a̧nä juiyo säruhuina'a̧ bronce sayutu icuahua'a jä̧i̧nö'a̧nö. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä'i̧nä ku̧näri̧nö pa̧ja̧cuä̧nö jo̧mȩnä ujuabiyä deamä ttö̧ja̧ tumupi̧yä̧ jö̧nä jö. O'cajuiyönä pa̧ja̧cuä̧nötä̧ huinö, öänä̧i̧nä ujuabiyänäinä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧tä̧ huinö . 9Ujuabiyämä̧ mȩi̧na'a̧ kara'a ujuabiyäcú, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö kä̧rächi'ömä tottoca'atä 'chinätö; ya̧cu̧nä ttöä oipa'cu.10Öämä ttö̧ja̧ i̧sa̧ öätä huinö. Pa̧ja̧cuä̧nö huottömä ttuhuo̧juo̧'a̧nä mu yähui öä jäinö.'anö huinätö, korotö pa̧ja̧cuä̧nö huotömä̧ päkäyä öä̧ cuä̧rönä huinätö ttöohuecu sotömä. Jahuata'anö korotö paja̧cuä̧nö huotömä mucá öä cua̧rö̧nä huintö. 11Töäpiyämä jahua'anöta̧ huinätö, jahua'anö ja̧'a̧näi̧nä ttujabiyämä ju'tojucutä setächinäu̧, ya̧cu̧nä ttujabiyä punä ku̧nä̧ri̧nätö korobäcu meä̧u̧nä,koro ttujabiyämä ttidepä a̧tto̧pi̧na̧'a̧. 12Ya̧cu̧ punä chinätö ttä'cacutä, jahua'anö ja̧'atö A̧cua̧ru̧hua̧ oipome pä̧teitä 'chinätö tto'ca'acumä yautecutä ppa̧ta̧cho̧ca̧'a̧.13Isotö a̧'cua̧rä̧tö̧ pa̧'a̧nö̧ huinätö̧, ocurä cuoarä tejäda'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huinätö̧, tejähuare jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ocurä kä̧dȩparämä isotö a̧ö̧cua̧rä̧tö̧ ttö̧'cä̧tȩnä̧ cueächina'a, juhua'atäcu cu'upä urohua'a jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧. 14Isotö tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧mä̧ tto'ca'acu'inä, ttä'cacu'inä a̧'cua̧pö̧nä̧ cue'ächinätö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu'upä urohua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huinätö̧.15ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧ topinösä̧; tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ ttipeyä jo̧mȩ rȩjȩ käräu jähuä ka̧cui̧na̧'a̧. 16Pa̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧ ja̧u̧ käräu jähuämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kada'ca 'chu̧huä̧ro̧mȩmä̧: ja̧u̧ käräu jähuämä ji̧yȩcu̧nä̧mä̧ berilo pättö jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ ji̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pa̧ja̧cuä̧nä̧ käräu jähuämä yo̧rä̧tȩhui̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'chu̧huä̧ro̧mȩmä̧ käräu jähuämä 'ca̧ta̧u̧nä̧ ji̧na̧'a̧.17Kärähuobu kärächö cho̧mȩnämä, 'chi̧na̧'a̧ pätetö ku̧nähuo̧ca̧'a̧cu̧ isotö tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ tti̧'cha̧'a̧cu̧tä̧. 18Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ kärähuome ju'toju ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ ro̧huä̧pi̧ji̧na̧'a̧ juobu kärähuobu jäyänämä ttö'äriyä ka̧cui̧na̧'a̧.19Isotö tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ ttupporächi'omenämä, kärähuobö'inä pporächi'ina'a̧ jahuätö ttippeyänä. Isotö tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ rȩjȩttö̧ cättecuächomenämä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ kärähuobu'inä cäecuächina'a̧. 20Tta̧'cua̧ru̧hua̧ upporächomemä, jahuätö'inä chi̧nä̧tö̧, kärähuobö'inä ppeyänä cäecuina'a̧ Isotö tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ tta̧'cua̧ru̧hua̧ käräu̧ obunä ttö̧ja̧'a̧ttö̧. 21Isotö tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ ttupporächi'omenämä, kärächö obu'inä pporächina'a̧; I̧sotö tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ rȩjȩttö̧ kättecuomenämä, kärächö obu'inä jua'a ppeyänä cäecuina'a̧, Isotö tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ tta̧'cua̧ru̧hua̧ käräu̧ obunä ttö̧ja̧'a̧ttö̧.22Isotö a̧'cua̧rä̧tö̧ ttö̧huä̧mȩ ki̧na̧'a̧ reju i̧so̧ca̧ ttoecuome jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧, U huä̧mȩmä̧ adiunä säruhuina'a ido'qui saruhuo'qui jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 23Reju i̧so̧ca̧ ttoecuome dȩa̧'a̧ ya̧cu̧nä̧ isotö a̧'cua̧rä̧tö̧ ttöjuabiyänä ttö̧huo̧jua̧'a̧cu̧ 'tö̧ȩcuä̧chi̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mȩä̧huä̧chi̧na̧'a̧ ka̧ra̧ i̧sa̧ ujuabäcu mȩä̧huä̧chi̧na̧'a̧. Ya̧cu̧nä̧ isotö a̧'cuä̧rä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧ ttöjuabiyä ttä'cacu ttottecua pä'ö jitötä ttidepä.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ö̧ju̧cui̧nö̧sä̧ ttöjuabiyättö rä̧mi̧pi̧na̧'a̧. Aje rö̧ä̧nä̧ suhuäda'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, Dios ucuocua'a jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧ jahuätö tti̧'cho̧mȩ pö̧nä̧mä̧. Kä̧ru̧'coppa rö̧ä̧nä̧ kä̧ru̧'co̧hua̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ rä̧mo̧pi̧na̧'a̧. Su̧ro̧da̧u̧ rö̧ä̧nä̧ tti̧'cha̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ rä̧mi̧pi̧na̧'a̧ tti̧'cho̧mȩ pö̧nä̧mä̧ jahuätömä ttujuabiyä jui'ädinätö̧. 25Rä̧mi̧pi̧na̧'a̧ ju'tojuttö reju i̧so̧ca̧ tto̧ȩcuo̧ca̧ttö̧ ttö huä̧mȩttö̧, ttö̧jä̧do̧mȩ pö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttujuabiyä juittädomenä'inä.26U huä̧mȩ ko̧ca̧nä̧mä̧ ruhuo deäcä a̧'cua̧juȩmä̧ Zafiro ido'qui jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ji̧nä̧cä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ruhuo deäcänämä ttö̧ja̧sa̧ 'cua̧rö̧nä̧ hua̧ pi̧nö̧.27Ji̧yȩtȩ a̧'cua̧juȩ cuoräu säruhuä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧ topinösä̧, äcättömä ocurä cuoa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧; ttömä topinösä̧ äcättö dȩa̧'a̧cu̧mä̧ ocurä säruhuönä kä̧dȩpö̧mä̧ juhuȩnȩ o'cajuiyötä kä̧dȩpi̧na̧'a̧. 28Ajiya ichomenä huäyärobö ka̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, rö̧ä̧nä̧ tȩya̧u̧ o'cajuiyö ttejäda'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ usärö kä̧dȩpa̧'a̧ jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧ topömä chi'äcu ma'aminösä̧ ja̧'hua̧nö̧ ma̧dä̧mo̧mä̧nä̧ ya̧tȩ ucuocua'a ä̧ju̧cui̧nö̧sä̧.

Chapter 2

1Ja̧u̧mä̧ päinäcu̧sä̧: "Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, ä̧rä̧mi̧'ö̧ kä̧mä̧di̧; ja̧'hua̧nö̧ ku̧jä̧mä̧do̧mȩnä̧ chu̧cuo̧cuä̧cua̧jä̧." 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ ttörö ucuocua'anä, a̧'cua̧ru̧hua̧mä̧ ttönä kä̧mä̧di̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ kä̧mä̧dö̧ chö̧jä̧pi̧yä̧ juepinäcu̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ucuocua'a ä̧ju̧cui̧nö̧sä̧. 3Ja̧u̧mä̧ päinäcu̧sä̧: "Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, ttömähuedäcujä̧, ttö̧ja̧ pä̧i̧cuä̧tö̧ ttörö'inä to'ija̧'a̧cu̧ jitä mo̧ro̧ jubö päi'önä jȩpä̧'i̧jä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧ ttö̧ja̧cua̧'a̧cu̧! jahuätömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧tä̧mö̧ mi̧nä̧'inä ttörö to'ija̧'a̧cu̧ jȩtti̧na̧'a̧mä̧ jitä mo̧ro̧ jubö päi'önä jȩpä̧tö̧!4Jahuätö tti̧tti̧mö̧mä̧ tti'ämä jarodätö tti'ä ku̧nä̧rä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tta̧mi̧'inä 'qui'ädäcuähuätö. Ucumä jahuätörö huedäcujä̧, ucumä jahuätörö jicuähuäcua̧jä̧: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'äji pä'ö. 5Ttä̧ju̧cua̧ pättöttö'inä ttä̧ju̧cu̧ juiya pättöttö'inä. Jahuätömä jarodäcuähuä ttö̧ja̧ ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ujutu tö̧'quȩtȩnä̧ ya̧tȩ profeta ki̧nö̧ pä'ö ttu̧huo̧juä̧cua̧'a̧nö̧.6Ucú, ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, jahuättörömä yecuecuä ttihuene'i̧nä. Yecuecuä, so̧ö 'cä̧tȩ cu̧ja̧'anäinä̧ jahuata'anöta̧ idíyu̧tu̧cu̧ cu̧ja̧dä̧'inä . Yecuecuätö ttihuȩne'i̧nä ttiäpiyä'inä, jahuättömä jarodäcuäcuä isotötä huotö.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä ucumä cucuocuäcua̧jä̧ ttö chihuȩnȩ jahuätö ttäju̧cua̧ pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧'nö̧ ttäjcu̧ juiyöttö'inä, jahuättömä juiyó jarodätö ja̧'a̧ttö̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'anä ucú ttö̧ja̧ i̧sa̧ tti̧, ä̧ju̧cui̧ ttö ucuru jidäu. Cu'arodä jahuätö ttö'arodö'anömä. !Cuä ba'epu cuití ttö chiyö'anö päi'ötä.!9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ topinösä̧, u̧mö̧ ki̧ä̧dä̧mö̧nä̧mä̧ cuyäruba huȩyu̧cuäba 'chu̧huä̧ra̧'a̧. 10Ja̧u̧mä̧ chä'ca jo̧mȩttö̧ ba'epinö pätecu huȩyu̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuäbanämä huȩyu̧cui̧na̧'a̧ ajahuäcuähuä'inä, tta̧'cua̧ tta̧huȩcuä̧cuä̧huä̧'inä juhua'atäcu ttijiyuhuächi'ö'inä.

Chapter 3

1Ja̧u̧mä̧ päinäcu̧sä̧: "Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, cuiti cu̧'o̧cui̧'ä̧ji̧tä̧. Cuiti cuyäruba, ja̧u̧nu̧ o'ca'atä ucuocuäji Israel ttö̧ja̧ ttö̧jo̧mȩ." 2Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucuocuäjisä, ja̧u̧tä̧ jä̧'a̧ cuyäruba chucunä iyäjimä. 3Ja̧u̧mä̧ päinäcusä: "¡Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, cu'cäbiyuna'inä cu̧cuä̧ba̧'i̧nä̧ sucuädi'önä cuitti piba cuyäruba ttö chiyäbattö!" ja̧hua̧nä̧tä̧ cuinösä̧, ja̧hua̧nö̧ chucuomenämä maya 'cua̧rö̧nä̧ sa̧di̧na̧'a̧ chättömä.4Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ päinäcu̧sä̧: Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, Israel ttö̧ja̧ ttö̧ja̧'a̧cu̧ täi jahuätörö ttö pädaji ucuocu. 5¡Ucumä korotö cui̧huȩnȩ i̧micu̧nä̧ ucuocuätö ttidepiyura̧'a̧mä̧ huetococujä, ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ ttidepiyura̧'a̧tä̧, 6tturuhuo'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧huȩnȩ'i̧nä̧ cuieru'unä ucuocuätöra̧'a̧mä̧cö̧ pättö cuä̧ju̧cuä̧cua̧'a̧nö̧! Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucuru jahuätö ttö̧ja̧'a̧ huedöttömä, jahuätömä ucuru ä̧ju̧cua̧ja̧tö̧. 7Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ ttä̧ju̧cu̧ juiyö'anä hua̧jä̧, jahuätömä ttörö'inä ttä̧ju̧cu̧ juiyö'a̧nö̧ huotö. Ja̧hua̧nö̧tä̧ huotö Israel ttö̧ja̧mä̧ ttamucuädö'inä ttamiso'qui'inä 'quiätö.8¡Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttömä jȩchi̧nä̧cu̧jä̧ pä̧i̧cuä̧tö̧ tti'ä 'cua̧rö̧nä̧ jahuätö tti'ä 'cua̧rö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu cu'ocuorä rö̧ä̧nä̧ 'quiyönä jitö ttuocuorä jö̧ta̧'a̧nö̧. 9¡Ttömä jȩchi̧nä̧cu̧jä̧ ucu cu'ocuorämä diamante jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, yabocunä̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ 'quiyönä ido'qui jö̧ta̧'a̧nö̧. yecuecuättö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ cua̧'cua̧ tta̧cuȩcuä̧ tti'änä ttö̧ra̧huä̧rö̧'inä, jahuätömä ttihueye ttö̧ra̧huä̧rö̧mä̧.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ päinäcusä̧: ¡Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ o'cajuiyönä huȩnȩ ttö jidähuäjimä , ucu cuami iso'quinä 'cucuächi'önä emi ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adiu ä̧ju̧cui̧ cuä̧ja̧nä̧mä̧! 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ täi cuahuaruhuä tti̧rȩjä̧ttö̧ rä'epö tticuinäö̧ ttö̧ja̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuocuittö. Ji'ähuittö jahuätörö: Pa̧'a̧nö̧ pä'ato Tu̧ru̧hua̧ Diosmä ja̧'hua̧nö̧ ucuru ttö̧ju̧cu̧ttö̧mä̧ ttä̧ju̧cuä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ A̧'hua̧ru̧hua̧mä̧ äräbe'inä̧cu̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ chabo ja̧'a̧cu̧ttö̧mä̧ ji̧yȩtȩ rä̧mi̧pi̧na̧'a̧ rȩjȩ ma̧ä̧cha̧'a̧ rä̧mi̧pa̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧: "¡TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧mȩttö̧ usärömä adihuomenä̧tä̧ jä̧cua̧'a̧!" 13Ja̧u̧ rä̧mi̧pö̧mä̧ tta̧'cua̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ ttöjuhuabiyä karabäcu meä̧huä̧cha̧'a̧ rä̧mi̧pi̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ käräu jähuä jahuätönä ka̧cu̧'inä ja̧'hua̧nö̧tä̧ rȩjȩ ma̧ä̧cha̧'a̧ rä̧mi̧pa̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ rä̧mi̧pi̧na̧'a̧.14A̧'cua̧ru̧hua̧mä̧ äräbe'opo'ö ȩpi̧nä̧cu̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cha̧'cua̧nä̧mä̧ chami sura'atä 'chi̧nö̧sä̧, juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huea'anä chö̧jo̧mȩnä̧ jȩchö̧ juiyö'anö jö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ hueäcu! 15Ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ Tel Abib ötahuiyänä cärenä pȩjä̧tö̧ Quebar ajettö 'cäte ttö̧ja̧cuo̧mȩcu̧ 'chi̧nö̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ju̧huȩnȩtä̧ jahuätöcu 7nö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ ki̧nö̧sä̧ ye'ecu korojuei'inä jȩcho̧ca̧'a̧tä̧.16Sietenö mo̧ro̧ 'cuäopäji o'ca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ i̧huȩnȩ ucuocuinä̧cu̧sä̧: 17Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, ttömä chu̧ju̧ni̧nä̧cu̧jä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ to̧'cuä̧ra̧ pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö chi̧huȩnȩ cuä̧ju̧cuo̧mȩnä̧mä̧, 'cuä̧o̧pä̧cuȩmä̧ jicuähuajä̧. 18Ttö suronä jȩpö̧rö̧ pädomenämä: Isopäi'önätä̧ 'corujuhuocuächä̧cua̧jä̧, suronä jȩpä̧ji̧rö̧ suronä jȩä̧ji̧ cädi'ö ö̧jö̧nä̧ jicuähuoca'attö, ja̧u̧mä̧ suronä jȩä̧ji̧nä̧tä̧ toe'ächä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ toe'ächäjueimä ucutä cuimitäunä jȩchä̧cua̧jä̧. 19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ suronä jȩpö̧rö̧ 'cuä̧o̧pä̧cuä̧ jicuäuttömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩä̧ji̧ cädi'oca'a jö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ surojö jȩä̧ji̧nä̧tä̧ toe'ächä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucu cua̧'cua̧rö̧mä̧ toe'oca'a jä̧cua̧'a̧.20Ya̧tȩ ttö̧ja̧'i̧sa̧ adiu jȩö̧ jaropi'ö suronätä̧ jeöttömä̧, ttö ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩ chutu'anö ja̧'a̧ ido'qui äcuächi'ö ma̧a̧ päö, pidemä 'corujuoächä̧cua̧tó. Tocu pä'ö ucutä ro̧cuȩpo̧ca̧'a̧ jä̧ji̧ta̧'anö, pidemä 'corujuoächä̧cua̧ suronä jȩä̧ji̧tä̧cu̧tä̧, ttömä ja̧u̧ adiu jȩä̧ji̧mä amucuädocö chä̧cua̧sä̧, ja̧u̧ toeö micuämä ucurutä ro̧dȩpä̧cuä̧sä̧. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'anä ucu ja̧u̧ adiu jȩpö̧rö̧ yabonömä suronämä jȩ'cuä̧ pä'ö jicuäuttömä, ja̧'hua̧nö̧tä̧ ja̧u̧mä̧ yabonömä surojömä jȩpo̧cö̧ jä̧cua̧, isopäi'önätä̧ ja̧u̧mä̧ ö̧jä̧cua̧ täcö 'cuäopä̧cuȩmä̧ ji̧'ä̧cuä̧hua̧ ja̧'a̧ttö̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä cuamönä pa̧ja̧tö̧tä̧ cua̧'cua̧rö̧mä̧ ki̧'i̧pö̧nä̧ jȩpä̧ji̧jä̧." .22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mö̧mä̧ ttönätä̧ ki̧na̧'a̧ ja̧'ha̧nö̧ ja̧'a̧ päinäcu̧sä̧: ¡Ä̧rä̧mi̧'i̧! ¡Meje'cara̧'a̧ täi Ttömä juorötä chucuäcua̧jä̧! 23Ttömä ä̧rä̧mä̧chö̧ meje'cara̧'a̧cu̧ 'chi̧nö̧sä̧, ju̧huȩnȩtä̧ ki̧na̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ usärömä, Quebar aje jäyotocuttö usärö tochinö jinö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chi'ä rȩjȩcu̧ päi'önä chihue'quiyönä kä̧mä̧di̧nö̧sä̧.24A̧'cua̧ru̧hua̧ ttorö ichi'ö chö̧jä̧pi̧yä̧na̧ cä'epö ucuocuäjäcusä, pa̧'a̧nö̧ pä'aji: "cuojusodera̧'a̧ ppettädäcuähui'ö cu̧'a̧ tä'i, Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, jitämä, 25jahuätömä ucuru ttusäcuotö änuchurä röäräcu räcuopö juiyönä jeru'unä ttö'cä̧tȩnä̧ cu̧ja̧'a̧cu̧ pä'ö.26Ttötä jȩchä̧cua̧sä̧ cui̧nȩ'i̧nä̧ cuäcäcu jäbecuächönä, cucuocu juiyänä, jahuätörö cu̧ro̧huä̧rö̧ juiyönä, jahuätömä jarodäcuähuä ttö̧ja̧ jö̧nä̧tä̧ ka̧cuä̧tö̧. 27Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pä'äjita'anö ucucu chucuocuomenä cuämä ba̧dȩpä̧cua̧jä̧ jahuätörö päcua pä'ötä: ' Pa̧'a̧nö̧ pä'ö ujutu TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ '. Ä̧ju̧cuä̧tö̧mä̧, ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧; ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧mä̧ cuä̧ju̧cuä̧tu̧cuä̧, ¡Jahuätömä jarodäcuähuä tto̧ja̧tä̧ huotö!"

Chapter 4

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucu ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧mä̧, redä'cattö 'quiecuä'a ji'cate ucutä cuiäre'ca päi'önä ȩmo̧po̧'ö̧ cuä'ca jo̧mȩ ruti. Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä jahuä'canä̧tä̧ Jerusalén a̧'cua̧juä̧ huȩyu̧tu̧ ruti. 2Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuä'canämä ötahuiyä tto'epi juhuatäcu ötahuiyä sobucuächönä 'quiyönä tto̧ȩpä̧rö̧nä̧. Ja̧u̧ ötahuiyära̧'a̧cu̧ 'cha'achö boi'äcuähuome aditö todeti ku̧ni̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jäyänämä ä'ö kä̧cuä̧huä̧ orä rutä'chi. Dau oi bäreu ruti (Ma̧ä̧chö̧nä̧ kä'ö icuäcä) ja̧u̧ ötahuiyä jäyänämä. 3Ja̧u̧ o'ca'amä ttu̧cuȩ da̧huä̧huä̧bä̧ cuoräuttö adicuäbä̧ ȩmi̧ cui̧ä̧rȩbä̧ päi'önä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧huä̧bä̧dä̧mä̧ ötahuiyä ttoecuäbä cuoräuttö adicuäbä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ tto'epi, ucuttö'inä ötahuiyättö'inä kä'co päte'ö jo̧mȩ, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuäbänämä ra̧huä̧ri̧pö̧nö̧ topi, jahuäbämä ttoecuäbä jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu jä̧cua̧'a̧ jahuäbä tto'epö cuaditäcua̧mä̧. Ja̧u̧mä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ 'cuä̧o̧pä̧cuȩ i̧jȩcuä̧ jö̧nä̧tä̧ jä̧cua̧'a̧.4Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä, u'ohuecu ja̧'a̧cu̧nä̧ cuä'ipö pä̧mä̧dö̧ ä'i ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ surojö jȩttä̧'i̧jö̧mä̧ ja̧u̧nä̧tä̧ ruti; ucumä surojö jȩttö̧nä̧mä̧ huȩnȩcuä̧chä̧cua̧'a̧ cuä'ipö pä̧mä̧dö̧ cuä'ö mo̧ro̧ pa̧ja̧cuo̧mȩ jo̧mȩnä̧ Israel ttö̧ja̧ surojö jȩttä̧'i̧jö̧nä̧mä̧. 5Ttötä huedäcujä̧ ya'ute mo̧ro̧mä̧ huȩnȩcuä̧cha̧'a̧ ya'ute a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ tä̧bo̧cuä̧cuȩ: ¡390nö̧ mo̧ro̧! Pa̧'a̧nö̧tä̧ tä̧bo̧cuä̧cuo̧tö̧ Israel ttö̧ja̧ surojö jȩttö̧nä̧mä̧.6Cuä'ipö cuä'äji mo̧ro̧ beipächomenä, todäre päi'önä̧mä cu̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧cu̧ cuä'ipö cuä'ajä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucumä Judá ttö̧ja̧ surojö jȩttä̧'i̧jö̧ huȩnä̧cuä̧chö̧nä̧ cuä̧cua̧jä̧ 40nö̧ mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧. Ttötä huedäcujä̧tó ya'ute mo̧ro̧mä̧ ya'ute a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ja̧'a̧. 7Jerusalén ötahuiyä jäyänä tto'epö icuähua'a huȩju̧ra̧'a̧cu̧ topi, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cujo ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ juiyojonä ja̧u̧ ötahuiyänä 'cuä̧o̧pö̧cuȩ ji'ähui. 8Isopäi'önä porötä! isappä chu̧nä̧cu̧jä̧ kara'acu'inä̧ cupporächi'ö juiyäcua'anö ju̧huȩnȩ ku̧ja̧ pä'ö pätecuächäji mo̧ro̧ beipächome jubö.9Ȩmo̧po̧'i̧ cu̧cuä̧cuȩmä̧ trigo'inä, cebada u̧huä̧ju̧ ote'inä, frijol u̧huä̧ju̧ ote'inä, jȩru̧huä̧ ote'inä, millo u̧huä̧ju̧ ote'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ centeno u̧huä̧ju̧ ote'inä; jibatenätä̧ ȩnö̧ ku̧ni̧, ja̧u̧mä̧ cu̧cuä̧ päi'önätä̧ jȩ'cua̧jä̧ cuä'ipö cuä'ö mo̧ro̧ jö̧'a̧cuä̧tä̧. 390nö̧ mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ cucuajá. 10Ya'ute mo̧ro̧ cucuäcue öamäcämä̧ veinte ciclo jo̧mȩtä̧ jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ya'ute mo̧ro̧ jo̧mȩ cucua pä'ö pa̧ja̧tu̧ ku̧nä̧huo̧mȩtä̧ cu̧cuä̧cua̧jä̧. 11Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ajiyamä ya'ute litrottömä kä'co jo̧mȩtä̧ cuahuäcua̧jä̧, juhuoya'inä cuahua pä'ö pa̧ja̧tö̧ ku̧nä̧huo̧mȩtä̧ cuahuajá.12!Ucumä Cebada u̧huä̧ju̧ ttucua'a jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ cucuajá, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä jahuätö to̧ttä̧ro̧mȩttö̧ ttö̧ja̧ (ttitenä rȩdȩtö̧) cuȩtta̧já̧!" 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä'inö: "Pi̧yȩmä̧ huȩnȩcuä̧cha̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ ttu̧cuä̧cuȩmä̧ ttu̧su̧ru̧tö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jä̧cuȩ, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ju̧huȩnȩtä̧ ka̧cuä̧tö̧ ji̧nä̧ yȩtȩtä̧ ucuocuätö ttö̧'cä̧tȩttö̧ kara'acu chȩpä̧cuo̧tö̧."14Ja̧'hua̧nö̧ päiyäcu ttömä pä'inö̧sä̧: "¡Ttöhue, CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧! Ttömä yoröiso su̧ro̧tä̧cuä̧hua̧ jö̧nä̧mä̧ huocö pä'ijösä! Ttömä yoröiso i̧sa̧ 'corujuo'ächörö'inä, de'a i̧sa̧ cuä'ö icuäcuru'inä cuocö pä'ijösä, mö̧ä̧ya̧ jö̧nä̧ chu̧ji̧no̧mȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ jitä mo̧ro̧ jubö päi'önä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ idepä surojumä yoröiso cuocö pä'ijösä!" 15Ja̧'hua̧nö̧ pädiyäcu päinä̧cu̧sä̧: ¡Topittö! ttö̧ja̧sa̧ (ite) ttiyajueimä päcäyä itetä chiyäcujä̧ cu̧cuȩmä̧ ja̧u̧nä̧tä̧ cuȩttä̧cua̧'a̧nö̧."16Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ pinäcu̧sä̧: "¡Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧! ¡Porötä! Jerusalén ttö̧ja̧ ttu̧cuȩmä̧ juhua'a yabonömä iyocö chä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä tta̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧ beipächäcua'a 'cua̧ra̧'a̧ pä'önätä̧ ttucuäcuotö juhua'atöcu ajiya'inä joipächäcua'a 'cua̧ra̧'a̧ pä'ö ye'ecunötä̧ ttahuäcuotö. 17Isopäi'önä cuäcuähuä'inä ajiya'inä juiya'attö̧, ya̧cu̧nä̧ tti̧jä̧hua̧tu̧cu̧ tta̧'cua̧ rottecutä kä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ suronä jȩö̧cuö̧huä̧ttö̧ ttijiyöhuächäcuyotö."

Chapter 5

1Ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧, ucu, ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, ttä 'cähuiyä'che 'cuittähua pä'ö jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ so̧a̧'chu curä'chu 'chu'ädi, jahuä'chu nahuä'chunä cuhuo'che cuä 'cähuiyä'che'inä 'cui'ähui, ja̧hua̧nö̧ 'cuiu'ähui̧'ö̧'ca̧ ö̧a̧mȩca̧ rö̧nö̧ topu 'ca̧'ȩpi̧. 2Ocuränä 'cujui cuhu'che 'ca̧cuȩpä̧jo̧mȩttö̧ ya'ate ötahuiyä kä'co jo̧mȩ ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ pätecuächomejubu, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ cuhuo'che 'cui'ö röti ötahuiyä jäyänä. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ki̧'i̧pä'chemä ju'tojucu icui isoppa coepächa, ja̧u̧nu̧ o'ca'a TTÖ rä̧dȩpä̧cua̧sä̧ curä'chu jahuätörö ro̧dȩpa̧ pä'ö.3Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttuhuo'che a̧'u̧cu̧nä̧ ȩmö̧ cu̧'ca̧tähuäppinä ti̧'a̧dö̧ rö̧nä̧hui̧. 4Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ttuhuo'chettö rö̧ä̧nä̧nö̧ ȩmö̧ ocurä kä'co cuoönä icui; Juorötä ocurämä yoähuäcua'a Israel ttö̧ja̧ ttö̧jo̧mȩcu̧."5TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä̧'ö̧: "Ruhuäcuiyä pa̧ja̧cu̧nä̧ kä'co jo̧mȩmä̧ Pȩnȩtä̧ ja̧'a̧ Jerusalenmä, TTÖ pätetö chu̧ju̧ni̧no̧mȩmä̧, juȩnȩtä̧ ja̧'a̧ korotö tti̧rȩjä̧ sobucuächöna pädinomemä. 6Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätömä kö'cocotö ja̧'a̧ jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧ pädinö'inä ruhuäcuiyä pa̧ja̧cu̧nä̧ ttöarodö'anötä̧ jarodätö, jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧ pädinö'inä jȩpo̧co̧tö̧ ppeyanä ka̧cuä̧tö̧ jö̧ta̧'a̧nö̧. Ttö̧ja̧mä̧ kö'cocotö jȩchä̧cua̧sä̧ pädinö'inä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pädinöta'anömä 'cho̧co̧tö̧."7Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Ucumä ruhuäcuiyä pa̧ja̧cuä̧nö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö surojönä jȩpä̧ju̧ja̧ jcu̧'a̧ pädinöta'anömä jȩpo̧co̧ju̧jä̧, cuippeyanä ka̧cuä̧tu̧cu̧'i̧nä̧ esecu kä̧hui̧ pädinö'inä jȩpo̧co̧ju̧jä̧," 8ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Topi, TTötä ja̧'a̧ ro̧dȩpä̧cua̧mä̧ ucuturu. TTö ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ u̧cu̧ jacuanä pi̧jä̧ o'cajuiyönä totta pä'ö.9TTö yȩchä̧cua̧jä̧ jȩcho̧co̧jä̧'i̧jö̧ ja̧hua̧nö̧mä̧ pa'ajita'anömä jȩpo̧'cö̧ chä̧cua̧sä̧, pi̧jä̧ pa̧ja̧vcu̧nä̧ ro̧ttȩpö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧. 10Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ttä̧'o̧tö̧mä̧ tti̧tti̧mö̧rö̧ ttucuäcuotö ucu cuä'cajo̧mȩttö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧tti̧mä̧'i̧nä̧ ttä̧'ö̧tö̧rö̧ ttucuäcuotö, TTötä ja̧'a̧ ucunä ro̧dȩpä̧cua̧mä̧ ja̧hua̧nö̧tä̧ o'cajuiyönä pperettö chi̧cuä̧cua̧sä̧ ucuttu ka̧cui̧pä̧tö̧rö̧mä̧.11Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ji̧nä̧ cha̧'cua̧rä̧i̧mä̧, pa̧'a̧nö̧tä̧ pä'ö TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, isopäi'önäta̧ ucu ja̧'a̧ ja̧hua̧nö̧ ni̧yȩtö̧ icuäjumä surojö juiyönä jo̧mȩttö̧ a̧u̧tu̧ ichäjumä ucunätä̧ ka̧'a̧ jarodäcuähuämä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttä̧ TTötä ja̧'a̧ hui̧'ä̧mä̧ chi̧cuä̧cua̧mä̧ ucuturu; TTÖmä rejuiyönätä tochä̧cua̧sä̧ ucurumä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TTÖmä ja̧'a̧tä̧mä̧ tochöjuiyä̧cua̧jä̧. 12Ucucu ka̧cua̧tö̧ttö̧mä̧ ju'totö hua'ö tticuäcuotö isotö ttu̧cui̧'ä̧u̧, jahuätömö ppa'i pä̧nä̧ päi'omenä ttucui'äcuotö cu̧'cä̧tȩttö̧. Korotömä ucuru sobutö curä'chuttu totte'äcuotö. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a, TTötä pperetö chi̧cuä̧cua̧sä̧ pa̧hua̧rö̧jo̧mȩ tti̧'chö̧nä̧, chucurä'chu rä'epö jahuätörö'inä tto'ca'anä ru̧dä̧r'cua̧sa̧.13Ja̧u̧nu̧tä̧, chö̧'ä̧i̧mä̧ yorätehuächi'äcua'a, TTÖtä jȩchä̧cua̧sa̧ chö̧'ä̧i̧ jahuätörö maö̧nä̧. Ja̧u̧nu̧tä̧ chesehuä̧cua̧sa̧, jahuätömä ja̧u̧nu̧tä̧ ttu̧huo̧jua̧chi̧'ä̧cuo̧ttö̧ TTÖ̧, TTU̧RU̧HUA̧, chö̧'ä̧i̧cu̧ chucuocuäjimä jahuätönä jo̧mȩnö̧ pätecuächa'a. 14TTötä jȩchä̧cua̧jä̧ cusuräunä ja̧hua̧ta̧'a̧nä̧ ucuru ttöjö'cö juiyönä tottäcuotö pi̧jä̧ pa̧ja̧cu̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ o'catoi'önä tottäcuotö ucu 'cuäcuopömä.15Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧. Jerusalenmä ro̧ȩcua̧ttö̧ pärohuächa'a topö ya̧ttä̧hua̧'chä̧cuo̧tö̧, o'cajuiyönä pi̧jä̧ pa̧ja̧cu̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ jiäcuähuia'a ye'ecunu ttö̧jo̧cua̧ pä'ö. ¡Tö ja̧'a̧ pä̧i̧cu̧nä̧ ucuru ro̧dȩpä̧cua̧mä̧ chö̧'ä̧i̧cu̧, ro̧dȩpa̧'a̧ topö ttu̧ttȩpä̧rä̧chi̧'ö̧nä̧. ¡TTö, CU̧RU̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ösä! 16Ttötä huȩdä̧cua̧sä̧ ucuru ppä'i rä̧bȩu̧nä̧ ja̧hua̧nö̧tä̧ ucuru pärotö icu si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧. Ja̧hua̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧, ppä'i rö'änä räbeunä jechäcuajä cu̧cuä̧ttö̧'i̧nä̧ 'to'opö icu. 17Ppä'i ttuttunä huȩdä̧cua̧sä̧ ttusurähuäcuottö ucuru pä'ä'chö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ucuma cu̧jä̧cua̧jä̧ cui̧tti̧mu̧'i̧nä̧ to'ötä. Isotöttö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttucuoja'inä ucunätä 'cuäopäcua'a, ja̧hua̧nö̧tä̧ Ttötä curä'chucu chi̧chä̧cua̧jä̧. TTö CU̧RU̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧ ja̧hua̧nö̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ pä'ösä."

Chapter 6

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttönä ucuocumä pä'inö: 2"Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, topi ra̧huä̧rö̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ mö̧ä̧'cara̧'a̧cu̧ ja̧'hua̧nö̧ topö 'cuä̧o̧pä̧cuȩ ji'ähui. 3Pa̧'a̧nö̧: ¡Israel ttö̧ja̧ mö̧ä̧'canä ka̧cuä̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ucuocu ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧! TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö möä'quiyurö'inä, po̧ri̧yä̧'tä̧ päi'ome'inä, aje i̧sä̧rä̧ ro̧jo̧mȩ'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pämäroppä päi'ome'inä: ¡Topätucui! Ucuturu curä i'cächösä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ju'tojö jo̧mȩ pö̧nä̧mä̧ si'epö chicuä̧cua̧sä̧.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ isotörö ku icu cuiyä'ijätucuomemä pparö icuähuäcua'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧'cua̧juä̧ o'ca'inä pparopö icuähuäcua'a juhua'atäcu cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ o'ca ä'ca jo̧mȩttö̧ cuahuaruhuä hua'inä̧tö̧rö̧mä̧ dochäu chi̧cuä̧cua̧sä̧. 5Ttömä cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ o'ca ä'ca jo̧mȩ Israel ttö̧ja̧ttö̧ tto'co jähuä chutäcua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ rutu ttihue'quiyumä isotörö kuhuähuä o'ca jäyänä chutä'chäcua̧sä̧.6Cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩ pö̧nä̧mä̧, ötahuiyämä pparopö icuähuäcua'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ju'toju jo̧mȩ pö̧nä̧'inä si'epä'chö icuähuäcua'a, pa̧'a̧nö̧tä̧ isotörö ku icu iyähuome pönämä pparopö si'epö icuähuäcua'a. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ o'camä dörö icu si'epö icuähuäcua'a, cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ o'camä kä'conä 'torö icu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuaditähuätucumä si'epö icuähuäcua'a. 7'Coru juo'ächätömä cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧nä̧ ttattähuäcuotö ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ujuru ku̧nä̧rö̧ päjimä jȩä̧cua̧ pä'ö cu̧huo̧juä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucututtö ka̧cui̧pä̧tö̧rö̧mä̧ adiutä tta̧dä̧rä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curä tturohuähuomenä yotucunä̧mä̧ cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧ttö̧ döttecuächäcuotö, ucutu koto ttidepiyu pönä cuipperecuächätucuomenämä. 9Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä jitö dö'ecuächäjätömä Ttörö ttamöcuädäcuotö, korojä̧ra̧'a̧ ȩpö̧ tticuinäu kä̧nö̧mä̧, Ttömä cha̧'cua̧ tta̧dȩcuä̧cua̧sä̧ todärenä amöcuädö Ttöttö 'cä̧tti̧pä̧chi̧no̧mȩnä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tätähuä o'ca ucuo te'äu jȩtti̧no̧mȩnä̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca'a jahuätömä tti'ämä i̧jȩcuä̧cua̧'a̧ o'cajuiyönä su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧ surojö jȩtta̧'a̧ ttöjö'cocötä. 10Ja̧'hua̧nö̧tä̧ Ttömä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'a̧ pä'ö ttu̧huo̧juä̧cua̧sä̧. Pi̧yȩmä pa̧'a̧nö jo̧mȩttö̧ surojömä jahuätörö chi̧'cä̧chä̧cua̧sä̧ pä'inösä̧.11TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ pä'ö: ¡Cumötu̧cu̧nä̧ 'pȩ'ö̧ kä̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧jä̧pö̧tu̧cu̧nä̧ 'cuȩ'cu̧ kä̧nö̧! Pä'ätucui: ¡Ujutuhue! O'cajuiyönä surojö su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧ Israel ttö̧ja̧ jȩtti̧nö̧nä̧mä̧! Isopäi'önä jahuätömä curänä'inä, ppäinä'inä märicheinä'inä ma̧ttä̧mä̧cuo̧tö̧. 12Oto kö̧mä̧ märicueinä ma̧ä̧mä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tö'cö kö̧mä̧ curättö toe'ä̧chä̧cua̧. Jitö totte'ächa'nä ka̧cui̧pä̧tö̧mä̧ ppäittö hua'ö tticuäcuotö. Pa̧'a̧nö̧tä̧ jahuätörö chu̧ra̧huä̧rö̧mä̧ iso juo̧dȩpä̧cua̧sä̧.13Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ pä'ö cu̧huo̧jui̧pä̧cuo̧tö̧jä̧, cuahuaruhuä 'coru juo'ächäjätö tätähuä o'ca jäyä isotörö ku icu iyähuome'inä, ju'toju po̧ri̧yä̧'ta̧ päi'ome'inä, möä'ca päjure'ca'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dau ȩ'u̧cuäi kada'ca'inä juhua'atäcu oi bäreu kada'ca'inä, jahuätö incienso pättöjuei tätähuä o'canä ttujuhuä'ijome ttö̧'ȩja̧'a̧ to'cuätucuomenä. 14Ttömä chumönä cuä̧dä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩjȩmä̧ ttö̧ja̧mä̧ to̧ä̧jä̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ icuicuä̧jä̧ jö̧nä̧tä̧ jȩchä̧cua̧sä̧, de'a jui̧yä̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ Diblat ötahuiyä jubö cä'ädö jitö ttö̧ja̧cuo̧mȩmä̧ o'ca juiyönätä̧. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jitömä isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ pä'ö ttu̧huo̧jui̧pä̧cuo̧tö̧jä̧."

Chapter 7

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttönä ucuocumä pä'inö: 2Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö Israel ttö̧ja̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩ ka̧cuä̧tö̧ o'catoi'önärö." ¡Pȩnȩ jubötä ja̧'a̧! Ruji mo̧ro̧ rȩbȩhua̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧rö̧.3Jitämä ucu cumo̧ro̧mä̧ beipächa'a, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucuru chö̧'ä̧i̧ ucuru to'ija̧'a̧cu̧ jö̧nä̧ hue'ösä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩ'cuä̧'i̧jö̧ jähuänä ro̧dȩpä̧cua̧jä̧; ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucu cu̧so̧rö̧tö̧mä̧ cu̧ja̧'a̧cu̧ chi'cächiyä̧cua̧jä̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucurumä reröjö̧nö̧mä̧ topocö chä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chesecuococu cuä̧cua̧jä̧. Ttesecuäjueimä surojö jȩ'cuä̧ji̧nä̧tä̧ ro̧dȩpä̧cua̧jä̧, ucu suronä jȩ'cu̧ su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧mä̧ cuippeyänä kä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Ttömä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'a̧ pä'ö cu̧huo̧juä̧cua̧jä̧.5TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ pä'ö: "¡Rö̧ä̧nä̧ surojö! ! ¡Ya'utenä̧tä̧ 'cuäopäcuȩ! Täcö icha'a. 6Röji ja̧'a̧ttö̧ isopäi'önä̧tä̧ rȩbȩhua̧'a̧. Röji ja̧'a̧ttö̧ ucuru to'ija̧'a̧cu̧ jȩa̧ pä'ö ä̧rä̧mä̧ja̧'a̧. ¡Ja̧u̧mä̧ täcö icha'a! 7Si'epö i̧cuä̧cuȩmä̧ ttö̧ja̧ ttö̧ja̧cuä̧jä̧ra̧'a̧cu̧ icha'a. Pähuächinö mo̧ro̧mä̧ rȩbȩhuä̧ja̧'a̧; si'epö icuäcuȩ mo̧ro̧mä̧ täcö tö'cöhuächa'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ möä'quiyunä ka̧cuä̧tö̧mä̧ yabonö eseumä ko̧co̧tö̧ ttäcuotö.8Jitätä ja̧'a̧cu̧ ucuturu chamisurumä ma̧ä̧mä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩpö̧ ro̧cuȩpä̧tu̧cu̧ jö̧'a̧cuä̧ rö̧ä̧nä̧ cha̧mi̧ surunä̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ucuturmä su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧ chi'cächäcua̧sä̧. 9Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩrö̧jö̧nä̧mä̧ tochocou chäcuotöjä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chesecuoco̧u̧ cuäcuotöjä, Ja̧'hua̧nö̧ jȩ'cuä̧'i̧jä̧tu̧cu̧ta'anö, ttömä jȩchä̧cuä̧u̧jä̧; su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧mä̧ cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧nä̧ kä̧cua̧'a̧ Ttö TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'a̧ ro̧'ȩpö̧mä̧ pä'ö cu̧huo̧juä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧.10¡Jitä mo̧ro̧ ja̧'a̧! ¡Jitä mo̧ro̧ rȩbȩhua̧'a̧! ¡Si'epö i̧cuä̧cuȩmä̧ ichäja'a! ¡I̧so̧'quȩmä̧ ȩ'u̧ ka̧cuä̧mä̧ja̧'a̧, ttucuo tettäumä rö̧ä̧cha̧'a̧! 11Suronä jȩä̧cuä̧huä̧mä̧ rö̧ä̧chä̧ja̧'a̧, surojö jȩä̧cuä̧huo̧'quȩ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, ¡Yoröiso jahuätömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttahuruhuä recuätö'inä, yoröiso ttiäre pärätä'inä juhua'atäcu ttucuo'inä recuomä ko̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧.12Jo̧mȩ ja̧'a̧, jo̧mȩnö̧ rȩbȩhua̧'a̧; mo̧ro̧mä̧ täcö tö'cö ja̧'a̧. ¡Ja̧'a̧tä̧ to'cuätucuä ȩmä̧huä̧ i̧sa̧ esehua'anä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ iyä i̧sa̧'inä a̧'cua̧ tta̧huȩcua̧ pä'ömä jo̧ca̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttö chu̧tä̧bo̧tä̧cua̧sä̧ ttö̧ja̧ recuätörö! 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ iyähuä ttö̧ja̧mä̧ yoriso ppa̧ttä̧do̧co̧cu̧ iyinömä pi̧jä̧nä̧ ö̧jo̧mȩ jubö, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ka̧cuä̧tu̧cui̧, ja̧u̧ i̧jȩcuä̧ chi̧nö̧mä̧ o'catoi'önä ttö̧ja̧ ttuhuapäre ja̧'a̧. ¡Jahuätömä pä'äjita'anö ppa̧'a̧cho̧co̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ suronä jȩpö̧mä̧ pi̧jä̧nä̧ ö̧ja̧ pä'ömä jo̧ca̧'a̧.14Rä̧mi̧pa̧'a̧ trompeta ttö̧ja̧rö̧ huopö tturohuähua pä'ö; o'cajuiyönä jo̧mȩ ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ rä'opocotö tturuhuähua pä'ömä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ ttö̧ja̧ recuätörö o'catoi'önä. 15Umimä curätä ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuäcuähuä'inä juiya'attö ppäi ttu'ätö. korotö pättiyunä ka̧cuä̧tö̧mä̧ 'koru juottächächotö curodiyänätä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧mä̧ 'koru juottächäcuotö ppäittö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ märicheittö'inä. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ korotö tö'ipö ka̧cui̧pä̧tö̧mä̧ möä'quiyunä tö'ipätö'inä, unucu yȩ'ȩcua̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ o'catoi'önä 'koru juottächäcuotö surojö jȩtti̧na̧'a̧ttö̧.17O'cajuiyömä ttumöpi̧yä̧mä̧ juiyuhuächi'äcua'a, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttihue'quiyömä ye'ecu tti̧ttä̧huä̧cuo̧tö̧. 18Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧mä̧ renä kä̧nö̧ päru'pi jö̧tä̧ 'ca̧tä̧hui̧nä̧tö̧. "Ye'ecuä'chö tto'ecuinä̧tö̧ tti'äpiyänä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧cu̧pönä tti'äpiyänä tottäcuähuomenä dä̧'ä̧rä̧ri̧jä̧u̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttuhuo'che'inä ttunämä juio'inätö̧. 19Ttiäre pärätämä tticuäcuotö mänära̧'a̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttiäre oromä täcua'a tticua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ icuinätö̧. Ttiäre pärätä'inä ttiäre oro'inä TTU̧RU̧HUA̧ ö̧'ä̧i̧ mo̧ro̧ päi'omenämä yoröiso ppädocö jäcuä. Ttö̧'cua̧rö̧'inä ttö̧ji̧pö̧nä̧mä̧ ppädocö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppäi'inä chu'cäbiyu suhuädi'önämä ppädoca'a. oromä surojuoepö pi̧jä̧ jähuära̧'a̧ ma̧tto̧po̧'ä̧chö̧ pä'ötä.20Ucutä ttötä ja̧'a̧ pä'ö cua̧'cua̧tä̧ji̧mä̧ rö̧ä̧i̧nä̧ cuahuäjimä pärohuächa'a micuähuocö jö̧nä̧tä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ juäinätä yapare cu̧'ä̧nä̧hua̧ a̧'cua̧juä̧ tätähuä'ca jö̧nä̧tä̧ jȩpi̧nä̧tö̧jä̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧tä̧ pärotö icuähuäcuä täcuara'atä. 21Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttö ja̧u̧ juäimä chiyipä̧cua̧sä̧ ja̧'a̧tä̧ huotö ttumönä, botin jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huotörö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ rȩjȩ surojuo'epätö botin jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huotö, jahuätötä ucuturu niyȩtä̧ tticuäcuotömä. 22Ja̧u̧nu̧ o'comenä, Ttörömä tottiyäcuotö chi'ämä jahuätöttömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩttä̧cuo̧tö̧ Ttö korotö tottöjuiyönä dajahuächö chö̧jä̧'i̧jo̧mȩtä̧; ja̧'a̧tä̧ huotö dodepö surojuottepäcuotö ucuotäcuähuä juiyönä ro̧mȩ'inä.23Jo̧menö jȩpi̧ cadenasa̧,rȩjȩmä tä'cö ro̧ȩcuä̧ta̧ suädia'a ttö̧ja̧ ttucuojatö, ttötahuiyä'inä pä̧i̧cu̧nä jarodö jȩä̧cuä̧'cuä̧ta̧ suädia'a. 24Jahua'anö ja̧'a̧tttö, chi'cä chäcua̧sä̧ juiyó suronä juruhuätörö, jahuätötä ttoju'odiyä 'choipu ttöji̧yä̧cuotö, jahua'anö ja̧'a̧nä'i̧nä ttötä chi'cächacua̧sä̧ ujututä juiyó juruhuätömä pä̧'ätörö be'epäjichicuapäö, jahuata'anötä̧ ucuo tetähuome'i̧nä̧ suro juoächäcua'a!. 25Yecuä'cuähuä ichäcua'a!Jahua'anö päiä̧u̧ Jahuätömä ttusäcuotö huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧'huä̧, jahua'anö jȩtta̧'a̧nä'i̧nä juiyacua'a.26Surojö ujua'ayabocu surojötä ichäcua'a, jahuata'anöta̧ surojö huȩnetä̧ rä̧mipä̧cuä̧'a̧. Jahua'anö jä̧u̧ ttusäcuotö profeta cua̧ toö jiähuatö päö, jahua'anö ja̧'a̧nä'i̧nä huȩnȩ ro̧ȩhuä̧mä micuähuiyäcua'a sacerdote cua̧ttö'i̧nä tämuttö huȩnȩ 'quiepu jiäcuähuä i̧sa̧tö'i̧nä. 27Ru̧hua̧mä ajahuäcua̧ i̧tti̧ 'i̧nä a̧cua̧ roönä 'ca̧ta̧cha̧cua̧, jahuata'anötä̧ ttö̧ja̧ pijä̧nä ko̧cuä̧tömä ye'ecuä'chö tti̧ttä̧huä̧cuo̧tö̧. Jitötä ttamonä ttumänätä̧ jä̧cua̧'a̧ TTötä jȩchä̧cua̧sä̧ pi̧yȩmä jahuätörö! Ttö ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ ttamonä jȩtti̧nönäta̧ jahuätö ttucuo̧juä̧chi̧a̧ päö iso päiönä TU̧RU̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧ta̧ ja̧'a̧ päö."

Chapter 8

1Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ji̧mutȩnö̧ a̧'ȩ jo̧me päi'omenä̧ kä̧hua̧ttö̧ ji̧mutȩnö̧ mo̧ro̧ ja̧'a̧ chojuisodenä̧ chö̧'ä̧mä̧do̧menä̧ Juda ötahuiyä ttö̧ja̧ ruhuotö jö̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ pȩja̧minä̧tö̧ chä'cajo̧me, ja̧hua̧nö̧ päi'omenä̧ TU̧RU̧HUA̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mu̧nä̧tä̧ ma'ä̧minö̧sä̧ huorötä. 2Ja̧hua̧nö̧ päi'omenä i̧jȩcuä̧cha̧'a̧ topinö̧sä̧, ttö̧ja̧'i̧sa̧ a̧'u̧cuä̧ a̧'cua̧rö̧nä̧ i̧jȩcuä̧cha̧'a̧. Äcättö dȩa̧'a̧cu̧mä ocurä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huinö̧. Äcättö huä̧mecu̧mä̧ särupinö̧, cuoräu säru'u jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.3Ja̧u̧nu o'ca'a ja̧u̧mä̧ ttu̧mu tettäda'a ja̧'i̧nö̧'a̧nö̧ teäda'attö chuhuo'chettö 'chuhuädincu̧sä̧; A̧'cua̧ru̧hua̧mä̧ rȩjȩttö̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧cu̧, CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ a̧'cua̧ ihueyenä̧tä̧ ȩpi̧ncu̧sä̧ Jrerusalenra̧'a̧cu, kua̧ räopa'cu kate do'ächäcuähuatecu, pinjä̧ttö̧ ttö̧ä̧nä̧cua'ca rö̧ä̧nä̧ ä'cuoyäu ä̧rä̧miö̧ ki̧nö̧. 4Juhuorö kä̧mä̧dö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ ujurucu juȩnȩtä̧ ki̧nö̧, ja̧hua̧nö̧tä̧ ji̧na̧'a̧ ya̧nä̧ jähuä muä'quiyura̧'attö̧ tochinö̧mä̧.5Ja̧u̧nu̧ o'ca'a päinä̧cu̧sä̧: "Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, cu̧huo̧jua̧'a̧cu̧ kärächi'ö topi." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chu̧huo̧jua̧'a̧cu̧ kärächi'ö topäjisä, juhua'atäcu chu̧huo̧jua̧'a̧cu̧ isotörö ku icu iyähuära̧'a̧cu̧ 'chä̧cuä̧huate äpate ko̧mȩnä̧ doächäcuähuome ka̧'a̧ ä'cuoyäcuähuä tätähuä'ca ki̧na̧'a̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ja̧u̧mä̧ päinäcu̧sä̧: "Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, jahuätö jȩttö̧ to'cö'anö̧ ja̧'a̧? Pi̧yȩ ja̧'a̧ su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧ rö̧ä̧u̧ Israel ttö̧ja̧ jȩttö̧mä̧ chö̧jo̧dettö rädopächa pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ kärächi'ö to'cuttömä yabonänö su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧ jähuä to̧'cuä̧cua̧jä̧."7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ umi isarä äpatecu i'cächinä̧cu̧sä̧, i'cächäcu topinösä̧ ju̧huȩnȩ ttoecuäbänä isäju ka̧'a̧. 8Ja̧u̧mä̧ päinäcu̧sä̧: "Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, jahuäbä ttoecuäbä sa'i. Ja̧'hua̧nö̧ päcu sa'inösä ttoecuäbä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ju̧huȩnȩmä̧ äpate ki̧na̧'a̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ja̧u̧mä̧ päinäcu̧sä̧: "Topäji juorö jahuätö surojö su̧ro̧tä̧cu̧phuä̧ jȩttö̧."10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jacuojö do'ächinösä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ topinösä̧ ju̧huȩnȩmä̧ ka̧cui̧na̧'a̧ isotö rȩjȩnä̧ do'ähuätö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isotö ttö̧jä̧pi̧yä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ tta̧'u̧cuä̧ adicuina'a, ji̧yȩcu̧pönä yapare ttö̧ä̧nä̧hua̧ ya̧cu̧nä̧ ttojuisode räbänä 'co̧'ö̧ aditinätödo ju̧huȩnȩ ka̧cuä̧tö̧mä̧. 11Setentanö ttä̧mö̧ huȩnȩ 'quiecuä ttö̧ja̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧ ttoju odehuiyänä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jaazanías Satán i̧tti̧ ju̧huȩnȩtä̧ ttö̧'cä̧tȩnä̧ ki̧nö̧. Jahuätömä to̧pä̧rö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ päi'önä 'co̧'ö̧ adicuotö ttä'ca jo̧mȩ ka̧cui̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mä̧tö̧ tä̧mö̧ ya̧cu̧pönä, tu̧mö̧nä̧ 'chu̧'ä̧ri̧nä̧tö̧ adiu a̧mȩu̧nä̧ 'chopö juäi, ja̧u̧mä̧ a̧dö̧nä̧ 'chopönä 'chopina'a cäecuina'a mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧cu̧ ajiya isoppa ra̧'a̧cu̧.12Ja̧u̧mä̧ pä'inö: "Pi̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, topöjä̧ tä̧mö̧ huȩnȩ 'quiecuä ttö̧ja̧ jȩtta̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ ttoju isode yo̧i̧'ö̧nä̧ jȩtta̧'a̧mä̧? Ya̧cu̧pö̧nä̧ jȩpä̧tö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ päi'önä yo̧i̧'ö̧nä̧ yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä pä'inätö̧: ¡TU̧RU̧HUA̧MÄ̧ topocö jä̧cua̧ ujuturumä! TU̧RU̧HUA̧ cadi'inäu̧juä̧ pi̧jä̧ rȩjȩnä̧tä̧. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ja̧u̧mä̧ päinäcu̧sä̧: Pä'äjita'anö kärächi'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩ'cu̧'u̧mä̧ ju̧huȩnȩ abonänö koromä jä̧cua̧'a̧.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧dera̧'a̧ doächäcuähuate chu̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ kate ko̧mȩcu̧ Ja̧u̧mä̧ ȩpi̧nä̧cu̧sä̧, ju̧huȩnȩ nä̧tö̧mä̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ Tamuz pättäcuru ajuäu pȩji̧nä̧tö̧. 15Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Ja̧u̧mä̧ päinä̧cu̧sä̧: ¿Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ pi̧yȩ topöjä̧? Kärächi'ö topi su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧ttö̧ yabonänä jö̧ ka̧'a̧."16Ja̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NA̧HUA̧ ojusode jacuä isarära̧'a̧cu̧ i'cächinäcu̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧CU ucuocuäcuähuodera̧'a̧ doächäcuähuomera̧'a̧cu̧, kä'co isaräcu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isotörö ku icu iyähuomecu̧ kä'co päte'ömä veinticinconö jo̧mȩnä̧ huotö u̧mä̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jodettömä ttaboja̧'a̧cu̧ jö̧nä̧ ka̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧hua̧ räopa'acu tti'ä jö̧nä̧ to̧pä̧rö̧, jahuätömä kä̧hua̧ ucuo te'äu ucuocuinä̧tö̧.17Ja̧u̧mä̧ päinäcu̧sä̧: "¿Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ pi̧yȩ topöjä̧? ¿Porö juda ttö̧ja̧ su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧ jȩttö̧mä̧ a̧'u̧cu̧nä̧tä̧mä̧ jo̧cö̧? Jahuätömä pi̧jä̧ o'cajuiyunä jo̧mȩ päi'önä jȩpi̧nä̧tö̧ surojumä ja̧'hua̧nö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ chö̧ra̧huä̧rö̧nä̧ jȩpö̧ 'cä̧'i̧pä̧chi̧nä̧tö̧, ä̧na̧jui̧yä̧ra̧'a̧cu̧ todehuächi'önä 'cö̧rö̧pö̧. 18Ja̧'hua̧nö̧ jȩttö̧ta̧'a̧nö̧ Ttö'inä jȩchä̧cha̧sä̧ jahuätörö; rȩrö̧jö̧nö̧mä̧ topöcö chä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojöttömä rä'epömä chicuocotö ttäcuotö. Ttörö jä̧'ȩpä̧rö̧ rö̧ä̧nä̧ huotta pä'ö'inä ä̧ju̧cuo̧cö̧chä̧cua̧sä̧.

Chapter 9

1Ja̧u̧nu o'ca'a JA̧U̧ cha̧ja̧ ä'ca huoa'a ä̧ju̧cui̧nösä̧ päicunä̧,JA̧U̧ päinö:" Ötahuiyä tta̧cuä̧rä̧ cuä̧cuä̧ isotö ichätucui ya̧cu̧ punä chu̧ä̧rä̧nu 'cä̧chö curä rocuähuö siepu icuä'cuä." 2Ja̧u̧nu̧ o'ca'a, ttumutö̧ ya̧tȩnö huotö ichinätö apate jueipate pätei toähuähuänämä kä̧cua̧ ö'ohuecu päteitö, ya̧cu̧ punä chu̧äränö curä rohuähuäcuä̧cuä. Ya̧tȩ kä'copäteö kinö lino pu̧jä̧ta̧ 'ca̧tä̧u̧ kuyäru huȩyu̧ta̧tö ttippeyänä. Jahua'anö ja̧'a̧ chäjä̧'cotö kä̧bä̧di̧nätö broncettö adicuä'ca ko̧me.3Jahua'anö ja̧'a̧ Israel TTÖÄNA̧HUA̧ ösäru käepina,a̧ querubín cua̧ öji̧nomecu̧, jahua'amä chutä ö̧jode cuä̧menä chi̧na̧'a̧. JA̧U̧ huopinö lino sä̧ta̧ 'ca̧ta̧u̧ru̧ huȩyu̧cuä̧ isotucu kö̧rö̧. 4TURU̧HUA̧ päinö: " Cuäopi Jerusalén ötahuiyä kä'co päteö,jahua'anö ja̧'a̧näi̧nä o'catoinä ta̧cua̧ tta̧ȩcu̧ huopätörö ttuhuorä jo̧me do'opu rutitö ötahuiyä röǫmettö suronä jępụ ttöjö ttöjö'coca'attö.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ä̧ju̧cui̧nö̧sä̧ ucuocua'a korotörö; Tätucui ja̧u̧ o'ca'anä ötahuiyänä 'cuä'o'ö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuä'ö icuätucui rȩrö̧jö̧nä̧mä̧ to'cuätucuä juhua'atäcu cucuotätucuä. 6Umätö̧ bö̧o̧sa̧tö̧rö̧'inä, umätö möäyotorö'inä, nä̧tö̧ möäyotö umätö̧cu̧ 'cuä'opocotörö'inä, ppo̧'ä̧tö̧rö̧'inä, nä̧tö̧rö̧'inä cuä'ähuätucui o'cvatoi'önä̧rö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ Unä huȩyu̧cua̧nä̧mä̧ cutu'cöhuächi'ätucuä. Kä̧mä̧dä̧tu̧cui̧ ucuo isomettö̧ kä̧mä̧dö̧! Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ kä̧mä̧di̧nä̧tö̧ bö̧ä̧sa̧tö̧ttö̧ isodenä ka̧cuä̧tö̧mä̧.7Ja̧u̧mä̧ pä'inö: Ucuo isome'inä cucuocuätucuä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ rutätucui hua'aremä ro̧mȩ jacuä. ¡Jȩpä̧tu̧cui̧! Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä rä'opinätö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cuä'äu icuinä̧tö̧ ju̧huȩnȩ ötahuiyättömä. 8Ja̧'hua̧nö̧ jahuätömä tturohuähua'anä, katä ki̧nö̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ mo̧'ä̧mi̧nö̧sä̧ chihue'quiyunä chi'ä rȩjȩ jö̧nä̧ ajahuinö̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inösä̧: Ttöhue. Chu̧ru̧hua̧ Dios ¿Jȩpö̧ cuicua'a o'catpoi'önä Israel ttö̧ja̧ ka̧cui̧pä̧jä̧tö̧rö̧ cuami sura'attö ttucuoja tottäcuäönä jȩ'cua̧'a̧ Jerusalénrömä?9Ja̧u̧ päinäcu̧sä̧: Iisrael ttö̧ja̧ jarodö jȩttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Juda isottö'inä jȩttö̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ surojö ja̧'a̧. Pi̧jä̧ rȩjȩmä̧ ttucuojatä su'ädächa'a ja̧'hua̧a̧ta̧'a̧nä̧ ötahuiyä'inä jarodö kä̧cuä̧bhuä̧ttä̧ rö̧'ä̧cha̧'a̧, jua'amä pätta'attö: ¡TU̧RU̧HUA̧MÄ̧ unichi'inö pi̧jä̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ TU̧RU̧HUA̧MÄ̧ topo'cö! 10Ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧mä̧, re'inä topo'cö chä̧cua̧sä̧, jȩtti̧nö̧'i̧nä̧ hua̧i̧nä̧ ja̧'a̧ pä'ocö chä̧cua̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttömä jȩtti̧nö̧ ji̧nö̧tä̧ micuähuächönä jȩchä̧cua̧sä̧." 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ya̧tȩ lino pu̧jä̧ta̧ 'ca̧tä̧huä̧rö̧ huȩyu̧tä̧tö̧ i̧sa̧ ippeyanä ppä'ächinö. Ja̧u̧ ji'äu pa'inö: "Ttömä jȩpi̧nö̧sä̧ o'cajuiyönä huettinömä."

Chapter 10

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a topinösä isode huä̧mȩ querubines ttupiyä jo̧mȩ ka̧'a̧; I̧jȩcui̧na̧'a̧ Zafiro usäru ja̧'tu̧'u̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jua'amä ji̧na̧'a̧ ruhuo hue'ö pä̧cuä̧huo̧mȩ a̧'cua̧rö̧nä̧. 2Ja̧'hua̧nä̧ ja̧'ä̧, TU̧RU̧HUA̧ ucuocuinö ya̧tȩ ö̧'ca̧tä̧huä̧tä̧ lino pu̧jä̧ta̧ttö̧ 'ca̧tä̧u̧ru̧ pä'inö: " ' Querubines ttö̧jo̧cuobu ö̧'cä̧tȩ dȩa̧'a̧nä̧ 'cuä'opi, ja̧hua̧nö̧ 'chä̧nö̧ cu̧mu̧ to̧mu̧rȩnä̧ a̧ya̧ri̧ säröcänö cuoa'a ȩmu̧ Querubines ttö̧'ca̧tȩnä̧ pperetäjí ötahuiyä jacuä." Ja̧'hua̧nö̧tä̧ ja̧u̧mä̧ do'ächinö to̧chä̧ra̧'a̧nä̧.3Querubinemä ka̧cui̧nä̧tö̧ isodettömä ttu̧huo̧jua̧'a̧nä̧ ja̧u̧ doächi'omenamä, isoppa teoppa u̧mi̧'i̧nä̧ suädiönä ra̧mä̧di̧na̧'a̧. 4TU̧RU̧HUA̧ öadihuämä querubinettö̧ 'chopina'a̧ ja̧'hua̧nö̧ 'chopa'attö isode huä̧mȩ huirochi'ina'a̧. Isoppa isode su'ädiönä ra̧ma̧di̧na̧'a̧, u̧mi̧'i̧nä̧ TU̧RU̧HUA̧ öadihuä usäru kä̧dȩpi̧na̧'a̧. 5Querubines ttujuabiyättö oto rä̧mi̧pi̧na̧'a̧ u̧mi̧ra̧'a̧'i̧nä̧ ttä̧ju̧cu̧nä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ JU̧RU̧HUA̧ ucuocua'a jä̧'i̧jö̧'a̧nö̧ ucuocuina'a.6Ja̧u̧mä̧ 'cuäopina'a, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ lino pö̧jä̧ta̧ 'ca̧tȩu̧rö̧ hue'omenä̧mä, pä'inö: "Ocurä ȩmi̧ käräu jähuä kä'cottö Querubí'inä ttö̧ja̧cuo̧mȩ kä'co päte'öttö," Ttö̧ja̧sa̧mä̧ do'ächi'inö ja̧'hua̧nö̧ do'ächi'ömä käräu jähuä peyänä kä̧mä̧di̧nö̧. 7Ya̧tȩ Querubínmä umö te'ädinö korotö Querubín ttö̧'cä̧tȩ ocurä ko̧mȩcu̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cä'epö lino pö̧jä̧ta̧ 'ca̧tȩu̧ u̧mö̧pi̧yä̧ jacuä rötinö. Ttö̧ja̧sa̧mä̧ ȩmo̧po̧'ö̧ kärächi'ö rä'opächinö. 8Ttömä Querubines ttujuabiyä dȩa̧'a̧nä̧mä̧ ttö̧ja̧sa̧ u̧mö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jämö topinö̧sä̧.9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ topinösä̧, pa̧ja̧cuä̧nö̧ käräu jähuämä Querubines pä̧ttä̧u̧cu̧ ka̧cui̧na̧'a̧, ji̧yȩtȩ käräu jähuämä ya̧tȩ querubín pönä ka̧cui̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ käräu jähuä a̧'cua̧juä̧mä̧ berilo ido'qui jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧. 10Pa̧ja̧cuä̧nö̧ käräu jähuä a̧'cua̧juä̧mä̧ yorätehuinö, käräu jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧mä̧ jacuänä todeunä 'chu̧huä̧ri̧na̧'a̧ koro käräu jähuämä. 11Jahuätö ttupporächi'omenä̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä tti̧'cho̧mȩ pö̧nä̧mä̧ kara'acumä̧ huöttecuächoca'atä 'chi̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ to̧pä̧rö̧ kä̧nö̧ tti̧'cho̧mȩ pönämä, jahuätö'inä 'chi̧nä̧tö̧. Jahuätö tti̧'cho̧mȩnä̧mä̧ kara'acumä huöttächi'oca'atä 'chi̧nä̧tö̧.12Jättäpäyotö, ttabo'inä, ttumöpi̧yä̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttujuabiyä'inä tti'äriyämä ka̧cui̧na̧'a̧, juhua'atäcu käräu pa̧ja̧cuä̧nö̧ jähuä jäyänä'inä o'cajuiyötä ka̧cui̧na̧'a̧ i'äriyämä. 13Ttö ji̧nä̧ chä̧ju̧cuä̧ra̧'a̧nä̧ käräu jähuämä kärähui pä'ö huoina'a. 14Ja̧u̧ käräu ji̧yȩcu̧nä̧mä̧ i'ämä pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ki̧na̧'a̧; ä̧cuo̧mȩnä̧ käräu jähuämä Querubín i'ä ki̧na̧'a̧, todäre päi'önä käräu jähuämä ttö̧ja̧sa̧ i'ä ki̧na̧'a̧, huäbodäcuä päi'önämä mö yähui i'ä ki̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ päi'önämä paré i'ä ki̧na̧'a̧.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Querubín pä̧ttä̧u̧, jahuätömä tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧ Quebar ajettö tochinä̧u̧mä̧, cä'echinätö̧. 16Querubines pä̧ttä̧u̧ ttupporächi'omenämä käräu juäi'inä jahuätucu 'chi̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ querubines pä̧ttä̧u̧ rȩjȩttö̧ cättecuächa pä'ö ttujuabä cättepomenämä käräu jähuämä juorömä pporächi'oca'a ji̧na̧'a̧. Ja̧u̧ käräu jähuämä jahuätönätä̧ bä̧rö̧nä̧ ki̧na̧'a̧. 17Querubines pä̧ttä̧u̧ u̧ni̧chä̧rö̧ ttö̧jo̧mȩnä̧mä̧ käräu jähuä'inä u̧ni̧chä̧rö̧ ki̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö cättecuächomenämä käräu'inä jahuätucutä cäecuächina̧'a̧, juhua'amä a̧'cua̧ru̧hua̧ a̧'cua̧rö̧mä̧ käräu jähuänä ö̧ja̧'a̧ttö̧.18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ usärö isode öotorättö räopina'a, rä'o'ömä Querubines pä̧ttä̧u̧ ttu̧huä̧mȩ kä̧mä̧di̧na̧'a̧. 19Querubines pä̧ttä̧u̧ ttujuabiyä cä'epinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ jahuätömä to̧chä̧ro̧mȩttö̧ rȩjȩttö̧ cä'ecuächö tti̧'cho̧mȩnä̧, käräu juäi'inä jitötäcu yo̧mȩtȩnä̧ 'chi̧na̧'a̧. Jahuätömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jodettömä kä̧hua̧ räopa'acunä doächäcuähuome kä̧mä̧di̧nä̧tö̧, Israel ttö̧ja̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ usärömä ju'tojuttö jahuätö ttu̧huä̧mȩ kä̧mä̧di̧na̧'a̧.20Pitä isotö a̧'cua̧rä̧tö̧ ji̧na̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ idea'a Quebar ajettö tochinä̧u̧ pinä̧tö̧mä̧, ¡Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttömä jahuätömä Querubines ja̧'a̧ pä'ö huo̧jui̧nö̧sä̧! 21Jahuätö yotucunä̧ tti'ämä pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yotucunä̧ ttujuabämä pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧, juhua'atäcu ttumö̧pi̧yä̧ ttujuabiyä ka̧cu̧ o̧mö̧mä̧ ttö̧ja̧sa̧ u̧mö̧ ja̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huinä̧tö̧, 22ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti'ämä Quebar aje jäyotottö tti'ä i̧jȩcha̧'a̧ tochinö ji̧nö̧'a̧nö̧tä̧ huinätö̧, juhua'atäcu jahuätömä yotucupönämä ttä'cacutä jueönä 'chi̧nä̧tö̧.

Chapter 11

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ a̧'cua̧ru̧hua̧mö̧ cäepinäcu̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ cä'epö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jode äpate kä̧hua̧ räopa'acu kate ko̧mȩcu̧ ȩpi̧nä̧cu̧sä̧, kä̧hua̧ räopa'acu to̧pä̧rö̧ ka̧cuo̧mȩcu̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ju̧huȩnȩ mä̧nä̧ttö̧ äpatenämä veintecinconö huotö umätö ka̧cui̧nä̧tö̧. Azur i̧tti̧ Jaazanías'inä, Benaía i̧tti̧ Pelatíasrö'inä jahuätö ttö̧'cä̧tȩnä̧ ttö̧ja̧ ttuhuotörö'inä topinösä̧.2TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ päinäcu̧sä̧: Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, pitö ja̧'a̧ suronä jȩä̧cuä̧huä̧ rä'epätömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧yȩ ötahuiyättö suronä jȩä̧cuä̧huä̧ amöcuädö jȩpö̧ ku̧nä̧tö̧mä̧. 3Jahuätömä pä'ätö: Jitä pi̧yȩ pä̧nä̧mä̧ odehuiyä ttadita pä'ömä jo̧cá̧'a̧, pi̧yȩ ötahuiyämä uribatä ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ujutumä idepä huotöjä̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ji'ähui jahuätörö surojö 'cuä̧o̧pä̧cuä̧. 'Cuä̧o̧pä̧cuä̧ ji'ähui ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧."5Jaunu o'ca'a TU̧RU̧HUA̧ a̧cua̧ru̧cua̧ ttönä käbä̧dö̧ päinö : "Päittö: Pa'anö päö TU̧RU̧HUA̧MÄ: Pa'anö a uhuocuätöjä ucutumä, oh Israel ttö̧ja̧; Cuamucuädätucuome cuäopomeínä huo̧jua̧sä̧. 6Ucutumä suojötä röä̧dä̧tö̧jä̧ ttö̧ja̧rö̧ cuäö icuätä piyȩ ötahuiyätömä jahua'anö ja̧'a̧tö mänä jäyänämä ja̧u̧ta̧ suadacha'a. 7Jahuaja̧'a̧tö̧, TU̧RU̧HUA̧ TTÖÄ̧NÄHUA̧MÄ piyȩ päuö: Ttö̧ja̧ ucutu ttidepänä cuä'cuäpu huijätucuä̧u̧mä Jerusalén kä'co päteö rutäjätöjä, pi̧yȩ ötahuiyänämä uriyu jö̧nä. Jahua'anö ja̧'a̧nä ucuturumä juorö räepu ihuäcua'a.8Ucutumä rohuähuö'inä ye'ecuätöjä, jahua'anö ja̧'a̧ttö̧ TTÖTÄ ucuturu 'cä̧chö iyösä rohuähuäcuä'chumä, pi̧yȩmä TU̧RU̧HUA̧ TTÖÄNA̧HUA̧ huäjuetö jiäu. 9TTÖTÄ räepu chihuähuotöjä ja̧u̧ ötahuiyättömä, kara'atö i'chähuähuotö ttumunä chiyäcuotöjä, TTÖTÄ chi'cächäcua̧sä̧ ucuturu ro̧ȩcuä̧mä̧. 10Ucutumä tohueäcuotöjä curä'chuttutä. TTÖTÄ ro̧dȩpä̧cuä̧sä̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ beipomettö, Ucututä cu̧huo̧chi̧a̧tu̧hua̧ päö pidetä ja̧'a̧ iso päiönä TU̧RU̧HUA̧MÄ.11Pi̧yȩ öyahuiyämä uriyu dahuähuäyu mäcö̧, ucutu'inä idepämäcö̧jä̧ jahuätöttömä. Ttötä ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ Israel bȩi̧pä̧ro̧mȩttö̧mä̧. 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ topötä cu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧jä̧ isopai'önä TTÖTÄ JA̧'A̧ CU̧RU̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧, ja̧u̧ta̧ ja̧'a̧ hueinö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pa̧'a̧nö̧ jȩpö̧ kä̧tu̧cui̧ päinö'inä jȩpo̧co̧tö̧ pinätöjä. Ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧, pi̧jä̧ ttö̧ja̧ huettötä jȩpö̧ ka̧cuä̧tö̧jä̧,"13'cuäopäcua'a pä'ö jidähua'anä 'cuópina'a, Benaia i̧tti̧ Peletias, korupä'i'inö. ja̧hua̧nö̧ päi'omenä chihueöquiyunä chö'ä rȩjȩcu̧ ma̧'ä̧mö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huopö ajuähuinösä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'inösä̧: "Isó CHU̧RU̧HUÄ̧ CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, ¿Ucumä o'catoi'önä Isralnä ka̧cui̧pi̧nä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ si'epö cui̧cuä̧cua̧jä̧?"14TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ ttörö rȩbȩhui̧na̧'a̧ pä'inö ttörö: 15Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ ¡Ucu cui̧jä̧hua̧tö̧! ¡Ucu cui̧jä̧hua̧tö̧! ¡Ucutu umätömä ji̧nä̧ yotöte ttö̧ja̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä Israel odehuiyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧! ¡Jahuätörötä ja̧'a̧ jiähuinäu̧mä̧ isopäi'önä ju̧huȩnȩ ttö̧ja̧cua̧'a̧ttö̧ Jerusalénnä: ¡Turuhuotömä dö'ecuächätucui! pi̧jä̧ rȩjȩmä̧ ujuturu iyähui'inä̧jä̧ sobucuächönä ujututä tu̧ju̧nä̧ra̧ pä'ö.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ji'ähuitö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ötó: Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttömä kara'a oto chupporädinä̧u̧jä̧ ko̧ro̧jä̧ra̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pperetö chicuinä̧u̧jä̧ ko̧ro̧ rȩjȩ pönä. Ttömä huinösä̧ jahuätörömä ucuo ro̧ö̧ i̧sa̧ jö̧nä̧ beö mo̧ro̧tä̧ pi̧jä̧nä̧mä̧ jahuätö tti̧'cho̧mȩ pönämä. 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ji'ähuitö: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ötó: Ttömä pä'äjita'anö ppa̧dä̧chä̧cua̧sä̧ ucuturu ko̧ro̧jä̧ra̧'a̧ pperetö chicuina'attö̧ koro ötahuiyära̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttömä pä'äjita'amö chö̧ca̧ca̧tä̧cua̧sä̧ ucuturu cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ chiya pä'ö Israel rȩjȩ. 18Pä'äjita'anö ppa̧ttä̧chä̧cuo̧tö̧ jahuätömä tti̧rȩjä̧ra̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ be'epö tticua pä'ö o'ca juiyönä surojö jȩpö̧ ttö̧ja̧cuä̧'i̧jö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kö'cähuocö jȩpö̧ ttö̧ja̧cu̧ ja̧huä̧jä̧nä̧ kä̧nö̧.19Chami iso'qui chiyähuäcua̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ Ttö jareönä a̧'cua̧rö̧ kä̧cuä̧huä̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ jahuätörö Ttömä ttidepättö ttami iso'qui ido'qui jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ 'qui'ätörö rä'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ ttidepättö ttami i̧so̧'qui̧. 20Ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ jahuätömä chiäre hueähuänä cue'ächö ttö̧jä̧cuo̧tö̧, jahuätömä Ttö ruhuo huedötä jȩ'cuä̧cuo̧tö̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩttä̧cuo̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩttö̧mä̧ ucutumä Ttö chumöhuäyotö huotöjä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttömä ucutu CU̧Ä̧NÄ̧HUO̧TU̧CU̧ Diosä. 21Jahuätö yapare ttö̧ä̧nä̧hua̧ tätähuä'ca jȩpä̧'chö̧ kä̧tö̧mä̧, jähuätörömä adiu topinö̧jä̧ pä'ö jädepä̧cua̧sä̧, Ttö cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Diosmä chi̧huȩnȩ chi̧yä̧cua̧sä̧.22Recuätö Querubines ttujuabiyä cä'epinö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö tti̧dȩa̧'a̧nä̧ kärächö ki̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ usärö Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧ ki̧nö̧. 23Ja̧u̧nu̧ o'comenä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ usärömä cä'ecuächö kä̧mä̧di̧na̧'a̧ bäreu ötahuiyänä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kä̧mä̧di̧na̧'a̧ ötahuiyä bäreö möä'canä huȩjö̧ kä̧hua̧ räopa'acu'inä.24A̧'cua̧ru̧hua̧mä̧ cäepinä̧cu̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ cä'epö Caldea ttidepiyura̧'a̧cu̧ i'cächinä̧cu̧sä̧, korojä̧ra̧'a̧ ttȩpi̧nä̧u̧ ttö̧jo̧mȩcu̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ a̧'cua̧ru̧hua̧nä̧ i̧jȩpi̧nö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧jȩcuä̧cha̧'a̧ ttö tochinömä toepo'ina'a. 25Ja̧u̧ jä̧ji̧ o'ca'a korojä̧ra̧'a̧ ttȩpi̧nä̧u̧rö̧ ji'ähuinö̧sä̧ o'cajuiyönä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧jȩpa̧'a̧ tochinömä.

Chapter 12

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ ttörö rȩbȩhui̧na̧'a̧ pä'inö ttörö: 2Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, ucumä ttö̧ja̧ ra̧huä̧rä̧tö̧ ttö̧'cä̧tȩ kö̧jä̧, jahuätömä totta pä'ömä tti'äremä ku̧nä̧rä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ topocotö; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttä̧ju̧cua̧ pä'ö'inä ttä̧ja̧mä̧ ku̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätömä ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧, juhua'amä pä̧i̧cuä̧tö̧ ttö̧ja̧ jo̧mȩttö̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucu cutö'cömä, ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, korojä̧ra̧'a̧ chä̧tö̧ jö̧nä̧ cuiäremä jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ ku̧ni̧ ja̧'hua̧bö̧ jȩpö̧ ku̧nö̧ mo̧ro̧ to̧ttä̧ra̧'a̧nä̧ rä'opi, isopäi'önä korojä̧ rȩjȩra̧'a̧ to̧ttä̧ra̧'a̧nä̧ cui̧'chö̧nä̧ huȩdä̧cua̧, jahuätömä tottö'anö ja̧'a̧cö̧, ttö̧ja̧ jarodätö tta'anä.4Ucumä cuiäre rä'epö cui̧cuä̧cua̧jä̧ korojä̧ra̧'a̧ ttȩpö̧ mo̧ro̧mä̧ jahuätö to̧ttä̧ro̧mȩttö̧; rä'opächi ni̧pä̧ro̧mȩ to̧ttä̧ra̧'a̧nä̧ ya̧tȩ korojä̧ra̧'a̧ tȩpä̧cu̧ i̧'cha̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 5To̧ttä̧ra̧'a̧nä̧ ttoecuäbä kä'co isäju 'tä̧'ȩpi̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ juäjunä topi. 6To̧ttä̧ra̧'a̧nä̧, cuiäremä cu'upi'ca huȩnä̧u̧ bo'epi ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yo̧a'anä rä'epö icuitö. Cui'ä tto'ecui, rȩjȩ to'cu juiyäcua'anö̧, juhua'amä, Israel ttö̧ja̧rö̧ i̧jȩcuä̧ jö̧nä̧tä̧ chu̧ju̧nä̧cu̧ cua'attö̧.7Ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpi̧nö̧sä̧, ttörö hueäjita'anötä̧. Ttömä mo̧ro̧ chiäre rä'epinö̧sä̧ korojä̧ra̧'a̧ ttȩpa̧ pä'ö 'cua̧rö̧nä̧ juha'atäcu nipä̧ro̧mȩmä̧ ttoecuäbä kä'co chumönä sa'u isäju 'tä̧'ȩpi̧nö̧sä̧. Chiäremä yodo rä'epinö̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ rä'epömä to̧ttä̧ra̧'a̧nä̧ chu'upi'canä huȩnä̧u̧ bo'epinösä̧.8Ja̧u̧nu̧ o'ca'a TÖ̧Ä̧NÖ̧HUA̧ mo̧ro̧ päia'a ucuocuinä̧cu̧sä̧, pa̧'a̧nö̧: 9Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ Israel ttö̧ja̧mä̧, jahuätö ttö̧ja̧ jarodätömä jä'epätö: ¿Däje jȩ'cuä̧ttö̧? 10Ji'ähuitö: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ pä'ö: Ja̧u̧ 'cuä̧o̧pä̧cuȩ jiäcuähuämä pähuächa'ató Jerusalénttö ru̧hua̧rö̧'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalénnä ka̧cuä̧tö̧ o'catoi'önä̧rö̧ juhua'atäcu jahuätö ttippeyänä ka̧cuä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧'inä."11Ji'ähui: Ttömä 'cuä̧o̧pä̧cuȩ ucuturu i̧jȩcuä̧ jö̧nä̧tä̧ hua̧sä̧. Ttö jȩchä̧'i̧jö̧mä̧, jitörö'inä ja̧u̧tä̧ jȩä̧cuä̧huä̧cua̧'a̧; jahuätömä ko̧ro̧jä̧ra̧'a̧ tti̧rȩbȩhua̧'a̧ juorö rättopö juiyönä̧tä̧ ttö̧jö̧nä̧rä̧cuo̧tö̧. 12Ru̧hua̧ jahuätö jahuätö ttö̧'cä̧tȩ kö̧mä̧ ttiäre ttu'upi'quiyunä yo̧mȩcu̧ ttu̧huä̧du̧huö̧nä̧ u̧huȩnä̧cuä̧u̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ötahuiyä ttoecuäbänä rottopäcuotö. Jahuätömä isäju 'tä̧ttȩpä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ 'tä̧'ȩpö̧ ju̧huȩnȩnä̧tä̧ ttiäre rä'epö tticuäcuotö. Ja̧u̧mä̧ i'ämä tto̧ȩcuä̧rä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ rȩjȩmä̧ topöcö jä̧cua̧. 13Ja̧u̧rö̧ chumapayä setädä chicuäcua̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ chichomenä ja̧u̧mä̧ chumapayä jacuä ȩqui̧pä̧cua̧; ja̧u̧nu̧ o'ca'amä Babilonía ötahuiyära̧'a̧cu̧ chi'cächä̧cua̧, Caldeas ttö̧ja̧ ttidepiyucu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ topöcö jä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ ju̧huȩnȩtä̧ hua'ö icuäcua̧.14Ttö'inä jahuätö o'catoi'önä̧ ippeyänä ka̧cuä̧tö̧ ja̧u̧rö̧ ppättädö'anö huotörömä o'cajuiyötä pperetö chi̧cuä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ umöhuäyotö o'catoi'önä̧rö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ o'ca'anä huȩdä̧cua̧sä̧ cuä'ö tticuarö pä'ö. 15Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jahuätömä Ttörömä Ja̧u̧mä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'a̧ pä'ö ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧, ttö̧ja̧ ttö̧'quȩtȩ pperetö chicuomenämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩ jä̧ttä̧jä̧ pperetö chi̧cuä̧u̧mä̧. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yotucu pönärö̧mä̧ curättö'inä, ppäittö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suroju 'cuäopöttö'inä ttö̧ji̧pö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧, o'cajuiyönä su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧ jitötä jȩtti̧nö̧ Ttö chȩpä̧u̧ tti̧rȩbȩhuä̧jä̧ pönä jittähuäcua'anö Ja̧u̧mä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'a̧ pä'ö."17TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttönä ucuocumä pä'inö: 18"Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, Cu̧cuä̧ ye'ecunä̧nö̧ cuiti ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiyamä yecuecunä ja̧'a̧nä̧ cua̧'cua̧ ro'ecunö ahui.19Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Israel ttö̧ja̧rö̧ ji'ähui: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Jerusalén ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧ ttötö'cömä pi̧yȩ pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧'inä: "Jahuätömä ye'ecunö ttu̧cuä̧mä̧ ttucuäcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiyamä ttö̧'ä̧huö̧ kä̧nö̧ ttahuäcuotö, täcö ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ rä'epö icuähuäcuotö, ju̧huȩnȩ ka̧cuä̧tö̧ o'catoi'önä suronä jȩttö̧ jähuänä. 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧cui̧no̧mȩmä̧ toäcua'a ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ rȩjȩmä̧ pä'äji jinöta'anö surächächäcua'a; Ja̧u̧mä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'a̧ pä'ö ttu̧huo̧juä̧cua̧'a̧nö̧."21Pä'äjita'anö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttönä ucuocumä pä'inö: 22Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, ¿Ucumä tta̧'a̧nö̧ pähuätä cu̧ju̧nä̧rä̧ttö̧, Israel ttö̧ja̧ pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ pä'ätö: Recuó mo̧ro̧ 'cuäopa'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧jȩcuä̧chi̧nö̧mä̧ hueyecua'a? 23Jaa̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jahuätörö ji'ähui: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ pä'ö: Pa̧'a̧nö̧ pättömä yabonömä pättä'chu juiyönä jȩchä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧'i̧nä̧ pä'äjita'anömä pä'ocotö ttäcuotö. Jahuätörö ji'ähui: Mo̧ro̧mä̧ täcö tö'cöhuächäja'a i̧jȩcuä̧chi̧nö̧mä̧ ji̧yȩcu̧pö̧nä̧ iso juoäcua'a.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧tȩttö̧mä̧ ttesehuächi'önä yaparetä i̧jȩcuä̧chö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧'i̧nä̧ märipänä toäcuähuämä yabonömä i̧jȩcuä̧cho̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧. 25¡Juhua'amä Ttötä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ chucuocua'attö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttö chucuocumä jȩpö̧sä̧. 'Cuäpäcua'a pä'ö jidähuäjimä recui'oca'a jä̧cua̧'a̧. ¡Pi̧yȩmä̧ ucu cu̧mo̧ro̧ chu̧cuo̧cuä̧cua̧sä̧, jarodäcuähuä ttö̧ja̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chucuocuäjimä jȩchä̧cua̧sä̧! Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huäjönä ji'äu icumä."26Pä'äjita'anö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttönä ucuocumä pä'inö: 27Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ topittö, Israel tttö̧ja̧mä̧ pä'ä'ijätö: Ja̧u̧n i̧jȩcuä̧chö̧ toömä jitätämä 'cuäopocö jä̧cuȩ, ja̧u̧mä̧ yodoji 'cuäopäcuȩ ji'äu. 28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätörö ji'ähui: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ pä'ö: Chucuocumä recui'oca'a jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chucuocuäjimä isopäi'önätä̧ jä̧cua̧'a̧." Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huäjönä ji'äu icumä."

Chapter 13

1Pä'äjita'anö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttönä ucuocumä pä'inö: 2Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, Israel ttö̧ja̧rö̧ 'cuä̧o̧pä̧cuä̧ ji'ähuätö profetarö to'ija̧'a̧cu̧ ji'ähui, juhua'atäcu jacuäde'änä amöcuädö 'cuäopäcuä̧ ji'ähuätörö pa̧'a̧nö̧ ji'ähui: "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ i̧huȩnȩ ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧. 3TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ pä'ö: ¡Jahuätu jerupätö Profetatöhue, jitötä tta̧'cua̧ru̧hua̧ oipa'acu 'chä̧tö̧hue, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yoröiso topocotö pä'ijätö! 4Israel ttö̧ja̧, ucu cuahuaruhuä profetatö̧mä̧ de'a rȩjȩ jui̧yä̧jä̧ isotö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ juo'ächinätö̧.5Ucutumä Israel ttö̧ja̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ jäyänä ttoecuäbä rireina'amä aditö cuicuätucumä pä'ocotö pä'ijätöjä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mo̧ro̧ mo̧ro̧ curä rȩbȩhuo̧mȩnä̧ ttocuecuätucua pä'ömä. 6Ttö̧ja̧mä̧ iso jo̧cö̧tä̧ i̧jȩcuä̧cha̧'a̧ topätö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ yapare jähuätä ji'ähuätö, pi̧yȩ ja̧'a̧ pättömä: "Pi̧yȩ pa̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ huäjuetö icu ji'ähuö." Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ huȩo̧co̧ö̧ täcuotö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätö jittähuömä isopäi'önä jö̧nä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ ttesehuipönä jȩttä̧cuo̧tö̧. 7¿Yapare jähuätä i̧jȩcuä̧cha̧'a̧mä̧ topocötö pä'ijätö ja̧'hua̧nö̧ topö yaparetä ji'ähuocotö pä'ijätö, ucumä tocu päcuättö: "Pi̧yȩ pa̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ huäjuetö icu ji'ähuö, Ttötämä chucuocuoco̧u̧ ja̧'a̧nä̧mä̧?8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: juhua'amä to'cuätucumä yapare jähuätä to'cuätucua'attö, ja̧u̧ yapare jähuätä ji'ähuätöjä̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ jȩä̧cua̧ to'ija̧'a̧cu̧tä̧ ucuturumä. 9Ja̧'hua̧nö̧tä̧ to'ija̧'a̧cu̧tä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ profeta yapare i̧jȩcuä̧chö̧ jähuä topätörömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yapare jähuä ji'huätörömä. Jahuätömä Ttö chumöhuäyotö ca̧ca̧cu̧ ttö̧'ȩjo̧mȩmä̧ pȩjo̧co̧tö̧ ttäcuotö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧mi̧mä̧ juiyacua'a Israel ttö̧ja̧ tti̧mi̧ huȩyu̧tu̧ rutähuä'tä'inä, juhua'atäcu Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧'i̧nä̧ do'ächiocotö ttäcuotö. ¡Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Diostä ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä'ö cu̧huo̧juä̧tu̧cuä̧cua̧sä̧.!10Pi̧yȩ jähuänä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chumöhuäyotörö 'cä̧tti̧pä̧chö̧nä̧ jȩpö̧mä̧ pä'ätöjä̧: "¡Huȩnȩ juiya'a!" Huȩnȩmä̧ juiyoca'anä, jahuätömä ttoecuäbä aditö redehuanä tuttepäcuotö. 11Ttoecuäbä tu'epätörö ji'ähui: juäbämä maächäcuäba; ajiya juruhuoya ichäcua'a, Ttömä huȩdä̧cua̧sä̧ ajiya i̧sa̧ppȩ juäbä maächö̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juäbä pparächi'önä kä̧ru̧'coppa juruhuoppa'inä. 12Topittö ttoecuäbä maächä̧cua̧'a̧, korotömä ucuturu pättätucuoco, ¿Tȩnȩ ka̧'a̧cuä̧ redähua cutätucuähuamä?13Jahua'anö ja̧'a̧ TU̧RU̧HUA̧ TTÖÄNÄHUA̧ pi̧yȩ päö: TTÖTÄ chi̧ä̧i̧nä chi'cächäcua̧sä̧ juiyó sä̧ru̧huoppamä, jahua'anö j'a̧tö ajiya'inä suädiäcua'a ido'quiyä'inä ka̧ppȩppȩnö ma̧'a̧cua̧'a̧ chami surútu siepu chicuapä'ö. 14Jahuata'anötä̧ TTÖTÄ rȩjȩ käö siepu chicua̧'cua̧sä̧ ucutu ttoepu huaditinätu̧huäbä o'cahuiyämä jahua'anö jȩpu̧ huä 'cä'cotä ttöjö̧nä jȩchä̧cuo̧tö̧. Pa'anötä̧ mo̧tta̧cha̧cuo̧tö,ucutuinä jahuätö o'catoinä ttö'cä̧tȩnätä̧ siepu icuähuotö pähuiähuotöjä.Jahua'anö pä̧i̧ä̧u̧tä̧ ucutumä cu̧huo̧juä̧chi̧cuo̧tö̧jä̧ PIDETÄ ja̧'a̧ päö TU̧RU̧HUA̧MÄ.15Jahuata'anötä̧ TTÖTÄ chujurunä siepu chicua̧'cua̧sä̧ ttoecuäbämä jahuata'anötä̧ jahua'a tuepinätö̧rö̧'i̧nä. Pa'anö pädäcua̧sä̧ ucuturumä: " Ttoecuäbämä täkö huiya'a, tuepinätöpitö'inä toa'a. 16Israeltö profetas huinätö'inä toa'a Jerusalén ötö'cö huȩnȩ juiya'a topätöjä päö jihuinätö̧'inä, Huȩnȩmä juiyönä kä̧cuä̧huä̧mä juiya'a! Pa̧'anö̧tä̧ uhuocu jiäu TU̧RU̧HUA̧ TTÖÄNÄ̧HUMÄ."17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucu, ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, cui'ä i̧jȩcui̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ isajuru suronätä̧ jijähuä'cha'a yajutä kamöcuädötä, jahuäjuru jue'epö icu ji'ähuätucuiju. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä'ätucuiju TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios pa̧'a̧nö̧ pä'ö: ¡Äyoo ucutuhue märipä pö̧jä̧ta̧ttö̧ 'tö̧'ä̧tuhue cumöca̧ca̧nä̧ cu̧nä̧huä̧tu̧cua̧ pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ märipä pö̧jä̧ta̧ttö̧ 'tö̧'ä̧tö̧ ppö̧'ä̧tö̧rö̧'inä, tä̧mö̧rö̧'inä ttunä cu̧huä̧nä̧huä̧tu̧cua̧ pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ ttö̧ja̧ ttuju'cächi'önä, ¿Ucutu ttö chumöhuäyotö ttöjö'cächi'önä jȩ'cuä̧tu̧cua̧'a̧ jitötä jitötä tta̧'cua̧ru̧hua̧nä̧mä̧ ttöjipäcua'a?19Ucutumä suronä jȩpi̧nä̧tö̧jä̧ ucuotäcuähuome'inä cucuotätucupca'a Ttörö'inä, Ttö chumöhuäyotörö'inä harina i̧sa̧ppȩ'inä cumönä̧tä̧ cacuopö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pa̧ppä̧'inä a̧'u̧cu̧nä̧tä̧, ttö̧ja̧ hua'ö tticu juiya'anö̧ huotörö cuä'äö cuicuätucua pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧jö̧ juiya'anö huotörö ttö̧ja̧ pä'ö jȩpä̧'chä̧tö̧jä̧, Ttö chumöhuäyotö yapare huȩnȩ icuähuätucu ttö̧ja̧hui̧ya̧tö̧ pä'ö.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Ttömä ku'cocösä ppi̧yu̧rö̧ 'chuttäda'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ucutu märipä jähuäcu jȩpö̧ a̧'cua̧tö̧ ttö̧ja̧ tta̧'cua̧rö̧ 'chucuädätucua pä'ö jȩ'cuä̧tu̧cua̧'a̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ ttujohuiyämä 'choräu chicuäcuotöjö̧; ttö̧ja̧ ppi̧yu̧rö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ 'chuttäda jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ 'chu̧cuä̧dä̧tu̧cuä̧u̧rö̧mä̧, Ttömä jahuätörö juorö rä'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧. 21Ttömä cu̧huȩnä̧huä̧tu̧cu̧ o̧ta̧mä̧ 'chodipä̧cuä̧u̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ 'cho'ipö chumöhuäyotörömä cumötö̧cu̧ttö̧mä̧ rä'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧, yabonö ucutu 'chu̧cuä̧rä̧tu̧cua̧'a̧nä̧ ttu̧ju̧juiyäcua'anö. Ttö ja̧'a̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧CU̧TU̧ pä'ö cu̧huo̧juä̧tu̧cuä̧cua̧mä̧.22Isopäi'önä ucutumä ttö̧ja̧ adiu jȩpä̧tö̧ tta̧mö̧cuädö yapare ji'ähuä'chö mȩya̧dö̧ icuätöjä̧, Ttömä jahuätörö meya̧dö̧ chicuatö pä̧do̧co̧u̧rö̧, suronä jȩpö̧rö̧mä̧ yabonö̧ jȩpö̧ a̧'cua̧rö̧'inä ki̧'i̧pö̧ juiya pä'ötä ki'opätöjä̧. 23Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ ucutumä juhua'a yabonö yapare i̧jȩcuä̧chö̧mä̧ topocotö cuäcuotöjä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yabonömä ji'ähuocotö cuäcuotöjä̧ juhua'amä Ttö chumöhuäyotörömä cumötö̧cu̧ttö̧mä̧ rä'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧. Ttö ja̧'a̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧CU̧TU̧ pä'ö cu̧huo̧juä̧tu̧cuä̧cua̧mä̧.

Chapter 14

1Korotö umötö bö̧o̧sa̧tö̧ Israelttö ichäjätö ttörö topö jädepiyatö pä'ö TU̧RU̧HUA̧ Diosrö. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TU̧RU̧HUA̧ Dios i̧huȩnȩ rȩbȩhui̧na̧'a̧ Ttörö pa̧'a̧nö̧ pä'ö. 3Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ jahuätö umätö̧ tami'quinä ȩpä̧tö̧ yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tti'ämä muchächinä̧u̧ surojönä̧tä̧ jȩttö̧nä̧. ¿Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ ja̧'a̧tä̧ tocha'a jahuätö jä̧ttȩpä̧ra̧'a̧nä̧. jahuätömä Ttörö pätta pä'ö ja̧'a̧?4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pi̧yȩ ji'ähuitö jahuätörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'itö: TU̧RU̧HUA̧ Diosmä pi̧yȩ pä'ötó: O'catoi'önä umätö̧ Israel ojusodettö ttamiso'quinä ku̧nä̧rä̧tö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttamiso'quinä ido'qui jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ttäcuotö surojönä ttamöcuäda'attö ttö̧ä̧nä̧hua̧ i̧jȩpö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ju̧huȩnȩ o'ca'a ichätö profeta ö̧jo̧mȩcu̧. Ttö Cu̧ru̧hua̧mä̧ chä̧dä̧tä̧cua̧sä̧ yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ jö̧nä̧. 5Ttö pi̧yȩ jȩchä̧cua̧sä̧ pä'äjita'anö ppädädäcua'anö̧ cuami iso'quinämä Israelttö 'cä̧'ȩcuä̧chi̧nö̧ Ttöttö yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ ji'ähui: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ pä'ö: ¡Cuamöcuädätucu pärou icuätucui ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧ä̧nä̧huo̧tö̧ tätähuä o'cattömä 'cä̧'i̧pä̧chä̧tu̧cui̧! O'cajuiyönä su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧ jȩ'cuä̧'i̧jä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧ cui'ätucumä kärächi'ätucui.7Isopäi'önä Israel ttö̧ja̧ttö̧ yotute ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ichäcuähuotö Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧ ka̧cui̧pö̧ Ttörö icuipö, a̧'cua̧nä̧ tätähuä o'catä ö̧ä̧nä̧hua̧ jö̧nä̧ juo'epörömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ido'qui suronä jȩ'cu̧nä̧ ttoepo'qui cumönä cuä'ca jo̧mȩ rutähuöjä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ profeta ö̧ja̧'a̧cu̧ 'chä̧nö̧ usu cuichäcusä, Ttötä CU̧'Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧ Ttötätä chä̧dä̧tä̧cua̧sä̧. 8Ttömä ja̧u̧cu̧ to'ija̧'a̧cu̧ jö̧nä̧ to̧chä̧cua̧sä̧ ja̧u̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧jȩcuä̧ jö̧nä̧tä̧ pärotö chicuäcua̧ juhua'atäcu ji̧yȩtȩ pähuä jö̧nä̧tä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö ttö̧ja̧ttö̧mä̧ si'epö chi̧cuä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucutumä, Ttörömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'a̧ pä'ö cu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧jä̧.9Ya̧tȩ profeta ttöyaparehuäcumä, yaparetä ji'äu ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ttö, TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ profetarö uyapareunä jȩpä̧ji̧mä̧; Ttömä ja̧u̧rö̧ to'ija̧'a̧cu̧ jȩchä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ ttö̧jo̧mȩttö̧mä̧ si'epö chi̧cuä̧cua̧. 10Jahuätömä surojö jȩttä̧ji̧tä̧ huȩnȩcuä̧chä̧cuo̧tö̧; profeta suronä jȩä̧ji̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ suronä jȩä̧ji̧ jä̧'ȩpä̧rä̧ji̧rö̧'i̧nä̧ huȩnȩcuä̧chä̧cua̧'a̧. 11Pa̧'a̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ Ttö̧öttömä otomä 'cä̧'i̧pä̧cho̧co̧tö̧ ttäcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojö jȩttä̧ji̧nä̧mä̧ jitötä'inä tta̧mö̧nä̧mä̧ surojue'ecuocotö ttäcuotö. Jahuätömä chumöhuäyotö jö̧nä̧tä̧ ttäcuotö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttömä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jö̧nä̧tä̧ chä̧cua̧sä̧. "Pi̧yȩ pa̧'a̧nö̧tä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ huäjuetö icu ji'ähuö."12Ja̧u̧nu̧ o'ca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ ucuocu päinä̧cu̧sä̧: 13Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ Ttörö to'ija̧'a̧cu̧ suronä jȩttö̧ttö̧mä̧ jahuätörö Ttö to'ija̧'a̧cu̧ jȩpö̧, ttu̧cuä̧'inä 'chodipöttömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppäi ttuhuähuä huedöttömä̧ juhua'atäcu ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ isotörö'inä si'epö chicuttömä; ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ 14suro pitö huämetucuä umätö: Noé'inä, Daniel'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Job'inä pi̧jä̧nä̧ ttö̧ja̧cu̧ttö̧mä̧ tta̧mö̧nä̧ tta̧'cua̧rö̧mä̧ toe'ächö juiyö'anö ja̧'a̧ adihuomenä tt'ja̧cua̧'a̧ttö̧. "pa̧'a̧nö̧tä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ huäjuetö icu ji'ähuö."15Huedöttömä de'a i̧sa̧ pä̧i̧cua̧rö̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩra̧'a̧ juhua'amä ja̧'hua̧nö̧tä̧ tti̧tti̧mö̧ toönä̧tä̧ ttö̧ji̧pä̧cuo̧tö̧ ju̧huȩnȩmä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ cuäopö juiyäcua'anö jahuätö isotörö ye'ecu 'cuäopö juiyäcua'anö. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pitö huämetucuä umätö ttö̧ji̧nö̧ttö̧'i̧nä̧ jahuätötä ttö̧'cä̧tȩnä̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ huäjuetö icusä Ttö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä, juhua'attö ttö̧ji̧pö̧nä̧mä̧ jȩtö̧ juiyö'anö ji̧na̧'a̧ jitötä tti̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nä̧tö̧'inä; jitötä tta̧mö̧nä̧tä̧'i̧nä̧ ttö̧ji̧pö̧ juiyönätä ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩmä̧ do'opö icuähuä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ pärohuächina'a.17Ttö curä'chunä tturohuähua pä'ö i'cächö pädöttömä: Curä'chu, ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ täi ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ta̧ju̧cuäyotörö si'epö icui juhua'atäcu de'a isotö juȩnȩ ka̧cuä̧tö̧rö̧'inä. 18ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧, pitö huämetucuätä'inä ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ ttö̧jö̧ttö̧mä̧, Ttö chö̧jö̧ta̧'a̧nö̧.19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ttömä huȩdä̧cua̧sä̧, märichei huȩdä̧cua̧sä̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩra̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chö̧'ä̧i̧ dadepä̧cua̧sä̧ pperecuächönä pä'ö hua'arenä̧tä̧ ja̧'hua̧nö̧ta̧'a̧nö̧ jȩchä̧cua̧sä̧ 'coru juottächönä umätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ de'a isotörö'inä. 20Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ ju̧huȩnȩ ttö̧ja̧cu̧ttö̧mä̧ Noé, Daniel ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Job pi̧jä̧nä̧, ttö̧ cusä, pä'ö TU̧RU̧HUA̧ Dios, jahuätö'inä jȩpo̧co̧tö̧ ppättäda pä'ö'inä tta̧mö̧nä̧ tti̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧; jitöttö tta̧mö̧nä̧ tä̧ ttö̧ji̧pö̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩa̧'a̧ adiu jȩtta̧'a̧ttö̧.21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ttö Cu̧ru̧hua̧ Dios pä'ösä pi̧yȩ: Ttö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ju̧huȩnȩ abonä̧nö̧ surojö pa̧ja̧cuä̧nö̧ ro̧ȩcuä̧ huȩdä̧cua̧sä̧ ppäi ttuhuähuä, curä rohuähuäcuähuä'inä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ubo ttö̧ja̧sa̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ de'a isotö'inä totte'äcuotö.22¡Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧! ji̧yȩtȩ korojuäi ki̧'i̧pä̧cua̧'a̧ ju̧huȩnȩnä̧mä̧, curättö ka̧cui̧pä̧jä̧tö̧mä̧ rättopäcuotö tti̧tti̧mö̧ nä̧tö̧cu̧, tti̧tti̧mö̧ u̧mä̧tu̧cu̧, jahuätö ucucu ttichomenämä, ucutä to'cuäcua̧jä̧, jahuätö ttö̧jö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩtö̧'i̧nä̧. Juhua'atäcu cua̧'cua̧tta̧cuȩcuä̧tu̧cu̧ adiunä cuesehuätucunä ro̧ȩcuä̧ttö̧'i̧nä̧ Ttö huedinö'anö Jerusalénra̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotö o'catoi'önä̧rö̧ ttö hue'inösä̧ ttö̧ja̧ ttabojähuä. 23¡Curä ki̧'i̧pi̧nä̧tö̧ ttesehuächi'äcuotö tta̧mö̧nä̧ 'chä̧nö̧ topö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩtto̧mȩttö̧'i̧nä̧, o'cajuiyönä cu̧huä̧juä̧cuo̧tö̧jä̧ ucutumä pi̧yȩmä̧ ttö jȩchi̧nö̧mä̧ ttaboi̧ya̧ jö̧nä̧ jahuäjuru, jȩcho̧cö̧mä̧ yapare jähuätä jä̧cua̧! pa̧'a̧nö̧tä̧ pä'ötó TU̧RU̧HUA̧ Diosmä.

Chapter 15

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ ucuocu päinä̧cu̧sä̧: 2Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, ¿Tocu ja̧'a̧nö̧ttö̧ Uva daumä adiu ka̧'a̧nö̧ti̧ koro dau ä̧na̧jui̧yä̧ ka̧cu̧ oi de'a ka̧cu̧ oittömä? 3¿Ttö̧ja̧mä̧ korojuei jȩtta̧ pä'ömä uva dau odiyä ttȩmö̧'a̧nö̧ti̧? ¿Jahuätömä korojuei jottepa pä'ö ja̧u̧ juei i̧so̧'quȩ ttaditö'anö̧ti̧? 4Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ocurä tticuttömä rȩdȩcuä̧cha̧ pä'ö ja̧'a̧, juhua'atäcu pätecu beipome cuo'ö icuttömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kä'co'inä cuo'ö icua pä'ö ja̧'a̧, ¿Ja̧u̧nä̧mä̧ ji̧yȩtȩ ttaditö'anö ja̧'a̧?5!Topittö! Jo̧mȩnö̧ ko̧mȩnä̧mä̧, korojueimä yöroiso jȩpo̧cö̧ pinöjä̧; Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ isopäi'önä, ocurä cuo'ö icu o'comä, korojuei jȩtta̧ pä'ö ttadita pä'ömä juiyäcua'a. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Uva dau de'a ka̧cu̧ dauhuiyä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, ocuränä cuo'ö icua pä'ö iyäjisä; ja̧'hua̧nö̧ jȩtta̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ Jerusalénnä ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧.7Jahuätörömä to'ija̧'a̧cu̧tä̧ tochäcua̧sä̧. Ocurättö rättopa pä'ö'inä, ocurämä kuhuö icuäcuotö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Ttörömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'a̧ pä'ö ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧, ja'huätörö Ttö to'ija'acu tochomenämä. 8Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩmä̧ cuähuämä iyö juiyönätä̧ jȩchä̧cua̧sä̧, juhua'amä jahuätö surojö jȩtti̧no̧mȩnä̧. Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huäjuetö ji'äu icumä.

Chapter 16

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ttörö pa̧'a̧nö̧ ucuocuinö: 2"Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, jitötä Jerusalén ttö̧ja̧ su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧ jȩttö̧mä̧ ji'ähuitö, 3Huäjönä ji'ähuö icu: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö Jerusalén ttö̧ja̧rö̧mä̧: Ucu cuä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ttö̧ cuhuäpächinomemä Canaán rȩjȩ ja̧'a̧; Cuä'o minämä amorreo ttö̧ja̧sa̧ pinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cua̧ju̧ mi̧nä̧mä̧ hetea ttö̧ja̧ isaju pinä̧ju.4Cuhuäpächinö mo̧ro̧mä̧, cua̧ju̧mä̧ curähuamä 'cuijopococu pinöjä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiyanä'inä töcähuiocö pinöjä̧, juhua'atäcu 'cäruhuäbönä'inä 'cuä'ecuocö pinö̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pö̧jä̧ta̧nä̧'i̧nä̧ juä'ocuocö pinäjä̧. 5Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧yȩ jȩtta̧cu̧ pä'ömä rȩrö̧jö̧nö̧mä̧ topäcuähuocö pinö̧jä̧, ucuru rȩrö̧jö̧nä̧ topömä. Cuhuäpächöji mo̧ro̧mä̧, cua̧'cua̧rö̧mä̧ ttamisuru tottinä̧cu̧jä̧, umicu̧ meje'ca huäose jä'canä do'opö tticuinä̧cu̧jä̧.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ttömä ucu cuippeyänä 'cuä'opö topinö̧sä̧ ucurumä, ucutä cua̧mö̧nä̧ cucuojanä te'chäu cu̧'a̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pädinäcu̧jä̧ cucuojamä ¡A̧'cua̧ra̧'a̧! Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pädinä̧cu̧jä̧ cua̧mö̧nä̧ cucuojamä ¡A̧'cua̧ra̧jä̧! 7Pättanä isade böo juoa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ böo juodepinä̧cu̧jä̧. Yabonä rö̧ä̧chi̧nö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ böo juo'ecuinö̧jä̧, juhua'atäcu rö̧ä̧nä̧ micuäu jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ pärohuächinö̧jä̧. Cuatate'inä 'quiyönä kö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuhuo'chemä oi jö̧nä̧ böo juoina'a. Cu̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ juiyönä cu̧ja̧'a̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huäkä'co jö̧nä̧tä̧.8Pä'äjita'anö ucu cu̧jo̧mȩnä̧ 'cuä'opinö̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ 'cuä'opö tochinäcua̧jä̧. Ucu cuju'cönä jö̧ mo̧ro̧ rȩbȩhui̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ chö'ca̧tähuä'pinä juä'opö ttodepinäcua̧jä̧, cu̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ juicua'amä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ya̧tȩ i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ pä'ö ucucu todecuinö̧sä̧, Pa̧'a̧nö̧tä̧ huäjönä ji'äu icu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ Ttötä isaju päcui'önä jȩchi̧nä̧cua̧jä̧.9Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ tö'cö chicuinäcuä̧jä̧ ajiyanä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ cucuo ji̧yä̧cu̧'i̧nä̧ tö'cö chicuinäcuä̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö a̧dȩjä adiunä sopönä tudepinacuä̧jä̧. 10Cu̧'ca̧tä̧huä̧ta̧'i̧nä̧ tötä chö̧'ca̧ti̧nä̧cuä̧jä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧jä̧pö̧ isäya'inä i̧sa̧ i̧jȩta̧ttö̧ adicuäya chu̧ju̧ni̧nä̧cuä̧jä̧. Chiyinäcuä̧jä̧ cuäca isäya linottö adicuäyä, chö̧'ca̧ti̧nä̧cuä̧jä̧ sedattö a̧di̧cuä̧ta̧nä̧. 11Rö̧'ä̧nä̧ micuäuttu cha̧'cua̧ti̧nä̧cu̧jä̧, cu̧mu̧nä̧'i̧nä̧ i̧so̧bö̧ chö̧ni̧nä̧cu̧jä̧, cu̧ru̧pä̧'quȩna̧'i̧nä̧ räusa ca'epö chu̧huä̧nä̧nä̧cu̧jä̧. 12Cui̧ji̧yu̧na̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä̧ja̧nä̧'i̧nä̧ i̧so̧bu̧ chö̧ni̧nä̧cu̧jä̧, pu̧ttä̧huo̧bu̧ a̧di̧huo̧bu̧ cunä ca'epö chu̧huä̧nä̧nä̧cu̧jä̧.13Ucumä a̧'cua̧ttö̧ ku̧nä̧hua̧ju̧jä̧ orottö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pärätättö'inä, adihuäjuäi lino i̧sä̧tra̧ttö̧ 'ca̧tä̧hua̧ju̧jä̧, seda i̧sä̧ta̧ttö̧ ttö̧'u̧ i̧yä̧hua̧jä̧; Je'eyu i̧sa̧ppȩtä̧ cuinö̧jä̧, maya ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adeja'inä juiyo a̧'cua̧cui̧nä̧ju̧jä̧ ruhuaju 'cuarönätä huinäju̧jä̧. 14Cu'adihuättö ucuounä cu̧ju̧mä̧ rä̧bȩhui̧na̧'a̧ ko̧ro̧jä̧ra̧'a̧'i̧nä̧, adiutä ki̧nä̧ju̧jä̧ ruhuo TTÖ chiyinönämä. Pi̧yȩtä̧ ja̧'a̧ CU̧RU̧HUA̧ CUÄ̧NÄ̧HUÄ̧ pädömä.15Ucumä̧ ucuo te'ähuäjijä cua̧monä̧ cu'adihuätä, ja̧'hua̧nö̧ jȩcua̧'a̧tö̧ kidepä iyähuäju a̧'cua̧rö̧nä̧ hua̧jä̧; kidepä iyähuäyu jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ kö̧jä̧ o'catoi'önä̧ pȩnȩnä̧ 'cuä'opäjätucumä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩcu̧'u̧mä̧ cua̧monä̧ cuadihuätä ja̧'ä̧. 16Iso päiönä̧tä̧, cu̧'ca̧tä̧huä̧tiyu̧'inä̧ a̧'cua̧tö̧ tu'huepäjijä rö̧ä̧nä̧ huȩyu̧'u̧nä̧ korotö tottäcua'anö̧ pä'ö, kidepä iyähuä'cbäju jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jä̧ja̧'a̧ ja̧hua̧nö̧ jȩcu̧'o̧menä̧mä̧. pi̧yȩmä̧ 'cuäopö juitö'anö̧ jäja̧'a̧. Ja̧u̧ jueimä̧ kö̧ juiyö̧'anö̧ ja̧'a̧.17Ucumä̧ ȩmä̧ji̧jä̧ micuäu juei oro ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pärtä'inä̧ TTÖ chiyäjimä̧, jähuätö totta pä'ötä kidepä iyähuä̧'chäju a̧'cua̧rö̧nä̧tä̧ jȩpä̧ji̧jä̧, 18Cu̧'ca̧tä̧huä̧tí̧yu̧ adiunä̧ ttö̧'ä̧huttö̧ attopäjijä TTÖ chö̧a̧dejattö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ chö̧a̧mȩttö̧'i̧nä̧ jahuätö ttä'cajome ku̧nä̧ji̧jä̧. 19Pa̧n TTÖ chiyäji'inä̧ je'eyu i̧sa̧ppȩ'inä̧ a̧deja'inä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ mayaja'inä̧, jahuätö ttä'cajome ku̧nä̧ji̧jä̧ a̧mȩu̧nä̧ 'chopa pä'ö, ja̧hua̧nö̧t 'cuäopäja'a. Ja̧hua̧nö̧tä̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NHUA̧MÄ̧.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucu cui̧tti̧mö̧ u̧mö̧tö̧rö̧'inä, nätärö'inä u̧cu̧tä̧. Cuhuäbecuinä̧u̧rö̧ Ttörö iyinöjä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku icu iyähuome iyinöjä jahuätö tta̧'cua̧juä̧mä̧ ttucua pä'ö i̧sa̧ppȩ jȩtta̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. ¿Pi̧yȩ a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ ja̧'a̧ cuirecua cuemo̧ca̧'a̧nä̧ cusuri'ömä? 21Ucumä ku icu iyähuome iyinäju̧juä̧ Ttö chi̧tti̧mö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ocuro huä̧mȩ cä'epö huȩni̧nä̧ju̧juä̧. 22O'ca juiyönä ucu jȩ'cu̧'u̧mä̧ abora̧'a̧ suronä jȩä̧cuä̧huä̧tä̧ ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu suripö cui̧jȩcu̧mä̧ cuämöcuädoca'a möäyaju cu̧ji̧nö̧ mo̧ro̧, cuä̧ta̧'i̧nä̧ jui'aju ku̧ji̧nö̧ pä̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ koro ttoepö'inä juiyönä cucuojatä to'cuäcuähuinö pä̧nä̧.23¡Ucu hue'öjä̧ti̧! TU̧RU̧HUA̧ Dios pa̧'a̧nö̧ pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ yabonänö rö̧ä̧chi̧a̧'a̧ suronä jȩä̧cuä̧huä̧mä̧. 24Ucu uhuäbe'ö ku̧ni̧jä̧ yo̧mȩtȩ adiunä i̧jȩcuä̧cho̧mȩ ucuo tetähuome tätähuä o'canä.25Ucumä aditinöjä̧ ju'tojö cu̧jo̧mȩ mö̧ä̧'quiyö beipome pö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuotäcuähuocoju pi̧näjujä̧ cuhadihuä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucumä iyä'chinä̧ju̧jä̧ cua̧mö̧nä̧ cuidepä o'catoi'önä̧rö̧ 'cuäopätörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ju̧huȩn abonänö suronä jȩpi̧nä̧ju̧jä̧ cuidepäcumä. 26Ucumä jȩpä̧ji̧jä̧ isaju kidepä iyä'chäcuähuä'ijäju 'cua̧rö̧nä̧ Egipto ttö̧ja̧cu̧'inä, ucu cuippeyänä ka̧cuä̧tö̧ surojönä jȩä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧.Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ju̧huȩnȩ a̧bo̧nänö surojö jȩpä̧ji̧jä̧ cuidepä iyä'chäcuäu ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jȩpä̧ji̧jä̧ chu̧ra̧huä̧ra̧cu̧ pä'ö27Ttömä cuidepäc chamö ja̧'hua̧ta̧nö̧ 'cho̧di̧pä̧cua̧jä̧ cu̧cuä̧'inä̧ ttö iyö chi̧cuä̧cua̧sä̧ ucu cu̧ju̧mä̧ cuaboiyitörö, filistea ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ nä̧tö̧ dä'ätuhuätö suronä jȩ'cua̧'a̧ topö. 28Ucumä surojönä jȩpä̧ji̧jä̧ isaju a̧'cua̧rö̧nä̧ Asirias ttö̧ja̧cu̧'inä juhua'amä jo̧mȩ päcui'ö juiyönä ja̧'a̧ttö̧. Ucumä jȩpä̧ji̧jä̧ isaju 'cua̧rö̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jo̧mȩ huocoju pinäju̧jä̧. 29Ucu'inä ju̧huȩnȩ abonänönä jȩpi̧nö̧jä̧ cuidepä iyä'chäcuäu cuähuä iyähuä ttö̧ja̧ ttidepiyuttö caldea, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pi̧yȩnä̧mä̧ jo̧mȩ huocöjä̧.30¿Juiyo nahuä̧cha̧'a̧ttö̧ ucu cuamiso'quimä pi̧yȩ pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpi̧ pi̧yȩ o'ca juiyönä, isaju kidepä iyä'chäcuähuäju a̧'cua̧rö̧nä̧ dä'ä ttucua'a? 31Ucumä aditinö̧jä̧ ucu ju'toju cu̧jo̧mȩ ötahuiyä mäniyä̧ beipome adinö̧jä̧ yapare töänähuarö ku icu iyähuome ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuidepä iyöu o'catoi'önä tottönä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä isaju kidepä iyähuäju jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ cuocua'a micuä'inä cuȩmo̧ca̧'a̧ttö̧.32Ucu cuirecua kidepä iyähuäju, A̧ päcua'a to'cuococuru ucutä cuirecuorö pätta'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 33Ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä mitätö suripäjurutä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä cuaditähuä micuämä o'ca juiyönä iyöjä̧ cuju'cuarötä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotörö'inä esecu ucutä ttichacu pä'ö o'catoi'önä yi̧mȩtȩ ca̧ca̧cui̧pö̧ ttusuri'a pä'ö. 34Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucucu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuäju'inä korotö nä̧tö̧'i̧nä̧, porö yabocumä ya̧tȩ'i̧nä̧ jä'epocotö jahuätucu cuä'a pä'ömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä jahuätörö mitöjä̧. Ya̧tȩ'i̧nä̧ ucurumä mitocö.35Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu cuidepä iyä'chäcuähuäjumä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ ä̧ju̧cui̧. 36TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Isopäi'önä ucu pä̧huä̧rö̧jö̧mä̧ to'inöjä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä cu̧dä̧pä̧ro̧mȩ i̧jȩpi̧nö̧jä̧ cuidepä jähuä iyä'chäcuäu cu̧ju̧'cä̧u̧ o'catoi'önäcu̧ juhua'atäcu tätähuä o'ca su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧ o'canä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tätähuä o'carö cui̧tti̧mö̧rö̧ cuä'äu icu iyä'chinö̧jä̧, 37ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucu kö'cö cu̧'o̧cui̧'i̧nä̧u̧ o'catoi'önärö̧mä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ chö̧ca̧ca̧ti̧'ä̧cua̧sä̧, o'catoi'önä̧ rȩpȩcui̧nä̧u̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuju'co̧co̧u̧ pinä̧tö̧rö̧'inä, Ttömä chö̧ca̧ca̧tä̧cua̧sä̧ o'catoi'önä̧ ucuru köcocotörö ttö̧jo̧mȩ pö̧nä̧ttö̧mä̧. Ucu cu̧dä̧pä̧rö̧ chi̧jȩpä̧cua̧jä̧ o'catoi'önä cu̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ jui'ö ku̧ja̧'a̧ tottäcua'anö.38Ye, Ttötä ro̧dȩpä̧cua̧jä̧ cuirecua pocojuru jȩcu'a̧ji̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttucuoja huerächönä jȩpa̧ji̧jä̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucuru chö̧'ä̧i̧ chä'cuoyäu chucuoja dahuipunä jȩchä̧cua̧sä̧. 39Jahuätö ttu̧munä̧tä̧ iyö chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧ suronä̧ jȩpä̧'chö̧ cu̧ji̧ä̧jo̧me yapare cu̧ä̧nä̧huä̧'ca 'cu̧'u̧ tticuiyacu pä'ö jahuätötä cu̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧'inä̧ serö tti̧cuä̧cua̧jä̧ micuäjujuei cu̧ju̧nä̧rö̧'inä̧ ttȩmä̧cuo̧tö̧. Jahuätömä̧ tä̧ta̧ jui'ätö ttö̧ji̧pa̧'a̧ jä̧'inö̧'a̧nö̧ ttu̧ju̧ni'ä̧cua̧jä̧ huäjunä̧tä̧.40Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, ttö̧ja̧ recuätö ttö̧ra̧huä̧ra̧cu̧ pä'ö chi'cächiyä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧nä̧dönä icuäu tti̧cuä̧cua̧jä̧ juhua'atäcu ttucurä o'chunä 'cui'ö tticuäcua̧jä̧. 41Jahuätömä cuoju odehuiyä'inä cuhuä'chu tti̧cui̧yä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nä̧tö̧ recuätö to̧ttä̧ro̧mȩttö̧ rö̧ä̧nä̧ jȩpö̧ ucuru ro̧ttȩpä̧cuo̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ cuidepä iyä'chäu jȩ'cuä̧'i̧ju̧mä̧ yabonö jȩ'cu̧ juiyönä jȩchä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩcho̧mȩnä̧ cu̧ju̧'cä̧u̧rö̧mä̧ yabonömä mitocö cuä̧cua̧jä̧. 42Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧, Ttö chi̧'ä̧i̧mä̧ juhua'a yabonö ucuturumä ra̧huä̧ro̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ Ttömä chȩsȩhuä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juhua'a yabonömä ra̧huä̧ro̧cö̧ chä̧cua̧sä̧.43¡Tocu pä'ö möäya̧ cu̧jä̧i̧ cuamöcuädinömä cuamöcuädoca'attö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧yȩ o'ca juiyönä jȩ'cuä̧ji̧nä̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ chö̧ra̧huä̧rö̧nä̧ jȩpä̧ji̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttötä jähuänämä rö̧ä̧ȩcuä̧tä̧ cuamönä Cunä cä'epö chu̧huȩnä̧cua̧jä̧ jȩ'cuä̧ji̧nä̧mä̧, pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huäjuetö icu jiähuämä. ¿Cuidepä iyä'chäcuähuä su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧ jȩ'cu̧mä̧ yabonänö rö̧ä̧chö̧nä̧ jȩpo̧cö̧ pä'ijö̧jä̧?44O'ca juiyönä ji̧yȩtȩ pähuä ucuocumä ji̧yȩtä̧tä̧ pä̧huä̧chä̧cua̧jä̧: "Ka̧ju̧ jȩjä̧ji̧mä̧, kittiju'inä ja̧u̧tä̧ jȩpä̧ju̧." 45Ucumä, cua̧ju̧ kittijujä, cuirecuorö'inä, cui̧tti̧mö̧rö̧'inä cuju'cö juiyönä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä ttirecuorö'inä, tti̧tti̧mö̧rö̧'inä kö'cocotö ttijähuajujä. Cua̧ju̧mä̧ Hit ttö̧sa̧ isaju ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä'omä amor ttö̧ja̧sa̧ ji̧na̧'a̧.46Ucu cuböamä Samaria ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ki̧tti̧mö̧ nä̧tö̧mä̧ ku'ohueja̧'a̧cu̧ ka̧cui̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ttö̧ja̧cua̧'a̧nä̧ cuijähuajumä cu̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ ki̧nä̧jö̧, jahuäjönä Sodoma ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ki̧tti̧mö̧ na̧tö̧'i̧nä̧.47Ucumä suro tti̧jä̧di̧no̧mȩ pönätä̧mä̧ kȩdo̧co̧ju̧ pinäjujä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩju̧'i̧nä̧ jȩpö̧ kö̧jö̧'i̧nä̧ jȩpo̧co̧ju̧ pi̧nä̧ju̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧ju̧ jueimä ucu o'cajuiyönä jȩ'cu̧mä̧ jahuäju jȩji̧nö̧ttö̧'i̧nä̧ yabonänä jȩpi̧nä̧ju̧jä̧. 48Ttömä kö̧sä̧ pä'inö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä, Cuijähuaju sodoma'inä ki̧tti̧mö̧ nätöcumä ucu rö̧ä̧nä̧ surojö jȩ'cui̧na̧'a̧nö̧mä̧ jȩpo̧co̧ju̧ pinäju, ucu cui̧tti̧mö̧ nä̧tö̧ jȩttä̧'i̧ja̧'a̧nö̧mä̧.49Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ cu̧jähuaju Sodomä suronä jȩji̧nö̧mä̧: Ja'huajumä tötä ja̧'a̧ pä'ö ucuo te'ähuinäju̧, koromä recuärö̧jo̧co̧cua̧sä̧ pä'ö ja̧'a̧tä̧ topinäju̧. Ja'huäjumä usurä isotö recuarö̧jä̧u̧ru̧ ppä'ädocoju pinäju̧. 50Tötä ja̧'a̧ pä'ö ucuo te'ähuinäju̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ chä'ca jo̧mȩttö̧ surojötä jȩpä̧'chö̧ ki̧nä̧ju̧, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ si'epö chicuina'a topätöjä51¡Samariamä ucu suronä jȩcu̧'i̧nö̧'a̧nö̧mä̧ jȩpo̧co̧tö̧ pinätö; ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ ucumä jä'huatöttö'inä abonänö surojönätä jȩpi̧nä̧ju̧jä̧, ucumä i̧jȩpä̧ju̧jä̧ cujähuajutä adiunä kä̧ju̧ pä'ö kö'cähuo'cötä cui̧jȩpo̧mȩnä̧! 52Jue'önämä ucu ja̧'a̧ cua̧mo̧nä̧ surujötä ji̧jȩpä̧ju̧mä̧; Ja̧'hgu̧a̧nö̧ jȩ'cuo̧mȩnä̧mä̧ cuijähuajutä adiunä jȩpa̧ju̧ a̧'cua̧rö̧nä̧ i̧jȩcuä̧cha̧'a̧, suronä jȩcui̧nö̧ji̧nö̧tä̧ i̧jȩcuä̧ra̧'a̧ttö̧. Jitämä cuijähuajutä ja̧'a̧ adihua'a 'cua̧rö̧nä̧ kä̧ju̧mä̧.53Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, TTO ppa̧da̧cua̧sä̧ pä'äji ta'anö̧ cuiäre micuäu juei cu̧ju̧nä̧rö̧nä̧ o'catoi'önä̧ ppeyänä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧'inä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Samaria'inä̧ ppeyänä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧'inä̧; Ja'huätö jö̧ ta̧'a̧nö̧ cuiäre micuäu juei cu̧ju̧nä̧rö̧nä̧ jȩchä̧cua̧jä̧. 54Ja̧hua̧nö̧ ji̧nomenä̧ cua̧monä̧tä̧ dä'ä ttu̧cuä̧cua̧jä̧; Ja̧hua̧nö̧ jȩcui̧na̧'a̧ttö̧ pätetö pä'ähuajutä cu̧jä̧cua̧jujä̧, ja̧hua̧nö̧ cusurähua'a toputä tta̧'cua̧ tȩmä̧cuo̧tö̧. 55Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuijähuaju Sodomamä̧ ki̧tti̧mucu̧ pä'äji kö̧jinö̧ta'nö̧tä̧ adicuaju päji'äcuaju, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Samaria'inä̧ ki̧tti̧mucu̧mä̧ täbocu kö̧tä̧muttö̧ iyähuäji̧nö̧ ppa̧'a̧dä̧cuä̧hua̧ju̧ käcuaju. Ja̧hua̧nö̧ jo̧menä̧tä̧ ucu cui̧tti̧mucu̧mä̧ pä'äji ttö̧ji̧nö̧tä̧'a̧nö̧tä̧ pätti'äcuotö.56Cuijähuaju Sodomamä̧ ji'qui̧cha̧nö̧'inä̧ pä'ähuocoju pinä̧ju̧ ucu cu'adihuänä̧ cu̧ji̧nö̧mä̧, 57ucu suronä̧ jȩcu̧'inö̧ i̧jȩcuä̧chö̧ juiyäimä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä kö'cähuocö jui jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ tottäcuajä Edom ttö̧ja̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Filistea ttö̧ja̧ ppeyänä̧ ka̧cuä̧tö̧'inä̧. O'catoi'önä̧ ppeyänä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ ttojö'cococuajä. 58!Suronä̧ jȩcu̧'i̧nö̧tä̧ 'cuäopa'anä̧ cuami'qui'ächi'i! !Ja̧hua̧nö̧tä̧ pä'ösä CU̧RU̧HUA̧MÄ̧!59TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Ttö jȩchä̧cua̧sä̧ ucuru pä̧huä̧rö̧ja̧'a̧nö̧tä̧, Ucumä kö'cocö pinöjä̧ jueö huȩnȩ jiäcuähuä pä'inöjä̧ cuiyöttömä chi̧yä̧cua̧jä̧ yaparetä ji̧na̧'a̧.60Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nö̧ Ttötä chamöcuädäcuasä̧, Ttö'inä cuiyöttömä chiyäcua̧jä̧ pädinö, ucuru möäya̧ cu̧ji̧nö̧ mo̧ro̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩchä̧cua̧sä̧ ucucu jareönä beipächö juiyönä esecu kä̧cuä̧huä̧. 61Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä cuamöcuädäcua̧jä̧ ucu cu̧ji̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dä'ä ttucuä̧cua̧jä̧ ucböotö̧'i̧nä̧, cui̧jä̧huo̧tö̧'i̧nä̧. Ttö chi̧yä̧cua̧jä̧ cui̧tti̧mö̧ jö̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ttö chiya'a ucu'inä chiyäcua̧jä̧ pä'chäcuähuä juiyönä.62Ttötätä ja̧'a̧ ucucu chutodetä̧cua̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩ Ttörömä CHUÄ̧NÄ̧HUA̧ ja̧'a̧ pä'ö cu̧huo̧juä̧cua̧jä̧. 63Pi̧yȩ jȩ'cui̧nö̧ amäcuädömä, dä'ä ttu̧cuä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ suronä jȩ'cui̧nö̧ dä'ärö̧jö̧mä̧ ucuocuocö cuä̧cu̧qjä̧, o'ca juiyönä suronä jȩ'cuä̧ji̧ jȩpö̧ chi̧cuo̧mȩnä̧mä̧. Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huäjuönä ji'ähuö icumä.

Chapter 17

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttörömä pa̧'a̧nö̧ ucuocuinö, 2Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, ji̧yȩtȩ amöcuädö pähuä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧yȩtȩnä̧ huȩnȩtö̧ ji'ähui Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧. 3Ji'ähui: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ pä'ö: ya̧tȩ paré böomä ujuabiyä'inä böo ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ otoö ja̧'a̧nä̧ uhuo'che'inä ki̧na̧'a̧ juhua'atäcu rö̧ä̧nä̧ i'queräu ku̧nä̧rö̧mä̧ Libanora̧'a̧cu̧ 'chi̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cedro dau beipome 'chuöädinö. 4Ja̧u̧mä̧ a̧na̧juȩ beipomenä 'te'ädö icuinö ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧mä̧ Canaán rȩjȩra̧'a̧ ȩpi̧nö̧; Ja̧u̧mä̧ ötahuiyättö ttöäre iyähuä ttö̧ja̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ ku̧ni̧nö̧.5Ja̧u̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩttö̧mä̧ u̧huä̧ju̧ a̧'u̧cu̧nä̧ ȩmi̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ȩmö̧mä̧ rȩjȩ cuähuä ppuruhuä̧jä̧nä̧ ku̧ni̧nö̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ adiyä räreipina'a, rä'o'ömä uva dau pä'i'ö rȩjȩmä̧ a̧ttä̧chi̧'i̧na̧'a̧, Ä̧na̧jui̧yä̧mä̧ ja̧u̧ ö̧ja̧'a̧cu̧ kärächi'ina'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ihuehui appiyämä ja̧u̧ i̧dȩa̧'a̧ttö̧ böo päi'ina'a. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ viña isade jö̧nä̧tä̧ pärohuächina'a juhua'atäcu ä̧na̧jui̧yä̧ ba'i'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppo̧ö̧ a̧dȩ räreipina'a.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ka̧ra̧ paré ujuabiyä böo ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ihui'che'inä rö̧ä̧nä̧ ku̧nä̧rö̧. Jahuäi uva po´tiyämä paré ö̧ja̧'a̧cu̧ kärächi'ina'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧najui̧yä̧ ademä paré ö̧ja̧'a̧cu̧ setächi'ina'a ajiya iyepa'a bahuönä ku̧nä̧huo̧mȩttö̧mä̧. 8Ja̧u̧ cuähuämä rȩjȩ a̧di̧huä̧jä̧nä̧ ku̧nä̧hui̧na̧'a̧ ajiya rö̧ä̧nä̧ acuome ppeyänä ä̧na̧jui̧yä̧ rärea pä'ömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧huä̧ju̧ huȩju̧nä̧ uva dau adihuäu ja̧ pä'ömä.9Ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧mä̧ ji'ahui, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: ¿Cuiäremä rö̧cuä̧chä̧cua̧jä̧? ¿Que'opömä icuähuoca'a jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧huä̧ju̧mä̧ 'to'ö icuähuoca'a jä̧cua̧'a̧ ojiyä joipächönämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä adiu a̧'cua̧cu̧nä̧ buo juoumä joi'oca'a jä̧cua̧'a̧? Ttöjo juruhuojo ja̧ pä'ö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧ recuätö jö̧ttö̧'i̧nä̧ ujucäcämä que'opömä icuocotö ttäcuotö. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ja̧u̧ ttu̧ju̧nö̧ o'ca'amä ¿Buo juoäcua'a? ¿Joi'oca'a jä̧cua̧'a̧ kä̧ru̧'coppa kä̧hua̧ räopa'acuttö ichö döomenämä? ku̧nä̧huä̧jä̧ rȩjȩmä̧ jä̧ttä̧jä̧tä̧ joi'äcua'a.11TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttörömä pa̧'a̧nö̧ ucuocuinö, 12Jarodäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ ucuocui: ¿Ucutumä jerupätö̧jä̧ pi̧yȩ rä'epö icu jiäcuähuämä? ¡Topittö! Babiloniattö ru̧hua̧mä̧ Jerusalénra̧'a̧ ichäji ja̧'hua̧nö̧ ichömä ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧ i̧tti̧mö̧rö̧'inä ȩmi̧pä̧ji̧, ja̧'hua̧nö̧ ȩpö̧mä̧ chutäcu Babiloniara̧'a̧ i'cächa̧jä̧u̧.13Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ru̧hua̧cu̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ pojopö ȩmi̧nö̧ ja̧u̧cu̧ todecuinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧tȩ i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ pä'ö ku̧ni̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧ ja̧huä̧jä̧ttö̧ rö̧ä̧nä̧ juruhuätörö ȩmi̧pi̧nö̧, 14ruhuo huettä'ijö ucuo tettähuoca'a jö̧ttö̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttä̧rä̧mö̧ juiyöttötä. Utodecuinönä 'chu̧'ä̧rä̧cuä̧huö̧tä̧ ö̧ji̧pä̧cua̧mä̧.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jerusalén ru̧hua̧mä̧ hueähuä huȩnȩ jarodö hue'inö̧ chutä päö ȩcuä̧ ttö̧ja̧rö̧ Egiptora̧'a̧ tti'cha̧ pä'ö ca̧hua̧yu̧tu̧ru̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ su̧rodo̧u̧ru̧ ȩmö̧ tti̧'cha̧ pä'ö. ¿Iso juottepäcuotó? ¿Ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧mä̧ töipächö'anö̧ ja̧'a̧? ¿Töipächö'anö̧ ja̧'a̧ pa̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ pättinö̧ji̧nö̧ jȩpo̧cö̧mä̧? 16¡Ttömä̧ kö̧sä̧! pa̧'a̧nö̧tä̧ pä'ö TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, isipäi'önä̧tä̧ 'corupäi'ä̧cua̧ ru̧hua̧ i̧rȩjä̧ttö̧mä̧ ru̧hua̧ ö̧jö̧nä̧ hueina̧cu̧ ja̧'a̧ttö̧, ruhuó hue'ö ö̧ja̧ pä'ö iyinö̧rö̧'inä̧ ö̧jö̧'coca'attö̧, ja̧hua̧nö̧tä̧ jȩtta̧ pä'ö pätecuächinö̧'inä̧ yȩo̧ca̧'a̧ttö̧. Ja̧u̧mä̧ 'corujuo̧ä̧chä̧cua̧ Babiloniattö̧tä̧.17Faraón umuhuäyotö suro̧do̧u̧ juruhuätucu ttö̧ja̧cu̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'ö ttorohuähua pä'ö jȩttö̧ttö̧'i̧nä̧, ja̧u̧ru̧mä̧ ppädö juiyäcua'a̧ ttörohuähuomettö̧mä̧, Babilonia suro̧do̧u̧ dauhuiyättö ku̧nö̧ tto'epu ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ isä'ca 'ca̧tö̧ ttottepäcuotö recuätörö cuä'äu tticua pä'ö. 18Jua'amä̧ ru̧hua̧ jȩchä̧cua̧sä̧ päinö̧ jȩo̧ca̧'a̧ttö̧. Ja̧umä̧ jahuätucu te'ähuinö̧ ja̧hua̧nö̧ jȩchä̧cua̧s pä'ömä̧, ja̧hua̧nö̧ jȩpi̧nö̧'ca̧'inä̧ to'í ja̧'a̧cutä̧ jȩpö̧.Ja̧u̧mä̧ tö'ipächo'cö jä̧cua̧.19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios pa̧'a̧nö̧ pä'inö: Ttömä 'cuäopönä̧tä̧ kö̧sä̧, ¿Ttömäcö̧ ji̧na̧'a̧ jueö huȩnȩ ji'ähuinömä ja̧u̧mä̧ ya'ocuäri̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttö chiya pädinö'inä chutä 'to'ocu icuinö? Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ¡Ttö chi'cächä̧cua̧sä̧ ro̧ȩcuä̧ huȩnȩ ja̧u̧rö̧! 20Chu̧ju̧nä̧rä̧cua̧sä̧ chiare po̧i̧ huo̧ä̧huä̧sa̧ ja̧u̧tä̧ u̧huä̧mȩnä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ chiäre huo̧ä̧huä̧sa̧nä̧ juäocuächäcua̧ po̧ya̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ¡Ttö chi'cächä̧cua̧ Babiloniara̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juhua'attö ro̧ȩcuä̧nä̧ pätetö ku̧nä̧huä̧cua̧jä̧ jittähuiya'anö jö̧ jiähuina'attö̧ ja̧u̧mä̧ Ttörö'inä ja̧'hua̧nö̧tä̧ jittähuiya'anö jö̧ ji'äu icuinö. 21O'catoi'önä jo̧mȩnö̧ huo̧juȩcuo̧tö̧ su̧ro̧da̧u̧ curä'chu 'cui'ö icuähuotö. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧cui̧pä̧jä̧tö̧mä̧ o'catoi'önä ttiperecuächäcuotö ka̧hua̧ räopa'acu'inä, kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧cu̧'i̧nä̧, kä̧hua̧ ieruhua'acu'inä, u̧huo̧jua̧'a̧cu̧'inä. ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutumä cu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧jä̧ Ttötä CU̧RU̧HUA̧TU̧CU̧, Ttömä ucuocuinösä̧ pi̧yȩ 'cuäopäcua'amä̧.22TÖU̧RU̧HUA̧ Dios pa̧'a̧nö̧ pä'ö: ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttötö chȩpä̧cua̧sä̧ dauhuiyä ju'toju cedro ka̧cuo̧mȩ, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttötä dauhuiyä chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧ dauhuiyä ppo̧ö̧'i̧nä̧, Ttötä 'choräö icuipö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttötä chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧ jo̧mȩtȩ dauhuiyä ju'toju jo̧mȩ. 23Ttötä chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧ dauhuiyä Israel de'iyunä ä̧na̧jui̧yä̧'i̧nä̧ kä̧cua̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧u̧ä̧ju̧'i̧nä̧ huȩjä̧cua̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ju̧huȩnȩnä̧mä̧ ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧ rȩjȩnä̧ cue'ächätö'inä, cu̧chi̧tö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ o'catoi'önä ttujuabiya ku̧nä̧rä̧tö̧mä̧ dauhuiyänätä̧ ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧ ja̧u̧tä̧ dauhuiyä ä̧na̧jui̧yä̧nä̧ ttä̧'ti̧yu̧ aditö ttiä ttötäcuotö.24Ja̧hua̧ta̧nö̧ ttö̧ cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ DIOSMÄ o'cajuiyönä dauhuiyä ka̧cuo̧mȩmä̧ chu̧huo̧juä̧cua̧sä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ dauhuiyä otoumä jepuchicuacuasä ja̧hua̧nö̧ jecha'anä dauhuiyä ppo̧ö̧mä̧ ruhuipönä jechacuasä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TTÖMÄ dau ajiya totoäcuähuäimä joipächönä jechacuasä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ dau joicuäimä ȩ'u̧cu̧nä̧ jȩcha̧cua̧sä̧. ttö̧ cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ pi̧yȩ pädäjimä jahuanö̧tä̧ 'cuäopäcua'a ttö jechacuasä

Chapter 18

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä'äjita'anö ttörömä pa̧'a̧nö̧ ucuocuinö, 2"¿Däje tö'cö ucuocua'a päcuätö ucumä, pi̧yȩ ji̧yȩtȩ pähuä Israel ttö̧ja̧ ttötö'cömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'a: Ttä̧'o̧tö̧mä̧ uva a̧'tö̧ cuätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧tti̧ ttacumä beipächäu̧.3Ttömä kö̧sä̧, Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huäjuetö jiähuömä, isopäi'önätä̧ ji̧yȩtȩ'inä juiyäcua'a pi̧yȩ pähuä huȩnȩtö̧ päcua pä'ömä Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧." 4¡Topittö! Yotucu pönä Tta̧'cua̧rö̧mä̧ Ttönätä̧ ka̧'a̧, ttä̧'o̧tö̧'inä tti̧tti̧mö̧'inä tti̧tti̧mö̧'i̧nä̧ tta̧'cua̧rö̧mä̧ Ttönä̧tä̧ todehua'a! A̧'cua̧rö̧nä̧ suroju jȩpö̧mä̧ 'korujuoächa̧cua̧!5¿ Tta̧'a̧nö̧tä̧ pätöanö jä̧ttö̧ ja̧u̧ jueönätä jepurumä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jȩä̧cuä̧huä̧ i̧nä̧ adiunä jö̧ i̧nä̧ jueö jahuä inä, 6ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ mu̧ä'ca ju'tättu i̧nä̧ cuocu ja̧cua̧, Israel ttoju isodenä ka̧cuä̧tö̧ tätähuä o'caru i̧nä̧ u cäepumä tou juiya̧cua̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ oju isode jäyänä käjuru inä suronämä jepo̧cu̧ja̧cua̧, irecua ihua kirö̧ pä̧nä̧ i̧nä̧ tö'cö päiocu jacua? ¿ ja̧u̧ ubomä jueönätä pähuä i̧sa̧ tä̧ji̧?7¿Tocu pättö'anöttö ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ suronä jȩpu̧ huehuepocörömä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧nu̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ pä'ö ö'ärohuinömä i̧mi̧ppotäcurumä ppa̧'a̧dö̧ jua'atäcu ttunäu̧cuajueimä ppäi ttu'äturu ttu̧cuȩtä̧ i̧yömä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ jui'ätörö 'ca̧tö̧ru̧mä̧? ¿Ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ adihuomenä jȩpu̧? 8¿Tocu pättö'anöttö ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ pärätä ö'ärohuäjomettö'inä abonänö ttimitarö pä'ocörumä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ churutä ppädarö pä'ötä rö̧ȩnä̧ pä'ö iyocörumä? Ja̧u̧mä̧ adihuomenä jȩpu̧ pättäcu ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧ra̧ ka̧ra̧nö̧cu̧mä̧ cättädi'oca'a tteseta pä'ötä hue'ö ku̧ni̧nö̧. 9Ja̧u̧ ttö̧jö̧sa̧mä̧ Ttö huedötä jepu̧ kö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttö huedötä päö'a̧cuä̧ ucuotö jȩpu̧ kö̧, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧sa̧ adiu jȩpu̧ru̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ jäcua̧ pähuächa'a: ¡Ja̧u̧mä̧ i̧sopäi'önätä̧ ö̧jä̧cua̧! Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huäjuetö icu jiähuömä10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä tamöcuädätucua ja̧u̧ i̧tti̧ jarodö ttö̧ja̧rö̧ cuä'äu icuru u̧ju̧nä̧ru̧ttö̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pȩnȩ huȩyu̧cuä̧ttö̧'i̧nä̧ a̧bonänö jȩpu̧mä̧, 11Jä'omä jau̧ jueimä jȩo̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧nä̧, ja̧u̧mä̧ mu̧ä̧'ka huämettö̧ cuä̧nö̧ pu̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧hua̧ru̧hua̧ irecuaru suronä jȩpu̧, ¿Tocu pätta'anöttö ja̧u̧ ötö'cömä?12Pide ttö̧ja̧sa̧mä̧ usurä isotörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ recuä rö̧jä̧u̧rö̧ 'cho'ipä'chö nä̧u̧cuä̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chi̧yä̧cua̧jä̧ päjimä ppa̧'a̧do̧cö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ tätähuä o'ca ka̧'a̧cu̧ topömä, to'ija̧'a̧cu̧tä̧ surojutä jȩpö̧, 13pärätä i'ärohuomenämä, i'ärohuome yabonänö ttimitarö pä'ö ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ iyömenämä rö̧ä̧nä̧ ppädäcu, ¿Ja̧u̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ ö̧jö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ tä̧ji̧? ¡Ja̧u̧mä̧ yöröisotä ko̧cu̧ jä̧cua̧! Ja̧u̧mä̧ 'corujuoächäcua̧, ja̧u̧mä̧ chutä amönä pa̧ja̧tö̧ jȩä̧ji̧tä̧ jä̧cua̧'a̧, juhua'amä ja̧u̧ su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧ o'ca juiyönä jȩä̧ja̧'a̧ttö̧.14!Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ topittö! Pide ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧rö̧ u̧ju̧nä̧rö̧ttö̧mä̧, i̧tti̧mä̧ jä'o jȩi̧nö̧mä̧ o'ca juiyönä to̧ä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧u̧ toa'anä, ja̧u̧mä̧ ja̧u̧ jähuämä jȩpo̧cö̧. 15Ja̧u̧ i̧tti̧mä̧ möä'ca ju'tättömä cuocö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧huä̧'ca'inä boyu̧cu̧mä̧ tipocö juhua'atäcu a̧hua̧ru̧hua̧ ircuarö'inä suronämä jȩpo̧cö̧, ¿Ja̧u̧ ötö'cömä tocu pättö'anöttö̧?16Ja̧u̧ i̧tti̧mä̧ ya̧tȩrö̧'inä usurä ȩmä̧u̧nä̧mä̧ jcȩpo̧cö̧, ttiya pä'ö jȩä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ 'cho'ipä'chocö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu̧nä̧u̧cuä̧ji̧'inä. Ja̧'hua̧nö̧ jȩtta̧jueimä ppäi ttu'ätörö ttu̧cuȩtä̧ iyö juhua'atäcu ttö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ jui'ätörömä ttö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ 'ca̧tö̧. 17Ja̧u̧ i̧tti̧mä̧ ya̧tȩrö̧'inä usurä ȩmä̧u̧nä̧mä̧ jȩpo̧cö̧, pärätä i'ärohuäjimä yabonänömä ttimitarömä pä'ocö, i'ärohuäjittö'inä rö̧ä̧nä̧mä̧ ppädarömä pä'ocö, ja̧'hua̧nö̧ jȩtta̧jueimä ja̧u̧mä̧ Ttö huedötä ucuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttöttö hueähuä huȩnȩ päö'a̧cuä̧tä̧ jȩpö̧, ja̧u̧ i̧tti̧mä̧ jä'o surojö jȩi̧nö̧ jähuänämä to'e'ächocö jä̧cua̧: ¡Ja̧u̧mä̧ isopäi'önätä ö̧jä̧cua̧!18Jä'omä, isopäi'önätä̧ usurä ttȩmä̧u̧nä̧ jȩpi̧nö̧ korotörömä 'cho'ipä'chötä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧jä̧hua̧rö̧ nä̧u̧cuä̧rö̧tä̧ juhua'atäcu ahuaruhuärö adihuomenätä̧ jȩpi̧nö̧, ja̧u̧mä̧ suronä jȩi̧nö̧nä̧tä̧ toe'ächä̧cua̧.19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä pä'öjä̧: "¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö i̧tti̧mä̧ jä'o jȩi̧nö̧ jähuänämä usurä ȩmä̧huo̧cö̧ttö̧? Isopäi'önä i̧tti̧mä̧ a̧di̧huo̧mȩtä̧ jȩa̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jueö huȩnȩtä̧ juhua'atäcu o'cajuiyönä Ttö huedö huȩnȩtä̧ hua'adö u̧ju̧na̧'a̧ttö̧ Ja̧u̧mä̧ jȩpö̧. ¡Ja̧u̧mä̧ isopäi'önätä ö̧jä̧cua̧! 20Surojö jȩpö̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ corujuoächä̧cua̧mä̧, jä'o suronä jȩä̧ji̧nä̧mä̧ i̧tti̧mä̧ ro̧'ȩcuo̧cö̧ jä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧ surojö jȩä̧ji̧nä̧mä̧ jä'omä ro̧'ȩcuo̧cö̧ jä̧cua̧. Adihuomenä jueönä jȩö̧mä̧ adihuä i̧sa̧ pä'ötä pä̧huä̧cua̧ juhua'atäcu surojö jȩö̧ttö̧mä̧ surojömä chunätätä kä̧cua̧'a̧21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Suropätömä surojö jȩttä'ijö̧ cä'ädächö, Ttö huedinönä̧ päö'anö 'chä̧tö̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adihuomenä juhua'atäcu jueö jähuänä 'chö̧mä̧, isopäi'ötä̧ ö̧jä̧cua̧ ja̧huanö jo̧mȩttö̧ 'corojuo'ächocö jä̧cua̧. 22O'cajuiyönä suronä jȩpö̧ surojö jȩi̧nö̧mä̧ ja̧u̧ru̧mä̧ to'ija̧'a̧cu̧mö̧ a̧mö̧cuädäcuähuoca'a jä̧cua̧'a̧. Ja̧u̧mä̧ jueö jähuänätä̧ ö̧jä̧cua̧, jȩpö̧ ö̧ja̧'a̧ttö̧.23¿Suropätö 'corujuottächa'amä Ttömä chesehuäcua'a? Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huäjuetö icu jiähuömä. ¿ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mä̧nä̧ttö̧ 'cä̧'i̧pä̧chö̧ttö̧mä̧ ja̧u̧mä̧ ö̧jö̧ juiyö'anömä̧ jo̧ca̧'a̧?24Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ huȩnȩ juiyönä kö̧ jäyäcu kä̧'i̧pä̧chö̧ suronä yȩö̧ttö̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧ ä̧na̧hua̧ öjö'cocomenä yȩö̧ttö̧mä̧ korotö jarodätö jȩttö̧tä̧ yȩpö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ¿ja̧u̧mä̧ ö̧jä̧cua̧? O'cajuiyönä huȩnȩ juiyönä ö̧ji̧nö̧mä̧ amucuadö juiyö'anä ja̧'a̧ ttörö'inä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ suronä jȩä̧ji̧mä̧ hua'arenätä i̧mi̧tä̧huä̧cua̧.25Ucumä pä'öjä: ¡Tu̧ru̧hua̧ u̧mä̧nä̧mä̧ yapare mänätä̧ ja̧'a̧! ¡Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ Israel ttö̧ja̧! ¿TTÖ chu̧mä̧nä̧ ja̧'a̧ yapere mänämä? ¿ucutu cu̧mä̧nä̧tu̧cu̧ mä̧'cö̧ ya̧prȩ mä̧nä̧mä̧? 26Ya̧tȩ adiunä kä̧'i̧jö̧ surojönä jȩö̧ttö̧mä̧, suronä jȩpö̧kä̧nä̧ ja̧u̧nä̧tä̧ 'corujuo'ächöttömä, ja̧'hua̧nö̧tä̧ ja̧u̧mä̧ suroinä jȩä̧'i̧jö̧nä̧tä̧ 'corujuo̧'ä̧chä̧cua̧.27ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧tȩ suronä jȩä̧'i̧'ö̧ttö̧ ö̧'ä̧i̧ttö̧ cä̧'i̧pä̧chö̧ amonätä amucuädö adiunä jȩö̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧tä̧ pi̧jä̧ttö̧ a̧'cua̧rö̧ ö̧jä̧cua̧. 28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ topötä sorojöttö 'cä̧'i̧pä̧chö̧ jȩö̧ttö̧mä̧. ja̧u̧mä̧ a̧'cua̧rö̧ä̧ o̧jä̧cua̧ cuä'ö icuähuocö jä̧cua̧.29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ pä'inätö̧: ¡Tu̧ru̧hua̧ amucuädinömä̧ pätetö päinö'anö jo̧ca̧'a̧! ¿Ja̧hua̧nö̧mä̧cö̧ ji̧na̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ ttamöcuädömä? Ucu cuamucuädömä ja̧'hua̧nö̧mä̧cö̧. 30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ¡Ttö ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ u̧mä̧tö̧ ya̧cu̧nä̧rö̧ ucututä Israel ttö̧ja̧ jȩ'cuä̧tu̧cu̧nä̧tä̧! TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧tä̧ ji'ähuinö! suronä jȩpä̧jä̧tö̧jä̧ pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jaropi'ätucui suronä jȩ'cui̧nä̧tu̧cu̧ jä̧u̧tä̧ jȩ'cui̧nö̧ ji̧nö̧tä̧ surojuoepäcu ucurutä.31Do'opö icui ucutä cuamönä o'cajuiyönä suronä jȩ'cui̧nö̧ ji̧nö̧; pärohuächö ucu cuamiso'qui jareo'qui ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧rȩpa̧ cua̧'cua̧ru̧hua̧rö̧ ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö hua'ö cuicuätucua'anö ja̧'a̧ttö̧ ucutumä Israel ttö̧ja̧cu̧mä̧? 32Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ttömä esehuocösä hua'aremä ya̧tȩ 'corujuoächa pä'ömä. Pa̧'a̧nö̧tä̧ ji'ähuinö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pärocuäcutä amöcuädö kä̧tu̧cui̧.

Chapter 19

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucumä ajau ra̧huä̧huä̧ to'ija̧'a̧cu̧ ra̧'i̧ Israel ttö̧ja̧ tturuhuotörö 2ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'itö: ¿Ucu cua̧ju̧mä̧ di ji̧nä̧ttö̧? Mö yahui isaju, jahuäjumä mö yahui i̧tti̧mä̧cu̧ ki̧nä̧ju̧, mö yä̧hui̧tö̧ möäyotö ttö̧'cä̧tȩ jo̧mȩ kä̧nö̧ jahuäjumä ki̧tti̧mö̧rö̧ pöttädinäju̧. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ki̧tti̧mö̧ttö̧ ya̧tȩrö̧mä̧ pöttädinäju̧ mö̧ä̧ya̧ juoächönä ja̧u̧ mö̧ä̧ya̧mä̧ ö̧'o̧ya̧rö̧ cuähuä huo̧jui̧pi̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧sa̧rö̧ cui'i'inö. 4Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ttö̧ja̧mä̧ ja̧u̧ ötö'cö ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧. Ja̧u̧mä̧ a̧tȩcuä̧ jȩpö̧ ku̧nä̧huo̧mȩ ma̧'ä̧mi̧nä̧ ja̧'a̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ isobönä nö'cä'cotö Egipto rȩjȩra̧'a̧ tti'cächinäcu̧.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä ppa̧huä̧chä̧cua̧cö̧ pä'ö to̧pä̧rö̧ tta̧ja̧ro̧mȩnä̧ toäcuamä juhua'a yabonömä tta̧'a̧ro̧co̧ju̧ pinäju̧, ja̧'hua̧nö̧ jä̧cua̧ ki̧tti̧ ka̧ra̧rö̧ ȩmo̧po̧'ö̧ mö̧ä̧ya̧ juhuome jubö päi'önä pöttädinä̧ju̧. 6Pide mö yähui mö̧ä̧ya̧mä̧ ja̧'a̧tä̧ cue'ächinö mö yä̧hui̧tö̧ ttö̧'cä̧tȩnä̧. ja̧u̧ mö yähuimä möäya̧ pinö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ö̧'o̧ya̧rö̧ a̧bo̧cuä̧'i̧nä̧ huo̧jui̧pi̧nö̧, ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ cui'i'inö. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ rȩcua̧mö̧rö̧ suronä jȩpä̧'chi̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ tottepächönä jȩpi̧nö̧. Rȩjȩmä̧ jä̧ttä̧jä̧tä̧ ttö̧ja̧mä̧ tti̧cui̧pi̧nä̧jä̧ döröa a̧ju̧cu̧.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧huä̧jä̧ ttö̧ja̧mä̧ ja̧u̧cu̧ rohuähuinätö̧, juä̧nä̧ sobucuächönä ka̧cuä̧tö̧mä̧; jahuätömä ttumapayä ja̧u̧rö̧ setädinä̧tö̧. Ja̧u̧mä̧ ja̧u̧ ma'ayänä ȩqui̧pi̧nö̧. 9jahuätömä iso̧ca̧nä̧ isobönä nu'cö ttutinäcu̧ ja̧'hua̧nö̧ rötö ru̧hua̧ ö̧jo̧mȩ Babiloniara̧'a̧ ti'cächinäcu. Jahuätömä ja̧u̧ ö̧ja̧'a̧cu̧ i'cächömä 'quiyönä tto'epö icuähuome möä'canä i̧huȩnȩ'i̧nä̧ ttä̧ju̧cu̧ juiyäcua'anö Israel ttö̧ja̧ jahuä'canä ka̧cuä̧tö̧'inä.10Ucu cua̧ju̧mä̧ ajiya ppeyä cucuojanä po'tä cu̧nä̧huo'tä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huinäju̧, jahuäju ku̧huä̧ju̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ huȩji̧na̧'a̧ ä̧na̧jui̧ynä̧mä̧ rö̧ä̧nä̧tä̧ ajiya rö̧ä̧nä̧ acuomettö̧. 11Juäi äna̧juȩ adiyä 'quiyö ademä ruhuo hue'ätö ttötta'ca jö̧nä̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ öotomä koro dauhuiyä ä̧na̧juȩ adiyättö'inä u̧huä̧mȩnä̧ päi'önä böo juoina'a.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ po'tämä ra̧huä̧ri̧pö̧ que'opö tticuino'tä ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ rȩjȩ tticuino'tä ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ kä̧ru̧'coppa kä̧hua̧ räopa'acuttu ichoppamä u̧huä̧ju̧ jo'ädö icuina'a. Ä̧na̧jui̧yä̧ adiya juruhuäji'inä 'toruhuächömä joi'ina'a; ocurätä kuhuö icuinö. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä juäimä de'a jui̧yä̧jä̧nä̧ ku̧nä̧hua̧'a̧ rȩjȩ joächächinä̧jä̧nä̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya jo̧ä̧jä̧nä̧'inä.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, ä̧na̧jui̧yä̧ bäreuttö ocurä rȩdȩcuä̧chö̧ u̧huä̧ju̧mä̧ cuo'u icuina'a, juäi ä̧na̧juȩ adiyämä 'quiyömä juiya'a, ruhuo hue'ätö ttitta'ca'inä juiya'a. Pi̧yȩ ja̧'a̧ ajahuäcuähuämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajahuäcuähuä jö̧nä̧ ra̧ttä̧cuȩ ja̧'a̧."

Chapter 20

1Ji̧mu̧tȩ ta'arenö a̧'ȩ päi'omenä, kä̧hua̧ttö̧mä̧ to̧mu̧rȩ ja̧'a̧ ji̧mu̧tȩ mo̧ro̧ pai'omenä, Israelttö tä̧mu̧ jö̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧, ichinätö TU̧RU̧HUA̧ ötö'cö jäe'pö ä̧ju̧cu̧ ttieru'unä jä̧u̧ ja'huätö pȩjä̧mi̧nä̧tö̧ chä'cajome.2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ CHU̧RU̧HUA̧ ttörö ucuocu pä'inö: 3"pi̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, huäjunä ji'ähui Israel ötahuiyättö tä̧mö̧rö̧mä̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ittö: TU̧RU̧HA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: ¿Ucutu ja̧'a̧ TTÖRÖ ja'epö ichäjätömä? TTö cha̧'cua̧rä̧i̧mä̧, ¡ucututtumä ya̧tȩ'i̧nä̧ jäepa pä'ömä jui̧'a̧sä̧! Pa̧'a̧nö̧tä̧ pä'ö CU̧RU̧HUA̧ CU̧'Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧.'4¿Ro̧ȩpö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧? ¿Ro̧cuȩpö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ ucu pi̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ma̧? TTu̧huo̧jua̧ ji'ähuittö surojönä jȩtti̧nö̧ ttä̧'o̧ttö̧. 5Pa̧'a̧nö̧ pa'itö: TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ Israel jä̧cua̧'a̧ pä'ö chu̧mu̧ cä'epö ppä̧dä̧dä̧cua̧sä̧ pä'inösa̧ Jacob ahuaruhuä o'cotörö, ttu̧huo̧ju̧nä̧ i̧jȩcui̧nö̧sä̧ Egipto rȩjȩttö̧mä̧, jahuätö ttu̧huo̧ju̧nä̧ chu̧mu̧ cä'epö ppä̧da̧da̧cua̧sä̧ pa'inösä̧. Ttömä pä'inäsa̧: "TÖTÄSÄ CU̧RU̧HUA̧ CUÄ̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧"- 6Ji̧yȩnö̧ ji̧nö̧mä̧ chu̧mu̧ cä'epinösä̧ ja'huätörö ppä̧da̧da̧cua̧sä̧ Egipto rȩjȩttö̧ koromecu̧ rä'epö icu TTÖTÄ rȩjȩ chi̧yä̧cua̧sä̧ pä̧di̧nä̧jä̧cu̧, ja'huätörömä ttu̧huȩcuä̧nä̧. Ju̧huȩnȩmä̧ adiunätä̧ isotö ttatateja'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ maya'inä iyäcuome; ju̧huȩnȩmä̧ korome rȩjȩttö̧'i̧nä̧ abonänö adihuinome.7TTÖ pä̧di̧nä̧u̧: "O'catoi'önä u̧mä̧tö̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ rä'epö icuätucui tocu'ätucuomenä suronä jö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Egiptottö yapare cu̧'ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧'ca'i̧nä̧. Tä'cö pi̧jä̧ jähuämä jȩcu̧'ä̧tu̧cuä̧; "TÖTÄSÄ CU̧RU̧HUA̧ CUÄ̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧"8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttörötä surojönä amucuädinätö̧jä̧ äjucu'inä cuä̧ju̧cua̧ pä'ocotö pinätö̧jä̧, ya̧cu̧pö̧nä̧mä̧ rä'epö'inä rä'epocotö pi̧nä̧tö̧jä̧ surojö ko̧cua̧'a̧ tocu'ätucua'anä unichi'ö'inä unichi'ocotö pinätöjä Egiptottö rapare cu̧'ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧'ca̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ ji̧ycu̧ chö̧'ä̧i̧ huerädinösä̧ jahuätörö ja̧hua̧nä̧ jo̧mȩnä̧tä̧ chö̧'ä̧i̧ esehuina'a jahuätönä Egipto rȩjȩ jacuättömä. 9Jua'amä jȩpi̧nö̧sä̧ chu̧mu̧huäyotöttö surojönä pi̧jä̧ o'cajuiyönä rä̧mi̧pa̧'a̧cu̧ pä'ö. TTu̧huo̧ju̧nä̧ i̧jȩcui̧nö̧sä̧ jahuätörö, tottönä, rä'epö'inä chi̧cui̧nä̧u̧ Ȩgi̧pto̧ rȩjȩttö̧.10Hue'ö chicuinä̧u̧ Egipto rȩjȩttö̧'i̧nä̧ kara'acu ja̧'hua̧nö̧tä̧ chȩpi̧nä̧u̧ rȩjȩ de'a jui̧yä̧jä̧cu̧. 11Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätörö iyinösä hue'ähuä huȩnȩ pä'ö ta̧'a̧nö̧ jȩpö̧ ttö̧ja̧ pä'ö, ya̧tȩ hueähuä huȩnȩ päöta'anä kö̧tä̧ ö̧ja̧ pä'ö. 12Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ iyinösä 'cuättächä̧cuä̧ mo̧ro̧'i̧nä̧ jua'amä i̧jȩcuä̧ päi'önä jahuätö ttucu todeunä ka̧cuä̧tö̧ pä'ö, ttu̧huo̧juä̧chi̧'a̧ pä'ö TÖTÄSÄ CU̧RU̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧ surojö'inä jȩpö̧'icumä.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Israel ttö̧ja̧ de'a jui̧yä̧jä̧ttö̧mä̧ Ttörö ra̧huä̧ri̧nä̧tö̧. Jahuätömä Ttö huedinö'anömä 'cho̧co̧tö̧ pinätö̧; tti̧'cha̧ jueimä Ttö huedinö huȩnȩmä̧ ya'acuinätö̧ ucuotätörö a̧'cua̧rö̧ ttö̧jö̧'a̧nö̧ jö̧mä̧. Chu̧mo̧ro̧ 'cuä'ächi'ö pä̧dä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧'i̧nä̧ ucuotocotö pinä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chu̧'ä̧i̧mä̧ dadepä̧cua̧sä̧ jahuätörö de'a jui̧yä̧jä̧ttö̧ totte'ächa pä'ö. 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ttö chimi adihuomenä jä̧cua̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ Egipto ötahuiyättö rä'epö chicua'a topinätö ucuotocotöjä̧ pättö juiyäcua'anö̧.15Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chumö'inä cä'epinö̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ cä'epö de'a jui̧yä̧jä̧ttö̧ ya̧tȩ i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ pä'inösä̧ rȩjȩ chiya pädinäjä̧ chiyöjuiya pä'ömä, rȩjȩ atateja'inä maya'inä rö̧ȩnä̧ ka̧cuä̧jä̧, korojä̧ rȩjȩttö̧'i̧nä̧ abonänö adihuäjä̧mä̧. 16Ya̧tȩ i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ pä'inösä juhua'amä Ttö huedinö yattocuiniyä̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ hueähuä huȩnȩ päö'anö jȩtto̧co̧mȩttö̧ juhua'atäcu jahuätömä Chu̧mo̧ro̧ 'cuä'ächi'ö pä̧dä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧'i̧nä̧ ttucuotocomettö̧, tta̧mi̧so'quittö kä̧mä̧dö̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ tätähuä o'ca tto'ca'anä tti̧'cho̧mȩttö̧. 17Ja̧'hua̧nö̧ jȩchi̧na̧'a̧nä̧ chi'äremä rȩrö̧jö̧nä̧ topö si'epumä icuoca'a ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ de'a jui̧yä̧jä̧ttö̧mä̧ si'epömä chi̧cuo̧co̧u̧ pinätö.18De'a juyä̧jä̧ttö̧mä̧ pä'inösä̧ cui̧tti̧mö̧tö̧cu̧ u̧mätö̧rö̧'i̧nä̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧: "cui̧'chä̧tu̧cu̧ä̧ cuä̧so̧tö̧ pättina̧'a̧cu̧mä̧, 'quiyönämä 'chu̧cuä̧rä̧cuä̧huä̧tu̧cuä̧ pä'ö ttu̧ju̧ni̧nö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suro juocuecuätöcuä yapare ttö̧ä̧nä̧huä̧'canämä. 19Ttötäsä CU̧Ä̧NÄ̧HU̧STU̧CU̧ Diosmä, Ttö huedunätä̧ tätucui; Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Ttö huedötä ucuotätucui. 20Ttö chumo̧ro̧ cuä'ächi'ö pä̧mä̧dä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧ 'cä̧'ȩpu̧ ku̧nä̧huä̧ mo̧ro̧mä̧ 'quiyönä̧ kä̧tu̧cui̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ Ttö'inä ucutu'inä cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧ jo̧mȩttö̧ jahuätömä i̧jȩcuä̧ jö̧nä̧tä̧ huinätö̧, ja̧hua̧no̧ jo̧mȩnä̧tä̧ Ttötä ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÖÄ̧HUA̧ Diosmä pä'ö to̧huo̧juä̧cuo̧tö̧."21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cui̧tti̧mö̧ u̧mä̧ttö̧'i̧nä̧ nä̧ttö̧'i̧nä̧ ttö̧ra̧huä̧ri̧cu̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧huätömä Ttö pädinönämä 'cho̧co̧tö̧ pi̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ huedinömä ucuotocotö pi̧nä̧tö̧, Ttö̧ja̧sa̧ ja̧u̧ ucuotöttömä ö̧jö̧'a̧nö̧ jö̧mä̧. Jahuätömä chumo̧ro̧ 'cuä'ächi'ö pä̧mä̧dä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧'inä ucuotocotö pinätö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chu̧'ä̧i̧ jahuätörö dadepa pä'ö amöcuädijisä juhua'a yabonö chö̧ra̧huä̧rö̧ juiyäcua'anö jahuätörö de'a juiyäjä̧ttö̧ chu̧ra̧huä̧rä̧ji̧mä̧, 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ttömä juorö rä'opächinö̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ rä'opächö Ttö chimi adihuomenä jä̧cua̧'a̧nö̧ jȩpi̧nö̧sä̧ ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ Egipto ötahuiyättö rä'epö chicua'a topinätö ucuotocotöjä̧ pättö juiyäcua'anö̧.23TTÖ de'a juiyä̧jä̧tö chumu 'cäepu pädömä jȩ̈chä̧cuä̧sä̧, o'catoinä ttö̧jo̧cu̧ o̧du̧nä 'kȩ'ȩpä̧chö chi̧cua̧cua̧sä̧ pi̧jä̧ o'cajuiyönä ttipperehuachapäö. 24Pi̧yȩ jȩcha̧ja̧ päösä jahuätö TTÖ huedö ttöaroda'attö, jahuajöta'anötä̧ kö'cotöpinätö̧ TTÖ hueö chu̧ju̧ninöji̧nö'i̧nä TTÖRÖ amuhuädö cuä'ächö pä̧cuä̧cuä̧ mo̧ro̧ínä̧ ucuo juiyönä jȩpi̧nätö. TTiäriyämä pi̧na'a̧ ttädo̧tö̧ minä amonä ttiänä̧huo̧ ttä'ca jo̧mȩta̧25Ja̧hua̧ja̧tö̧ TTÖTÄ iyö huedinä̧u̧ adiunä jo̧cö̧tä̧ jahuätö jȩttö̧ juiyö'anö jö̧tä̧. 26TTÖ jȩchi̧nä̧u̧ surojötä ja̧'a̧cua̧ pä'ö jahuätö ttiäre iyähuämä tti̧tti̧mutö äcuomenä i̧sotörö ku icu ocurä ttuta pä'ö. ¡Piyȩmä jȩpi̧nösä̧ jahuätö ye'ehuächiö ttamucuädapäö iso päi'önä TU̧RU̧HUA̧ TTÖÄNÄ̧HUA̧TÄ̧ ja̧'a̧ pä'ö.27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, pi̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧mä̧, ucuocui Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pa'itö: TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Ja̧hua̧nö̧tä̧ ucutu cuä̧'o̧tu̧cu̧ttu̧'i̧nä̧ ttö̧romä surojönätä ucuocuinätö pädö'inä jȩo̧pco̧tö̧ pinätö̧. 28Rȩjȩ chi̧yä̧cusä̧ pä̧di̧nä̧jä̧ra̧'a̧ chi'chächomenämä, o,cajuiyönä muä'quiyu ja̧'hui̧a̧ta̧'a̧nö̧ dauhuiyä oadihuä topu, i̧sa̧rö̧ 'cu'icu iyähguä jȩpi̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ chö̧ro̧huä̧ri̧'ö̧nä̧ jȩpi̧nä̧tö̧, juorötä a̧mȩu̧huäi 'cu'inätö, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧'ä̧nä̧ totopö a'u mippo'önä iyähuä iyätöjä pä'inätö̧. 29Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ pä'inö̧sä̧: ¿Däje jo̧mȩjä̧ttö̧ pȩnȩmä̧ ja̧'hua̧nö̧ mippounä iyähua cuȩpä̧tu̧cuo̧mȩmä̧?" Ja̧'hua̧nö̧ jo̧ttö̧mä̧ Bama ja̧'a̧ jitä moro jubumä.'30Ja̧'hua̧nö̧ jo̧ttö̧mä̧ ji'ähui Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧: TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö surojötä jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧'a̧ttö̧ cuä̧'o̧tö̧ jȩtti̧nö̧ta̧'a̧nö̧mä̧?¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö kidepä iyä'chäcuähuaju jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧'a̧ jä̧ttö̧, ttu̧su̧ro̧tö̧tä̧ usu? 31Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ mippoönä iyähuä iyätöjä päcuätucumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧tti̧mu̧rö̧ ocurä huä̧me huä̧nö̧ jȩcu̧'ä̧tu̧cuo̧mȩnä̧, ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ surojötä juo'ächätöjä yapare cu̧'ä̧nä̧hua̧'catu̧cu̧'inä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ja̧'a̧tä̧ tocha'ajä̧ttö̧, Israel ttö̧ja̧ro̧mä̧? TTömä Kö̧sä̧, pa̧'a̧nö̧tä̧ pa'ö TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, jarodätörömä ja̧'a̧tä̧mä̧ jaropo'cösä. 32Jitötä ttamucuädö'anömä 'cuäopöjuiyäcua'a. Ucutu pa'attöjä: "Ja̧'a̧tä̧ topitö ujutu koromettö ttö̧jö̧'a̧nö̧ tö̧ja̧'a̧nä̧, korotömä ka̧cuä̧tö̧ yapare ttö̧ä̧nä̧hua̧'ca dauttu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ inähättö̧ adihua'a ucuotö."33TTömä Kö̧sä̧, pa̧'a̧nö̧tä̧ pa'ö TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, Isopäi'önätä ucuturumä huȩdä̧cua̧sä̧ chujurucu, chöjohuiyä cä'epönö ja̧'hua̧ta̧'a̧no̧ chö'äimä ucuturu dahuipäcua'a. 34Koro ötahuiyättö i'chächö ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pätti'önä jȩchä̧cua̧sä̧ korome ötahuiyänä pperecuächinätö̧rö̧'i̧nä̧. Pomä yȩchä̧cua̧sä̧ chujuru chö̧'ä̧i̧u̧cu̧. 35Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätörömä o̧di̧pä̧cua̧sä̧ ötahuiyättö'inä de'a juiyomenä, juorötä o'catoi'önä tottäcuähuomettö ro̧dȩpä̧cua̧sä̧.36Cuä̧'o̧tö̧ mi̧nä̧ Egipto rȩjȩ de'a jui̧yä̧jä̧ttö̧ ro̧dȩpi̧nä̧ta'anö ucuturu'inä rodepäcuasä pä'ö huäjuetö icu ji'äu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧. 37Chötta'ca dȩa̧'a̧nä̧ 'cuäcuopö jȩchä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ esecuäcuähuära̧'a̧ ppädipö cucuotönä jȩchä̧cua̧jä̧. 38Ucuturumä jarodäcuähuä ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧tȩttö̧mä̧ 'cä̧'ȩpö̧ chi̧cuä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitö Ttörö ra̧huä̧ri̧nä̧tö̧ttö̧mä̧. Ttömä ja̧huä̧jä̧ttö̧mä̧ hue'ö chi̧cuä̧cuä̧u̧, cue'ächätö ttö̧ja̧ jö̧nä̧ ttöjacuäjättömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätömä Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ra̧'a̧mä̧ dodepocotö ttäcuotö. Ja̧'hua̧nö̧ jome ucutumä cu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧jä̧ Ttötä ja̧'a̧' CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧ pä'ö.39Ucutu Israel ttö̧ja̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä̧ pa̧'a̧nö pä'ö: ya̧cu̧pu̧nä ucutu yapare cu̧ä̧nähua̧'catucunä tätucui. Ucuo te'ähuätucui ä̧ju̧cu̧mä yattocuäcuotö, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yabonömä Ttö chimi adihuäjueinämä ucuomä te'ähuocotö ttäcuotö mipponä iyäcuanä'inä ttö̧ä̧nä̧huä'ca̧nä̧'inä.40Ja'hua̧nö̧ ja̧'a̧ mu̧ä̧'cä Ttö 'cä̧'ȩpu̧ chu̧ju̧ni̧nä̧'cänä israel ttö̧ja̧ ttö̧ja̧cuä'ca muä'ca huä̧me, Pa̧'a̧nö̧tä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä̧ huäjuetö icu, O'catoi'önä Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧hua̧nö̧tä̧ ucuo tȩttä̧huä̧cua̧sä̧ juä̧jä̧ rȩjȩttö̧mä̧. Mipponä iyahuä tti'cächomenämä chesehuäcua̧sä̧ Juorömä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'cajuiyönä 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧ttö̧ ä̧cuo̧menä jahuä'inä. 41Ttomä chemäcua̧sä̧ incienso a̧mȩu̧ jä̧'nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧tȩ cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩttö̧ rä'epö chicuomenämä ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuipperecuächinätö̧cuä̧jä̧ttö̧ ca̧ca̧cu̧ cu̧'ä̧tu̧cuo̧mȩnä̧mä̧. Ucutu cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧ttö̧mä̧ ttö̧ja̧ tottäcua'anö Ttömä imicunä hua̧sä̧ pä'ö chi̧jȩcuä̧cua̧sä̧.42Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, Irael rȩjȩ ra̧'a̧cu̧ pä'äjita'anö dodädomenämä, juȩnȩ rȩjȩ ji̧na̧'a̧ cuä̧do̧tö̧mi̧nä̧rö̧ ppä̧dä̧dä̧cua̧sä̧ pä'ö chu̧mu̧ cädipina'amä, ucutumä ja̧u̧nu̧tä̧ cu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧jä̧, Ttötäsä CURUHUA̧TU̧CU̧MÄ̧. 43Ja̧'hua̧nö̧tä̧ cuamucuädäcuotöjä surojönä jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧mä̧, o'cajuiyönä jȩcu'ä̧tu̧cu̧mä̧ surojötä ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cua̧mo̧nä̧ jȩcuä̧ijätu̧cu̧ topö cuju'cö juiyönä tocu'äcuotöjä. 44Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ topötä cu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧jä̧ Ttötäsä CURUHUA̧TU̧CU̧MÄ̧ jua'amä TTÖ chi̧mi̧ surojuoächa'acu pä'ö, surojomenä cui̧'chä̧tu̧cua̧'a̧ttö̧mä̧'cö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩcu̧'a̧tu̧cu̧ sura'attömä'cö̧, Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ö CU̧RU̧HUA̧ CUÄ̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧."45Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ TU̧RU̧HUA̧ i̧huȩnȩ ttörö rä̧bȩhui̧na̧'a̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 46"Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, kärächiö topi rȩjȩ kä̧hua̧ räöpa'acu, kä̧hua̧ räöpa'acu kä̧cuä̧tö̧rö̧ ucuocuäji; 'cuäopä̧cuä̧ ji'ähuäji Nerguev rȩjȩra̧'a̧. 47Nerguev de'ara̧'a̧mä̧ ji'ähuaji: Pa̧'a̧nö̧ pä'ö TU̧RU̧HUA̧MÄ̧, TU̧RU̧HUÄ̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧NÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Ttötä ocurä chö̧rä̧tȩtä̧cua̧sä̧ ucututtu. Cuo'ö icuäcua'a dau jareäi ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ dau hua'ö icuinäi'inä ucutu cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧ttö̧. Ocurämä na'i̧'ö̧'i̧nä̧ nä̧hui̧'ö̧juiyäcua'a; Ya̧cu̧pu̧nä̧ tti'ä kä̧hua̧ räopa'a kä̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧ttu̧'i̧nä̧ cuo'ö tticuäcuättö.48Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'catoi'önä ttidepä ku̧nä̧rä̧tö̧mä̧ tottäcuotö Ttö churuhuo Ocurä rȩdȩcuä̧cho̧mȩnä̧tä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yoröisotä nahui̧pocarä jäcuarä. 49Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ pä'inösä̧: ¡Ah! TU̧RU̧HUA̧ Dios, jahuätömä pä'ätö ¿Ja̧u̧mä̧ ji̧yȩ'ä̧cuä̧tä̧ pa̧ja̧cuä̧ i̧sa̧ korojuäi huä̧nȩtö̧ pähuätä?

Chapter 21

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ CHU̧RU̧HA̧ Dios i̧huȩnȩ rȩbȩhui̧na̧'a̧ ttörö pä'inö: 2Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ Jerusalénra̧'a̧cu̧ cui'ä päi'önä topi, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä ucuocui Cu̧ä̧nä̧hua̧ adihuä i̧sa̧ ö̧jo̧mȩ: suronä 'cuäopäcuȩ huȩnȩ pä'i Israel rȩjȩnä̧. 3Ji'ähui Israel rȩjȩ ttö̧ja̧rö̧: TU̧RU̧HUA̧ Diosmä pä'ötó pa̧'a̧nö̧; ¡To̧pi̧! ¡Piye ucu cuabo jähuä! ¡Jitämä ucucumä to'ija̧'a̧cu̧ jö̧nä̧tä̧ kö̧sä̧tó! Ttömä chucurä'chu 'cho'äusä jitämä chäcättö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä'äu chi̧cuä̧cua̧sä̧ o'catoi'önä adiu jȩpä̧tö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩpä̧tö̧rö̧'inä ucuru!4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttömä 'cui'ö chi̧cuä̧cua̧sä̧ ya̧tȩ'i'nä o'catoi'önä̧rö̧, adiu jȩpä̧tö̧rö̧ suronä jȩpä̧tö̧rö̧ ucuru chucurä'chu chä'äusä chäcättö o'catoi'önärö cuä'äu chicua pä'ö kä̧hua̧ räopa'a i'esobäcu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧hua̧ räopa'a u̧huo̧jua̧'a̧cu̧'inä. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'catoi'önä ttö̧ja̧mä̧ ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ Ttörö, Cu̧ru̧hua̧ Dios Chucurä'chu chäcättö 'cho'ähuäjisätó! Pä'äjita'anö hua'adömä ku̧no̧cö̧sä̧ yabonömä.6Ucu cutu'cömä, Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, ¡Barahuäcu pä̧i̧cu̧nä̧ huopi cuabo'i̧nä̧ sȩrä̧hui̧'o̧mȩ jubö! ¡Usurä ȩma̧huö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huopi jahuätö ttä'ca jo̧mȩttö̧! 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ 'cuä̧o̧pä̧cuȩmä̧ jä̧ttȩpä̧cua̧jä̧ ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö Barahuäcu pä̧i̧cu̧nä̧ huo'cua'attö? Ja̧hua̧nö̧ pättäcu cuä̧dä̧tä̧cua̧jä̧: "Huȩnȩ icha'a cuä̧ju̧cuä̧tu̧cuä̧cuȩnä, ¡Ja̧''hua̧nö̧ ja̧'a̧ tta̧mö̧cuädömä o'cajuiyönä toe'ächäcua'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttujurumä bȩi̧pä̧chä̧cuä̧u̧! O'catoi'önä jacuänämä yecuäcuähuätä kä̧cuä̧u̧, juhua'atäcu ttihue'quiyömä ajiya jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tö̧ jä̧cuo̧tö̧. ¡Topittö! ¡Täcö icha'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧tä̧ jä̧cua̧'a̧! Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huäjuetö icu ji'äumä̧8Ja̧u̧nu̧ o'ca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ttörömä pa̧'a̧nö̧ pä'inö: 9Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, 'cuäopä̧cuȩ ji'ähui, pi̧yȩ ji'ähuitö: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ pä'ö: pä'ö ji'ähui: ¡Curä'chu ji'chute! ¡Curä'chu ji'chute! ¡So̧u̧nä̧ kä̧dȩpö̧nä̧ sa̧huȩcu'chu jä̧cua̧'a̧!10¡Ttö̧ja̧ recuätörö cuä'äu icua pä'ö sa̧huȩcuä'chu jä̧cua̧'a̧ ¡Cu'upä urohua'a kä̧dȩpa̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, So̧u̧nä̧ kä̧dȩpö̧nä̧ jäcuä'chu! ¿Teseäcuähua pä'ö ja̧'a̧? ¡Chi̧tti̧ ötta'ca'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttitta'quiyörömä curä'chumä cö'comenämä! 11Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ curä'chumä saruhuäönä sa̧ttȩpa̧ pä'ö iyächuäcua'a ja̧'hua̧nö̧ sa̧'ȩpi̧'ö̧ ttumönä 'chuttädä'chucua pä'ö! ¡curä'chu saruhuäönä sa̧huȩcuä'chumä ya̧tȩ cuä'äu icuä̧cua̧rö̧ iyähuäcuä'chu!12¡Ppättädacu huopi ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajahui ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧! ¡Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ curä'chumä chumöhuäyotö ttö̧jo̧mȩ ichä'chu! Jahuä'chumä cö'coco'chu Israel ttö̧ja̧ tturuhuotörömä. Jahuätömä curä'chu ka̧'a̧cu̧ icu icuähuäcuotö chumöhuäyotucu yoräteunätä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ¡cujanä 'ta'ahui! 13Juhua'amä isojuo'epäjijä̧, ¿Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ itta'ca recuo ko̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧ttö̧? Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huäjuetö icu ji'äumä̧14Jitä ucu, ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, Ttö̧ä̧na̧hua̧ pä'ö ji'ähui ja̧'hu̧a̧ta̧'a̧nö̧ cu̧mu̧ to̧mu̧rȩcue'ö cuä'i, ¡Curä'chumä rä̧bȩhuä̧cua̧jä̧ huäbodäcuänä päi'önä! ¡ji'chute curä'chumä cuä'ö tticuäcuotörö! Jahuä'chu curä'chunä recuätö totte'äcuotö, ¡ppurahui'äcua'a o'catoi'önärö̧!15Rö̧'ä̧nö̧ yettecunä ja̧tö̧ pä'ömä yabocu rö̧'ä̧nä̧tä̧ cuä'äu tticuäcuotö, ttojusode apate ä'camä kö̧nä̧ji̧sä̧ ttä̧rö̧ cuähuä'chu! ¡Äyo! ¡Jua'amä adicua'a cu'cupä örohua̧'a̧ 'cua̧rö̧nä̧, sa̧huȩcua̧'a̧ tto̧ja̧ro̧ cuättähua pä'ö! 16¡Ucu, curä'chu! ¡Cuu̧huo̧jua̧'a̧nä̧ cuä'i! ¡Cu'ohue ja̧'a̧nä̧ cuä'i! Tä'i ucuru cui̧'cha̧ pä'ö hueähuomecu̧. 17Ja̧'hua̧ta̧'a̧no̧ ttö'inä chu̧mu̧ to̧mu̧rȩcue'önä cuä̧dä̧du̧a̧sä̧, ja̧u̧nu̧ o'ca'atä chö̧'a̧i̧mä̧ 'cuächi'äcua'a! ¡TTÖ CU̧RU̧HUA̧TU̧ pa̧'a̧nö̧ta̧ pä'ösä!18TU̧RU̧HUA̧ i̧huȩnȩ pä'äjita'anö jareächi'önä ttörö pä'ina'a: 19Jitämä ucu pi̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧ cui̧tti̧rö̧ pätetö ku̧nu̧sä̧ ma̧ni̧yä̧ to̧mä̧rȩ Babilonia ru̧hua̧ ucurä'chu pätecu soä'chumä juȩnȩmä̧ rȩbȩhuä̧cua̧'a̧ ja̧u̧ ma̧ni̧yä̧ to̧mä̧rȩmä̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩttö̧tä̧ kä̧mä̧dä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧mä̧tȩ pönä doächäcuähuome ji̧yȩtȩ huȩyu̧tu̧ rutähuäcua'a juhua'a päte'ö 'chä̧cuä̧hua̧'a̧tó bäreö ötahuiyära̧'a̧mä̧ pä'ö. 20Ji̧mä̧tȩ mä̧nä̧mä̧ huȩyu̧tu̧ rutähuäcua'a Babilonia su̧ro̧da̧u̧ ttö̧rä̧bȩhua̧ pä'ö Rabá kö̧jo̧mȩcu̧, Amonita ttö̧ja̧ ttidepiyu bareö ötahuiyäcu, koromä mänä huȩyu̧tu̧ rutähuäcua'a Judá su̧ro̧da̧u̧ tti̧'cha̧ pä'ö bareö ötahuiyära̧'a̧ Jerusalénra̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ ujuru iyö 'chi̧nö̧.21Babilonia ucuo ru̧hhua̧mä̧ kä̧mä̧di̧nö̧ mä̧ni̧yä̧ 'cuäocuome to̧mä̧rȩ jo̧mȩ, jueö pätecuächönä pähuä jȩa̧ pä'ö: Ja̧u̧mä̧ jurunätä pporädö icuähuäcua'a koro 'po̧'a̧ri̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ to̧ȩ'ä̧cuä̧ pätecuächö juiyönä yapare ö̧ä̧nä̧huä̧'ca ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧cuä̧mö̧ topinö ya̧tȩ atiya. 22Umö u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ i̧sä̧mö̧nä̧ tta̧huä̧rä̧cua̧ koro 'cuäopö juiyönä Jerusalénnä, cuabo iyotö maquinäcä 'quiyäbi pparopö icuähuä ttöta pä'ö, Ä bahuepa p'ö, cuä'äö tticua pä'ö huea pä'ö, rö̧ä̧'ca tätähuä'ca. Äpate ttto̧ȩpä̧ra̧'a̧ pä'ö ttadita pä'ö rȩjȩ rö̧ä̧i̧nä̧ sanebänö jo̧mȩ, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttäräbe'a pä'ö ju'tojunä tätähuä'ca jitötä ttö̧ja̧cuo̧mȩ. 23Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ jueö pätecuächönä pähuä tottomenämä yaparetä jinö, ja̧hua̧nö̧ jueö huȩnȩ jȩtta̧ pä̧ttä̧jä̧u̧mä̧ jueö huȩnȩ jȩttä̧cuo̧tö̧ jahuätörö: ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ surojö amöcuädäcuähuätä.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ CU̧RU̧HUA̧ CUÄ̧NA̧HUÄ̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ösä: Dä̧bö̧ surojönä jȩcu̧'i̧nö̧ chamucuädönä jȩcua̧'a̧jä̧ttö̧, ¡huedo'cö ji̧nö̧ jȩcui̧na̧'a̧mä̧ i̧jȩcuä̧chä̧cua̧'a̧! ¡Surojönä jjȩcu̧'u̧mä̧ jȩcu̧'u̧nä̧tä̧ i̧jȩcuä̧chä̧cua̧'a̧! ¡Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tottä'attö o'catoi'önä 'chuttädäcuottöjä cuabo'iyotötä!25Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu, jarodäcuähua i̧sä̧ su̧ro̧pa̧ Israelttö ruhuo hue'ö, tä'cö tö'cöhuächa'a ucuru röji ro̧ȩhuä̧, surojönä jȩpö̧ cu̧jä̧'i̧jö̧mä̧ pȩnȩbutä beipäcujä, 26CU̧RU̧HUÄ̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Pa̧'a̧nö̧tä̧ pä'ö: ¡Cunä juä̧o̧cuä̧ta̧ jȩpä̧cuä̧u̧ icui ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cunä pötähuä'inä ȩmä̧u̧'i̧cui̧! ¡Jitämä koro'inä yorätehuoca'a jä̧cua̧'a̧! ¡Usurä i̧sa̧rö̧mä̧ ucuounä jȩpi̧ ucuounä kö̧rö̧mä̧ ucuou juiyönätä! 27¡Usurä isotö!¡Usurä isotö! ¡TTÖtä jȩchä̧cua̧sä̧ usurä isotö juocuätucunö! Ya̧tȩ'i̧nä̧ pä'äjita'anömä adiu juo'epo'cö jä̧cua̧ yate ro̧ȩpa̧cua̧rö̧ ttö huedomejubu.28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu, ttö̧ja̧'i̧sa̧ i̧tti̧, Dios päö huȩnȩ jiäu ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ iyinösä: TU̧RU̧HUA̧ Dios iyö ja̧'hua̧nö̧ pä'inö pi̧yȩ Amón ttö̧ja̧rö̧ suronä amucuädö ichinö: curä'chu pätecu soä'chu, ¡koro'chu curä'chu pätecu soä'chu'inä uhuäbeächö! ¡Rö̧ä̧i̧nä̧ so̧ö̧nä̧ sa̧'ȩpö̧ ttö̧ja̧rö̧ cuä'äu cuicua pä'ö hue'ö ku̧nö̧ ppo̧ä̧sa̧ päi'önä 'cui'cui tticua pä'ö cu'upö 'cuioi'a'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 29Ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopa'anä Dios hueö huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧mä̧ toäcujä 'cua̧ti̧nä̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ yoröisotä ucu juicua'a. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätömä jueö huȩnȩ a̧'cua̧rö̧nä̧ jȩttä̧cu̧jä̧ yapare mȩyȩ papapö ucuru, juä'chu curä'chumä ucu cu'upi'canätä̧ huä̧mä̧dä̧cuä'chu suronä jȩpä̧tö̧rö̧ cuä'ö tticua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ ro̧ȩcuä̧ pätecuächomenämä röji ro̧ȩcuä̧tä̧ pätecuächäcua'a.30¿Ppa̧cuä̧chä̧cua̧jä̧ pä'äjita'anö curä rohuäcuähuä räecuometä? Juhuenetä̧ cuoräu 'ta'tapu cujinome ji̧no̧mȩtä̧. Ucutä cui̧rȩjä̧ cuhuäpächinäjä̧ juhuorötä pä'ö ku̧nä̧hua̧jä̧ suronä jȩ'cui̧nö̧mä̧. 31Ttö chö̧'ä̧i̧ isoya dadepä̧cua̧sä̧ ucuru, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttö chö̧'ä̧i̧ ppö̧dä̧cua̧sä̧ chöjö'coca'attö̧ ucuru, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧ ttu̧mö̧nä̧ chiyipä̧cua̧jä̧ rö̧ä̧nä̧ cuhuaroda'attö. Koro juäi adicuome surojuocuepa.32¡Gasolina cuoa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ cuo'ö cui̧cuä̧cua̧jä̧! Cucuojamä pi̧jä̧ o'cajuiyönä pperecuächäcua'a. ¡Amucuädäcuähuo'cö cuä̧cua̧jä̧, TTÖ CU̧RU̧HUÄ̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧tä̧ pä'ösä.

Chapter 22

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ttu̧ru̧hua̧ Dios i̧huȩnȩ rȩbȩhui̧na̧'a̧ ttörö pä'inö: 2Jitämä̧, ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, ¿Ucumä ttö̧ja̧rö̧ cuähuä iyöjä̧ päcua'a? ¿Ucumä päcuäcua'amä jahuöt ttö̧ja̧rö̧ cuä'äu icu Jerusalén ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧? Päcuaja o'ca juiyönä suronä jȩttä̧'i̧jö̧mä̧. 3Ucumä päcua pä'ö ja̧'a̧ pi̧yȩ: Cu̧ru̧hua̧ Dios pa̧'a̧nö̧ pä'ötó po ötahuiyämä ttö̧ja̧rö̧tä̧ cuä'ähuätö jitötäcu ka̧cuä̧tö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ aditätö yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ tätähuä'ca ja̧'a̧nö̧ jȩpö̧ surojuottächa pä'ö, ¡Täcu rȩbȩhuä̧cua̧ cuä̧tȩcuä̧tä̧!4Ucutä ja̧'a̧tó huȩnȩcuä̧chä̧cua'amä ttö̧ja̧rö̧ cuä'ö cuicuina'amä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yapare tätähuä'ca tö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ pä'ö jȩ'cui̧na̧'a̧ttö̧. surojuo'ächinä̧tö̧jä̧ ucutä ja̧'a̧ cui'ätecuä tö'cönänömä Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩbȩhuä̧cua̧'a̧ cu̧ju̧ beipö mo̧ro̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttömä jȩchä̧cua̧sä̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ ucuru tturohuähua pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ o'catoi'inä ya̧ttä̧hua̧'a̧cu̧ pä'ö ucuru. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö tö'cönänö ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ otoka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ ucuru ya̧ttä̧huä̧'chä̧cuo̧tö̧, bareö ötahuiyanä ca̧cuä̧tö̧, suronä jȩpi̧nä̧tö̧ yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ tätähuä o'ca esetö, suronä jȩtta̧'a̧ttö̧ huo̧juä̧tö̧ o'cajuiyönä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yorisotä juböpächä̧tö̧! surojö6Israel ttö̧ja̧ tturuhuotömä, yotucu pönä ttamönä ttujurunätä̧, ucurumä cuä'äu icu ichä'ijätö. 7ucutu cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ ttä̧'o̧tö̧rö̧'i̧nä̧ tta̧ju̧tu̧ru̧'i̧nä̧ ucuotocotö pä'ijätö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korojä̧ra̧'a̧ttö̧ ichäcuähuotörö'inä suronä jȩpö̧ huehuepä'ijätö. Cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ Recuamörö'inä, reyotörö'inä suronä jȩpä̧'i̧jä̧tö̧. 8Ucumä chiäre adihuäjuei ku'cocö pä'ijöjä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuä'ächi'ö pä̧nä̧dä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧'i̧nä̧ ucuotocö pä'ijujä. 9Surojö ucuocuätömä cuä'ö tticuacu pä'ö ttichinäcujä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mö̧ä̧'ca ku̧jä̧'cattö ttucua pä'ö. Cu̧'cä̧tȩttö̧ surojötä jȩttä̧cuo̧tö̧.10Cuä'o ö̧dä̧pä̧rö̧ jähuämä 'cuä'ca jo̧mȩttö̧ i̧jȩcuä̧hcä̧cua̧'a̧. Jahuätömä cu̧'cä̧tȩttö̧ isaju suropajuru suronä jȩpä̧'i̧jä̧tö̧ kihua kö̧ra̧'a̧nä̧. 11U̧mä̧tö̧ ttö̧jo̧mȩ ppeyänä ka̧cuä̧tö̧ tti̧rȩcua̧mö̧rö̧ surojö su̧ro̧tä̧cuä̧huä̧tä̧ jȩpä̧'i̧jä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mä̧tö̧mä̧ dä̧'ä̧rö̧jö̧ surojutä jȩpä̧'i̧jä̧tö̧ ttö̧jo̧ri̧mö̧ nä̧tö̧cu̧'i̧nä̧, u̧mä̧tö̧mä̧ ttä'otä ittiju ttijahuajuru'inä suronä jȩpä̧'i̧jä̧tö̧, pitö oc'catoi'önä̧mä̧ ucunätä ka̧cua̧tö̧ 12Pitö umätömä ucu cu̧jo̧mȩttö̧ ttö̧ja̧rö̧ cuä'äu tticua pä'ömä ttimitatö pä'ötä jä'epätö. Tti'ärohuäjimä yabonä̧nö̧ ttimitatö pä'ätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttiyöttömä yabonänö rö̧ä̧nä̧ ttȩma̧ pä'ätö, ttippeyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧ huehuepö surojuo'epä'ijätö, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ttörömä unichächinätö̧, Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huäjuetö icu jiähuömä.13¡Topittö! chumönämä yabonänö chema pä'ö jȩpa̧i̧sa̧ ucutu jȩcua̧to̧cu̧tö̧mä,Ja̧hua̧ta̧nö jau̧mä uhuo janätä ja̧huä'a̧ cu'ca̧tȩto̧co̧ jo̧memä. 14¿cua̧mi isoquitucumä 'cäcuepä'anödi̧, Ja̧hua̧nötä cujurö huacuäja̧ cumönämä ttö ucurö chichumo̧ro̧mä? Jahuätö TÖ̧A̧NA̧HUA̧MÄ̧ pä̧'a̧nö̧tä̧ cuähuetöicusä,ja̧hua̧nö̧ ttö̧ tö̧mä pä'anö jȩpu̧sä̧. 15ttöja̧ ttö̧'ca̧tȩjo̧me pperetto chicuäcuasä ja̧hua̧nö jȩpu̧tä̧ chi̧yȩpa̧cua̧sä jua̧ja̧ rȩjȩmä .pa̧'a̧nö jȩpu̧tä̧ tto'kuchi̧cuä̧sä̧ suronä jettömä. 16ja̧hua̧nötä jua'anö jepö̧tä̧ ppadäda̧cua̧sä̧ tto̧ja̧ tottä pä'ömä jua̧'a̧nö̧tä̧ tö̧cuo̧hua̧cuo̧tto̧ ttömä TÖ̧A̧NA̧HUA̧SA̧ pä̧'ö̧mä̧.17Ja̧unö O'ca'a mä TÖ̧A̧NA̧HUA̧MÄ Ihuȩnȩnä pä'anö pä'inö ttörömä: 18:" pi̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧ i̧tti, Israel ttöja̧ ttö̧ja̧cuo̧memä ttörö surojutä micuähuocötä ichä'a. O'cajuiyunä huättomä ki'ipo̧ jä'inö'a̧nö̧ broncettö'inä estañotto'inä ja̧'hua̧ta̧nö cuoräuttö'inä ja̧'hua̧ta̧nö ȩttä̧huo̧me pȩji̧pö̧ cu'upä jä̧'i̧nö junä. Ja̧huä ttömä pärätä cuo'ö icu micuähuo cö jä'i̧nö'anö jo̧nä ttäcuotö. 19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧A̧NA̧HUA̧MÄ Dios_mä pa̧'anötä̧ pä'ö: täcö ucutumä O'catoi'önätä̧ micuähuocö ja̧'i̧nö jo̧nätä̧ ichinätö̧jä, Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö, ¡Jo̧menötä̧ ka̧cuä̧tö̧cui̧! Tä'cö tto'cö ja̧'a̧ Jerusalen kä'cö jome ttö'ca̧juome.20ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧tö̧ pärätättö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ broncettö'inä, hierrottö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ plomottö'inä estañottö̧'i̧nä̧ ocurä rö̧'aränä 'cu'icuähuäcua'a ja̧u̧ jueimä, pojopö chi̧cuä̧cua̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧tä̧ chȩmä̧cua̧jä̧ TTÖ chö̧'ä̧i̧ttö̧mä̧. juȩnȩ rötö ucurä chö̧rä̧tȩtä̧cua̧jä̧ isoya päcui'önä; 21Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ chö̧'ä̧i̧ chi̧jȩpä̧cua̧jä̧, juȩnȩ rötötä chi̧huȩrä̧dä̧cua̧sä̧. Ji̧nä̧ ji̧yȩtȩ päcui'ätucuomenä ja̧u̧nu̧ ppu̧dä̧cua̧sä̧ ucuturumä chö'äi o̧cu̧ma̧ huerächönä ja'huätö ttö̧'cä̧tȩttö̧. 22Pärätä ocuränä 'cutticua'a 'cua̧rö̧nä̧, ucutu'inä ja̧'hua̧nö̧ 'cu'icuähuotö cuäcuotöjä, Ja̧u̧nu̧tä̧ cu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧jä̧ TTÖ CU̧RU̧HUA̧MÄ̧, ¡Hurrädäjisä ttö chö̧'ä̧i̧mä̧!"23CHU̧RU̧HUA̧ CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ ttörö rä̧bȩhui̧na̧'a̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 24Pi̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, jahuajuru ji'ähui: Ucu ja̧'a̧ pi̧jä̧tö̧ surojö juiyönä kö̧nä̧huajumä. ¡Ppädäcuähuämä juiyäcua'a ro̧ȩcuä̧ mo̧ro̧mä̧! 25Juorömä yorö'iso juiya'a yä̧huä̧'i̧nä̧ suronä amöcuädäcuähuämä Tö̧ä̧nä̧hua̧ pä'ö ji'äurumä, mö yähui u̧cuä̧ abotö huoö'anömä. Jahuätömä tta̧'cua̧rö̧ be'ätö pi̧jä̧ttö̧ järetä ttamucuäda'attö; Jahuätömä jitötä ja̧'a̧nö̧ recua juottönätä jȩpä̧tö̧!26Cumöhuäyotö sacerdotestömä Ttö huedinömä ucuotocotö ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ jahuätömä ro̧ö̧ jähuä jä̧ji̧mä̧ ucuo juiyönätä juo'epätö. Jahuätömä pi̧yȩmä̧ ro̧ö̧ ja̧'a̧ pi̧yȩtä̧ ro̧o̧cö̧mä̧ pähuämä jerupätö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pi̧yȩmä adihuäjuei ja̧'a̧, pi̧yȩtä̧ ja̧'a̧ surojömä pä'ömä huo̧juȩto̧co̧tö̧, Jahuätömä chu̧mo̧ro̧ 'cuä'ächi'ö pä̧mä̧dä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧'i̧nä̧ tottamä pä'ocotö, Ttö suropätö 'cua̧rö̧nä̧ tochö juiyatö pä'ömä. 27Tturuhuotömä Lobotö̧ ttö̧'o̧ya̧rö̧ 'chä'chäpö icuätö jä̧'i̧na̧'a̧nö̧ huotö. Jahuätömä cuä'äu icu tta̧'cua̧rö̧ 'i̧nä̧ be'epäjipä icuätö, adicuättö yabonä̧nö̧ cuȩma̧ pä'ömä. 28Cumöhuäyotö profetastö̧mä̧ jahuätörö teö i̧sa̧ppȩ jähuänä tuttepäcuotö; jahuätömä yapare ijȩcuä̧chö̧tä̧ tottäcuotä, ja̧'hua̧nö̧ topö yapare huȩnȩtä̧ jittähuäcuotö jahuätörömä. Jahuätömä pä'ätö: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ pä'ö" TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ u̧cuo̧cuo̧co̧u̧ ja̧'a̧nä̧.29Ttö̧ja̧ ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ suronä jȩttä̧'i̧jä̧u̧juä̧ pärätänä iyö'chö icu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nä̧u̧cuä̧rö̧ 'cho'ipä'chö juhua'atäcu usurä isotörö'inä recuä rö̧jä̧u̧rö̧'inä suronä jȩpä̧'i̧jä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korojä̧ttö̧ ichäcuähuotörö'inä adihuomenä jȩtto̧ca̧'a̧ttä̧.30Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yȩcu̧ ucututtö ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧rö̧ ötahuiyä ttoecuäbä adita pä'ö usinösä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttö chä'ca jo̧mȩ ö̧jä̧mä̧da̧ pä'ö rȩjȩ isäju 'tä̧ȩpa̧ pä'ö, Ttö si'epö chicu juiyatö pä'ömä, ja̧'hua̧nö̧ chusa'anä ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ pocuipocö pi̧nö̧sä. 31Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätörö chöö̧'ä̧i̧ to̧dä̧cua̧sä̧. Jahuätörömä chö̧'ä̧i̧ ocurämanä be'epäjipö chicuäcuä̧u̧ ja̧'a̧hua̧nö̧ jȩpö̧ ttö̧mä̧nä̧mä̧ tta̧mö̧nä̧ ttupiyänätä chu̧ju̧nä̧cuä̧u̧, pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huäjuetö icu jiähuömä.

Chapter 23

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ttörö pa̧'a̧nö̧ ucuocuinö: 2Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, yajutetä ki̧tti̧mö̧ nä̧tö̧ ta̧ju̧ ka̧cui̧nä̧tö̧. 3Jahuäjumä Egipto ötahuiyättö kidepä iyä'chäcuähuäju jȩja̧'a̧ jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ jȩpi̧nä̧ju̧ möäyaju ku̧ji̧nö̧ pä̧nä̧mä̧. Jahuäjumä ju̧huȩnȩtä̧ ttö̧ja̧ isaju kidepä iyä'chäcuähuäju 'cua̧rö̧nä̧ jȩpi̧nä̧ju̧. kamöcanä 'chuttädä'chinäcua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttatatiyä tti̧ti̧huä̧ri̧nä̧u̧ juorömä. 4kuböa kimimä Aholá pä'ö micuinä̧ju̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kijähuaju möäyajumä Alohibá pä'ö micuinä̧ju̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä chirecuamö jö̧nä̧ pä'i'inätö̧, juhua'atäcu jahuätömä ttittimörö̧ uhuäbecuinätö̧ u̧mä̧tö̧rö̧'inä, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. Ttimimä pi̧yȩnä̧ huȩnȩcuä̧cha̧'a̧: Aholámä huȩnȩcuä̧cha̧'a̧ Samaria rȩjȩ ttö̧ja̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Alohibámä huȩnȩcuä̧cha̧'a̧ Jerusalén ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧.5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Aholámä chirecua jö̧nä̧ kö̧ja̧'a̧nä̧ ttidepä iyächäcuähuätö jȩttä̧'i̧ja̧'a̧nä̧ jȩpi̧nä̧ju̧; jahuäjumä kuju'cäcurö rö̧ä̧nä̧ ku'quecunä topinäju̧, Asirias rȩjȩnä̧ hue'ätörö, 6ruhuo hue'ö tuhuoppunä jä̧ta̧ 'ca̧tä̧u̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ umöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotörö'inä juiyo juruhuätö tta'anä a̧'cua̧cuä̧tö̧, o'catoi'önä i̧sa̧nä̧ huȩjä̧tö̧rö̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ kahuäjumä ka̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ jahuätörö kidepä iyähuinä̧ju̧, Asiria rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧ o'catoi'önä adihuätörö, jahuäju kuju'cä̧u̧rö̧mä̧ jahuäjutä surojuojepinä̧u̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä ku̧ä̧nä̧hua̧ o'canä'inä.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttidepä iyä'chäcuäö jȩttä̧i̧jö̧mä cättädi'a pä'ömä juiyina'a ttäbocutä päi'önä Egiptottömä, jahuattömä jinä mu̧äyaju käi jahuäjucu ttä'ecuomenä, ja̧'hua̧nötä̧ kä̧mä̧dö̧ juajurumä kätatiyanä ti̧huä̧rö̧mä̧, ä̧cuo̧mȩnä̧tä̧ kä̧mä̧du̧ suronä jȩpö̧ ttö̧jö̧ jahuäjurumä isoya dattepomenämä. 9Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ ucutu cumötucunätä chiyinäu̧juä̧ ucututä cuju'cätucua'acu, Asirios tö̧mu̧nä̧tä̧ yajurutä adihuomenätä. 10Jahuätömä ja̧'hua̧nötä̧ pocuinätö̧ ku̧i̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ juija'amä. jahuätömä jahuäju ki̧ttimö umäto̧ru̧'i̧nä̧ nä̧tö̧ru̧'i̧nä̧, curä'chu ȩmopo̧'ö̧ cuä'äu tticuini̧yä̧cua̧ ja̧'hua̧nö jȩtto̧mȩnä̧ Dä'äru̧ ju̧nätä pärohuächinä̧ju̧ korotö nätörö̧mä̧, Ja̧'hua̧nö jȩpu̧ cuä'opinätö̧ ro̧ȩcuä̧ra̧'a̧ ja̧huätömä.11Kijäcuäju Aholibámä̧ pi̧yȩ topinäju, ja̧'hua̧nö̧ toja'anä kidepä kö'quecumä yabonänä pä̧huä̧rö̧ji̧nä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ köböattö'inä abonänö kidepä iyä'chäcuähuäju 'cua̧rö̧nä̧ jȩpi̧nä̧ju̧. 12Jahuäjumä Asiria ttö̧ja̧rö̧ kö'quecunä topinä̧ju̧, ruhuo hue'ätörö'inä, adihuäjuei pö̧jä̧ti̧yö̧ 'ca̧tä̧huä̧tö̧ su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotörö'inä, Cabayutö̧nä̧ huȩjä̧tö̧rö̧'inä. Jahuätö o'catoi'önämä juruhuätö ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧'cua̧cuä̧tö̧. 13Ttö topinösä jahuäjumä ka̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧tä̧ surojuojecua'a. Jahuätö nä̧tö̧mä̧ ta̧ju̧ cuäyotö yo̧mȩtȩnä̧ surojuo'ecuinä̧tö̧.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuäjumä jabocutä kidepä iyähuä'chö ki̧nä̧ju̧. Topinäju̧ räbänä ttö̧ja̧ ttä̧'u̧cuä̧ adicua'a, caldeo ttö̧ja̧ tta̧'u̧cuä̧ tunä tuhuecua'a, 15ttäcä oya'inä ro̧ji̧na̧ä̧, ttunä 'ca̧tȩhua̧ o̧ta̧'i̧nä̧ juȩjö̧nä̧. O'catoi'önä su̧ro̧do̧u̧ caruquiyänä aditätö 'cua̧ri̧nä̧tö̧ caldeo rȩjȩttö̧ ttuhuäpächina'attö.16Jahuätörö tottomenä, surojönä jȩtta̧ pä'ö pä̧huä̧rö̧jö̧nä̧tä̧ a̧mu̧cuädinätö̧, Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ huȩnȩ jittähua pä'ö hue'inö Caldeo rȩjȩ ra̧'a̧. 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Babilonia ttö̧ja̧mä̧ jahuätucu ttidepä pä̧huä̧rö̧jö̧'a̧nö̧ jȩpö̧ ja̧cui̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩtti̧na̧'a̧ttö̧mä̧ jahuäjumä suropaju pä'ähuajutä ki̧nä̧ju̧, ja̧'hua̧nö̧ pättäcua ttöjö'cococuasä pä'ö cue'ächöta ki̧nä̧ju̧.18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ huȩyu̧tu̧ rutähuina'a ucu cuirecua pocojucu 'cuäcuopä'chumä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧'o̧cui̧'i̧nä̧cu̧jä̧ cuä̧ta̧'i̧nä̧ jui̧'a̧rö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttä'inä chu̧su̧rö̧tö̧nä̧ jö̧nä̧cu̧sä̧ jahuäjuru pä'äjitä'inä kijähuajumä ja̧'hua̧nö̧tä̧ ji̧nä̧cua̧. 19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuäjumä yabocutä rö̧ä̧chi̧nä̧cua̧ jidepä iyä'chäcuähuämä, ucutä möäya̧ känö cuamöcuädinomettö̧ rȩbȩhui̧nö̧, ja̧u̧ juäimä ttö̧jo̧ca̧'a̧ra̧'a̧ ttidepä iyä'chäcuähuämä ki̧na̧'a̧ Egiptonämä.20Ja'huanö 'cuäopina'a Egipcios ttö̧ja̧ isajuru öjö'ca'attö, ja̧u̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ pä̧huä̧rö̧ji̧nä̧cu̧ jȩa̧ pä'ö buro jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ca̧hua̧yu̧tu̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 21pä'äjita'anö rötadipäjijä cuamöcuädö surojinö ucutä mu̧ö̧ya̧ cu̧ja̧i̧, ji̧yȩnö̧ mu̧ä̧ya̧ cu̧ji̧nö̧ pä̧nä̧ EgIpto ttö̧ja̧mä̧ ttumönä cuamucanä cuättinäcu̧jä̧.22ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TURU̧HUA̧ TTÖÄNÄHUA̧ pi̧yȩ päö: topi TTÖTÄ pa̧da̧da̧cuo̧ttö̧ ucu cuesehuinä̧u̧ pinä̧tö̧ ucuru ttöjö'cö juiyönä. Jitö ucu yaocu ttihuichinä̧u̧ pinä̧tö̧'i̧nä ,TTÖTÄ jahuätö o'catoi'önä̧ ttö̧jo̧cu̧ o̧du̧nä̧ttö̧ chi'cächäcua̧sä̧: 23babilonios ttö̧ja̧ttö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ caldeos ttö̧ja̧ttö o'catoinä, Pecod, soa, coa, asirios ttö̧jä̧tttö̧ u̧mä̧ttö̧ adihuättö juiyó juruhuätöinä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧näinä̧ su̧ru̧da̧u̧ tturuhuotö25Juiyo recuätö ttöja̧ ttichäcua̧jä̧ ttucupäcu rocuähuö carukiyä doähuänä'inä ichö. Jahuätömä ttö̧jo̧cuä̧mäcuo̧tö̧ ttoecuä obäcu bäreu'inä ppo̧ö̧'inä obi 'chu̧huä̧ra̧nö jahuata'anö ttunä'inä 'quiyö otta huȩja̧'a̧ ucu cu̧jo̧me o'cajuiyönä sobucuächönä. TTÖTÄ chiyä̧cua̧sä̧ jahuätö jȩpu̧ ro̧ttȩpa̧cu̧ päö. Jahua̧'ja̧'a̧ttö̧ 24TTÖTÄ ä'cuoyähuönö chami surunä̧ jä̧cu̧sä̧ ucurumä. Jahua̧ja̧'a̧ttö̧ jahuätötä päi̧cu̧nä jȩpu̧ ro̧ttȩpä̧cuo̧tö̧.Jahuätömä cui̧ji̧yu̧'inä cua̧ja̧'inä 'cui'opu tticua̧cua̧jä̧ cumuhuäyotö ko̧cui̧pä̧tö̧rö̧mä curächunä 'cui'cuipu tticuäcuotö. Jahuätömä ttȩmi̧pä̧cuo̧tö̧ cui̧tti̧mu u̧mätö̧rö̧'inä nätö̧rö̧'inä, jahuata'anö cumuhuäyotö ko̧cui̧pä̧tö̧rö̧'inä ocuränä ku tticuatö päö.26Jähuätömä cu̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧'inä ko'ä̧dö̧ tticuäcuajujä̧ juiyönätä̧ cu̧ji̧pö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'chottipäcuajujä cuiäre rö̧ä̧na̧ mi̧cuäumä. 27ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttömä to̧chä̧cua̧sä̧ surojönä jȩpo̧cö̧jä̧ dä̧'ä̧rö̧jö̧nä̧ ucu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuidepä cuiyä'chäcuäu Egipto rȩjȩttö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä'äjita'anömä topocojujä Egipciorömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧mu̧cuädocojujä jahuätörömä.28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ tu̧ru̧hua̧ Diosmä pä'ö pa̧'a̧nö̧: ¡Topi! Ttömä iyö chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧ ucu cuamisurunä to̧'cuä̧u̧ ttu̧mö̧nä̧ jahuätö ucu cu̧su̧ru̧tä̧u̧rö̧. 29Jahuätömä ttamisurunä totäcuotö ucurumä; jahuätömä rö̧ä̧nä̧ micuäu cu̧ju̧nä̧rö̧mä̧ 'chottipäcuotö cuaditähuä micuä jä̧ji̧mä̧ jitötä ttiäre päi'önä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korojuei'inä jui'ajujä cu̧ji̧pä̧cua̧ju̧jä̧. Dä'ö ttu'u cuidepä iyä'chäcuäu korojuei'inä jui'ajutä cu̧ju̧nä̧ cu̧dä̧pä̧rö̧tä̧ huäkä'co jö̧nä̧ ki̧'ä̧cua̧'a̧huäkä'co jönä̧ cuidepämä ja̧u̧ cuidepä iyä'chäu cu̧ji̧nö̧mä̧ , ucu cuju'comenä cu̧ji̧nö̧mä̧ cuidepä iyä'chäcuäu.30Pi̧yȩnä̧tä̧ jȩttä̧cua̧ju̧jä̧ ttidepä iyä'chäcuähuaju 'cua̧rö̧nä̧ jȩ'cua̧'a̧mä̧, cuidepä kö'quecunä ttö̧ja̧ jȩttö̧'a̧cuä̧ jȩpö̧, ttö̧ä̧nä̧hua̧ o'canä suro juocuecuina'amä. 31Ucumä cuböa ki̧'chu̧'a̧cuä̧tä̧ 'chä̧'i̧jä̧ju̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ro̧ȩcuä̧ i̧so̧'ta̧tä̧ cumönä chi̧yä̧cua̧jä̧.32TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ pä'ö: Ucumä cuböa ka̧huo̧'ta̧tä̧ täcunä rö̧o̧'ta̧tä̧ cuahuäcuajujä. Ucumä ttö ya̧dä̧hua̧cu̧ jö̧nä̧tä̧ cu'ärohuächäcua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧tȩ ya̧ttä̧huȩ'ä̧cu̧ jö̧nä̧tä̧, po̧'ta̧ i̧so̧'ta̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ a̧cuo̧'ta̧ ja̧'a̧.33Ucunämä tä̧mä̧cuä̧huä̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ barautä su̧'pȩnö̧ kä̧cua̧'a̧, i̧so̧'ta̧mä̧ usurä ȩmä̧huä̧cuä̧huä̧tä̧ juhua'atäcu si'epö icuähuätä; cuböa Samaria ka̧huo̧'ta̧mä̧. 34Ucumä cuahua'anä joäcua'a: ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cua̧ di'ö cuicuäcuajujä ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧ cuatatiyämä ppo̧u̧cu̧ päi'önä serocu cuicuäcuajujä. Isopäi'önä Ttö huäjunä ji'ähuinösä, pa̧'a̧nö̧tä̧ huäjuetö ji'äu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧.35Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ pä'ö: Isopäi'önä Ttörömä unichi'inöjä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuabo ja'acu rä'epö icu do'opö cuicuinä̧cu̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ suronä kä̧nö̧ dä'ärö̧jö̧ jȩ'cui̧nö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧'a̧nö̧ cuidepä cuiyä'chöcuähuinö'inä micuämä cuȩcuä̧dä̧cua̧jä̧36Chu̧ru̧hua̧ painäcu̧sä̧: Pi̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, ¿Uucu ja̧'a̧ ro̧cuȩpä̧cua̧mä̧ Aholarö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Aholibarö'inä? Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ tottönä i̧jȩpi̧ ucu suronä jȩcu̧'a̧ pä'ö cuamucuädäjimä, 37Ja'huätömä isopäi'önä ttirecuo po'cöcu 'cuä'opä'chö ka̧cuä̧tö̧, ttu̧mu̧nä̧mä̧ ttucuoja cuocua'a. Ja'huätömä isopäi'önä ttirecuo po'cöcu jȩtta̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ yapare ttöänahua'cacutä jȩpö̧ ka̧cuä̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jä'huätömä tti̧tti̧mö̧rö̧ ocuränä 'cu'icu, iyättö yapare ttö̧ä̧nä̧hua̧'ca u̧cuä̧ pä'ö.38Ja'huätömä ji̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩpö̧ to̧jo̧cua̧'a̧ TTÖRÖ: Ja'huätömä TTÖTTÖ surojö juiyome surojuo'epätö, ja'huata'anä ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧tä̧ surojuo'epätö TTÖ cuädächö mo̧ro̧. 39Ja'huättö tti̧tti̧mö̧rö̧ cuä'ö icu iyähuä jȩtti̧nö̧mä̧, ja'huätömä ichinätö ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧tä̧ TTÖ chöadihuä surojuo'epö. Pa̧'a̧nö̧tä̧ jȩpä̧'chö̧ ka̧cuä̧tö̧ TTO sojusodettömä.40Ucutumä hueinätö̧jä huȩnȩ ȩpu̧ jiäcuäcuä ttöja̧rö oto ttö̧ja̧ ttichönä. Ja̧hua̧ja̧'a̧ttö̧ jahuätö ichinä̧tö̧, ucutu ta̧ju̧mä ajeinätö̧jä̧, cuiäretucuinä tuähuinä̧tö̧jä̧, jahua'anö ja̧'a̧nä'inä röäi̧nä micuäu juäitö a̧cua̧cuä̧hui̧nä̧tö̧. 41Ucutumä ä̧'ä̧cuä̧ppä̧ adicuäppä̧nä̧ pinätto̧jä̧ jahuajöta'anö jo̧mȩnö jȩpu̧ rutäcuodänä̧ta̧ TTÖ chöäre adiu a̧meu̧nä 'chopuinä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TTÖ chiäre a̧dȩi̧nä juȩnȩta̧ rutinä̧ti̧jä̧.42Jahuäju köjo̧me sobucuächönä recuätö huotta'a rä̧mi̧pi̧na'a̧; korotötö u̧mätö̧mä o'catoinä, sabeottö u̧mätö̧mä dea juiyä̧tö̧ 'kächäcuäcuotö ji̧na'a̧, jahuätömä nä̧tö̧ ttumuca̧ca̧nä adiu o̧bu̧ ru̧nä̧'chi̧nätö jahuajöta'anö ttupiyänä'inä adiu o̧bu̧ ttucuäninä̧u̧.43Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ttö pä'inösä jahuäjuru si'ähuächinä̧ju̧ kidepä iyä'chäcuäu: Jitämä jahuätömä kidepä iyä'chäcuähuäjucu 'cuä'opä'chätö ucuotäcuähuä juiyönä jahuäjuru ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuäjumä jahuätucu. 44Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dodepinätö̧ jahuäjuru juhua'atäcu ä'ecuinä̧tö̧ jahuäjucu umä̧tö̧ dodepäjätömä jahuäju mänänä suripäjucu ttö̧ja̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ä'ecuinätö̧ ya̧pa̧rȩ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ Aholá pä̧ttä̧u̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yapare ttö̧ä̧nä̧hua̧ Aholibá jahuätö nätömä ucuotäcuähuä juiyö jȩpä̧tö̧. 45Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ u̧mä̧tö̧ pätetö pättäjita'anä 'cuäopäcuotö ro̧ȩcuä̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ro̧ȩcuä̧cua̧'a̧ isaju kidepä iyä'chäcuähuäju a̧'cua̧rö̧nä̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätörömä ro̧ȩcuä̧cua̧'a̧ röji pä'ö icu pä̧cua̧ ttucuoja erönä jȩtti̧nö̧mä̧, jahuätömä ttidepä iyä'chäcuähuätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tta̧mö̧nä̧ ttucuojatä 'cucuächi'inä̧u̧.46Pa̧'a̧nö̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä: Ttömä ä̧rä̧mi̧'ö̧ ji̧yȩtȩ huȩnȩ chucuocuäcua̧sä̧ jahuätö ttaboiyotö jö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ yettecuä'chö ja̧tö̧ pä'ö juhua'atäcu ttoju isodenä do'ächächö ttumö jähuä 'chottipatö pä'ö. 47Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ idaumä icuäcuäu ido'quinä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curä'chu so̧ä̧'chu̧nä̧ cuä'ö tticuäcuotö. Jahuätömä cuä'äö tticuäcuotö jitötä tta̧mö̧nä̧ tti̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ juhua'atäcu ttoju odehuiyä'inä ku tticuäcuotö.48Ttömä jȩchä̧cua̧sä̧ pi̧jä̧ttö̧ toepäch'nä surojö jȩpä̧'chö̧ kä̧cuä̧huä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ nä̧tö̧ o'catoi'önä ttu̧huo̧jua̧ pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'äjita'anö jȩttö̧ juiyäcua'anö ja̧u̧ ttidepä iyä'chäcuähuä. 49Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä kö̧'o̧cui̧'aä̧cuo̧jö̧ ro̧ȩcuä̧ surojönä jȩpö̧ kö̧ja̧'a̧ttö̧ ucuru. Ucutumä cuami 'qui'ächi'ö ttö̧ja̧ suronä jȩ'cuä̧tu̧cu̧ esetö yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ tta̧mö̧nä̧ tätähuä'ca, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutu'inä cu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧jä̧ Ttö Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Dios ja̧'a̧mä̧.

Chapter 24

1Tu̧ru̧hua̧ Dios i̧huȩnȩ i̧chi̧na̧'a̧ ttörö koromöttönä pa̧ja̧cuä̧nö̧ du'o ka̧cuä̧tö̧ tomöre jomenä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ koromöttönö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ mo̧ro̧ kä̧cua̧'a̧ jo̧mȩ päi'önä ttörö: 2Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, jitä pi̧yȩ huȩyu̧ti̧ ucutä cu̧huo̧jua̧ pi̧yȩ mo̧ro̧ i̧mi̧. pi̧yȩ jueönä jö̧ moro, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pi̧yȩtä̧ mo̧ro̧ Babilonia ru̧hua̧ Jerusalén ötahuiyä ro̧o̧mȩ rohuäu abotähuinö.3Jitämä jahuätörö ucuocui huä̧nȩtö̧ pähuäyänä juiyo jarodätö ja̧u̧ ahuaruhuä o'cotömä. Ja'huätörö pä'í: TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä̧'ä̧nö̧ pä'ö: Dahuähuome uriyu ku̧nä̧di̧. Ku̧nä̧dö̧ ajiya to'í. 4Idepä ȩni̧ jahuäba jacuä, idepamä adiuttutä, öjattö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧na̧nȩttö̧'i̧nä̧, öcäquiyä'inä adiuttu ȩni̧. 5Oveja̧ttö̧ttö̧'i̧nä̧ adihuättöttö pojopö ȩmi̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ihue'quiyuttu uriyu dȩa̧'a̧ tta̧tä̧di̧. Uriyu cuäräipönä.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TU̧RU̧HUA̧ TTÖ̧Ä̧NA̧HUA̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Äyoo ucutuhue ttö̧ja̧ro̧ cuä'ähuätöhue, uriyu jacuänä pparuhuächäjumä ja̧u̧ pparuhuächömä juorömä räopächö juiyacua'a, juorö ppo̧u̧cu̧nä̧ ȩmi̧, adihuächäcua'a pä'ömä to̧cu̧'ä̧rä̧.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cucuojatucumä ju̧huȩnȩtä̧ 'cä̧tȩnä̧ pa̧'a̧. Juoyamä ötinoya inähuä säyuhuome; juoja rȩjȩmä dahuipu juiyönä ötinoya rȩjȩ i̧sa̧ppȩtä̧ attächi'a pä'ö, 8Ja'hua̧nö̧ ja̧'ä̧ttö chamisuruonä̧ jä̧cu̧sä̧ jueönä̧tä̧ ro̧dȩpä̧cua̧sä̧. TTÖTÄ rötinösä̧ cucuojatucumä inähuä säyuhuähuänämä rȩjȩ a̧ttä̧chi̧'ö̧ juiyönä9Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö TU̧RU̧HU TTÖÄNÄ̧HUA̧ pi̧yȩ pä'ö: Äyoo ucutuhue ttö̧ja̧rö cuä'äcuä isotöhue. TTÖTÄ rö̧dä̧di̧pä̧cusä̧ ocurä tta̧tä̧cuä̧ o̧'cä̧mä̧. 10Mi ca̧ca̧tö̧ rötö ocurä 'kuí. Idepä adiunä daö huihuati iihue'quiyu'inä joipächö idicuächönä.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ uriyu kuni ä̧ya̧ri̧sa'inä juiyönä, du'imettö̧ topö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuiäre bronce ku icu, surojä'cuamä juhua'a jäcuättötä isoya päi'äcua'a, surojuo'epinö jinö töcächäcua'a. 12Jahuäjumä yajutä pä̧i̧cu̧nä̧ jȩja̧'a̧ttö̧ 'cuä'ächi'inäju ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ yajutä surojuojecuinömä adiunämä ki̧'o̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧ ocurättömä.13Ucu cu̧ji̧nö̧mä̧ dä'ärö̧jö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö dä'ärö̧ji̧nö̧ ucumä surojönä jȩ'cui̧nö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ pä'ö Ttö ucuru surojö juiyönä jȩchi̧nä̧cu̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuru pä̧huä̧rö̧jö̧ta'anö kocö̧jä̧ päcuäya̧tä̧ hua̧ ppa̧cuä̧chi̧'a̧ pä'ömä. Ucumä ja̧'a̧tä̧ra̧'a̧nö̧ ko̧cö̧jä̧ ucutä surojötä jȩ'cuä̧'i̧nö̧mä̧ Ttö chö̧'ä̧i̧ rȩbȩhua̧'a̧ ucuru.14Ttö, Cu̧ru̧hua̧ Dios pä'äjisä, ja̧'hua̧nö̧ jä̧cua̧'a̧tó. Ttötä jȩchä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jaropi'ocösä chamöcuädinömä; yoriso ucuo te'ähuocösä juhua'atäcu cha̧cua̧tta̧ päi'ococusä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chutäbotäcua̧jä̧ suronä cu̧ju̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩ'cu̧ttö̧, Ttö Cu̧ru̧hua̧ Dios pä'ösä.15TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ ttörö rȩbȩhuä̧ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'äji ttörö: 16'chodipä̧cua̧jä̧ ya'utenä ppe'opö isajuru juiyo repecuäcuarö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cua̧'cua̧tta̧cuȩcuä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuajahuä yoriso a̧'u̧ ttucua cui'äre isoya jö̧nä̧'i̧nä̧. 17Usurä ȩmä̧hui̧ 'corujuenätä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ re i̧sa̧mä̧ cujä̧ jahuäjunä hua'ätörö jȩttä̧'i̧ja̧'a̧nö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cunä pö̧jä̧ta̧ juiyunämä cu̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuecuächä cu̧jä̧pö̧ isäya juiyönämä; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cui'ä'inä ttocuecuä re i̧sa̧sä̧ pä'ömä juhua'atäcu cucuä re ttö̧ja̧ ttucuä'ija'anömä panppä̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ mo̧ro̧ juhua'a ucuocuäjisä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ chirecuamä 'corujuo'ächinä̧ju̧ yodo, Ttömä jȩpä̧ji̧sä̧ koro mo̧ro̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios hueinö.19Ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ pättinäcu̧sä̧: ¿Ji'ähuitö tta̧'a̧nö̧ pä'ö jȩ'cuä̧ttö̧ ja̧u̧mä̧, tta̧'a̧nö̧ huo̧juȩta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ujuturumä ucu jȩ'cö̧mä̧? 20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ttömä pä'inösä: TU̧RU̧HUA̧ Dios i̧huȩnȩ ttörö rȩbȩhi̧na̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inö. 21Ji'ähui Israel ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ötä TU̧RU̧HUA̧ Diosmä: ¡Topi! Ttömä surojönä jȩchä̧cua̧sä̧ Ttö chu̧jo̧mȩ ro̧mȩ, Ttötä ja̧'a̧ huo̧jua̧mä̧ pähuä ujurunä, adiunä to'cuä'ijö cui'ärenä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cua̧'cua̧rö̧ o'cajuiyönä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutu cui̧tti̧mö̧tu̧cu̧ nä̧tö̧'i̧nä̧, u̧mä̧tö̧'i̧nä̧ o'ca'a cu̧ju̧ni̧'ä̧u̧mä̧ Jerusalénä 'corujuotächäcuotö cuä'u tticuäcuotö.22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ isopäi'önä̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ ucutä jȩ'cuä̧i̧'jö̧ta'anötä̧ ¡Cui'ätömä tto'ecuä'chö juiyäcua'a ubara ttucumä, pan'inä cucujui̧yä̧cua̧jä̧ ttö̧ja̧ ubara ttucumä, pan'inä cucujuiyacua̧jä̧ ttö̧ja̧ ubara ttu'ätucumä! 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pärocua'acu cuiäre pö̧jä̧ta̧ huäcua̧jä̧ 'cua̧ra̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'nö̧ cu̧jä̧pö̧ isäyacu'inä, cu̧jä̧pö̧cu̧'i̧nä̧; ucumä äyó pä'ömä cuajahuiyäcua̧jä̧ cujuru'inä juiyönä ucutä cua̧'cua̧ ihueye jȩ'cuä̧'chi̧nö̧tä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧cu̧ pönä umätö pä̧i̧cu̧nä̧ pättä'chäcuotö cui̧jä̧hua̧tö̧rö̧. 24Ezequiel jä̧cua̧'a̧ uturu huä̧nȩtö̧ pähuä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä ja̧u̧ jȩi̧nö̧mä̧ ucututä jȩ'cuä̧cuo̧tö̧jä̧, pi̧yȩ ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopomenämä , ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopomenätä cu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧jä̧ isopäi'önä CHU̧RU̧HUA̧ ja̧'a̧ pä'ö.25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä Ttö 'chodipäcua̧sä̧ Israel ttö̧ja̧ adiu jȩpö̧ tta̧'cua̧tö̧mä̧, TU̧RU̧HUA̧ i̧huȩnȩ huo̧juȩcuode a'cua̧tä̧'chö̧ rö̧ä̧nä̧ esehuätöjä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ rö̧ä̧nä̧ rȩjȩra̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'chodipäcuotöjä̧ cui̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 26Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ i̧rȩjä̧ jacuä ka̧cuä̧ä̧'i̧jä̧tö̧mä̧ ichö huȩnȩ jittähuäcuotö ucuru. 27Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ jarotti'äcuotö pi̧jä̧ rȩjȩmä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cucuocuoräcuotöjä döecuächinätö pi̧nä̧tö̧rö̧. Adihuäcua'a ötahuiyä ttö̧ja̧ huȩnȩtö̧ jittähuinömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä ttu̧huo̧juä̧chä̧cuo̧tö̧ a̧ pidetä ja̧'a̧ CHU̧RU̧HUA̧MÄ̧ pä'ö.

Chapter 25

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ CHU̧RU̧HUA̧ i̧huȩnȩ rä̧bȩhui̧nä̧cu̧sä̧, pa̧'nö̧ pä'ö: 2Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, Amón ahuaruhuä o'cätörömä ucutä 'chä̧nö̧ ji'ähuitö juiyó jarodätö, pa̧'a̧nö̧ 'cuäopäcua'a pä'ö Tu̧ru̧hua̧mä̧.3Amón ahuaruhuä o'cätörö pä'i: Ä̧ju̧cuä̧tu̧ycui̧ TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Ucutumä eseu huopinätö̧jä̧: "¡A̧ja̧"! TTÖ chö'adihuättö ro̧mȩ ucuocotö pinätö̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nö̧ cuä'äu icuinätö̧jä̧, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Juda ahuaruhuä o'cotörö'inä ttidepiyu jo̧co̧mȩcu̧ ȩpi̧nä̧tö̧jä̧, 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, topätucui, jitämä ttötä chi̧yä̧u̧jä̧ ucutumä korotö kä̧hua̧ raopa'acu ka̧cuä̧tö̧rö̧. Jahuätötä jä̧cua̧'a̧ ucutu cui̧rȩja̧nä̧ ttö̧jä̧cuo̧tö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩ 'cä̧tȩnä̧ ttöjusode ttaditäcuotö. Ja'huätömä cu̧ju̧nä̧huä̧tu̧cu̧ttö̧ ttucuäcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cua̧huä̧tu̧cu̧ leche'inä ttahui'äcuotö. 5Ttötä yȩchä̧cua̧sä̧ Rabá ötahuiyä'inä cameyu̧tu̧ ttucuä'cuatä pai'önä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Amón ötahuiyä'inä isotö tö̧jo̧mȩtä̧ päi'önä. Ja̧'hua̧nö̧ 'ja̧'a̧ ttopötä cu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧jä̧ isopäi'önä TTÖTÄ ja̧'a̧ CU̧RU̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧.6TU̧RU̧HUA̧ TTÖÄNÄ̧HUA̧ pä'ö: Ucutumä cu̧mutu̧cu̧nä̧ ppȩ̈ö̧ esehuinä̧ttö̧jä̧ ja̧hua̧nö̧ jö̧ ta'anö cu̧jä̧piyä̧tu̧cunä'i̧nä 'cuȩ̈hui̧nätö̧jä̧, ucutumä juiyo pärocua'atä päi'önä 'cö'cocotöjä Israel ttö̧ja̧rö̧mä. 7Ja̧hua̧nö̧ ja̧'attö̧ pi̧yȩ jä̧cua̧'a̧ ¡TTÖTÄ chumunä cuäö ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö jȩpu̧ ucuturumä chiyäcua̧sä̧ ttirȩjä̧ punä ttesecuätucuacu päö. TTÖTÄ 'cä̧'ȩpu̧ chi̧cua̧'cua̧jä̧ jahuätötömä ja̧'hua̧nö̧ jȩpu ucumä korotö ttirȩjä̧ttö̧ abonänö usurä cuemäu̧nä! TTÖTÄ si'epu chicuäcuotöjä ucutumä, jau̧nutä̧ cu̧huo̧juä̧chi̧ä̧cuo̧töjä̧ TTÖRÖMÄ pidetä ja̧'a̧TURU̧HUA̧MÄ pä'ö.8TU̧RU̧HUA̧ TTÖÄNÄHUA̧ pi̧yȩ pä'ö: Tocu pä'ö pättä Moab, Seir ttö̧ja̧mä: Judámä korotö tti̧rȩjä̧ jö̧ta̧'a̧nö ja̧'a̧ pä'ömä." 9Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttömä, ¡ttä̧'a̧rípi̧! TTÖTÄ badepä̧cua̧sä̧ Moab ttö̧ja̧ ttö̧jo̧cuo̧mettö̧ tti̧rȩjä̧ beipomejobu, juiyo adiu tȩa̧u̧nä kä̧tö̧jä̧ pä'ätö Bet Jesimot'inä Baal Meón'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Quiriataim'inä, 10kä̧cua̧ ö'ohuecu ko̧cuȩtö̧mä kö'cocotö Amón ttö̧ja̧rö̧mä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuä̧jä̧mä chiyäcua̧sä̧ korotörötä Amón pinätö̧rö̧ ttämucuädu juiyäcua'anö. 11Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ro̧ȩcuä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ Moab ttö̧ja̧rö̧mä, jau̧nutä̧ ttu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧cuo̧tö TTTÖRÖMÄ.12Ttö Cu̧ru̧hua̧ Dios pä'ösä: Edomä rohuäu jȩpä̧jä̧tö̧ Judacu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätucu rö̧ä̧nä̧ huȩnȩ huotö juätö jitötä ja̧'a̧ttö̧. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cu̧ru̧hua̧ Dios pä'ösä: Jitä chumö cä'epösä ro̧dȩpa̧ pä'ö Edomrö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ si'epö chipa pä'ö u̧mä̧tö̧rö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttä̧ji̧mö̧rö̧'inä. Jui'ätö ttö̧ji̧pö̧nä̧tä̧ jȩchä̧cua̧sä̧. Temanttö̧ kä̧mä̧dö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Dedán jubö ttö̧ja̧ 'coru juottähuäcuotö curodiyänätä.14Cuä'u chi̧cuä̧cua̧sä̧ Edómrömä chahuaruhuä Israel ttö̧ja̧cu̧ ppä'ädäcuäu; ja̧u̧mä̧ jȩä̧cua̧ Edómrö̧mä̧ Ttö chami surö jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chö̧'ä̧i̧'i̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ chö̧'ä̧i̧mä̧. Ttö Cu̧ru̧hua̧ Dios pä'ösäto.15Ttö Cu̧ru̧hua̧ Dios pä'ösä: Filisteosmä amöcuädäjätö curä, amöcuädäjätö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ra̧huä̧rö̧ jȩpä̧jä̧tö̧ ttamiso'qui rö̧ä̧nä̧ ra̧huä̧rö̧ su̧ro̧tö̧ kä̧nö̧; yöröiso ttaboiyotö jö̧nä̧ Israel ttö̧ja̧ suronä jȩä̧cuä̧huä̧ jȩpä̧jä̧tö̧. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä'ösä Ttömä, Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Diosmä: Jitämä chumö cädepäcua̧sä̧ chutäbota pä'ö filisteorö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ be'epäjipö chicuäcua̧sä̧ Quereteosrö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jäyotö ka̧cui̧pä̧tö̧rö̧'inä be'epu chicuäcua̧sä̧. 17Surojönä abonänö jȩchä̧cua̧sä̧ jahuätörömä; chutäbotäcua̧sä̧ chö̧'ä̧i̧ o'cajuiyönä. Ja̧hua̧nö̧ pi̧yȩ jȩ'chö̧ o'ca'a ttu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧ isopäi'önä Ttö ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Diosmä pä'ö.

Chapter 26

1To̧mu̧rȩ ya'atenö a̧'ȩ päi'omenä, kä̧hua̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧ päi'omenä, TU̧RU̧HUA̧ i̧huȩnȩ rä̧bȩhui̧nä̧cu̧sä̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 2Ubo i̧tti̧, dä̧bu̧ pä'ö Tiro ttö̧ja̧mä̧ ttöjö'coca'ajä̧ttö̧ Jerusalen ttö̧ja̧rö̧mä̧, ¡Ye! ¡Ttö̧ja̧ dottächate apate surojo'epätöjä! ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ juatemä ttörötä ppa̧huä̧cha̧'a̧; Ttö jȩchä̧cua̧sä̧ jahuätö usurä ttȩmä̧u̧nä.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TU̧RU̧HUA̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: '¡Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧! Tiro, Ttömä ucu jȩcu̧'u̧ kö'cocösä, yȩchä̧cua̧sä̧ recuätö ttö̧ja̧ ucuru ttöjö'cöjuiyönä dä'ähuotö ppahuäbi pä̧i̧cu̧nä̧ ppahua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 4Ja'huätötä pparopö tticuäcuotö Tiro tto̧ȩpä̧rä̧'ca, jahuä'camä rȩjȩtä̧ pȩjä̧cuä̧. Ttötä si'epö chi̧cuä̧ci̧a̧sä̧ chi̧'i̧pö̧ juiyönä juȩnȩmä̧ inähua huä̧mȩ juiyähuä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.5Dä'ähuoto kä'comä ki̧'i̧pä̧cua̧'a̧ i̧sä̧sä̧ joecuome päinätä̧, ttä'cö TTÖTÄ päda'attö, pa'anötä̧ päö TU̧RU̧HUA̧ TTÖÄNÄ̧HUA̧MÄ juä̧nȩnȩmä 'corotö ttämonä ttujurunä 'chottipapäötä jä̧cuo̧mȩ. 6Cui̧tti̧mutu̧cu̧ nä̧tö̧ pättara'a ko̧cuȩtö̧rö̧mä curä'chunä 'cui'cuipu ttihuäcuotö, jahuätömä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ TTÖRÖ ttucuo̧jä̧chi̧ä̧cuo̧tö̧ TU̧RU̧HUA̧TÄ̧ ja̧'a̧ pä'ö.7TU̧RU̧HUA̧MÄ pi̧yȩ pä'ö: Topi, kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧tu̧ TTÖTÄ chi'cachäcua̧sä̧ Babiloniattö̧ ucuo ru̧huä ttu̧ru̧hua̧rö Nabucodonosorö Tiro ttö̧ja̧cu̧ örocua'cuapäö, ca̧ba̧yu̧tu̧nä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ caruquiyänä'inä, ttö̧ja̧ recuätörö cabayu̧tu̧nä̧ cuȩjȩttö̧rö'inä. 8JA̧U̧TÄ̧ rohuäu cuäö icucuotö cuittimu̧ nä̧tö̧mä. JA̧U̧MÄ a̧di̧täcua̧ cuä'ö icua pä'ö ucuru tätäcua'ca ju'toju jä'ca ucutä mo̧cuä̧cha̧päö ja̧'hua̧nö̧ jö̧ o'ca'a käepäcua̧ ucurä'chu ucuru cuä'ö icua pä'ö.9Ja̧u̧mä̧ ö̧tä̧cua̧ maquinäcä cuiäre 'quiyönä ttoepäräcä pparopö icua pä'ö. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutä cuaditä'ijönätä̧ rȩjȩcu̧ kä'ö icuähuäcua'a ucutä cuiä'ca ju'toju 'quiyönä adicuä'camä. 10Cuäji cabayu ja̧'u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ rȩjȩ i̧sa̧ppȩ ttoepäcua̧mä̧. Ucu cuiäre ttoecuäbämä tti̧ȩpä̧cua̧'a̧ cahuayu huomenä tti̧ȩpä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, cuäpatenä doächäcuähuomenä, ja̧u̧mä̧ doächi'äcua̧ bäreu ötahuiyä ra̧'ä̧tö̧ i̧chä̧tö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ cuiäre ttoecuäbämä täcö maächi̧na̧'a̧. 11Isotö pa̧ja̧cuä̧nö̧ ttö̧jä̧pi̧yä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧mä̧ cuä̧ji̧mö̧ ca̧hua̧yu̧tö̧ ötahuiyä mä̧ni̧yä̧nä̧mä̧ o'cajuiyönä 'cuȩcu̧ tticuäcuotö. Ja̧u̧mä̧ cuä'ö icuäcua̧ cu̧mö̧huä̧yo̧tö̧ ö̧ta̧hui̧yä̧ ttöjarö curä'chu pätecu soä'chunä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutä cujuru päi'önä ido'qui ucuo tecuähuo'quimä ma̧o̧po̧'ä̧chä̧cua̧'a̧ rȩjȩcu̧tä̧.12Jahuätömä ucuo juiyönä jȩpö̧ ttȩmi̧pä̧cuo̧tö̧ ru̧hua̧ a̧'cua̧rö̧nä̧ cu̧ju̧nä̧rä̧'i̧jö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutä cumöjähuä'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kä'ö tticuäcuotö cuojusode rȩba̧nä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojuottepäcuotö a̧'cua̧cuode cuoju isode'inä cuiäre ido'qui, cuiäre dauhuiyä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korojuäi surojuoächö'inä do'opö icuähuäcua'a ajiyara̧'a̧tä̧. 13Ttö̧mä̧ 'co̧rö̧dö̧ chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧ ucu rä̧cuä̧'i̧jö̧mä̧ ucu cuiäre arpas rämipä'ijö̧ ä̧ju̧cuä̧cuä̧huä̧ juiyäcua'a juhua'a yabomä. Ttötä jȩchä̧cua̧sä̧ ido'qui huäkä'co jönä, ucumä cu'ärohuächäcuanjä, yomete cu̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ setädö rö̧nä̧huo̧mȩ. 14Ucumä yorisotä pä'äjita'anö̧mä̧ ja̧rȩä̧chi̧'ö̧nä̧mä̧ cuaditö juiyäcua̧jä̧, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttö CU̧RU̧HUA̧TU̧CU̧ Dios ucuocuinäcusä, pa̧'a̧nö̧tä̧ huȩnȩ huäjuetinö TU̧RU̧HUA̧ Diosmä.15Ttö, Cu̧ru̧hua̧ Dios, pä'ösäto Tirorö: Dä'ähuotö ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ ye'ecuocö tti̧ttä̧huä̧cuo̧tö̧ ma̧cua̧'a̧ ä̧ju̧cu̧, huotö 'cä̧tȩnä̧ ttö̧tta̧hui̧yä̧ jönä cuä̧ttä̧huä̧jä̧u̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cuä'ö icuäjätö cuahuaruhuärömä. 16O'catoi'önä dä'ähuoto ruhuotömä tti̧mȩjä̧huä̧cuo̧tö̧ ruhuo deäquiyättö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yö̧ huä̧mȩ o̧ta̧ ko̧ttä̧dä̧cuä̧huä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jacuä a̧'cua̧cu̧ o̧ta̧'i̧nä̧ ye'cu kä̧nö̧ ttö̧'ä̧mä̧dä̧cuo̧tö̧ rȩjȩ tti̧'ä̧u̧ kä̧nö̧ 'cuäopönä ye'ecuächö ucuru topö.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pi̧yȩ hua'are ra̧huä̧huä̧tä̧ ra̧ttä̧cua̧jä̧: ¡Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ surojuottepäcua̧jä̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ to'epächinäju̧jä̧ dä'ähuotottömä, ötahuiyä ucuohuome öädihuä. ¡Ucumä cuahuaruhuäcu juruhuäujä̧ dä'ähuotottö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ki̧nä̧u̧jä̧ hua'aretä o'cajuiyönä pi̧jä̧nä̧! 18Jitämä ma̧cuä̧cha̧'a̧ttö̧mä̧, dä'ähuoto ötahuiyämä ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tä̧ ye'ecu jitä kä'co o̧sa̧ toepächäja'a o'cajuiyönä ye'ecue'ö.19TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Ucuru ötahuiyä toächome 'cua̧rö̧nä̧ jȩcho̧mȩnä̧mä, koro ötahuiyä to'ächome 'cua̧rö̧nä̧, TTÖ täcuomettö ca'epö ucuru ttöjö'cö juiyönä jȩcho̧mȩnä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiyä cua̧ttä̧chi'önä su'ädomenä, 20ja̧u̧nu̧ jä̧cua̧'a̧ TTÖ chi'chäcua'amä täbocu ka̧cui̧nä̧tö̧rö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotö jahuäju rejunä ka̧cui̧nä̧tö̧rö̧; jua'amä ttötä jȩchä̧cua̧sä̧ pi̧jä̧tö̧ rȩjȩtö'cö pai'önä täbocu to'epö kä̧nä̧ ttö̧ji̧nö̧'a̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ji̧na̧'a̧ttö̧ u̧cu̧mä̧ ppa̧'a̧chö̧'cö̧ cuä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ cue'ächö cu̧jä̧cua̧jä̧ jahuätucutä. 21Ucurumä surojötä chi̧'chä̧chä̧cua̧sä̧, ucumä jȩpo̧'cö̧cuä̧cua̧jä̧ po yabocumä. Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä ttu̧sä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö̧'o̧cui̧'i̧yä̧cua̧jä̧ yorö'isotä, ja̧'hua̧nö̧tä̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä"

Chapter 27

1Chu̧ru̧hua̧ i̧huȩnȩ pa̧'a̧nö̧ rȩbȩhui̧na̧'a̧ pa̧'a̧nö̧ pä'inö: 2Ucu ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧mä̧, jahuätörö ra̧huä̧huä̧ ra̧'i̧. 3Tiro ötö'cö rö̧ä̧ö̧ ötahuiyä dä'ähuoto räopa'acu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuähuä koro ötahuiyä rö̧ä̧u̧cu̧ iyä'chö ka̧cuä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ koro ötahuiyä dä'ähuotocu ka̧cuä̧tö̧. Ji'ähuitö pä'ötó Cu̧ru̧hua̧ Dios. Ucu, Tiro jȩpä̧'chö̧jä̧ a̧di̧hua̧sä̧ pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu'adihuä i̧jȩcu̧.4Ucu cuirȩjä̧ bepomemä dä'ähuoto kä'co jubö ja̧'a̧, ucu cumöhuäyotö aditcuä ttö̧ja̧mä̧ cu'adihuätä jue'epö tticuäcuotö. 5O'cajuiyönä ciprés dauhuiyä odämä Senir mö̧ä̧'cattö aditinä̧tö̧; jahuätömä Libanottö Cedro daumä ȩmi̧nä̧tö̧ huoi'ca kä'co ku̧nä̧huä'ca jȩtta̧ pä'ömä.6Jahuätö aditinä̧tö̧ ucu cujapacuiyä odämä robles dauttu Basánttö̧mä; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ aditinätö̧ cui̧dȩä̧qui̧i̧yä̧mä ciprés dauttu Chipre kä'co i̧sa̧sa̧ttö̧mä jahuätömä ja̧u̧mä a̧tti̧nä̧tö̧ i̧sa̧ buo acupiyä i̧sa̧na̧ttö̧. 7Ucu cuhuoi'camä Egiptottö lino adiu tuecuä o̧ta̧ ji̧na'a̧ bandera 'cua̧rönä.8Sidónä'i̧nä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Arvadnä'i̧nä ko̧cui̧ntö̧mä ucutä̧ cuhuoi'ca juä'äjuätöji̧na'a̧ ; Tirottö huo̧jä̧cuä̧ ttö̧jä̧ pä'ätömä ko̧cui̧nä̧tö ucutu 'cu̧kä̧tȩcu̧nä; jahuätötä ji̧na̧'a̧ juȩ'ȩpä̧rä̧tö̧'i̧nä̧. 9Puttähuätö juiyó huo̧ji̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Gerbalnämä ttö̧ttö̧pu̧ ttu̧niniyä̧cu̧j cuhuoi'ciyu bäreumä o'cajuiyönä dä'huotonä röjömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä'i̧nä cuhuoi'ca juȩ'ȩpä̧rä̧tu̧cu̧mä ȩpi̧nätö̧ cuiäre korotucu cuirohua pä'ö micuäu juäinä.10Persia ttö̧ja̧'i̧nä̧ Lud ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Fut ttö̧ja̧'i̧nä̧ cu̧mö̧huäyotö su̧ro̧da̧u̧cu̧ ka̧cui̧nä̧tö̧, cumöhuäyotö curä rohuäcuähuä ttö̧ja̧cu̧. jahuätömä ti̧'chö̧ ru̧ni̧nä̧tö̧ ttoecuäcuähuä obi'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttöcähuiyä ose'inä ucunätä; jahuätömä cua̧'cua̧cu̧ i̧jȩpi̧nä̧tö̧. 11Arvad ttö̧ja̧ u̧mä̧tö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Helec ttö̧ja̧ttö̧ su̧ro̧da̧u̧'i̧nä̧ ttoecuäbä jäyänä sobutö ttö̧jä̧cu̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Gamadeos ttö̧ja̧'i̧nä̧ ju'tojunä to̧ä̧rä̧cuä̧huo̧nȩ cuaditinome ka̧cui̧nä̧tö̧. ¡Jahuätömä cuiäre ttoecuäcuähuä obimä cu̧jo̧mȩ ppeyänä ttoecuäbänä ti'chö rö̧ni̧nä̧tö̧! ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ jahuätömä cuhuadihuämä jo̧mȩ päi'önä jȩpi̧nä̧tö̧.12Tarsis ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ ucucu todecuinä̧tö̧ järe cui̧ya̧ pä̧'ö̧ rö̧ä̧nä̧ ku̧ju̧nä̧ri̧yä̧u̧: plata'inä, cuoräu'inä estaño pättö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuoräu rö̧ä̧nö̧ micuäu'inä. 13¡Jahuätömä cuiyömä ȩmi̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ȩmi̧nä̧tö̧mä̧ Javán ttö̧ja̧'i̧nä̧, Tubal ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Mesec ttö̧ja̧'i̧nä̧, jahuätömä pärohuinä̧tö̧ a̧mä̧cö̧ ttaditönä hue'ähuotöcu'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Broncettö adicuäcu'inä. Jahuätömä micuänä cuiya pä'ö jȩpö̧ cu̧ju̧ni̧nö̧ adihuomenä to̧pä̧rö̧ aditinätö̧.14Bet Togarmá ttö̧ja̧'i̧nä̧ iyinätö̧ ca̧hua̧yu̧tu̧ru̧ aditö juruhuätörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mulatö̧rö̧'i̧nä̧ cuiäre bottepiyacu pä'ö. 15Dedán ttö̧ja̧mä̧ aje jäyotonä ka̧cuä̧tö̧rö̧ ucu cuiäre iyähuä ttö̧ja̧ pinätö̧. ¡Cuiäremä rö̧'ä̧nä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧jä̧; ¡Jahuätö huetti'änäcu̧jä̧ i̧sa̧ ä̧ja̧ i̧sä̧na̧, marfil ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧ mi̧ti̧nä̧tö̧jä̧ ébanä dauttu adicua'a!16Aram ji̧na̧'a̧ ucu cuiäre rö̧'ä̧nä̧ iyä'chinömä; Ja'huätömä ttiyi'änäcu̧jä̧ adihuäjueittö esmeralda'inä púpura'ina pu̧jä̧'chȩ tu̧'ȩcuä̧'chȩ'i̧nä̧ pu̧jä̧ta̧ adihuäjuei i̧sä̧ta̧ttö̧'i̧nä̧ pȩrla̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rubiettö'inä ucu cuiäre päiönä. 17Judá irȩjänä kä̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel rȩjȩnä kä̧cua̧tö̧rö̧'i̧nä ucuttö mitö ȩmi̧'ä̧nätö̧. Jahuätömä micuä päi'önä ttiyi'änacu̧jä̧ trigo Minittö'inä, tortattö'inä, mayattö'inä, a̧dȩttö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ dauttö adicuähua ädö̧nä 'chopähuattö'inä ucu cuiäre päi'önä ttiyi'änäcu̧jä̧. 18Damasco ötahuiyättö ji̧na̧'a̧ ucu cuiäre o'cajuiyönä iyähuo̧me päi'önä kina'a̧mä, o'cajuiyönä micuäujuei cö̧ju̧näri̧nö̧mä̧ ucu cuiäre adihuäjuä'i vino helbonttö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ adihuajuä'i lana Saharttö'inä.19Dán ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Javán ahuaruhuä Uzal pättinäcu̧jä̧ cuiäre micuänä iyä'chäcuähuä cuoräuttö 'tahuähuäyu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Canela'inä, cólamo'inä pi̧yȩ pärohuächäji ucutä cuiäre iyähuä päi'äji. 20Dedán ja̧u̧mä̧ ucutä cuiäre i̧yä̧'chä̧cuä̧hua̧ ä'ähuäppä̧ ppä̧ȩcuä̧ta̧ tä̧ta̧ dȩä̧cä̧ 'chahuächi'äcuähuäcä'inä. 21Arabia'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Cedar'inä cuiäre järe iyä'chäcuähuotö ucucutä; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti'cächiyäcujä ovejaba adihuäbarö'inä, chivo uborö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isajuru'inä.22Koro juäi iyähuä ttö̧ja̧mä̧ Sabáttö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Raamattö'inä ichäjätö micuänä ttiya pä'ö adiuttö ji̧yȩtȩ pönä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'ca juiyönä adihuäjuei ido'quiyättö'inä, jahuätömä orocu pärohuäjätö ucu cuiäre micuänä iyähuättö. 23Harán, Cané ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Edén'inä ja̧u̧ ötahuiyämä micuänä pä'ö iyähuä iyinätö̧ ucucu Sabá, Asiria ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Quilmar pitö ttaditö ji̧nö̧a̧nä̧tä̧.24Ttiyinä̧cu̧jä̧ pö̧jä̧ti̧yö̧ adihuäjuei, pö̧jä̧ti̧yö̧ ja̧'tu̧huö̧ 'cucuecuä o̧ta̧, jä̧yä̧nä̧ adiu a̧'cua̧tä̧cuä̧hua̧'a̧, tapices 'cucuecuä o̧ta̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧sa̧ppä metähua'a. 25Tarsi huoi'quiyö o'ca rȩbȩhui̧na̧'a̧ koro'ca o'ca'a jö̧nä̧, bo'epo cuähuä. Ji̧na̧'a̧ dä'ähuoto kä'co a̧'cua̧rö̧nä̧ o'cajuiyönä pȩja̧'a̧ cuähuä.26Cumöhuäyotö̧ juäcuähuä ttö̧ja̧ ttȩpi̧nä̧cu̧jä̧ aje täcua'a, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ kä̧rö̧'coppa kä̧hua̧ räopa'acu isoppa surojuoepomenä moä̧chi̧na̧'a̧ dä'ähuoto kä'co. 27Ucu cuiäre pärätä, pö̧jä̧ti̧yu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧cuä̧ cuähuä cumöhuäyotö huoi'ca to̧ä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juȩpä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ cuähuä iyähuä ttö̧ja̧'i̧nä̧, curä ttö̧ja̧'i̧nä̧ ä̧ya̧ri̧sa ȩnä̧huä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä huoi'canä pȩjä̧tö̧mä̧ tta̧'a̧huä̧cuotö dä'ähuotö kä'co ma̧ttä̧chö̧ mo̧ro̧mä̧.28Rö'ö Ötacuiya aje jayoto ka̧cuättömä narinero cuotta'a ra̧mipa̧'a̧ ja̧cu̧ tti̧ttä̧cua̧cuö̧ttö̧. 29juätto o'catoiönä juä'äcuättömä cuoi'kattomä mejäcuächinättö ; cuiȩpa̧ra̧cua̧ tto̧ja̧da̧ja̧ aje ttömä meja̧cua̧chi̧nä̧ttö̧ de'acu. 30Ja̧'hua̧no̧ ja̧'a̧ juättömä jȩtä̧cua̧ja̧ cua̧ju̧cucuä̧ja̧ ti̧ huȩnȩ ja̧hua̧no̧ttä̧ Rö̧ȩi̧nä 'tajäcuäcuättö; Ja̧hua̧ttömä Ja̧hua̧no̧ I̧sa̧ppȩ ti̧cua̧ja̧ cunämä. Jäya̧ri̧sanä bore'cuähuottöja̧.31Ja̧'huättömä cuhuo'chenäja̧ juiyonä cuji̧pu̧näta̧ ucurumä ja̧hua̧ta̧no̧ ucunämä jua̧'a̧nötä ttörocuä cuäja̧'a̧ sacuyu pujä̧ta̧ i̧säyunä, Ja̧hua̧no̧ ja̧'a̧ttö 'tajäcuäcuottö pȩi̧cunä ucurumä ja̧hua̧ta̧no̧ cuottäcuottö juättömä. 32'ta̧cua̧ 'ta̧ȩcu ra̧hua̧cuä̧ ra̧ttä̧cuo̧ttö ucu cuttö'kumä. ¿Tiro Ötacuiya tto̧ja̧rö 'corunä tȩpa̧i̧ ya̧'a̧no̧ tȩpa̧cua̧ja̧ aje rö̧o̧tto 'cä'coto? ¡ 33micuä pä'ö iyähuä rȩbȩcui̧po̧mä juȩja̧ Aje rȩjȩra̧'a̧, ttö̧ja̧ recuättömä́ jo̧menö täcuottö! ¡juä'äja̧ rȩjȩ ttö̧ja̧ro̧mä cuiäre micuä iyahuanä iyu ruhuottö juoe pinöja̧.34¡Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ aje dä'ähuotö 'torö icuinä̧u̧jä̧ aje täcuome pate'ö micuänä cuiya päcuinö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucucu huoi'canä 'chä̧tö̧'i̧nä̧ ma̧'ä̧chi̧nä̧tö̧! 35¡O'catoi'önä aje jäyoto ka̧cuä̧tö̧mä̧ ucuttumä dö'ecuächinä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curuhuotö ruhuotömä rö̧ä̧nä̧ ye'ecuächinä̧tö̧! ¡Tti'ämä yettecutä i̧jȩcui̧na̧'a̧! 36Ötahuiya ttö̧ja̧ ttiäre micuänä iyätömä jua̧ttä̧rä̧cu̧jä̧; ucumä ye'ecua̧ jö̧nä̧tä̧ pärohuächinö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucumä yabonömä 'cuäopönämä ko̧cö̧ cuä̧cua̧jä̧.

Chapter 28

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, TU̧RU̧HUA̧ i̧huȩnȩ törö rä̧mi̧pi̧na̧'a̧ pa̧'a̧nö̧: 2"Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, Tironä ruhuo hue'örö ji'ähui 'TU̧RU̧HUA̧ TTÖ̧Ä̧NA̧HUÄ̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: ¡Cuami'iso'quinä ttötä ja̧'a̧ pähuätä ku̧nä̧rö̧jä̧! Ucumä pä'ä'ijö̧jä̧: "¡Ttötäsä cuä̧nä̧hua̧tu̧cu̧mä̧! ¡Ttötä ja̧'a̧ chö̧'ä̧mä̧dä̧cua̧mä̧ dä'ähuotöttö kä'copäte'ö jo̧mȩ!" Ttö̧ja̧sa̧ cua'attö̧ ucumä ttö̧ä̧nä̧hua̧mä̧'cö̧jä̧, ttö̧ä̧nä̧hua̧ 'cua̧rö̧nä̧ jȩpö̧jä̧ cua̧mi̧'iso'quittötä; 3¡Ucumä amucuädöjä Daielttö'inä abonänö juohua̧sa̧ pä'ö, ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ yä̧huä̧'i̧nä̧ cuamucuädömä jui̧'a̧jä̧!4Ucumä juiyo cu̧'hu̧o̧ju̧ jȩcu̧'u̧tä̧ hua̧jä̧, ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧jä̧ oro'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pärätä'inä ucu micuäujuei hua'adöcutomemä! 5Rö̧'ä̧nä̧ cu̧huo̧jua̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'nö̧ huo̧ju̧nä̧ pärou jȩcu̧'a̧'ttö̧, yabocutä rö'ächinöjä cuiäre micuäu jueittömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, cuami'iso'quinämä huo̧jua̧sä̧ pähuätä hua̧jä̧ pi̧jä̧ttö̧ järe cu̧ju̧nä̧rö̧mȩttö̧tä̧.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TU̧RU̧HUA̧ Diosmä pä'ö: Täcö huo̧juä̧tö̧ 'cua̧rö̧nä̧ jȩpä̧tö̧ cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ u̧huo̧juȩtä̧u̧ . 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jȩchä̧cua̧sä̧ korotö korojä̧ ttö̧ja̧ ttichönä ucuru, ttö̧ja̧ suropätö rö̧ä̧u̧nä̧, ttucuorodä 'chottähuäcuotö ucucu tturohuöhua pä'ö, cu'adihuä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧huo̧juö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cui̧cui̧pä̧cua̧jä̧ cu'adihuä rȩjȩnä̧tä̧.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ kä'ö tticuäcuajä̧ jubure rejunä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jä̧u̧a̧'a̧ juruhuäi 'koru juocuächaja dä'ähuoto kä'cottö. 9¿Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yabocutä ttu̧ä̧nä̧hua̧sä̧cu̧ päcuäcua̧jä̧, ji̧yȩnö̧ cuaboiyotö ttä'ca jo̧mȩ ku̧jo̧mȩnä̧? ¡Jahuätö ttumöttö̧ tocuepä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ ucumä ubotä cuä̧cua̧jä̧! 'corujuocuächä̧cua̧jä̧ korojä̧ttö̧ ichäcuähuotö ttumöttö̧. Ja̧'hua̧nö̧ esetocotö! 10'Coru juottächö'anö. Ttö CU̧RU̧HUA̧ Diosmä ucuocuäjisä, ttömä chi̧huȩnȩ i̧yäjisä.1113CHU̧RU̧HUA̧ ichi'ö ucuocuinö pä'äjita'anö pä'inö: Pi̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ rä̧mi̧pä̧ra̧'a̧ ji̧yȩtȩ tta̧'cua̧tta̧nö̧ 'cuä̧o̧pä̧cuȩ ucuo ru̧hua̧ bäreö ötahuiyä Tirottö. TU̧RU̧HUA̧ Dios pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Ja̧u̧ jacuämä jueönä jä̧cuȩ, huo̧juȩcu̧nä̧ Ttö̧jö̧nä̧ öadihuämä beipächäcua'a. 12Ucu ki̧nö̧jä̧ yo̧mȩtȩ aditö ku̧nä̧huo̧mȩ Edén TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios i'ättanä ido'qui rö̧ä̧nä̧ micuäu ido'quittö tto'ecuinö̧jä̧: Rubi'inä, Topaz'inä,esmeralda'inä Crisolito'inä, onix'inä, Jaspe'inä, Safiro'inä, Turquesa'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ bȩri̧lo̧'i̧nä̧.14Ttötä ji̧na̧'a̧ de'a Diosttö ro̧mȩ ku̧ni̧nö̧mä̧ quȩru̧bí̧n ji̧nö̧'a̧nö̧ Ttötä ji̧na̧'a̧ a̧dȩja da'epinömä ucuru, ucu'inä juenetä̧ ki̧nö̧jä̧ inädöttö du'ome kä'co juȩnȩtä̧ cue'ächinö̧jä̧. 15Ucumä ucutä jahuätä ca̧ca̧cui̧nö̧jä̧ ucutä cumäniyä ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧tä̧ kä̧mä̧dö̧ ucutä ji̧na̧'a̧ uhuäbe'inömä ro̧ȩcua̧ ro̧ttȩpö̧ juiya pä'ö po̧cui̧pi̧nä̧tö̧ ucuttötä.16Cuiäre cumö jähuä micuä pä'ö cuiyä'ijömä surojuoächinö̧jä̧ ra̧huä̧rä̧'chö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Diosttö'inä jäyä jȩä̧cuä̧huä̧ hua̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chä'ca jo̧mȩttö̧ rä'epö chicuinä̧cu̧jä̧; rä'epö chicuinäcu̧jä̧ Dios de'iyuttu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jurunä ku̧ju̧nä̧ ucuru ppädinömä juorö siri'co 'cä̧tȩ jo̧mȩttö̧'i̧nä̧ rä'epö chicuinä̧cu̧jä̧. 17Ucu cuaditähuätä ucuo te'ähuinöjä̧; ucu cusärö kä̧dȩpö̧ surojuepinäcu̧jä̧ cu̧huo̧ju̧mä̧ , Ttötä kä'ö chicuinäcu̧jä̧ rȩjȩra̧'a̧ dä'ä ttucua pä'ö ruhuotö ttä'ca jo̧mȩttö̧.18Diosttö jäyä jȩä̧cuä̧huä̧ rö̧ä̧nä̧ jȩpi̧nö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ surojuo'ächinöjä̧ cuiäre cu̧cuä̧ mitö iyähuänä, juhua'atäcu ucuotäcuähuä juiyönä jȩpi̧nö̧jä̧ ro̧o̧mȩ. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jȩpi̧nö̧sä̧ uhuäbe'ö ucu cu̧'cä̧tȩ jo̧mȩ ocuränä cuo'ö cuicua pä'ö o'catoi'önä tottacu pä'ö jitä rȩjȩ cuoa'a i̧sa̧ppȩtä̧ cua'a. 19O'catoi'önä pi̧jä̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ ucuru huo̧juä̧tö̧ yettäcuotö ucuru topö. Pärohuächinö̧jä̧ ucumä koro su̧ro̧pa̧tä̧ 'cuäopönätä̧ pi̧jä̧ttö̧mä̧ to'epächinö̧jä̧.20Ja̧u̧nu̧ o'ca'a, TU̧RU̧HUA̧ i̧huȩnȩ törö rä̧mi̧pi̧na̧'a̧ pa̧'a̧nö̧: 21"Ttöja̧sa̧ i̧tti̧, Sidón ötahuiyära'a topäjí ji'ähuäji ja'huätörö ttö pädö. 22Päcuajá: TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NA̧HUÄ̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: ¡Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧! ¡TTÖmä kö'co'cösä ucu jȩcu̧'u̧mä̧, Sidón! Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chujuru chi̧jȩpä̧cua̧sä̧ ucu cuä'cajo̧mȩttö̧ ucuru 'cuäoäa'a toputä cu̧mu̧huäyotömä ttu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧ TTÖTÄ ja̧'a̧ CU̧RU̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧, TTÖ ucuru ro̧dȩpo̧mȩnä̧. Surojömä kö'co'cö pä'ö cu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧cua̧jä̧.23Ucuru märichei juru'u rä̧bȩu̧nä̧ huȩdä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧mä̧nä̧nä̧'i̧nä̧ ttucuojatä huerächönä, ja'huättö 'corujuo'ächättömä cuä'cajo̧mȩtä̧ ma̧ttä̧cua̧jä̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuru koromettö̧ koromettö̧'i̧nä̧ rohuäu ttichomenätä̧ cu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧cua̧jä̧ ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ CHU̧RU̧HUA̧MÄ̧ pä'ö. 24Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ i̧sa̧ri̧ so̧'a̧ri̧ ka̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧mä̧ juiyäcua'a Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ o'catoi'önärö̧ ju̧huȩnȩ ka̧cuä̧tö̧ ttörö kö'cocotö pä'ijätömä. ¡ Ja̧u̧nu̧tä̧ ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ iso päi'önätä̧ TU̧RU̧HUA̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'a̧ pä'ö!25Ttö CU̧RU̧HUA̧ Dios pä'ösä: chö̧ca̧ca̧tä̧cua̧sä̧ Israel ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ koro ötahuiyä 'cä̧tȩttö̧ ttipperecuächinomettö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chi̧jȩpä̧cua̧sä̧ chöädihuä ro̧mȩ o'catoi'önä pi̧jä̧ ttö̧ja̧ tottönä. Israel ttö̧ja̧mä̧ jitötä tti̧rȩjä̧nä̧ ttu̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧ rȩjȩ Jacobrö chi̧yi̧nä̧jä̧, chu̧mö̧huä̧ya̧rö̧. 26Juhuene pä'äjita'anö ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧ mȩo̧pä̧rä̧cuä̧huo̧co̧mȩ adihuometä Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ odehuiyä ttaditäcuotö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttu̧ju̧nä̧rä̧cuo̧tö̧. Uva pätta Ttötä pädäcua̧mä̧ o'catoi'önä ppeyäunä ka̧cuä̧tö̧ suronä pä'ätörömä chahuaruhuärö ötahuiyä Israel ttö̧ja̧rö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'catoi'önä ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ Ttötä ja̧'a̧ TU̧RU̧HUA̧ Dios pä'ömä Israej ttö̧ja̧mä̧.

Chapter 29

1To̧mu̧rȩnö̧ duhuó jo̧mȩnä̧, ji̧mu̧tȩ ta'arenö mo̧ro̧ octubre kä̧hua̧nä̧, TU̧RU̧HUA̧ i̧huȩnȩ törö rä̧mi̧pi̧na̧'a̧ pa̧'a̧nö̧: 2"Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, Egipto ru̧hua̧ Faraón ö̧ja̧'a̧ topäjí; ji'ähuäji ja̧u̧ru̧ o'catoi'önä ja̧u̧ ippeyanä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 3Ttu̧huo̧juä̧chi̧'ö̧nä̧ ji'ähui pa̧'a̧nö̧: TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NA̧HUÄ̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: ¡Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧! TTÖMÄ kö'cocösä ucu jȩcu̧'u̧mä̧, Egipto ru̧hua̧, Faraón. Ucu, i̧sa̧ buo dä'ähuotonä kö̧ ajehuiyä kä'cotonä cue'ächö, pä'öjä: "Ajehuiyä u̧ru̧hua̧mä̧ ttö ja̧'a̧. Ttötä chöa'aje jö̧nä̧ chaditinö."4TTÖTÄ cuäcanä ajua'che chä̧cuä̧dä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ po'i Nilo ajenä ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ ucu cuijeyanä bätti'äcuotö; Ttötä kä̧dȩpä̧cua̧jä̧ cua'ajettö kä'cotottö po̧'i̧ cui̧yeyanä bäi'inätö̧ ka̧cuä̧tu̧cu̧. 5Ttötä kä'ö chi̧cuä̧cua̧jä̧ rȩjȩ de'a juiyäjäcu̧, ucuru'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ po̧'i̧ cua'ajenä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. Ucumä macuä̧cua̧jä̧ huäjuaräjo̧mȩ; Ya̧tȩ'i̧nä̧ cä'epö ȩmi̧yä̧cua̧jä̧. Ttötä chi̧yä̧cua̧jä̧ pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧ ttu̧cuä̧ päi'önä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isotö ju'töjunä co̧'ä̧rä̧tö̧tö̧'i̧nä̧.6Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egipto tto̧ja̧ O'catoiönä ttö̧huo̧jua̧cua̧sa̧ TTÖ̧A̧NA̧HUA̧ pä'ömä, Israel ttö̧ja caña pä'ättö jacuä sära jäi'nö'anö cuinättö, 7Ja'huattö huirȩja̧ttö̧ chuädu ttȩpi̧nömä cuirȩja̧ra̧cu̧; ucumä tteädicumä cumomä 'cädi icuinöja̧ cupi'camä, Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ u̧cu̧ru̧ jui̧ö'ö tticuomenä 'törupächinö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ jȩpi̧nö jä̧ cua̧'a̧cuȩda̧jä̧ ki̧yu̧nämä 'coka̧ji̧na'a̧.8ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧, TTÖ̧A̧NA̧HUA̧ Di̧o̧smä pi̧yȩ pä'äji: ¡ topätuyui! chi'cä̧cha̧cua̧sä̧ curä'chö ucuturur toija̧cu̧ jȩcha̧ pä'ö, jui'ö chi̧cua̧sä̧ ttö̧ja recuattoro 'koro̧jua̧ dea isä̧ ja̧i̧nöanö junättä ucurumä. 9Jua̧'ja̧ Egipto rȩjȩmä pä̧'ä̧i̧ta̧'a̧nö ppa̧hua̧chä̧'a̧ de'a juiyä ja̧'ja̧ ju̧nätä̧ Ja̧hua̧nötä̧ juättömä ttöhuojuipä̧ cuo̧ttö̧ TTÖ̧A̧NA̧HUA̧ ja̧'a̧ pä'ömä, jahuamä aje isa̧ suro̧pa̧ päjäji: " Juoto ajemä ttö chuaje, cuoto ttü chaditinoto. 10Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö, ¡topi! ttömä ucutucumä toija̧'a̧cua̧ jua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧nötä̧ cua ajenäji, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö Egipto rȩjȩmä chi̧yä̧cua̧sa̧ toeächinömä, Ja̧hua̧ta̧nö ucutuinä cuirȩja̧ra̧ cuä ppu̧ru̧ huoco ja̧ pä̧'a̧i̧ta̧nö ppa̧hua̧cha̧huo̧ttö̧ja̧ Migdolttö 'ca̧mädu̧ Sevene ja̧hua̧ta̧nö Cus beipomebü.11Ya̧tȩ juhua'acumä 'cuä'opocö jä̧cua̧, ya̧tȩ de'a i̧sa̧'i̧nä̧ juhua'acumä 'cuä'opocö jä̧cua̧. Juä̧jä̧nä̧mä̧ 40nö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ kä̧cuä̧huo̧co̧mȩ jä̧cuo̧mȩ. 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Egipto ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧mä̧ ttö̧ja̧mä̧ ttö̧ja̧cuo̧ca̧'a̧ to̧ä̧jä̧ jö̧nä̧tä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttötahuiyä ttö̧ja̧cuo̧mȩmä̧ pparopötä icuähuäcua'a ttö̧ja̧mä̧ toometä jö̧nä̧ 40nö̧ a̧'ȩ' jo̧mȩnä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Ttömä Egipto ttö̧ja̧rö̧ chiyepä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ja̧huä̧jä̧nä̧mä̧ pperetö chicuäcuotö.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ pä'ö: 40nö ä̧'ȩ beipächomenä, pperecuächino'cotö ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧tȩ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ Egipto rȩjȩnä̧ chu̧ca̧ca̧ti̧'ä̧cua̧sä̧. 14Ttötä ttiäre Egiptottö totte'ächinömä ppa̧'a̧dö̧ chiyäcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ patros rȩjȩ ä̧cuo̧mȩnä̧ tti̧rȩjä̧ ji̧nä̧jä̧cu̧ ppa̧dä̧dä̧cuo̧tö̧, ja'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ juhuorömä tturuhuome ucuomä te'ähuocotö ttäcuotö.15Curuhuo huecuome'inä ucuo juiyäcua'a, pi̧jä̧ 'cajuiyönä pä'äjita'anö̧mä̧ cä'epö ttu̧huä̧no̧co̧u̧ ttäcuotö. TTÖTÄ jui'ädö chicuäcuotö pi̧jä̧ttö̧ ruhuo huettöjuiyönä. 16Egipto ttö̧ja̧ huettä pä'ömä kö'cocotöjä Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧. Ja'huanö jö̧ juiyöttömä, ja'huätörömä tamucuädäcuotöjä Israel ttö̧ja̧rö̧ suronä jȩtti̧nö̧ji̧nö̧ recuärö̧jä̧u̧ Egiptora̧'a̧ jä'epö tti̧'chi̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ iso päi'önätä̧ TU̧RU̧HUA̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'a̧ pä'ö!17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, 'cuaopina'a ta̧ju̧ i̧mu̧tȩ ta'arenö a̧'ȩ päi'omenä, kä̧hua̧tö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧, TU̧RU̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö ucuicuinäcu̧sä̧: 18Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, Nabucodonosor, Babiloniattö ru̧hua̧mä̧ umuhuäyotö su̧ro̧du̧ru̧ hue'inö Tiro ttö̧ja̧ pä̧i̧cu̧nä̧ ttaditönä huettä pä'ö. Ttuhuo'che'inä mo̧'ä̧cho̧mȩjjubu rohuäu ttö̧'chö̧ti̧cui̧nä̧u̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tta̧na̧ni̧yä̧'i̧nä̧ ttöttähuiyä päi'önä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ ji̧nä̧, ja̧u̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ su̧ro̧do̧u̧'i̧nä̧ ȩmo̧co̧tö̧ pinätö̧ mi̧cuämä Tiro ttö̧ja̧ttö̧mä̧ pä̧'i̧cu̧nä̧ ja'huätörö ttaditönä hueäja'anä.19Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios pa̧'a̧nö̧ pä'ö pä'inö: ¡Topi! Ttötä chiyäcujä̧ Egipto rȩjȩ Nabucodonosorö Babiloniattö ucuo ru̧hua̧rö̧, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ä̧ ȩmi̧pä̧cua̧ o'ca juiyönä rö̧ä̧nä̧ micuäu juäimä ucuo juiyönä järe ȩmi̧pö̧'ca̧ ucutä, ucutä curuhuotä jȩ'cuä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä cuȩmi̧pä̧cua̧jä̧ juhuorö cu̧'o̧cui̧'ö̧mä̧; ja̧u̧mä̧ ucutä cumöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧ ttimicuä. 20Ttömä täcö iyinösä̧ ja̧u̧rö̧ Egipto rȩjȩmä̧ ja̧u̧mä̧ aditähuä micuä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ Ttö chaditäji jȩi̧na̧'a̧ttö̧ ttönä, pi̧yȩ ja̧'a̧ TU̧RU̧HUA̧ Dios huäjuetö icuinömä.21Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧mä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ Israel ttö̧ja̧ ttujuru huäjuächi'önä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucu Ezequiel, pä̧i̧cu̧nä̧ rä̧mi̧pö̧nä̧ cucuocuaja, Jahuätö isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'a̧ pä'ö ttu̧huo̧juä̧cua̧'a̧nö̧.

Chapter 30

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios Ttörö hue'äji, 2ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'äji: Ucu, ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ ucuocui Ttö chiminä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'i: pi̧yȩ pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä huopätucui jitä mo̧ro̧mä̧. 3Täcö tö'cöhuächa'a ¡TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mpro̧ tö'cöhuächa'ato! ¡Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ yo̧ä̧cua̧'a̧, ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧mä̧ surojäcua'a pi̧jä̧nä̧ ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧!4Curä ichäcua'a Egiptonä. Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ recuätörö cuä'äu tticuomenä, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu̧nä̧u̧cuo̧mȩnä̧ ttiäre rö̧ä̧nä̧ micuäu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ si'epö tticuomenä Egipto kada'ca jähuä'inä juiyönä, Etiopiamä tti̧ä̧huä̧cua̧'a̧. 5Curättömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ ma̧ttä̧cuo̧tö̧ curä su̧ro̧da̧u̧ Etipia ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Libiattö'inä, Lidiattö'inä, o'cajuiyönä Arabia, Cubttö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ koro ötahuiyä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ koro ötahuiyä esecuätucu.6TU̧RU̧HUA̧MÄ päö: Egiptorö ppä'ädärä̧tö̧mä mo̧ttä̧chä̧cuo̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ujututä ja̧'a̧ jurucuätömä pättö'inä juiyucuächacua'a. Migdolttö kämä̧dö̧ Sevene beipomejobu su̧ru̧dau̧mä curä o'chuttu totteäcuotö, pa'anötä̧ pä'ö TU̧RU̧HUA̧MÄ. 7Jahuätömä surähuötä ttöjä̧cuo̧tö̧ jä̧cuä̧jä̧ rȩjȩ jaropiäcuähuäjänämä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttötahuiyä rö̧ä̧ö̧mä̧ koro ötahuiyättö'inä abonä̧nö̧ suräjäcua'a.8Jahuätömä ttu̧huo̧juä̧chi̧ä̧cuo̧tö̧ TTÖRÖMÄ pidetä ja̧'a̧ päö TU̧RU̧HUA̧MÄ Egipto ocuränä̧ ku chicuomȩnä̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ ta'anö o'catoi'önä̧ ppä'ädäri̧nä̧tö̧ pinä̧tö̧'nä totteäcuotö. 9Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä huȩnȩ ȩcuä̧ ttö̧ja̧ 'i̧nä rättopäcuotö huoi'canä TTÖTÄ chä'canä jueönä̧ Etiopíanä ko̧cuä̧tö̧ yettecuä'chapäö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'anä̧'i̧nä Egipto ro̧ȩcuä̧ mo̧ro̧mä ubaratä kä̧jä̧cua̧'a̧ jahuätönä̧mä. ¡Topätucui! ja̧u̧ mo̧ro̧mä ichäcua'a.10TTÖ̧A̧NA̧HUA̧ Di̧osmä pä'äji: Egipto ttö̧ja̧ recuättörö chi̧'cä̧chä̧cua̧sä̧ Babilonia Ru̧hua̧ Nabucodonosor u̧mönämä. 11Ja̧u̧i̧nä u̧muhuäyottö sur o̧do̧u̧i̧nä̧ recuätto ttö̧ja̧ chettecu ichähuä'ä, juäja̧ rȩjȩnämä siepihuäcuätä rȩbȩhuäcua̧'a̧, Jahuätömä chotähuäcuotö ttucurä'cho Egiptorö ttörohuä pä'ö Jua̧'ä̧ja̧ rȩjȩttö tto̧ja̧ rehuätö 'coruhuotäcuächuottö.12Ttomä chuäro̧hua̧cha̧cuä̧sä̧ de'a aje jome juo̧nätä, Ja̧hua̧nö̧tä juhua̧ja̧ rȩjȩmä mihuä pä'ö suropätö ttömunätä iyu chi̧huä̧cuäjä̧. jȩchä̧cuä̧sä̧ jua̧ja̧ rȩjȩmä 'coro̧ja̧ttö̧ ichäcuähuottö jun Ttö TTÖ̧A̧NA̧HUA̧MÄ ucuohuinösä̧.13Ttö Cu̧ru̧hua̧ Dios, pä'ösä: si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧ yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ be'epu icu yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ tätähuä'ca Menfis ttö̧ja̧ Egipto pä'äjita'anö̧mä̧ ru̧hua̧ hue'örömä tottäcuotö. 14Sidepäcua̧sä̧ i̧sa̧ppȩ jö̧nä̧ kä̧hua̧ ieruhua'acunä EgIptonä ocurä cuounä jȩchä̧cua̧sä̧ Soanä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chu̧tä̧bo̧tä̧cua̧sä̧ Tebasrö15Chi̧jȩpä̧cua̧sä̧ chö̧'ä̧i̧ Sinä, Egipto ttujuru ko̧mnȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ sidepäcua̧sä̧ ttumöjähuä rö̧ä̧nä̧ micuäu tebasnä. 16Chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧ ocurä Egiptonä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Sin'inä borettäcuotö ubarattö oju 'tä̧ttȩpä̧cuo̧tö̧ ttoecuäbä kä'co Tebasnä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Menfis ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ mo̧ro̧ tturohuähuäcuotö.17Möäyotö On ötahuiyänä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pibeset ötahuiyä ttö̧ja̧'i̧nä̧ tottäcuotö curä'chu pätecu sa̧huȩcuä'chu, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nä̧tö̧mä̧ ttȩmi̧pä̧cuo̧tö̧ cärenä ttötatö pä'ö. 18Tafnes, Ttö ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ yo̧i̧ä̧'a̧cua̧'a̧ ttö i̧so̧'quȩ ucuo ttuhuähuo̧'quȩ Egipto ttö̧ja̧ 'te'ädö tticuäcua̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuo tettähuä'ijö'inä ttujurunä ja̧u̧mä̧ beipächäcua'a, ja̧'hua̧nö̧ päi'omenä ajiya isoppa jättäjäya'a rä̧mä̧di̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧tti̧mö̧ nä̧tö̧mä̧ tti̧'chä̧cuotö cärenä rutähuometä. 19Ttömä jȩchä̧cua̧sä̧ ro̧ȩcuä̧ Egipto rȩjȩnä̧, ttu̧huo̧juä̧cua̧'a̧nö̧ isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'a̧ pä'ö.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ a̧'ȩ oncenä 'cuäopina'a, ä̧cuo̧mȩnä̧ kä̧hua̧nä̧, koromöttö todäre mo̧ro̧ kähuatönä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ rä̧mi̧pi̧na̧'a̧ ttörö pa̧'a̧nö̧ pä'ö. 21Pi̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ ttötä ji̧na̧'a̧ Faraónrö öjo 'te'ädö icuinömä Egiptottö ucuo ru̧hua̧rö̧, ¡Topi! jinä ihue'ca 'teähui'omenä pö̧jä̧ta̧ nö'cähuoca'a, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧ jo̧mȩnö̧ huahuächäcuometä päi'önä'inä pö̧jä̧ta̧ nö'cähuoca'a, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'äjita'anö jareönämä curä'chu 'chuhuäda pä'ömä jui̧yu̧ppa̧.22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TU̧RU̧HUA̧MÄ̧ pä'ö, 'Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, ttömä Faraorö̧mä, Egipto ru̧hua̧rö̧mä̧ kö'cocösä. ttötä öjó 'tȩdä̧dä̧cua̧, öjó juruhuojó'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ 'teädäcuohuojo'inä, ja̧'hua̧nö̧tä̧ TTÖTÄ jȩchä̧cua̧ ucurä'chu'inä u̧mu̧ttö̧ mo̧ä̧chö̧nä̧. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttötä pperetö chicuäcuotö Egipto ra̧'a̧ ttidepiyu pönä ja̧hua̧nö̧tä̧ 'cä̧'chö̧ chicuäcuotö pi̧jä̧ttö̧mä̧. 24TTÖTÄ ujuru'unä jȩchä̧cua̧sä̧ Babilonia ru̧hua̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mu̧nä̧ ttötä chucurä'chu cha̧bȩtä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧ Faraón hueomettö̧. Ja̧u̧mä̧ a̧ja̧huä̧cua̧ Babilonia ru̧hua̧ ä'cäjo̧mȩttö̧ 'corujuo'ächö huotta'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.25TTÖTÄ ja̧cua̧'a̧ Babilonia ru̧hua̧ ujuru chi̧yä̧cua̧mä̧, Ja̧'hua̧n ja̧'a̧nä̧ Faraón öjomä cuepöjuiyönätä ijiyuhuä̧cua̧. Ja̧u̧nu̧tä̧ ttu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧ TTÖTÄ ja̧'a̧ TU̧RU̧HUA̧MÄ̧, Babilonia ru̧hua̧ u̧mu̧nä̧ chucurä'chu chabetomenä; Ja'huä'chunä ö̧ro̧huä̧huä̧cua̧ Egipto ttö̧ja̧rö̧. 26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttötä pperetö chicuäcuotö Egipto ra̧'a̧ ttidepiyu pönä ja̧hua̧nö̧tä̧ 'cä̧'chö̧ chicuäcuotö pi̧jä̧ttö̧mä̧. Ja̧u̧nu̧tä̧ ttu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧ TTÖTÄ ja̧'a̧ TU̧RU̧HUA̧MÄ̧."'

Chapter 31

1Kä̧hua̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧ huäbodäcuä kä̧hua̧ du'ottö tö̧mu̧rȩ ya'ute jo̧mȩ, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ ichina'a Ttörö, ja̧'hua̧nö̧ pä'inö: 2Faraónrö ji'ähui, Egipto ru̧hua̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ umöhuäyotö o'catoi'önä , ¿Däjenä ttö̧'a̧tö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu cu̧ru̧ä̧mä̧?3Cipres a̧'cua̧rö̧nä̧ ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Cedro dau änajui̧yä̧ öadihuämä ottopa'a kada'ca de'a o'cajuiyönä adiutä otoa päjuremä rȩbȩhua̧'a̧ mo̧ro̧jä̧ isoppanä. 4A̧'ȩ ajiya ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩjȩ ajiya ppädäjäcujä̧ ppuruhuönä bacui'a pä'ö; jäyänä ajetä ra̧'a̧ ttö̧ja̧cui̧no̧mȩmä̧, pö̧o̧mȩttö̧ iyepäja'a o'cajuiyönä dauhuiyä jäyänä ka̧cu̧ de'iyunä.5Ajiya rö̧ä̧nä̧ acua'attö̧, jurunä bahui'ina'a koro dauhuiyä abonänö de'a jähuä; ä̧na̧jui̧yä̧mä̧ otoächi'ina'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yabocu te'chächina'a. 6ppi̧yu̧ rö̧ä̧nä̧ 'cä̧ö̧nä̧ o'catoi'önä ttiä rutinä̧tö̧ dau ä̧na̧jui̧yä̧nä̧ de'a isotö pä̧i̧cuä̧tö̧'i̧nä̧, 'cä̧'ä̧huä̧tö̧ o'cajuo'inä̧tö̧ dauhuiyä dea'attö, Dau kada'camä rö̧ä̧nä̧ rö̧ä̧nä̧ ötahuiyä pi̧jä̧nä̧ kä̧tö̧ ttö̧ja̧ pä'ö ji̧na̧'a̧. 7Juäi daumä adihuinäi, rö̧i̧näi, ä̧na̧jui̧yä̧'i̧nä̧ yabocutä otoächina'a ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ihuehui appiyä'inä todehuina'a ajiya rö̧ä̧nä̧ acuomecu̧.8Cedro dauhuiyämä yorätehuoca'a YÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i'ättä dau jö̧'ä̧nö̧mä̧. Yorö'iso i̧mi̧cu̧nä̧ ja̧'a̧ ccipreses ä̧na̧jui̧yä̧cu̧mä̧, jä̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pöruru ojiyämä yorätehuyoca'a ä̧na̧hui̧yä̧cu̧mä̧. Koroi dau'inä juiyina'a YÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i'ättänä dau jö̧'ä̧nö̧ a̧'cua̧cu̧nä̧ kä'imä. 9TTÖTÄ rö̧'ä̧nä̧ ä̧na̧jui̧yä̧ a̧'cua̧cu̧nä̧ kö̧ni̧nö̧sä̧ jja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä Eden pättänä ka̧cu̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cuoyäunu to̧pä̧ri̧nö̧.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TU̧RU̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Ucumä juiyó ju'töjunä huinöjä̧, ju'tojunä buó juocuina'a̧ttö̧ ju'toju isoppa ro̧mȩ be'ipinöjä. 11Juruhuätö tti̧rȩja̧nä̧ abetö chu̧ju̧ni̧nä̧u̧jä̧, juȩttȩpä̧rä̧tu̧cua̧cu̧ pä'ö suronä jȩcu̧'i̧nä̧tu̧cuo̧mȩttö̧ topö. TTÖMÄ tä'cö rä'epö chicuinö.12Ttö̧ja̧ o'catoinä yettecuinä̧u̧ Ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichäcuäcuotö pinätö̧mä 'cui'opu ttutinä̧u̧ 'coru juottächa'päö. Ä̧najui̧yä̧mä mo̧i̧na̧'a̧ deatä jahuajö̧'ta'anö pämä̧roppänä'inä mo̧i̧na'a̧ anajui̧yä̧mä o'cajuiyönä juhuȩnȩtä̧ ttoruhuächö pina'a̧ juhuä'ca rȩjȩ o'cajuiyönä huihuahuächötä. Jaunu o'camä o'cajuiyönä̧ ttirȩjä̧ punä̧ttö̧ rättopäcuotö suronä̧ jȩtti̧nö ji̧nö ko̧mȩttö̧ koromȩcu̧ ti'ipächö tti'cha̧ pä'ö.13Mo̧ro̧jä̧ttö̧ ppiyu̧ o'catoinä juhuäi dau kada'cacu jo̧mȩ cuä'ächö pinä̧tö̧ jahuata'anö o'catoinä dea jo̧mȩ cueächätö'inä juhuäi anajui̧yä̧nä peji̧nä̧tö̧. 14Pi̧yȩmä cuä'opina'a̧ koro dauhuiyättöinä abonänö ju'ttoju jö̧nä ajiya ri̧ri̧pä̧rö̧ buo juottepäittö'inä abonänö. jahuätö ttärä̧mi̧'ö̧ juiyönä̧ juhuä dau beipome päjurera'acu, jahua̧ja̧ttö̧ poyabocumä juiyäcua'a koroi dau juttoju jäimä ajiya ri̧ri̧pä̧rö̧ jȩttä̧a̧'nä̧ buo juoiyacua'a pä'äjita'anömä. Täcö jahuätö o'catoinä̧rö̧mä iyähuina'a̧ cua'rera'atä pi̧jä̧ dea'attö'inä abonä̧nö jo̧mȩtä̧, korotö ttö̧ja̧'inä ttörä̧bȩcuä̧cuo̧meta̧.15TÖ̧Ä̧NA̧HUA̧ Diosmä pi̧yȩ pä'äji: Ja̧u̧mö̧rö̧ Rȩbȩcui̧o̧menä Cedro dau pätäi dȩ'a̧ cuä'are ju ttömä chi̧'cä̧cha̧cuä̧sä̧ juä̧'a̧nämä 'ta̧cua̧'ta̧cuȩpu̧tä, ttömä 'ttöepinösa̧ ajiya tähuome dȩ'a̧, ja̧hua̧ta̧nö de'a i̧sä̧tä̧ 'cä̧tȩjo̧me pämärächiome. kunärinösä̧ ajiya abojanä ruo̧'ömä. Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö ttömä chi̧'cä̧chä̧cua̧sä̧ ajäcuätä juȩnȩ de'amä jau̧rö̧mä. ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö̧, daucuiyä de'a ka̧cu̧ O'cajuiyunätä ja̧'a̧cu̧ehuȩ jua̧ju̧ jähuänä.16Ttömä i̧'cä̧chu̧sä recuätö ttö̧ja̧ ti̧tä̧cuä̧cuo̧tö̧ ma'ö̧ ra̧pi̧po̧menä, ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö huä'are rejucu kioputtihuomenä juä'attörö matä̧cha̧cuo̧ttö rejunä. Ja̧hua̧ta̧nö ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ daujuiyädä'ä̧ O'cajuiyunätä Edén rȩjȩttö̧i̧nä yabonänö päte'ö. pi̧yȩttö̧mä daucuiyämä pojopu kunäcuina'a̧ dacuiyämä rȩjȩ a̧dicuome, Daucuiyämä ajiya acuiena'a̧.17Ja̧hua̧ja̧'a̧ttö̧ jahuätö'inä ja̧u̧cu̧ta̧ mo̧ttä̧chä̧cuo̧ttö̧ cua'are rejura'attä, jahuätömä jitö ja̧'a̧ curächunä toeinätö̧ pinätö̧. Pitömä öjohuiyä juruhuö ji̧na'a̧, ötahuiyä bärehuönä ko̧cui̧nätö̧. 18¿Ti̧yȩ dauhuiyättö Edénjö̧ta̧'a̧nö yoretecuina'a̧ttö̧ ucu curuhuo ucuo tecuäumä? Jahuaja̧'a̧ttö̧ ucumä Edén dauhuiyäcutä rȩjȩ dȩa̧'a̧ täcuäju ra̧'a̧ kä'ö icuäcua̧tä̧ cuäcua̧jä̧ ttö̧dä̧pä̧rȩ päjure 'cui'ohuocotucutä, curächunä̧ cuäö tticuinä̧u̧cu̧tä̧ cu̧jä̧cua̧jä̧. " Pidemä ja̧'a̧ Faraón umuhuäyotö o'catoinä pinä̧tö̧, pa̧'a̧nö̧tä̧ päö TU̧RU̧HUA̧ TÖÄ̧NÄHUA̧MÄ."

Chapter 32

1Kä̧hua̧tö̧ ta̧ju̧ jo̧mȩ päi'omenä du'huottömä ta̧ju̧ jo̧mȩ ja̧'a̧ 'cuäopina'a̧, kä̧'hua̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧, CHU̧RU̧HUA̧ i̧huȩnȩ ttörö rä̧bi̧hui̧na̧'a̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 2"Pi̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, Faraónrö̧ cua̧'cua̧ttä̧nö̧ pä'i'ö ji'ähui, Egipto ru̧hua̧; ja̧u̧ru̧ huopönö ji'ähui: Pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ ttö̧jo̧cuo̧mȩttö̧mä̧ mö̧yähui muä̧ya̧ ja̧'i̧nö̧'a̧nö̧ hua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Dä'ähuotottö i̧sa̧ bu'o jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ hua̧jä̧; ucu ja̧'a̧ ajiya yu'epömä, ucumä yu'epöjä cu̧jä̧pi̧yä̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩpö̧jä̧ ajiyamä.3TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ päcui'ätucuome ma'ayä kädäcuotöjä, ja̧'hua̧nö̧tä̧ cä̧ttȩpä̧cua̧jä̧ TTÖ chumapayättö. Rȩjȩtä̧ ja̧ro̧chi̧'ä̧cua̧jä̧ ppadäcuähua juiyönä. 4De'a jo̧mȩ ja̧ro̧chi̧'ä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ isotö co̧'ä̧rä̧tö̧ ma̧ttä̧mä̧cua̧jä̧; o'catoi'önä isotö pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ ttucua ppä̧ö̧rö̧jä̧u̧mä̧ ucuru cuä̧nö̧ ttesehuäcuotö.5Cuidepä huahuipönä cuhuaparettö de'yu o'cajuiyönä ri̧dä̧huä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ möä'quiyö'inä, de'iyu pämärä'ca jo̧mȩ'i̧nä̧, möä'ca po̧ri̧yä̧'tä̧ jo̧mȩ'i̧nä̧. 6Rȩjȩ'i̧nä̧ tudepä̧cua̧sä̧ cucuojamä, juhua'amä rȩbȩhuä̧cua̧'a̧ möä'quiyö jubö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧nä̧tä̧ suädi'äcua'a ajehuiyämä.7Ja̧u̧nu̧ ucuru Ttö si'epu chicuomenä, jȩchä̧cua̧sä̧ mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧ yo̧ä̧chi̧'ö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ si̧ri̧'kö̧'i̧nä̧na̧tti̧'ä̧cuo̧tö̧, mo̧ro̧ kä̧hua̧rö̧ kä̧ru̧'koppanä ttodepä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yodo kä̧hua̧'i̧nä̧ kä̧dȩpo̧cö̧ jä̧cua̧ yabocumä. 8Ucu jähuänä na'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧ o'cajuiyönä mo̧ro̧jä̧ dä'änö cuoumä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ yo̧u̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ cui̧dȩpi̧yu̧nä̧ Ttö Cu̧ä̧nä̧hua̧mä̧ pä'ösä.9Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ötahuiyä tti̧jamäri̧ä̧nätä tta̧'cua̧ tta̧ttecuä̧cuo̧tö rȩjȩ ttu̧huojuä̧chio̧ca̧'a̧ttö̧ , ttömä ucu jȩpu cuicua'a rä̧mipomenä ötahuiyä bäreunä ka̧cuä̧cuaturu inä̧ rȩjȩ cuieruhuäjä̧nä ka̧cuäturu inä̧ chi'chä̧chä̧cua̧sä̧. 10Ötahuiyä ttöja̧rumä riänä ra̧huȩpiju 'cuäopä'chäcua'a ucu jahuänä ; tturuhuotumä yittecuä'chönätä tti̧ȩpa̧cua̧'a̧ ucu cuä'ca jo̧mettömä̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä jahuätö ttä'cä jo̧mȩttö̧ chucurä'chu boreiomenä. Ja̧unu̧ pä̧nä̧mä̧ jahuätö o'cätoiönättö ya̧cu̧ po̧närumä tti̧ȩpa̧cua̧'a̧ ucu iso jucuepocu mo̧ro̧mä̧.11Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ TTU̧RU̧HUA̧ TÖÄ̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ pä'öto: Babilonia ötahuiyä ru̧hua̧ u̧mu̧huäyotö su̧ro̧da̧umä̧ ucuru rohuäu ttichäcuotu. 12ttömä jechacuasä ucutu recuäturu rohuäu iso juttepunä,y ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ rohuäcuä isa̧ttumä ttirȩjiyänäo kacuätö̧mä yittecuaujina̧'a̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä jahuäto suroda̧umä o'catoi'önä Egipto rejenä recuätö ka̧cuä̧turumä̧ be'epäjipu tticuäcuotu13Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö̧, jȩpu̧ chicuäcuä̧sä̧ ajiya jäyänä ka̧cu̧'ï̧nä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧cä̧yö̧rö̧'ï̧nä̧; ttö̧jä̧sä̧ ö̧jo̧memä adiunä ö̧ja̧peömä ppa̧huä̧chiyä̧ cua̧'a̧ ajiyamä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧cä̧yö̧ ttö̧jä̧pu̧ o̧tta̧ ttöarecua peönä juiyäcua. 14Ja̧hua̧'a̧nö ja̧'a̧ttö̧ ttötä chiyä̧cua̧sä̧ ajiya'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ajehuiyä'inä̧ a̧dȩja huerächa'a jä̧ï̧nö̧'a̧nö̧ pa̧'a̧nö̧ pä'inö̧ tu̧ru̧hua̧ tï̧ä̧nähua̧ Diosmä.15Ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttömä jȩchä̧cua̧sä̧ ju̧ȩne Egipto rȩjȩmä̧ jaroi'äcuähuome ju̧nä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jua̧jä̧ rȩjȩttö̧mä̧ u'cajuiyönä tu̧ju̧närö̧mä 'chodi̧pä̧cuä̧'u̧, ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttötä ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ o'cateönä juȩne ka̧cuä̧tö̧rö̧, juo̧nötä̧ ttö̧huo̧juï̧'ä̧chä̧cuo̧tö̧ Ttö̧rö̧hua̧ päi'önä Chö̧ja̧'a̧mä̧. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tta̧'cua̧ tta̧huȩ cuä̧cuä̧huä̧ käjä̧cua̧'a̧; ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pï̧jä̧ ttö̧ja̧cuo̧me o'cajuiyönä ka̧cuä̧tö̧mä juä̧jä̧ tta̧'cua̧ tta̧ttȩcuä̧cuo̧tö̧ ; Egipto rȩjȩ, recuätö juä̧jä̧ tta̧'cua̧ tta̧ttȩcuä̧cuo̧tö̧, pä'inö Ttu̧ru̧hua̧ Tï̧ä̧nähua̧ Diosmä.17Ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopinö o'ca'a ttö̧ja̧ ta̧ju̧ 12nö̧ a̧'ȩnä̧ kä̧hua̧ttö̧mö̧ 15nö̧ mo̧ro̧ päi'omenä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ rȩbȩhui̧na̧'a̧ ttörö päina'a: 18Pi̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ Egipto ttö̧ja̧ recuätö jahuätörö cuajahuäcua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuäjuru kidea'anä i'cächiju. Ji̧jä̧tȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧ ji̧nä̧ ji̧jä̧tȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧ ruhuo i̧yä̧hui̧'ä̧u̧ pi̧jä̧ rȩjȩttö̧ hua'are reju juhua'a yo̧'cu̧nä̧nö̧ täcunä juittäda pä'ö.19¿Isopäi'önä ucumä korotöttö'inä abonänö adihua̧jä̧ tä̧ji̧? Topi rȩjȩcu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧tä̧ra̧'a̧ huotucu pä̧hui̧. 20Jahuätömä totte'äcuotö curä'chu pätecu so̧ä̧'chunä to'e'inätö̧cu̧ ¡Curä'chu pä̧tȩcu̧ soä'chumä ku̧nä̧rä̧tö̧ ttu̧mö̧nä̧! Jahuä'chumä rohuäu i̧cuä̧cua̧ Egipto ttö̧ja̧ recuätörö. 21Su̧ro̧da̧u̧ Seolttö juruhuätömä huȩnȩ ucuocuätö Egiptottö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jäyänä ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧: ¡Täcö jo̧mȩnä̧ jȩpö̧ ku̧nä̧hua̧'a̧ hua'are rejumä! Juhua'atäcu hua'are ttutäcuome ja̧'a̧tä̧ huotörö, curä tturohuähuomettö̧ to'e'ätörö.22Asiria ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä juhuenetä ca̧ca̧cuä̧'cotö pȩjä̧tö̧. Ttuhuaparebatä ttippeyänä sobutö cuȩä̧chä̧u̧; jahuätö o'catoi'önämä curä o'chunä cuä'äu tticuinäu ja̧'a̧, 23ji̧yȩ hua'are obamä reju täcuäjunä rutähua'a pa̧'a̧, ca̧ca̧cu̧ pȩjä̧tö̧rö̧mä̧ o'catoi'önätä̧. Ttuhuaparebamä ttippeyänä sobutö cuȩä̧chä̧u̧ jitö o'catoi'önä 'coru juo'ächinätö̧rö̧mä̧, curä o'chunä cuä'äu tticuinäu, jitö ttö̧ja̧ ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧u̧ä̧tö̧rö̧ yettecunä jö̧ i'cächinätö̧rö̧mä̧.24Elammä ahuaruhuä recuätö o'catoi'önä̧tä̧cu̧ ju̧huȩnȩtä̧ kö̧, ttuhuaparebamä ttippeyänä sobutö cuȩä̧chä̧u̧; jahuätömä o'catoi'önätä̧ hua'äu icuinä̧tö̧. Jitö curä'chunä cuä'äu tticuinä̧u̧rö̧mä̧, ttö̧dä̧pä̧rö̧ päjure 'cui'ocuocotö pi̧jä̧ rȩjȩ dȩa̧'a̧ päte'ö jui'ächi'inä̧tö̧, jitö ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ yettecunä jö̧ i'cächinä̧tö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tta̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ dä'ä ttuhuähuätä cuettädajä̧, rejunä jui'ächi'inä̧tu̧cu̧. 25Jahuätömä Elam ö̧'äbä aditö iyinä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuä o'catoi'önä̧ cuä'äu tticuinä̧u̧ ttö̧'cä̧tȩ jo̧mȩtä̧; ttuhuaparebamä ttippeyänä sobutö cuȩä̧chä̧u̧. Jitö ttö̧dä̧pä̧rȩ päjure 'cui'ocuocotö, curä'chunä cuä'äu tticuinä̧u̧mä̧, isopäi'önä ttö̧ja̧ ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ yettecunä jö̧ tti'cächina'attö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tta̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧tä̧ dä'ä ttuhuähuämä cuettädäcuotö, o'catoi'önä 'corujuo'ächinä̧tö̧ reju jacuäcu juittächäcuotucu. Elammä jitö cuä'äu tticuinä̧u̧ ttö̧'cä̧tȩ jo̧mȩ kö̧.26Juȩnȩtä̧ kä̧tö̧ ¡Mesec, Tubal, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä ttö̧ja̧ recuätö! ttuhuapare obanä ca̧ca̧cu̧ ttosähuäjätö jäyänä, jahuätö o'catoi'önö ttö̧dä̧pä̧rȩ päjure 'cui'ocuocotö, 'coru juo'ähuinä̧tö̧ curodiyänätä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä i'cächinä̧tö̧ yepeä'chäcuähuätä pi̧jä̧ a̧'cua̧rä̧tö̧ tti̧rȩjä̧nä̧. 27Jahuätömä pa̧ja̧cuo̧tö̧ su̧ro̧da̧u̧ curä ttö̧ja̧ 'coru juo'ächäjätucumä ttu̧dä̧pä̧rȩ päjure 'cui'ocuocotucumä mȩjä̧huä̧jä̧tu̧cu̧mä̧ hua'arera̧'a̧, o'cajuiyönä curä rohuäcuähuä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curodiyä'inä ttuhuäme huȩnä̧huä̧cua̧'a̧ ttöarodönämä, Dios ro̧ȩpi̧nä̧u̧, jahuätö jina'a curä ttö̧ja̧ yettecuinäu̧mä̧ pi̧jä̧ rȩjȩ ttö̧ja̧ a̧'cua̧rä̧tö̧ tti̧rȩjä̧ttö̧mä̧.28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu, Egipto 'cä̧tȩnä̧ 'turu tticuäcuotö ttu̧dä̧pä̧rȩ päjure 'cui'ocuotucu ucumä hua'ö cuicuäcua̧jä̧ juätucu curodänä 'cui'ö tti̧cuä̧u̧cu̧. 29Edómmä juȩnȩtä̧ pö̧ ruhuotucu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä churutä ppä'ädäcuähuätucu, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucumä juiyo juruhuinöjä̧, pö̧jä̧ 'cä̧tȩ coru juoä́chätucu curä rohuäu, ttö'törä̧cua̧jä̧ ttu̧dä̧pä̧rȩ päjure 'cui'ocuocotö, jahuätö mejä̧huä̧jä̧tö̧ hua'are ojura̧'a̧.30Ttu'ohuecuttö ka̧cuä̧tö̧ ruhuotö, jahuätömä o'catoi'önätä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Sidon ttö̧ja̧'i̧nä̧ o'catoi'önä tatapö tti̧cui̧nä̧u̧cu̧ ppä'ächi'inä̧tö̧mä̧. Jahuätö juruhuinätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotö yettecunä jȩpi̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩtti̧na̧'a̧nä̧ jitämä dä'ä ttu'ätö, ttu̧dä̧pä̧rȩ päjure 'cui'ocuocotömä jitö curä o'chömä tatapö tticuinäucu. Ja'huätömä tta̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ dä'ä ttuhuähuätä kä̧u̧, reju täcuäjunä meyȩhuä̧tu̧cu̧.31Faraónmä to̧ä̧rä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curä'chunä tatapö tticuinäu̧ recuätucu a̧'u̧ ttuttäji toepächönä jȩttä̧cuo̧tö̧, Faraón'inä umähuäyotö su̧ro̧sa̧u̧'i̧nä̧ o'catoi'inäcu pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huäjuetä icu jiähuömä. 32Ttömä ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ yettecunä jö̧ ku̧ni̧nö̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttu̧dä̧pä̧rȩ päjure 'cui'ocuocotucu, jitö curä'chunä cuä'äu tticuinäumä Faraon ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuaruhuämä o'catoi'änä̧cu̧, pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huäjuetä icu jiähuömä.

Chapter 33

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a CHU̧RU̧HUA̧ i̧huȩnȩ ttörö rä̧bȩhui̧na̧'a̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 2"Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti, pi̧yȩ pä'ösä ucu cuahuärucuärömä; jahuätörö ji'ähui: Ji̧yȩnö̧ TTÖ curä'chu chi'cächö pänä̧mä̧ pähuä̧rö̧jö̧'a̧nö̧ tti̧rȩjä̧ ttö̧jo̧mȩttö̧ jä̧cua̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ juä̧jä̧ ttö̧ja̧ttä̧ ya̧tȩrö̧ chuä̧dö ȩmu̧ ku̧nu̧ jahuätörötä tta̧huä̧ra̧ pä'ö. 3¡Jä̧u̧tä̧ to̧ä̧rä̧cua̧ ttirȩjä̧ rohuäu ichätörömä, jä̧hua̧ja̧ttö̧ ja̧u̧tä̧ i̧sa̧ ä̧ja̧ i̧sä̧na ppu̧ä̧cua̧ ttö̧ja̧ ttu̧'ȩpä̧rö̧nö̧! 4Ötahuiyä ttö̧ja̧ i̧sa̧ ä̧ja̧ i̧sä̧na̧ ttä̧ju̧cua̧'a̧nä̧, jarodätömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curä'chu i'chö cuä'ö icuttumä, tta̧mo̧nä̧ ttucuojatä mö̧ä̧cuö̧tö̧ ttu̧nä̧mä̧.5Ya̧tȩ i̧sa̧ ä̧ja̧ i̧sä̧nä̧ ucuocua'a ä̧ju̧cua̧'a̧nä̧, ä̧ju̧cuo̧cö̧tö̧ jȩ'ö̧ttö̧mä̧, cuojamä ja̧u̧ru̧tä̧ mo̧ä̧cua̧'a̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ adiunä ä̧ju̧cu̧ttu̧mä̧, toe'oca'atä ö̧ji̧pä̧cua̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ curä'chucu icha'a toa'anä i̧sa̧ ä̧ja̧ i̧sä̧nä̧ ppujuiyöttömä, ttö̧ja̧'i̧nä̧ adinä ttä̧ju̧cu̧ juiyöttömä, curä'chuinä ja̧'a̧tä̧ra̧'a̧ ichi'ö ya̧tȩrö̧ cuä'ö icuttumä, jua'amä suronä jȩä̧ji̧tä̧ pätecuächäcu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttöta ro̧dȩpä̧cua̧ tta̧hua̧rä̧cuä̧huaä̧ i̧sa̧ suron jȩ'ä̧ji̧mä̧.7¡Jitämä ucutätä, ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧! Ucumä jȩchi̧nä̧cu̧jä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ adiu to̧pä̧rö̧ tta̧cuä̧ra̧ pä'ö; Ucumä chucuocumä cuä̧ju̧cua̧ttö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö jidäu 'cuäopäcuȩmä̧ jicuähuatöjä̧. 8Isopäi'önä ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧rö su̧ro̧pa̧ pädöttömä, ¡Suropäjinämä ucutä 'corujuocuächäcua̧jä̧! ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ su̧ro̧pa̧ u̧mä̧nä̧ tö'cö 'cuä̧o̧pä̧cuȩ jicuähuoca'a jö̧ttö̧mä̧, su̧ro̧pa̧mä̧ surojö jȩä̧ji̧ jähuänätä toe'ä̧chä̧cua̧, 9ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ¡ja̧u̧ toe'ächäji micuämä ucurutä jä̧dȩpä̧cua̧sä̧! Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucu suronä jȩpö̧ u̧mä̧nä̧ tö'cö 'cuäopcuȩ jicuäuttömä, suronä jȩä̧ji̧ cädiá pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ jicuähua'anä ö'ärohuächa päoca'a jö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ chutä amönä pa̧ja̧tö̧ surojö jȩä̧ji̧nä̧tä̧ toe'ächä̧cua̧, ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä cuamö cua̧'cua̧rö̧mä̧ to'e'ächocöjä.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧mä̧, Israel ttö̧ja̧rö̧ ji'ähui, ucumä pi̧yȩ pä'öjä̧: "¡Ujutu tucuotocömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojö jȩtö̧mä̧ ujurunätä̧ ka̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ujutumä ja̧u̧tä̧tä̧ hua'epö i̧cuä̧u̧jä̧! ¿Tocu a̧'cua̧rö̧ ttö̧jä̧cua̧'a̧ttö̧? 11Jahuätörö ji'ähui: Ttömä Kö̧sa̧, pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huäjuetö icu jiäumä. Ttömä suronä jȩpö̧ 'corujuoächomenämä esehuocösa, ja'huatäcu su̧ro̧pa̧ suronä jȩä̧ji̧ cädi'öttömä, ja̧u̧mä̧ ö̧jä̧cua̧, ¡suronä jȩ'cuä̧ji̧ cä́'ädi'öttömö! isopäi'önätä ¿Tta'anö pä'ö 'corujuottächoca'a. ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'ttö̧mä̧ Israel ttö̧ja̧?12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä, ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, cuahuaruhuärö ji'ähui: "¡Ya̧tȩ adihuomenä ku̧, adihuomenä jȩa̧ja̧ pä'ö'inä suronä jȩö̧ttö̧mä̧ ra̧huä̧pi̧ju̧ttö̧mä̧ ki̧'o̧cö̧ jä̧cua̧ ya̧tȩ su̧ro̧pa̧ surojö jȩö̧nä̧mä̧, to'e'ächocö jä̧cua̧ suronä jȩä̧ji̧ cädi'öttömä! Isopäi'önä adiu kö̧ ja̧'a̧nä̧ surojö jȩö̧ttö̧mä̧ adihuomenä jȩu̧mä̧ ppädococu jä̧cua̧. 13Ttö adihuomenä kö̧rö̧ pädöttömä: Isopäi'önätä 'cuäopönätä̧ ku̧jä̧cua̧, chutä adihuomenä jȩö̧ a̧'cua̧ i̧huȩnä̧ra̧'a̧nä̧, surojö jȩö̧ttö̧mä̧, adihuomenä jȩi̧nö̧ ji̧nö̧mä̧ ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ a̧mö̧cuädäcuähuocö jä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ surojö jȩi̧nö̧nä̧tä̧ toe'ächä̧cua̧.14Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩpö̧rö̧ pädöttömä: "Ucumä isopäi'önätä 'corujuocu'chä̧cua̧jä̧," ja̧'hua̧nö̧ pädäcu suronä jȩä̧ji̧ cädi'öttömä ja̧'hua̧nö̧ adihuomenätä̧ jueö huȩnȩtä̧ jȩö̧ttö̧mä̧, 15suronä jȩo̧mȩnä̧ ö'ärohuinö jinö toe'ächinömä ppa̧huä̧di̧pä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧jö̧ttö̧'i̧nä̧ u̧nä̧u̧cui̧nö̧ ppa̧huä̧dö̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueähuä huȩnȩ tta̧'cua̧rö̧ iyö jähuänä cueächöttömä jjuhua'atäcu yabonä surojö jȩö̧ juiyöttömä, 'corujuottächajueimä 'cuäopönätä ö̧jä̧cua̧. 16Ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ ja̧u̧ suronä jȩi̧nö̧mä̧ a̧mö̧cuädäcuähuoca'a jä̧cua̧'a̧. ¡Ja̧u̧mä̧ adihuomenä jueö huȩnȩnä̧ ö̧ja̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ 'cuäpönätä̧ ö̧jä̧cua̧!17Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ pä'ättö: " ¡tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧mänämä suronä jȩpu̧jä̧!" ¡ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ juämämä jo̧ca̧'ä̧ suronä jȩpä̧ttö̧ to̧mänämä! 18¡ttö̧ja̧ adiu jȩpä̧ji̧mä isopä'önätä̧ ja̧hua̧ta̧a̧nö suronä jȩ'öttömä ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä ja̧u̧ttö̧tä̧ 'coruhuoächä̧cua̧! 19Ja̧u̧ suronä jȩpäi päi̧ta'anö ja̧u̧nätä̧ pä̧'ä̧chu̧ ja̧hua̧nötä jȩpo̧ adiunätä ja̧hua̧ta̧nö jueönätä, ¡Ja̧u̧mä ji̧yȩnätä ijäcua! 20Ja̧hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ ucutudäjä̧ pä'ättöja̧: "¡juä̧'a̧mä tö̧a̧nä̧hua̧ ö̧mänämä jueo'comä! "¡ttömä ucuturu yotucunäru̧ jȩcui̧tu̧cua̧cu̧ ro̧dȩpä̧cua̧sä̧, I̧srael ttö̧ja̧ro̧mä.21Doncenö a̧jȩ päi'ome cuäopina'a̧, mo̧ro̧tä cinconö mo̧ro̧ päi'omenä kächua̧ttä̧ dieznö päi'omenä 'chucuädinättö, tȩpi̧nä̧'ö̧ ttö chi̧a̧'a̧cu̧ 'i̧cächinättö Jerusalén 'cä̧mädö̧ ja̧hua̧ta̧nö päi'nätö̧, "¡ Bä̧rehujö Ötahuiya siepuicuäcuä'a!" 22TÖ̧A̧NA̧HUA̧ Dios ö̧mönätä ki̧nö̧sä̧ ttömä cärenä pȩä̧ttö ttichäcuä'a a'canämä nipäro̧memä, Ja̧hua̧nö̧ jä̧'a̧ mo̧ro̧ päi'a chichomenämä chä'amä ä'ättä ji̧na̧'a̧; Ja̧hua̧nö ji̧na̧'a̧ chä'ämä ättä ji̧nätä̧ ; ¡ ttömä chucuoka'amä 'ko̧'ku̧pinösä̧!23Jahua'anö ja̧'a̧tö̧ TU̧RU̧HUA̧ TTÖ̧Ä̧NA̧HUA̧MÄ̧ ttö chöjo̧mȩcu̧ i̧chö pä'inö: 24Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, I̧srael rȩjȩnä̧ kä̧nö̧ suräcuätömä ucuocuä'chätö pa'anö pä'ö: '¡Abrahamä ttö̧ja̧sa̧ ya̧tȩtä̧ huinö, jahua'anö ja̧'anä rȩjȩ rö̧ä̧'i̧nä̧ ku̧nä̧ri̧nö, jahua'anö jo̧ca̧'a̧ ujutumä juiyo recuätöjä!. Rȩjȩmä̧ tä'cö ujuturutä iyähui'inä̧jä̧.'25Jahua'anö̧ ja'anä̧ jiähuitö: TU̧RU̧HUA̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pa'a̧nö̧ pä'ö: Ucutumä idepä ucuoja ka̧'a̧nä̧ cuätöjä jahua'anö̧ janä̧'i̧nä̧ amonä cu̧'änä̧huo̧tö̧rö̧tä̧ to̧pä̧rä̧tö̧jä̧ ja̧u̧nu̧ o'ca ucutumä ttö̧ja̧ ttucuoja huerädö cuä'cuäpu icuätöjä. ¿Ja̧hua̧'a̧nö̧ huotömä rȩjȩ uruhuotö päi'önä cu̧jä̧tu̧cua̧'a̧nö ja̧'a̧tä̧ji̧? 26Ucutumä cua̧monä̧ cujurutucunä̧tä̧ rohuäu 'cho'ipä'chö surojönä̧tä̧ jȩpi̧'änä̧tö̧jä̧; ya̧cu̧nä̧mä̧ ka̧ra̧ irecuarö 'cho'ipä'chö pähuärö̧jö̧'anö jȩpi̧nä̧tö̧jä̧. ¿Jahua'anö huotömä rȩjȩ uruhuotö päi'önä cu̧jä̧tu̧cua̧'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧?'.27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huȩnȩ ro̧'ȩpu̧nö̧ ji'ähuirö TU̧RU̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Isopäi'önä Ttömä 'cuäopönätä kö̧sä̧, jitö ttö̧jö̧'i̧nä̧ i̧jȩcuä̧cho̧ca̧'a̧nä̧ kä̧tö̧mä̧ hua'ö tticuäcuotö curä'chu pätecu sahuecuä'chunä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧jä̧ huä̧mȩnä̧ tti'ättiyura̧'a̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ iyö chi̧cuä̧cua̧sä̧ isotö ttö̧jä̧pi̧yä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ ttucui'ätucuacu pä'ö. 28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pi̧jä̧ rȩjȩmä̧ Ttö pärotö chi̧cuä̧cua̧jä̧ tta̧'cua̧tta̧ jö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttami suru'inä juhua'atäcu ttötä chujurunä hueda päcuäjimä beipächäcua'a, Israel de'iyumä ki̧'i̧pcua̧'a̧ de'a jui̧yä̧jä̧ jö̧nä̧tä̧; ya̧tȩ'i̧nä̧ ju̧huȩnȩmä̧ 'cuäopö juiyönätä. 29Ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ de'a jui̧yä̧jä̧nä̧ Ttö ku̧ni̧pi̧nö̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩttö̧ usurä isotö juo'ächinätö̧jä̧ jitö surojö uhuäbe'ä'chu jȩttä̧'cha̧'a̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ jä̧u̧ ttu̧ttȩpä̧rä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧ TU̧RU̧HUA̧ Diosrö.3031maria32Ucumä kö'cö ra̧huä̧huä̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ hua̧jä̧ jahuätörömä adiu rä̧mi̧pa̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ appiyänä 'porähuäbanä ttu'poromenä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ju̧cuä̧cuo̧tö̧ cui̧huȩnȩ, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätöttömä ya̧tȩ'i̧nä̧ ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧ ttäcuotö. 33Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pi̧yȩ o'cajuiyönä 'cuäopäcua'a, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧yȩmä̧ 'cuäopäcua'a! Ja̧u̧nu̧ o'ca'a jahuätömä ttuhuo̧juä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧, ujutucu ki̧nä̧ Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧ pä'ömä.

Chapter 34

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ ttörö rä̧bȩhui̧na̧'a̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Pi̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, ji'ähuäji Israel ttö̧ja̧ tturuhuotörö. 'Cuä̧'o̧pä̧cuä̧ ji'ähui pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 2TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö tturuhuotörö: Israelttö tturuhuotö korotö punämä ttamonätä hue'äu ka̧cuä̧tö̧. ¿Tturuhuotö huotömä tä̧ji̧mö̧rö̧mä̧ tta̧ttä̧ra̧ pä'ömä juiya'a tä̧jí̧? 3Ucutumä idepä'inä rö̧'ä̧nä̧ cuätöjä ja̧'hua̧ta̧'nö̧ uhuo'chetö adicuä̧ta̧ 'ca̧tä̧huä̧tö̧jä̧. Ucutumä isotöttö'inä buottö topö cuä'ätöjä. Ttu̧cuä̧'i̧nä̧ adiunä iyö tta̧'a̧ro̧co̧tö̧jä̧.4Ucutumä nattächo̧mȩnä̧ a̧di̧tä̧rö̧'i̧nä̧ tta̧'a̧rö̧co̧tö̧jä̧, ttöttähuiyä pȩjä̧u̧ru̧'i̧nä̧ hua'epö tta̧'a̧ro̧co̧tö̧jä̧. ucutumä 'ta'ipätörö'inä ja̧'a̧tä̧ topätöjä, ucutumä re'tehuächätörö'inä mä̧nä̧cu̧ i'chächö ku̧no̧co̧tö̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧, ucutumä jahuätörömä pä̧i̧cu̧nä̧ cujurucutä hue'ätöjä. 5Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä pperecuächinätö ttu̧ru̧hua̧ to'ötä, jahuätömä isotö pä̧i̧cuä̧tö̧ de'a ka̧cuä̧tö̧ ttucui'atö pä'ötä patecuächinätö̧, ttipperecuächinö o'ca'amä. 6TTÖ chä̧ji̧mö̧mä̧ pe'ächächinätö de'ara̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ muä'chiju juttä ra̧'a̧cu̧, pi̧jä̧ttö̧mä̧ ruhuäcuiyä pa̧ja̧cu̧nä̧ pperecuächinätö. Jitä pä̧nä̧ jubu ya̧tȩ'i̧nä̧ u̧so̧co̧u̧.7Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö̧, ttö̧ja̧ tturuhuotö, ä̧ju̧cuä̧tu̧cui TU̧RU̧HUA̧ i̧huȩne: 8Ttömä kö̧sä̧, pa'anö̧ pä'ö TU̧RU̧HUA̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, tta'anö̧ pä'ö ttö chäjï̧mu ttö̧ja̧cuo̧memä ja̧'a̧tä̧ to'cuätucuättö̧ de'a isotö pä̧'ï̧cuä̧tö̧ o'cato'önä ȩmipu̧ ttöcuȩ juoächa'anä, tta'a̧nö pä'ö toa'attö̧ ttö̧ja̧ ttö̧ru̧hua̧mä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧ ttöröhuotö'önä̧ usocotö ttö chäjï̧mu ttö̧ja̧cuo̧me, ja̧'hua̧'a̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ ttö̧ja̧ ttöröhuotömä jittötä tta̧'a̧rä̧cuä̧huä̧tö̧ ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä ttö chäjï̧mu ttö̧ja̧co̧memä tta̧'a̧ro̧co̧tö̧ pinätö.9Ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ttö̧ja̧ tturuhuotö, ä̧ju̧cua̧tu̧cuï̧ Tu̧ru̧hua̧ i̧huȩne: 10TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ pa'anö̧ pä'ö: Topätucui! Ttömä kö'cocösä ttö̧ja̧ ttöruhuotörömä, ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttömä ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ suronä jȩttï̧na̧'a̧ttö̧ ttö chäjï̧mu ttö̧ja̧cuo̧me. Jua̧'a̧nö̧ o'ca̧'a̧ Ttömä si'epu chicuäcua̧sä̧ ttö̧ja̧ tturuhuotörömä; ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttö̧ja̧ tturuhuotörö tta̧munä tta̧'a̧rä̧cuä̧huä̧tö̧rö̧mä ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ ttö chäjï̧mu ttö̧jo̧ca̧ttö̧mä cuocöjä, ttö chäji̧mu ttö̧jo̧ca̧ttö̧mä ucutu cu̧cuȩtu̧ ju̧nämä juiyäcua'a.11Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ:¡ Topätucui! Ttömä cha̧mu̧nä̧tä cusäcua̧sä chä̧jimu o̧huȩja̧turumä̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttömä usu'chu̧sä̧ chä̧ji̧mö̧ ö̧huȩja̧turu ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ tta̧'a̧ru 'chu̧sä̧ jahuätöru. 12O̧huȩja̧tö̧rö̧ tta̧huära̧cuähua̧ isa̧ a̧jimuru usu mo̧ro̧ jä̧inö̧'a̧nö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö ja̧u̧mä̧ a̧jimö o̧huȩja̧tö̧ ttö̧jäcuomettö̧mä̧ otonänö kö̧,ja̧hua̧nöjunätä ttömä̧ usu 'chusä chä̧jimu o̧huȩja̧turu, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttömä isoppa rö̧ mo̧ro̧ i̧nä̧ yo̧'cu jo̧menä̧ i̧nä̧ ppa̧'a̧dö̧ 'chö̧sä̧ o'catoiönä ttö̧ja̧cuö̧mȩ o̧dunä̧ttö̧ räopu pperecuächinätö̧rö̧ . 13Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttömä räepu chi̧cua̧cua̧sä̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧tȩttö̧mä̧; ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttömä tti̧rejära̧'a̧ttö̧ kämädö̧ jinä̧ yo̧mȩtȩ pättiäcuo ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ tti̧rejära̧'a̧ chi'cächäcuotö.ttömä Israel ötohuiyä ttö̧ja̧rö̧mä̧ kunu chi̧ya̧cua̧sä mä̧jiyä'chemä riä̧nätä̧ juru'unä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttöja̧cuejä o̧du̧nä̧ttö̧mä̧14Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ adihuä juäi mä̧jiyä'chettö ku̧nu̧ 'chu̧sä̧ ttömä; mä̧jiyä'che ka̧cuo̧metä̧ ttö̧jäcuotö Israel ötahuiyä ttö̧ja̧mä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä̧ ttö̧ja̧cua̧ pä'ö adihuometä̧ 'chä̧nö̧ ttujuru ttȩmä̧cuotö, mäjiyä'che riänä̧ ka̧cuomȩtä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätömä Israel muä'cara'a ttucuäcuotö. 15Ttömä cha̧munä̧tä̧ tta̧'a̧rö̧ 'chö̧sä chä̧jimö̧ ttucua'anä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttömä̧ cha̧munä̧tä̧ jȩcha̧cua̧sa ttujuru ttȩmunä̧ pi̧yȩtä̧ ucuocudo TU̧RU̧HUA̧ TÖ̧Ä̧HUA̧MÄ̧. 16Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ttömä suronä jȩttä̧u̧ re'tehuächinäturu̧ emö̧ ppa̧'a̧dö̧ chi̧'cha̧cua̧sä. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ttömä o̧huȩja̧tö̧ ttihue'cä 'tȩähui'inätörö ppa̧'a̧dö̧ chi̧'cha̧'a̧nä inä̧ o̧huȩja̧ na̧'a̧churumä u̧'i̧pönä̧ jȩcha̧cua̧sä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ juruhuäru inä bärȩpa̧ru̧ inä jö̧nä̧mä̧ ttömä jȩpö chi̧cua̧cua̧sä . Ttömä̧ jue'ö jahuänätä tta̧'a̧rö̧ chi̧'cha̧cua̧sä̧.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä, ucutumä Ttö chä̧ji̧mö̧jä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ötó TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä: Topätucui, Ttötä jä̧cua̧'a̧ röji pä̧dä̧cua̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ovejastömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ovejasto̧cu̧ 'cä̧tȩnä̧ ovejastö̧ u̧mä̧tö̧'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ chivostö̧ u̧mä̧tö̧'i̧nä̧. 18¿Täcö iso jo̧a̧'a̧ adiu mȩji̧yä̧ttö̧ cucuätucua pä'ömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutu 'cuȩ'cu̧ jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä'ö cu̧jä̧pö̧nä̧ mȩji̧yä̧ ka̧cui̧pä̧ji̧mä̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya saruhuoya au ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutu iditö cuicuätucua pä'ö cu̧jä̧pu̧tu̧cu̧nä̧ ajemä. 19¿Chä̧ji̧mö̧ ovejastö̧mä̧ ttucua pä'ö ja̧'a̧ ucutu cui̧'cuȩ'cuä̧tu̧cu̧ cu̧jä̧pö̧tu̧cu̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ au ucutu cuiditäcuoya cu̧jä̧pi̧tu̧cu̧nä̧?20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'ö jahuätörö: ¡Topätucui! Ttötä ja̧'a̧ ro̧dȩpä̧cua̧mä̧ ovejastö̧ bärepätörö'nä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ si'ähuätörö'inä. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä ki'opäjätöjä̧ cui'esubätucunä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu'upi'canä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutumä dudupu ya'opö icuätöjä̧ juiyöpätörö o'catoi'önä̧rö̧ rȩjȩttö̧'i̧nä̧ oto.22¡TTÖ chä̧ji̧mö̧mä̧ surojöttö ttö̧ji̧pö̧nä̧ ppädädäcuotö jahuätörömä ya̧tȩ'i̧nä̧ mȩ'o̧'cö̧ jä̧cua̧, ttötäjä̧cua̧'a̧ röji pä̧dä̧cua̧mä̧ ja'huätö ovejattöttö ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ koroyörö'inä! 23TTÖTÄ chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧ ja'huätö ttu̧ru̧hua̧ päi'önä öjäcuarömä, ja̧u̧mä̧ chu̧mu̧huä̧ya̧ David ja̧'a̧. Ja̧u̧tä̧ ttu̧ru̧hua̧ pi'önä o̧i̧pä̧cua̧, ttu̧cua̧'i̧nä̧ i̧yä̧cua̧, ja̧u̧tä̧p jä̧cua̧'a̧ ttu̧ru̧hua̧ päi'önä ö̧jä̧cua̧mä̧. 24TTÖTÄ jä̧cua̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios jö̧nä̧ chö̧jä̧cua̧mä̧, chu̧mu̧huä̧yä̧ Davidmä ja'huätö ttu̧ru̧hua̧ päi'önä ö̧jä̧cua̧, TTÖ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ pä'ösä röjimä.25Ja̧u̧nu̧ o̧'ca̧'a̧ TTÖTTÄ jȩchä̧cua̧sä̧ adiu esecutä ttö̧jö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ de'a isotö suropätö pä̧i̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ko̧ro̧jä̧cu̧ pporädöm chi̧cuä̧cua̧sä̧, ro̧huä̧pi̧jö̧ juiyönä rȩjȩ de'a jui̧yä̧jä̧nä̧'i̧nä̧ de'ä jo̧mȩ'i̧nä̧ ä'ö ttö̧jä̧cua̧'a̧nö̧. 26TTÖ choadihuä chi̧jȩpä̧cua̧sä̧ ja'huätörö o'catoi'önä muä'chiju jäyänä ka̧cuä̧tö̧tö̧'i̧nä̧, ajiya huȩdä̧ci̧a̧sä̧ ja'huätörö pätecuächo̧mȩnä̧. Ppädäcuöhuä päi'önä iyähui'äcuoyä juoyamä. 27Ja̧u̧nu̧tä̧ dauhuiyä u̧huä̧ju̧'i̧nä̧ iyäcua'a, rȩjȩ ku̧nä̧huä̧ cuähuä'inä ppuruhuächi'äcua'a. Chä̧ji̧mu̧mä̧ adiunä ttö̧jä̧cuo̧tö̧ ttä̧mo̧nä̧ tti̧rȩjä̧nä̧; Ja̧u̧nu̧tä̧ ttu̧huo̧huä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧ iso päi'önä ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'ö, tti'ärenä ttö̧'ȩpä̧rö̧ ka̧cu̧ jȩpö̧ chicuomenä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ pä̧'i̧cu̧nä̧ ttaditönä huȩttä̧rä̧u̧ ttö̧jo̧mȩttö̧ ra'epö chicuomenä.28Jahuätömä juhua'a yabänämä ttö̧ja̧mä̧ 'chottipocou̧ ttäcuotö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ de'a isotö pä̧i̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ 'chä'chäpö tticuoco̧u̧ ttäcuotö. Juhua'amä 'quiya'a jacuätä ttö̧ja̧cua̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ yepä'cho̧co̧u̧ ttäcuotö. 29Isopäi'önä yo̧mȩtȩ cuähuä ka̧cuo̧mȩ u̧ni̧chä̧rö̧ ttö̧ja̧cua̧ pä'ö chaditiyäcuotö, ja̧huä̧jä̧ rȩjȩttö̧mä̧ ppäi ttuttiyäcua'anö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ jahuätörö yettepä'chö juiyäcua'anö.30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä ujututäcu kö̧ pä'ö ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧. Jahuätömä Israel ttö̧ja̧mä̧ chumöhuäyotö ja̧'a̧, pa̧'a̧nö̧tä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä huäjuetö icu ji'äu. 31Isopäi'önä ucutumä chä̧ji̧mö̧ ovejastö̧jä̧ isotö ttucuä'cua ko̧mȩ ka̧cuä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chumöhuäotö ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttötä ja̧'a̧ Diosmä, pa̧'a̧nö̧tä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä huäjuetö icu ji'äu.

Chapter 35

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ rȩbȩhui̧pö̧ pa̧'a̧nö̧ päina'a: 2Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ Seir möä'cara̧'a̧cu̧ topi ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätörö 'cuäopä̧cuȩ ji̧'ä̧hui̧. 3Pa̧'a̧nö̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ , pä'ö ji'ähuitö: Topittö, Ttömä ucucumä to'ija'acu kö̧sä̧. Seir möä'canä kö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttömä chumönä cuädinä̧cu̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ toächomettä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojometö jö̧nä̧ pärotö chicuäcua̧jä̧.4Cuidepiyumä surojuo'epö chicuiyä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä cuamönä pa̧ja̧tö̧tä̧ toächome jö̧nä̧tä̧ pärotäcuäu cui̧cuä̧cua̧jä̧; ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Ttörö TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'a̧ pä'ö cu̧huo̧juä̧cua̧jä̧. 5Ucumä 'cuäopönä̧tä̧ Israel ttö̧ja̧ ttaboi̧ya̧ jö̧nä̧tä̧ huä'ijöjä̧, juhua'amä isopäi'önä tta̧'cua̧ tta̧ttȩcu̧ mo̧ro̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ro̧ȩcuä̧nä̧ ttö̧ja̧cu̧ mo̧ro̧ curä o'chunä cuä'ä tticu cuiyina'attö̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttömä 'cuäopönä̧tä̧ kö̧sä̧, pa̧'a̧nö̧tä̧ huäjuetö ji'öu icu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Dios. ¡Ttömä cuä'ö tticuacu pä'ö jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ chu̧ju̧nä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧ cuättäumä cädi'oca'a jä̧cua̧'a̧! cuä'äumä chicu jiyö'anö ja̧'a̧ päcuoca'a jä̧ja̧'a̧ttö̧, cuä'äu cuicuäjimä cuo'ca'anä ru̧huä̧rä̧cua̧jä̧.7Ttömä jȩchȩcuä̧sä̧ seir deiyumä O'cäjuiyunätä icuihuomenätä jö̧nätä̧ ja̧'hua̧'a̧nö ja̧'a̧ huȩnȩnä pä'äjita̧'a̧nö jueinenä 'cuäopumä siepuicuäcuäcua̧. 8juene deiyumä ja̧'hua̧nö jö̧ O'ca'amä 'corujuoächä'ätö ja̧'hua̧'a̧. 'cuarätö rohuäju 'coruhuoächätörömä po̧ri̧yä̧tä̧i̧nä̧ pä̧märoppä̧ päi'o medä̧jä̧ 'cua'ajenäinä O'cäjuyunätä cuäjätö jä̧'hua̧ ja̧'a̧. 9tömä pärotö chi̧cua̧cua̧sä̧ tö̧ju̧ jui̧yu̧nätä junä. Cuo̧jo̧me ötahuiyamä tö̧ju̧ jui̧yunätä̧, Ja̧'hua̧nötä uhuojuipä̧cua̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'ömä.10Ucutä pä'äjiyä̧: "ta̧ju̧ huotömä toja̧rȩ'ȩ rȩjȩnä ka̧cua̧tö̧mä ttö chumöcuäyotö ttäcuotö, "Ja̧'hua̧'a̧ttö̧ ujututä huetähuotö,"ji̧nä'ä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jitötäcu i̧ja̧'i̧. 11ttömä,'ji̧nä'a a̧huä̧ru̧sä̧,' TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä cuäjunä cuäjuettöicuäji pi̧yȩmä, Ja̧'hua̧nötä̧ jȩhä̧'ä̧cua̧sä̧ ucu cuämisurächiä'jimä ja̧'hua̧nö cuä'cuoyähuoinä cuju'coca'a jȩ'cuä̧ji̧mä Israelrö, Ja̧'hua̧nötä̧ chi̧jȩpä̧cua̧sä̧ ro̧ȩ'cuä̧mä juättörömä,12Jau̧nu̧tä̧ cu̧huo̧juä̧jä̧ TTÖRÖMÄ CHU̧RU̧HUA̧ ja̧'a̧ pä'ömä. Ä̧ju̧cuä̧'i̧yö̧sä̧ ucu o'cajuiyönä suronä päö cucuohuä'cha'amä Israel ttö̧ja̧ deiyunä, ucumä päinöjä̧: " Jahuätörömä i̧yähui'inä̧u̧jä̧ cua'cuäpu siepu ticua'päötä." 13Ucumä TTÖTTÖ'INÄ abonänö buosä päö päinöjä̧, ja̧'hua̧nö̧ ucuocu rö̧ä̧di̧ni̧jä̧ ttörömä ; TTÖ ä̧ju̧cui̧nö̧sä̧ o'cajuiyönätä̧.14TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS pi̧yȩ pä'ö: TTÖ ucuru jȩ'chä̧cua̧sä̧ katätä cu̧ji̧pu̧nä, pi̧jä̧ o'cajuiyönä eseu ttö̧jo̧cua̧'anä. 15Ucutä Israel ttirȩjä̧ 'cho'ipä'chö eseu cu̧ji̧nö'a̧nö tta̧'cua̧ tta̧ttȩcua̧'anä, TTÖMÄ ja̧'hua̧nötä̧ jȩchä̧cua̧jä̧. Ucumä katätä cu̧ji̧pä̧cua̧jä̧, Seir dea'nä̧mä jahuata'anö Edomttö̧ o'cajuiyönä̧tä̧,

Chapter 36

1Jitämä ucu ja̧'a̧, pi̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, ji'ähuäji Israel de'iyura̧'a̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Isreael De'iyunä ka̧cuä̧tö̧, ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ TTO̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ. 2TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Ta̧bo̧'cha̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö ucurumä, "¡Iso päi'önä!" ja̧hua̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧mä̧ "Täbocu ka̧cui̧nä̧tö̧'i̧nä̧ jitämä ujutu jö̧ta̧'a̧nä̧ amucuädätö ja̧'a̧," 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧mä̧ pa̧'a̧nö ji'ähui: TÖ̧Ä̧ÖNÄ̧HUÄ̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: cu̧jo̧mȩttö̧ katä juocuächa'attö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuaboiyotö ucuru koromettö̧ ichö ttörohuähua'attö̧, ko̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ ichäji̧jä pocumä; Ucumä ichäjijä ttö̧ja̧ ya̧'a̧huä̧'chö̧ tucuocunä, ttö̧ja̧ ttö̧ji̧nä̧ pä'ächö.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, Israel de'iyu, ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios i̧huȩnȩ: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pa̧'a̧nä̧ pä'ö de'iyunä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mö̧ä'quiyunä ka̧cuä̧tö̧rö̧, ajehuiyä huerächö o̧du̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ mö̧ä'quiyu kada'ca jo̧mȩ, katä jo̧mȩ ya̧tȩ'i̧nä̧ ö̧jo̧co̧mȩ ötahuiyä'inä tticuipinomä juȩnȩmä̧ jacuä ka̧cu̧ e'tötä ya̧'a̧huä̧'chö̧tä̧ jȩpä̧tö̧ ppeyanä ötähuiyä jö̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 5TTÖMÄ isopäi'önätä chö̧'ä̧i̧mä̧ ocuränätä ucuocuäjisä pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ pättä'chomenämä, Edom ttö̧ja̧rö̧mä̧ chöjö'cöjuiyönä jäcusä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önärö chi̧rȩjä̧nä̧ ichö ka̧cui̧nä̧tö̧rö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ todärenä amucuädö jȩpä̧nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧: ttamiso'quinä esehuätöjä pättä'anä tta̧'cua̧ru̧hua̧nä̧ kö'cähuo'cö ku̧nä̧ri̧nä̧tö̧rö̧, esecu chi̧rȩjä̧nä̧ ichö ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧kä̧nö̧ chi'attä cuähuä'inä cuinätö̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ji'ähuaji Israel rȩjȩra̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'nö̧ mu'ä'chiju juttä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ajé jäyotonä ka̧cuä̧tö̧rö̧ ppämäröppänä ka̧cuä̧tö̧rö̧, TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: !Iso päi'önä ja̧'a̧! juiyo rö̧'ä̧nä̧ chamisurächi'äcu TTÖ pa̧'a̧nö̧ pä'ösä jua'amä ucuturu ruhuäcuiyä pa̧ja̧cu̧nä̧ su̧ro̧jö̧nä̧ huo̧ttä̧'ä̧ttö.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pi̧yȩ pä'ö: Ttö'inä chumö cä̧dȩpä̧cua̧sä̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧ ucuturu ttottepomenä isopäi'önä jȩchä̧cua̧sä̧ pä'ö, isopäi'önä ucututä dä'ärö̧jö̧nä̧ jȩ'cui̧'i̧nä̧tu̧cu̧ cu̧ju̧nä̧rä̧tu̧cua̧'a̧ttö̧.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutu, Israel deiyunämä, dauhuiyä bäreu bahuäcua'a, u̧huä̧ju̧'i̧nä̧ huȩjä̧cua̧'a̧ Ttö chi̧tti̧mö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧, täcö tö'cö päia'a ppa̧huä̧chä̧cua̧'a̧mä̧. 9Topihuä, Ttömä kö̧sä̧ucutunä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttötä tta̧dä̧rä̧cua̧sä̧; ucututä jä̧cua̧'a̧ cui'ö'cotö u̧huä̧ju̧ cu̧ju̧nä̧cuo̧tö̧jä̧.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ttömä yabocu yo̧dȩpä̧cua̧sä̧ ucuturumä, de'a Israel ttidepiyunämä jä̧ttä̧jä̧tä̧ jo̧mȩnö̧ päi'äcua'a Israel ttö̧ja̧tö̧, jahuätö o'catoi'önä ötahuiyämä pä'äjita'anö̧ ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojuoächinö̧mä̧ aditö icuähuäcua'a pä'äjita'anö. 11Ttömä jȩchä̧cua̧sä̧ yabocutä yottähuächönä u̧mä̧tö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ de'a isotörö'inä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ yabocutä yottähuächäcuotö ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ pä'äjita'anö̧ adiu yocuähuätucunä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ttö jȩchä̧cua̧sä̧ ucu yabocumä adiu cu̧ja̧cuä̧tu̧cua̧ pä'ö pä'äji jinöta'anö ucumä ki̧nö̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jȩchä̧cua̧jä̧ yabocu rö̧cuä̧chö̧nä̧ ä'coji jinomettö̧'i̧nä̧ abonänö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cu̧huo̧jua̧ pä'ömä Ttötäsä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä. 12Ttömä chi'cächä̧cua̧sä̧ u̧mä̧tö̧rö̧ chidepiyu Israelttö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ cuettächunä jȩchä̧cua̧sä̧ ucu cu̧huä̧mȩnä̧. Jahuätömä ttu̧ju̧nä̧rä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu jä̧cua̧'a̧ iyähuä hua̧ jä̧cua̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ porö yabocumä 'corujuo'ächocotö cui̧tti̧mö̧mä̧.13TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pi̧yȩ pä'ö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'ätötó ucuru: "Ucuru pä'ätö ttö̧ja̧rö̧ cu, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuidepiyu ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧ 'coru juo'ähuäjätö. 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ täcö cuocöjä ttö̧ja̧rö̧mä̧ juhua'a yabonö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩpo̧cö̧jä̧ ucu cuidepiyu ttö̧ja̧ ttajahua pä'ömä yabocu'corujuoächätörömä pi̧yȩ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä. 15Täcö, pä'ocösä yettepä'chö cuä̧ju̧cuä̧tu̧cua̧ pä'ömä korotö ichäcuähuotörö pättömä rȩbȩhuo̧ca̧'a̧ yabocunö yettepä'chumä koro ötahuiyä ttö̧ja̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucutumä pä'äjita'anömä ku̧ni̧po̧co̧tö̧jä̧ cui̧tti̧mö̧rö̧ tounämä cuidepiyutucunämä Ttö CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Diosmä pä'ösä.16Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧, rä̧mȩhui̧na̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ ttörö, pa̧'a̧nö̧ pä'ina'a: 17" ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧ ttö̧ja̧cui̧nö̧mä̧, jitötä micuäunä chichinö suronä jȩä̧cuä̧tä̧ i̧jȩpi̧nä̧tö̧. Jȩttö̧mä̧ isaju ihua ku̧nä̧rä̧ju̧ suroju joächäju jö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ ttö chä'cattömä. 18Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧, chö̧'ä̧i̧ i̧jȩpi̧nö̧sä̧ jahuätörö pi̧jä̧ rȩjö̧ttö̧ ttöcuoja toädö tticuäji micuä'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ yapare ttö̧ä̧nä̧hua̧rö̧ ucuo tejä̧u̧nä̧ jȩcuä̧tö̧cu̧ta̧'a̧nö̧'i̧nä̧.19Tti̧huȩnȩ ucuocuocotu tti̧rȩji̧yä̧nä̧ chi̧ppȩrȩti̧nä̧u̧; jahuätömä pperetötti̧cui̧nä̧u̧ pi̧jä̧ jä̧ttä̧yä̧jä̧. Ttömä jitötä ttö̧jö̧nä̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩtti̧nö̧'i̧nä̧ topö ro̧'ȩpi̧nä̧sä̧. 20Jahuätömä Tti̧huȩnȩ ucuocuocotu tti̧rȩja̧ra̧'a̧ 'chi̧nä̧tö̧, ja̧hua̧nö̧tä̧ korome 'ti̧cho̧mȩcu̧mä̧ jahuätömä, Ttö suroju jui̧a̧ chi̧mi̧ surojunätä ku̧ni̧pi̧nä̧tö̧, ttö̧ja̧ pa̧'a̧nö̧ pättomenä jahuätörö: "¿Isopäinä pitömä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ idepiyu ttö̧ja̧ tä̧ji̧? Jitöjamä ttö̧rȩjä̧ttö̧ rä'epö icuäcuotö ja̧'a̧". 21Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttömä suroju jui̧'a̧ Chi̧mi̧mä̧ rȩrö̧nä̧tä̧ topösä, Israel ttö̧ja̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧ tti̧huȩnȩ ucuocuottö tti̧ja̧cuo̧'o̧nö̧ttö̧ surojutä tti̧jȩpä̧'cha̧nä̧'i̧nä̧, juä̧jä̧ rȩjȩra̧ tti̧'chi̧nö̧22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, Israel ttö̧ja̧rö̧ jiähuinösä̧: TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ pa̧'a̧nö̧ pä'inö: ttö Israel ttö̧ja̧rö̧mä adihua pe'ömä jȩpo̧cu̧sä̧, churu̧hua̧ surojö jui̧'a̧ i̧minä̧, ucutumä suronä jȩpä̧tö̧jä̧ cui̧'chä̧tö̧cuo̧me pi̧jä̧ deiyu ttö̧ja̧cu̧ o̧dö̧nä. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä jȩ'ä̧cua̧ churu̧hua̧ surojö jui̧'a̧ i̧minä, ucutu suronä jȩ'cuä̧tö̧cua̧nä deiyu ttö̧ja̧cuo̧me o̧du̧nä, deiyu ttö̧ja̧cuo̧me cä'copäteö, ucutumä suronä jȩpä̧tö̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, pi̧jä̧ deiyunä ka̧cuä̧tö̧mä ttö̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ ttö TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ chö̧ja̧'a̧mä, pa̧'a̧nö̧ pä'inö̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ DIOSMÄ ucutu cuhuo̧jui̧ä̧chi̧'ä̧tö̧cuo̧menä ttömä surojö kö'cocösä.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttötä rädepäcuotöjä pi̧jä̧ deiyunä cu̧jä̧tu̧o̧mettö̧ ja̧'hua̧ta̧'nö̧ cu̧jä̧tö̧cuo̧mettö̧ o'catoinärö̧ ji̧nä yo̧metȩ päcuiäcuotöjä, ttötä chepäcuo̧tö̧jä̧ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ra̧'a̧. 25Ja̧'hua'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ttötä cuämetö̧cu̧nä ajiya adihuoya ichönä jȩchä̧cua̧sä̧.26Yo'quite ttamiso'qui jareo'qui chiyäcuotöjä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cua̧'cua̧ru̧hua̧ jacuänä ucutunä ö̧jä̧cua̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cuidepätucuttö cuami'iso'qui inähuämä baropö chi̧cuä̧cuo̧tö̧jä. Juhua'amä cuami'iso'quie jareo'qui chiya'attö. 27Ttö cha̧'cua̧ru̧hua̧rö̧mä̧ ucuturu chiyäcuasä̧ ja̧'hua̧nö̧ chiyomenä ucutumä Ttö huedinönä päö'acuä̧ cui̧'chä̧cuotöjä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧nä̧tä̧ 'chu̧'ä̧rä̧cuä̧huö̧ cu̧jä̧cuo̧tö̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ jȩ'cuä̧tu̧cua̧ja̧ ucutumä. 28Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ rȩjȩ cuä̧do̧tö̧ mi̧nä̧rö̧ chi̧yi̧nä̧jö̧ cu̧jä̧cuotö̧jä̧, ucumä chumöhuäyotö jö̧nä̧ cu̧jä̧tu̧cua̧'a̧nä̧ Ttö̧mä̧ Cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ jö̧nä̧ chö̧jä̧cua̧sä̧.29Isopäi'önä o'cajuiyönä surojö jȩ'cuä̧tu̧cu̧ttö̧mä rä'epö chicuäcuäu̧jä̧. Ttömä trigo icha pä'ö a̧tȩpi̧'ö̧'ca̧mä̧ yabonö rö̧ä̧chö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧. Täcö yabonö ppäi ttucuätucunämä jȩpö̧cö̧ chä̧cua̧sä̧ ucuturumä. 30Ttö dauhuiyä u̧huä̧ju̧ huȩju̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuähuä huȩja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧mä̧ ucuturu ppäi ttucuätucunä jȩttö̧ juiyäcuäcua'anö. 31Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucutu surojö jȩ'cuu̧ä̧'i̧jä̧tu̧cu̧mä̧ cuamöcuädäcuotöjä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩ'cuä̧tu̧cuo̧mȩnä̧ adihuocö jä̧'i̧jö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ surojö jȩ'cuä̧'i̧jä̧tu̧cumä̧ yahuocua'amä cui'ätucutä i̧jȩcuä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ surojö jȩ'cuä̧'i̧jä̧tu̧cu̧'i̧nä̧.32Pi̧yȩ Ttö jȩchö̧mä̧ adiu jȩ'cuä̧tu̧cua̧'a̧mä̧ jȩcho̧cö̧, pa̧'a̧nö̧tä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ huäjuetö icu ji'äu, cu̧huo̧juä̧tu̧cua̧ pä'ömä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ dä'ä ttu'ätöjä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩ'cuä̧tu̧cu̧mä̧ ucuotäcuähuotöcötä ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧mä̧. 33Pi̧yȩ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧: Ttö ucutunä ka̧cu̧ surojö töcö chicu mo̧ro̧mä̧, ötahuiyänä ku̧jä̧tu̧cu̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pparö icuä o̧du̧nä̧'i̧nä̧ ötahuiyä cuäräbe'ätucunä. 34Isopäi'önä ucutumä rȩjȩ surojuoächinä̧jä̧ cuaditäcuotöjä, o'catoi'önä ju̧huȩnȩnä̧ 'cuä'opätö ju̧huä̧jä̧mä̧ surojuoächina'amä yabonö tottö juiyäcua'anö.35Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä pättäcuotö: Pi̧jä̧ rȩjȩmä̧ to̧ä̧chä̧chi̧nä̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pärohuächina'a Edén pätta a̧'cua̧rö̧nä̧; ötahuiyä'inä katä ki̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ to'epächinä̧tö̧ surojuoächina'a juhua'atäcu kä'ö icuinätö, jitämä 'quiyönä aditö icuähua'a ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä ttö̧ja̧cua̧'a̧. 36Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucutu cuippeyänä ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧mä̧ korojä̧ ttö̧ja̧mä̧ ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ Ttötä ja̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä'ö. Ttömä pä'äjita'anö cä'epusä surojuoächinö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä'äjinö ta'anö jȩchä̧cua̧sä̧ surojuottepi̧yä̧u̧ jarotti'inö̧mȩ, Ttötäsä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios, pädäjimä jȩchä̧cua̧sä̧.37TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios pi̧yȩ pä'ö: pä'äjita'anö yabocutä jȩchä̧cua̧sä̧, Israel ttö̧ja̧mä̧ jättepäcuotö ppädädatö pä'ö jahuätörö, yodepä̧cua̧sä̧ yabocutä ttirecuächunä ttö̧ja̧rö̧mä̧, ajicuäcuähuotö 'cua̧rö̧nä̧. 38Ötahuiyä surojuoächinönämä ttö̧ja̧ rö̧ä̧nä̧ ttirecuäcuotö, ovejastö̧ a̧'cua̧rö̧nä̧, pä'cäri ko̧mȩnä̧ ttȩpa̧tö̧ pä'ö, Jerusalénra̧'a̧ ttiyatö pä'ö cuä'ö icu iyähuome, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧nu̧ ttu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧ TTÖTÄSÄ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pä'ö.

Chapter 37

1TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mu̧ jacuätä ki̧nö̧sä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ a̧'cua̧ru̧hua̧nä̧tä̧ rä'epö icuinäcusä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ötinäcu̧sä̧ de'a pämärächi'omä; ttihue'quiyu rö̧'ä̧nä̧ pȩjo̧mȩ. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätö ttö̧'cä̧tȩnä̧ 'cuä̧do̧pö̧nä̧ jȩi̧nä̧cu̧sä̧, ttö̧jo̧mȩ ppeyänä. Juȩnȩ de'a pämärächi'ome recuätö ka̧cui̧nä̧tö̧. ¡Topätucui! juȩnȩmä̧ ttihue'quiyu jo'ächächinötä pȩji̧na̧'a̧. 3Ja̧u̧ päinäcu̧sä̧: "Pi̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, ¿Pi̧yȩ ttihue'quiyumä pä'äjita'anö ttoächa'anö ja̧'a̧tä̧jí̧?" ja̧'hua̧nö̧ä̧ ja̧'a̧ pä'inösä: "CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios, ucutä huo̧jua̧jä̧."4Ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ päinäcu̧sä̧, "ttihue'quiyu ötö'cömä ji'äjui pa̧'a̧nä̧ pä'ö: ttihue'quiyu joö o'ca. Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ. 5TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä ttihue'quiyu joö o'carömä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: ¡Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧! Ucuturu kä̧cuä̧huä̧ chamiyuppa ppu̧däomenä cu̧jä̧cuo̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuihue'quiyu 'tö̧ȩpö̧ appiyä'inä chu̧ju̧nä̧cuo̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuidepätucu'inä chö̧nä̧cua̧sä̧ ucuturumä. 6TTÖTÄ chattopäcuotöjä cui̧jȩta̧tu̧cu̧mä̧ cua̧mi̧yu isoppatucu'inä chȩnä̧cuo̧tö̧jä̧ cu̧jä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧. Ja̧u̧nu̧tä̧ cu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧jä̧ iso päi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'a̧ pä'ö."7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ hueinöta'anö 'cuäopä̧cuȩ jiähuinösä̧; 'cuä̧o̧pä̧cuȩ jidähua'anä, ji̧yȩtȩ rä̧pi̧po̧mȩnä̧ tti̧ȩpö̧ ichi'ina'a. Ja̧'a̧hua̧nö̧ päi'omenä ttihue'quiyumä ca̧ca̧cui̧pi̧na̧'a̧, koro'camä koro'cacu. 8Ttömä topinö̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ juhuorömä ttihuehui appiyämä jahuätunätä ki̧na̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ttidepämä yuchächipina'a ja̧'hua̧nö̧ yuchächipömä i̧jȩta̧tä̧ a̧ttä̧chi̧'i̧na̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätönä̧mä ji̧nä̧ a̧'cua̧rä̧cuä̧huä̧mä̧ jui'ina̧'a̧.9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ päinäcu̧sä̧: 'cuäopäcuȩ a̧'cua̧ru̧hua̧rö̧ ji'ähui, 'cuäopäcuȩ ji'ähui ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, pa̧'a̧nö̧ pä'i a̧'cua̧rö̧hua̧rö̧: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: A̧'cua̧ru̧hua̧, o'cajuiyönä̧tä̧ topi, jitö 'corujuo'ächinä̧tö̧rö̧ tta̧'cua̧rö̧ iyitö, jahuätö a̧'cua̧rö̧ ttö̧jä̧cua̧'a̧nö̧." 10Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ 'cuäopä̧cuȩmä̧ hueäjita'anö̧tä̧ ji'ähuinö̧sä̧; a̧cua̧rä̧cuä̧huä̧mä̧ jahuätörö rȩbȩhui̧po̧mȩnä̧ jahuätömä a̧'cua̧rä̧chi̧'i̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä ä̧rä̧mi̧'ö̧ ka̧cuä̧mi̧nä̧tö̧, su̧ro̧da̧u̧ rö̧ä̧nä̧ recuätö jö̧nä̧.11TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'hua̧nö päinö: "Ttö̧jö̧sä i̧tti̧, Israel ttö̧ja̧ O'cätoiönä ttihue'quiyu ja̧ji̧nö ja̧nö. ¡topi! ja'huätömä pä'ätö: 'Ujutu tihue'quiyumä joächä chinä'a̧ 12Ja̧'hua̧ta̧nö ujutu 'ta̧ttara̧i̧mä cuäoäa. 'to'opi'icuinä'öja̧. Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ cuä̧'o̧pä̧huȩ ji̧ähui: 'TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pä'ö: hua'areba baepu räepuchicuä'cuäsä̧ ö̧micu̧ ttö chumo huäyottörömä. Ja̧'hua̧nö jȩpu̧tä̧ pä'i̧ta̧'a̧nö ppadäda̧cuä̧sa̧ Israel tti̧rȩja̧rä̧mä ucuturumä.13ja̧'hua̧nötä̧ cuhuojuä̧ja̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'ömä, huä'areba ba'epu ö̧micu räepu chicuomenä, chumö̧huäyottörömä. 14Chu̧ju̧nä̧cuä̧sa̧ ttö cha̧'cua̧ru̧hua̧ru̧ ucutu cu'cä̧tȩtö̧cu̧nä öja̧ pä'ö ucutucu ö̧ja̧ pä'ö. Ja̧'hua̧ta̧nö chi̧yä̧cua̧sä̧ ucuturu cuirȩjä̧tu̧cu̧ päi'önä cujä̧ttö̧ pä'ö, cuhuojuätö̧cua̧ pä'ömä Ttötä ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧. jȩchä̧ji̧mä jidähuä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nötä̧ huäjuetö̧ icu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jiäumä Pi̧yȩ ja̧'a̧.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttö chö̧ja̧'a̧cu̧ ichö päinö: 16"Ttö̧ja̧sä̧ i̧tti̧ jitämä, huȩyu̧ti̧ i̧so̧'cȩ chuädö, Judá to'a ja̧'hua̧ta'anö Israel ttö̧a̧'i̧nä̧ ahuäruhuä'inä̧ tottä. Ja̧'hua̧jö̧ta'anö̧tä̧ kö̧ro̧'cȩ̈ chuädö huȩ̈yu̧tti̧ José'inä to'a Efraín u̧mu̧huäyotö'inä ttiminä, ja̧'hua̧jö̧ta̧'anö Israel ttö̧ja̧ ttahuäruhuä o'catoinärö̧ ttiminä'inä." 17Jahuätörö ji̧nä yo̧'cȩ̈tȩnätä̧ juoepu 'cächi, yautetä juottacha ucu cumunämä.18Ucu cumuhuäyotö ucuocu pättomenä: '¿Pi̧yȩmä tocu päö jȩ'cu̧a̧jȩttö̧ ucumä?' 19Ja̧'hua̧nö̧ jö̧tö̧mä päitö: TÖÄ̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ päö:

20Cu̧mu̧nä chu̧ä̧rö̧ kä̧cui̧jó to̧kȩ̈rȩ jo̧mȩ hui̧cuȩyu̧tti̧nöji̧nömä adiu to̧pä̧rö̧.21Ji'ähui, TU̧RU̧HUA̧ DIOMÄ pä'ö: ¡Topätucui! TTÖMÄ Israel ttö̧ja̧ korotö tti̧rȩjä̧nä̧ tti̧'chi̧no̧mȩttö̧ rä'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧. Pperecuächinätö̧ ttö̧jo̧mȩttö̧ ca̧ca̧tö̧ tti̧rȩjä̧ra̧'a̧cu̧ chi'chächäcuotö. 22Ji̧nä̧ ji̧jä̧tȩnä̧tä̧ ttö̧jo̧cu̧nä̧ jȩchä̧cuo̧tö̧, Israel muä'quiyunä ka̧cuä̧ttö̧'i̧nä̧, ttu̧ru̧hua̧ hue'örömä ya̧tȩrö̧tä̧ ttu̧ju̧nä̧rä̧cuo̧tö̧, po yabocumä ta'are tti̧rȩji̧yö̧mä̧ jö̧ juiyäcua'a. TTuruhuo'inä tta'are hue'ähuämä juiyäcua'a. 23Ja'huanö ja̧'a̧ttö̧ po yabocumä yapare ttö̧'ä̧na̧hua̧rö̧ ucuo teäcuähuä'inä juiyäcua'a, jarodö jȩä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧, koro suronä jȩ'ä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧. Ttötä ppä̧dä̧dä̧cua̧sä̧ jahuätö suronä jȩtti̧nö̧'i̧nä̧ si'epö icu, adiunätä pätti'önä jȩchä̧cuo̧tö̧, chumuhuäyotö pätti'önä TTÖTÄ jä̧cua̧'ä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä.24TTÖ chu̧mu̧huä̧yä̧ David jä̧cua̧'ä̧ jahuätö ttu̧ru̧hua̧mä̧. Ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧ ya̧tȩ ja'hutörö o'ipö ö̧jä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttä̧ ja'huätömä cuettächäcuotö ttö chamucuädinomenätä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hua'adö ttu̧ju̧nä̧cuo̧tö̧ jȩtta̧ pä'ö huedinö'inä ju̧nä̧tä̧ kä̧nö̧. 25Jahuätömä ttö̧jo̧cuä̧cuo̧tö̧ chu̧mu̧huä̧yä̧ Jacob'rö chi̧yi̧nä̧jä̧ rȩjȩnä̧, ttä̧dä̧tö̧ mi̧nä̧ ttö̧ji̧nä̧jä̧nä̧. Ja'huätönä 'cuä'opönä juȩnȩtä̧ ttö̧jo̧cuä̧cuo̧tö̧, ja'huätö, tti̧tti̧mö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧nä̧mu̧'i̧nä̧, jua'amä chu̧mu̧huä̧yä̧ David 'cuäopönätä ttu̧ru̧hua̧ ja̧'a̧ttö̧.26Ttö̧mä̧ jahuätöcu huȩnȩ juiyönä eseu tö̧ja̧ pä'ö kä̧cuä̧huä̧ pä'ö chö̧jö̧nä̧cua̧sä̧. Peipocö juiyönä pä'ö ku̧nä̧huä̧ jä̧hua̧'a̧ jähuätöcumä. Ttömä jȩpö̧cö̧nö̧'i̧nä̧, ya'acu rö̧'ä̧nö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ päcuajuo pä'iönä Ttö suroju jui̧'a̧ chö̧jä̧jä̧ kä'co ku̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧. 27Ttö chö̧jo̧mȩmä̧ jahuätöcutä jä̧cua̧'a̧; Ttömä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios chä̧cua̧sä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä chidepiyu jä̧hua̧'a̧. 28Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧tä̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧ ttö̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ Ttötä ja̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Israel ttö̧ja̧ttö̧ cä̧'ȩpö̧ ku̧nu̧mä̧, Ttö suroju jui̧a̧ chi̧jä̧jä̧ päcuajuo pä'inä ttö̧'cä̧tȩ ko̧mȩnä̧mä̧".
Chapter 38

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ rȩbȩhui̧pö̧ ttörö pa̧'a̧nö̧ päina'a: 2Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, Gog ö̧ja̧'a̧cu̧ kärächi'ö topi, Magog rȩjȩra̧'a̧cu̧, Mesec'inä Tubal'inä ttu̧ru̧hua̧ ö̧ja̧'a̧cu̧; ja̧'a̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ru̧ 'cuä̧o̧pä̧cuȩ ji'ähui. 3Pa̧'a̧nö̧ ji'ähuirö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: ¡Topi! Ucu Mesec'inä Tubal'inä ttu̧ru̧hua̧ Gogrö kö'cocösä.4¡Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ttömä päcuä'chunä jȩchä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chu̧nä̧cua̧sä̧ ajua'che ucu cuäcänä; Ttömä ro̧dȩpä̧cua̧jä̧ o'catoi'önä cumöhuäyotö curä ttö̧ja̧ o'catoi'önä, cabayutu̧, juhua'atäcu huȩjä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, jahuätömä o'catoi'önä curä rohuäu 'ca̧tä̧cuä̧huä̧ta̧ jo̧mȩnö̧, ttö̧ja̧ recuätö curä rohuäu ttottecuäbi'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppo̧ö̧ obi'inä, jahuätö o'catoi'önä 'chu̧'ä̧rä̧tö̧ curä o'chu! 5¡Persia'inä, Cus ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Libia ttö̧ja̧'i̧nä̧ jahuätucu kä̧tö̧mä̧, o'catoi'önä ttoecuäcuähuä obi'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttöcähuiyä ose'inä huȩnä̧rä̧tö̧! 6¡Gomer ttö̧ja̧ttö̧ su̧ro̧da̧u̧ o'catoi'önä Bet Togarmáttö̧ kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ oto kä̧tö̧'i̧nä̧ o'catoi'önä su̧ro̧da̧u̧! ¡Recuätö ttö̧ja̧ ucutucu kä̧tö̧!7!Jo̧mȩnö̧ kä̧hui̧! A̧, jo̧mȩnö̧ kä̧hui̧ ucumä ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ca̧ca̧ti̧ cumöhuäyotörö ucutäcu ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucumä ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ kä̧hui̧. 8Ucumä huo̧ttä̧cua̧jä̧ recuo mo̧ro̧ jö̧ o'ca'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ recuo a̧'ȩ 'cuäopö o'ca'a ko̧ro̧jä̧ rȩjȩra̧'a̧ cui̧'chä̧cua̧jä̧ curättömä 'cuä'ächi'ö korotö ttö̧ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä ca̧ca̧cuä̧tö̧ ttö̧ja̧ recuätö ttö̧'cä̧tȩttö̧, ca̧ca̧tö̧ ppä'ädäcuähuotö Israel de'iyura̧'a̧ 'cuäopönä surojuottepä'chäjome ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ porö ötahuiyättö rä'epö icuähuäcuotöjä, jahuätömä adiutä ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧, ¡Ja̧ahuätö o'catoi'önätä! 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucumä cui̧'chä̧cua̧jä̧ kä̧ru̧'coppa 'cua̧rö̧nä̧ rö̧ä̧nä̧ ra̧huä̧pi̧ joppa, ucumä cu̧'ä̧cua̧jä̧ yoppate kä̧ru̧'coppa rȩjȩ a̧tto̧ppoppa 'cua̧rö̧nä̧, ucu'inä o'catoi'önä cumöhuäyotö'inä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucu cumöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧ rrecuätö ttö̧ja̧ ucucu ttö̧jä̧cuo̧tö̧.10TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ 'cuäopäcua, cuamiso'quitöcunämä däje amöcuädäcuähuä kä̧cua̧'a̧ttö̧, ja̧hua̧tä̧'anö̧ ucumä chä̧huȩnä̧ suronä jȩä̧cuä̧huä̧ jȩpö̧ ku̧ju̧nä̧cua̧jä̧". 11Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucumä pä̧cuä̧hua̧jä̧: "Ttö rȩjȩ bahuȩcuä̧jä̧ra̧ 'ca̧nä̧chä̧cua̧sä̧; ttömä ttö̧ja̧ tta̧cua̧pö̧nö̧ ka̧cuä̧tö̧ ttö̧jo̧mȩ chi̧'chä̧cua̧sä̧, huȩnȩ huiyönä ttö̧jo̧cuo̧mȩ, o'catoinä jitö ttoecuome'inä, o̧'quȩ'i̧nä̧ juiyönä ka̧cuä̧tö̧ja̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyänämä apate'inä juiyome ja̧'a̧. 12Ttömä micuäu o̧'ca̧'i̧nä̧ ȩmö̧ chu̧nä̧i̧cuä̧hua̧sä̧, ja̧hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ chi'chächäcua'anö chö̧mu̧ jitö a̧u̧cuo̧tö̧ pparötticuinome ka̧cuä̧tö̧rö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä pi̧jä̧ rȩjȩ ttö̧ja̧cu̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ka̧ca̧cu̧ ka̧cuä̧tö̧, äjicuäcuähuotörö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ttiäre ȩmö̧ ka̧cuä̧tö̧, pi̧jä̧ttö̧ kä'copäteö ka̧cuä̧tö̧.13Sebá'inä, Dedán'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Tarsis ttö̧ja̧ järe ichäcuä ttö̧ja̧'i̧nä̧, o'catoinä ttömuäyotö möäyotö curä rohuäcuähuä ttö̧ja̧'i̧nä̧, pättäcuotö ucurö: "¿Ttö̧nä̧ icua pä'ö iyäjätö? ¿Ka̧'ca̧tä̧ji̧ ucuru ja̧'a̧tä̧ curä rohuäcuähuä ttö̧ja̧rö̧ micuäu ä̧co̧ca̧ ttȩma̧ pä'ö, plata'inä, oro'inä ttȩi̧pa̧ pä'ö, ttä̧ji̧mö̧rö̧'i̧nä̧, ttöäre'inä, ȩmö̧ rö̧ä̧nä̧ micuäu ttȩpa̧ pä'ö?14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Dios iminä ucuocui, ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, ji'ähui Gogrö: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧, Ttö chahuaruhuä Israel ttö̧ja̧mä̧ huȩnȩ juiyönä ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧, ¿jahuätrömä ucumä cuieruhuäcua̧jä̧? 15Ucu oto cuo̧mȩttö̧ cui̧chä̧cua̧jä̧ recuätö cumöhuäyotucu kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ttö̧, jahuätö o'catoi'önä cahuayutönä ttö̧huä̧cuo̧tö̧, tti̧'chä̧cuo̧tö̧ recuätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ recuätö su̧ro̧da̧u̧cu̧. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucumä cu̧'a̧tä̧cua̧jä̧ ttö chahuaruhuä Israelrö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ajiya isoppattö a̧ttä̧di̧'a̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ päi'äcua'a chahuaruhuärömä chichö mo̧ro̧mä̧, Ttötä chi̧chä̧cua̧sä̧ ucuru chahuaruhuä ro̧ttȩpa̧cu̧ pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu̧huo̧juä̧cua̧'a̧nö̧ Ttörö de'iyu pa̧ja̧cui̧'a̧ o̧du̧nä̧ttö̧, chi̧jȩpo̧mȩ jä̧cua̧'a̧ Ttötä ucunä jȩchä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧nö Gogmä̧ ö'äre ä'cattö aditö icuähuäcua̧.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: ¿Ucumä̧cö̧jä̧ Ttö chucuocuäcumä ni̧po̧ mo̧ro̧ chumöhuäya̧nä̧ Israelttö Dios i̧huȩnȩ jiäcuähuä ttö̧ja̧nä̧ jittähuinäcu̧jä̧ ucu cu̧ji̧nö̧ a̧'ȩ Ttötä chȩpä̧cua̧jä̧ ucuru jahuätö tta̧'u̧ta̧ pä'ö. 18Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuäopäcua'a ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ Gog urohuähuomenä Israe ttö̧ja̧cu̧ pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios jiähuinömä ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ rö̧ä̧nä̧ ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ chöjö'coca'attö.19Chä'cuoyäu'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cha̧mi̧ sura'a ocurä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧'i̧nä̧, Ttömä ji'äu icusä Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧nä̧ ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ rȩjȩ ma̧ä̧chö̧ jähuä kä̧cua̧'a̧. 20Jahuätömä chä'ca jo̧mȩttö̧ ttö̧ttä̧huä̧cuo̧tö̧, dä'ähuoto po̧i̧'i̧nä̧, ppi̧yu̧ mo̧ro̧jä̧nä̧ co̧'ä̧rä̧tö̧'i̧nä̧, de'iyu isotö pä̧i̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä rȩjȩnä̧ do'ähuätö'inä juhua'atäcu ttö̧ja̧ pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧. Mö̧ä̧'quiyumä maächä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ idoce jo̧mȩ pö̧nä̧'i̧nä̧ cacuächächäcua'a, o'cajuiyönä tto'epö ku̧nä̧huä obämä rȩjȩra̧'a̧ maä̧cho̧mȩ jubö.21Ja̧u̧ru̧ curä'chu rohuäu ichönä chä̧tȩpä̧cua̧sä̧, chidepiyu möä'quiyu jo̧mȩmä̧ o'cajuiyötä, pa̧'a̧nö̧tä̧ huäjuetö icu jiäu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä, yotucu pönä ttucurä o'chumä ttö̧jä̧huo̧tu̧cu̧ rohuöhucua'a. 22Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Ttömä surojönä jö̧nä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttucuojanä'inä ro̧dȩpä̧cua̧sä̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya siächoyanä'inä juhua'atäcu o̧tȩnö̧ jö̧ ttahuähuönä'inä; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ azufre pättö cuoumä̧ ja̧u̧nä̧tä̧ ma̧ä̧mä̧cua̧'a̧. 23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ttömä chö̧rö̧ä̧ chi̧jȩpä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojö'inä jui̧'a̧sä̧ juhua'atäcu ttö̧ja̧ recuätö tottönä cha̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ chi̧jȩcuä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Ttömä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧SÄ̧ pä'ö ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧.

Chapter 39

1Jitämä , ttö̧ja̧sa̧ i̧ttí, .'cuäopä̧cuä̧ jiäcui Gogrö pa'anö päö:TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMÄ pa'anö päö:

2TTÖTÄ juȩ'ȩpä̧rö̧ pärotö chicua̧cua̧jä̧, TTÖTÄ otó kä̧cua̧ räopa'cu ȩpu̧ chi'cächä̧cua̧jä̧ Israel muä̧'ca jo̧me jobu. 3Ja̧u̧nu̧ o'camä cumuttö̧ cu'ocuenä chu̧cuä̧rö̧bumä käö chicuäcua̧jä̧ ja̧'hua̧'a̧nö̧ jȩpu̧ ja̧u̧ ppo'obu o'quimä cu̧mu̧ cu̧cuo̧hua̧'a̧nä mo̧ö̧nä jȩchä̧cua̧jä̧.4Israel deattötä 'coru juocuächa̧cua̧jä̧, cumuhuäyotö su̧ru̧da̧u̧ ucucu kä̧tö̧ o'catoinä̧cu̧. Chi̧yä̧cua̧jä̧ ppi̧yu̧ 'co̧rä̧tö̧tö̧ ttidepä cuätörö ja̧'hua̧ta'anö dea isotörö ttucuätucuacu päötä. 5Ucumä 'coru juocuächäcua̧jä̧ rȩjȩ dea'a jo̧mȩtä̧, TTÖTÄ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS cua̧ ucuocu päö ku̧nu̧sä̧ pi̧yȩmä 6Ja̧'u̧nö o'ca'amä, Magogrömä ocurätä̧ hueda̧cua̧ jueönä̧mä̧ jitörö jä̧cua̧'a̧ aje röä̧oto jäyoto ko̧cuä̧tö̧rö̧, ja̧'hua̧'a̧nö ja̧'a̧nä jahuätömä ja̧u̧nu̧ ttucuo̧juä̧chi̧ä̧cuo̧tö̧ TTÖRÖMÄ̧ pidemä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧'a̧ päö.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttömä jȩchä̧cua̧sä̧ surojö jui̧'a̧ chi̧mi̧ ttö̧huo̧jua̧ pä'ö chumöhuäyotö Israel 'cä̧tȩ ka̧cuä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yabocumä jȩpo̧cö̧sä̧ Ttö surojö jui̧'a̧ chi̧mi̧ ucuotäcuähuä juiyönä jȩtta̧ pä'ömä; pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ Ttötäsä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä, ro̧mȩ surojö jui̧'a̧mä̧ Israelttö. 8Mo̧ro̧mä̧ icha'a ¡Topittö! Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ päinömä pätecuächäcua'a, pi̧yȩ huäjetö icu ji'äu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä.9Israel ttö̧ja̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ ötahuiyämä ka̧cuä̧tö̧mä̧ rättopäcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩttä̧cuo̧tö̧ curä rohuäu ttȩpä̧'i̧jö̧ ttujuhua pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ocurä rȩdȩtö̧ ku icu ttabo jähuä ttoecuäcuähuä ppo̧ö̧ o̧bi̧'i̧nä̧ bäreu obi'inä, 'po'obö'inä, 'po̧'a̧ri̧'i̧nä̧ cuähuä o'ca'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dacuodiyä'inä, jahuätömä ocuränä ttujuhuäcuotö ja̧u̧nä̧mä̧ koromötönö todäre a̧'ȩ jo̧mȩnä̧. 10Juhua'attömä pä'äjita'anö ttö̧ca̧ca̧tä̧cuo̧tö̧ mi̧ pättiyuttömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ 'ca̧rä̧u̧'i̧nä̧ 'ca̧rä̧huo̧co̧tö̧ de'iyu dauhuiyättömä, curä rohuähäcuähuämä ku tticua'attö, jahuätömä 'chottipäcuotö 'chottipa pä'inä̧tö̧rö̧; jahuätömä ttö̧nä̧u̧cuä̧cuo̧tö̧ ttö̧nä̧u̧cua̧ pä'inätö̧rö̧ jitörötä, pi̧yȩ huäjetö icu ji'äu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä.11Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ ja̧u̧ mo̧ro̧ 'cuäopäcua'a yȩnetȩ ȩpö̧ chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧ Gogrö, Israel ttö̧ja̧ ttuhuäpäreba pä̧cuo̧me, yȩnetȩ pä̧märoppä päi'omä kä̧huä̧ macha̧'a̧cu̧ päte'ö 'cuä'opätömä aje dä'ähuotocu. pi̧yȩ 'cuäopiyunä to̧ttȩpä̧rä̧cuo̧tö̧ huämenämä. Jahuatömä juenetä tta̧ttä̧cuo̧tö̧ Go̧grömä ttö̧ja̧ recuätö O'cätoi'önä. Juenemä rȩjȩ pämäroppämä Hamón Gog pä'ö o'inätö̧12Israel tto̧ja̧mä siete meses jo̧menä ttö̧jo̧cuähuotto huene rȩjȩnämä adiu juoächomebö päi'önä. 13tto̧ja̧ recuätö O'cätoi'önämä jua̧'ä̧ rȩjȩmä yaute mo̧ro̧mä uhuotetäcuähuotö jahuätömä tesecuähuotö, pi̧yȩmä ja̧'hua̧nötä̧ cuäjuettoi'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, jahuätömä yabonö ja̧huä̧jä̧ rȩjȩ jä̧ttä̧jä̧ cuettächa pä'ö huȩtti̧nä̧u̧, ja̧huä̧jä̧nä̧ 'cuä'opö cue'ächätö to'e'ächö rȩjȩ pȩjä̧tö̧rö̧ usu po̧cui̧pö̧mä̧ tto'co jähuä pȩju̧mä̧ 'tu̧rä̧rö̧ tticua pä'ö, ja̧'hua̧nö̧tä̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩmä̧ hua'aremä pȩju̧ juiyönä̧tä̧ jȩpö̧ icuinä̧tö̧. Koromö̧ttö̧ ta̧ju̧ kä̧hua̧tö̧ beipächomenä̧, jahuätömä kä̧mä̧dö̧ ttusäcuotö. 15Jahuätö jä̧huä̧jä̧nä̧ cue'ächö ttusomenä ttö̧ja̧ ttihue'quiyö tottöttömä jahuätömä jittähuäcuotö hua'are 'turähuä ttö̧ja̧ ichiö Hamón-gogttö pämäroppä päi'ome 'turu tticuiyatö pä'ö. 16Ju̧huȩnȩmä̧ ötahuiyä Hamona pä'ö micu kä̧cua̧'a̧, pa̧'a̧nö̧ jȩpö̧tä̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ hua'aremä̧ pȩju̧ juiyönä̧ jȩttä̧cuo̧tö̧.17Jitä ucu ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧mä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pi̧yȩ pä'ötó: Ji'ähui ppi̧yu̧ o'catoi'önä ttujuabä ku̧nä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä de'iyu isotö pä̧i̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ttö̧ca̧ca̧cui̧'ö̧nä̧. Ku icu iyähuotörömä o'cajuiyönä ka̧cuä̧tö̧rö̧ ca̧ca̧ti̧pi̧, pi̧yȩmä̧ ucuturu ja'ute'ö jȩchö̧ ja̧'a̧, Israel ttö̧ja̧ möä'canä ka̧cuä̧tö̧ rö̧ä̧u̧ ku icu iyähuä iyömä, idepä'inä cuä̧nö̧ kä̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuoja'inä ttahuäcua'anö. 18Curä rohuähuätö ttidepä ttucuäcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧huä̧jä̧ttö̧ ruhuotö ttucuoja'inä ttahuäcuotö; jahuätö ahuähuätömä pitö ja̧'a̧: carnerostö̧, ovejastö̧, cabrastö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧cä̧yu̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ jahuätö o'catoi'önämä Basán ötahuiyättö ttubäretinä̧u̧ ji̧na̧'a̧.19Ja̧u̧nu̧ o'ca'a cucuäcua̧jö̧ a̧dȩu̧tä̧ cuidepämä cuesehuächi'ome jubö; aumä cuocuoyatä cua̧huä̧cua̧jä̧ tä̧cuä̧mä̧chome jubö; pi̧yȩ jä̧cua̧'a̧ ku icu iyähuä päi'önä jȩchä̧cuȩmä̧ Ttö cuä'ö chi̧cuä̧cua̧sä̧ ucutunämä. 20Ucutumä jo̧mȩnö̧ sucuädiäcuotöjä Ttö chu̧cuȩ huȩnä̧huodättömä cahuayutö̧rö̧'i̧nä̧ doähuä ocä'inä rohuähuätörö'inä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ o'catoi'önä curä rohuähuätörö huä̧nö̧, pi̧yȩtä̧ pä'ö ji'äu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä.21Ttötä chi̧jȩpä̧cua̧sä̧ Ttö churuhuo chusärömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ o'cajuiyönä ttidepiyu jö̧nä̧mä̧ tottöcuotö Ttö chumöttö̧ ro̧ȩcuä̧ jȩchö̧mä̧ jahuätörö. 22Israel Ttö̧ja̧mä̧ ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ Ttörömä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ja̧'a̧ pä'ö pi̧yȩ mo̧ro̧ yabocumä.23Pi̧jä̧ o'cahuiyinä ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ chi̧nä̧tö̧ pä̧i̧'cu̧nä̧ ttaditönä huettätö pä'ö ttö'aroda'attö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ttörö jarodinätö̧, Ja̧,hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TTÖMÄ jahuätörömä ppä̧'ä̧dä̧rö̧cö̧ chä̧cua̧sä̧ iyötä chu̧ju̧nä̧jä̧u̧ ttäbo'iyotörötä jahuätö jö̧ta̧'a̧nö̧tä̧ rö̧'ä̧nä̧ usurä ttȩmä̧hua̧ pä'ö. 24TTÖMÄ yȩpa̧ji̧sä̧ jitötä surojönä jȩtta̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'nö̧ surojönätä̧ tta̧mucuada'attö̧, dajahuächinösä jahuätörömä.25Ja̧'hu̧a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Jitämä pa'ajita'anö ppä̧dä̧dä̧cua̧sä̧ Jacob ahuaruhuä o'cotörö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩrö̧jo̧nä̧ to̧chä̧cua̧sä̧ Israel ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩchä̧ji̧mä̧ TTÖ chi̧mi̧ surojuo'ächa'acu pä'ö ä'cuoyäusä. 26Ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧, ttä̧mo̧mä̧ jȩttä̧ji̧tä̧ da̧'a̧rö̧jö̧tä̧ 'ca̧tä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧, o'cajuiyönä suronä jȩttä̧'i̧jö̧ TTÖRÖ'inä jarodäjätö. Ja'huätömä ja̧'hua̧nä̧ jä̧'i̧jö̧'i̧nä̧ ttunichi'äcuotö adihuome ttä̧mo̧nä̧ tti̧rȩjä̧nä̧ 'cuättächomenä ro̧huä̧pi̧jö̧'i̧u̧nä̧ juiyome, korotö'inä ye'epä'chö ttichocome. 27Jahuätörö pa'aji ttö̧ji̧nö̧'a̧nö̧ ttabo'iyotö̧ tti̧rȩjä̧nä̧ ji̧nä̧ ji̧jä̧tȩnä̧tä̧ ttö̧jönä̧ jȩcho̧mȩnä̧, TTÖ cha̧mo̧nä̧tä̧ chi̧jȩcuä̧cua̧sä̧ pi̧jä̧ o̧'ca̧jui̧yö̧nä̧ tottönä.28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ TTÖTÄSÄ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pä'ö. Ttötä rä'epö chicuinä̧u̧jä̧, ko̧ro̧jä̧ rȩjȩra̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'a pä'äjita'anö ca̧ca̧tö̧ chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧ tti̧rȩjä̧nä̧. Ku̧ni̧po̧cö̧sä̧ ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ jahuätörömä ko̧ro̧jä̧nä̧mä̧. 29Yabocumä da̧ja̧huä̧ro̧cö̧sä̧ chi'ämä jahuätörömä, ja̧u̧nu̧ Ttö adihuä cha̧'cua̧ru̧hua̧rö̧ chipperetomenä Isael ttö̧ja̧rö̧mä̧ pi̧yȩ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä.
Chapter 40

1Veinticinconö a̧'ȩ päiömenä a̧'ȩttö a̧cuomenä kähua̧ fecha dies mö̧rö̧ pä'iomenä̧ ujuturu 'chuädinä̧tö̧, ja̧u̧nu̧ o'ca'a catorcenö a̧'ȩ pä'iomenä̧ ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ 'chu'ädö emipi̧nä̧tö̧, ja̧unutä̧ mö̧rö̧ TU̧RU̧HUA̧MÄ̧ ttö̧nä̧tä̧ käji̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧tä̧ ttöro emipäjimä̧ yi̧nȩ. 2TÖ̧ÄNÄHUA̧MÄ ya̧nä̧ jahuänä tocha pä'ö ȩmipinäcusä Israel rȩjȩra̧'a̧. ja̧u̧mä emi̧pi̧näcusä inähuä ju'toju isähuärä'ä; ka̧hua̧ räopomȩ päteömä ötahuiyä bäreu ka̧'a̧ a̧'cua̧rönä ji̧na̧'a̧.3Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jau̧mä̧ juäne ȩmi̧pinäcusä. ubo juene kumä !jaumä bronce jäi̧nö̧ a̧nö̧ jönä huinö̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ umunä lino isappä ku̧nä̧rinö i̧so̧'quȩnä̧ ö'a̧ta̧ pä'ö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧umä ötahuiyä apate pporädö ku̧ninö̧. Ja̧u̧ ubomä pä'inäcusä̧:" 4Ubo i̧tti̧ cui'ärenä adiu topi ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cua̧ja̧nä̧ äjucui, pi̧yȩ o'cajuiyönä ucuru chi̧jepunä adiunä a̧mö̧cuädi, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pi̧nȩ chi'cächäjäcujä ucurutä chijȩpa̧ pada'attö. pi̧yȩ o'cajuiyönä̧ to'cuäjimä Israel ttö̧ja̧rö jiähui5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ DIOS ö̧jode jäyänä tto'ecuächönä ki̧na'a̧ tto'ecuä'ca. Ttö̧ja̧sä̧ u̧munä ö̧'a̧ta̧ pe'ömä i̧so̧'quȩ ö'otomä 3.2 ji̧na'a̧, pabonänö̧ ö̧'a̧ta̧ pe'ömä ö'otomä 54 ji̧na'a̧ ö̧yö̧'ca̧ri̧ttö̧ u̧mubö ja̧'a̧ttö̧. 6Jo̧'u̧mä pa̧ja̧ti̧nö̧ tto'ecuo̧'ca; käcuoräcumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ju'tojucumä i̧so̧'quȩ ö'ototä ji̧na'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ DIOS ö̧jode apate kä̧hua̧ räopa'acu katenä 'cha̧hui̧'i̧nö̧. Pa̧ja̧ti̧nö̧ apatettö ju'tojucu 'ca̧huä̧chä̧cua̧huä̧cä̧'i̧nä̧, i̧so̧'que i'oto jo̧mebu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ju'tojucunäjä̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ hua̧di'a̧tö̧ tta̧tta̧ro̧ca̧mä ji̧na'a̧ i̧so̧'quȩ käcuoräcu i'otojo̧mȩtä̧; jo̧'u̧ o̧ca̧mä ki̧na'a̧ ko̧ro̧ca̧cu̧mä 2.7 jo̧menä ji̧na'a̧ cä'comä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ DIOS ö̧jode jacuä 'ca̧huä̧chä̧cua̧hua̧cä̧ ko̧me kinatemä i̧so̧'quȩ i'oto jo̧metä̧ ji̧na'a̧.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pa̧ja̧ti̧nö̧ DIOS ö̧jode ä'cattö doächäcuähuomettö̧mä i̧so̧'quȩ oto'o'quȩ jo̧menä̧ ji̧na'a̧. 9Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pa̧ja̧ti̧nö DIOS ö̧jode ä'ca doächi'äcuähuome'i̧nä. Ji̧na'a̧ i̧so̧'quȩ i'otojo̧metä̧. Apate ä'camä ki̧na'a̧ 'quiecuä'ca ttö̧yö̧'ca̧ri̧ttö̧ ttö̧mubö todärenä pa̧ja̧cu'o̧me jä'ca. DIOS ö̧jode ä'camä doächi'äcuähuomemä 'quiecö kö̧nähuä̧ ki̧na'a̧. 10Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧cui̧na'a̧ apate doächäcuähuome ppeyä tta̧huä̧rä̧cu'ä̧a̧huä̧ o̧ca̧mä ö̧rö̧'ä̧mä yorätehuinö, ja̧'hua̧nö̧ apate yö̧'ȩcuä̧rö̧ o'camä yorätehuina'a̧ i'otomä.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ya̧tȩ pa̧ja̧ti̧nö̧ doächäcuähuome käcuoräcu tomöre jähuä u̧yu̧'ca̧ri̧ttö̧ öoto jome, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ äpate öotomä 13nö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ttö̧ öoto jo̧mȩnä̧. 12Ja̧u̧ pa̧ja̧ti̧nö̧ ä̧'ä̧huo̧ca̧ pä̧tȩcuä̧nö̧ 'quiecuä o'ca'inä, ya'ute ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩ ju'tojucumä ja̧u̧ o'camä ji̧na̧'a̧ 6nö̧ ttu̧yu̧'ca̧ri̧ttö̧ öoto jome pönä. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ äpatettö kä̧mä̧dö̧ isode ju'tojucu'inä ttäö o̧ca̧mä̧ ko̧ro̧ca̧ ä̧'ä̧huo̧ca̧ jubö, 25nö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩ pönä, ä̧cuo̧mȩnä̧ do'ächi'ö ttä̧'o̧ca̧ kä̧ma̧dö̧ ko̧ro̧ca̧ ä̧'ä̧huo̧ca̧ jubö.14Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pa̧ja̧ti̧nö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ ttä'ö o̧ca̧'i̧nä̧, 60nö̧ ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧ öotomä ja̧u̧ juiyó oto pa̧ja̧ti̧nö̧ äpate ä'ca jo̧mȩ jubö. 15Apate doächi'äcuähuomettö kä̧mä̧dö̧ pä̧tȩcuä̧nö̧ apate doächi'äcuähuomettö kä̧mä̧dö̧mä̧ koro apate doächi'äcuähuome jubömä 50nö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩ jö̧nä̧ ji̧na̧'a̧. 16Ka̧cui̧na̧'a̧ ventana cähueö ä'ähuä o̧ca̧nä̧mä̧ 'qui'epö ku̧nä̧huä̧ o'ca apatiyä jacuä jäyänä o'cajuiyönä sobucuächönä; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧tä̧ doächäcuähuome'inä, ka̧cui̧na̧'a̧ ventaniyä̧mä̧ o'cajuiyönä soböcuächönä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ventanamä adiu a̧'cua̧cu̧nä̧ adicuina'a otoö ojiyättö.17Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ja̧u̧ ubomä̧ ȩpi̧ä̧cu̧sä̧ Dios ö̧jo̧dera̧'a̧. Topittö, ki̧nö̧ o'ca'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ki̧na̧'a̧ rȩjȩ 'qui̧ȩcuä̧jä̧ umi isaränä, 30önö̧ o̧ca̧ jo̧mȩnä̧ ki̧na̧'a̧ 'quiecuä o'ca jäyänä. 18Rȩjȩ 'qui̧ȩcuä̧jä̧mä̧ 'chahuächina'a äpate jäyänä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ käcuoräcumä ji̧na̧'a̧ öotomä korote äpate jö̧ ta'anö ji̧na̧'a̧, pi̧jä̧ ji̧na̧'a̧ kȩdä̧huä̧jä̧tö̧ rȩjȩnä̧ i̧sä̧jä̧mä̧. 19Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ja̧u̧ ubomä öoto pa̧ja̧ti̧nö̧ äpate rȩjȩnä̧ kate ä'cattö kä̧mä̧dö̧ äpate jacuä jo̧mȩ jubö, ju̧huȩnȩ ötomä ciennö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧ kä̧hua̧ räopa'acumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ öotomä yorätehuina'a ttu̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧'i̧nä̧.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ pa̧ja̧ti̧nö̧ äpatemä öoto'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ käcuoräcu'inä ttu̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ ja̧'a̧nä̧ umi isaränä katemä. 21Ju̧huȩnȩmä̧ ki̧na̧'a̧ huä̧bo̧ca̧cuä̧ aboja̧'a̧cu̧nä̧mä̧ äpatiyä ka̧cui̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ äpatemä öotomä doächi'äcuähuome äpate jö̧ta̧'a̧nö̧ yorätehuina'a: Öotomä 50nö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ käcuoräcumä 25nö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧.22Yäecuate, doächiäcuähuome, ä̧'ä̧huä̧'oä̧ca̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ daujuiyämä ko̧cu̧yi̧na̧'a̧ apate kä̧hua̧ räopa'acunä. Ji̧mu̧tȩ ta'arenö jo̧mȩ kä̧dö̧ 'chahuächäcuähuome ji̧na̧'a̧ kä̧hua̧ räopa'acu apatera̧'a̧ isarara̧'a̧ pätti'apä'ömä. 23Yatete apate ki̧na̧'a̧ isode aboja̧'a̧nä̧ karate pä̧tȩcuä̧nö̧ kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧nä̧cu̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ki̧na̧'a̧ karate apatemä ki̧na̧'a̧ kä̧hua̧ räopa'acunä; Tö̧ja̧sa̧mä̧ pa̧ja̧ti̧nö̧ apate karate apatecu jo̧mȩmä̧, 100nö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ ttu̧mu̧ jo̧mȩ ö'otomä.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ i'chächinäcu̧sä̧ apate kä̧hua̧ i'eruhua'acu katera̧'a̧, tto̧ȩpä̧rä̧bä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ do'ächä̧cuä̧huo̧ca̧'i̧nä̧ apate u̧mi̧nä̧ kate jö̧ta̧'a̧nö̧ ö̧rö̧ä̧mä̧ yorätehuina'a. 25Yäecuä ate ka̧cui̧na̧'a̧ apatiyä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ do'ächi'äcuähuome'inä dottächä pä'ö ttö̧ȩpä̧ro̧mȩ'i̧nä̧ muȩcuä̧ri̧na̧'a̧. Kä̧hua̧ ö'ohue ja̧'a̧cu̧ ka̧cu̧ ate'inä ö'otomä jina'a 50nö ttu̧yu̧ca̧ri̧ ttu̧mu̧ jo̧mȩ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ öcähuemä ji̧na̧'a̧ 25nö̧ ttu̧yu̧ca̧ri̧ ttu̧mö̧ jo̧mȩ.26Sietenö jo̧menä ki̧nä̧'a̧ 'quȩnö̧ 'chäcuächäcuä cuomemä aparte jo'ttöju isatemä ja̧'hua̧ta̧nö doächäcuomemä, ja̧'hua̧nötä̧ ki̧na'a̧ palmera 'co̧'ö̧ adihuä'ä 'toecuäbä punä'a̧. 27Isode apate ä'cä isarämä doächi'ö ki̧nä̧'a̧ ttierucuä'acunä, Ja̧'huätä̧nö ttö̧jo̧sa̧mä juä'atettö ka̧mädu̧ pä̧'ä̧ti̧nö apate ttierucuä'acunä do'ächäcuäte 'ka̧'ä kädö ö'otömä jinä'a̧ cien ttöyuca̧ri̧nö jo̧menä.28Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ ojuisode ä'ca'a jacuojunä isaräcu jȩpi̧näcusä̧ apate ttierucuä'äcunä 'kate ka̧'a̧cu̧nä, 'juate apatemä ö'otomä 'cäräte jä'ämetä̧ ji̧na̧'ate. 29Ä'ä̧cuo̧'cä̧mä, ttöecuäbä, ja̧'hua̧ta̧nö doächacuäjuiomämä ö'otomä käräte apate ja̧metä̧ ji̧na̧'a̧; doächä'äcuomenä jäyänämä O'cä'ajuiyunä ki̧na'a̧ vetaniyu̧mä. doä'äcuähuiomä jacuänä käte apatemä ö'otomä ji̧na̧'a̧ cincuenta jomenä ji̧na̧'a̧ tä̧ ja̧'hua̧ta̧nö veinticinco jo̧menä ji̧na̧'a̧ ö̧'ru̧ä̧'a̧mä. 30Ja̧'hua̧ta̧nö do'ächäcuome jäyänämä O'cäjuiyumätä ka̧cui̧nä̧'a̧ jahuänä apatiyumä. pi̧yȩmä veinticinco jo̧menä ö'otomä ja̧'hua̧tä̧'a̧nö cinconö jome ttöyu'cä̧ri̧nö ji̧na'a̧ ö'cähuememä. 31Doähacuäcuäjuiomä apate öminä isaränämä palmerasttö 'cö̧'ö̧ adihuä jäyättöecuäbänämä ochonö jo̧mȩnä kina'a̧ chacuächäcuähuomenä penebumä.32Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧sa̧mä̧ kä'co isaräcu kä̧hua̧ räopa'acu mänänä oipinäcu̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ äpate'inä pa̧ja̧ti̧nö̧, jahuatemä ö̧rö̧ä̧mä̧ karate jö̧ta̧'a̧nö̧ yorätehuina'a. 33Ä̧'ä̧huo̧ca̧'i̧nä̧, ötahuiyä ttoecuäbä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ doächäcuähuome'inä koro äpatiyä jö̧ta̧'a̧nö̧ yorätehuina'a juhua'atäcu jäyänä̧mä̧ ventaniyu̧ ka̧cui̧na̧'a̧. Apate jacuänä kate'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ doächi'äcuähuome öotomä 50nö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 25nö̧ ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧ käcuoräcumä. 34Doächi'äcuähuomemä kä'co isaräcu bahuecuächa'a jina'a; ja̧u̧ jäyänämä ojiyä ka̧cui̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 8nö̧ jo̧mȩnä̧ ki̧na̧'a̧ ju'tojucu 'chahuächi'äcuähuomemä.35Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ ja̧u̧nö O'cä'a ja̧u̧mä apate ttuhuo̧'a̧cunä ka̧'a̧cu̧ i̧'cächinäcusä̧ ppa̧'a̧tto̧mä, kärate apate juo̧ta̧'a̧nö päjätinö käratenä. 36Ä'ähuo'cädä'a̧ ttoehuäbämä ja̧'ha̧ta̧'a̧nö doächiäcuähuomedä'ä̧ kärate apate ja̧metä̧ yoräteönätä̧ ji̧na̧'a̧ ö'otomä, jäyänämä vetaniyo̧ ka̧jui̧na̧. Apate ttoehuäbämä cincuentanö ttöcho̧'ca̧ri̧ jo̧menä ji̧na̧'a̧ ö'otomä veinticinconö jo̧menä ö'cäjuemä. 37Doächähuähuiomeisä'cä'anä pa̧tȩcuo̧ 'cö̧'ö̧ huȩyo̧ttö̧ rutinättö palmeras ö̧'a̧cuä̧'a ja̧'hua̧nö ja̧ttö̧ juȩnmä ochonö jomenä kinä'a̧ cha̧huächä'ä huäcuomemä.38Doächä huähuiome apate jähuänämä pä̧tȩcö̧ 'ka̧cui̧mö̧nä̧'a̧ ä̧'ähuo'cä'a̧i̧nä. juenemä jinä'a̧ ku'juihu iyähuä ttö'co'ö tihuome. 39Doächäcuä juiomemä pä̧tȩö̧ mesa odiyä todäre kä̧cui̧nä̧'a̧, juo̧'ö̧mä ku'ui cu iyäcuä iyinättö, Ja̧hua̧ta̧nö ja̧u̧mä suronä jȩttö̧ ttö'cächi'önä iyähuä ja̧'hua̧ta̧nö ttö suronä jȩchä̧ji̧mä.40Ttoecuäpi jäyänä, kä̧hua̧ ö̧huo̧jua̧cu̧ apate ka̧'a̧cu̧ 'ca'achinö, mesa isodä todäre ki̧na̧'a̧. Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ karanä päteömä mesa isodä todäre ki̧na̧'a̧ apate ä'ca jo̧mȩ. 41Pa̧ja̧cuä̧nö̧ mesa isodä ki̧na̧'a̧ apate jäyänä ka̧'cu̧ ya'acu jönä; Jahuätömä ochonö otänämä isotörö kuicu ichinätö̧.42Ko̧cui̧nä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ mesa'odiiyä i̧nä̧ o'quittö 'cui'ö adicuä o'dä ku'icu iyähuomemä, yaute ttu̧yu̧'ca̧ri̧ ttu̧mu̧ beipomejubu yaute me'ä̧huo̧mȩ ji̧na̧'a̧ ö'otomä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ yaute ttu̧yu̧'ca̧ri̧ ttu̧mu̧ beipomejubu yaute me'ä̧huo̧mȩ ji̧na̧'a̧ käcuoräcumä, ju'tojucutmä yaute ttu̧yu̧ca̧ri̧ jo̧mȩtä̧ ji̧na̧'a̧. Jahuätömä juȩnȩtä̧ rötinätö̧ ku'icu jȩtta̧ pä'ö iyähuämä. 43Äcuädö rö̧nä̧huä̧ o̧'cä̧ päjure ta'are ä'chunu päi'önä ji̧na̧'a̧ ö'otomä ya'ate mȩä̧huo̧mȩ jo̧mȩ ko̧cui̧na̧'a̧ do'ächä̧cuä̧huö̧ca̧ sobuchächönä, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ku'icu iyähuä idepämä huȩji̧na̧'a̧ mesiyu ju'tä44Apate jacuä tö'cönänömä, isode isarä jacuäcu ko̧cui̧na̧'a̧ ra̧huä̧huä̧ ttö̧ja̧ tttä'ö o̧ca. Pi̧yȩ o̧ca̧ttö̧ yautemä ki̧na̧'a̧ kä̧hua̧ uhuo̧jua̧'a̧cu̧ ja̧'hua̧nö ja̧'a̧nä yautemä kina'a kähua̧ ieruhua'acu. Ja̧'hua̧ ja̧'a̧tö̧ ja̧u̧ ubomä päinä̧cu̧sä̧: 45"Po̧ca̧ kä̧hua̧ ieruhua'acu to̧pä̧rö̧ kö̧ca̧mä sacerdotes huotö ttä'a pä'ö ja̧'a̧ pode jacuä aditätö.46Apate kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ katenämä Sacerdote huotö ku'icu iyähuome tta̧'a̧rä̧tö̧tä̧ ttö̧jo̧mȩ ji̧na̧'a̧. Ja'huätömä Sadok i̧tti̧mö̧ ji̧na̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ ötö'cönä ttö̧ja̧ pä'ö pätecuächinätö ji̧na̧'a̧; Ja'huätömä Levi ahuaruhuäcu tö'cönä huinätö̧. 47Ja̧u̧nu̧ o'ca'a u̧mi̧'isarenä̧ pa̧ja̧ti̧nö̧- ji̧mu̧tȩnö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ ttu̧mu̧ jo̧mȩ ji̧na̧'a̧ öotomä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ öcähue'inä ciennö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ ttu̧mu̧ jo̧mȩ ji̧na̧'a̧ i̧so̧ca̧mä̧, ku'icu iyähuomemä isode ä'ca jo̧mȩcu̧ ji̧na̧'a̧.48Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ i'chächinäcu̧sä̧ ojusode do'ächäcuähuomȩcu̧ ichiö pa̧ja̧ti̧nö̧ apate kä̧cuä̧ obu, ja̧u̧ obumä ji̧na̧'a̧ ji̧mu̧tȩnö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ ttu̧mu̧ jo̧mȩ ji̧na̧'a̧ pätecu ö̧rö̧a̧mä̧. 49Ji̧nä̧ iso doächäcuähuome ö̧rö̧'ä̧mä̧ ji̧na̧'a̧ 14nö̧ ttu̧yu̧'ca̧ri̧ ttu̧mu̧ jubu, juȩnȩ ppeyanä ttö̧'ȩpä̧rö̧ o'camä huäba'acunö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ ttu̧mu̧ jubu ji̧na̧'a̧. Do'ächäcuähuome o̧rö̧'ä̧mä̧ 20nö̧ ttu̧yu̧'ca̧ri̧ ttu̧mö̧ jubu ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ rȩjȩcu̧mä̧ ji̧na̧'a̧ 11nö̧ ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ. Ju̧huȩnȩmä̧ jua'a 'chähuächäcuähuome'inä ka̧cui̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppeyänämä 'quiecuä o'ca ka̧cui̧na̧'a̧.

Chapter 41

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ ubomä ȩpi̧nä̧cu̧sä̧ adihuä i̧sa̧ ö̧jo̧de jacuä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pa̧ja̧ti̧nö̧ äpate jäyänä odiyä otomä seisnö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧. 2Äpate doächi'äcuähuome öcähuemä dieznö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttoecuäbä pätecumä cinconö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jome jina'a, ja̧u̧ ubomä pajatinö ro̧o̧mȩ i̧so̧ca̧ öotomä cuarentanö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ käcuoräcumä veintenö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩnä̧ ji̧na̧.a̧,3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ ubomä do'ächinö yotä ro̧o̧mȩ jacuä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ pa̧ja̧ti̧nö̧ äpate 'chu̧huä̧rö̧nä̧ ki̧nä̧huä̧ odiyä öotomä todäre ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jome ji̧na̧'a̧ juhua'atäcu doächi'äcuähuome öotomä seisnö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧. 4Ttoecuä obä käcuoräcumä sietenö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ äoto jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ pa̧ja̧ti̧nö̧ i̧so̧ca̧ öotomä̧ veintenö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩ. Käcuoräcu'inä veintenö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jome ji̧na̧'a̧ Dios ö̧jo̧de jubö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ päinäcu̧sä̧" pȩnȩ ja̧'a̧ rö̧ä̧nä̧ ro̧o̧mȩmä̧"5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, isode räbä pa̧ja̧ti̧nö̧, ö̧rö̧'ä̧mä ji̧na'a̧ ji̧mutejähuä koro̧muttö̧nö̧ yaute ttö̧yö̧'ca̧ri̧ttö̧ ttö̧mu jo̧mebu pa̧ja̧cu'ä'ca. Isode ä̧ä̧'huo̧ca̧ ö̧yö̧'ca̧ri̧ ö̧rö̧'ä̧mä ji̧na'a̧ pa̧ja̧cu'ä̧nö̧ ö̧yö̧'ca̧ri̧ttö̧ ttö̧mu jubö pa̧ja̧cuo̧me. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tta̧'ó̧ca̧ jö̧a̧'u̧cuä̧ 'cahuächö̧ a̧'ö̧cuä̧ ki̧na'a̧ ö̧yö̧'ca̧ri̧pu̧nä, ko̧ro̧ca̧ ä̧'ä̧huo̧ca̧ huä̧mepu̧nä ki̧na'a̧, 30nö ä̧'ä̧huo̧ca̧ jo̧menä ji̧na'a̧ yoyonö juttojucu 'cahuächö'a̧cuä̧. Isode tto'ecuä'ca jäyänä ki̧na'a̧, o'cajuiyönä ä'ähuä o̧cá̧ ö̧yö̧'ca̧ri'o̧dö̧nä chö̧'a̧ra̧ pe'ö, isode tto'ecuä'ca chö̧'ä̧ro̧me yuiya'attö. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ä'ähuä o̧cá̧mä ö̧yö̧'ca̧ri̧mä rö̧'ä̧di̧nätö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ 'cha'adinätö̧ ju'tojúcu jäyänä, ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ äräbe'inätö̧ isode ju'tojucu; ä̧'ä̧huä o̧cámä rö̧'ä̧di̧nätö̧ isode rö̧ttä̧dö̧ta̧'a̧nö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'ca̧huä̧chä̧cuä̧huä̧cä̧'i̧nä̧ otodinätö̧ rö̧ttä̧dö̧ a̧'ú̧cuä̧.8Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ topinösä̧ isode ju'toju jode jäyänä; adicua'a ki̧na̧'a̧ kada'cattö kä̧mä̧dö̧ ä'ähuä o̧ca̧mä̧ pa̧ja̧cua̧'a̧ koromöttö ya'ute ttu̧yu̧'ca̧ri̧ttö̧ ttömö öoto jo̧mȩnä̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ä'ähuä o̧ca̧ uminä ttoecuäbä ö̧rö̧ä̧mä̧ jimöte jähuä ttu̧yu̧'ca̧ri̧ttö̧ ttu̧mö̧ jubö öoto jomenä jina̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ isode ä'ähuä o̧ca̧mä̧ doächäcuähuome kina'a jacuojunämä.10Yabocu jäyänämä huäose jomemä bahuecua'a kina'a sacerdotetö ttä'ome o̧ca̧hui̧yä̧; ju̧huȩnȩ huäose jomemä veintenö käcuoräcu öcähuemä o'cajuiyönä ro̧o̧mȩ jäyänä. 11Ki̧na̧'a̧ äpatiyä yo jäyänä o̧ca̧cu̧, doächäcuähua'acumä ki̧na̧'a̧ kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ karatemä ki̧na̧'a̧ jäyänä kä̧hua̧ ö'ohuecunä juarä öcähue käcuoräcumä bahuecua'a öotomä ji̧na̧'a̧ ji̧mö̧tȩ jo̧mȩnä̧ o'cajuiyönä jäyänämä.12Ju'toju isodemä umi isarä päte'ö ji̧na̧'a̧ kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧cu̧ käcuoräcu öcähuemä setentanö jo̧mȩ ja̧'a̧ttö̧. Ttoecuä obämä jimöte jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧ öpuämä jäyänämä pätecu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ noventanö jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧ öotomä. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ ubomä pa̧ja̧ti̧nö̧ ro̧o̧mȩ ciennö̧ jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧ öotomä, ju'toju isodemä 'cä̧ȩcua̧'a̧ ttoecuäbä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ umi isarä juhua'atäcu pa̧ja̧cui̧na̧'a̧ ciennö jo̧mȩnä̧ öotomä. 14Käcuoräcumä öcähue umi isaräcu pätecumä ro̧o̧mȩcu̧mä̧ ciennö jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ ubomä öoto pa̧ja̧ti̧nö̧ isode ju'toju isode ro̧o̧mȩ aboja'anä, kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧cu̧, ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ koromä ppeyäumä kina'a ciennö jo̧mȩnä̧ surojö juiyomemä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ äpate ä'cacu. 16Ttoecuä obä jacuäcumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yäecuate ppä'ädö yäecuate cähueö ate, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'ca juiyönä o̧ca̧ jäyänä huäbodäcuä atemä yorätehuinö tto'epö icuähua'a jina'a dau isodänä. 17Doächäcuähuome huä̧mȩ ro̧o̧mȩ ja̧'a̧cu̧ jacuä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pperetö icuähua'a ttoecuäbä öoto o'cajuiyönä ju̧huä̧nd ki̧na̧'a̧ ya'ute pa̧ja̧cuo̧mȩ.18Ji̧huȩnȩ ä̧cuo̧mȩ jo̧mȩ ji̧na̧'a̧ querubines ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ dauhuiyä i̧so̧i̧ ja̧'a̧ dauhuiyä o̧i̧ 'cä̧tȩ ya̧cu̧nä̧ querubin ka̧cui̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧cu̧nä̧ querubinmä i'ämä todäre ku̧nä̧ri̧nö̧. 19Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ i'ämä to̧ä̧ri̧na̧'a̧ dau i̧so̧i̧ ko̧mȩcu̧ a̧'u̧cu̧nä̧ jäyä jo̧mȩcu̧, ja̧'hua̧ta̧'nö̧ ya̧tȩ mö yähui to̧pä̧rö̧ dau i̧so̧i̧ ko̧mȩcu̧, jäyäcu jahuätörömä ki̧na̧'a̧ 'co̧'ö̧ ku̧nä̧hua̧'a̧ isade jäyä o'cajuiyönä. 20Rȩjȩttö̧ ja̧'a̧mä̧ doächäcuähuome jubö ji̧na̧'a̧. Querubines ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dauhuiyä oinämä 'co̧'ö̧ ku̧nä̧hui̧na̧'a̧ juhua'atäcu umi ttoecuäbänä'inä 'co̧ä̧hua̧'a̧ ji̧na̧'a̧ isodenämä.21TTö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jode ro̧mȩ do'ächäcuähuome o'camä pa̧ja̧cuä̧nö̧ yoräteunä adicuä'ca ji̧na̧'a̧. Juȩnȩmä̧ dau isodä 22i̧sa̧rö̧ ku icu iyahuome ro̧mȩ 'cua̧ri̧na̧'a̧, juȩnȩ ju'tojucu ö'otomä huäba'acuä tu̧ju̧'ca̧ri̧ ttu̧mö̧ jubu ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ öcähuemä pätecumä ta'are tu̧yu̧'ca̧ri̧ ttu̧mö̧ jubu ji̧na̧'a̧. Isode u̧yu̧'ca̧ri̧ ku̧nä̧huä̧ o'camä dauttu adicuä'ca ji̧na̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, ja̧u̧mä̧ pä'inö ttörö: "Podä ja̧'a̧tó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajo̧mȩ ku̧nä̧huo̧dä̧mä̧. 23"Ä̧cuo̧mȩnä̧ do'ächäcuähuome ja'huata'anö ja̧u̧nu̧ o'ca'a doächäcuähuome'inä apatiyämä ta'are ka̧cui̧na̧'a̧. 24Ja̧u̧ apatiyämä ya'acupönä kärächönä jö̧ ka̧cui̧na̧'a̧, apatiyä jö̧ta̧'a̧nö̧.25Dauttu 'co̧'ö̧ adicua'a jina'a̧, apate jä'epö dottächatemä, querubine'inä ka̧cui̧nä̧tö̧ ha̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dauhuiyä ojiyättö a̧'cua̧tö̧ räbänä adicuina'a, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ju'tojunämä dau odiyättö ttoecuina'a do'ächäcuähuomemä. 26Ka̧cui̧na̧'a̧ yäecuä̧ ate bäreu ja'huata'anä do'ächäcuähuome'inä pätecun dau ojiyättö aditö ku̧nä̧hui̧na̧'a̧. Pi̧yȩ ä'ähuä o̧ca̧mä̧ ka̧cui̧na̧'a̧ isode ppeyä, ju'tojunä ttöecuome'inä u̧mi̧cu̧ räo'önänö ji̧na̧'a̧.

Chapter 42

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juorömä ȩpi̧nö̧sä̧ ö̧mi̧cu̧ kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ȩpi̧nö̧sä̧ ä'ähuä o̧ca̧ ka̧'a̧cu̧ isode ä'ca isaräcu kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧. 2Äpate kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ kate öotomä ciennö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩ jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧rö̧ä̧mä̧ cicuentanö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ ttu̧mö̧ jubö öoto jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧. 3Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jacuä doächiäcuähuome ä'cacumä ji̧na̧'a̧ veintenö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ ttu̧mö̧ jubä öoto jome jubö pa̧ja̧cuo̧mȩ ji̧na̧'a̧ juhua'atäcu jacuode imi ä'ca adihuä̧jä̧ quiecuina'a, ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩ ka̧cui̧na̧'a̧ ä'ähuä o̧ca̧mä̧ isode huä̧bo̧jä̧cuä̧nä̧ ko̧ro̧ca̧cu̧ pä̧tȩcuä̧nö̧ ka̧cui̧na̧'a̧.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ä'ähuä o̧ca̧ ä'camä 'quiecuä̧jä̧mä̧ isotö tomöre jähuä ttu̧yu̧'ca̧ri̧ ttu̧mö̧ jubö öoto jome ji̧na̧'a̧ jacuäcumä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ äpatiyä ki̧na̧'a̧ kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ä'ähuä o̧ca̧ ju'toju i̧sä̧jä̧nä̧ ka̧cu̧mä̧ cähueinö kada'ca i̧sä̧jä̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kä'co i̧sä̧jä̧nä̧ ka̧cu̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö cähueinö. 6Huä̧bo̧jä̧cuä̧ ka̧cui̧nö̧mä̧, juiyinö 'chu̧huä̧rö̧ o'ca rötädö 'qui'epö 'chu̧huä̧ra̧ pä'ö ttaditinönämä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ rȩjȩttö̧ kä̧mä̧dö̧, rȩjȩ i̧sä̧jä̧nä̧ ka̧cu̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co kcu̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö cähueinö.7O̧ca̧hui̧yä̧ ppeyänämä ttoecuäbä ki̧na̧'a̧ o̧ca̧hui̧yä̧ pä̧tȩcuä̧nö̧mä̧ isarä ki̧na̧'a̧. Ja̧u̧ ttoecuäbä öotomä 50nö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩ ji̧na̧'a̧. I̧so̧ca̧ umi isaränä ka̧cu̧ o̧ca̧ öcähuemä 50nö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩ ji̧na̧'a̧. 8u̧mi̧ isaränä ka̧cu̧ o̧ca̧ öotomä 50nö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ öoto jo̧mȩ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios ö̧jo̧de pä̧tȩcuä̧nö̧ ka̧cu̧ o̧ca̧ öotomä 50nö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩnä̧ ji̧na̧'a̧. 9O̧ca̧hui̧yä̧ra̧'a̧ doächi'äcuähuomemä deadä̧ i̧sä̧jä̧ dȩa̧'a̧nä̧ ka̧hua̧ räopa'acunä̧ u̧mi̧ isaränä doächi'äcuähua'a ji̧na̧'a̧.10Ö̧minä käbä jäyänä ttoehuäbämä ö'otomä pä̧tȩcuä̧'a̧dä̧mä ji̧nä̧'ä̧ ttö̧huo̧ja̧'ö̧nä ttö̧huö̧cuo̧nä isäränä, Tö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧'ö̧de pa̧tȩhuänö ja'huä isaränämä, Ja̧'hua̧ta̧nö ka̧hui̧na'a̧ ä'ähuä o̧'ca̧. 11juenemä pa̧tȩcuä̧nömä chä̧'cuähuö̧me, juo̧'ö̧mä ttö'ojuecunä ka̧cuo̧ ä'ähuä'ä ö̧'ca̧ ja̧i̧nö'a̧nö juinätö, ja'huänö ja'a̧ yoräte'önätä jinä'a̧ ö'otonä'aja̧ ö'cähueinä ja̧'huänötä̧ ji̧nä'ä rä'ohuomeinä̧ apateinä̧. 12pa̧tȩcua̧'a̧dä̧ ttö̧juo̧juo̧'a̧cu̧nä' ki̧nä'a apatemä ki̧nä̧'ä̧ ä̧'ä̧huä̧ ö̧'ca̧ yoräteötä kä̧hui̧nä'a̧ ttö'ohue'a̧cu̧nä. yȩnetȩ ja'huänä cuä'ohuomemä beipomemä apate ji̧nä̧'a̧, ja̧'huä̧ta̧nö cuä'ocuä'acumä ö̧.ca̧cui̧ya̧ rö̧ȩi̧nä̧ ka̧huinä'ä'a̧. pa̧tȩcuä̧'a̧nä̧ o̧'ca̧juiyönä cuä'oönätä̧.13Ja̧'ö̧no̧ o̧'ca'a päinäcusä: "Ö̧'ca̧cui̧yä̧ ttö'ohuejacuö̧ jähuäinä'a̧ ttö̧huo̧jua'a cunä ö̧miisärä pa̧tȩhuä̧'a̧nomä ja̧'ö̧ ö̧'ca̧ hui̧yä̧mä suroju juyö ji̧nä̧'a̧ sacedotȩttö̧ ttäditome jinä'a̧ tö̧ä̧nä̧hua̧cu̧ ttö'cö junä juamä rö̧ȩnä ro̧'o̧ jähuä ttöcua pa,ö. Ja'huättomä ro̧'ö̧ jahuä ttoju̧nä pä'ö, ö̧'huä ju̧ ö̧tȩ mipponä iyähuä, suronä jȩtä̧ji̧ttö̧ mipponä ja̧'hua̧ta̧no̧ suronä jȩchä̧'jȩttö̧ mipponä iyähuä, juene surojumä juiyome ja̧'a̧tto̧. 14Sacerdote juene doächiömenämä, Ja̧'huä̧nö ja̧ttö̧ ja'huatömä juo'orömä ö̧mi'isarä huömä rä'to pä'a pä'ömä ö̧'ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧ suroju huiyomettömä, ttö̧'cä̧tä̧huä̧tä̧ kä̧räcu ttöto'ca'amä adittö ttö'ca̧huä̧ta̧mä, juoamä tä'co suroju juiättö ja̧'a̧ttö, Ja̧'huä̧nö ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧ ttö̧jö̧ huome ti̧cha̧ pä'ömä ko̧ro̧tä̧ ttö̧'ca̧tä̧ huä̧ pä'ö ji̧nä̧'a̧.''15Ja̧u̧ ubo isode jahuä pa̧ja̧tö̧ cä'ädinö ja̧u̧nu̧ o'ca'amä ȩpi̧nä̧cu̧sä̧ u̧mi̧cu̧ kä̧hua̧ räopa'acu äpate ka̧'a̧cu̧ ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ttö̧ ju̧huä̧nȩ o'cajuiyönä sobucuächönä pa̧ja̧ti̧nö.16Ja̧u̧ pa̧ja̧ti̧nö̧ pa̧ja̧tä̧cuä̧huo̧'quȩnä̧ kä̧hua̧ rä'opa'acuttö, quinientonö ttö̧yö̧'ca̧ri̧ jo̧mȩnä. 17Ja̧u̧tä̧ pa̧ja̧ti̧nö pa̧ja̧tä̧cuä̧huo̧'quȩnä kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cuttu̧'inä, quinientonö ttö̧yö̧'ca̧ri̧ jo̧mȩnä. 18Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö pa̧ja̧ti̧nö kä̧hua̧ ieruhua'acu'inä, quinientonö ttö̧yö̧'ca̧ri̧ jo̧menä pa̧ja̧ta̧cuä̧cuo̧'quȩnä. 19Ja̧u̧mä pä'äji ta'anö ppa̧'a̧chi̧'ö̧ kä̧hua̧ mo̧'ä̧cha̧'a̧cu̧'inä quinientonö ttö̧yö̧'ca̧ri̧ jo̧menä pa̧ja̧cuo̧'quȩnä̧ pa̧ja̧ti̧nö̧.20Ja̧u̧mä̧ pa̧ja̧ti̧nö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ i'ä jo̧mȩ. Jäyänä 'toecuä o'ca ö̧rö̧'a̧mä̧ quinientonö ttu̧ju̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ quinientonö ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ji̧na̧'a̧ öcahuemä, adihuä surojö juiyö 'quȩ'ȩpö̧ surojönä jȩpö̧ ttö̧jo̧mȩttö̧.

Chapter 43

1Tö̧ja̧sa̧mȩ ȩpi̧nä̧cu̧sä̧ kä̧hua̧ räopa'acu kate apatecu. 2¡Jitä opätucui! Israel ttö̧ja̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ usäru ichäja'a kä̧hua̧ räopa'acuttu; i̧huȩnȩmä̧ rä̧mi̧pi̧na̧'a̧ ajiyä rö'änä ichö rä̧mi̧pä̧'i̧nö̧'a̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧yä̧mä̧ ö'ädihuätä kä̧dȩpi̧na̧'a̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ topinösa̧ i̧jȩcua̧'a̧, ya̧nä̧ jähuä i̧jȩcua̧'a̧ tochinö ji̧nö̧ ötahuiyä si'epö icu ichinö̧ji̧nö̧, ja̧u̧ tochinömä Quibar ajettö tochinö ji̧nö̧ ji̧na̧'a̧, Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ chi'ä rȩjȩcu̧ mo̧'ä̧mi̧nö̧sä̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NPHUA̧ diosmä ichinö isodera̧'a̧ kä̧hua̧ rä'opa'acu katenä do'ächö. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ a̧'cua̧ru̧hua̧tä̧ cä'epö ȩpi̧nä̧cu̧sä̧ u̧mi̧ jacuojunä isarecu. ¡Topätucui! TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios usäru isode suhuädiönä i̧jȩcuä̧cha̧'a̧.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧mä ttöcu ki̧nö̧, ya̧tȩ ucuocua'a ä̧ju̧cui̧nö̧sä̧ isode jacuättö. 7Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ pä'inäcu̧sä̧: pi̧jä̧ ttö̧ja̧sä̧ i̧ttí̧, pȩnemä̧ ttö chö̧jo̧me ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pȩnetä̧ ttö chi̧jȩ́do̧me, ttö chö̧jä̧cu'o̧mȩ chahuaröhuä Israel ttö̧ja̧cu̧ 'cuä'opunä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Israel ttö̧já̧ ttö̧jó̧memä suronä pättiyäcuotö ttö surojö jui̧'á̧ chi̧minä, jähuätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tturuhuotörö'inä hueocösä pä'äjita'anö ruhuotö hua'inä̧tö̧ ttu̧pi̧yä̧ pome'inä. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä pä'äjta'anömä suronä pättiyäcuotöTtö surojö jui̧'a̧ chi̧mi̧nä̧ ttö̧ji̧ni̧yä̧cuo̧tö̧ ttäpatemä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ Ttö chäpatecumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttido'qui'inä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ chido'quicumä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ji'cate ttoecuä'ca 'qui'epö ku̧nä̧hua̧'a̧ kä̧cua̧'a̧, jahuätöttö'inä juhua'atäcu Ttöttö'inä. Jahuätö suronä pä'inätö Ttö surojö jui̧'a̧ chi̧mi̧nä̧ jȩtti̧nö̧nä̧tä̧ ro̧dȩpi̧nä̧u̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ra̧huä̧rö̧nö̧ tochinä̧u̧.9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ amöcuädätucui ucutu cuarodinä̧tu̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curuhuotö huattinomettö Ttö chä'ca jo̧mȩttö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätö ttö̧'quȩtȩnä̧ chö̧jä̧cua̧sä̧ 'cuäopönä.10Ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧ ucutätä Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ jicuähua pä'ö ja̧'a̧, pitu ttö̧ja̧rö̧mä̧ suronä jȩttö̧ dä'ätuhuähuätä kä̧cua̧'a̧, jahuätömä pi̧yȩ pädö huȩnȩ ttamöcuäda pä'ö ja̧'a̧. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä o'cajuiyönö suronä jȩtti̧nö̧nä̧ dä'ä ttucuäcuotö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ isode adicuä̧cuȩ a̧'cua̧juä̧ i̧jȩpi̧tö̧, jacuä jähuä'inä, roäocuome'inä, doächächähuome'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tta̧di̧tä̧cuȩ a̧'cua̧juȩmä̧ o'cajuiyönä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'ö u̧ju̧ni̧nö̧'i̧nä̧, juhua'atäcu huehui'inö'inä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tto̧ttä̧ro̧mȩttö̧ huȩyu̧ti̧yi̧tö̧ tta̧di̧tä̧cuȩ a̧'cua̧juȩ toe'ächö juiyäcua'anö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩtta̧ pä'ö hueähui'inö'inä ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ttucuotäcua'anö.12Pi̧yȩ ja̧'a̧ isode ttaditä̧cuȩ tö'cö jiäömä: möä'ca ä̧'chu̧ jo̧mȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ sobucuächönä o'cajuiyötä ro̧o̧mȩ pättäcuome. ¡Pa̧'a̧nö̧tä̧ ja̧'a̧! Isode ttaditä̧cuȩ tö'cö jiäömä13Ku'icu iyähuyomemä ttu̧ju̧'ca̧ri̧ jo̧mȩtä̧ jä̧cua̧'a̧, ja̧u̧ ttu̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ja̧'a̧nä̧ ttu̧mu̧ öcähue jo̧mȩtä̧ ji̧na̧'a̧ öcähuemä. Ku'icu iyähuome sobucuächänä sa̧huä̧huä̧rä̧ täcunä ö̧rö̧'ä̧mä̧ yaute ttu̧ytu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ jä̧cua̧'a̧. Jäyänä sobucuächönämä ya'ate me'ä̧huo̧mȩ ji̧na̧'a̧. Pa̧'a̧nö̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ ku'icu iyähuome kada'ca 'chu̧huä̧ro̧mȩmä̧. 14Sa̧huä̧hua̧rä̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ rȩjȩcu̧ yoräteunä ähuäbämä ji̧na̧'a̧ ku'icu iyähuomettömä tä'are ttu̧yu̧ca̧ri̧ jo̧mȩ abonänö, juäbä ähuäbämä ö̧rö̧'ä̧mä̧ ya'ate ttu̧yu̧'a̧ri̧ jo̧mȩ ji̧na̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ähuäbä a̧'u̧cuäbättö kä̧mä̧dö̧ ku'icu iyähuome jäyänä jubumä ji̧na̧'a̧, pa̧ja̧cuä̧nö̧ ttu̧yu̧'ca̧ri̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jäyänä̧ ö̧rö̧'ä̧mä̧ ya'ate ttu̧ju̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ji̧na̧'a̧.15Ocuränä̧ ku'icu iyähuomemä ji̧na̧'a̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ ttö̧yöu̧'ca̧ri̧ jo̧me ju'tojucumä̧. ja'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ ka̧'a̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ ä̧ja̧isä'cä jo̧mȩ ocurä huä̧mȩcu̧ to̧pä̧rö̧. 16Ja̧u̧ ocurä pa̧ja̧cuo̧mȩmä̧ docenö ttö̧yö̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ji̧na'a̧ ö'otomä ja̧'hua̧ta̧'anö docenö ttö̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ö'cähuecumä, yoräteunä̧tä̧. 17Jäyänämä catorcenö ttö̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ö'otomä ja̧'hua̧ta'anö̧ catorcenö ttö̧yu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ji̧na'a̧ ö'cähuecumä ya'acunämä pa̧ja̧cuä̧nö̧ jö̧nä jo̧mȩ, ja̧'hua̧nö ja̧'a̧nä̧ jäyänä̧mä ttö̧yu̧'ca̧ri̧ttö̧ yaute mȩä̧huo̧mȩtä̧ öcähuemä. Sahuä̧huä̧rä̧ ö̧rö̧'ä̧mä̧ ya'ate ttu̧yu̧'ca̧ri̧jo̧mȩ ji̧na̧'a̧ kä̧hua̧ räopa'acu 'chä̧hui̧'ö̧."18Ja̧u̧nu̧ o'ca'a pä'inäcu̧sä̧: "Pi̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧ i̧tti̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Pa̧'a̧nö̧ jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧ja̧ ku'icu iyähuome cuaditätucuomenämä, cuiyäcuotöjä i̧sa̧rö̧ ku'icu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuoja'inä riri'cuäcuotöjä juȩnȩmä̧. 19Cuiyäcuotöjä päcäyä mö'ä̧ya̧ttö̧ suronä jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧ micuä päi'önä Sacerdote huotö Levittö̧ja̧rö̧ cuiyäcuotöjä ja'huätö ja̧'a̧ Sadoc ahuaruhuä o'cotömä, Jahuätö ja̧'a̧ ttö chö̧jo̧mȩcu̧ ucuotönö̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ pä'ö TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä.20Ja̧u̧nu̧mä̧ cuȩmä̧cua̧jä̧ ucuojä ji̧'chi̧cha̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ȩmö̧ cu̧ju̧na̧ja̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ ä̧ja̧ i̧sä̧na̧ i̧sa̧ro̧ ku'iyähuome ka̧cu̧ o̧nänä̧ ja̧'hua̧ta̧'nö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ jäyänä sobucuächönä ka̧cu̧'i̧nä̧; cu̧tu̧cä̧cua̧jä̧ j'a̧hua̧nö̧ jȩpö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧tä̧ cui̧mi̧tä̧huä̧cua̧jä̧ ja̧u̧ru̧mä̧. 21Ja̧u̧nu̧mä̧ ȩmi̧ ya̧tȩ päcayärö suronä jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧ micuä päi'önä cuiyätucua ja̧'hua̧nö̧tä̧ ku'icuätucui ja'huätörö pätetö ku̧nä̧huo̧mȩ surojö juiyomettö̧'i̧nä̧ otonänö̧ttö̧.22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ todäre mo̧ro̧ päi'omenä ya̧tȩ cabra uborö öttahuiyä'inä jui̧'a̧rö̧ surojö jȩä̧cuä̧huä̧ jähuänä iyähuäcua'a; sacerdotestö̧mä̧ ku icu iyähuome ttutöcäcuotö, päcäyärö ttötöcäji ta'anötä̧. 23Täcö cättädomenä pä̧cä̧yu̧ttö̧ päcäyä uborö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isotö ovejas ubo öttahuiyä'inä jui̧'a̧rö̧ cuiyajä̧. 24TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ to̧ä̧ro̧mȩttö̧ iyi; sacerdotestö̧mä̧ jahuätörö 'cäruhuäbu tticuähuäcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttiäre ku icu iyähuä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ttiyäcuotö.25Ucumä jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ ku̧ju̧na̧ pä'ö ja̧'a̧ ya̧tȩ cabra uborö surojö jȩä̧cuä̧huä̧ jähuänä mo̧ro̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ ttiäre iyähuä 7nö̧ mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ iyähuä̧cuȩ, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ sacerdotestö̧'i̧nä̧ päcäyä uborö öttahuiyä'inä jui̧'a̧rö̧ juhua'atäcu oveja uborö öttahuiyä'inä jui̧'a̧rö̧ jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ ttu̧ju̧na̧ pä'ö ja̧'a̧. 26Jahuätömä ku icu iyähuome ririttäcuotö sietenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ surojö jȩä̧cha̧ pä'ömä ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ ucuo ko̧mȩ ju̧nä̧ jȩttä̧cuo̧tö̧. 27Jahuätö ja̧u̧ mo̧ro̧mä̧ jo̧mȩnö̧ päiönä jȩttä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ochonö̧ mo̧ro̧ 'cuäo'omenä ji̧yȩtȩ 'cuäopäcua'a Sacerdotestömä ucu cuiäre iyähuä ku icu iyähuo̧mȩ jo̧mȩnö̧ jȩpu̧ ttu̧ju̧nä̧cuo̧tö̧, pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios päömä."

Chapter 44

1Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ ttö̧ja̧'i̧sa̧mä̧ pä'äjita'anö suroju jui̧yo̧ca̧ttö̧ kä̧hua̧ räopacu päteö apate u̧mi̧cu̧ i'cächinäcu̧sä̧; pä̧i̧cu̧nä̧ chi̧ȩcua̧'a̧ ji̧na̧'a̧. 2TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Diosmä pä'inäcu̧sä̧: "Pi̧yȩ apatemä isoppa'inä toächö juiyönä chi̧ȩcua̧ ja̧'a̧; ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ paecuämä juiyäcua. Ya̧tȩ'i̧nä̧ toächi̧yä̧cua̧ juatenämä, jaumä Israel TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä, jua'atenä to'ächa'a ja̧'a̧ttö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ isoppa'inä rä'opö juiyönä chi̧cui̧na̧'a̧. 3Israelttö ru̧hua̧mä̧ juȩnȩ ö̧'ä̧mä̧nä̧hua̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧CU̧ ucua'a pä'ö. Ja̧u̧mä̧ toächä̧cua̧ pórtico apatenä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧tä̧ rä̧o̧pä̧cua̧ jatenätä̧".4Ja̧u̧nu̧ o'canämä ja̧u̧mä̧ isodettö ka̧hua̧ u̧huo̧ja̧cu̧ apate ka̧'a̧cu̧ i'cächinäcu̧sä̧. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ tochomenämä juȩnȩmä̧ ki̧na̧'a̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ojuisode suädiönä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ uruhuo ucuohuome, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ chiäcu mo̧ä̧mi̧nu̧sä̧. 5Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päinäcu̧sä̧: "Ttö̧ja̧'i̧sa̧ i̧tti̧, adiunä amöcuä ku̧nu̧ cuiärenä topö cua̧ja̧nä̧ ä̧ju̧cui̧ o'cajuiyönä ttö ucuru jitäu, o'ca juiyö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ojusode jacuättö jȩtta̧ pä'ö jö̧ ja̧hua̧ta̧'nö̧ ttöcuota'a pä'ö'inä. Amöcuädittö isodettö toächäcuähuomettö̧'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ räopäcuähuomttö'inä.6Ja̧u̧nu̧ o'ca jiähui Israel ttö̧ja̧rö̧ juiyó jarodätörö: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios pi̧yȩ pä'ö: Oh Israel ttö̧ja̧ täcö o'cajuiyönä suronä jȩ'cu̧ä̧tu̧cu̧mä cä'ädi'ätuhuí, 7I'cächinöjä̧ koro̧jä̧ ttö̧ja̧rö̧ ttötta jui'ätörö TTÖ esecu chu̧ju̧ninöji̧nö̧ huocotörö ttamucuädö'inä ttidepänä'inä surojötä huotörö TTÖ chojusode cho̧jo̧memä, ja̧'hua̧'a̧nö ja̧'a̧nä̧ ucumä TTÖRÖMÄ iyinöjä̧ panppȩ'inä a̧dȩu̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö ucuoja'inä ucumä juiyó suronä̧ta̧ jȩpi̧nöjä̧ TTÖ eseu esecu chu̧ju̧ninöji̧nö jarodö.8Ucu jȩ'cu̧a̧ pä'ö hueähuinö ji̧nömä jȩpo̧cö̧jä̧ TTÖ chiäre ro̧ö̧mä, ja̧'hua̧nö ja̧'a̧nä korotörötä hueinöjä̧ ucu jȩ'cua̧ pä'ö hueähui'inöji̧nömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä hueinöjä̧ korotörötä TTÖ ro̧ö̧nä̧ chö̧jo̧me tta̧tta̧ra̧ päö. 9TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios pi̧yȩ päö: Ya̧tettö̧'i̧nä doächiyä̧cua̧ ttö chöjo̧memä ichäcuähuottömä ttamucuädöttö'inä ttidepättö'inä 'cui'ocuocotömä ttö eseu esecu chu̧ju̧ninö juitta'attö Israel ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧tȩnä ttu̧jo̧cua̧'anä'inä dottachiyäcuottö.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ Levittö̧ja̧mä̧ ttöttömä kä̧'i̧pä̧chi̧nä̧tö̧, oto juo'ächinätö̧, a̧mo̧nä̧ tto̧ä̧nä̧hua̧'canä ucuotö tti̧'cha̧'a̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ suronä jȩttö̧tä̧ ttimitähuäcuotö. 11Jahuätömä ttö chö̧jode adicuä isotö jö̧'a̧nbä̧ huotö, isode do'ächäcuähuome tta̧ttä̧rä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isode jähuä'inä aditätö ja'huatötä jä̧cua̧'a̧ i̧sa̧rö̧ cuä'ö ku icuähuome ttö̧ja̧rö̧ ppättädäcuotömä, jahuätötä jä̧cua̧'a̧ ttö̧ja̧ ttä'cä jo̧mȩ kä̧nö̧ ppättädäcuotömä. 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitötä a̧mo̧nä̧ tö̧ä̧nä̧huä̧'canä i̧sa̧rö̧ ku'icu ttiyö'china'a̧ttö̧, jahuätömä inähuä tto'epö ma̧tta̧ pä'ö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ huotö Israel ttö̧ja̧ ttä'cattömä. Ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧ TTÖ chu̧mu̧ cä̧dȩpä̧cua̧sä̧ ji̧yȩtȩ pä'ö chu̧ju̧na pä'ö jahuätö ttä'ca jo̧mȩttö̧, ja̧'hui̧a̧nö̧tä̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä̧, jahuätömä ro̧ȩcuä̧ ttȩmä̧cuo̧tö̧.13Ja'huätömä TTÖ chö̧jo̧mȩ'i̧nä̧ ttö'cö pätti'öjuiyö'anö huotö chu̧mu̧huäyotö ja̧ pä'ö'inä huocotö TTÖ chö̧jo̧mȩ adihuome'inä ttö'cö jerupätötä ttäcuotö. Ja'huätömä tta̧mo̧nä̧ ttusinötä ttȩpä̧cuo̧tö̧ kö'cä huocöjueitä jȩtti̧na̧'a̧ttö̧. 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TTÖTÄ chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧ isodettö adicuä ttä̧ttä̧ra̧ pä'ötä, o'cajuiyönä juorömä ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'cajuiyönä ja'huätörö jȩttö̧mä̧15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ sacerdotes Levistas, Sodoc i̧tti̧mö̧ hueähui'inömä jo̧menö̧ cä'ädinätö̧ ttörö úcuo tettähuome ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chahuaröhuä judiomä ttöttömä otó cuettä cha'anä, jähuätö ttötö'cöhuächäcuotö ttörö úcuo tettähua pä'ö. Jähuätö ttö̧jä̧cuo̧tö̧ ttö chä'cá jo̧me ttiya pä'ö ttucuoja'inä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧a̧dȩ'í̧nä̧, pi̧yȩ́ ji'ähuinö̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS. 16Jähuätö ttichäcuotö ttörö úcuo teäcuähuome; jähuätö ttötö'cöhuächäcuotö ttö chiäre rutähuome ucuotönö̧ jȩtta̧ pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩtta̧ pä'ö hueähui'inö̧ jähuätörö ttörö.17Ja̧'hua̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ jähuätö ttichomenä̧ äpate isode isarä jacuäcu katenä, jähuätö tö̧'ca̧tä̧hua̧cuo̧tö̧ adihuä juä'i lino pö̧jä̧ta̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jähuätömä dottächiya'anö̧ ja̧'a̧ i̧sä̧ uhuo'chettö a̧di̧cuä̧ta̧ ra̧'a̧mä isode isarä jacuäcu katé apate ka̧'á̧cu̧. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö̧ju̧närö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ adihuä juä'i lino pu̧jä̧tá̧ttö̧ adicua'a o̧to̧'ä̧ta̧ ttönä juättopa pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttä̧ta̧'i̧nä, ttäcänä'i̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧'ca̧tä̧hui̧ya̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ pu̧jä̧ta̧ po̧'ä̧ta̧ dutti'acu tta̧ja̧rȩja päi'önä.Rättopäcua'a ä'canä umi isarära'a, tto̧ja̧ . ttö̧jo̧mȩmȩcö̧ tti̧cha̧pä'umä̧ , ju'ätömä̧ 'coä̧da̧cu'äcotö tticu'äcotö ttö'ca'atähuäjäta̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧Jä̧huä̧ä̧aditö ttö'ca'tahuäjäta̧ ; Ja'hua̧'anö 'co̧'ädä̧cuä'u̧ tttö'täcu'otö äähuo̧ca̧ su̧ro̧jö̧ jui̧yo̧ca̧ , 19Ja'huata'anö̧ ja'a̧ttö ttöo̧ja̧rö̧ su̧ro̧jö jui'ätö ttö̧ ttö̧ ju̧i̧ya̧ pä'ö pö̧jja̧ta̧nä̧ mä̧huä̧chomȩnä̧ Ju'ätörö.20Ja'huata'anö̧ ttöhuo'chei̧na̧ cui̧ähuocotö ttä̧co̧tö̧ Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ be'öhuanä̧ttä̧ cui̧tähua päöttä 21Ya̧tȩ Di̧o̧sttöi̧nä̧ ttö̧jä̧töi̧nä̧ käco̧päteö adicu'ä ttö̧ja̧mä̧ vino isoya tahua pä'ömä̧ Jo̧ca̧'a̧ ro̧mȩ |Ja̧cu'ä do' tächomȩnämä̧. 22Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö ttirecua pä'iönä Tema pä'ömää̧ Jo'ca̧'a̧ , recuarömä̧ Ja̧hua̧ta̧a̧nö̧ Isaju Jarotti i̧näcua̧rö̧ Ttirecua päi̧ö̧nä̧ , 'Tȩma̧ päömä uborö Jeropajurö Israel ojusode isajurö Ja'huata̧'a̧nö recua Quirecuaro qui̧näju̧rö̧ Di̧o̧sttöi̧nä̧ ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'copä.teö adicuä i̧sä̧rö̧23Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätömä ji'ähuätön TTÖ chumuhuä̧yotörömä i̧mi̧cu̧nä̧ surojö juiyönä kä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩpö̧ jarodö ka̧cua̧huä̧'i̧nä̧; Jahuätötä jä̧cua̧'a̧ ttu̧huo̧ju̧nä̧ jȩttä̧cuo̧tö̧mä̧ adiu'inä surojö'inä. 24Ttörohuähuomenä tto̧ttä̧rä̧cuo̧tö̧ TTÖ huedinö ji̧nö̧tä̧ jȩtta̧ pä'ö; ja'huätömä padinö jȩttä̧ pä'ötä huotö. Ja'huätömä ttö jȩcuä̧tu̧cua̧ja̧ padinöta̧'a̧nö̧ jȩpö̧ ka̧cuä̧tö̧ pä'cari pä̧nä̧'i̧nä̧, ja'huätömä eseu pä'cariritä jȩpö̧tä̧ ka̧cuä̧yö̧ 'cuächäcuähuä mo̧ro̧ pädinö'inä.25Jahuätömä ttö̧ja̧'i̧sa̧ 'corujuoächinö ö̧ja̧mä̧ tti̧'chi̧chä̧cuo̧tö̧ surojuotö pättiu juiya'a pä'ö, ja̧hua̧nö̧ jo̧'ca̧ ja'o'i̧nä̧, ja̧ju̧'i̧nä̧, ö̧jä̧hua̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧ja̧huaju ubocu ä'ocoju jö̧tä̧ i̧'cha̧'a̧ pä'ö ja̧'a̧; ja̧hua̧nö̧ jo̧'ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧, jahuätömä suroppatä ttö̧nä̧rä̧cuo̧tö̧. 26Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ käcopäteö adicuä i̧sa̧ su̧ro̧jua̧ päittömä, jahuätömä ttö̧'a̧tä̧cuo̧tö̧ siete mo̧ro̧nö̧ pä'iunä ja̧u̧ru̧mä̧. 27Ja̧u̧ suroju jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧ doächö mo̧ro̧mä̧, suroju juiyote jahuä umisarättö suroju jui̧yä̧jä̧ra̧ adita'a pä'ömä, ja̧u̧mä̧ öäre iyäcuä i'cächa'a pä'ö jä̧hua̧'a̧ chutä soroju jȩä̧ji̧ micuä jö̧nä̧, pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios jiäu pä'ömä.28Pi̧yȩ jä̧cua̧'a̧ ucuru ki̧'ä̧cuä̧mä̧: Ttötä ja̧'a̧ ucuturu ki̧'ä̧cuä̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutumä cuiyäcucua pä'ömä jui'ätöjä ja'huätörö Israel rȩjȩtö̧mä̧; Ttötä jä̧cua̧'a̧ ja'huätörö chi̧yä̧cua̧mä̧. 29Ja'huätömä ttucuäcuotö mippo'önä iyähuä u̧huä̧ju̧ ote ttiyomettö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ suronä jȩttö̧ micuä päi'önä isa̧rö̧ cuä'ö ttiyomettö̧, o'cajuiyönä Israel ttö̧ja̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ttiyömä, ja'huätörö'inä jä̧cua̧'a̧.30Ä̧cuo̧mȩnä̧ji̧ u̧huä̧ju̧ a̧di̧u̧mä̧ o'cajuiyönä cu̧ju̧nä̧tu̧cu̧ttu̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ cuiyäcuotöjä, ucutu ja̧'hua̧nö̧ cuiyätucumä Dios huȩ'ä̧hua̧ ö'äre yä̧cuä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ o'ädihuä rä̧bȩhuä̧cua̧'a̧ ucutu cuojuisodenämä. 31Diostö huȩ'ä̧hua̧mä̧ cuo'cö jä̧cua̧ ka̧ra̧ i̧sa̧ buó cuä'ö icuäcurumä co'ö jö̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ rȩjȩnä̧ cue'ächätö jö̧ttö̧'i̧nä̧.

Chapter 45

1Ji̧yȩnömä Ja̧'hu̧a̧a̧nö̧ Jȩto̧mȩnä̧ tti̧rȩjä̧ tti̧yä̧'cha pä'ö ya̧cu̧närö jȩta̧ pä̧'ö ja̧'a̧ Ttittörömpätecuächa pä'ö ä̧co̧mȩnä̧ Ji̧nä̧ yotöte huotörö , pojopö Toö̧ju̧nöa̧nö rȩjȩ a̧u̧cu̧nä docenö̧ kilometro jo̧mȩnä̧ Ja'huata'anö a̧u̧co̧mȩ ö'atomä̧ di̧ȩznö jo̧mȩ käcuoräcu ö'cähuemä̧ Jua'amä̧ Tö̧ä̧Nä̧HUA̧ Diosrö iyähuäcu'a. Juȩne rȩjȩ o'cajuinä̧ to̧mȩtä̧ jä̧cua̧'a̧. 2Ju'orömä̧ pajopo cunähuä̧cu̧'a Dios ö̧jode adicu'omȩ docientos cincuentanö jö̧nä̧ käcuoräcu, ö'oto ja'huata'nö̧ ö̧'cähue'inä̧ , Toecuächunä mȩji̧ya̧cua jäyänä̧ veinticinconö̧ ju̧nä̧ käcuoräcumä̧3Ja'hu̧a̧ta̧'a̧nö pojopu cö̧nä̧huä̧cuä̧'a TöA̧NA̧HUA̧ DIOS i̧rȩjȩ pa̧ja̧tö̧i̧nä̧ ö̧'oto docenö̧ kilometros jo̧mȩ Ja̧'hua'a̧nö̧ Ja̧'a̧nä̧ juto jo̧mȩmä Docenö̧ jö̧nä̧ kä̧cuoräcumä , Jua'amä̧ Jä̧cua̧'a̧ Suroju̧ juiyomȩ Ro̧mȩ: Juȩnȩtä̧ Jä̧cua̧'a̧ Dios ö̧jo̧demä̧ 4Juȩnȩ rȩjȩ Ju'to Jo̧mȩmä̧ jä̧cua̧'a Tö̧ä̧Nä̧HUA̧ DIOS DIOSTöi̧nä̧ ttö̧ja̧tö̧i̧nä̧ kä'co päteö adicuä ttöjarö iyähuäcua'a Juenemä TöäNäHUA Adihuä isa öjode Ja'huata'anö̧ Ja̧'a̧ttö̧ ttöcupächätö̧ Ja̧u̧cu̧ aditö tiya pä'ö. Juȩnȩ Jäcua̧'a̧ Tojusodemä̧, Juenȩmä̧ ucuto Rome surojö Jui̧a̧ öjo̧mȩ Ja̧'hua̧'a̧nö̧ pä'ö pajocome

5Ja'hua̧'a̧nö̧ Ja̧'a̧ttö̧ , Käcua̧'a̧ rȩjȩ coromȩ docenö̧ kilometros ju̧nä̧ ö'otomä̧ ju'tomä jäcua̧'a̧ cinconö käcoräcumä̧, pojopu cu̧nä̧huomȩ levitas ttiaromȩ a̧'cuarönä̧ Juȩnȩ adittättö. Adicu'ättö̧ja̧ adihuä i̧sa̧ ö̧jo̧mȩ, ttöjua̧ nä̧ra̧ pä'ö odehuiyä kä̧cuä̧hua̧mȩ6Ucumä yȩnȩtȩ huȩhuä̧hua̧jä̧ ötahuiyä ja̧'a̧tȩ, tu̧'ca̧ri̧ttö̧mä̧ cinco milnö jo̧mȩ öcähuemä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ veinticinco milnö öotome, suroju jui̧yä̧jä̧ ja̧'a̧tȩu̧ jȩttä̧cuo̧mȩcu̧ u̧mi̧cu̧nä̧ jȩpö̧ ku̧nä̧huä̧cua̧; po ötahuiyämä Israel ttö̧ja̧rö̧ pä̧tȩtö̧ ku̧nä̧huä̧cua̧. 7Ru̧hua̧ i̧tti̧ i̧rȩjä̧mä̧ kä̧cua̧'a̧ suroju jui̧yä̧jä̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä ja̧'a̧tä̧ i̧mi̧cu̧nä̧ cä̧'ȩpu̧ ku̧nä̧huä̧jä̧ jäyäcu. Kä̧hua̧ räopacuttö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧hua̧ mo̧ä̧ya̧'a̧cu̧'i̧nä̧. Pa̧ja̧huo̧mȩmä̧ yaute pa̧hua̧huo̧mȩ ja̧cua̧'a̧, ka̧hua̧ raopomettömä ka̧hua̧ mo̧a̧cha̧'a̧cu̧.8Pi̧jä̧ rȩjȩmä̧ Israel ru̧hua̧ i̧tti̧ i̧rȩjä̧ ja̧cua̧'a̧. Ru̧hua̧ i̧tti̧ ttö huetäcumä täcö chidepiyu ttö̧ja̧ ttusurähuönämä jȩi̧chä̧cua̧; ja̧u̧ jo̧ca̧'a̧, jahuätömä rȩjȩ ttiyäcuotö Israel ttö̧ja̧rö̧, jahuätötä ttahuäröhuärö.9TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "¡Täcö juayabomäcu̧, Israel ru̧hua̧ i̧tti̧! ¡Suroju'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ curä jȩcuä̧''chö̧'i̧nä̧ cä'ätö ku̧ni̧; jueönä ro̧ȩcuä̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jueö huȩnȩ 'chä̧cuä̧huä̧tä̧ jȩpi̧! ¡Chidepiyö ttö̧ja̧rö̧ rä'epu cuicuä! pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios pä'ö huȩnȩmä̧. 10¡Ucutumä jueö pa̧ja̧ta̧'a̧ttö̧ cu̧ju̧na̧ra̧tö̧cua̧ pä'ö ja̧'a̧, isäcä'inä pä̧tȩtä̧cättö ku̧ju̧nä̧rä̧tö̧cua̧ pä'ö ja̧'a̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧so̧'ta̧'i̧nä̧ pa̧tȩta̧'a̧ttö̧ ku̧ju̧nä̧rä̧tu̧cua̧'a̧ pä'ö ja̧'a̧! 11Isäcämä korojue jo'icu ttö̧'a̧ta̧ pä'ö, i̧so̧'ta̧mä̧ isoya ttö̧'a̧ta̧ pä'ö, i̧so̧'ta̧mä̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧mä̧ omerttö̧ dieznö jo̧mȩ cä̧ȩcuo̧mȩ jo̧'ta̧'a̧; isäcämä omerttö dieznö jo̧mȩ cä̧'ȩcuo̧mȩ pä'ome jäcä. 12Siclomä veinte geras jo̧mȩ jä̧cua̧'a̧; sesentanö siclosmä yaute mina jȩttä̧cuo̧tö̧ ucuturu ja̧'a̧tȩu̧.13Pi̧yȩ jä̧cua̧ huiyätucua pä'ö jä̧cuä̧mä̧: Ya̧mö̧ i̧sa̧ppȩ jicäte omer jo̧mȩ pa̧ja̧cuo̧mȩttö̧mä̧ ji̧mö̧tȩ yaute jo̧mȩ 'cä̧ȩpu̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ cebada jicäte omer jo̧mȩ pa̧ja̧cuo̧mȩttö̧mä̧ ji̧mö̧tȩ yaute jo̧mȩ 'cä̧ȩpu̧ cuiya pä'ö jä̧hua̧. 14Aceite iyäcuättömä coronä cärähuomettö̧mä̧ dieznö jo̧mȩ ä̧tȩcuo̧mȩ cä̧'ȩpö̧ jä̧cua̧'a̧ (dieznö oba'a), ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ yauten omer'inä adihua, yaute omermä dieznö obatä ja̧'a̧. 15Israel ttä̧ji̧mu̧rö̧ ttajomettö ttä̧ji̧mö̧ oveja jö̧tö̧'i̧nä̧, cabrajö̧ttö̧'i̧nä̧ docientonö huotöttömä̧ ya̧tȩrö̧ kuicu jȩä̧cuä̧ jȩtta̧'a̧ pä'ö'inä, ttö̧ja̧ suronä jȩttä̧ji̧ttö̧ huȩnȩ juiyönä ttö̧ja̧ pä'ö jȩtta̧ pä'ö jä̧cua̧'a̧, pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios päö huȩnȩmä̧.16O'catoinä pi̧jä̧ ttö̧ja̧mä̧ pi̧yȩ juei ttiya'a pä'ö jä̧cua̧'a̧ Israelttö ru̧hua̧ i̧tti̧rö̧mä̧. 17Ru̧hua̧ i̧tti̧ aditäcuä jä̧cua̧'a̧ isotö kuicuä iyächuä jȩttä̧huo̧tö̧rö̧ i̧yä̧chä̧cua̧mä̧, jȩru̧huä̧ iyähuä'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'cärittö auhuähuä iyähuä'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧rȩpa̧ kä̧hua̧ räopa'a ja̧'a̧tȩ eseu jȩä̧cuä̧'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä'ächiu pä̧mä̧dä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧'i̧nä̧, o'ca juiyönä pä'cäri jȩtta̧'a̧ pä'ö Israel ttö̧ja̧rö̧ hueähui'inö jȩtto̧mȩnä̧mä̧. Ja̧u̧mä̧ i̧yä̧cua̧ suronä jȩttö̧ micuä iyähuä'inä, jȩru̧huä̧ iyähuä'inä, kuicu iyäcuä'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧ eseu ttö̧ja̧cua̧ pä'ö iyö jȩä̧cuä̧'i̧nä̧.18Pa̧'a̧nö̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä: Ka̧cua̧ttö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧mä̧, päcäyä pa̧cua̧nö̧ a̧'ȩ hua̧ttö̧ ji̧yȩtȩ suroju'inä jui̧'a̧rö̧ ȩmo̧po̧u̧ suroju jȩtti̧nö̧ micuä cuiäre iyäcuä jȩcuä̧cua̧jä̧ suroju juiyode ja̧'a̧tä̧. 19Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co päteö adicuä ttö̧ja̧mä̧ suroju jȩttö̧ micuä ttöcuoja iyäcuomettö̧ yaute jo̧mȩ ä̧tȩcuo̧mȩ ȩmö̧ ttötäcuotö isode apate i̧sä̧juä̧nä'inä ja̧hu̧ta̧'a̧nö̧ kuicu iyähuome pa̧ja̧cuä̧nö̧ jäyänä'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ isode jacuosärä apate i̧sa̧nä̧na̧'i̧nä̧. 20Pi̧yȩmä̧ jȩcuä̧hua̧jä̧ ya̧cu̧nä̧ suronä jȩtta̧'a̧ pättocanä'inä jarodö jȩttȩyu̧'inä ja̧'a̧tȩu̧ kä̧hua̧ttö̧mä̧ sietenö mo̧ro̧ päiomenä; pa̧'a̧nö̧ jȩpö̧tä̧ siupu cui̧cuä̧cua̧jä̧ Dios ö̧jo̧dettömä.21Ä̧cuo̧mȩnä̧ ka̧hua̧nä̧, ka̧hua̧ttö̧ cartocenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧, yaute pä'cäri siestenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ adiu jȩpö̧ eseu jȩcuä̧cuo̧tö̧jä̧. Panppä̧ ppö̧ä̧mö̧ jui̧yä̧ppä̧ cucuäcuotöjä. 22Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧, ru̧hua̧ i̧tti̧mä̧ yurutä ja̧'a̧tä̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ ja̧'a̧tä̧'i̧nä̧ jo̧mȩ jȩpu̧ ö̧ju̧nä̧cua̧ ya̧tȩ päcäyä pa̧ja̧cuä̧nö̧ a̧'ȩ hua̧rö̧, suroju jȩttö̧ iyäcuä jö̧nä̧.23Sietenö mo̧ro̧ pä'cäri jö̧ mo̧ro̧mä̧, ru̧hua̧ i̧tti̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ kuicu iyähuome jo̧mȩnö̧ jȩpu̧ ö̧ju̧nä̧cua̧: Sietenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧ sietenö päcäyö̧ ppo̧'a̧tö̧ttö̧'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ sietenö ovejatö̧ po̧'ä̧tö̧ suroju jui'ätöttö'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ mo̧ro̧ttö̧mä̧ ya̧tȩ cabra ubottö'inä suronä jȩttö̧ micuä iyäcuä jö̧nä̧. 24Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ru̧hua̧ i̧tti̧mä̧ päcäyä i̧tti̧' ya̧tȩttö̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'nö̧ ya̧tȩ oveja i̧tti̧cu̧'i̧nä̧ yaute hin ä̧tȩcuo̧mȩ aceitettö efa ä̧tȩcuo̧mȩttö̧mä̧ jȩru̧huä̧ jicäte iya'a pä'ö pä̧cua̧.25Ka̧hua̧ttö̧ sietenö jo̧mȩ 15nö̧ mo̧ro̧ päiomenä, pä'cärittömä, ru̧hua̧ i̧tti̧mä̧ pi̧yȩ sietenö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧mä̧ öäre iyähuä i̧yä̧cua̧: suronä jȩttö̧ micuä iyäcuä'inä, kuicu iyähuä'inä, jȩru̧huä̧ iyähuä'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ aceite iyähuä'inä.

Chapter 46

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Jacuoju isode isarä, ka̧hua̧ räopa'acuttö pä̧tȩcuä̧nö̧mä̧, seinö mo̧ro̧ ttaditö mo̧ro̧mä̧ chi̧ȩcuä̧ra̧cua̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cuä'ächiu ttö̧jä̧mä̧nö̧ mo̧ro̧mä̧ bahuȩcuä̧rä̧cua̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ kä̧hua̧ ja̧rȩpa̧ räopu mo̧ro̧'i̧nä̧ pa̧huȩcuä̧rä̧cua̧. 2Ru̧hua̧ i̧tti̧mä̧ isode i̧mi̧ aca isode isarä apate kä'cote'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧mi̧nä̧ mi̧ȩcua̧ra̧te'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ u̧jä̧mä̧nä̧cua̧ jäyänä ku̧nä̧huä̧mȩ Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ käco päteu adicuä ttö̧ja̧ ttöäre kuicu iyäcuä'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧ ja̧'a̧tä̧ iyähuä'inä. Ja̧hua̧nä̧ ja̧'a̧mä̧ ja̧u̧mä̧ jacuojuttö apate huäose jo̧mȩttö̧ ucuo tȩä̧hui̧'ca̧ rä̧o̧pä̧cua̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ apatemä yi̧ȩcuä̧chi̧chä̧cua̧ yodoju jubö.3Ötahuiyä ttö̧ja̧'i̧nä̧ cuä'ächiäcuähuä mo̧ro̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧hua̧ ja̧rȩpa̧ räopu mo̧ro̧'i̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuo tettähuäcuotö apate doächäcuähuomettö̧. 4Ru̧hua̧ i̧tti̧ cuä'ächiö pä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ kuicu iyähuä iya'a pä'ö jö̧mä̧ seinö oveja i̧tti̧mö̧ suroju juiätöttö'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ oveja buo suroju jui̧'a̧ttö̧'i̧nä̧ jä̧cua̧'a̧. 5Jȩru̧huä̧ oveja i̧tti̧ buocuttömä jicäte ä̧tȩcuo̧mȩ jä̧cua̧'a̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩru̧hu̧ oveja i̧tti̧cu̧mä̧ ttiya'a pättomȩtä̧ jä̧cua̧'a̧, yaute hin aceitettömä jȩru̧huä̧ jicäte jä̧cua̧'a̧.6Kä̧hua̧ ja̧rȩpa̧ räopu mo̧ro̧mä̧ ja̧u̧mä̧ ä̧ji̧mu̧ttö̧ ya̧tȩ päcäyä ubo suropocöttö 'i̧nä̧, oveja i̧tti̧mö̧ seinö huottö'inä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ oveja ubo suropocöttö'inä iya'a pä'ö jä̧cua̧'a̧. 7Ja̧u̧mä̧ jȩru̧huä̧ jicäte ä̧tȩcuo̧mȩ iya'a pä'ö jä̧cua̧ päcäyä ubo ä̧tȩcuä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jicäte jä̧cua̧ oveja ubo ä̧tȩcuä̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ yaute hin jo̧mȩ aceitettö jȩru̧huä̧ jicäte ä̧tȩcuä̧mä̧. 8Ru̧hua̧ i̧tti̧ apate mä̧nä̧nä̧'i̧nä̧ ja̧hua̧ta̧'nö̧ u̧mi̧nä̧'i̧nä̧ toächäcuähuome'inä toächomenämä, ja̧u̧mä̧ toächä̧mä̧nä̧tä̧ ppa̧'ä̧chö̧ räopä̧cua̧ kä̧cua̧'a̧.9Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pi̧jä̧ kä̧cuä̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧ja̧'a̧cu̧ tti̧'cho̧mȩnä̧mä̧ päcäri hueähuime, ucuo teähua pä'ö apate ka̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ to'ächömä rä̧o̧pä̧cua̧ apate ka̧hua̧ ieröhua'acu ka̧tettö; ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ apate ka̧hua̧ ieruhuacu katenä to'ächumä rä̧o̧pä̧cua̧ ka̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ katenä. Ya̧tȩ'i̧nä̧ rä̧o̧pi̧chä̧cua̧ apate toächatenämä, pä̧tȩcuä̧nö̧ jö̧nä̧tä̧ räopa pä̧'ö̧ ja̧'a̧. 10Ru̧hua̧ i̧tti̧mä̧ käco päteö u̧ja̧ pä'ö ja̧'a̧; jahuätö jacuocu dottächa'anämä, ja̧u̧mä̧ doächa pä'ö ja̧'a̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö rättopa'anämä ja̧u̧nä̧ räopa pä'ö ja̧'a̧.11Pä'cärittömä, jȩru̧huä̧ iyähuämä jicäte jȩru̧huä̧ ja̧'a̧ pä'ö ja̧'a̧ päcäyä uborö ja̧'a̧tȩu̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ oveja buo ä̧tȩcuä̧mä̧ jicäte jä̧cua̧'a̧, ja̧hua̧ta̧'nö̧ oveja i̧tti̧mö̧ttö̧mä̧ ttiya pättome ttiya pä'ö jä̧cua̧. 12Ru̧hua̧ i̧tti̧ chutä amöcuädö öäre iyäcuä iyöttömä, kuicu iyäcuätä ja̧'a̧ pä'ö ja̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ huȩnȩ juiyönä jäecuä ja̧'a̧tä̧'i̧nä̧ ttiya pä'ö ja̧'a̧, apate pätecuänö kate pateba'a pä'ö jä̧cua̧'a̧ ja̧u̧ru̧ ja̧'a̧tȩö̧. Ja̧u̧mä̧ öäre kuicu iyähuämä'inä, Diosrö huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧ jäecuä jö̧ttö̧'i̧nä̧ cuä'ächiö mo̧ro̧ pä̧cuä̧huä̧ jȩttö̧ya̧nö̧ jȩa̧ pä'ö ja̧'a̧. Ja̧u̧nu̧ o'ca, ja̧u̧mä̧ rä̧o̧pa̧cua̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ räope o'camä apate u̧mi̧mä̧ yi̧'ȩpu̧ icuähuäcua.13Ya'acu iya'a pä'öttömä, ucumä ya̧tȩ oveja i̧tti̧ ayaute a̧'ȩ hua̧ a̧di̧hua̧ttö̧ cuiya'a pä'ö pä̧cuä̧cua̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ cuäopönä mo̧ro̧ kuicu cuiya'apä'ö; ucumä pi̧yȩmä̧ jȩcuä̧cua̧jä̧ mo̧ro̧ jö̧ a̧u̧cuä̧. 14Pi̧yȩcu̧mä̧ ucumä mo̧ro̧ jö̧ a̧u̧cuä̧ cuiyäcua̧jä̧ jä̧ru̧ä̧ iyäcuä, jicätettö seinö pa̧ja̧cuä̧ jo̧mȩ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ yaute hin pa̧ja̧cuo̧mȩ huabodäcuä pa̧ja̧cuo̧mȩ jo̧mȩ aceitettömä ya̧mö̧ i̧sa̧ppȩ jihuö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jȩru̧huä̧ iyähuä jȩtta̧'a̧ pä'ö, jȩtta̧'a̧ pä'ö huettinö ta̧'a̧nö̧tä̧. 15Jahuätömä jo̧mȩnö̧ jȩpu̧ ttö̧jö̧nä̧cuo̧tö̧ oveja i̧tti̧rö̧'i̧nä̧, jȩru̧huä̧ iyähuä'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧dȩ isoya iyähuä mo̧ro̧ jö̧ a̧u̧cuä̧, 'cuäopönä kuicu iyäcuä jä̧cua̧'a̧.16TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: ru̧hua̧ i̧tti̧ i̧tti̧mö̧rö̧ mipponä iyäcuä iyöttömä, pi̧yȩ jä̧cua̧'a̧ ja̧u̧ru̧ iyähui̧ä̧cuä̧mä̧. Pomä i̧tti̧mö̧ ttöäretä päiäcua, ji̧yȩtȩ ki̧'ä̧cuä̧mä̧. 17Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ u̧mu̧ä̧ya̧rö̧ mipponä chutä öäre ichipöttömä, u̧mu̧ä̧ya̧ öäre jä̧cua̧ huettanä u̧jo̧mȩttö̧ räopome jubötä, ja̧u̧nu̧ o'camä pä'äjita'anö ru̧hua̧ i̧tti̧rö̧tä̧ ppa̧huä̧chä̧cua̧. Öäremä jö̧mä̧ i̧tti̧mu̧tä̧ ttöäre kä̧cua̧'a̧. 18Ru̧hua̧ i̧tti̧mä̧ ȩmi̧yä̧cua̧ ötahuiyä ttö̧ja̧ ttöäremä; ja̧u̧mä̧ chötä öärettö iya'a pä'ö jä̧cua̧'a̧, chidepiyu ttö̧ja̧ karacu ttipperecuächu juiyäcua'anö, ya̧cu̧nä̧ pö̧nä̧ tta̧mo̧nä̧ ttöärettötä iyätucui.19Ja̧u̧nu̧ o'camä ttö̧ja̧'i̧sa̧mä̧ apate toächäcuähuome Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ kä'co adicuä ttö̧ja̧ suroju juiätö ttöjacanä cuä'opö ȩpi̧nä̧cu̧sä̧, ka̧cui̧nä̧tö̧ ka̧hua̧ ö̧huo̧jua̧cu̧ pä̧tȩcuä̧nö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ¡pȩnȩmä̧! ka̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧ yaute rȩjȩ ki̧na̧'a̧. 20Ja̧u̧mä̧ päinäcu̧sä̧: "Pȩnȩmä̧ ja̧'a̧ Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ käco adicuä ttö̧ja̧ micuä ja̧'a̧ ttöäre iyäcuä cuäräönä jȩtta̧'a̧ jo̧mȩmä̧ ja̧hua̧ta̧'nö̧ suroju jȩttȩji̧ ja̧'a̧tä̧ iyäcuä'inä, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ jahuätömä jȩru̧huä̧ iyähuämä ttä̧tta̧'a̧ pä'ö ja̧'a̧. Jahuätömä isode u̧mi̧ aca saränämä ttöäre iyäcuämä tti'cächa'a pä'ö jo̧ca̧'a̧, täcö ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ surojuttö nucähuottö ttö̧ja̧'a̧ttö̧.21Ja̧u̧nu̧ o'comenä ja̧u̧mä̧ isode u̧mi̧ isarecu oipinä̧cu̧sä̧ , ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ ja̧u̧mä̧ juȩnȩ isarä pa̧ja̧nö̧ jäyänä cuä'opu oipäcumä ttömä topinösä̧ ya'acunä jäyämä isarä ka̧cui̧na̧'a̧. 22Pa̧ja̧cuä̧nö̧ isarä u̧mi̧ jäyänämä̧ ppo̧'ö̧ u̧mi̧ isarä ka̧cui̧na̧'a̧, ttuchu'cari cuarentanö pa̧ja̧cuo̧mȩ'i̧nä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ treintanö jo̧mȩ öcähuemä. Pa̧ja̧cuä̧ isarä u̧mi̧mä̧ yoräteunätä̧ pa̧ja̧cuo̧mȩ jö̧nä̧ ji̧na̧'a̧. 23I̧nä̧ o'quittö ka̧cui̧na̧'a̧ yoyonö 'chö̧nä̧ jȩä̧cua̧hua̧'a̧ ja̧u̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩttö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ yoyonö jȩä̧cuä̧huo̧mȩ dȩa̧ttö̧mä̧ datta'a pä'ö ucurä huoecuome'inä ki̧na̧'a̧. 24Ja̧u̧ ttö̧ja̧'i̧sa̧mä̧ päinäcu̧sä̧: "Pȩnȩ jä̧cua̧'a̧ Dios ojusode adicuä ttö̧ja̧ ödahuiyä ttö̧ja̧ tti̧yu̧ cuäräunä da'u jȩttä̧cuo̧mȩmä̧.

Chapter 47

1Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧, ttö̧ja̧'i̧sa̧mä̧ pä'äjita'nö ȩpi̧nä̧cu̧sä̧ Dios ö̧jo̧de doächäcuähuome, juorömä Dios ö̧jo̧dȩ dȩa̧ttö̧ cuäomettö̧ ajiya ppöreina isodettömä ka̧hua̧ räopacuttö, Dios ö̧jo̧de pä̧tȩcuä̧nö̧mä̧ ka̧hua̧ räopacumä to̧ä̧ri̧na̧ ja'acu, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ ajiyamä ppöreina Dios ö̧jo̧de kä̧hua̧ ö̧huo̧ja̧'a̧cu̧ttö̧, kuicu iyäcuomettö u̧huo̧jua̧'a̧cu̧. 2Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ ȩpi̧nä̧cu̧sä̧ kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ ka̧hua̧ räopa jäyänä ȩpi̧nä̧cu̧sä̧, jua̧nä̧ttö̧mä̧ ajiyamä ppöreina ka̧hua̧ ieruhuacu jäyä apatettö.3Ttö̧ja̧'i̧sa̧ ka̧hua̧ räopacuttö i̧'cha̧nä̧mä̧, isappä pa̧ja̧cuä̧ppä ku̧npri̧nö̧ u̧mu̧nä̧; ja̧u̧mä̧ ttu̧chu̧'ca̧ri̧ milnö jo̧mȩ pa̧ja̧ti̧nö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ icähicnäcusä̧ yukoroya ajiya ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ koroya ajiya cuä̧o̧pä̧rö̧ tusä'cä̧tȩ jo̧mȩ täcuoyanä. 4Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧, ja̧u̧mä̧ ttu̧chu̧'ca̧ri̧ milnö jo̧mȩ pa̧ja̧ti̧nö̧ pä'äji ta'anö ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ȩpi̧nä̧cu̧ ajiya koroya ajiyanä chihue'ca rärecuome jo̧mȩnä̧ täcunä; ja̧u̧mä̧ koro milnö ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ pa̧ja̧tö̧ ȩpi̧nä̧cu̧sä̧ ajiyara̧'a̧ chäcäjobu täcunä. 5Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä pä'äjita'anö ttu̧cu̧'ca̧ri̧ milnö jo̧mȩ pa̧ja̧ti̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ aje ji̧na̧ ttömä chijähua pä'ö jo̧coto ajiyamä täcuina'a huottanö pä'ö jo̧mȩnä̧, aje käcuähuä juiyönä jo̧to ji̧na̧'a̧.6Ttö̧ja̧'i̧sa̧mä̧ päinäcu̧sä̧: "ttö̧ja̧'i̧sa̧ i̧tti̧, ¿Pi̧yȩ topöjä tä̧ji̧?" ja̧u̧mä̧ u̧mi̧cu̧ icächö aje jäyänä chucutä huetäyunä jȩi̧nä̧cu̧sä̧. 7Ppa̧'ä̧chö̧cä̧nö̧ chi̧'cho̧mȩnä̧, juorö aje jäyotottömä dau röä̧nä̧ ka̧cui̧na̧'a̧ jäyänä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ kara jäyänä'inä. 8ttö̧ja̧'i̧sa̧mä̧ päinäcu̧sä̧: "Poya ajiyamä ka̧hua̧ räopa'acuttö'inä, Arabá rȩjȩttö̧'i̧nä̧ dȩa̧ttö̧'i̧nä̧ räopoto; poya ajiyamä Dubora A̧'cua̧rö̧ juiyotocu siäcuattömä tti jö̧nä̧ jä̧hua̧'a̧.9Isotö ajenä huoätö a̧cuä̧rä̧tö̧mä̧ ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧di̧ aje sia pätecu huo'ätömä; po̧i̧ rö̧ä̧nä̧ ttö̧ja̧tö̧, poya ajiyamä jua'acu siattö. Ajiya sa̧no̧yamä adiu tti jö̧nä̧ jä̧cua̧'a̧. O'catoinä ttö̧ja̧cuo̧tö̧ aje siacu päteö. 10Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, Gadi po̧i̧ 'choähuä ttö̧ja̧mä̧ aje ttö̧ri̧jä̧cuo̧tö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ po̧i̧ huo̧cuä̧sa̧ jottepa pä'ö Eglaimnä kä̧cua̧'a̧. Po̧i̧ pä̧cuä̧ri̧ju̧nä̧ recuätö ttö̧ja̧cuo̧tö̧ dubora A̧'cua̧rä̧tö̧ to'otonämä, aje röotänä po̧i̧ ttirecuechanö pa̧ja̧cuä̧ juiyönä.11Ja̧hua̧nö̧ ja̧'nä̧ dubora A̧cua̧rö̧ juiyotottömä 'cärisä'inä, retäcua'inämä ttinä juochiyäcua'a, ja̧u̧mä̧ 'cäruhuäbö räopa pä'ö jö̧hua̧'a̧. 12Poto aje jäyoto jäyänämä, pätecu jäyänämä, dauhuiyä o'cajuiyö jähuä ba'u u̧huä̧ju̧ ichäcua'a. Ojiyämä hua'ö ihuiyäcua ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧huä̧ju̧mä̧ bautä kä̧cua̧'a̧. Ka̧hua̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ dauhuiyämä u̧huä̧ju̧ ichäcua, ajiyamä suroju huiyodettö siattö jua'acu. U̧huä̧ju̧mä̧ ttucua'a pä'ö jä̧cua̧'a̧, ja̧hua̧ta̧'nö̧ ojiyämä märiyä jahuapö jä̧hua̧'a̧.13TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Pa̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ jä̧cua̧'a̧tó cui̧'cä̧chä̧cua̧mä̧ docenö huotö Israel ttö̧ja̧römä: Josemä todäre jo̧mȩ jä̧cua̧'a̧. 14Ucumä ttö pa̧'a̧nö̧ jä̧cua̧ pätinomettö̧ topö 'cä̧huȩpä̧cua̧jä̧, chu̧mu̧ teätönö, jä'orö cuiyajä̧. Pi̧jä̧ rȩjȩmä̧ ucuturu iyäcuiäcua ttiya pättinö pä̧tȩcuä̧yö̧nä̧.15Pa̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ ka̧hua̧ u̧huo̧jua̧cu̧ bȩi̧pä̧ro̧mȩmä̧ Aje röotoju kä̧mä̧dö̧mä̧ Hetlón jubö kä'ätö, ja̧u̧nu̧ o'camä Zedad jubö. 16Ja̧u̧nu̧ o'camä Berotattö pȩi̧bä̧rä̧cua̧, Sibraimra̧'a̧cu̧ttö̧i̧nä̧, Damasco'inä Hamat'inä kä'co ka̧'a̧mä̧, ja̧u̧nu̧ o'ca'amä Hazar Haticónra'acu, Haurán jäyä pei̧pä̧ro̧mȩcu̧. 17Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, pȩi̧pä̧ro̧mȩmä̧ Hazar Enán aje röotottö kä̧mä̧dö̧ Damasco'inä Hamat rȩjȩ pȩi̧pä̧ro̧mȩ ka̧hua̧ ö̧huo̧jua̧'a̧cu̧. Pa̧'a̧nö̧ jä̧cua̧ ka̧hua̧ ö̧huo̧jua̧'a̧cu̧mä̧18Kä̧hua̧ räopacuttömä, Haurán'inä Damasco'inättö̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Galaad kä'co 'inä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧rȩjä̧mä̧ Jordan ajecu kä̧cuä̧jä̧. Ucumä juȩnȩ rȩjȩ pȩi̧pä̧ro̧mȩcu̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ aje röoto ka̧hua̧ räopacuttö; pi̧jä̧ jä̧ttä̧yä̧jä̧mä̧ ka̧hua̧ räopacu rȩjȩ pȩi̧pä̧ro̧mȩ jä̧cua̧. 19Ja̧u̧nnu̧ o'camä ka̧hua̧ ieruhuacu jä̧cua̧'a̧, Tamar ka̧hua̧ ieruhuacuttö kä̧mä̧dö̧ Meriba Cades rȩjȩra̧'a̧cu̧, Egipto aje ä̧u̧cuo̧to̧ räopa'acuttömä Aje Röotora̧'a̧cu̧, ka̧hua̧ ieruhuacumä ka̧hua̧ ieruhuacutä. 20Ja̧u̧nu̧ o'camä, kä̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧ pȩi̧pä̧ro̧mȩmä̧ Aje Röotottömä Lebo Hamat'ra'acu. Pa̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ ka̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧mä̧.21Pa̧'a̧nä̧ jö̧nä̧, ucumä 'cä̧chö̧ cui̧chä̧cua̧jä̧ ucuturutä ja̧'a̧tȩu̧, Israel ahuaruhuä o'cotörömä. 22Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucumä cui̧yä̧'chä̧cua̧jä̧ jitörötä pä̧tȩtö̧ iyäcuiome ucuturutä ja̧'a̧tȩu̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ iyäcuähuotö ucutucutä ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, jitö ucututäcu kä̧nö̧ tti̧tti̧cuä̧rö̧'i̧nä̧ jahuätömä titö ja̧'a̧ttö̧, ucucutä, Israel ttö̧ja̧sa̧ jönä ucubächinö. Ucutumä rö̧ä̧nä̧ cuiyäcuotöjä Israel ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧tȩttö̧mä̧. 23Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, 'cuäopäcua i̧yä̧cuä̧hua̧mä̧ ö̧jä̧cua̧ Israel ahuäruhuä o'cotöcu ttö̧ja̧cuo̧mȩcu̧. Ucutumä ji̧yȩtȩ ja̧u̧ cuiyätucua'a pä'ö ja̧'a̧. Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios pä'ömä.

Chapter 48

1Pitö ja̧'a̧ Isarael ahuäruhuä 'cotö tti̧mi̧ pi̧yä̧mä̧. Dan 'cotömä yaute rȩjȩ jo̧mȩ ttȩmä̧cuo̧tö̧; Pȩi̧pä̧ro̧mȩmä̧ 'chä̧cua̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ ttö̧jo̧mȩ kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧ pȩi̧pä̧ro̧mȩcu̧ Hetló'inä Lebo Hamat'inä ttö̧mä̧nä̧cu̧. beipä̧ro̧mȩ 'chä̧cua̧'a̧ Hazar Enánttö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Damasco rȩjȩ ko̧ro̧ jä̧cu̧ pȩi̧pä̧ro̧mȩcu̧ ka̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ ja̧u̧nu̧ o'camä Hamat'ra'acu. Dan rȩjȩ beipä̧ro̧mȩmä̧ 'chä̧cua̧'a̧ ka̧hua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧ttö̧mä̧ Dubora Röoto o'cajuiyö mä̧ni̧yä̧ra'acu. 2Dan rȩjȩ ko̧ro̧jä̧cu̧ bȩi̧pä̧ro̧mȩmä̧ kä̧cua̧'a̧ kä̧hua̧ räopomettömä ka̧hua̧ mo̧ä̧ya̧'a̧cu̧, Asermä a̧u̧cuo̧mȩ jo̧mȩ ttö̧ju̧nä̧rä̧cuo̧tö̧. 3Aser rȩjȩ ko̧ro̧jä̧cu̧ bȩi̧pä̧ro̧mȩcu̧mä̧ ka̧hua̧ raopa'acuttö ka̧hua̧ mo̧ä̧ya̧'a̧cu̧mä̧, Neftalímä a̧u̧cuo̧mȩ jo̧mȩ ttö̧jö̧nä̧rä̧cuo̧tö̧.4Neftalí rȩjȩ ko̧ro̧jä̧cu̧ bȩi̧pä̧ro̧mȩcu̧mä̧ ka̧hua̧ raopa'acuttö ka̧hua̧ mo̧ä̧ya̧'a̧cu̧mä̧, Manasésmä a̧u̧cuo̧mȩ jo̧mȩ ttö̧jö̧nä̧rä̧cuo̧tö̧. 5Manases rȩjȩ ko̧ro̧jä̧cu̧ bȩi̧pä̧ro̧mȩcu̧mä̧ ka̧hua̧ raopa'acuttö ka̧hua̧ mo̧ä̧ya̧'a̧cu̧mä̧, Efraínmä a̧u̧cuo̧mȩ jo̧mȩ ttö̧jö̧nä̧rä̧cuo̧tö̧. 6Efraín rȩjȩ ko̧ro̧jä̧cu̧ bȩi̧pä̧ro̧mȩcu̧mä̧ ka̧hua̧ raopa'acuttö ka̧hua̧ mo̧ä̧ya̧'a̧cu̧mä̧, Rubénmä a̧u̧cuo̧mȩ jo̧mȩ ttö̧jö̧nä̧rä̧cuo̧tö̧. 7Rubén rȩjȩ ko̧ro̧jä̧cu̧ bȩi̧pä̧ro̧mȩcu̧mä̧ ka̧hua̧ raopa'acuttö ka̧hua̧ mo̧ä̧ya̧'a̧cu̧mä̧, Judámä a̧u̧cuo̧mȩ jo̧mȩ ttö̧jö̧nä̧rä̧cuo̧tö̧.8Töäre iyähuä jȩ'cuä̧cuo̧mȩmä̧ Judá rȩjȩ ko̧ro̧jä̧cu̧ bȩi̧pä̧ro̧mȩ jä̧cua̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ 'chä̧hui̧ä̧cua̧ ka̧hua̧ räopa'attömä kä̧hua̧ mo̧ä̧ya̧'a̧cu̧; veinticinco mil ttu̧chu̧'ca̧ri̧ ä̧tȩcuo̧mȩ jä̧cua̧'a̧ öcähuemä. Öotome kä̧hua̧ mo̧ä̧ya̧'a̧cu̧ttö̧ ya̧tȩ ahuäruhuä 'cotö ttö̧jä̧rä̧jä̧ttö̧ pä̧tȩtä̧cua̧'a̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios ö̧jo̧dȩmä juȩnȩtä̧ kä'co kä̧cua̧'a̧. 9Pi̧jä̧ rȩjȩ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttiäre iyähuä cuiyäcuomemä veinticinco milnö ttu̧chu̧'ca̧ri̧ ä̧tȩcuo̧mȩ jä̧cua̧'a̧ öotome ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ diezmilnö ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩnä̧ öcähuemä.10Pa̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ ichähuiäcua pi̧jä̧ suroju jui̧yä̧jä̧: Diosttö'inä kä'co adicuä ttö̧ja̧mä̧ ttö̧jö̧nä̧rä̧cuo̧tö̧ veinticinco milnö ttu̧chu̧'ca̧ri̧ ä̧tȩcuo̧mȩ ka̧hua̧ ö̧huo̧jua̧'a̧cu̧ öotomä; diez milnö ttu̧chu̧'ca̧ri̧ ä̧tȩcuo̧mȩ ka̧hua̧ mo̧ä̧ya̧'a̧cu̧ öcähuemä; diez milnö̧ ttu̧chu̧'ca̧ri̧ ä̧tȩcuo̧mȩ ka̧hua̧ räopa'acuttö öcähuemä; ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ veinticinco milnö ttu̧chu̧'ca̧ri̧ ä̧tȩcuo̧mȩ ka̧hua̧ ieruhuacu öotomä, su̧rä̧jä̧ jui̧yä̧jä̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ kä'co u̧ja̧nä̧. 11Pi̧yȩmä̧ Sadoc kä̧co̧jä̧ttö̧ surojuttö ttutöcähua pä'ö, icuicuä juiyönä ttörö ja̧'a̧tä̧ ttaditö suripu'inä surittoca'attö Israel ttö̧ja̧ suritti̧nö̧ pä̧nä̧mä̧, Levi ttö̧ja̧ jȩtti̧nö̧ ji̧nö̧'a̧nö̧mä̧. 12Jahuätörö iyähuiä̧cuä̧mä̧ suoju jui̧yä̧jä̧ttö̧ a̧u̧cuä̧jä̧ iyähuiäcuotö, Levi rȩjȩ ko̧ro̧jä̧cu̧ bȩi̧pä̧ro̧mȩ jubö cä'ätö.13Levi ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ttö̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Diosttö'inä ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ käco adicuä ttöja̧ ttirejä ko̧ro̧jä̧cu̧ bȩi̧pä̧ro̧mȩmä̧ veinticinco milnö ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ jä̧cua̧'a̧ öotomä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ diez milnö ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ öcähuemä. Öoto o'cahuiyönämä todäre jo̧mȩmä̧ rȩjȩmä̧ veinticinco milnö ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ä̧tȩcuo̧mȩ öoto jä̧hua̧'a̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ öcähuemä veintemilnö ttu̧chu̧'ca̧ri̧ ä̧tȩcuo̧mȩ jo̧mȩ. 14Jahuätömä micuänä iyö'inä, korojucu päräto'inämä jȩtta̧'a̧ pä'ömä juiyäcua'a; pi̧yȩ Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ jähuättö iyähuämä̧ totehuomemä 'to'opu tticu juiyäcua, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ jä̧jä̧mä̧ suroju jui̧yä̧jä̧ ja̧'a̧.15Rȩjȩ ka̧cui̧pä̧ji̧mä̧, cinco milnö ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ä̧tȩcuo̧mȩ öcähuettömä ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ veinticinco milnö ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ä̧tȩcuo̧mȩ öotomä, ötahuiyä ji̧nä̧ ji̧yȩtȩnä̧ esecu ttadita pä'ö, odehuiyä'inä, isotö ttu̧huȩ ku̧nä̧hu̧'i̧nä̧; ötahuiyämä kä'co kä̧cua̧'a̧. 16Pa̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ pa̧ja̧cuä̧cua̧ ötahuiyämä: Ka̧hua̧ ö̧huo̧ja̧'a̧cu̧mä̧ öotomä 4,500 ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ, ka̧hua̧ ieruhuacumä öotomä 4,500 ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧hua̧ räopa'acuttömä öotomä 4,500 ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ka̧hua̧ mo̧ä̧ya̧'a̧cu̧ öotomä 4,500 ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ.17Ötahuiyättö kä̧hua̧ ö̧huo̧jua̧'a̧cu̧mä̧ isotö ttuhuäcua kä̧cua̧, 250 ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ täcunä; kä̧hua̧ ieruhuacumäl, 250 ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ täcunä; kä̧hua̧ räopa'acuttömä, 250 ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ täcunä; kä̧hua̧ mo̧ä̧ya̧'a̧cu̧mä̧, 250 ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ täcunä. 18Ttöäre iyähuä suroju jui̧yä̧jä̧ jö̧nä̧ tti̧yä̧jä̧ttö̧ kä̧cui̧pä̧jä̧mä̧ 'chä̧hui̧ä̧cua̧ diez milnö ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ka̧hua̧ raopa'attömä, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ kä̧hua̧ mo̧ä̧ya̧'a̧cu̧mä̧ diez milnö ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ. Öotomä 'chä̧hui̧ä̧cua̧ suroju jui̧yä̧jä̧ tti̧yä̧jä̧ ko̧ro̧jä̧cu̧ bȩi̧pä̧ro̧mȩcu̧, ttu̧ju̧nä̧huä̧mä̧ ötahuiyä adicuä ttö̧ja̧ ttuhua'a pä'ö kä̧cuä̧.19Ötahuiyä adicuä ttö̧ja̧mä̧, o'catoinä Israel ahuaruhuä o'cotö jö̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧, ttucuäcuähuä ttö̧jö̧nä̧cuo̧tö̧. 20Jä̧tȩyä̧jä̧ ttiäre iyähuäjämä veinticinco milnö ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ pa̧ja̧cuä̧cua̧ pä̧tȩcu̧'i̧nä̧ veinticinco mil ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ. Pa̧'a̧nö̧ jö̧nä̧tä̧ kä̧cua̧'a̧ ttiäre iyähuäjä̧, ötahuiyä ji̧nä̧ ji̧jä̧tȩnä̧.21Pä̧tȩcu̧ jäyä suroju jui̧yä̧jä̧ tti̧yä̧jä̧mä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyämä ru̧hua̧ i̧i̧ti̧ i̧rȩjä̧ jä̧hua̧'a̧. Ru̧hua̧ i̧tti̧ i̧rȩjä̧mä̧ ka̧hua̧ räopa'acu toteunä 'chä̧cua̧'a̧ veinticinco ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩttö̧ suroju jui̧yä̧jä̧ tti̧yi̧ji̧nä̧jä̧ bȩi̧pä̧ro̧mȩttö̧ ka̧hua̧ raopa'acu jäyäcu jubö, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩjȩmä̧ totecuäcua kä̧hua̧ mo̧ä̧ya̧'a̧cu̧ttö̧ setächiäcua'a ka̧hua̧ mo̧ä̧ya̧'a̧ rȩjȩ ko̧ro̧jä̧cu̧ bȩi̧pä̧ro̧mȩ veinticinco milnö ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ. Kä'comö suroju juiyö iyähuä kä̧cua̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios u̧jo̧de suroju jui̧yä̧nä̧ kä'co kä̧cua̧'a̧. 22Rȩjȩmä̧ Levitatö̧ ttöäre ka̧cuo̧mȩttö̧ setächäcua'a ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ötähuiyättö rȩjȩmä̧ kä'co jo̧mȩ ru̧hua̧ i̧tti̧ pä̧tȩtä̧cua̧'a̧; Juda rȩjȩ ko̧ro̧jä̧cu̧ bȩi̧pä̧ro̧mȩcu̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Benjamín rȩjȩ bȩi̧pä̧ro̧mȩcu̧ jä̧cua̧, pi̧jä̧ rȩjȩmä̧ ru̧hua̧ i̧tti̧ i̧rȩjä̧ ja̧cua̧'a̧.23Ahuaruhuä 'cotö ka̧cui̧pä̧tö̧rö̧mä̧, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ ka̧hua̧ räopacuttö'inä kä̧hua̧ mo̧a̧ya̧'a̧cu̧ttö̧ tti̧ȩjä̧ iyähui̧ä̧cuä̧mä̧. Benjamínmä a̧u̧cuo̧mȩ jo̧mȩ ttö̧jö̧nä̧rä̧cuo̧tö̧. 24Benjamín rȩjȩ ko̧ro̧jä̧cu̧ bȩi̧pä̧ro̧mȩcu̧mä̧ ka̧hua̧ raopa'acuttö ka̧hua̧ mo̧ä̧ya̧'a̧cu̧mä̧, Simeónmä a̧u̧cuo̧mȩ jo̧mȩ ttö̧jö̧nä̧rä̧cuo̧tö̧. 25Simeón rȩjȩ ko̧ro̧jä̧cu̧ bȩi̧pä̧ro̧mȩcu̧mä̧ ka̧hua̧ raopa'acuttö ka̧hua̧ mo̧ä̧ya̧'a̧cu̧mä̧, Isacarmä a̧u̧cuo̧mȩ jo̧mȩ ttö̧jö̧nä̧rä̧cuo̧tö̧. 26Isacar rȩjȩ ko̧ro̧jä̧cu̧ bȩi̧pä̧ro̧mȩcu̧mä̧ ka̧hua̧ raopa'acuttö ka̧hua̧ mo̧ä̧ya̧'a̧cu̧mä̧, Zabulónmä a̧u̧cuo̧mȩ jo̧mȩ ttö̧jö̧nä̧rä̧cuo̧tö̧.27Kä̧hua̧ irehuacu Zabulón ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧cu̧ttö̧ bȩi̧pä̧ro̧mȩmä̧, ka̧hua̧ räopacuttö kä̧mä̧dö̧ 'chä̧cua̧'a̧ kä̧cua̧ mo̧ä̧ya̧'a̧cu̧ päteö, Gad ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ jä̧cua̧, a̧u̧cuo̧mȩmä̧. 28Gat rȩjȩ beipomemä setächiäcua Tamarttömä Meriba Cades ajiyäcu jubö, otonänömä Egipto ajei̧sä̧rä̧ jubö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ aje Röoto jubö ji̧na̧'a̧. 29Pi̧jä̧ rȩjȩ jä̧cua̧'a̧ ku̧'o̧cuä̧ jȩpu̧ tocuäcuamä; juä̧jä̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ jä̧cuä̧jä̧mä̧. Pi̧yȩ jä̧cua̧'a̧ jahuätö tti̧rȩji̧yä̧ jä̧cuä̧mä̧. Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ijäu hu̧nȩmä̧.30Pa̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ ötahuiyättö räocuämä: ka̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ttö̧mä, 4,500 ttu̧cu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ, öotomä pa̧ja̧cuä̧cua̧, huäboäcuänö apate kä̧hua̧, 31Israel ahuruhuä 'cotö tti̧mi̧ huȩyu̧cua̧'a̧: yatetemä Rubénrö̧ ja̧'a̧tȩ, yatetemä Judárö ja̧'a̧tȩ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ yatetemä Levírö ja̧'a̧tȩ. 32Kä̧hua̧ räopa'acumä, öotomä pa̧ja̧cuä̧cua̧, 4,500 ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ, huaboäcuä apate kä̧cua̧'a̧: yatetemä Joserö ja̧'a̧tȩ, yatetemä Benjamínrö ja̧'tȩ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ yatetemä Danrö̧ ja̧'a̧tȩ.33Ka̧hua̧ irehuacumä, öotomä pa̧jcuä̧cua̧, 4,500 ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ, huäbodäcuänö apate kä̧cua̧: yatetemä Simeónrö ja̧'a̧tȩ, yatetemä Isacarö ja̧'a̧tȩ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ yatetemä Zabulónrö ja̧'a̧tȩ. 34Ka̧hua̧ mo̧a̧ya̧'a̧cu̧mä̧, öotomä pa̧jcuä̧cua̧, 4,500 ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ, huäbodäcuänö apate kä̧cua̧: yatetemä Gadrö ja̧'a̧tȩ, yatetemä Aserö ja̧'a̧tȩ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ yatetemä Neftalírö ja̧'a̧tȩ. 35Ötahuiyä jäyänä pa̧ja̧cuo̧mȩmä̧ dieciocho milnö ttu̧chu̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ jä̧cua̧; ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ yabocumä, Ötahuiyä u̧mi̧mä̧ "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pȩnȩtä̧ kö̧" jä̧cua̧'a̧.

Daniel

Chapter 1

1Joacim Judáttö huäbodäcuä a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ päi'önä ruhuo hueö pä̧nä̧, Nabucodosortä Babilonia rȩjȩnä̧ ruhuo hueömä̧ Jerusalénra̧'a̧ ichinö ja̧'hua̧nö̧ ichi'ömä ötahuiyä jäyänä tto'epö kä̧mä̧di̧nö̧ ajiya ka̧cuo̧mȩ'i̧nä̧ o'cajuiyötä. 2TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Nabucodosorö, Judáttö ru̧hua̧ Joacimcu̧ rohuäu isojuoepönä ppä'ädinö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios ö̧jo̧de jacuä ka̧cu̧ ro̧ö̧'i̧nä̧ i'cächinö. Ja̧u̧mä̧ Babilonia rȩjȩra̧'a̧ ö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jo̧decu i'cächinö ja̧'hua̧nö̧ icächömä rö̧ä̧nä̧ micuäu ro̧ö̧ jä̧ji̧mä̧ ö̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jo̧mȩ do'ädö ku̧ni̧nö̧.3Ru̧hua̧mä̧ Aspenazcu̧ ucuocuinö̧ u̧mö̧huä̧ya̧ su̧ru̧do̧u̧ tturuhuotöttö ucuo ru̧hua̧cu̧, Israel ttö̧ja̧ttö̧mä̧ yotucu pönä̧rö̧ i'cächiyarö pä'ö, ru̧hua̧ ahuaruhuä'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ruhuotö jö̧nä̧ hotörö'i̧nä̧, 4u̧mä̧tö̧ mö̧ä̧yotö surojö jui'ätö a̧'cua̧cuä̧tö̧rö̧, huo̧juä̧huä̧mä̧ o'cajuiyötä huo̧juä̧tö̧rö̧, huo̧jui̧'ä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ ttu̧huȩpä̧ri̧'ä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ruhuodenä'i̧nä̧ ttadita pä'ömä̧ jo̧mȩnä̧ pojopö ku̧nä̧huo̧tö̧ ji̧a̧'a̧. Ja̧u̧mä̧ jahuätörömä Babilnia ttö̧ja̧ tti̧huȩyu̧tö̧'i̧nä̧ tti̧huȩnȩ'i̧nä̧ u̧huo̧juȩta̧ pä'ötä ji̧na̧'a̧. 5Ru̧hua̧mä̧ u̧cuä̧ttö̧ a̧'u̧cu̧nä̧ mo̧ro̧ji̧nö̧ta'anö iyinä̧u̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ vino isoya ahuoyattö'inä̧ a̧'u̧cu̧nä̧. Pitö möäyotömä huäbodäcuä a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ttu̧huo̧juȩtä̧cuo̧tö̧ ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ o'ca'amä ru̧hua̧rö̧ u̧mö̧huäyotö jö̧nä̧ ttadita pä'ö.6Pitöcu ca̧cui̧nä̧tö̧mä̧, Daniel'inä̧, Ananias'inä̧, Misael'inä̧ Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Azarias'inä̧ yotöcupunä̧mä̧ Judá ttö̧ja̧'i̧nä̧ ji̧nä̧. 7Ja̧u̧ ru̧hua̧mä̧ i̧mi̧nä̧ oinä̧cu̧: Danielrömä̧ Beltsasar pä'ö; Ananiasrö̧mä̧ Sadrac pä'ö, Misaelrömä̧ Mesac, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Azariasrömä̧ Abed Nego pä'ö oinö̧ i̧mi̧nä̧.8Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ Danielmä̧ chutä a̧mö̧nä̧tä̧ a̧mö̧cuähuinö̧ Ru̧hua̧ u̧huȩ'inä̧ acu vino'inä̧ cua̧nö̧ surojuepa'acu pä'ö Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'ä̧ttö̧ ja̧u̧mä̧ jäepinö̧ Su̧ro̧do̧u̧tö̧u̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ uhuo ru̧hua̧rö̧ surojuohuiya pä'ömä̧. 9Diosmä̧ Su̧ro̧do̧u̧ ttö̧ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧ adiu a̧mö̧cuädönä̧ jȩpi̧nö̧. 10Su̧ro̧do̧u̧ ttö̧ru̧cua̧mä̧ pä'nö Danielrö: ttömä̧ yȩ'ȩcuä̧sä̧ chu̧ro̧cuä̧ ru̧hua̧rö̧mä̧ repedäcuja̧tö̧. Ja̧u̧mä̧ jȩpö̧ ku̧nä̧ji̧ Ucuturumä̧ cu̧huȩ'i̧nä̧ cuä̧huȩ'i̧nä̧ ku̧nä̧ cu̧jä̧tu̧cua̧ pä'ö. ¿tocu pä'ö ucutumä̧ korotö mu̧äyotötö ucutu tä ttere a̧jȩ ku̧nä̧rä̧tö̧'i̧nä̧ abonä̧nö̧ juotijä̧ttö̧? Ja̧u̧ ru̧hua̧mä̧ huea pä'ö ja̧'a̧ ucutu jähuänä̧ chuyu 'cui'opu tticuä pä'ö."11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Daniel ucuocuinö ru̧hua̧ u̧mu̧huä̧ya̧ su̧ru̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ juȩ'i̧pa̧cu̧ Danielrö'inä, Ananíasrö'inä, Misaelrö'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ Azariasrö'inä tta̧hua̧ra̧ pä'ö huȩä̧cua̧cu̧. 12Ja̧u̧ pä'inö: "Ppä'ädi, cu̧mu̧huäyotörö to̧mu̧rȩ mo̧ro̧ jo̧mȩ ka̧cuä̧mu̧ topö. Tucua pä'ömä iyitö ojiyätä ja̧'hua̧ta̧nö̧ tacua pä'ömä ajiyatä. 13Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä ujutu tidepäcu yoretö to'cua muä̧yotö ru̧hua̧ u̧cuä̧ttö̧ cuätö ttidepäcu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu cumuhuäyotöromä, tocu'utä ja̧'a̧."14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ru̧hua̧ u̧mu̧huä̧ya̧mä̧ esecui̧nö̧ ja̧u̧cu̧ to̧mu̧rȩ mo̧ro̧ jo̧mȩ ka̧huä̧mu̧ topinö. 15To̧mu̧rȩ mo̧ro̧ jä̧ji̧ o'camä jä'huätö ttidepänämä märichei juiyönä huinättö̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ tu̧cuä̧ttö̧'i̧nä̧ juiyo adiunä huinättö ru̧hua̧ u̧cuä̧ adihuä juäi cuätöttö'inä abonänö. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ru̧hua̧ u̧mu̧huä̧ya̧mä̧ adihuä juäitä ȩpi̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ a̧huä̧ vino'inä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja'huätörömä iyinö ojiyätä.17Pitö pa̧ja̧cuä̧nö̧ huotö muäyätömä, Dios i̧yi̧nä̧u̧ huo̧juä̧huä̧ttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩyu̧cuä̧ ucuocu'inä ttu̧ttȩpä̧rö̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Danielmä u̧huo̧ju̧nä̧ ji̧nä̧cu̧ u̧'cuo̧ti̧nä̧ i̧jȩcu̧'i̧nä̧. 18Ru̧hua̧ jahuätö dottächa pä'ö pätetö u̧ju̧ni̧no̧mȩ beipächomenä, su̧ro̧do̧u̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ i'chächinö Nabucodonosor ä'ca jo̧mȩ.19Ru̧hua̧ ucuocuinö ja'huätörö, ja'huätöttömä ya̧tȩ'i̧nä̧ Daniél jö̧'a̧nä̧ hua̧mä̧ toina'a, Ananias'inä Misael'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Azarías'inä. Ja'huätömä ru̧hua̧ ä'cajome ä̧rä̧mi̧'ö̧ ko̧cui̧nä̧tö̧, jo̧mȩnö̧ ocuo tettähuarö pä'ö. 20O'cajuiyönä ttu̧'ȩpä̧rö̧nö̧ huo̧juä̧huä̧ ru̧hua̧ jȩo̧mȩnä̧mä̧, juiyomettö yapare räopönä jȩpä̧ttö̧ttö̧'i̧nä̧ to̧mu̧rȩnö̧ jo̧mȩ yabonänö adiunä pätta'a po̧cui̧pi̧nö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'corujuo'ächinätu̧cu̧ ucuocuätöjä pä'ätucu'inä, ruhuo hueome jacuä ko̧cuä̧tö̧ttö̧mä̧. 21Yaute a̧'ȩ jo̧mȩtä̧ ki̧nä̧ Danielmä̧ ru̧hua̧ Ciro huea'amä.

Chapter 2

1Todäre a̧'ȩ́ päiomenä ruhuo hueomenä Nabuconozor, 'cuo̧ti̧cui̧nö̧. Ä'ö juiyönä ji̧nä̧cu̧ u̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧ a̧mu̧cuädomenä. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ru̧hu̧á̧ ä̧tȩpi̧nö̧ mä̧ri̧mu̧rö̧ huainätu̧cu̧'i̧nä̧ ucuocuätö pättä̧u̧rö̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tätähuä'ca esetätörö'inä korotö huo̧juä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧. Juo̧ú̧ kö'quinö jittähuarö pe'ö u̧'cuo̧ti̧cui̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ doächinätö̧ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ kä̧mä̧di̧nä̧tö̧.3Ru̧huá̧ ji̧ä̧hui̧nä̧u̧: 'cuo̧ti̧cuä̧i̧sä̧ chu̧'cu̧ti̧juä̧ji̧mä̧ chireunä jä̧cu̧sä̧ jicuähuätucuattö päösä. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ päö huo̧juä̧huä̧ ttö̧ja̧ ttöcuocuinäcö̧ arameo tti̧huȩnȩnä̧:''

¡'cuäpunä cu̧jä̧cua̧jä̧ ru̧hu̧á̧! jiähui cu̧'cuo̧ti̧ ujutu cumuhuäyotömä ji̧tä̧huä̧cua̧jä̧ räepicu."

5Ru̧hua̧mä̧ ädätinö̧ huo̧juä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧. pa̧'a̧nö̧tä̧ pä̧'ösä. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutu chö̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧ jicuä̧huiyätucuttömä, cui̧depätucumä̧ se'ö tticuäcuotöjä̧ ja̧'hua̧ta'a̧nö̧ cuoju isodetucumä̧ pärohuächäcua'a ö'cua jö̧nä̧tä̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chö̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧ ji̧cuä̧huä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pa̧'a̧nö̧tä̧ ja̧'a̧ pä'ö, cuȩmä̧cuo̧tö̧jä̧ mippo̧ö̧nä̧ ttöttömä̧ ya'ate chiya pä'ö jȩpu̧ cu̧nä̧huä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuo rö'ä̧'ö̧. Ja̧'hua̧nö̧ däje, ji'ähuätucuitö chu̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧ pa̧'a̧nö̧ 'cuo̧ti̧cuä̧ji̧jä̧ pä'ö.7Juätömä̧ ädätinä̧tö̧ pä'äta'anö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inä̧tö̧. Ru̧hua̧ ji'ähuitö cumu̧huäyotörö cu̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧ ja̧'hua̧ta'anö̧ ujutu jitähuäcuotöjä cu̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧mä̧. 8Ru̧hua̧mä̧ ädätinö̧.Huo̧jua̧sä̧ jua̧'a ucutu yabocutä ru̧cuä̧dä̧tu̧cua̧ pä'ätöjä ja̧hua̧'a̧mä̧ topätöjä pädömä jȩpu̧sä̧ pi̧yȩ huä̧mȩnȩmä̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧cuähuätucu juiyöttömä̧ chu̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧,ya'atetä ca̧'a̧. Ucutumä̧ yapare ji̧cuä̧hua pä'ätöjä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jicuähuätucua pä'ö yapare cha̧mu̧cuä̧dö̧ pärou chi'cuomȩbu. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ji̧'ä̧huä̧tu̧cuitö chu̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttömä̧ chu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧cua̧sä̧ isopäi'önä̧ jicuähuätucu'a̧nö̧ huottöjä̧ pä'ö.10Huo̧juä̧huä̧ ttö̧ja̧mä̧ ru̧hua̧rö̧ ädätinä̧tö̧: "Ya̧tȩ'i̧nä̧ toa'a pi̧jä̧ rȩjȩnä̧mä̧ ru̧hua̧ jäepö jȩö̧'a̧nö̧ hua̧mä̧. Ucuo ru̧hua̧mä̧ toa'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ju̧ru̧hua̧mä̧ mä̧rirömä ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ pi̧yȩ jö̧'a̧nö̧ jö̧ hue'ä'ijömä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧mä̧ hua'inä̧tu̧cu̧ ucuocu'i̧nä̧ juhua'atäcu huo̧juä̧huä̧ ku̧nä̧rö̧cu̧ ucuocu'i̧nä̧. 11Ru̧hua̧ jäepömä jeruhuö tö'cö ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ toa'a ru̧hua̧ jäepäji ji'äumä, ttö̧ä̧huo̧tö̧'i̧nä̧, jahuätömä ttö̧ja̧cu̧ ko̧co̧tö̧ jo̧mȩttö̧."12Pa̧'a̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Ru̧hua̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ ra̧huä̧ri̧pinö ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧mä̧ Babilonianä ka̧cuä̧tö̧ huo̧juȩcu̧nä̧ ucuocuätö ttu̧huo̧juä̧ö̧rö̧mä̧ ocatoi'önä̧rö̧tä̧ si'epö tticua pä'ö hue'inö. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ hueähuyä huȩnȩ räopina̧'a̧ huo̧juȩcu̧nä̧ ucuocuätö ttu̧huo̧juä̧ö̧ o'catoi'önä̧rö̧ cuä'äu tticua pä'ö. Pa̧'a̧nö̧ hueähuä huȩnȩ rä̧o̧pä̧ji̧yä̧u̧, Danielrö'i̧nä̧, ahuaruhuärö'i̧nä̧ usinä̧tö̧ cuä'äu tticua pä'ö.14Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ Daniel juo̧huȩcu̧nä̧ ttö̧ȩ pä̧rö̧nö̧ ädätinö̧ Su̧ro̧do̧u̧ ttö̧ru̧hua̧ Ariocrömä̧, Ja̧u̧ ru̧hua̧rö̧ 'tta̧huärähuäisä̧rö̧mä̧ hueinö̧ Babiloniatö juo̧huä̧huä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ ppa'ächättömä̧ cuäcu tticuä pä'ö hueäcuocaji'inä̧. 15Danielmä̧ jäpinö̧ Ru̧huä̧ Su̧rö̧do̧u̧rö̧ huehuäisä̧rö̧: ¿tocu pä'ö jurunä ja̧'a̧ttö̧ Ru̧hua̧ jȩ'ta̧ pä'ö jȩpo̧ ku̧nä̧huä̧mä̧?'' Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ariocmä̧ jiähuinö̧ Danielrömä̧ cuäo päjimä̧. 16Ja̧'hua̧,a̧nö̧ ja̧'a Danielmä̧ do'ächi'ö jäpinö̧ yaute mo̧ro̧ jäepinö̧ Ru̧hua̧ u̧'ä̧tȩhuä̧cha̧ pä'ö u̧cua̧tti̧jä̧ji̧ ji̧'ähuä pä'ö.17Ananiasmä̧ Daniel ojusoderä̧ i̧'chä̧'a̧ jiähuinä̧cu̧, Ja̧'hua̧ta̧,a̧nö̧ Misaelrö'inä Azarias'inä̧ jiähuinö cuäopäjimä̧. 18ji̧yȩtȩmä̧ ji̧na'a̧ Dios mo̧ro̧jä̧ ru̧hua̧rö̧ ppädatö pä'ö jattepu suroju cuäopujuiyatö pä'ö juattömä̧ ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ cuä'ö tticuiyunö̧ u̧mä̧ttö̧ Babiloniastö̧ ttö̧juo̧jua̧u̧rö̧'i̧nä̧.19Ja̧u̧nu̧ yodo Daniel u̧'cuo̧ti̧nä̧ yanä jähuä ji'ähuinö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧ttö̧ Daniel mo̧ro̧jä̧ ru̧hua̧ Diosrö eseu 20pä'inö: "Cuä̧nä̧hua̧ Dios imi 'cuäopunätä̧ esecui; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ huo̧juä̧huä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧tnö̧ ujuru'inämä ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧21JA̧U̧ päomȩnä̧tö̧ pärotö icu ruhuotörömä; ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧tö̧ JA̧U̧TÄ̧ rutu ruhuo ruhuotörömä. JA̧U̧TÄ̧ iyö ja̧'a̧ huo̧jä̧cuä̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ tu̧ȩpä̧rä̧cuä̧cuä̧'i̧nä̧ jitö tu̧ȩpä̧rä̧cuä̧cuä̧ cu̧nä̧rä̧tö̧mä̧ huo̧jä̧chi̧ä̧tö̧. 22JA̧U̧MÄ̧ ya̧nä̧ täcunä dajö ku̧nä̧cuä̧ jacuä'inä jiäu . JA̧U̧MÄ̧ yo̧ö̧nä̧ ko̧cu̧'i̧nä̧ huo̧jua̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tȩa̧u̧mä̧ JA̧U̧CU̧TÄ̧ kö̧.23Tä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios, adihua'a pädäcujä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chesehuäcujä huo̧huä̧huä̧'i̧nö̧ chujuru'inä cuiyina'attö̧. Jitämä UCU ja̧'a̧ iyömä chu̧juo̧ju̧nä̧ ucu jähuättö; UCUMÄ̧ iyinöjä̧ ru̧hua̧ ötö'cö tu̧huo̧jua̧ pä'ö."24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Daniél topö 'chi̧nö̧ Arioc pä'ö mi̧cua̧rö̧ ru̧hua̧ pätetö hueinäcu̧ru̧ Babiloniattö̧ huo̧juä̧tö̧rö̧ cuä'äu icua pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inäcu̧: "Babiloniattö̧ huo̧juä̧tö̧rö̧ cuä'äumä cuicuä. Ttörotä ȩpi̧ ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ ttötä rä'epö icu jidähuarö ja'huätö ttu̧'cuo̧ti̧."25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧a̧ Arioc jurunänö̧ ȩmi̧pi̧nö̧ Danielrö ru̧hua̧ ä'cäjome 'chä̧hui̧ö̧ päinäcu̧: "cuo̧cui̧ pä̧ji̧sä̧ judá ttö̧ja̧sä̧rö̧ cu̧'cuo̧ti̧ räepicu jiähuacu päö ru̧hu̧á̧." 26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧a̧ ru̧hua̧ päinö Danielrö, Babilonia̧ttö̧mä̧ Beltsasar päö ottacurö: " ¿chucuo̧ti̧nä̧ tochäjimä jicuähuaanö hua̧jä̧ räopicu?"27Daniel ädätönö päinäcu̧ ru̧hua̧rö̧: "Jo̧cö̧ jä̧i̧jö̧ jäcuepumä ru̧hua̧ jittähuococujä jitö huo̧juä̧tö̧jä̧ päätö'inä, huäinätö̧cu̧ ucuocuättöjä päätö'inä, märi̧mujä̧ päätö'inä, moró̧ jähuä huo̧juä̧tö̧jä̧ päätö'inä. 28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, Ya̧tȩ Dios moro̧jä̧nä̧ ku̧tä̧, jiähua'anö hua̧mä̧ räepicu jo̧cö̧ jä̧i̧jö̧, juo̧u̧tä̧ iyäcujä ucú cuhuo̧jua̧ päö, ru̧hua̧ Nabuconosor, 'cuäopä̧cuȩi̧ moró̧. Pi̧yȩ́ ji̧na̧a̧ ucu cu̧'cuo̧ti̧nä̧ i̧jȩcui̧nö̧mä̧ ucu cuä̧ä̧ppä̧nä̧ cuäomenä.29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucurumä̧, ru̧hua̧, ucu cu̧'cuo̧ti̧mä̧ 'cuä̧opä̧cuä̧ ttö'cö ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩtä̧ i̧jȩpu̧'a̧nö̧ hua̧mä̧ cu̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧ cu̧huo̧jua̧ pä'ö 'cuä̧opä̧cuä̧. 30TTörö i̧jä̧cuä̧cu̧sä̧ to'cua'anä̧ cu̧huo̧jui̧yö̧nä̧ jä̧ji̧ jua'amä̧ ucututtö abonä̧nö̧ huo̧jua̧sä̧ yabonä̧nö̧ ka̧ra̧ pi̧jä̧ttö̧ ku̧ abonä̧nö̧ pä'ocösä. Pi̧yȩ to'cua'anä̧ cu̧huo̧jui̧yö̧nä̧ ju̧mä̧ ttörö i̧jȩcuä̧jä̧'a̧ ucu, ru̧hua̧, cu̧huo̧jua̧ pä'ö ja̧u̧ pähuä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ cu̧huo̧jua̧ pä'ö cuamu̧cuädö jacu'änä ucutä.31Ru̧hua̧, ucumä topujä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ topäjijä ji'cate tätähuä'ca, riä̧nä̧ juruhuä'ca ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kä̧dȩpa̧'a̧, u̧jä̧pu̧nä̧ ki̧nö̧ ucu cuä'ca jo̧mȩ. ösärömä̧ ra̧huä̧pi̧ji̧na̧'a̧. 32Tä̧tä̧huä'ca ucumä̧ adicuina'a̧ adiu orottö. Amu̧cacumä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ öjohuiyä'inä pärätättö adicuina̧'a̧. kä'co'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ öjahuiyä'i̧nä̧ adicuina̧'a̧ broncettö̧, 33Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ u̧'a̧jui̧yä̧mä̧ adicuina̧'a̧ ko̧romȩmä̧ hierrottö ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ 'cä̧tȩmä̧ redä'catö.34Ucumä topäjijä ido'qui 'to'cuo'qui, ttö̧ja̧sa̧ u̧mö̧nä̧ 'topoco'qui, juo'quinä tätähuä'ca ö̧jä̧pö̧ cuoräucu redä'cacu jo̧mȩ cuähuächomenä pparächi'äja'a. 35Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cuoräu'i̧nä̧, bronce'i̧nä̧, oro'i̧nä̧, yo̧mȩtȩnä̧ ppo̧u̧cu̧ päi'önä pparächi'ina̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ du'onä huä̧mȩ isä'cua ppa̧'ȩpö̧ tti̧cua̧ppȩ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. Kä̧ru̧'coppatä coe'ina̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ a̧'u̧cu̧nä̧tä̧'i̧nä̧ ki̧'ö̧ juiyönä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ido'qui tätähuä'cara̧'a̧ ppeopo'quimä rö̧ä̧ mö̧ä̧'ca jö̧nä̧tä̧ päi'ina̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ rȩjȩ jä̧ttä̧jä̧tä̧ pperecuächina'a.36Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ u̧'cua̧ti̧cui̧nö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'ö tö'cömä ru̧hua̧rö̧mä̧ jitähuäcuyotöjä̧. 37Ucu, ru̧hua̧mä̧, ruhuotö'i̧nä̧ ttu̧ru̧hua̧jä̧ Dios mo̧ro̧jä̧ kö̧ ruhuo'i̧nä̧, ujuru'i̧nä̧, juruhuäcuähuä'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuo'i̧nä̧, iyinä̧cu̧jä̧. 38Ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ to̧pä̧rö̧ tta̧huä̧ra̧ pä'ö iyinä̧cu̧jä̧. Ja̧u̧mä̧ de'a isotörö'i̧nä̧, ppi̧yu̧ mo̧ro̧jä̧nä̧ co̧'ä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ cu̧mö̧nä̧ iyinä̧cu̧jä̧ juhua'atäcu Ja̧u̧mä̧ jahuätörö ruhuonä huecunä jȩi̧nä̧cu̧jä̧. Ucu ja̧'a̧ orottö tätähuä'ca U jö̧nä̧ hua̧mä̧.39Ucutu cuo'ca'atucunä̧, koro ruhuo ichäcuä'a ucuttu'i̧nä̧ i̧dȩ'a̧nä̧ jö̧ hueähuä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ji̧nä̧ huäbodäcuänö̧ päi'önä ruhuo bronce jö̧nä̧ pi̧jä̧ rȩjȩ jä̧ttä̧jä̧ huȩä̧cua̧.40Pa̧ja̧cuä̧nö̧ päi'önä ruhuo hueähuä'i̧nä̧ kä̧cua̧'a̧, cuoräu 'quiyujuei jö̧nä̧ jö̧, ja̧u̧ cuoräumä̧ korojuei'inä̧ ppo̧u̧cu̧ päi'önä 'toruhuächunä̧ ja̧'a̧ttö̧ o'cajuyunä̧tä̧ 'toru icu ja̧'a̧. Pi̧yȩ O'cajuiyutä 'toru icumä kȩnö̧ icuäcua'a.41Ucu to'cuäjita'anö ja̧hua̧'a̧, u̧jä̧pi̧yä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ödo'chiyä'inä ja̧'hua̧nö ja'attö ö̧jä̧pi̧yä̧nämä adicuinä'a̧ redähuattö ȩttö̧'i̧cua'a koromemä adicuina'a̧ curäuttu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ruhuo hueähuämä 'cä̧ȩcuä̧chä̧cua̧'a̧; curäumä ujuru jä̧cua̧'a̧ ja̧u̧nä̧tä̧ kö̧, ucu to'cuäjita'anötä̧ curäucu redähua 'cuähuacu cuicuatö icuäcua'a. 42Ö̧jä̧pi̧yä̧ ödo'chiyämä adicuinä'a̧ yo̧mȩtȩmä̧ curäuttu'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ redäcuattö'inä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ruhuo hueähuämä yo̧mȩtȩmä̧ juruhuäcua'a ja̧'hua̧ta̧nö̧ koromemä juiyuhuäcua'a. 43Ucu to'cuäjita'anötä̧ curäucu redähua 'cuahuacu huihuatö icuähua'a; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ esecumä ttö̧ji̧yä̧huo̧tö̧, curäu redähuacumä cuihuatäcuähuocö.44Ruhuotö huetö mo̧ro̧mä̧, mo̧ro̧jä̧ ru̧hua̧ Diosmä jȩä̧cua̧ ruhuo yori'iso siepu icuähuocö jä̧cuä̧, korotö ttö̧ja̧'i̧nä̧ 'chottipocö jä̧cuä̧. Koro ruhuomä siepu pperetö i̧cuäcua̧ ja'huätö o'catoinärö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ 'cuäopunä̧tä̧ ö̧jä̧cua̧. 45Ucu to'cuäjita'anö̧tä̧, ido'qui huiopa'a dea, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö̧ja̧ ttumunämäcö. Siepinö curäu'inä, bronce'inä,redähua'inä, plata'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ oro'inä ppo̧ö̧nä̧ pparö'icuinä. Uhuo ru̧hua̧ Diosmä ucu cu̧huo̧ju̧nä̧ i̧jȩpä̧cu̧jä̧, ru̧hua̧,pi̧yȩ o'ca'a 'cuäopäcuä̧mä̧. 'Cu̧'cuo̧ti̧cuä̧ji̧mä̧ jueötä ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ pi̧yȩ jidähuäjimä jueö jahuä ja̧'a̧.46Ru̧hua̧ Nabucodonosor Daniel ä'ca jo̧mȩ ja̧rȩyu̧nu̧ ma̧'ä̧mö̧ ucuotö jȩpi̧nö̧; Ja̧u̧ hue'inö ttiäre iyähua ttiya pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧dö̧nä̧ 'chopönä ö'ca jo̧mȩ ttujuhua pä'ö. 47Ru̧hua̧mä̧ pä'inö Danielrö: "Iso päi'önä ucu CUÄ̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Diosmä korotö yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧'i̧nä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ja̧'a̧, ruhuotö'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ ttieru juei'inä i̧jȩpö̧mä̧, ja̧u̧tä̧m ja̧'a̧ isopai'önä pi̧yȩ ya̧nä̧ jähuä'inä i̧jȩpö̧mä̧."48Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ru̧hua̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ ucuotinö Danielrö iyinö mippoönä iyinö iäre adihuäjuäi. Babilonia rȩjȩ ruhuo hueönä jȩi̧nä̧cu̧. Daniel ji̧na̧'a̧ Babiloniattö̧ juo̧juä̧tö̧rö̧ hueönä pätecuächinäcu̧mä. 49Daniel ji̧yȩtȩ jä'epinö ru̧hua̧rö̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ru̧hua̧mä̧ hue'inö Sadrac'rö'inä, Mesac'rö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Abec Negorö'inä Babilonia rȩjȩ adiunä hueönä ppä̧ttä̧dä̧rä̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Danielmä ru̧hua̧ ojusodenätä̧ ki̧nö̧.

Chapter 3

1Ru̧hua̧ Nabuconosor aditinö orottö tätähuä'ca öotomä 27 pä̧ja̧cuo̧mȩnä̧ jä'ca ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ icähuemä dosnö (2) ja̧a̧nä̧ setenta centimetro jo̧mȩnä̧ pa̧ja̧cuä̧'ca. Babilonia rȩjȩ́ Dura meje'canä äräbeö ku̧ni̧nö̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧a̧ Nabuconosor ä̧tȩpi̧nö̧ tti̧rȩjä̧pu̧nä̧ ruhuotörö'inä, jäyänä ka̧tö̧rö̧'i̧nä̧, jacuä ka̧tö̧rö̧'i̧nä̧, täbocuä ttö̧ja̧, pärätä tta̧a̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ro̧ȩcuä̧nä̧ päicuätörö'inä, hueähuä huȩnȩ́ päiaucuä pä̧i̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cato'inä tti̧rȩjä̧ pu̧nä̧ su̧ro̧da̧u̧ ttöruhuotörö'inä tticha peö ttätö u̧ju̧nä̧ jä'ca totta peö.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧a̧ tti̧rȩjä̧ pu̧nä̧ ruhuotö'inä, jäyänä ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ jacuä ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧, täbocuä ttö̧ja̧'i̧nä̧, pärätä tta̧a̧rä̧tö̧'i̧nä̧, ro̧ȩcuä̧ päicuätö'inä, hueähuä huȩnȩ́ päia̧cuä̧ päicuätörö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoäinä ttö̧ja̧cuo̧mȩpu̧nä̧ su̧ro̧dä̧u̧ ttöruhuotö'inä ca̧ca̧cui̧pi̧nä̧tö̧ Nabucodonosor itätä'ca äräbeinätö̧. Jahuätö juȩnȩ kada'ca ka̧cui̧nä̧tö̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧a̧ ru̧hua̧ u̧mu̧huä̧ya̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huopinö: "hueähuiä'u̧jä̧ jȩ'cuä̧tu̧cua̧ peö, otó cui̧jä̧ tö̧cuo̧mȩpu̧nä̧ kä̧tö̧, 5isotö ttä̧jä̧na̧ttö̧'i̧nä̧, flautatö'inä, cítaratö'inä, liratö'inä, arpatö'inä, pipatö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä 'porähuättö'inä, ucuocua cuä̧ju̧cuä̧tö̧cuo̧mȩnä̧ ja̧rȩyu̧ päiö ucuotönö jȩ'cuä̧tö̧cua̧ja̧ tätähuä'ca ru̧huá̧ Nabucodonosor äräbeö u̧ju̧nä̧'ca.6Ya̧tȩ ja̧rȩyu̧ pä'i'ocömä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuo te'ähuocömä, ja̧u̧nö̧tä̧ pä̧nä̧, ocurä rö̧ä̧nä̧ cuoäma jacuä kä'ö icuähuä̧cua̧." 7Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä i̧sa̧ ä̧ja̧ i̧sä̧na̧'i̧nä̧, märäna'i̧nä̧, citaras'i̧nä̧, liras'i̧nä̧, arpas'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧pa̧s'i̧nä̧, ra̧ttö̧mä̧ o'cajuiyötä rä̧mi̧pa̧'a̧ a̧ju̧cumä̧ ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä̧tä̧, ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichäcuähuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧huȩnȩ ji̧yȩtȩtä̧ ucuocuätö'i̧nä̧ mo̧'a̧mö̧mä̧ ja̧rȩyu̧nö̧ pä'i'inä̧tö̧ tätähuä'ca säröhuä'ca päte'ö ru̧hua̧ Nabucodonosor kä'epu ujuninä̧'canä̧.8Ja̧u̧nö̧ pä̧nä̧ korotö caldeas ttö̧ja̧mä̧ ichinä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ichä'cotömä yapare huä̧nä̧tö̧ ji'ähuinä̧tö̧ judiosrö. 9Juätömä̧ pä'inätö̧ ru̧hua̧ Nabucodonosorö. ¡Ru̧hua̧ 'cuäopönä̧ ö̧jä̧cua̧! 10Ucu, ru̧hua̧mä̧, jȩpi̧nö̧jä̧ ji̧yȩtȩ hueähuä huȩnȩ o'catoi'önä äju̧cuä̧tö̧mä̧ ä̧ja̧ ona'i̧nä̧ , mä̧rä̧na'i̧nä̧, citaras'i̧nä̧, liras'i̧nä̧, arpas'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧pa̧s'i̧nä̧, juhua'atäcu 'porö ra̧huä̧huä̧'i̧nä̧ rä̧mi̧po̧mȩnä̧, ttihue'quiyunä kä̧mä̧dö̧ ja̧rȩyu̧ pätti'a pä'ö hue'inöjä orottö ttättähuä'ca ka̧'a̧cu̧.11Ya̧tȩ ihue'quiyönä kä̧mä̧dö̧ ucuo te'ähuocömä ocurä rö̧ä̧nä̧ cuoome icu u̧cuä̧huä̧cua̧ jä̧cua̧'a̧. 12Yotöte judio ttö̧ja̧ ka̧cuä̧tö̧ ucu Babilonia rȩjȩttö̧ ji̧jä̧tȩ rȩjȩnä̧ ruhuo huetta pä'ö huȩcui̧nä̧u̧ttö̧mä̧: Pitö ja̧'a̧ juätömä Sadrac, mesac ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Abed Nego jö̧nä̧. Pitö ttö̧ja̧mä̧ ucu ru̧hua̧ huecuäjimä jȩpo̧co̧tö̧. Cu̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧mä̧ ucuo te'äu huettömä jȩpo̧co̧tö̧, orottö tätähuä'ca äräbe'ö ku̧ju̧nä̧jä'ca ä'ca jo̧mȩ kä̧mä̧dö̧ ttihue'quiyönä̧mä̧ kä̧mä̧do̧co̧tö̧.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Nabucodonosormä, rö̧ä̧nä̧ a̧mi̧ surächi'äcu Sadracrö'i̧nä̧, Mesacrö'i̧nä̧, Abed Negorö'i̧nä̧ tti'cächirö ottäjiyarö pä'ö hue'inö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätö u̧mä̧tö̧römä ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩcu̧ i'cächipinä̧tö̧. 14Nabucodonosormä jahuätörö pä'inö: ¿Isopäi'önä ja̧'a̧ Sadrac, Mesac ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Abed Nego, chuä̧nä̧huä̧'ca äräbe'ö chu̧ju̧nä̧jä'ca cuihue'quiyutucu kä̧mä̧dö̧ ucuo tecuähuätucua päcuätucuoca'amä?15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucutumä̧ jo̧mȩnö̧ tö̧ä̧nä̧huä̧'ca tätähuä'ca chaditinä̧'ca ä'ca jo̧mȩ cuihuequiyunä̧ kä̧mä̧dö̧ ucuo tecuähuätucua pä'ö jo̧mȩnö̧ cu̧jä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧, i̧sa̧ ä̧ja̧ i̧sä̧na̧'i̧nä̧ Flautas'i̧nä̧, Citaras'inä̧, Liras'i̧nä̧, Arpas'i̧nä̧ Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Pipas'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ra̧huä̧huä̧mä̧ o'cajuiyötä rä̧mipa̧'a̧ cuä̧ju̧cuä̧tu̧cuo̧mȩnä̧mä̧, o'catoi'önätä̧ adiu cu̧jä̧cuo̧tö̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutu ucuo tecuähuätucu juiyöttömä, yotäcu ocurä du'unä̧ tejädomȩ do'opu icuähuäcuotöjä. ¿di diostä jä̧cua̧'a̧ttö̧ ttö chu̧mö̧ttö̧ cu̧ji̧pä̧tö̧cu̧nä̧ ppädö'anö̧ hua̧mä̧?"16Sadrac'i̧nä̧, Mesac'i̧nä̧, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Abed Nego'i̧nä̧ Ru̧hua̧rö̧ ädätinä̧tö̧: " Nabucodonosor ujutumä̧ ja̧u̧ tö'cömä̧ tädäta pä'ömä̧ jui'ätöjä. 17ji̧yȩtȩ tädäta pä'ö jö̧ttö̧mä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diostä chutä aditähuänä̧ taditiyäcutä juȩnȩ ocurä cuo̧ä̧ma̧ttö̧ cuo'u ticu juiyönä tthuä̧rä̧cua̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ ru̧hua̧ u̧mö̧tö̧, tö̧ji̧pu̧nä̧ jȩä̧cua̧mä̧. 18Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttö'i̧nä̧, ucu ru̧hua̧ cu̧huo̧jua̧ pä'ö jitähuäcujä̧, ujutumä̧ cu̧ä̧nä̧huä̧tö̧rö̧mä̧ ucuo te'äu orottö aditö tätö äräbeö cujuninä̧'ca iä'ca jo̧mȩ chä̧hui̧'ö̧ tihue'quiyönämä kä̧mä̧do̧co̧tö̧ täcuotöjä."19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Nabucodonosor juiyo ra̧cuä̧ri̧pi̧nö̧; öä'inä pärohuächönä päinä pitöcu Sadrac'inä, Mesac'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ Abed Nego cu'inä. Ja̧u̧mä̧ hueinö ȩttä̧cuä̧'ca ttojuhuapäö ji̧mu̧tȩttö̧ todäre jo̧mȩnä̧ jö̧nä̧ abora'a du'unä. 20Ja̧'hua̧nö̧ pojopu hueinö umuhuäyotörö su̧ru̧da̧u̧ juruhuätörö chuädö ti̧ttä̧da̧päö Sadracrö'inä, Mesacrö'inä ja'hua̧ta̧nö̧ Abed Negorö'inä, ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ ocurä ȩttä̧huä̧'canä ttihuatö pä'ö.21Jahuatömä ttö̧'ca̧ta̧huä̧ti̧yu̧ oppi'inä, huä̧mȩnä̧ huä̧nä̧u̧ o̧ta̧'inä, ttunä juä'ö cuä̧nä̧cua̧ta̧'i̧nä̧ ka̧'a̧nä̧ chuädö tti̧cui̧nä̧u̧ ocurä 'ku'ähuä'ca jacuä 22.Täcö jurunä huea'attö ru̧hua̧ amisuräcu,ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ȩttä̧huo̧mȩmä̧ juiyo duina'a̧, ocurämä rö̧a̧'a̧ttö̧ cuo'ö icuinä̧ttö̧ Sadracrö'inä, Mesacrö'inä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ Abed Negorö'inä ȩpi̧nä̧tö̧mä̧. 23Pitö u̧mä̧tö̧ huämetucuämä, Sadrac'inä Mesac'inä ja̧hua̧ta̧nö̧ Abed Nego'inämä , mo̧i̧nä̧ttö̧ ȩttä̧cuä̧'ca jacuä iso'ca̧nö̧ ti̧ä̧dä̧cuä̧cuä̧ huotötä.24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧ Nabucodonosor ye'ecui'önö o'capäi'önä ä̧rä̧mi̧ö̧ kä̧mä̧di̧nö̧. Ja̧u̧ jä'epinö ruhuä hueome ji̧'ä̧huä̧rä̧tö̧rö̧: "¿ujutumä huä̧metucuä huotö u̧mä̧tö̧rö̧ ti̧'ä̧dö̧ ocurä ra̧'a̧ icuätöjä'cö̧ pädäjä?" Ja'huätö adätinätö̧ ru̧hua̧rö̧: "Iso päi'önätä̧ jä̧'a̧, ru̧hua̧." 25Ja̧u̧ pä'inö: "Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttömä topösä pa̧ja̧cuä̧nö̧ huotö ocurä jacuä ti̧'ä̧dä̧cuä̧huo̧co̧tö̧tä̧ cue'ächö ttö̧ja̧'a̧, ttidepänä ttötta'inä jui'ätö. Pa̧ja̧cuä̧nä̧ huotöttö ja̧tȩmä̧ juiyo sä̧ru̧pa̧ yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ tti̧tti̧ a̧'cua̧rö̧nä̧."26Ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ Nabucodonosormä ocurä reju ä'ca 'chä̧hui̧'ö̧ kä̧mä̧dö̧ huopinö: "Sadrac, Mesac y Abed Nego, Dios mo̧ro̧jä̧ ru̧hua̧ u̧mu̧huäyotö, ¡rä'opätucui! ¡pocu ichätucui!" ja̧'hua̧nö̧ huo̧ä̧u̧ ocurättö rä'opinätö̧. 27Ttidepiyunä ruhuo hue'ätö'inä, tti̧rȩjä̧ pö̧nä̧'i̧nä̧, korotö ruhuo hue'ätö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧ aditö ji̧'ä̧huä̧rä̧tö̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pä'i'ätö'inä ja'huätö u̧mä̧tö̧rö̧ topinätö̧. Ttidepänämä ocurä ji̧'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ cuo'ötticuoca'atä; Ttuyunä ttuhuo'che ji̧'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ cuo'ötticuoca'a; ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧'i̧nä̧ ji̧'qui̧cha̧nö̧'i̧nä̧ cuo'ötticuoca'a, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ocurä sicä jö̧nä̧'inä a̧mȩpo̧co̧tö̧ pinätö.28Nabucodonosor jiähuinö: "tti̧ä̧nä̧huo̧tö̧ Sadrac, Mesac ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Abed Negorö'inä ucuo ttetähuätucuaja, hueäcuru jiähua peö hueö jȩä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧rö̧. Jahuätö esetätö juo̧u̧rö̧ ttö huedömä ucuotocotö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ doächinätö ka̧rá̧ dio ä'cajo̧mȩ ucuotönö ja̧rȩyu̧ pä'iö jȩtta̧ peö.29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, jȩchä̧cua̧sä̧ hueähuä huȩnȩ́ o'catoinä ttö̧ja̧rö̧, otó tti̧rȩjä̧pu̧nä̧ kä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ttöcuocuttömä dio Sadrac,Mesac ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Abed Negorö'inä ttöjö'co caaju̧ttö̧mä̧, cuäö icuähuäcuotö, ttojusode'inä dede'cuatä bahuiyäcuä̧u̧ ka̧rá̧ diomä toa'a ppada'anö huamä. 30Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ru̧huá̧ Sadrac, Mesac ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Abed Negorö'inä pporädö'icuinö Babilonia̧cu̧.

Chapter 4

1Ru̧hua̧ Nabucodonosormä̧ hue'inö pi̧yȩ jȩtta̧ pä'ö hueäjimä ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧tä̧, ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧huȩnȩ pö̧nä̧ ucuocuätö ja̧huä̧jä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ hue'ö icuinö: "Yabonö̧tä̧ Huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧tu̧cui̧ pä'önö̧. 2Ttömä̧ adiunä jä̧cu̧sä̧ jä̧cuȩ'i̧nä̧ ö̧rö̧ä̧'i̧nä̧ mo̧ro̧jä̧ ru̧hua̧ ttönä̧ i̧jȩpä̧ji̧ jidähuomenä. 3¡'Cuä̧o̧pä̧cuȩ rö̧ ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jo̧cö̧ jä̧'i̧jö̧ jȩä̧ji̧mä̧ juruhuö ja̧'a̧! Ruhuo hue'ömä, beipocö ruhuo ja̧'a̧, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueö huȩnȩmä̧ tti̧tti̧mö̧ juhua'a yabo tti̧tti̧mö̧rö̧ huȩä̧cuȩ ja̧'a̧.4Ttö, Nabucodonosormä̧, chojusodenä̧ eseutä ki̧nö̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ruhuodenä kä̧nö̧mö̧ chiäre'i̧nä̧ rö̧ä̧cho̧mȩnä̧ eseu ki̧nö̧sä̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧yȩtȩ chu̧'cuo̧ti̧cui̧nö̧nä̧ yedecunä jinäcu̧sä̧. Ji̧nä̧ juȩnȩ ä'ö chö̧'a̧'a̧nä̧, a̧'cua̧juȩ tochäjimä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧jȩcuä̧chä̧ji̧mä̧ chamöcuädönä̧ cha̧'cua̧ roönä ji̧nä̧cu̧sä̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ ji̧yȩtȩ jȩtta̧ pä'ö hueähuä huȩnȩ ku̧ni̧nö̧sä̧, Babilonia rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧ huo̧juä̧huä̧ huȩnȩ ku̧nä̧rä̧tö̧ o'catoi'önärö̧ ottäjiyattö pä'ö chä'ca jo̧mȩcu̧ chu̧'cua̧ti̧ jä̧ji̧ rä'epö icu jittähuattö pä'ö.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jitö mä̧ri̧mö̧ , hua'inä̧tu̧cu̧ huopönä ucuocuätö'i̧nä̧, ttö̧ja̧ huo̧juȩcu̧nä̧ ucuocuätö'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ si̧ri̧'cö̧ ttötö'cö huo̧jui̧pä̧tö̧'i̧nä̧ ichinä̧tö̧. Ttömä chu̧'cua̧ti̧ jahuätörö ji'ähuinösä̧ ja̧'hua̧nö̧ jidähua'anä rä'epö icumä jittähuipö juiyönä ji̧nä̧cu̧sä̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧ o'ca'a Danielmä do'ächi'inö̧, i̧mi̧ chu̧ä̧nä̧hua̧ i̧mi̧nä̧ Beltsasar pä'ö odinä̧cu̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ ta̧'cua̧ru̧hua̧ surojö jui̧'a̧ ö̧jä̧cu̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ru̧ chu̧'cua̧ti̧ ji'ähuinö̧sä̧. 9"Beltsasar, ma̧ri̧mö̧ ttu̧ru̧hua̧, tö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ ta̧'cua̧ru̧hua̧ surojö jui̧'a̧ ucunä kö̧ pä'ömä huo̧jua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ yorö'iso ttu̧huo̧jui̧pö̧ juiyönä jö̧mä̧ ucurumä jeruhuoca'a. Ji'ähuittö chu̧'cuo̧ti̧ tochäji däje jä̧cua̧'a̧ jä̧ja̧'a̧ ja̧ pä'ö.10Pi̧yȩ ja̧'a̧ chä'ämanä sä̧bö̧cä̧nö̧ chö̧'o̧mȩnä̧ chamöcuädönä i̧jȩcuä̧cha̧'a̧ tochinö̧mä̧: Ttömä topäjisä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ rȩjȩ kä'co päte'ö jo̧mȩ dau ki̧na̧'a̧ juäimä öotomä otoinä̧i. 11Daumä böo juoinäi ja̧'hua̧nö̧ böo juo'ö juruhuächinäi. Juäittö ju'toju jo̧mȩmä̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ rȩbȩhui̧pi̧na̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä tottönätä päi'önä. 12Ojiyämä juiyo a̧'cua̧cui̧nä̧i, u̧huä̧ju̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ huȩji̧nä̧i ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ o'catoi'önä ttu̧cuä̧mä̧ juäinä̧tä̧ ki̧na̧'a̧. De'a isotömä juäi dȩa̧'a̧tä̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppi̧yu̧ mo̧ro̧jä̧nä̧ ko̧'ä̧rä̧tö̧mä̧ a̧na̧jui̧yä̧nä̧ huȩji̧nä̧tö̧. Isotö o'catoi'önä tta̧'cua̧rö̧ ku̧nä̧rä̧tö̧mä̧ juäitttä cuä̧nö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧.13Chiäre camappä̧nä̧ cuä'ächi'ö chä'i'omenä̧ i̧jȩcuä̧cha̧'a̧ topinö̧sä̧, ya̧tȩ huȩnȩ ji̧ä̧hu̧ähuä̧ i̧sa̧ surojö jui̧'a̧ mo̧ro̧jä̧rä̧ttö̧ i̧mȩyȩhua̧'a̧ topinö̧sä̧ cha̧mö̧cuädönä̧tä̧. 14Ja̧u̧mä̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huopi'önö pä'inö: 'Juäi daumä jȩä̧chä̧icui ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧najuiyä̧'i̧nä̧ 'toruhuächäicui, oyä'inä 'toruhuipi, ja̧'hua̧ta̧nö̧ u̧huä̧ju'i̧nä̧ ttahuähuächi. De'a isotä juäi dȩa̧'a̧ ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ dö'ecuächätucui juhua'atäcu ä̧najui̧yä̧nä̧ huȩjä̧tö̧'i̧nä̧ co'ächätucui.15Juȩnȩ rȩjȩmä̧ uju'ca'ca ihuehui appiyä 'chuä̧ro̧mȩtä̧ ki̧'i̧pi̧, cuo̧rä̧u̧sä̧nä̧'i̧nä̧, bronce i̧sä̧sa̧nä̧'i̧nä̧ ti̧ä̧dä̧cuä̧huo̧mȩtä̧, isä'cua adiu ja̧'tö̧huä'cua kä'co kä'camä̧. Ku̧ni̧pi̧ mo̧ro̧jä̧ra̧ttö̧ 'chopa̧ppȩtä̧ acuäbe'önä ku̧ni̧pi̧rö̧. Isotö'inä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cu̧ dauhuiyä'i̧nä̧ 'cä̧tȩtä̧ ö̧jö̧nä̧ ku̧ni̧rö̧. 16A̧mu̧cuädö'i̧nä̧ ttö̧ja̧sa̧ a̧mö̧cuäda'acumä a̧mö̧cuädocö jä̧cua̧. De'a i̧sa̧ a̧mö̧cua'acu a̧mö̧cuädönämä siete a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ jubö ö̧jö̧nä̧ ku̧ni̧rö̧.17Pi̧yȩmä̧ pättö huȩnȩ jiäcuähuä isotö jittäcua pä'ö. Surojö'inä juiätö amucuädö pättäji ja̧'a̧ jitö jinäa̧'cua̧rö̧ ko̧cuä̧tö̧ ttu̧huo̧jua̧ pä'ö JU'TOJU RU̧HUA̧TÄ̧ ruhuo hueömä pi̧jä̧ ruhuotörömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ JA̧U̧TÄ̧ iyö churutä pä̧cuä̧rö̧jo̧mȩnä̧ jahuätörömä, juiyo usurä isotörö'inä iyö. 18Ttö , ru̧hua̧ Nabucodonosor, pi̧yȩ 'cuo̧ti̧cuä̧ji̧sä̧. Jitämä ucu, Beltasasar, pi̧yȩ jä̧ji̧ räepu icu jiähuitö, ttö churuhuonä huedometö̧mä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ juo̧jö̧nä̧mä̧ jittähuiya'anö jä̧cu̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä jicuähua'anö ja̧'a̧, Dios a̧'cua̧ru̧hua̧ surojö'inä huiätö ucunä ttu̧juo̧cua̧'a̧ttö̧."19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Daniel, koro i̧mi̧mä pättinäcu̧ Beltsasar päö, rö̧ä̧nä̧ recuonä̧nö̧ a̧'cua̧tta̧ päi'inä̧cu̧, amucuädomenä. Ru̧hua̧mä päinä̧cu̧: "Beltsasar, 'cua̧'cua̧ tta̧huȩhui̧pä̧ 'cuo̧ti̧ jähuänämä. "Beltsasar ädätinö: "Chu̧ru̧hua̧, 'cuo̧ti̧ jä̧ji̧mä̧ ucuru a̧u̧tä̧ttö̧rö̧ jä̧cua̧'a̧; rä'epö icu jittähuomenämä ucu cuaboiyotörötä jä̧cua̧'a̧.20Dau ucu tocu'inäjäimä, buo juo'ö ja'huäimä rö̧äi juoächinäi, jahuäi u'cuajarämä rä̧bȩhui̧na̧'a̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ jubu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pi̧jä̧ o'cajuiyönä i̧jȩcuä̧chö̧nä̧ ki̧na̧'a̧, 21ojiyä'inä a̧'cua̧cui̧näi, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧huä̧ju̧'i̧nä̧ rö̧ä̧nä̧ huȩji̧näi, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttu̧cuä̧mä̧ ki̧na̧'a̧ o'catoi'önärö̧tä̧, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuäi dȩa̧'a̧mä̧ isotö rȩjȩnä̧ cue'ächätö'inä ko̧cui̧nä̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ isotä ju'tojunä co̧'ä̧rä̧tö̧'i̧nä̧ jahuäinä ko̧cui̧nä̧tö̧, 22jahuäi daumä ucutä ja̧'a̧, ru̧hua̧, ucumä böo juo'öjä cujurucu. Cujurunä cu̧ju̧mä̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ jubu rä̧bȩhua̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curuhuo'inä ruhuäcuiyä pa̧ja̧cu̧nä̧ rä̧bȩhua̧'a̧.23Ucu, ru̧hua̧, surojö jui̧'a̧ huȩnȩ ji'äu mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ i̧mȩyȩhua̧'a̧ topinö pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Dau cuä'epö icu si'epö icui, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ujucäcä'i̧nä̧ ihuehui'appä'inä rȩjȩtä̧ ku̧nu̧pä̧tu̧cui̧, cuoräu isappänä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ bronce isappänätö̧ ti̧'ä̧dö̧, dede'cua ppuruhuä'cua ö̧'cä̧tȩ. Mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttä̧ ajiya 'chȩnö̧ ichö iyepäcua'anö. Ja̧'a̧tä̧ topätucui de'a isotucu ka̧'a̧nä̧ ji̧mu̧tȩ ta'arenö a̧'ȩ 'cuäopome jubu.24Pi̧yȩ́ ja̧a̧ cu̧'cuo̧ti̧cui̧nö̧mä̧, ru̧huá̧. Päö kö̧nä̧huä̧ jȩä̧cuä̧i̧ o'cajiyönä jiähuäcujä DIOSTÄ. Ttö chu̧ru̧hua̧. 25Ucumä räepu i̧cuä̧hua̧tä̧ cui̧jä̧cua̧jä̧ ttö̧ja̧ttö̧mä̧, cui̧jä̧cua̧jä̧ deatä deä isotö jö̧ta̧a̧nö. Cu̧cuä̧cua̧jä̧ rȩjȩ́ isä'cuatä päcäyä ucuäi ja̧'a̧nötä̧ ja̧'hua̧ta'a̧nö̧ moró̧ jä̧ttö̧ diyädoppatä diyädä̧cua̧jä̧ coromuttö̧nö̧ taarenö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ cuäopä̧cua̧jä̧ ucú töcuȩpä̧rä̧chi̧a̧ peö DIOSTÄ pi̧jä̧ ttö̧ja̧ ttöröhuotörö'inä hueömä päö ja̧u̧tä̧ iyö ppä̧ä̧dä̧rö̧'i̧nä̧ päö.26Hueähuina'a̧nötä̧ ki̧i̧pi̧na̧a̧ dau uju'ca'catä ihuehuicutä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cu̧ru̧hua̧ tu̧huȩpä̧rä̧chi̧o̧mȩnä̧tä̧ DIOSTÄ hueö päö. 27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, cu̧ru̧hua̧rö̧, jiähuösä. cu̧huo̧jua̧ peö. Cädia peö suronä jȩä̧'chö̧ttö̧ päcui adiutä jȩä̧cua̧'a̧nö̧. Suronä jȩö̧ttö̧ u̧nö̧chi̧ö̧, i̧jȩcuä̧chö̧nä̧ ppä̧ä̧dä̧rö̧ usurä isotörö, ja̧'hua̧nö̧ jȩö̧ttö̧tä̧ ö̧jä̧cua̧ a̧'cua̧ ȩmu̧nä̧ ttö̧huȩcuȩnä̧tä̧.28pi̧yȩmä̧ o'cajuiyönä̧ 'cuä'opina'a ru̧chua̧ Nabucodonosorö. 29. Kä̧hua̧tö̧ ttö̧jä̧pö̧ttö̧ ta̧ju̧nö̧ tto'comenä, jau̧mä̧ cue'ächö ki̧nö̧ ruhuode Babilonianä huode huä̧mȩ, 30ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inö̧: ¿Pi̧yȩmä̧ rö̧ä̧ö̧ ötahuiyä Babiloniamäcö̧, ttö ru̧hua̧ chojude päi'önä chö̧ja̧ pä'ö chucuo chujurucu chö̧ja̧ pä'ö?31Jinä̧ ru̧hua̧mä̧ ucuocu ö̧ja̧'a̧nä̧, mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ ji̧yȩtȩ ucuocua'a rä̧mi̧pi̧na̧'a̧: "Ru̧hua̧ Nabucodonosor, ucuru ji'äusä ruhuo huecuä'ijömä ucurumä 'choicui'äja'a. 32Ucumä ttö̧ja̧ttö̧mä̧ 'cä̧'ȩpö̧ i̧cuä̧huä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧jo̧mȩmä̧ dea isotöcutä mȩjȩ'ca̧nä̧ cu̧jä̧cua̧jä̧. Ucurumä hueähui'äcua'a päcäyä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ i̧sä̧'cua cucunä. koromö̧ttö̧nö̧ todäre a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ 'cuä'opäcua'a ucu ttö̧ja̧rö̧ ruhuonä hue'ömä mo̧ro̧jä̧nä̧ kö̧tä̧ ja̧'a̧ pä'ö cu̧huo̧juä̧chi̧'o̧mȩ jubö päi'önä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ Chutä adiu to'äcurutä iyö."33Nabucodonorö to'ija̧'a̧cu̧ pä'ö ku̧nä̧hui̧nö̧mä̧ yotecu isojuoina'a. Ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩttö̧mä̧ oto rä'epö tticuinä̧cu̧. Ja̧u̧mä̧ isä'cuatä cuinö päcäyä jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jä̧ttä̧pä̧ya̧mä̧ ajiya mo̧ro̧jä̧ttö̧ 'cho̧rö̧hui̧'a̧'a̧tä̧ iyepinä̧cu̧. Uhuochemä otoä'che bahuinä̧cu̧ pare uhuo'che jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧no̧ji̧yä̧mä̧ ppiyuhuä ö̧no̧ji̧yä̧ jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ hui̧nö̧.34Chu̧mo̧ro̧ jä̧ji̧ beipächomenä Ttö Nabucodosormä chi'äre ju'tojucu bo̧yu̧cu̧ to̧pi̧nö̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ chamö̧cuädi'ömä ppa̧huä̧chi̧'i̧nä̧cu̧sä̧. Ttömä mo̧ro̧jä̧nä̧ kö̧rö̧ esehuinösä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ucuo te'äu 'cuäopönä kö̧rö̧ adiunä̧tä̧ ja̧'a̧ pä'inö̧sä̧. Isopäi'önä uruhuo hueömä 'cuäopönä̧tä̧ kä̧cuȩ ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ ruhuo hueömä kä̧cuȩ pa̧ja̧cuä̧nö̧ huotö ruhuotö pinätö̧ttö̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'a ichätö'inä o'catoi'ö̧nä̧ jä̧cua̧'a̧.35Pi̧ja̧nä̧ kä̧cuä̧tö̧mä̧ o'catoi'önä̧tä̧ Ja̧u̧nä̧mä̧ micuähuocotötä huotö; Su̧ro̧da̧u̧ mo̧ro̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ ttö̧ja̧ pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ ttö̧'cä̧tȩ jo̧mȩttö̧mä̧ Churutä pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧tä̧ jȩpö̧. Ya̧tȩ'i̧nä̧ ttoeparö pä'ömä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩö̧ juiyönä jȩa̧rö̧ pä'ömä jui̧ya'a. Ya̧tȩ'i̧nä̧: ''¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö pi̧yȩmä̧ jȩ'cuä̧jä̧ttö̧?" päö'anö̧ hua̧mä̧ toa'a.36Ji̧yȩnä̧tä̧ cha̧mö̧cuädi'önä ppä̧huä̧chi̧'i̧nä̧cu̧sä̧, churuhuo jinö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chöadihuä ruhuo ucuo ji̧nö̧'i̧nä̧ ppa̧huä̧chi̧'i̧nä̧cu̧sä̧. Ro̧'ȩpö̧ jiähuäcuähuä ttö̧ja̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuo ttö̧ja̧mä̧ ppättädattö pä'ö ttusinä̧cu̧sä̧. Ruhuo huedinome jinome ppa̧'a̧chi̧'i̧nö̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä'coji jino̧mȩttö̧'i̧nä̧ abonänö iyähui'inä̧cu̧sä̧. 37Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö Nabucodonosormä eseusä, chu̧mö̧ cä'epö, ucuotönö mo̧ro̧jä̧ ru̧hua̧rö̧, isopäi'önä aditähuämä o'cajuiyötä adiutä ja̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧mö̧cuädömä jueö huȩnȩtä̧ ja̧'a̧ttö̧. Ja̧u̧mä̧ jitö ttucuo te'ähuätörömä ttucuo tettäu juiyönä jȩpö̧ icua pä'ö'i̧nä̧ hua̧.

Chapter 5

1Ru̧hua̧ Belsasar pä'cäri jȩpi̧nö̧ ahuäruhuä 1.000nö̧ huotö ruhuotörö a̧tȩpu̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ vino ahuinö jahuätö ttä'ca jo̧mȩttö̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Belsasar vino au tä̧'ä̧mä̧chö̧ hueinö ttȩma̧ja̧ päö orottö'inä platattö'inä adicuä o̧tta̧ jäo Nabucodonosor, Dios ö̧jode Jerusalénttö̧ räepu'icuinöjinö, ja̧u̧tä̧ ahuäruhuä ruhuotö ttirecuamu̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ amonä ttirecuamu̧cu̧ ttahua päö.3Umuhuäyotö 'cächinätö̧ orottö adihuä o̧tta̧ Dios ö̧jodettö rättepinöjinö Jerusalénttö̧. Ru̧hua̧ ahuäruhuä ruhuotö ttirecuamucu̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ amonä ttirecuamucu̧ ahuinätö̧ ja̧u̧nä̧. 4Jahuätö vino au ja̧u̧nä̧ ucuo teähuinä̧tö̧ a̧mo̧nä̧ tti̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ orottö ja̧'hua̧ta̧nö̧ platattö'inä, broncettö̧'i̧nä̧ , curäutu'inä dausodättö'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ido'quittö'inä adicuotörö.5Ja̧'hua̧nö jo̧mȩnä̧ i̧jȩcuä̧chi̧na̧'a̧ ttö̧ja̧ ttu̧mu̧ ocurä reju ä'ca ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ru̧hua̧ ojusode ä'ca räbänä säyu'unä tuhuecuome huȩyu̧tina'a. Ru̧hua̧mä̧ topinä huȩyu̧ta̧'a̧ u̧mu̧jo̧mȩtä̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ toomenä ru̧hua̧mä̧ ö'i'inä pärohuächinö amöcuädöna'inä ye'ecui'inö; Ö̧'a̧jui̧yä̧'i̧nä̧ o̧jä̧mä̧dö̧juiyönä, ka̧ra̧juȩ ö̧'a̧juȩcu̧ cuä̧huä̧chä̧rö̧nä̧.7Ru̧hua̧mä̧ huopinö dottächa pä'ö hua'inätu̧cu̧ ucuocuätöjä pä'ätörö, u̧mä̧tö̧ huo̧juä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mo̧ro̧jä̧ jähuä huo̧jo̧ä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. Ru̧hua̧mä̧ pä'inö jitö Babiloniattö̧ huo̧juä̧tö̧ pä̧ttä̧u̧ru̧: "Ya̧tȩ ucututtu pi̧yȩ huȩyu̧cua̧mä̧ pa̧'a̧do̧ pä'ö huȩyu̧cua̧'a̧ pä'ö jiäuttumä̧ purpurättö 'ca̧tö̧ ku̧nä̧huä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧ru̧pä̧'chȩnä̧mä̧ orottötä ö̧rä̧u̧huä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ ruhuo hueähuättömä huäbodäcuänä jä̧mȩ huȩä̧cua̧."8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧a̧ o'cationä amucuädö huo̧juä̧huä̧ ttö̧ja̧ 'chä̧hui̧i̧nä̧tö̧, jahuätö huȩyu̧cua̧a̧ jittähua peömä ru̧hua̧rö̧ hueyecuinätö̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧a̧ ru̧hua̧ Belsasar ri̧ȩnä̧ yeecueinö̧ i'äinäjä̧ i̧mi̧cu̧nä̧ päi'ö̧nä̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧tȩpä̧jui̧nä̧ jȩtti̧yu̧nä̧ pä̧i̧nä̧u̧.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧a̧ ru̧hua̧ u̧cuȩ ucuäijodenä doächinäju̧ ruhuaju. Ruhuaju päjinäcu̧: ¡'cuäpunätä̧ cui̧jä̧cua̧jä̧ ru̧hua̧! cua̧'cua̧ tta̧cuȩcuä̧ amucuädä'chö. Ri̧ȩnä̧'i̧nä̧ yecuecuächä cuiä i̧mi̧cu̧nä̧ pä̧i̧pä̧rö̧nä̧mä̧.11Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ kö̧ ucu ruhuo huecuomä̧ ja̧u̧mä̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ tta̧'cua̧ru̧hua̧rö̧ ku̧nä̧rö̧. Ttä'otö̧ huettinö mo̧ro̧mä̧, tȩ'a̧u̧'i̧nä̧, huo̧jui̧'ä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ huä̧juä̧huä̧ huȩnȩ'i̧nä̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧nä̧ ttu̧ju̧nä̧ra̧'a̧ ja̧u̧nä̧mä̧ ki̧na̧'a̧. Jä'o ru̧hua̧ Nabucodosormä, mä̧ri̧mö̧'i̧nä̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ ötinä̧cu̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hua'inätu̧cu̧ ucuocuätö tturuhuotö'i̧nä̧ huo̧juȩcu̧nä̧ ucuocuätö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mo̧ro̧jä̧ jä̧huä̧ huo̧juä̧tö̧'i̧nä̧. 12A̧'cua̧ru̧hua̧ adihua̧'inä, huo̧juȩcuä̧'i̧nä̧, huo̧jui̧'ä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧, ttu̧'cuo̧ti̧ rä'epö ji'äcuähuä'i̧nä̧, ttieru'i̧nä̧ ttu̧huo̧jui̧pö̧nä̧ ji'äcuähuä'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩnȩ'i̧nä̧ aditö icuäcuähuä'i̧nä̧; O'ca juiyönä pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ Danielnä̧ ka̧cui̧nö̧mä̧, Ru̧hua̧ Baltazar pä'ö oinä̧cu̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jitämä̧ Danielrö huopätucui huȩyu̧cua̧'a̧ pȩju̧ rä'epö jiähuacu."13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Danielrö ru̧hua̧ ä̧'ca jo̧mȩcu̧ i'cächinätö̧. Ru̧hua̧mä̧ ja̧u̧ru̧ pä'inö̧: Ucutä ja̧'a̧ Danielmä, Judara̧'a̧ttö̧ i'cächäcuähuotöttö ya̧tȩmä̧, ttö chä'o, ru̧hua̧ Judattö räepinäcu̧mä̧. 14Ttömä ucu cutö'cö ä̧ju̧cuä̧'i̧jö̧sä̧, ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ tta̧'cua̧ru̧hua̧mä̧ ucunä kö̧ pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tȩya̧u̧'i̧nä̧ huo̧jui̧'ä̧cuä̧huä̧'i̧nä̧ juhua'atäcu huo̧juȩcu̧ a̧mö̧cuädäcuähuä'i̧nä̧ ucunätä̧ ka̧'a̧ pätta'a.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö̧ja̧ ttu̧huo̧ju̧ huȩnȩ ttu̧huo̧juä̧u̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitö hua'inä̧tu̧cu̧ huopönö ucuocuätörö'i̧nä̧ chä'ca jo̧mȩ o'ipö ttu̧ju̧ni̧nä̧u̧ huȩyu̧cua̧'a̧ pȩju̧ ttucuocua pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ huȩyu̧cuä̧ pä'ö tö'cö jittähuattö pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ pä'ö tö'cö jittäu juiyönä ji̧nä̧cu̧sä̧. 16Ja̧u̧ ötö'cö jicuähua'anö̧ hua̧mä̧ juhua'atäcu ja̧u̧ huȩnȩ aditö cuicu'anö̧ hua̧mä̧ ucu ja̧'a̧ pätta'a ä̧ju̧cuä̧'i̧jö̧sä̧ ttömä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ huȩyu̧cua̧'a̧ pȩju̧ ucuocuiyittö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ päö tö'cö jicuäuttömä, ruhuotö ttö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ 'ca̧tä̧huä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧ru̧pä̧'quȩ kärocuächönä̧ rä̧u̧sa̧ orottö a̧di̧cuä̧sa̧ ru̧nä̧huä̧cua̧jä̧ juhua'atäcu ru̧hua̧ jö̧nä̧ huȩcuä̧cua̧jä̧ huäbodäcuänä jo̧mȩ ruhuo huecunä.17Ja̧'hua̧nö̧ päcu Danielmä ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ ädätinö: "Ja̧u̧ mippounä cuiya päcumä ucutätä cuȩmö̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuiya päcuäjimä ka̧ra̧rö̧tä̧ cuiyaja. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttömä huȩyu̧cua̧'a̧ pȩju̧mä̧ chucuocuiyä̧cua̧jä̧, ru̧hua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ päö ötö'cömä jidähuäcua̧jä̧. 18Ucu ru̧hua̧ cutu'cömä, Dios mo̧ro̧jä̧nä̧ kö̧mä̧ cuä'o Nabucodonosorö ruhuo'i̧nä̧, ö̧rö̧ä̧'i̧nä̧, jȩä̧'a̧nö̧ jö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuo iyinä̧cu̧. 19Ö̧rö̧ä̧ Dios iyinö jähuänämä, ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä̧tä̧, ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧, tti̧huȩpönä ucuocuätö'i̧nä̧ ye'ecumä ttö̧'ä̧hui̧nä̧tö̧. Ja̧u̧mä̧ jitö totte'ächa pä̧u̧rö̧mä̧ cuä'ö tticua pä'ötä hue'inö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧cua̧ pä̧ö̧rö̧mä̧ cuä'ö tticua pä'ömä hue'ocö pinö. Ja̧u̧mä̧ ttucuo iya pä̧u̧rö̧mä̧ iyinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttucuo iya pä̧o̧co̧ö̧rö̧mä̧ iyocö pinö.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ a̧mi̧so'quinä ucuo teähuomenä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧'cua̧ru̧hua̧nä̧ a̧mi̧ 'qui'ädäcuäumä rö̧ä̧nä̧ suronä jȩpi̧nö̧, ja̧u̧mä̧ isopäi'önä ruhuo hueäjome 'chottipinä̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuo'i̧nä̧ 'chottipinä̧cu̧. 21Jitötä ttö̧ja̧cu̧ ö̧jö̧ juiyönä rä'epö tticuinä̧cu̧, a̧mö̧cuädö'i̧nä̧ i̧sa̧ a̧mö̧cuädötä a̧mö̧cuädinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ de'a burotö̧cu̧tä̧ ki̧nö̧. Päcäyä 'cua̧rö̧nä̧tä̧ isä'cuatä cuinö̧. Jä̧ttä̧pä̧ya̧nä̧mä̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ ajiya 'cho̧ro̧hui̧'ö̧tä̧ ma̧i̧nä̧cu̧ mo̧ro̧jä̧nä̧ kö̧ Diostä ja̧'a̧ ttö̧ja̧rö̧ ruhuonä hue'ö ja̧'a̧ pä'ö u̧huo̧jui̧po̧mȩ jubö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ ya̧tȩrö̧ pojopö ȩmö̧ jahuätörö hueönä kö̧nö̧mä̧ churutä pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧tä̧.22Ucu ja̧u̧tä̧ i̧tti̧ Belsasarmä, cuamiso'quinä̧mä̧ cua̧'cua̧pö̧nö̧mä̧ a̧mö̧cuädocö päjijä, pi̧yȩmä̧ o'cajuiyötä cu̧huo̧jua̧'a̧nä̧. 23Ucumä mo̧ro̧jä̧nä̧ kö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧cu̧ surojö jȩpä̧ji̧jä̧. Ojusode jacuättö adicuä ucumä i'cächäji'ca̧, cu̧mö̧huäyotö ruhuotucu, cua̧mö̧nä̧ cui̧rȩcua̧mö̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotö cui̧rȩcua̧mö̧cu̧ vino isoya ahuäjijä, juhua'atäcu ucumä tätähuä'ca platattö'i̧nä̧, orottö'i̧nä̧, broncettö'i̧nä̧, cuoräuttö'i̧nä̧, dau odiyättö'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ inähuiyättö'i̧nä̧, tätähuä'ca tooco'catä, ä̧ju̧cuo̧co'catä, yorö'iso jeruhuä'catä esehuäjijä. Ucumä ucuo te'ähuocö päjijä cua̧'cua̧rö̧ u̧mö̧nä̧ 'chu̧'ä̧rö̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧mä̧nä̧mä̧ o'cajuiyötä huo̧jua̧rö̧mä̧. 24Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ Diosmä umötä̧ hue'äji cuä'ca jo̧mȩcu̧ ja̧u̧ u̧mö̧tä̧ jä̧ja̧'a̧ huȩyu̧tä̧jä̧mö̧mä̧.25Pi̧yȩ ji̧nä̧'a̧ pä'önö jȩpu̧ i̧huȩyu̧ti̧nö̧mä̧: 'Mene,Mene, Tekel, ja'hua̧ta̧nö̧ Parsin. 26Pi̧yȩmä̧ pä'anö päö pähuä: 'Menemä' , 'Diosmä jiäu uruhuo ja̧'hua̧ta̧nö̧ röji cädäcuome'. 27Tekel pä'ömä ucumä pä̧ja̧tä̧cua̧cua̧jä̧ cuämäcömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu jȩ'cu̧mä̧ jäyätä cua̧jä̧'. 28Parsin pä'ömä', 'Ucu ruhuo huecumä kȩ'ȩcua̧cha̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ medosrö'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ persasrö'inätä̧ iyäcua'a.''29Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Belsasar hueinö, Danielrö púrpuranö jäppi ttö̧'ca̧ta̧ pä'ö. U̧ru̧pä̧'quȩ jäyänämä ttuninäcu̧ oro i̧sä̧sa̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ uhuo ru̧hua̧ ttö̧ja̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧ ucuocu päinö ja̧u̧ ötö'cö cu̧ju̧nä̧rä̧cuo̧tö̧jä̧ ya̧tȩrö̧ uhuo ru̧hua̧ päinä huämetucuättö huehuä i̧sa̧ jö̧nä̧. 30Ja̧u̧tä̧ yodo Besasar Babiloniattö̧ ucuo ru̧hua̧rö̧ cuä'ö icuinättö̧, 31ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Dario Medo i̧sa̧ ruhuo 'cha'ächi'inö sesenta y dos a̧'ȩ tö'cöhuächiönä hua̧.

Chapter 6

1Dariorömä ruhuo hueome adiunä ja̧rö̧ pä'ö, 120nö huotö ruhuotörö hue'ö ku̧ni̧nö̧ ttidepiyunä hue'ö ttö̧ja̧ pä'ö. 2Ja'huätöttömä huä̧metucua hue'ipotö jo̧mȩ ji̧na̧'a̧ ruhuo adihuomenä 'chö̧nä̧ to̧pä̧rä̧tö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Danielmä jahuätöttö ya̧tȩ ji̧na̧'a̧. Pitö ruhuo adihuomenä 'chö̧nä̧ to̧pä̧rä̧tö̧mä̧ cä'epö ku̧nä̧huo̧tö̧ ji̧na̧'a̧ ttidepiyunä ruhuo hue'ätö ttaditähuä to̧ttä̧rȩa̧ pä'ö, ru̧huä̧ o'cajuiyönä 'cuäopö u̧huo̧jua̧ pä'ö. 3Daniel ji̧na̧'a̧ jahuätö ruhuo adihuomenä 'chö̧nä̧ to̧pä̧rä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ huinömä, jua'amä yabonänö a̧'cua̧ru̧hua̧nä̧ juo̧huä̧huä̧ u̧ju̧nä̧ra̧'a̧ttö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ ru̧hua̧mö̧ uruhuo o'cajuiyönä iyipä pä'ö amucuädänäcu̧.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ korotö ruhuo adihuomenä 'chu̧nä̧ to̧pä̧rä̧tö̧mä̧ usinätö̧ Daniel ruhuonä aditomettö̧ jäyä jȩa̧ pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nö̧ po̧cui̧po̧co̧tö̧ pinätö̧ aditähuättö suronä jȩö̧mä̧ ja̧u̧mä̧ u̧ru̧hua̧ päöta'anö jȩa̧'a̧ttö̧. Jarodäcuähuä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jäyä jȩä̧cuä̧hua̧'inä juiyina'a ja̧u̧nä̧mä̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧u̧ ja'huätömä pä'inätö̧: "Ujutumä po̧cui̧po̧co̧tö̧jä̧ suronä jȩö̧mä̧ Danielrö suronä pätä'cha pä'ömä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosttö hueähuä huȩnȩ päoca'acu jȩö̧ttö̧ täcö̧."6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧a̧ ru̧hua̧ ä'cajo̧mȩ ȩpu̧ i̧jȩpi̧nä̧tö̧ ttäditä̧cuei̧ ttö̧ja̧rö̧ hueö ttä̧huä̧cuä̧huä̧ ruhuotö. Jahuätö päinätö̧: Ru̧hua̧ Dario, ¡ucú 'cuäpunä cui̧jä̧cua̧jä̧! 7O'catoinä ä̧cuo̧mȩnä̧ ruhuotöttö ttö̧ja̧rö̧ ttä̧hua̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧, ruhuotö tti̧rȩjä̧ pu̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧, ruhuotö jäyänä ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧, huȩnȩ ki̧ȩdä̧rä̧tö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ruhuotö'inä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ päiö jäepu ä̧ju̧cuä̧tö̧ ucurö, ru̧hua̧, esecu adicuä huecua'anö ja̧a̧ jȩtä̧cua̧'a̧nö̧, ya̧tȩi̧nä̧ jäepiyaanö ja̧a̧ i̧ä̧nä̧hua̧rö̧mä̧ treintanö moro̧ jo̧mȩnä̧, ru̧huá̧, ucú huecú jȩpo̧cö̧rö̧mä̧, juo̧ú̧ ttö̧ja̧sä̧rö̧mä̧ mu̧yä̧hui̧tö̧ ttiäjura̧a̧ käö i̧cuä̧huä̧cua̧.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧a̧, ru̧hua̧, huȩyu̧tu̧ hueinö hueähuä huȩnȩ́ pojänä tti̧mi̧ tti̧huȩyu̧ta̧ peö juo̧u̧mä̧ pärotöicu'inä icuähuocö jä̧cuȩi̧, juo̧u̧ hueähuä huȩnȩ́mä̧ jä̧cuȩi̧ medosnä'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ persasnä'i̧nä̧, siepu tticuiyäcuaanö. 9ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ru̧hua̧ Dario huȩyu̧ti̧nö̧ i̧mí̧ juä'tänä pähuädö̧nä̧ esecu hueö jȩä̧cuä̧huä̧ hueähuä huȩnȩnä̧.10Danielmä cuyärö isoyänä huȩyu̧cuä̧mä̧ hueähuä huȩnȩ jö̧nä̧tä̧ pärohuächäja'a huo̧jui̧'ö̧, ja̧u̧mä̧ ojusodenä do'ächi'ö (ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ojusodettö ju'tonä̧ i̧so̧ca̧ ventanamä Jerusalénra̧'a̧cu̧ bahuecuina̧'a̧) ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ i̧huȩ'qui̧yu̧nä̧ pämädö̧, ya'ute mo̧ro̧mä̧ huäbodäcuä jo̧mȩnä̧ ucuocuä'ijöta'anö̧ ucuocumä Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ adihua'a pä'ö ucuocuinö̧, ä'coji ucuocuä'ujöta'anö̧tä̧. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pitö ttö̧ja̧ tta̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ suro juottepa pä'ö a̧mö̧cuädätömä Daniel ji̧yȩtȩ jäepa'a topinä̧tö̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios ppädarö pä'ö usa'a'i̧nä̧.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧rö̧ ttö'cönä̧nö̧ ichi'ö ja̧u̧cu̧ hueähuä huȩnȩ ötö'cö ucuocuinätö̧: "¿Ucumä hueähuä huȩnȩnä̧mä̧ treintanö mo̧ro̧ jo̧mȩtä̧ hue'ö ku̧nö̧jä̧cö̧ pätinä̧, o'cato'iönä ttö̧ä̧nä̧hua̧rö̧cö̧ ttö̧ja̧sa̧rö̧cö̧ jä'epätömä, ucutä'i̧nä̧ jäcuepöttömä̧ mö̧ yä̧hui̧tö̧ ti̧rejunä do'opö icuähuäcuotö jö̧nä̧? Ru̧hua̧mä̧ ädätinö. "Ja̧u̧ tö'cö täcö hue'ö ku̧nä̧hua̧'a̧, medosttö hueähuä huȩnȩttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ persasttö hueähuä huȩnȩttö̧'i̧nä̧: jȩpö̧mä̧ i̧cuähuoca'a jä̧cua̧'a̧ jö̧nä̧tä̧."13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä ru̧hua̧rö̧ ädätinä̧tö̧: Ja̧u̧mä̧ Daniel ja̧'a̧, judá rȩjȩra̧'a̧ttö̧ i̧chä̧cuä̧hua̧ ucu huecuäji jȩa̧ pä'ocömä jȩtta̧ pä'ötä cudo'che i̧so̧bö̧nä̧ ta'ö huecuäji'i̧nä̧. Ja̧u̧mä̧ ö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö ya'ute mo̧ro̧ttö̧mä̧ huäbodä jo̧mȩnä̧ ucuocu." 14Ru̧hua̧mä̧ pi̧yȩ ä̧ju̧cu̧mä̧, rö̧ä̧nä̧ a̧'cua̧tta̧ päi'inä̧cu̧ ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ a̧mö̧cuädinö tocu jȩpö̧ jäyä päi'öjittömä̧ ja̧u̧ ö̧ji̧pö̧nä̧ ppädö'anö ja̧ pä'ö. Ja̧u̧mä̧ a̧mö̧cuädönä aditinö kä̧hua̧ ma̧ä̧cho̧mȩ jubö päi'önä Danielrö ja̧u̧ huȩnȩttö̧ rä'epö icua pä'ömä.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätö ttö̧ja̧ surojuottepa pä'ö jȩpä̧jä̧tö̧mä̧ ca̧ca̧cui̧pö̧ ru̧hua̧cu̧ ucuocumä̧ pä'inä̧tö̧: "Ucu ru̧hua̧mä cu̧huo̧jua̧ pä'ö ja̧'a̧ medosttö'i̧nä̧, Persattö'i̧nä̧ hueähuä huȩnȩ jȩtta̧ pä'ö hueähui'äjimä, ru̧hua̧ jȩttä̧cuȩ hueinömä̧ yorö'iso pärohuächa pä'ömä juiya'a."16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ ji̧yȩtȩ hue'ö ku̧ni̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ hueäja'amä Danielrö i'cächinä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ i'cächipö mö yä̧hui̧tö̧ ttäjunä ki'opö tticuinä̧cu̧. Ru̧hua̧mä̧ Danielrö pä'inö: "Cu̧ä̧nä̧hua̧ Diostä 'cuäopönä hueö jȩ'cui̧yä̧cu̧tä̧, cu̧ji̧pö̧nä̧ ppädäcu."17Inäbi i'cächipö mö yä̧hui̧tö̧ ttäju ä'ca mö̧ttȩpäbinä ru̧hua̧mä̧ udo'che i̧so̧bö̧ 'co̧'ö̧ a̧di̧cuo̧bö̧nä̧ ji̧yȩtȩ pä̧mä̧dö̧nä̧ ta'inö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ippeya ruhuotö'i̧nä̧ yabonö tti̧nȩpo̧bö̧mä̧ Daniel juorö ö̧ji̧pö̧nä̧mä̧ ppä̧do̧co̧bö̧ ji̧no̧bö̧. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ru̧hua̧mä̧ ojusode ruhuodera̧'a̧ ppa̧'ä̧chä̧chä̧ji̧'ca̧mä̧ ja̧u̧ yodomä u̧cuä̧mä̧ ucuoca'atä 'cuä'opinö. Yorö'iso korojuei'i̧nä̧ ä'ca jo̧mȩcu̧mä̧ tti'cächiyarö pä'ömä jo̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧nö̧mä̧ pudimä juiyinä̧cu̧.19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ kä̧hua̧ pä'ö räopöta'anö, ruhua porächö ä̧rä̧mi̧'ö̧ jurunä 'chä̧nö̧ mö̧ yä̧hui̧tö̧ ttö̧'ä̧jura'a topö 'chi̧nö̧. 20Rejura̧'a̧ ötö'cöhuächö ta'anö, i̧huȩnȩ a̧'cua̧ttä̧nä̧ huo̧pä̧ri̧nö Danielrö, Danielrö pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Daniel, Dios ihueyetä kö̧ u̧mu̧huä̧ya̧, ¿CUÄ̧NÄ̧HUA̧ Diosma ppä'ädäji, 'cuäopönä cua̧u̧ cu̧huä̧nä̧rä̧cu̧mä, mö yä̧hu̧yi̧tö̧ttö̧ cu̧ji̧pö̧nä̧?"21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Daniel ru̧hua̧rö̧ pä'inö: "¡Ucu ru̧hua̧mä̧, 'cuäopönätä̧ cu̧jä̧cua̧jä̧! 22TTÖ CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä u̧mu̧huäyotörö huä'äji mö yä̧hui̧tö̧ ttäpiyä mu̧ttȩpa̧ pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttörömö ubara ttu'epäcotö päjätö. U̧huo̧jua̧'a̧ttö̧ ttömä ja̧u̧ru̧ suronämä jȩcho̧ca̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutu cuä'catucu jo̧mȩttö̧'i̧nä̧, ru̧hua̧, ucuru suronämä jȩpo̧cö̧ pä'ijösä."23Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ru̧hua̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ esehuinö. Ja̧u̧mä̧ hue'inö Danielrö hue'inö rejuttu rättätarö pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Danielrö rejuttu tä'epinätö̧. Ja̧u̧nä̧mä̧ i̧'qui̧cha̧nä̧'i̧nä̧ suronä jo̧mä̧ po̧cui̧po̧co̧tö̧ pinätö, jua'amä Ö̧Ä̧NA̧HUA̧ DIOSRÖ A̧'cua̧ u̧hua̧na̧ra̧'a̧ttö̧.24Ru̧hua̧mä̧ i̧jȩttȩ hue'inö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ i'chächinätö̧ Danielrö ja̧'hua̧nö̧ jȩpä̧ji̧ pä'ätörö ja'huätörömä mö̧ yä̧hu̧yi̧tö̧ ttö̧jo̧cuäju jacuä tti̧cui̧nä̧u̧, ja'huätö tti̧tti̧mö̧'i̧nä̧ ja̧'hu̧ta̧'a̧nö̧ tti̧rȩcua̧mö̧rö̧'i̧nä̧. Ji̧nä̧ rȩjȩ pättä'oca'anä, mö̧ yä̧hu̧yi̧tö̧mä ma̧'ä̧mi̧nä̧tö̧ ja'huätörö ja̧'hua̧nö̧tä̧ ttihue'quiyu'inä ppo̧u̧cu̧nä̧ ttu̧cui̧'i̧nä̧u̧. 25Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ru̧hua̧ Dariomä o'catoi'önä ttö̧ja̧ ttu̧huo̧jua̧ pä'ö huȩyu̧ti̧nö̧, ruhuo hueome pa̧ja̧cu̧nä̧ tti̧huȩnȩnä̧ jö̧ pö̧nä̧ tti̧rȩjä̧nä̧ ko̧cuä̧tö̧rö̧: "Huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧tä̧ rö̧ächä̧cua̧'a̧ ucutunä."26Pojänä, ttö huȩyu̧tö̧sä̧ esecu kunö jȩä̧cuä̧huä̧ huȩnȩ́ ttö ru̧hua̧ huȩdönämä, ucutönö yeecu tti̧ä̧u̧nö̧ kä̧tu̧cui̧ ttö̧ja̧ Daniel u̧ru̧hua̧ DIOS ä'cajo̧mȩ, Juo̧u̧tä̧ ja̧a̧ DIOS ä̧'cua̧rö̧ ku̧mä̧ cuäpunätä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ curuhuomä beepeipu icuyä̧cua̧; huecuä cua̧jä̧ huecuomebu. 27Juo̧u̧tä̧ ttä̧a̧rö̧'i̧nä̧ ppäädö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ moro̧jä̧ttö̧'i̧nä̧ rȩjȩttö̧'i̧nä̧ i̧jȩcuä̧ a̧'cua̧cu̧nä̧ i̧jȩpu̧; Juo̧u̧tä̧ tta̧a̧ri̧nö̧mä̧ Danielrö'inä muyä̧hui̧tö̧ ttujuröhuomettö̧'i̧nä̧.28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧a̧ Danielmä ucuo i̧sä̧ ki̧nö̧ ru̧hua̧ Dario huȩi̧nö̧ pänämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧ Ciro hueinö pänä'inä Persas rȩjȩttö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ tottinäcu̧.

Chapter 7

1Balsasar Babilonia ru̧hua̧ ruhuo ä̧cuo̧mȩnä̧ hueinö ä̧'ȩnä̧, Danielmä ji̧yȩtȩ 'cuo̧ti̧'i̧nä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧jȩcuä̧chö̧'i̧nä̧ 'cuäopinä̧cu̧ ä̧'ä̧ma̧nä̧ sä̧bu̧cä̧nö̧ ö̧'a̧'a̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ u̧'cuo̧ti̧nä̧ toinö̧mä̧ huȩyu̧tu̧ rötinö̧. Ja̧u̧ i̧huȩyu̧ti̧nö̧mä̧ korottö'i̧nä̧ yabonä̧nö̧ jö̧tä̧ huȩyu̧tu̧ rötinö. 2Danielmä jiähuinö."Ttönä yodomä̧ i̧jȩcuä̧cha̧'a̧ topinösä̧ mo̧ro̧jä̧ttö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ o'cajuiyönä kä̧rö̧'co̧huo̧ppa̧mä̧ aje rö̧o̧to ppahuepinoppa. 3isotö̧ tä̧mu̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧, huotö ya̧cu̧punä̧ yorätehuocotömä, aje rö̧o̧tottö rä'o'inä̧tö̧.4Ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧sa̧mä̧ mö̧ yähui jä'inö'a̧nö̧ huinö ja̧'hua̧nö̧ hua̧ ja̧'a̧nä̧ ujuabiyämä̧ mu̧ca̧ ujuabiyä ku̧nä̧ri̧nö̧. Ttömä ji̧nä̧ to̧chä̧ra̧'a̧nä̧, ujuabiyämä queähuächinä̧cu̧ ja̧u̧mä̧ pi̧jä̧ttömä̧ cättepicu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧jä̧pi̧yä̧ to̧'u̧rȩcuȩ'ö̧nä̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧ ö̧ja̧ pä'ö huettinä̧cu̧, ttö̧ja̧sa̧ jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧. A̧mö̧cuädömä ttö̧ja̧sa̧ amucuädötä iyähui'inä̧cu̧. 5Ja̧'hua̧nö ja̧'a̧ ka̧ra̧ ta̧ju̧ päi'önä i̧sa̧ ki̧nö̧, oso jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ hua̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ beberönö̧ pi̧nö̧; ä jacuä ka̧cu̧ acu a'chenä̧mä̧ tti'esubä huäbabäcuä jo̧mȩ ki̧na̧'a̧. Ja̧u̧ru̧ pä'inä̧tö̧: "Ä̧rä̧mi̧'ö̧ ttö̧ja̧ recuätärö 'chä'chäpö cui'i'i"6Pi̧yȩ jä̧ji̧ o'ca'a pä'äji jä̧ji̧ta̧'a̧nö̧ koro topinö̧sä̧. Ju̧huȩnȩmä̧ i̧sa̧ ka̧ra̧ ki̧nö̧, yahui huȩyu̧cua̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huinö. Ja̧u̧ u'upi'canä̧mä̧ ujuabiyämä pa̧ja̧cuä̧nö̧ abiyä ku̧nä̧ri̧nö̧, ppiyuhuä ujuabä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jabä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ upiyämä pa̧ja̧cuä̧nö̧ ku̧nä̧ri̧nö̧. Ja̧u̧ru̧mä̧ ucuo iyähui'inä̧cu̧ ruhuo huea pä'ö. 7Pi̧yȩ jä̧ji̧ o'ca'a yodomä chu̧'cua̧ti̧nä̧ topinö̧sä̧ isotöttö pa̧ja̧cuä̧nö̧ päi'önä hua̧rö̧, yettecunä̧ ye'epä'churö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ju̧ru̧hua̧rö̧. Ja̧u̧ acupa'chemä cuoräu isa'che rö̧a̧'che ku̧nä̧ri̧nö̧; ra'adi'ömä, 'co'ö icuinö̧, ppo̧u̧cu̧tä̧ päi'önä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧jä̧pi̧yä̧ dȩa̧'a̧ pȩju̧mä̧ 'cuȩcu̧ icuinö̧. Pidemä korotö isotöttö'i̧nä̧ i̧mi̧cu̧nä̧ huinö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧ja̧hui̧yä̧ ona̧mä̧ to̧mö̧rȩ jähuä o̧na̧ jo̧mȩnä̧ ku̧nä̧ri̧nö̧.8Ji̧nä̧ ä̧ja̧hui̧yä̧ onatä̧ to̧pä̧rö̧ chö̧ja̧'a̧nä̧, topinö̧sä̧ ja̧u̧ o̧na̧ttö̧tä̧ korona ä̧ja̧ i̧sä̧na̧ a̧'u̧cuä̧na̧ räoa'a. Ä̧cuo̧mȩnä̧ ä̧ja̧ o̧na̧ huä̧bo̧na̧cuä̧ jä̧ji̧mä̧ 'chu̧huä̧ro̧mȩmä̧ o'cajuiyötä que'opö tticuinö. Rä̧o̧pä̧jä̧na̧nä̧mä̧ i'äre ki̧na̧'a̧ ttö̧ja̧sa̧ i'äre 'cua̧ra̧re ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ änämä̧ rö̧ä̧u̧ jähuä ucuo tö'cö ucuocuina'a9Ji̧nä̧ to̧pä̧rö̧ chö̧ja̧'a̧nä̧, dȩ'ä̧qui̧yä̧ ka̧ pä'ö jo̧mȩ ku̧nä̧hui̧'i̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ täcö juiyo bö̧o̧sä̧ ja̧huä̧cä̧nä̧ pä̧mä̧di̧nö̧. Ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧mä̧ isoppa jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ teina'a juhua'atäcu uhuo'chemä oveja uhuo'che päcuäitä jä'che jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧. I̧dȩä̧cä̧mä̧ ocuräma̧ jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kärähuä'camä ocurä cuoa'a jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ ji̧na̧'a̧10Ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ ocurä ajiya räopina̧'a̧; juiyo recuätö ja̧u̧rö̧ ppä̧'ä̧dä̧ri̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cien millones jo̧mȩnä̧ huotö Ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩ ka̧cui̧nä̧tö̧. Täcö pä'ö icuähuä jo̧mȩ päi'omȩnä̧ cuyärö o'tämä bachächipina̧'a̧.11Ttö to̧pä̧rö̧ 'chi̧nä̧sä̧ öjö'cö huiyönä ucuocua'anä ä̧ja̧ isanänä̧ pä'ö. Ttö topinösä̧ i̧sa̧rö̧ cuättänä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ idepä siepu tticua'a'inä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ iyinä̧tö̧ ku tticua pä'ö. 12Korottö pa̧jä̧cuä̧nö̧ huotö isotörömä, tturuhuo huettä pä'ömä 'hottipinä̧u̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧nä̧ ä̧'cua̧rö̧ ttö̧ja̧ pä'ömä ja̧'a̧ttä̧ tottinä̧u̧.13Ja̧u̧ yodo inä topinösä̧, mo̧ro̧jä̧ isoppanä icha'a ya̧tȩ ubo i̧tti̧ 'cua̧rö̧nä̧; JÄ̧U̧ ichinö ya̧tȩ juiyo buo i̧sa̧ ö̧jo̧mȩcu̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ ö̧jo̧mȩcu̧ ttȩpi̧nä̧cu̧. 14Uruhuo ösäru ujurucu huea pä'ö iyähuinä̧cu̧ ttö̧ja̧ pi̧jä̧nä̧ ko̧cuȩtö̧ o'catoinä tteseta pä'ö tti̧huȩnȩ punä. JA̧U̧ uruhuo hueömä 'cuäopunä̧tä̧ kö̧ beipächocö jä̧cuä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧ uruhuomä siepu'inä icuähuocö jä̧cuä̧.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö, Daniel, Dios a̧'cua̧ru̧hua̧mä̧ ttö jacuänämä a̧'cua̧ tta̧'ȩcuä̧ji̧, jua'amä Dios ttörö i̧jȩpi̧nö̧ tochina'a̧ttö̧ chamöcuädönä suronä ji̧nä̧cu̧sä̧. 16Ttömä ya̧tȩ juȩnȩ kö̧ ö̧jo̧mȩcu̧ 'chä̧hui̧'i̧nö̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ 'chä̧hui̧'ö̧ jä'epinösä i̧jȩpa̧ttö̧ pä'ö tta̧'a̧nö̧ pä'ö ja̧ pä'ö ja̧'hua̧nö̧ jö̧mä̧.17Pitö isotä tä̧mö̧mä̧, pa̧ja̧tö̧mä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧, pa̧ja̧cuä̧nö̧ ruhuotö ji̧na̧'a̧ pi̧jä̧ rȩjȩttö̧ ttä̧rä̧mi̧'ä̧cuo̧tö̧mä̧. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ mo̧ro̧jä̧ ru̧hua̧ u̧mu̧huäyotö surojö jui'ätötä ttȩmä̧cuo̧tö̧ ruhuomä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä ttu̧ju̧nä̧rä̧cuo̧tö̧ 'cuäopönätä̧.19Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ chuhuo̧jua̧ päösä pa̧ja̧cua̧nö̧ de'a isotö ttitö'cö; korotöttö'inä i̧mi̧cu̧nä̧ huinätö̧ ttäcupiyä'inä cuoräutä huinätö̧ tti̧no̧ji̧yä̧'i̧nä̧ broncetä huinätö̧ ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ri̧ȩnä̧ yeecue'inö̧sä̧; sesepicu cuinätö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ki̧ä̧ji̧mä̧ tti̧jä̧pu̧ dȩa̧a̧ ki̧ö̧nä̧ 'cuȩcui̧cuinätö̧. 20Ttö chuhuo̧jua̧ päösä tomure jähuä isotö ttönä ka̧cu̧ ttäjäsänä ötö'cö, rijinä räopäjimä käicuinö ttäjäsä'o̧ná̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ koro o̧na bahui'inaa. chu̧huo̧jua̧ pä'ösä ttäja̧ o̧na̧ ttiäre ka̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttäinä ki̧na̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ri̧ȩnä̧ cuinätö̧ suttädi'önä korottöttö'inä abonänö tämu pinätö̧.21Ji̧nä̧ topärö̧ chö̧ja̧'a̧nä̧, juo̧u̧ ttäja̧ o̧na rohuähuicu juruhuinö o̧na̧ ttö̧ja̧ surojö jui'ätörö. 22Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ rä'o'inö tȩa̧pa̧ bu̧o̧sa̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppa'adinö adihuä i̧sa̧mä ttö̧ja̧ surojö jui'ätörö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pätetinäu̧ ruhuó ttȩma̧ pö'ö DIOS umuhuäyotö ja̧'a̧ttö̧.23Pi̧yȩ ja̧'a̧ jahuätö ttö̧ja̧ pättinö̧mä̧: Isotöttö pa̧ja̧cuä̧nö̧ päi'önä hua̧rö̧, ja̧u̧ tö'cömä ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ pa̧ja̧cuä̧ päi'önä ru̧hua̧ ä'coji hue'ä'ijätö o'catoi'önä̧ttö̧'i̧nä̧ imicu̧nä̧ huȩä̧cua̧ ötö'cö ja̧'a̧. Ja̧huä̧jä̧mä̧ jä̧ttä̧jä̧tä̧ si'epö i̧cuä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuȩ'cu̧ i̧cuä̧cua̧ juhua'atäcu 'chä'ö i̧cuä̧cua̧. 24Tö̧mö̧rȩ jähuä ä̧ja̧ o̧na̧ tö'cömä, ja̧u̧ ruhuottömä tömöre ruhuotö rätto'äcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätö tto'comenä ka̧ra̧ ru̧hua̧ rä̧o̧i̧'ä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ ä'coji hue'ä'ijätö'a̧nö̧mä̧ huocö jä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ hua̧ jo̧mȩttö̧ huämetucuä ruhuotörö kä'ö i̧cuä̧cua̧.25Ja̧u̧mä̧ mo̧ro̧jä̧nä̧ kö̧rö̧'i̧nä̧ to'ija̧'a̧cu̧ pä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ mo̧ro̧jä̧ kö̧ u̧mö̧huäyotö pojopö u̧ju̧ni̧nä̧u̧rö̧ usurä ttȩmä̧u̧nä̧ jȩä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ pä'cäri kä̧cuȩ mo̧ro̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueähuä huȩnȩ'i̧nä̧ pärotö icua pä'ö jȩä̧cua̧. Pi̧yȩ ja̧u̧ u̧mö̧nä̧ iyähui'äcua'a ya'ute a̧'ȩ jo̧mȩtä̧'i̧nä̧, todäre a̧'ȩ jo̧mȩtä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧'ȩ kä'co jo̧mȩtä̧'i̧nä̧. 26Röji pä'ö icuähuä i̧sa̧mä̧ jo̧mȩnö̧tä̧ ö̧jä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jähuätömä isopäi'önä ujurumä 'cho̧tti̧pä̧cua̧ to'ädäji tticuarö pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ju̧huȩnȩbötä si'epö tticuarö pä'ö.27Ruhuo'i̧nä̧, ttö̧ja̧rö̧ 'chu̧'ä̧rö̧ hueähuä'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mo̧ro̧jä̧ dȩa̧'a̧ttö̧ ruhuonä hueähuä'i̧nä̧ mo̧ro̧jä̧ ru̧hua̧cu̧ ka̧cuä̧tö̧ surojö'i̧nä̧ jui'ätörötä ja̧u̧mä̧ iyähui'äcua'a. Ja̧u̧ru̧ hueö ruhuo beipocö jä̧cuȩ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ korotö ruhuotömä ja̧u̧ hueötä jȩpö̧ ttö̧jä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttucuotäcuotö. 28Toinömä pȩnȩbötä beipa'a. Ttötä Daniel chötö'cömä, chamöcuädömä rö̧ä̧nä̧ yei'ina'a ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ chi'ämä pärohuächi'ina'a. Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧mä̧ korotörömä ji'ähuocö pinö̧sä̧.

Chapter 8

1Ru̧hua̧ Belsasar ruhuo huea'attömä̧ huabodäcuä a̧'ȩ päi'omenä̧, ttö Danielmä̧ 'cua̧ti̧cui̧nö̧sä̧, ji̧yȩtȩ i̧jȩcuä̧cha̧'a̧ topinö̧sä̧ (a̧cuo̧mȩnä̧ i̧jȩcuä̧cha̧'a̧ tochinö ji̧nö̧ta'anö) 2Ttömä̧ i̧jȩcuä̧cha̧'a̧ topinö̧sä̧, ji̧nä̧ Susa jacuä ttoecua'a kä̧nö̧ to̧pinö̧sä̧ Elam rȩjȩttö̧mä̧. Ttö i̧jȩcuä̧cha̧'a̧ topinö̧sä̧ Ulai jayoto sahuähuomȩ ppeyänä̧ chö̧ja̧'a̧.3A̧je huerächa pä'ö sahuähuome kä̧nö̧ bo̧yu̧cu̧ tochomenä oveja ä̧ja̧hui̧yä̧ o̧na̧ ku̧nä̧rö̧rö̧ ajiya huerächa pä'ö sahuähuose jäyä ö̧ja̧'a̧ topinösä̧. Ji̧natȩmä̧ ko̧ro̧na̧ttö̧'i̧nä̧ yabonänö otoinä̧na, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ o̧to̧ä̧namä̧ a̧'cuo̧pu̧nä̧ buo juoina'a̧ beö o̧na̧ttö̧'i̧nä̧ yabonä̧nö̧. 4Ttömä̧ topinö̧sä̧ oveja ubo doächi'a'a kä̧hua̧ maächa̧'a̧cu̧'i̧nä̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'amä kä̧huä̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧'i̧nä̧, ja̧u̧nö̧ o'ca'amä̧ kä̧cua̧ ö'ohue ja̧'a̧cu̧'i̧nä̧ yorö'iso ya̧tȩ I̧sa̧mä̧ ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩ ö̧jä̧mä̧da̧ pä'ö juiyina̧'a̧. Yorö'iso ya̧tȩ'i̧nä̧ toina'a ja̧u̧ u̧mö̧ttö̧ 'choipa pä'ömä, Ja̧u̧ jȩa̧ päjimä̧ o'cajuiyunä̧tä̧ jȩpi̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ jepö yabonö̧tä̧ juruhuinö̧.5Ttö pi̧yȩ 'cuäopö chamucuädomenä, ya̧tȩ cabra ubo kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧cu̧ttu̧ icha'a topinösä̧, 'cuä'opinä pi̧jä̧ rȩjȩnä̧, o'capäi'önä jopö, rȩjȩ'i̧nä̧ me'ä̧huä̧chö̧ juiyönä 'cua̧ri̧na̧'a̧. Cabra ubomä i'äriyä ö̧'cä̧tȩ i̧sä̧na̧ ki̧nä̧cu̧. 6Ja̧u̧mä̧ 'chi̧nö̧ oveja ubo ä̧ja̧ i̧sä̧na̧ to̧na̧rȩ ku̧nä̧rö̧ jo̧mȩcu̧; Ttömä topinösä̧ oveja ubomä ö̧ja̧'a̧ aje jäyoto, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧mä̧ Cabra ubo päjimä jopinö ka̧ra̧ carnero ubo ö̧ja̧'a̧cu̧ pä̧i̧cu̧nä̧ ö̧'ä̧i̧cu̧.7Topinösä̧ cabra ubo ötö'cöhuächa'a oveja ubo ö̧ja̧'a̧cu̧. Ja̧u̧mä̧ juiyo amisurunäcu̧ oveja uborö, cuäinäcu̧ ja̧'hua̧nö̧ cuäomenä ä̧ja̧ o̧na̧ to̧na̧rȩ'i̧nä̧ 'toruhuipänä. Oveja ubo päjimä ja̧u̧ ö'cajo̧mȩ ä̧rä̧mi̧'a̧ pä'ö'inä juiyupinö. Cabra ubopäjimä rȩjȩ cuä'epö rötö 'cuȩ'cui̧nö̧ carnero uborö. Ya̧tȩí̧nä̧ toina'a oveja uborö ujuruhuächi'önä ppäda pä'ömä. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cabra ubomä juiyo böo pinö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ rö̧ä̧nä̧ ujuruhuächomenämä, ä̧ja̧ i̧sä̧na̧ rö̧ä̧na̧mä̧, 'tahui'inäcu̧, ja̧hua̧nö̧ 'tahui'inomemä pa̧ja̧cuä̧nö̧ o̧nä̧ bahuinäcu̧, ja̧u̧ o̧na̧mä̧ pätetö ku̧ni̧na̧'a̧ pi̧jä̧ pa̧ja̧cuä̧chö̧nä̧.9Ji̧nä̧tȩ ttö̧ja̧ i̧sä̧na̧ttö̧, ko̧ro̧nä̧ buo juoina'a̧, ä̧cuo̧mȩnä̧mä̧ a̧u̧cui̧na̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ kä̧hua̧ ieruhua'anäcu̧ttu̧ juiyo buopinö, kä̧hua̧ räopa'acuttu rȩjȩ öädihuätä i̧jȩcui̧na̧'a̧. 10Juiyo rö̧ä̧nä̧ buo juo'inö mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧'i̧nä̧ su̧ro̧do̧u̧ru̧ ärohuähuö'anö. korotöpönä su̧ro̧do̧u̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotöpönä si̧ri̧'cö̧'i̧nä̧ pi̧jä̧ra̧'a̧ kä'ö tti̧cui̧nä̧'u̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ä̧ja̧ i̧sä̧nä̧ buo juo̧i̧nä̧na̧tä̧ kä̧dö̧ i̧cui̧nä̧u̧.11Chutä a̧mo̧nä̧tä̧ buo juo'inö, juiyo buo pinö su̧ro̧do̧u̧ tu̧ru̧hua̧ jö̧ ta̧'a̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ ttiäre ku iyahuä'inä ttiyöjuoyönä 'cho'ipinö, Dios ö̧jo̧mȩ surojö juiyome'inä ucuotoca'a suro juo'epinö. 12Suronä amucuädä jȩa̧'a̧ttö̧, su̧ro̧do̧u̧mä̧ iyähuäcuotö ttäcuotö cabra ubo ä̧ja̧sä̧na̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttiäre ku'icu iyähuä'inä ttiyäjuiyänä 'chu'ädö ku̧nä̧hui̧yä̧cuo̧tö̧. Ttä̧ja̧ i̧sä̧na̧mä̧ iso jö̧mä̧ rȩjȩtä̧ tticuäcuotö, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ttaditähua yabocu rö̧'ä̧di̧nä̧tö̧.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧a̧ ä̧ju̧cui̧nö̧sä̧ isoppa huotö Dios umuhuäyotö tucuocua ka̧ra̧mä̧ ädätinö: " ¿Tta̧a̧nö̧ recuäcuaattö̧ pi̧yȩ i̧jȩcuä̧chö̧mä̧, kuicu iyähuä'inä, suronä jȩttö̧ttö̧ ro̧ȩcuä̧'i̧nä̧, surojö juiyome ttiyö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ moro̧jä̧ttö̧ su̧ro̧da̧u̧nä̧ kȩdö̧ tticuöcuotö? 14Juo̧u̧ päinäcu̧sä̧ ni̧pä̧ro̧mȩ'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ moro̧ päiacu'inä 2,300 pätecuächomebu. Pi̧yȩ 'cuäpu'caa, Dios i̧jo̧dȩ'i̧nä̧ adihuächäcuaa.15Ttö Daniel, ya̧nä̧ i̧jȩcua̧a̧ topinösä, ttö chi̧'cä̧chä̧cua̧sä̧ ttö̧cuȩpä̧rä̧chi̧ö̧nä̧ pä'äa. ja̧'hua̧nö̧ ja̧a̧ juorö, ttö chä'cajome ka̧mä̧dö̧ ya̧tȩ i̧jȩcuä̧chi̧nö̧ ttö̧ja̧sä̧. 16Ttö ä̧ju̧cui̧nö̧sä̧ ya̧tȩ ttö̧ja̧sä̧ huo̧pä̧rö̧ ö̧ja̧a̧ ajiya huerächa peö 'quiädäcuähua̧ra̧nä̧ jäyä känö. Juo̧ú̧ päinö: Gabriel, ppäädirö pide ttö̧ja̧sä̧rö̧ ttö̧huȩpä̧rä̧chi̧ö̧nä̧ yanä́ jähuä toömä. 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juo̧ú̧ ichi'inö ttö'cönänö ttö chö̧jo̧mȩcu̧. Juo̧ú̧ ichiomenä, ri̧ȩnä̧ yeecueö rȩjȩcu̧ ma̧ä̧mu̧ ja̧rȩyu̧ päi'önösä̧. Juo̧ú̧ päinäcu̧sä̧: huo̧juä̧chi̧i̧, ttö̧ja̧sä̧ i̧ttí̧, ya̧nä̧́ jähuä to'cumä yodoji 'cuä̧o̧pä̧cuȩi̧.18Ja̧u̧ ttöcu ucuocuäcumä rö̧ä̧nä̧ pö̧di̧ri̧jä̧chi̧a̧'a̧ttö̧ chi'ä rȩjȩcu̧ ma̧'i̧nö̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ma̧di̧yä̧cu̧ ja̧u̧mä̧ mȩ'ö̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧ chö̧jä̧mä̧dö̧nä̧ jȩi̧nä̧cu̧sä̧. 19Ja̧u̧mä̧ pä'inö̧: Topittö, ttömä̧ ji̧dä̧huä̧cua̧jä̧ pä̧i̧ beipächomenä mä̧cuä̧nä̧nö̧ 'cuä̧o̧pä̧cuȩ, isopäi'önä i̧jȩcuä̧cuä̧ji̧mä̧ 'cuäopäcua'atä ja̧'a̧, röji mo̧ro̧ 'cuäpäcua'a pä'ö kö̧nä̧huä̧mä̧.20Oveja ubo, ä̧ja̧ o̧na̧ to̧na̧rȩ u̧ju̧nä̧ra̧'a̧ to'cuäjimä, media ru̧hua̧'i̧nä̧, Persia ru̧hua̧'i̧nä̧ ötö'cö ja̧'a̧. 21Cabratöttö̧ ubo päjimä Greciattö ru̧hua̧ ja̧'a̧, ä̧ja̧ i̧sä̧na̧ rö̧ä̧na̧ kä'co kä̧re i'äre järemä ä̧cuo̧mȩnä̧ ru̧hua̧ ja̧'a̧.22Ä̧ja̧ o̧na̧ dirächächäji tö'cömä, ja̧u̧ o̧na̧ ka̧cuä̧jo̧mȩmä̧ koro pa̧ja̧cuä̧nö̧ o̧na̧ räreipina̧'a̧, pa̧ja̧cuä̧nö̧ ruhuotö tti̧rȩjä̧nä̧ huettäcuotö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ tta̧mö̧nä̧ ttujurunä̧mä̧cö̧. 23ja̧u̧ ruhuo ju̧huȩnȩ jubötä beipächäcua'a, Suronä̧ hueättö pä'ätö täcö ju̧huȩnȩ jubötä tti̧rȩbȩhuo̧mȩnä̧. Ru̧hua̧ ya̧tȩ a̧'cua̧pö̧nö̧ hua̧ttö̧ ya̧tȩ juiyo huo̧jua̧mä̧ a̧rä̧mi̧'ä̧cua̧.24Ujurumä̧ yabonötä̧ rö̧ä̧chä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chutä a̧mö̧nä̧ ujurunä̧mä̧cö̧. Ja̧u̧mä̧ si'epö icumä̧ rö̧ä̧nä̧ yettecui'ö jähuä ja̧'a̧, Ja̧u̧ jȩö̧mä̧ isojuoäcua'a. Ja̧u̧mä̧ juruhuätörömä̧ si'epö i̧cuä̧cua̧, pojopö ku̧nä̧huo̧tö̧ ttö̧'cä̧tȩttö̧mä̧. 25Chutä a̧mö̧nä̧ u̧huo̧ju̧nä̧mä̧ yapare ji'äcuähuätä ruhuo jueönä̧mä̧ rö̧ä̧chö̧nä̧ jȩä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ chutä amönä a̧mö̧cuädönä̧mä̧ ucuo i̧sa̧ jö̧nä̧ i̧rȩbä̧huä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧ recuätörö tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ juiyönä̧tä̧ si'epu i̧cuä̧cua̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ ruhuotö ttu̧ru̧hua̧rö̧'i̧nä̧ to'ija̧'a̧cu̧tä̧ jȩä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ uruhuo hueä'ijömä̧ beipächäcua'a, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧ u̧mö̧nä̧mä̧cö̧.26Ni̧pä̧cho̧mȩ'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'ö mo̧ro̧ päi'a tochönä i̧jȩcuä̧chi̧nö̧ tö'cö jicuähuinö̧mä̧ isopäi'önä huȩnȩ ji̧na̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ i̧jȩcuä̧chi̧nö̧mä̧ 'cuchächi'önä̧ pä̧mä̧di̧na̧'a̧, ja̧u̧ tö'cömä recuo mo̧ro̧ jä̧cuȩ jiähua'a."27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ttö, Daniel, ȩmä̧hui̧'i̧nö̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ recuo mo̧ro̧ tȩba̧ba̧nö̧ pi̧nö̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ä̧rä̧mi̧'i̧nö̧sä̧ juhua'atäcu yabonö̧tä̧ ru̧hua̧ hueömä yabonö̧tä̧ aditö ki̧nö̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ aditö chö̧ja̧'a̧nä̧ i̧jȩcuä̧cho̧mȩnä̧ na̧'a̧chi̧pi̧nö̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ na̧dä̧chi̧pa̧'a̧mä̧ yȩtȩ'i̧nä̧ toina̧'a̧ ja̧u̧ hui̧jui̧'ö̧mä̧.

Chapter 9

1Dariomä Asuero i̧tti̧ ji̧na'a̧, ttö̧ja̧ a̧cuo̧mȩnä̧ ko̧cui̧nä̧ttö̧ Medos isotö i̧sa̧. Asuero jinä'a ucuo ru̧hua̧ päi'önä ttu̧ru̧hua̧mä̧ Babiloniattö̧. 2Jitä, Dario ä̧cuo̧menä ruhuo hueö du'omä, ttö, Dario, huo̧ji̧pi̧nö̧sä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ ko̧cu̧ o'tä, profeta Jeremiasrö̧ jiähuinöttö ko̧cu̧ topö huo̧ji̧pi̧nä̧sä̧. Jerusalénmä setenta a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ jaropi'äcuähuotö ttäcuotö pä'ö.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosrö, ajuähuipönö jä̧'ȩpä̧ri̧nö̧sä̧ chu̧cuä̧'i̧nä̧ ä̧do̧chö̧, chö̧'ca̧ta̧huä̧ti̧yu̧'i̧nä̧ 'quiyäsanö jö̧tä̧ 'ca̧tä̧hui̧nö̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'anö ä̧ya̧ri̧sanä pä̧nö̧tä̧. 4Ttö CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ jä'epö ji'ähuinösä̧ ujutu suronä jȩttö̧. Ttö pä'inösä̧: CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ retopö ppä'äditö, UCUMÄ buo DIOJÄ yedecuäcu, UCU esecu cu̧ju̧numä jueötä hua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä repe'öjä repe'ätörömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ UCU hue'ö ku̧ju̧ni̧nö̧ jȩpä̧tö̧rö̧mä̧ repe'öjä.5Ujutumä Diosrö jarodätöjä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojötä jȩpä̧tö̧jä̧. Surojönätä̧ jȩpä̧'i̧jä̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueähua'inä jarodä'ijätöjä, hueähuä huȩnȩ huecuinö'inä jȩto̧ca̧'a̧tä̧. 6Ujutumä ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧ pä'ijätöjä UCU cu̧mu̧huäyotö profetarö'inä turuhuotorö ucu cuiminä ttucuocua'anä, turuhuotö, tä̧do̧tö̧ minä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä pi̧jä̧nä̧ ko̧cuä̧tö̧rö̧.7Ucu, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, ucunätä̧ ro̧ȩcuä̧ ka̧'a̧, jitä mo̧ro̧ ujuturu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ujutu ja̧'a̧ dä'ä rö̧jä̧u̧mä̧ ttö̧ja̧ tottönä ttö̧ja̧'a̧ttö̧, Juda ahuaruhuä o'cotörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitö Jerusalénnä ko̧cuä̧tö̧rö̧, Israel rȩjȩ o'cajuiyönä. Pi̧yȩmä̧ pätecuächa'a jitö tö'cönä ko̧cuä̧tö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ oto ko̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ tti̧rȩjä̧ pö̧nä̧ pperetö cuicuinäuu̧'i̧nä̧. Pi̧yȩmä̧ 'cuä̧o̧pä̧u̧jä̧ ucu päcuinä jȩto̧ca̧'a̧ korotä jȩta̧'a̧ttö̧. 8TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, ujutu tidepänämä dä'ärö̧jö̧tä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧jä̧, turuhuotö ruhuo hue'ätörö'inä, turuhuotörö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tä̧do̧tö̧ mi̧nä̧rö̧'i̧nä̧, jua'amä ucuru suronä jȩti̧na̧'a̧ttö̧.9TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosnätä ka̧'a̧ re toäcuähuä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ esecu icuähuä'inä, jua'amä ujutu JA̧U̧RU̧ töaroda'atö̧ . 10Ujutumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios päinöta'anömä jȩpo̧co̧tö̧jä̧ hueähua huene hueinönätä̧ 'chä̧nö̧ u̧mu̧huäyotö profetanä. 11O'catoi'önä Israél ttö̧ja̧mä̧ hueähuä huȩnȩ huecuinö jȩtto̧ca̧'a̧ jäyäcutä pporädö ku̧nä̧tö̧, ucu päcuinö jȩtto̧ca̧'a̧ta̧. Ro̧ȩcuä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩchä̧cua̧sä̧ päinömä juȩyu̧cua̧'a̧ pa̧'a̧nä̧ Moisésnä i̧huȩyu̧ti̧nö̧nä̧, Dios u̧mu̧hä̧yä̧nä̧, ujuturu pätecuächa'a ja̧u̧ ji̧nö̧mä̧, ja̧u̧ hueinö jarodö suronä jȩta̧'a̧ttö̧.12Ujuturu jiähuinö TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ curuhuotö'inä tösurähuäcuotö, ujuturu i'cächö surojoepinaa. Pi̧jä̧ rȩjȩttö̧ koro ötahuiyättö'inä abonänö ttösurähuiäcuotö Jerusalentömä. 13Moisés i̧huȩyu̧ti̧nö̧nä̧ huȩyu̧cua̧ pa̧a̧ hueähuä huȩnȩmä̧, o'cajuiyönä pätecuächinaa̧ ro̧ȩcuä̧mä̧ ujuturu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ujuturö ppadömä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS esetocotöjä a̧u̧tu̧tä̧ a̧u̧tä̧tö̧jä̧ adihuäjuäimä. 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧MÄ̧ jo̧mȩnö̧ jȩpu̧ ku̧ni̧nö̧ surojömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ DIOSMÄ päöta'anö hua̧ o'cajuiyönä jȩu̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ujutumä i̧huȩnȩ'inä esetocotö pinätö̧jä̧.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ucu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä, cumöhuäyotö Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ Egipto rȩjȩttö̧ cujurunä rä'epö icuinö̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ cua̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧tä̧ cui̧mi̧mä̧ ucuohuächönä jȩpi̧nö̧jä̧, jitä mo̧ro̧ jubö päi'önä. Ja̧'hua̧nö̧ ji̧na̧'a̧nä̧ ujutumä ji̧nä̧ surojötä jȩpä̧tö̧jä̧, suronä̧ jö̧tä̧ jȩpi̧nä̧tö̧jä̧. 16TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucu cuaditähuämä adihuäjueitä ja̧'a̧ cuamisurumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧'ä̧i̧mä̧ Jerusalén ö̧ta̧hui̧yä̧ttö̧mä̧ pporädö ku̧ni̧, mö̧ä̧'ca surojö juiyä'cattömä. Ujutu suronä jȩtti̧nö̧ jähuänämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ surojö jȩtti̧nö̧ jähuänämä Jerusalén ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu cuahuaruhuä'i̧nä̧ korojuei ku'cähuocö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huotöjä jitö ujutu ttippeyänä ka̧cuä̧tö̧ttö̧mä̧.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios, ttö ucu cu̧mö̧huä̧ya̧ ucuocua'amä ä̧ju̧cui̧, jäepömä rö̧rö̧jö̧nö̧ topirö; ucu cuadihuänä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cuojusode toächächinodenä cui̧tȩya̧u̧ kä̧dȩpö̧nä̧ jȩpi̧. 18Chuä̧nä̧hua̧ Dios cuä̧ja̧ ba'epö ä̧ju̧cui̧; cui'äre'i̧nä̧ ye'ädö topi. Ujutumä si'epö icuähuotötä huotöjä; topi cuidepiyu ttö̧ja̧ ucu cuiminä ki̧nä̧tö̧rö̧. Ujutu adihuomenä jȩta̧'a̧ ppäcuädatö pä'ömä jä'epocotöjä, ja̧u̧ ja̧jö̧jueimä rȩrö̧jö̧nö̧ to'cuatö pä'ötä. 19TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, ¡Ä̧ju̧cui̧! TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ¡suronä jȩti̧nö̧ jȩpö̧ icuitö! TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ adiu ä̧ju̧cu̧ ppä'ädipitö! Ucuru adihuomenä̧tä̧, recuomä tta̧cuä̧rä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios, isopäi'önä ucu cumöhuäyotömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cui̧tti̧mö̧mä̧ ucu cuiminä todepätö ja̧'a̧."20Ji̧nä̧ Diosrö ucuocu chö̧ja̧'a̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojö jȩchä̧'i̧jö̧ jidähua'anä juhua'atäcu chahuaruhuä Israel ttö̧ja̧ surojö jȩttä̧'i̧jö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ chö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ jä'epinö̧sä̧ Dios möä'canä kö̧ ppädattö pä'ö. 21ji̧nä̧ Diioscu chucuocua'anä̧, huȩnȩ ȩcua̧ ttö̧ja̧sa̧ Gabrielmä, ä̧cuo̧mȩ i̧jȩcuä̧cho̧mȩttö̧ tochinä̧cu̧mä̧, ttö chö̧ja̧'a̧cu̧ jurunä co'ö ichi'inö̧, ni̧pä̧ro̧mȩ i̧sa̧rö̧ cuä'ö icu ttiyö pä̧nä̧.22Ja̧u̧mä̧ chu̧huo̧jui̧pö̧nä̧ ji'äumä päinä̧cu̧sä̧: "Daniel, ucuru pi̧yȩ i̧jȩcuä̧ chi̧jȩpä̧cu̧ pä'ö rä'opäjisä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧huo̧jui̧pö̧nä̧ jidähuacu pä'ö. 23Rȩrö̧jö̧nä̧ toacu pä'ö kä̧mä̧dö̧ jäcuepäjinö, chicha pä'ömä hueähui'äja'a ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jäcuepäji jidehuacu pä'ömä ichäjisä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucumä rö̧ä̧nä̧ repeäcujä̧. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ pi̧yȩmä̧ a̧mö̧cuädi ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧jȩcuä̧chä̧ji̧mä̧ huo̧jui̧'i̧.24Setentanö semana jo̧mȩttö̧mä̧ siete a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ja̧'a̧ jȩttä̧cuȩ pä'ö ku̧nä̧huä̧mä̧ cuahuaruhuä'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuidepiyu surojö juiyome'i̧nä̧ suronä jȩpi̧nä̧tö̧ pähuämä beipächäcua'anö̧ juhua'atäcu surojö'i̧nä̧ ju̧huȩnȩ jubötä jä̧cua̧'a̧nö̧, suronä jȩttö̧mä̧ siecuächomenä̧ beipocö jueö huȩnȩ ichäcua'anö, i̧jȩcuä̧chä̧ji̧'i̧nä̧ 'cuäopä̧cuȩ jiäcuähuä'i̧nä̧ pätecuächa pä'ömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ ro̧o̧mȩ'i̧nä̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧cua̧'a̧nö̧. 25Ucumä huäjunä̧tä̧ cu̧huo̧jua̧ pä'ö ja̧'a̧ pä'äjita'anö ttadita pä'ö hueähui'inome kä̧mä̧dö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä'äjita'anö Jerusalén ötahuiyä tta̧di̧tä̧cuȩ'i̧nä̧ pojopö ku̧nä̧hua̧ ichome jubömä̧ (ja̧u̧mä̧ ttu̧ru̧hua̧ jä̧cua̧), siete semanas jo̧mȩnä̧ kä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ setenta dos semanas jo̧mȩnä̧ a̧'ȩttö̧mä̧ (70 semanas) Jerusalén ötahuiyämä mäniyä̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rejuhuiyä'i̧nä̧ adicui'äcua'a, rö̧ä̧nä̧ usurä ȩmä̧huä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧ ja̧'a̧nä̧.26A̧'ȩttö̧ setenta dos semanas jo̧mȩnä̧ 'cuäopö o'ca'a, pojopö ku̧nä̧hua̧mä̧ si'epö i̧cuä̧huä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yorö'iso juiyönä ki̧'ä̧cua̧'a̧. Su̧ro̧da̧u̧ ya̧tȩ huȩä̧u̧ ichätömä ötahuiyämä si'epö tticuäcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ro̧o̧mȩ'i̧nä̧. Ajiya su'ädi'ötä beipächäcua'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curätä kä̧cua̧'a̧ beipächome jubö päi'önä̧. Surojuoepäjimä̧ beipächöäcua'a.27Ji̧mu̧tȩ ta'are a̧'ȩ jo̧mȩ jubu ttö chesecuinö ji̧ä̧huä̧cua̧mä Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧. Ja̧u̧nu̧ oca'a ji̧mu̧tȩ ta'are a̧'ȩ kä'co jo̧mȩ pä̧i̧'o̧mȩnä̧, ja̧u̧mä̧ jȩö̧ jui̧yä̧cua̧ i̧sa̧rö̧ cuä'ö iyähuä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttiäre iyähuä'inä. Ja̧'hua̧nö̧ jä̧'i̧jo̧mȩ ya̧tȩmä ujuabä juttö u̧ju̧nä̧cua̧ surojöna jȩä̧cuä̧huä̧ tätähuä'ca. Röji si'epö icuähuä pätetö ku̧ni̧nö̧ suronä jȩpi̧nö̧rö̧mä̧.

Chapter 10

1Ciro huäbodäcuä a̧'ȩ jo̧mȩ hueomenä, Persia ru̧hua̧, Danielrö huȩnȩ jittähua pä'ö hueähui'ina'a, ja̧u̧ma̧ Beltsasar pä'ö'inä micuinö. Pi̧yȩ huȩnȩmä̧ iso päi'önätä̧ ji̧na̧'a̧. Curä tö'cöhuächa'attö rä̧mi̧pi̧na̧'a̧. Daniel huȩnȩ huo̧juä̧chi̧'i̧nö̧ ya̧nä̧ jähuä u̧'cuo̧ti̧nä̧ tyoina'a̧ttö̧.2Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ ttö, Danielmä, cha̧'cua̧ tta̧'ȩcui̧nö̧sä̧ huäbodäcuä semana jo̧mȩnä̧. 3Tömä chu̧cuä̧ adihuäjuei'inä cuo'cöpinösä̧, idepä'inä cuo'cö pinösä̧, vino isoya'inä ahuo'cö pinösä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ amehuoya'inä tuhuähuo'cö pinösä̧, huäbodäcua semana päi'ome jubu.4Ä̧cuo̧mȩnä̧ kä̧hua̧ veinte y cuatro moró̧ päiomenä, Trigris ajé jäyä chu̧jo̧mȩnä̧, 5ttö ju'tojucu boyucu tochomenä topinösä̧ ya̧tȩ ttö̧ja̧sä̧ lino pu̧jä̧ta̧ 'ca̧tä̧huö̧rö̧, äcänämä ttä̧ro̧cuä̧chö̧nä̧ adicua Ufaztö ȩmä̧huä̧ päcuäi orotä. 6Idepämä adiunä kȩdȩpu̧nä̧ topaciota'anö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i'ämä ji̧na̧a̧ cuupä orohuähuaa jä̧i̧nö̧'a̧nö̧. I'äremä ji̧na̧a̧ tejähuare duunä tejädaa jä̧i̧nö̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ öjo'inä i̧jä̧pu'i̧nä̧ broncetö sayuticuähuaa jä̧i̧no̧'ä̧nö̧ ji̧na̧a̧. ucuocuomenämä rämipi̧na̧a̧ recuätö ttöcuocua jä̧i̧nö̧'a̧nö̧.7Ttö Danieltä, i̧jȩcuä̧cha̧a̧ topäjisä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttucu kä̧jä̧tu̧mä̧ topocotö pinätö̧ i̧jȩcuä̧cha̧a̧mä̧. ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, jahuätörömä yettecutä rȩbȩhui̧nä̧u̧, ja̧hua̧nö̧ jä̧u̧ tiipächinätö̧ ttidajuächa peötä. 8ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ katata ki̧i̧pä̧ji̧'ca̧ rö̧ö̧jähuä topinösä i̧jȩcuä̧cha̧. Ja̧'hua̧nö̧ tochomenä chiä tȩä̧tti̧ päiö mää̧mi̧nö̧sä̧. 9ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ä̧ju̧cui̧nö̧sä̧ ucuocuaamä ja̧'hua̧nö̧ chäju̧cua̧a̧nä̧ chiä rȩjȩcu̧ chi̧o̧mȩnä̧ chä'a pu̧dȩri̧ chi̧ä̧cu̧ äi'önösä̧.10Ji̧mö̧tȩ u̧mö̧ mȩi̧nä̧cu̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ mȩo̧mȩnä̧ chihue'quiyö'i̧nä̧ ttö̧ä̧hui̧na̧'a̧ juhua'atäcu chu̧mö̧pi̧yä̧ jacuä'i̧nä̧. 11Ángelmä päinä̧cu̧sä̧: "Daniel rö̧ä̧nä̧ mi̧cuä̧hua̧ jö̧nä̧ eseäcuä̧hua̧mä̧, pi̧yȩ huȩnȩ ucuru jidäumä cu̧huo̧jui̧'a̧ pä'ö. Ttö̧huo̧ja̧'a̧cu̧nä̧ kä̧mä̧di̧, ttömä ucu ku̧ja̧'a̧cu̧ hueähui'äjäcusä." Päö huȩnȩ chä̧ju̧cuo̧mȩnä̧ ttö̧'ä̧huä̧ya̧ ä̧rä̧mi̧'i̧nö̧sä̧.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ja̧u̧mä̧ päinä̧cu̧sä̧: "Yecuecuä Daniel, ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ chu̧huo̧jui̧pa̧ja̧ pä'ö amöcuädäjijä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧ä̧nä̧hua̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ ucumä̧ ucuo te'ähuocö pinöjä, ucu cui̧huȩnȩ jähuä chi̧chä̧cua̧sä̧. 13Persia Ru̧hua̧mä̧ ami'qui'ädäcuähuinä̧cu̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ju̧huȩnȩtä̧ ki̧nö̧sä̧, Persiattö ruhuotucu veintiúnö mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Miguelmä tturuhuotöttö ya̧tȩmä̧ ichinö ttörö ppäda pä'ö.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ttömä ichäjisä cu̧huo̧juȩpö̧mä̧ ji'äu ppädädacu pä'ö cuahuaruhuärö röji mo̧ro̧ 'cuä̧o̧pä̧cuȩ tö'cö. Ja̧u̧ i̧jȩcuä̧chä̧ji̧mä̧ jitä mo̧ro̧'i̧nä̧ yodoji mo̧ro̧'i̧nä̧ 'cuä̧o̧pä̧cuȩ ja̧'a̧. 15Ja̧u̧ pi̧yȩ huȩnȩ ji̧nä̧ ucuocua'anä, rȩjȩcu̧ kärächi'ö tochomenä̧ yorö'iso chucuocu juiyönä̧tä̧ pä'i'inö̧sä̧.16Ya̧tȩmä̧ ubo i̧tti̧ jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ hua̧mä̧ chänä mȩi̧nä̧cu̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ chä ba'epö chu chä'ca jo̧mȩ kö̧cu̧ ucuocuinö̧sä̧: "Chu̧ru̧hua̧, i̧jȩcuä̧cha̧'a̧ tochoji jähuänä usurä ȩmä̧u̧sä̧; chujuru'i̧nä̧ jui̧'a̧sä̧. 17Ttömä ucu cu̧mö̧huä̧ya̧sä̧. ¿Toco chucuocu'anö̧ttö̧ churuhuarömä? Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jitämä chujurumä jui̧'a̧sä̧ yorä'iso chamiyuppa'i̧nä̧ juächö juiyönä̧tä̧ päi'önä."18Päjitä̧'a̧nö̧, chuji̧nö̧tä̧'a̧nö̧ jua̧ mȩi̧nä̧cu̧sä̧ chujuruhuächiönä̧. 19Ja̧u̧mä̧ päinäcu̧sä̧: '' yȩhuehuä. TTö̧jö̧sä̧ buo o̧to̧pa̧ repeäcujä̧. ¡Ucucumä̧ u̧nö̧chä̧rö̧ 'cä̧huä̧cuä̧ 'cä̧huä̧'a̧! ¡ cujuruhuächi'ajä̧ jitämä̧, yabonö̧tä̧ uruhuächi'i! "Ja̧u̧ uhuocuädä̧mä̧ yabonö̧tä̧ juruhuächiönö̧sä̧. Päinö̧sä̧: '' Chu̧ru̧huä̧ uhuocui, ucu cuhuohuomenä̧mä̧ pä̧'ä̧ji̧na̧nö̧ chujuru ȩmo̧sä̧."20Ja̧u̧mä̧ pä'inö: '' ¿Ucumä̧ huo̧juä̧jä̧, tocu pä'ö chichinä̧'a̧ttö̧ ucu cu̧jo̧mȩmä̧.? Yotäcu ppädächä̧cu̧sä̧ Persia ru̧hua̧cu̧ churohuähua pä'ö. ttö chi̧cui̧o̧mȩnä̧mä̧ Grecia ru̧huä̧mä̧ i̧chä̧cua̧. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttömä̧ ppä'ösä isopä'önä cuyärutä huȩyu̧cua̧'a̧ pä̧'a̧ pä'ö tä'anö. ya̧tȩ'i̧nä̧ to'a ttö ju̧tä̧'a̧nö̧ u̧ju̧cuä̧sä̧ pä'ö i̧jȩpu̧mä̧ jua'attörö toija'a̧cu̧mä̧, Miguel ju̧a̧'a̧nö̧ cua̧mä̧ ucuturu ppä'ädömä̧.''

Chapter 11

1Dario ä̧cuo̧mȩnä̧ ko̧cui̧nä̧tö̧ttö̧ hueö pänä, ttötä ichinösa̧

ppä'adö tta̧'a̧rö̧ Miguelrö.

2Jitämä ttötä jueönä ji̧dä̧cua̧'cua̧jä̧. Persiattö huämetucuä jo̧mȩ ttä̧rä̧mi̧ä̧cuo̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ hua̧mä̧ korotöttö abonänö pärätä ru̧hua̧ jä̧cua̧'a̧. Ja̧u̧ pärätä uruhuonä rä̧bä̧u̧ ö̧jo̧mȩnä̧mä̧, ja̧u̧mä̧ jȩä̧cua̧ o'catoinä ttörohuäunä Grecia ruhuo hueome.3Ya̧tȩ ju̧ru̧hua̧ ru̧hua̧ ä̧rä̧mi̧ä̧cua̧, uruhuocu hueapä'ö rȩjȩ rö̧ä̧ö̧nä̧ jo̧mȩ churutä pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧ huȩä̧hua̧. 4Ja̧u̧ jo̧mȩnö̧ pä'iomenämä, uruhuo jä̧ji̧mä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩnä̧ pperehuächäcua'a. Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chutä ahuäruhuätömä̧'cö̧, ujurunä hueinö'inä ji̧ya̧cua̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ uruhuomä 'choicua̧'cua̧ korotötä iyähuäcua'a.5Kä̧hua̧ ö'ohue ja̧'a̧nö̧ ru̧hua̧tä̧ juiyo u̧ju̧ru̧huä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ u̧mu̧huä̧yä̧ su̧ro̧do̧u̧ ttu̧ru̧hua̧ ja̧u̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö ju̧ru̧hua̧ i̧chä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ uruhuo'inä pä̧i̧cu̧nä̧ huȩä̧cua̧. 6Reccuo a̧'ȩ hueö o'ca'a, adiunä jo̧ pänä petecuächomenä, ja'huätömä ttesecuäcuotö. Kä̧hua̧ ö'ohue ja̧'a̧nä̧ ru̧hua̧ ittijumä kichäcuaju kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ ru̧hua̧ ö̧ja̧'a̧cu̧ ttesecuinö ta'anötä ttadita pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ recuomä kujurucu ko̧co̧ju̧ käcuaju, chutä'inä ä̧rä̧mi̧'o̧cö̧ jä̧cua̧, jöjo'inäcö. Ja'huäjumä jaropi'äcuähuaju käcuaju, ja'huäju ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ jitö ja'huäjuru i'chächäjätörö'inä, kä̧'o̧tö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'nö̧ i̧yȩnö̧ pä̧nä̧ ppä̧'ä̧dä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ihuehui appiyä yuchähuipö pöttächi'äcua'a huorömä. Ja̧u̧mä̧ u̧mu̧huäyotö su̧ro̧do̧u̧cu̧ ppä'ädäcuäu ö̧ro̧huä̧huä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ujurucu do̧ä̧chä̧cua̧ kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ ru̧hua̧ öäre micuäju juäi ko̧cuo̧mȩ. Jahuätucu örohuä̧huä̧cua̧ ja̧u̧mä̧, ja̧hua̧nö̧tä̧ rohuäu 'cho̧i̧pä̧cua̧. 8Ja̧u̧mä̧ ȩpä̧cua̧ Egiptora̧'a̧cu̧ yapare ö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ cuoräuttu tätähuotörö ȩpö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o̧'ta̧hui̧yä̧ pärätättö orottö adicuä. Recuo a̧'ȩ jo̧mȩ oto ö̧jä̧cua̧ kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ ru̧hua̧ o̧jo̧mȩttö̧mä̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ ru̧hua̧tä̧ 'cho̧'i̧pä̧cua̧ kä̧hua̧ ö'ohue ja̧'a̧nä̧ ru̧hua̧ uruhuomä, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ppa̧huä̧chä̧cua̧ chutä i̧rȩjä̧ra̧'a̧cu̧.10I̧tti̧mu̧ jo̧mȩnö̧ adicuinätö̧ jinäyo̧mȩtȩ päi'inätö̧ su̧ro̧da̧u̧ recuätucu curä ttörohuahua peö. Tti̧chä̧cuo̧tö̧ ru̧hua̧ ojusodecu recuätönä ajé suädää ja̧i̧nö̧a̧nö̧ päi'önä.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ka̧huá̧ iohue ja̧'a̧cu̧ttö̧ ru̧huá̧ ri̧ȩnä̧ öjö'quiyönä pä̧i̧ä̧cua̧; Juo̧u̧mä̧ i̧'cha̧cua̧ rohuähuö ka̧huá̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ ru̧hua̧rö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ka̧huá̧ u̧huo̧ jua̧a̧cu̧ttö̧ ru̧hua̧mä̧ jo̧mȩnö̧ cuupäcu ttädicua peö hueinä su̧ro̧da̧u̧rö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ su̧ro̧da̧u̧mä̧ ttö̧mu̧nä̧tä̧ ki̧i̧nä̧tö̧. 12Su̧ro̧da̧u̧mä̧ ttȩmi̧pi̧nä̧u̧ koromecu̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ka̧huá̧ iohue ja̧'a̧cu̧ ru̧hua̧mä̧ esehuinö amiso'quittö, juo̧u̧mä̧ hueä̧cua̧ cuä'ö tticua peö recuätörö aboyotörö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ juo̧u̧mä̧ isó jo̧ȩpi̧yä̧cua̧.13Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧, kä̧huä̧́ uhuojua̧'a̧cu̧nö̧, ru̧hua̧mä̧ pääta'anö adiu huo̧juȩti̧ö̧'ca̧ ppa̧huä̧chä̧cua̧ umuhuäyotö su̧ro̧da̧'u̧rö̧, yabonänö recuätörö ä'coji ji̧no̧mȩttö̧'i̧nä̧ abonänö huotörö, juo̧nö̧ o'caa koro duonä pääta'anö ppa̧huä̧cha̧cua̧ urohuahua pä'ö kä̧huá̧ ieruhuaacunä suro̧da̧u̧ recuätucu ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ rohuacuähuä rö̧ȩnä̧ i'cächö. 14Ja̧u̧nö̧ pänä recuätö ttä̧rä̧mi̧ä̧cuo̧tö̧ ttörohuahua pe'ö kä̧huá̧ ieruhua'acutö ru̧hua̧cu̧. Juätucu'inä tti̧jä̧cuo̧tö̧ korotö u̧mätö̧ suropätö Israelnämä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuo̧ti̧nä̧ i̧jȩcuȩchi̧nö̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ juaattömä hueyecuinätö̧.15Ru̧hua̧ ttö'ohue ja̧'a̧cu̧ kö̧mä̧ i̧chä̧cua̧, rȩjȩmä̧ ötahuiyä ttoecuäbäcu u'chu jö̧nä̧ pä̧mä̧dö̧nä̧ öta pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ rötö ötahuiyä ttoecuäbä pparopö icu ttö̧ja̧rö̧mä̧ 'chu̧huä̧dä̧cua̧. Ttu̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ yȩnȩtä̧mä̧ ttö̧jö̧ juiyönä jä̧cua̧'a̧, su̧ro̧da̧u̧ rohuähuäcuähuä huo̧juä̧tö̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧. Juȩnȩ ttö̧ja̧cua̧ pä'ö ttujurumä juittäcuotö. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ichömä̧ ja̧u̧ru̧mä̧ churutä pä̧huä̧rö̧ja̧'a̧cu̧ jȩä̧cua̧; ya̧tȩ'i̧nä̧ ja̧u̧ a̧mö̧cuädäjimä tto'epocö jä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ rȩjȩ adihuäjä̧nä̧ ö̧jä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ kä̧nö̧mä̧ si'epö icua pä'ömä ja̧u̧ u̧mö̧nä̧tä̧ kä̧cua̧'a̧.17Ttu̧huo̧jua̧'a̧cu̧ kö̧ ru̧hua̧mä̧ a̧mö̧cuädäcua̧ ruhuo huȩä̧u̧ o'catoi'önä̧cu̧ icha pä'ö ja̧'hua̧nö̧ ichömä ja̧u̧cu̧ esecuäcua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ kö̧rö̧ jȩä̧cuȩ a̧mö̧cuädömä. Ja̧u̧mä̧ ittiju yajuterö huȩä̧cua̧ tti̧rȩcua̧mö̧ päi'önä ttu'ohuecu kö̧ ruhuo kä'i icua pä'ömä. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ tta̧mö̧cuädäji'i̧nä̧ ppädoca'a jä̧cua̧'a̧. 18Pi̧yȩ jä̧ji̧ o'ca'a ttu̧huo̧jua̧'a̧cu̧ kö̧ ru̧hua̧mä̧ adiu to̧ä̧rä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ topömä jahuätö nä̧tö̧ttö̧ recuätörö 'chuädäcua̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ su̧ro̧da̧u̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ pä̧i̧cua̧rö̧mä̧ ju̧huȩnȩ jubötä beipächönä jȩä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ pä̧i̧cua̧rö̧mä̧ ka̧ra̧rö̧ surojuoepönä jȩä̧cua̧. 19Ja̧'hua̧nö̧ päi'omenä ja̧u̧mä̧ adiu to̧ä̧rä̧cua̧ chutä idepiyu 'quiyönä aditö ku̧nä̧huo̧mȩmä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧mä̧ ppe'ocuächö ma̧ä̧chä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ ma̧ä̧chö̧ja̧'a̧mä̧ ttö̧'o̧cui̧'o̧co̧cu̧ jä̧cua̧.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ ö̧jö̧ji̧ o'comettö̧ ya̧tȩ ä̧rä̧mä̧cua̧ ja̧u̧mä̧ ru̧hua̧ iäre pärätä ö̧ca̧ca̧ta̧ pä'ö huȩä̧cua̧ ttö̧ja̧ ru̧hua̧ öäre pärätä tti̧mi̧tönä̧ uruhuo öädihuämä adihuomenä jö̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ koro mo̧ro̧mä̧, ja̧u̧mä̧ si'epötä i̧cuä̧huä̧cua̧, ja̧'hua̧nö̧ si'epö tticumä ra̧huä̧rö̧mä̧cö̧, curä rohuäumä̧cö̧. 21Ja̧u̧ ö̧jä̧ji̧ o'come ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ kö'cähuocö ttö̧ja̧'i̧nä̧ ucuo isopäi'önä ujuru'i̧nä̧ ttiyococu; ja̧u̧mä̧ tta̧ttä̧ro̧cö̧ mo̧ro̧ i̧chä̧cua̧ ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ ruhuo'i̧nä̧ yaretötä 'cho̧i̧pä̧cua̧mä̧. 22Su̧ro̧da̧u̧mä̧ si'epötä icuähuäcuotö ajiya rö̧ä̧nä̧ ichoya ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ si'ecuächäji'a̧nö̧, ta̧ju̧cuäyotö jauhuätömä̧ su̧ro̧do̧u̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧'i̧nä̧ siépö icuähuäcua'a.23Ja̧u̧cu̧ esecu ö̧jä̧mä̧do̧mȩttö̧ kä̧mä̧dö̧, ja̧u̧mä̧ yaparetä jȩpö̧ ö̧jä̧cua̧; suro a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ huotö ttö̧ja̧cu̧tä̧ ja̧'a̧nä̧ ujurumä u̧ju̧nä̧rä̧cua̧. 24Jiähuoca'atä, ja̧huä̧jä̧ rȩjȩttö̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ ruhuoko̧mȩnä̧ i̧chä̧cua̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧, jä̧'o̧tö̧ mi̧nä̧'i̧nä̧, jä̧do̧tö̧ mi̧nä̧'i̧nä̧ jȩtto̧cö̧ ji̧nö̧ jȩä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ rohuäu pärätä 'choipäjimä chutäcu 'chä̧tö̧rö̧mä̧ iyä'chäcua̧, Ja̧u̧mä̧ a̧mö̧cuädö u̧ju̧nä̧cua̧ ötahuiyä 'quiyönä̧ adicuome 'choipa pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ a̧'u̧cu̧nä̧ mo̧ro̧ jo̧mȩtä̧.25Ja̧u̧mä̧ ujurucu ö'orächi̧'ä̧cua̧ kä̧cua̧ ieruhua'anä ru̧hua̧cu̧ örohuahua pä'ö umuhuäyotö curä rohuähuätucu. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ kä̧cua̧ mo̧ä̧cha̧'a̧cu̧ ru̧hua̧mä̧ örohuähuä̧cua̧ umuhuäyotö recuätucu juiyo juruhuätucu̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nö̧ jahuätömä iso juottepiyäcuotö korotö ja̧u̧ru̧ kö'cotö suronä jȩttä̧'a̧tö̧. 26Chutäcu ttu̧cuä̧ adihuä juäi cuänö ko̧cuä̧'i̧jä̧ttö̧ ja̧'a̧nä̧ suro juottepa pä'ö jȩttä̧cuo̧tö̧. Ja̧u̧ umuhuäyotömä aje ȩmi̧pa̧'i̧nö̧'anötä recuätö totte'äcuotö. 27Pitö ta̧ju̧ ruhuotömä̧, tämucuädömä suronä jȩtta̧ pä'ötä ja̧cua̧'a̧ ka̧ra̧ ka̧ra̧nö̧, mesa isodänä pä̧mä̧dö̧ tucuocua'anä'inä yaparetä ja̧'hua̧'a̧ ka̧ra̧ ka̧ra̧nö̧ suro juottecua pä'ötä, ttucuocumä iso juottepiyäcuotö. Röjinämä jȩpu̧ cu̧nä̧huo̧mȩtä̧ pätecuächönä i̧chä̧cua̧.28Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ kä̧cua̧ u̧cuo̧jua̧'a̧cu̧ttu ru̧hua̧mä̧ ppa̧huä̧chä̧cua̧ rö̧ä̧nä̧ öäre pärätäcu, suronä̧tä̧ jȩä̧cua̧ surojö jui̧'a̧ esecuinöji̧nö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'ttö̧ ppa̧huä̧chä̧cua̧ chutä i̧rȩjä̧ra̧'a̧cu̧tä̧.29Pä'ö ku̧nä̧huä̧ mo̧ro̧ pätecuächomenä, ja̧u̧mä̧ ppa̧huä̧chä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧chä̧cua̧ pä'äjita'anö kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ ru̧hua̧ ö̧ja̧'a̧cu̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä pä'äji ji̧nö̧'ä̧nö̧mä̧ jo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧. 30Quitim rȩjȩra̧'a̧ttö̧ ri̧ä̧ huoi'canä ttichäcuotö ja̧u̧cu̧ ttörohuähua pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ttichäcu ye'ecui'ö ttöipä̧chä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ amisuräcua̧ chutä surojö juiyönä jȩchä̧cua̧sä̧ päinö ji̧nö̧, ja̧'hua̧nä̧ jo̧mȩnä̧tä̧ aadihua'a pä̧cua̧ chutä surojö juiyönä jȩchä̧cua̧sä̧ päino̧mȩttö̧ tö'ipächätörötä.31Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧muhuäyotö su̧ro̧du̧u̧cu̧ ichö suronä jȩttä̧cuo̧tö̧ tto̧ȩpä̧ra̧'a̧nä̧ juruhuätöjä pä'ö ttö̧jode. Jahuätömä jȩpo̧co̧tö̧ ttäcuotö ttiäre ku icu iyähuä jȩttä̧'i̧'ö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧jä̧'i̧jo̧mȩ'i̧nä̧ toächometä̧ jä̧cua̧'a̧. 32Jitö Dios esecuinö ji̧nö̧ suronä jȩpi̧nä̧tö̧mä̧, chutä yapare ji'äutä surojuoepäcuotö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diorö huo̧juä̧tö̧mä̧ ttujuruhuäcuotö ja̧hua̧nö̧tä̧ tta̧mi̧ 'qui'ächi'ö ttö̧jä̧cuo̧tö̧.33Ötahuiyättö huo̧juä̧huä̧nä̧ ko̧cuä̧tö̧mä̧ recuätörö ttu̧huo̧huȩtä̧chä̧cuo̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja'huätömä döttöhuäcuotö curä'chucu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ocuräcu'inä; Ja'huätömä döttähuäcuotö carenä ttö̧jo̧mȩ jacuätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ ttabo'iyotötä ttöäre ttö̧nä̧u̧hui̧tä̧cuo̧tö̧. 34Ja̧'hua̧nö̧ ttusurähuomettö̧, ja'huätömä ji̧'chi̧cha̧nö̧ ppädäcuähua ttȩmä̧cuo̧tö̧. Esecuätöjä pä'ö a̧mo̧nä̧tö̧ jȩttä̧cuo̧tö̧. 35Huo̧juä̧tö̧ttö̧ yotucunämä döttäcuotö ppa̧'ȩpö̧'i̧nä̧, ttö'cö'icu'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ päjopö tticuome jubutä, pi̧jä̧ beipächome jubu. Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ 'cuäopäcua'a pättinö tta̧'a̧rä̧tö̧jä̧.36Ru̧hua̧mä̧ chutä pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧tä̧ jȩä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ ȩsȩhuä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧mo̧nä̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ abonanö buosä pä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ surojönätä̧ pä̧'chä̧cua̧ a̧mo̧nä̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diorö, pä̧'chä̧cua̧ pättöjuiyö'anö jö̧'i̧nä̧, ja̧u̧mä̧ adiunätä jä̧cua̧ ttö̧a̧nä̧hua̧ a̧mi̧surächi'omejubutä. Pa̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ päinöta'anö jä̧cua̧'a̧ttö̧. 37Ja̧u̧mö̧ toö jui̧yä̧cua̧ tä̧do̧tö̧ mi̧na̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧ ttöadihuättö ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧'i̧nä̧ topocö jä̧cua̧ korotö yapare ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧'i̧nä̧. Jahuätöttö'inä yabonänö, ja̧u̧mä̧ buo hua̧ chutö ja̧'a̧ttö̧38Ja̧u̧mä̧ ö̧ä̧nä̧hua̧ ju̧ru̧hua̧rö̧tä̧ ucuo tȩä̧huä̧cua̧, churutä ucuo tettähuahueimä. Jä̧'o̧tö̧'i̧nä̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ pocö pinö̧rö̧ ja̧u̧mä̧ ucuo teähuä̧cua̧ oronä̧tä̧, plaranä̧tä̧ ido'qui rö̧ä̧nä̧ mi̧cuöhuo'quinä̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mippoönä̧ iyänä̧tä̧. 39Ja̧u̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ 'quiyönä adicuome'i̧nä̧ u̧ro̧huä̧huä̧cua̧, ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ ppä̧dä̧ra̧'a̧nä̧, ja̧u̧rö̧ chu̧ä̧nä̧hua̧ pä'ömä ja̧rö̧ ucuo iyö jä̧cua̧'a̧. Ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧ recuätörö ruhuonä huettönä jȩä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ tti̧rȩjä̧tä̧ iyä'chäcuotö micuä päi'önä̧mä̧.40Röji mo̧ro̧ päi'omenä ru̧hua̧ ttö'ohuecu kö̧cu̧ u̧ro̧huä̧huä̧cua̧. Ru̧hua̧ ttu̧huo̧jua̧'a̧cu̧ kö̧mä̧ i̧chä̧cua̧ ö'ohuecu ja̧'a̧cu̧ kö̧cu̧ caruquiyänä'i̧nä̧ caballotö̧nä̧'i̧nä̧ rö̧ä̧u̧ huoi'quiyönä'inä rohuäu ichömä. Ja̧u̧mä̧ rȩjȩ ja̧'a̧cu̧nä̧ i̧chä̧cua̧, su'epö'i̧nä̧ i̧cuä̧cua̧, ja̧u̧mä̧ 'cuä̧o̧'ä̧cua̧. 41Ja̧u̧mä̧ rȩjȩ adihuäjä̧nä̧ doächä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ recuätö totte'äcuotö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pitömä ja̧u̧ ujurutumä ttö̧ji̧pä̧cuo̧tö̧: Edomttö'i̧nä̧, Moabttö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Amon ttö̧ja̧ttö̧ tottea'anä ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧.42Ja̧u̧mä̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩ jacuämä chutä ujurunä 'chu̧huä̧rä̧cua̧; Egipto rȩjȩmä̧ ki̧'o̧co̧jä̧ jä̧cuä̧jä̧. 43Ja̧u̧ u̧mö̧nä̧tä̧ kä̧cua̧'a̧ rö̧ä̧nä̧ micuäu oro'i̧nä̧ plata'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Egipto ttö̧ja̧ järe ruhuotö jö̧nä̧ ttu̧ju̧nä̧ri̧nö̧mä̧; Libias ttö̧ja̧'i̧nä̧, Etíopias ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧u̧ a̧mö̧cuäda'acutä tti̧'chä̧cuo̧tö̧.44Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ huȩnȩ ka̧hua̧ räopa'acuttö ucuohuönä u'ohuecu ja̧'a̧cu̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ yettecui'äcuotö, ja̧'hua̧nö̧ päi'omȩnä̧ o'cajuiyötä amisurächi'äcu jä̧ttä̧jä̧tä̧ si'epö i̧cuä̧cua̧, ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧rö̧ si'epö icua pä'ömä. 45Ja̧u̧mä̧ ojusode ruhuode i̧sa̧ i̧jȩta̧ttö̧ 'tö̧ä̧huode aditö u̧huȩnä̧cua̧ aje rö̧o̧tottö'i̧nä̧, mö̧ä̧'ca a̧'cua̧cuä'ca surojö'i̧nä̧ jui̧yä̧'ca̧ 'cä̧tȩ jo̧mȩ päte'ö. Ja̧u̧mä̧ 'coru juo'ächötä i̧'chä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnö̧ ja̧u̧ru̧ ppä'ädömä toäcua'a.

Chapter 12

1Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧, Miguelmä juȩ'i̧pa̧ ru̧hua̧ ahuaruhuärö adiu tta̧'a̧rö̧mä̧ i̧rȩbä̧huä̧cua̧. Huȩnȩ jö̧ mo̧ro̧'i̧nä̧ kä̧cua̧'a̧, ko̧ro̧jä̧ rȩjȩnä̧ mo̧ täbocutä päi'önä ttö̧ja̧ ttö̧ja̧cuä̧mi̧no̧mȩttö̧ jitä mo̧ro̧ jubö päi'önä jo̧co̧mȩ jä̧'i̧jo̧mȩnä̧. Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧ cuahuaruhuämä rä̧huä̧pi̧jö̧ttö̧ ttu̧ji̧pä̧cuo̧tö̧, o'catoi'önä ttimi cuyäru'tänä huȩyu̧tu̧ rutähuotömä. 2Jitö recuätö rȩba̧ jacuä ä'ecu pȩjä̧tö̧mä̧ ttä̧rä̧mi̧'ä̧cuo̧tö̧, yotucunämä kä̧cuä̧huä̧ i'cora̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yotucunä̧mä̧ dä'ä ttuhuähuära̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku'cähuocö beipocöra̧'a̧.3Jitö huo̧juä̧huä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧mä̧ säruhuönä ttäcuotö mo̧ro̧jä̧ ju'to säruhua'a jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitö adihuomenä jȩä̧cuä̧huä̧ rö̧ä̧nä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧mä̧, 'cuäopönä̧tä̧ kä̧dȩpö̧nä̧ ttö̧jä̧cuo̧tö̧ si̧ri̧'cö̧ jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucu Danielmä pi̧yȩ huȩnȩmä̧ jicuähuä'chä; ja̧u̧ cuyäru'tämä mö̧'ȩpö̧tä̧ röti röji mo̧ro̧ rȩbȩhuo̧mȩ jubö päi'önä̧. Recuätö porömä juhua'acutä ttichäcuotö ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ttu̧huo̧juä̧chö̧mä̧ yabonö̧tä̧ rö̧ä̧chä̧cua̧'a̧.5Ja̧'hua̧ ja̧'a̧ ttö ,Daniel,topinösä̧, korotö ta̧ju̧ juȩcuä̧nö̧ ttö̧jo̧cua̧'a̧. Ya̧tȩmä̧ ki̧nö̧ pa̧nä̧tä̧ aje jäyä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ka̧ra̧mä̧ ki̧nö̧ jäyoto aje ji̧jä̧nä̧. 6Jahuätö ya̧tȩttö̧ pä'inö lino i̧sä̧ta̧ ca̧ta̧u̧ru̧, aje cuämȩcu̧ jäyoto kö̧rö̧: ''? Pi̧yȩ 'cuäopumä tta'anö recuo jo̧mȩnä̧ beipäcua'ajä̧tö̧?''.7Ttö ä̧ju̧cui̧nö̧sä̧ lino i̧sä̧ta̧ 'ca̧tä̧u̧ru̧, aje jäyoto huämecu kö̧rö̧, ja̧u̧ u̧mu̧pi̧yä̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧cu̧ cäepu pä'inö pädinömä jȩchä̧cua̧sä̧ CHU 'cuäopunä ko̧ i̧mi̧nä̧ pi̧yȩmä̧ 'cuäopä̧cuä̧ recuonä, recuonänö ja̧hua̧ta̧nö̧ jö'tometä̧'i̧nä̧. pi̧yȩmä̧ 'cuäopäcua'a Dios escuinä̧u̧ ttujuru beipächomejobu,ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ jo̧mȩnö̧ pä'iäcua'a.8Ttömä ä̧ju̧cui̧nö̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ huo̧huä̧chi̧'o̧cö̧ pinösä. Ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ jä'epinösä̧: "Chu̧ru̧hua̧, ¿tta̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ jä̧ttö̧ pi̧yȩ 'cuäopö o'ca'amä?" Ja̧u̧ pä̧'i̧nö̧: 9"Daniel, Cu̧mä̧nä̧nä̧tä̧ täi, ucu ja̧'a̧ pädö mu̧'ȩpö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nö'cädö cu̧ju̧nä̧cua̧mä̧ pi̧jä̧ beipächome jubu.10Recuätö pojopö icuähuäcuotö, töcö icuähuotö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppa̧'ȩpö̧'i̧nä̧ icuähuotö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jito suronä jȩpä̧tö̧mä̧ suronätö̧ jȩpö̧ ttö̧jä̧cuo̧tö̧. Ya̧tȩttö̧'i̧nä̧ suronä jȩpä̧tö̧ttö̧mä̧ huo̧juä̧chi̧'o̧co̧tö̧ ttäcuotö, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitö huä̧huä̧tö̧mä̧ ttu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧cuo̧tö̧. 11Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ ttiäre ku icu iyähuä ji̧nö̧ ttiyöjuiyönä 'chottipinomenä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩpö̧ ttö̧jo̧mȩttö̧ rä'epö tticuomemä, jä̧cua̧'a̧ 1.290 mo̧ro̧ jo̧mȩ.12'' 1.335 mo̧ro̧ beipomejobu ttä̧'a̧rö̧ kö̧mä̧ ppä̧'ä̧dä̧cua̧hua̧ ä̧cua̧. 13Ucumä jinä yabocu cui̧'chö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧, ja̧u̧nu̧ o'ca'atö 'cuä'ächö cu̧'a̧ pä'ö. Ucumä cu̧huä̧mi̧'ä̧cua̧jä̧ ucuru pätetö ku̧nä̧huo̧mȩcu̧, pi̧yȩ mo̧ro̧ becuipächomenämä."

Hosea

Chapter 1

1Pi̧yȩ huȩnȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocuinömä Beeri i̧tti̧ Oseasrö, Uzías'inä, Jotam'inä, Acaz'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ezequías'inä Judá ttö̧ja̧rö̧ ruhuonä huettinö pä̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Joás i̧tti̧ Jeroboam Israel ttö̧ja̧rö̧ ru̧hua̧ jö̧nä̧ hueinö pä̧nä̧. 2TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ Oseasnä ucuocu, Ja̧u̧mä̧ pä'inö: "Kidepä iyä'chäcuähuäjuru cuirecua päi'önä ȩmä̧ji̧. Jahuäjumä kidepä iyä'chäcuäu kemä̧u̧ ki̧tti̧mö̧rö̧ ku̧ju̧nä̧rä̧cua̧ju̧. Ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ u̧ni̧chi'ö ttidepä iyä'chäcuähuätö jȩtta̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jȩpä̧tö̧.3Ja̧'hua̧nö̧ hueäjäcu, Oseasmä Diblaim ittiju Gomerö irecua päi'önä ȩmi̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuäjumä muchaju juojäcumä ki̧tti̧mä̧ ubo ji̧na̧'a̧. 4TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Oseasrö pä'inö: "Ja̧u̧rö̧mä̧ Jezreel pä'ö o'irö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ a̧'u̧cua̧'a̧tä̧ jö̧ o'ca'a Ttömä Jehú i̧tti̧mö̧rö̧ ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ Jezrrelttö cuä'äu icuinomenä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ruhuo huettömä ju̧huȩnȩ jubutä rȩbȩu̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧. 5Jezreel ötahuiyättö pämäroppä päi'omettö Israel ttö̧ja̧ttö̧ su̧ro̧da̧u̧ ttujurumä jȩpö̧ chicu mo̧ro̧'i̧nä̧ jä̧cua̧'a̧.6Gomermä pä'äjita'anö muchaju juo'ä'caju ji'quichajuru uhuäbecuinäju. Ja̧'hua̧nö̧ kuhuäbecuäji o'ca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Oseasrö pä'inö: Ruhamá pä'ö o'iju, ja̧u̧ pä'ömä Ttömä Israel ttö̧ja̧rö̧ yabonö rȩrö̧jö̧nä̧mä̧ topocö chä̧cua̧sä̧, Ttömä jähuätörömä esecuocö chä̧cua̧sä̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Judá ttö̧ja̧rö̧tä̧ re chu̧jä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ re kä̧nö̧ ra̧huä̧pi̧jö̧ttö̧ ttö̧ji̧pö̧nä̧ ppädädäcuotö, Ttötä, TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diostä. Jahuätö rä̧huä̧pi̧ju̧ttö̧ ttu̧ji̧pö̧nä̧mä̧ ppä'ädocö chä̧cua̧sä̧, 'po'obönä'inä, curä'chunä'inä, curä rohuäu'inä, caballotö̧nä̧'inö, jahuätönä huȩjä̧tö̧nä̧'inä."8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, Gomermä kittiju Ruhamárö katate a̧do̧dö̧ kicuäji o'ca'a, muchaju juojina'a ka̧ra̧ ki̧tti̧rö̧ uhuäbecuinä̧ju̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä'inö: "Ammí pä'ö o'irö, ja̧u̧ pä'ömä ucutumä Ttömä chi̧tti̧mö̧mä̧cö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttömä cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Diosmäcö̧sä̧.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, Israel ttö̧ja̧mä̧ aje rö̧o̧tonä pä̧ba̧ rȩba̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ttirecuäcuotö, ya̧tȩ'inä pa̧ja̧tö̧mä̧ ö̧'a̧tö̧ juiyönätä̧. Pi̧yȩmä̧ jahuätörö päinome jä̧cua̧'a̧: "Ucutumä chi̧tti̧mö̧mä̧ huocotö cuäcuotöjä, jahuätörömä pähui'äcua'a: Ucutumä Dios 'cuäopönä ku̧ ahuaruhuäjä." 11Judá ttö̧ja̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ö̧ca̧ca̧ti̧'ä̧cuo̧tö̧. Jahuätömä ttu̧ru̧hua̧rö̧ pojopö ttȩmä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ pojopi'ö rȩjȩttö̧mä̧ 'chattächäcuotö ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ja̧u̧ mo̧ro̧mä̧ rö̧ä̧u̧ mo̧ro̧ jä̧cua̧'a̧ Jezreel ötahuiyättömä.

Chapter 2

1Cuahuaruhuäru ji'ähui, "¡Chahuaruhuä! ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutu chi̧jä̧hua̧ju̧tö̧, "Ucuturumä re kä̧cuä̧huä̧ i̧jȩpi̧nö̧sä̧."2Cua̧ju̧tu̧ru̧ suronä jȩpi̧nä̧ju̧jä̧ pä'ätucuiju, jahuäjumä täcö ttömä chirecuamäcö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttömä jahuäjumä kirecuomä̧cö̧sä̧. Jahuäju kidepä kiyä'chäcuäumä cäjädächa pä'iju ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kirecuo pocöcu jȩjä̧'chä̧cuä̧u̧'i̧nä̧. 3Cäjächi'ächö juiyöttömä ttötä kö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ ko̧'ä̧dö̧ chicuäcuaju ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ kuhuäpächinö ku̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ juiyönä ku̧jinö'a̧nö̧tä̧ kö̧ja̧'a̧ chi̧jȩpä̧cua̧ju̧. De'a jui̧yä̧jä̧ jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧tä̧ jȩchä̧chä̧cua̧ju̧, rȩjȩ ajiya jo̧ä̧jä̧ jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧tä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ kahua a̧di̧ttö̧ 'corujuojächönä jȩchä̧cua̧ju̧.4Re kö̧cö̧ chä̧cua̧sä̧ ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ cui̧tti̧mö̧rö̧mä̧, jua'amä̧ täcö quidepä iyä'chäcuähuäju ki̧tti̧mö̧ jo̧mȩttö̧, 5Jahuäju tta̧ju̧mä̧ kidepä iyä'chäcuähuäju ji̧no̧mȩttö̧, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juajumä̧ dä'äjä juiyönä̧ jȩpo̧tä̧ mu̧chä̧ju̧ juojinä̧u̧ ja̧'a̧. juajumä̧ pä'inä̧ju̧: "Ttömä̧ chusäcua̧jusä chu̧ju̧'cä̧u̧ru̧, täcö juätömä chu̧cuȩ'inä, chahua pä'ö'inä, chi̧ä̧rȩta̧ oveja i̧jȩta̧ttö̧ adicuäta̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ lino i̧sä̧ta̧'i̧nä̧, chö̧a̧deja'inä juhua'atäcu chahuoya'inä ttiya'attö."6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, Ttömä ttoecuäbä so̧ö̧ a̧ri̧ ka̧cu̧nä̧ ju̧huȩnȩnä̧ 'cuättopö juiyäcua'anö̧. Ttömä cha̧di̧tä̧cua̧sä̧ jibäte ttoecuäbä juätörö tto̧ȩpä̧rö̧nä̧ ttu̧mä̧nä̧ ttö̧'o̧cui̧'ö̧ juiyäcua'anö. 7Juajumä cu̧ju̧'cä̧u̧rö̧ kusäcuaju, ja̧'hua̧nö̧ usu rujua'anä rȩbȩhuo̧co̧ju̧ käcuaju. Juajumä juätörö kusa'anä po̧cui̧po̧co̧ju̧ käcuaju. Juajumä päjäcuaju: "Ä̧cuo̧mȩnä̧ chirecuo pinö̧rö̧tä̧ ppa̧dä̧cha̧jä̧, ja̧u̧cu̧ chö̧jo̧mȩnä̧tä̧ adihuina'a pa̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ ä'canämä."8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ juajumä jerupinä̧ju̧ Ttötä ja̧'a̧nä̧ ku̧cuȩ trigo'inä, vino isoya jareoya'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧dȩja'inä chiya'anä juhua'atäcu ttöäre plata'inä, oro'inä chiya'amä, ja̧u̧nä̧tä̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ Baalrömä̧ ttaditäcua'anä̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ Ttömä cuähuä huȩju̧ pä̧nä̧ ttu̧cuȩ trigo'inä, cha̧huȩ vino isoya'inä ppa̧dä̧di̧pä̧cua̧sä̧. Chi̧ä̧rȩta̧ oveja i̧jȩta̧ttö̧ a̧di̧cuä̧ta̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ lino pö̧jä̧ta̧ jättäpäyotö juättocuinä̧ta̧mä̧ 'chodipäcuotö.10Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä ku̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ jui'ajutä kö̧ji̧pö̧nä̧ kö̧jö̧'cä̧u̧ to̧ttä̧ra̧'a̧nä̧ ko̧'ä̧dö̧ chicuäcuaju, ja̧'hua̧nö̧ jȩcho̧mȩnä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ Ttö chujuruttö kö̧ji̧pö̧nä̧ ppäda pä'ö toäcua'a. 11Ttömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä eseu, ttö'ä'cäri'inä, kä̧hua̧ ja̧rȩpa̧nä̧ pä'cäri jȩtti̧nö̧'i̧nä̧, 'cuä'ächi'ö ttö̧'ȩji̧nö̧ jähuä'i̧nä̧ juhua'atäcu o'cajuiyönä pä'cäri jȩtta̧ pä'ö jȩpö̧ ttu̧ju̧ni̧nö̧'i̧nä̧ jȩpö̧ chicuiyäcuotö.12Ttömä si'epö chicuiyäcuotö ttu̧cuȩ uva'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ higos dauhuiyä'inä, ja̧u̧nä̧mä̧ pä'inä̧ju̧: Pi̧yȩ ja̧'a̧ chu̧ju̧'cä̧u̧ ttörö chaditähuä micuä jö̧nä̧ ttiyinö̧mä̧. Ttömä dauhuiyä bahui'önä jȩchä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧ u̧huä̧ju̧mä̧ de'a isotötä ttu̧cui̧'ä̧cuȩ. 13Ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ Baalesrö päcäri jȩjö̧ mo̧ro̧mä̧ ro̧dȩpä̧cua̧ju̧, juaju incienso pättö kujuhuomenämä juätörö, juajumä ködo'che o̧bö̧ rö̧nä̧u̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kuräu o̧sa̧ rö̧nä̧u̧ a̧'cua̧cui̧'ö̧mä̧, cu̧ju̧'cä̧u̧ tto'ca'anä 'chä̧nö̧ Ttörömä unichi'inä̧ju̧, pä'ö huäjunä ji'äutó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧."14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'äjita'anö Ttömä ttöjö'cächi'önä jȩchä̧cuo̧tö̧. De'a jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧ ȩpi̧'ö̧'ca̧ tto̧ȩcuä̧nä̧ chucuocuäcuotö. 15Ttu̧cuä̧ uva ka̧cuo̧mȩ'i̧nä̧ ppa̧dä̧dä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Acortttö ppämäroppä päi'omemä tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ äpate jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. Jahuäjumä kädätä̧cua̧sä̧ möäyaju kö̧jö̧ pä̧nä̧ jȩji̧nö̧ ta̧'a̧nö̧tä̧, Egipto rȩjȩttö̧ räjopi̧nö mo̧ro̧ ji̧nö̧ ta'anötä.16Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ jä̧cua̧'a̧ Ttörö chirecuojä päcuäcua'amä pä'ö TÄÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧'hu̧ta̧'a̧nö̧ chu̧ru̧hua̧ Baal pä'ömä päcuococu chä̧cua̧sä̧. 17Ttömä jahuäju känä tö̧ä̧nä̧huo̧tö̧mä̧ Baal ja̧'a̧ päju juiyö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧; Jahuätö ttimimä yorö'isotä juhua'a yabonömä a̧mö̧cuädäcuähuoca'a jä̧cua̧'a̧."18Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ Ttömä̧ jahuätörömä de'a i̧sa̧cu̧'i̧nä̧ ju'tojunä co̧'ä̧rä̧tu̧cu̧'i̧nä̧ ttesecunä jȩchä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩjȩnä̧ do'ähuätucu'i̧nä̧. Ttömä 'po'obö'i̧nä̧ curä'chu'i̧nä̧ jäyäcu pätetö chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧ juhua'atäcu ja̧huä̧jä̧ rȩjȩttö̧ curä tturohuähuö'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ u̧ni̧chä̧rö̧ 'quiya'a jacuä ttä'ecunä jȩcuä̧cuo̧tö̧.19Ttömä pä̧dä̧cua̧sä̧ 'cuäopönä̧tä̧ cuirecuo jö̧nä̧tä̧ chä̧cua̧sä̧ jö̧nä̧. Ttömä cuirecuotucu adiu jö̧ jähuä'i̧nä̧, jueö jähuä'i̧nä̧ jȩpö̧sä̧ tta̧'cua̧ huȩnä̧rö̧ esecuäcuähuänä'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩrö̧jö̧nö̧ toäcuähuänä̧'i̧nä̧. 20Ttömä päcumä jȩchä̧cua̧sä̧ pä̧dä̧cua̧sä̧ ucurunä ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pide ja̧'a̧ päcuäcuotöjä.21Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧, Ttömä chä̧dä̧cua̧sä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, Ttömä mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ chä̧dä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ chädätome jahuätömä rȩjȩnä̧cu̧ttö̧ ttädäcuo. 22Rȩjȩmä̧ u̧huä̧ju̧ oterö'i̧nä̧, vino jareörö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧dȩjarö'i̧nä̧ ädätäcua'a ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ Jȩzrȩȩlrö ädätäcua'a.23Rȩjȩmä̧ Ttötä cuähuämä chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ruhamárömä re chö̧jä̧cua̧sä̧. Ttömä Ammírömä pä̧dä̧cua̧sä̧: Ucutumä chahuaruhuämä̧cö̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ pädomenä ja̧huä̧tö̧mä̧ ttädäcuotö: Ucumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧JÄ̧ jö̧nä̧."

Chapter 3

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ttörö pä'inö̧: "Pä'äjita'anö isajuru ku'qui, kirecuo repeäcuarö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ kirecuo pocöcu jȩpä̧'chä̧cuä̧huä̧ju̧ru̧. Ttö repedö ta'anö repe'iju, Ttö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ repe'inösä̧, korotö ttö̧ä̧huo̧tö̧cu̧ tti̧'cha̧'a̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ uvattö adicua o̧si̧ ttiyä'cha'anä" 2Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ ttö chiäre päi'önä̧tä̧ ȩmi̧nö̧sä̧ platamä̧ quincenä o̧bi̧nä̧tä̧ ji̧yȩtȩ gomernätä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cebadattö kä'co jo̧mȩtä̧. 3Jahuäjurumä pä'inö̧sä̧: "Ttöcumä recuo mo̧ro̧ cu̧jä̧cua̧ju̧jä̧. Ucumä cuirecuo pocöcumä jȩpo̧co̧ju̧ cuäcuajujä, ka̧ra̧cu̧mä̧ cuiyä'chäcuähuä. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö'i̧nä̧ ucucutä chu̧jä̧cua̧sä̧."4Isopäi'önä Israel ttö̧ja̧mä̧ recuo mo̧ro̧ ttö̧jä̧cuo̧tö̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ to'ätötä, ttidepiyunä hue'ö'i̧nä̧ to'ätötä, ttiäre iyähuä'i̧nä̧ ttiyoca'atä, ttido'qui'i̧nä̧ jui'ätötä, sacerdotetö̧ ttö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧'i̧nä̧ jui'ätötä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ttö̧'i̧nä̧ ttö̧ä̧huä̧'camä ttojusodenämä jui'ätötä. 5Ja̧u̧nu̧ o'ca'a I̧sra̧ȩl ttö̧ja̧mä̧ ppa̧'ä̧chi̧'ö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosrö ttusacuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu̧ru̧hua̧ Davidrö'i̧nä̧ röji mo̧ro̧mä̧, jahuätömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ ichi'ö ttö̧'ä̧u̧nö̧ adihuäjuei iyatö pä'ötä jättepäcuotö.

Chapter 4

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocua'a ä̧ju̧cui̧, ucutu Israel ttö̧ja̧mä̧. TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ucuturu suronä jȩpä̧tö̧jä̧ pä̧u̧jä̧, pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧, isopäi'önä huȩnȩmä̧ juiya'attöcö̧ ötodecuinönä tta̧'cua̧ ttu̧huȩnä̧ro̧ca̧'a̧ttö̧cö̧ pi̧jä̧ rȩjȩnä̧mä̧ juiya'a Dios u̧huo̧juö̧mä̧. 2Surojuoecuätä ka̧'a̧, yapareäcuähuätä, ttö̧ja̧rö̧ cuä'ö icuähuätä, nä̧u̧cuä̧rä̧cuä̧huä̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttirecua pocojuru jȩä̧'chä̧cuä̧huä̧tä̧. Ttö̧ja̧mä̧ ttucuotoca'a hueähuä huȩnȩ päömä jȩpo̧cotö päjätö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cättädi'oca'atä ttö̧ja̧rö̧mä̧ cuä'äu icuätö.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ rȩjȩmä̧ joipächa'a juhua'atäcu ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧'i̧nä̧ cuänö tti̧cuä̧u̧; de'a isotötä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppi̧yu̧ mo̧ro̧jä̧nä̧ co̧'ä̧rä̧tö̧tä̧, juhua'atäcu aje po̧i̧'i̧nä̧, 'coru juo'ähuätö.4Ja̧'hua̧nö̧ totte'ächa'anä ya̧tȩ'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpä̧ji̧ pä'ömä toa'a; ya̧tȩ'i̧nä̧ juhua'a yabonömä ja̧'hua̧nö̧ jȩpä̧ji̧jä̧ pä'anämä cuiyähuä. Isopäi'önä ucutu ja̧'a̧, sacerdotetö̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpä̧tö̧jä̧ pä̧dä̧u̧mä̧. 5Ucutu sacerdotetö̧ mo̧ro̧mä̧ ucuotocotö cuäcuotöjä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ profetatö̧ ucuturu yodomä̧ ttucuotoco̧u̧ ttäcuotäjä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ Israel ttö̧ja̧ tta̧ju̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huotörömä si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧.6Chu̧mö̧huäyotömä si'epö icuähuotö jö̧nä̧tä̧ huotö Ttö chutu'cö ttieruhuomettö̧. Isopäi'önä ucutu sacerdotetömä Dios u̧huo̧ju̧ huȩnȩmä̧ ya'ocuinä̧tö̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ji̧nö̧ ta'anö Ttö'i̧nä̧ ucuturu chumöhuäyotö sacerdotetö̧ jö̧nä̧mä̧ ȩmo̧cö̧ chä̧cua̧sä̧. Isopäi'önä ucutumä Ttöttö hueähuä huȩnȩ cu̧ni̧chi'inä̧tö̧cua̧'a̧ttö̧, Ttömä Cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ Dios cha'anä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutu cui̧tti̧mö̧tu̧cu̧ru̧mä̧ chu̧ni̧chi̧'ä̧cuä̧cua̧sä̧. 7Sacerdotetö̧mä̧ yabonö rö̧ttä̧chö̧ta'anö̧ Ttörö yabonö̧ surojutä jȩpä̧tö̧. Jahuätömä ucuo teäcuähuämä dä'ä ttuhuähuänä̧tä̧ pärotö icuinä̧tö̧.8Jahuätömä ttö̧ja̧ surojö jȩttö̧ jähuänä̧tä̧ cuä̧nö̧ ka̧cuä̧tö̧; jahuätömä surojö yabonö jȩtti̧ya̧tö̧tä̧ pä'ätö. 9Ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ sacersotetö̧rö̧'i̧nä̧ yoräteunä̧tä̧ jä̧cua̧'a̧; o'catoi'önä̧rö̧ surojötä jȩtta̧'a̧ttö̧ ro̧dȩpä̧cuo̧tö̧; Ttömä jitörä jȩti̧nö̧'a̧cuä̧tä̧ ppa̧dä̧di̧pä̧cuo̧tö̧.10Jahuätömä ttucua'anä̧ su'ädi'ocotö ttäcuotö; jahuätömä ttidepä ttiyä'chäcuöhua'anä tti̧tti̧mö̧rö̧mä̧ ku̧nä̧ro̧co̧tö̧ ttäcuotö, juhua'amä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ oto juottächinomettö̧.11Jahuätömä korotönö jȩttä̧'chä̧cuä̧hua̧tä̧ pä'ätö, vinotä̧ rö̧ä̧nä̧ ahuätö hueinö huȩnȩmä̧ ttunichi'önä̧tä̧. 12Chumöhuäyotömä̧ dauttö adicuä o'carötä jä'epö ä̧ju̧cuä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttitta'camä̧ 'cuä̧o̧pä̧cuȩtä̧ jiähua'a. Rö̧ä̧nä̧ ttamöcuädömä surojöra̧'a̧tä̧ o̧i̧pä̧chä̧u̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Dios päina'acu̧ jȩpö̧ ttö̧ja̧jueimä ttidepä iyä'chäcuäutä ka̧cui̧nä̧tö̧ jahuätömä.13Möä'ca ju'tättö isotörö cuä'ö icu iyätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juhua'attö incienso'i̧nä̧ kuhuätö, dauhuiyä robles'i̧nä̧, álamos'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ terebintos'i̧nä̧ dea'attö̧, juhua'amä dauhuiyä dea'atä ja̧'a̧ttö̧ adihuomemä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tti̧tti̧mö̧ nä̧tö̧mä̧ juorötä ttidepä iyä'chäcuähuätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧jo̧ri̧mö̧ nä̧tö̧'i̧nä̧ ttirecuo pocöcu jȩpä̧'chä̧cuä̧huä̧tö̧. 14Ttömä ro̧'ȩpo̧cö̧ chä̧cua̧sä̧ tti̧tti̧mö̧ nä̧tö̧ ttidepä ttiyä'chäcuähua pä'ö a̧mö̧cuädäjätörömä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttö̧jo̧ri̧mö̧ nä̧tö̧ ttirepocöcu jȩttä̧'chä̧cuä̧huö̧tö̧rö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ u̧mä̧tö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧tä̧ ttidepä iyä'chäcuähuätörö usätö ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ jahuätömä ttidepä iyä'chäcuähuätö i̧sa̧rö̧ cuä'ö icu ttö̧ä̧nä̧huä̧'carö ttiyönä jȩpä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pittö ttö̧ja̧mä̧ hueähuä huȩnȩ ttucuotoca'attö si'epö icuähuäcuotö.15Ucu, Isrsel ttö̧ja̧sa̧mä̧ cuirecua pocojucu cuidepä cuiyä'chäcuähuina̧'a̧nä̧, Judá ttö̧ja̧mä̧ huȩnȩcuä̧cho̧co̧tö̧ ttäcuotö. Gilgalra̧'a̧mä̧ ucutumä cui̧'chä̧tu̧cuä̧; Bet avénra̧'a̧'i̧nä̧ cui̧'chä̧tu̧cuä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧yȩtȩ i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧mä̧ päcuätucuä: "TTÖ̧Ä̧NPHUA̧MÄ̧ kö̧ pä'ömä" 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ tta̧mi̧ 'qui'ädäcuähuinätö̧ päcäyä mö̧ä̧ya̧ a̧mi̧'quiädäcuähua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. ¿Tocu TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ tta̧huä̧ra̧tö̧ pä'ömä̧ i'cächäcuotöttö̧ ovejas i̧tti̧rö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧mä̧?17Efraín ahuaruhuämä tätähuä'ca ucuo te'ähuätucu ppä'ächi'inä̧tö̧; katätä ku̧ni̧pi̧tö̧. 18Ttahuoya au tä̧ttä̧mä̧cho̧mȩnä̧, jahuätömä yabonö̧tä̧ ttirecua̧mö̧ pocotucu jȩpä̧'chä̧cuä̧huä̧tö̧; tturuhuotömä ja̧'hua̧nö̧ jȩttö̧mä̧ dä'ärö̧jo̧co̧u̧. 19Ttujuabiyämä kä̧ru̧'coppatä juatädi'äcuotö; ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jahuätömä iyä'chö jȩttä̧ji̧ jähuänä dä'ä ttuttäcuotö.

Chapter 5

1¡"Sacerdotes pi̧yȩ ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧! ¡Israel ttö̧ja̧ adiu ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧! ¡Ru̧hua̧ ojusodenä̧ ka̧cuä̧tö̧ ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧! Isopäi'önä̧tä̧ ucuturu ro̧ȩcuä̧cuȩmä̧ icha'a. Ucutumä Mizpa ötahuiyättömä ttä̧ttȩcuä̧ jö̧nä̧tä̧ huä'ijätöjä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Taborttömä po̧i̧ huo̧cuä̧sa̧ setädö rötähuä̧sä̧ jö̧nä̧tä̧. 2Pä̧i̧cuä̧tö̧mä̧ ttö̧ja̧rö̧ cuäcuähuänä̧tä̧ täcunä juo'ächinä̧tö̧, ja̧'ha̧nö̧ jo̧mȩttö̧ jahuätömä o'catoi'önä̧tä̧ ro̧dȩpä̧cuo̧tö̧.3Ttömä Efraín ttö̧ja̧rö̧mä̧ huo̧jua̧sä̧, Israel ttö̧ja̧mä̧ Ttörömä dajahuächocotö. Efraín ttö̧ja̧ jitämä ttidepä iyä'chäcuähuätö jö̧nä̧tä̧ pärohuächinä̧tö̧; Israel ttö̧ja̧mä̧ surojuo'ächinä̧tö̧. 4Surojö jȩttö̧ttö̧ Diosrömä ppa̧ttä̧chö̧ juiyönä jä̧u̧, juhua'amä ttamucuädönä̧mä̧ ttirecua pocojucu jȩä̧'chä̧cuä̧huä̧tä̧ ttamucuäda'attö ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧rö̧rö̧ jerupätö.5Israel ttö̧ja̧mä̧ ucuo tettäutä surojuoepä̧u̧; ja̧'hua̧nö̧tä̧ Israel ttö̧ja̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Efraín ahuaruhuämä surojö jȩttö̧tä̧ tto̧ȩpä̧rä̧cuä̧u̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Judá ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧u̧ jähuätä tto̧ȩpä̧rä̧cuo̧tö̧. 6Jahuätömä pä̧cuä̧yu̧nö̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩnä̧ tti̧'chä̧cuo̧tö̧ TtÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ usumä ja̧'hua̧nö̧ ttusa'anä po̧cui̧po̧co̧tö̧ ttäcuotö, juhua'amä jahuätöttömä oto 'cä̧i̧pä̧chi̧na̧'a̧ttö̧. 7Jahuättömä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ a̧ jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧ pättina̧'a̧cu̧mä̧ jȩtto̧ca̧'a̧, ja̧'a̧tä̧ tti̧tti̧mö̧rö̧ ttu̧ju̧nä̧rä̧'cho̧mȩttö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ yodo kä̧hua̧ jareönä rö̧nä̧ pä'cäri jȩttä̧'i̧jo̧mȩ pönä'i̧nä̧ yo̧mȩtȩnä̧ si'epö icuähuäcua'a.8Guideá ötahuiyättö i̧sa̧ ä̧ja̧ i̧sä̧na̧nä̧ ppö'ätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Rama ötahuiyättö'i̧nä̧ trompetanä̧. Bet Avénttö̧mä̧ curä tturohuäumä ttajautä rä̧mi̧pa̧'a̧: ¡Benjamín ujutumä ucu cuo'ca'anä tichäcuotöjä! 9Efraín ttö̧ja̧mä̧ ro̧ȩcuä̧ mo̧ro̧ si'epö icuähuäcuotö. Israel ttö̧ja̧ ttahuaruhuä 'cotöttömä isopäi'önä̧tä̧ 'cuäopäcua'a pä'ömä ji'ähuäjuisä Ttömä.10Judá ttö̧ja̧ tturuhuotömä tti̧rȩjä̧ beipome yabonä̧nö̧ rö̧'ä̧dä̧tö̧ 'cua̧rö̧nä̧ huotö. Ttö chu̧'ä̧i̧mä̧ ajiya juatädi'a'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧. 11Efraín ahuaruhuämä kȩdö̧ icuähuäcuotö; ja̧u̧mä̧ ttucuo'inä ucuotocomettö̧, juhua'amä churutä pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧ tätähuä o'catä ucuo teähuä'ija'attö12Ttömä Efraínrö̧mä̧ ppȩrȩpö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ chä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Judá ahuaruhuärömä pparuhuächönä̧ jȩö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧. 13Efraín ahuaruhuä ttumärichei tottäcuähuomenämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Judá ttö̧ja̧ ttöttahuiyä tottäcuähuomenämä, Efraín ahuaruhuämä Asiria ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, Judá ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ucuo ru̧hua̧rö̧ tottäjiyatö pä'ö huȩnȩ ȩcua̧ ttö̧ja̧rö̧ hue'inä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ huetta'anä ttumarichei'i̧nä̧, ttöttahuiyä'i̧nä̧ aditö tticua pä'ömä jo̧mȩnö̧mä̧ huocotö pinätö̧.14Ttömä Efraín ahuaruhuärömä mu yähui jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ chä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Judá ahuaruhuärömä mu yähui i̧tti̧mö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttömä si'epö'i̧nä̧ chicuäcuotö ja̧'hua̧nö̧ jȩpi̧'ö̧ oto; tudipä̧chä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ toäcua'a jahuätörö ppäda pä'ömä. 15Ttömä̧ 'chi̧'i̧pö̧'ca̧ chu̧ji̧no̧mȩcu̧ ppa̧dä̧chä̧cua̧sä̧, jahuätö suronä jȩpi̧nä̧tö̧jä̧ pä'ö ttu̧huo̧juä̧chi̧'o̧mȩ jubö ja̧'hua̧nö̧ jä̧u̧ Ttörö ttusäcuotö, ajaunö Ttörö ttusome jubö päi'önä.

Chapter 6

1Ichätucui, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧CU̧ ppa̧tä̧chä̧tu̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ ppo̧u̧cu̧ jö̧nä̧ 'toru icuinä̧u̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ nä̧tä̧chö̧ttö̧mä̧ tö̧'ȩji̧'ö̧mä̧ aditö i̧cuä̧cuä̧u̧jä̧; Ja̧u̧mä̧ tötta päi'önä jȩi̧nä̧u̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ töttamä juäopä̧cuä̧u̧jä̧. 2Todäre mo̧ro̧ o'ca'a, pä'äjita'anö ta̧'cua̧ri̧'ö̧nä̧ jȩä̧cuä̧u̧jä̧; huäbodäcuä mo̧ro̧ päi'omenä äräbe'ö u̧ju̧nä̧cuo̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ujutumä ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩ tö̧jä̧cuo̧tö̧jä̧. 3Tu̧huo̧juä̧chö̧nä̧ jȩpi̧tö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧; tu̧huo̧jui̧pö̧nä̧ jȩpi̧tö̧. I̧chä̧cuȩmä̧ isopäi'önä̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ mo̧ro̧ juoa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧; Ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧cua̧'a̧cu̧ i̧chä̧cua̧ ajiya icha'a jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧, du'o juoa'acu ajiya ichoya rȩjȩ acuäbe'a'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.4¿Däjetä jȩchä̧cua̧'a̧ttö̧ ucutu Efraín ahuaruhuäruhuä 'cotörömä? ¿Däjetä jȩchä̧cua̧'a̧ttö̧ ucutu Judá ttö̧ja̧rö̧mä̧? Ucu cua̧'cua̧ cu̧huȩnä̧rö̧nä̧ mo̧ro̧ päia'a ajiya isoppa jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧, yo̧ȩi̧cu̧ yo̧'cu̧nö̧ roppa coepächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ profetatö̧rö̧mö̧ ppo̧u̧cu̧ pätti'önä cui'ö chicuinä̧u̧, jahuätörömä chi̧huȩnȩnä̧tä̧ cuä'ö chicuinä̧u̧. Ucu huecu huȩnȩmä̧ tȩya̧u̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ kä̧dȩpö̧ ja̧'a̧.6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, Ttömä pä̧huä̧rö̧jä̧cu̧sä̧ tta̧'cua̧ huȩnȩrä̧cuä̧huä̧tä̧ i̧sa̧rö̧ ku icu iyähuämä̧cö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios u̧huo̧ju̧ huȩnȩmä̧ ttiäre ku icu iyähuättö'inä abonänö jö̧ ja̧'a̧. 7Adán ji̧nö̧ta'anö, jahuätömä ötodecuinö̧mä̧ 'to'ocu icuinä̧tö̧; ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ Ttörö päcumä jȩtä̧cuo̧tä̧jä̧ pättinö̧mä̧ jȩpo̧co̧tö̧ pinä̧tö̧.8Galaadmä ji̧yȩtȩ ötahuiyä surönä̧ jȩpö̧tä̧ cuä'ähuö icuätö ttidepiyu ji̧na̧'a̧. 9jisate isotö nä̧u̧cuärä̧tö yä̧tȩrö̧ tta̧ttä̧ra̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Sacerdotetö̧cu̧ ppä'ädäcuau Siquen mänänä kä'cottö cuä'ähuö tticua pä'ö; Ja̧'huätömä̧ Suronä̧ jȩpö̧ cuä'äu tticuinö̧mä̧ dä'ä ttöhuähuä ji̧na̧'a̧.10Israel ttö̧ja̧ ttojusodettö topinösä̧ ji̧yȩtȩ ro̧ȩi̧nä̧ surojö; Efraín ahuaruhuä ttidepä iyä'chähuäu jȩtti̧nö̧mä̧ pȩnȩtä̧ Israelnä̧ ka̧'a̧. 11Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutu, Judá'inä̧ ujunä̧huä̧ttö̧ ö̧ca̧ca̧tä̧cua̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö pä'äjita'a̧nö̧ ppa̧dä̧di̧po̧ mȩnä̧mä̧ jitötä ttidepiyunä̧.

Chapter 7

1TTÖMÄ Israel ttö̧ja̧rö̧ ppädada pä'ösä, ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Efraín suronä̧ jȩi̧nö̧tä̧ i̧jȩcuä̧cha̧'a̧, Samaria ttö̧ja̧ suronä jȩtti̧nö̧ta'anö̧ yoräteunä̧tä̧ ja̧'a̧, ja'huätömä yaparetä jȩpö̧ kä̧cuä̧tö̧; ya̧tȩ nä̧u̧cuä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sä̧ doächö'anötä, ja̧'hua̧ta̧nö̧ nä̧u̧cuä̧rä̧cuä̧huä̧ isotömä nä̧u̧cuä̧tö̧ mänätö'inä. 2Ja'huätö ttamiso'quinä̧mä̧ huo̧juä̧chi̧'o̧co̧tö̧ TTÖMÄ unichi'ocösä ja'huätö o'catoinä suronä jȩttö̧mä̧. Jitämä jahuätö suronä jȩttö̧mä̧ kärächi'ä̧u̧jö̧; ja'huätömä ttö chi'ä ä'catä ka̧cuä̧tö̧.3suronä jȩttö̧nä̧tä̧ ttu̧ru̧hua̧ eseunä jȩpä̧tö̧, su̧ru̧da̧u̧ tturuhuotö'inä yapare ji'ähuätö. 4Ja'huätö o'catoi'önä ttirecua pocojucu jȩpä̧tö̧, pan ȩttä̧huä̧ i̧sa̧ ȩtto̧mȩ jä̧i̧nö̧'anö du'unä huotö, ppö̧ä̧mi'o̧mȩjubu ocurä tta̧tä̧dä̧rö̧ ö̧ja̧'a̧ jä̧i̧nö̧'a̧nö̧. 5Ru̧hua̧ pä'cäri jȩo̧mȩnä̧mä̧, su̧ro̧do̧u̧ tturuhuotö'inä vinottö̧ a̧'ti̧poya autä tä̧'ä̧mä̧chä̧tö̧. Ja̧u̧mä̧ ja'huätö jarodä ya̧'a̧huä̧'chä̧tö̧rö̧tä̧ esecu.6Ttamiso'quimä pan ȩttä̧huä'ca duhua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huottö, ttamucuädäjimä iso 'cua̧rö̧nä̧ jȩpä̧tö̧. Ttö̧ro̧huä̧rö̧mä̧ ja̧'cuo̧ppö̧nä̧ yodojö̧ta̧'a̧nä̧ pu̧ttä̧chä̧u̧; Mo̧ro̧ päia'amä ocurä röarä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 7Ja'huätömä o'catoi'önä pan ȩttä̧hu̧ä'ca cuoa'a jä̧'i̧nö̧a̧nö̧ huotö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tturuhuotörö'inä cuä'äutä icuätö. Ruhuo hue'ätömä to'e'ätö; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja'huätöttömä̧ ja̧tȩ'i̧nä̧ TTÖRÖ huopönömä jä'epocotö.8Efraínmä chutä amonätä ttöjacu̧mä huihuacuächö. Efraínmä i̧ri̧si̧ bocuocosi̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nä̧tä̧ hua̧. 9Ichäcuähuotötä ujuru 'chottipä'anä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chutämä jȩru̧pa̧. Uhuo'che'inä teipa'anä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chutämä jȩru̧pa̧.10Jou̧ ä'cattömä öjö'cö juiyönä ji̧na̧a̧ ucuo tettäu israel; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, jähuätömä ppa̧'a̧cho̧ co̧tö̧ pinätö̧ TTÖ̧Ä̧NÄHUA̧ DIOSRÖ, usudä̧ usocotö pinätö̧, ja̧'hua̧nö̧ o'cajuiyönä jȩtta̧nä̧'inä. 11Unöcutaanö amucuädö juiö jäepinö Efraínmä Egitpo ttö̧ja̧ ppättadarö päö juo̧nö̧ o'caa Asiria rȩjȩra̧a̧ i̧hui̧nö̧.12Jahuätö tticho̧mȩnä̧, ttöttä ba̧dȩpä̧cua̧sä̧ jahuätärö, ppi̧yu̧ ju'tonä co̧ä̧rä̧tö̧rö̧ 'chuttädaa ja̧i̧nö̧'a̧nö̧ 'chudädäcuotö. ttötä ro̧dȩpä̧cuo̧tö̧ o'catoinärö̧. 13¡ucutuhué! jahuaamä ucutu ttöttö 'quȩcui̧chi̧nä̧tö̧ cua̧a̧ttö̧. Surojötä jähuätörö surojoepumä ttö huedocö jȩtta̧a̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧a̧ttö̧mä̧ ppä̧dä̧ dä̧u̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧mä̧ jahuätömä yaparehuätö ttörömä.14Jahuätömä ttami iso'qui o'cajuiyönämä ttörö huopönömä̧ jä'epocotö pä'ijätö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttä̧'ä̧ma̧nä̧ttö̧tä̧ ajahuä'ijätö. Jahuätömä u̧huä̧ju̧ ote'i̧nä̧, vino isoya jareö''i̧nä̧ ca̧ca̧tä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ttaboja'a ttöjärächi'inä̧cu̧sä̧. 15Ttömä cu̧huo̧juȩtä̧'i̧ja̧'a̧nä̧ ttöjohuiyä'i̧nä̧ juruhuächi'önä ttujuru chiyina̧'a̧nä̧, jahuätömä Ttörö to'ija'acu suronä̧tä̧ a̧mö̧cuädätö.16Jahuätömä 'chi̧'pö̧mä̧ ichätö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ttö mo̧ro̧jä̧nä̧ kö̧rö̧mä̧ ppa̧'ä̧cho̧co̧tö̧. Jahuötmä 'po'obö 'cuäubö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huotö. Su̧ro̧da̧u̧ curä'chunä 'cuä'äu tti̧cuä̧u̧ tti̧huȩnȩnä̧mä̧ surojuoecuätö ttucuocua'attö. Ja̧u̧ huȩnȩmä̧ Egipto rȩjȩttö̧mä̧ ya̧huä̧huä̧cuä̧huä̧ jö̧nä̧tä̧ jä̧cua̧'a̧.

Chapter 8

1" ¡Cuänä̧ trompeta kunä̧hui̧! ya̧tȩ pare TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ojusode huämenä̧ icha'a jä̧'inö̧'a̧nö̧ jo̧nä̧ jua'amä̧ ttö̧ja̧mä̧ Ttöcu ttötodecuinö ttöcuotoca'a jinö̧ ta̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ Ttöu huedö huȩnȩ i̧jȩcuä̧chi̧nö̧ttö̧'i̧nä̧ to'ija̧'a̧cu̧ jȩti̧na̧'a̧ttö̧. 2Ja'huätömä̧ pä̧i̧cu̧nä̧ juopunö̧ pä'inä̧tö̧: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios, ujutu Israel ttö̧ja̧mä̧ tö̧huo̧juä̧cu̧jä̧. 3Israel ttö̧ja̧mä̧ adihuäjueimä̧ ttöju'coca'a ji̧na̧'a̧ttö̧, Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttaboiyotömä̧ ttö̧sä̧cuä̧u̧.4Ja'huätömä̧ ku̧ni̧nä̧tö̧ huȩähuä huȩnȩ. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttörömä̧cö̧. Juätömä̧ ttu̧ru̧hua̧rö̧ aditinä̧tö̧, Ttömä̧ chieruhuönä̧tä̧. Jitötä tta̧mö̧nä̧ ttiäre pärätänä̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ oronä̧'i̧nä̧ aditinä̧tö̧ jitötä tta̧mö̧nä̧ tti̧ä̧nä̧huä'catä. Jua'amä̧ jitötä tta̧mö̧nä̧ si'ecu icuinä̧tö̧. " 5Samariattömä̧ Cuä̧nä̧huä̧'ca̧mä̧ kö'cocotö pinä̧tö̧. Ttö cha̧mi̧surumä̧ ro̧ȩi̧nä̧ du'unä̧ tejädunä̧ jä'inö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ ja̧'a̧ pitö ttö̧ja̧rö̧mä̧ to'ija̧'a̧cu̧ jȩti̧nö̧mä̧. ¿Tta̧'a̧nö̧ recuo jö̧nä̧ tö̧jä̧cua̧'a̧ttö̧ huȩnȩ huotö jö̧nä̧mä̧.?6Pide yapare ttö̧ä̧nä̧hua̧mä̧ ¡Diosmä̧cö̧! Israelttö ya̧tȩ ttiäre adicuä i̧sa̧ aditinä̧cu̧; Samariattö päkäyä i̧tti̧ a̧u̧cuä̧ tätähuä'camä pparopu icuäcuähuome ppo̧u̧cu̧nä̧. 7Ja'huätomä cu̧ni̧nä̧tö̧ isoppatä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ suronä jȩtti̧nö̧tä̧ ttȩmä̧cuo̧tö̧. O̧tȩ ocha juiya'attö, harina'inä jȩttö̧ juiyäcua'a. Jo̧mȩnö̧ 'quiyächoca'a jö̧ttö̧'i̧nä̧ ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichäcuäcuotötä tucuiyäcuotö.8Israel ttö̧ja̧mä täcö 'chotti̧pä̧u̧; jitä ttö̧ja̧ ttö̧jo̧cuo̧mȩttö̧mä̧ micuäcuocotötä huotö. 9Ja'huätömä jitötä ttamonä 'chinä̧tö̧ Siria'ra'atä dea i̧sa̧ burro 'cua̧rö̧nä̧. Efrain korotucu esecu iyäcuinö ö̧ja̧päö. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ ja'huätömä ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧cu̧'i̧nä̧ esecu iyäcuinätö̧, Jitä TTÖ o'catoinärö̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ juo̧dȩpä̧cua̧sä̧. Ja'huätö suräu tti̧jä̧bä̧dä̧cuo̧tö̧ ruhuotö tti̧tti̧mu̧cu̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huȩttä̧rä̧u̧.11Efrainmä rö̧ä̧nä aditä'chö ku icu iyähuome suronä jȩtta̧ ttiya pä'ötä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ja'huätömä ku icu iyähuome suronä jȩttö̧tä̧ iyätö. 12TTÖ huedö hueähuä huȩnȩ diez milnö jo̧mȩnä huedöttö'inä, ja'huätömä jerupätöjä ja̧u̧mä̧ hueähuämä pätta pä'ötä huotö.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö chiäre iyähuättö, i̧sa̧rä̧ cuä'ö ja̧u̧ idepä'inä cuätö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, TTÖ CUÄ̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧, kö'cocösä. Jitämä ttötä amucuädö ja'huätö suronä jȩtti̧nö̧ micuätä ro̧dȩpä̧cuo̧tö̧. Ja'huätömä ppa̧tä̧chä̧cuo̧tö̧ Egiptora̧'a̧cu̧tä̧. 14TTÖRÖMÄ unuchi'inätö̧ Israél ttö̧ja̧mä̧, jitörötä uhuäbe'inörömä, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ruhuo isodetä aditö ko̧cuä̧tö̧. Judá ahuaruhuä o'cotömä ötahuiyä bäreutä aditö kö̧cuä̧tö̧, TTÖTÄ ocurä huȩdä̧cua̧sä̧ jahuätö ttötahuiyänä; 'quiyönä ttaditinö'inä toe'äcua'a.

Chapter 9

1Cuesehuätucuä Israel ttö̧ja̧, korotö ttö̧ja̧ tteseuhua'anömä. Hueinö jȩ'cuä̧ tu̧cuo̧ca̧a̧ ucutumä unöchiinätö̧jä̧ CUINÄHUA̧TU̧CU̧ DIOSRÖ. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cu̧cuȩ́ cuähuätucu'inä adinä iyiyäcuaa ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppa̧a̧dö̧ uva cu̧ju̧nu̧'i̧nä̧ adinä iyiyäcuaa.3Jahuätömä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ i̧rȩjä̧ttö̧mä̧ juayabomä tti̧ji̧yä̧cuo̧tö̧; ja̧'hua̧nö̧ päi'omenä, Efraínmä Egipto rȩjȩra̧a̧ ppa̧huä̧chä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yaute moró̧ jahuätö ttucuäcuotö ttu̧cuȩmä̧ adihuocötä Asiria rȩjȩttö̧mä̧. 4TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ ucuotönö iyähuämä ttiyiyäcuotö jahuätömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ eseunömä to̧i̧yä̧cua̧ juo̧u̧mä̧ jahuätörömä. Kuicu ttiyö'inä huattö moró̧ jä̧i̧nö̧a̧nö̧ ji̧yä̧cuä̧u̧ jahuätö ttu̧cuȩmä̧; o'cajuiyönä ttucumä huedocönötä̧ ttucuäcuotö. Ttu̧cuȩmä̧ ttucuäcuotö jitötä ttu̧cuȩ jö̧nä̧; ttȩpi̧yä̧cuo̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ojusodera̧'a̧mä̧.5¿Ucutumä däje jȩ'cuä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧ttö̧ pä'cäri jȩtta̧ pä'ö pojopö ku̧nä̧huä̧ mo̧ro̧mä̧, TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ pä'cäri ku̧nä̧huä̧ mo̧ro̧mä̧? 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, Topittö, si'epö tticuomȩttö̧ ki̧'ä̧tö̧mä̧, Egipto ttö̧ja̧tä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧tö̧ ttu̧ju̧nä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Menfis ttö̧ja̧tä̧ ttu'turäcuotö. Ortigas adiyätä pärätä rö̧ä̧nä̧ mi̧cuäumä 'choipäcua'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuoju odehuiyätucumä soä'cuatä rȩä̧chä̧chä̧cua̧'a̧.7Ro̧ȩcuä̧ mo̧ro̧mä̧ täcö rȩbȩhua̧'a̧; mitähuä mo̧ro̧mä̧ täcö icha'a. Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä ja̧u̧ tö'cö o'cajuiyönä ttu̧huo̧jua̧ ji'ähuitö. Profetastö̧mä̧ tta̧mö̧cuädö jui'ächächätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧sa̧ a̧'cua̧rö̧hua̧nä̧ ucuocumä ja̧'a̧tä̧ra̧'a̧ juo'ächö, rö̧ä̧nä̧ suronä jȩö̧ttö̧ juhua'atäcu rö̧ä̧nä̧ öjö'cö juiyönä̧tä̧ jö̧ttö̧.8Dios u̧mö̧huä̧ya̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧cuä̧ i̧sa̧mä̧ Efrain isotörö'i̧nä̧ tta̧'a̧rö̧. Ttö̧ja̧mä̧ 'chuttäda pä'ö jȩpö̧ ku̧ni̧'ȩnä̧tö̧ i̧cho̧mȩ punämä̧. 9Jahuätömä̧ ro̧ȩnä̧ suronä̧ jȩpi̧nä̧tö̧ ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ Guibeáttö jȩtti̧nö'ä̧nö̧tä̧. Diosmä suronä̧ jȩti̧nö̧ jä̧ji̧nä̧tä̧ ro̧ȩpä̧cuä̧u̧.10TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä'ö: ''Israel ttö̧ja̧rö̧ chö̧'o̧cui̧'o̧mȩnä̧mä̧, dea juiyäjättö̧ Uva ttö̧'o̧cui̧'a̧'a̧ jä̧'i̧nö̧ a̧nö̧ jö̧nä̧. Higo dauttö u̧huä̧ju̧ huȩju̧ pä̧nä̧ ä̧cuo̧menä̧ huȩjö̧i jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧, pocuipinö̧sä̧ tä̧do̧tö̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ pi̧nä̧tö̧rö̧. Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ juätömä̧ tö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ Baal Peor pä̧ttä̧u̧ ttö̧ja̧'a̧cu̧ 'chi̧'ȩnä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ jahuätömä̧ ucuo te'ähuienä̧tö̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧'ca dä'ärö̧jä̧'catä. Jahuätömä Jahuätömä̧ pä'äjita̧'a̧nö̧ ppa̧'ä̧chi̧nä̧tö̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ ro̧ȩi̧nä̧ rȩpȩttä̧u̧rö̧mä̧ ttedecuäu jö̧'ä̧nö̧tä̧ huotörö.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Efraín-nä, ujurumä coa'a ppiyuhuä jä̧'i̧nö̧'ö̧nö̧. Täcö uhuäpächocotö ppo̧'ä̧tö̧mä̧. Yabocumä nä̧tö̧ mu̧chotömä̧ toä'cua'a, yabocumä o'ca juoähuoca'a yabocumä ppo̧'ätö̧rö̧mä̧. 12. Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cui̧tti̧mu̧ru̧ cu'uttädöttömä̧ ttömä̧ chȩpä̧cua̧sä ya̧tȩrö̧'i̧nä̧ chu̧ju̧ni̧'o̧ca̧'a̧. ¡Jahuätuhue Ji̧yȩnö̧ ttö̧ 'cä̧di̧pä̧cho̧mȩnä̧ juätöttö!13Ttömä Efraínrö topä'ijösä, Tiro ötahuiyä jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ hua̧, aje jäyoto huȩnȩhuä̧ 'cua̧rö̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Efraínmä i̧tti̧mö̧rö̧ ȩpä̧cua̧ ya̧tȩ cuä'ö icua pä'ö ȩpa̧'a̧ 'cua̧rö̧nä̧. "TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, iyitö-- ¿Däje iyäcuotöttö. 14Ttöacuä jacuättö ppöecuächönä jȩpi̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttatateja huȩrä̧cho̧co̧u̧ ttäcuotö.15"Gigal ötahuiyättö ji̧na̧'a̧ suronä jȩtti̧na̧'a̧mä̧, juorö kä̧mä̧dö̧ ja̧'a̧ ja'huätörö chöjö'cö juiyönä ja̧'a̧mä̧. Ja'huätö suronä jȩtti̧na̧'a̧ttö̧, TTÖTÄ rä'epö chicuäcuotö chojusodettöma. TTÖMÄ repe'ocösä ja'huätörö po yabocumä; Tturuhuotö ruhuo hue'ätö'inä jarodätötä huotö.16Efrainmä märicheitä hua̧ ja̧'jua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ihuehui appiyä'inä joächächa'a; jua'amä u̧huä̧ju̧'i̧nä̧ huȩjo̧ca̧'a̧. Ja'huätö tti̧tti̧mä̧rö̧ ttu̧ju̧nä̧ra̧'a̧nä̧'i̧nä̧, TTOTÄ cuä'ö chö̧tä̧cua̧sä̧ ja'huätö tti̧tti̧mö̧ rȩpȩttä̧u̧ru̧mä̧." 17CHO̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ja'huätörömä kö'cocö jä̧cua̧ CHUTÄ hueö ta'anö jȩtto̧ca̧'a̧ttö̧. Ja'huätömö pi̧jä̧ pa̧ja̧cu̧nä̧ koromenö cue'ächötä ttö̧jä̧cuo̧tö̧.

Chapter 10

1Israelmä päi'inätö̧ uva ppuruhuächiö u̧huä̧ju̧ o̧cha̧ rö̧ȩnä̧ huȩja̧a̧ jä̧i̧nö̧'a̧nö̧. U̧huä̧ju̧ o̧cha̧ yabocu huȩjö̧ta̧'a̧nö̧, juo̧u̧mä̧ kuicu iyähuä rö̧ä̧chö̧nä̧ aditinö. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ti̧rȩjä̧ttö̧ juayabocu ttaditomenä, juo̧u̧mä̧ aditicuinö 'quiädö ku̧nä̧huä̧ o'ca'inä. 2Ttami iso 'quittö iso jo̧cö̧́ ttamucuädinömä; jitämä ttami 'quittächi apeö ja̧a̧ jahuätömä suronä jȩtti̧nö̧mä̧. Kuicu ttiyö'inä surojoȩpä̧cua̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧; 'quittädinö o'ca'inä suro jottepäcuotö jitötä.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätö pätäcuotö: "Tu̧ru̧hua̧ ujuturö hueörömä toätöjä ¿Tta̧a̧nö̧ jȩa̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ujuturömä?" 4Yapäretä ucuocuätö jahuätömä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ esecu pä'ö ttö̧ju̧nö̧'i̧nä jȩpo̧co̧tö̧. Adihuome ttö̧ju̧na̧jueimä surojötä kö̧ninätö̧jä̧.5Samaria ttö̧ja̧mä̧ ye'ecu ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧ Bet Aven ttö̧nä̧huä̧'ca päcäyä'carö, Ju̧huȩnȩ ttö̧ja̧mä̧ jahuätörö a̧'u̧ ttöttäcuotö, jitö sacerdotetö̧ tätähuä'ca ucuo te'ähuätö jahuätörö ttesehuinö̧ta'anö̧ a̧'cua̧cui̧nö̧ juiya'a topö. 6Jahuätömä ttȩpä̧cuä̧ Asiriara̧'a̧ ru̧hua̧rö̧ mippounä iyähuotö jö̧nä̧. Efraínmä eseäcuähuocö jä̧cua̧, Israel ttö̧ja̧mä̧ dä'ä ttuttäcuotö ttö̧ä̧nä̧huä̧'canä̧.7Samaria ru̧hua̧mä̧ si'epö chi̧cuä̧cua̧ dau isodä aje huä̧mȩnä̧ ro̧dä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 8Ju'toju ka̧cuo̧mȩ surojö jȩtti̧no̧mȩmä̧ si'epö icuäcua'a. ¡Pi̧yȩ ja̧'a̧tó Israel ttö̧ja̧ surojö jȩtti̧nö̧mä̧! So̧ö̧tä̧, rädoquiyätä bahuäcua'a ku icu iyähuome jinomemä̧. Ttö̧ja̧mä̧ möä'ca topö pättäcuotö: "¡Tto'epitö!" ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ po̧ri̧yä̧'tä̧ jo̧mȩmä̧ "¡Ujuturu ju̧rä̧chi̧'i̧!"9Israel ttö̧ja̧mä̧, Guibeá ötahuiyättö kä̧mä̧dö̧ surojömä jȩpi̧nä̧tö̧; ja̧u̧mä̧ 'quiyönä 'chu̧'ä̧rä̧cuä̧u̧ kä̧'i̧jö̧jä̧. Curämä Guibeá ttö̧ja̧rö̧mä̧ rȩbȩhuo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧ surojö i̧tti̧mö̧rö̧mä̧?10Ttörö pä̧huä̧rö̧jo̧mȩnä̧, Ttömä jahuätörö ro̧dȩpä̧cua̧sä̧. Ttö̧ja̧mä̧ o'catoi'önä̧tä̧ to'ija̧'a̧cu̧ a̧mö̧cuädö ttö̧ca̧ca̧cuä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ surojö jȩtti̧nö̧nä̧ nö'cö ttötäcuotö. 11Efraín ttö̧ja̧mä̧ päcäyä isaju ki̧tti̧mö̧ äjicuäcuähuotö u̧huä̧ju̧ ote kärätö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ hua̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, Ttömä ttu̧ru̧pä̧'quȩ a̧di̧huä̧'quȩ käcuoränä chu̧nö̧'cä̧cua̧sä̧. Ttömä Efraín u̧ru̧pä̧'quȩ käcuoränä chu̧nö̧'cä̧cua̧; Judámä do̧ä̧cua̧; Jacobtä chuätä a̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ sahua'anä.12Ucututä adihuäjäi ö̧huä̧ju̧tä̧ ku̧nä̧tu̧cui̧ ucutucu todecusä päinö jinö ö̧huä̧ju̧tä̧ ca̧ca̧tä̧tu̧cui̧. Amucuädätucui cuaditätu cuäcuome, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ichomenä juo̧ú̧tä̧ ppä̧dä̧cua̧nö tti̧ji̧pu̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucuturö adihuäjuäitä ichäcua'anö ajiya ichaa ja̧i̧nö̧'a̧nö̧. 13Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä surojueitä ku̧ni̧nä̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suräjuäitä ca̧ca̧ti̧nä̧tö̧jä̧. Ucutumä suräjuäitä esetinätö̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutötä amucuädö ucuo teäu su̧ro̧dä̧u̧rö̧ ku̧ni̧nä̧tö̧jä̧.

,

14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ahuaruhuä ttieruhuächi'önä jo̧mȩ 'cä̧tȩttö̧ ä̧rä̧mi̧'ä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä 'quiyönä tto'epö adicuämä si'epö icuähuäcua'a. Salmán Bet Aven ttö̧ja̧rö̧ si'epö icuinö̧ ta'anö ya'utenä̧ curänä ruhuäu, tta̧ju̧tö̧mä̧ tti̧tti̧mö̧cu̧ ppo̧u̧cu̧ päi'önä 'cui'ö tticuinö̧. 15Ja̧'hua̧nö̧ ji̧nö̧ ta'anö̧ 'cuäopäcua'a ucutu, Betel ötahuiyä ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧, rö̧ä̧nä̧ suronä jȩ'cui̧nä̧tu̧cu̧ ta'anö̧. Mo̧ro̧ juoomenä̧mä̧, Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧ o'cajuiyönä si'epö i̧cuä̧hua̧tä̧ jä̧cua̧."

Chapter 11

1Israel a̧u̧cua̧ 'cua̧rö̧nä̧ jo̧mȩnä̧, TTÖ juiyo repeinösä̧ TTÖ chi̧tti̧ jö̧nä̧ Egiptottö'inä räepu icu. 2Juiyo repedomenämä ja'huätömä TTÖTTÖMÄ oto juoächinö̧tö̧. Ja'huätö ku'icu i̧yäcuämä iyinä̧tö̧ a̧mo̧nä̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ baalesrötä ja̧'hua̧ta̧nö̧ isoppa a̧mȩu̧ juäi'inä ku'icu iyinä̧tö̧ ja'huätörötä.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, TTÖTÄ ji̧nä̧'a̧ Efrainrö̧ i̧'cha̧ pä'ö huo̧jȩti̧nö̧mä̧. TTÖTÄ jina'a̧ ja̧u̧ru̧ cä̧ȩpä̧rö̧ tta̧'a̧ri̧nö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja'huätömä jerupinättö̧ TTÖ tta̧dä̧ri̧nö̧mä̧. 4TTÖTÄ odipinä̧u̧ repeäcuähuänä känö. TTÖTÄ jina'a̧ ja'huätö usurä ttemäcuo̧mȩttö̧ ppä̧'ä̧dä̧rö̧ ki̧nö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ TTÖTÄ jina'a̧ ja'huätö ttucua pä'öinä ppä̧'ä̧dä̧ri̧nö̧mä̧.5¿Ja'huätömä ppa̧ttä̧chö̧ juiyäcuotö Egipto ra̧'a̧mä̧?¿Asiriatä huea'anä ttö̧jä̧cuo̧tö̧ jahuätömä, jua'amä TTÖ chö̧jo̧mȩcu̧ tticha pättoca'attö? 6Ttidepiyunämä curä'chunätä̧ 'cui'opö ro̧ȩcuä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta'a̧nö̧ apate bahuecuome'inä pparopö icuähuiyäcuotö; Jitötä jȩttä̧ pättäjinätä̧ si'epö icuähuiyäcuotö. 7TTO chumuhuäyotö'inä TTÖTTÖ 'cä̧tti̧pä̧cha̧ pä'ö amucuädätö. Mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ kö̧rö̧ huotta'anä'inä, ja'huätörö ppä'ädömä ya̧tȩ'i̧nä̧ toäcua'a.8¿Efraín, tta̧'a̧nö̧ pä'ö jarochi'acu? ¿ Israél, ucuru TTÖMÄ iyö icuocösä? ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö jȩchä̧tu̧cua̧cu̧ Admarö̧ jȩchi̧nö̧'a̧nö̧mä̧? ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö jȩchä̧tu̧cua̧cu̧ Zeboimrö̧ jȩchi̧nö̧'a̧nö̧mä̧? TTÖTÄ chimiso'qui jacuätömä pärohuächinäcu̧sä̧; rö̧ä̧nä̧ rȩrö̧jö̧nä̧ tochönätä̧ jä̧cu̧sä̧. 9Ucuturu chö̧ä̧i̧cu̧mä̧ ro̧'ȩpo̧cö̧ chä̧cua̧sä̧; Pö'öjita'anömä si'epö icuocösä Efrainrö̧mä. TTÖMÄ Diosä ttö̧ja̧sa̧ mä̧cö̧sä̧; Surojö jui̧'a̧ ucutu cu̧'cä̧tȩnä̧ kö̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chö̧a̧i̧cu̧mö̧ ichocä chä̧cua̧sä̧.10TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ ucutönö jȩttä̧cuo̧tö̧ jahuätö; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juo̧u̧mä̧ duröhuä̧cua̧ muyähui jäinö'a̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ duruhuomenä juo̧ú̧, kä̧hu̧á̧ ma̧cha̧ a̧cu̧ttö̧ jurönänö tichäcuotö i̧tti̧mu̧mä̧. 11Jahuätö ppiyú jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ Egipto rȩjȩttö̧ u̧'cu̧a̧rȩcuä̧ ttichäcuotö u̧nu̧cu̧tö̧ Asiria rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧ta̧a̧nö̧. Ttojusodenä ttö̧ja̧ pe'ö jȩchä̧cuä̧u̧ jiäu kö̧ninö TÖ̧Ä̧NÄHUA̧.12Efraínmä surojötä jiäu kö̧ni̧nö̧ ttö chittö'cö Israel tti̧rȩjä̧ttö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Judátä ji̧nä DIOSCU kö̧, ji̧nä ucuo teäu surojö jui̧a̧rö̧.

Chapter 12

1Efraínmä kä̧ru̧'coppatä cuä̧nö̧ kö̧, ka̧hua̧ räopa'acuttö kä̧ru̧'co̧huoppa o'ca'anä 'chö̧. Ja̧u̧mä̧ uyaparemä yabonö̧tä̧ rö̧'ä̧dö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩö̧'i̧nä̧. Jahuätömä Asiria ttö̧ja̧cu̧ esecuätö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ olivo a̧dȩja Egiptora̧'a̧ ȩpä̧tö̧. 2TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Judá ttö̧ja̧rö̧ pärocua'a micuä jȩpä̧'i̧jö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jacob jȩä̧'i̧jö̧ jähuänä̧mä̧ ro̧ȩpä̧cua̧; Ja̧u̧mä̧ jȩi̧nö̧ mi̧cuämä i̧mi̧tä̧cua̧.3Ja̧ju̧ ku̧cuä̧ba̧ jacuättö Jacobmä̧ uböo ö̧jä̧pö̧ i̧sä̧'ca̧ kada'ca 'chu̧'ä̧ri̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ buo juo'inö̧'ca̧mä̧ Dioscu rohuähuinö̧. 4Ja̧u̧mä̧ ángelcu rohuäu isojuo'epinö̧, ja̧u̧mä̧ ajahuinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppädarö pä'ö jä'epinö̧. Ja̧u̧mä̧ Diosrömä huo̧jui̧'i̧nö̧ Betelttö; juorötä Dios ja̧u̧cu̧ ucuocuinö̧.5Pide Ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, Dios o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧; "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧" pä'ö ota pä'ö hua̧ i̧mi̧mä̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Dioscu ppa̧'ä̧chä̧tu̧cui̧. Esecuinö̧mä̧ 'quiyönä 'chu̧'ä̧rö̧ ka̧cuä̧tu̧cui̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adiu jȩö̧nä̧'i̧nä̧ juhua'atäcu 'cuäopönä̧tä̧ cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Diosrömä tta̧'ä̧rä̧tu̧cui̧.7Järe iyä ttö̧ja̧mä̧ rö̧nö̧ iyähuäcämä adiu pa̧ja̧to̧cocätä ku̧nä̧rä̧tö̧ ttu̧mö̧nä̧mä̧; jahuätömä nä̧u̧cuä̧rä̧cuä̧huä̧tä̧ kö'cätö. 8Efraínmä pä'inö: "Ttömä isopäi'önä̧tä̧ ru̧hua̧ juo'inö̧sä̧; ttötä cha̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ ruhuo juoähuämä po̧cui̧pi̧nö̧sä̧. Ttö chaditähuämä o'cajuiyönä̧tä̧ jahuätömä surojömä po̧cui̧po̧co̧tö̧ ttäcuotö, yorö'iso suronä jȩchö̧'i̧nä̧."9"Ttötäsä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Egipto rȩjȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ cu̧ä̧hua̧tu̧cu̧ Diosmä. Ttömä odehuiyä o̧ta̧ttö̧ 'tö̧ä̧huä̧nä̧ ttö̧ja̧cua̧ pä'ö ppä̧dä̧dä̧cuo̧tö̧, pä'cäri kä̧cuȩ mo̧ro̧ jȩpö̧ ku̧nä̧huö̧ta'anö. 10Ttömä profetacu ucuocuinö̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuturumä i̧jȩcuä̧chö̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ i̧jȩpi̧nö̧sä̧. Profetatö̧nä̧ huȩnȩtö̧ jiäcuähuämä iyinösä̧."11Galaadnä̧mä̧ suronä jȩä̧cuä̧huä̧tä̧ ka̧'a̧, isopäi'önä̧tä̧ ttö̧ja̧mä̧ tti̧mi̧cuämä juittäcuotö. Gilgalttömä pä̧cä̧yu̧rö̧ cuä'äu icuätö; ku icu iyähuä o'ca i̧nä̧ o'quimä de'a u'chunö jö̧nä̧ pȩja̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ pä̧cua̧'a̧. 12Jacobmä Aram rȩjȩra̧'a̧ tö'ipächinö; Israelmä irecuarö u̧ju̧nä̧ra̧ pä'ömä aditinö̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ ovejas pä̧cuä̧yu̧ jö̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ tta̧'ä̧ri̧nö̧ irecuarö u̧ju̧nä̧ra̧ pä'ömä.13Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ räepu icuinö Egiptottömä Dios hueö jȩpu̧ kö̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧nä̧tä̧ känö JA̧U̧MÄ̧ tta̧'a̧ri̧nö̧. 14Efrainmä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ juiyo amisurächiönä jȩpi̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧'a̧tä̧ to̧ä̧cua̧ suronä jȩpu̧ cuä'ö icuinöjinömä ja̧u̧nä̧tä̧ ko̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ ppa̧cuä̧di̧nä̧cu̧ usuräcua pä'ö.

Chapter 13

1Efraín ucuocuomenämä, ttö̧ja̧ je'ecue'ö ttö̧'ä̧hui̧nä̧tö̧. Israel ttö̧ja̧ttö̧mä̧ ucuounä ko̧cuä̧tö̧ ja̧'a̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ huȩnȩ juinö Baalrö uccuo teäu ta'anö, ja̧'hua̧nö̧tä̧ tottepächa pä'ö patecuächinätö̧. 2Jitämä, yabocu suronätä̧ jȩpö̧ ko̧cuä̧tö̧. Ja'huätömä ttiäre pärätänä i̧sa̧ a̧u̧cuä̧ aditätö, tätähuä'camä a̧'cua̧cu̧nä̧ aditinätö, juiyome ttö̧'i̧nä̧ rä'epö, o'catoi'önä 'co̧'ö̧ aditätötä juinätö̧. Ttö̧ja̧mnä̧ ja'huätörömä pä'ätö: "Ja'huätömä cuä'ö ttiyäcua'a ä'canämä pacalla i̧tti̧ a̧'u̧cua̧ tätähuä'ca chu̧'o̧pä̧tö̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ja'huätömä muä'canä isoppa ra̧'i̧nö̧'a̧nä̧tä̧ ttö̧rä̧cuo̧tö̧, ajiya isoppa mo̧ro̧ päi'a'a rä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, isä'cua u̧huä̧ju̧ pe'ö tticuomenä rȩjȩttö̧ oto coächa'a ja̧'i̧nö̧'a̧nö̧, ocurä ttujuhuomenä isoppa cäepä'inö'anö.4Ttötäsä CUÄNÄHUA̧ DIOSMÄ Egipto rȩjȩttö̧ kä̧mä̧dö̧. Ucutumä ka̧rá̧ cui̧ä̧nä̧hua̧ diosmä toätöjä ttötätä ja̧a̧; ucutumä ttö̧cuȩ pä̧ri̧ä̧tu̧cua̧'a̧nö̧ ja̧a̧ ttörömä, ka̧ra̧ tti̧ji̧pu̧nä̧ ttoädömä to'aa. 5Dea juiyomettö̧'i̧nä̧ ttä̧dä̧ri̧nä̧u̧jä̧, rȩjȩ́ jo̧ä̧jä̧ttö̧'i̧nä̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cu̧cuȩtö̧cu̧ ko̧mȩnä̧ ucutumä esehuinätö̧jä̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ esehuinätö̧jä̧ cuamiso'qui jacuättö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutu ö̧ni̧chi̧i̧nä̧tö̧jä̧.7Muyähui jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ chi̧jȩcuä̧cua̧sä̧ jahuätörö; tti̧'chö̧a̧u̧cuä̧ ttötä ttä̧dä̧rä̧cua̧sä̧, yähui ttä̧huä̧ra̧a̧ jä̧i̧nö̧'a̧nö̧. 8Ajé yähui i̧tti̧rö̧ näu̧cu̧rö̧ cuäicuta'anö. Ttö'inä cuäö chicuä̧cua̧sä̧ amucanä muyähui cuäö icuta'anö, dea i̧sa̧rö̧ sesepicu jȩä̧i̧'a̧nö̧.9Ttömä ucutu Israel ttö̧ja̧rö̧ si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧, ¿Di̧jä̧ttö̧ ucuturu cu̧ja̧cui̧'ä̧tu̧cu̧nä̧ ppä̧dä̧cua̧mä̧? 10¿Jitämä, cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧mä̧ tó ö̧jä̧ttö̧, ja̧u̧mä̧ ucuturömä ötahuiyä o'cajuiyönä ppädö'anö̧ ja̧'a̧ tä̧ji̧? ¿Tó ttö̧ja̧cuä̧ttö̧ curuhuotö ruhuo hue'ätömä̧ ucutumä pä̧'i̧nätöjä Ttörömä: Tu̧ru̧hua̧ ruhuonä hue'örö iyitö jö̧nä̧mä̧? 11Ttömä ucuturumä cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧rö̧ iyinösä̧ chami surächi'äcu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chamisurächi'äcu rä'epö icuinö̧sä̧.12Efraín suronä jȩö̧mä̧ rö̧ä̧chi̧na̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpä̧ji̧jä̧ pähuä'i̧nä̧ ca̧ca̧cuä̧chi̧na̧'a̧. 13Uhuäpächomenä baraumä ja̧u̧ru̧mä̧ rȩbȩhuä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ tti̧tti̧mä̧ a̧mö̧cuädocö jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩttö̧ uhuäpächä̧cuȩ mo̧ro̧ pätecuächomenä̧mä̧, ja̧u̧mä̧ ja̧ju̧ ku̧cuä̧ba̧ jacuättömä rä'opocä jä̧cua̧.14¿Ttö jahuätörö hua'are rejöttö rä'epö icu ppädäda'anä̧ tä̧ji̧? ¿Jahuätörömä hua'arettö rä'epö icu ppädäda'anä̧ tä̧ji̧? ¿Torö, hua'are rejuttö, si'epö i̧cuä̧hua̧tä̧ hua̧jä̧? Re kä̧cuä̧huä̧mä̧ chi'äre jacuä dajahuächina̧'a̧.15Efraínmä ahuaruhuättö'i̧nä̧ yabonä̧nö̧ ru̧hua̧ ja̧'a̧nä̧, kä̧ru̧'coppa kä̧hua̧ räopa'acuttö i̧chä̧cua̧; TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ kä̧ru̧'cohuoppamä de'a jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧cu̧ttö̧ ppuäcua'a. Efraín du'omä juo'epö i̧cuä̧cuȩ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ rejuhuiyämä ajiyamä joäcua'a. Ttaboiyotömä korojuei rö̧ä̧nä̧ micuäu jähuä aditö ku̧nä̧huö̧mä̧ barö tticuiyäcuotö.16Samaria ttö̧ja̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ ttu̧huȩnȩcuä̧chä̧cuo̧tö̧mä̧, juhua'amä Diosrö kö'cö jui'ö ttu̧ra̧huä̧rä̧'i̧ja̧'a̧ttö̧. Jahuätömä curä'chuttötä totte'ächäuotö; tti̧tti̧mö̧ ppo̧'ä̧tö̧mä̧ ppo̧u̧cu̧ pätti'önä 'cui'ö icuähuäcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nä̧tö̧ muchotömä 'cä'ö icuähuäcuotö.

Chapter 14

1Israel, ucu CUÄ̧NÄ̧HUA̧ Dioscutä ppa̧'a̧chi̧, ucutä suronä jȩ'cu̧nä̧tä̧ mo̧ä̧chi̧nö̧jä̧. 2JA̧U̧RU̧ jiäu icuí suronä jȩ'cui̧nö̧ji̧nö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ CUÄ̧NÄ̧HUA̧CU̧ ppa̧'ä̧chi̧. JA̧U̧RU̧ pä'í: "Ujutu suronä jȩtti̧nö̧ji̧nö̧ o'cajuiyönä u̧ni̧chi'i ja'hua̧ta̧nö̧ adiunä jö̧tä̧ ȩmu̧, UCURUTÄ ta̧u̧ huä̧nä̧rö̧ tiyähua'anö ujutu tesehuomettö̧.3Asiriamä ppädo̧co̧u̧ täcuotöjä; ujutu cabayu̧tu̧nä̧mä̧ huä̧mä̧do̧co̧tö̧ täcuotöjä curä rohuä'umä. Ujutumä ujututä tumu̧nä̧ taditähuä pä'ocotö täcuotöjä: "Ucutumä ujutu ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ jö̧nä̧'inä pö'ocotöjä; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttä'ottö reyotö 'cua̧rö̧nä̧ huotömä UCUNÄ̧TÄ̧ re toäcuähuä ka̧'a̧".4Ttöttö 'cä̧ttȩcuä̧chi̧na̧'a̧nä̧ jahuätörö ppä̧dä̧dä̧cua̧sä̧; Jahuätörö ttöttä rȩpȩdä̧cua̧sä̧, ttö chö̧rao̧huä̧ri̧nö̧tä̧ ja̧u̧ru̧ 'cä̧'ȩpö̧ icuinömä̧. 5Ttötä Israelrö chi̧yȩpä̧rä̧cua̧sä̧; Ȩu̧ 'cärächäcua'a lirio dau jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Libanottö Cedro dau ihuehui appiyä yuchächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 6Ä̧na̧jui̧yä̧'i̧nä̧ setächäcua'a; A̧'cua̧cu'i̧nä̧ a̧'cua̧'cuä̧cua̧'a̧ olivas dauhuiyä a̧'cua̧cu̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧a̧mȩ'i̧nä̧ a̧dö̧nä̧ 'chopäcua'a Libanottö cedro dau jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.7Ttö̧ja̧mä̧ pä'äjita'anä ttö tto̧dȩpä̧ra̧'a̧nä̧ ttö̧jä̧cuo̧tö̧; Ja'huätömä ttottächäcuotö u̧huä̧ju̧ 'chärächä'inö'a̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧u̧cuä̧cua̧'a̧ uva ȩ'u̧cua̧'a̧ jä̧'i̧no̧'a̧nö̧. Ucuounä ttö̧jä̧cuo̧tö̧ Libanottö uva ucuou'anö. 8¿Efraín, TTÖMÄ tocha pä'ömä jui̧'a̧sä̧ ja'huätö tätähuä'ca ucuo tettäumä? TTÖ pä'äji ji̧no̧mȩ jö̧nä̧ jȩchä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tta̧dä̧rä̧cua̧jä̧. TTÖMÄ ciprés dau jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ hua̧sä̧, ja̧u̧ dau ojiyämä 'cuäopönätä ja̧tu̧'u̧. TTÖTTÖTÄ ichäcua'a u̧huä̧ju̧mä̧."9¿Ya̧tȩ huo̧jua̧mä̧ huo̧juä̧chi̧ö̧ pi̧yȩmä̧? ¿Ya̧tȩ ttö̧ȩpä̧rä̧chi̧ö̧mä̧ pi̧yȩmä̧ huo̧juä̧chi̧ö̧? O'cajui yönä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ jȩö̧mä̧ adihuö, ttä̧'cua̧ huȩnä̧rä̧tö̧mä̧ juo̧nä̧tä̧ 'chä̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jarodätörömä jahuätörömä ro̧ȩpu̧.

Joel

Chapter 1

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩmä̧ o̧i̧yȩ ja̧'a̧ Joelrö ichinämä̧, Petuel i̧tti̧rö̧. 2Pi̧yȩ ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, ucutu tämö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, ucutu o'catoi'önä pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧. ¿Ya'utenä 'cuäopä'ijä tä̧ji̧ ji̧yȩnö̧ cu̧ji̧nö̧ mo̧ro̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuä̧do̧tö̧mi̧nä̧ ttö̧ji̧nö̧'i̧nä̧? 3Cui̧tti̧mö̧rö̧ ucuocuätucui pi̧yȩmä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juätömä tti̧tti̧mö̧rö̧ jittähuäcua'anö tti̧tti̧mö̧'i̧nä̧ ttahuaruhuä yo̧ttä̧huä̧cuotörö.4Mä̧rä̧cä̧yu̧ tttä̧yu̧nä̧ kä̧tö̧ tticuipeji'inä, buo märäcäyuhuä ucui'inä, buo märäcäyuhuä icuipeji'inä, märäcäyuhuätä ya̧tȩtä̧ ucuinö, märäcäyuhuä icuipäji'inä, äcahuä ucu'inä.5¡Porächätucui, tä̧'ä̧mä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajahuätucui! a̧'u̧ru̧ju̧nä̧ ajähuätucui, o'catoi'önä vino isoya ahuahuä ttöjamä, täcu vino isoyamä cho'icuotö pä'i'ätöjä. 6Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitötä ötahuiyä ttö̧ja̧ chi̧rȩjä̧nä̧ ä̧rä̧mä̧tö̧, juruhuätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pa̧ja̧cuä̧ jui'ätö. Ttacumä mö̧yähui acutä huotö ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mö yähui isaju kacu'inä kö̧nä̧rö̧. 7Uva pättamä juo'epäji ji̧yȩtȩ surojome jö̧nä̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chöäre higueramä 'cui'opö icuinö, ijȩya̧'i̧nä̧ 'cui'opö icuäjijä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ do'opu icuejijä; dau o̧cha̧mä̧ te'ächa ju̧tä̧ ka̧'a̧.8Cua̧'cua̧ tta̧'ȩcuä̧tu̧cui̧ möäyaju 'cö̧a̧ju̧ dotäyuttö 'ca̧tä̧huä̧jö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ kirecuo mö̧ä̧ya̧ hua'ö icuäjiyäcua. 9Cuäcuähuä o̧tȩ ttiyö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuähuä ttiyö'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ojusodettö'inä 'to'opö icuähuä päia'aja sacerdote huotö'inä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ömöhuäyotö'inä, cua̧'cua̧ tta̧'ȩcuä̧tu̧cui̧. 10Pättiyö orämä pparö juo'ächa'a, ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩjȩ'i̧nä̧ ji̧yuhuächa ja̧'a̧. Ku̧nä̧huä̧ o̧tȩmä̧ pparu icuähuä päi'aja'a̧ttö, jareö vino isoya'inä joicha ja̧'a̧, a̧dȩ'i̧nä̧ surojuoächäja'a.11Dä'ättö'ätucui, ppättiyu adicuä ttö̧ja̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajahuätucui, cuähuä ku̧nä̧huä̧ ttö̧ja̧, trigonä'inä cebadanä'inä. Täcu ppätiyunä ku̧nä̧huä̧mä̧ toe'ächajattö. 12Cuähuä'inä hua̧'i̧yö̧ juoächa'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ higuera'inä jo'icua'a, cuähuä granadas dau'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ojiya'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Manzana jähuä'inä o'cajuiyönä dauhuiyä pättiyu jahuämä jo'icua ja̧'a̧. Ja̧'hua̧nö̧tä̧ ttö̧ja̧ ttahuäröhuä 'cotö tteseu'inä jo'icuina̧'a̧.13Dö̧tä̧yu̧ttu̧ 'ca̧tä̧huä̧tu̧cui̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cua̧'cua̧tta'ȩcu̧ kä̧tu̧cui̧, sacerdotes huotö! ajahuätucui, ku icu iyähuome adicuä otu. I'chätucui, o'cajuiyönä yodomä cuä'opätucui cua̧'cua̧ tta̧'ȩcu̧tä̧, ucutä chu̧ru̧hua̧ Dios ömöhuäyotö. Cuäcuähuä o̧tȩ iyähuänä'inä ahuahuä iyähuä'inä täcu Dios ojusodettömä jȩpö̧ icuähuä päi'aja'a. 14Cu̧cuä̧ o̧do̧chö̧ adihuä juei jȩä̧cuä̧huä̧ ji'ähuätucui, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adihuäjue ttö̧ca̧ca̧cua̧ ji'ähuätucui. Ca̧ca̧tä̧tu̧cui̧ buosoturu'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧ o'catoinärö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ojusodera, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jä'epätucui ajaunu.15¡Jati ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧hue! täcö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧mo̧ro̧ pȩnȩtä̧ tö'cö päia'a, ja̧u̧cu̧mä̧ surojuächö ichäcua'a o'ca juiyönä ju̧ru̧hua̧ jähuä. 16¿Cuäcuähuämä chottipoco'ö pä'ijö ö̧ja̧ tä̧ji̧ tiäre ä'ca jo̧mȩttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ eseäcuähuä'inä tta̧'cua̧ adiu'inä Tu̧ru̧hua̧ Dios ojusodettömä? 17Ö̧huä̧jö̧ o̧tȩmä̧ 'cuä'ö icua'a redä'ca jome ttö̧jö̧no̧mȩ dȩa̧'a̧ttö̧tä̧, ttu̧cuȩ o̧tȩ hua'adö ttutome'inä surohuächina̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isotö ttö̧ja̧cu̧ o̧ca̧'inä mo̧ä̧cha̧'a̧tä̧ ja̧'a̧, täcö cuäcuähuä o̧tȩ joicha ja'a ja̧'a̧ttö̧.18¡Tocu a̧'u̧ ttu'ätöttö isotumä! pä̧cä̧yu̧ pä̧yö̧ ttö̧jȩi̧ yo̧mȩttö̧ usurä ȩmä̧u̧ kä̧tö̧ ttucuä'cua juitta ja̧'a̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ohueja̧tö̧ pä̧yö̧ kä̧tö̧'i̧nä̧ usurä ȩmä̧huä̧tö̧. 19CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ttö ucuru ajaunu jä'epösä. Ocurämä meje'ca mȩji̧yä̧ isä'cua'inä cuo'ö icunä jȩa̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o̧cu̧rä̧ma̧mä̧ o'cajuiyönä pättiyu dau ku icua ja̧'a̧. 20De'a isotubutä kä'ädö ucuru tti̧huȩnȩnä̧ huopätö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajiya ppuepö'inä joicha'a, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ocurä'inä meje'ca mȩji̧yä̧ ku icua'a.

Chapter 2

1¡Sion möä'cattö trompeta ppui'nätö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chö̧jomȩ möä̧'ca suroju juiyä'ca! O'catoi'önä juä̧jä̧ käcuä̧tö̧mä̧ rȩjȩ tti̧ȩpä̧ö̧ ye'ecuä'chinätö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ täcö Tu̧ru̧hua̧ u̧mu̧ro̧ rȩbȩhua̧; jȩ'ä̧cuä̧mä̧ täcö tö'cö ja̧'ä̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya'ute mo̧ro̧ yo̧'i̧ö̧ a̧'cua̧ tta̧huȩcua̧'a̧nä'inä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ yaute mo̧ro̧mä̧ isoppa rä̧mä̧dö̧'i̧nä yo̧i̧'a̧cua̧'a̧to. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ mö̧ä'cara'attö pa'ötä mo̧ro̧ pä'i'a'a jä̧'inö̧ a̧nö̧ jönä̧ su̧ro̧da̧u̧ juiyo juruhuätö tö'cöpächätö. Yori'isotä toina̧'a̧ pitö su̧roda̧u̧'a̧nö̧ huotumä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ yori'isotä to'äcua pä'äjita'anömä jahuätö ttöjö̧ o'ca'a rö̧ä̧nä ttö̧jä̧cuotö̧.3Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ o'cai'önä ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ cuo'ö icuinätö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ aboja'anättö̧mä o̧cuma̧ cuo'ö kina̧'a̧. Ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩttö̧ rȩjȩmä̧ eden reje pätta jä̧i̧'nö̧ a̧nö̧ ji̧na̧'a̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ dea jui̧ya̧jä̧ abonä̧mä̧ jȩpö̧ icuähuina'a. Yorisotä cudajuacha pä'ömä juiyacua'a.4Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ su̧rodaumä̧ ca̧ba̧yu̧tu̧ jä̧'i̧nö̧ a̧nö̧ huinätö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cabayunä huä̧nö̧ joa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ jopätucui. 5Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Mö̧ä̧'ca ju'toju isa'ca ju'tättumä caruquiyä rä̧mipa'a jä̧'i̧nö̧ a̧nö̧ junä tö'inä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧tä̧ ojiyä'cuattö ocurä cuo'ö rȩdȩcuacha̧ jä̧'inö̧'a̧nö̧ jö̧nä rä̧mipina̧'a̧ su̧ro̧da̧u juruhuätö jomenötä ttö̧jo̧cua'attö̧ curä tturuhuähua pä'ö.6Ja̧'hua̧ta̧nö̧ chutä ö̧jomȩnä o'catoi'önä ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ ttö'ä te'ätti päi'ö tta̧'cua tta̧'ecuätö̧. 7Jopätöcui curä rohuäu juruhuätö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä; suro̧da̧u jö̧nä̧ huotumä ötahuiyä ttoecuäbinä 'cha̧huächäcuähuäcä̧nä ya̧tȩ po̧nämä huopunu tö'ätucui ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ i̧sä̧mä̧nä̧ cu̧jä̧tu̧cuo̧mȩttö̧mä̧ räcuochätucuä.8Ya̧tȩ inä̧ kara'acu öpporächi'ö juiyönä̧ kicopätucuä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä huopunö̧ mä̧nä̧mä̧ kä̧nö̧ yatȩ'inä̧ 'cuä'opö juiyönä tto'epärätucui ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ i̧säbä̧nä̧ cujä̧tucuo̧mettö̧mä̧ ya̧te'inä̧ cupporächi'ätucuä. 9Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ötahuiyäcu jurunänö̧ ä'ätucui ötahuiyä huä̧menä̧ jopätucui odehuiyära'a docuächätucua ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ nä̧ucuä̧rä̧tö̧ jä̧̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧nä̧ ventananätä do'ächätucui.10Rjȩmä̧ jahuätö ttä'ca jomettö yȩ'ȩpö̧ icua'a, mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧ ttö̧ȩpa̧'a̧, mo̧ro̧ kä̧hua̧'i̧nä̧, yodo kä̧hua̧'i̧nä̧ yo̧i̧a̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ si̧ri̧'cö̧mä̧ tejädocotö. 11TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ umöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧ ttä'ca jo̧mȩttö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ ucuocu, isopäi'önä umöhuäyotö curä rohuähuätömä recuätö jo̧mȩttö̧; juruhuätö jo̧mȩttö̧, jahuätömä hueö huȩnȩ jȩpä̧tö̧. Isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mo̧ro̧mä̧ rö̧a̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suraja'a. ¿Di täjä̧ttö̧ ja̧u̧ttö̧ ö̧ji̧pa̧'a̧nö̧ hua̧mä̧?12Ji̧nä̧ jitä'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä'ötó, Ttörö cuami iso'quitucu o'cajuiyönä pärohuächö ppa̧'a̧chä̧tu̧cui̧. Cu̧cuä̧tu̧cu̧'i̧nä̧ a̧do̧chö̧, ajau ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧'u̧ ttö'ätucui." 13Cuami iso'quitucu'inä sȩrä̧u̧ icuätucui, cui̧ä̧rȩti̧yu̧tu̧cu̧tä̧mä̧cö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ CU̧Ä̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧ Diosrö ppa̧'ä̧chä̧tu̧cui̧. Isopäi'önä ja̧u̧mä̧ adihuä i̧sa̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩrö̧jö̧nä̧ topörö, jurunä'inä ra̧huä̧ri̧po̧cö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ esecuinö̧nä̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ jȩa̧ pä'ötä hua̧rö̧, juhua'atäcu ja̧u̧mä̧ juhua'a yabonömä ro̧'ȩpo̧cö̧rö̧.14¿Di jä̧ttö̧ huo̧jua̧mä̧? ¿ö'ärotä̧cua̧di̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩrö̧jö̧nö̧ toäcua̧di̧, juhua'atäcu ja̧u̧ o'ca'anämä adiu jö̧nä̧ pähuä ö̧jö̧ni̧'ä̧cua̧di̧, ttiäre iyähuä u̧huä̧ju̧ otecö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttiare iyähuä Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios a̧huä̧cuä̧'i̧nä̧ i̧yä̧cua̧cö̧?15Sionttö trompeta ppu'ätucui, surojö juiyö ttu̧cuä̧ a̧do̧chä̧cuä̧huä̧ ä̧tȩpä̧tu̧cui̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ä̧tȩpi̧. 16Ttö̧ja̧rö̧ ttö̧ca̧ca̧cui̧'a̧ pä'i, ttö̧ja̧ surojö jui'ätörö ä̧tȩpi̧. Ttö̧ca̧ca̧cui̧'a̧ pä'i, ttö̧ja̧ tturuhuotörö'inä ppo̧'ä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ate isoya ahuätörö'inä. Tti'querä i̧ya̧mä̧ ä̧'o̧ca̧ttö̧ räopa'anä ja̧'a̧tä̧ topirö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i'querä iyaju'inä kä'ocattö räjopa'anä̧.17TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ umöhuäyotö Sacerdotestö̧'i̧nä̧ ajau kä̧nö̧ doächi'äcuähuome'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku icu iyähuome dottächa'anä ja̧'a̧tä̧ topitö. Huota'anä ja̧'a̧tä̧ topitö: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cumöhuäyotörö rȩrö̧jö̧nö̧ topi, ucu jähuä dä'ä ttuhua'anämä ja̧'a̧tä̧ to'cuä, ttö̧ja̧tä̧ jahuätörö ottipa'anä̧mä̧. ¿Ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧mä̧ tta̧'a̧nö̧ pä'ö pättö'anöttö̧: ¿To ö̧jä̧ttö̧ Cu̧ru̧hua̧tu̧cu̧ Diosmä?18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuö̧tö̧ umöhuäyotörö ä'cuoyäunä jö̧ ji̧nä̧cu̧ ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧mä̧ umöhuäyotörö rȩrö̧jö̧nö̧ topinö. 19TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MA̧ umöhuäyotö ädätömä pa'inö̧: "Adiu ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, Ttömä u̧huä̧ju̧ o̧dö̧'i̧nä̧, vino isoya jareoya'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧dȩja'inä huȩdä̧cuä̧u̧jä̧. Ja̧u̧tä̧ cuä̧nö̧ sucuädi'äcuotöjä ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Ttömä täcö ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧ ttä'catä usurä cuȩmä̧huä̧tu̧cu̧nä̧mä̧ jȩpo̧cö̧ chä̧cua̧sä̧.20Ucuturu rohuäu ttu̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ttö̧ ichätörömä porädö chi̧cuä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätörömä rȩjȩ jo̧ä̧jä̧ra̧'a̧tä̧ juhua'atäcu tticuipinä̧jä̧ra̧'a̧tä̧ odipä̧cuä̧u̧. Ttu̧mö̧huäyotö su̧ro̧da̧u̧ ttä'canä 'chä̧tö̧mä̧ dä'ähuotottömä kä̧hua̧ räopa'acunä dottächi'önä jȩchä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tto'ca'anä ichätömä dä'ähuotottömä kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧cu̧nä̧ dottächi'önä jȩchä̧cuo̧tö̧. Ttuhuapömä 'chahuädäcua'a, öamemä huahuoppatä 'chahuädäcua'a. "Isopäi'önä̧tä̧, Ja̧u̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ jähuä jȩpi̧nö̧.21Yecuecuätucuä ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ esehuätucui ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ eseäcuähuätucui, isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ rö̧ä̧nä̧ jö̧ jähuä jȩä̧cua̧. 22Yecuecuätucuä, de'a isotö, isopäi'önä de'a jui̧yä̧jä̧ttö̧ isotö ttucuä'cuamä bahuäcua'a, dauhuiyä'inä u̧huä̧ju̧mä̧ huȩjä̧cua̧'a̧ juhua'atäcu higueras oi'inä, uva oi'inä rö̧ä̧nä̧ jo̧mȩnö̧ huȩjä̧cua̧'a̧. 23Esehuätucui, Sion ötahuiyä ttö̧ja̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosrö eseäcuähuätucui. Isopäi'önä a̧'ȩ beipächö mo̧ro̧ ajiya ichoyamä juhua'a yabonömä ucuturumä ichö juiyönä jȩchä̧cua̧sä̧, röji ichoya'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ojiya ttahuähuö pä̧nä̧'i̧nä̧, mo̧ täbocu ji̧nö̧ta'anö.24Trigo u̧huä̧ju̧ ote ppa̧ttȩpo̧mȩmä̧, u̧huä̧ju̧ otettötä suädi'äcua'a, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cänäri o̧yu̧mä̧ jareö vino isoyattö juhua'atäcu a̧dȩjattö su'ädi'ö hueröchö icuäcua'a. 25U̧huä̧ju̧ mä̧rä̧cä̧yu̧ recuätö ttucui'inö jinömä pä'äjita'anö huȩju̧ a̧'ȩmä̧ ppa̧dä̧di̧pä̧cua̧sä̧ - mä̧rä̧cä̧yu̧ rö̧ä̧nä̧ recuätö, cui'i'ö hua'epö icuätömä - Chumöhuäyotö su̧ro̧da̧u̧ juruhuätörö ucutu cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧ hue'inösä̧.26Ucutumä̧ rö̧ä̧nä̧ cuä̧nö̧ sucuädi'äcuotöjä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios iminä cuesehuäcuotöjä, ucutu cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧ttö̧ adihuäjuei jȩpä̧'i̧jö̧rö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttömä yoriso pä'äjita'anömä chumöhuäyotö dä'ättuttunämä jȩpo̧cö̧ chä̧cua̧sä̧. 27Ucutumä cu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧jä̧, Israel ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧tȩ Ttö chu̧ja̧'a̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttötä ja̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä, ka̧ra̧mä̧ yoriso toa'a, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chumöhuäyotörö yabonö dä'ättuttunämä jȩpo̧cö̧ chä̧cua̧sä̧.28Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä cha̧'cua̧ru̧hua̧rö̧ ttö̧ja̧rö̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ tti̧tti̧mö̧ u̧mä̧tö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧'i̧nä̧ 'cuä̧o̧pä̧cuȩmä̧ jittähuäcuotö. Böecuächätö'i̧nä̧ ttu̧'cua̧ti̧cuä̧cuo̧tö̧, tti̧tti̧mö̧ möäyotömä i̧jȩcuä̧cha̧'a̧ tottäcuotö. 29Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttumöhuäyotö umätö̧rö̧'i̧nä̧ nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧mä̧ cha̧'cua̧ru̧hua̧rö̧ chiyäcuotö.30Mo̧ro̧jä̧ttö̧'i̧nä̧, pi̧jä̧ rȩjȩttö̧'i̧nä̧ rö̧ä̧nä̧ jähuä i̧jȩcuä̧chö̧ chi̧jȩpä̧cua̧sä̧, hua'are'inä, ocurä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ocurä isoppa i̧sä̧ma̧'i̧nä̧. 31Mo̧ro̧ kä̧hua̧mä̧ yo̧ö̧nä̧ hua̧ jö̧nä̧tä̧ ö̧'ä̧ro̧huä̧chä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yodo kä̧hua̧mä̧ ttucuoja jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ tuhuönä̧tä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mo̧ro̧ rö̧ä̧nä̧ surojö mo̧ro̧ rȩbȩhuä̧cua̧'a̧ ä'canämä.32'Cuäopäcua'a o'catoi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧nä̧ jä'epätömä ra̧huä̧pi̧jö̧ttö̧mä̧ ttö̧ji̧pä̧cuo̧tö̧. Isopäi'önä Sion möä'canä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalénnä'inä ttudahuächomemä kä̧cua̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päinöta'anö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitö surojöttö ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧ ttö̧'cä̧tȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ huopö.

Chapter 3

1Topi, ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧, ttidepiyöttö rä'epö tti̧cui̧nä̧'ö̧ru̧ Ttö Judara̧'a̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalén ra̧'a̧cu̧ ppä̧dä̧di̧po̧mȩnä̧mä̧, 2O'catoi'önärö̧ 'chu̧ca̧ca̧ti̧'ä̧cuä̧sa̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Josafat pämä̧roppä päi'omecu̧ chi̧mȩyȩdä̧cua̧sä̧. Juhuoromä adihuome chȩchä̧cua̧sä̧ Ttö chumöhuäyotö jähuänä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö chumöhuäyotörö Ttörö iya̧hui̧nä̧u̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä, korotöttö ttu̧'cä̧tȩ juo'ächinä̧tö̧rö̧, ja̧'hua̧nö̧ Ttö chi̧rȩjä̧ttö̧ 'ca̧'ȩcuä̧chi̧nä̧tö̧rö̧. 3jahuätömä icu topinätö̧ chumöcuäyotö tti̧minä, ji̧'qui̧hua̧ä̧rö̧mä̧ mänä ruhuäjutä päröhuo icui'enätö̧, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧'qui̧chahuajurumä̧ vino isoyacutä ttahua pä'ö pä'ötä iyi'enätö̧.4Jitämä, ¿Tta̧'a̧nö pä'ö cuämisurätucua'aja̧ttö̧ Ttörömä, Tiro ttö̧ja̧mä Sidón ttö̧ja̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Filistea ttö̧ja̧ o'catoi'önämä? ¿Ttörö micuä jö̧nä̧ jȩ'cuä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧? Ttörö micuä jȩ'cuä̧tu̧cu̧ttö̧'i̧nä̧, yotäcu Ttörö jȩ'cuä̧tu̧cu̧mä̧ ucuturutä ppa̧dä̧di̧pä̧cua̧sä̧. 5Juhua'amä chiäre plata'inä, chiäre oro'inä ȩmi̧pä̧jä̧'cotö, Ttörö chiäre rö̧ä̧nä̧ micuäumä cu̧ä̧nä̧hua̧tu̧cu̧ ö̧jo̧de jacuä i'cächu ku̧nä̧jä̧tö̧jä̧. 6Ucutumä̧ Judá ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, Jerusalén ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ Grecia ttö̧ja̧rö̧ iyö icuinä̧tö̧jä̧ tti̧rȩjä̧ttö̧ oto rä'epö icumä.7Topätucui, ucutu iyö cuicuinätucuo̧mȩttö̧mä̧ rä'epö chicuometä̧ päia'a ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ jȩ'cui̧nä̧tu̧cu̧ micuämä chimitäcuä̧u̧jä̧. 8Cui̧tti̧mö̧tu̧cu̧ u̧mä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ iyö chicuiyäcuotöjä̧, Judá ttö̧ja̧ ttujurunä. Jahuätömä sabeas ttö̧ja̧ otoka̧cuä̧tö̧rö̧ iyö tticuiyä̧cuä̧u̧jä̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ ucuocua'attö̧.9Ttö̧ja̧rö̧ pi̧yȩ ji'ähui: Curä curohuähuätucua jo̧mȩnö̧ ka̧cuä̧tu̧cui̧, u̧mä̧tö̧ juruhuätörö jo̧mȩnö̧ ttö̧ja̧cua̧ ji'ähui, ttötö'cöhuächi'a pä'itö, o'catoi'önä curä rohuähuäcuähuä ttö̧ja̧mä̧ yabocutä tti̧'cha̧ pä'itö. 10Cuähuä ttu̧ju̧na̧ pä'ö sahuähuä'chumä curä'chu jö̧nä̧tä̧ pärotö icui, adiyä 'cuiähuodämä dacuodä jö̧nä̧tä̧ pärotö icui. Juiyupätö: "Ttömä ju̧ru̧hua̧sä̧" pätta hue'itö.11Yabocutä 'chä̧nö̧ ichätucui, ucutu ttö̧ja̧ tö'cönä̧nö̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧, ju̧huȩnȩtä̧ ca̧ca̧cui̧pä̧tu̧cui̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ cumöhuäyotö juruhuätörö i'cächi.12Ttö̧ja̧mä̧ jitätä ttö'orähuia'anä̧ ja̧'a̧tä̧ topitö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pamäroppä päi'ome Josafatra̧'a̧cu̧ 'chattächa'anä. Isopäi'önä ju̧huȩtä̧ chö̧'ä̧mä̧dä̧cua̧sä̧ ttö̧ja̧ jäyänä kä̧tö̧ o'catoi'önä̧rö̧ adihuomenä ro̧dȩpä̧cua̧sä̧. 13Nahuodä äcuäcä jodänä 'cui'ätucui, Ichätucui uva cui̧'cuä̧tu̧cua̧, täcö 'cuȩ'cuä̧huo̧mȩmä̧ su̧'pȩ ja̧'a̧. 'Cä̧nä̧ri̧yu̧nä̧ huerächö icua'a, isopäi'önä suronä jȩttö̧mä̧ rö̧ä̧u̧ jähuä ja̧'a̧ttö̧."14Ttö̧ja̧ recuätö ka̧cuä̧tö̧, pä̧mä̧roppä päi'omettö̧ ro̧ȩpä̧cuo̧mȩ. Juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mo̧ro̧ pä̧mä̧roppä päi'omettöro̧ȩpä̧cuȩ tö'cöhuächa'attö̧. 15Mo̧ro̧ kä̧hua̧'i̧nä̧, yodo kä̧hua̧'i̧nä̧ na̧tti̧'ä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ si̧ri̧'cö̧'i̧nä̧ tejädönä ttö̧rȩjä̧'i̧ja̧'a̧mä̧ tejädocotö ttäcuotö.16TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Siónttö döröä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalénttö pä̧i̧cu̧nä̧ huo̧ä̧cua̧. Mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧, pi̧jä̧'i̧nä̧ ttö̧ä̧huä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö̧ja̧ umöhuäyotömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ dajahuächö ttö̧ji̧pa̧ pä'ötä jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ Israel ttö̧ja̧ ttujuru jö̧nä̧ jä̧cua̧mä̧. 17Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ ttu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios Siónnä kö̧ pä'ömä, Ttötä chö̧jä̧'ca möä'canä. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Jerusalénmä 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huo̧mȩ jö̧nä̧ jä̧cuo̧mȩ juhua'atäcu juȩnȩ kä'conämä yoriso ya̧tȩ'i̧nä̧ su̧ro̧da̧u̧ i̧sa̧mä̧ 'chä̧nö̧mä̧ 'cuä'opocö jä̧cua̧ pä'äjita'anö̧mä̧.18Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ möä'canättömä vino sa̧dö̧ rö̧ä̧nä̧ huȩjä̧cua̧'a̧, isotö ttatate isoyamä rö̧ä̧nä̧ 'carachächa'a, Judáttö o'cajuiyönä aje o̧rä̧mä̧ ajiyatä räopäcua'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ojusodettö ajiya rȩjȩttö̧ rä'opö Sitimttö pämäroppä päi'ome iyepäcua'a. 19Egiptomä si'epö tticuomenä ttö̧ja̧mä̧ to̧ä̧jä̧tä̧ pärohuächäcua'a, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Edom rȩjȩmä̧ de'amä jui̧yä̧jä̧tä̧ päi'önä ttö̧ja̧mä̧ tti̧cui̧pä̧cuä̧jä̧ Judá ttö̧ja̧rö̧ tta̧'cua̧ tta̧ttȩcu̧nä̧ jȩtti̧nö̧ta'anö, juhua'atäcu tti̧rȩjä̧ttö̧ surojö jȩpo̧co̧tö̧rö̧ cuä'äu tticuinö̧ta̧'a̧nö̧.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Judá rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧ ttö̧ja̧mä̧ 'cuäopönä̧tä̧ ttö̧jä̧cuo̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧tti̧mö̧ juhua'a yabo tti̧tti̧mö̧'i̧nä̧. 21Ttömä micuä jȩchä̧cua̧sä̧ suronä jȩpo̧co̧tö̧rö̧ cuä'äu icuinä̧tö̧rö̧ ji̧nä̧ ro̧ttȩpo̧co̧u̧ pä'ijätörö." Ja̧u̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Sionnämä̧ 'cuäopönätä̧ kö̧.

Amos

Chapter 1

1Pi̧yȩ ja̧'a̧ korojue Israel ttö̧ja̧ ttötö'cö jähuä Amos, Tecuattö ya̧tȩ ohuȩja̧tö̧rö ttä̧huä̧rä̧cua̧huä̧sa̧, ttu̧'co̧ti̧nä̧ toäcuähuänä ȩmi̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ pi̧yȩ huȩnȩ ȩmi̧nö̧ Uzías ö̧ji̧nö̧ mo̧ro̧'inä, Israelnä rö̧hua̧, rȩjȩ dosnö̧ a̧'ȩ rȩjȩ ttö̧ȩpä̧cuä̧ ä'canä. 2Ja̧u̧mä̧ pä'inö: "TÖ̧Ä̧NÄ̧HuA̧MA̧ Siónttö kä̧mädö̧ doroä̧cua̧, ja̧u̧mä̧ Jerusalenttö kä̧mä̧dö i̧huȩnȩ cäepä̧cua̧. Ohueja̧tö̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cu̧ähuä ttöja̧ ttäji̧mö ttucuä'cuä'inä jo'icuäcua'a; Carmelo möä'ca päjure'inä huai̧yö̧ juoächäcua"3TÖ̧ANÄ̧HUA̧ päömä pi̧yȩ ja̧'a̧: huäbodäcuänö jo̧mȩnä̧ Damasco ttö̧ja̧ Suronä jȩtti̧nö̧mȩnä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jinäsomä, ttömä ro̧dȩpu̧mä̧ jȩpö̧ icuocu chä̧cua̧sä̧, juätumä Galaad ttö̧ja̧rö̧ Suronä jȩtta̧ttö cöräu jähuä trigo juatähuänä. 4Huedä̧cua̧sa̧ ttomä ucura Hazael ojosodera̧'a̧, jua'amä Ben Adadttö juruhuätörö ku icuäcua.5Damasco 'quiyönä mö̧ȩcuä̧'inä pparö chicuä̧cua̧sä̧ ja̧hua̧ta̧nö̧ Biqat-aven-nä uborö'inä 'cui'opö chicuä̧cua̧sä̧, ja̧hua̧nö̧tä̧ Bet-Edén kä'co chu̧huä̧rö uborö'inä. Aram ttö̧ja̧mä̧ kir rȩjȩra̧'a̧ ttȩmi̧pä̧ tti̧'chä̧cuo̧tö̧.6TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧mä̧ pä'ö: "huäbodäcuänö jo̧mȩnä Edom Suronä jȩtti̧no̧mȩnä̧ huäbodäcuänö jinä isunä, ttömä ro̧dȩpömä jȩpö chicuocäjä̧cuä̧sä̧, juätumä ji̧nȩtȩ otahuiyä ttö̧ja̧ o'catoinärö ttȩmi̧pi̧na̧'a̧ttö̧ ttirejä̧ra̧cö̧, 7Edomrö ttiyatö pä'ö. Ttömä ocurä huedä̧cua̧sä̧ Gaza ttoepö o'ca̧ra̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ ttujuru kö icuäcua'a.

.

8Asdodnä kö̧ öburu 'cuiopö chi̧cuä̧cua̧sä̧ ttömä ja̧hua̧ta̧nö̧ Ascalon kä'co 'chö̧ä̧rö̧ uborö i̧nä̧. ttö̧mä̧ chö̧mu̧ toicu päiönä jȩchä̧cua̧sä̧ Ecron nä, ja̧hua̧ta̧nö̧ Filisteomä huattäcuotö päö Tö̧ä̧Nä̧HUA̧Mä̧.9Tö̧ä̧Nä̧HUA̧ päömä pi̧yȩ ja̧'a̧: "huäbodäcuänö jo̧mȩnä̧ Tiro surojunä jȩtti̧no̧mȩmä̧, pa̧ja̧cuä̧nö̧ isopäinä, ro̧dȩpo̧mȩnä̧ pporädö icuocö chä̧cua̧sä̧, juätumä ji̧nȩtȩ utahuiyä jätteiyome Edomrö ttiyajattö, ja̧hua̧ta̧nö̧ juatömä ttö̧ja̧hua̧tö̧ jo̧nä̧ päö ttesecuinö 'toopö tticuattö. 10ttömä ocurä huedacua̧sä̧ Tiro utahuiyä ttoepä'canä, ja̧hua̧ta̧nö̧ ttujuru inä kuu icuäcua."11pi̧yȩ ja̧a̧ Tö̧ä̧Nä̧HUA̧ päömä: huäbodäcuä jo̧mȩnä̧ Edom suronä jȩtti̧na̧ttö̧mä̧, pa̧ja̧cuä̧nö̧ jinäsomä, ttä ro̧dȩpö̧mä̧ jȩpö̧ icuocu chä̧cua̧sä̧ ja̧u̧mä̧ i̧jä̧hua̧rö̧ rö̧ä̧rȩ'i̧na̧ttö̧ ucurodäcö ja̧hua̧ta̧nö̧ o'cajuiyö rȩrö̧jö̧ toäcuähuä doopö icuina̧ttö̧. ö̧'ä̧i̧mä̧ duruina yabocutä ja̧hua̧ta̧nö̧ amisurömä 'cuaopönätä ki̧na̧. 12Ttömä temanrö huedä̧cua̧sä̧ ocurä, ja̧hua̧ta̧nö̧ Bosra rö̧ode oju isode kuicuä̧cua̧."13Tö̧ä̧Nä̧HUA̧ päömä pi̧yȩ ja̧a̧:"huäbodäcuä jo̧mȩnä̧ Amon ttö̧ja̧ suronä jȩtti̧nö̧mȩnä̧, pa̧ja̧cuä̧nö̧ jueunämä, ttömä ro̧dȩpö̧mä̧ jȩpö icuocu chä̧cua̧sä̧ , juätumä Galaad nä̧tö̧ muchoturö ȩmi̧pi̧na̧tö̧ ja̧'a̧nö̧ tti̧rȩjä̧ beipome röttä̧da päö14ttömä chirenetä̧cua̧sä̧ Rabá utahuiyä tto̧ȩpä̧rö̧nä̧, ja̧hua̧ta̧nö̧ rö̧hua̧ ojuisodenä cuoö icuäcua, ji̧yȩtȩ huottönätä cörä ttörohuähuö mo̧ro̧, ri̧ä̧nä̧ kä̧rö̧'coönä ja̧u̧nö̧ mo̧ro̧mä̧ isoppa kärähuoppacö. 15ttö̧rö̧hua̧mä̧ ko̧ro̧jä̧ra̧ ttȩmi̧pa̧ i̧'chä̧cua̧, ja̧u̧ öäre suro̧da̧ö̧cu̧ yo̧mȩtȩnä̧" pä̧'ö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧.

Chapter 2

1Pi̧yȩ pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧: Moab ttö̧ja̧ suronä jȩtti̧nö̧mä̧ huäbodäcuänö jo̧mȩnä̧ ja̧'a̧nä̧, pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩnä̧'i̧nä̧ ja̧'a̧, ro̧dȩpä̧cuä̧ pädinömä ji̧nö̧mä̧ jȩpö̧ icuocösä, juhua'amä Edomttö̧ ru̧hua̧ ihue'quiyu juiyönätä päi'önä kuhuö icuinö̧ta'anö.2Moab rȩjȩmä̧ ocuränä ku chicuäcua̧sä̧, Queriot ö̧jo̧demä ä̧ya̧ri̧satä päi'önä. Moabmä juo'ecu kä̧nö̧, huopö kä̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ trompeta rä̧mi̧pa̧'a̧nä̧tä̧ 'korujuoächä̧cua̧. 3Ju̧huȩnȩtä̧ kö̧ röji pähuä i̧sa̧rö̧'i̧nä̧ si'epö chicuäcua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ruhuotörömä̧ o'catoi'önä̧rö̧ ja̧u̧tä̧cu̧ cuä'ö chi̧cuä̧cua̧sä̧, pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧.4Pi̧yȩ pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧: Judá ttö̧ja̧ suronä jȩtti̧nö̧mä̧ huäbodäcuänö jo̧mȩnä̧ ja̧'a̧nä̧, pa̧ja̧cuä̧nö̧ jo̧mȩnä̧'i̧nä̧ ja̧'a̧, ro̧dȩpä̧cuä̧ pädinömä ji̧nö̧mä̧ jȩpö̧ icuocösä, juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ hueähuä huȩnȩ'i̧nä̧ yattocuinomȩttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueinö huȩnȩmä̧ hua'adömä ku̧no̧co̧tö̧ pinätö̧. 5Ttöyaparehuömä jahuätö 'cä̧ttȩcuä̧chö̧nä̧tä̧ jȩi̧nä̧u̧jä̧, cuä̧'o̧tö̧ mi̧nä̧ jahuätö tto'ca'anä tti̧'chi̧nö̧ta̧'a̧nö̧ 'chi6Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'ömä: "Israél ttö̧ja̧ ucutumä huäbodäcuä jo̧mȩnä̧ surojönä jȩpä̧'jä̧ttö̧jä̧, pa̧ja̧cuä̧nö̧ jö̧ttö̧'i̧nä̧, ja'huätörömä ro̧'ȩpö̧jui'ocö chä̧cua̧sä̧, jä̧huä̧tö̧mä̧ suronä'inä jȩpo̧co̧tö̧rö̧ pärätä ja'ate'ö iyä'chätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧jä̧pö̧ isäyanätä̧'nä̧ pärohuä'chätö.7Ja'huätömä usurä'isotörö ttupiyänä 'cuȩ'cuä̧tö̧ rȩjȩ i̧sa̧ppȩnä̧ ttö̧ja̧ tti̧'cuȩcua̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧; Ja'huätömä otonätä̧ ya̧'o̧pä̧rä̧tö̧ huȩttä̧ra̧'a̧nä̧ ko̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. Jä'omä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧tti̧cu̧mä̧ isaju yajuterötä ä'ätö ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ TTÖ surojö jui̧'a̧ chi̧mi̧ surojuo'epätö. 8Ja'huätömä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩnä̧ cuä'ipö pȩjä̧tö̧ ku'icu iyähuome kada'ca ttö̧'ca̧trä̧huä̧ti̧yu̧ chi̧yä̧cuä̧ pättinönätä̧, ja̧'hu̧a̧ta̧'a̧nö̧ a̧mo̧nä̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧'ca ö̧jo̧dȩ jacuättö'inä ro̧ȩcuä̧nä̧ ko̧cuä̧tö̧ ttahuoyä vino isoya ahuätö.9Ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ttömä̧ juä'ättö tti'ä'catö cie'po chi̧huä̧cua̧'a̧sä̧ amorreos römä, juä'ättömä ttö'otomä cedros dau jo̧mȩnä̧ ji̧nä'a̧; ja̧u̧mä̧ juruhuinö Robles dau jai'nö ja̧'a̧nö̧ jö̧nä̧. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ö̧huä̧jui̧ jo'toju huȩjui̧'nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ihuehuiyä'appiyä rȩjȩmä̧ 'ka̧cui̧'nä̧ siepö chi̧cuä̧cuä̧sä̧. 10Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, Egipto rȩjȩttö̧mä̧ ucuturumä i'ca'chinö̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ oipinösä cuarenta a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ amorreos rȩjȩ de'a huiyä ja̧'a̧rä̧'a̧.11Cui̧tti̧mo̧tö̧cu̧tö̧ profetatö̧ jo̧nä̧ pojopu 'kuninösä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Nazareos jo̧nä̧ 'ca̧ȩpo̧ ku̧ninösä muä'äyötörö. ¿Ja̧'hua̧'a̧nö̧ Ö̧'ca̧'a̧ ji̧nä̧'a̧ Israel ttö̧ja̧? pi̧yȩmä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TA̧ päi'nö ja̧'a̧. 12ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ucutumä Nazareosrömä vinonä 'tajuonätä̧ huȩi̧nä̧ttö̧ja̧ ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ profetamä jȩpo̧'co̧tö̧ pi̧nä̧tö̧.13Ä̧ju̧cuä̧tö̧cui̧, u̧huä̧ju̧ ȩpäcä 'poächö yä̧tȩrö̧ ju̧rä̧chi̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuturu'inä jȩcha̧ pe'ö hua̧sä̧ jua̧'a̧nö̧tä̧. 14Huo̧jua̧sä̧ pä'önä̧ i̧ji̧pi̧yä̧cuä̧, ju̧ru̧hua̧sä̧ pä'önä̧ ujurumä ppädi̧yä̧cua̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ri̧ȩnä̧ ju̧ru̧hua̧sä̧ pä'önä̧ a̧mu̧näma i̧ji̧pi̧yä̧cua̧.15Tipächäcua 'po'obunä 'po'önä, pä'i̧cunä jopudä̧ 'chö̧ttä̧dä̧cua̧, cahuayunä huä̧tö̧dä̧ hua'ö tticuäcuottö. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ su̧ro̧da̧u̧ juruhuätömä titti pächäcuottö tti̧'ca̧tä̧hua̧ta̧ jui'ö juo̧nö̧ mo̧ro̧mä̧, pa̧'a̧nö̧ pä'inö TÖ̧Ä̧NÄHUA̧.

Chapter 3

1Pi̧yȩ huȩnȩ ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuturu suronä päji huȩnȩ, Israel ttö̧ja̧ o'catoi'önä cuahuaruhuäcu EgIptora̧'a̧ttö̧ rä'epö chicuinä̧u̧mä̧. 2Pi̧jä̧ rȩjȩ jä̧ttä̧yä̧jä̧ttö̧mä̧ ttömä ucuturutä ȩmi̧nö̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ suronä jȩ'cuä̧tu̧cu̧ micuämä ttötä ro̧dȩpä̧cua̧sä̧.3¿Ta̧ju̧nä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ cui̧'chä̧tu̧cua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ tä̧ji̧ cui̧'chä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧ adiunä cucuocuätucuoca'annä̧mä̧? 4Mö̧ yähuimä de'ara̧'a̧ttö̧ u̧cuȩ ö̧'o̧cui̧'o̧ca̧'a̧ra̧'a̧mä̧ durua'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧? ¿Mö̧ yähui möäya̧mä̧ u̧cuȩ ö̧'o̧cui̧'o̧ca̧'a̧nä̧mä̧ idorättö huopaji tä̧ji̧?5¿Rȩjȩttö̧ ya̧tȩ ppiyuhuämä u̧cuä̧ juiya'anämä u ku̧tȩnä̧mä̧ ȩqui̧pa̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ tä̧ji̧? ¿U ku̧tȩnä̧ i̧sa̧ toa'anämä 'chuhuäda'anö ja̧'a̧tä̧ji̧? 6¿Ji̧yȩtȩ ötahuiyättö trompeta rämipomenämä ttö̧ja̧mä̧ yettecui'iyäcuotö tä̧ji̧? ¿TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ hueoca'ara̧'a̧mä̧ surojö rȩbȩhua̧ pä'ö ja̧'a̧ täji ji̧yȩtȩ ötahuiyänämä?7TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mö̧huä̧ya̧ i̧huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧rö̧ ä'canä ji̧yȩtȩ jȩä̧cuä̧ jiähuoca'ara̧'a̧mä̧ suronämä jȩpo̧cö̧. 8Mö̧ yähui döröome ¿Di jä̧ttö̧ ye'ecuocömä? ¿Dios jiähuäji o'ca'amä di jä̧ttö̧ jiähuö juiyö'anö hua̧mä̧?9Asdodttö ucuo ttö̧ja̧rö̧ ji'ähuätucui Egiptottö'inä tä̧mö̧ jö̧nä̧ huotörö'inä, ucututä samaria möä'ca ju'tä pä̧mä̧tu̧cui̧, titö ja̧ pä'ö ye'ecuätömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ titö ja̧ pä'ö ttöjö'cö juiyönä huotömä. 10isopäi'önä jahuätömä jerupätö adiu jȩä̧cuä̧huä̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ ji'äu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧. jahuätömä surojö jȩä̧cuä̧huä̧tä̧ ca̧ca̧cuä̧chä̧u̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dajahuächö ttö̧jo̧mȩ'i̧nä̧ si'epö icuähuyiyäcuotö.11Ja̧'hua̧nö̧ jä̧'ä̧nä̧ pi̧yȩ päö TÖ̧A̧NÄ̧HUÄ̧ DIOSMÄ tabochä̧mä pi̧jä̧ sobuhuächönä̧ ö̧jä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ 'cho̧i̧pä̧cua̧jä̧ curuhuonä cu̧jode'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧nä̧u̧cuä̧cuajä̧ cujuru'inä. 12Pi̧yȩtä̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧MÄ̧: ''Ja̧hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ tta̧cuä̧rä̧cuä̧'cuä̧ i̧sa̧mä̧ mu yähui ättö'inä ppä'ädö ö̧jä̧pu̧ to̧u̧rȩ ku̧nä̧rö̧'rö̧mä̧, oveja ä̧ja̧ ju'tomȩtä̧'i̧nä̧, pa̧'a̧nö̧tä̧ ppädä̧cua̧ Israel ttö̧jä̧rö̧mä̧ Samaria ko̧cuä̧tö̧rö̧mä̧, pä̧cuä̧huäppä yaute ö̧yö̧ca̧ri̧ jo̧mȩtä̧'i̧nä̧, ä̧'ä̧cuä̧ppä̧ yaute ö̧yö̧ca̧ri̧ jo̧mȩtä̧'inä̧.13Ä̧ju̧cumä ji'ähui to'ija̧'a̧cu̧ Jacop ojusodera̧'a̧, pi̧yȩ ja̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios päömä, sä̧ro̧do̧u̧'i̧nä̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧: 14"Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ TTÖ Iaraél ttö̧ja̧rö̧ ro̧dȩpö̧ mo̧ro̧ päi'omenämä, TTÖTÄ ja̧'a̧ ro̧dȩpä̧cua̧mä̧ Betelrö tätähuä o'ca'inä. Ttä̧ja̧ o̧na̧mä̧ 'cui'ö icuähuäcua'a ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ rȩjȩtä̧ ma̧'ä̧cua̧.15TTÖTÄ siepu chihuäcua̧sä̧ a̧ȩnä̧ isodemä duo'nä isodecutä. Marfíl ode'inä toeächäcua'a odehuiyä odecu'inä toeächäcua'a. Pi̧yȩtä̧ pä'ö ku̧nu̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄMÄ.''

Chapter 4

1Pi̧yȩ chi̧huȩnȩ ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ ucutu Basán ä̧ji̧mö̧ pä̧cä̧yu̧, ucutumä samaria möä'canä ka̧cuä̧tö̧mä̧, usurä isotö ttö̧ja̧rö̧ ucutumä suronä ucuocuätöjä̧, ucutumä recuä rö̧jä̧ö̧rö̧'i̧nä̧ suronä jȩpä̧tö̧jä̧, ucutumö cuirecuomörö pä'ätöjä̧: "Ti'cächiyatö ahuähuä. 2TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä chutä imi adihuäjuäinä pä'ähuinö: "Topätucui mo̧ro̧jä̧mä̧ cuä̧tȩcuä̧tu̧cu̧ ichäcua'a ucuturumä ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧tä̧ ä'cuäcänä äcuädi'ipö oto ttȩpo̧mȩnä̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucututtö röjinä i̧sa̧rö̧mä̧ ajua'chenä äcuepö ppuratö rö̧nä̧huä̧cua̧'a̧.3Ucutumä räcuopätucuaja ötahuiyä räbä ri'ächö bahuecuächinäjunätä, ucutu ya̧cu̧nä̧mä̧ cui̧'chä̧tu̧cua̧jä̧, jahuäjunätä räcuopätucuaja, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Hermóncutä̧ do'opö icuähuotöjä̧, pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocu päömä.4Betelra̧'a̧ tätucui ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojö jȩ'cuä̧tu̧cua̧, Gilgara̧'a̧'i̧nä̧ surojö rö̧cuä̧dä̧tu̧cua̧, pä'ö mo̧ro̧ juoöta'anö cui'cächätucuaja, tömöre jähuättö ji̧yȩtȩtä̧ 'quȩ'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧mä̧ huäbodäcuä mo̧ro̧ o'comenä. 5Cuesehuipomettö cuiäre ku icu iyähuä jä̧cua̧'a̧tó pan'inä, jicuähuaja ttiäre iyähuä ttiyäcua'anö̧; jicuähuätucuaja ku̧ja̧cuä̧tu̧cu̧ o̧du̧nä̧mä̧, ucutu Israel ttö̧ja̧mä̧ pi̧yȩ ja̧'a̧tó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ucuocu pä'ömä.6Cuide piyutucunämä cu̧cuȩtö̧cu̧ juiyönä jȩchi̧nä'u̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä cui̧jä̧tu̧cuo̧mȩ'i̧nä̧ cu̧cuȩtu̧cu̧ juiyönä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ppa̧'a̧cho̧co̧tu̧ pi̧nätö̧jä̧ ttöcumä, pä'inö TÖ̧Ä̧NÄHUA̧. 7Ajiya'inä hue'ocö pinösä̧ ji̧nä̧ kä̧hua̧tö̧ yämetucuä juiya'anä cu̧cuȩcu̧ähuätucu ji̧nä̧ 'qui̧yächipoca̧ra̧'a̧. Yaute ttö̧jo̧mȩ hueinösä̧ ajiya icha pe'ö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ korome ttö̧jo̧mȩmä̧ ichi yönä huȩdi̧yä̧cua̧sä̧. Rȩjȩ pä̧cuä̧da̧ja̧nätä̧ i̧chä ja'a ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ rȩjȩ pä̧cuädä̧jä̧nämä ichoca'ana'a joitä joichina'a̧.9Ta'arecu̧ huäbodäcuänäcö̧ koro ötahuiyäpönä usinätö̧ ajiya ttahua pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ esetocotö pinätö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä ttörömä amöcuädocotö pinätöjä̧ ttörömä, pä'inö̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧. 8Ttötä ro̧dȩpi̧näu̧jä̧ mi̧yu̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tȩmö̧chächönä jȩpö̧. Rö̧ȩnä cucuähuätucu uva cu̧ju̧nätö̧cu̧mä, higottö'inä̧, olivo dahuiyättö'inä o'cajuiyönä ojiyä märä̧cä̧yu̧ ttöcui'önä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä ttörö amucuädocotö pinätö̧jä̧, pa̧'a̧nö̧ pä'inö̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧MÄ̧10Ttömä ro̧ȩcuä̧ hue'äjisä Egipto ttö̧ja̧rö̧ huedinöta̧'a̧nö̧. TTÖTÄ ji̧na̧'a̧ cu̧mu̧huäyotö mu'äyotörö curä'chunä cuä'äu icuinömä, cuä̧ji̧mö̧ ca̧hua̧yu̧tu̧ru̧'i̧nä̧ oto ȩmi̧pi̧nä̧tö̧, uhuapö'inä cu̧jo̧mȩra̧'a̧ a̧mȩhua̧'a̧ 'cö̧cu̧nä̧ jȩpi̧nö̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ ucutumä cho̧ja̧'a̧cu'i̧nä̧ ichocotöjä, ja̧'hua̧nö̧tä̧ pä'ö TÖÄNÄHUAMÄ. 11TTÖTÄ ji̧na̧'a̧ otahuiyä si'epö icuinömä ucutu cu'cä̧tȩtu̧cu̧ttu̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios Sodoma ja̧'ha̧ta̧'a̧nö̧ Gomorra si'epö icuinö'a̧nö̧. Ocurä rö̧'ä̧nä̧ cuoarättö rättepa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ cuoina'a̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ ucutumä cho̧ja̧'a̧cu'i̧nä̧ ichocotöjä, pa̧'a̧nö̧tä̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'inä TTÖ ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ ucuturu, Israél ttö̧ja̧; ucuturumä ro̧ȩcuä̧tä̧ ichäcua'a, ¡jo̧mȩnö̧ kä̧tu̧cui̧ topö cu̧huo̧jua̧ CU̧'Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧, Israel ttö̧ja̧! 13Adiunä topätucui, ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ muä'quiyu'inä isoppa'inä aditinömä, i̧jȩcu̧ ttö̧ja̧ ttämucuädönätä̧, mo̧ro̧ juoöna'inä ni̧pä̧chö̧nä̧'i̧nä̧ jȩpö̧, ja̧'hu̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ pi̧jä̧ttö̧ ju'toju jo̧mȩ kä̧dö̧, TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, su̧ro̧do̧u̧'i̧nä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ja̧hua̧nö̧tä̧ mi̧cua̧."

Chapter 5

1Pi̧yȩ huȩnȩ ä̧ju̧cui̧, ajacuähuä Ttö chäräbe'ö ucutu Israel ttö̧ja̧rö̧. 2Israel ttö̧ja̧ surojönätä̧ to'e'ächinä̧tö̧, yabonö̧mä̧ ä̧rä̧mo̧co̧tö̧ ttäcuotö, jahuätömä tti̧rȩjä̧nä̧tä̧ tti̧cui̧pi̧nä̧u̧; ya̧tȩ'i̧nä̧ toa'a jahuätörö äräbe'ä pä'ömä.3Isopäi'önä TÖ̧A̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ pä'ötó: ötahuiyä ttö̧ja̧ milnö jo̧mȩnä̧ chä̧jä̧tö̧ttö̧mä̧ ciennö jo̧mȩnä̧tä̧ ttö̧ja̧cui̧'ä̧cuo̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ciennö huotö 'chä̧jä̧tö̧ttö̧mä̧ dieznö huotötä ttö̧ja̧cui̧'ä̧cuo̧tö̧, Israel ttö̧ja̧ttö̧ ka̧cui̧pä̧jä̧tö̧ttö̧mä̧."4isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ pi̧yȩ pä'ötó: "¡Usätucuittö ku̧ja̧cuä̧tu̧cua̧! 5Betelmä cusätucuä; Gilgalra̧'a̧mä̧ docuächätucuä; Beersebarömä eseäcuähuötämä cu̧jä̧tu̧cuä̧. Isopäi'önä Gilgame cärenä pȩju̧tä̧ ti̧chä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Betelmä si'epötä icuähuäcuotö.6TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ Usu kä̧hui̧, Ja̧u̧mä̧ ocurä jä'inö'a̧nö̧ ja̧'a̧nö̧ ujurucu doächi'ä̧cua̧ José ojusodenä̧mä̧. Cuo'ö icuäcua'a, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ na̧huȩpa̧'a̧nö̧ hua̧mä̧ to'äcua'a Betelmä̧. 7¡Jahuätö ttö̧ja̧mä̧ ttö'ärohuächäcuotö surojäjimä adiunätä̧ jö̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jueönä̧ i̧cuä̧cua̧ rȩjȩra̧'a̧cu̧!''8Diosmä Aditinö Si̧ri̧'cö̧ oyunä rö̧jä̧tö̧rö̧; Ja̧u̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pärötö icua pä'ö'inä ja̧'a̧ yö̧'ä̧i̧nä̧ja̧ yö̧'ö̧nä̧, ja̧u̧mä mo̧rö̧ ja̧i̧'mä̧ yö̧i̧'nä̧ yodo päi'önä jepu aje rö̧i̧'ȩto̧ttö juo'opusä̧, Cuoya ajiyämä̧ pi̧ja̧rä̧ ichunä̧ huȩ'ö̧sä̧. ¡TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧minä! 9Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ ujuru kö̧mȩi̧'nä̧ si'äcuächomä bu päi'önä jȩpu̧mä̧ ja̧'hua̧'a̧nö̧ urucuo komei̧'nä̧ siepicumä̧.10Ja'huätömä ttämi su̧rä̧u̧ pä̧huä̧rö̧jö̧'a̧nö̧ pa̧'a̧nö̧ jö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ pä'ätörömä ötahuiyä apate doächäcuähuomȩttö̧mä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ körötö adiu jue'önä̧ ucuocuätörömä. 11Ucumä̧ tocu pä'ö juiyo cuju'cö juiyönä̧ tocuä usuräisa̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä ja̧u̧ u̧cuä̧ trigottö ji̧'qui̧cha̧nö̧ ȩmu̧jä̧, inä̧huiyättö cuoju'ode cuaditina'a̧nä'inä, ucumä̧ ja̧u̧ odenä̧mä cu̧jui̧yä̧cua̧jä̧. Uvas pättiyu'inä̧ a̧cua̧cu̧nä ku̧nä̧rö̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ vino isoyamä ahuo'cöcuä̧cua̧jä̧.12Tocu pä'ö ttömä huo̧jua̧sä̧ ucu suronätä̧ jȩpu̧ huocu'ä'chömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juiyo rö̧'a̧'a̧ ucu surojö ku̧ju̧nä̧rö̧mä, ucumä adihuä i̧sa̧rö̧mä a̧'cua̧tta̧huȩcu̧nä̧ jȩpu̧jä̧, amo̧nä̧tä̧ esecujä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ recuä rö̧jä̧cu̧ru̧mä̧ pporädötä icujä ötahuiyä apate doächäcuähuomȩttö̧mä̧. 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ttö̧ja̧rö̧ suronä jömä jittähuoca'atä ko̧cuȩttö̧ pi̧yȩ pänä̧mä̧, pi̧yȩnä̧mä̧ surojö pänä̧ ja̧'a̧ttö̧.14Adiutä usí surojömä'cö̧, a̧'cua̧rö̧ cu̧ja̧ pä'ömä. Ja̧'hua̧nö̧tä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ su̧ro̧do̧u̧'i̧nä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dioma, iso päi'önätä̧ ucucu ö̧jä̧cua̧, ucutä iso päi'önä ja̧u̧ta̧ ja̧'a̧ päcuome jubu. 15A̧'u̧tu̧ surojömä, adihuä jue'itä repe'ö, ro̧'ȩcuä̧ttö̧ isojö̧nä̧ jȩpä̧tu̧cui̧ ötahuiyära̧'a̧ do'ächäcuähuomettömä. Ja'huanö jo̧mȩnä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ su̧ro̧do̧u̧'i̧nä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dioma, rȩrö̧jö̧nä̧ to̧'ä̧cua̧ José ahuaruhuä o'cötörömä.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'ömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ su̧ro̧do̧u̧'i̧nä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dioma, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧: "Ajuäutä cu̧jä̧cuo̧tö̧jo̧ mä̧ni̧jä̧ u̧jyu̧'ca̧ri̧ ju̧du̧nä̧, mä̧ni̧yä̧ jö̧ ta̧'a̧nö̧ pättä'chäcuotö: ¡Aco! ¡aco! adicuä ttö̧ja̧rö̧ ttichänä huopö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jä̧u̧mä̧ ttajahuäcuotö. 17O'cajuiyönä uva pättiyumä ajuähuäcua'a, juȩnȩ cu̧'cä̧tȩnä̧ TTÖ 'cuä̧do̧pä̧cua̧sä̧, pä'ö TTÖ̧Ä̧NPHUA̧MÄ̧.18!Äyó ucutuhué TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mo̧ro̧ pätecuächado pä'ätöhumä! ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mo̧ro̧ pätecuächado päcuätucua'a jä̧ttö̧? tȩ'a̧u̧mä̧ juiyäcua'a yo̧'ö̧tä̧ yo̧'ä̧cua̧'a̧, 19ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ mö̧yähui ö̧jo̧mȩttö̧ töipächa'a 'cua̧rö̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ajeyähui ö̧'o̧cui̧'a̧'a̧ 'cua̧rö̧nä̧, ja̧hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧ isodera̧'a̧ 'chä̧nö̧ isode isä'canä u̧mu̧ u̧huä̧ no̧mȩnä̧ äca yö̧a̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 20¿TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mo̧ro̧mä̧ päi'omenämä yo̧ä̧cua̧'a̧'cö̧ ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä tȩa̧huä̧cua̧'a̧'cö̧? ¿tta̧'cua̧ tta̧huȩpö̧nä̧ jä̧cua̧'a̧'cö̧ ja̧'hua̧nö̧ jö̧ juiyöttömä adiunätä kä̧dȩpä̧cua̧'a̧'cö̧?21"TTÖMÄ a̧'u̧tu̧sä̧, TTÖMÄ esehuo'cösä pä'cäri jȩcu̧'ä̧'chö̧mä. TTÖMÄ eseunumä topocösä jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧ pä'ö ca̧ca̧cu̧ cucuocuätucumä. 22I̧sa̧rö̧ ku'icu iyähuä cuiyätucua'anä'inä u̧huä̧ju̧ ote cuiyätucua'anä'inä, TTÖMÄ cuiyätucu ȩmo̧cö̧chä̧cua̧sä̧, topö'inä topocöchä̧cua̧sä̧ ku'icu iyähuä esecu aditö isotörö pöttädö cuiyätucu'inä.23TTÖ chä'ca jo̧mȩttö̧ pporädö icuí ra̧cu̧'i̧nä̧; Cui̧ä̧rȩ arpa rä̧mi̧pö̧'i̧nä̧ ä̧ju̧cuo̧cö̧chä̧cua̧sä̧. 24Ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧, ro̧ȩcuä̧mä̧ yoräteunätä ajiyä huerächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ juerächönä, adiunä kä̧cuä̧huä̧'inä ajiyä huerächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ 'cuäopönä huerächö kö̧nä̧.25¿De'a jui̧yä̧jä̧ra̧'a̧ ta̧ju̧jo̧mȩ a̧'ȩ jo̧mȩ cue'ächö cu̧jä̧tu̧cua̧'a̧nä̧ i̧sa̧rö̧ ku'icu iyähuä'inä iyi'änätöjä, Israél rȩjȩra̧'a̧ttö̧mä̧? 26cuȩcuä̧dä̧du̧a̧jä̧ Sicut'ru cu̧ru̧hua̧ päi'önä, Quiyún, cu̧'ä̧nä̧hua̧ siri'corö, yapare cu̧'ä̧nä̧huä̧'catucu ucututä cuaditinätucuä'ca ja̧'a̧ttö̧.27Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, TTÖTÄ Damosco rȩjȩttö̧'i̧nä̧ yabonänö pporädö chu̧ju̧nä̧cua̧jä̧," pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ mi̧cua̧ su̧ro̧do̧u̧'i̧nä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'ö.

Chapter 6

1¡Jituhue! Siónnä adiu ka̧cuä̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitö Samaria möä'canä 'quiya'a abotä ka̧cuä̧tö̧mä̧ ju̧huȩnȩ ka̧cuä̧tö̧ttö̧ yabonänö ucuo ku̧nä̧rä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧rö̧ ppä'ädö ichätömä! 2Curuhuotucu pä'ätö: "Calnera̧'a̧ topäjätucui; juhuorömä ötahuiyä rö̧o̧mȩ Hamatra̧'a̧cu̧ cui̧'chä̧tu̧cua̧ja̧; juhuorömä filisteas ttidepiyu Gatra̧'a̧cu̧ cu̧imȩjä̧huä̧tu̧cua̧jä̧. ¿Jahuätömä todärenä ruhuo huecuätöcuttö'inä uhuyämenä huotö? Tti̧rȩjä̧ beipomemä ucutu cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ beipomettö̧'i̧nä̧ yabonänö rä̧o̧mȩ ja̧'a̧?"3¡Jituhue suroju mo̧ro̧'i̧nä̧ ka̧jä pä'ätöhue ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ruhuo deäcä surojuoepö tö'cöhuächönä jȩpä̧tuhue! Jahuätömä rö̧ä̧nä̧ micuähuä̧ppä̧ ä̧'ä̧huä̧ppä̧nä̧ ä'ätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧cuä̧huä̧ppä̧nä̧ 'cuä'ächi'ö pȩjä̧mä̧tö̧. 4Jahuätömä cuätö ovejastö̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧tö̧ ku̧nä̧huo̧tö̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧cä̧yu̧ tti̧tti̧ i̧so̧ca̧ jacuä ka̧cuä̧tö̧ttö̧.5Jua'ättömä rä̧huä̧'a̧huä̧'i̧nä̧ 'porähuäi'nä ja̧'a̧tä̧ jö̧tä̧ rä̧i̧'nä̧tö̧, 'porähuäi'nä David jȩi̧'nö̧ta̧'a̧nö̧ räepö jȩpi̧nä̧tö̧. 6Ja̧'huätömä vino isoyamä i̧so̧'ta̧ ri̧o̧'ta̧nä̧ ahuienätö ja̧'hua̧'a̧nö̧ jȩpö̧ jitötä 'tamönäta̧ a̧dȩ'ȩja adihuoya to'ähuienätö̧, ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juä'ätörömä jo̧'ca̧'a̧ ji̧nä̧'a̧ josé ahuaruhuä to'tteächumä.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitä rä'epötti̧cuä̧u̧mä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ rä'epo tti̧cui̧nä̧u̧cu̧ tti̧'chä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitömä ttiäre pä'carinä ttesehuä'ija'amä täcö 'cuäopächäja'a. 7Ttö TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ Diosmä chiminä huȩnȩcu̧ pä'ähuinösä̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ötó Su̧ro̧do̧u̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä, Ttömä su̧ro̧tö̧sä̧ Jacob ucuo teäumä; Ttömä chuju'cö juiyönä topösä 'quiyönä tto'epö ku̧nä̧hu̧po̧mȩmä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, Ttömä juȩnȩ ötahuiyänä̧ ka̧cu̧'i̧nä o'cajuiyö̧nä iyö chi̧cuä̧sä̧.''9Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ to̧mu̧rȩnö̧ huotö isodenä ttö̧ji̧pu̧ttö̧'i̧nä̧, o'catoinä totteäcuotö. 10Ya̧tȩ a̧cua̧ru̧cua̧ cua̧ ö'co jähuä ȩmu̧ ichöttömä, ja̧u̧ isodettö u̧mi̧rä̧cu̧ päiönä räepu ihuäjimä̧ ku icua päötä jä̧cua̧'a̧, ja̧u̧ isodenä ko̧cuȩto̧rö̧ päöttömä: "¿ucucu ya̧tȩ kö̧?" . Ya̧tȩ ttö̧ päöttömä: "To'a". Ja̧'hua̧'a̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧, ja̧u̧mä̧ pä̧cua̧: "'corunä̧tä̧ kö̧cuȩtu̧cui̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ i̧mi̧mä̧ ottö huiyö'anötä̧ ja̧'a̧."11Ja̧'hua̧'nö̧ ja̧nä̧, topätucui, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧MÄ̧ i̧yä̧cua̧ hueähuä huȩnȩ, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isode rö'odemä ppo̧ö̧cu̧nä̧ pparö ihuähuodetä jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧tä̧'ä̧nö̧ isode ä̧u̧cuode'inä ppö̧u̧cu̧nä̧ ppäruhuächäcuä'a.12¿Ca̧hua̧yu̧tu̧mä̧ i̧nä̧cä jo̧mȩ do'ö sattö'anö ja̧'a̧tä̧jí̧? ¿Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩ päcayuämä do'ö sau'anö tä̧jí̧? Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ucutumä to'ija̧'a̧cu̧ jȩpä̧tö̧jä̧ hueähuä̧ huȩnȩ'i̧nä̧ surujuo'epätöjä ja̧'hua̧ta̧'nä̧ adiunä jȩpä̧tö̧rö̧mä̧ ro̧'ȩpu̧tä̧ ro̧'ȩpä̧tö̧jä. 13Ucutumä juiyó esehuätöjä Lo-debar ötahuiyä ä'ömä, pa̧'a̧nö̧ pä'ötöjä: "¿Ujutumä 'chu'ädocotö pinätö̧jä̧ Karnaim ötahuiyä ta̧mo̧nä̧ tujurunämö?"14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ topätucui, TTÖTÄ jȩchä̧cua̧sä ttö̧ja̧ recuätörö ucuturu ttörohuähuäcuotörö, Israel ttö̧ja̧, pa̧'a̧nö̧tä̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios, su̧ro̧do̧u̧'i̧nä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧. Jahuätötä jä̧cua̧'a̧ suronä jȩttä̧cuo̧tö̧ ucuturu Lebo-hamat'ttö kä̧mä̧dö̧ Arabá ajé i̧sä̧rä̧ jubu.

Chapter 7

1Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ttörö i̧jȩpi̧nö̧mä̧. Topätucui, ja̧u̧mä̧ mä̧rä̧cä̧yu̧ recuätörö uhuäbe'inö cuähuä ku̧nä̧hua̧'a̧ u̧huä̧ju̧ 'cärächö mo̧ro̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ topätucui, pi̧yȩ cuähuämä u̧huä̧ju̧ ttö̧ca̧ca̧tö̧mä̧ ru̧hua̧ u̧cuȩ cuähuä bahuipö o'ca'a. 2Jahuätö rȩjȩttö̧ bahuade ttucui'äji o'ca'a, ttömä pä'inö̧sä̧: "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios Esecu icuitö; ¿Tocu u̧ju̧pä̧cua̧'a̧ttö̧ Jacobmä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ juiyo a̧'u̧cua̧ ja̧'a̧." 3TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ rȩrö̧jö̧nö̧ topö pä'inö: "Pi̧yȩmä̧ yabonömä jo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧".4Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ttörö i̧jȩpi̧nö̧mä̧. Topätucui, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä, ocurä ichiyarö pä'ö huopäji ro̧ȩpa̧ pä'ömä. Pidemä aje rö̧o̧to täcuoto'inä rȩjȩ dȩa̧'a̧ päte'ö roto'inä jo'ädö icuäji ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩjȩ'i̧nä̧ rahuädi'äja'a. 5Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ ttömä pä'inö̧sä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios, kä̧mä̧dö̧nä̧ jȩpi̧; ¿Jacob tocu ö̧joä̧cua̧'a̧ttö̧? ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ juiyo a̧'u̧cu̧." 6TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ rȩrö̧jö̧nö̧ topö pä'inö: "Pi̧yȩmä̧ yabonömä jo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧". pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä.7Pi̧yȩ ja̧'a̧ ttörö i̧jȩpi̧nö̧mä̧, ä̧ju̧cuä̧tö̧cui̧, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ki̧nö̧ 'quiädäcuähuä'ca kada'ca, u̧mu̧nä̧ 'chu̧huä̧rä̧nö̧ jue'inä pa̧ja̧ cuäppäcu. 8TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ jäepinäcu̧sä̧, ¿däje to'cuä, Amos? Ttö chädätinäcu̧, jue'inä pa̧ja̧ cuäppä. Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ pä'inäcu̧sä̧, ä̧ju̧cui̧ ttöttömä̧ tti̧ji̧pi̧yä̧cuotö̧ chahuaruhuä Israelmä̧. Täcö yabonömä chesecui̧yä̧cua̧sä̧.9Isaac köicu iyomemä jȩpu̧ chi̧cui̧yä̧cua̧, Israel ucuo tettähuomemä siepu chicui yäcuotö, ttötä churo̧hua̧hua̧ cua̧sä̧ curä'chunä Jeroboan ahuaruhuärömä̧.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Amasías, Betel sacerdote, hueinö i̧huȩnȩ Jeroboanrö̧, Israel ttö̧ru̧hua̧rö̧, Amosmä kö̧ israel cui̧rȩjä̧tu̧cu̧nä̧. Adiu jȩpä̧tö̧jä̧ pätta'anä ttö̧ja̧rö̧tä̧ suro joepätö. 11Pi̧yȩ ja̧'a̧ Amós jiähuinömä, Jeroboan toeä̧cua̧ curä'chöttö, israelmä hue'ö tticuäcuotö otó tti̧rȩjä̧ttö̧mä̧.12Amasíamä, Amórö̧ pä'inö, ppa̧'a̧chö̧ täí jurönänö jicuähua Juda rȩjȩnä juorötä cucuajá pan. 13Betelnämä porö́ yabocumä täcö jicuähuä, penemä chojusode pä'ö ru̧hua̧ ucuo teähuome ja̧'a̧.14Ja̧'hua̧'ta̧'a̧nö̧ A̧mós päinö Amasíarö: "Ttömä profetamä huocösä profeta i̧tti̧'i̧nä̧ huocösä. Ttömä ovejatö̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧sä̧, ja̧'hua̧'tä̧nö̧ higo'inä sicómoro dauhuiyä'inä tta̧'a̧rö̧sä̧. 15Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧TÄ̧ ȩmi̧nä̧cu̧sä̧ oveja̧tö̧rö̧ tta̧'a̧rö̧ chö̧jo̧mȩttö̧ ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ päinä̧cu̧sä̧: Täí, ttö chumuhuäyotö Israel ttö̧ja̧rö̧ jicuähuä.16Jitämä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ i̧huȩnȩtä̧ ä̧ju̧cuí̧. Päíjä ucumä: Israel ttö̧ja̧rö̧mä suronä̧mä̧ jihuäcuä'chä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Isaac ahuäruhuä'cotörö'inä suronämä cucuohuä. 17Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pi̧yȩtä̧ päö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧MÄ̧: Ucu cuirehuamä ötahuiyättö kidepä iyä'chäcuähuäju jäcua̧'a̧, cui̧tti̧mu̧ u̧mä̧ttö̧'i̧nä̧ cui̧tti̧mu̧ nä̧ttö̧'i̧nä̧mä̧ curä'chunä 'cui'cuipu ihuäcuotötä jä̧hua̧'a̧,

Chapter 8

1Pi̧yȩta̧ ja̧'a̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ttörö i̧jȩpa̧ji̧mä̧. ¡Topí, duhuonä u̧huä̧ju̧ dejäcä! 2Ja̧u̧ pä'inö: "¿Däje tocu'ättö, Amos?" ttö pä'inösa: "Jicate duhuonä u̧huä̧ju̧ dejäcä." Ja̧u̧nu̧ o'ca'a TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ päinäcu̧sä̧: "Isrél ttö̧ja̧mä̧ täcö jo̧mȩnö̧ huottö; Porö yabocumä ja̧'a̧tä̧mä topocöchä̧cua̧sä̧. 3Dios ö̧jo̧dettö ra̧'ö̧ huottä'ijömä ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧mä̧ päröhuächäcua'a ajacuähuänätä̧," Pa̧'a̧nö̧tä̧ pä'ö TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diomä. "Recuötö ja̧'a̧ 'corujuottächäcuotömä, ji̧yȩcu̧du̧nä̧ttö̧ 'corujuäinätä dochäu tticuäcuotö!"4Ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, Ucutumä ja̧'a̧ 'cuȩcuä̧tö̧mä̧ recuäö̧jä̧u̧ru̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ usurä i̧so̧tö̧rö̧mä̧ si'epötä icuätöjä pi̧jä̧ttö̧mä̧. 5Jahuätö pä'ätö: "¿Ti̧yȩnö̧ki̧jä̧ 'cuä̧'o̧pä̧cua̧ jareönä yodo kä̧hua̧mä̧, u̧huä̧ju̧ o̧tȩ micuänä tiyapä'ämä? ¿Ti̧yȩnö̧ki̧jä̧ beipächäcua'a 'cuä'ächö pä̧cuä̧huä̧ mo̧ro̧mä̧, pä'äjita'anö micuänä tiyä trigo? ujutumä jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧ pa̧ja̧cuä̧ttö̧ a̧'u̧cu̧pö̧nä̧tä̧ jö̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ micuähuomettö abonänö 'chatädäcuotöjä, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ amäcö rö̧nä̧huä̧'i̧nä̧ jäyä jo̧nä̧ jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧. 6Pa̧'a̧nö̧ jȩtö̧mä̧ micuänä tiya pä'ö trigo surojuoächö'inä, u̧su̧rä̧ i̧sa̧rö̧mä̧ pärätänä ȩmö̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ recuärö̧jä̧cuu̧ru̧ tö̧jä̧pö̧ isayatä iyö."7TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ a̧mu̧nä̧ pa̧ja̧tö̧tä̧ pä'äu ku̧nä̧ji̧jä̧ Jacob ucuo teäu jähuänä̧: "Isopäi'önä̧tä̧ Ttömä yorö'iso ucutu jȩ'cuä̧tu̧cu̧mä̧ u̧ni̧chi'ocö chä̧cua̧sä̧." 8¿Pa̧'a̧nö̧ jo̧mȩttö̧ rȩjȩmä̧ ttö̧ȩpo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ o'catoi'önämä ajahuocotö ttäcuotö? Nilo aje kiädia'a jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ ttä̧rä̧mi̧'ä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ icu tticuomenä a̧'u̧ tticuäcuotö Egipto ajenä.9Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ rȩbȩhuä̧cua̧'a̧, pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä: Ttömä mo̧ro̧ kä̧hua̧mä̧ mo̧ro̧ kä'co nipä̧chi̧'ö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧jä̧ rȩjȩmä̧ mo̧ro̧mä̧ yo̧i̧'ö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧. Pä'cari jȩpö̧ tesehuäjimä a̧'u̧ ttu'u ttajahuönätä jȩchä̧cua̧sä̧ juhua'atäcu ra̧huä̧huä̧mä̧ ajahuäcuähuä jö̧nä̧tä̧ pärotö chi̧cuä̧cua̧sä̧. 10Ttömä ucutu o'catoi'önä sacu oyutä ku̧'ca̧tä̧huä̧tu̧cua̧ pä'ötä jȩchä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yotucunä̧ ttunämä ttuhuo'chemä juiyönä̧tä̧. Ttömä tti̧tti̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ i̧sa̧ 'corujuoächomenä a̧'u̧ ttutta'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jȩchä̧cua̧sä̧, juhua'atäcu röjinä̧mä̧ ttöjö'cö juiyönätä ttäcuotö.11Topätucui, ji̧yȩ mo̧ro̧ rȩbȩhuomenä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä huäjuetö icu jiähuäji, jua̧jä̧ rȩjȩnä ppäi ttöhuähuä rȩbȩhua̧ pä'ö huedomenä, ja̧u̧mä̧ ttucua ppä̧i̧rö̧jö̧tä̧mä̧cö̧, ttahua a̧di̧ri̧ju̧tömä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧nä̧somä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ I̧huȩnȩ cuä̧ju̧cua̧ pä'ö jä̧cua̧'a̧. 12Jahuätömä aje rö̧o̧to ppahua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ttäcuotö; jahuätömä jottäcuotö ttu̧huo̧jua̧'a̧cu̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ kä̧hua̧ räopa'acu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ usu 'chä̧nö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jotta'anä po̧cui̧po̧co̧tö̧ ttäcuotö.13Ja̧u̧ mo̧ro̧mä̧, nä̧ttö̧ muäyotö adihuätö'inä uborö jerupätödä̧jä̧ ttahua adiri̧jä̧u̧ ttidiyahuächi'äcuotö. 14Jitö Samariattö surojö jȩtti̧nö̧nä̧ huȩnȩtö̧ pä'ätömä, jahuätömä mattä̧chä̧cuo̧tö̧ ma̧ttä̧cho̧mȩnä̧mä̧ pä'äjita'anömä yorisotä ärämi'ocotö ttäcuotö.''

Chapter 9

1Ttö topinösä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ku icu iyähuome ppeyä ö̧ja̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧'u̧ pä̧'i̧nö, "Jacuojunä̧ ko̧cu̧ o'ca pparopö icui. Ja'huätörö jörä̧chi̧'ö̧nä̧ ki'opö icui, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttötä curä'chunä cuäcuäpu chicuäcuotö röji ko̧cui̧pä̧tö̧mä. Ja'huätöttömä ya̧tȩ'i̧nä̧ otomä 'cho̧co̧to̧ ttäcuotö, ja'huätöttömä ya̧tȩ'i̧nä̧ tö'ipächocöjä̧cua̧. 2Seolra̧'a̧ satöttö'inä, ju̧orötä 'chudädäcuotö. Mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ 'chacuächöttö'inä, juhua'attötä mȩyȩdö̧ chicuäcuotö.3Carmelo mu'ä'quiyu juttä ttödajuächöttö'inä̧, juhua'atä usu'chä̧nö 'chudadacuotö. Jahuätö aje rö'oto jacuä ttö tochöjuiyönä ttödajuächötö'inä̧, juorö'inä̧ äcarö hue'ö chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧, jahuätörö yö̧yö̧pu̧ tticuattö pä'ö. 4Ttabo'iyotö koromecu̧ ttȩpö̧ttö̧'i̧nä̧, jua'attö'inä hue'ö chu̧ju̧nä̧cua̧sä̧ curä'chunä̧ 'cui'cuipö cä'ö tticuatö pä'ö. TTÖTÄ to̧chä̧rä̧cua̧sä̧ jahuätörö suraja'a pä'ötä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adihua pä'ömä̧'cö̧".5TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, su̧ro̧do̧u̧'i̧nä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pi̧jä̧ra̧'a̧ mȩ'ö̧ttö̧mä̧ 'chärächi'a'a; o'catoi'önä juȩnȩ ko̧cuä̧tö̧mä̧ ajuäcuähuätö; O'cajuiyönä su'ädäcua'a aje su'äda'a'cua̧rö̧nä̧, pä'äjita'anö Egipto aje 'cua̧rö̧nä̧ su'ädäjipö jui'ächäjipö jȩa̧'a̧. 6Ja̧u̧ta̧ ja̧'a̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧tö̧tä̧ aditömä ö̧jä̧dä̧cuo̧mȩ, aditö ku̧ni̧nö̧ pi̧jä̧ttö̧ hua'adö u̧ju̧nä̧cuo̧mȩ. Ja̧u̧ta̧ ja̧'a̧ dä'ähuoto ajiya'inä rö̧nö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧jä̧ rȩjȩnä̧'i̧nä̧ ajiya huerädö, ja̧u̧ i̧mi̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧.7Etiopía ttö̧ja̧ ji̧nö̧'a̧nö̧ huocotöjä Ucutu ttörömä, Israél ttö̧ja̧? pa̧'a̧nö̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧. ¿Israel ttö̧ja̧rö̧mä̧ rä'epö icuocö pinösä Egipto rȩjȩttö̧mä̧, Filisteas ttö̧ja̧rö̧mä̧ Cretattö ja̧'hua̧ta̧'nö̧ aramerömä Kirttö? 8Topätucui TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ö'äremä rö̧'ä̧nä̧ suronä jȩtto̧mȩ to̧pä̧rö̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ si'epö i̧cuä̧cua̧ pi̧jä̧ttö̧mä̧, Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ si'epö icuocö chä̧cua̧sä̧ Jacob ahueruhuä o'cotörötä; Pa̧'a̧nö̧tä̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧.9Topätucui, Ttömä ji̧yȩtȩ huȩdä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttömä o'catoi'önä ka̧cuä̧tö̧ ttö̧'cä̧tȩ ka̧cuä̧tö̧ Israel ttö̧ja̧ ttö̧ttä̧huö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧, yȩcuäcänä u̧huä̧ju̧ ote yȩttȩpa̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, ido a̧'u̧cuo'qui'inä rȩjȩ maä̧chö̧ juiyäcua'a. 10O'catoi'önä chumöhuäyotö surojö jȩpi̧nä̧tö̧mä̧ curä'chuttö totte'ächäcuotö, jitömä pä'ätö, surojömä ujutu tö̧ja̧'a̧cu̧ ichömä rȩbȩhuo̧ca̧'a̧ jäcua'a.11Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ David ojusode maä̧chi̧node chäräbe'ä́cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ bahuecuomemä mö̧'ȩpö̧ chi̧cuä̧cua̧sä̧. Ötahuiyä maä̧chi̧no̧mȩmä̧ chä̧rä̧bȩ'ä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ mo̧ huȩji̧nö̧ ta'anö huȩju̧nä̧ chaditä̧cua̧sä̧. 12Edom ttö̧ja̧ttö̧ ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧ ttö̧ja̧cua̧ pä'ömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä ka̧cuä̧tö̧mä̧ chi̧mi̧nä̧ jättepäcua'anö, pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, pi̧yȩ jȩpö̧mä̧.13Ä̧ju̧cuä̧tu̧cuí̧, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ i̧chä̧cuȩ moró̧ ji'ähuinö̧, kö̧nähuä̧ i̧sa̧ u̧huä̧ju̧ ö̧ca̧ca̧tä̧cua̧rö̧ i̧rȩhuo̧bȩhui̧'o̧mȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ uva isoya päi'önä 'cuȩ'cuä̧huä̧ i̧sä̧ u̧ju̧näcua̧rö̧ i̧rȩbȩhui̧'o̧mȩnä̧. Möä'cattö huerä chipäcua'a vino isoya sa̧doya ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'ca juiyönä muä̧tȩtȩ ju̧ o'cadä̧jä̧ ja̧u̧tä̧cu̧.14Chahuaruhuä Israelrö ttö̧ja̧rö̧ ttȩmi̧pi̧nä̧u̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩttö̧ ppa̧dä̧dä̧cua̧sä̧. Jähuätö ttaditäcuotö ötahuiyä suro juoächinö̧ aditi'ipö ttö̧ja̧cua̧ pä'ö, ttö̧ju̧näcuó̧tö̧ uva'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttahuäcuotö uva isoya'inä, jähuätö ttö̧cuȩ cuähuä ttö̧ju̧näcuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttöcuäcuotö u̧huä̧ju̧ oba. 15Tti̧rȩjä̧nä̧ ttö̧ja̧cu̧nä̧ chu̧ju̧nä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧nä̧ ja̧'a̧ttö̧ juorömä ya̧tȩ'i̧nä̧ rä'epö icuoco̧u̧ ttäcuotö Ttö chiyinäjä̧tö̧mä", pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ Diosmä.

Obadiah

Chapter 1

1Abdíasmä 'cuä̧o̧pä̧cuȩ i̧jȩcuä̧chi̧nä̧cu̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pa̧'a̧nö̧ pä'ötó Edumnä ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧: Ujutumä ä̧ju̧cui̧nä̧tö̧jä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ji̧yȩtȩ jäepa'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧mi̧nä̧ huȩnȩtö̧ ji̧'ä̧huä̧cua̧rö̧ hue'inö ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧tȩnä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'önö: "¡Ä̧rä̧mi̧'ä̧tu̧cui̧! ¡Tähuä jahuätucu turohuähuaja! 2Topittö, ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧tȩttö̧mä̧ ji̧'qui̧cha̧hua̧ jö̧nä̧ jȩchä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucurumä kö'cocotö ttäcuotö.3Cuami iso'quinä ucuo tecuäumä ucurutä uyaparehuä'ijäcujä̧, ucu inähuättö idoränä kö̧mä̧, ju'toju cuoju isode huȩnä̧rö̧mä̧ cuami iso'quinämä̧ pä'öjä: "¿Dijä̧ttö̧ ttörö pi̧jä̧ rȩjȩra̧'a̧cu̧ kä'ö i̧cuä̧cua̧mä̧? 4Pare jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ 'chacuächätucuttö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ si̧ri̧'cö̧ ttö̧'cä̧tȩ cuä̧'ta̧ cu̧huȩnö̧ttö̧'i̧nä̧, juhua'attötä kä'ö chicuäcua̧jä̧, pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧.5Nä̧u̧cuä̧rä̧tö̧ ucuru ttichöttömä, nä̧u̧cuä̧rä̧cuä̧huä̧ ttö̧ja̧ yodo ttichöttömä̧ (¡Ucutumä si'epötä icuähuäcuotöjä!), ¿Jahuätömä tta̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧tä̧mä̧ rö̧ä̧nä̧ ttu̧nä̧u̧cua̧'a̧ ja̧'a̧ tä̧ji̧? Uva ca̧ca̧tä̧tö̧ ucu cu̧ja̧'a̧cu̧ ttichöttömä, ¿Jahuätömä ocha jichacunämä ttuti'ö'a̧nö̧ ja̧'a̧ tä̧ji̧? 6¡Esaúrö suronä jȩpö̧ 'chottipinöta'anö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuiäre rö̧ä̧nä̧ micuäu dajö rutähuä'inä'inä usinätö̧!7Cumöhuäyotömä o'catoi'önä todecuäcuinä̧tu̧cu̧, cui̧rȩjä̧ beipa'acu huȩä̧cua̧jä̧. Ttö̧ja̧ u̧ni̧chä̧rö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧mä̧ ucurumä yaparetä jȩpi̧nä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ tti̧dȩa̧'a̧nä̧tä̧ ttu̧ju̧ni̧'o̧nä̧cu̧jä̧. Cu̧cuä̧ cuätömä cuä̧tȩcuä̧tä̧ ki̧'ä̧dö̧ ttö̧ju̧ni̧nä̧cu̧jä. Ja̧u̧nä̧mä̧ huo̧jui̧'ä̧cuä̧huä̧mä̧ juiya'a. 8Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä'ö,"¿Edom ttö̧ja̧ huo̧juä̧tö̧rö̧mä̧ si'epö chicuäcuotö ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Esaú ahuaruhuä möä'canä ka̧cuä̧tö̧ ttu̧huo̧jui̧pö̧'i̧nä̧. 9Cumöhuäyotö juruhuätö yecuäcuähuätä kä̧cuä̧u̧, Temás ttö̧ja̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ yotucu pönärö Esaú ahuaruhuä möä'canä ka̧cuä̧tö̧mä̧ cuä'äu icu si'epö tticuicuotö.10Cu̧jä̧hua̧ Jacobrö suronä jȩ'cui̧nö̧ jähuänämä, dä'ä ttuhuähuätä tto̧ȩpä̧rä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ju̧huȩnȩ jubötä bȩcui̧pä̧chä̧cua̧jä̧. 11Jäyänätö̧ cu̧jinö̧ mo̧ro̧mä̧, cuiäre korojä̧ ttö̧ja̧ ttȩmi̧pi̧nö̧ mo̧ro̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichäcuähuotö cuäpatenä do'ächinä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ do'ächömä ji̧yȩtȩ Jerusalén jähuänä icu tottinömä jahuätö jö̧ta̧'a̧nö̧ huinöjä̧ ucumä.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧ mo̧ro̧ cuesehuä cuijä̧hua̧rö̧mä̧, usurä emä̧hui̧nö̧ mo̧ro̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Judá ttö̧ja̧rö̧ si'epö tticuinö mo̧ro̧'i̧nä̧ cuesehuä; a̧'cua̧ ttä̧huȩcu̧ mo̧ro̧mä̧ surojömä cucuocuä. 13Usurä ttȩmä̧u̧ mo̧ro̧mä̧ chu̧mö̧huäyotö ttäpatenämä docuächä; si'epö tticu mo̧ro̧ usurä ttȩmä̧hua̧'a̧nä̧mä̧ cuesehuä, ttiäre'inä cuȩmi̧pä̧ si'epö tticuäji mo̧ro̧mä̧. 14Mä̧nä̧ to̧mä̧rȩnä̧ 'cä̧i̧'o̧mȩ'i̧nä̧ cu̧jä̧mä̧dä̧, dö'ecuätörö be'epäjipö cuicua pä'ömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tta̧'cua̧ tta̧ttȩcu̧ mo̧ro̧, totte'ächa'anä ka̧cui̧pä̧jä̧tö̧rö̧mä̧ ttaboiyotörömä iyö cuicuätö.15Isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mo̧ro̧ mo̧ro̧mä̧ tö'cö ja̧'a̧ pi̧jä̧nä̧ kä̧tö̧rö̧mä̧ o'catoi'önä̧rö̧tä̧. Jȩ'cuä̧'i̧jö̧ ta'anötä̧ jȩttä̧cua̧jä̧; ucu jȩ'cuä̧'i̧jö̧mä̧ ucurutä ppa̧huä̧chi̧'ä̧cua̧'a̧. 16Isopäi'önä chu̧jä̧'ca möä'ca surojö juiyä'cattö a̧huä̧rö̧ ku̧ji̧nö̧ ta'anö. Ttö̧ja̧ o'catoi'önä cättädi'oca'a ttahuäcuotö, au kä̧nö̧mä̧ rattädi'äcuotö ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ko̧co̧tö̧ pä'ijätö 'cua̧rö̧nä̧tä̧ tottepächäcuotö.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Sión möä'canämä, jitö ttödahuächome kä̧cua̧'a̧; jahuätömä surojö jui'ätötä jä̧cuä̧'a̧; ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Jacob öäre ji̧nö̧mä̧ pä'äjita'anö ppa̧huä̧di̧pä̧cua̧. 18Jacob ahuaruhuämä ocurä jö̧nä̧ ttäcuotö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jose ojusodemä ocuräma jö̧nä̧ ttäcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Esaú ojusodemä ojiyä sa̧ri̧ä̧chö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuo'ö tticuäcuotö juhua'atäcu juiyönä̧tä̧ päi'önä. Esaú ahuaruhuättömä ya̧tȩ'i̧nä̧ ki̧'i̧pi̧nö̧mä̧ toäcua'a, ja̧'hua̧nö̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ päina'attö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧.19Neguev rȩjȩ ttö̧ja̧mä̧ uruhuotö päi'önä ttö̧ja̧cuä̧mä̧cuo̧tö̧ Esaú u̧ji̧no̧mȩ mö̧ä̧'canämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Sefejanämä filisteas ttö̧ja̧tä̧ ttö̧ja̧cuä̧mä̧cuo̧tö̧. Jahuätömä Efraín i̧rȩjä̧nä̧'i̧nä̧, Samaria rȩjȩnä̧'i̧nä̧ uruhuo päi'önä ttö̧ja̧cuä̧mä̧cuo̧tö̧; ju̧=uhua'atäcu Benjaminä, Galaad rȩjȩnä̧ u̧ru̧hua̧ päi'önä ö̧jä̧mä̧dä̧cua̧.20Israel ttö̧ja̧ttö̧ su̧ro̧da̧u̧ ko̧rpjä̧ra̧'a̧ ttȩpi̧nä̧u̧mä̧ Sareptattömä otonänö Canaán rȩjȩnä̧ ttö̧ja̧cuä̧mä̧cuo̧tö̧. Jerusalénttö̧ ko̧ro̧jä̧ra̧'a̧ ttȩpi̧nä̧u̧mä̧ Sefarad pättome huȩju̧ Neguev ötahuiyänä ttö̧ja̧cuä̧mä̧cuo̧tö̧. 21Ttö̧ji̧pö̧nä̧ ppä'ädinä̧tö̧mä̧ Sión möä'cara'acu 'cha'chettäcuotö Esau ö̧ji̧no̧mȩ ka̧cuä̧tö̧rö̧ ruhuonä huetta pä'ö ja̧'hua̧'a̧nö̧ ruhuomä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧NÄ̧ kä̧cua̧'a̧.

Jonah

Chapter 1

1Tu̧ru̧hua̧ Diosmä i̧huȩnȩ ucuocuinödo Jonásrö, Amitaii̧rö̧. Pä'inödo: 2Täi Nínive ötahuiyära̧'a̧, ötahuiyä rö̧ȩnä̧ jo̧mȩ. Juhua'a ka̧cuä̧tö̧ suronä jȩa̧'a̧ topösä ttömä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ö̧ji'ähuäjitö. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jonás ä̧rä̧mi̧'ö̧ tö'ipächinödo Tu̧ru̧hua̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ Tarsis ötahuiyära̧'a̧ 'chä̧nö̧. Ja̧u̧ 'chi̧nö̧do Jope ötahuiyära̧'a̧. Juhuorö po̧cui̧ pi̧nö̧do huoi'ca rö̧ä̧'ca Tarsisra'a 'chä̧'ca. Jahuä'canä 'chä̧tö̧cu̧ i̧'cha̧ pä'ö pä̧mä̧dö̧ mitinödo. Ja̧u̧mä̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ oto töipächa pä'inödo.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Diosmä hue'inödo rö̧ȩnä̧ kä̧rö̧'coppa pä̧i̧cu̧nä̧ mȩyȩhui̧'a̧ pä'ö aje rö̧oto 'cho̧mȩ kä'cottö. Kä̧rö̧'coppa rö̧ȩnä̧ kä̧rö̧'co̧hua̧'a̧ttö̧ huoi'ca pparächi'ö'anö ji̧na̧'a̧do. 5Huoi'ca jacuä adicuä ttö̧ja̧ ye'inätödo. Jahuätömä ttö̧ä̧nä̧hua̧ pö̧nä̧ ya̧u̧cu̧nä̧ huopinätödo. Jacuä'ca jacuä pȩjö̧mä̧ dochäu icuinätödo aje jacuoto huoi'ca joje'ächi'a pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jonásmä dea'anä isä̧jä̧nä̧ ä̧'ä̧rö̧ pinödo.6Jahuä'ca huoi'ca u̧ru̧hua̧ 'chä̧hui̧'ö̧ pä'inödo Jonásrö:¿Dä̧bö̧ ä̧'ä̧rö̧ cu̧'ä̧? Ä̧rä̧mi̧'ö̧ ucuocui cu̧huä̧nä̧hua̧rö̧, ¿Ja̧u̧mä̧ ujuturu rerö̧jö̧nä̧ amöcuädocö toteö juiya pä'ö? 7Yotöcunä ucuocuinätödo tta̧hua̧ru̧hua̧cu̧. Pä'inätödo: Ichätucui. Ka̧cuä̧mö̧ totäcuähuätucua pä'ö diö suronä ja̧ja̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧mä̧ Jonásttö ja̧'a̧ ji̧na̧'a̧do.8Jahuätö pä'inätödo ja̧u̧ru̧: Ji'ähuitö. ¿Tta̧'a̧nö̧ jȩcu̧'ä̧ ja̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧mä̧ suronä ja̧'a̧cuä̧ttö̧? ¿Däje juäi cuaditä'ijättö? ¿Tottö cuichäjätö? ¿To jä̧ttö̧ ucu cui̧rȩjȩmä̧? ¿Titö ju'otö i̧sa̧ jä̧ttö̧ ucumä? 9Ja'huanö jäepäcu ädänödo: Ttömä, kada'caömä hebreo ttö̧ja̧ i̧sa̧sä̧. Ttömä ucuotösä Tu̧ru̧hua̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö, mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ kö̧rö̧, aje rö̧oto'inä, de'a'inä adinörö. 10Ja̧'hua̧nö̧ päomenä, jahuätö u̧mä̧tö̧ juiyo ye'inätödo pärocua'a päi'önä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pä'inätödo ja̧u̧ru̧:¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö jȩcu̧'ä̧jä̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧mä̧? Jahuätö u̧mä̧tö̧ huo̧jui̧nä̧tö̧do Dios ä'ca jo̧mȩttö̧ töipächäja'amä täcö jiähuäja̧'a̧ttö̧.11Pä'inätödo: ¿Tta̧'a̧nö̧ jȩtä̧cu̧ttö̧ ucurumä kä̧rö̧'coppa huirochi'iyatö pä'ömä? Ja̧u̧nu̧mä̧ kä̧rö̧'coppa ji̧nä̧ isocu kä̧rö̧'co̧ hui̧na̧'a̧do. 12Ja'huanö ja̧'a̧ ädätinä̧u̧do. Pä'inödo: 'Chu'huädö do'opö icuätucuittö aje rö̧otonä kä̧rö̧'coppa huirochi'iyätucuacu pä'ömä. Täcö huo̧jua̧sä̧. Iso päi'önä ttötä suronä jȩchä̧ja̧'a̧ttö̧ 'cuäopa'a ucuturu pi̧yȩmä̧. 13Ja'huanö päa'anä jahuätö u̧mä̧tö̧ jua'ähuinätödo jäyoto pätti'a pä'ö. Ja'huanö ja̧'a̧ juruhuächi'ö juattähua'anä hueyecuinätödo kä̧rö̧'coppa ji̧nä̧ isocu pä̧i̧cu̧nä̧ kä̧rö̧'co̧hua̧'a̧ttö̧ jahuätörö.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Diosrö ucuocu pä'inätödo. Jitämä ucuru jä'epätöjä Tu̧ru̧hua̧ Dios, piderö suronä jȩtö̧ micuä timitäu juiyäcua'anö. Ujuturu ro̧cu̧huȩpä̧' piderö cuä'ö ticu micuä päi'önämä. Ucumä ucurutä pä̧huä̧ rö̧jo̧mȩnä̧ hue'äjijä pä'inätödo. 15Ja̧'hua̧ ja̧'a̧ Jonásrö 'chu'huädö do'opö icuinätödo aje rö̧otonä. Ja̧'hua̧nö̧ jȩtto̧mȩnä̧, aje rö̧oto huirochi'ina'ado. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätö u̧mä̧tö̧ rö̧ȩnä̧ ye'inätödo Tu̧ru̧hua̧ Diosrö. Ja̧'hua̧ta̧nö ku icu iyähuä jȩpi̧nä̧tö̧do Tu̧ru̧hua̧ Diosrö ttiya pä'ö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ jȩttä̧cuȩ huȩnȩ ji'äu ku̧ni̧nä̧tö̧do Tu̧ru̧hua̧ Dioscu.17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios hue'inödo po̧i̧ i̧sa̧ böorö, Jonásrö rahuädi'a pä'ö. Ja̧'hua̧ nö̧ ja̧'a̧ Jonás ja̧u̧ po̧i̧ i̧sa̧ öacuä jacuä ȩqui̧nö̧do huäbodäcuä mo̧ro̧ jo̧mȩnä̧.

Chapter 2

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jonás ucuocuinödo U̧ru̧hua̧ Ö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö po̧i̧ i̧sa̧ öacuä jacuättö. 2Pä'inödo: Ttörö suronä 'cuäopomettö huopäjisä ucuru, Chu̧ru̧hua̧ Diosrö. Ja'huanö ja̧'a̧, ä̧ju̧cuä̧ji̧jä̧ ttö huochömä. 'Corupädi'ö'anö päi'äcu huopäjisä. Huochömä ä̧ju̧cuä̧ji̧jä̧ ucumä.3Ttörö do'opö icuäjijä täcuome aje rö̧oto kä'coto päte'ö. Aje rö̧ȩnä̧ do'ö icuome päte'ö ma̧'ä̧chä̧ji̧sä̧. Chuhuämenä'inä rö̧ȩnä̧ ppahuome päte'ö ma̧'ä̧chä̧ji̧sä̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ jä̧cu̧ pä'äjisä: Ya'opö cuicuäcusä cuä'ca jo̧mȩttö̧. Ja'huanö ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ amöcuädäjisä: Ji̧nä̧ pä'äji ta'anö to̧chä̧cua̧sä̧ cuojusode adihuodemä.5Ajiyamä cha̧'cua̧ri̧'i̧yö̧'a̧nö̧ rö̧nä̧rä̧jä̧cu̧sä̧. Aje rö̧oto täcuoto jacuä rö̧nä̧rä̧jä̧cu̧sä̧ chamiyu jöböhuächi'önä. Aje isä'cua chunä juäocuächäjäcusä. 6Möä'quiyu kadä'cara̧'a̧ päi'önä ma̧'ä̧chä̧ji̧sä̧. Pi̧jä̧ rȩjȩ a̧ttä̧chi̧'ä̧cuȩ ttörö 'cuäopönätä pä'ö amöcuädäjisä. Ja'huanö ja̧'a̧nä̧ ucutä Chu̧ru̧hua̧ Chö̧ä̧nä̧hua̧ Dios'corupädi'ö'anö jo̧mȩttö̧ cäcuhuepäjäcusä.7Täcö cha̧'cua̧rö̧ 'corujuoächa'ö'anö päi'a'anä'inä amöcuädäjisä Chu̧ru̧hua̧ Diosrö. Chucuocuomenä ä̧ju̧cuä̧ji̧jä̧ adihuode cuojusodettömä. 8Amonä tö̧ä̧nä̧huo̧tö̧ tta̧'u̧cuä̧ ucuotätömä ucuru jaropi'ätö.9Ja'huanö ja̧'a̧nä̧ ucuru eseunu ucuocu ku icu iyähuä jȩchä̧cua̧sä̧. O'ca juiyönä pädäjimä jȩchä̧cua̧sä̧. Tu̧ru̧hua̧ Diostä chu̧ä̧cua̧tä̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧rö̧ ttö̧ji̧ pö̧nä̧ ppä'ädömä. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios hue'inödo po̧i̧ i̧sa̧rö̧ jäyoto rȩba̧nä̧ ko'äu ö́ta pä'ö Jonásrö.

Chapter 3

1Ja̧u̧nu̧ o'comenä Tu̧ru̧hua̧ Diosmä pä'äji ta'anö Jonásrö ucuocuinödo: 2Täi, pä'inödo Nínive ötahuiyära̧'a̧, ötahuiyä rö̧ȩnä̧ jo̧mȩ. Juhua'attö jicuhuähuaja ttö chi̧huȩnȩ huedä̧cuȩmä̧. 3Ja̧'hua̧ ja̧'a̧ 'chi̧nö̧do Jonásmä Nínive ötahuiyära̧'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios hueäji ta̧'a̧nö̧. Nínive ötahuiyämä rö̧ȩnä̧ ji̧no̧mȩdo. Níneve ötahuiyä öotomä huäbodäcuä mo̧ro̧ 'cha̧cuä̧huo̧mȩ ji̧na̧'a̧do. Jonás Nínive ötahuiyära̧'a̧ rȩbȩu̧ ya'ute mo̧ro̧ 'chä̧cuä̧huo̧mȩ jubö cue'ächinödo ötahuiyänä. Juhuorö ji'ähuinödo:4Jonás Nínive ötahuiyära̧'a̧ rȩbȩu̧ ya'ute mo̧ro̧ 'chä̧cuä̧huo̧mȩ jubö cue'ächinödo ötahuiyänä. Juhuorö ji'ähuinödo: ¡Pi̧yȩ Nínive ötahuiyämä, ttö̧ja̧ ta̧ju̧ mo̧ro̧ o'come toei'ä̧cuȩ! 5Ja'huanö jiähuä̧u̧ Nínive ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ esenätödo Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö. Ja̧u̧ huȩnȩ ä̧ju̧cu̧ ttu̧cuȩ a̧do̧chä̧cuä̧huä̧ jȩta̧ja̧ pä'ähuinätödo. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca toi'önä ruhuotö'inä usurä isotö'inä ̧ imi̧cu̧nä̧ jö̧ idicu o̧ta̧ 'ca̧tä̧hui̧nä̧tö̧do, “Ujutumä suronä jȩpä̧tö̧jä̧” pä'ö i̧jȩcuä̧ päi'önä jȩtta̧ pä'ö.6Ötahuiyä ru̧hua̧ ja̧u̧ huȩnȩ ä̧ju̧cuo̧mȩnä̧ i̧dȩä̧cä̧ttö̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧, ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ pärocuä̧ta̧ idicuä̧ta̧ ȩmo̧po̧'ö̧ 'ca̧tä̧hui̧nö̧do “ö'inä suronä jȩpö̧sä̧” pä'ö i̧jȩcuä̧ päi'önä jȩa̧ pä'ö. Ja̧u̧nu̧ o'comenä pä̧mä̧di̧nö̧do ocurä i̧sa̧ppȩ huä̧mȩ. 7Nínive ötahuiyä ru̧hua̧cu̧, chucu aditätö'inä tti̧huȩnȩ hue'inätödo ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧. Pä'inätödo: Ttö̧ja̧'i̧nä̧, pä̧cä̧yö̧'i̧nä̧, äjicuäcuähuotö'inä, ttujuabiyä ku̧nä̧rä̧tö̧'i̧nä̧, yorö'iso cucuätucuoca'a ka̧cuä̧tu̧ cui̧ pä'ö. Ttu̧cuȩ ttucu juiya pä'ö'inä, ajiya ttau juiya pä'ö'inä hue'inätödo.8O'ca toi'önä ttö̧ja̧'i̧nä̧, isotö'inä idicuo̧ta̧ 'ca̧tä̧u̧ pä̧i̧cu̧nä̧ cucuocuätucu'a̧nö̧ ja̧'a̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosrö. O'ca toi'önä pärocuätä pärou cuicuätucu'anö ja̧'a̧ suronä jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧mä̧ pä'inätödo. 9¿Di jä̧ttö̧ huo̧jua̧mä̧ Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios jȩä̧cuȩmä̧? Ja̧'hua̧nö̧ jȩto̧mȩnä̧mä̧, ¿Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä pärocuätä amöcuädö'a̧nö̧ ja̧'a̧cö̧ ujuturu ö̧ra̧huä̧rö̧ juiyatö pä'ö? Iso päi'önä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios ja̧'hua̧nö̧ amöcuädöttötä toei'ocotöjä ujutumä, pä'inätödo.10Ja'huanö suronä jȩttö̧ jarotti'a'a toomenä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä pärocuätä amöcuädinödo jahuätörö. Jahuätörö be'epäjipö icua päjimä pärocuätä amöcuädinödo. Be'epäjipö icuocö pinödo jahuätörömä.

Chapter 4

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Jonásmä yorö'iso kö'cocö pinödo Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios pärocuä amöcuädäjimä, ra̧huä̧ri̧ pi̧nö̧do. 2Jonásmä Tu̧ru̧hua̧ Diosrö ucuocuinödo. Pä'inödo: ¿Chu̧ru̧hua̧, Chi̧rȩjȩnä̧ chö̧jä̧i̧mä̧ pa'anö jȩcu̧'ä̧cuȩmä̧ pä'ocö pinösä tä̧ji̧? Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tödipächa pä'ö rä'opächinösä Tarsis ötahuiyära̧'a̧ chi̧'cha̧ pä'ö. Ttö huo̧jui̧nö̧sä̧ Chö̧ä̧nä̧hua̧ Dios, ucumä ttö̧ja̧rö̧ micuä juiyönä ppä'ädöjä pä'ö. Ucumä o'ca päi'önämä ra̧huä̧ri̧po̧cö̧jä̧. Rerö̧jö̧nä̧ topöjä. Pi̧jä̧ ttö̧ja̧rö̧ rö̧ȩnä̧ repe'öjä. Ro̧ȩcuä̧ jaropi'ö pärocuätä amöcuädöjä ucumä, pä'ö huo̧jui̧nö̧sä̧. 3Ja'huanö ja̧'a̧ttö̧ jitä Chu̧ru̧hua̧ Dios, cuä'ö icuittö. Pi̧jä̧nä̧ kä̧cuä̧huä̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö adihuäcusä hua'aretä pä'inödo Jonásmä.4Ja'huanö ja 'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios pä'inödo Jonásrö:

Ja̧'hua̧nö̧ rö̧ȩnä̧ cu̧ra̧huä̧ro̧mȩnä̧mä̧ ¿adihua'a tä̧ji̧?

5Ja̧'hua̧nö̧ päcu Jonás rä'opächinödo ötahuiyättö. Kä̧hua̧ räopa'acu pä̧mä̧di̧nö̧do ötahuiyättö rä'opächömä. Ju̧huȩnȩ Ä̧'ä̧huä̧bä̧ jue'epo'ö pä̧mä̧di̧nö̧do ja̧huä̧bä̧ dea'a tti jo̧mȩ. Ja'huanö pä̧mä̧dö̧ to̧pä̧ri̧nö̧do tta̧'a̧nö̧ 'cuäopaja pä'ö ötahuiyä.6Ja'huanö ja̧ 'a̧ Tu̧ru̧hua̧ Dios hue'inödo Jonás ö̧'o̧mȩ huäme bahua pä'ö a̧jä̧ta̧ tti ja̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ppä'ädinödo Tu̧ru̧hua̧ Diosmä Jonás a̧ 'cua̧ tta̧'ȩcu̧ ö̧'o̧mȩttö̧ ö̧ji̧pa̧ pä'ö. Jonás juiyo esehuinödo ja̧huä̧ta̧ a̧jä̧ta̧mä̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ mo̧ro̧ juomenä, Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hue'inödo ju̧hui̧tö̧rö̧ ttucui'a pä'ö a̧jä̧ta̧. Ja̧'hua̧nö̧ ttucui'omenä, jo'i'ö hua'ö icuina'ado a̧jä̧ta̧mä̧.8Ja̧'hua̧nö̧ päi'omenä kä̧hua̧ räo'omenä Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios hue'inödo kä̧rö̧'coppa du'huoppa kä̧hua̧ räopa'acuttu. Kä̧hua̧ rö̧ȩnä̧ du'hui'omenä, Jonás juiyupächinödo. Ja'huanö juiyupächi'ö 'corupäi'a pä'ötä jä'ȩpä̧ri̧nö̧do. pä'inödo: Pi̧jä̧nä̧ kä̧cuä̧huä̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö adihuäcusä hua'aretä. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inödo Tö̧ä̧nä̧hua̧ Dios Jonásrö: A̧jä̧ta̧ hua'ö icuäja'amä, rö̧ȩnä̧ cu̧ra̧huä̧ra̧'a̧mä̧ ¿adihua'a tä̧ji̧? Jonás ädänödo: A̧, adihua'a chö̧ra̧huä̧rö̧mä̧. Juiyo chö̧ra̧huä̧ra̧'a̧ttö̧ huäinä 'corujuo'ächösä.10Ja'huanö päomenä Tu̧ru̧hua̧ Dios pä'inödo Jonásrö: Ucu rerö̧jö̧nä̧ topäjijä a̧jä̧ta̧mä̧ ucu cuaditähuänämä bahuocota̧ jäjä̧ta̧. Ja̧huä̧ta̧ a̧jä̧ta̧ ya'ute yodo bahui'ina'a. 11Ja̧'hua̧ta̧nö̧ koro yodo hua'ö icuinä̧ta̧. ¿Ttö'inä cha̧cua̧ tta̧dȩcu̧ juiyö'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧, Nínive ttö̧ja̧rö̧? Recuätö ttö̧ja̧ ka̧cuä̧tö̧ Nínive ötahuiyänä. Ciento veinte mil ttö̧ja̧ jo̧mȩttö̧'i̧nä̧ abonänö ka̧cuä̧tö̧ ja̧u̧ ötahuiyänä. Jahuätömä jerupö jȩpö̧ ka̧cuä̧tö̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ isotö recuätö äjicuäcuähuotö'inä ka̧cuä̧tö̧ ja̧u̧ ötahuiyänä, pä'inödo Tu̧ru̧hua̧ Diosmä.

Micah

Chapter 1

1Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ rä̧bȩhui̧nö̧mä̧ Miqueas Moresét ttö̧ja̧sa̧rö̧, Jotám ö̧ji̧nö̧ mo̧ro̧, Acaz'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Esequias'inä, Judáttö ruhuotö'inä, 'cuäopa'a topö pä'inö Samariattö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalénttö'inä.2O'catoi'önä ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧. Jä̧ju̧cui̧, o'catoi'önä pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ ko̧cuä̧tö̧mä̧. Ucuturu jä̧cuä̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ pä'anä ja̧'a̧tä̧ topötucui, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ pä̧cua̧ adihuänä ö̧jo̧mȩttö̧. 3Topätucui, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧mȩttö̧ rä'opö; Ja̧u̧ i̧mȩyȩhuä̧cua̧ pi̧jä̧ttö̧ ju'toju jo̧mȩ ö̧jä̧da̧ pä'ö. Muä'quiyu'inä eripächäcua'a ja̧u̧ ö̧jä̧pö̧ dȩa̧'a̧ttö̧; 4De'a pämärome'inä dirächipäcua'a i̧sä̧ju̧ ocurättö diähua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, ajiyä pä̧i̧cu̧nä̧ dö'ö icua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.5Ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopömä Jacob ahuaruhuä o'cottö ttöaroda'attö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israél ttö̧ja̧ jarodö ttidepä hue'ötä jȩpö̧ ttö̧ja̧'a̧ttö̧. ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ji̧nä̧ttö̧ Jacob jarodö surönä jȩi̧na̧'a̧mä̧? ¿Samaria ötahuiyättö mä̧cö̧ ji̧na̧'a̧? ¿Torö ji̧nä̧ttö̧ yapareb ttö̧ä̧nä̧hua̧rä̧ ttesetina̧'a̧mö̧ Judá ahuaruhuä o'cotö? ¿Jerusalénttö mö̧cö̧ ji̧na̧'a̧?6"Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧'ttö̧ TTÖTÄ si'epö'icu isarätä chöti'äcuome Samaria ötahuiyämä, uvas ttu̧ju̧na pä'ö ttaditarä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧. De'a pämäromemä inähuiyättötä rȩä̧dö̧ chicuäcuome; Ja̧u̧nu̧tä̧ chu̧juo̧juä̧cua̧sä̧ däjettö todehua pä'ö. 7Ö'cajuiyönä 'co̧'ö̧ adicuämä dirö icuähuäcua'a i̧sa̧ppȩ päi'önä̧tä̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttiäre iyähuä jä̧'i̧jö̧'i̧nä̧ ku icuähuäcua'a. Yapare tö̧ä̧nä̧hua̧ o'ca'inä si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧. Jua'amä kidepä u̧mä̧tö̧rö̧ pärätänä iyäu kö̧ca̧ca̧tä̧'i̧jö̧ ja̧'a̧ttö̧, ja̧'hua̧nö̧ kaditä'ijömä jitörötä ppa̧huä̧chä̧cuä̧."8Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ cha̧'cua̧ tta̧dȩcuä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajuäu'inä cha̧ja̧huä̧cua̧sä̧; chö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ jui'ö cuȩdä̧chä̧cua̧sä̧; yodo ähuiri ja̧hua̧ta̧'a̧nö̧ juarara juoa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ juo̧chä̧cua̧sä̧. 9Ja'huätörö rä̧bȩu̧mä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ ttoepa pä'ömä juiya'a, Judá ahuaruhuä o'cotörö rä̧bȩhuä̧'a. Chahuaruhua tto̧jo̧mȩ Jerusalennä rä̧bȩhua̧'a̧. 10Gat ttö̧ja̧rö̧mä̧ jicuähuätucuä; yaparemä cuajuähuätucuä. Bet Le Afráttömä i̧sa̧ppȩnä̧tä̧ borepö pö̧sä̧.11Juȩnȩnä̧ 'cuo'opätucui, Safir ötahuiyä ttö̧ja̧, su̧ro̧do̧u̧mä̧ ttö̧'ca̧tä̧huä̧tta̧ jui'ö 'chä̧no̧ dä'ä ttuttunä jȩpä̧tö̧. Zaanán ötahuiyänä kjo̧cuä̧tö̧mä̧ räcuopätucuä. Bet Eselmö tta̧'cua̧ tta̧'ȩcuä̧tö̧, ja̧huä̧tö̧rö̧ tta̧'a̧rä̧i̧jä̧tö̧rö̧ 'chodipa'attö. 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Marot ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ tta̧'a̧rä̧tö̧ adihuä huȩnȩ ttä̧ju̧cua̧ pä'ötä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ surojötä huȩ'ä̧cua̧ Jerusalén apate ä'camä.13Ti̧'ä̧dä̧tu̧cui̧ ca̧hua̧yu̧tu̧ caruquiyä'inä, Laquis ötahuiyä ttö̧já̧. Ucú, Laquis, ucu ji̧na̧'a̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ suronä jȩpi̧nö̧mä̧ Sion ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧, jua̧'a̧mä̧ u̧cu̧ jä̧'a̧ jueähuä huȩnȩ jarodö jȩpä̧ji̧mä̧ Israél ttö̧ja̧ jȩtti̧nö̧'a̧nö̧. 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucu jä̧cua̧'a̧ röji te'ähui'ö iäre mippoönä cui̧yä̧cua̧mä̧ Moréset Gat'rö; Aczib ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ yaparetä jittähuäcuotö Israelttö ruhuop hue'ätörömä.15TTÖ pä'äjita'anö huȩdä̧cua̧sä̧ ya̧tȩ ö̧ro̧huä̧huä̧cua̧rö̧, Meresa ötahuiyänä ko̧cuä̧tö̧; Iraelttö ucuounä kö̧sä̧ pä'ö'inä ppa̧huä̧chä̧cua̧ Adulam ra̧'a̧cu̧tä̧. 16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuäcä isä'che 'cui'äu icuätucui ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuhuo'chetucu'inä kiräu icuätucui cui̧tti̧mö̧tu̧cu̧ru̧ rȩrö̧jö̧ä̧nä̧ tocu'ätucuttumä. Cuhuo'che kiräu icuätucui pare jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, jua'amä cui̧tti̧mu̧tu̧cu̧mä̧ ucututtu'inä oto tti̧'chä̧cuo̧tö̧.

Chapter 2

1Äyó ucutu ji̧nä̧ jarodö suronä jȩtta̧ pä̧'ö̧ amucuädätuhué, ucutu cuä'ätucuomettö̧ suronä jȩtta̧ pä'ö amucuädö pȩjä̧tö̧mä̧. Pä'ö mo̧ro̧ päi'öta'anö jȩcu̧'ä̧cuo̧tö̧jä̧ cujuru'utucunä ja̧'a̧ttö̧. 2Tti̧rȩjä̧ päi'önä chȩma̧ pättöttömä ja'huatömä tti̧rȩjä̧ päi'önätä ȩmä̧tö̧; Chojusode pä̧huä̧rö̧jä̧cu̧sä̧ pättöttömä ja'huätömä yettecuoca'atä ȩmä̧tö̧. Ojusode pä̧'a̧ro̧mä̧ cuä'ö ya'opötä icuätö, ja̧u̧ru̧mä̧ yapare ji'äu u̧i̧ju̧nä̧rö̧ o'cajuiyönä 'chottipäcu.3Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Topätucui, TTÖMÄ pitörömä suraja pä'ötä jȩchö̧'anö ja̧cu̧sä̧ täcö, ucutu cu̧ru̧pä̧'quȩtu̧cu̧ ti̧ä̧dä̧cuä̧cuo̧mȩttö̧'i̧nä̧ cu̧ji̧pä̧tu̧ juiyönä̧tä̧. Ucutumä ttötä ja'a pä'ö eseunumä 'cho̧co̧tö̧ cuäcuotöjä, surojö pänä ja̧'a̧ttö̧. 4Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ cuabo iyotömä ra̧ttä̧cuo̧tö̧ ucutu cutö'cötucu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juiyo pä̧i̧cu̧nä̧ cuajacuäcuotöjä. Ja'huättö ra̧'ttä̧cuo̧tö̧jä̧: 'Ujutu Israel ttö̧ja̧mä̧ täcö yautecu juiätöjä; TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ chi̧rȩjä̧ chö̧jo̧mȩttö̧ 'choipu pärotö i̧cuäcusä. ¿Ja̧u̧mä̧ tocu pä'ö 'choipäcucha'attö? ¡JA̧U̧MÄ̧ ujutu ti̧rȩji̧yä̧'i̧nä̧ iyä'chö icu amonä ujuturu esecuinä̧tö̧rö̧!''' 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutu ruhuotö isotöttömä juicuäcuotöjä ti̧rȩjä̧ 'quȩ'ȩpu̧ ȩmä̧cuä̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'catömä.6"Täcö jicuäcuä" pä'ätö ja'huätömä. Jiäcuäcuä isotömä pi̧yȩmä̧ jittäcuiya'anä ja̧'a̧ pä'ätö ja'huätömä; ya'ocuätö ttichö juiya pä'ö.'' 7¿Jue'önämä pättö'anö ja̧'a̧, Jacob ojusode: ''TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ a̧'cua̧ru̧hua̧ ami sura'a? ¿Iso pä'inä pi̧yȩ ja̧'a̧ jȩö̧mä̧?'' 8¿Ttö chihuȩnȩ ä̧ju̧cu̧ adiu jȩpä̧tö̧rä̧mä̧ adicua'a? Röjinämä Ttö chumucuäyotötä chabo iyotö 'cuä̧rö̧nä̧ jȩpä̧tö̧. Ucututä ttö̧'ca̧ta̧cuä̧ta̧ oppi 'cho̧cui̧pä̧tu̧cuä̧u̧, ja'huätö jeruhuönä̧ 'cuä'opätörömä su̧ru̧da̧u̧ curättö ppa̧'ä̧chä̧tö̧ 'cua̧rö̧nä̧ ja'huätö ttä̧cuä̧ra̧cuä̧cuä̧ isotö pä̧ttä̧u̧mä̧.9Ucutumä TTÖ chumuhuäyotö ttirecuamurö̧ räepu icuätöjä ttojusodettö adiunä̧ ttöjo̧mȩttö̧; ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucutumä tti̧tti̧mu̧rö̧'i̧nä̧ 'cho'ipätöjä TTÖ mippö'önä ppädädinö . 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧ icuätucui, ucutumä pȩnȩmä̧ cu̧ji̧yä̧tu̧cua̧nö̧ ja̧'a̧, ja̧u̧ suronä jȩ'cuä̧tu̧cu̧ jähuänä; ttötä yautecu siepu chicuäcuotöjä. 11Ya̧tȩ ucuturu ichö yapare jiäu ja̧'hua̧ta̧nö̧ ä̧ppu̧ta̧rö̧nö̧ pä'ö: ''Ttötä jidäcuäcuotöjä vino isoya ötö'cömä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ahuähuänä juruhuoyamä, ''ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ pitörö jihuö'anö cua̧mä̧.12TTÖTÄ ucutu Jacob isotö o'catoinä̧rö̧ ca̧ca̧tö̧ rötö Israelttö ko̧cui̧pi̧nä̧tö̧rö̧mä̧. TTÖTÄ o'catoi'önä̧rö̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧ti̧pö̧ chi'cächäcua̧sä̧ oveja̧tö̧ ttö̧jo̧ca̧nä̧, ttucuä'cua cuänö ttö̧ja̧'a̧ 'cua̧rö̧nä̧. Juä̧nȩmä̧ ttirecua'atö pä̧i̧cu̧nä̧ huotta'a ra̧mi̧pä̧cuo̧mȩ. 13Ya̧tȩ mä̧nä̧ bahuepäcua̧ jahuätörö, ja'huätö ttä'canä i̧'cha̧pä̧'ö̧. ja'huätö apate pä̧i̧cu̧nä̧ jȩpu̧ icu rättopäcuotö; ucuo ttu̧ru̧cua̧mä̧ jahuätö ttä'canä 'cuäopäcua̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ o'catoinä ttä'canä ö̧jä̧cua̧.

Chapter 3

1Ttömä pä'inösä: "Jitämä ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, ucutu Jacobttö tturuhuotö jö̧nä̧ kä̧cuä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israelnä ruhuo hue'ö ka̧cuä̧tö̧: ¿Ucuturumä adihuoca'a hueähuä huȩnȩ cu̧huo̧juä̧chi̧'ä̧tu̧cua̧ pä'ömä? 2Ucutu, adihuäjueimä kö'cöcotöjä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ surojötä repe'ätöjä, ucutu ja̧'a̧ i̧jȩta̧ ti̧jȩta̧'i̧nä̧ 'pa̧'ö̧ icuätömä, idepä'inä ihue'quiyutä ki̧'i̧pö̧nä̧.-- 3Ucutu ja̧'a̧ TTÖ chu̧mu̧huäyotö ttidepä'inä cui'i'ätömä, ja̧'hua̧nö̧tä̧ ppo̧'ö̧cu̧nä̧ 'cui'ö icuätöjä, uriyunä datta pä'ö jä̧i̧nö̧'a̧nö̧, isäbanä ȩnö̧ ttu̧ju̧nä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ucutu nrohuo hue'ätömä, huocu'äcuotöjä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RO̧TÄ̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ JA̧U̧MÄ̧ adätö jui̧yä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ i'ä'inä i̧jȩcuo̧cö̧ jä̧cua̧ ucuturu ja̧u̧nu̧ pä̧nämä, jua'amä suronätä̧ jecu'ätucua'attö."5TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö Dios päö ji'ähuätö jittäumä TTÖ chumähuäyotö jitötä pä̧huä̧rö̧jö̧'a̧nä̧ cuettächönä jȩpä̧tö̧: "Jahuätö ttu̧cuä̧ iyätörömä, jahuätörömä ji'ähuätö: 'Ucuturumä cuäditähuätucu'inä adiunätä̧ jä̧cua̧'a̧.' Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitö ttu̧cuä̧'i̧nä̧ iyocotörömä, jahuätucumä ttörohuähua pä'ötä pätecuächina'a̧. 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, ucuturu Dios pä'ömä i̧jȩcuä̧chö̧ juiyäcua'a; ucuturumä yo̧ä̧cua̧'a̧ jue'ö amöcuädätöjä päcuätucua'acu pä'ö. Kä̧hua̧'i̧nä̧ yo̧i̧'ä̧cua̧ Dios pä'ö ji'ähuätörömä, ja̧'hua̧ta̧'nö̧ mo̧ro̧'i̧nä̧ yo̧i̧'ä̧cua̧'a̧ jahuätörö. 7Pa̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧ pä'ätö'inä dä'ä ttu'utä dä'ättutäcuotö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jue'ö p'ätöjä pä'ätö'inä jerutu icuähuotötä ttäcuotö. Ja'huätö oi'catoi'önä ucuocuocotö ttäcuotö, TTÖTTÖMÄ ädätäcuähuä huiyäcua'a."8Ja̧'huanö ja̧'a̧nä̧ ttömä, CHÖ̧Ä̧NÄ̧HU̧A̧ Dios a̧'cua̧ru̧hua̧ ujurutä ku̧nä̧rö̧sä̧, ku̧nä̧rö̧sä̧ yoräteunä amucuädäcuähuätä a̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chujurutä, jidähua pä'ö Jacob jarodö jȩö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israél ttö̧ja̧ su̧ro̧nä̧ jȩttö̧'i̧nä̧.9Jitämä, pi̧yȩ ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧, ucutu Jacobttö tturuhuotö jö̧nä̧ kä̧cuä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israelnä ruhuo hue'ö ka̧cu ä̧tö̧, ucutu Dios öadihuä kö'cocotömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ adiu'inä surojönätä jȩpä̧tö̧jä̧. 10Ucutumä ötähuiyä aditätöjä Sionnä ttucuojattötä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalenmä cua̧mo̧nä̧ cujurutucunätä. 11Curuhuotucumä yapare cuänetötä ro̧'ȩpä̧'chä̧tö̧, sacerdote huotömä huo̧juȩtä̧tö̧ timitatö pä'ötä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios pä'ö ji'ähuätömä jä̧cuä̧ jue'ö pä'ätöjä pä'ö jȩpä̧tö̧ pärätänätä̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ kä̧nö̧'i̧nä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÄ̧ i̧mi̧nä̧ jȩpä̧tö̧jä̧ pä'ö pa̧'a̧nö̧ pä'ätö: "¿Ujutucutä ko̧cö̧tä̧ji̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧? Surujömä jȩö̧ jui̧yä̧cu̧ ujuturumä."12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ucutu ja̧'hua̧nä̧, Sionmä cuähuä ttu̧ju̧na̧ pä'ö cuähuometä̧ jä̧cua̧'a̧, Jerusalenmä ötahuiyämä i̧nä̧dutä pi̧'ä̧cuo̧mȩ, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Diosrö ucuocuäcuähuodema muä'ca de'a jä̧'i̧'ö̧a̧nä̧tö̧ jä̧cu̧'a̧.

Chapter 4

1Ja̧hua̧nä̧ ja̧'a̧nä̧ röji mo̧ro̧ päi'omenämä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ojusode huä̧mä̧dä̧cua̧'a̧ juȩnȩ de'a jo̧mȩ, Rö̧ä̧nä̧ ttesehuäcuotö jahuä'ca muä'ca jo̧mȩttömä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä'inä rö̧ä̧chä̧cua̧'a̧ juorömä.2Pi̧jä̧ pa̧ja̧cu̧nä̧ 'chä̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ pättäcuatö: "Ichätucui, muä'cara̧'a̧ TÄÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧ja̧'a̧cu̧ 'chatächätucua, Jacob Ö̧Ä̧NÄ̧HU̧S Dios ojusodera̧'a̧cu̧. Ja̧u̧tä̧ jiähuäcuotöjä chutä u̧mä̧nä̧, Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ ti̧'chä̧cuo̧tö̧jä̧ chutä i̧'cho̧mȩnä̧." Sionttö̧tä̧ räopäcua'a hueähua huȩnȩ'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩnȩ räopäcua'a Jerusalenttö̧. 3Ja̧u̧tä̧ ro̧ȩpä̧cua̧ recuätö ttö̧ja̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧tä̧ röji pä̧cua̧ recuätö tti̧rȩjä̧ oto pö̧nä̧ kä̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. Ja'huätö tucurä'chumä ttu̧cua̧ adicuätä juottepäcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttödäcuä o'chumä dau ä̧na̧jui̧yä̧ 'cuiähuätä. Ti̧rȩjä̧ pö̧nä̧ ko̧cuä̧tö̧mä̧ korotö ti̧rȩjä̧cu̧mä̧ rohuäu ttö̧jo̧ juiyäcuotö, curä ttörohuähua pä'ö huo̧jui̧cuä̧'i̧nä̧ juiyäcua'a.4Ja̧'hua̧nö̧ jo̧ca̧'a̧, Jahuätömä uva isade dȩa̧'a̧ ttö̧'ö̧jä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huiguera dau dȩa̧'a̧'i̧nä̧. Ya̧tȩ'i̧nä̧ ye'epe'öcö jä̧cua̧, o'catoi'önä su̧ro̧do̧u̧ttö̧'i̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ ucuocuäji. 5O'catoi'önä ttö̧ja̧mä̧ 'chä̧tö̧, ya̧cu̧pö̧nä̧, jitötä yapare ttö̧ä̧nä̧hua̧ i̧mi̧nä̧tä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ujutumä ti̧'chä̧cuo̧tö̧jä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios i̧mi̧nä̧tä̧ 'cuäopönä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuaopönätä̧.6"Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧mä̧," pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧, "TTÖ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ pätti'önä jȩchä̧cua̧sä̧ juiyupätörö ja̧ro̧ttä̧u̧ru̧'i̧nä̧, Jitö TTÖTÄ tusuräunä jȩchi̧nä̧u̧ru̧'i̧nä̧. 7TÖTÄ pärotö chi̧cuä̧cua̧sä̧ ko̧cui̧pi̧nä̧tö̧ surojönä ko̧cuä̧tö̧tö̧'i̧nä̧, jä̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ rä'epö chi̧cui̧nä̧u̧ru̧'i̧nä̧ rö̧ä̧nä̧ ucuounä jȩchä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, TTÖ CUÄ̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧MÄ, ruhuo hue'ö chö̧jä̧cua̧sä̧ Sion Muä'cattö, jitä kä̧mä̧dö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ 'cuäopönätä̧. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä, to̧pä̧rö̧ tta̧cuä̧rä̧cua̧jä̧ Israélnä kä̧cuä̧tö̧rö̧, Sión muä'ca ju'tä kä̧cuä̧tö̧rö̧, ucuru ttichäcuotö, täbucu hue'ö cu̧ji̧nä̧u̧'i̧nä̧ pä'äji ta'anö ttichäcuotö, pä'äji ruhuo hue'ö cu̧ji̧nö̧tra'anö ucutä ja̧'a̧ Jerusalén ittijumä.9Jitämä, ¿Dä̧bö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huocu'ätucuä? ¿Ruhuo hue'ömä toa'a ucututtumä? ¿Isaju ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧ uhuäbecu barahuäcua huoja'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huocuöätucua'a? 10Barahua'anä aditätucui o'ca päcui'ätucua, Siónnä ko̧cuä̧tö̧mä̧, isaju o'ca juäja'a 'cua̧rö̧nä̧. Jitämä ötahuiytättö'inä oto cui̧'chä̧cuo̧tö̧jä̧, cu̧jä̧cuo̧tö̧jä̧ de'a ttö̧ja̧ tome juorötä cui̧'chä̧cuo̧tö̧jä̧ Babiloniacu̧. Juorötä ppädäcuähua rä̧bȩhuä̧cua̧'a̧ ucuturu. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ pä̧dä̧cua̧s cuaboiyottöttömä.11Jitämä, pi̧jä̧ pa̧ja̧cu̧nä̧ ko̧cuä̧tö̧mä̧ surojönätä amucuädätö ucuturu; Ja'huätö pä'ötö: 'Ja̧'a̧tä̧ topätucui surojönä jȩtta̧'a̧nä̧; ja̧'a̧tä̧ topätucuitö ttusurähua'a totäcua'anö Sión muä'canä ko̧cuä̧tö̧.' 12Profetamä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Ja'huätömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ a̧mu̧cuä̧dö̧mä̧ jerupätö, jerupätö chutä jȩä̧cuä̧'i̧nä̧, JA̧U̧MÄ̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ö̧ca̧ca̧tä̧u̧ mi̧ jä̧'i̧nä̧'a̧nä̧ ro̧ȩpa̧pä'ö."13TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Ä̧rä̧mi̧'ö̧ rohuähuätucui, Sión i̧tti̧mö̧, TTÖTÄ jȩchä̧cua̧sä̧ cuä̧ja̧ i̧sä̧nä̧'i̧nä̧ cuo̧rä̧u̧na̧ jö̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩchä̧cua̧sä̧ cu̧na̧ji̧yä̧tu̧cu̧'i̧nä̧ broncetä jö̧nä̧. Ucutä ja̧'a̧ kä̧dö̧ cui̧cuä̧cua̧mä̧ recuätö tö̧ja̧rö̧. Tötä yȩchä̧cua̧sä̧ jahuätö aditö ruhuotö jö̧nä̧ ttö̧jö̧mä̧ ttötä jä̧hua̧ ja'attö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ iyinö ttörö, ttö̧ä̧nä̧hua̧ pi̧jä̧ o'cajuiyönä u̧ru̧hua̧ ja̧'a̧ttö̧."

Chapter 5

1Jitämä, curohuähuätucua jo̧mȩnö̧ ko̧cuä̧tu̧cui̧, curäruhuä tti̧tti̧mö̧jä̧; su̧ro̧do̧u̧mä̧ tto̧ttȩpä̧u̧jä̧ ötahuiyä'inä sobucuächönä, Israélttö röji pähuä i̧sa̧ i'änä cuättäcuotö i̧so̧'quȩnä̧.2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucu, Belén Efrata, Juda ahuaruhua o'cotöttö ji̧'qui̧cha̧hua̧ cua'anä, ucuttu ya̧tȩ i̧chä̧cua̧ Israelnä ruhuo huȩä̧cua̧mä̧, ä̧cuo̧mȩnä̧tä̧ pätecuächina'a̧ttö̧ jahuätöttö, 'cuäopönätä. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧, Diostä i̧yä̧cua̧, jitä muchaju kä̧ju̧, ji̧'qui̧cha̧hua̧rö̧ o'ca juojome jubu, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ahuaruhuämä, ppa̧ttä̧chä̧cuo̧tö̧ Israél ötahuiyäcutä.4Ja̧u̧mä̧ ä̧rä̧mi̧'ä̧cua̧ u̧mu̧huäyotörö oipa pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ujurunätä̧, chutä Ö̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ujurunä. Jahuätömä juȩnȩtä̧ ttö̧jä̧cuo̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ JA̧U̧MÄ̧ ucuo jö̧nä̧ ö̧jä̧cua̧ pi̧jä̧ beipächome jubu. 5Ja̧u̧nä̧ jä̧cua̧'a̧ surojö juiyönä tö̧jö̧nä̧ jȩä̧cua̧mä̧. Asirio ttö̧ja̧ ti̧rȩjä̧ ra̧'a̧ ttichomenä, ja'huätö tiäre ko̧cuo̧mȩ tojusode jäcuä dodettämenä, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jahuätörö totta pä'ö huetäcuotöjä ji̧mu̧tȩ ta'arenä oicuä ttö̧ja̧ro̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧mu̧tȩ huäbodäcuänö jä̧mȩ ttö̧ja̧ tturuhuotörö jahuätörö totta pä'ö.6Ja'huätömä tta̧ttä̧rä̧cuo̧tö̧ Asiria rȩjȩnä̧ ko̧cuä̧tö̧rö̧ ttucurä'chunä, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Nimrod i̧rȩjä̧'i̧nä̧ ttapate ä'ca jo̧mȩ. Ja̧u̧tä̧ ujuturu ppä̧dä̧cua̧ Sirio 'chu̧ttä̧ro̧mȩttö̧, ujutu ti̧rȩjä̧ 'cho'ipö ttichomenä, ujutu ti̧rȩjä̧ jacua dodettomenä. 7Jacob ahuaruhuä o'cotöttö ötahuiyänä ko̧cuä̧tö̧ ja̧'a̧, ajiya 'chȩnö̧ icha'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ko̧cuä̧tö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧, ajiyä dede'cua iyepa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, pi̧jä̧ ttö̧ja̧sa̧rö̧mä̧ tta̧'a̧ro̧co̧tö̧, ja̧'huä̧tö̧mä̧ tta̧'u̧ huä̧na̧ro̧co̧tö̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧ tti̧tti̧mö̧rö̧mä̧.8Jacob ahuaruhuä o'cotöttö o'cajuiyönä ruhuäcuiyä pa̧ja̧cuä̧chö̧nä̧ ttö̧jä̧cuo̧tö̧, recuätö ttidepiyu jö̧ta̧'a̧nö̧, de'a isotö ttö̧'cä̧tȩ mö yähui ö̧ja̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ttö̧jä̧cuo̧tö̧, mö yähuyi i̧tti̧ oveja̧ttö̧ ttö̧'cä̧tȩ ö̧ja̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. Ja̧u̧ ja'huätö ttö̧'cä̧tȩ 'cuäoponmenämä, ja'huätörö kä̧dö̧ i̧cuä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ 'torö icuäcuotö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧mä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ toäcua'a ja'huätörö ppä'ädömä. 9Cua̧monä cujurunätä cuabo'iyotörö si'epö cui̧cuä̧cua̧jä̧.10"Pa̧'a̧nö̧ 'cuäopäcua'a ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧mä̧," Pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, "TÖTÄ si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧ ucutu cuä̧ji̧mö̧ ca̧hua̧yu̧tu̧ru̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pparopö chi̧cuä̧cua̧sä̧ dottö ocä'inä. 11TÖTÄ si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧ ti̧rȩjä̧nä̧ ko̧cu̧ ötahuiyä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kä'ö chi̧cuä̧cua̧sä̧ ttiäre juru'u juei ttu̧ju̧nä̧ro̧mȩ'i̧nä̧.12TÖTÄ si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧ cumäri'ä jö̧nä̧ cu̧ju̧nä̧rä̧cu̧tu̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucumä yorö'isotä juiö'inä päcujui̧yä̧cua̧jä̧. 13TÖTÄ si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧ i̧sa̧ a̧'cua̧juä̧ 'co̧'ö̧ adicuä'inä ja̧'hua̧ta̧'nö̧ inähuä ucutu ucuo tecuähuätucuähuä'inä. Ucumä ucuä te'ähuo'cö cuä̧cua̧jä̧ cua̧mo̧nä̧ cuaditönämä. 14TÖTÄ que'opö chi̧cuä̧cua̧sä̧ Asera ka̧'cua̧juä̧ ko̧mȩ kada'cattö ucutu cuä'ca jo̧mȩttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖTÄ si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧ cutahuiyä'inä. 15TÖTÄ ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ jȩcu̧'i̧nä̧tu̧cu̧mä̧ chujurucu ja̧'hua̧ta̧'nö̧ pä̧'i̧cu̧nä̧ ruhuäcuiyä pa̧ja̧cuä̧chö̧nä̧ ttä̧ju̧cuo̧ca̧'a̧ttö̧."

Chapter 6

1Jitämä ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'ö: ''Ä̧rä̧mi̧ö̧ jiähui ucutä jȩ'cui̧nö̧ dea ä'ca jo̧mȩttö̧; muä'quiyutä ä̧ju̧cua̧cu̧ cui̧huȩnȩ. 2Ä̧ju̧cui̧ TÖ̧Ä̧Nä̧HUA̧ ro̧ȩpu̧ pä'ö, ucututä dea, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucutu rȩjȩ 'quiyönä chuä̧ro̧mȩ'i̧nä̧ . TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ öjö'cö juiyonä jä̧cu̧ umuhuäyotorö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ JA̧U̧TÄ̧ örohuähuäcua̧ röji pähuä ä'catömä Israel ttö̧ja̧cu̧mä̧.''3TTÖTÄ chumuhuäyötö, ¿däje jȩchä̧jä̧cu̧? ¿Tocu cuju'cö juiyönämä̧? ¡jȩchi̧nö̧ ädätö jiähuitö! 4TTÖTÄ jinä'a̧ Egipto rejera'a cui̧'chä̧ pä'ö jȩpi̧nö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧tö̧ pä̧i̧cu̧nä̧ huettometö̧ räepu chicuinä̧cu̧jä̧. Moisésrö̧'i̧nä̧, Aarónrö̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ Mi̧ri̧a̧mrö̧'i̧nä̧ hue'ö ucuru. 5TTÖ chumuhuäyotö, amuhuädätucui Balac , Moab ru̧hua̧ jȩa̧ pä'ö ji̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ Balaam'inä,Beor i̧tti̧, ädätinö ja̧u̧ru̧ Sintimttö̧ Gi̧lga̧l jubu 'chänö'cänö, ttö CHIÄNÄ̧HUA̧RÖ̧ ttu̧huo̧jä̧cua̧'a̧nö̧ surojö'inä jui̧'a̧ pä'ö.6¿Ttömä däjetä chi'cächö'anö ja̧'a̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOS ju̧ru̧hua̧rö̧mä̧? ¿Cuichö'anö ja̧'a̧ ja̧u̧ru̧mä̧ cuiäre ku'icu iyähuäcu, oveja i̧tti̧ yaute a̧ȩ cua̧cu̧? 7¿TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ esehua'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧ ovejatö̧ tti̧tti̧mu̧ milesnö jo̧mȩnä̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ diez milnö aje a̧dȩ jo̧mȩnä̧tä̧? ¿Chi̧tti̧ a'canä i̧sa̧rö̧ chiyö'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧ ttö suronä jȩchi̧nö̧ micuämä, ttötä chidepätö u̧huä̧ju̧tu̧ ttötä chamonä suronö jȩchi̧nö̧mä̧? 8JA̧U̧MÄ̧ päcujä, adiunä jö̧ta̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucurumä pä̧cuä̧rö̧jä̧cu̧ : Adiunä̧tä̧ jȩpu̧ cu̧ji̧ya̧rö̧ pä'ö, repeähuähuänätä̧ känö̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ huo̧jua̧sä̧ pähuä juiyönä 'chänö Dioscutä.9TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ huopönö ji'äu ötahuiyänä, jitä mo̧ro̧'i̧nä̧, huo̧juä̧chi̧'ä̧tö̧mä̧ ucu cui̧mi̧ huo̧juä̧tö̧: "I̧so̧'quȩnä̧ ttu̧'ȩpä̧rö̧nö̧ topätucui ja̧'hua̧nö̧ pä̧jo̧mȩtä̧ pa̧ pä̧'ö̧. 10Rö̧ä̧nä̧ micuäu juei ku̧nä̧rä̧tö̧ jarodätö ttojusodena näu̧cuä̧rö̧ ttȩma̧'i̧jö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧nö̧ toäcuähuä jäyä jö̧mä̧ kö'cähuocötä ja̧'a̧.11¿TTÖMÄ pädö'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧ ja̧u̧mä̧ jerupu jȩa̧'a̧ rö̧nä̧huäcä surojäcänä jea̧'a̧mä̧, sacuyunä rö̧nä̧'chö̧ yapare jȩa̧'a̧mä̧? 12Ruhuotömä usurä isotörö näu̧cuä̧rä̧tö̧, ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ yaparetä ucuocuätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ tti̧nȩttö̧'i̧nä̧ ttättö'inä yapare jö̧tä̧ huotö.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ttötä pä̧i̧cu̧nä̧ ro̧dȩpi̧nä̧u̧jä̧, usurä isotö huo̧dȩpi̧nä̧u̧jä̧ suronä jȩcuä̧tu̧cua̧'a̧ttö̧. 14Ucumä cucua'anä'inä cuesehuiyä̧cua̧jä̧; 'cuä'opunä̧ jui̧'a̧tä̧ cu̧jä̧cua̧jȩ. Ucumä cuiäre ca̧ca̧tö̧ cu̧ju̧nä̧'a̧nä̧'i̧nä̧, ki̧'i̧po̧'cö̧ cua̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu̧ji̧pä̧tu̧cu̧ttu̧'i̧nä̧, TTÖTÄ curä'chura̧'a̧tä̧ chiyäcuotöjä̧. 15Ucumä cuähuä'inä cu̧ju̧nä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ u̧huä̧ju̧mä̧ topocö cuä̧cua̧jä̧; A̧dȩmä̧ tacua'anä, isoyamä topocö cuä̧cua̧jä̧; Uva cui̧'cuȩcua̧'a̧nä̧'i̧nä̧ vino isoyamä ahuocö cuä̧cua̧jä̧16Ucutumä Omri hueinötä̧ hua̧'a̧dä̧rö̧ ku̧nä̧tö̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Acab ojusodettö aditinötä̧. Ucutumä jahuätö pättötä jȩpä̧tö̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TTÖTÄ yȩchä̧cua̧jä̧, ötahuiyä'inä, surojönätä, ucuturu̧ ötahuiyä ttö̧ja̧mä̧ ya̧'a̧huȩ'ö̧tä̧ ya̧ttä̧huȩ'ä̧cuo̧tö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ ttö'jö'cö juiyönä tottäcuotäjä.

Chapter 7

1¡Äyo ttöhué! Ttörömä pi̧yȩ duhuonä cuähuä u̧huä̧ju̧ beipächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ jä̧cu̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ uva pättänä ko̧cui̧pi̧nö̧'i̧nä̧ juiya'a. U̧huä̧ju̧ pättanä cusuttu'inä po̧cui̧po̧cö̧jä̧, jareönä kärächö higo'inä chucuapäda'anä'inä po̧cui̧po̧cö̧sä̧. 2Jarodocotö pä'ijätömä Pi̧jä̧ttö̧mä ya̧tȩ'i̧nä̧ toa'a, ppjä̧nä̧ ko̧cuä̧tö̧ttö̧mä̧ surujö juiyönä ko̧cuä̧tö̧mä̧ toa'a. Ja'huätömä o'catoi'önä ttucuoja ttihuerädä pä'ötä ko̧cuä̧tö̧, i̧sä̧sa̧ tto'epö usätö tta̧mo̧nä̧ ttahuaruhuärötä.3Ja'huätö ttu̧mu̧mä̧ suronä jȩtta̧ pä'ötä a̧di̧huä̧u̧: Ruhuo hue'ätö'inä micuä pärätätä jä̧'ȩpä̧rä̧tö̧, röji pähuä i̧sa̧'i̧nä̧ ttimitäcu yapare pä'ö ja̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pärätä ru̧hua̧mä̧ mi̧tö päöta'anö jȩtti̧ya̧rö̧ pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧tä̧, ja'huatömä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ suronätä amucuädätö. 4Ja'huätöttö adiunä jȩpö̧mä̧ zarza jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ hua̧, suronä'inä jȩpo̧cö̧mä̧ dau so̧ä̧i jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ hua̧. Pi̧yȩ mo̧ro̧ pätecuächa'a ucuturu to̧pä̧rö̧ tta̧'a̧rä̧tö̧ pättänö, ro̧ȩcuä̧ mo̧ro̧ jä̧cua̧'a̧. Jitä mo̧ro̧ 'cuäopa'anä ttieru'unätä ja̧'a̧.5Chippeyänä kö̧ pä'ö'inä ja̧'a̧tä̧mä̧ tocu'ä, cha̧hua̧ru̧hua̧ pä'ö'inä ja'a̧tä̧mä̧ tocu'ä. Ttu̧'ȩpä̧rö̧nö̧ ucuocuätucui cujonä 'cuä'ächö pä̧ju̧ kä'ca jo̧mȩttö̧mä̧. 6Tti̧tti̧mä̧ jä'orö'inä jarodiö, kittiju'inä ka̧ju̧ru̧ jarodö ä̧dä̧tä̧rä̧ju̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ chö̧ja̧ri̧ju̧'i̧nä̧ kimiyajuru to'ija̧'a̧cu̧ ä̧dä̧tä̧rä̧ju̧. Ttabo'iyotömä tta̧mo̧nä̧ ttojusodenä ko̧cuä̧tö̧tä̧ ja̧'a̧.7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttötämä, to̧chä̧cua̧sä̧ CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧TÄ̧. Ttömä tta̧dä̧rä̧cua̧sä̧ Dios surojöttö chö̧ji̧pö̧nä̧ ppä'ädinörö̧, huochö ä̧ju̧cuä̧cua̧ chu̧ru̧hua̧ Diosmä. 8Chabo'iyotö, ttöro suronä 'cuäopa'a topömä cuäsehuätucuä, ttö mädä̧chö̧ o'ca'amä, pä'äjita'anö chä̧rä̧mä̧cua̧sä̧. Yo̧ä̧sa̧ jo̧mȩ chö̧'ä̧mä̧do̧mȩnä̧mä̧, CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ jä̧cua̧'a̧ ttorö tȩa̧u̧mä̧.9CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajo̧mȩttö̧ suronä jȩchi̧na̧'a̧ttö̧, ttömä cha̧mi̧'quidächi̧'ä̧cua̧sä̧ JA̧U̧ ro̧ȩpo̧mȩnä̧mä̧ CHUTÄ ppädäcua'a ja̧'a̧ttö̧ ttö jȩchi̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ röji mo̧ro̧ päi'omenä ro̧ȩpo̧mȩjubu ttörö. JA̧U̧TÄ̧ ja̧'a̧ tȩa̧u̧cu̧ i̧'chä̧chä̧cua̧mä̧ ttörö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttörö röji moro ppädä'ä to̧chä̧cua̧sä̧.10Juȩnȩmä̧ chabo'iyaju'inä tojäcuaju ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ttörö päjinö̧ji̧nö̧ amucuädö dä'ättujäcuaju: "¿Tȩnȩ o̧jä̧ cu̧ru̧hua̧ CUÄ̧NÄ̧HUA̧ Diosmä?" cha̧mo̧nä̧ chi'äriyä to'äcua'a, ja'huäjumä mänänä redähua tti̧'cuȩ'cua̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nä̧ 'cuȩ'cuä̧huä̧cua̧ju̧.11cuidepiyu tto̧ȩpäräbä pä'äjita'anö ttaditö mo̧ro̧'i̧nä̧ pätecuächäcua'a, ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ cui̧rȩjä̧ beipome'inä yabonänö jä̧cua̧'a̧. 12Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧mä̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ ucurutä ttichäcuotö, Asiriattö kä̧mä̧dö̧ Egipto ötahuäyä jubu, Egiptottö kä̧mä̧dö̧ aje rö̧o̧to jubu, Eufrate'inä, dä'ähuotomä koroto dä'ähuoto jubu, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ de'a'inä kara'a de'acu. 13Ja̧'huä̧jä̧ rȩjȩnä̧mä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ to̧ä̧cuä̧jä̧ juȩnȩ ko̧cuä̧tö̧ ttö̧ja̧ ttihueyenä, surojönätä̧ jȩpö̧ tto̧jo̧cua̧'a̧ttö̧.14ucutä cu̧mu̧huäyotörö i̧so̧'quȩnä̧ ttö̧'ȩpä̧rö̧ o'ipi, ucutä cu̧yä̧ji̧mö̧ ja̧'a̧ttö̧. Ja'huätömä ji̧nä̧ de'a jo̧metä̧ ko̧cuä̧tö̧, cuähuä ku̧nä̧huä̧nä̧ ppuru'unä jo̧mȩ. Ja'huätörä o'ipi Basanra̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Galaad rȩjȩra̧'a̧cu̧ täbocu ttö̧jo̧cu̧yi̧no̧mȩcu̧. 15I̧jȩpi̧tö̧ ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ Egipto rȩjȩtö̧ rä'epö cuicuinöta'anö, TTÖTÄ chi̧jȩpä̧cuo̧tä̧ adiumä.16Ruhuäcuiyä pa̧ja̧cu̧nä̧ tottäcuyotö ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ dä'ä ttuttäcuotö juruhuättöjä pättömä. Ja'huätömä ttä ttu̧mu̧nä̧tä̧ ttottecuäcuotö; Ttä̧ja̧hui̧yä̧'i̧nä̧ ttä̧ju̧cu̧ juiyönä jä̧cuo̧tö̧. 17Ja'huätömä rȩjȩ i̧sa̧ppȩtä̧ nȩttä̧cuo̧tö̧ äca jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, pi̧jä̧ttö̧ rȩjȩnä̧ dottähua pä'ö pöttädäcuähuotö 'cua̧rö̧nä̧. Ja'huätömä ttäjuttu ye'ecunu rättopäcuotö; Ja'huätömä UCU cu̧jo̧mȩcu̧ ye'ecunutä̧ ttichäcuotö, Chu̧ru̧hua̧ CHÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ UCURU yettecuäcuotö.18¿Di jä̧ttö̧ ucu Dios'anö hua̧mä̧, ucu ja̧'a̧ surunä jȩttö̧'i̧nä̧ si'epö icumä, ucutä ja̧'a̧ cu̧mu̧huäyotö suronä jȩttö̧'i̧nä̧ u̧nichi'ömä? Ucu cu̧'ä̧i̧mä̧ 'cuäopönä jö̧nä̧ hua'adö ku̧no̧kö̧jä̧, ucumä repeäcuähuätä huo̧juȩttö̧jä̧ 'cuäopönä repedä̧cuä̧u̧jä̧ päcuina'a̧ttö̧.19Ucumä pä'äjita'anö re cu̧jä̧cua̧jä̧ ujuturu; UCU ja̧'a̧ suronä jȩttö̧ cu̧jä̧pö̧ dȩa̧'a̧tä̧ kä̧dö̧ cui̧cuä̧cua̧mä̧. UCUTÄ jä̧cua̧'a̧ dä'ähuototö täcuome kä'ö cui̧cuä̧cua̧mä̧ ujutu soronä jȩtö̧. 20Ucutä cui̧yä̧cua̧jä̧ iso jö̧tä̧ Jacob'rö ji̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ repeäcuahuä 'cä̧cuȩcui̧nö̧ta'anö Abrahamrö, täbocu'inä tä̧do̧tö̧ mi̧nä̧rö̧ chi̧yä̧cua̧sä̧ päcuina'a̧ttö̧.

Nahum

Chapter 1

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö Ninive ötahuiyä tö'cömä. Nahum Elcos ttö̧ja̧sa̧ toinö töcö jiähuä'tä.2TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä ä'cuoyäu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppa̧'a̧di̧pö̧ todetö; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rö̧ä̧nä̧ amisurutä kä̧cu̧; TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ aboiyotö suropätö ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ mi̧cuämä jȩpö̧ juhua'atäcu aboiyotörö amisurumä yabonö otodönö ra̧huä̧rö̧. 3TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ jurunämä ra̧huä̧ri̧po̧cö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ujurutä ku̧nä̧rö̧; aboiyotörömä yörö'isä adiu jȩpä̧tö̧ pä'ömä pä'ocö jä̧cua̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ajiya isoppa döoppanä 'chö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cu'upä urohuönä joppanä, juhua'atäcu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ isoppanä rȩba̧ i̧sa̧ppȩ ö̧jä̧pi̧yä̧nä̧ cä'epö.4Ja̧u̧mä̧ aje dä'ähuotorö'inä ra̧huä̧ri̧pö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juoächi'önä'inä jȩpö̧; Ja̧u̧mä̧ ajehuiyämä o'cajuiyötä jo'ädö icu. Basán ötahuiyä'inä juiyöhua'a, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ carmel juhua'atäcu ä̧'u̧ líbanonä ka̧cu̧'i̧nä̧ juiyöhuö ja̧'a̧. 5Möä'quiyömä ttö̧ä̧hua̧'a̧ ö̧jo̧mȩttö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ po̧ri̧yä̧'tä̧ päi'ome'inä jahuächi'a'a; ö̧jo̧mȩttö̧mä̧ rȩjȩ'i̧nä̧ ma̧ä̧cha̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧jä̧'i̧nä̧ juhua'atäcu ttö̧ja̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ o'catoi'önätä̧.6¿Di jä̧ttö̧ ö̧jä̧mȩda̧'a̧nö̧ hua̧mä̧ amisuräcu ä'ca jo̧mȩmä̧? ¿Di jä̧ttö̧ ö̧'ä̧i̧ ujuru ami'qui'achi'a'anö hua̧mä̧? Ö̧'ä̧i̧mä̧ ocurä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huerächa'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ inähuiyä'inä dörpcha'a ja̧u̧nä̧mä̧.7TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ adihuä i̧sa̧, huȩnȩ jö̧ mo̧ro̧mä̧ dajahuächö ki̧'ä̧cuä̧hua̧ ja̧'a̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ päjimä jȩpö̧ chunä̧tä̧ dajahuächö ttö̧ji̧pa̧ pä'ö usätörömä. 8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ aboiyotörömä o'catoi'önä̧rö̧tä̧ aje su'ädi'ö juatädi'önä jȩpö̧ si'epö i̧cuä̧cua̧; Ja̧u̧mä̧ yo̧ö̧ jacuä jubö päi'önä rö̧huä̧rä̧cua̧.9Tocu jȩpö̧ ttotte pö'anö̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧MÄ̧? 10Ja̧u̧mä̧ beépäjipö i̧cuä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ aboiyotärömä todärenä jö̧nä̧mä̧ jȩpo̧cä̧ jä̧cua̧ micuämä! ti̧yȩ a̧ri̧ soäcä ppö'cähuächäcämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ au tä̧'ä̧mä̧'chä̧tö̧mä̧, isä'cua joipächä'cua cuo'ö icua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ 'cuo'ö tticuäcuotö. 11Ucuttö ya̧tȩ rä'opinö huȩnȩ 'quiecuä ttö̧ja̧sa̧ Balialttö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ to'ija'acu amöcuädö suronä jȩpö̧rö̧mä̧.12TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ pä'ö: Jahuätömä ttujurumä rö̧ä̧nä̧ ttu̧ju̧nä̧ra̧'a̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ recuätö tta'anä̧, ja̧'hua̧nö̧ huotö tta'anä si'epö icuähuäcuotö; jahuätömä yabonömä ko̧co̧tö̧ ttäcuotö. Ucu'inä Juda, ucurä cuȩmä̧u̧nä̧ jȩchi̧nä̧cu̧jä̧, täcö yabonömä usurä cuȩmä̧u̧nä̧mä̧ jȩpo̧cö̧ chä̧cua̧sä̧. 13Jitämä ucuru a̧mä̧cö̧ cuaditönä huettä'ijo̧mȩttö̧mä̧ rä'epö chi̧cuä̧cua̧jä̧; Ttötä jä̧cua̧'a̧ cuoräu o̧sa̧ 'torö chi̧cuä̧cua̧mä̧."14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ hue'ö ucutu Ninive ttö̧ja̧ cutu'cötucu: "Cui̧tti̧mö̧ ucu cuimi ȩpä̧tö̧mä̧ yabonömä toäcua'a. Isotö tta̧'u̧cuä̧ 'co̧'ö̧ adicuä'inä, cu̧ä̧nä̧hua̧ ö̧jo̧denä cuoräuttö ȩttö̧ isotö tta̧'u̧cuä̧ adicuämä dochäu chi̧cuä̧cua̧sä̧. Cuhuaparebamä sadiyä̧cua̧jä̧, isopäi'önätä ucutumä cu'cähuocotöjä̧."15Topätucui, möä'canämä ya̧tȩ ö̧jä̧pi̧yä̧ pa̧'a̧ adihuäjuäi huȩnȩ i'cächö; U̧ni̧chä̧rö̧ kä̧cuä̧huä̧ ji'äu ja̧'a̧! Pä'cäri jȩpä̧tu̧cui̧, Judá ttö̧ja̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ jȩtä̧cuo̧tö̧jä̧ päcuinä̧tu̧cu̧mä̧ jȩpä̧tu̧cui̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩ'cuä̧tu̧cuo̧mȩnä̧ surojömä yabonömä kȩdö̧mä icuoco̧u̧ cuäcuotöjä̧; jo̧mȩnö̧tä̧ ucutu cu̧'quȩtȩtu̧cu̧ttö̧mä̧ si'epötä icuähuäcuoto.

Chapter 2

1Korotömä ucuturu cuähuä ticuä pä'ö ä̧rä̧miä̧tö̧. Ötahuiyä ttoȩcuome jäyänämä Suo̧da̧u̧ru̧ ku̧ni. mäniyä̧nä ttö̧tta̧rö̧ pä'ö juruhuätörömä ku̧ni cuähuäruhuä recutucu ucucu. 2Ja̧u̧ TU̧RU̧HUA̧MÄ pä'äji ta̧'a̧nö adiunä tö̧ja̧ pä'ö jȩpö̧ Ru̧huä̧ Jacob'nätä. Taboiyotömä Isade a̧u̧cua̧dȩ jȩpo̧ tticuä'a ja̧i̧'nö'anö jepö tticuomettö. töjipa pä'ö.3Umätö juruhuätö ttoecuärä̧bi'nä kunari̧nätömä 'Catä̧hui̧nätö päcuäji tuhuo̧'o̧tätä̧; ttöcaru'quiyä curäutä adicuämä säruhuina'a jereönä ttaditö ta'anö jönä, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö ttödäcuä odiyänäi'nä cipres dauttu adicuä'a Ku̧näri̧nätö juttojunä tticuomenä oto tticuä''cuä'a pä'ö. 4ttö'caruquiyänä caballostö dotta'anä mänärä'acu 'chinätö: mänä cahueattö chänö'inä ppä̧'a̧chö'inä cueächinätö, jotteomenä pä̧i̧'cu̧nä uhuocuinä'a̧ cu̧'u̧pa̧ cörö'ächä ja̧i̧nö'anö jönä.5Su̧ro̧da̧u̧ttö̧ tturuhuotö huotömä tä'co hucinätö ttumohuäyottö Su̧ro̧da̧u̧ru̧mä: Jahuatömä 'chinätö, Ötahuiyä ttoecuä'ca o'ca juiyönä sobucuächunä korotörö ttörohuähuä pä'ö tto'epäräcuähuä odiyä kunärätömä tta'ärinätö rohuähuö ' chä'a̧tö̧rö̧.6Aje äpatiyä ujurucu bachächipomenä, ruhuodemä pparächi'önä̧tä̧ ma̧ä̧chi̧na̧'a̧. 7Huzzabmä kö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yö̧ 'ko̧'ä̧dö̧ tticuäcuaju ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pporädö icuähuäcuaju. Kumöhuäyotö nätö̧mä̧ ttajahuäcuotö unucu 'cua̧rö̧nä̧ tta̧mö̧canä 'ta'tapäcuäutä.8Nínive ttö̧ja̧mä̧ ajiya acuäba suädi'ba jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huotö, ttö̧ja̧mä̧ dö'ecuächätö ajiya juruhuoya jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. Korotömä huopätö: "Kämädä̧tu̧cui̧, kä̧mä̧dä̧tu̧cui̧, pä'ö huotta'anä ya̧tȩ'i̧nä̧ kärächi'ömä topocö jä̧cua̧. 9Plata'i̧nä̧, oro'inä 'chocuipäjätucumä ȩmä̧tu̧cui̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä Nínive ötahuiyä a̧'cua̧cu̧ öädihuämä beipocö jä̧cuȩ. 10Nínive rȩjȩmä̧ yorö'iso to̧ä̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ toe'ächinä̧jä̧. O'catoi'önä ttamiso'quimä jahuächia'a; o'ca toi'önätä ttihue'quiyumä tti̧ä̧huä̧u̧, o'catoi'önä tta̧'cua̧ tta̧ȩ́cuä̧tö̧; o'catoi'önä̧tä̧ tti'ämä teättitti jö̧nä̧tä̧ huotö.11¿Jitämä to ka̧'a̧ttö̧ mö̧ yä̧hui̧tä̧ ttäjumä, mö yä̧hui̧ttö̧ ppo̧'ä̧tö̧ atateja ttahuä'ijomemä, mö yähui ubo'inä isaju'inä tti̧tti̧mö̧cu̧ cuettächä'ijomemä yorö'iso yecuäcuähuä juiyönä̧tä̧? 12Ja̧u̧ mö̧ yähuimä i̧tti̧mö̧ ppo̧'ä̧tö̧ yä̧hui̧tö̧rö̧ yu̧yu̧pö̧ 'co'ö icuäji, irecua mö yähui isajuru'inä ku̧ru̧pä̧'quȩnä̧ yu̧'u̧ icuäji ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ rrejumä suädi'önä ȩnä̧ji̧ yu̧yu̧pö̧ i̧cuä̧jä̧u̧rö̧mä̧, irejumä suädi'äja'a 'co'copö i̧cuä̧jä̧u̧ttö̧tä̧.13Topätucui, Ttömä ucuturömä kö'cocösä, pa̧'a̧nö̧ pä'ötó su̧ro̧da̧u̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧. Ttömä ucuru cuiäretucu caruquiyämä ocuränä cuo'ö icu isppa 'chähuädönätä jȩchä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curä'chumä mö yä̧hui̧tö̧ möäyotörömä rahuädi'äcua'a. Ttömä ucutu 'chocuipäjätucumä 'cho̧di̧pä̧cuä̧u̧jä̧ cui̧rȩjä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jittähua pä'ö hue'ö ku̧nä̧huo̧tö̧ tti̧huȩnȩmä̧ ya̧bo̧nö̧mä̧ ä̧ju̧cuä̧cuä̧huo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧.a̧

Chapter 3

1¡Ucutuhue ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ cuä'äu icuätömä! Yapareäcuähuätä jo̧mȩnö̧ huotöjä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧rȩjä̧tä̧ nä̧u̧cuinätö̧jä̧, ja̧huä̧jä̧nä̧mä̧ ttö̧ja̧rö̧ cuä'ähuä̧tö̧tä̧ ttu̧jä̧jä̧ ja̧'a̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitä cuäcuätta'atä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ö̧jä̧pö̧ o'ca kärächa'atä rä̧mi̧pa̧'a̧ juhua'atäcu carucätta cahuayu doätta ttöa'atä.3Cahuayutö̧nä̧ huä̧nö̧ curä rohuähuätö ja̧'a̧, curä'chu kä̧dȩpä'chunä, dacuodä saruhuodänä, hua'ö icuäjätörö u'chu jö̧nä̧ ca̧ca̧tö̧ rutähua'a, rö̧ä̧nä̧ pa̧ja̧cuä̧ juiyönä, rohuähuätömä jahuätucu äcuä'chächätö. 4Pi̧yȩmä̧ 'cuäopa'a nä̧tö̧ muäyotö a̧'cua̧cuä̧tö̧ mä̧nä̧ ruhuä jȩttä̧'cho̧mȩnä̧, märipä huo̧juä̧tö̧mä̧, korojä̧ ttö̧ja̧rö̧ ttidepä iyä'chäcuähuätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧mä̧ ttumäri'änä jȩpä̧'chä̧tö̧.5Topätucui, Ttömä ku'cocösä ucu jȩ'cu̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö su̧ro̧da̧u̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, cuireba i̧sä̧ta̧ cä̧dȩpä̧cua̧sä̧ cuä'ca jo̧mȩttö̧, ttö̧ja̧ cu̧dä̧pä̧rȩ tottönä chi̧jȩpä̧cua̧jä̧, dä'ä ttucumä ruhuotörö'inä i̧jȩcuä̧chä̧cua̧'a̧. 6Idicu surojömä ucurutä chi̧cuä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu̧su̧ro̧tä̧cu̧ jö̧nä̧tä̧ jȩchä̧cua̧jä̧; pärotö chicuäcua̧jä̧ o'toi'önä tottäcu cunä̧tä̧. 7"Cuäopäcua'a o'catoi'önä ucuru topätömä dö'ecuächö kä̧nö̧ pättäcuotö: Nínive ötahuiyämä kä'ö tticuäcuotöjä̧; ¿Ditä jä̧cua̧'a̧ttö̧ ja̧u̧ ötahuiyä amöcuädö ajahuäcua̧mä̧? ¿Torö chu̧'o̧cui̧'ä̧cua̧'a̧jä̧ttö̧ ucu cuajahuome ppä̧dä̧cua̧rö̧mä̧.8Ninive, ¿Ucumä Tebas ötahuiyä Nilo aje 'cä̧tȩ jo̧mȩ huȩju̧ jäyänämä ajetä rö̧nä̧ro̧mȩ, aje rö̧o̧totä cähueächi'ome, ja̧u̧ ötahuiyämä aje dä'ähuototä tto̧ȩpä̧rö̧ttö̧'i̧nä̧ abonänö hua̧jä̧? 9Ja̧u̧ru̧ ujuru jö̧nä̧ 'chu̧huä̧ri̧nö̧mä̧ Etiopía'inä, Egipto'inä ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ beipächome'inä juiyina̧'a̧; ja̧u̧cu̧ esecuinä̧tö̧mä̧ Fut ötahuiyä ttö̧ja̧'inä, Libia ötahuiyä ttö̧ja̧'inä ji̧na̧'a̧.10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Tebas ttö̧ja̧mä̧ ttȩpi̧nä̧u̧; cärenä ttö̧ti̧nä̧u̧, ppo̧'ä̧tö̧rö̧mä̧ ppo̧u̧cu̧ cui'ö icuinä̧tö̧ ma̧ni̧yä̧ra̧'a̧cu̧ doächi'äcuähuomettö̧, ttaboiyotömä ucuo ku̧nä̧rä̧tö̧ tti̧mi̧nä̧ korojuei icu topinä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä ucuo ttö̧ja̧ pinä̧tö̧mä̧ a̧mä̧cö̧ jähuä ttaditönätö hue'ö ttu̧ju̧ni̧nä̧u̧. 11Ucu'inä tä̧cuä̧mä̧chä̧cua̧jä̧, cudajuächa pä'ö jȩ'cuä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucumä cuaboiyotöttö yo̧mȩtȩ cudahuächa pä'ö cu̧sä̧cua̧jä̧.12O'cajuiyönä ucu cujurumä higos dauhuiyä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jä̧cua̧'a̧, u̧huä̧ju̧ jo̧mȩnö̧ jö̧, yȩ'ȩpö̧ tticuomenä ucua pä'ö hua̧ ä jacuä ma'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 13Topittö, ttö̧ja̧ ucutu cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧mä̧ nä̧tö̧ jö̧nä̧tä̧ huotö; cui̧rȩjä̧ äpate karate'inä. karate'inä bachächipaja'a cuaboiyotö ttä'ca jo̧mȩttö̧mä̧, käcuorä odiyämä ocurätä kuhuö icuäja'a.14Ttoecuäcuome ajiya huä'ö ku̧nä̧ji̧, cuabo jähuä tto'ecu ku̧ju̧ni̧nö̧mä̧ yabonö̧tä̧ adiu jȩpö̧ ku̧ni̧, redä'canä do'ächi'ö, jahuä'ca 'cuȩ'cui̧; reda'ca räecuo̧ca̧ ȩmi̧. 15Ucumä juhuorötä ocurä ku i̧cuä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ curä'chutä si'epö i̧cuä̧cua̧jä̧. Märäcäyu̧ mö̧ä̧yotö ttucuia'a ja̧'i̧nö̧a̧nö̧ o'cajuiyötä ttucui'äcuotö. Ucutumä yabonö yo'ähuächätucui mä̧rä̧cä̧yu̧ möäyotö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, täcö jo̧mȩnö̧ huotö jö̧'a̧nö̧.16Cuiäretucu iyähuäme yabonö rö̧ä̧chi̧na̧'a̧ si̧ri̧'cö̧ mo̧ro̧jä̧ rö̧jä̧tö̧ jö̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ mä̧rä̧cä̧yu̧ möäyotömä̧ rȩjȩmä̧ jȩpö̧ icuätö ja̧'hua̧nö̧ jȩpi̧'i̧pötä co'ächätö. 17Ucu cumöhuäyotöttö ruhuotömä, maräcä̧yu̧ jo̧mȩnö̧ huo̧tö̧ ju̧'a̧nö̧, Su̧ro̧da̧u̧ tturuhuotömä mä̧rä̧cä̧yu̧ isäyunä isäyu jö̧'a̧nö̧ ka̧cuä̧tö̧ ötahuiyä ttoecuäbinä diya̧tȩ jö̧ mo̧ro̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ mo̧ro̧ kä̧hua̧ räo'omenä dö'ecuächö co'ächätö ya̧tȩí̧nä̧ ieruhuomecu.18Asiria ru̧hua̧, cuä̧ji̧mö̧rö̧ tta̧'ä̧rä̧tö̧mä̧ ä'ecuätö; ucutöttö ruhuotömä 'cuä'ächi'ö pȩjä̧mä̧tö̧. Cumöhuäyötömä möä'quiyura̧'a̧cu̧ pperecuächätö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ toa'a ya̧tȩ ö̧ca̧ca̧tö̧'a̧nö̧ hua̧. 19Cutta huahuächa pä'ömä juiyäcua'a. Cuttamä rö̧ä̧nä̧nö̧ ra̧huä̧pi̧jä̧tta. O'catoi'önä ucu cutu'cö huȩnȩ ttä̧ju̧cuo̧mȩnä̧ eseu 'pȩttä̧cuo̧tö̧. ¿Di̧jä̧ttö 'cuäopönä surojöttö dajacuächinö.

Habakkuk

Chapter 1

1Ttö profeta Habacuc jidähua pä'ö rȩbȩhui̧nä̧cu̧sä̧, 2CHI̧Ä̧NÄHUA̧, ¿Ucuru recuo mo̧ró̧ jä̧'ȩpä̧rä̧'i̧jö̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧ kö̧jä̧? Pä̧i̧cu̧nä̧ jä̧'ȩpä̧rä̧'i̧jö̧sä̧ suronä jȩtti̧yä̧cu̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä usurä ȩmä̧huä̧tö̧rö̧ ppäcuädo̧co̧u̧ pä'ijätöjä.3¿Dä pä'ö ttidepä hueönä ttö̧ja̧'a̧ tochönä jȩ'cua̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩttö̧'i̧nä̧? Ttö chä'cattö o'cajuiyönä ttö̧ja̧cuo̧mȩttö̧ rohuähuö surojoepä'chö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jarodä'chö ka̧cuä̧tö̧. 4Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueähuä huȩnȩ́'i̧nä̧ jȩpo̧co̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ recuiyacuaa ro̧ȩcuä̧mä̧. Adihuätöttö'inä juiyo recuätö suronä jȩpä̧tö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ro̧ttȩ päjimä yapare jittäutä ra̧o̧pä̧ra̧'a̧. TÖ̧Ä̧NÄHUA ädätinäcu̧ Habacuc rö:5Korome pi̧jä̧nä̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ o̧dö̧nä̧ 'cuäoputtö topu huo̧jui̧pä̧tu̧cui̧; ucuru jittäumä cuesetiyä̧cua̧jä̧ ucú cumoró̧ ttö cueröhuaanä chiyö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ eseunö cu̧ji̧pä̧cua̧jä̧. 6¡Ä̧ju̧cui̧! Caldeo ttö̧ja̧rö̧ hueda pä'ö kö̧sä̧, Jahuätömä ucuotä cuähuäjuiyönä jȩpä̧tö̧ o'cajuiyönä tti̧'cho̧mȩ o̧dö̧nä̧ 'choipä'chö tti̧rȩjä̧ jo̧cö̧ o̧dö̧nä̧. 7Suronä jȩtta̧'a̧ttö̧ yȩttȩcuä̧u̧; jitötä huettötä a̧di̧huä̧u̧.8Ja̧'hua̧nö̧ yähuitöttö̧'inä yodó ähuiritö̧ttö̧'i̧nä̧ juiyó juruhuätö cuäji̧mu̧ ca̧hua̧yu̧tu̧mä̧. cuäji̧mu̧ ca̧hua̧yu̧tu̧nä̧ huä̧tu̧'i̧nä̧ otonä ichätö, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jurunä jopätö buó mu̧cá coäija'anö u̧cuȩ́ a̧bo̧ta̧ pä'ö. 9O'catoi'önä jahuätö ichätö suronä jȩttä̧ peötä amucuädö; isoppa di'ö ju'tojucu rȩbá̧ cäepäjianö juiyó recuätö 'chänö 'chu'ädö cärenä rutätö pä̧ja̧cuo̧mȩ juiyönä.10Jahuätömä esetocotö ruhuotörö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TTIÄNÄHUA̧RÖ̧'I̧NÄ̧. Ötahuiyänä 'quiecuä'ca'inä 'cuä'o'ö ttö̧ja̧rö̧ ca̧ca̧ti̧pu̧ ȩmi̧pä̧tö̧. 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jurunänö ichö́ suro joepäcua'a ajiya isoppa. U̧mä̧tö̧ suronä jȩttä̧ji̧ttö̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juayabo juittäcuotö ttujurumä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Habacuc koró jä'epu ä̧ju̧cui̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧:12¿Ucumä täbocutä päi'önä ki̧nö̧jä̧, CHI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS, SUROJÖ JUI̧'A̧JÄ̧? Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ro̧ȩpä̧cua̧ ujutu hua'ö́ ticua pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ inähuä ku̧ninöjä̧ jue'epu cuicua pä'ö jahuätörö.13Cuiäriyämä surojö juiya'attö topujä surojömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ suronä jȩttö̧tä̧mä̧cö̧, ¿Dä̧ pe'ö ja̧a̧tä̧ to'cuättö ucurö jarodätörömä? ¿Dä̧ pä'ö ja̧'a̧tä̧ to'cuä surojö juiätörö cuä'ö tticua'anämä jahuätörö? 14Ajé deähuoto po̧'i̧ 'cua̧rö̧nä̧ to̧'cuä̧u̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ to̧'cuä̧u̧jä̧ a̧ca̧tö̧ 'cua̧rö̧nä̧ ttö̧rö̧hua̧ toätö jö̧nä̧.15O'cato'inä jahuätörömä ajua'chenä 'cho̧ttä̧u̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ po̧i̧rö̧ huo̧ä̧huä̧sa̧nä̧ huottäa jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ ca̧ca̧tö̧jä̧ ttö̧ja̧ u̧mä̧tö̧rö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ jahuätömä tta̧'cua̧ a̧di̧huä̧cuä̧u̧ eseu huottäcuotö. 16Ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ kuicu iyähuä iyätö po̧i̧rö̧ huottä̧sa̧tä̧ ttujuhuomenämä topätö adiunä a̧dö̧nä̧ 'choopaa jä̧i̧nö̧'a̧nö̧, juä̧sa̧tä̧ ujutu ri̧ȩnä̧ tucunä i̧yä̧sa̧ po̧i̧ deä'inä pä'ö. 17¿Jahuätömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juä̧sa̧ta̧ usäu 'chä̧tö̧ ttö̧ja̧ deiyu ttö̧ja̧cuo̧mȩ o̧dö̧nä̧ cuääu'icu cueächätö, ttucuota peömä juiätö?

Chapter 2

1Ttö jä̧dȩpä̧rä̧'i̧mä̧ täcö jidähuä jäcujä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jitämä ttä̧a̧rö̧tä̧ kö̧sä̧ ttö̧ȩpä̧rö̧nö̧ ucú cuädäta'anätä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pää'chocösä täcö TÖ̧Ä̧NÄHUA̧.2TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ädätö päinäcu̧sä̧: pi̧yȩ to'cuäjimä̧ huȩyu̧ti̧, huȩyu̧cuä̧ jö̧ta̧'a̧nö̧ 'chä̧nö̧ ttöcuo cuäcua'anö huȩyu̧ti̧ to'cuäjita'anö i̧nä̧bi̧nä̧. 3To'cuäjimä ji̧nä̧ recuiäcua'a jitätämä pätetoca'a ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ huȩyu̧cuä̧ huȩnȩ́ päöta'anö 'cuäopäcua'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ huȩyu̧cuä̧ huȩnȩ́ pu̧ta̧'a̧nö̧ pätecuächomenämä pätecuchäcua'a.4Ä̧ju̧cui̧! juiyo ri̧ȩnä̧ ucuo teähuätö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ tta̧'cua̧nä̧mä̧ suropätö,. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttörö a̧'cua̧ huȩnä̧rö̧tä̧ ö̧jä̧cua̧. 5Ttö̧ja̧'i̧sä̧ mu̧ä̧ya̧rö̧ adihuä'iyaanö vino isoya a̧'ti̧poya, ja̧'hua̧nö̧ usú 'cuäopunä öadihuätä, ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧ amöcuädö hua'ö tticua pä'ö ttöjö'cocaa jä̧i̧nö̧'a̧nö̧, u̧ju̧nä̧rö̧'i̧nä̧ ji̧nä̧ juayabonö esetocö. Jo̧u̧mä̧ usú o'cajuiyönä pi̧jä̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ o̧dö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoinärö̧ ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ca̧ca̧tö̧.6Esetocöjä o'cajuiyönä pätömä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ppä̧a̧dä̧rö̧ ya̧ttä̧huä̧ 'chä̧cua̧jä̧ ucurö, pa̧'a̧nö̧ päö: ¡Ayó ucuhué surojötä̧ rö̧ä̧chä̧cua̧jä̧! ¿ucutu cuäre jo̧cö̧́ cueminätö̧cu̧ korotö ttiärettö tenebu cäädö cu̧ju̧nä̧cua̧jä̧ttö̧? 7¿ Ucuru kö'cocotömä pä'äjita'anö ttichäcuotö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucuru ttösomenä yecuecui̧'ä̧cua̧jä̧? Jähuätö ttöjö'cococu cui̧jä̧cua̧jä̧. 8ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucú jahuätörö 'chocuipinö, o'cajuiyönä ka̧cui̧pi̧nö̧mä̧ jahuätö 'cho̧tti̧ pä̧cua̧jä̧. Tti̧rȩjä̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ o̧dö̧nä̧ docuächomenä suronä cuäu icú ttöcuojatä huerädinöjä̧ juȩnȩ ka̧cuä̧tu̧rö̧.9¡Ucuhué! korotö ttiäre 'chocui̧pä̧ra̧'a̧ttö̧ cuahuaruhuämä surojötä pätecuächätö, surojöttö chö̧ji̧pa̧ pä'ö otó cuadita pä'ö amucuädöjä. 10Ja̧hua̧nö̧ yettecui'inätä̧ jȩpi̧nö̧jä̧ cuahuaruhuä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutädä̧jä̧ korotörö cuä'ähuö cuicuomenä. 11Ötahuiyä ttoecuä'ca'inä ucuru jiähuäcua'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuahuaruhuä'inä tädätäcuotö ucuru.12¡Ä̧jui̧cui̧! ötahuiyä cuaditömä korotörö cuä'ähuicu suronä jȩpu̧kä̧nö̧. 13¿O'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧TÄ̧ jȩpu̧ icumä juruhuächiö ttäditö'inä siepu icumä ocuränätä̧ ki̧'ö̧ juiyunä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojötä rö̧ä̧cha̧a̧ttö̧ mi̧cuähuocötä ki̧'ö̧? 14Ajé de'ähuoto o'cajuiyönä rä̧ji̧ya̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ öädihuä ttö̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ tti̧rȩjä̧ o'cajuiyönä.15¡Ä̧ju̧cui̧! cuippeyänä kä̧tö̧rö̧ ttähuönä jȩpu̧mä̧, ucú koro huihuatö ajumä ri̧ȩnä̧ tä̧ttä̧mä̧cho̧mȩbu tottacu pä'ö o'cajuiyunä cu̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ jui'ö cui̧ju̧. 16Ttesehuachi'ajimä surojötä kö̧nä̧rä̧tö̧. Juo̧'u̧cu̧ ahuätömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ttȩpä̧ri̧'ä̧cuo̧tö̧ surojö ttö̧ju̧nä̧rö̧. TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ a̧huo̧'ta̧ u̧huo̧jua̧'a̧nä̧ 'chuhuä̧ro̧'ta̧ ucuru pä'ö moró̧ pätecuächäcua ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧cuȩ pä̧rä̧chi̧'a̧cua̧jä̧ suronä jȩ'cuä̧'i̧jö̧mä̧.17Libanorö̧ cuä'ähuö cuicuinötä̧ suronä jä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttä̧ji̧mu̧rö̧ cuä'ähuö cuicuinötä̧ surojä̧cua̧jä̧. Ttö̧já̧ ttöcuoja huerächi ina'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä i̧jȩpä̧'i̧yä̧ tti̧rȩjä̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ ötahuiyäna o̧dö̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'cajuiyönä juȩnȩ kä̧tö̧rö̧'i̧nä̧.18¿Isotö ttä̧'cua̧juȩ adicuämä däjé ppadäcu̧ttö̧? 'co̧'ö̧ aditäjimä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuoräubittö kuhuö'icu aditömä isoto ttä̧'cua̧juȩ, juo̧u̧mä̧ yapare huo̧juȩ tä̧cuä̧huä̧'i̧sä̧; juo̧u̧mä̧ chutä aditötä úcuo teähuö i̧ä̧nähua̧tu̧ ju̧nä̧ tta̧'cua̧ juiätörö. 19¡Ä̧jui̧cui̧! ya̧tȩ päöttömä däu 'co̧ä̧huä'ca ¡porächii! ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ inä'inä a̧'cua̧rö̧ juiyähuä ¡ä̧rä̧mi̧i̧! ¿pi̧yȩmä̧ päöta'anö jȩö̧́? Topi, orottö'inä platattö'inä aditö to̧rä̧dö̧ icuähuaa, juo̧u̧mä̧ ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ juäocö. 20¡Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ surojö jui̧a̧mä̧ surojö juiyodenä kö̧! o'cato'inä ka̧cuä̧ttö̧mä̧ 'coröchiötä kä̧tu̧cui̧ juo̧ú̧ ä'cajo̧mȩtö̧mä̧.

Chapter 3

1A̧'cua̧tta̧ȩcu̧nö̧ ucuocuinö profeta Habacuc: 2TÖ̧Ä̧NÄHUA̧, ä̧ju̧cuä̧ji̧sä̧ ucú jȩ'cu̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ juiyo yȩȩcua̧sä̧. TÖ̧Ä̧NÄHUA̧, cui̧yä̧cua̧jä̧ ji̧yȩnö̧ moró̧ ttu̧huo̧jui̧ä̧chi̧a̧ peö jȩ'cuä̧cuȩi̧ juo̧nö̧ pä̧nä̧ ttö̧huo̧jui̧ä̧chi̧ö̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucumä rȩrö̧jö̧ toäcuähuä i̧sä̧jä̧ ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ cuami surächia'inä.3DIOS Temánttö̧ ichöjä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojö jui̧a̧mä̧, Parán inähuättö ichöjä (selah). Cuadihuämä kȩdȩpa̧'a̧ moro̧ji̧yä̧ttö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧jä̧'i̧nä̧ o'cajuiyönä pa̧ja̧cuä̧cha̧'a̧ cuadihuättömä.

Zephaniah

Chapter 1

1Pi̧yȩ ji̧na̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ Sofonías Cusi i̧tti̧rö̧ rȩbȩhui̧na̧'a̧, Gedalíastä ö̧do̧rö̧, Amaríastä ö̧jä̧hua̧yö̧ru̧, ja̧u̧ Amaríasmä Ezequías i̧tti̧ ji̧na̧'a̧, Amón i̧tti̧ Josías Judá ttö̧ja̧rö̧ ru̧hua̧ jö̧nä̧ hueö pä̧nä̧ ji̧na̧'a̧. 2Ttömä o'cajuiyönä̧ si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧ pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧, pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧. 3Ttömä ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧, de'a isotörö'i̧nä̧ si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧; Ttömä siépö chi̧cuä̧cua̧sä̧ mo̧ro̧jä̧nä̧ co̧'ä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ po̧i̧ ajenä̧ cuo̧'ä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, suropätörömä si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧. Ttö̧ja̧ pi̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuö̧rö̧mä̧ ȩmö̧ chi̧cuä̧cua̧sä̧, pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧.4Judá ttö̧ja̧ ttu̧huä̧mȩnä̧ chu̧mö̧ cä̧dȩpä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalén ttö̧ja̧ o'catoi'önä̧rö̧. Porö ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧ttö̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ Baalrö ucuo te'ähuätörömä si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ sacerdote huotöttö tätähuä'ca ucuo te'ähuätörömä ttimi'i̧nä̧ si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧, 5ttö̧ja̧ ttoju isodettö si̧ri̧'cö̧rö̧ ucuo te'ähuätörö'i̧nä̧ ttö̧ja̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuo te'äu ja̧u̧tä̧ i̧mi̧nä̧ ucuo te'äu kä̧nö̧ ttu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧ i̧mi̧nä̧'i̧nä̧ ucuo te'ähuätörömä. 6Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'ca'anä 'chä̧nö̧ jui'ö dö'ecuächinö̧tö̧rö̧'i̧nä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧'i̧nä̧ usocotörömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TTÖ̧NÄ̧HUA̧ oipä̧cuȩ tö'cö'i̧nä̧ jä'epocotörömä."7¡TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ 'corö jö̧nä̧ kacuätucui! Isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mo̧ro̧mä̧ täcö tö'cöhuächa'attö; TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ku icu i̧yä̧cuȩmä̧ jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ ku̧nä̧ji̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧tȩpä̧jä̧u̧rö̧'i̧nä̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧ji̧. 8TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ku icu i̧yä̧cuä̧ mo̧ro̧mä̧ 'cuäpäcua'a, Ttömä ruhuajurö'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ru̧hua̧ i̧tti̧mö̧rö̧'i̧nä̧ ro̧dȩpä̧cua̧sä̧ juhua'atäcu ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichäcuähuotö ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ 'ca̧tä̧huä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. 9Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ jitö o'catoi'önä̧ Dagónrö ucuo te'ähuätörö chutäbotäcua̧sä̧, tturuhuotörö yaparetö suronä jȩpö̧ ttu̧ru̧hua̧ isode 'co̧ä̧chi̧'ö̧nä̧ do'ädö rutätörömä.10Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ jä̧cua̧'a̧ pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, po̧i̧sa̧ äpatenä doächäcuähuomettö̧ huotta'a rä̧mi̧pä̧cua̧'a̧ ötahuiyä päcuäda'a jubö päia'anä po̧ri̧yä̧'tä̧ päi'ome jubö kä'ädö. 11Ttu̧cuä̧ iyähuome ka̧cuä̧tö̧mä̧ ajahuätucui, o'cajuiyönä ttu̧cuȩ iyähuomemä si'epö icuähuächa'a, o'cajuiyönä platas pättö rö̧nö̧ toäcuähuä'i̧nä̧ si'epö icuähuäcua'a.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ 'cuäopö mo̧ro̧ jä̧cua̧'a̧ Ttö ȩmö̧ chichäcua'amä Jerusalén ttö̧ja̧rö̧ tejädö jähuäcu ichö, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ 'cuä'ächi'ö pȩjä̧mä̧tö̧rö̧ vivo isoya pȩjö̧ma̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huotörö ro̧dȩpä̧cua̧sä̧, ttamiso'quinä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ yorö'iso adiu'i̧nä̧ suroju'i̧nä̧ jȩpo̧cö̧ pä'ätörö. 13¡Ttöäre pärätämä 'chottipäcuä̧u̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttoju odehuiyämä ma̧ä̧chä̧cua̧'a̧ juiyome jö̧nä̧tä̧! Jahuätömä odehuiyä ttaditäcuotö, ja̧'hua̧nö̧ ttadita'anä ja̧u̧nu̧ odehuiyänämä ko̧co̧tö̧ ttäcuätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ uvamä ttu̧ju̧na̧'a̧nä̧ vino isoyamä ahuocotö ttäcuotö.14¡TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mo̧ro̧ rö̧ä̧u̧ mo̧ro̧mä̧ täcö tö'cöhuächa'a! 15TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧mo̧ro̧ i̧huȩnȩmä̧ rä̧mi̧pä̧cua̧'a̧ curä rohuäcuähuä i̧sa̧ pä̧i̧cu̧nä̧ ajahua jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧! Ja̧u̧ mo̧ro̧mä̧ a̧mi̧suru mo̧ro̧ jä̧cua̧'a̧, usurä ȩma̧u̧ tta̧'cua̧ tta̧ttȩcu̧ mo̧ro̧, cu'upä urou mo̧ro̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kä̧ru̧'co̧u̧ mo̧ro̧, yodo jö̧nä̧ yo̧u̧ mo̧ro̧, ajiya isoppatä rö̧nä̧rö̧ mo̧ro̧, 'quiyu yodo mo̧ro̧. 16Ja̧u̧ mo̧ro̧ jä̧cua̧'a̧ trompeta ppöttö mo̧ro̧mä̧, 'quiyö ötahyuiyä ttoecuäbämä rä̧mi̧pä̧cua̧'a̧ ju'toju jäbämä.17Ttö̧ja̧rö̧mä̧ tta̧'cua̧ tta̧huȩpö̧tä̧ ichäcua'a, ä̧to̧cä̧tö̧rö̧ ottipa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ oipa pä'ötä, juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ttucuotoca'a ji̧nö̧ta'anö. Ttucuojamä i̧sa̧ppȩ huerächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huerächäcua'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttidepämä ttu̧cuä̧rȩ o'co jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ jä̧cua̧'a̧. 18Ttöäre pärätä'i̧nä̧, oro'i̧nä̧ tta̧'cua̧rö̧ ki̧'ö̧nä̧mä̧ ppä̧do̧co̧u̧ ttäcuotö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ a̧mi̧suruttömä. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cuoyäumä̧ ku icuäcua'a pi̧jä̧ o'cajuiyönä, juhua'amä o'cajuiyönä i'cächa'attö surojömä pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ o'catoi'önä̧rö̧ si'epö icua pä'ö.

Chapter 2

1Ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ca̧ca̧cui̧pä̧tu̧cui̧ ttö̧ja̧ dä'äcuocotö 'cua̧rö̧nä̧. 2Jȩa̧ pä'ö pä'ö ku̧nä̧hua̧ isojuo'äcua'a ä'canä, ojiyä coächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ emipäcua'a ä̧'ca̧nä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧'ä̧i̧ ucuturu rȩbȩhuä̧cua̧'a̧ ä'canä. 3¡TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧TÄ̧ usätucui ja̧huä̧jä̧ rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧ ucuo te'ähuocotömä, jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä'ö hueähui'äjimä ucuotätucui! Adiu jȩä̧cuä̧huä̧tä̧ usätucui, tta̧'cua̧pö̧nö̧ kä̧cuä̧huä̧tä̧ usätucui, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧tä̧ jä̧cua̧'a̧cö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧ra̧huä̧rö̧ttö̧ cu̧ji̧ä̧pä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧mä̧.4Isopäi'önä Gaza ötahuiäyä yörö'iso tocuome ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ascalón'i̧nä̧ si'epö icuähuäcua'a. Jahuätömä mo̧ro̧ kä'co Asdodrömä rä'epö tticuäcuotö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ecrónrö'i̧nä̧ ö̧jo̧mȩttö̧mä̧ rä'epö icuähuäcua'a! 5Rö̧ä̧nä̧ ubara ttuttäcuotö dä'ähuoto jäyotö ka̧cuä̧tö̧mä̧, Queret ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ucuturu to'ija̧'a̧cu̧ ucuocuäji, Canaán rȩjȩnä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧, filisteas tti̧rȩjä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. Ttömä si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧ ya̧tȩ'i̧nä̧ ö̧ji̧pö̧ juiyönä.6Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ dä'ähuoto jäyotonä̧mä̧ mȩji̧yä̧'chetä ovejatö̧rö̧ tta̧'ä̧rä̧tö̧ ttucuäje'a pä'ötä pärohuächäcua'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ovejastö̧ ttö̧ja̧cuo̧ca̧ jö̧nä̧tä̧. 7Ja̧huä̧jä̧ jäyänä ka̧cuä̧tö̧mä̧ Judá ahuaruhuättö ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧tä̧ jä̧cua̧'a̧, juhuorö ttä̧ji̧mö̧ ovejastö̧rö̧ tta̧ttä̧rä̧cuo̧tö̧mä̧. NI̧pä̧cho̧mȩnä̧, ttö̧ja̧mä̧ Ascalón ojusodenä ttä'ecuäcuotö, juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios jahuätörö tta̧huä̧ra̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ttöäre ji̧nö̧mä̧ ppa̧huä̧dä̧cuo̧tö̧.8Ttömä Moab ttö̧ja̧ ya̧ttä̧huȩ'a̧'a̧mä̧ ä̧ju̧cui̧nö̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Amón ttö̧ja̧ surojuo'epö pättä'chinö'i̧nä̧, Ttö chumö̧huäyotörö ya̧ttä̧huä̧'cho̧mȩnä̧, suronä jȩpö̧ abora̧'a̧ 'cuä'o'inä̧tö̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, ji̧nä̧ Ttö chö̧jä̧i̧mä̧ pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧, Israel ttö̧ja̧ ttu̧ru̧hua̧mä̧, Moab rȩjȩmä̧ Sodoma ji̧nö̧'a̧nö̧ pärohuächäcua'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Amón ttö̧ja̧mä̧ Gomorra ji̧nö̧'a̧nö̧; adoyä ka̧cuo̧mȩtä̧ jö̧nä̧ juhua'atäcu 'cäruhuäbö'ca jö̧nä̧tä̧, 'cuäopönä de'a jui̧yä̧jä̧tä̧ jö̧nä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ chumö̧huäyotöttö ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧mä̧ ttu̧nä̧u̧cui̧yä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätöttö ka̧cui̧pä̧tö̧mä̧ ju̧huȩnȩtä̧ ttö̧ja̧cuä̧mä̧cuo̧tö̧.10Pi̧yȩmä̧ öcuäopäcua'a Moab ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ Amón ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧ ucuo tettäcuähuomettö̧, juhua'amä ye'epä'chö ya̧'a̧huȩ'ö̧ jȩtti̧no̧mȩttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧ umähuäyotörö. 11Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jahuätömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ yettecuäcuotö juhua'amä ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ ttö̧ä̧nä̧huo̧tö̧rö̧ ya̧huä̧huȩ'o̧mȩttö̧. Suhuacuächome Ttö̧ja̧cuo̧mȩ pö̧nä̧ttö̧mä̧ Ja̧u̧ru̧tä̧ ucuo tettähuäcuotö.12Ucutu Etiopes ttö̧ja̧mä̧ chucurä'chutä 'cuä̧o̧'ä̧cuä̧u̧jä̧ 13ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios u̧mö̧tä̧ rohuäcua'a ttu̧huo̧jua̧'a̧cunä̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Asiria ttö̧ja̧rö̧mä̧ si'epö i̧cuä̧cua̧, Nínive ötahuiyämä surojomä toome jö̧nä̧tä̧ jä̧cua̧'a̧nö̧ ajiya'inä joometä̧ de'a jui̧yä̧jä̧ 'cua̧rö̧nä̧tä̧. 14Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä ju̧huȩnȩtä̧ isotö yo̧mȩtȩ ka̧cuä̧tö̧mä̧ cuä'ipö ttö̧'ȩjä̧cuo̧tö̧, ttö̧ja̧ ttä̧ji̧mö̧ttö̧mä̧ yotucu pö̧nä̧tä̧ ubo'inä̧ isaju'i̧nä̧, pepepeyu de'a jui̧yä̧jä̧nä̧ kö'i̧nä̧, 'chajatö ju'toju jä'ca isä'canä ttu̧huȩjä̧cuo̧tö̧. Huottömä ventananä rä̧mi̧pä̧cua̧'a̧; pparächinä̧samä apatettö mä̧nä̧nä̧ pä̧cua̧'a̧; käcuorä o'ca ji̧nö̧ 'co̧'ö̧ adicuä ji̧nö̧mä̧ ra̧huä̧pi̧ju̧nä̧tä̧ jä̧cuȩ.15Pi̧yȩ ötahuiyä ja̧'a̧ yettecuoca'a eseutä ttö̧ja̧cui̧nö̧mä̧, a̧mi̧so'quinämä pä'inö̧: "Ttötäsä, ttö'anö hua̧ ka̧ra̧mä̧ toa'a" Surojome jö̧nä̧tä̧ pärohuächinome, isotö cuä'ipö ttö̧'ȩjo̧mȩ jö̧nä̧tä̧. Ya̧tȩ ju̧huȩnȩ tö'cönä̧nö̧ 'cuä'opömä jua̧ttä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ u̧mö̧ i̧hui̧'cuä̧cua̧.

Chapter 3

1¡Ötahuiyä ttö̧ja̧ jarodätömä usurä ttȩmä̧huä̧cuo̧tö̧! Ötahuiyä suronä jȩä̧cuä̧huä̧tä̧ ko̧mȩmä̧ ucuotäcuähuocötä ko̧mȩ ja̧'a̧. 2Jahuäjumä Dios i̧huȩnȩmä̧ kä̧ju̧cua̧nä̧ pä'ocoju pinä̧ju̧, Dios jue'epö aditö icua'anä iyähuocoju pinä̧ju̧. Jahuäjumä Diosrömä esetocoju pinä̧ju̧. Jahuäjumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧MÄ̧ ka̧'cua̧ huȩnä̧ro̧co̧ju̧ pinäju̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Diosmä kötö'cöhuächa pä'ocoju pi̧nä̧ju̧.3Umöhuäyotö ruhuotömä juorö kä'cottö mu̧ yä̧hui̧tö̧ durupätö jö̧nä̧ huotö. Röji pä'ö icuätömä nipä̧ro̧mȩcu̧ tä̧mö̧ ä̧hui̧ri̧tö̧mä̧ mo̧ro̧ päia'a yu̧tta̧tö̧ pä'ömä iyähuocotö. 4Profetatö̧mä̧ ucuotocotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pättäji'anö̧mä̧ jȩpo̧co̧tö̧. Sacerdotetö̧mä̧ surojö juiyäjo̧mȩmä̧ surojuo'epätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueähuä huȩnȩ päö'i̧nä̧ ucuotocotö.5Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩ kä'cottömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ adihuä i̧sa̧ ja̧'a̧, Ja̧u̧mä̧ yorisotä surojömä jȩpo̧cö̧. ¡Mo̧ro̧ juoöta'anö, chutä adihuomenä jȩö̧tä̧ iyö ja̧'a̧! I̧tȩya̧u̧'i̧nä̧ dajumä icuocö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧tä̧ surojötä jȩpä̧tö̧mä̧ ji̧nä̧ dä'ä ttuhuähuämä jerupätö.6Ttömä ttö̧ja̧rö̧ si'epö icuinö̧sä̧ 'quiyönä adicuinömä pparächächina̧'a̧. Ttö̧mä̧nä̧'i̧nä̧ surojuodepiniyä̧u̧, ya̧tȩ'i̧nä̧ juä̧mä̧nä̧ i̧'chö̧ juiyäcua'anö pä'ö. Ttötahuiyä'inä si'epö icuähua'a ju̧huȩnȩ ya̧tȩ'i̧nä̧ ö̧ja̧'a̧cu̧ pä'ö. 7Ttömä pä'inö̧sä̧: isopäi'önä̧tä̧ Ttörömä yettecuäcuotö; jue'epö chicua'anä ttiyähuäcuotö ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩmä̧ si'epömä icuähuoca'a jä̧cua̧'a̧, o'cajuiyönä a̧mö̧cuädö chu̧ju̧na̧'a̧nö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätömä mo̧ro̧ juoöta'anö jȩtta̧ pä'ötä pä̧huä̧rö̧ji̧nä̧u̧ jȩttö̧mä̧ o'cajuiyönä surojuo'epötä.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttörö tta̧'ä̧ri̧pä̧tö̧cui̧, pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, Ttö po̧ya̧ juo'inä̧tö̧rö̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧ si'epö chicuome jubö päi'önä. Ttömä isopäi'önä a̧mö̧cuädö ku̧ni̧nö̧sä̧ ttö̧ja̧rö̧mä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ chö̧ca̧ca̧ti̧'a̧ pä'ötä, ruhuo hue'ätörö'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jahuätönä̧tä̧ chö̧'ä̧i̧nä̧ räopächäcua'anö̧, o'cajuiyönä Ttö cha̧mi̧ surumä, ja̧huä̧jä̧ o'cajuiyötä chamisuru ocurä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ jö̧mä̧ ku icuäcua'anö̧.9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Ttömä tti̧huȩnȩ ttucuocuome ttä̧yä̧mä̧ surojömä juiyönä̧tä̧ jȩchä̧cuä̧u̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧ ottäcua'anö, Ttö huedötä ya̧tȩtä̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ttaditäcua̧'a̧nö̧. 10Etipía aje yabonä̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ Ttörö ucuo te'ähuätö, pperecuächinä̧tö̧mä̧ ttöäre iyähuä tti'cächäcuyotö. 11Ja̧u̧nö̧ pä̧nä̧mä̧ dä'ä ttuttunämä̧ jȩpä̧cuä̧huo̧co̧tö̧ ttäcuotö Ttörömä suronä jȩ'cui̧nä̧tu̧cua̧'a̧nä̧, juhua'amä̧ jitö ucuturu ucuo te'ähuinä̧tö̧rö̧mä̧ 'cä̧'ȩpö̧ chicuäcua'attö̧, isopäi'önä ucutumä chö̧jä̧'ca mö̧ä̧'camä 'cho'i̧i̧pö̧ suronä jȩ'cuä̧tu̧cu̧cu̧ juiyäcua'anö.12Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧ tta̧'cua̧ pö̧nö̧ kä̧tö̧ usurä isotö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧, ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ ucutumä ä̧tȩcuä̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧mi̧nä̧ ki̧'ä̧cuä̧huo̧mȩ ttȩmä̧cuo̧tö̧. 13Israel ttö̧ja̧ totte'ächa'anä ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧mä̧ yorö'isotä adihuocomenämä jȩpo̧co̧tö̧ ttäcuotö yapare'inä ucuocuocotö ttäcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧yȩtȩ'i̧nä̧ ttättö räopa'a surojuo'epömä po̧cui̧cuo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧; ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ tta̧ttä̧rä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuä'ipö ttu̧ȩjä̧cuotö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätörömä yettecu juiyönä̧tä̧ jȩchä̧cua̧sä̧.14Sión i̧tti̧mö̧ ra̧'ä̧tu̧cui̧, Israel ttä̧ja̧ huopätucui! cua̧mi̧ so'qui o'cajuiyönä eseunö ka̧cuä̧tu̧cui̧ Jerusalén ittiju. 15TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ucuru ro̧ttȩpa̧ pä'ö jȩpö̧ ku̧nä̧hui̧nö̧mä̧ jȩpö̧ icuäji; ucu cuaboiyotörömä rä'opö icuinö, ucutu cu̧'cä̧tȩcu̧ttö̧ ru̧hua̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ jä̧cua̧'a̧! ¡Ucumä yorö'isotä surojömä ye'ecuocotö cuäcuotöjä! 16Ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ jahuätömä Jerusalén ötahuiyämä pättäcuotö; Yecuecuä sión, cumö jiyuhuächi'a'anämä ja̧'a̧tä̧mä̧ tto'cuäcuähuätucuä.17TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ucutä cu̧'cä̧tȩ jo̧mȩ kö̧mä̧, ra̧huä̧pi̧ju̧ttö̧ cu̧ji̧pö̧nä̧ jȩa̧'a̧ttö̧. Ja̧u̧mä̧ ucuru eseu pä'cäri jȩä̧cua̧, eseunö 'corujö̧nä̧tä̧ repeömä jȩä̧cua̧, ucurumä ȩsȩhuä̧cua̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ eseumä huo̧ä̧cua̧. 18pä'cäri kä̧cuȩ mo̧ro̧ jȩpö̧ ku̧huä̧huö̧ta'anö. Ttömä ucuru surojömä jȩpö̧ chi̧cuä̧cua̧sä̧, ucumä yabonö dä'ämä ttu'ocö cuä̧cua̧jä̧19Topittö, Ttömä cuaboiyotucu chadita pä'ömä tö'cöhuächia'a, ppi̧sä̧ppi̧sä̧ 'chä̧tö̧rö̧mä̧ surojöttö ttö̧ji̧pö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩttä̧u̧rö̧'i̧nä̧ chö̧ca̧ca̧tä̧cua̧sä̧. Ttömä ra̧huä̧huä̧ jö̧nä̧tä̧ jȩchä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dä'ä ttuhuähuä ji̧nö̧mä̧ ja̧huä̧jä̧ jä̧ttä̧jä̧ ucuou jö̧nä̧tä̧ jȩchä̧cua̧sä̧. 20Ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧, ttö jä̧cua̧'a̧ o̧di̧pä̧cua̧mä̧; ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ ttömä jinä yo̧mȩtȩ pätti'önä jȩchä̧cua̧sä̧. Ttö̧ja̧ o'catoi'önätä ucuru ttucuotäcua'anö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ra̧ttä̧cua̧'a̧nö̧, ucuru ra̧'ö̧ ttesehuäcuyotö, ucu ja̧u̧ to'cuomenä, ttömä ja̧u̧ ra̧huä̧pi̧ju̧ttö̧ ppä̧dä̧dä̧cua̧jä̧. "Pä'öto TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧.

Haggai

Chapter 1

1Ru̧hua̧ Dario todäre du'o ruhuo hue'omenä, ji̧mu̧tȩ ya'utenö kä̧hua̧ päi'omenä, kä̧hua̧ttö̧mä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ mo̧ro̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ Hageo u̧mö̧nä̧ ichina'a̧, i̧huȩnȩ jiähua pä'ö huȩ'ä̧hua̧nä̧, Judá ru̧hua̧rö̧, Salatiel i̧tti̧ Zorobabel, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juȩ'i̧pa̧ ji̧na̧'a̧ i̧huȩnȩ jiähua pä'ö huȩ'ä̧hua̧nä̧, Jehosadac i̧tti̧ Josuérö pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 2Su̧ro̧do̧u̧'i̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Pittö ttö̧ja̧mä̧ pä'ätö: Jitä mo̧ro̧mä̧ ji̧nä̧ pätecuächoca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jode tadita pä'ömä."3TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ ji'äcuähuä i̧sa̧nä̧ Hageo u̧mö̧nä̧ ichina'a̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ö 4¿Jitämä ucututä chojusodetucunä cu̧jä̧tu̧cua̧ pä'ö ja̧'a̧, ji̧nä̧ juode isode cädäcuähuoca'atä ka'anä? 5Jitämä su̧ro̧do̧u̧'i̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: ¡Amucuädätucui cu̧mä̧nä̧tu̧cu̧! 6¡Ucutumä u̧huä̧ju̧ rö'änä ku̧nä̧tö̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ji̧'qui̧cha̧nö̧tä̧ i̧'chächätöjä cu̧ju̧nä̧huä̧tu̧cu̧mä̧; ucutumä cuätöjä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ rö̧ä̧nä̧mä̧ jui'ätöjä; ucutumä ahuätöjä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä tä̧cuä̧mä̧chä̧tu̧cuä̧. Ucutumä pö̧jä̧ta̧ 'ca̧tä̧huä̧tö̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ juiyo du'unämä cu̧'ca̧tä̧huä̧tu̧cuä̧, cuaditätucuomenä pärätä'inä cuȩmä̧tu̧cua̧'a̧nä̧ cusacuyu'inä huäyunätä̧ ȩnä̧tö̧jä̧!7Su̧ro̧do̧u̧'i̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "¿Jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧mä̧ adiunä amucuädätucui! 8¡'Chä'achätucui muä'cara̧'a̧, i'chächätucui dauhuiyä ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ chojusode aditätucui; Ja̧u̧nu̧tä̧ chesehuäcuasä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧nu̧tä̧ ocuo i̧sa̧ chä̧cua̧sä̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧" 9"¡Ucutumä rö̧ä̧nä̧ usätöjä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ topätucui! ¡Ucutumä ji̧'qui̧cha̧nö̧tä̧ i'chächätöjä̧ cuojusodera̧'a̧cu̧mä̧, Ttömä ppö'ötä icusä! ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö?" pa̧'a̧nö̧tä̧ pä'ö Su̧ro̧do̧u̧'i̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧. "Ttö chojusodemä surojuo'ächa'a, cua̧mö̧nä̧ cuojusodetucutä cua̧di̧tä̧rä̧tu̧cua̧'a̧nä̧.Mo̧ro̧mö̧ veinticuatronä kä̧hua̧tö̧ttö̧tä̧ nuevenä, Dario ruhuo todäre a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ hueomenä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ profeta Hageonä ucuocumä pa̧'a̧nö̧ pä'inö: Su̧ro̧da̧u̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa'anö pä'ötó: Sacerdotes päi'önä huotörö jä'epö ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ hueähuä huȩnȩmä̧ j 12Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä Salatiel i̧tti̧ Zorobabel, juȩ'i̧pa̧ sacerdote Jehosadac i̧tti̧ Josué, o'catoi'önä jua'a ko̧cui̧pi̧nä̧tö̧'i̧nä̧, ucuotinätö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios i̧huȩnȩmä̧ ja̧hua̧ta̧'a̧nö profeta Hageorö'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diomä ja̧u̧ru̧ hue'ina̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ye'ecuinätö ja̧u̧ i'ä totta pä'ömä. 13Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Hageomä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ jiäcuahua i̧sa̧mä̧, ȩpi̧nö̧ ttö̧ja̧rö̧ pa̧'a̧nö̧ jiähua pä'ö: "¡Ttömä ucutucutä kö̧sä̧! Pa̧'a̧nö̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧!"14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ porädinö ru̧hua̧ Juda a̧'cua̧ru̧hua̧nä̧, Salatiel i̧tti̧ Zorobabelnä̧'i̧nä̧ sacerdotetö̧ttö̧ juȩ'i̧pa̧ Jehosadac i̧tti̧ Josué, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä tta̧'cua̧ru̧hua̧nä̧ juȩnȩ ko̧cuä̧tö̧nä̧, jahuätö'inä Su̧ro̧do̧u̧'i̧nä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ojusode aditö ti̧'cha̧ pä'ö, ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ veinticuatro mo̧ro̧ ji̧mu̧tȩ ya'utenö kä̧hua̧ jo̧mȩ, 15Ru̧hua̧ Dario todäre du'o ruhuo huo'omenä.

Chapter 2

1Sietenö̧ kä̧hua̧tö̧ päi'omenä, mo̧ro̧tä̧ veintiunonä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ profeta Hageonä ucuocuinö pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 2Ucuocui Juda rȩjȩttö̧ ru̧hua̧ Salatiel i̧tti̧ Zorobabelrö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ sacerdotestö̧ttö̧ juȩi̧pa̧ Josué i̧tti̧ Jehosadacrö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ totte'ächa'anä ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧rö̧'i̧nä̧. pa̧'a̧nö̧ pä'önö,3¿Ucututtö ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧ttö̧ ka̧cuä̧tö̧ ä̧cuo̧mȩnä̧ huinode öadihuä topinä̧tö̧? ¿Jitämä tocu jö̧nä̧ jode to'cuätucuättö̧? ¿Ucutu to'cuätucuomenämä ucuo juiyode 'cua̧rö̧nä̧tä̧ jode? 4¡Jitämä Zorobabel yabonö̧tä̧ juruhuächi'i! Pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ¡Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yabonö juruhuächi'i sacerdotetö̧ttö̧ juȩ'i̧pa̧ Jrhosadac, Josué i̧tti̧; juhua'atäcu juruhuächi'ätucui o'catoi'önä ja̧huä̧jä̧nä̧ kä̧tö̧mä̧! pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ aditätucui, ¡Ucutucu chö̧ja̧ pä'ömä! pä'ötó su̧ro̧da̧u̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧. 5Pi̧yȩ ja̧'a̧ ucutucu esecu chutodecuinö̧mä̧ Egipto rȩjȩttö̧ räcuopinä̧tu̧cuo̧mȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cha̧'cua̧ru̧hua̧nä̧mä̧ ucututäcu kö̧sä̧. ¡Yecuecuätucuä!6Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ su̧ro̧da̧u̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pi̧yȩ pä'ö: A̧'u̧cu̧nä̧tä̧ mo̧ro̧ o'ca'a pä'äjita'anö mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧, rȩjȩ'i̧nä̧, aje rö̧o̧to'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩjȩ joome'inä ttö̧ȩpö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧! 7Ttö̧ja̧cuo̧mȩ pö̧nä̧ ttö̧ȩpö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jahuätömä ttöäre rö̧ä̧nä̧ micuäu jähuämä tti̧'cä̧chi̧yä̧cua̧sä̧, ja̧u̧ttö̧tä̧ pode isode ucuo kodemä suhuädi'äcua'a, pä'ötó su̧ro̧da̧u̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧.8¡Plata'inä, oro'inämä Ttö chiäretó! pä'ötó su̧ro̧da̧u̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧. 9Juode ucuomä mo̧ ji̧no̧mȩttö̧'i̧nä̧ yabonänä jä̧cuode yodejimä, pä'ötó su̧ro̧da̧u̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttö huȩnȩ juiyönä ttö̧ja̧cu̧nä̧ chi̧yä̧cua̧sä̧! Pä'ötó su̧ro̧da̧u̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧.10Mo̧ro̧mö̧ veinticuatronä kä̧hua̧tö̧ttö̧tä̧ nuevenä, Dario ruhuo todäre a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ hueomenä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ profeta Hageonä ucuocumä pa̧'a̧nö̧ pä'inö: 11Su̧ro̧da̧u̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa'anö pä'ötó: Sacerdotes päi'önä huotörö jä'epö ä̧ju̧cuä̧tu̧cui̧ hueähuä huȩnȩmä̧ jittähuätucuacu: 12Ya̧tȩ i̧sa̧ idepä 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧ji̧'ca̧ ȩpö̧rö̧, ö̧'ca̧tä̧huä̧ta̧ beipome mȩä̧huä̧chu̧ttö̧mä̧ panppä jö̧ttö̧'i̧nä̧, huihuatö dahuähuä jö̧ttö̧'i̧nä̧, vino isoya jö̧ttö̧'i̧nä̧, a̧dȩja jö̧ttö̧'i̧nä̧, korojuei cuäcuähuä jö̧ttö̧'i̧nä̧, ¿Ja̧u̧ mȩä̧huä̧chä̧ji̧mä̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧ jö̧nä̧tä̧mä̧ pärohuächocö? Sacerdotestö̧mä̧ "pärohuächocö" pä'ötä ädätinä̧tö̧.13Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Hageomä pä'inö: "Ya̧tȩ 'coru juo'ächäjirö mȩä̧ja̧'a̧ su̧ro̧pa̧ jö̧nä̧tä̧ ki̧'ä̧ji̧'ca̧ korojueinä mȩö̧ttö̧mä̧ ¿Mȩä̧ji̧mä̧ surojö jö̧nä̧tä̧ ka̧cui̧pa̧'a̧? Sacerdotetö̧mä̧ "a̧, surojö jö̧nä̧tä̧ ka̧cui̧pö̧" pä'ö ädätinä̧tö̧. 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Hageo ädätönö̧ päinä̧u̧: " Ja̧'hua̧nö̧ jä̧ji̧'a̧nö̧ huotö pitö ttö̧ja̧mä̧, Ttö chä'ca jo̧mȩttö̧mä̧! Pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧'hua̧nö̧tä̧ o'cajuiyönä cu̧mö̧tu̧cu̧nä̧ jȩ'cuä̧tu̧cu̧mä̧; jahuätö Ttörö ttiyömä surojötä jö ja̧'a̧.15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jitämä, Cutucu amötehuatucunä̧ a̧mö̧cuädätucui, mo̧ 'cuäopinö̧ttö̧ ujuturu i'cächinö jitä mo̧ro̧ jä̧cuȩ. Inähuä huämehuä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ojusodenä ttötäcua'a ä'canämä, 16¿Tocu ji̧na̧'a̧ttö̧? Ucutu cuichinä̧tu̧cu̧mä̧ veintenö u̧huä̧ju̧ ote u'chunö jä̧cua̧'a̧ päcuinätucua̧'a̧mä̧, dieznötä̧ ji̧na̧'a̧; ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isäbattö vino isoyamä cincuentanö o̧'ta̧nä̧ huätopäcuotöjä̧cö̧ päcuinätu̧cua̧'a̧mä̧, suro veintenötä huä'opinä̧tö̧jä̧. 17Ucuturumä usurä cuȩhuä̧tu̧cu̧nä̧tä̧ jȩchi̧nä̧u̧jä̧ ja̧u̧mä̧ cu̧cuä̧ cuähuätucu ku̧ju̧nä̧tu̧cu̧mä̧ mi̧yu̧nö̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tȩmö̧rehuächunä̧tä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'inä Ttöcumä ppa̧'a̧cho̧co̧tö̧ pinätöjä, pa̧'a̧nö̧tä̧ pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧.18Jitä mo̧ro̧ kä̧mä̧dö̧ adiu topätucui, mo̧ro̧mä̧ veinticuatronö kä̧hua̧tö̧tä̧ nuevenö pä'i'ätönä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ojusode huä̧cuo̧mȩ kada'ca ku̧ju̧ni̧nä̧tu̧cua̧'a̧mä̧. ¡Ja̧u̧ adiu amöcuädätucui! 19¿Ji̧nä̧ u̧huä̧ju̧ ote ka̧cua̧'a̧ cuähuä hua'adö rutähuomenä? Uva dauhuiyä'inä, higo dauhuiyä'inä, granado pättö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ olivo dauhuiyä u̧huä̧ju̧mä̧ huȩjo̧ca̧'a̧! ¡Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ pi̧yȩ mo̧ro̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧ adiu uhuäju huȩju̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧!20Ja̧u̧nu̧ o'ca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ todärenä päi'önä mo̧ro̧mä̧ veinticuatronä kä̧hua̧tö̧tä̧ nuevenä Hageonä ucuocumä pä'inö: 21Judá rȩjȩttö̧ ru̧hua̧ Zorobabelrö ji'äumä pä'irö: Ttömä mo̧ro̧jä̧'i̧nä̧, pi̧jä̧ rȩjȩ'i̧nä̧ ttö̧ȩpo̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧. 22Isopäi'önä ruhuo dȩä̧cä̧mä̧ ki'opö chi̧cuä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧ tturuhuotö ruhuotö ttujuru'inä si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧! Caruquiyä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ca̧hua̧yu̧tu̧nä̧ huȩjä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ kisäu chicuäcua̧sä̧; cahuayu̧tu̧'i̧nä̧ jahuätunätä huȩjä̧tö̧'i̧nä̧ ma̧ttä̧chä̧cuo̧tö̧, yotucunä̧mä̧ tta̧hua̧ru̧hua̧rö̧ curä'chunä cuä'äu tticuäcuotö.23Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ su̧ro̧da̧u̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ötó Salatiel i̧tti̧ Zorobabelrömä pojopö chä̧mä̧cua̧sä̧ chumöhuä̧ya̧ jö̧nä̧ pojopö chemäcuä̧sä̧. Ucurumä ttudoche i̧so̧bö̧ jö̧'a̧nö̧ jȩchö̧cua̧jä̧, juhua'amä pojopö cheminäcu̧ cua'a̧ttö̧ Pä'ötó su̧ro̧da̧u̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧"

Zechariah

Chapter 1

1Kä̧hua̧tö̧mä̧ ochonö huotö päi'omenä Ru̧hua̧ Daríotä todäre a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ruhuo hueö pä̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Zacaríasnä ucuocuinö, Berequías i̧tti̧nä̧, Iddotä ö̧do̧ profetanä̧, pa̧'a̧nö̧ pä'inö: 2"¡TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Rö̧ä̧nä̧ ra̧huä̧ri̧nö̧ cu̧tä̧mö̧ mi̧nä̧tu̧cu̧ru̧mä̧!" 3Jahuätörömä ji'ähui: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ pi̧yȩ pä'ötó: "¡Ttöcu ppa̧'a̧chä̧tu̧cui̧!" Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧ huäjunä ucuocu jiäumä̧, "Ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ ucuturu ppa̧dä̧chä̧cua̧sä̧" pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧."4Cuä̧'o̧tö̧ minätu̧cu̧ ji̧na̧'a̧nö̧mä̧ cuätucuó, jahuätörö profetamä 'cuä̧o̧pä̧mä̧ ä'canä pa̧'a̧nö̧ ji'ähuinä̧tö̧: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ötó: "¡Suronä jȩpö̧ cui̧'chä̧tu̧cu̧ttö̧mä̧ 'cä̧'i̧pä̧chä̧tu̧cui̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojö jȩpö̧ cu̧jä̧tu̧cu̧ttö̧'i̧nä̧! Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätömä Ttö pädömä adiumä ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧ pinätö̧. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ huäjunä ji'äutó". 5Cuä'otö̧mä̧ ¿Tó ttö̧ja̧cua̧'a̧ttö̧? ¿Dios päö huȩnȩ ji'ähuätömä tó ttö̧ja̧cua̧'a̧ttö̧, pȩnȩtä̧ 'cuäopönä ttö̧ja̧cuö̧ä̧cua̧'a̧? 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chi̧huȩnȩ'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩtta̧ pä'ö hue'ö ku̧nä̧huä̧'i̧nä̧ Ttö chumöhuäyotö Dios pädö huȩnȩ ji'ähuätörömä hue'inö̧sä̧, ¿Cuä̧'o̧tö̧ jȩtti̧no̧mȩttö̧'inä yabonänö 'cuä'o'ocotö pinä̧tö̧jä̧? ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, jahuätömä surojö cä'ädi'ömä pä'inä̧tö̧: "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧ ujuturu jȩa̧ pä'ö amöcuädö u̧ju̧ni̧nö̧ta'anö, ujutu tö̧ja̧cu̧nä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ujutu pä̧huä̧rö̧jö̧nä̧ jȩtö̧nä̧, ja̧'hua̧nö̧tä̧ ja̧u̧mä̧ jȩpi̧nö̧ ujuturumä."7Mo̧ro̧tä̧ veinticutronö̧ mo̧ro̧ pä'iomenä̧ ka̧cua̧tä̧ dieznö̧ pä'iomenä̧, Sebalt ka̧huä̧ ji̧na'a̧, Ru̧huä̧ Dario hueö todäre a̧jȩ pä'iomenä̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ihuȩnȩmä̧ ichina'a̧ Zacariasnä̧, Beraquía i̧tti̧ ji̧na'a̧, Iddotä ö̧do̧, Dios ihuȩnȩ ji̧ä̧huä̧'i̧sä̧mä̧ pä'inö̧. " 8yodomä̧ topinö̧sä̧ i̧jȩcuä̧chä̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inö̧ ¡topi! ya̧tȩ ttö̧ja̧sä̧ caballo tu̧'a̧ u̧huä̧mȩ hui̧nö̧, ja̧u̧mä̧ daujuiyä ä̧u̧ ka̧cu̧ kä̧tȩ jo̧mȩ ki̧nö̧ rȩjȩ pämä̧roppä pä'iomȩ, Ja̧u̧ caballo tu̧a̧ abojanä̧mä̧, Cuä̧ru̧cua̧nö̧cuä̧'i̧nä̧, tu̧huo̧ppa̧'a̧nö̧ cua̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧'a̧nö̧ tȩa̧'i̧nä̧. 9pä'inö̧sä̧: " ¿däjejätö̧ pi̧yȩmä̧, CHUÄ̧NÄ̧HUÄ̧?" ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ chu̧ru̧huä̧ huȩä̧cuä̧mä̧ ucuhuäji töcumä̧ pa̧'a̧nö̧ ppä'aji ttörumä̧: " ttömä̧ chi̧jȩ ppä̧cuä̧jä̧ ucurumä̧ pi̧yȩja̧ pä'ömä̧.''10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ ttö̧jo̧sä̧ dauhuiyä ä̧u̧ ka̧cu̧ ka̧tȩ jo̧mȩ 'ca̧ji̧mä̧ ka̧mä̧di̧nö̧, ädättö pä'inö: '' pitumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ huȩä̧ju̧ Vagar rȩjȩ O'cahuiyunä̧ tti̧chä̧ pä'ö.'' 11Juättömä̧ ädätinä̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ huȩä̧cuä̧mä̧ dauhuiyä a̧u̧ ka̧cu̧ kä̧tȩ jo̧mȩ ka̧mä̧dö̧; juättömä̧ pä'inä̧tö̧ ja̧u̧rö̧mä̧: '' juä̧'jä̧ rȩjȩnä̧mä̧ ujutumä̧ hueächä; topi, juä̧'ä̧ rȩjȩ O'cahuiyunä̧ u̧nö̧chä̧ru̧tä̧ pȩjä̧tö̧ ttöjuru ȩmu̧tä̧.''12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, TU̧RU̧HUA̧ ucuocu jiäcuähuä i̧sa̧ ädätö pä'inö: "CHU̧RU̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧, ¿Ti̧yȩnö̧tä̧ jo̧mȩnä̧ reto'cuäcua'a jä̧ttö̧ UCUMÄ Jerusalénmä ja̧'hua̧ta̧nö̧ Judá ötahuiyä'inämä juiyo surähuätö setenta a̧'ȩ jo̧mȩnä̧?". 13TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ädätinö huȩnȩ jiäcuähuä i̧sa̧rö̧ ttöcu ucuocuru, adiunä̧tä̧ pä'ö, chujuru iyö pä'ötä.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocu jiäcuähuä ii̧sa̧ ttucu ucuocu kä̧ji̧mä̧ päinö ttörömä: "Jäepu pä'irö: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä pi̧yȩ pä'ö: ¡TTÖMÄ juiyo chä'cuoyähuönä jä̧cu̧sä̧ Jerusalén'mä ja'hua̧ta̧nö̧ Sión'näinä! 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖMÄ juiyo chami surunä jä̧cu̧sä̧ eseu ka̧cuȩtö̧rö̧mä̧ ttämucuädoca'a. TTÖ katä chamisurunä chö̧jo̧mȩnä̧mä̧, jahuätömä juiyo abora'atä suronä jȩpu̧ ko̧cui̧nä̧ttö̧.16Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: TOMÄ Jerusalén rȩrö̧jö̧nä̧ to̧pö̧ ppa̧'a̧chä̧ji̧sä̧. ¡chojusodema juȩnȩtä̧ adicui'äcua'a; pa̧'a̧nö̧tä̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧. Öoto pa̧'a̧cuä̧ta̧mä̧ ttö̧ȩcuä̧chä̧cua̧'a̧ Jerusalén'inä pa̧ja̧cuä̧chö̧nä̧!" 17Pä'äjita'anö, huopö pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: TTÖ chötahuiyämä pä'äjita'anö adihuomenätä jä̧cua̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ pä'äjita'anö ttesehuächi'önä jȩä̧cua̧ Jerusalén ttö̧ja̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧tä̧ pojopö ȩmä̧cua̧ Jȩru̧sa̧lȩ́nttö̧'i̧nä̧."18Ja̧u̧nu̧ o'ca'a, ¡Ju'tojucu boyucu tochomenä i̧sa̧ ä̧ja̧ i̧sä̧nä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ o̧na̧ ka̧'a̧ topinösä! 19Jä'epinösä Dios huȩ'ä̧hua̧ isoppa hua̧ ttucu kö̧rö̧: "¿Däje jä̧ttö̧ pa̧'a̧nö̧ jö̧mä̧? Ja̧u̧ ädätinäcu̧sä̧: " Piye i̧sa̧ ä̧ja̧ o̧na̧mä pperecuächinö Judánä̧'i̧nä̧, Israélnä'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalénnä̧'i̧nä̧".20Ja̧'hua̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ i̧jȩpi̧nä̧cu̧sä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ amucuädö rä'epu aditätörö. 21Ttö pä'inösä̧: ¿däjé jȩpu̧ tticha'attö̧ pitö ttö̧ja̧mä̧? Ja̧u̧mä̧ ädätö päinä̧cu̧sä̧: pi̧yȩ ja̧'a̧ i̧sa̧ ä̧já̧ o̧na̧ Judarö rä'epu tticuinö i̧jȩpu̧mä̧, ya̧tȩ ttö̧ja̧ i̧sa̧'i̧nä̧ u cäepö juiyäcua'anö. däje pä'ö rä'epö icu tticha ja̧'a̧ttö̧ pitö ttö̧ja̧mä̧, Judá rȩjȩttö̧ jahuätö döttecuächa pä'ö äräbe'inätö̧ pä̧huä̧ri̧ ja̧'a̧nö̧ i̧sá̧ ä̧jä̧ i̧sä̧na̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧cuo̧mȩ de'iyu pu̧nä̧ i̧sá̧ ä̧ja̧ i̧sä̧na̧ do'opö icu ichätö."

Chapter 2

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a, bo̧yu̧cu̧ topinösä̧, ja̧'hua̧nö̧ tochomenä ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧rö̧ pa̧ja̧cuä̧ i̧sa̧bä̧ u̧ju̧nä̧ra̧'a̧ topinö̧sä̧. 2Ttömä pä'inö̧sä̧: ¿Ucumä tó cui̧'chä̧ttö̧? Ja̧'hua̧nö̧ pädäcu ja̧u̧mä̧ päinä̧cu̧sä̧: Jerusalén pa̧ja̧tö̧ öcähue'inä öoto'inä chu̧huo̧jua̧ pä'ö.3Ja̧u̧ cä'ädi'ö ángel ttöcu ucuocuäjimä i̧hui̧'i̧nö̧, i̧hui̧a̧'a̧nä̧ ka̧ra̧ ángel rä'o'inö ja̧u̧cu̧ ö'ätecuächa pä'ö. 4Ángelttö̧ ta̧ju̧ päi'önä hua̧mä̧ pä'inö ja̧u̧rö̧: Jopächi ja̧u̧ mö̧ä̧ya̧cu̧ cucuocua; päcuaröjä: Jerusalénmä ttö̧ja̧ ttirecua'attö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ de'a isotö'inä ju̧huȩnȩ ttö̧ja̧cua̧'a̧ttö̧ ttoecuoca'a huäosenö̧tä̧ jä̧cuo̧mȩ. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ttömä (TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö) jäyänä ttoecuäbämä ocurä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ chä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttömä chä̧cua̧sä̧ juhuȩnȩ ucuo u̧ru̧hua̧ jö̧nä̧.6¡Tähuä ti̧'chä̧tu̧cua̧! cu'ohuetucu ja̧'a̧cu̧ dö'ecuächätucui. Pa̧'a̧nö̧ huäjunä ji'äutó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pi̧jä̧ jä̧ttä̧jä̧tä̧ Ttömä pperetö chicuinä̧u̧! Pa̧'a̧nö̧ huäjunä ji'äutó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ 7¡Tätucui! Siónttömä dö'ecuächätucui, ucutu Babilonia ötahuiyänä ka̧cuä̧tö̧mä̧!"8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧nu̧ o'ca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧, ucuotönä hueinä̧cu̧sä̧ ttö̧ja̧ ucu cuiäre jȩpö̧ icuinä̧tö̧rö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucuru surojuo'epörömä, ¡Dios i'äre jacuä rö̧ä̧nä̧ ra̧huä̧pi̧jo̧mȩ mȩ'ö̧ ja̧'a̧! TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pi̧yȩ jȩpä̧ji̧'ca̧, Ja̧u̧mä̧ pä'inö: 9Ttötätä jahuätörö si'epö icu chumö cä̧dȩpä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ a̧mä̧cö̧ ttaditönä huehuettinä̧u̧tä̧ ttiäremä 'cho̧tti̧pä̧cuä̧u̧". Ja̧'hua̧nö̧ ttö̧huo̧juä̧cuo̧tö̧ ttörömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧tä̧ hueinäcu̧ pä'ö.10''¡Rä̧tä̧tu̧cua̧ esehunö̧ Sión ittijuru, tä'ku tu'köhuächa'ato ttö chichähuomȩmä̧ ucutucu chu̧ja̧ pä'ö cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧nä̧! TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä̧'a̧nö̧ cuäkä'conö̧ jiähu." 11Ja̧u̧ o'ca'a Recuätö ttö̧ja̧ ttö̧'cä̧'ca̧cua̧tö̧ ja̧u̧ mo̧ro̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧MÄ̧. ja̧hua̧nö̧ pä'ö: " ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ juättömä̧ juotächähuotu ttö chäcuaruhuä jo̧nä̧tä̧; ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttötä jä̧hua̧'a̧ ucututä cu̧'cä̧tȩtu̧cu̧nä̧ chu̧jä̧cua̧mä̧" juä̧'a̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucutumä̧ cu̧huo̧juä̧huo̧tö̧jä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ O'cajuyunä̧ ju̧ru̧cuä̧mä̧ hueäji ucuturu pä'ömä̧.12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ hueähuä huȩnȩ pä'ö jȩpo̧ ku̧nä̧huä̧tö̧ Judarömä̧ iyähuäcuä'a jua̧jä̧ rȩjȩ suröju juiyäjämä̧ i̧rȩjä̧ pä'iönä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ juȩnȩ yabonä̧nö̧ pä̧'a̧nö̧ ȩmä̧cuä̧ chutä Jerusaléntö̧mä̧. 13´Corunä̧ ka̧cuä̧tu̧cui̧, O'catoi'önä jinä̧ yotute huotömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩtö̧mä̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ porächu yȩnȩtȩ suroju juiyomȩtö̧.

Chapter 3

1Ja̧u̧nu̧ o'ca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ i̧jȩpi̧nä̧cu̧sä̧ Josuérö, sacerdote hua̧rö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocu jiähuäcuähuä i̧sa̧ ä'ca jo̧mȩ ö̧ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ ähuettämä ki̧nö̧ u̧mu̧ u̧huo̧jua̧'a̧nä̧ ja̧u̧ru̧ suronä jȩi̧nö̧ jiähua pä'ötä. 2TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocu jiähuäcuähuä i̧sa̧ pä'inö ähuettärö: "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ro̧ȩpä̧cua̧jä̧ ucurumä ähuettä; TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Jerusalén repeö ȩmi̧nö̧tä̧ ro̧ȩpä̧cua̧jä̧ ucumä! ¿pidemä ocurä isasa i̧sa̧ppȩttö̧ rä̧ȩcua̧ 'cua̧rö̧nä̧ i̧di̧cua̧? " 3Josué ö̧'ca̧tä̧hui̧yu̧ idicu 'ca̧tä̧u̧ ki̧nö̧ Dios pä'ö jiäcuähuä i̧sa̧ ä'ca jo̧mȩmä̧4Ángel ucuocu pä'inö ja̧u̧ ä'ca jo̧mȩ ka̧cuä̧tö̧rö̧: "Ö̧'ca̧ta̧cuä̧ti̧yu̧ idicu pärotö icuätucuirö ja̧u̧mä̧". Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ja̧u̧mä̧ pä'inö Josuérö: "¡Ä̧ju̧cui̧! TÖTÄ surojö cu̧ju̧nä̧rö̧ siepu chicuinä̧cu̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖTÄ chö̧'ca̧ta̧cua̧jä̧ cu̧'ca̧tä̧hui̧yu̧ adihuä juäittö!" 5Ja̧u̧ päinö: "¡Cu'nä'inä adiunä tȩa̧ta̧ttö̧ ttu̧cuä̧nä'anä ja̧'a̧tä̧ topäcuäcui!" Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Josué unä cuä̧ni̧nä̧ttö̧ adiunä tȩä̧ta̧ttö̧ juäö ja̧'hua̧ta̧nö̧ jȩpu̧ ttö̧'ca̧ti̧nä̧cu̧ adihuä juäittö dios päö jiäcuähuä i̧sa̧ ö̧jo̧mȩttö̧.6Ja̧u̧nu̧ o'ca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ juȩ'ä̧hua̧ ángel pä̧i̧cu̧nä̧nö̧ hue'inö Josuerö pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 7"O'catoi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "TTÖ chu̧mä̧nä̧nä̧tä̧ cui̧'chö̧ttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huedinö ji̧nö̧nä̧tä̧ cu̧ju̧ttö̧mä̧, ja̧hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ huȩcuä̧cua̧jä̧ chojusode'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chojusode u̧mi̧'i̧nä̧ tta̧cuä̧rä̧cua̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttotä ja̧'a̧tä̧ to̧chä̧cua̧jä̧ do'ächö rä'opö'inä cu̧ja̧'a̧nä̧ ttöco ko̧cuä̧tö̧ ttö̧jo̧cu̧ta̧'a̧nö̧.8¡Ä̧ju̧cui̧, Sacerdote huotö ttu̧ru̧hua̧ Josué, ucu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotö sacerdote huotö ucucu ko̧cuä̧tö̧! Pitö ja̧'a̧ i̧jȩcuä̧ pai'önä ttö̧jä̧cuo̧tö̧mä̧, TTÖTÄ cä̧dȩpä̧cua̧sä̧ chu̧mu̧huä̧ya̧rö̧ jareönä Uhuäpächönä. 9Jitämä topätucui TTÖTÄ rötäjisä inähuä Josué ä'cajome. Juähuä inähuämä ji̧mu̧tȩ ta'arenö jomenä i'ecuächähuä ja̧'hua̧ta̧'nö̧ ttötä 'co̧'ö̧ chi̧huȩyu̧tä̧cua̧sä̧; Ja̧'hua̧nö̧tä̧ pä'ö o'catoi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧mä̧, Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ TTÖTÄ si'epö chicuäcuasä pi̧jä̧ o'cajuiyönä suronä jȩtti̧nö̧mä̧ ya'ute mo̧ro̧tä̧.10Juo̧u̧nö̧ moró̧; TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧ ji'äu ku̧ni̧nö̧, yá̧cu̧nä̧ ttö̧já̧ u̧mä̧tö̧ ttä̧tȩpä̧cuo̧tö̧ ttippeyänä ka̧cuä̧tö̧rö̧ ttu̧cuȩ uva dea̧'a̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttu̧cuȩ higuera dea̧'a̧ ttiö̧'a̧ pä'ö.

Chapter 4

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ángel ttöcu ucuocuäji päjimä ttö chö̧ja̧'a̧ ichinö, ja̧u̧mä̧ ö'orädinäcu̧sä̧ ä'ätörö ttö'oräda'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. Ja̧u̧mä̧ päinä̧cu̧sä̧: ¿Ucumä däje to'cuättö? 2Ttömä pä'inö̧sä̧: Topösä cuo'ö kä̧dȩpö̧nä̧ jö̧ ku̧nä̧huäcä o'cajuiyönä orottötä adicuäcä, huä̧mȩnä̧ o̧'ta̧hui̧yä̧ ka̧'a̧. Ja̧u̧ o̧'ta̧ jacuämä cuounä rȩdȩcuä̧ sietenö cuoa'a ka̧'a̧, ja̧u̧ huä̧mȩnä̧ sietenö ona ka̧'a̧ cuounä̧ kä̧dȩpö̧nä̧ ka̧cu̧ o̧na̧mä̧. 3Ju̧huȩnȩ tö'cönämä olivo dau toire ka̧'a̧, ya'utemä i̧so̧'ta̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kara'atä ö'ohuecunä."4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttömä ángelcu ucuocuinö̧sä̧ ttöcu ucuocuäjicu. Ttömä pä'inö̧sä̧: CHUÄ̧NÄ̧HUA̧ pi̧yȩmä̧ däje jiähua'attö. 5Ángel ttöcu ucuocuäjimä ädätömä päinä̧cu̧sä̧: ¿Huo̧jua̧jä̧ pi̧yȩmä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö jiähua'a pä'ömä? Ttömä jȩru̧pa̧sä̧ CHUÄ̧NÄ̧HUA̧ pä'inö̧sä̧.6Ja̧u̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ päinä̧cu̧sä̧: Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ Zorobabelrö ucuocumä̧: Su̧ro̧da̧u̧ ttujurunä̧mä̧cö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cua̧mö̧nä̧ cujurunämä̧cö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ TTÖ CHA̧'CUA̧RU̧HUA̧NÄ̧TÄ̧, pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧. 7¿Möä'ca rö̧ä̧'ca ucumä däje cua'attö? Zorobabel ä'ca jo̧mȩttö̧mä̧ mȩji̧yä̧ jö̧nä̧tä̧ cu̧'ä̧ro̧huä̧chä̧cua̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ ido'qui röjinä huo'qui ȩmö̧ icuomenä huottäcuotö "¡Adihua'a pä'ätöjä! ¡Adihua'a pä'ätöjä juhuo'quirö!8TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Ttörö ucuocumä pa̧'a̧nö̧ pä'inö: 9Pode isode 'chu̧huä̧ro̧mȩmä̧ Zorobabel ja̧'a̧ 'quiyunä 'chu̧huä̧rö̧nä̧ jȩpö̧ ku̧ni̧nö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ aditö jo̧mȩnö̧ cä̧dä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧tä̧ cu̧huo̧juä̧cua̧jä̧ ttö chö̧ja̧'a̧cu̧ piderö hue'inömä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ja̧'a̧ pä'ö. 10¿Dijä̧ttö̧ ö̧jä̧mä̧dö̧ mo̧ro̧ a̧'u̧cu̧ ji̧yä̧cu̧ kö'cocö pinömä? Pitö ttö̧ja̧mä̧ ttesehuäcuotö Zorobabel jo̧mȩnö̧ cäda'a topömä. (Sietenö jo̧mȩnä̧ cuou kä̧dȩpö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pi̧jä̧ o'cajuiyönä cue'ächö i'äre ja̧'a̧.) 11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttömä ángelrö ja'epö ä̧ju̧cui̧nö̧sä̧: ¿Däjettö̧ pi̧yȩ olivo dauhuiyämä cuo'u kä̧dȩpö̧ u'ohuecu'inä, u̧huo̧jua̧'a̧cu̧nä̧'inä ka̧cu̧mä̧?"12Ji̧nä̧ pä̧'ä̧ji̧tä̧'a̧nö̧ pä̧'a̧nö̧ jäepäjisä ja̧u̧ro̧mä̧: "¿däjetö ä̧najuȩ tä̧juȩrȩ oro adihuä ppeyänä kä̧cu̧mä̧ a̧dȩja jäiyä̧'a̧nö̧ jö̧ jäyänä huerächina'a̧? 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ pä'inö ttöru: "¿pi̧yȩmä̧ juo̧u̧ ja̧'a̧ pä'ömä jȩru̧ pä̧jä̧?" ttömä̧ pä'inö̧sä̧:" Jȩru̧pä̧sä̧, CHU̧RU̧HUA̧.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ pä'inäcu̧sä̧ ja̧u̧mä̧: " pitö ta̧ju̧ ja̧'a̧ i̧tti̧mo̧ olivos isoya jareoyanä̧ daepu pojopu ȩminä'ömä̧, juätöja̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ ä'ca jo̧mȩ ka̧cuä̧tö̧mä̧ pi̧ja̧ O'cajuiyunä̧.''

Chapter 5

1Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttö topinösä̧ chiärenä, pi̧yȩ, ¡cuyäru juähuäba coa'a! 2Ángel päinäcu̧sä̧: " ¿Däje to̧'cuä̧rä̧ ucumä?" Ttö ädätinösä̧". Ttö topusä cuyäru juähuäba coa'a, veintidos ttö̧yö̧'ca̧ri̧ jo̧mȩ ötoöcumä pa'anö jö̧nä̧ cuarenta y cuatro metro jome jö̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ diez codos jo̧mȩ jö̧nä̧ öcähuecumä pa'anö jö̧nä̧ cinco metro jö̧nä̧.3Ja̧u̧nu̧ o'ca'a ja̧u̧ pä̧i̧nä̧cu̧sä̧: " Ju̧cuä̧nȩtä̧ ka̧'a̧ pi̧jä̧ttö̧ o'cajuiyönä su̧rä̧ja päö jepu ku̧nä̧cua̧'a̧, pa̧nä̧'i̧nä̧ ya̧nä̧'i̧nä̧ jo̧mȩnä̧ huȩyu̧cua̧'a̧ , ya̧tȩ'i̧nä̧ ki̧'i̧po̧cö̧ nä̧u̧cuä̧rö̧mä̧ yapare a̧ jȩcha̧cua̧ pä'ätö'inä o'catoinä ro̧ȩcuo̧ttö̧ täcuotö huȩyu̧cuä̧ba̧ pä̧cuä̧do̧jä̧nä̧ päöanö, jȩtti̧nö̧ttö̧ topu. 4"Ttötä räepu chicuäcuotö, pi̧yȩtä̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ nä̧u̧cuä̧rö̧ ojusodenätä̧ doächäcua'a ja̧'hua̧ta̧nö̧ TTÖ chiminä a̧mo̧nä̧ yapare jȩo̧ca̧'a̧ra̧'a̧ pä̧'ö̧ ojusodenä'inä doächäcua'a. Pi̧yȩ suraja pä'ö ku̧nä̧cuä̧mä̧ isodenämä kä̧cua̧'a̧ o'cajuiyönä ttäditinö dau odä'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ i̧nä̧ obi beichamejobu cä'ädö".5Ja̧u̧nu̧ o'ca'a Angel ttucu ocuyocu päinäcu̧sä̧: ¡"Ju'tojucu boyucu topi däje ka̧'a̧ tocu'ä! 6Ttömä pä'inösä̧:" ¿Däje jä̧ttö̧ ja̧'hua̧nö̧ jö̧mä̧?" Ja̧u̧ adätinö: "Ja̧'hua̧nö̧ tocu'umä efa ȩjäcä dejäcä ja̧'a̧(treinta y siete litros). Pi̧jä̧ o'cajuiyönä suronä jȩtti̧nö̧ pa̧ja̧cuä̧ ȩjäcä." 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ cu'upättö muecuäbi Dios huȩ'ä̧hua̧ isoppa hua̧ efa ȩjäcä dejäcä ba'epinö ja̧'hua̧nö̧ bahuepomenä ¡Isaju pi̧nä̧ju̧ ja'huäcä efa ȩjäcä dejäcä jacuä!8Dios huȩ'ä̧hua̧ Angel pä'inö:" ¡Pi̧yȩ ja̧'a̧ suronä jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧mä̧! Ja̧'hua̧nö̧ pä'ö pä'äjita'anä dejäcära̧'a̧cu̧ icuinö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧mä̧ cu'upättö adicuäbi mu̧'ȩpi̧nö̧ icuinö. 9Ju'tojucu boyucu topinösä ja̧'hua̧nö̧ tochomenä nä̧tö̧ tu̧ju̧ to̧pä̧rö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ chö̧ja̧'a̧cu̧, kä̧rö̧'coppämä ja'huätö ttujuäbättötä döina'a, ttujuabiyämä ppiyuhua buo jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧. Ja'huätö nä̧tö̧ ja̧'a̧ dejäcä cättepäcuotömä pi̧jä̧ttö̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧cu̧.10Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cua̧, ttömä pä'inösä Dios huȩ'a̧hua̧ isoppa hua̧ ttucu ucuocurumä: "¿Tocu ttȩpa̧'a̧jä̧ttö̧ jahuäcä dejäcämä?" 11Ja̧u̧ päinäcu̧sä̧: "Jua'amä Dios ö̧jode ttadita pä'ö Sinar rȩjȩra̧'a̧, dejäcä ka̧ pä'ö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, Dios ö̧jode jo̧mȩ päi'omenä, Ja'huäca dejäcä juȩnȩ ku̧nä̧huä̧cua̧'a̧, jo̧mȩnö̧ bo'copö rötähuome."

Chapter 6

1Ja̧u̧nö̧ o'ca'a Ttömä kärächi'ö bo̧yu̧cu̧ topinösä̧, ja̧'hua̧nö̧ tochomenä carucätta tottare caballostö̧ dotta'a topinö̧sä̧, mö̧ä̧'quiyu to'care 'cä̧tȩ jo̧mȩttö̧ rä'o'ö tticha'a ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ mö̧ä̧'quiyumä broncettö adicuä o'ca ji̧na̧'a̧. 2Ä̧cuo̧mȩnä̧ carucättamä caballo tu̧'a̧ doinätta, ja̧u̧nu̧ o'ca'a carucättamä caballo i̧di̧cua̧ doinätta, 3huäbodäcuänä päi'önä carucättamä caballo tȩ'a̧ doinätta, pa̧ja̧cuä̧nö̧ päi'önä carucättamä caballo parubanö ja̧'a̧nä̧ sä̧ru̧pa̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ idicu o̧bi̧ pȩjä̧cu̧ doinätta. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ttömä ädätinösä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ángel ttöcu ucuocuäjirömä pä'inö̧sä̧: ¿Pi̧yȩmä̧ däjejä̧ttö̧ Chu̧ru̧hua̧?"5Ángel ädätömä päinä̧cu̧sä̧: "Pi̧yȩmä̧ mo̧ro̧jä̧ttö̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ kä̧ru̧'coppa ja̧'a̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyunä rȩjȩ u̧ru̧hua̧ ä'ca jo̧mȩ ttö̧jo̧mȩttö̧ räopäppa ja̧'a̧. 6Caballostö idicuätömä̧ rȩjȩttö̧mä̧ ttö'ohuecu ja̧'a̧cu̧ 'chä̧nö̧ rä'opätö; caballostö̧ te'ätömä kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧cu̧ 'chä̧nö̧ re'opätö. caballostö pärubanö huotö ja̧'a̧nä̧ idicu o̧bi̧ pȩjä̧u̧mä̧ ttu'ohue ja̧'a̧cu̧ 'chä̧nö̧ rä'opinä̧tö̧."7Pitö caballotö̧ juruhuätömä̧ rä'opächinä̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ rä'opächö usu 'chi̧nä̧tö̧ ja̧huä̧ rȩjȩ jä̧ttä̧yä̧jä̧ soböcuächönä̧ ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Dios i̧huȩnȩ ȩcua̧ i̧sa̧mä̧ päinä̧cu̧: "¡Tätucui ja̧'hua̧nö̧ 'chä̧nö̧mä̧ ja̧huä̧jä̧mä̧ jä̧ttä̧jä̧tä̧ cuosubötätucuajá!" Ja̧'hua̧nö̧ huȩä̧u̧ jahuätömä jä̧huä̧jä̧ jä̧ttä̧jä̧ sobötö 'chä̧nö̧ rä'opächinä̧tö̧. 8Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä ja̧u̧mä̧ huoinä̧cu̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ huopäji'ca̧ ttöcu ucuocumä päinä̧cu̧sä̧: "Topittö rȩjȩ ö'ohuecu ja̧'a̧cu̧ rä'opätörö; jahuätömä cha̧'cua̧ru̧hua̧rö̧ huȩnȩ hua̧ a̧'cua̧ ȩmö̧nä̧ jȩä̧cua̧mä̧ rȩjȩ u'ohuecunä̧ttö̧mä̧."9TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Ttörö ucuocumä pa̧'a̧nö̧ pä'inö: 10korotö ttidepiyura̧'a̧cu̧ ttȩpi̧nä̧u̧ Heldai'inä, Tobías'inä jaa̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jedaías'inä ppa̧ttä̧cha̧'a̧mä̧, ttiya pä'ö ku̧nä̧huä̧mä̧ jä'epätucuitö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧tä̧ mo̧ro̧ Sofonías i̧tti̧ Josías Babiloniasra̧'a̧ttö̧ ichäji ojusodera̧'a̧ cuȩpa̧ja̧. 11Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä platanämä, oronämä pöttähuä cuaditajá aditi'ö'ca̧mä̧ Josadac i̧tti̧ sacerdotetö̧ttö̧ juȩ'i̧pa̧ Josué unä 'ca̧tä̧dö̧ cu̧huȩna̧já̧.12Chu̧cuo̧cuä̧cua̧sä̧ ja̧u̧ro̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ pä̧dä̧cua̧sä̧: ¡TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ O'cajuiyunä̧ ju̧ru̧hua̧mä̧ pi̧yȩ pä'ö: ¡Pidemä̧, i̧mi̧mä̧ Rama pä'ö micua̧! Ja̧u̧mä̧ buojuoäcua̧ ö̧ji̧no̧mȩttö̧tä̧ ja̧'hua̧nö̧ ba'ipö'ca̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuocuäcuähuode pä'äjita'anö̧ a̧di̧tä̧cua̧! 13Ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuocuähuode aditäcua̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ aditö adihuode ä̧rä̧bȩ'ä̧cua̧; ja̧u̧nu̧ o'ca'a ja̧u̧mä̧ ruhuo dȩä̧cä̧nä̧ pä̧nö̧ huȩä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ ya̧tȩ Sacerdote jö̧nä̧ jä̧cua̧ ruhuo deäcänä pä̧nö̧mä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧ kä̧cua̧'a̧ jahuätö ta̧ju̧nä̧mä̧.14Ji̧yȩtȩ pputähuämä̧ chu̧huȩnä̧cuä̧sä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ ucuocuäcuähuodenä huȩnä̧huä̧cua̧'a̧ Heldairö'inä, Tobiasrö'inä̧, ja̧'hua̧'a̧nö̧ Jedaiasrö'inä̧ ttucuota pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Sofonias i̧tti̧mö̧rö̧ re kä̧cuä̧huä̧ amöcuädömä. 15Ja̧u̧nu̧ o'ca'a jitö oto ka̧cuä̧tö̧mä̧ ttichäcuotö ja̧'hua̧nö̧ ichö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧de ttadictäcuotö ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ucutumä cu̧huo̧juä̧cuo̧tö̧jä̧ ucutu cu̧ja̧cuä̧tu̧cua̧'a̧cu̧ ttörö hue'inö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ja̧'a̧ pä'ö, pi̧yȩmä̧ 'cuäopäcua'ató isopäi'önä ucutu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucuocu cuä̧ju̧cuä̧tu̧cu̧ttö̧tä̧!"

Chapter 7

1Ru̧hua̧ Darío ruhuomä pa̧ja̧cuä̧nö̧ a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ hueäji o'ca'a, quisleuttö kä̧hua̧ttö̧mä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ mo̧ro̧ päi'omen, (ja̧u̧ kä̧hua̧mä̧ nuevenö pä'i'ätöttö kä̧hua̧ ji̧na̧'a̧) TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩmä̧ Zacaríasnä rȩbȩhui̧na̧'a̧. 2Betel ttö̧ja̧mä̧ huettina'a ji̧na̧'a̧ Sarezerö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Regem Melecrö'inä juhua'atäcu umöhuäyotörö'inä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'ca jo̧mȩ 'chä̧hui̧'ö̧ jä̧ttȩpä̧ra̧ja̧ pä'ö. 3Jahuätömä sacerdote päi'önä huotöcu ucuocuinä̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧ ö̧jo̧denä ka̧cuä̧tö̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Dios ucuocu ji'ähuätucu'inä; jahuätömä poä'inätö̧: ¿kä̧hua̧tö̧ttö̧ ji̧mö̧tȩnä̧ pä'i'örömä chu̧cuȩ a̧do̧chö̧ chajahua'anö ja̧'a̧ tä̧ji̧ mo̧ täbocu a̧'ȩnä̧ jȩti̧'ä̧na̧'a̧nö̧?4Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧ i̧huȩnȩ ttörö ucuocumä pa̧'a̧nö̧ pä'inö: 5Ucuocui o'catoi'önä̧rö̧ ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ sacerdote huotörö'inä ji'ähui: Ucutu cu̧cuä̧tu̧cu̧ cua̧do̧chä̧tu̧cuo̧mȩnä̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ kä̧hua̧tö̧ttö̧ ji̧mö̧tȩnö̧ pä'i'örö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ koromöttönä ya̧tȩnö̧ pä'i'örö'inä ajahuinätöjä, pi̧yȩ setentanö a̧'ȩ jo̧mȩnä̧ ku̧jä̧tu̧cuo̧mȩnä̧mä̧, ¿Isopäi'önä Ttörö amöcuädö cu̧cuä̧tu̧cu̧ a̧do̧chi̧nä̧tö̧jä̧? 6Ucutu cucuätucuomenämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuähuätucuomenämä ¿Cua̧mö̧nä̧tu̧cu̧tä̧ cuocotö pinätöjä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ahuocotö pinätöjä? 7¿TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩmä̧ Pi̧yȩ jo̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧ mo̧ ka̧cui̧nä̧tö̧ profetatö jittähuinö̧mä̧, ucutu jinä Jerusalén ötahuiyänä cu̧jä̧tu̧cuä̧i̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ötahuiyä jäyänä recuä rö̧jö̧ juiyönä cu̧jä̧tu̧cuä̧i̧ juhua'atäcu Neguev'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ po̧ri̧yä̧'tä̧ päi'omettö̧mä̧ kä̧hua̧ räopa'acu ku̧jä̧tu̧cuä̧i̧'inä?8TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ i̧huȩnȩ rä̧bȩhui̧na̧'a̧ Zacaríarö, pa̧'a̧nö̧ pä'ö: 9"O'catoi'önä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Ro̧ȩcuä̧ pä'öta'anötä ro̧'ȩpä̧tu̧cui̧, jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧mä̧ iso jö̧nä̧tä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩrö̧jö̧nä̧ topätucui. Ja̧'a̧tä̧ topätucui jitötä ttahuaruhuärö ro̧ttä̧ta̧'a̧nä̧. 10Recua juo'inätö̧rö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ reyotörö'inä, ichäcuähuotörö'inä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ usurä isotötörö'inä, pä̧i̧cu̧nä̧'i̧nä̧ huȩcuä̧rä̧tu̧cuä̧, ucututtu ya̧tȩ amiso'qui jacuättö suronä jȩa̧ pä'ö amucuäda'anämä ja̧'a̧tä̧ tocu'ätucuä".11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätömä ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧ pinätö äjicuäcuähuotö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧. Ttä̧ja̧'i̧nä̧ mu̧'ȩcui̧nä̧tö̧ ttä̧ju̧cu̧ juiuiya pä'ö. 12Ttamiso'qui'inä 'qui'ädinätö inähua 'cua̧rö̧nä̧, ttä̧ju̧cu̧ juiya pä'ö hueähua huȩnȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧mä̧ pä'ö huȩnȩ. Pi̧yȩ huȩnȩmä̧ jittähua pä'ö hue'inö chutä a̧'cua̧ru̧hua̧nä̧ ä̧cuo̧mȩnä̧tä̧, profeta huotö jottähua pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧mä̧ ttä̧ju̧cua̧'i̧nä̧ pä'ocotö pinätö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, O'catoi'önä TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧mä̧ amisurunä tpinö ja'huätörö.13Ja̧u̧mä̧ 'cuäopina'a ja̧u̧ huoi̧nö̧ pä̧nä̧, jahuätömä̧ ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧ pi̧nä̧tö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ pä'inö: jahuätö ttörö jättepöttömä, ttömä chä̧ju̧cu̧ jui̧yä̧cua̧sä̧. 14O'ca juiyönä ttö̧jo̧mȩ de'iyu ttötä jȩpu̧ chicuä̧cua̧sä̧ jahuätörö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätönätä̧ suro juoächäcua'a rȩjȩmä̧. Ya̧tȩ'i̧nä̧ 'cuäopi̧yä̧cua̧ juä̧jä̧ rȩjȩ́ abonämä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppa̧ttä̧chi̧yä̧cuo̧tö̧ jahuätömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧ ttöjö 'caja̧'a̧ttö̧ rejé juiyäjätä ka̧'a̧.

Chapter 8

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ O'cajuiyunä̧ ju̧ru̧huamä̧pi̧yȩ huȩnȩ ucuocumä pä'inö: '' 2TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ O'cajuiyunä ju̧ru̧hua̧mä̧, pi̧yȩ pä'ö; ¡Sión ttö̧ja̧rö̧ repeda'attö rö̧ä̧nä̧ ä'cuoyäusä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuäjuru repeda'attö rö̧ä̧nä̧ chämisuräcusä. 3TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ O'cajuiyunä ju̧ru̧hua̧mä̧, pi̧yȩ pä'ö: Ttömä ppa̧dä̧chä̧cua̧sä̧ Siónnä juȩnȩ Jerusalénnätä̧ chujä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Jerusalénmä isopäi'önä ötahuiyä pä'ö ottäcuome Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ O'cajuiyunä̧ Ju̧ru̧hua̧ttö̧ mö̧ä̧'camä suroju juiyu möä'ca pä'ö ottäcuä'ca.4Bu̧'osä̧ Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Busaju'inä pä̧'ä̧chö Ja'roö̧nä̧ ttö'äcuö̧tö̧ Jerusalén, plazannä̧, ttöttä'ca jue'ecu ya̧u̧cu̧nä̧ Juä'amä̧ ru̧'a̧nä̧ ttöhuäcuächä'attö ja̧'a̧ttö. 5Ppo̧'ä̧ttö̧ u̧mä̧tö̧ ppo̧'ä̧tö̧ nä̧tö̧'i̧nä̧ ttirecuähuotö juȩnȩ järe'äcuähuömȩmä̧ Ötahuiyättö̧; Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Juȩnȩtä̧ tti'ärehuähuottö.6TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ pi̧yȩ pä'ö: ¿Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ pitö totte'ächa'anä ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧ttö̧ tottomenä ji̧yȩtȩ jȩttö̧ juiyö'anö̧ i̧jȩcuä̧chö̧ttö̧mä̧, Ttö'inä i̧jȩcuä̧cha̧'a̧ tochöttö'inä jȩttö̧ juiyö'anö jä̧cuȩ? Pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧. 7TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ pi̧yȩ pä'ö: ¡Topätucuittö, Täcö tö'cö ja̧'a̧ mo̧ro̧ päia'a'inä, nipä̧cho̧mȩnä̧'inä pi̧jä̧nä̧ttö̧mä̧ chi̧tti̧mö̧rö̧ surojöttö ttö̧ji̧pö̧nä̧ ppädäda pä'ömä! 8¡Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttömä jahuätörömä ppa̧dä̧dä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jahuätömä Jerusalén kä'co jo̧mȩ ttö̧jä̧cuo̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätömä Ttö chi̧tti̧mö̧ ttäcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttömä pä'äjita'anö isopäi'önä'i̧nä̧ jueö huȩnȩnä̧'inä ttu̧ru̧hua̧ Dios jö̧nä̧ chä̧cua̧sä̧!9TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ pi̧yȩ pä'ö: Ucutumä huo̧juä̧tö̧jä̧, yabonötä̧ cuä̧ju̧cuä̧cuo̧tö̧jä̧ cuä̧ju̧cui̧nä̧tu̧cu̧ huȩnȩtä̧ profetatö̧ ttucuocua'a, chö̧jo̧de aditö ttö̧jä̧mä̧di̧no̧mȩttö̧ kä̧mä̧dö̧, juhuodemä ojusode ja̧'a̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧: Pä̧i̧cu̧nä̧ aditätucui jo̧mȩnö̧ päi'önä cäcuädätucua. 10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧ ä'canäji mo̧ro̧mä̧ yorö'iso ya̧tȩ'inä u̧huä̧ju̧mä̧ ca̧ca̧to̧cö̧ pinö, yabonä̧nö̧ ȩmä̧huä̧'inä juiyina̧'a̧, ttö̧ja̧sa̧rö̧'i̧nä̧, de'a i̧sa̧rö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttaboiyotucu huȩnȩ juiyönä kä̧cuä̧huä̧mä̧ tti̧'cho̧mȩnä̧'inä ppa̧ttä̧cho̧mȩnä̧'inä juiyina̧'a̧. Ttömä ttippeyänä ka̧cuä̧tu̧cu̧mä̧ yotucupönä ttuju'cäu juiyönä jȩpi̧nö̧sä̧.11Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jitämä, mo̧ täbocu mo̧ro̧ ji̧nö̧'a̧nö̧mä̧ jo̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧, totte'ächa'anä ka̧cui̧pi̧nä̧tu̧cu̧mä̧ pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧. 12Ttömä ttö̧ja̧mä̧ huȩnȩ juiyönä ttö̧jö̧nä̧ jȩchä̧cua̧sä̧; uva i̧sä̧tä̧ boipä̧ta̧mä̧ u̧huä̧ju̧ huȩjä̧cua̧'a̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ rȩjȩmä̧ u̧huä̧ju̧ huȩju̧nä̧ iyäcua'a; mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ ajiya ka̧ppȩppȩnö̧ ma̧ä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Ttömä pitö ttö̧ja̧ totte'ächa'anä ka̧cui̧pi̧nä̧tö̧rö̧mä̧ pi̧yȩmä̧ ttöäre päi'önä chiyäcuotö.13Ucutu jȩ'cuä̧tu̧cu̧nä̧ i̧jȩcuä̧ ttö̧ja̧ pinätö̧jä̧ korotö ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧nö̧tä̧ pä'ö ku̧nä̧huo̧tö̧rö̧, Judá ttö̧ja̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Israel ttö̧ja̧'inä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ra̧huä̧pi̧jo̧mȩttö̧ rä'epö chicuäcuotöjä ja̧'hua̧nö̧ jȩcho̧mȩnä̧ ucutumä adiunö jö̧nä̧ ppädäcuähuä ttö̧ja̧ cuäcuotöjä. Yecuecuätucuä; cujurucu aditätucui! 14TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ pä'ö: Ja̧'hua̧nö̧tä̧ amöcuädö ku̧ni̧nö̧sä̧ ro̧dȩpa̧tö̧ pä'ömä cu̧tä̧mö̧ mi̧nä̧ Ttörö ttu̧ra̧huä̧ri̧nö̧mä̧, pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ pdina'anä jȩpo̧cö̧ pinösä̧, 15¡ja̧'hua̧nö̧ ji̧nö̧ta'anö pi̧yȩ pä̧nä̧i'nä cha̧mö̧cuä̧dä̧cua̧sä̧ pä'äjita'anö Jerusalén ttö̧ja̧rö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Judá ttö̧ja̧rö̧! Yecuecuätucuä.16Pi̧yȩ ja̧'tó jȩ'cuä̧tu̧cua̧ pä̧'ö̧ jö̧mä̧: Cuippeye kö̧rö̧ ya̧cu̧nä̧rö̧mä̧ jueönä ucuohuätucui. Ro̧ȩcuä̧nä̧ isotömä adiu jo̧mȩnä̧, ro̧ȩpä̧tu̧cui̧, huȩnȩ juiyönä jä̧hua̧'a̧nö̧ cuapatiyätucu. 17Cuamiso'quitucu jacuänä suronä amucuädömä jȩ'cuä̧tu̧cuä̧ ka̧ra̧ ka̧ra̧nö̧mä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ amo̧nä̧ päcuätuhuä yapare jahuä repeö, ¡Pi̧yȩmä̧ TÖMÄ cha̧u̧tu̧!, pi̧yȩtä̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧".18Ja̧u̧nu̧ o'ca'a TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧ i̧huȩnȩ ichinä'a̧ ttörö, päinö: 19TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧mä̧ pi̧yȩ pä'ö: Ttu̧cuä̧ a̧do̧chä̧cuä̧cuä̧mä̧ pa̧ja̧cuä̧nö̧ kä̧cua̧'i̧nä̧, ji̧mu̧tȩ kä̧cua̧'i̧nä̧, ji̧mu̧tȩttö̧ ta'are kä̧cua̧'i̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ tomurȩ kä̧cua̧'i̧nä̧ jö̧mä̧ ppa̧cuä̧chä̧cua̧'a̧ tteseu pänä ja̧ pä'ö !ja̧'hua̧ta̧nö̧ pä'cäri jȩpu̧ ttesehuäcuotö Judá ahuäruhuämä! ¡Ja̧'hua̧nö̧ ja̧ttö̧, ucutumä repeäcuähuätucui jueö jö̧tä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ huȩnȩ juiyönä.20TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ O'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ pa̧'a̧nö̧ pä'ö: Ttö̧ja̧mö̧ pä'äjita'anö ttichäcuotö, ja̧'hua̧ta̧nö̧ ttötahuiyä pönä ko̧cuä̧tö̧'i̧nä̧. 21Ötahuiyänä ko̧cuä̧tö̧mä̧ korome ötahuiyäcu 'chä̧nö̧ pättäcuotö: "¡TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ä'cajome jätepa ti̧'cha̧'a̧nä̧ ja̧'a̧tä̧ topätucuitö ja̧'hua̧ta̧'nö̧ usu ti̧'cha̧'a̧nä̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'caju̧iyönä ju̧ru̧hua̧rö̧! Ujutu'inä jua'atä 'chä̧tö̧jä̧. 22¡Ttö̧ja̧ recuätö tti̧rȩjä̧ pö̧nä̧ttö̧ tichäcuotö usu TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'caju̧iyönä ju̧ru̧hua̧rö̧ Jerusalenttö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ppädatö pä'ö jättepäcuotö!"23TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ O'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä pa̧'a̧nö̧ pä'ö: "Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧mä̧, to̧mu̧rȩnö̧ huotö ko̧ro̧jä̧ttö̧ ichäcuähuotö huä̧mȩnä̧ cu̧'ca̧tä̧huä̧ta̧nä̧ 'chu'ädö pättäcuotö: ¡Ujutu'inä ucucu ticha pä'ätöjä yacuocui'ätö, jä̧ju̧cuä̧jä̧tö̧jä̧ Diosmä ucucu kö pätta'a!"

Chapter 9

1Pi̧yȩ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ huäjunä ji'ähuinömä Hadrac'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Damasco rȩjȩ ttö̧ja̧rö̧. TÖ̧Ä̧NÄHUA̧MÄ̧ o'catoinärö̧ ttö̧ja̧rö̧mä̧ to̧pä̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä ttö̧tä̧mu̧ttö̧ Israelrö'inä. 2Pi̧yȩ jiähuinömä Hamatrö'inä ucutönö Damascocu tö'cö jo̧mȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Tirorö'inä Sidónrö'inä rö̧ä̧nä̧ ttö̧huo̧ jua̧nä̧'i̧nä̧ ucuotönö ji'ähuinö.3Tiro ötahuiyä ttö̧ja̧ pärätä ri̧ȩnä̧ ku̧nä̧rä̧tö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ oro'inä ppa̧'ȩpö̧ i̧cuä̧hua̧ppȩ pa̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ttöruhuo 'choi päcuotö ajé deähuotonä doopu i̧cuä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ cuo'ö tticuäcuotö ocuränä.5Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ bäreu Ötajuiyä Ascalán pi̧yȩ to'omenä̧ rö̧ȩ'inä̧ yetöcuotö, Goza'inä̧ Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ro̧ȩ'i̧nä̧ usurä ttemä̧cuä̧huo̧tö̧, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ecrón 'tättöräjimä̧ rȩjȩttä pi̧'ä̧cuä̧'ä̧. Gazamä̧ ru̧huä̧ tö'önä̧ttä̧ tto̧ji̧ pä̧'ä̧cuo̧tö̧. ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ascalón ttö̧ja̧ tto'önä̧tä̧ ttö̧ji̧ pä̧cuo̧tö̧. 6Asdod nä̧mä tto̧jo̧cuä̧cuo̧ttö̧ ttö̧ja̧ huihuä'unä, ja̧'hua̧'a̧nö̧ jȩpo̧ ya̧huä̧huä̧'cua̧ Juruhuättöjä pä'ö Jȩpä'iya̧tu̧ru̧ Filisteos. 7'chodipäcuottöja̧ juättö de'a cuocunä̧ cucuätucu, Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Cu'acu cätȩttö'inä cuäcuä huȩ'ähuo'cucö. ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ juätö̧ttömä̧ Korotö'inä̧ tö̧ji̧ pä̧cuo̧tö̧ ttöcu; ppä̧'ächotömä̧ Judá'inä̧ tto̧jä̧cuo̧ttö̧ , Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ecrónnä̧ ttömä̧ttäcuotö Jebuseos ttö'a̧nö̧.8Ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'ä̧ ttömä̧ 'chu̧jä̧cuä̧sä̧ to̧pa̧ru̧ ppädäda pä'ö ttö chumuhuäyottörö chä'ca jo̧mȩ koro 'cuä'opu porö. Suronä̧ Jȩpu̧mä̧ pä'äta̧'a̧nö̧mä̧ ppä̧'a̧cho̧cu̧ Suronä̧ tadita pä'ö hue'a pä'ömä̧, Ja̧'hua̧'a̧mä̧ ttö jitä to̧pä̧ru̧ chu̧jä̧cuä̧sä̧ chä̧mo̧nä̧ chu̧'ärenä̧.9¡Eseu pä̧i̧cu̧nä̧ huopi, Sión ittiju! ¡Eseunö̧ huopi Jerusalén ittiju! ¡Topi! Cu̧ru̧hua̧ ru̧hua̧ adihuä i̧sa̧mä̧ ucu cu̧ja̧'a̧cu̧ ichö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ra̧huä̧pi̧ju̧ttö̧ cu̧ji̧pö̧nä̧ ppäda pä'ö. Ja̧u̧mä̧ ucuomä te'ähuocö, böröba̧ mö̧ä̧ya̧nä̧ huö̧mä̧. 10Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä Efraín öäre carucätta 'toru chi̧cuä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalénttö caballotörö'inä juhua'atäcu 'po'obö'inö curä tturohuähuomȩttö̧ 'techächäcua'a; ¡Ja̧'hua̧nö̧ päi'omenä Ja̧u̧mä̧ ttö̧ja̧rö̧mä̧ huȩnȩ juiyunä ka̧cuä̧huä̧tä̧ ucuocuäcua̧ ruhuo hueömä aje rö̧o̧tomä o'ca juiyötä huȩä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ajettö kä̧mä̧dö̧mä̧ rȩjȩ beipome jubö!11Ucu cutu'cömä, ttucuojanä ucucu Ttö chesecuinömä, Ttömä cuahuaruhuä korojä̧ra̧'a̧ ȩpö̧ ttu̧ju̧ni̧nä̧u̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ rä'epö chicuäcua̧sä̧, reju ajiya'inä joäju ko̧mȩttö̧mä̧. 12¡Ppa̧'a̧chä̧tu̧cui̧ tö'ipächö kä̧cuä̧huo̧mȩcu̧, kara'a ttȩpi̧nä̧u̧ tta̧'a̧rä̧tö̧mä̧! Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttömä jitä mo̧ro̧ jidähuäcujä̧ ucurumä todärenä jo̧mȩnä̧ ppa̧dä̧dä̧cua̧jä̧tó pä'ö, 13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttömä Judárömä chu'popobö meropö tticua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ meropö icuinö̧sä̧. Efraíncu̧mä̧ chusacuyunä 'po'ä a̧ri̧ ȩni̧nö̧sä̧. Ttömä ucu Sión cui̧tti̧mö̧rö̧ porädä'ijösä, ucu Grecia i̧tti̧mö̧cu̧ curohuähua pä'ö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucu Siónrö̧mä̧ jȩpi̧nö̧sä̧, ¡Curä rohuäu ucurä'chu jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧!14TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ jahuätörö i̧jȩcuä̧cua̧, ¡U̧'cu̧pa̧ri̧mä̧ cu'upä urohua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ döäcua'a! Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ trompeta ppö̧ä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Temá̧nttö̧ kä̧ru̧'coppa ujurucu ppö'ö 'cuäoa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 15TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ jahuätörö ppä̧dä̧cua̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jahuätömä ttahui'äcuotö juhua'atäcu 'toru'piyunä inä o'quinä 'po'ö rohuähuätörö'inä rohuäu tticuäcuotö. Jahuätömä vino ahuipö tä̧'ä̧mä̧chö̧ huotta'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huotäcuotö ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jahuätömä vino isoya sä̧rä̧bi̧yä̧nä̧ su̧'pȩnö̧ ttö'caräcuotö, ku icu iyähuome u̧yu̧'ca̧ri̧ o̧dö̧nä̧ acua'a jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧.16Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ juorö rä'epö ppädäcuotö; jahuätömä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ka̧cuä̧tö̧rö̧ tta̧'a̧rö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ pöttähuä rö̧ä̧nä̧ micuäu jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huinä̧tö̧, rȩjȩttö̧ kä̧dȩpa̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 17¡Juiyó adihuätö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juiyo jahuätömä a̧'cua̧cuä̧tö̧ttö̧! Umä̧tö muäyotörömä u̧huä̧ju̧ ote ttucuomenä ttujuruhuäcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nätö̧'inä vinomä sa̧dö̧tä̧!

Chapter 10

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ajiya jä'epätucui ajiya ichocö mo̧ro̧, Ja̧u̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ja̧'a̧ kä̧rö̧'co̧huö̧nä̧'inä jȩpö̧mä̧, Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ o'catoj'önä̧rö̧ ajiya iyepönä jȩpö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ dauhuiyä de'a ka̧cu̧nä̧'inä. 2Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧ä̧nä̧hua̧ o̧'ca̧mä̧ yaparetä ucuocu 'cuä̧o̧pä̧cuȩ topätörö i̧jȩcuä̧chö̧mä̧ yaparetä ja̧'a̧; jahuätö ttu̧'cua̧ti̧mä̧ yaparetä ji̧ä̧huä̧ö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ a̧'cua̧ttö̧ juottiyatö jittäumä juiya'a, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ovejastö̧ ttire'tehuächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ juhua'atä tta̧'a̧rö̧ to'ätö usurä ttȩma̧hua̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧.3Chö̧'ä̧i̧nä̧ ovejastö tturuhuotörö cuo'ö ka̧'a̧; jahuätömä cabrastö̧ umätö ja̧'a̧, ttö̧ja̧ tturuhuotö Ttö ro̧dȩpä̧cuä̧u̧. ¡TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyö ju̧ru̧hua̧mä̧ pä̧cuä̧yu̧nö̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ adiu jȩpö̧ tta̧huä̧rä̧cua̧, Judá ahuaruhuärö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätörömä jȩä̧cua̧ aji caballotö̧ curä rohuähuätörö̧mä.4Jahuätöttömä ttahuaruä o'cotö ruhuo ttucuo ku̧nä̧rä̧tö̧ttö̧'i̧nä̧ tichäcuotö; Jahuätöttömä tichäcuotö ruhuo kada'ca 'chu'ä̧rä̧tö̧'i̧nä̧; Jahuätöttömä tichäcuotö su̧ro̧do̧u̧ tturuhuotö'inä ttichäcuotö; Ja'huätömä päcuotö ruhuotö pojähui'ötä ttichäcuotö. 5Jahuätöttömä ttörohuähuomettö'inä ujuruhuätö ttäcuotö, Jahuätö jä̧cua̧'a̧ ttabo'iyotörö rohuäu iso juottäpäcuotömä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧ ja'huätucu ö̧ja̧'a̧ttö̧, jahuätö jä̧cua̧'a̧ dä'ättuttepäcuotömä ttabo'iyotö cahuayunä rohuähuätörö'inä.6TTÖTÄ yȩchä̧cua̧sä̧ Juda ahuaruhuättö ttujuru'unä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ppä̧dä̧dä̧cua̧sä̧ José ahuaruhuärö'inä; TTÖTÄ ppa̧dä̧dä̧cuo̧tö̧ jahuätömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ rȩrö̧jö̧nä̧ to̧'chä̧cua̧sä̧ jahuätörö. Jarochi̧'o̧co̧u̧ 'cua̧rö̧nä̧ jä̧cua̧'a̧ ja'huätörö rȩrö̧jö̧nä̧ tocha'attö, TTÖTÄ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ DIOSMA, TTÖTÄ chä̧dä̧tä̧cua̧sä̧ ja'huätörömä. 7¡Ja̧'hua̧nö̧ 'cuäopö o'ca'a, curä ru̧hua̧ 'cua̧rö̧nä̧ ö̧jä̧cua̧ Efraínmä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ eseuytä ttö̧jä̧cuo̧tö̧ vino isoya au ttesehua'a 'cua̧rö̧nä̧; i̧tti̧mö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ topö ttesehuäcuotö! ¡Ttamiso'qui jacuänä ttesehuäcuotö TTÖ jȩchä̧ji̧ topö!8Ttötä jahuätörö jua̧chä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huo̧chä̧cuä̧huö̧, ttötä ppa̧dä̧dä̧cua̧sä̧ jahuätörö ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätö ttujuruhuächäcuotö pä'äji ta'anö. 9Ttötä chiyäcuotö jahuätö ttö̧ja̧rö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätö'inä tti̧tti̧mu̧'i̧nä̧ ppa̧'a̧chö̧ ttö̧jä̧cuo̧tö̧. 10Ttötä chi̧yä̧cua̧sä̧ jahuätörö tti̧rȩjä̧ Egipto rȩjȩnä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Asiria rȩjȩnä̧ chö̧ca̧ca̧ctä̧cua̧sä̧ jahuätörömä̧. Ttömä chi'cächä̧cua̧sä̧ jahuätörömä̧ Galaad rȩjȩra̧'a̧cu̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Líbanora̧'a̧ jahuätömä̧ ttö̧jo̧mȩ'i̧nä̧ juiyönä juiyo ttirecua'attö.11Ttötä 'cuädepäcuotö ajé de'ähuotonä usurä ȩmä̧huä̧tö̧mä̧; ttötä ttodȩpä̧cua̧sä̧ deähuoto ajé ppahuö obimä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ täcuoto Nilo aje'inä joädö chicuä̧cua̧sä̧. Asiria suro̧da̧u̧rö̧'i̧nä̧ ucuo tettäumä jȩpö̧ chi̧cuä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Egipto ttö̧ja̧mä̧ ruhuo huettö ttujurumä jahuätöttömä töipächäcua'a. 12Ttötä chiyä̧cu̧a̧sä̧ jahuätörö ttujuröhuönä ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätö tti̧'chä̧cuo̧tö̧ ttö chi̧mi̧nä̧ pä'ö ji'ähuinö TÖ̧Ä̧NÄHUA̧MÄ̧.

Chapter 11

1¡Líbano ttö̧ja̧ cuäpate ba'epätucui, cudau cedros dauhuiyä cuo'ö icua'acu! 2Ciprés dauhuiyä ajahuätucui, Ciprés dauhuiyämä cuäipächina'a! ¡Adihuäjuei dauhuiyä jä̧ji̧mä̧ si'epö icuähua'a ja̧'a̧! Basánttö Roble dauhuiyämä ajahuätucui, dauhuiyä oi bäreumä ku̧'u̧ icuähua'a. 3Ovejastö̧ tturuhuotömä huopätö, tturuhuo'inä ttucuo'inä to'e'ächäjä'cotö! Mö yä̧hui̧tö̧ möäyotömä durupätö, Jordán aje ucuo ji̧nö̧mä̧ toepächina'a!.4TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Diosmä pi̧yȩ ja̧'a̧ päömä: "¡Ovejastö̧ ttu̧ru̧hua̧ tta̧huä̧ra̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ tta̧'a̧ri̧ ovejastö̧ cuä'äu tticuatö pä'ötä pätetö ku̧nä̧huo̧tö̧rö̧! 5(Jitö mitö ȩmä̧tö̧mä̧ cuä'äutä tticuäcuotö ja̧'hua̧nö̧ cuä'äu tticua'anä ro̧'ȩcuo̧co̧tö̧ ttäcuotö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätö iyätömä pättäcuotö: "¡TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ adiunä jö̧nä̧ ppä'ädömä! ¡Ru̧hua̧ juodönä! Ovejastö̧ tta̧'ä̧rä̧tö̧ tta̧ttä̧rä̧u̧ tturuhuotömä jahuätörömä rerö̧jö̧nä̧mä̧ topocotö ttäcuotö.) 6Isopäi'önä Ttömä ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧ yorö'iso rȩrö̧jö̧nä̧mä̧ topocö chä̧cua̧sä̧! Pa̧'a̧nö̧ pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧. ¡Topi! Ttömä cuippeyänä ka̧cuä̧tö̧ ttu̧mö̧nä̧ yotucunärö̧ chiyätucuacu pä'ötä päiaa'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧ u̧mö̧nä̧'inä ja̧hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ jahuätömä tti̧rȩjä̧ si'epö tticuäcuotö, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jahuätö ttumöttö̧mä̧ rä'epömä chicuoco̧u̧ ttäcuotö."7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Ttömä ovejastö̧ yo̧mȩtȩ ka̧cuä̧tö̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧ pä'i'inösä̧, cuä'äu tticuatö pä'ötä huotörö, jitö ovejastö̧ tta̧'ä̧rä̧tö̧rö̧mä̧. Ttömä ttitta'ca to'care ȩmi̧nö̧sä̧; ji'catemä o'inö̧sä̧ ppädä'ca pä'ö koro'camä o'inösä "jinä̧ yo̧mȩtȩ pätti'önä ca̧ca̧tä̧'ca" pä'ö. Pa̧'a̧nö̧ jȩpö̧tä̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ka̧cuä̧tö̧rö̧mä̧ tta̧'a̧ri̧nö̧sä̧. 8Ya'ute kä̧hua̧na̧mä̧ ovejastö̧ tturuhuoturumä huämetucuärö si'epö icuinö̧sä̧, juhua'amä chami'qui'ächi'ö tta̧dä̧rä̧ji̧mä̧ beipächäcu jahuätörömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätömä ttörömä kö'cocotö pinä̧tö̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ Ttömä tturuhuotörö pä'inö̧sä̧: Ttömä täcö ovejastö̧ ttu̧ru̧hua̧ jö̧nä̧mä̧ ucuturumä aditocö iyocö chä̧cua̧sä̧. Ovejastö 'corujuo'ächätörömä, 'corujuottächa'anä ja̧'a̧tä̧ topitö; ovejastö̧rö̧ si'epö tticuttömä, si'epö tticua'anä̧ ja̧'a̧tä̧ topätucuitö. Ovejastö̧ ka̧cui̧pä̧tö̧rö̧mä̧ ja̧'a̧tä̧ topätucuitö, ttippeyänä ka̧cuä̧tö̧ ttidepä ttucua'anä."10Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chitta'ca ppädä'ca ȩmo̧po̧'i̧nö̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ȩmö̧ 'te'ädö icuinö̧sä̧, o'catoi'önä ttahuaruhuä 'cotucu chesecuinö jinö 'to'ocu icumä. 11Ja̧u̧nu̧ pä̧nä̧tä̧ chesecuinö̧mä̧ 'toi'ina'a ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jitö ovejastö̧rö̧ iyätömä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttörö to̧pä̧ri̧nä̧tö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ttönä ucuocu pä'ö ttu̧huo̧jua̧'a̧ttö̧. 12Ttömä jahuätörö pä'inösä̧: Ucuru adihuomenä jö̧ttö̧mä̧, chaditä'ijö micuämä mitittö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucuru adihuoca'a jö̧ttö̧mä̧ cuimitättö." Ja̧'hua̧nö̧ pä̧dä̧u̧ jahuätömä amöcuädinä̧tö̧, chaditäji micuämä platamä̧ treintanö o̧bi̧tä̧ ttimitattö pä'ö.13Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ päinä̧cu̧sä̧: ¡Ä̧tȩcuä̧nä̧ pärätä ruhuähuome ruti, ucu cuimicuähuome jo̧mȩ micuähuäjimä!" Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttömä pärätä o̧bo̧mä̧ treintanö o̧bi̧tä̧ ȩmi̧nö̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ȩmä̧ji̧'ca̧' TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ojusodenä pärätä rutähuome rutinö̧sä̧. 14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ttömä 'tȩ'ä̧dö̧ icuinösä̧, ttitta'ca "Ca̧ca̧tä̧'ca" pä'ö micuä'camä, ja̧'hua̧nö̧ 'toi'ina̧'a̧ Judá ttö̧ja̧ Israel ttö̧ja̧cu̧ ttesecuä'ijömä.15TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'äji ttörömä̧: " pä̧'äji̧ta̧'a̧nö̧ ppä̧'ä̧chu̧mä̧, ȩmi̧ ya̧tȩ pastor a̧mo̧cuädo'cö jo̧nä̧, 16,ucumä̧, tocua'a pä'ö, ttömä̧ ko̧sä̧ täkö tö'cö cuächa'a ya̧tȩ pastor chu̧ju̧nä̧'a̧ pä'ö juä̧'ä̧ rȩjȩnä̧mä̧. Ja̧u̧mä̧ ja̧'a̧tä̧ topu äji oveja toeächa pä'öinä̧, ja̧u̧mä̧ toeächa pä'öinä̧ öso'cö äji ovejarömä̧, yorisotä 'tahuipomenä̧nä̧'ä̧ örarähui'önänä'a̧ adito'co. äji ovejarö'inä u̧huȩdä̧jä̧ adi'ömä̧ a̧dȩcu̧nä̧mä̧ iyo'cö, ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ äji oveja bä̧rȩpä̧ttö̧ idepä'ättötä u̧huä̧'ä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o̧noji̧yä̧dä̧jä̧ jȩpi̧cuä̧'a̧ ja̧u̧mä̧.17!Äyo ja̧u̧hué ä̧ji̧mu̧rö̧ tta̧'a̧rö̧ jerupu jaropiö jȩpu̧mä̧! ¡ Curä'chu so̧ä̧'chu tta̧huä̧rä̧cu̧ öjonämä ja̧'hua̧ta̧nö̧ u̧huo̧jua̧'anä ö'äre'inä! ¡ öjomä joipächä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ u̧huo̧jua̧'a̧nä̧ ö'äre'inä ätocächä̧cua̧.

Chapter 12

1TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Pi̧yȩ huȩnȩ pä'ö Israél ttö̧ja̧rö̧mä̧, TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ pä'ö, mo̧ro̧ji̧yä̧'i̧nä̧ aditinö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ pi̧jä̧'i̧nä̧ bo'copö rötinö, ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧ tta̧'cua̧ru̧hua̧nä̧ a̧di̧tä̧rö̧ kö̧mä̧: 2"Topí, Jerusalénmä TTÖTÄ i̧so̧'ta̧ 'cua̧rö̧nä̧ pärotö chicuometä̧ päi'a'a, ja'huätucu ttörohuähua pä'ötömä ttä̧'ä̧mä̧chö̧tä̧ ttörohuäu juiyäcua'anö. Ja̧'hua̧nö̧tä̧ 'cuäo päcua'a Judáttö'inä Jerusalén ötahuiyä ttottepa pä'ö ttamucuädomenämä. 3Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧, TTÖTÄ jȩchä̧cua̧sä̧ Jerusalénmä inähua röähuä jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ttö̧ja̧'i̧nä̧ ttupporädö juiyönä. Ja'huätöttö ya̧tȩ juähuä inähuä cäepa pä'ö jȩö̧ttö̧mä̧ chutä amonätö rö̧'ä̧nä̧ u̧su̧rä̧huä̧cua̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nä̧ pi̧jä̧cu̧nä̧ ko̧cuä̧tö̧mä̧ ttöjö'cö juiyönä tottäcuotö ja̧u̧ ötahuiyä.4Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ jä̧cuä̧mä̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧; TTÖTÄ ya̧do̧pä̧cua̧sä̧ ttä̧ji̧mu̧ ca̧hua̧yu̧tu̧ru̧'i̧nä̧ yettecunä ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ ttusuri'ächäcuotö, TTÖTÄ to̧pö̧rö̧ tta̧dä̧rä̧cua̧sä̧ Juda ojusodemä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ abo'iyotö ttäjimu ca̧hua̧yu̧tu̧ru̧'i̧nä̧ ä̧to̧dö̧ chi̧cuä̧cua̧sä̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ topötä Judánä ko̧cuä̧tö̧ ruhuotömä pättäcuotä ttamiso'qui jacuänätä: "Jerusalén ötahuiyänä ko̧cuä̧tö̧ ja̧'a̧ ujutu tujurumä o'catoi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧nä̧tä̧, DIOSTÄ ja̧'a̧ttö̧".6Ja̧u̧nu̧ moró̧, ttömä jȩchä̧cua̧sä̧ judá ttö̧ja̧ tturuhuotörömä̧ ucurä dau isodä 'cä̧tȩ jo̧mȩ cuoa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ u̧huä̧ju̧ ca̧ca̧tö̧ ttu̧tome 'cätȩ tejähuare du'unä cuoa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, o'cato'inä ttippeyänä ttu̧huo̧jua̧'a̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttieruhua'anä kä̧tu̧rö̧'i̧nä̧ kuhuö icuäcua'a. Jerusalenmä pä'äji ta'anö ttu̧ji̧nometä̧ tti̧jä̧cuo̧tö̧.7TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ä̧cuo̧mȩnä̧mä̧ ppä̧dä̧cua̧ judá ahuaruhuärötä, David minä ahuaruhuä 'cotö ja̧'a̧ttö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalén ötahuiyänä ucuotönö kä̧tö̧rö̧mä̧ Judarötä ucuo tettähua'acu. 8Ja̧u̧nu̧ moró̧, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧MÄ̧ Jerusalén ötahuiyänä kä̧tö̧rö̧ tta̧huä̧rä̧cua̧, Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ja̧u̧nu̧tä̧ moró̧ juiyu pätö'inä ttujuruhuächäcuotö David minä ji̧nö̧ta̧'a̧nö̧, David ojusodemä Diostä ja̧'a̧nä̧, jahuätö ttä'canä TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ huȩä̧hua̧ isoppahua̧ i̧'cha̧'a̧ttö̧. 9Ja̧u̧nu̧ä̧ moró̧ kä̧mä̧dö̧ ttö siecuänä chö̧jö̧mä̧cua̧sä̧ Jerusalén ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧ suronä jȩpö̧ ichätö o'catoi'önä̧rö̧.10Chiyä̧cua̧sä̧ re a̧'cua̧ru̧hua̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tta̧'cua̧ huȩnä̧rä̧tö̧rö̧ David ahuaröhuä o'cotörö'inä Jerusalén ttö̧ja̧rö̧'i̧nä̧. Jahuätörö 'cuäopä'chomenä ttörö ttu̧'ȩ pä̧rä̧chi̧ä̧ö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ tti̧tti̧rö̧ re ttemähua̧a̧ jä̧i̧nö̧'a̧nö̧ tta̧'cua̧ tta̧ttȩcuä̧cuo̧tö̧; juo̧rö̧ jahuätö ri̧ȩnä̧ re ttemähuä̧cuo̧tö̧, jahuätö ä̧cuo̧mȩnä̧ tti̧tti̧ 'curöjoächaa ri̧ȩnä̧ ttajahuaa jä̧i̧nö̧'a̧nö̧. 11Juo̧nö̧ moró̧, re tti̧jä̧cuo̧tö̧ Jerusalén ötahuiyätö'inä Hadad Rimón 'curöjoächomenä Meguido pämäroppättö.12Ji̧nä̧ yotöte huotö punä, jȩttä̧cuo̧tö̧ re jähuä juȩnȩ rȩjȩmä̧: David ahuaruhuärö̧'i̧nä̧ 'quȩȩpu̧ icuähuäcuaa ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧rȩcua̧mu̧rö̧'i̧nä̧ u̧mä̧tö̧ttö̧ 'quȩȩpu̧ icuähuäcuaa. Natán ahuaruhuä tti̧rȩcua̧mu̧rö̧'i̧nä̧ 'quȩȩpu̧ icuähuäcuaa u̧mä̧tö̧ttö̧mä̧. 13Leví ahuaruhuä tti̧rȩcua̧mu̧rö̧'i̧nä̧ 'quȩȩpu̧ icuähuäcuaa u̧mä̧tö̧ttö̧mä̧. Simeín ttö̧ja̧ttö̧'i̧nä̧ tti̧rȩcua̧mu̧rö̧mä̧ 'quȩȩpu̧ icuähuäcuaa u̧mä̧tö̧ttö̧mä̧. 14Korotö ka̧cui̧pä̧tö̧mä̧ jahuätö'inä tti̧rȩcua̧mu̧rö̧ 'quȩȩpu̧ icuähuäcuotö umätö̧ttö̧mä̧.

Chapter 13

1Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ aje rȩjȩ jacuättö räopa'a bahuecuächäcua'a David ahuaruhuärumä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalénnä ka̧cuä̧tö̧rö̧'inä surojö jȩttö̧ töcö icua pä'ömä. 2Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧JHUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧, Ttömä koro ttö̧ä̧huo̧tö̧ tätähuä o'camä ja̧huä̧jä̧ rȩjȩttö̧mä̧ si'epö chi̧cuä̧cua̧sä̧ jahuätö tta̧mö̧cuädö juiyäcua'anö. Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Ttömä yapare profetarö pporädö chi̧cuä̧cua̧sä̧ tta̧'cua̧ru̧hua̧tö̧ suropätö ja̧huä̧jä̧ rȩjȩttö̧ döttecuächäcua'anö.3Ya̧tȩ ttö̧ja̧sa̧ yabonö Dios jiäu jiäuttömä, jä'o'inä ja̧ju̧'inä ja̧u̧rö̧ cä̧'ȩpä̧ri̧nä̧tö̧mä̧ ja̧u̧rö̧mä̧ pättäcuotö: "¡Ucumä ko̧cö̧ cuä̧cua̧jä̧, juhua'amä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ iminä yapare cucuocua'attö̧!" Ja̧u̧nu̧ o'ca'a jä'o'inä, ja̧ju̧'i̧nä̧ ja̧u̧rö̧ cä̧'ȩpä̧ri̧nä̧tö̧mä̧ ja̧u̧ Dios päö jiähuomenämä ta'ötä tti̧cuä̧cua̧.4Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ profetatö ya̧cu̧nä̧mä̧ i̧jȩcuä̧chä̧ji̧nä̧mä̧ dä'ä ttu'utä ttö̧jä̧cuo̧tö̧ Ja̧u̧ Dios ucuocuäji jiähua pä'ötä tö'cöhuächia'amä. Pitö yapare Dios päö ji'huätömä yabonömä i̧sa̧ uho'chettö a̧di̧cuä̧ta̧mä̧ 'ca̧tä̧huo̧co̧tö̧ ttäcuotö ttö̧ja̧rö̧ yapare jittähuä'cha pä'ömä. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ yotucunämä pättäcuotö: "Ttömä Dios päömä jiäcuähuä ttö̧ja̧sa̧mȩcö̧sä̧! ¡Ttömä rȩjȩtä̧ adicuä ttö̧ja̧sa̧sä̧, isopäi'önä rȩjȩmä̧ cha̧di̧tä̧jä̧ jö̧nä̧tä̧ juoächina'a ji̧nä̧ mö̧ä̧ya̧ chö̧jä̧i̧ttö̧ kä̧mä̧dö̧!" 6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ya̧tȩ ja̧u̧ru̧ pä̧cua̧: ¿Däjettö cutta cuamöcanä cu̧tä̧rö̧ ottamä?" Ja̧u̧mä̧ ä̧dä̧tä̧cua̧: Ja̧u̧ ottamä cha̧hua̧ru̧hua̧ ojusodettö 'cuidocuächinö otta ja̧'a̧.7"¡Curä'chu! Porächi'ö chu̧ru̧hua̧ ovejatö̧rö̧ tta̧'a̧rö̧rö̧ cuä'ö icui, ttö chippeyä tö'cönänö kö̧rö̧, pa̧'a̧nö̧ pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧. ¡Ovejatö̧rö̧ tta̧'a̧rö̧rö̧ 'ta'i ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ka̧cuä̧tö̧mä̧ ttipperecuächäcuotö! Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Ttömä ppa̧'a̧chi̧'ö̧ ucuo te'ähuocotörö be'ecu chi̧cuä̧cua̧sä̧.8Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ jä̧huä̧jä̧ jä̧ttä̧jä̧tä̧ 'cuäopäcua'a, pä'ö ji'ähuötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, ¡Ja̧u̧ todärecui'ömä 'cui'opötä icuähuäcua'a! jahuätö ttö̧ja̧mä̧ tottepächäcuotö suro a̧'u̧cu̧nä̧tä̧ ju̧huȩnȩmä̧ ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧. 9Huäbodäcuänö jö̧mä̧ ocuränä 'chi̧'cä̧chä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätörömä ocuränä plata ku tticua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ku chicua pä'ö; Jahuätörömä ka̧cuä̧mö̧ to̧chä̧cua̧sä̧ oro ka̧cuä̧mö̧ totta'a jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧. Jahuätömä chiminä o̧ttä̧cua̧sä̧ ja̧'hua̧nö̧ ottomenä ädätömä pä̧cua̧sä̧: ¡Pitömä Ttö chumöhuäyotö ja̧'a̧! ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä pättäcuotö: "¡TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TAÄ̧ ja̧'a̧ Diosmä!

Chapter 14

1¡Topätucui! TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ichö mo̧ro̧ päi'a'a cuiäretucu pperetö icua pä'ö tö̧cuä̧rä̧tu̧cua̧'a̧nä̧, 2TTÖTÄ jȩchä̧cua̧sä̧ pi̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ Jerusalén ötahuiyä rohuäu 'chuttädönä. Ttoju'isode'inä pperetö'icu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ nä̧tö̧rö̧mä̧ 'chu'ädö suronä jȩttä̧cuo̧tö̧. Päcuädäsa jo̧mȩ ötahuiyä ttö̧ja̧rö̧mä̧ kara'acu ttȩpä̧cuo̧tö̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ korotömä ttȩpo̧co̧u̧ ötahuiyänätä ttö̧jä̧cuo̧tö̧.3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ 'chä̧nö̧ ö̧ro̧huä̧huä̧cua̧ pi̧jä̧nä̧ tti̧rȩjä̧ jö̧nä̧ ka̧cuä̧tu̧cu̧ ji̧yȩnö̧ pä̧nä̧ örohuähuinö ta'anö. 4Ji̧yȩnö̧ mo̧ro̧ päi'omenä CHUTÄ ö̧jä̧cua̧ Olivos De'amä, juȩnȩmä̧ jerusalenttömä kä̧hua̧ räopa'acu ja̧'a̧. Olivos De'amä kä̧'ȩpö̧ icuähuäcua'a kara'anä kä̧hua̧ räopa'acä pätecua'anämä kä̧hua̧ ma̧ä̧cha̧'a̧cu̧ mȩji̧yä̧ pämärächi'omä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ juttomemä jä̧cua̧'a̧ ki̧'i̧pä̧cua̧'a̧ kä̧hua̧ u̧huo̧jua̧'a̧cu̧ pätecua'amä kä̧hua̧ ieruhua'acu jö̧nä̧.5Ja̧u̧nu̧ o'ca'a TÖ̧Ä̧NÄHUA̧TTÖ̧ muä̧'quiyu 'cä̧tȩ jo̧mȩ pämäroppä päi'omenä ucutumä ducuecuächäcuotöjä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ mu̧ä̧'quiyu pämäroppä päi'omenä dö'ecuächö Azalra̧'a̧ cui̧rȩbȩhui̧'ä̧cuo̧tö̧jä̧. Ucutumä̧ ducuecuächäcuotöjä Uzías ru̧hu̧á̧ jö̧nä̧ Judanä hueö pä̧nä̧ rȩjȩ ma̧ä̧cho̧mȩnä̧ ducuecuächinätu̧cu̧ta'anö. Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ CHI̧Ä̧NÄHUA̧ DIOS i̧chä̧cua̧ o'ca to'inä umuhuäyotö suroju jui'ätucu.6Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ tȩa̧u̧mä̧ juiyäcua'a, diyau'inä diyaujuiyäcua'a, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ diyähuo'qui juoächö juiyäcua'a. 7Ja̧u̧nu̧ moró, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧TÄ̧ u̧huo̧juä̧cua̧, juiyäcua'a moro̧'inä yodo'inä, nipä̧ro̧mȩtä̧ tȩä̧huä̧chi̧'ä̧cua̧'a̧. 8Ja̧u̧nu̧tä̧ moró̧ Jerusalén ötahuiyäcu ajiya rärepäcua'a. juhuoya päcuädoyamä huerächäcua'a ajé röotomä kä̧hu̧á̧ räopa'acu ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ koroto ppächotomä huerächi'äcua'a kä̧hua̧ ma̧'a̧cha̧'a̧cu̧ du'o'i̧nä ja'huata'anö a̧'ȩ́'i̧nä̧ ka̧'a̧cu̧.9TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ ja̧huä̧jä̧ rȩjȩ jä̧ttä̧jä̧tä̧ ru̧hua̧ jö̧nä̧ huȩä̧cua̧. Ja̧u̧tä̧ jä̧cua̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Dios ya̧tȩtä̧mä̧, i̧mi̧mä̧ ji̧yȩtȩtä̧ ku̧nä̧rö̧. 10Ja̧huä̧jä̧mä̧ jä̧ttä̧jä̧tä̧ Arabá jä̧'i̧ja̧'a̧nö̧ jä̧cua̧ Gueba has Rimónttö kä̧mä̧dö̧, Jerusalénttö̧mä̧ ö'ohue ja̧'a̧cu̧ cä'ädö. Juhuorö Jerusalénttömä yabocu mö̧a̧'a̧cu̧ 'chä̧cuä̧hua̧'a̧cu̧'inä jö̧nä̧. Ja̧u̧ ötahuiyämä ju̧huȩnȩtä̧ ttaditö o'ca'amä kä̧cua̧'a̧ ka̧ pä'ö jo̧mȩtä̧, Benjamín ahuaruhua ttäpatettö kä̧mä̧dö̧mä̧, ä̧cuo̧mȩnä̧ öpate kinome jubö ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧, yabonö 'cuä'o'ö äpate u̧yu̧'ca̧ri̧ jubö cä'ädö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ to̧pä̧rö̧ pä̧cuä̧huo̧mȩ Jananel pä'ö micuomettö kä̧mä̧dö̧mä̧, ru̧hua̧ a̧huȩ vino ttaditinome jubö. 11Ttö̧ja̧mä̧ Jerusalénnä̧tä̧ ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧, Diosmä juhua'a yabonö o'cajuiyönä̧mä̧ si'epömä icuocö jä̧cua̧ jahuätörö kö'cö jui'ömä. Jerusalén ttö̧ja̧mä̧ huȩnȩ juiyönä̧tä̧ ttö̧ja̧cuä̧cuo̧tö̧.12Pi̧yȩ usurä ȩmä̧cuä̧huä̧nä̧ u̧ro̧huä̧huä̧cua̧TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ o'catoi'önä Jerusalén ttö̧ja̧rö̧ kö'cö jui'ö curänä rohuähuinä̧tö̧rö̧mä̧: ttidepämä 'cuäipächäcua'a, ji̧nä̧ ä̧rä̧mi̧'ö̧'cotö ttö̧ja̧cua̧'a̧nä̧'inä, Ttunä käre tti'äriyämä 'cuäipächoca'a jä̧cua̧'a̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttänä kö̧ tti̧nȩmä̧ 'cuäipächäcuotö. 13Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ rö̧ä̧nä̧ yecuäcuähuä rȩbȩhuä̧cua̧'a̧ jahuätörömä. Yotucunämä tta̧mö̧nä̧ pa̧ja̧tö̧ tturohuähuäcuotö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotucu cuä'äcuäu tticuäcuotö.14Judá ttö̧ja̧'inä ttaboiyitucumä Jerusalénttö tturohuähuäcuotä. Ja'huätömä ttö̧ca̧ca̧tä̧cuo̧tö̧ ttippeyänä ka̧cuä̧tö̧ ttiäre oro'inä, plata'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ adihuäjuäi'inä rö̧ä̧nä̧. 15Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Usurä ttȩmä̧u̧'inä kä̧cua̧'a̧ caballostö̧rö̧'inä, mulastö̧rö̧'inä, camellostö̧rö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ bö̧rö̧ba̧tö̧nä̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ isotömä yotucu pönä ju̧huȩnȩ ä'ö kä̧cuä̧huo̧mȩttö̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ usurä ttemähuäjitä̧ usurä ttȩmä̧huä̧cuo̧tö̧.16Ja̧u̧nu̧ o'ca'amä jahuätö ttö̧ja̧ttö̧ Jerusalénra̧'a̧cu̧ ichö tturohuähuomenä ka̧cui̧pä̧tö̧mä̧, a̧'ȩ jö̧ta̧'a̧nö̧ ru̧hua̧rö̧ ucuo tettähua pä'ö tti̧'chä̧cuo̧tö̧, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧rö̧ odehuiyä ppo̧ö̧ pä'cäri jȩtta̧ pä'ö. 17Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ 'cuäopäcua'a ja̧huä̧jä̧nä̧ ka̧cuä̧tö̧ o'catoi'önättö̧ ya̧tȩ ru̧hua̧rö̧ ucuo teähua pä'ö, Jerusalénra̧'a̧cu̧ 'chahuächoca'a jö̧ttö̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'ca juiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧, ja̧u̧nu̧ o'ca'amä jahuätörömä ajiya ichönämä jȩpo̧cö̧ jä̧cua̧. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Egipto ttö̧ja̧ 'chattächoca'a jö̧ttö̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ jahuätömä ajiyamä ȩmo̧co̧tö̧ ttäcuotö. TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TTÖ̧ usurä emä̧cuä̧huä̧tä̧ usurä ttȩmä̧u̧nä̧ jȩä̧cua̧'a̧ 'cha'achocotörömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ odehuiyä ppo̧ö̧ pä'cäri cättädi'oca'a jö̧ttö̧mä̧.19Pi̧yȩ jä̧cua̧'a̧ Egipto ttö̧ja̧rö̧ ro̧ȩcuä̧cuȩ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ yotucunä ttö̧ja̧rö̧ roepäcuemä, odehuiyä ppo̧ö̧ pä'cäri jȩtto̧mȩ 'cha'achocotörömä.20Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧mä̧, caballotö̧nä̧ rö̧jö̧ campani̧yu̧mä̧ päö'anö ja̧'a̧: "TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ jähuä jö̧nä̧tö̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧ni̧" ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧dettö tucäcuähuomemä ku icu iyähuome ä'cattömä ro̧ö̧ jä̧cua̧'a̧. 21Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Jerusalénttö̧'inä, Judáttö'inä sä̧rä̧bä̧ ji̧bä̧cu̧nä̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧ jähuä jö̧nä̧tä̧ 'cä̧'ȩpö̧ ku̧nä̧huä̧cuȩ, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧cu̧nä̧ i̧sa̧rö̧ ku icu ichömä ja̧u̧nä̧tä̧ u̧cuä̧cua̧ juhua'atäcu ja̧u̧nä̧tä̧ dahuähuäcua'a. Ja̧u̧nu̧ mo̧ro̧ jare iyähuä ttö̧ja̧mä̧ juhua'a yabonömä ko̧co̧tö̧ ttäcuotö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧ ojusodenämä.

Malachi

Chapter 1

1TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ i̧huȩnȩnä̧ huäjuetö icu jiähuinö Malaquíanä Israel ttö̧ja̧rö̧ jiäunä." 2Ttömä ucuturu repe'ä'ijösä," pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧. Ja̧'hua̧nö̧ pä'anä ucutumä pä'ätöjä̧: "¿Tocu ujuturumä repeä'ijättö̧?" "¿Esáumä Jacob uböo jo̧ca̧'a̧ ji̧na̧'a̧? Pä'ö huäjuetö ji'äu. "Ji̧nä̧ Jacobrömä repe'ösä, 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ Esaúrömä ku'cocösä. Ö̧jo̧mȩ möä'camä si'epö icu icuicuome ja̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ȩma̧ pä'ö ji̧nö̧mä̧ de'a isotötä ttö̧ja̧cuo̧mȩ de'a juiyome jö̧nä̧tä̧ juoächina'a."4Edóm ttö̧ja̧mä̧ pä'ätö: "Ujutumä rohuäu tticuäjä̧u̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ujutumä si'epö icuäcuähuome pä'äjita'anö ti̧rȩjä̧mä̧ täräbe'äcuotöjä̧," TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧mä̧ pä'ö: "Jahuätömä pä'äjita'anö tti̧rȩjä̧ ttäräbe'a pä'ö huotö, ja̧'hua̧nö̧ ttäräbea'anä pä'äjita'anö si'epö chicuiyäcuotö. Korotömä ottäcuotö: Suropätö tti̧rȩjä̧ pä'ötä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ 'cuäopönätä̧ suronä jȩttö̧nä̧tä̧ päinä̧u̧. 5Tta̧mö̧nä̧ ttöärenä̧tä̧ tottäcuotö pi̧yȩmä̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ päcuäcuotöjä̧: TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧rö̧ä̧mä̧ Israel ttö̧ja̧ tti̧rȩjä̧ beipome yabonänö ja̧'a̧.6Ya̧tȩ i̧tti̧ jä'orö ucuotömä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ya̧tȩ u̧mu̧huä̧ya̧ u̧ru̧hua̧rö̧ ucuotömä. ja̧'hua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ttö Ttö ttä'o chuttömä̧, ¿to ka̧'a̧ttö̧ chucuomä̧? Cu̧ru̧hua̧tö̧cu̧ chuttömä̧ ¿to ka̧'a̧ttö̧ ttörö ye'ecu cucuotätucumä̧?" TÖ̧Ä̧NÄ̧HUÄ̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ pä'ö umu̧huäyotö sacerdotetö̧, ttö chi̧mi ku'cocotörömä. " ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä̧ pä'ätöjä̧: '¿Ucu cuiminä̧mä̧ tocu jȩpö̧ tucuotoca'a jä̧'i̧jä̧ttö̧? 7ku icu ttörö iyähuomȩttö̧ pan niyȩcuä̧chu̧ cuiyätucuomenä. ucutumä̧ pä'ättöjä: '¿tocu jȩpö̧ ni̧yȩcuä̧chö̧mä̧ tiyä'ijäcuttö?' ja̧u̧mä̧ ku icu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyähuomemä kö'cocotöjä̧ pä'ö jȩ'cuä̧tu̧cu̧ ja̧'a̧."8I̧sa̧ ä̧to̧ca̧rö̧ ku icu ttiyuttömä̧, ¿ja̧u̧mä̧ surojoca'a? Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ i̧sa̧ ppi̧sä̧ppi̧sä̧ 'chu̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧nö̧ na'a̧chu̧rö̧'i̧nä̧, ¿ja̧u̧mä̧ suröjoca'a? ja̧u̧rö̧ cui̧i̧ȩpo̧ttö̧mä̧ ruhuo hueähuä ru̧hua̧rö̧, ¿ja̧u̧mä̧ ȩmu̧'a̧nö̧ huotöcö̧, bo̧yu̧cu̧ toö'anö huotöcö̧?" pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧. 9Jitämä̧, yabonö̧ ösätöcui Diorömä̧, ja̧u̧mä̧ ujuturu rȩrö̧jö̧ toöttötä re ö̧ja̧tö̧jä̧. ucutu ku icu iyähuä chȩma pä'ö jo̧cö̧ cuiyätucuttömä ¿Tocu pä'ö ppädädätucuacu päcuätucua'attö̧?10¡Isó, ucututtu ya̧tȩttö̧'i̧nä̧ jö̧ja̧dó̧ Diosrö ucuocuäcuähuode mö̧'ȩpa̧, ucutu a̧mo̧nä̧tä̧ ku'icu iyähuätä̧ jȩcu'ä̧tu̧cua̧'a̧cu̧! TTÖMÄ ucuturumä chöjö'cö juiyönä jä̧cu̧sä̧," pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧, "ucutu ku'icu cuiyätucumä yaute'inä esehuocö chä̧cua̧sä̧. 11Pi̧jä̧ o'cahuiyönä kä̧cua̧ räopomȩttö̧ kä̧mä̧dö̧ mo̧ä̧cho̧mȩ jobu kä'ädö, TTÖ chimimä rö̧ä̧cua̧'a̧ pi̧jä̧ ttö̧ja̧ ttö̧jo̧cu̧ o̧du̧nä̧mä̧ jä̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧jo̧mȩ punämä ttiyäcuottö adiu a̧mȩu̧nä̧ 'choputä ku'icu iyähuämä ttö chiminämä surojö'inä juiyötä. TTÖ chimimä yoröiso rö̧ä̧cua̧'a̧ ttö̧ja̧ ttö̧jo̧cu̧ o̧du̧nä̧mä̧," pä'ö TTÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧. 12"Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ ucuotönö iyähuodenämä sorojötä i'cächö adicua'a pä'ättöjä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'anä̧ ja̧u̧ cuähuämä ttucu juiyö'anötä̧ jö̧ pä'ö.13Ucutumä pä'ätöjä: Pi̧yȩmä̧ ujuturumä 'cuätächi'önä jȩö̧; ja̧'hua̧nö̧ pä'ö ucuo juiyönä cui̧ji̧yu̧tu̧cu̧nä̧ ppu'ätöjä," TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ pä'ö. "Ucutumä i'cächätöjä dea i̧sa̧rö̧ 'chu'ädi'öcotö, 'ta'ipurö'inä nä̧'a̧chö̧rö'i̧nä̧cö̧; ja̧'hua̧nö̧ jȩpu̧'cöchö iyätöjä cuiäretucu ku'icu iyähuämä. ¿Chemu'anö ja̧'a̧ täji piye cuiyätucumä? "pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧". 14Yapare hua̧mä̧ kö'cähuocötä̧ jä̧cua̧, ä̧ji̧mu̧ puttädäcuäcuotöttö uborö ku̧nä̧rö̧ ucurutä chi̧yä̧cua̧sä̧ pä'ji o'ca'a ja̧'a̧nä ttö CUÄ̧NÄ̧HUA̧RÖ̧MÄ̧ i̧sa̧rö̧ cuäi'icumä iyöjä ¡suropa̧rö̧tä̧! Tocu pä'ö jȩ'cuä̧ TTÖMÄ juiyó ucuo ru̧hua̧sä̧, pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ , ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttö̧ja̧mä̧ ttö chiminämä ucuo tettähuäcuotö."

Chapter 2

1Jitämä, ucutu sacerdote huotörö pa̧'a̧nä̧ pä'ö hue'ösä. 2Ucutu cuä̧ju̧cu̧ juiyätucuttumä, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ iso päi'önä cuamiso'quitucunä ja̧rȩju̧nu̧ pä'i'ö ucuotö jȩcu̧'ä̧tu̧cuo̧ca̧'a̧ jö̧ttö̧mä̧, "Ja̧'hua̧nö̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧ju̧ru̧a̧mä̧," Ja̧'huanö̧ jö̧ttö̧mä̧ ttötä huȩdä̧cuotöja surojätucuacu pä'ö, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutu cui'äre iyähuä'inä surojönätä̧ pä̧dä̧cua̧sä̧. Iso päi'önätä̧, surojätä pä'ösä ttömä, pädinö̧ta'anö cuamiso'quitucu jacuänä jȩcu̧'ä̧tu̧cuo̧i̧ca̧'a̧ttö̧.3Topätucui, ucu cuahuaruhuä o'cotörö'inä yabocu tti̧'chö̧juiyönä jȩchä̧cua̧sä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttötä tudepäcuotä ttä̧ji̧mö̧ ttitehuatä, pä'cari jȩtto̧mȩ'i̧nä̧ ttitehuatä. Ja̧u̧ru̧'i̧nä̧ jahuähuacutä jue'ö chi̧cuä̧cua̧. 4Ucutumä cu̧juo̧juä̧cuo̧tö̧jä̧ TTÖ huedäjä'a pä'ömä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö chesecuinömä yäbocutä 'chä̧cua̧'a̧ Levi ahuaruhuä o'cotönä, Ja̧'hu̧no̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧mä̧.5Jo̧u̧cu̧ esecuinösä̧ a̧cu̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ huȩnȩ juiyönä ö̧ja̧ peö'i̧nä̧, ttötä iyinö̧sä̧ jo̧u̧rö̧mä̧; ttörö ucuota peö'inä iyinösä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jo̧u̧mä̧ ttörö ucuotinö, jo̧'ú̧ ttö chimí huo̧juä̧chi̧'i̧nö̧. 6Hueähuä huȩnȩ päöta'anö jȩpi̧nö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ surojömä ucuo cuocö pinö. Jo̧'ú̧ ki̧nö̧́ huȩnȩ́ juiyönätä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suronä jȩtti̧yö̧nä̧ ji̧ä̧huä̧ri̧nö̧. 7Ya̧tȩ sacerdotemä u̧huo̧jua̧ pe'ö ka̧a̧ ädätä cuȩmä̧ ttö̧ja̧ ttusu jiähua pe'ömä, jo̧u̧tä̧ ja̧a̧ TI̧Ä̧NÄHUA̧ ju̧ru̧hua̧ i̧huȩnȩ ȩpu̧ 'chö̧mä̧.8Ucutu a̧di̧huä̧ mä̧ttö̧mä̧ räopächinätö̧jä̧. Ucutu suronä jȩ'cuä̧tu̧cu̧ttu̧tä̧ suronä jȩttö̧nä̧ jȩpi̧nä̧tu̧jä̧ hueähuä huȩnȩttö̧mä. Levicu esecu ucucu chuju̧ni̧nö̧ ucutu ucuotocotö pinätö̧jä̧ päinö, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ju̧ru̧hua̧mä̧. 9Ja̧hua̧nö̧ ja̧'a̧nä ttötä, huedina'a̧nö̧mä̧ ko̧co̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ttö jidähui nöttö̧mä̧ 'quȩi̧chi̧nä̧tö̧jä̧ o'cato'inä úcuo teäcuä'utä kä̧tö̧jä̧, ttö huedinömä jȩpo̧co̧ tö̧jä̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ cui̧jä̧tu̧co̧mȩ ttö̧ja̧rö̧ i̧mi̧cu̧nä̧ huo̧juȩti̧nä̧tö̧jä̧ ri̧ȩnä̧ mi̧cuäu 'cu̧a̧rö̧nä̧.10¿Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ o'catoi'önä ujutu tä'omä to'ätöjä̧ tä̧ji̧? ¿Ya̧tȩ Diostä jo̧ca̧'a̧ ujuturu uhuäbe'inö̧mä̧? ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö tö̧jä̧hua̧tu̧cu̧mä̧ esetäcuähuocotöjättö̧, ttä̧'o̧tö̧ ttesecuinö surojuo'epömä? 11Judámä esetocö pinö. Ji̧yȩtȩ rö̧ä̧nä̧ surojö jȩpi̧nä̧tö̧ Israelttö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ Jerusalénttö'inä, isopäi'önä Judá ttö̧ja̧mä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ö̧jo̧mȩ surojö juiyome surojuo'epinö, Ja̧u̧ rö̧ä̧nä̧ repeome ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ korotö ttö̧ä̧nä̧hua̧ ittijucu u'cähuinö irecua päi'önä. 12TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ Jacob ojusodettömä ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧rö̧mä̧ si'epö icua pä'ötä ja̧'a̧, chu porächi'ö to̧pä̧rö̧ jö̧ttö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ädätö jö̧ttö̧'inä, ji̧nä̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧rö̧ iyähuä iya pä'ö ji̧nä̧ i'cächuru jö̧ttö̧'inä.13Ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ucutumä pi̧yȩ jȩpä̧tö̧jä̧: "Ucutumä ku icu TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyähuome cui̧'chȩrȩja̧ tucunä a̧tto̧pä̧tö̧jä̧, ajaunö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ba̧ra̧hua̧u̧ huopönö, juhua'amä cuiäretucu iyähuämä tooca'acö̧, cuaditähuätucu ppä'ädipö emö'a̧nö̧cö̧.14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä pä'ätöjä̧: ¿Tta̧'a̧nö̧ pä'ö ja̧u̧mä̧ jȩpo̧cö̧ttö̧? Isopäi'önä TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧TÄ̧ ji̧na̧'a̧ ucu möäya̧ cu̧jä̧i̧ cuirecuarö cuȩmi̧nö̧ topinömä, Ja̧u̧tä̧ ja̧'a̧ päcuinö ji̧nö̧ jȩ'cuo̧ca̧'a̧ to'ija̧'a̧cu̧ jȩ'cuä̧cu̧mä̧, jahuäjumä cuahuaruhuaju ji̧na̧'a̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ cuirecua ji̧na̧'a̧ cuesecuinönämä. 15¿Ya̧tȩtä̧ jö̧nä̧mä̧ jȩpä̧cuä̧huo̧co̧tö̧ pinätö̧jä̧, ya̧tȩ cua̧'cua̧ru̧hua̧tu̧cu̧nä̧mä̧? ¿Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧mä̧ tta̧'a̧nö̧ pä'ö ya̧tȩtä̧ cuätucunä̧mä̧ jȩ'cuä̧cuä̧hui̧nä̧tu̧cuä̧ttö̧? Isopäi'önä ja̧u̧mä̧ Dios i̧tti̧rö̧ usina'attö. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttu̧'ȩpä̧rö̧nö̧ ka̧cuä̧tu̧cui̧ cua̧'cua̧ru̧tu̧cu̧nä̧mä̧ möäyotö cu̧jä̧tu̧cuä̧i̧ cueminäcua̧rö̧ päcuinö ji̧nö̧mä̧ jȩpi̧, " 16isopäi'önä ttirecuarö jaroi'äcuähuämä ku'cocösä pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ Israel ttö̧ja̧ Ttö̧ä̧nä̧hua̧ Diosmä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ chu suronä jȩpö̧ ö̧ä̧rȩta̧ juä'ocumä pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttu̧'ȩpä̧rö̧nö̧ ka̧cuä̧tu̧cui̧ cua̧'cua̧ru̧tu̧cu̧nä̧mä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jȩchä̧cua̧sä̧ päcuinä̧tu̧cu̧mä̧ jȩpä̧tu̧cui̧."17TÖ̧Ä̧NÄ̧HA̧RÖ̧ cui̧huȩnȩtu̧cu̧nä̧mä̧ suronä pä'ä'ijätöjä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä pä'ätöjä: ¿Tocu 'cuäcuächi'önä jȩtä̧'i̧jä̧ttö̧? Ucutumä pä'ätöjä: O'cajuiyönä surojö jȩttö̧mä̧ Diosmä adihua'a jö̧nä̧tä̧ topö ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ jahuätörömä eseu," ¿To ö̧jä̧ttö̧ Dios adihuomenä jȩpö̧mä̧?"

Chapter 3

1Topi, täcu ttö chi̧huȩnȩ ȩcua̧ ttö̧ja̧rö̧ huedomȩtä̧ päia'a, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ja̧u̧mä̧ Ttö chä'canä mä̧nä̧ jo̧mȩnö̧ jȩpö̧ u̧ju̧nä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ucutu cusätucuäcumä cuieruhuätucua'anä ö̧jo̧denä i̧chä̧cua̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ huȩnȩ ȩcuä̧ i̧sa̧ esecumä ucutu rö̧ä̧nä̧ cuesehuätucunä hua̧mä̧, topi, Ja̧u̧mä̧ i̧chä̧cua̧," pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ¿Dijä̧ttö̧ Ja̧u̧ i̧rȩbȩhui̧'ö̧ mo̧ro̧ ami'quiächia'anö̧ hua̧mä̧? ¿Di jä̧ttö̧ Ja̧u̧ i̧jȩcuä̧cho̧mȩnä̧ 'quiyunä ö̧jö̧'a̧nö̧ hua̧mä̧? Ja̧u̧mä̧ ocurä ku icuarä jä̧'i̧o̧nö̧'a̧nö̧ hua̧ jä̧cua̧cö̧, ja̧pö̧ni̧'ca pö̧jä̧ti̧yu̧ tucähuä'ca jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧cö̧. 3Ja̧u̧mä̧ päcuäitä päi'önö jȩä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ jö̧nä̧ ö̧'ä̧mä̧dä̧cua̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ plata päcuäitä päi'önä jȩä̧cuä̧huä̧ i̧sa̧ jö̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ Leví i̧tti̧mö̧rö̧mä̧ päcuotötä pätti'önä jȩä̧cua̧. Ja̧u̧mä̧ oro'inä, plata'inä päcuäitä päi'önä jȩä̧tta̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nä̧ jȩä̧cuo̧tö̧ ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩ jahuätömä adihuäjuäi TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ iyähuä ttiya pä'ö tti'cächäcuotö.4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ Judá ttö̧ja̧'inä Jerusalén ttö̧ja̧'inä ttöäre iyähuämä, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧ eseunä jä̧cua̧, mo̧ täbocu a̧'ȩnä̧ ji̧nö̧'a̧nö̧. 5Ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ Ttömä ucuturu chutu'cöhuächi'äcua̧sä̧ adihuomenä jȩcha̧ pä'ö. Ttömä jurunä to'ija̧'a̧cu̧ mä̧ri̧mö̧rö̧'inä, tti̧rȩcua̧ pocojucu jȩpä̧'chö̧tö̧rö̧'i̧nä, yapare ji'ähuätörö'inä toäcuähuä i̧sa̧ jö̧nä̧ pädi'äcusä̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku'cocö chä̧cua̧sä̧ adicuä ttö̧ja̧sa̧rö̧ suronä huehuepö mitocotörö'inä, recuamö̧rö̧'inä, reyotörö'inä, ko̧ro̧jä̧ ttö̧ja̧rö̧ ppa̧ttä̧chu̧nä̧ suronä jȩpä̧tö̧rö̧'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ku'cocösä Ttörö ucuotocotörö'inä," pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧.6" Ttö, CUÄ̧NÄ̧HUA̧TU̧CU̧MÄ̧, pärohuächocösä, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutu, Jacob i̧tti̧mu̧mä̧ ji̧nä̧ rä̧bȩhuo̧co̧tö̧jä̧ beipomemä. 7Cuä̧do̧tu̧cu̧tu̧ minä ttö̧ji̧nomȩttö̧ kä̧bä̧dö̧ ucutumä ttö huedömä jȩpu̧mä̧ ko̧co̧tö̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttörötä kiyönä repeö pa̧'a̧chä̧tu̧cui̧, ja̧'hua̧nö̧ jö̧ttö̧mä̧ Ttö'inä ucutucu pa̧'a̧chö̧ chö̧jä̧cua̧sä̧," pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧MÄ̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutu pä'ätöjä: ¿Tocu jönä pa̧ta̧chä̧cua̧'a̧jä̧ttö̧?'.9¿Ttö̧ja̧mä̧ Diosrö ttö̧nä̧u̧cua̧'a̧nö̧ ja̧'a̧ tä̧ji̧? ja̧'hua̧nö̧ mä̧cö̧ ucutumä ttörömä nä̧u̧cuä̧rä̧tö̧jä̧. ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutumä pä'ätöjä: ¿Tocu jö̧nä̧ tö̧nä̧u̧cuä̧cu̧? Pi̧yȩ ja'a Diezmonä ja̧'hua̧nö̧ ofrendanä. 8Ucutumä ttö̧jö̧'co̧co̧u̧ jö̧nä̧tä̧ cuäcuotöjä, ttörö'i̧nä̧ ttö̧ja̧ o'catoinärö'inä cu̧nä̧u̧cuä̧rä̧tu̧cua̧'a̧ttö̧.10I'chächätucui cuiäre iyähua diezmo o'cajuiyönä hua'adö ku̧nä̧huo̧mȩcu̧. Tto chojusodenä cuäcuähuä juiyä juiyönä jä̧cua̧'a̧nö̧. Ja̧'huä̧nö̧tä̧ ko̧cuä̧mö̧ topittö jitämä," pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ u̧ru̧hua̧mä̧, "TTÖ mo̧ro̧jä̧ isate badepö juiya pä'ö ja̧u̧nu̧tä̧ tocu'äcuotöjä ttö chö'adihuä ucuturu ro̧'ä̧nä̧tä̧ i̧jȩcuä̧cha̧'a̧. 11Pä'äjita'anö chu̧cuo̧cuä̧cua̧sä̧ ja'huätö cu̧cuä̧ cuähuä jȩpö̧ tticu juiyönä, cui̧rȩjä̧tu̧cu̧nä̧ cuähuä cu̧ju̧nä̧tu̧cuo̧mȩnä̧'i̧nä̧ jȩpö̧ tticuhuiyäcuotö. Cu̧cuä̧ uva cu̧ju̧nä̧tu̧cuo̧mȩ'i̧nä̧ u̧huä̧ju̧mä̧ toe'oca'a ja̧cua̧'a̧," Ja̧'hua̧nö̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧mä̧. 12"Pi̧jä̧ o'cajuiyönä ttö̧ja̧mö̧ pättäcuotö adiunä ko̧cuä̧tö̧ pä'ö, jua'amä ucutu cui̧rȩjä̧tu̧cu̧nä̧ eseunutä̧ cu̧jä̧tu̧cua̧'a̧ttö̧," Ja̧'hua̧nö̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧mä̧.13"Ucutu ttörö päcuä'ijätucumä surojötä ja̧'a̧," Ja̧'hua̧nö̧ pä'ö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧mä̧. "Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutumä pä'ätöjä: ¿Däje pätä'ijätö ujutu ucuru surojönämä? 14Ucutumä pä'ä'ijätöjä: Ja̧u̧ yapare DIOS hue'ömä jȩpo̧co̧tö̧jä̧. ¿Däje tȩmä̧cua̧'a̧jä̧ttö̧ hueöta'anö jȩtö̧ttö̧mä̧ ko̧ro̧nö̧mä̧ jarodö kä̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ ju̧ru̧hua̧mä̧ o'ca'anä ti̧'chö̧ttö̧mä̧? 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ujutumä pä̧'ä̧tö̧jä̧ esehuätö ppä̧dä̧u̧ ja̧'a̧ttö̧. Suronä jȩpä̧tö̧mä̧ adiunätä jä̧u̧, ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ko̧cuä̧mö̧'i̧nä̧ topätö Diosrömä ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧tä̧ tö'ipächätö̧."16TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ttöcuocuaa ä̧ju̧cui̧nö̧. isopäi'önä ttu̧ȩpä̧rä̧chi̧'i̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄHUA̧ ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ jo̧'ú̧ ö̧jo̧mȩttö̧ huȩyu̧cui̧na̧'a̧ cuyärötänä chutä ötö'cö, TÖ̧Ä̧NÄHUA̧RÖ̧ a̧'cua̧ huȩnä̧rö̧mä̧ i̧mi̧'i̧nä̧ ucuotö.17Jahuätömä ttö chahuaröhuä, päinö TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧, ttönätä̧ ttö̧jä̧cuo̧tö̧ jahuätömä, ro̧dȩpu̧ mo̧ro̧'i̧nä̧. ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ttö ro̧dȩpi̧yä̧cua̧sä̧ jahuätörö, ya̧tȩ ttö̧ja̧sä̧ i̧tti̧rö̧ hueöta'anö jȩo̧mȩnä̧ ro̧ȩpo̧ca̧'a̧ jä̧i̧nö̧'a̧nö̧. 18Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucutu to'cuäcuotöjä i̧mi̧cu̧nä̧ ttaa adihuätörö'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ suropätörö'inä, DIOSRÖ tta̧'cua̧ huȩnä̧rä̧tö̧rö̧'i̧nä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tta̧'cua̧ huȩnä̧ro̧co̧tö̧rö̧'inä.

Chapter 4

1Topittö, TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧ pä'ö: Täcö mo̧ro̧mä̧ tö'cöhuächa'a inä'ca dua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ o'catoi'önä huo̧juä̧tö̧jä̧ pä'ätömä juhua'atäcu suropätömä mejiyä'che jö̧nä̧tö̧ ttö'ärohuächäcuotö. Ja̧u̧ mo̧ro̧mä̧ ku chicuäcuotö," pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧, ja̧'hua̧nö̧ jo̧mȩnä̧ yorö'iso ki̧'o̧ca̧'a̧ jä̧cua̧'a̧ öjöcäcä'inä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ ä̧na̧juä̧ adiyä'inä. 2Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutu Ttö chimi ye'ecuätörömä kä̧hua̧ adihuä i̧sa̧mä̧ ujuabiyänä nacuä̧chä̧tu̧cu̧mä̧ aditö i̧cuä̧cua̧. Ucutumä räcuopäcuotöjä̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tucuäcuotöjä pä̧cä̧yu̧ tti̧tti̧mö̧ i̧so̧ca̧ jacuä ka̧cuä̧tö̧ tötta'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. 3Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ ucutumä suropätörö ducuäcuotöjä, isopäi'önä jahuätömä ä̧ya̧ri̧sa jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ö̧jö̧pö̧ dȩa̧'a̧ ttö̧jä̧cuo̧tö̧ ttö jȩchö̧ mo̧ro̧mä̧," pä'ötó TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧ o'cajuiyönä ju̧ru̧hua̧mä̧.4Amöcuädätucui hueähuä huȩnȩ chiyinömä chumöhuä̧ya̧ Moisésrö Horeb möä'ca kada'cattö. Ja̧u̧ o'comenä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ hueähuä huȩnȩ o'catoi'önä Israel ttö̧ja̧mä̧ ä̧ju̧cu̧ tteseta pä'ö ji̧na̧'a̧. 5Topätucui, ucuturumä Dios ucuocu jiäcuähuä i̧sa̧ Elíasrö hueäcuotöjä, rö̧mo̧ro̧ ichäcua'a ä'canä ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ TÖ̧Ä̧NÄ̧HUA̧RÖ̧ yettecu mo̧ro̧mä̧. 6Ja̧u̧mä̧ pärotö i̧cuä̧cua̧ ttä̧'o̧tö̧ttö̧mä̧ tti̧tti̧mö̧rö̧ ja̧'hua̧ta̧'a̧nö̧ tti̧tti̧mö̧ ttamiso'quimä ttä̧'o̧tö̧rö̧, Ttö micuä jȩpö̧ rohuäu ja̧huä̧jä̧ jä̧ttä̧jä̧ si'epö chicua'acu."